Jaunojo mokslininko stipendija

Transcript

1 Nr. 26 (2018) LSMU ir LSMU ligoninės kauno klinikų savaitraštis m. birželio 27 d. ISSN x LSMU mokslininkui Lietuvos mokslų akademijos Jaunojo mokslininko stipendija LSMU Neuromokslų instituto Klinikinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Adomas Bunevičius pelnė Lietuvos mokslų akademijos įvertinimą. LMA prezidiumas mokslininkui paskyrė LMA Jaunųjų mokslininkų stipendiją. Dr. Adomas Bunevičius. Asmeninė nuotr. Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijos skiriamos aktualiems mokslo tyrimams remti. Kuo aktualūs Jūsų tyrimai? Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijai pateiktame tyrime planuojama tirti uždegimo veiksnių svarbą prognozuojant baigtis po galvos smegenų navikų operacijos. Galvos smegenų navikai yra reta, tačiau dažnai labai blogą prognozę ir trumpą išgyvenamumą lemianti liga. Šių pacientų gydymas yra iššūkis gydytojų komandai, pacientų artimiesiems ir visuomenei. Pacientų gydymo lėšos yra ribotos ir per mažai efektyvios, o baigčių prognozavimas dažniausiai remiasi klinikiniais duomenimis. Per atliekamus tyrimus mes tikimės nustatyti naujus prognozinius veiksnius, kurie pagerintų šiuo metu esančius prognozuojančiuosius modelius. Svarbiausiai mūsų tiriamus žymenis galima modifikuoti, todėl kitais tyrimų etapais tirsime, ar nustatytų žymenų modifikavimas farmakologijos priemonėmis gali pagerinti pacientų ligų baigtis. Esate jaunas specialistas, turite gydytojo diplomą. Kodėl pasukote mokslo tyrimų keliu, pasirinkote neurochirurgijos tyrinėjimų sritį? Studijuojant Kauno medicinos universitete smegenys man atrodė sudėtingiausias ir įdomiausias žmogaus organas. Tad nuo pirmųjų studijų metų buvau tikras, kad studijuosiu viena ar kita forma su smegenimis susijusius mokslus. Mokslo tyrimai mane sudomino trečiajame Universiteto kurse, kai su bendrakursiais Juozu Kupčinsku ir Donatu Juška atlikome mokslinį darbą. Jame nustatėme, kad didesnis širdies ir kraujagyslių sistemos reaktyvumas žodinio histologijos egzamino metu ir didesnis polinkis į stresą buvo susijęs su blogesniais studentų pažymiais. Nuo tada mokslo tyrimai man smagus užsiėmimas, padedantis ieškoti atsakymų į įdomius klausimus. Toli ieškoti geriausio mokytojo nereikėjo. Mano pirmasis ir pats svarbiausias mokytojas mokslo kelyje buvo tėtis a. a. Robertas Bunevičius, vienas kūrybiškiausių, aktyviausių ir produktyviausių mokslininkų Lietuvoje, paskelbęs daugybę originalių mokslinių straipsnių prestižiniuose mokslo žurnaluose. Baigęs šią nuostabią mokyklą trejus metus praleidau viename geriausių JAV Šiaurės Karolinos universitete, kuriame toliau tobulinau savo gydytojomokslininko įgūdžius, mokydamasis iš pasaulinio lygio mokslininkų ir gydytojų. Neurochirurgija yra dinamiška ir kupina iššūkių specialybė, reikalaujanti greito mąstymo, žinių ir ištvermės rūpinantis sunkiomis ligomis sergančiais pacientais. Grįžus į Lietuvą buvo aišku, kad noriu tęsti neurochirurgijos studijas. Pasirinkau LSMU Neurochirurgijos kliniką, nes ši programa yra ambicinga, aukšto akademinio lygio, suteikianti daug klinikinės ir mokslinės praktikos bei, mano nuomone, atitinkanti JAV gydytojų neurochirurgų rengimo modelį ir parengimo lygį. Kokie artimiausi Jūsų mokslinių tyrimų planai? Šiuo metu dirbu mokslo darbuotoju LSMU Neuromokslų instituto klinikinių tyrimų laboratorijoje. Vykdome tyrimus, analizuojančius biologinių ir psichosocialinių veiksnių svarbą tarp neurochirurginėmis ligomis sergančių pacientų. Atlikdami tyrimus bendradarbiaujame su LSMU padaliniais, Šiaurės Karolinos universitetu, Tilburgo universitetu ir kitomis mokslo įstaigomis. Taigi artimiausi mano planai tęsti pradėtus darbus ir projektus. Kalbėjosi Loreta Giedraitienė Steigiama Lietuvos vaikų negalios akademija Milda Dambrauskienė Simboliška, kad 2014-aisiais, kurie paskelbti Vaikų sveikatos metais, steigiama nauja organizacija Lietuvos vaikų negalios akademija. Iniciatyvos kurti nevyriausybinę organizaciją ėmėsi Lietuvos (LSMU) Vaikų reabilitacijos klinikos ir LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės Lopšelis specialistai. Europos vaikų negalios akademija (angl. European Academy of Childhood Disability) įsteigta daugiau nei prieš 20 metų. Ji kasmet vis kitoje Europos šalyje rengia konferencijas, kuriose dalyvauja garsiausi pasaulio lektoriai ir įvairių sričių specialistai, dirbantys su raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Prieš penkerius metus, 2009-aisiais, tokia tarptautinė konferencija vyko Vilniuje. Europos vaikų negalios akademija ne tik rūpinasi žinių apie vaikų negalią sklaida, bet ir skatina nacionalinių organizacijų kūrimąsi. Pasak Vaikų reabilitacijos klinikos vadovės doc. dr. Aud ronės Prasauskienės, kuri vadovaus ir naujajai organizacijai, Lietuvos vaikų negalios akademijos tikslas prisidėti prie neįgalių vaikų sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo. Jau parengti organizacijos nuostatai, pirmojo susirinkimo metu išrinkta Akademijos valdyba, o šį rudenį planuojama pirmoji konferencija. Organizacija, jungianti daug žmonių, gali reikalauti tinkamo dėmesio raidos sutrikimų turintiems vaikams iš sveikatos apsaugos, socia linės apsaugos ir darbo ministerijų bei kitų atsakingų institucijų, būtinybę suvienyti jėgas pabrėžė doc. dr. A. Prasauskienė. Lietuvos vaikų negalios akademijos nariais galės būti kineziterapeutai, ergoterapeutai, logopedai, psichologai, spec. pedagogai, vaikų ligų gydytojai, vaikų neurologai ir kiti specialistai, dirbantys su sutrikusios raidos vaikais. Vaikų reabilitacijos ligoninės Lopšelis archyvo nuotr.

2 2 avevita/2014 m. birželio 27 d., Nr. 26 informacija LSMU Senato posėdyje m. birželio 20 d. Nutarimai Vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) statuto (Žin., 2010, Nr ) antrojo skirsnio 37 punkto 6 papunkčiu ir Lietuvos pedagoginių vardų suteikimo nuostatais (patvirtinta 2011 m. sausio 21 d. nutarimu Nr ir pakeista Nr ), senatas nutaria suteikti: doc. habil. dr. Kęstučiui Adamoniui profesoriaus pedagoginį vardą ir išduoti atestatą, doc. dr. Armuntui Baginskui profesoriaus pedagoginį vardą ir išduoti atestatą, doc. dr. Ingai Arūnei Bumblytei profesoriaus pedagoginį vardą ir išduoti atestatą, doc. dr. Antanui Gulbinui profesoriaus pedagoginį vardą ir išduoti atestatą, doc. habil. dr. Gediminui Kiudeliui profesoriaus pedagoginį vardą ir išduoti atestatą, doc. dr. Sauliui Lukoševičiui profesoriaus pedagoginį vardą ir išduoti atestatą, doc. dr. Kęstučiui Malakauskui profesoriaus pedagoginį vardą ir išduoti atestatą, doc. dr. Rasai Verkauskienei profesoriaus pedagoginį vardą ir išduoti atestatą, dr. Vidmantui Januškevičiui docento pedagoginį vardą ir išduoti atestatą, dr. Vitalijai Petrenkienei docento pedagoginį vardą ir išduoti atestatą, dr. Ingai Skarupskienei docento pedagoginį vardą ir išduoti atestatą, dr. Arūnui Stankevičiui docento pedagoginį vardą ir išduoti atestatą. Vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) statuto (Žin., 2010, Nr ; 2012, Nr ) antrojo skirsnio 37 punkto 15 papunkčiu ir slapto balsavimo protokolu, senatas nutaria patvirtinti doc. dr. Liną Šumską Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros vedėju. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu ir Lietuvos statutu, senatas nutaria: 1. Pakeisti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau Universitetas) senato 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 4-3 patvirtintą ir Universiteto senato 2012 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr pakeistą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti konkursų organizavimo ir atestavimo tvarką: 1.1. pakeisti ir išdėstyti pavadinimą taip: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kvalifikacinių ir atestacijos reikalavimų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėms nustatymo, konkursų į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas skelbimo, organizavimo ir vykdymo bei dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarkos patvirtinimo ; 1.2. išdėstyti ją nauja redakcija. 2. Šiuo nutarimu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kvalifikacinių ir atestacijos reikalavimų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėms nustatymo, konkursų į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas skelbimo, organizavimo ir vykdymo bei dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo patvirtinta tvarka taikoma pedagoginio ir mokslinio personalo pareigas eiti konkursams, kurie buvo paskelbti po šio nutarimo įsigaliojimo dienos. Iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos paskelbti konkursai į pedagoginio ir mokslinio personalo pareigas vykdomi vadovaujantis senato 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 4-3 patvirtinta ir Universiteto senato 2012 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr pakeista Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti konkursų organizavimo ir atestavimo tvarka. 3. Pripažinti netekusia galios Universiteto senato 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 4-3 patvirtintą ir 2012 m gegužės 30 d. nutarimu Nr bei 2014 m. kovo 21 d. nutarimu Nr pakeistą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti konkursų organizavimo ir atestavimo tvarką. 4. Pavesti: 4.1. Universiteto rektoriui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo paskelbti šį senato nutarimą Lietuvos intranete; 4.2. Padalinių vadovams ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo priėmimo supažindinti su šio senato nutarimo turiniu padalinio darbuotojus savo padalinio darbuotojų susirinkime. 5. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu ir Lietuvos statutu, senatas nutaria: 1. Pritarti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto intelektinės nuosavybės valdymo nuostatams. 2. Siūlyti teikti šį nuostatų projektą Lietuvos tarybai tvirtinti. mokslų universiteto studijų reglamentą. 2. Pripažinti netekusiais galios: 2.1. Lietuvos senato 2013 m. birželio 7 d. nutarimu Nr patvirtintą Lietuvos pirmosios ir antrosios pakopų bei vientisųjų studijų reglamentą; 2.2. Lietuvos senato 2011 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr patvirtintą Studijų rezultatų įskaitymo tvarką; 2.3. Lietuvos senato 2011 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 7-1 patvirtintą Studentų, studijavusių užsienio auštojoje mokykloje pagal MVG/ERASMUS mainų programą, studijų rezultatų įskaitymo tvarką; 2.4. Lietuvos senato 2012 m. vasario 10 d. nutarimu Nr patvirtintą Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų Studentų studijų rezultatų vidurkių nustatymo ir palyginimo tvarką; 2.5. Lietuvos senato 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr , pakeitusį Lietuvos senato 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 4-05, kuriuo patvirtina Studento pervedimo į laisvą valstybės finansuojamą vietą ir laisvą valstybės nefinansuojamą vietą Lietuvos sveikatos mokslų universitete tvarką; 2.6. Lietuvos senato 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr patvirtintą Studentų pasiekimų vertinimo reglamentą. 4. Lietuvos studijų reglamento 125 punktas ir 149 bei 150 punktų nuostatos dėl studijų knygelės galioja iki 2015 m. rugsėjo 1 d. mokslų universiteto doktorantūros studijų reglamentą. 2. Pripažinti netekusiais galios: 2.1. Lietuvos senato 2011 m. sausio 21 d. nutarimu Nr patvirtintą Lietuvos Doktorantūros reglamentą; 2.2. Lietuvos senato 2011 m. sausio 21 d. nutarimu Nr patvirtintą Lietuvos mokslo krypties tarybos daktaro disertacijai ginti darbo reglamentą; 2.3. Lietuvos senato 2011 m. sausio 21 d. nutarimu Nr patvirtintą Lietuvos doktorantūros komiteto darbo reglamentą. 3. Doktorantų, priimtų į doktorantūrą iki 2010 m. birželio 1 d., doktorantūros studijos vyksta, disertacijos ginamos, daktaro mokslo laipsniai suteikiami ir diplomai išduodami 2010 m. gegužės 31 d. galiojusių Doktorantūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 897 Dėl mokslo doktorantūros nuostatų patvirtinimo (Žin., 2001, Nr ; 2002, Nr ), redakcijų nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 dienos. 4. Šis nutarimas įsigalioja nuo mokslų universiteto mokslinės veiklos reglamentą. 2. Pripažinti netekusiais galios: 2.1. Lietuvos senato 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr patvirtintą Mokslinės veiklos reglamentą; 2.2. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2013 m. kovo 15 d. nutarimu Nr patvirtintus Mokslo fondo nuostatus; 2.3. Lietuvos senato 2013 m. kovo 15 d. nutarimu Nr patvirtintą Mokslo fondo premijų skyrimo produktyviausiems LSMU mokslininkams ir tyrėjams tvarką; 2.4. Lietuvos senato 2011 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr patvirtintus Atviro Lietuvos fondo nuostatus. mokslų universiteto rezidentų judumo fondo nuostatus. 2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos senato 2013 m. birželio 7 d. nutarimą Nr Dėl rezidentų judumo fondo nuostatų patvirtinimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymą, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymą, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą ir Lietuvos statutą, Lietuvos sveikatos mokslų mokslų universiteto rezidentūros studijų reglamentą. 2. Pripažinti netekusiais galios: 2.1. Lietuvos senato 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr patvirtintą Veterinarinės medicinos rezidentūros reglamentą; 2.2. Lietuvos senato 2011 m. sausio 21 d. nutarimu Nr patvirtintą Lietuvos medicinos rezidentūros reglamentą; 2.3. Lietuvos senato 2011 m. sausio 21 d. nutarimu Nr patvirtintą Lietuvos odontologijos rezidentūros reglamentą. mokslo ir studijų įstatymą, Lietuvos statutą, ir įvertinęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų atstovybės siūlymus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senatas nutaria: mokslų universiteto vardinių stipendijų ir pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentų skatinamųjų stipendijų skyrimo nuostatus. 2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos senato 2010 m. spalio 29 d. nutarimą Nr Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentų skatinamųjų stipendijų skyrimo nuostatų patvirtinimo. 3. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos senato 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vardinių stipendijų skyrimo studentams reglamento patvirtinimo. 4. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos statutą, Lietuvos taryba nusprendžia: 1. Pritarti, kad rektorius teiktų Universiteto tarybai tvirtinti Lietuvos pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentų rėmimo nuostatus. 2. Pripažinti nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. netekusiais galios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr patvirtintus LSMU pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentų rėmimo nuostatus. Vadovaudamasis Diplomų, diplomo priedėlio (priedo) ir pažymėjimų blankų privalomosios formos rengimo, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 634, Aukštojo mokslo diplomo priedėlio rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-2182 ir Lietuvos statuto IX skyriaus 182 punktu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senatas nutaria patvirtinti pridedamus Lietuvos : 1. Bakalauro diplomo priedėlio (kodas 6125R) (serija LUB) blanko privalomąją formą, tekstą ir rekvizitus. 2. Magistro diplomo priedėlio (kodas 7125R) (serija LUM) blanko privalomąją formą, tekstą ir rekvizitus. Lietuvos senatas, vadovaudamasis Lietuvos statuto (Žin., 2010, Nr ) 37 punkto 7 papunkčiu, VA kanclerio prof. Henriko Žilinsko teikimu ir senato Finansų ir socialinių reikalų komisijos išvadomis, nutaria: 1. Pritarti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos projektui. 2. Teikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką tvirtinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos statutu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos sveikatos mokslų 1. Pritarti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vidaus tvarkos taisyklių projektui. 2. Pritarti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vidaus tvarkos taisyklių priedo Darbo tvarkos taisyklių projektui. 3. Siūlyti teikti šiuos projektus tvirtinti Lietuvos tarybai tvirtinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos statutu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos sveikatos mokslų 1. Pritarti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos projektui. 2. Siūlyti teikti šį projektą Lietuvos tarybai tvirtinti. 3 p.

3 informacija avevita/2014 m. birželio 27 d., Nr LSMU Senato posėdyje m. birželio 20 d. 2 p. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos statutu, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos sveikatos mokslų 1. Pritarti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principų projektui. 2. Siūlyti teikti šį projektą Lietuvos tarybai tvirtinti. 1. Pakeisti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr patvirtintą Lietuvos etikos kodeksą ir išdėstyti jį nauja redakcija. 2. Pavesti: 2.1. Lietuvos rektoriui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo priėmimo paskelbti šį senato nutarimą Lietuvos intranete; 2.2. Padalinių vadovams ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo priėmimo supažindinti su šiuo senato nutarimu pasirašytinai visus to padalinio darbuotojus. Padalinio darbuotojų supažindinimo su šio senato nutarimu lapas pildomas pagal Lietuvos rektoriaus įsakymu patvirtintą formą ir saugomas padalinyje norminių teisės aktų nustatytą laikotarpį. 1. Patvirtinti pavyzdinius Lietuvos akademijos nuostatus. 2. Patvirtinti pavyzdinius Lietuvos fakulteto nuostatus. 3. Patvirtinti pavyzdinius Lietuvos fakulteto instituto nuostatus. 4. Patvirtinti pavyzdinius Lietuvos katedros nuostatus. 5. Patvirtinti pavyzdinius Lietuvos klinikos nuostatus. 6. Šie nutarimai įsigalioja nuo 7. Pasiūlyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriui garantuoti, kad iki 2015 m. sausio 1 d. būtų atnaujinti ir / ar parengti ir pateikti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senatui tvirtinti konkrečių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto akademijų, fakultetų, fakultetų institutų, katedrų ir klinikų nuostatai. Lietuvos senatas, vadovaudamasis Lietuvos statuto (Žin., 2010, Nr ) 37 p. 22 pp. nuostatomis, išklausęs Gyvulininkystės technologijos fakulteto dekano Rolando Stankevičiaus informaciją, nutaria: 1. Pritarti šiems struktūriniams pertvarkymams: LSMU VA Gyvulininkystės technologijos fakulteto Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų instituto laboratorijos dr. K. Janušausko gyvūnų genetikos laboratorija pavadinimą keisti į dr. K. Janušausko genetikos laboratorija. 1. Pakeisti LSMU VA Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvulininkystės katedros centro ir laboratorijos pavadinimus: 1.1. Josifo Taco melžimo mokymo centro pavadinimą pakeisti į Josifo Taco melžimo technologijų centras Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijos pavadinimą pakeisti į Gyvūnų produktyvumo laboratorija Sujungti LSMU VA Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvūnų veisimo ir Gyvūnų mitybos katedras ir įsteigti Gyvūnų veisimo ir mitybos katedrą Įsteigti Gyvūnų auginimo technologijų instituto Akvakultūrų laboratoriją LSMU VA Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvulinin- kystės katedrą pertvarkyti į Gyvūnų auginimo technologijų institutą. 2. Siūlyti rektoriui 1 punkte suformuluotą LSMU VA Gyvulininkystės technologijos fakulteto struktūros pertvarkos planą teikti svarstyti ir tvirtinti Universiteto taryboje. Vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) statuto (Žin., 2010, Nr ) 37 punkto 22 papunkčiu, LSMU senatas pritaria Lietuvos ligoninės Kauno klinikų Retų širdies ir kraujagyslių ligų centro nuostatams. Vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) statuto (Žin., 2010, Nr ) 37 punkto 22 papunkčiu, LSMU senatas pritaria Lietuvos ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninės Lopšelis Paliatyviosios pagalbos centro nuostatams. Vadovaudamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statuto (Žin., 2010, Nr ; 2012, Nr ) 37 punkto 2 papunkčio bei 188 punkto nuostatomis, Lietuvos sveikatos mokslų 1. Papildyti 2014 metų studentų priėmimo taisykles VIII skyriumi Priėmimas į laipsnio nesuteikiančias studijas jį išdėstant taip: 1) Studijų programa Echokardiografija (jei bus patvirtinta SKVC). 2) Sprendimus, susijusius su priėmimu į šią programą, priima Rektoriaus įsakymu paskirta Priėmimo komisija. medicinos praktikos įstatymą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 132 Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. B1-897 Dėl veterinarijos gydytojų, turinčių veterinarijos praktikos licenciją, kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo bei Lietuvos statutą, Lietuvos sveikatos mokslų 1. Patvirtinti profesinės kvalifikacijos tobulinimo Lietuvos sveikatos mokslų universitete reglamentą. 2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos senato 2012 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr patvirtintą Sveikatos priežiūros, farmacijos ir kitų specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo Lietuvos sveikatos mokslų universitete reglamentą m. sausio 1 d. Prof. Vilius Grabauskas, Senato pirmininkas Prof. Jūratė Macijauskienė, Senato sekretorė Dešimtasis Europos anesteziologų kongresas Euroanaesthesia 2014 Gegužės 31 birželio 4 dienomis įvyko dešimtasis Euroanaesthesia 2014 kongresas, organizuojamas Europos anesteziologų draugijos. Kongresas vyko Švedijos sostinėje, Stokholme tai miestas, pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių, didžiausias Švedijos bei Skandinavijos miestas. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas 1252 metais. Dalia Bieliauskaitė, rezidentė Jurgita Borodičienė, doktorantė Šis kasmetinis Europos anesteziologų kongresas yra pripažintas pasaulyje ir yra vienas svarbiausių ir labiausiai pritraukiantis šios specialybės atstovus renginys. Euroanaesthesia 2014 kongrese registruota apie 5000 dalyvių iš 50 pasaulio šalių. Šis renginys suburia visus kartu gydytojus praktikus, mokslininkus, slaugytojus, technikus, sveikatos priežiūros pramonės atstovus, gydytojus rezidentus, studentus diskusijoms, aptarimams nuo pamatinių žinių ir mokslų iki tobuliausių ir naujausių metodų naudojimo anesteziologijoje, perioperacinėje medicinoje, intensyviosios terapijos, skausmo ir skubiosios medicinos srityse. Dalyvių iš Lietuvos šiais metais buvo apie 60, iš jų 15 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anesteziologijos klinikos pedagogų, gydytojų ir rezidentų bei dvi anesteziologijos slaugytojos. Europos anesteziologų draugijos taryba, komitetai, subkomitetai ir jų sekretoriai dirbo kartu su programos vadovu Stefanu De Hertu ir sudarė mokslinę programą. Joje dalyvavo 350 pranešėjų dvylikoje salių vienu metu, vyko 143 sesijos, prieš kongresą vyko 7 kursai (situacijų moduliavimo (simuliacijos) kursai, specialiųjų įgūdžių ultragarsu mokymasis ir kiti, jiems buvo reikalinga papildoma išankstinė registracija ir mokestis), 24 kvalifikacijos kėlimo kursai, 78 simpoziumai, 4 praktikos kursai, 13 paskaitų, 3 ekspertų sesijos bei 14 už ir prieš debatų sesijos. Taip pat buvo tradicinė sero Roberto Macintosho paskaita, kurią skaitė Françoisas Clergue as iš Ženevos (Šveicarija). Visos sesijos ir pranešimai buvo įdomūs ir vertingi, kiekvienas dalyvis galėjo atrasti sau priimtiną formą ir temą. Paminėtina sesija yra apie riziką būti anesteziologu. Paskaitoje prof. iš Prancūzijos Pierre as Scoeffleris pažymėjo, kad nervinė įtampa atsižvelgiant į kitų specialybių gydytojų, yra daug didesnė, atitinkamai 28 proc. ir 18 proc. Tačiau vienintelis dalykas, kuris keičiasi per daugelį metų specialistai apie tai pradėjo kalbėti ir diskutuoti. Daug sesijų ir kursų vyko edukacine tematika kaip mokyti rezidentus. Žinoma, kaip ir visuose Euroanaesthesia kongresuose, nebuvo užmiršta Helsinkio deklaracija ir paciento saugumas. Pirmąją dieną oficialios apdovanojimų ceremonijos metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anesteziologijos klinikos vadovui prof. Andriui Macui buvo įteiktas originalus oficialus Tarptautinės akreditacijos sertifikatas, kad LSMU Anesteziologijos ir reanimatologijos rezidentūros programa ir Universiteto ligoninė kaip rezidentūros bazė atitinka visoje Europos Sąjungoje galiojančius reikalavimus, palinkėta nesustoti tobulėjimo kelyje ir tęsti pradėtus darbus. Kongrese Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pedagogai ir Anesteziologijos klinikos gydytojai pristatė mokslo pranešimus. Stendinių mokslo pranešimų sekcijoje skelbta beveik 1000 naujausių tyrimų iš anesteziologijos, intensyviosios terapijos, skausmo, skubiosios medicinos sričių, tarp kurių penki iš Anesteziologijos klinikos. Tai didžiausias tezių skaičius per visą dalyvavimo istoriją. Doktorantė Jurgita Borodičienė kartu su bendraautoriais docente Jūrate Gudaityte, doktorante Ilona Šuškevičiene, profesoriumi Andriumi Macu, studente Indre Gerulyte pristatė du pranešimus Acetaminofeno efektyvumo vaikams po adenotonzilektomijų arba tonzilektomijų tyrimas ir Kūno padėties įtaka kraujotakai, vertinamai impedanso kardiografija anorektalinių operacijų metu taikant mažų dozių spinalinę anesteziją. Doktorantė Alina Vilkė su bendrautoriais doc. Diana Bilskiene, prof. A. Macu, doktorante I. Šuškevičiene, gyd. rezidente Dalia Bieliauskaite, M. Gedminu pristatė pranešimą Baigčių po galvos smegenų traumos prognoziniai rodikliai (neurologinės būklės stebėsena, spektroskopija). Jaunesnioji gydytoja rezidentė Julija Dudko kartu su dr. Gediminu Banevičiumi, studente Milda Juške Pooperacinio skausmo valdymas po kraniotomijų. Gydytoja rezidentė D. Bieliauskaitė su studentėmis Kristina Paulauskaite, Milda Juške, dr. Dariumi Trepenaičiu, prof. A. Macu, doc. D. Bilskiene Pacientų atsako po dviejų tipų endotrachėjinės intubacijos palyginamasis tyrimas. Šiais metais antrąjį kartą organizuotas nuotraukų anesteziologijos tematika konkursas. Jame prizinę antrąją vietą užėmė gydytojas Gintas Amankavičius. Ši nuotrauka bus atspausdinta Europos anesteziologijos žurnalo (European Journal of Anaesthesiology) viršelyje. Gydytojas atskleidė vaistų ženklinimo temą. Dar dvi šio gydytojo nuotraukos taip pat pateko į geriausių nuotraukų dešimtuką. Šaunu, kad tarp kasdienių darbų ir rūpesčių sugebame rasti laiko mėgstamam hobiui ir laisvalaikiui, kuris buvo pripažintas ir šiame kongrese. Laisvu nuo paskaitų ir seminarų laiku Stokholme pavyko aplankyti nuostabų muziejų laivą Vaza, kuris pastatytas 1627 m. Švedijos karo laivynui, karaliaus Gustavo II Adolfo užsakymu. Laivas Vaza turėjo tapti Švedijos karališkojo karo laivyno flagmanu, tačiau nuskendo. Pragulėjęs jūros dugne 333 metus, laivas buvo iškeltas. Laivas įspūdingų matmenų: 69 m ilgio, 12 m pločio, 14 m aukščio (be burių), korpuso storis 45 cm. Kitas aplankytas objektas Stokholmo rotušė miesto savivaldybės pastatas, kuriame vyksta Nobelio premijos laureatų banketai. Pastatas turi 106 m aukščio Didįjį bokštą, į kurį veda 365 pakopų laiptai, o bokšto viršų puošia trys paauksuotos karūnos (Švedijos imperijos simbolis). Bokšto viršuje yra muziejus ir varpinė su apžvalgos aikštelė, iš kur atsiveria Stokholmo miesto panorama. Nepamiršti ir Stokholmo Karalių rūmai. Jie yra didžiausi pasaulyje ir vis dar naudojami pagal paskirtį. Šiuo metu ten gyvena Švedijos valstybės galva karalius Karolis XVI Gustavas. Europos anesteziologų kongresas tai renginys, jungiantis bendraminčius, suteikiantis puikią galimybę keistis žiniomis, idėjomis, dalytis patirtimi su kitų šalių atstovais, padėti kartu kryptingai formuoti specialybės ateities viziją ir perspektyvą. Tikimasi, kad kitais metais vyksiantis kongresas Berlyne, Vokietijoje, bus taip pat sėkmingas, pritrauks dar gausesnį būrį specialistų iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos.

4 4 avevita/2014 m. birželio 27 d., Nr. 26 informacija Naujos pareigos Direktorė įsitikinusi Kauno klinikos pajėgios įveikti laikotarpio iššūkius Nuo birželio 2 d. Kauno klinikų direktore visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms tapo Šeimos medicinos klinikoje profesoriaus pareigas einanti dr. Lina Jaruševičienė. Prof. dr. L. Jaruševičienė. Asmeninė nuotr. Džiuljeta Kulvietienė Prof. dr. L. Jaruševičienė baigė Kauno medicinos instituto Medicinos fakultetą. Studijų metais būsimai profesorei buvo gana sunku apsispręsti, kokią specialybę pasirinkti pediatriją, vidaus ligas ar akušeriją ir ginekologiją. Dirbdama slaugytoja vidaus ligų skyriuje, vėliau akušere tuometiniame Kauno klinikų nėštumo patologijos skyriuje, aiškiai suprato: idealiausia specialybė būtų tokia, kuri apimtų visas mėgstamas sritis. Ir jai pasisekė tuometinio KMU rektoriaus prof. habil. dr. Viliaus Grabausko ir prof. habil. dr. Allos Baubinienės iniciatyva Universitete įsteigta šeimos medicinos rezidentūra. Buvome pirmoji stacionarinę šeimos medicinos rezidentūrą baigusių gydytojų laida, prisimena direktorė. Baigę rezidentūros studijas dar kurį laiką negalėjome įsidarbinti šeimos gydytojais, nes tokios pareigybės paprasčiausiai nebuvo, tačiau visi buvome entuziastingi ir ieškojome pačių įvairiausių galimybių realizuoti įgytas žinias. Prof. dr. L. Valius, tuo metu jau vadovavęs Šeimos medicinos klinikai, pakvietė įsitraukti į Dovanokime kraujo toms, kurios dovanoja gyvybę Kauno klinikų Kraujo centras ir LSMU Akušerijos ir ginekologijos būrelis Pasaulinės kraujo donorų dienos proga surengė donorystės akciją. Birželio 14-ąją minint Pasaulinę kraujo donorų dieną kiekvienais metais siekiama atkreipti dėmesį į konkrečią temą. Šių metų šūkis Dovanokime kraujo toms, kurios dovanoja gyvybę. Kasdien pasaulyje net 800 moterų miršta nuo tam tikrų nėštumo arba gimdymo komplikacijų. Kraujavimas pati dažniausia gimdyvių mirties priežastis. Tik donorų dėka nukraujavusios moterys atgauna sveikatą, o jų vaikai gali augti turėdami mamą. Kauno klinikų Kraujo centro sureng- toje akcijoje dalyvavę donorai ne tik paaukojo kraujo toms, kurios dovanoja gyvybę, bet ir užrašė savo linkėjimus ant spalvotų drugelių. Juos organizatoriai perdavė Kauno klinikų akušerijos skyriaus pacientėms. Tikimės, kad donorų dovanotas kraujas ir nuoširdūs linkėjimai suteiks būsimoms mamytėms stiprybės, įteikdama sparnuotais linkėjimais išpuoštą kubą sakė Kauno klinikų Kraujo centro donorų organizatorė Auksė Gulbinaitė. Vasarą kraujo donorų gretos išretėja, tad labai reikalingas visų grupių kraujas. Dovanokime kraujo, išsaugokime gyvybes. Kauno klinikų Kraujo centras darbo dienomis dirba 8 18 val., šeštadieniais 9 14 val. Kauno klinikų inf. klinikos darbuotojų gretas. Taip iki šiol šioje klinikoje ir dirbu. Tuo pačiu metu prof. dr. L. Jaruševičienė baigė visuomenės sveikatos vadybos magistrantūrą KMU bei taikomosios sociologijos magistrantūrą VDU. Disertaciją visuomenės sveikatos srityje apgynė Universitete, laimėjo Atviros visuomenės instituto įsteigtą Tarptautinės politikos stipendiją. Po doktorantūros (post doc) tyrimus vykdė Centrinės Europos universiteto Tarptautinės politikos centre (Budapeštas, Vengrija). Pastaraisiais metais dirbo tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo tyrimų projektuose. Kvietimas įsilieti į Kauno klinikų direktorato komandą buvo visiškai netikėtas, tačiau labai įdomus ir viliojantis. Neslėpsiu, man patinka iššūkiai, o šiame darbe jų apstu. Kauno klinikų direktoriaus visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms pareigos man yra įdomus derinys to, kas jau žinoma ir to, ko darbe dar neteko patirti, prof. dr. L. Jaruševičienė turi daug ateities veiklos minčių ir planų, tačiau pirmiausia nori susipažinti su kuruojamų tarnybų veikla. Dalis tarnybų, pvz., Mokslo ir studijų koordinavimo, Tarptautinio bendradarbiavimo, Profilaktinių programų koordinavimo, yra naujos, neseniai sukurtos. Medicininės statistikos tarnyba visiems žinoma, dirba seniai. Problemų, su kuriomis susiduria minėta tarnyba, spektras labai įvairus, tačiau didelis ir jose glūdintis potencialas. Negaliu pasakyti, kad kuri nors tarnyba yra svarbesnė, kiekviena jų turi savo tikslus ir raidos viziją. Todėl ir plėtojamos turėtų būti tolygiai. Mano nuomone, tarnybų uždavinys yra ne pačioms plėstis, bet integruoti ir koordinuoti įvairiuose Kauno klinikų padaliniuose vykdomą veiklą, kuo veiksmingiau panaudoti turimą potencialą. Pavyzdžiui, vienas iš Mokslo ir studijų koordinavimo tarnybos (vadovė prof. dr. Žemyna Milašauskienė) uždavinių koordinuoti ir garantuoti įvairiuose Kauno klinikų padaliniuose vykdomoms klinikinėms studijoms techninę paramą. Profilaktinių programų koordinavimo tarnybos (vadovė dr. Rugilė Ivanauskienė) rengiami inovatyvūs profilaktikos programų įgyvendinimo modeliai leis padidinti vykdomų programų aprėptį, taupant medikų ir pacientų laiką. Tačiau yra ir problemų, kurias nedelsiant reikia spręsti, kaip pavyzdį direktorė mini Medicininės statistikos tarnybos veiklą. Mažai tikėtina, kad be naujos ligoninės informacinės sistemos pavyks esmingai sumažinti didelį kasdienį tarnybos darbuotojų darbo krūvį ir pagerinti jų veiklos rezultatus. Džiugu, kad artimiausiu laiku prasidės ligoninės informacinės sistemos kūrimo procesas. Tarnybos vadovas Tomas Mickevičius, turintis daug įžvalgų dėl jo vadovaujamo padalinio raidos perspektyvų, jau dabar analizuoja Medicininės statistikos tarnybos veiklos optimizavimo galimybes. Kiekvienoje šalyje yra blogesnių ir geresnių ligoninių, sako direktorė, paklausta, kokios šalies ligoninė jai yra pavyzdys. Prieš keletą mėnesių aplankiusi Turku ligoninę Suomijoje prof. dr. L. Jaruševičienė pasidalijo savo įspūdžiais apie šią gydymo įstaigą. Tai viena moderniausių regiono ligoninių, kur net architektūra nepanaši į gydymo įstaigos, labiau į laisvalaikio ir pramogų centrą. Nežinodamas, kur atėjai, ne iš karto suprasi, kad esi ligoninėje: didelės erdvės, daug poilsio zonų, fontanai, žaluma. Ergonomiškas skyrių išdėstymas, vakuuminio pašto sistema brangūs dalykai, tačiau Turku ligoninėje itin didelis dėmesys skiriamas ir nedaug kainuojančioms, bet labai reikšmingoms detalėms. Pavyzdžiui, onkologijos dienos centre patogūs krėslai pacientams įrengti taip, kad atliekant procedūrą pacientų akių lygis atitiktų ir šalia poste dirbančių slaugytojų lygį. Džiugu, kad ir Kauno klinikose yra daug dalykų, padedančių kurti pacien tui palankią aplinką, sako direktorė ir pasakoja prieš kelerius metus išgyventą patirtį. Vieno projekto partneriai, atvykę į projekto susirinkimą Lietuvoje, pasakė pageidavimą susipažinti su mūsų gydymo įstaiga. Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė maloniai sutiko būti gide Akušerijos ir ginekologijos klinikoje bei doc. dr. Rasos Tamelienės vadovaujamoje Neonatologijos klinikoje. Svečiams iš Vakarų Europos jaukios, namų aplinką primenančios gimdymo palatos nebuvo naujiena. Juos ypač sužavėjo šiltos ir jautrios detalės stendai su darbuotojų nuotraukėlėmis, knygų spinta ilgai vaikelį ligoninėje prižiūrinčioms mamoms. Grįžę namo jie pasidalijo teigiamais savo įspūdžiais apie Kauno klinikas po kurio laiko iš Olandijos sulaukiau laiško, kuriame buvo teiraujamasi, kur galima rasti publikacijų apie mūsų ligoninės socia lines iniciatyvas. Nenuostabu, kad itin aukšto lygio paslaugas teikiančios Kauno klinikos patrauklios ir pacientams iš užsienio, įsitikinusi direktorė. Kauno klinikose dirbantys medicinos korifėjai, tokie kaip prof. habil. dr. Rimantas Benetis, prof. habil. dr. Arimantas Tamašauskas bei kiti, yra plačiai žinomi ir už Lietuvos ribų. Neseniai įkurtos Tarptautinio bendradarbiavimo tarnybos, vadovaujamos dr. Žanetos Štreimikytės, uždavinys dar labiau padidinti užsienio šalių pacientų informuotumą apie Kauno klinikose teikiamas paslaugas ir jų galimybes šiomis paslaugomis pasinaudoti. Ligoninė, ypač universitetinė vienas svarbiausių miesto objektų. Viduramžiais patys didingiausi miestų statiniai buvo bažnyčios, XIX a. geležinkelio stotys, šiais laikais ligoninės. Ligoninės ne tik teikia sveikatos paslaugas, jos keičia gyventojų sampratą apie sveikatą, yra reikšmingos darbo rinkos dalyvės, tampa inovacijų židiniais. Didžiulė socialinė atsakomybė įsilieti į ligoninės direktorato gretas. Esu tikra, kad Kauno klinikos, vadovaujamos prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus, yra pajėgios įveikti laikotarpio keliamus iššūkius, sako direktorė visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms prof. dr. L. Jaruševičienė. M. Dambrauskienės nuotr.

5 informacija avevita/2014 m. birželio 27 d., Nr Naujos pareigos Profilaktinių programų koordinavimo tarnyba Kauno klinikose Šių metų pradžioje Kauno klinikose įkurta Profilaktinių programų koordinavimo tarnyba. Jai vadovauti paskirta dr. Rugilė Ivanauskienė. Dr. R. Ivanauskienė. Džiuljeta Kulvietienė Dr. R. Ivanauskienė LSMU Visuomenės sveikatos fakultete baigė visuomenės sveikatos magistrantūrą m. įstojo į doktorantūrą Profilaktinės medicinos katedroje. Apgynusi disertaciją liko Universitete dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą. Dr. R. Ivanauskienė yra ir LSMU Sveikatos tyrimų instituto K. Šimatonio nuotr. sveikatos sistemos tyrimų laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja, pastaruoju metu gilinasi į piktybinių navikų profilaktikos ir žalingų įpročių patikros programas. Profilaktinių programų koordinavimo tarnyboje (toliau Tarnyba) kartu su vadove dr. R. Ivanauskiene dirba 3 darbuotojai. Audrius Stasiūnas atsakingas už fizinį aktyvumą, veda jogos treniruotes. Marija Kudrevičiūtė ir Vilius Ergoterapijos studenčių patirtis Norvegijoje Floreskulis baigę LSMU Visuomenės sveikatos vadybos magistratūrą. Norintys prisidėti prie iškeltų Tarnybai tikslų, iniciatyvūs, apie Tarnybos darbuotojus pasakoja jų vadovė. Vilius atsakingas už profilaktikos programų duomenų valdymo sistemos kūrimą ir įdiegimą. Marija koordinuoja vykdomo konkurso veiklas, fizinio aktyvumo pratybas, rengia informacinę medžiagą Kauno klinikų pacientams. Dr. R. Ivanauskienė pasakojo, kad pradėjus veikti Profilaktinių programų koordinavimo tarnybai, buvo numatytos 2 pagrindinės veiklos kryptys. Viena iš jų susijusi su Klinikų darbuotojų sveikatos stiprinimu, kita su profilaktikos programų teikiamų paslaugų plėtra, jų organizavimo ir kokybės gerinimu. Mūsų Tarnybos darbas susijęs su nacionalinėmis profilaktikos programomis, kurių tolimasis tikslas mažinti mirtingumą. Siekiant optimizuoti darbą ir padidinti sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumą, tikslinga įrengti papildomus kabinetus moterims, kurioms krūties ir gimdos kaklelio vėžio patikros testo metu nustačius pokyčius reikalingi diagnostiniai tyrimai. Nauja kuriame profilaktikos programų duomenų valdymo sistemą. Ją naudojant galima optimizuoti įgyvendinamų programų procesus, registruoti intervencijas, jų rezultatus, vertinti tam tikrus rodiklius, sako dr. R. Ivanauskienė. Labai laukiame, kada bus sukurta ir įdiegta ligoninės informacinė sistema (LIS). Tikimės, kad į LIS galėsime integruoti mūsų sukurtą programą, susieti duomenis su kituose įstaigos padaliniuose užrašoma informacija, garantuoti maksimalų pacientų dalyvavimą patikrose ir sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą laiku, įtraukiant kokybės kontrolės, epidemiologinius bei programos našumo aspektus. Visa tai įprasta Vakarų Europos šalyse. Dr. R. Ivanauskienė pasakojo, kad planuojama bendradarbiauti su Nacionalinio Suomijos vėžio registro ir Helsinkio universitetinės ligoninės ekspertais, koordinuojančiais gimdos kaklelio vėžio patikros programos įgyvendinimą Suomijoje. Suomijoje efektyviai vykdoma gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa yra vienas geriausių šios ligos kontrolės pavyzdžių Europoje (mirtingumas nuo šios ligos yra tik 1/ ). Tikslinga susipažinti, galbūt net perimti jų patirtį pacientų įtraukimo ir stebėjimo, optimalių diagnostikos algoritmų, kokybės kontrolės bei proceso valdymo klausimais, sako dr. R. Ivanauskienė. Dr. R. Ivanauskienė įsitikinusi, kad Kauno klinikos, moderni Universiteto ligoninė, gali įdiegti Vakarų Europos šalyse vartojamą profilaktikos programų kokybės garantavimo sistemą ir būti pavyzdys kitoms Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms. Kauno klinikų stiprybė įvairių sričių kvalifikuoti, savo darbui atsidavę gydytojai ir moderni medicinos diagnostikos aparatūra vienoje vietoje. Pasak dr. R. Ivanauskienės, būtina rūpintis Klinikų darbuotojų sveikatos stiprinimu: Aktualus fizinio aktyvumo skatinimas, sako tarnybos vadovė. Nuo tarnybos įkūrimo pradžios pradėjome veiklą, skatinančią fizinį aktyvumą. Džiugu, kad jogos pratybos sulaukė didelio susidomėjimo. Neseniai paskirtos naujos patalpos, jos renovuojamos, tikimės, netrukus jos bus jaukiai, gražiai ir patogiai įrengtos bei skirtos tikslingam darbuotojų įvairių formų fizinio aktyvumo skatinimui (šokiai, joga ir kt.). Klinikose pradėtas vykdyti projektas LSMUL Kauno klinikų sveikatos priežiūros paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę. Vyksta šio projekto įgyvendinimas. Mūsų Tarnyba koordinuoja pacientų portalo modulį Pacientų mokymas ir švietimas. Mūsų pareiga aktyviai prisidėti prie to, kad pacientai, kurie naudojasi elektroniniu portalu, gautų mūsų parengtą naujausią įrodymais pagrįstą informaciją apie lėtinių neinfekcinių ligų profilaktiką, apie jiems aktualias sveikatos būkles ir galimybes išvengti galimų sveikatos sutrikimų, pasakojo Tarnybos vadovė. Bendradarbiaujant su LSMU Sveikatos tyrimų institutu, rengiamas bandomojo projekto, skirto žalingų įpročių (rūkymo ir alkoholio vartojimo) patikrai įdiegti, planas, dr. R. Ivanauskienė įsitikinusi, kad tai labai svarbi profilaktikos priemonė, ypač žinant Lietuvos duomenis apie rūkymą ir alkoholio vartojimą. Lietuvoje kasdien rūkančių gyventojų yra 20 proc. Šalyje per metus suvartojamo grynojo alkoholio kiekis trečdaliu didesnis nei ES vidurkis. Patikros metu identifikavus rizikos veiksnius, asmeniui būtų teikiama minimali konsultacija. Didžioji dalis ES šalių turi tokias programas, kaip efektyviausią minėtų rizikos veiksnių kontrolės priemonę sveikatos sektoriuje. Profilaktinių programų koordinavimo tarnybai skirtos ir funkcijos, susijusios su žalingų įpročių profilaktikos priemonių planų parengimu ir įdiegimu. Organizuotas metimo rūkyti konkursas, skatinantis Kauno klinikų darbuotojus atsisakyti šio žalingo įpročio ir primenantis, kad rūkantys sveikatos priežiūros specialistai kenkia ne tik savo sveikatai, bet taip pat yra kliuvinys sprendžiant šią problemą klinikinėje praktikoje. Vienas iš ilgalaikių Tarnybos tikslų pasiekti, kad Kauno klinikos taptų ligonine be tabako. Ksenija Kolesnikova, 3 k. studentė Lietuvos trečiojo kurso ergoterapijos studentės šiemet turėjo galimybę tris mėnesius pagal Erasmus mainų programą studijuoti Norvegijoje (Bergene). Vos atvykusias į šią šiaurės šalį merginas pasitiko draugiškai nusiteikę dėstytojai. Jie mus globojo viso buvimo metu Bergene, padėjo užpildyti visus reikiamus dokumentus, supažindino su universitetu ir naujaisiais kurso draugais. Norvegijos studentai labai mieli. Jie mums papasakojo apie savo šalį, universitetą ir studentišką gyvenimą Bergene. Mes norvegams pristatėme Lietuvą, LSMU. Parengėme ir staigmeną žaidimą apie mūsų šalį. Trys mėnesiai Bergene prabėgo labai greitai. Norvegijoje nemažai išmokome ir pamatėme. Iš pradžių turėjome trijų savaičių praktiką, kurią atlikome skirtingose vietose. Pamatėme, kaip ergoterapeutai dirba įvairiose reabilitacijos srityse. Vėliau tęsėme studijas su Norvegijos ergoterapijos studentais. Paskaitos šioje šalyje vyksta 45 minutes, tada būna 15 minučių pertrauka. Mums tai buvo labai neįprasta. Šio modulio programa buvo sudaryta taip: iš pradžių mes mokėmės apie vaikų negalią ir reabilitaciją, po šv. Velykų atostogų prasidėjo paskaitos apie rankų traumas ir įtvarų pritaikymą, o modulio pabaigoje sužinojome apie namų aplinkos pritaikymą pacientams. Visos paskaitos buvo labai įdomios. Kiekvieną savaitę vyko grupiniai darbai, buvo pateikiamos situacijos, kurias reikėjo spręsti. Savaitės pabaigoje vykdavo seminarai, kurių metu pristatydavome savo situacijos sprendimus. Studijuodamos Bergene gavome daug patirties ir įgūdžių. Laisvu metu po studijų pažinome ir Norvegijos gamtą, kultūrą. Buvome išvykusios su kitais Erasmus mainų programos studentais į fiordus. Ten praleidome tris dienas, pamatėme daug įspūdingų vaizdų. Plaukėme kanojomis tarp fiordų. Bergenas, kuriame mes studijavome ir gyvenome tris mėnesius, labai gražus, jį supa septyni kalnų fiordai. Į visus kalnus užkopėme net po kelis kartus, kartu su kitais studentais buvome įvairiuose žygiuose. Erasmus mainų programa galimybė, kai tu gali save pažinti iš naujo, susipažinti su kitų šalių Asmeninė nuotr. žmonėmis, kultūra, išmokti naujų įgūdžių ir tobulinti save, savo žinias. Grįžusios į Lietuvą supratome, kad tris mėnesius praleidome puikiai ir labai pasiilgsime visko, ką patyrėme per šiuos mėnesius. Nepraleiskite progos išvykti pagal Erasmus mainų programą!

6 6 avevita/2014 m. birželio 27 d., Nr. 26 informacija Išeiti iš savo pačių komforto ir turėti drąsos eiti Kiekvienas žmogus gyvenime turi savo pašaukimą ir misiją, atvirai pokalbį pradeda Lietuvos ligoninės Vaikų ligų klinikos rezidentė Viktorija Čirvinskaitė ir sutinka pasidalyti įdomiu pasakojimu apie savo misiją egzotiškame pasaulio kampelyje Filipinuose. Mergina ne tik dirba gydytoja Kauno klinikose, bet yra ir pasaulinės gydytojų sąjungos Už gyvybę narė, medikų ateitininkų Gaja filisterė, aktyviai dalyvauja Lietuvos katalikiškų organizacijų veikloje, Tiberiados bendruomenės misijose. Gydytoja rezidentė V. Čirvinskaitė yra kilusi iš nuostabaus Šiaurės Lietuvos miestelio Pušaloto. Ji, kaip pati sako, augusi ir gyvenimui sparnus auginusi gražioje trijų vaikų šeimoje, o įkvėpimą didiems darbams gavusi iš mylinčių tėvelių. Lina Pankratjevaitė Ar tai pirmoji Jūsų misiją? Kaip Jūs tapote misioniere? Tai antroji misija Filipinuose. Pirmą kartą buvau išvykusi prieš dvejus metus: iš pradžių, mano akimis, atrodė ne taip sėkmingai. Dabar esu laiminga, kad įgijau patirties, kuri pakeitė mano gyvenimą ir padėjo galutinai pasirinkti tolesnį kelią. Tąkart susirgau hemoragine Dengės karštlige. Pasisekė, viskas baigėsi gerai: greitai patekau į universitetinę Manilos ligoninę, kur po geros savaitės pakilau iš lovos. Nuo to laiko švenčiu antrąjį savo gimtadienį. Kaip tapau misioniere? Ilga istorija Viskas prasidėjo dar vaikystėje: esu labai laiminga užaugusi šeimoje, kurioje nuolat mačiau savo Tėvelių pavyzdį, gavau didžiulę meilės dozę ir kasdienį pavyzdį. Taip mano širdis buvo išplėsta didesniems dalykams. Ir man atrodo, kad dažnai net nereikia vykti už tūkstančių kilometrų: pakanka daryti kasdienius darbus su meile, pasiaukojimu, nuolatiniu žvilgsniu į kitą, gyventi ne dėl savęs, o dėl kito žmogaus. Tai ir reiškia būti misionieriumi paprasčiausiai mylėti kasdienybėje. Nuo mažens turėjau troškimą dovanoti savo gyvenimą tiems, kurie kenčia, kuriems ypač reikia meilės: sergantiems, vargšams, atstumtiesiems. Iš pradžių svajojau stoti į Karo akademiją. Vėliau kelias suktelėjo į mediciną, kur atradau savo pašaukimą. Ir studijų metais aktyviai dalyvavau visuomeninėje, savanoriškoje veikloje. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, yra labai paplitusi liga meilės stokos, nereikalingumo liga. Visada norėjau ją gydyti Kas Jus paskatino vykti taip toli į Filipinus? Jau daugiau nei penkerius metus draugauju su Tiberiados bendruome- Misija šiukšlyne. ne (prieš 35 m. Belgijoje įkurta nedidelė katalikiška bendruomenė. Nuo 2001 m. keturi penki broliai gyvena Lietuvoje, Baltriškėse esančiame vienuolyne. Bendruomenė turi misijas ir Konge, Filipinuose). Taip susipažinau su bendruomenės misionieriumi filipiniečiu Niku, kuris buvo atvykęs į Lietuvą. Mane labai uždegė jo pavyzdys ir misija, kurioje jis darbavosi. Pats kilęs iš vargingos šeimos, turėjęs gilų tikėjimą, Nikas sugebėjo baigti mokslus ir nusprendė atiduoti savo gyvenimą kaip Tiberiados misio nierius. Jis rūpinosi vargšais, pradėjo daug gražių projektų, kurie padėjo ne vienam jaunuoliui baigti mokslus ir išgelbėti savo šeimas nuo skurdo, suteikti naujos Vilties, atvėrė kelią į naują gyvenimą. Labai užsidegusi ir užsikrėtusi tuo virusu, prieš Nikui išskrendant atgal į Filipinus pažadėjau vieną dieną atvykti jam padėti. Vos po kelių mėnesių gavau žinią, kad Nikas staiga mirė ištiko insultas Iš karto supratau, kad turiu tesėti pažadą. Tad jau po pusmečio, kartu su dviem Tiberiados vienuoliais išskridau į misiją. Ir jau tada suvokiau tai tikrai ne paskutinė mano misija Anaiptol. Pažinote Filipinus iš kitos, neturistinės pusės? Pasidalykite įspūdžiais. Tiksliausia būtų sakyti, kad Filipinus pažinau vien tik iš neturistinės pusės. Mano tikslas ir buvo gyventi taip, kaip gyvena vietiniai. Tad valgiau (pusryčiams, pietums, vakarienei ryžiai), gyvenau kasdienį jų gyvenimą: kartu meldėmės, ruošėme valgyti, dirbome darže, rinkome šiukšles ir kt. Man labai svarbu, kad žmonės jaustų nesu stebuklinga gelbėtoja europietė, bet paprasčiausiai žmogus, kuris nori kartu su jais dalytis jų kasdienybe. Manau, kad misionieriui, atvykusiam į kitą šalį, labai svarbu tapti vietos gyventoju (be abejo, išsaugant savo identitetą), kad galėtų kuo geriau jiems tarnauti, mylėti. Ne pakeisti (atnešti naują sistemą), bet tą sistemą pagerinti. Vaikų stovykla. Papasakokite plačiau apie misiją Filipinuose. Ką ten dirbote? Filipinuose, Talimo saloje (apie 4 val. nuo sostinės Manilos), Sapango kaimelyje yra Tiberiados bendruomenės kartu su Niku įkurta Šv. Damijono bendruomenė. Ten gyvena keletas pasauliečių, įsipareigojusių įvairiuose projektuose: stipendijų programa, bambukų dirbtuvė, Šv. Damijono klinika, profilaktikos programos ir kt. Brolis Emanuelis ir kiti broliai nuolat atskrenda padrąsinti ir padėti visai komandai. Įkurta nevyriausybinė organizacija, kuri rūpinasi stipendijų programa. Kiekvienais metais, atsižvelgdami į tai, kiek aukų gauname, finansuojame apie trisdešimt stipendininkų, bendradarbiaujame kartu su organizacija Mekongo vaikai. Stipendijos suteikiamos pradinių ir vidurinių mokyklų mokiniams bei universitetų studentams. 7 p.