Alytaus miesto savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano sprendinių keitimas (TPD reg. Nr )

Transcript

1 2012 m. specialiojo plano sprendinių keitimas (TPD reg. Nr ) Planavimo organizatorius: Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Specialiojo plano rengėjas: UAB AF-Consult Direktorius Darius Čičinskas

2 Leidinio data 2012 m. gruodžio mėn. Varianto Nr. 1 specialiojo plano sprendinių keitimas (Esamos būklės analizė ir koncepcija) Projekto vadovas: Specialiojo plano rengėjai: Mantas Morkvėnas Atestato Nr Robertas Puodžius Titas Sereika Rūta Blagnytė Marius Davidavičius

3 2012 m. 3 (119) TURINYS 1 ĮVADAS 9 2 ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ Alytaus miesto charakteristika Gyventojai ir gyvenamasis fondas Tolimesnės miesto raidos ir plėtros kryptys Rajono klimatologiniai duomenys Aprūpinimo šiluma sistemos ir jų plėtra CŠT sistemos atnaujinimo ir plėtros darbai Šilumos energijos gamybos šaltinių analizė Informacija apie eksploatuojamas centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemas Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai CŠT sistemų šilumos poreikio analizė Šilumos energijos vartojimo poreikio įvertinimas ir prognozės Ekonominiai įmonės veiklos rodikliai Gamtinių dujų tiekimo sistema Elektros energijos tiekimo sistemos Aplinkos oro esamo taršos lygio įvertinimas Geofizinė Alytaus miesto savivaldybės padėtis ir kiti aplinkos orą įtakojantys veiksniai Alytaus miesto geologinė sandara Alytaus miesto klimatinės sąlygos Aplinkos oro esamo taršos lygio įvertinimas TECHNINĖS IR FINANSINĖS EKONOMINĖS PRIELAIDOS, NAUDOJAMOS KONCEPCIJŲ ANALIZĖJE Pagrindiniai analizės principai ir koncepcija Darbo jėgos, statybos, remonto darbų kainos kitimo prognozė Kietojo biokuro ir gamtinių dujų kaina Elektros energijos kaina Centralizuoto šilumos energijos tiekimo tinklų rekonstrukcijos techninės ir finansinės prielaidos Šilumos punktų rekonstrukcijos techninės ir finansinės prielaidos Individualių gamtines dujas naudojančių šilumos gamybos įrenginių statybos techninės ir finansinės prielaidos Individualių biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių statybos techninės ir finansinės prielaidos Atsinaujinančius energijos išteklius (saulės, aeroterminė, geoterminė energija) naudojančių šilumos gamybos įrenginių techninės ir finansinės prielaidos... 52

4 2012 m. 4 (119) Šilumos energijos gamybos įrenginių, naudojančių biokurą, statybos Alytaus RK techninės ir finansinės prielaidos Aplinkosauginės prielaidos Poskyrio apibendrinimas, prielaidų katalogas APSIRŪPINIMO ŠILUMOS ENERGIJA BŪDŲ IR ALYTAUS MIESTO CŠT SEKTORIAUS PLĖTROS KRYPČIŲ ANALIZĖ Alytaus miesto šilumos vartotojų decentralizavimo tikslingumo tyrimas Optimalaus aprūpinimo šiluma būdo Alytaus miesto zonose nustatymas Alytaus miesto suskirstymas į zonas Esamo Alytaus miesto šilumos tiekimo ūkio plėtros, modernizavimo ir optimizavimo, analizė Alyčio katilinės CŠT sistemos šilumos vartotojų decentralizavimo tikslingumo tyrimas Naujų biokurą naudojančių įrenginių statybos Alytaus RK tikslingumo analizė Atsinaujinančius energijos išteklius (saulės, aeroterminė, geoterminė energija) naudojančių šilumos gamybos technologijų finansinis įvertinimas Rekomendacijos dėl Alytaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos trasų rekonstrukcijos apimčių Degių atliekų ir sauso dumblo panaudojimo šilumos arba/ir elektros energijos gamybai galimybių analizė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre susidarančio kietojo atgautojo kuro panaudojimas energijos gamybai UAB Dzūkijos vandenys Alytaus nuotekų valykloje susidarančio sausojo nuotekų dumblo panaudojimas energijos gamybai Gyvenamųjų pastatų modernizavimas APRŪPINIMO ŠILUMA BŪDŲ ĮTAKOS APLINKOS ORO KOKYBEI VERTINIMAS Alytaus miesto decentralizacijos individualiam šildymui naudojant gamtines dujas įtaka aplinkos oro kokybei Alyčio katilinės decentralizacijos įtaka aplinkos oro kokybei Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos variantas, individualiam šildymui naudojant gamtines dujas, aplinkosauginis vertinimas Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos variantas, individualiam šildymui naudojant biokurą, aplinkosauginis vertinimas Alytaus RK naujų biokurą naudojančių įrenginių statybos įtakos aplinkos oro kokybei vertinimas I etapo įtakos aplinkos orui vertinimas I etapo ir Alyčio RK decentralizacijos įtaka aplinkos orui vertinimas II etapo įtakos aplinkos orui vertinimas Skyriaus išvados

5 2012 m. 5 (119) 6 LITERATŪRA: PRIEDAI 119

6 2012 m. 6 (119) LENTELIŲ SĄRAŠAS 2.1 lentelė. Norminių metų klimatologiniai duomenys lentelė. Aplinkos oro ir grunto temperatūros metų šildymo sezono metu lentelė. Paskutinių trejų metų šildymo sezono pabaigos ir pradžios datos lentelė. UAB Litesko fil. Alytaus energija investicijų planas (tūkst. Lt) lentelė. ARK katilų techniniai duomenys lentelė. Gamtines dujas naudojančios termoifikacinės elektrinės techniniai duomenys lentelė. Kietąjį biokurą naudojančios termofikacinės elektrinės techniniai duomenys lentelė. Alytaus RK m. gamybos duomenys lentelė. Alyčio katilinės šilumos gamybos įrenginių techniniai duomenys lentelė. Alyčio kat m. gamybos duomenys lentelė. Sodžiaus katilinės katilų techniniai duomenys lentelė. Sodžiaus kat m. gamybos duomenys lentelė. Geležinkelio katilinės katilų techniniai duomenys lentelė. Geležinkelio kat m. gamybos duomenys lentelė. Pramonės kat m. gamybos duomenys lentelė. Alytaus miesto CŠT tinklų suvestinė lentelė. Alytaus miesto CŠT tinkle ruožų pasiskirstymas pagal paklojimo metus lentelė. Realizuotos šilumos kiekis Alytaus mieste pagal vartotojus, GWh lentelė. Alytaus miesto klimatinės sąlygos * lentelė. Vidutinis metinis vėjo krypčių pasikartojimas, % * lentelė. Foninė vidutinė metinė oro tarša Alytaus mieste 2011 m lentelė. Lietuvos makroekonominių rodiklių prognozė ( ) lentelė. Kuro kainų prognozė m. laikotarpiui lentelė. Gamtinių dujų transportavimo mokesčių dedamosios lentelė. Gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams lentelė. Kietojo biokuro transportavimo kaina lentelė. AB LESTO elektros energijos kaina * lentelė. Šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos darbų įkainiai * lentelė. Šilumos punktų rekonstrukcijos įkainiai * lentelė. Individualių, gamtines dujas naudojančių katilinių statybos įkainiai * lentelė. Šilumos siurblių įrengimo ir eksploatacijos finansinės prielaidos lentelė. Analizėje naudojami VŠK varianto techniniai duomenys lentelė. Investicijos į naujus biokurą naudojančius VŠK dydis lentelė. Mokesčiai už išmetamus SO 2 ir NOxteršalus lentelė. Finansiniame ekonominiame vertinime naudojamos prielaidos lentelė. Alytaus miesto zonų techniniai duomenys lentelė. Apsirūpinimo šiluma iš CŠT Alytaus miesto zonose finansinio-socialinio vertinimo rezultatai lentelė. Apsirūpinimo šiluma būdų Alytaus miesto zonose finansinio vertinimo rezultatai lentelė. Alytaus miesto zonų suskirstymas pagal apsirūpinimo šiluma būdą lentelė. I etapo techninio vertinimo rezultatai lentelė. II etapo techninio vertinimo rezultatai lentelė. Šilumos siurblio panaudojimo patalpų šildymui ir daliniam karšto buitinio vandens ruošimui finansinis vertinimas lentelė. Alytaus miesto CŠT sistemos trasų pasisiskirstymas pagal skermenį ir statybos metus lentelė. Investicijų poreikis pilnam Alytaus miesto CŠT sistemos atnaujinimui lentelė. Išmetamų teršalų ribinės vertės atliekų deginimo įrenginiams lentelė. Nuotekų dumblo deginimo technologijų taikymas lentelė. Papildomojo apšiltinimo iki STR :2005 orientacinė kaina

7 2012 m. 7 (119) 4.13 lentelė. Šilumos energijos nuostoliai per atitvaras lentelė. Emisijų skaičiavimams naudoti duomenys lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alytaus miesto savivaldybės decentralizacijos atveju lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alytaus RK naujo biokuro katilo atveju (I etapas) lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos I etapo ir Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos I etapo ir Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alytaus RK 2 naujų biokuro katilų eksploatacijos atveju (II etapas)

8 2012 m. 8 (119) PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 2.1 pav. Alytaus miesto savivaldybė pav. Gyventojų skaičiaus Alytaus mieste kitimo dinamika pav. Vartotojų galios pasiskirstymas Alytuje pav. Alytaus RK CŠT sistemos poreikio palyginimas faktiniais ir norminiais metais (perskaičiuota pagal 2011 m.) pav. Alytaus RK CŠT sistemos poreikio palyginimas faktiniais ir norminiais metais (perskaičiuota pagal 2011 m.) pav. Alytaus RK CŠT sistemos šilumos poreikis norminiais metais (perskaičiuota pagal 2011 m.) pav. Alytaus RK CŠT sistemos šilumos poreikio galios trukmės grafikas pav. Pagaminamas metinis šilumos energijos kiekis, atitinkantis instaliuotą galią nuo maksimalaus CŠT sistemos šilumos energijos poreikio pav. Vidutinė metinė anglies monoksido CO koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) * pav. Vidutinė metinė kietųjų dalelių (k.d.) koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) * pav. Vidutinė metinė azoto dioksido (NO 2 ) koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) [4] pav. Vidutinė metinė sieros dioksido (SO 2 ) koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) [4] pav. Kuro kainų kitimas pav. Vidutinės elektros energijos kainos m. struktūra pav. Šilumos tiekimo sistemos schema ir vartotojų koncentracija Alytaus mieste pav. Šilumos gamybos nuosavame gamtines dujas naudojančiame šaltinyje savikainos palyginimas su LITESKO kainos struktūra pav. Šilumos gamybos nuosavame biokurą naudojančiame šaltinyje savikainos struktūra pav. Šilumos vartojimo mažėjimo įtaka šilumos kainai Alytaus mieste pav. Alytaus miesto dalies su išvystytu centralizuotu šilumos tiekimu suskirstymas zonomis pav. Šilumos tiekimo sistemos schema ir vartotojų koncentracija I Alytuje (Alyčio kat. sistema) pav. Šilumos gamybos nuosavame biokurą naudojančiame šaltinyje savikainos palyginimas su LITESKO kainos struktūra pav. Šilumos gamybos nuosavame biokurą naudojančiame šaltinyje savikainos struktūra pav. Šilumos tiekimo sistemos I Alytuje (Alyčio kat.) optimizavimas pav. Alytaus RK energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimo: I etapas pav. Alytaus RK energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimas: II etapas pav. Alytaus RK I ir II plėtros etapų finansinio vertinimo rezultatai pav. Šilumos tinklų ilgio (perskaičiuoto pagal sutartinį 100 mm skersmenį) pasiskirstymas pagal statybos metus pav. Šilumos ruožų pasiskirstymas pagal paklojimo metus pav. Metinis investicijų poreikis šilumos tinklų atnaujinimui pav. Sutaupymai, sukaupti per 3-jus metus, dėl biokuro ir KAK kainų skirtumo pav. Sutaupymai, sukaupti per 3-jus metus, dėl biokuro ir KAK kainų skirtumo

9 2012 m. 9 (119) 1 Įvadas Organizatorius. specialiojo plano sprendinių keitimas (toliau Specialusis planas) yra rengiamas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus užsakymu. Pagrindimas. Pagrindiniai šilumos ūkio specialųjį planavimą reglamentuojantys dokumentai yra: 1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr ); 2. Šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr ); 3. Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklės (Žin., 2004, Nr ), juose nurodyti teisės aktai; 4. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 vasario 24 d. sprendimas Nr. T-37 Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 154 patvirtinto Alytaus miesto šilumos ūkio specialiojo plano keitimo. Planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla: 1. Suformuoti ilgalaikes savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros kryptis, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai; 2. Suderinti valstybės, savivaldybės, energetikos įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus aprūpinant vartotojus šiluma ir energijos ištekliais šilumos gamybai; 3. Reglamentuoti aprūpinimo šiluma būdus ir naudotinas kuro bei energijos rūšis šilumos gamybai šilumos vartotojų teritorijose. Plano rengėjas darbo apimtyje atlieka savivaldybės šilumos ūkio esamos būklės apžvalgą ir analizę, nustato ir įvardija esamas problemas, nustato šilumos ūkio plėtros kryptis, derinant įvairias šilumos gamybos galimybes bei grupuojant šilumos vartotojus pagal apibrėžtas teritorijas, įvertina scenarijus ir atrinkto optimalaus scenarijaus pagrindu parengia Specialųjį planą. Plano rengėjas parengia veiksmų planą Specialiojo plano įgyvendinimui, nustatydamas įgyvendinamų projektų prioritetus ir eiliškumą. Objektas. Šilumos ūkio specialiojo planavimo objektas yra savivaldybės teritorija ar jos dalys (miestai, miesteliai) su vartotojų aprūpinimo šiluma inžinerinės infrastruktūros sistema.

10 Pirmame darbo skyriuje: Ataskaita 2012 m. 10 (119) 1. Pateikta miesto teritorijos urbanistinio plėtojimo bei esamos demografinės situacijos apžvalga; 2. Pateikta centralizuoto šilumos tiekimo (toliau CŠT) sistemos, elektros tinklų, gamtinių dujų tinklų išvystymo bei jų būklės apžvalga; 3. Atlikta esamų šilumos gamybos šaltinių techninės būklės ir gamybos techninių ekonominių rodiklių apžvalga; 4. Įvertinta šilumos tiekimo tinklų būklė; 5. Apibendrinti duomenys apie esamus šilumos vartotojus nagrinėjamoje teritorijoje; 6. Įvertintas šilumos energijos poreikis mieste bei pateikta tikėtina šilumos poreikio kitimo tendencija; 7. Pateiktas esamo oro užterštumo įvertinimas. Išeities duomenys. Savivaldybė nustato išeities duomenis Specialiajam planui. Jie apima planavimo sąlygas, išduotas suinteresuotų institucijų: regioninio aplinkos apsaugos departamento, visuomenės sveikatos centro, šilumos tiekėjo, elektros tinklų įmonės, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir kitų suinteresuotų institucijų.

11 2012 m. 11 (119) 2 Esamos situacijos analizė 2.1 Alytaus miesto charakteristika Alytus didžiausias Pietų Lietuvos ir šeštas pagal dydį Lietuvos miestas, neformali Dzūkijos sostinė. Pro Alytų iš pietryčių link šiaurės vakarų teka Nemunas, kuris dalina miestą į dvi dalis pirmąjį Alytų (Alytus I) ir antrąjį Alytų (Alytus II). Didžioji miesto dalis - išsidėsčiusi kairiajame upės krante. Alytų galima vadinti žaliuoju miestu, nes miškai čia sudaro net 31,8 % visos Alytaus miesto teritorijos, užstatyta teritorijos dalis sudaro 33,9 %, vandenys 2,3 %, keliai 4,9 %, žemės ūkio naudmenos 10,9 %, kita žemė 16,2 %. 2.1 pav. Alytaus miesto savivaldybė Alytus vienas seniausių Lietuvos miestų, pirmą kartą paminėtas 1377 m. Vygando Marburgiečio kronikoje, tačiau Magdeburgo teises ir herbą gavęs tik 1581 m. birželio 15 d. Būtent kiekvienų metų birželio 15 d. švenčiama miesto šventė. Dabartinis miesto herbas balta rožė raudoname fone miestui suteiktas 1995 m. Ypatingai gražios miesto apylinkės ir patogi vieta lėmė tai, kad 1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. Alytus tai miestas parke. Vaizdingais miškais, žaliuojančiomis kalvomis pasipuošusį Alytų juosia 16 km Nemuno kilpa. Alytaus miesto teritorijoje driekiasi 452 ha Vidzgirio miškas botaninis draustinis unikalus

12 2012 m. 12 (119) gamtos kampelis, kuriame veši plačialapiai bei griovų ir šlaitų miškai, skroblynai, ąžuolynai, didelę botaninę vertę turintys retieji augalai, gyvena daug saugomų gyvūnų rūšių. Tiems, kurie domisi gamta, istorija ir mėgsta paklajoti, čia įrengtas ekologinis takas, vedantis iki Radžiūnų piliakalnio (dar vadinamo Pilaite). Mieste įkurta nemažai parkų (Miesto sodas, Kurorto, Jaunimo, Gulbynės, Likiškių parkai, Drevinuko skulptūrų parkas), įrengtas pėsčiųjų ir dviratininkų Sveikatos takas, dviračių takas Panemunėje. Rekreacijai patrauklūs Alytaus piliakalnis, Vidzgirio botaninis draustinis, kurių teritorijoje įrengti pėsčiųjų takai, žiemą tinkami slidinėti. Prie Dailidės ežerėlių sukurta poilsiavimo aplinka. Mieste veikia Kraštotyros muziejus, besirūpinantis ne tik paveldo išsaugojimu, šiuolaikinio meno eksponavimu, bet ir edukacine veikla, literatūriniai memorialiniai Antano Jonyno ir Anzelmo Matučio, Laisvės kovų, Alytaus teisėsaugos ir teisėtvarkos, A.Ramanausko-Vanago gimnazijos istorijos muziejai. Šie muziejai yra vietinės reikšmės, turistiniu požiūriu nėra patrauklūs. Alytuje yra architektūrinių vertybių: Šv. Liudviko, Šv. Angelų Sargų, Šv. Kazimiero, Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje cirkas Dzūkijos cirkas (nuo 1982 m.). Miesto parkas savitas metalo skulptūromis (autoriai K. Valaitis, N. Nasvytis, K. Musteikis ir kiti). Sovietmečiu, 1963 m., iki tol buvusį ramų nediduką, tačiau strategiškai patogios padėties kurortinį miestelį buvo nuspręsta paversti Pietų Lietuvos regiono pramonės centru. Per 25 metus buvo pastatyta 17 didelių pramonės įmonių. Iškilo ir naujieji mikrorajonai, daugėjo gyventojų, plėtėsi infrastruktūra. Tačiau tokia pramoninio miesto koncepcija, atkūrus nepriklausomą Lietuvą, sukėlė ir daugybę problemų didėjančio nedarbo, mažėjančio gyventojų užimtumo, intensyvios emigracijos, augančio nusikalstamumo ir kt. Pradėjus vykdyti ekonomines reformas, dauguma įmonių buvo privatizuotos. Kilus ekonominei krizei, o vėliau spartėjant ekonomikos globalizacijos procesams, daug didžiųjų pramonės įmonių bankrutavo. Savo ruožtu, socialinės problemos nedarbas, emigracija, ypač jaunimo, vėl tapo aštrios. Dabar Alytuje pagaminama 4,6% visos Lietuvos pramonės produkcijos. Mieste yra įvairių pramonės įmonių šaldytuvų ir mašinų gamyklos, maisto pramonė (mėsos, pieno, gėrimų), siuvimo fabrikas, išvystyta medienos, statybų, chemijos, tekstilės, medvilnės pramonė. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių AB Snaigė (šaldytuvų gamykla), AB Alytaus gelžbetonis, UAB Alkesta. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB Alita, AB Alytaus chemija, AB Alytaus Coca-cola, pietiniame pramonės rajone AB Astra Gyventojai ir gyvenamasis fondas Alytaus mieste juntamas gyventojų skaičiaus mažėjimas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, Alytaus mieste 2012 metais gyveno žmonės. Iš 2.2 paveikslo matome, kad paskutinius 6 metus gyventojų skaičius Alytaus mieste mažėja. Gyventojų skaičiaus augimas Alytaus mieste buvo

13 2012 m. 13 (119) užregistruotas 2002 (tačiau labai nežymus), nuo tų metų gyventojų skaičius tik mažėja. Pažymėtina, jog nuo 2006 metų Alytaus mieste gyventojų skaičius sumažėjo žm. Gyventojų mažėjimą didžiąja dalimi lėmė natūrali gyventojų kaita, t. y. mirusių žmonių skaičius buvo didesnis už gimusiųjų bei gyventojų migraciją. Per pastaruosius metus Alytaus miesto savivaldybę dėl migracijos paliko gyventojai, o atvyko pav. Gyventojų skaičiaus Alytaus mieste kitimo dinamika Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2011 metų duomenimis, vienam Alytaus miesto gyventojui tenka 24,1 m 2 naudingo ploto Tolimesnės miesto raidos ir plėtros kryptys Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-164 patvirtintas Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginis planas, kuriame numatyta: 1. Sudaryti palankias sąlygas pradėti ir plėtoti verslą, skatinti gyventojų verslumą, didinti įmonių konkurencingumą, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. 2. Tobulinti vietinę infrastruktūrą, plėtoti ir modernizuoti būstą, ypatingą dėmesį skiriant energinio efektyvumo didinimui, gerinti vandentvarkos, šilumos ūkio ir atliekų tvarkymo infrastruktūrą; 3. Tobulinti savivaldybės administravimą ir planavimą, gerinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę. 4. Rekonstruoti Alytaus rajoninės katilinės įrenginius, Alytaus miesto šilumos tinklus ir šilumos punktus bei pastatyti biomasės kogeneracinę elektrinę Alytaus

14 2012 m. 14 (119) rajoninėje katilinėje (autoriaus pastaba: kietojo biokuro kogeneracinė elektrinė Alytaus RK pradėta eksploatuoti ) Rajono klimatologiniai duomenys Pagal Lietuvos Respublikos statybinės klimatologijos normatyvus, Alytaus miestui nepateikti visi skaičiavimams reikalingi duomenys, skaičiavimai atliekami pagal artimiausios vietovės Lazdijų miesto klimatologinius duomenis [22]: norminė išorės šildymo temperatūra šildymo sezono vidutinė temperatūra šildymo sezono periodo trukmė šildymo sezono pradžia rudenį šildymo sezono pabaiga pavasarį patalpų skaičiuotina vidaus temperatūra -22 C; 0,1 C; 219 parų; rugsėjo 26 d.; gegužės 3 d.; +18 C; šildymo periodo dienolaipsnių skaičius Alytaus miesto norminės vidutinės mėnesinės oro temperatūros, kartu su informacija apie šildymo parų skaičių ir pereigos datas, pateiktos 2.1 lentelėje (priimti Lazdijų miesto klimatiniai duomenys) [22]: 2.1 lentelė. Norminių metų klimatologiniai duomenys Vidutinė lauko Mėnuo temperatūra, C Šildymo parų skaičius Sausis -5,5 31 Vasaris -4,7 28 Kovas -0,5 31 Balandis 6,1 30 Pereigos data Gegužė 12,4 3 Gegužės 3 d. Birželis 15,6 Liepa 16,6 Rugpjūtis 16,2 Rugsėjis 12,0 4 Rugsėjo 26 d. Spalis 7,4 31 Lapkritis 1,9 30 Gruodis -2,7 31 Vidutinis 6,2 Iš viso: 219 Vidutinės oro temperatūros Alytaus mieste šildymo sezono metu pateiktos 2.2 lentelėje.

15 2012 m. 15 (119) 2.2 lentelė. Aplinkos oro ir grunto temperatūros metų šildymo sezono metu Minimali Lauko oro -14,3-20,2-13,7 Grunto 1,5 1,1 1,1 Vidutinė Lauko oro 1,7-0,41 2,6 Grunto 4,69 4,57 5, lentelė. Paskutinių trejų metų šildymo sezono pabaigos ir pradžios datos Pabaiga Pradžia Vidutinė aplinkos oro temperatūra šildymo sezono metu 2009 metais buvo 1,7 o C (įvertinant šildymo dienų skaičių balandžio ir spalio mėnesiais), šildymo sezono trukmė buvo 180 dienų. Atitinkamai 2010 metais -0,41 o C ir 177 dienos, o 2011 metais 2,6 o C ir 187 dienos. 2.2 Aprūpinimo šiluma sistemos ir jų plėtra Alytaus miestas turi išvystytą inžinerinių tinklų sistemą, tarp jų ir šilumos tiekimo sistemą. Daugiabučiai gyvenamieji namai, visuomeninės paskirties pastatai, daliai individualių gyvenamųjų namų šilumos energija šildymo reikmėms tiekiama iš CŠT sistemos. Kiti individualūs vienbučiai namai šildomi dujomis arba kietu kuru kūrenamais katilais. Šilumos tiekimo licencijuojamą veiklą Alytaus mieste šiuo metu vykdo uždarosios akcinės bendrovės "LITESKO" filialas "Alytaus energija" (toliau LITESKO). Centralizuoto šilumos energijos tiekimo tinklus valdanti bendrovė LITESKO nuolat investuoja į šilumos ūkio modernizavimą bei pertvarkymą, siekdama pagerinti šilumos energijos gamybos ir perdavimo patikimumą. Pagal patvirtintus investicijų planus ir grafikus, kiekvienais metais atliekami įrenginių ir šilumos perdavimo tinklų bandymai bei remontai. Renovuojant šilumos ūkį pirmiausia investuojama į tas technologinių įrenginių grupes, kurios padeda užtikrinti patikimą ir nepertraukiamą šilumos energijos gamybą bei tiekimą šilumos vartotojams CŠT sistemos atnaujinimo ir plėtros darbai Artimiausiu metu žadama ir toliau modernizuoti pasenusius centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos tinklus bei didinti šilumos energijos gamybos efektyvumą remontuojant esamus arba statant naujus energijos gamybos įrenginius Alytaus mieste. Pagal LITESKO pateiktą investicijų planą numatomas tolimesnis šilumos trasų

16 2012 m. 16 (119) rekonstravimas ir tinklo siurblių rekonstravimas. 2.4 lentelėje žemiau pateikiamas LITESKO investicijų planas metams. 2.4 lentelė. UAB Litesko fil. Alytaus energija investicijų planas (tūkst. Lt) Eil. Nr. Investicijų pavadinimai Alytaus RK garo katilo GM Nr.8 rekonstravimas, Pramonės g. 9 Alytuje 2 Mazuto ūkio nutekamųjų įrenginių rekonstrukcija 3 Alytaus šilumos tinklų kompensavimo įrenginių rekonstravimas 4 Alytaus RK mazuto rezervuaro Nr. 1 rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 5 Alytaus RK 900 transformatorinės pastotės KTP-101 rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 6 Alytaus RK 900 transformatorinės pastotės KTP-102 rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 7 Alytaus RK VŠK PTVM katilo Nr. 2 rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 8 Alytaus RK VŠK PTVM Nr. 3 rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 9 Alytaus RK kamino rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje Alytaus RK tinklo siurblių 326 rekonstravimas, Pramonės g. 9 Alytuje 11 Alytaus RK šilumokaičių 300 rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 12 Alytaus RK GK GM-50-1 Nr rekonstravimas, Pramonės g. 9 Alytuje 13 Šilumos tinklų rekonstravimas 14 Naujų vartotojų prijungimas

17 2012 m. 17 (119) Eil. Nr. Investicijų pavadinimai Alytaus RK chemiškai valyto 120 vandens akumuliacinės cisternos įrengimas, Pramonės g. 9, Alytuje 16 Alytaus RK mazuto 60 padavimo siurblio Nr.4 rekonstravimas, Pramonės g 9, Alytuje Iš viso: Iš LITESKO pateikto investicijų plano matome, kad šilumos tiekėjas aktyviai veikia, siekdamas užtikrinti patikimą tiekimą vartotojams (šilumos tiekimo tinklų atnaujinimas) ir galimai efektyvesnę (esamų šilumos gamybos įrenginių rekonstrukcija) šilumos energijos gamybą mieste Šilumos energijos gamybos šaltinių analizė Alytaus mieste LITESKO šiuo metu eksploatuoja penkias katilines: Alytaus RK, Alyčio, Sodžiaus, Geležinkelio ir Pramonės. Katilinių eksploatacijos už metus duomenys ir pagrindinių energijos gamybos įrenginių techninės charakteristikos pateikiamos poskyriuose. Duomenys apie šilumos energijos vartotojų poreikį, energijos gamybos įrenginių darbo organizavimą bei gamybą norminiais metais pateikiami poskyriuose Alytaus rajoninė katilinė (ARK) Šiuo metu daugiausia šilumos pagamina Alytaus RK. Pagrindinių šilumos energiją generuojančių įrenginių sąrašas ir pagrindiniai techniniai duomenys pateikiami 2.5 lentelėje. Kuro rūšys Projektinė 2.5 lentelė. ARK katilų techniniai duomenys Nr. Markė Tipas VŠK/GK 1 galia, MW Eksploatacijos pradžia 1. BFB GK Biokuras 20, PTVM VŠK Dujos 58, PTVM-50-1 VŠK Dujos, mazutas 58, VŠK vandens šildymo katilas; GK garo katilas. 2 Prie GM 50-1 dujinio garo katilo yra įrengta garo turbina su elektros generatoriumi generatoriumi ir įrenginiai šildymo sezono metu dirba kogeneraciniu režimu.

18 2012 m. 18 (119) 4. GM GK Dujos, mazutas 40, GM GK Dujos, mazutas 40, GM GK Dujos, mazutas 40, GM-50-1 GK Dujos GM-50-1 GK Dujos, mazutas Iš viso: 350,6 Visa Alytaus RK pagaminta šilumos energija yra sunaudojama pastatų šildymui ir karšto buitinio vandens ruošimui bei šilumos nuotoliams šilumos tiekimo trasose padengti. Alytaus RK pagaminta šilumos energija tiekiama Pramonės, Putinų, Vidzgirio, Dainavos, Senamiesčio mikrorajonams. 2.6 lentelėje pateikiami Alytaus RK veikiančios gamtines dujas naudojančios termofikacinės elektrinės, veikiančios garo turbinos technologijos pagrindu, techninės charakteristikos. 2.6 lentelė. Gamtines dujas naudojančios termoifikacinės elektrinės techniniai duomenys Nr. Rodiklis Reikšmė 1. Garo parametrai įėjime į turbiną 1.1 Našumas *kg/h Garo temperatūra * C] Absoliutus garo slėgis *bar a Generatoriaus nominalus galingumas ant generatoriaus gnybtų [MW] 9,2 3. Bendras šilumos atidavimas iš TE 3 [MW] (gamtinės dujos) Katilo efektyvumas [proc.] 91,46 5. Turbinos efektyvumas [proc.] Generatoriaus efektyvumas [proc.] Nėra duomenų 7. TE savi elektros poreikiai šilumos gamybai *kwhe/mwš+ 14,0 8. Maksimalios TE dujinio kuro sąnaudos *kg s.k./mwh] 133,31 9. Minimali TE šilumos atidavimo galia *MW+ 16, metais Alytaus RK buvo pradėta eksploatuoti kietąjį biokurą naudojanti termofikacinė elektrinė. Ši jėgainė, kaip ir dujinė, veikia garo turbinos technologijos pagrindu. Pagrindiniai šios jėgainės techniniai rodikliai pateikiami 2.7 lentelėje. 2.7 lentelė. Kietąjį biokurą naudojančios termofikacinės elektrinės techniniai duomenys Nr. Rodiklis Reikšmė 1. Garo parametrai įėjime į turbiną 1.1 Našumas *kg/h Garo temperatūra * 0 C] Absoliutus garo slėgis *bar a Generatoriaus nominalus galingumas ant generatoriaus gnybtų [MW] 5,4 3. Bendras šilumos atidavimas iš TE [MW] (be dūmų kondensacinio 13,9 3 TE termofikacinė elektrinė.

19 2012 m. 19 (119) ekonomaizerio) 4. Bendras šilumos atidavimas iš TE [MW] (su dūmų kondensaciniu 18,8 ekonomaizeriu) 5. TE efektyvumas (esant proc. kuro drėgnumui) [proc.] 5.1. Katilo efektyvumas [proc.] Turbinos efektyvumas [proc.[ Generatoriaus efektyvumas [proc.] nėra duomenų 5.4. DKE efektyvumas [proc.] TE savi elektros poreikiai šilumos gamybai [kwh e /MW š ] nėra duomenų 7. Maksimalios TE biomasės kuro sąnaudos (lyginamasis biokuro 445 sunaudojimas) [kg/mwh] 8. Minimali TE šilumos atidavimo galia [MW] 3, lentelėje pateikiama metų gamybos Alytaus RK informacija. 2.8 lentelė. Alytaus RK m. gamybos duomenys Alytaus RK Metai Darbo trukmė Šildymo periodas Atleista šiluma Realizuota šiluma Mazuto vartojimas Gamtinių dujų vartojimas paros paros MWh MWh t n.e. t n.e Šiuo metu planuojama, kad pagrindinė šilumos energijos gamyba vyks naujoje biokurą naudojančioje termofikacinėje elektrinėje pastaroji dirbs baziniu režimu ir gamins šilumos ir elektros energiją šildymo ir nešildymo sezonų metu. Nešildymo sezono metu, instaliuotos naujosios termofikacinės elektrinės galios visiškai pakanka esamų vartotojų poreikių užtikrinimui, o taip pat jėgainės techninės savybės leidžia dirbti nusikrovus iki ~3,5 MW, kas leidžia gaminti šilumos energiją esant labai mažam šilumos poreikiui. Esamoje gamtines dujas naudojančioje termofikacinėje elektrinėje energijos gamyba planuojama tik šildymo sezono metu ir esant ekonominiam tikslingumui, pagrinde atsižvelgiant į sumažintą elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu, supirkimo kvotą 2013 m MWh (autoriaus pastaba: lyginant su 2011 m. kvota ~ MWh). Kaip matome iš 2.8 lentelėje pateiktų duomenų, Alytaus RK per metus vidutiniškai pagaminama ir į CŠT tinklą patiekiama apie GWh šilumos energijos. Kita informacija

20 2012 m. 20 (119) Informacijos apie katilinėje sumontuotus pagrindinius šilumos, vandens tinklų papildymo apskaitos prietaisus ir jų pagrindinės technines charakteristikas, vandens paruošimo ūkį, termofikacinio tinklo siurblius ir šilumokaičius LITESKO nepateikė. Gamtinių dujų įvadas į katilinę: Ø300, slėgis 6 bar. Dūmai šalinami per 100 metrų aukščio kaminą, kurio žiočių skersmuo 3,5 m, ir 45 metrų aukščio kaminą, kurio žiočių skersmuo 2,2 m Alyčio katilinė Alyčio katilinė dirba atskirame hidrauliškai nepriklausomame tinkle ir aprūpina šiluma I-ąjį Alytų. 2.9 lentelė. Alyčio katilinės šilumos gamybos įrenginių techniniai duomenys Nr. Markė Tipas VŠK/Garo Kuro rūšys Projektinė galia, MW Eksploatacijos pradžia 1. VK-2,1 Nr.1 VŠK Dujos, mazutas 1, VK-2,1 Nr.2 VŠK Dujos, mazutas 1, VK-2,1 Nr.3 VŠK Dujos 1, Universal 5M Nr.4 VŠK Dujos, mazutas 6, Visa Alyčio katilinėje pagaminta šilumos energija yra sunaudojama pastatų šildymui ir karšto buitinio vandens ruošimui bei šilumos nuotoliams šilumos tiekimo trasose padengti. Alyčio katilinėje pagaminta šilumos energija aprūpina I-ąjį Alytų lentelėje pateikiama metų gamybos Alyčio katilinėje informacija lentelė. Alyčio kat m. gamybos duomenys Alyčio katilinė Metai Darbo trukmė Šildymo periodas Atleista šiluma Realizuota šiluma Mazuto vartojimas Gamtinių dujų vartojimas paros paros MWh MWh t n.e. t n.e Kaip matome iš 2.10 lentelėje pateiktų duomenų, Alyčio katilinėje per metus vidutiniškai pagaminama ir į CŠT tinklą patiekiama apie MWh šilumos energijos. Kita informacija

21 2012 m. 21 (119) Informacijos apie katilinėje sumontuotus pagrindinius šilumos, vandens tinklų papildymo apskaitos prietaisus ir jų pagrindinės technines charakteristikas, vandens paruošimo ūkį, termofikacinio tinklo siurblius ir šilumokaičius LITESKO nepateikė Sodžiaus katilinė Sodžiaus katilinė šiluma ir karštu vandeniu aprūpina Sodžiaus gatvės 6, 8 ir 10 namus lentelė. Sodžiaus katilinės katilų techniniai duomenys Nr. Markė Tipas VŠK/Garo Kuro rūšys Projektinė galia, MW Eksploatacijos pradžia 1. Rielo GT 306 C Nr.1 VŠK Dujos 0, Rielo GT 306 C Nr.2 VŠK Dujos 0, Katilinėje generuojama šilumos energija naudojama pastatų šildymui ir karšto vandens ruošimui lentelėje pateikiama metų gamybos Sodžiaus katilinėje informacija lentelė. Sodžiaus kat m. gamybos duomenys Sodžiaus katilinė Metai Darbo trukmė Šildymo periodas Atleista šiluma Realizuota šiluma Mazuto vartojimas Gamtinių dujų vartojimas paros paros MWh MWh t n.e. t n.e Per metus Sodžiaus katilinė vidutiniškai į tinklą patiekia apie 0,4 GWh šilumos energijos. Kita informacija Informacijos apie katilinėje sumontuotus pagrindinius šilumos, vandens tinklų papildymo apskaitos prietaisus ir jų pagrindinės technines charakteristikas, vandens paruošimo ūkį, termofikacinio tinklo siurblius ir šilumokaičius LITESKO nepateikė Geležinkelio katilinė Geležinkelio katilinė šiluma aprūpina Alytaus miesto geležinkelio stotį.

22 2012 m. 22 (119) 2.13 lentelė. Geležinkelio katilinės katilų techniniai duomenys Nr. Markė Tipas VŠK/Garo Kuro rūšys Projektinė galia, MW Eksploatacijos pradžia 1. SPACE 2F-175 VŠK Dujos 0, lentelėje pateikiama metų gamybos Geležinkelio katilinėje informacija lentelė. Geležinkelio kat m. gamybos duomenys Geležinkelio katilinė Metai Darbo trukmė Šildymo periodas Atleista šiluma Realizuota šiluma Mazuto vartojimas Gamtinių dujų vartojimas paros paros MWh MWh t n.e. t n.e Per metus Geležinkelio katilinė vidutiniškai į tinklą patiekia apie MWh šilumos energijos Pramonės katilinė Techninių duomenų apie Pramonės katilinėje eksploatuojamus įrenginius šilumos tiekėjas nepateikė lentelėje pateikiama metų gamybos Pramonės katilinėje informacija lentelė. Pramonės kat m. gamybos duomenys Pramonės katilinė Metai Darbo trukmė Šildymo periodas Atleista šiluma Realizuota šiluma Mazuto vartojimas Gamtinių dujų vartojimas paros paros MWh MWh t n.e. t n.e Per metus Pramonės katilinėje vidutiniškai pagaminama ir vartotojams patiekiama apie MWh šilumos energijos.

23 2012 m. 23 (119) Informacija apie eksploatuojamas centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemas Alytaus mieste šilumos energija gaminama šiose katilinėse: Alytaus rajoninėje katilinėje, Alyčio, Sodžiaus, Geležinkelio ir Pramonės. ARK dirba ir šiluma bei karštu vandeniu aprūpina Alytaus integruotą tinklą (Pramonės, Putinų, Vidzgirio, Dainavos, Senamiesčio mikrorajonus). Alyčio katilinė dirba atskirame tinkle ir šiluma aprūpina I- ą Alytų. Sodžiaus katilinė šiluma ir karštu vandeniu aprūpina Sodžiaus g. 6, 8, 10 namus. Geležinkelio katilinė tiekia šilumą į geležinkelio stotį. Alytaus mieste eksploatuojama išplėtota centralizuoto šilumos tiekimo sistema, kuria užtikrinamas šilumos tiekimas pastatų šildymo reikmėms ir karšto buitinio vandens ruošimui. Centralizuotai termofikaciniais tinklais šiluma tiekiama komerciniams, visuomeniniams ir gyvenamiesiems pastatams. Bendras eksploatuojamo termofikacinio tinklo ilgis siekia ~241,5 km. Vamzdynai pakloti nepraeinamuose kanaluose su drenažu, praeinamuose kanaluose, techniniuose koridoriuose, bekanaliu būdu (naujo tipo) ir atvirame ore. Esamų šilumos tiekimo tinklų schema pateikta priede Nr.2. Didžioji dalis šilumos vartotojų galios yra koncentruota vakarinėje miesto dalyje. Rytinėje dalyje, kur vyrauja mažaaukštė statyba ir individualūs gyvenamieji namai, vartotojų galios koncentracija yra labai nedidelė (žr. 2.3 pav.). Didžiąją dalį eksploatuojamo termofikacinio tinklo sudaro vamzdynai pakloti iki 2000 metų (~85 proc.). Po 2000 metų pakloti vamzdynai šiuo metu sudaro ~15 proc. viso tinklo ilgio. Trasų būklė yra patenkinama. Požeminiai vamzdynai, dėl aukšto gruntinio vandens lygio vietomis yra pažeisti korozijos. Vamzdynų pasiskirstymas pagal vamzdžių skersmenis ir paklojimo būdą pateikiamas 2.16 lentelėje, o pagal skersmenis ir paklojimo metus 2.17 lentelėje.

24 2012 m. 24 (119) 2.3 pav. Vartotojų galios pasiskirstymas Alytuje lentelė. Alytaus miesto CŠT tinklų suvestinė DN Bendras ilgis (vieno vamzdžio), m Bekanalis Nepraeinamas kanalas Ilgis pagal paklojimo būdą, m Praeinamas kanalas Techninis koridorius Orinis ,7 247,9 4, ,6 192,9 641,8-107, ,9 921, ,6-118, , ,4-165, , , , , , , , , , , , , , ,5 523, , , , ,8 321, , , ,8-892, , , ,6-888, , , ,6-109, ,8

25 2012 m. 25 (119) DN Bendras ilgis (vieno vamzdžio), m Bekanalis Ilgis pagal paklojimo būdą, m Nepraeinamas kanalas Praeinamas kanalas Techninis koridorius Orinis , , ,3 328, ,0 789, ,4 108,1-285, ,7 371,9 305, , , ,4 44, , , , ,4 619, , , , , , , ,9 Iš viso: , , , , , , lentelė. Alytaus miesto CŠT tinkle ruožų pasiskirstymas pagal paklojimo metus DN Bendras ilgis Ilgis pagal paklojimo metus, m (vieno vamzdžio), m Iki 2000 metų Po 2000 metų ,7 4,8 247, ,6 749,7 192, , ,1 707, , ,8 868, , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,8 992, , ,2 716, ,7 305,8 371, , , , , , , , , , ,4 - Iš viso: , , ,1 Iš pateiktų duomenų matyti, kad dauguma vamzdynų Alytuje, apie 85 proc., pakloti iki 2000 metų. Bendras vamzdynų ilgis 242 km, skaičiuojant pagal vieno vamzdžio ilgį

26 2012 m. 26 (119) arba ~121 km trasų ilgis. Dalis jų yra technologiškai pasenę, susidėvėjusi izoliacija, ~63 proc. vamzdynų pakloti nepraeinamuose kanaluose. Termofikacinio vandens vamzdynų susidėvėjimo priežastys skirstomos į vidines ir išorines. Jeigu išoriniai vamzdynų pažeidimai yra daugiau vietinio pobūdžio ir gali būti šalinami remontų metu, tai vidinės korozijos pažeisti vamzdynai keičiami dideliais ruožais, o tai pareikalauja didelių investicinių lėšų. Vidinį (ištisinį) vamzdynų pusės susidėvėjimą daugiausiai lemia termofikacinio vandens priežiūra ir metalo kokybė. Siekiant įvertinti Alytaus miesto vamzdynų susidėvėjimo lygį ir jų būtino pakeitimo apimtis reikia įvertinti ne tik esamų šilumos tinklų ilgius, bet ir rekonstruotų vamzdynų charakteristikas, vamzdynų korozijos greitį, plyšimų skaičius hidraulinių bandymų ir eksploatacijos metu, slėgius sistemoje ir vandens kokybės rodiklius ir kt. faktorius. Dabar naudojamų vamzdynų tikėtinas eksploatacijos resursas vertintinas apskaičiuojant jų sienelės suplonėjimo laiką iki mechaninio atsparumo praradimo ribos. Įvertinus tai, kad LITESKO nuolat investuoja į šilumos tiekimo tinklų rekonstrukciją, ką matome ir iš LITESKO pateikto investicijų plano iki 2018 m., kuriame yra numatyta apie 11,67 mln. Lt investicijų į šilumos tiekimo tinklus, detali Alytaus miesto CŠT sistemos tinklų techninės būklės analizė neatliekama. Santykiniai technologiniai nuostoliai CŠT sistemoje, kurie apskaičiuojami kaip patiektos į tinklą ir realizuotos (parduotos vartotojui) šilumos energijos santykis, Alytaus mieste 2011 m. sudarė ~16,42 proc. (įvertinant šilumos gamybos ir realizacijos duomenis visose Alytaus m. katilinėse). Alytaus RK hidrauliškai vientisoje CŠT sistemoje šie nuostoliai 2011 m. siekė ~16,21 proc., Alyčio katilinės sistemoje net 36,43 proc. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (toliau LŠTA) duomenimis 2011 metais vidutiniai šilumos tiekimo įmonių santykiniai nuostoliai tinkluose buvo ~15,7 proc. Santykiniai technologiniai nuostoliai parodo ne tik šilumos tiekimo trasų būklę, tačiau taip pat atspindi tinklo išnaudojimą, t. y. pavyzdžiui, Alyčio katilinės atveju sąlygiškai ilgas CŠT tinklas yra naudojamas sąlygiškai mažam šilumos enerigjos poreikiui tenkinti Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai Visus Alytaus miesto šilumos energijos vartotojus būtų galima suskirstyti į 2 grupes: a) gyvenamosios paskirties pastatai, b) įmonės bei kiti vartotojai. Centralizuoto šilumos tiekimo paslaugomis 2012 metų duomenimis naudojosi 963 vartotojai, iš kurių 801 yra gyvenamosios paskirties ir 162 negyvenamosios paskirties pastatai. Pagal patiektą šilumos kiekį, apie 80,3 proc. šilumos suvartoja gyventojai, kitas šilumos kiekis tenka įmonėms ir kitiems vartotojams lentelė. Realizuotos šilumos kiekis Alytaus mieste pagal vartotojus, GWh 2009 m m m. 1. Gyventojai 167,4 174,5 157,8

27 2012 m. 27 (119) 2. Įmonės ir įstaigos 42,4 43,9 38,6 Iš viso: 209,8 218,4 196,4 3. Gyventojai: 3.1. K/V ruošimas 27,0 26,5 26, Temp.palaikymas 37,4 36,2 37, Šildymas 103,0 111,7 93,8 Iš viso: 167,4 174,5 157,8 Mieste iš viso šildoma ~1.643,7 tūkst. m 2 bendrojo ploto, iš jų gyventojų (daugiabučių ir individualių namų) šildomas plotas užima ~1.197,7 tūkst. m 2 (~73proc.). Vidutiniškai apie 60 proc. gyventojams 2011 m. patiektos šilumos energijos teko šildymo poreikiams, kas sudaro apie 93,8 tūkst. MWh, o likusi dalis karštam vandeniui ruošti. Vartotojų įvaduose instaliuota (projektinė) galia šildymui yra ~141 MW, karšto vandens ruošimui ~121,3 MW. Santykiniai gyventojų poreikiai šildymui ir karštam vandeniui ruošti sudarė apie 131,8 kwh/m 2 per metus (2011 metų duomenimis). Alytaus miesto gyvenamųjų pastatų vidutiniai santykiniai poreikiai šildymui yra žemesni lyginant su kitais Lietuvos miestais. Tai charakterizuoja gana taupų šilumos energijos vartojimą, tačiau dažnai per taupus šilumos energijos vartojimas, ypač senesnės statybos pastatuose, atsiliepia gyventojų komfortinėms gyvenimo sąlygoms, kai nėra išlaikoma reikiama patalpų oro temperatūra pereinamaisiais ir šildymo laikotarpiais. Investicijos į būsto modernizaciją padėtų gerinti komfortines sąlygas, tuo pačiu išlaikant arba mažinant bendrą šilumos suvartojimą CŠT sistemų šilumos poreikio analizė Šiame darbe esamų ir perspektyvinių šilumos ir/arba elektros energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimui bei kitiems susijusiems skaičiavimams Alytaus RK CŠT sistemoje naudojami 2011 m. duomenys, perskaičiuoti norminiams metams. Kitų katilinių atveju naudojami vidutiniai paskutinių trejų metų duomenys m. į Alytaus RK CŠT sistemą buvo patiekta apie MWh šilumos energijos, iš kurių MWh buvo realizuota. Šildymo reikmėms buvo sunaudota apie 56 proc. patiektos į tinklą šilumos energijos, karšto buitinio vandens ruošimui ir temperatūros palaikymui ~27,8 proc., šilumos nuostoliams šilumos tiekimo trasose padengti ~16,21 proc. Perskaičiuojant Alytaus RK CŠT sistemos poreikio dedamąsias laikoma, kad nuo aplinkos oro temperatūros priklauso tik šilumos poreikis šildymui, o likusios dedamosios (karšto vandens ruošimo ir temperatūros palaikymo, šilumos nuostoliai

28 2012 m. 28 (119) trasose) nepriklauso nuo aplinkos oro temperatūros pokyčių ir yra prilyginami paskutinių metų (2011 m.) poreikiui. 2.4 pav. pateikiami šilumos suvartojimo duomenys norminiais metais, perskaičiuoti pagal m. 2.4 pav. Alytaus RK CŠT sistemos poreikio palyginimas faktiniais ir norminiais metais (perskaičiuota pagal 2011 m.). Atlikta šilumos gamybos ir realizavimo apimčių šildymo, karšto buitinio vandens ruošimo, karšto vandens temperatūros palaikymo ir šilumos nuostolių šilumos tiekimo tinkle analizė faktiniais ir norminiais metais parodė, kad nuo 2009 m. šilumos poreikis šildymui nuosekliai mažėjo. Šilumos poreikio mažėjimo tendencija stebima tiek faktiniais metais, tiek norminiais, atitinkamai perskaičiuotais pagal faktinius m. Vidutiniškai šilumos poreikis kas met Alytaus RK CŠT sistemoje mažėja ~1-1,5 proc., o nuo 2009 m. sumažėjo ~4 proc. Didžiausią įtaką šilumos poreikio mažėjimui turi sumažėjusios šilumos energijos sąnaudos šildymo reikmėms, tuo tarpu šilumos nuostoliai šilumos tiekimo tinkle ir šilumos sąnaudos karšto buitinio vandens ruošimui kito neženkliai abi dedamosios nuo 2009 m. sumažėjo apie 0,5 proc. 2.5 pav. pateikiamas Alytaus RK CŠT sistemos šilumos energijos poreikių 2011 m. (faktiniais metais) ir norminiais metais palyginimas.

29 2012 m. 29 (119) 2.5 pav. Alytaus RK CŠT sistemos poreikio palyginimas faktiniais ir norminiais metais (perskaičiuota pagal 2011 m.). 2.6 pav. pateikiamas Alytaus RK CŠT sistemos poreikis norminiais metais, išskaidytas pagal šilumos poreikio dedamąsias. Toliau šiame darbe, vertinami pagal 2011 m. faktinius duomenis ir norminius klimatinius duomenis Alytaus miestui perskaičiuoti šilumos gamybos ir vartojimo kiekiai norminiais metais. Skaičiuojant pagal 2011 m., norminiais metais šilumos energijos poreikis patalpų šildymo reikmėms siektų ~ MWh arba ~19 proc. daugiau nei faktiniai 2011 m. šilumos vartojimo duomenys. Hidrauliškai vientisos CŠT sistemos šilumos energijos poreikio galios trukmės grafikas yra vienas pagrindinių atskaitos taškų, lemiančių planuojamų šilumos energijos gamybos įrenginių galią, jų skaičių ir priimtiniausias technines charakteristikas, tokias kaip įrenginio galimybė dirbti iš dalies nusikrovus ir kt. Ši kreivė yra šilumos energijos galios, patiekiamos į centralizuoto šilumos energijos tiekimo tinklą, kitimo, tam tikro metų laiko atžvilgiu, funkcija. Sumodeliuotas Alytaus RK CŠT sistemos šilumos energijos poreikio galios trukmės grafikas norminiais metais pateikimas 2.7 pav.

30 2012 m. 30 (119) 2.6 pav. Alytaus RK CŠT sistemos šilumos poreikis norminiais metais (perskaičiuota pagal 2011 m.). Beveik visų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų šilumos energijos poreikio galios trukmės grafikus galime charakterizuoti 4-iais tipiniais taškais: -Taškas Nr. 1 parodo maksimalią šilumos energijos poreikio galią, būnančią tik keletą valandų metuose per vadinamą šalčiausią penkiadienį. -Taškai Nr. 2 ir Nr. 3 nusako šildymo sezono pradžios arba pabaigos šilumos energijos poreikio galią. Taip pat taškas Nr. 3 parodo maksimalią nešildymo sezono šilumos energijos poreikio galią, susidedančią iš karšto buitinio vandens vartojimo piko, nuostolių energijos perdavimo vamzdynuose ir, jei yra, šilumos energijos poreikio pramonėje technologinėms reikmėms maksimumo. -Taškas Nr. 4 charakterizuoja mažiausią centralizuotai tiekiamos šilumos energijos poreikio galią. Žemiau pateiktame 2.8 pav. pavaizduojame pertvarkytą 2.7 pav. pateiktą šilumos energijos galios poreikio grafiką taip, kad tam tikras metinis šilumos energijos kiekis atitiktų būtiną instaliuoti šilumos energijos gamybos galią.

31 2012 m. 31 (119) pav. Alytaus RK CŠT sistemos šilumos poreikio galios trukmės grafikas. 100% 90% Pagaminama šilumos energijos dalis per metus 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Instaliuota šilumos energijos gamybos galia nuo maksimalaus poreikio 2.8 pav. Pagaminamas metinis šilumos energijos kiekis, atitinkantis instaliuotą galią nuo maksimalaus CŠT sistemos šilumos energijos poreikio. Iš pateikto 2.8 pav. matome, kad instaliavus vos 30 proc. nuo maksimalios CŠT sistemos šilumos energijos poreikio galios įrenginį, jis galėtų pagaminti beveik 65 proc. viso šilumos energijos metinio kiekio, o instaliavus ~60 proc. nuo maksimalios CŠT sistemos šilumos energijos poreikio galios įrenginį ~95 proc. Šis grafikas toliau

32 2012 m. 32 (119) šiame darbe naudojamas siekiant įvertinti optimalią perspektyvinių medienos kurą naudojančių šilumos energijos gamybos įrenginių instaliuotiną galią Šilumos energijos vartojimo poreikio įvertinimas ir prognozės Planuojant šiluminės energijos poreikius, skirtos pastatų šildymui bei karšto vandens ruošimui, būtina įvertinti daugelį faktorių gyventojų skaičiaus kitimą, naujų vartotojų atsiradimą, galimą vartotojų plėtrą ir kt. Anksčiau įvertinti šilumos energijos poreikiai karšto vandens ruošimui ir šildymui, atsižvelgiant į klimatines sąlygas parodė, jog pastarasis per paskutinius metus kito nežymiai. Kaip minėta, pagrindiniai centralizuotos šilumos vartotojai Alytaus mieste yra gyventojai, kurių šiluminės energijos poreikis šildymui ir karšto vandens ruošimui sudaro apie 80 proc. viso šilumos energijos poreikio. Likusi šilumos energijos poreikio dalis tenka komerciniams, gamybiniams bei visuomeniniams pastatams. Pagal atliktą gyventojų demografinės padėties įvertinimą, pastaruoju metu išlieka gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija. Tokia tendencija dar gali išlikti artimiausius 5 10 metų. Pažymėtina, jog gyventojų skaičiaus kitimas pagrinde gali įtakoti tik karšto vandens vartojimą, tačiau ne poreikį patalpų šildymui, kadangi bendras gyvenamasis fondas palaipsniui didėja. Galima teigti, kad demografinės situacijos kitimas praktiškai neįtakoja šilumos energijos poreikio kitimo. Šilumos energijos vartojimą įtakoja pastatų atitvarų (langų, sienų izoliacijos) renovacija, modernių šilumos punktų įrengimo darbai, alternatyvių apsirūpinimo šiluma technologijų (pavyzdžiui, šilumos siurblio) įrengimas šilumos gamybai visa tai mažina šilumos energijos poreikį sistemoje. Praktika rodo, kad pastatų renovacija gali duoti vidutinį taupymo efektą ~20-50 proc. nuo šilumos poreikio patalpų šildymo reikmėms. Šiuo metu šios priemonės Alytaus mieste intensyviai nėra diegiamos, tačiau perspektyvoje numatoma plėtoti ir skatinti būsto renovacijos projektus. Dėl duomenų trūkumo, neįmanoma tiksliai nusakyti šilumos energijos poreikio mažėjimo, susijusio su pastatų renovavimu, tačiau remiantis kitų savivaldybių patirtimi galima numatyti, kad šilumos energijos poreikio mažėjimas, net sparčiai vystantis pastatų renovavimo programai, neviršys kelių procentų per metus. Pastatų modernizacijos ir šilumos gamybos priemonių, energijos gamybai naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, diegimo įtaka šilumos kainai yra pateikiama 4.1 skyriuje. Tuo pačiu šilumos poreikis perspektyvoje gali didėti dėl naujų vartotojų atsiradimo. Vystantis verslui ir pramonei perspektyvoje gali atsirasti nauji objektai miesto teritorijoje, pavyzdžiui, prekybos centrai, sanatorijos, verslo įmonės, gyvenamieji daugiabučiai namai ir kt. Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją šiame darbe laikoma, kad šilumos energijos vartojimas per nagrinėjamą laikotarpį nesikeis arba keisis nežymiai.

33 2.2.7 Ekonominiai įmonės veiklos rodikliai Ekonominių įmonės veiklos rodiklių LITESKO nepateikė. 2.3 Gamtinių dujų tiekimo sistema Ataskaita 2012 m. 33 (119) Pagal AB Lietuvos dujos pateiktą informaciją, esami magistralinių ir skirstomųjų dujotiekių pajėgumai užtikrina dabartinių ir būsimų gamtinių dujų vartotojų poreikių tenkinimą. Artimiausioje perspektyvoje nėra numatyta konkrečių dujotiekio plėtros planų, todėl, rengiant specialųjį planą, galima naudoti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius. 2.4 Elektros energijos tiekimo sistemos Alytaus mieste už elektros energijos tiekimą atsakinga AB LESTO. Projektuojant Alytaus miesto elektros tinklus, galimybė elektros energiją naudoti šilumos gamybos tikslams nebuvo numatyta. Elektros energijos naudojimą šildymo reikmėms taip pat riboja žymiai didesnė 1 kwh kaina, lyginant su šiuo metu šilumos tiekimo įmonėje gaminamos šilumos kaina, ar deginant gamtines dujas. Todėl laikome, kad šilumos gamyba tiesiogiai panaudojant elektros energiją pagalba yra tik teorinė prielaida ir šiuo metu detaliai nenagrinėtina. Elektros energijos panaudojimas šilumos energijos gamybai nagrinėjamas tik šilumos siurblio technologijos panaudojimo atveju. 2.5 Aplinkos oro esamo taršos lygio įvertinimas Geofizinė Alytaus miesto savivaldybės padėtis ir kiti aplinkos orą įtakojantys veiksniai Alytaus miesto savivaldybė yra patogioje geografinėje vietoje, Lietuvos pietinėje dalyje. Alytaus miestas yra Dzūkijos etnografinio regiono, dar vadinamo Dainava, sostinė, pietų Lietuvos pramonės verslo, švietimo ir kultūros centras. Alytaus miestas yra Alytaus apskrities centras, savivaldybės teritorija ribojasi su Alytaus rajono savivaldybės teritorija. Gerai sutvarkytas gatvių tinklas, parkai, skverai, ežerai išsidėstę tarp gyvenamųjų rajonų, priemiestiniai želdiniai vieni puikiausių Alytaus bruožų *3] Alytaus miesto geologinė sandara Alytaus miestas priklauso Dzūkų geomorfologiniam rajonui, ežeringos aukštumos žemėvaizdžiui. Dzūkų aukštuma yra sudaryta iš vidutinio stambumo ir smulkių kalvų

34 2012 m. 34 (119) bei banguotų lygumų. Ežeringose aukštumose paplitęs moreninis priemolis, rupus smėlis, durpės ir sapropelis *5]. Alytaus miesto ir apylinkių ekogeologinėms sąlygoms svarbi kvartero storymės sąranga. Jai būdingas alivinių smėlio žvyro sluoksnių vyravimas Nemuno upės slėnio ribose bei ledyninės kilmės priemolių bei priesmėlių vyravimas už Nemuno upės slėnio ribų. Už Nemuno slėnio ribų smėlingos žvyringos fliuvioglacialinės nuogulos ir smėlingos eolinės bei limnoglacialinės nuogulos sutinkamos atskirų plotų pavidalu. Atskirais lopais, reljefo pažemėjimuose fiksuotos balų nuogulos: durpės, sapropelis [5]. Nemaža ploto dalis, esanti už Nemuno slėnio ribų pasižymi palyginti gerai izoliuotomis gelmėmis. Galima teigti, kad pagrindinė Alytaus pramoninių rajonų dalis su nežymiomis išimtimis patenka būtent į šiuos plotus. Alytaus miesto teritorija esanti Nemuno slėnyje, ant įvairaus amžiaus salpinių terasų pasižymi bloga gelmių izoliacija, čia daugiau įsikūrę gyvenamieji ir administraciniai rajonai, rekreacinės zonos. Naudingosios iškasenos Alytaus miesto apylinkėse eksploatuojamos palyginti nedideliais kiekiais. Čia šiuo metu kasami šeši smėlio ir žvyro telkiniai. Eksploatacija bei telkinių rekultivacija dažnai vykdoma netvarkingai. Nerekultivuoti karjerai tampa sąvartynais, ar užšiukšlintais plotais. Ekogeologiniu požiūriu, planuojant ūkinę veiklą reiktų atsižvelgti į tai, kad Nemuno upės slėnis yra jautrus antropogeniniam poveikiui, nes čia silpnas gruntinio vandens apsaugotumas ir tamprus jo ryšys su gilesnių vandeningų horizontų bei paviršiniu vandeniu; slėnio šlaitai pasižymi nedideliu stabilumu *3+. Geologinės sąlygos už Nemuno slėnio ribų pasižymi palyginti aukštu atsparumu antropogeniniam poveikiui: ypač tuose litomorfogenetiniuose rajonuose, kur paviršių sudaro daugiausia priemolingas priesmėlingas banguotas, silpnai ir vidutiniškai kalvotas reljefas. Čia gruntinio vandens apsaugotumas vidutinis; kvartero storymėje vyrauja molingos silpnai laidžios nuogulos, užtikrinančios gerą gelmių apsaugotumą. Šiuose plotuose, kaip gamtinio karkaso elementą rekomenduojame išskirti įvairaus dydžio pelkes, kurios stabilizuoja gruntinio - paviršinio vandens dinamiką, ypač sausrų metu. Didesniu pažeidžiamumu pasižymi vėjo perpustytos eolinės nuogulos, nedideliu plotu sutinkamos Tverktos ir Tolupės upelių apylinkėse *5]. Pagal dirvožemio defliacijos (išpustymo) potencialą didžioji dalis Lietuvos, tame tarpe ir Alytaus apskritis, priskiriama mažą, tačiau iš dalies defliacinį potencialą turinčioms teritorijoms. Alytaus apskrities teritorijoje tai lemia miškingumas (46 %). Tačiau, pagal nuardytų dirvožemių kiekį, Alytaus apskritis pirmauja Lietuvoje. Jai tenka 42,4 % visų nuardytų Lietuvos dirvožemių. Kai kurias apskritis pagal šį rodiklį lenkia 3 4 kartus. Lietuvos vidurkį 16,15 %, Alytaus apskritis lenkia 2,6 karto. Šią sudėtingą dirvožemių dangos situaciją apskrityje lemia paklotinio paviršiaus granuliometrinės situacijos ir reljefo ypatumai. Situaciją stabilizuoja gausūs miško želdiniai, Alytaus miesto miškingumas siekia 31.7%. Nuardytų dirvožemių paplitimas glaudžiai siejamas su miško paplitimu.

35 2012 m. 35 (119) Alytaus miesto klimatinės sąlygos Lietuvos teritorija yra vidutinių platumų klimato zonoje ir pagal B. Alisovo klimatų klasifikaciją priklauso Atlanto kontinentinės miškų srities pietvakariniam posričiui. Per Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją eina riba tarp Vidurio Lietuvos žemumos ir Pietryčių aukštumų klimatinių parajonių, Alytaus miestas priklauso Pietryčių aukštumos Dzūkų parajoniui *6]. Oro kokybė miestuose priklauso nuo stacionarių ir mobilių taršos šaltinių emisijų bei nuo meteorologinių sąlygų. Didžiuosiuose miestuose palankios teršalų kaupimuisi sąlygos susidaro, kai orus lemia pastovi oro masė anticiklonai, gūbriai, mažo gradiento atmosferos slėgio laukai. Tokiais atvejais paprastai vyrauja ramūs, be kritulių orai, žiemą paprastai smarkiai atšąla, vasarą vyrauja karštis. Didelė oro drėgmė, esant silpnam vėjui rūkas, dulksna taip pat sąlygoja didesnį oro užterštumą. Mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybei didelę įtaką turi vieno stambaus teršėjo išmetimai, teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo stambaus taršos šaltinio link miesto. Žiemą nemažą įtaką užterštumui turi oro temperatūra, nes spaudžiant šalčiams padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant padidėja išmetimai į orą [2] lentelė. Alytaus miesto klimatinės sąlygos *6] Rajonas Pietryčių aukštuma Parajonis Dzūkų Sausio mėnesio temperatūra, o C -5,9 Liepos mėnesio temperatūra, o C +16,3 Vidutinė metinė temperatūra, o C +6 Kritulių kiekis per metus (mm) Laikotarpis su sniego danga (dienomis) Laikotarpis be šalnų (dienomis) Svarbiausi procesai įtakojantys tarprajoninius klimato skirtumus Turbulentinės apykaitos ir terminės konvekcijos sustiprėjimas labai raižytoje vietovėje; Galingų terminių inversijų susidarymas žiemą; 2.20 lentelė. Vidutinis metinis vėjo krypčių pasikartojimas, % [8] Kryptis Š ŠR R PR P PV V ŠV Štilius Pasikart ojimas Ties Alytumi didžiausiu Pietų Lietuvos miestu susikerta ' šiaurės pločio lygiagretė ir 2406' rytų dienovidis. Virš jūros lygio jis yra iškilęs apie 120 metrų Aplinkos oro esamo taršos lygio įvertinimas Alytus pietų Lietuvos pramonės centras su išvystyta pramonės infrastruktūra. Pagrindinės Alytaus pramonės šakos pagal parduotos pramonės produkcijos apimtis:

36 2012 m. 36 (119) mašinų ir įrenginių gamyba, drabužių siuvimas, baldų, medienos ir medinių dirbinių gamyba. Alytaus mieste esančioms pramonės įmonėms tenka apie 80% visos Alytaus apskrityje gaminamos ir parduodamos pramonės produkcijos *2+. Alytaus mieste nėra vykdomas nuolatinis oro kokybės stebėjimas. Mieste nėra stacionarių oro stebėjimo stočių, todėl nėra žinoma oro kokybė atskirose miesto dalyse. Atliekami tik kontroliniai teršiančių medžiagų emisijų iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių į atmosferą patikrinimai *2+. Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginiame plane teigiama, kad vienam Alytaus gyventojui teko 5,2 kg į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų tai keturis kartus mažiau nei vidutiniškai šalyje ir 1,4 karto mažiau nei Alytaus apskrityje, mažesnis teršalų kiekis vienam gyventojui teko tik Šiauliuose (5,1 kg) [1]. Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginio plano duomenimis, 2008 m. vienam kvadratiniam kilometrui Alytaus mieste teko 8,818 kg į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų. Pagal šį rodiklį Alytaus miestas 36,1 karto viršijo Alytaus apskrities ir 8 kartus šalies vidurkį. Lyginant Alytaus miestą su kitais didžiaisiais šalies miestais matyti, kad pagal vienam kvadratiniam kilometrui tenkančių teršalų kiekį (kg) Alytuje šis rodiklis yra mažesnis nei Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, tačiau didesnis nei Vilniuje ir Šiauliuose * raštu Nr. (5)-V Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad rengiant specialųjį planą reikia naudotis 2011 m. Alytaus miesto modeliavimo duomenimis (lentelė 2.21) lentelė. Foninė vidutinė metinė oro tarša Alytaus mieste 2011 m. Teršalas KD 10 SO 2 NO 2 CO Vidutinė metinė koncentracija, µg/m 3 33,4 2,5 26,4 450 Ribinės vertės nustatytos žmonių sveikatos apsaugai, µg/m

37 2012 m. 37 (119) 2.9 pav. Vidutinė metinė anglies monoksido CO koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) [4] Didžiausia vidutinė metinė CO koncentracija 2011 metais Alytaus mieste siekė 0,45 mg/m 3. Lyginant su Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių bei Klaipėdos 2011 m. esamos aplinkos oro kokybės modeliavimo rezultatais, tik Kauno mieste CO koncentracija yra mažesnė nei Alytuje - 0,443 mg/m 3. Didžiausia vidutinė CO koncentracija 2011 metais buvo nustatyta Vilniuje - 1,43 karto didesnė nei Alytaus mieste. Vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija 2011 metais Alytaus mieste siekė 33,4 µg/m 3, sudarydama 83,5% leistinos 40 µg/m 3 ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai. Lyginant su Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių bei Klaipėdos 2011 metų esamos aplinkos oro kokybės modeliavimo rezultatais, tik Panevėžyje ir Klaipėdoje kietųjų dalelių koncentracija buvo ~0,93 kartų mažesnė nei Alytuje. Didžiausia vidutinė kietųjų dalelių koncentracija 2011 m buvo Vilniuje - 1,43 karto didesnė nei Alytaus mieste.

38 2012 m. 38 (119) 2.10 pav. Vidutinė metinė kietųjų dalelių (k.d.) koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) *4] 2.11 pav. Vidutinė metinė azoto dioksido (NO 2 ) koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) [4] Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija 2011 metais Alytaus mieste siekė 26,4 µg/m 3, sudarydama 66% leistinos 40 µg/m 3 ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai. Alytuje nustatytas mažiausias NO 2 kiekis, lyginant su Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių bei Klaipėdos 2011 metų esamos aplinkos oro kokybės modeliavimo rezultatais. Didžiausia vidutinė azoto dioksido koncentracija 2011 m. nustatyta Vilniuje - 2 kartais didesnė nei Alytaus mieste.

39 2012 m. 39 (119) 2.12 pav. Vidutinė metinė sieros dioksido (SO 2 ) koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) [4] Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija 2011 metais Alytaus mieste siekė 2,5 µg/m 3, sudarydama tik 6,25% leistinos 40 µg/m 3 ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai. Lyginant su Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių bei Klaipėdos 2011 metų esamos aplinkos oro kokybės modeliavimo rezultatais, Alytaus miesto koncentracija buvo ~1,2 karto didesnė nei Panevėžyje, Kaune ir Šiauliuose. Didžiausia vidutinė sieros dioksido koncentracija 2011 metais buvo nustatyta Vilniuje - 2 kartais didesnė nei Alytaus mieste.

40 2012 m. 40 (119) 3 Techninės ir finansinės ekonominės prielaidos, naudojamos koncepcijų analizėje Šiame skyriuje apibendrintai pateikiama analizės (skaičiavimo) koncepcija, bendrosios, techninės ir finansinės-ekonominės prielaidos, naudojamos skaičiavimuose ir nepaminėtos ankstesniuose šio darbo skyriuose Pagrindiniai analizės principai ir koncepcija Reguliavimo objektas. Alytaus miesto savivaldybės teritorija ar jos dalys su inžinerinės infrastruktūros sistema skirta aprūpinti vartotojus šiluma jų pastatų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Nagrinėjami aprūpinimo šiluma būdai. Šilumos tiekimas iš centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos, šilumos tiekimas iš gamtinėmis dujomis kūrenamų katilinių įrengtų prie kiekvieno pastato, taip pat, kur taikoma, panaudojant alternatyvų apsirūpinimo šiluma būdą panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Teritorijos suskirstymas į zonas. Alytaus miesto savivaldybės administracinėse ribose esanti teritorija yra suskirstoma į atskiras zonas, kurioms kiekvienai atskirai nustatomas vartotojų aprūpinimo šiluma būdas. Toliau atskira zona yra vertinama, kaip vienetas, t. y. ieškoma vieno optimalaus aprūpinimo šiluma būdo visiems joje esantiems vartotojams. Aplinkosauginiai aspektai. Zonose, kur individualiu organinio kuro deginimu pagrįstas šildymas įtakotų lokalių taršos fonų leidžiamų normų viršijimą, turėtų būti išlaikomas centralizuotas šilumos tiekimas. Objektyvumas. Vartotojų aprūpinimo šiluma būdas turi atspindėti mažiausias galimas vartotojų ilgo laikotarpio sąnaudas. Skirtingų aprūpinimo šiluma būdų palyginimas. Skirtingi aprūpinimo šiluma būdai lygintini pagal sąnaudas tik tada, kai paslaugų vartotojui kokybė lyginamuose variantuose yra vienoda ir variantai skiriasi tik sąnaudų apimtimi. Galimų išimčių ir naujų vartotojų aprūpinimo šiluma planavimo principas. Sprendimai yra atliekami remiantis skaičiavimų, kuriems naudojami sustambinti duomenys, rezultatais. Naudojami sustambinti rodikliai gali būti neobjektyvūs atskirų, išsiskiriančių vartotojų atveju. Todėl bendri sprendimai atskiroms zonoms negali uždrausti atskiriem vartotojams šiose zonose būti aprūpintais šiluma alternatyviu būdu, ypač panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, jei dėl pagrįstų priežasčių toks aprūpinimo šiluma būdas yra naudingesnis finansiniu, ekonominiu, technologiniu ir aplinkosauginiu požiūriu, ir tai galima įrodyti naudojantis tais pačiais specialiojo plano principais.

41 2012 m. 41 (119) Taip pat, planuojant naujų vartotojų aprūpinimą šiluma būdą, rekomenduojama remtis vertinimo metu gaunama informacija, taip pat aktualia padėtimi šilumos, kuro ir elektros rinkose. Galimybė realizuoti specialųjį planą. Vertinant atsižvelgiama į technines galimybes pakeisti zonos aprūpinimo šiluma principą, pavyzdžiui, zonos vartotojai turi būti aprūpinti šiluma nuo vienos šilumos tinklų trasos atšakos (turi būti galimybė vartotojus atjungti nuo šilumos tinklų, panaikinant visą ŠT atšaką). Vienalytiškumas. Zonoje turi vyrauti (sudaryti daugumą) vienas vartotojų tipas, pavyzdžiui, daugiabučiai pastatai, individualūs gyvenami namai, pramonės įmonės, komercinė (daugiaaukštė), komercinė (mažaaukštė) statyba ar kt. Zonų tipai. Specialiojo plano rezultate pateikiami šie zonų tipai: 1. Šildymo CŠT zonos, kuriose ilgo laikotarpio sąnaudos, aprūpinant esamus miesto šilumos vartotojus decentralizacijos atveju yra didesnės, lyginant su dabartine situacija. Prie šių zonų priskiriamos ir zonos, kur šilumos tiekimo decentralizavimas yra apribotas aplinkosauginiais reikalavimais arba nėra alternatyvių aprūpinimo šiluma būdų. 2. Decentralizuoto ŠT zonos zonos, kuriose ilgo laikotarpio sąnaudos, aprūpinant esamus miesto šilumos vartotojus iš miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo yra didesnės, lyginant su sąnaudomis vartotojams atsijungus nuo šilumos tiekimo tinklo ir naudojant alternatyvų apsirūpinimo šiluma būdą. 3. Mišrios zonos zonos, kuriose šilumos vartotojas pasirenka jam ekonomiškai palankiausią šildymo būdą. Specialaus plano galiojimo trukmė. Planas peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas atsižvelgiant į šilumos gamybos, perdavimo technologijų raidą, šilumos vartojimo bei aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus šilumos ūkiui bei aplinkosaugai svarbius veiksnius, bet ne rečiau kaip kas 5 metai (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą 2003 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-1565 Vilnius). Suinteresuota pusė gali oponuoti bendram šilumos tiekimo būdui, nustatytai zonai, kurioje yra vartotojas ir prašyti atlikti detalesnį (būtent šiam vartotojui) optimalaus aprūpinimo šiluma skirtingais būdais įvertinimą, naudojantis tais pačiais principais, bet tikslesniais duomenimis, esant vienai iš toliau pateiktų priežasčių: 1. Nustatytas aprūpinimo šiluma būdas neleidžia pasiekti vienodos paslaugų kokybės; 2. Vartotojas numato naudoti kitokią aprūpinimo šiluma technologiją, nei specialiajame plane lyginami aprūpinimo šiluma būdai; 3. Vartotojo nutolimas nuo pagrindinių šilumos tinklų yra didesnis, lyginant su zonoje vyraujančiu vidurkiu;

42 2012 m. 42 (119) 4. Santykinės išlaidos (investicijos, remontas ir kt.), aprūpinant konkretų vartotoją numatytu aprūpinimo šiluma būdu yra didesnės nei skaičiavimuose naudoti sustambinti rodikliai; 5. Yra techninių, gamtosauginių, paveldo išsaugojimo problemų, aprūpinant konkretų vartotoją zonai numatytu aprūpinimo šiluma būdu Darbo jėgos, statybos, remonto darbų kainos kitimo prognozė Šiuo metu Lietuvos bankas *9+ skelbia makroekonomines prognozes iki 2013 m., iš kurių keletas pateikiama 3.1 lentelėje. 3.1 lentelė. Lietuvos makroekonominių rodiklių prognozė ( ) Makroekonominiai rodikliai 2011 m m m. BVP (neįtraukti atsargų pasikeitimai) 5,9 3,0 3,5 (procentai; pokytis per metus) Nedarbo lygis, (vidutinis metinis; procentai, palyginti su darbo jėga) 15,4 13,7 12,2 Iš Lietuvos banko skelbiamų prognozių, lyginant jas su prognozėmis, galime daryti išvadą, kad šalies ūkio aktyvumas didėja sparčiau nei buvo manyta metų pradžioje. Priimant tolimesnes ekonominių rodiklių kitimo tendencijas daroma prielaida, kad jau metais šalies ekonominė padėtis iš lėto gerės. Šioje ataskaitoje priimama, kad 20 metų laikotarpyje darbo jėgos, statybos, remonto darbų vidutinis metinis brangimas sudarys 2 proc Kietojo biokuro ir gamtinių dujų kaina Tiksliai prognozuoti būsimas kuro kainas yra sudėtinga, o prognozės dažnu atveju ženkliai prasilenkia su faktinėmis kainomis. Per pastaruosius 4 5-erius metus vyko nemažai pokyčių naftos rinkoje, kurie turėjo įtakos ir kitos rūšies kuro kainoms. Kaip matome 3.1 pav., nuo 2005 metų vidutinė metinė gamtinių dujų kaina pakilo ~3,3 karto arba ~54 proc. kasmet, o 2012 m. rugsėjo mėn. siekė ~1705,78 Lt/t n.e. (1371,97 Lt/1000nm 3 nevertinant skirstymo paslaugų kaštų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM)) [10]. Spartus gamtinių dujų kainos didėjimas lėmė spartesnę kieto biokuro (medienos kuro) kainos augimo tendenciją. Medienos kuro kaina nuo 2005 m. išaugo ~2 kartus, t. y. kasmetinis kuro kainos brangimas siekė ~34 proc m. rugsėjo mėn. kietojo biokuro žaliavos (be transportavimo mokesčių) kaina buvo 654,89 Lt/t n.e.. Įvertinant ilgalaikes kuro kainos kitimo tendencijas ir tai, kad pastaruoju metu kai kurios privačios verslo įmonės ir šilumos tiekimo įmonės vykdo investicijas į kietąjį biokurą naudojančius šilumos energijos gamybos įrenginius, šiame darbe laikoma,

43 2012 m. 43 (119) kad gamtinių dujų kainos kasmet didės 2 proc., o kietojo biokuro, atsižvelgiant į augančią paklausą ir prognozuojant paklausos didėjimą m., kainos augimas priimamas toks 2013 m. 10 proc., 2014 m. 7 proc., 2015 m. 5 proc., 2016 ir vėliau 2 proc. Tolesniame vertinime naudojamos kuro kainos pateikiamos 3.2 lentelėje. Šiame darbe priimama, kad kitų kuro rūšių kainos augs vidutiniškai 2 proc. per metus. 3.1 pav. Kuro kainų kitimas Kuro kainos turi ženklią įtaką galutinei centralizuotai tiekiamos šilumos kainai, o jų kilimas pastaruoju metu lėmė ženklius šilumos energijos kainos šuolius. 3.2 lentelėje pateikiama šiame darbe naudojama kuro kainų prognozė. Siekiant įvertinti sezoniškumo įtaką kuro kainoms, prognozėse kaip atskaitos taškas naudojamos vidutinės pastarųjų metų ( imtinai) kuro kainos. 3.2 lentelė. Kuro kainų prognozė m. laikotarpiui Metai Vidutinė gamtinių dujų kaina 4 Vidutinė kietojo biokuro kaina rinkoje 4 Lt/MWh be PVM Lt/tn.e. be PVM Lt/MWh be PVM Lt/tn.e. be PVM , ,09 75,96 883, , ,44 81,28 945, , ,49 85,34 992, , ,36 87, ,39 4 Kuro kaina pateikiama be transportavimo mokesčių. 5 ~1415,46 Lt/1000nm 3.

44 2012 m. 44 (119) Metai Vidutinė gamtinių dujų kaina 4 Vidutinė kietojo biokuro kaina rinkoje 4 Lt/MWh be PVM Lt/tn.e. be PVM Lt/MWh be PVM Lt/tn.e. be PVM , ,93 88, , , ,19 90, , , ,27 92, , , ,16 94, , , ,86 96, , , ,38 98, , , ,71 99, , , ,86 101, , , ,82 104, , , ,71 106, , , ,54 108, , , ,29 110, , , ,97 112, , , ,59 114, , , ,13 117, , , ,72 119, ,67 Analizuojant duomenis matome, kad yra akivaizdus dujų ir biokuro kainų kaitos nesutapimas laiko atžvilgiu ir kintant gamtinių dujų kainoms biokuro kainos gamtinių dujų kainų atžvilgiu vėluoja, t. y. kitimo tempai lėtesni. Todėl šilumos gamybos kaina biokurą deginančiose katilinėse buvo mažesnė ir stabilesnė lyginant su dujas deginančiomis katilinėmis. Gamtines dujas tiek LITESKO, tiek buitiniai ir kiti gamtinių dujų vartotojai Alytaus mieste perka iš AB Lietuvos dujos. 3.3 lentelėje pateikiami gamtinių dujų transportavimo mokesčiai, taikomi stambesniems nebuitiniams vartotojams nuo [11]. 1 5 mln. 3.3 lentelė. Gamtinių dujų transportavimo mokesčių dedamosios Gamtinių dujų metinis suvartojimas Iki 5 15 mln. 15 mln. 1 mln.nm 3 nm 3 nm 3 nm 3 Skirstymo dedamoji, Lt/1000nm 3 be PVM 223,03 189,68 131,20 55,03 Pastovioji dalis už pajėgumus, 6677,01 6 Lt/parą/metus be PVM Kintamoji dalis už perduodamą kiekį, 14,98 6 Lt/1000nm 3 be PVM 6 Taikoma I-ai naudotojų grupei (kai naudojama iki 1 mlrd. m 3 gamtinių dujų per metus).

45 2012 m. 45 (119) Buitiniams vartotojams nuo taikoma gamtinių dujų kainodara pateikiama 3.4 lentelėje. 3.4 lentelė. Gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams Vartotojų Suvartojamas gamtinių dujų kiekis pogrupis (Q) per kalendorinius metus Pastovioji tarifo dalis, Lt/mėn. su PVM Kintamoji tarifo dalis, Lt/m³ su PVM 1 iki 500 m³ (Q 500 m³) 1,95 2,79 2 nuo 500 m³ iki m³ (500 m³ < Q 20 tūkst. m³) 13,81 2,17 3 daugiau kaip m³ (Q > 20 tūkst. m³) 13,81 2,16 Galutinė gamtinių dujų kaina pas vartotoją šiame darbe nustatoma įvertinant skirstymo ir perdavimo dedamąsias, apskaičiuotas atsižvelgiant į vartotojo faktiškai sunaudojamą gamtinių dujų mąstą. 3.2 lentelėje pateiktos biokuro kainos taip pat yra be transportavimo mokesčių. Šiame darbe, siekiant objektyviai įvertinti ateityje mokėtiną kainą už kietąjį biokurą, reikia biokuro pirkimo kainoje įvertinti ir transportavimo mokesčius. Darbo rengimo metu buvo atlikta biokuro tiekėjų apklausa, kurios metu nustatyti tokie apibendrinti biokuro transportavimo įkainiai: 3.5 lentelė. Kietojo biokuro transportavimo kaina 7 Minimalus mokestis už pervežimą 350 Lt už reisą Transportavimo įkainis 3,2 Lt/km (atstumas skaičiuojamas į abi puses) Transportavimo priemonės pakrovimo įkainis 150 Lt/vnt. Transportavimo priemonės iškrovimo įkainis 0 Lt/vnt. Transportavimo priemonės talpa 24 t Priimamas vidutinis transportavimo spindulys 100 km Apskaičiuota transportavimo kaina 32,92 Lt/t Apskaičiuota biokuro transportavimo kaina pagal energetinę vertę 16,54 Lt/MWh 8 Toliau šiame darbe, apskaičiuojant galutinę biokuro kainą pas vartotoją (nepriklausomai nuo vartojimo mąsto) priimami įkainiai ir prielaidos pateiktos 3.5 lentelėje. Vidutinis metinis transportavimo kaštų brangimas priimamas 2 proc. kasmet tiek gamtinių dujų, tiek biokuro atveju. 7 Kainos pateikiamos be PVM. 8 Priimamas biokuro žemutinis šilumingumas yra 1,99 MWh/t [12].

46 2012 m. 46 (119) Elektros energijos kaina Nuo 2007 metų Europos Sąjungos bendroji energetikos politika skatina konkurenciją elektros ir dujų rinkose, t. y. galimybę vartotojui pačiam pasirinkti elektros energijos, taip pat ir dujų tiekėją. Lietuvoje 2009 metų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę prasidėjo reali konkurencija tarp gamintojų ir tiekėjų, nes iki šiol proc. sąlyginai pigios elektros energijos pagamindavo Ignalinos AE metų elektros energetikos sektorius pradėjo realiai veikti konkurencijos ir rinkos santykių pagrindu. Didmeninėje elektros rinkoje yra prekiaujama pagal dvišales sutartis ir elektros biržoje. Dvišalės sutartys yra sudaromos tarp gamintojų arba importuotojų ir tiekėjų, siekiant užsitikrinti sutarto elektros energijos kiekio tiekimą už nustatytą kainą sutartu, dažniausiai ilgesniu nei vienas mėnuo, laikotarpiu. Likęs elektros energijos kiekis yra perkamas arba parduodamas elektros biržoje, kuri nuo 2010 metų veikia pagal Skandinavijos elektros biržos NordPool modelį ir kurią valdo naujai įkurta įmonė UAB BALTPOOL. Žemiau pateiktame 2.2 pav. pateikiama vidutinės elektros energijos kainos 2012 m. struktūra pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenis [13]. Elektros energijos įsigijimo kaina 2012 m., įskaitant balansavimo energijos sąnaudas, nustatyta visuomeniniams vartotojams sudarė 15,94 ct/kwh. Elektros energijos perdavimo kainą sudaro perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudos dėl elektros energijos persiuntimo aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinklais. Sisteminės (kokybiško elektros energijos tiekimo) paslaugos paslaugos, kurios užtikrina energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, sisteminių avarijų prevenciją ir likvidavimą, reikiamą galios rezervą bei pralaidumą perdavimo tinklais laikantis nustatytų elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo ribų.

47 2012 m. 47 (119) 3.2 pav. Vidutinės elektros energijos kainos m. struktūra Elektros energijos skirstymo kainą sudaro skirstomųjų tinklų įmonių, paskirstant elektros energiją vidutinės ir žemos įtampos tinklais, patiriami kaštai. Elektros energijos skirstymo kaina priklauso nuo įtampos, iš kurios vartotojai gauna (vartoja) elektros energiją. VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) kaina (2012 m. 7,04 ct/kwh, 2013 m. 10,49 ct/kwh) susideda iš kelių dedamųjų. Dalis šios kainos yra skirta AB Lietuvos elektrinei, kurioje elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti, dalis remti termofikacines elektrines, elektrą gaminančias termofikaciniu režimu kombinuoto elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse bei atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines (vėjo jėgaines, hidro, biokurą naudojančias ir saulės elektrines). Strateginiams objektams taip pat skiriama VIAP dalis tai Nacionalinėje energetikos strategijoje numatomiems šaliai svarbiems objektams finansuoti skirtos lėšos. Elektros energijos visuomeninio tiekimo kaina visuomeninių tiekėjų teikiamų elektros energijos pardavimo, sąskaitų išrašymo, vartotojų aptarnavimo paslaugų sąnaudos. Reali vartotojo mokama kaina už elektros energiją priklauso nuo to, kokia elektros pirkimo kaina yra nustatyta sutartyje su visuomeniniu tiekėju ir nuo to, koks planas yra numatytas sutartyje su skirstomųjų tinklų operatoriumi AB LESTO bei kitų veiksnių.

48 2012 m. 48 (119) 3.6 lentelėje pateikiamos AB LESTO elektros energijos kainos vartotojams, kurie elektros energiją perka iš žemos įtampos tinklų, taikomos nuo 2013 m. pradžios. 3.6 lentelė. AB LESTO elektros energijos kaina [14] Žemoji įtampa, su PVM 2013 m. Viena laiko zona Standartinis 51,9 Elektrinės viryklės 50, kwh 48,5 Dvi laiko zonos Standartinis, dieninė/naktinė dedamoji 56,1/42,2 El. viryklės, dien./nakt. 54,5/41, kwh, dien./nakt. 52,3/40,1 Planas Namai Pastovioji dedamoji 10 Lt Viena laiko zona 47,2 Dvi laiko zonos, dien./nakt. 50,7/39,1 Planas Namai plius Pastovioji dedamoji 20 Lt Viena laiko zona 45,5 Dvi laiko zonos, diena/naktis 48,8/38 Šiame darbe priimama, kad elektros energijos buitiniai vartotojai atsiskaito su AB LESTO pagal vienos laiko zonos standartinį tarifą. Vartotojai, elektros energiją naudojantys šildymo reikmėms elektros prietaisuose, šilumos siurbliuose ar kt. atsiskaito pagal standartinį dviejų zonų tarifą priimant, kad elektros energijos sąnaudos naktiniu tarifu sudarys 60 proc. Vidutinis metinis elektros energijos kainos brangimas priimamas lygiu 2 proc. skaičiuojant nuo prognozuojamos elektros energijos kainos 2013 m Centralizuoto šilumos energijos tiekimo tinklų rekonstrukcijos techninės ir finansinės prielaidos Atsižvelgiant į pastarųjų metų stebėjimus siekiant nustatyti neefektyvias, didelius šilumos tiekimo nuostolius turinčias šilumos perdavimo atkarpas, taip pat atsižvelgiant į avaringiausių ruožų nustatymo rezultatus LITESKO planuoja ir vykdo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos trasų rekonstrukciją. Esama situacija CŠT tiekimo sistemoje pateikta priede Nr. 2. Šiame darbe vertinant centralizuoto šilumos tiekimo tinklo rekonstrukcijos darbų apimtis yra naudojami šie rekonstrukcijos darbų įkainiai: 3.7 lentelė. Šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos darbų įkainiai [15] Eil. Nr. Šilumos tiekiamųjų kvartalinių tinklų rekonstrukcijos kaina, Lt/km be PVM Šilumos tiekiamųjų magistralinių tinklų rekonstrukcijos kaina, Lt/km be PVM 1 iki 2xDN xDN

49 2012 m. 49 (119) 3 2xDN xDN xDN xDN xDN xDN xDN xDN Kitos su šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija tiesiogiai susijusios išlaidos inžinerinėms paslaugoms, pavyzdžiui, statinio projekto parengimui, statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai ir kt., yra nustatomi naudojantis Bendraisiais ekonominiais normatyvais statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui (pagal 2010 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias statinių statybos kainas) patvirtintais/įregistruotais Statybos produkcijos sertifikavimo centro įsakymu Nr. B Šilumos punktų rekonstrukcijos techninės ir finansinės prielaidos Katilinės arba įvado dydis parenkamas atsižvelgiant į maksimalius poreikius šildymui, karšto buitinio vandens ruošimui, vėdinimui ir technologijai. Sąlygiškai nedideliuose pastatuose (iki 140 kw bendro šilumos poreikio) esant ryškiam poreikio karštam vandeniui ruošti vyravimui (kai šilumos poreikis karštam vandeniui viršija 55 % maksimalaus šilumos poreikio) įrengiamas karšto vandens akumuliacinė talpa. Tokiu atveju katilinės/šilumos mazgo galia apskaičiuojama pagal tokią formulę:. Karšto vandens akumuliacinės talpos tūris skaičiuojamas pagal empirinę formulę: kur. Q KV norminis šilumos poreikis karštam vandeniui *kw+, Q Š norminis šilumos poreikis šildymui *kw+, Q V norminis šilumos poreikis vėdinimui *kw+, Q T norminis šilumos poreikis technologijai *kw+. Vartotojams, kur karšto vandens poreikis nevyrauja arba stambesniems vartotojams katilinės/šilumos mazgo galia apskaičiuojama pagal tokią formulę: Q' ' katilin. Q KV Q Š Q V Q T.

50 2012 m. 50 (119) Katilinės/įvado galia šildymui yra apskaičiuojama įvertinant projektinę galią šildymui ir faktinę vidutinę galią šildymui pagal paskutinių metų suvartojimus perskaičiuotus norminiams metams. Darant prielaidą, kad tikėtinas poreikis šildymui nebus mažesnis kaip 80 W/m 2 ir ne didesnis kaip 250 W/m 2, tolesniam vertinimui pasirenkama projektinė galia, jei ši yra mažesnė už perskaičiuotą, arba tikėtina galia (įvertinta pagal faktinius energijos suvartojimus šildymui), jei ši yra mažesnė už projektinę. Nustatant investicijos dydį į alternatyvius šilumos gamybos įrenginius priimama, kad pagal aukščiau pateiktą metodiką apskaičiuota įrenginių galia šildymui negali būti daugiau kaip 2 kartus didesnė už skaičiuotiną faktinę vidutinę galią šildymui pagal paskutinių metų suvartojimus, perskaičiuotus norminiams metams. 3.8 lentelėje pateikiamos elevatorinių šilumos punktų rekonstrukcijos kainos. 3.8 lentelė. Šilumos punktų rekonstrukcijos įkainiai *15] Įrengiamo modulinio Elevatorinio mazgo įrenginio galia keitimas, Lt be PVM Elevatorinio mazgo su boileriu keitimas, Lt be PVM 1 60 kw kw kw kw kw Šiame darbe, siekiant nustatyti kainų lygį tarpinės galios mazgams, remiantis 3.8 lentelėje pateiktais duomenimis, toliau šilumos punkto rekonstrukcijos kaina yra apskaičiuojama pagal tokią apibendrinančią formulę: kur P rekonstrukcijos kaina [Lt], Q katilinės/šilumos mazgo galia *kw+.. Apšiltintos akumuliacinės talpos kaina šiame darbe, remiantis vidutinėmis rinkos kainomis, priimama Lt/m 3 [17, 18], o tūrinio elektrinio 100 l vandens šildytuvo 2000 Lt/vnt. su įrengimo sąnaudomis Individualių gamtines dujas naudojančių šilumos gamybos įrenginių statybos techninės ir finansinės prielaidos 3.9 lentelėje pateikiamos gamtines dujas naudojančių vandens šildymo katilinių statybos kainos pagal katilinės dydį *16].

51 2012 m. 51 (119) 3.9 lentelė. Individualių, gamtines dujas naudojančių katilinių statybos įkainiai *16] Katilinių našumas Galia [P], kw Iki 120 kw (katilai, kurie atitinka buitinių dujinių prietaisų reikalavimus, yra vienas katilas) Iki 250 kw (yra du katilai) Iki 500 kw (yra du arba trys katilai) Iki 1000 kw (yra du arba trys katilai, reikalingas atskiras pastatas) Iki 2500 kw (yra du arba trys katilai, reikalingas atskiras pastatas) Daugiau kaip 2500 kw (yra trys katilai, kurių vienas rezervinis, reikalingas atskiras pastatas) Nuo Iki Vidutinis metinis n.v.k. Techninio eksploatavimo laikotarpis, metai 0, , , , , Kaina, Lt P P P P P P P Gamtines dujas naudojančių katilinių eksploatavimo ir remonto sąnaudos šiame darbe priimamos 3,5 proc. nuo pradinės investicijos per metus *19]. Taip pat priimama, kad naudingas techninis įrengimų eksploatavimo laikotarpis yra metų, priklausomai nuo katilo galios *16], ir pasibaigus šiam laikotarpiui reikalingos investicijos į naujus įrenginius. Šie kaštai šiame darbe vertinami kaip nusidėvėjimo sąnaudos, kaupiamos tiesine priklausomybe naudingo eksploatavimo laikotarpiu naujų įrenginių statybai Individualių biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių statybos techninės ir finansinės prielaidos Šiame darbe yra nagrinėjami du vartotojų aprūpinimo šiluma iš biokurą naudojančių individualių katilinių variantai: 1. Katilo galia parenkama pagal bendrą galią šildymui ir karšto buitinio vandens ruošimui (žr poskyrį); 2. Katilo galia parenkama pagal galią šildymui (žr poskyrį), o karšto buitinio vandens ruošimui yra montuojamas tūrinis elektrinis vandens šildytuvas.

52 2012 m. 52 (119) Šiame darbe priimama, kad vidutinės biokurą naudojančių katilinių įrengimo sąnaudos yra 1000 Lt/kW su PVM. Biokurą naudojančių katilinių eksploatavimo ir remonto sąnaudos šiame darbe priimamos 3 proc. nuo pradinės investicijos per metus. Taip pat priimama, kad naudingas techninis įrengimų eksploatavimo laikotarpis yra 10 metų ir pasibaigus šiam laikotarpiui reikalingos investicijos į naujus įrenginius. Šie kaštai šiame darbe vertinami kaip amortizacinės sąnaudos, kaupiamos tiesine priklausomybe naudingo eksploatavimo laikotarpiu naujų įrenginių statybai, priimant, kad pasibaigus 10 metų laikotarpiui investicijos įrenginių/katilinės atnaujinimui sudarys 60 proc. pradinės investicijos sumos Atsinaujinančius energijos išteklius (saulės, aeroterminė, geoterminė energija) naudojančių šilumos gamybos įrenginių techninės ir finansinės prielaidos Šilumos siurblys Decentralizuotam pastatų šildymui dažniausiai naudojamas žemos temperatūros geoterminės energijos potencialas - paviršinio grunto (1-3 metrų gylyje) ir gręžinių (iki ~ metrų gylio) šiluma, o temperatūra iki reikiamos šildymo sistemos temperatūros pakeliama šilumos siurblių technologijos pagalba. Nuo to, kokią reikalaujamą šilumos kiekio dalį padengs šilumos siurblys, priklauso investicijų į sistemą dydis. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis racionalu planuoti, kad šilumos siurblys padengs ~90 proc. šilumos poreikio šildymo reikmėms, o likusi dalis šilumos bus gaminama naudojant elektros energiją. Šilumos siurblys šildymui reikalingą energiją ima iš žemės, todėl ypač svarbu teisingai įrengti kolektorių. Šiluma geoterminiam šildymui gali būti imama iš žemės, vandens arba oro. Paprastai šiluma iš grunto (žemės) paimama: 1. Montuojant horizontalius kolektorius (~1,2 - ~1,5 m gylyje). 2. Montuojant vertikalius kolektorius (~1,2 - ~3 m gylyje). 3. Gręžiant gręžinį/-ius (~70 - ~150 m gylyje). Kiekvienas šilumos paėmimo iš aplinkos būdas turi savų privalumų ir trūkumų, susijusių tiek su techninėmis, tiek su finansinėmis pasekmėmis. Paprastai horizontalus kolektorius naudojamas ten, kur yra pakankamas žemės (sklypo) plotas, tuo tarpu vertikalūs kolektoriai naudojami ten, kur esama nepakankamo sklypo ploto horizontalaus kolektoriaus įrengimui. Esant aplinkybėms, kuomet sklypo ploto neužtenka net ir vertikalaus kolektoriaus panaudojimo atveju, gali būti gręžiami gręžiniai, tačiau tai paprastai yra susiję su didesnėmis investicijomis į šilumos siurblio įrengimą.

53 2012 m. 53 (119) 1 kw šilumos siurblio šiluminės galios horizontalaus kolektoriaus atveju priklausomai nuo grunto tipo (sausas, nebirus; drėgnas, vientisas; šlapias vientisas) reikia apie m 2 žemės ploto, vertikalaus kolektoriaus atveju m 2 [21+, gręžinio ~5kW/100 m. Pasirenkant vertikalių kolektorių sistemą, svarbu teisingai apskaičiuoti gręžimo vietą: tarp dviejų gręžinių turi būti ne mažesnis nei 5 m tarpas, daugiau kaip 3 m nuo komunikacijų, 6 m nuo privataus drenažo ar nuotekų, 15 m nuo valymo įrenginių (talpų su bakterijomis), 15 m nuo miesto vandentiekio ir nuotekų ir pan. Natūrali saulės energija paimama iš oro. Čia kolektorių keičia orinis šilumokaitis su ventiliatoriumi. Pašildytas oras pučiamas į šilumokaitį, kuriame cirkuliuoja neužšąlantis skystis. Ši sistema efektyviausiai veikia, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip -20 C. Sistema instaliuojama paprastai ir greitai. Puikus sprendimas namams, kurių sklypuose žemės kasinėjimo ar gręžimo darbai yra negalimi ar tiesiog tam nėra vietos. Tai tinkamas variantas miesto senamiestyje, esant keliems daliniams sklypo savininkams, komerciniams objektams ir kt. Šilumos siurblio sistemos efektyvumas priklauso nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui: 1. Ar sistema yra reversinė. Sistemos, skirtos daugiausia vėsinimui, turi žemą metinį šildymo naudingumo koeficientą; 2. Šilumos siurblio pastatymo vieta (lauke ar pastato viduje); 3. Kolektoriaus tipas; 4. Orinio šilumos siurblio atveju: sistema su vienu šilumos siurbliu visam pastatui ar su daug mažų, sienose įmontuojamų šilumos siurblių kiekvienai patalpai; 5. Ar sistema parinkta padengti visą reikiamą šilumos kiekį ar tik bazinį; 6. Ar sistema šildo patalpas ir kartu ruošia karštą vandenį. Naudojant žemės kolektorių sistemą dirvožemis, esantis aplink kolektorių, gali užšalti, dėl ko mažėja sistemos efektyvumas. Naudojant orinius šilumos siurblius, esant labai žemai lauko oro temperatūrai, garintuvą apipūsti reikalingi labai dideli oro tūriai, dėl to ženkliai mažėja sistemos efektyvumas. Lauko oro temperatūrai ilgą laiką būnant labai žemai (mažesniai kaip - 10 C), galimas garintuvo apšalimas ir dėl šios priežasties ženklus sistemos efektyvumo sumažėjimas. Apšalus garintuvui, sistemoje periodiškai nutraukiamas šildymo ciklas ir šilumos siurblys persijungia į reversinį režimą tam, kad atitirpintų apšalusį garintuvą. Šis procesas sunaudoja nemažai papildomos elektros energijos, nežiūrint į tai, kad sistemos automatinio valdymo mechanizmas sureguliuotas taip, kad atitirpinimo ciklas veiktų tik tada, kai tai neišvengiama. Taip pat ventiliatorių veikimui elektros energijos poreikis yra didesnis nei žemės (vandens)/vandens sistemose naudojamų cirkuliacinių siurblių. Dėl minėtų priežasčių šilumos siurblių, naudojančių aplinkos oro šilumos potencialą, vidutinis metinis energijos transformavimo koeficientas (COP) neretai tesiekia ~2,5.

54 2012 m. 54 (119) Šilumos siurblio technologijos parinkimui reikia įvertinti nemažai faktorių, tokių kaip šilumos poreikis, vidutinė šilumos poreikio galia šildymui, maksimali (projektinė) poreikio galia šildymui, namo vieta kitų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atžvilgiu, sklypo plotas, danga (asfaltuota ar ne, stovėjimo aikštelių plotas, vyrauja daugiamečiai medžiai ir pan.) ir kt., kurie gali technologiniu požiūriu ženkliai įtakoti šilumos siurblio technologijos pasirinkimą, taip pat šilumos siurblio kolektoriaus tipo pasirinkimą ir pan. Šilumos siurbliai su žemės horizontaliais ar vertikaliais kolektoriais turi būti parenkami atsižvelgiant į galimą panaudoti sklypo plotą ir su tuo susijusius įrengimo kaštus (dažnai, gyvenamųjų daugiabučių atveju arba didelio ploto negyvenamųjų pastatų atveju, ypač esančių miesto centrinėje dalyje, nėra pakankamai žemės ploto arba darbų atlikimo kaštai gali ženkliai išaugti dėl darbų atlikimo sudėtingumo, gerbūvio atstatymo darbų kainos ir pan.). Tuo tarpu šilumos siurbliai, naudojantys aplinkos oro šilumos potencialą, gali būti naudojami ten kur nėra galimybės įrengti žemės kolektorių sistemą, tačiau būtina atsižvelgti į įrenginių skleidžiamą papildomą triukšmą priklausomai nuo jų montavimo vietos (pastato viduje, pristatant prie pastato, ant stogo ar pan.). Taip pat didelę įtaką šilumos siurblio technologijos pasirinkimui turi pastatuose naudojamų šildymo prietaisų tipas įrengti radiatoriai (paprastai vyrauja senesnės statybos daugiabučiuose) ar grindinis šildymas. Didesnės galios įrenginiuose tai yra susiję su sistemoje naudojamu darbo agentu, pavyzdžiui, kaip darbo agentą naudojant NH 3 (amoniaką) šilumos tiekimo temperatūra dažniausiai neviršija 55 C (dėl žemos kondensacijos temperatūros), o naudojant CO 2 tiekiamo šilumnešio temperatūra gali siekti 90 C, tačiau CO 2 naudojančios sistemos dar nėra plačiai paplitusios ir yra brangesnės, tačiau priimtinesnės aplinkosauginiu požiūriu *19]. Daromos šios finansinės prielaidos: 3.10 lentelė. Šilumos siurblių įrengimo ir eksploatacijos finansinės prielaidos Šilumos siurblio galia Technologijos instaliavimo kaštai 9, Lt/kW Pastoviosios eksploatacinės išlaidos, Lt/kW/metus Kintamos eksploatacinės išlaidos, Lt/kW/ val. 10 P 150 kw 150<P 5500 kw -4,0571*P ,5*P *P 0, ,2 Priimamas šilumos siurblio techninis gyvavimo laikotarpis 20 metų. 9 Instaliavimo kaštai nustatyti įvertinant [19] ir [21] pateiktą informaciją ir apima tik tiesiogines išlaidas, t. y. neapima galimų papildomų išlaidų, tokių kaip elektros įvado galios padidinimo išlaidos, papildomų statinių statybos išlaidos, akumuliacinių talpų įrengimo išlaidos ir pan.

55 2012 m. 55 (119) Investicijos dydžio šilumos siurblio įrengimui nustatymui naudojami sustambinti įkainiai, nustatyti remiantis *19] ir [21+ pateikta informacija ir yra laikoma, kad šie dydžiai atitinka dabartinės rinkos kainų vidurkį. Parastai proc. įrengimo sąnaudų sudaro pats šilumos siurblys, kurio kaina, priklausomai nuo gamintojo, gali skirtis keletą (kartasi iki 6-7) kartų, todėl finansinio vertinimo rezultatai, kiekvieną objektą vertinant individualiai, taip pat vertinant kiekvieno vartotojo/statytojo poreikius ir lūkesčius atskirai, kiekvienu atveju gali skirtis nuo šiame darbe pateikiamų rezultatų Šilumos energijos gamybos įrenginių, naudojančių biokurą, statybos Alytaus RK techninės ir finansinės prielaidos Atsižvelgiant į esamą situaciją Alytaus RK šilumos gamybos ūkyje ir į esamą bei prognozuojamą šilumos energijos poreikį Alytaus miesto CŠT sistemoje, nagrinėjami du biokurą naudojančių šilumos energijos gamybos įrenginių plėtros etapai: 1. ~1x16MW VŠK su DKE statyba (bendra šiluminė galia ~19,8 MW); 2. ~1x16MW VŠK su DKE statyba (bendra šiluminė galia ~19,8 MW). Pastaba: Esant techniniam, ekonominiam, finansiniam ir aplinkosauginiam pagrindimui, gali būti statomi kitokie panašios šiluminės galios energijos gamybos įrenginiai, pavyzdžiui, termofikacinė elektrinė, kurios šiluminė galia yra apie 20 MW, garo katilas, kuriame pagamintas garas būtų paduodamas į šiuo metu eksploatuojamą garo turbiną (veikiančią nuo gamtines dujas naudojančių katilų), ar panaudojama kita, atsinaujinančius energijos išteklius (tarp jų ir degias organines atliekas iš sąvartynų, sausą dumblą iš nuotekų valyklų) energijos gamybai naudojanti technologija. Pirmojo etapo metu pastatytas vandens šildymo katilas dirbtų kartu su esama biokogeneracine jėgaine ir kitais gamtines dujas naudojančiais įrenginiais, o energijos gamybos prioritetas būtų skiriamas biokogeneracinei jėgainei ir naujam biokurą naudojančiam vandens šildymo katilui. Antrojo etapo tikslingumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į sprendimo investuoti metu esamą situaciją kuro rinkoje ir vartotojų poreikio mažėjimo/didėjimo tendencijas ir kt. veiksnius. Techniniai duomenys, priimti įvertinus analogus rinkoje ir kitų šilumos tiekimo įmonių patirtį įgyvendinant panašius projektus, taip pat Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką Nr. O3-107, pateikiami 3.11 lentelėje lentelė. Analizėje naudojami VŠK varianto techniniai duomenys Eil. Nr. Rodiklis Reikšmė 1. Katilo pakuros galia, MW ~19 2. Katilo galia, MW 16

56 2012 m. 56 (119) 3. Katilo efektyvumas, proc Kondensaciniame ekonomaizeryje gaunama šiluma, MW 3,8 Bendra šiluminė galia, MW 19,8 5. Bendras vidutinis metinis įrenginių efektyvumas, proc. 105 Kitos techninės prielaidos: 1. Priimama, kad VŠK gali dirbti nusikrovęs iki 40 proc. nominalios galios ; 2. Galimas katilinės metinis išdirbis, įvertinant planinius ir neplaninius remontus, priimamas lygiu ~96 proc. [19] lentelėje pateikta informacija apie lėšų poreikį projekto įgyvendinimui lentelė. Investicijos į naujus biokurą naudojančius VŠK dydis Eil. Nr. Išlaidų pavadinimas Suma, Lt MW VŠK su DKE statyba ,00 2. Statinio projektavimas (su statinio projekto vykdymo priežiūra) ,00 3. Statinio statybos techninė priežiūra, statinio projekto ekspertizė ,00 4. IŠ VISO ,00 5. PVM (21 proc.) ,20 6. IŠ VISO SU PVM ,20 Šiame darbe priimama, kad tiek I etapo tiek II etapo įgyvendinimui reikiamų lėšų suma sieks po 24,78 mln. Lt be PVM. Į šią suma kiekvienu atveju įeina visi reikalingi įrenginiai ir statiniai: katilas su pakura, kondensacinis ekonomaizeris, įrenginių aprišimas, valdymo įrenginiai, kuro sandėlis, kuro padavimo sistema ir kt., taip pat įrangos pristatymas į vietą, paleidimo ir derinimo darbai, o taip pat statinio techninio projekto parengimas, statinio projekto vykdymo priežiūra ir kitos inžinerinės paslaugos. Biokurą naudojančių katilinių eksploatavimo ir remonto sąnaudos šiame darbe priimamos 3,0 proc. nuo pradinės investicijos kasmet *20]. Į šias sąnaudas įeina administracinės ir personalo išlaidos, turto draudimo išlaidos, vandens papildymui ir kitų specialiųjų skysčių papildymo sąnaudos, atsarginės dalys, remonto darbai ir kt. Pažymėtina, kad šis dydis atspindi vidutines kasmetines išlaidas objekto eksploatacijai per gyvavimo laikotarpį, t.y. pirmaisiais metais praktikoje šios išlaidos būna mažesnės, o vėliau, padažnėjus remontams ir pan., jos išauga.

57 2012 m. 57 (119) Aplinkosauginės prielaidos Išmetamų į aplinką teršalų kiekiai apskaičiuojami vadovaujantis leidiniu Biosferos apsauga šiluminėje energetikoje (Švenčianas P., 1994, Technologija"). Mokesčiai už taršą apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 686/1K-308 Dėl aplinkos ir finansų ministrų 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409A "Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos" pakeitimo. Remiantis Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedo Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai aktualia redakcija, nuo 2010 m. taikomi tarifai už išmetamus į aplinką teršalus pateikiami 3.13 lentelėje lentelė. Mokesčiai už išmetamus SO 2 ir NOxteršalus Teršalas Mokesčio tarifas, Lt/t SO NOx 680 Šiuo metu skelbiamas taršos mokesčio indeksavimo koeficientas yra 1,179. Skaičiavimuose priimama, kad minėtas koeficientas vertinimo laikotarpiu nekis metų spalio 13 dieną buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EC, nustatanti prekybos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių CO 2 dujų apyvartiniais taršos leidimais (ATL) sistemą. Lietuvoje yra sukurta visa reikalinga teisinė bazė prekybos sistemai veikti. Nacionalinis apyvartinių taršos leidimų paskirstymo per metus planas buvo patvirtintas 2007 m spalio 19 d. ATL yra prilyginamas 1 tco2, o ATL kaina priklauso nuo kainos ATL rinkoje, kuri kaip rodo praktika yra labai nestabili ir ATL kaina gali kisti nuo kelių euro centų iki kelių dešimčių eurų už ATL, tačiau šiame darbe, vertinant decentralizacijos ekonominį poveikį priimama, kad atsijungiantys nuo CŠT tinklo vartotojai ATL mechanizme nedalyvaus (privalomai šiame mechanizme dalyvauja gamintojai, kurių galia viršija 20 MW). Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. balandžio 23 d. direktyvoje 2009/29/EB, kuri iš dalies pakeičia direktyvą 2003/87/EB, siekiama patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Šioje direktyvoje nustatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo principai prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) sektoriuje. Nuo 2013 m. dauguma šių leidimų bus teikiami aukcione (preliminariai vertinama, kad apie 60% nuo viso kiekio), dalis ATL bus paskirstyta nemokamai. Nemokamai suteiktinų ATL kiekis kasmet mažinamas nuo 80 proc m. iki 30 proc metais. Direktyvos 2009/29/EB priede I numatyta, kad į ATL prekybos sistemą nuo 2013 metų neturėtų būti įtraukiami įrenginiai, kurių galia (pagal kuro suvartojimą) nesiekia 20

58 2012 m. 58 (119) MW, neskaičiuojant biokuro vartojimo įrengtų galių. Šiuo metu prekybos sistemoje dalyvauja įrenginiai, kurių visa įrengtoji galia viršija 20 MW (nepaisant ar naudojamas biokuras ar ne). Šiame darbe, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos (VŽ, , Nr ), patvirtintos VKEKK 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 70.3 punktu, priimama, kad pajamos, gautos iš sutaupytų ATL pardavimo, bus pripažintos pagrįstu (normatyviniu) pelnu. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą su nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. Vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis, kuriomis nustatoma, kad TIPK leidimas reikalingas (minimo tik šiam darbui taikomos veiklos sritys): 1. Energetikos pramonėje kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW; 2. Stacionariems ūkinės veiklos objektams, kurie išmeta į aplinkos orą 10 tonų / per metus ar daugiau teršalų. Ši nuostata netaikoma teršalams, išmetamiems: 2.1. iš kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminis našumas mažesnis už 20 MW. Decentralizacijos atveju, vertinant šildymo sąnaudų dedamąsias, šiame darbe bus vertinama, ar vartotojui bus taikomas taršos mokestis pagal aukščiau išdėstytus normatyvus. Remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 4 p. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, už išmetamus į atmosferą teršalus, susidarančius naudojant biokurą, nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių yra atleidžiami Poskyrio apibendrinimas, prielaidų katalogas 3.14 lentelėje pateikiamos pagrindinės prielaidos, kurios toliau šioje ataskaitoje naudojamos koncepcijų techniniame - finansiniame vertinime lentelė. Finansiniame ekonominiame vertinime naudojamos prielaidos Rodiklis Vertė Komentaras Metinis Alytaus miesto Alytaus RK CŠT sistemos šilumos poreikis, MWh Norminiais metais, perskaičiavus pagal 2011 m. Metinis I-ojo Alytaus Alyčio katilinės CŠT sistemos Vidutiniai paskutinių trejų

59 2012 m. 59 (119) šilumos poreikis, MWh metų duomenys. Analizėje nagrinėjamų priemonių vertinimo 2014 m. prielaida. laikotarpio pradžia Priemonių vertinimo laikotarpis, metais 20 prielaida. Diskonto norma 7% prielaida. Skolinimosi kaina 6% prielaida. Paskolos grąžinimo laikotarpis, metais 6 prielaida. Nagrinėjamų projektų variantų įgyvendinimui skolinimosi lėšų dalis 100% prielaida. Gamtinių dujų kaina, Lt/1000 nm 3 Skirstymo mokestis, Lt/ 1000nm 3 : 1443,73 10 Prognozuojama kaina 2014 m. iki 1 mln. nm 3 per metus 223,03 nuo 1 mln. nm 3 iki 5 mln. nm 3 per metus 189,68 nuo 5 mln. nm 3 iki 15 mln. nm 3 per metus 131,20 nuo 15 mln. nm 3 per metus 55,03 Pastovioji dalis už pajėgumus, Lt/parą/metus 6677,01 Kintamoji dalis už perduodamą kiekį, Lt/ 1000nm 3 14,98 Gamtinių dujų kaina buitiniam vartotojui, Lt/m 3 su PVM: iki 500 nm 3 per metus 2,79 Pastovioji dalis 1,95 Lt/mėn. nuo 500 nm 3 iki nm 3 per metus 2,17 Pastovioji dalis 13,81 Lt/mėn. daugiau kaip nm 3 per metus 2,16 Pastovioji dalis 13,81 Lt/mėn. Vidutinis metinis gamtinių dujų kainos brangimas 2% Kietojo biokuro kaina, Lt/MWh Prognozuojama kaina 2014 m. vidutinė transportavimo kaina, Lt/MWh 16,54 Vidutinis metinis biokuro kainos brangimas 2% 12 Vidutinis metinis biokuro transportavimo kaštų brangimas 2% Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, Lt/MWh su PVM 505 Nuo 2013 m. VKEKK informacija m., be PVM, be skirstymo kainos m., be PVM, be transportavimo kaštų. 12 2% nuo 2016 metų m. 10%, 2014 m. 7%, 2015 m. 5%.

60 Šilumos energijos gamybos gamtines dujas naudojančiuose Alytaus šilumos tinklų katiluose n.v.k. Šilumos energijos gamybos naujame biokuro VŠK n.v.k. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas vandens šildymo katilams Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai šilumos tiekimo tinklams Ataskaita 2012 m. 60 (119) 0,938 Atitinka 91,7 kg n.e. /MWh I grupės A pogrupio vidurkį *VKEKK+. 1,05 Įvertinant dūmų kondensacinio ekonomaizerio teikiamą efektą. 16 Pagal šiuo metu galiojančią Šilumos kainų nustatymo metodiką. 30 Pagal šiuo metu galiojančią Šilumos kainų nustatymo metodiką. Normatyvinis šilumos tiekėjo pelnas 5% Pagal šiuo metu galiojančią Šilumos kainų nustatymo metodiką. Normatyvinis šilumos tiekėjo pelnas investicijų į biokurą naudojančius įrenginius atveju 7-iems metams 11% Pagal šiuo metu galiojančią Šilumos kainų nustatymo metodiką. Metinės biokuro katilinės eksploatavimo sąnaudos 3% Metinės g. dujų katilinės eksploatavimo sąnaudos 3,5% Biokurą naudojančio VŠK nusikrovimo lygis 40% Skaičiuojant nuo nominalios galios. Galimas biokuro katilinės metinis išdirbis, įvertinant planines ir neplanines prastovas 96% Skaičiuojama priimant, kad metuose yra 8760 val. Naujų šilumos tiekėjo investicijų įtaka šilumos tarifui mieste yra vertinama nustatant investicijos teigiamą ir neigiamą efektus. Teigiama (mažinanti šilumos tarifą) įtaka šilumos tarifui sąlygoja: 1. Sąlygiškai pigesnio kuro (biokuro) lyginant su gamtinėmis dujomis naudojimas šilumos gamyboje; 2. Mažėjanti aplinkos oro tarša šilumos gamyboje naudojamas biokuras pakeičia gamtines dujas, už kurių naudojimo metu išmetamus teršalus taikomi mokesčiai. Neigiama (didinanti šilumos tarifą) įtaka šilumos tarifui atsiranda dėl: 1. Amortizacinių sąnaudų padidėjimo, kurias sąlygoja naujos investicijos į įrenginius, šilumos tiekimo trasas ir kt.; 2. Padidėjusio normatyvinio pelno įtraukimo į pagrįstas sąnaudas, kuris apskaičiuojamas nuo įmonės reguliuojamo turto vertės;

61 2012 m. 61 (119) 3. Lėšų, reikalingų projektams įgyvendinti, skolinimosi palūkanų įtraukimas į pagrįstas sąnaudas; 4. Gamtinių dujų kainos skirstymo dedamosios padidėjimo, vartotojui pereinant į kitą kategoriją.

62 2012 m. 62 (119) 4 Apsirūpinimo šilumos energija būdų ir Alytaus miesto CŠT sektoriaus plėtros krypčių analizė Atsižvelgiant į esamą situaciją Alytaus miesto šilumos ūkyje, į šilumos ūkio specialiojo plano rengimo metu gautas pastabas ir pasiūlymus iš atsakingų Alytaus miesto savivaldybės administracijos specialistų, LITESKO atstovų ir kitų suinteresuotų šalių, šiame specialiajame plane toliau analizuojamos dvi koncepcijos: 1. Alytaus miesto visiška (pilna) decentralizacija šilumos vartotojų aprūpinimo šilumos energija šildymui ir/arba karšto buitinio vandens ruošimui būdo keitimas iš centralizuoto (kai šilumos energija tiekiama iš centralizuoto šilumos energijos tiekimo tinklo) į decentralizuotą (kai šiluma ruošiama individualiuose šilumos energijos gamybos įrenginiuose); 2. Esamo Alytaus miesto CŠT ūkio plėtros, modernizavimo ir optimizavimo, analizę skaidant į tokias pagrindines dalis: 2.1. Alyčio katilinės CŠT tinklo decentralizavimo tikslingumo tyrimą; 2.2. Naujų kietąjį biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių statybos Alytaus RK tikslingumo analizę; 2.3. Šilumos tiekimo trasų renovavimo rekomendacijų parengimą; 2.4. Šilumos vartotojų šilumos poreikio mažėjimo dėl pastatų modernizacijos ir/arba apsirūpinimo šilumos energija būdo keitimo įtakos tyrimas; 2.5. Rekomendacijų dėl šilumos vartotojų atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos tankiai apgyvendintose zonose (senamiestyje ir miesto centre) ir rezervinio mokesčio už centralizuoto šilumos teikimą taikymui parengimas. Specialiojo plano koncepcijos nagrinėjamos finansiniu ekonominiu, techniniu bei aplinkosauginiu požiūriu, taip pat kur taikoma įvertinant galimą modernizacijos/plėtros kompleksinę įtaką šilumos tarifui. 4.1 Alytaus miesto šilumos vartotojų decentralizavimo tikslingumo tyrimas Alytaus miesto decentralizacijos atveju visi vartotojai būtų atjungiami nuo Alytaus RK ir Alyčio katilinės CŠT sistemų. Kaip alternatyvus apsirūpinimo šiluma būdas šiuo atveju vertinamas vartotojų apsirūpinimas šiluma iš individualių gamtines dujas naudojančių vandens šildymo katilinių. Vartotojų atjungimo nuo CŠT sistemos tikslingumas yra vertinamas techniniufinansiniu ir aplinkosauginiu (žr. 5.1 potemę) aspektais.

63 Techninis-finansinis decentralizacijos vertinimas Ataskaita 2012 m. 63 (119) Techninio-finansinio vartotojų atjungimo nuo CŠT sistemos tikslingumo tyrimo pagrindiniai aspektai: 1. Naujų įrenginių galios parenkamos taip, kad būtų užtikrinamas lygiavertis šilumos tiekimas kaip ir šilumos tiekimo iš CŠT sistemos atveju; 2. Naujų gamtines dujas naudojančių šilumos gamybos įrenginių statyba vykdoma vartotojų nuosavomis lėšomis; 3. Priimama, kad vartotojai nėra sukaupę pakankamai lėšų naujų šilumos gamybos šaltinių įsirengimui, todėl pradinę investiciją į katilų/katilinių įrengimą 100 proc. finansuos banko paskola (finansavimo sąlygos pateikiamos 3.14 lentelėje); 4. Priimama, kad vartotojai nuo naujų įrenginių eksploatacijos pradžios pradeda kaupti lėšas ateities investicijoms šilumos gamybos įrenginių atnaujinimui, kadangi vartotojai, atlikus decentralizaciją, patys turės užsitikrinti patikimą, pakankamą ir kokybišką šilumos tiekimą. Amortizacinės sąnaudos apskaičiuojamos tiesinės priklausomybės principu atsižvelgiant į įrenginių techninio gyvavimo laikotarpį [16] priklausomai nuo kategorijos; 5. Papildomas sąnaudas, kurias patirs vartotojai eksploatuodami įrenginius, vertinamos kaip sąlygiškai pastovios sąnaudos, o jų dydis nustatytas 3.14 lentelėje; 6. Papildomos investicijos, galimai reikalingos gamtinių dujų įvado padidinimui ir kt. nevertinamos. Alytaus miesto CŠT sistemų ir prie sistemų prijungtų šilumos vartotojų schema pateikiama 4.1 pav. Detalesnė informacija pateikiama 2 priede. Vartotojų, atsijungusių nuo CŠT sistemos, apsirūpinimo šilumos energija iš gamtines dujas naudojančių katilų/katilinių vidutinė metinė savikaina pateikiama 4.2 pav. Kaip matome 4.2 pav., galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms, šilumos gamybos individualiose katilinėse vidutinės sąnaudos, tenkančios 1 kwh pagamintos šilumos energijos, įskaitant visus taikomus mokesčius, yra didesnės už dabartinę LITESKO tiekiamos šilumos kainą.

64 2012 m. 64 (119) 4.1 pav. Šilumos tiekimo sistemos schema ir vartotojų koncentracija Alytaus mieste Pirmus 6-erius metus, šilumos gamybos savikaina yra apie ct/kwh didesnė (žr. 4.2 pav.) nei LITESKO tiekiamos šilumos kaina, kadangi į savikainoje įvertinami investicijų į įrenginių įrengimą skolinimosi kaštai mokėjimai bankui ir palūkanos. Vėlesniu vertinamu laikotarpiu šilumos gamybos savikaina nuosavuose gamtines dujas naudojančiuose įrenginiuose yra apie 3-4 ct/kwh didesnė už prognozuojamą LITESKO teikiamos šilumos kainą. Pažymėtina, kad apie 3 ct/kwh šilumos gamybos savikainoje decentralizacijos atveju sudarytų lėšų kaupimas įrenginių atnaujinimui/keitimui, pasibaigus jų naudingam eksploatacijos laikotarpiui.

65 2012 m. 65 (119) 4.2 pav. Šilumos gamybos nuosavame gamtines dujas naudojančiame šaltinyje savikainos palyginimas su LITESKO kainos struktūra Atkreiptinas dėmesys, kad decentralizacijos atveju, vartotojų šilumos gamybos nuosavame šaltinyje kuro dedamoji yra apie 5 ct/kwh didesnė už LITESKO šilumos gamybos nuosavame šaltinyje kainą, įvertinančią ne tik kuro kainą, bet ir pastoviąsias sąnaudas, susijusias su įrenginių eksploatacija, amortizaciniais atskaitymais, remontų kaštais ir kt. Tai pagrinde sąlygoje LITESKO kuro balanse nemenką dalį sudarantis biokuras (nuo 2012 m. vidurio), mažesni santykiniai įrenginių statybos kaštai ir kt. 4.3 pav. pateikiama gamybos nuosavame šaltinyje gamtines dujas naudojančiuose įrenginiuose struktūra paskolos mokėjimo laikotarpiu ir išmokėjus paskolą bankui. Kaip matome iš 4.3 pav., pirmaisiais metais (ir viso paskolos grąžinimo laikotarpio metu) vien tik paskolos grąžinimo bankui dedamoji su palūkanomis sietų apie 9,4 ct/kwh, iš kurių apie 2,8 ct/kwh sudarytų metinių palūkanų dedamoji. Įvertinant ilgo laikotarpio (10 m.) apsirūpinimo šiluma kaštus, galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms, matome, kad decentralizuoto aprūpinimo šiluma būdo sąnaudos Alytaus miesto vartotojams būtų apie 159 mln. Lt arba apie 22 proc. didesnės, lyginant su centralizuotu šilumos energijos teikimu iš miesto CŠT sistemos.

66 2012 m. 66 (119) 4.3 pav. Šilumos gamybos nuosavame biokurą naudojančiame šaltinyje savikainos struktūra Decentralizacijos teisinė aplinka ir šilumos poreikio mažėjimo įtaka šilumos tarifui Atliekant centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos decentralizacijos ekonominio poveikio įvertinimą nustatoma, kokia žala ar nauda būtų padaroma likusiems vartotojams atliekant dalinę ar visišką sistemos decentralizaciją. Civilinio kodekso straipsnio 1 dalyje sakoma: Abonentas, kai pagal energijos pirkimo pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį (t. y. atsijungti nuo energijos tiekimo tinklo) vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šia teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Sutinkamai su šia nuostata, Šilumos ūkio įstatyme buto ar namo šildymo būdo keitimas susiejamas su žala, kurią tokia veikla gali padaryti (arba nepadaryti) kitiems vartotojams. Šilumos rinkoje vartotojai tarpusavyje susieti bendra energijos pristatymo sistema ir vieno vartotojo elgesys atsiliepia kitiems tos pačios tiekimo sistemos vartotojams. Atsijungęs vartotojo pastatas dažniausiai padidina vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems šilumos vartotojams dėl didelės pastoviųjų sąnaudų dalies. Atsižvelgiant į naudojamus šilumos gamybos įrenginius, kuro struktūrą šilumos gamyboje mieste ir kitus faktorius, tai kai kuriais atvejais gali sąlygoti kainų didėjimą likusiems vartotojams, tuo suvaržant jų teises mažiau mokėti už šilumą.

67 2012 m. 67 (119) Atsijungus vienam butui likusiems namo gyventojams už šildymą teks mokėti daugiau, nes bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir šilumos nuostolius namo vamzdynuose, proporcingai butų plotams, apmoka visi namo gyventojai. Sumažėjus mokėtojų skaičiui, vienam gyventojui tenkanti šių šilumos sąnaudų dalis didėja. Nuo centrinio šildymo atsijungus nors vienam butui, bus hidrauliškai išbalansuota visa namo šildymo sistema, kurią reiks sutvarkyti. Už šios sistemos aptarnavimą turės sumokėti likusieji centralizuoto šildymo vartotojai. 4.4 pav. pateikiama informacija apie šilumos vartojimo mažėjimo šildymo reikmėms (dėl pastatų modernizacijos ir/arba alternatyvaus apsirūpinimo šilumos energija būdo taikymo) įtaką šilumos tarifui mieste. 4.4 pav. Šilumos vartojimo mažėjimo įtaka šilumos kainai Alytaus mieste Kaip matome, esant dabartiniam kuro balansui šilumos gamyboje, šilumos poreikio šildymo reikmėms sumažėjimas iki 50 proc. galėtų sąlygoti iki apie 5,5 ct/kwh su PVM šilumos kainos didėjimą. Kainos kilimą esamoje situacijoje iš dalies sušvelnintų tai, kad mažėjant šilumos poreikiui tuo pačiu būtų mažiau naudojama sąlygiškai brangių gamtinių dujų šilumos gamyboje. Tuo atveju, jei CŠT sistemoje visa pateikta šiluma yra gaminama naudojant biokurą, šilumos poreikio šildymo reikmėms sumažėjimas iki 50 proc. sąlygotų ženklesnį kainos kilimą ~ 8,5 ct/kwh su PVM. 4.4 pav. taip pat matome, kad šilumos energijos poreikiui šildymo reikmėms nesikeičiant, o vartotojams pradėjus karštą buitinį vandenį ruoštis nuosavuose įrenginiuose (pavyzdžiui, tūriniuose vandens šildytuvuose, šilumos siurblių pagalba ir/arba įsirengiant saulės kolektorius) šilumos kainos padidėjimas šildymo reikmėms galėtų siekti iki ~3 ct/kwh su PVM.

68 Skyriaus išvados Ataskaita 2012 m. 68 (119) Atliktas finansinis aprūpinimo šilumos būdo keitimo vertinimas parodė, kad ilgo laikotarpio (10 m.) apsirūpinimo šiluma kaštai galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms, vartotojams atsijungus nuo CŠT sistemos būtų apie 159 mln. Lt arba apie 22 proc. didesnės, lyginant su centralizuotu šilumos energijos teikimu iš miesto CŠT sistemos. Atsijungiantiems nuo centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos daugiabučio namo butų šeimininkams ir prisijungus prie dujinio ar elektrinio šildymo esminių problemų juos aprūpinti energija nebus, nes visada pastato įvadas yra įrengiamas su atsarga. Tačiau, panorėjus tai daryti didesnei daliai butų savininkų, pradės trūkti įvadų galios. Dėl nepakankamo pralaidumo teks keisti dujų vamzdžius, nepakaks elektros įvadinių komutacinių įrenginių galingumo. Prasidės grandininė reakcija, pasireikš dujų arba elektros ūkio visos perdavimo, paskirstymo įrangos, infrastruktūros energetinis nepakankamumas, kurių sutvarkymas pareikalaus papildomų investicijų. Decentralizacijos vertinimas parodė, kad miesto decentralizacija nėra tikslinga finansiniu požiūriu, tačiau, siekiant pateikti galutinę išvadą dėl Alytaus miesto decentralizavimo galimybės, turi būti atliktas aplinkosauginis vertinimas. Vartotojams keičiant apsirūpinimo šilumos energija būdą (visiškai ar iš dalies) yra daroma neigiama finansinė įtaka kitiems vartotojams, kadangi likusiems vartotojams būtų didinama šilumos energijos kaina. 4.2 Optimalaus aprūpinimo šiluma būdo Alytaus miesto zonose nustatymas Šiame skyriuje yra pateikiamas Alytaus miesto suskirstymas į zonas. Taip pat pateikiami atliktos analizės, apimančios esamų vartotojų aprūpinimo/apsirūpinimo šiluma galimai mažiausiomis sąnaudomis, metodika bei rezultatai Alytaus miesto suskirstymas į zonas Nustatant Alytaus miesto zonas buvo iš dalies prisilaikoma UAB COWI Baltic rengtame specialiajame plane nustatytų zonų. Šiame darbe nagrinėjamos zonos, kuriose yra išvystytas centralizuotas šilumos tiekimas, yra pateikiamos 4.5 pav. Detali informacija, apimantis visas miesto zonas (ne tik zonas su išvystyta CŠT infrastruktūra) yra pateikiama priede Nr. 2. Atskira miesto zona yra vertinama kaip vienetas, t. y. ieškoma optimalaus aprūpinimo šiluma būdo visiems joje esantiems vartotojams.

69 2012 m. 69 (119) 4.5 pav. Alytaus miesto dalies su išvystytu centralizuotu šilumos tiekimu suskirstymas zonomis Šiame darbe, siekiant įvertinti koks apsirūpinimo šiluma būdas yra finansiniu požiūriu pigiausias nagrinėjamose zonose, yra vertinama galimybė apsirūpinti šilumos energija pastatų šildymui ir karšto buitinio vandens ruošimui tokiais būdais: 1. Įrengiant individualias gamtines dujas naudojančias katilines; 2. Įrengiant individualias kietąjį biokurą naudojančias katilines; 3. Įrengiant individualias kietąjį biokurą naudojančias katilines šildymo poreikių tenkinimui, o karšto buitinio vandens ruošimui įrengiant elektrinius tūrinius vandens šildytuvus. Apsirūpinimo šiluma kaštai yra vertinami kiekvienoje zonoje 10-ies metų laikotarpiui. Finansiniame vertinime yra naudojama ši informacija:

70 2012 m. 70 (119) 1. Išlaidos įrenginių įsigijimui ir sumontavimui bei paskolos aptarnavimo kaštai (palūkanos); 2. Amortizacinės sąnaudos, skiriamos ateities investicijoms į analogiškus įrenginius pasibaigus techniniam gyvavimo laikotarpiui; 3. Eksploatacinės sąnaudos įrenginių patikimos ir efektyvios veiklos užtikrinimui; 4. Išlaidos kurui ir elektros energijai (jei taikoma); 5. Priimama, kad investicijos, susijusios su kai kurių objektų zonose dujofikavimu ir kt. yra įvertintos investicijose į įrenginių įrengimą. Finansinis vertinimas yra atliekamas, lyginant prognozuojamas išlaidas apsirūpinimui šilumos energija iš CŠT vertinamu laikotarpiu (10 metų) su išlaidomis, kurias patirtų vartotojai pakeitę apsirūpinimo šiluma būdą. Šilumos tiekimo sistema yra nevienodai išvystyta kiekvienoje zonoje, t. y. vienose zonose šilumos tiekimo tinklas tankesnis, ilgesnis, nuostolingesnis šilumos nuostolių prasme nei kitose zonose. Tokiu būdu gali susidaryti situacija, kai zonų, kuriose vartotojai yra tankiai išsidėstę ir gerai išnaudoja šilumos tiekimo tinklą arba/ir tinklo didžioji dalis yra rekonstruota, šilumos vartotojai mokėdami už suvartotą šilumą per šilumos tarifą padengia šilumos nuostolius tų zonų vartotojų, kuriose yra patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai dėl prasto trasų išnaudojimo ir kt. Siekiant objektyviau ir teisingiau socialiniu požiūriu įvertinti šiuo metu patiriamus kaštus kiekvienoje zonoje apsirūpinant šilumos energija, papildomai yra atliekamas vertinimas, kurio metu apskaičiuojamos menamos išlaidos, kurias patirtų kiekvienos zonos vartotojai, jei su kiekvienos zonos šilumos tiekimo tinklų eksploatacija susijusios sąnaudos būtų taikomos konkrečios vertinamos zonos vartotojams. Gauti rezultatai vertinami atsižvelgiant, ar sutaupymų suma per vertinimo laikotarpį yra pagrįstai mažesnė, kad vartotojui būtų finansiniu požiūriu tikslinga investuoti į tokio projekto įgyvendinimą, ne tik savo nuosavų lėšų panaudojimo prasme, bet ir laiko/darbo/laisvalaikio sąnaudų prasme. Todėl nusprendžiant, ar gauti sutaupymai yra pakankami, kad apspręstų investicijos į atsijungimą nuo CŠT sistemos tikslingumą, siekiama, kad paprastas atsipirkimo laikas (nediskontuotas), visos zonos vartotojų perėjimo prie alternatyvaus apsirūpinimo energija būdo, būtų neilgesnis kaip 8 metai. 4.1 lentelėje pateikiama informacija apie kiekvienos zonos metinį šilumos poreikį šildymui, K/V ruošimui ir K/V temperatūros palaikymui, taip pat projektinė galia šildymui ir K/V ruošimui bei perskaičiuota suminė galia šilumos poreikiams. Perskaičiuojant galias buvo naudojamos skyriuje pateiktas prielaidas. Taip pat vertinama ar 2011 m. vartotojas vartojo šilumą karšto buitinio vandens ruošimui ar ne.

71 2012 m. 71 (119) 4.1 lentelė. Alytaus miesto zonų techniniai duomenys Zonos Nr. Šilumos poreikis norminiais metais, MWh Projektinė galia šildymui ir K/V ruošimui, MW Perskaičiuota galia šildymui ir K/V ruošimui, MW ,07 0, ,48 24, ,63 5, ,14 20, ,08 22, ,66 22, ,38 36, ,44 9, ,67 36, ,96 4, ,28 7, ,28 5, ,64 2, ,58 0, ,09 0, ,50 0, ,59 0, ,58 5, ,20 3, ,15 1, ,60 0, ,94 0, ,26 1, ,59 0, ,55 0, ,16 0,15 Iš viso: Kaip matome 4.1 lentelėje, projektinė galia šildymui ir K/V ruošimui nuo perskaičiuotosios skiriasi apie 50 MW arba yra apie 23 proc. didesnė. Pastabos: Zona Nr. 1 siekiant objektyvesnio vertinimo, iš skaičiavimo modelio eliminuojamas vartotojas, esantis adresu Pramonės g. 9. Zona Nr. 50 vartotojas iki šiol buvo aptarnaujamas iš Stoties g. katilinės, tačiau 2012 metų pabaigoje nutraukė šilumos tiekimo sutartį su LITESKO.

72 2012 m. 72 (119) Zona Nr. 51 Pramonės g. 4 vartotojas yra aptarnaujamas iš vietinės individualios katilinės, eksploatuojamos LITESKO. Zona Nr. 151 Vartotojai aptarnaujami iš vietinės individualios katilinės, eksploatuojamos LITESKO. 4.2 lentelėje pateikiami apsirūpinimo šiluma iš CŠT finansinio-socialinio vertinimo rezultatai. 4.2 lentelė. Apsirūpinimo šiluma iš CŠT Alytaus miesto zonose finansinio-socialinio vertinimo rezultatai Eil. Nr. Zona Bendros išlaidos per 10 metų šilumą perkant iš CŠT, Lt Išlaidos per 10 metų šilumą perkant iš CŠT ir įvertinant zonai priskiriamų ŠT tinklų sąnaudas, Lt Išlaidos per 10 metų šilumą perkant iš CŠT ir įvertinant zonai priskiriamus šilumos nuostolius, Lt

73 2012 m. 73 (119) Skaičiavimo rezultatai rodo, kad šiai dienai 1-3, 8, 10, 13-15, ir zonose apsirūpinimo šiluma iš CŠT kaštai per 10 metų vertinant socialiniu požiūriu yra didesni už finansinius apsirūpinimo šiluma iš CŠT kaštus. 4.3 lentelėje pateikiami apsirūpinimo šiluma būdų finansinio vertinimo rezultatai. 4.3 lentelė. Apsirūpinimo šiluma būdų Alytaus miesto zonose finansinio vertinimo rezultatai Eil. Zona Nr. Išlaidos šilumą gaminant gamtines dujas naudojančiose katilinėse, Lt Išlaidos šilumą gaminant biokurą naudojančiose katilinėse, Lt Išlaidos šilumą gaminant biokurą naudojančiose katilinėse su K/V šildytuvais, Lt Išlaidos šilumą perkant iš CŠT, Lt Kaip matome iš 4.3 lentelės, galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms ir dabartinėms rinkų kainoms, pigiau nei iš CŠT šilumos energija galima apsirūpinti alternatyviais būdais 1, 12-14, 17, 18, 20-21, 25 ir 50 zonose.

74 2012 m. 74 (119) 4.4 lentelė. Alytaus miesto zonų suskirstymas pagal apsirūpinimo šiluma būdą Zona Finansinio vertinimo rezultatas pigiausias apsirūpinimo šiluma būdas* 13 Plano rengėjo rekomenduojamas apsirūpinimo šiluma būdas Komentarai 1 BK/BKTŠ CŠT/GD/kita Visi zonoje esantys vartotojai yra negyvenamieji pastatai. Šių vartotojų perėjimas prie biokuro sąlygotų vietinės taršos (pagrinde kietosiomis dalelėmis) padidėjimą, todėl rekomenduojama numatyti galimybę naudoti alternatyvius apsirūpinimo šilumos energija būdus tik esant išsamiam finansiniam, techniniam ir aplinkosauginiam pagrindimui iš zonoje esančių vartotojų (pavyzdžiui, gamtines dujas naudojančius įrenginius, šildymą šilumos siurbliais panaudojant geoterminę ar aeroterminę energiją). 2 CŠT CŠT 3 CŠT CŠT 4 CŠT CŠT 7 CŠT CŠT 8 CŠT CŠT 9 CŠT CŠT 10 CŠT CŠT 11 CŠT CŠT 12 BKTŠ CŠT Atsižvelgiant į tai, kad sutaupymai šildymui 13 BKTŠ CŠT 14 BKTŠ CŠT panaudojant alternatyvų kurą nėra ženklūs (apie 5-9 proc.), į tai, kad zonos yra miesto centre (pereinant prie biokuro būtų ženkliai padidinama vietinė aplinkos oro tarša) rekomenduojama išlaikyti centralizuotą šilumos tiekimą arba, esant išsamiam finansiniam, techniniam ir aplinkosauginiam pagrindimui iš zonoje esančių vartotojų ir modernizuojant 13 CŠT šiluma tiekiama centralizuotais šilumos tinklais; BK šiluma tiekiama iš individualių biokurą naudojančių katilinių; BKTŠ šiluma šildymo reikmėms tiekiama iš individualių biokurą naudojančių katilinių, K/V ruošiamas tūriniuose elektriniuose vandens šildytuvuose; GD šiluma tiekiama iš individualių gamtines dujas naudojančių katilinių; ktia kitas apsirūpinimo šilumos energija būdas (pavyzdžiui, panaudojant šilumos siurblio technologiją ir kt.).

75 2012 m. 75 (119) pastatą, taikyti aplinkosauginiu požiūriu švarų apsirūpinimo energija būdą (pavyzdžiui, šildymą šilumos siurbliais panaudojant geoterminę ar aeroterminę energiją). 15 CŠT CŠT Nevertinamas vartotojas, esantis Pulko g. 34, kadangi šiuo metu vartotojas iš CŠT yra aprūpinamas tik iš dalies, t. y. yra įsirengęs šilumos siurblį, naudojantį geoterminę šilumos energiją. 15A CŠT CŠT 16 CŠT CŠT/GD/kita Visi zonoje esantys vartotojai yra negyvenamieji pastatai. Rekomenduojama numatyti galimybę naudoti alternatyvius apsirūpinimo šilumos energija būdus tik esant išsamiam finansiniam, techniniam ir aplinkosauginiam pagrindimui iš zonoje esančių vartotojų (pavyzdžiui, gamtines dujas naudojančius įrenginius, šildymą šilumos siurbliais panaudojant geoterminę ar aeroterminę energiją). 17 BK CŠT/BK/BKTŠ 18 CŠT BK/BKTŠ/GD/ kita 181 CŠT CŠT 20 BKTŠ CŠT/BK/BKTŠ 21 BKTŠ CŠT/BK/BKTŠ 22 CŠT CŠT/BK/BKTŠ/GD/ kita Zonoje vyrauja individualūs gyvenamieji namai, iš kurių daugelis jau atsijungę nuo CŠT ir šildymui naudoja kietą kurą. Atsižvelgiant į tai, kad zonoje Nr. 22 yra tik vienas komercinis vartotojas ir į tai, kad alternatyvūs apsirūpinimo šiluma būdai yra neženkliai brangesni, siūloma numatyti galimybę vartotojui įsirengti autonominius šilumos gamybos įrenginius. Taip pat pažymėtina, kad šilumos energijos nuostoliai iki vartotojo sudaro apie 38 proc. nuo patiektos šilumos energijos. 23 CŠT CŠT Siekiant išlaikyti CŠT tiekimą zonoje, rekomenduojama optimizuoti šilumos tiekimą zonoje, modernizuoti daugiabučius ir kt. (žr skyrių). 24 CŠT CŠT/BK/BKTŠ/GD/ kita 25 BK/BKTŠ CŠT/BK/BKTŠ 50 CŠT Stoties g. katilinės vartotojas 2012 m. nutraukė sutartį su LITESKO

76 2012 m. 76 (119) 51 CŠT CŠT Apibendrintas Alytaus miesto zonų suskirstymas pagal apsirūpinimo šilumos energija būdą, naudojant skyriuje pateiktus kriterijus, yra pateikiamas Error! Reference source not found. skyriuje. 4.3 Esamo Alytaus miesto šilumos tiekimo ūkio plėtros, modernizavimo ir optimizavimo, analizė Alyčio katilinės CŠT sistemos šilumos vartotojų decentralizavimo tikslingumo tyrimas Į Alyčio katilinės CŠT sistemą kasmet vidutiniškai pateikiama apie MWh šilumos energijos arba apie 1 proc. Alytaus miesto šilumos poreikio. Pagal 2011 m. duomenis iš viso parduota buvo apie MWh šilumos energijos. Vidutiniai santykiniai šilumos energijos nuostoliai šilumos tiekimo tinkle per pastaruosius tris metus sudarė MWh arba apie 35 proc. Sąlygiškai dideli santykiniai šilumos nuostoliai šilumos tiekimo tinkle parodo ne tik vamzdynų būklę, o taip pat ir prastą tinklo išnaudojimą rajone vyrauja mažaaukščiai gyvenamieji namai. Apie 3,2 km trasų yra naudojama šilumos tiekimui vos 7-iems gyvenamiesiems namams ir 5-iems negyvenamiesiems pastatams. Apie 1,67 km šilumos tiekimo trasos, skaičiuojant nuo vartotojo esančio Jiezno g. 1, yra naudojama šilumos tiekimui vos trims šilumos vartotojams, esantiems Lakūnų g. 9, Lakūnų g. 7 ir Aerodromo g m. šie vartotojai kartu sudėjus sunaudojo apie 592 MWh (681 MWh perskaičiavus norminiams metams) šilumos energijos, kai tuo tarpu šilumos nuostoliai trasos atkarpoje iki šių vartotojų siekė apie 615 MWh. Pateikta informacija rodo, kad šilumos energija I Alytuje yra tiekiama neracionaliai, todėl reikia ieškoti būdų, kaip optimizuoti šilumos tiekimą Alyčio katilinės CŠT vartotojams. Alyčio katilinės decentralizacijos atveju visi vartotojai būtų atjungiami nuo Alyčio katilinės CŠT sistemos. Kaip alternatyvus apsirūpinimo šiluma būdas šiuo atveju vertinamas vartotojų apsirūpinimas šiluma iš individualių biokurą naudojančių vandens šildymo katilinių. 4.1 skyriuje pateikiami techniniai-finansiniai duomenys ir išvados apie šilumos teikimo decentralizavimą, šilumos gamybą vykdant individualiose katilinėse naudojant gamtines dujas, taikomi ir Alyčio katilinės CŠT sistemos atveju. Vartotojų atjungimo nuo CŠT sistemos tikslingumas yra vertinamas techniniufinansiniu ir aplinkosauginiu aspektais. Techninis-finansinis decentralizacijos vertinimas

77 2012 m. 77 (119) Techninio-finansinio vartotojų atjungimo nuo CŠT sistemos tikslingumo tyrimo pagrindiniai aspektai: 1. Naujų įrenginių galios parenkamos taip, kad būtų užtikrinamas lygiavertis šilumos tiekimas kaip ir šilumos tiekimo iš CŠT sistemos atveju: a. naujų įrenginių galia parenkama taip, kad pilnai užtikrintų vartotojų šilumos poreikius šildymui ir karšto buitinio vandens ruošimui; b. naujų įrenginių galia parenkama tik šildymo poreikių tenkinimui, o karštas buitinis vanduo ruošiamas tūriniuose vandens šildytuvuose naudojant elektros energiją. 2. Naujų biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių statyba vykdoma vartotojų nuosavomis lėšomis; 3. Priimama, kad vartotojai nėra sukaupę pakankamai lėšų naujų šilumos gamybos šaltinių įsirengimui, todėl pradinę investiciją į katilų/katilinių įrengimą 100 proc. finansuos banko paskola (finansavimo sąlygos pateikiamos 3.14 lentelėje); 4. Priimama, kad vartotojai nuo naujų įrenginių eksploatacijos pradžios pradeda kaupti lėšas ateities investicijoms šilumos gamybos įrenginių atnaujinimui, kadangi vartotojai, atlikus decentralizaciją, patys turės užsitikrinti patikimą, pakankamą ir kokybišką šilumos tiekimą. Amortizacinės sąnaudos apskaičiuojamos tiesinės priklausomybės principu atsižvelgiant į įrenginių techninio gyvavimo laikotarpį *16] priklausomai nuo kategorijos, priimant, kad įrenginių atnaujinimui reikės 60 proc. pradinės investicijos sumos, t. y. reikės atnaujinti tik pagrindinę įrangą ir laikoma, kad pagalbinė įranga tarnaus visą vertinimo laikotarpį be papildomų investicijų (išskyrus eksploatacijos sąnaudas); 5. Papildomas sąnaudas, kurias patirs vartotojai eksploatuodami įrenginius, vertinamos kaip sąlygiškai pastovios sąnaudos, o jų dydis nustatytas 3.14 lentelėje; 6. Papildomos investicijos, galimai reikalingos gamtinių dujų įvado padidinimui ir kt. nevertinamos. Alyčio katilinės CŠT sistemos schema ir vartotojų išsidėstymas pateikiami 4.6 pav.

78 2012 m. 78 (119) 4.6 pav. Šilumos tiekimo sistemos schema ir vartotojų koncentracija I Alytuje (Alyčio kat. sistema) Vartotojų, atsijungusių nuo CŠT sistemos, apsirūpinimo šilumos energija iš gamtines dujas naudojančių katilų/katilinių vidutinė metinė savikaina pateikiama 4.7 pav. Kaip matome 4.7 pav., galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms, šilumos gamybos individualiose biokurą naudojančiose katilinėse vidutinės sąnaudos, tenkančios 1 kwh pagamintos šilumos energijos, įskaitant visus taikomus mokesčius, pirmuosius 6-erius metus yra didesnės už dabartinę LITESKO tiekiamos šilumos kainą.

79 2012 m. 79 (119) 4.7 pav. Šilumos gamybos nuosavame biokurą naudojančiame šaltinyje savikainos palyginimas su LITESKO kainos struktūra Pirmus 6-erius metus, šilumos gamybos savikaina yra apie ct/kwh didesnė nei LITESKO tiekiamos šilumos kaina, kadangi į savikainoje įvertinami investicijų į įrenginių įrengimą skolinimosi kaštai mokėjimai bankui ir palūkanos. Didesnė šilumos gamybos savikaina lyginant su gamtines dujas naudojančiomis alternatyvomis pagrinde gaunama todėl, kad santykinės investicijos į biokurą naudojančius įrenginius yra ženkliai didesnės už investicijas į gamtines dujas naudojančius įrenginius. Vėlesniu vertinamu laikotarpiu šilumos gamybos savikaina nuosavuose biokurą naudojančiuose įrenginiuose yra apie 3-4 ct/kwh mažesnė už prognozuojamą LITESKO teikiamos šilumos kainą. Pažymėtina, kad apie 7 ct/kwh šilumos gamybos savikainoje decentralizacijos atveju panaudojant biokurą naudojančius įrenginius sudarytų lėšų kaupimas įrenginių atnaujinimui/keitimui, pasibaigus jų naudingam eksploatacijos laikotarpiui.

80 2012 m. 80 (119) 4.8 pav. Šilumos gamybos nuosavame biokurą naudojančiame šaltinyje savikainos struktūra 4.7 pav. taip pat matome, kad pasirinkus mišrų decentralizavimo būdą, t. y. biokurą naudojančius įrenginius pastačius tik šildymo reikmėms, o karštą buitinį vandenį ruošiant tūriniuose vandens šildytuvuose, įrengiamuose kiekviename bute, naudojančius el. energiją ženkliai padidėja vidutinė metinė šilumos energijos gamybos savikaina tai lemia sąlygiškai didelė elektros energijos kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad decentralizacijos atveju, vartotojų šilumos gamybos nuosavame šaltinyje kuro dedamoji abiem atvejais yra apie 7-14 ct/kwh mažesnė už LITESKO šilumos gamybos nuosavame šaltinyje kainą, įvertinančią ir pastoviąsias sąnaudas. Įvertinant ilgo laikotarpio (10 m.) apsirūpinimo šiluma kaštus ir galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms, matome, kad decentralizuoto aprūpinimo šiluma būdo sąnaudos šilumos gamybai panaudojant biokurą I Alytaus (Alyčio CŠT sistemos) vartotojams būtų: a. biokurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius instaliuojant visai Alyčio katilinės vartotojų galiai apie 1,9 mln. Lt arba apie 26 proc. didesnės, lyginant su centralizuotu šilumos energijos tiekimu iš Alyčio katilinės CŠT sistemos; b. biokurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius instaliuojant tik šildymo poreikio užtikrinimui, o karšto buitinio vandens ruošimui įrengiant tūrinius elektrinius vandens šildytuvus apie 2,0 mln. Lt arba apie 27 proc. didesnės, lyginant su centralizuotu šilumos energijos tiekimu iš Alyčio katilinės CŠT sistemos.

81 2012 m. 81 (119) Atsižvelgiant į skyriuje pateiktą informaciją ir skaičiavimo rezultatus ir į tai, kad 23 zonoje tinklas yra renovuotas bei šiluma tiekiama tik trim daugiabučiams namams, viena rekomendacijų yra užkonservuoti šilumos tiekimo trasą, einančią nuo vartotojo adresu Juozapavičiaus g. 33 iki Aerodromo g. 11 ir pastatyti katilinę kitame CŠT sistemos gale (žr. 4.9 pav.). Naujos katilinės statybos vieta Konservuojamas trasos ruožas 4.9 pav. Šilumos tiekimo sistemos I Alytuje (Alyčio kat.) optimizavimas Šiuo metu Alyčio katilinėje yra eksploatuojami trys VK-2,1 vandens šildymo katilai, kurių kiekvieno nominali šiluminė galia yra 1,9 MW ir vienas katilas Universal 5M, kurio šiluminė galia yra 6 MW. 23 zonos vartotojų projektinė šilumos poreikio galia šildymui ir buitinio K/V ruošimui yra apie 0,94 MW, o perskaičiuota (pagal faktinius pastarojo laikotarpio suvartojimus norminiams metams) apie 0,8 MW, 24 zonos atitinkamai 2,26 MW ir 1,14 MW. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta ir į tai, kad jau šiuo metu 24 zonoje kai kurie vartojai (pavyzdžiui, Alytaus kolegija) planuoja pakeisti apsirūpinimo energija būdą (didindami atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą šilumos gamybai ir pan.), prognozuojama, kad minėtas šiluminės galios poreikis bus mažesnis, todėl dalį įrenginių galima iškelti į kitą Alyčio CŠT sistemos vietą, taip optimizuojant šilumos tiekimą ir racionalų lėšų panaudojimą. Minėto CŠT trasos ruožo užkonservavimas per metus leistų išvengti apie 480 MWh šilumos nuostolių trasoje, arba, skaičiuojant pagal dabartinę gamtinių dujų kainą, apie Lt/metus arba apie 1,8 mln. Lt per 20 metų. Tai yra pakankamas pagrindas ieškoti šilumos

82 2012 m. 82 (119) tiekimo optimizacijos variantų, arba šias lėšas nukreipti daugiabučių namų Lakūnų ir Aerodromo gatvėse modernizavimui. Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos poveikio likusiems Alytaus miesto CŠT vartotojams poveikio vertinimas Plano rengėjas finansiniais duomenimis apie Alyčio katilinės įrenginius ir CŠT sistemos trasas (amortizacinių atskaitymų dydis, likutinė vertė, darbo užmokesčio sąnaudos ir pan.) nedisponuoja, todėl Alyčio CŠT sistemos vartotojų atjungimo nuo CŠT sistemos poveikio likusiems Alytaus miesto vartotojams įvertinti negalima. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog į Alyčio katilinės CŠT sistemą patiekiama vos 1 proc. viso miesto šilumos poreikio, galima teigti, kad įtaka likusiems šilumos vartotojams bus nykstamai maža. Skyriaus išvados Atlikta Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizavimo analizė rodo, kad minėtos sistemos vartotojams atsijungimas būtų nuostolingas. Tačiau pažymėtina, kad, kaip minėta 4.2 skyriuje, šiuo metu šilumos energija I Alytuje tiekiama neracionaliai: prastai išnaudojamas centralizuotas šilumos energijos tiekimo tinklas, šilumos tiekimo sistema 24 zonoje yra beveik nerekonstruota (vamzdžiai pakloti nepraeinamuose kanaluose), trasose patiriami metiniai šilumos nuostoliai yra neadekvatūs parduotam šilumos kiekiui (santykiniai nuostoliai 2011 m. siekė 36,4 proc., kai tuo tarpu vidutiniai Alytaus mieste sudarė apie 16,4 proc.). Vertinant tik 23 zoną, skaičiuotini šilumos energijos nuostoliai norminiais metais siektų apie 615 MWh/metus, o parduodamos vartotojams šilumos kiekis 681 MWh/metus. Santykiniai metiniai šilumos nuostoliai 23 zonai priskiriamoje šilumos tiekimo sistemoje siektų apie 47,5 proc. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, rekomenduojama ieškoti optimalių alternatyvių aprūpinimo šilumos energija būdų, ypatingai atkreipiant dėmesį į galimus finansinės paramos mechanizmus, remiančius atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų plėtrą gyvenamuosiuose namuose. Projektų įgyvendinimas su finansine parama padeda sutaupyti nuosavų lėšų investicijai į įrenginius, tuo pačiu sumažindama skolinimosi kaštus ir kt., o projektas dažniausiai tampa finansiniu požiūriu patrauklus. Rekomenduojama pirmuoju etapu 23 ir 24 zonose prioritetiniu uždaviniu numatyti esamų daugiabučių modernizaciją (apšiltinant atitvaras ir kt.), taip pat galimai įrengiant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas, bent karšto vandens ruošimui. Antruoju etapu rekomenduojama užkonservuoti šilumos tiekimo trasą, einančią nuo vartotojo adresu Juozapavičiaus g. 33 iki Aerodromo g. 11 ir pastatyti katilinę, kurios galia būtų parenkama pagal skaičiuotiną modernizuotų daugiabučių šilumos poreikį, kitame CŠT sistemos gale (žr. 4.9 pav.). Atsižvelgiant į tai, kad katilinė būtų statoma miesto pakraštyje ir į tai, kad jos galia preliminariu vertinimu neviršytų 0,6 MW, LITESKO rekomenduojama

83 2012 m. 83 (119) pirmiausiai įvertinti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų įrengimą Naujų biokurą naudojančių įrenginių statybos Alytaus RK tikslingumo analizė Atsižvelgiant į esamą situaciją Alytaus RK šilumos gamybos ūkyje ir į esamą bei prognozuojamą šilumos energijos poreikį Alytaus miesto CŠT sistemoje, nagrinėjami du biokurą naudojančių šilumos energijos gamybos įrenginių plėtros etapai: 1. ~1x16MW VŠK su DKE statyba (bendra šiluminė galia ~19,8 MW); 2. ~1x16MW VŠK su DKE statyba (bendra šiluminė galia ~19,8 MW). Pastaba: Esant techniniam, ekonominiam, finansiniam ir aplinkosauginiam pagrindimui, gali būti statomi kitokie panašios šiluminės galios energijos gamybos įrenginiai, pavyzdžiui, termofikacinė elektrinė, kurios šiluminė galia yra apie 20 MW, garo katilas, kuriame pagamintas garas būtų paduodamas į šiuo metu eksploatuojamą garo turbiną (veikiančią nuo gamtines dujas naudojančių katilų), ar panaudojama kita, atsinaujinančius energijos išteklius (tarp jų ir degias organines atliekas iš sąvartynų, sausą dumblą iš nuotekų valyklų) energijos gamybai naudojanti technologija. Įrenginių statybos galia, blokų skaičius ir kt. turi būti tikslinama pasirengimo projektui stadijoje, atsižvelgiant į faktinę padėtį šilumos ir kuro rinkose, šilumos vartojimo tendenciją CŠT sektoriuje ir kitus veiksnius, galinčius įtakoti projekto tikslingumą. Pirmojo etapo metu pastatytas vandens šildymo katilas dirbtų kartu su esama biokogeneracine jėgaine ir kitais gamtines dujas naudojančiais įrenginiais, o energijos gamybos prioritetas būtų skiriamas biokogeneracinei jėgainei ir naujam biokurą naudojančiam vandens šildymo katilui. Antrojo etapo tikslingumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į sprendimo investuoti metu esamą situaciją kuro rinkoje ir vartotojų poreikio mažėjimo/didėjimo tendencijas ir kt. veiksnius. I etapas. 1x16MW VŠK su DKE statybos Alytaus RK techninis vertinimas Alytaus RK esamų ir planuojamų šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimas atliekamas specializuota programa EnergyPRO. Įrenginių modeliavimas atliekamas naudojant 3 skyriuje pateiktas prielaidas ir priimant, kad darbo prioritetas bus skiriamas biokurą naudojančiai termofikacinei elektrinei, po to biokurą naudojantiems VŠK, o likusį šilumos energijos poreikį tenkins esama gamtines dujas naudojanti termofikacinė elektrinė ir gamtines dujas naudojantys katilai. 4.5 lentelėje pateikiami I etapo techninio vertinimo rezultatai.

84 2012 m. 84 (119) 4.5 lentelė. I etapo techninio vertinimo rezultatai I etapas Metinė šilumos energijos gamyba, MWh Metinis biokuro poreikis 14, MWh Metinis gamtinių dujų poreikis 14, MWh Biokuro TE G. dujų TE Kiti g. dujų VŠK MW BK VŠK+DKE NR Iš viso: Modeliavimo rezultatai rodo, kad įgyvendinus I etapą naujuose įrenginiuose per metus būtų galima pagaminti apie 77,8 GWh šilumos energijos, o tai iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos šilumos energijos kiekį sistemoje leistų padidinti iki apie 75 proc. Šiam kiekiui pagaminti papildomai per metus reikėtų apie t kietojo biokuro pav. pateikiamas 16 MW vandens šildymo katilo su DKE statybos etapo modeliavimo rezultatas pav. Alytaus RK energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimo: I etapas Iš 4.10 pav. matome, kad bazinis šilumos energijos poreikis būtų tenkinamas iš šiuo metu eksploatuojamos biokuro termofikacinės elektrinės. Naujas katilas šilumos energiją gamintų tik šildymo sezono metu, o jo metinis išdirbis siektų apie val. 14 Kuro sąnaudos priskiriamos šilumos energijos gamybai.

85 2012 m. 85 (119) II etapas. Antro 1x16MW VŠK su DKE statybos Alytaus RK techninis vertinimas Šio etapo techninis vertinimas atliekamas analogiškai kaip I etapo, tačiau priimama, kad įrenginių darbo prioritetas bus skiriamas biokuro termofikacinei elektrinei ir I etapo metu pastatytiems įrenginiams. 4.6 lentelėje pateikiami I etapo techninio vertinimo rezultatai. 4.6 lentelė. II etapo techninio vertinimo rezultatai II etapas Metinė šilumos energijos gamyba, MWh Metinis biokuro poreikis 15, MWh Metinis gamtinių dujų poreikis 15, MWh Biokuro TE G. dujų TE Kiti g. dujų VŠK MW BK VŠK+DKE NR MW BK VŠK+DKE NR Iš viso: Modeliavimo rezultatai rodo, kad įgyvendinus II etapą naujuose įrenginiuose per metus būtų galima pagaminti apie 45 GWh šilumos energijos, o tai iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos šilumos energijos kiekį sistemoje leistų padidinti iki apie 90 proc. Šiam kiekiui pagaminti papildomai per metus reikėtų apie t kietojo biokuro pav. pateikiamas 16 MW vandens šildymo katilo su DKE statybos II etapo modeliavimo rezultatas. Iš 4.11 pav. matome, kad bazinis šilumos energijos poreikis būtų tenkinamas iš šiuo metu eksploatuojamos biokuro termofikacinės elektrinės ir I etapo metu pastatytų įrenginių. Naujas katilas šilumos energiją gamintų tik šildymo sezono metu, o jo metinis išdirbis siektų apie val. 15 Kuro sąnaudos priskiriamos šilumos energijos gamybai.

86 2012 m. 86 (119) 4.11 pav. Alytaus RK energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimas: II etapas Finansinis I ir II etapo Alytaus RK įgyvendinimo vertinimas LITESKO investicijų į Alytaus RK biokurą naudojančių įrenginių statybą įtaka šilumos kainai mieste yra vertinama nustatant investicijos teigiamą ir neigiamą efektus. Atliekant investicijų į naujus įrenginius poveikio šilumos kainai mieste vertinimą naudojamos šios prielaidos: Mažinančią šilumos kainą vartotojui įtaką sąlygoja: 1. Sąlygiškai pigesnio kuro (biokuro) lyginant su gamtinėmis dujomis naudojimas šilumos gamyboje; Didinanti šilumos kainą vartotojui įtaka atsiranda dėl: 1. Amortizacinių sąnaudų padidėjimo, kurias sąlygoja naujos investicijos į įrenginius; 2. Padidėjusio normatyvinio pelno įtraukimo į pagrįstas sąnaudas, kuris apskaičiuojamas nuo įmonės reguliuojamo turto vertės. Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų atveju normatyvinis pelnas, susijęs su investicijomis į ilgalaikį turtą (AEI naudojančius įrenginius) pagal šiuo metu galiojančią Šilumos kainų nustatymo metodiką 7-erius metus po projekto įgyvendinimo yra didinamas 6 proc.; 3. Lėšų, reikalingų projektams įgyvendinti, skolinimosi palūkanų įtraukimas į pagrįstas sąnaudas; 4. Gamtinių dujų kainos skirstymo dedamosios padidėjimo, dėl sumažėjusio gamtinių dujų vartojimo. Vartotojui pereinant į kitą, mažiau dujų vartojančių vartotojų, kategoriją, didėja gamtinių dujų skirstymo mokestis, todėl gamtinių

87 2012 m. 87 (119) dujų, kurios naudojamos daliai šilumos energijos gaminti, kaina didėja įgyvendinus I ir II etapus lyginant su esama situacija. Priimama, kad I etapo įgyvendinimo terminas yra 2014 m. II etapas galėtų būti įgyvendinamas praėjus 2 metams po I etapo įgyvendinimo. Finansinio vertinimo rezultatai pateikiami 4.12pav. Iš 4.12 pav. matome, kad įgyvendinus I etapą jau pirmaisiais metais būtų galimybė mažinti šilumos kainą vartotojams apie 0,3 ct/kwh. Pasibaigus banko paskolos terminui ir metodikoje nustatytam investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas skatinimo terminui (7 m.), šilumos kaina galėtų būti mažinama apie 1,7 ct/kwh. Įgyvendinus II etapą pirmaisiais metais suminė I ir II etapų įtaka tarifui siektų apie (- 0,2) ct/kwh. Pasibaigus banko paskolos terminui ir metodikoje nustatytam investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas skatinimo terminui (7 m.), įgyvendinus II etapą, suminė I ir II etapų įtaka šilumos kainai galėtų siekti (-2,9) ct/kwh pav. Alytaus RK I ir II plėtros etapų finansinio vertinimo rezultatai Pateikti rezultatai yra gauti galiojant šiame darbe, 3 ir šiame skyriuje pateiktoms prielaidoms, kuro kainų lygiams, investicijų į įrenginius dydžiams ir kt. Esant pokyčiams gamtinių dujų ir biokuro rinkose, didesnėms ar mažesnėms faktinėms investicijoms į įrenginius ir kt., rezultatai gali kisti, todėl faktinė įtaka šilumos kainai

88 Ataskaita 2012 m. 88 (119) gali būti nustatoma tik įvertinus visas sąlygas projekto įgyvendinimo stadijoje arba jau įgyvendinus projektą. Skyriaus išvados Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų plėtra yra naudinga ne tik finansine, bet ir aplinkosaugine prasme, kadangi mažina anglies dvideginio emisijas į aplinkos orą. I etapo įgyvendinimas leistų Alytaus RK kuro balanse turėti iki 75 proc. biokuro ir prisidėtų prie šilumos kainos vartotojams mažinimo arba stabilizavimo. I etapo įgyvendinimas leistų pasiekti Atsinaujinančiu išteklių energetikos įstatyme nustatytų tikslų CŠT sektoriui, kur 2020 metams yra nustatytas 60 proc. AEI panaudojimo CŠT sektoriuje tikslas. II etapo įgyvendinimas toliau leistų didinti šilumos gamybą iš AEI: biokuro kuro balanse dalis galėtų siekti iki apie 90 proc. Reikia pastebėti, kad toks pats tikslas galėtų būti pasiektas ne tik statant naujus biokurą naudojančius įrenginius, bet taip pat mažinant šilumos energijos vartojimą, pavyzdžiui, rekonstruojant šilumos tiekimo trasas ir taip sumažinant šilumos energijos nuostolius, skatinant daugiabučių modernizaciją ir kt. Bet kokiu atveju I etapas turėtų būti įgyvendinamas, siekiant bendrų tikslų, nustatytų tiek LR teisės aktuose tiek Europos sąjungos direktyvose. II etapo tikslingumas turėtų būti pervertinamas vėlesniu laikotarpiu, atsižvelgiant į aktualią informaciją, tendencijas kuro ir kt. rinkose, postūmį pastatų modernizacijos sektoriuje ir pan Atsinaujinančius energijos išteklius (saulės, aeroterminė, geoterminė energija) naudojančių šilumos gamybos technologijų finansinis įvertinimas Pažymėtina, kad keičiant apsirūpinimo šilumos energija būdą rekomenduotina atlikti pilną nagrinėjamo objekto modernizaciją apšiltinant atitvaras, pakeičiant langus, rekonstruojant šildymo sistemą, pakeičiant šildymo prietaisus (ten kur įmanoma pereinant prie grindinio šildymo) ir kt. Tik tokiu atveju lėšos būtų naudojamos racionaliai, projektuojamų šilumos energijos gamybos šaltinių galia būtų parenkama optimaliai, užtikrinant galimai mažesnius instaliavimo kaštus, ir būtų galima tikėtis maksimalios naudos tiek finansine, tiek komfortinių sąlygų užtikrinimo prasme. Tolesniuose sustambintuose, orientaciniuose skaičiavimuose priimama, kad yra techninė galimybė vertinamų technologijų įrengimui, skaičiavimuose naudojamos sustambintos dabartinių rinkų kainos. Šilumos siurblio įrengimas patalpų šildymo poreikių tenkinimui Atliekant skaičiavimus priimame, kad šilumos gamybos sistema, energijos gamybai panaudojant atsinaujinančią geoterminę energiją su šilumos siurblio (žemė-vanduo) technologija, yra įrengiama standartiniame nemodernizuotame daugiabutyje. Skaičiavimuose naudojami vidutiniai faktiniai didesnių nei 4-ių aukštų daugiabučių

89 2012 m. 89 (119) duomenys. 4.7 lentelėje pateikiami skaičiavimuose naudojami išeities duomenys ir skaičiavimo rezultatai. 4.7 lentelė. Šilumos siurblio panaudojimo patalpų šildymui ir daliniam karšto buitinio vandens ruošimui finansinis vertinimas Daugiabučio plotas m 2 Butų skaičius 40 vnt. Galia šildymo reikmėms 165 kw Galia K/V ruošimui ir t-ros palaikymui 4,60 kw/butui Galia K/V ruošimui ir t-ros palaikymui 184 kw Šilumos poreikis šildymo reikmėms 102 kwh/m 2 /metus Šilumos poreikis K/V ruošimui kwh/metus/butui Bendra maksimali vertinamo objekto šilumos poreikio galia Metinis šilumos poreikis šildymo reikmėms Metinis šilumos poreikis K/V ruošimui 349 kw kwh/metus kwh/metus Instaliuojamo geoterminio šilumos siurblio šiluminė galia 165 kw Investicija šilumos siurblio įrengimui Lt Vidutinis metinis COP 2,8 Metinė šilumos energijos gamyba ŠS šildymo reikmėms Metinė šilumos energijos gamyba ŠS K/V ruošimo reikmėms Metinės elektros energijos sąnaudos ŠS kwh/metus kwh/metus kwh/metus Metinės išlaidos elektros energijai Metinės išlaidos šilumai iš CŠT Iš viso: Lt/metus Lt/metus Lt/metus Metinės išlaidos apsirūpinant šilumos energija iš CŠT Sutaupymai: Lt/metus Lt/metus Kaip matome iš 4.6 lentelėje pateiktų rezultatų, šilumos siurblio įrengimas daugiabutyje leistų savo reikmėms pasigaminti apie 70 proc. viso metinio šilumos poreikio. Likęs kiekis būtų perkamas iš CŠT sistemos. Metiniai sutaupymai apsirūpinant šilumos energija siektų apie Lt, o investicijos atsipirktų per ~7- erius metus (nevertinant papildomų sąnaudų, susijusių su galimomis palūkanomis už pasiskolintas lėšas, įrenginių eksploatacijos sąnaudų, remontų ir kt.). Pagal priimtas prielaidas, palūkanos už skolintas lėšas investiciją padidintų apie ~ Lt (kasmet 16 Priimama, kad įrenginiai karšto buitinio vandens ruošimui bus naudojami tik nešildymo sezono metu ir juose bus pagaminama iki 90 proc. šilumos energijos karšto buitinio vandens ruošimui.

90 2012 m. 90 (119) ~9.200 Lt), o pagrindinių įrenginių eksploataciniai kaštai galėtų siekti iki 0,4 proc. nuo pradinės investicijos kasmet arba apie Lt/metus. Tokiu atveju paprastas atsipirkimo laikas pailgėtų iki apie 10 metų. Šilumos siurblio įrengimas karšto buitinio vandens ruošimui Kaip pavyzdį šiame skyriuje vertinsime šilumos siurblio įrengimo tikslingumą vidutinio dydžio Alytaus miesto daugiabutyje m 2 šildomo ploto, 40 butų. Priimame, kad vidutinis karšto buitinio vandens (55 C) yra apie 120 m 3 /mėn., arba vidutiniškai per dieną 4 m 3. Modeliavimo rezultatai rodo, kad maksimalus K/V sunaudojimas gali siekti apie arba 1,7m 3 /h. Pastačius karšto vandens akumuliacines talpas, galima sumažinti reikalingą galią karšto vandens ruošimui, nes teoriškai maksimalus valandinis kiekis gali būti tik dvi valandas per dieną. Visą kitą laiką karšto vandens suvartojimas yra gerokai mažesnis. Tokiu būdu įrengiant akumuliacinę talpą apie 1700 l, užtektų ~ 65 kw 17 šiluminės galios. Tai padengtų 100 % karšto vandens poreikių. Kadangi bet kokiu atveju, alternatyviu šilumos šaltiniu neracionalu ruošti 100 % karšto vandens poreikio ir visuomet turi būti numatytas alternatyvus (CŠT) arba pikinis (gamtines dujas naudojantis katilas arba elektrinis vandens šildytuvas ar pan.), laikome, kad siurblio galios užtektų paruošti vidutiniam paros karšto vandens kiekiui. Laikome, kad intensyviausiai vartojamas vanduo būna ryte tarp 6.30 ir 8.30 ir vakare tarp ir 20.30, t. y. 5 valandas per parą. Tokiu būdu vidutinis karšto vandens suvartojimas yra apie 0,8 m 3 /h. Šio kiekio momentiniam pašildymui reikėtų apie 60 kw šiluminės galios šilumos gamybos šaltinio (įvertinant recirkuliacijos kontūro šilumos nuostolius). Sumontavus apie 1000 l akumuliacinę talpą (kai temperatūrų skirtumas 30 C, tokia talpa talpina apie 34 kwh), minėta galia sumažėtų iki apie 40 kw. Priimama, kad tokiu atveju, metinis karšto vandens poreikis bus padengiamas 80 proc. Montuojant aplinkos oras-vanduo modifikacijos šilumos siurblį vidutinis metinis energijos gamybos efektyvumas (COP, angl. coefficient of performance), įvertinant efektyvumo mažėjimą mažėjant aplinkos oro temperatūrai, priimamas lygiu 2,5. Tokiu būdu pasirenkame 2 vnt. šilumos siurblių po ~20 kw galios (priklausomai nuo gamintojo galimos ir kitokios modifikacijos, instaliuojant vieną ar daugiau šilumos siurblių atitinkamai perskaičiuojant bendrąją galią). 17 Priimama šalto vandens temperatūra + 7 C, delta T = 48 C. Preliminariais skaičiavimais, momentiniam vandens pašildymui reikalinga šiluminė galia yra 1,7 x 1,163 x 48 = 94 kw arba apie 110 kw su recirkuliacijos linijos (ir gyvatukų) šilumos nuostoliais.

91 2012 m. 91 (119) Per metus šilumos siurbliuose bus suvartojama elektros energijos: *80%/2,5= kwh. Esant dabartinei elektros energijos kainai (žr ), metinės elektros energijos sąnaudos siektų apie Lt. Likusi dalis šilumos energijos (apie 20 proc.) būtų perkama iš šilumos tinklų, o pirkimo sąnaudos pagal priimtas prielaidas siektų apie Lt. Panaudojus šilumos siurblius karšto buitinio vandens pašildymui per metus vidutiniškai galima būtų sutaupyti apie Lt. Investicija į 40 kw galios šilumos siurblio įrengimą galėtų siekti apie Lt su PVM (žr skyrių). Tokiu atveju paprastas atsipirkimo laikas siektų apie 5-erius metus (nevertinant papildomų sąnaudų, susijusių su galimomis palūkanomis už pasiskolintas lėšas, įrenginių eksploatacijos sąnaudų, remontų ir kt.). Pagal priimtas prielaidas, palūkanos už skolintas lėšas investiciją padidintų apie ~ Lt (kasmet ~3.400 Lt), o pagrindinių įrenginių eksploataciniai kaštai galėtų siekti iki 0,4 proc. nuo pradinės investicijos kasmet arba apie 400 Lt/metus. Tokiu atveju paprastas atsipirkimo laikas pailgėtų iki apie 6,5-7 metų. Saulės kolektorių panaudojimas karšto vandens ruošimui Kaip pavyzdį šiame skyriuje vertinsime šilumos siurblio įrengimo tikslingumą vidutinio dydžio Alytaus miesto daugiabutyje 40 butų. Priimame, kad vidutinis karšto buitinio vandens (55 C) yra apie 120 m 3 /mėn., arba vidutiniškai per dieną 4 m 3. Saulės kolektorių panaudojimui K/V ruošimui optimaliausia akumuliacinėje talpoje sukaupti apie proc. karšto vandens poreikio. Tokiu būdu analogiškam objektui reiktų apie l tūrio akumuliacinės talpos (arba kelių talpų kurių bendras tūris l) (nevertinamas šilumos kaupimas karšto vandens cirkuliaciniam kontūrui). 1 m 2 paviršiaus ploto į saulę duoda ne daugiau kaip 4,60 kwh/dieną. Vidutinis metinis saulės radiacijos dydis Alytaus rajone siekia apie 3,15 kwh/dieną/m 2 [23]. Priimame, kad naudingumo koeficientas yra apie 0,75 [24]. Vidutiniškai per metus gauname ~2,4 kwh/dieną saulės energijos. Kai vieno kolektoriaus efektyvus plotas yra 2,3 m 2, gaunama apie 5,5 kwh/dieną šilumos. Norint užtikrinti K/V ruošimą iš saulės kolektorių, reikalingi apie 100 kolektorių (apie 230 m 2 darbinio ploto). Kolektoriui rekomenduojamas vandens pralaidumas yra l/h/m 2 darbinio ploto. Priimamas vidutinis pralaidumas 27 l/h/m 2. Esant priimtam temperatūrų skirtumui 20 C, vieno kolektoriaus galia siektų 1,44 kw, o suminė kolektorių galia ~ 144 kw. 18 Priimama, kad nuostoliai K/V temperatūros palaikymui (su gyvatuku ) sudaro apie 60 proc. bendrų sąnaudų karšto vandens ruošimui.

92 2012 m. 92 (119) Paprastai analogiška saulės kolektorių sistema gali padengti apie 60 % metinio karšto vandens poreikio. Priimant, kad vidutinės investicijos į 1 m 2 naudingo ploto saulės kolektoriaus įrengimą yra 1300 Lt/m 2 (įskaitant pačius saulės kolektorius, kolektorių sujungimo komplektą, pastatymo ant plokščio stogo rėmą, akumuliacines talpas, siurblius, išsiplėtimo indus, automatiką, montavimo darbus ir kt.), bendra investicija tokiam objektui siektų apie Lt. Metiniai sutaupymai siektų apie Lt, o paprastas atsipirkimo laikas apie 10 metų (nevertinant papildomų sąnaudų, susijusių su galimomis palūkanomis už pasiskolintas lėšas, įrenginių eksploatacijos sąnaudų, remontų ir kt.). Skyriaus išvados Kaip rodo vertinimo rezultatai, šiame skyriuje naudojamos technologijos gali būti naudojamos daliniam patalpų šildymui, karšto buitinio vandens ruošimui. Tačiau siekiant 100 proc. apsirūpinti šilumos energija panaudojant šias technologijas, reikėtų ženkliai didesnių investicijų, kas mažintų finansinį tokių projektų tikslingumą. Pažymėtina, kad geoterminio šilumos siurblio panaudojimo šildymo reikmėms ir dalies karšto buitinio vandens poreikių užtikrinimui, investicija skaičiuojama priimant, kad sklypo plotas šalia nagrinėjamo objekto bus pakankamas įprastinio žemės kolektoriaus įrengimui. Esant nepakankamam sklypo plotui, turėtų būti gręžiami gręžiniai, kurie ženkliai pabrangintų šios technologijos įrengimo sąnaudas. Atliekant skaičiavimus nėra vertinamos galimos papildomos investicijos elektros įvado galios didinimui ir kt., bei sąnaudos įrenginių eksploatacijos laikotarpiui, susijusios su įrenginių priežiūra, remontais. Taip pat daugeliu atveju tokių projektų įgyvendinimui gyventojai naudoja skolintas lėšas, kas sąlygoja projekto pabrangimą dėl palūkanų. Net ir naudojant nuosavas lėšas, dažnai pamirštama įvertinti nuosavo kapitalo kainą. Tai didina su objekto eksploatacija susijusias sąnaudas. Siekiant objektyviai ir lygiaverčiai įvertinti šilumos siurblio (ar kito alternatyvaus apsirūpinimo šiluma šaltinio) įrengimo tikslingumą, reikėtų vertinti projekto rodiklius dirbant salos rėžimu, t. y. visiškai atsijungus nuo CŠT sistemos (saulės kolektorių arba šilumos siurblio panaudojimo atveju karšto buitinio vandens ruošimui atsijungimą nuo CŠT sistemos nešildymo sezono metu), o taip pat numatyti lėšų kaupimą naujų analogiškų įrenginių statybai pasibaigus jų techniniam gyvavimo laikotarpiui. Neabejotinai, paminėti papildomi kaštai (sąnaudos ir išlaidos) turi juntamą neigiamą įtaką panašių objektų finansiniam tikslingumui, todėl prieš priimant sprendimą dėl panašaus projekto įgyvendinimo konkrečiame objekte būtina atlikti išsamų techninįfinansinį vertinimą, kuris įvertintų visas (neapsiribojant) aukščiau išvardintas sąnaudų ir išlaidų dedamąsias, kurios būtų pagrįstos bent keleto potencialių įrangos tiekėjų/montuotojų komercinių pasiūlymų finansine informacija, aktualia kuro,

93 2012 m. 93 (119) elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos rinkų informacija bei įvertintų vertinimo metu besiformuojančias tendencijas minėtose rinkose Rekomendacijos dėl Alytaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos trasų rekonstrukcijos apimčių 4.8 lentelėje pateikiami duomenys apie Alytaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos nerekonstruotų tinklų statybos metus pagal skersmenį. 4.8 lentelė. Alytaus miesto CŠT sistemos trasų pasisiskirstymas pagal skermenį ir statybos metus Trasos paklojimo metai Trasos skersmuo iki Iš viso: DN DN DN DN DN DN DN DN DN DN DN DN DN DN DN DN DN DN DN Iš viso: Iš pateiktų duomenų matome, kad didžioji dalis trasų buvo pastatyta iki 1990 metų pav. pateikiami apibendrinti 4.8 lentelės duomenys, perskaičiuoti sutartiniu 100 mm skersmens trasos ilgiu.

94 2012 m. 94 (119) 4.13 pav. Šilumos tinklų ilgio (perskaičiuoto pagal sutartinį 100 mm skersmenį) pasiskirstymas pagal statybos metus Iš 4.13 pav. matome, kad centralizuotas šilumos teikimo tinklas aktyviausiai buvo vystomas 1969 m. ir 1975 m. Vėlesniu laikotarpiu (skaičiuojant iki 1992 m.) vidutiniškai kasmet buvo paklojama apie 2,3 km 100 mm sutartinio skersmens trasos. Alytaus mieste apie 75 proc. šilumos tiekimo tinklų yra paklota iki 1983 metų. Įvertinant šiuo metu taikomą amortizacinį laikotarpį šilumos tinklams (30 metų), šios trasos turėtų būti rekonstruojamos. 4.9 lentelėje pateikiamas preliminarus investicijų poreikis pilnai šilumos tiekimo trasų rekonstrukcijai, klojant tokio paties skersmens vamzdžius, t. y. neoptimizuojant trasų skersmens.

95 2012 m. 95 (119) 4.14 pav. Šilumos ruožų pasiskirstymas pagal paklojimo metus 4.9 lentelė. Investicijų poreikis pilnam Alytaus miesto CŠT sistemos atnaujinimui Eil. Nr. Nerekonstruotų trasų ilgis 19, m Šilumos tinklų rekonstrukcijos kaina 20, Lt be PVM 1 iki 2xDN xDN Trasų ilgis, kurios paklotos nepraeinamuose kanaluose, techniniuose koridoriuose, praeinamuose kanaluose arba ore. 20 Investicija apskaičiuojama priimant, kad bus klojamos tokio paties (neoptimizuoto) skersmens trasos

96 2012 m. 96 (119) 3 2xDN xDN xDN xDN xDN xDN xDN xDN xDN xDN , xDN xDN , xDN xDN , xDN700 7, Iš viso: Kaip matome iš 4.9 lentelės, visiškai sistemos rekonstrukcijai reiktų apie 62 mln. Lt be PVM. Praktikoje rekonstruojant šilumos tiekimo trasas, jas keičiant optimalaus skersmens trasomis, paprastai investicijos sumažėja proc. Siekiant rekonstruoti visą centralizuoto šilumos tiekimo tinklą, šiuo metu jau susidėvėjusio tinklo rekonstrukcijos išlaidas paskirstant 20 metų, vidutinės metinės investicijos turėtų siekti apie 3,0 mln. Lt. Investicijų poreikio grafikas pateikiamas 4.15 pav. Vadovaujantis skyriaus išvadomis, šilumos tinklų rekonstrukcijos nerekomenduojama intensyviai vystyti 16, 18, 17, 20, 21 ir 22 zonose, kadangi šilumos vartojimas šiose zonose nėra intensyvus ir vis daugiau vartotojų pereina prie alternatyvaus apsirūpinimo šiluma būdo. Atsižvelgiant į tai, kaip toliau bus vystoma centralizuoto šilumos tiekimo veikla 23 ir 24 zonose, 24 zonoje rekomenduojama keisti šilumos tinklus tik esant neišvengiamiems įvykiams (padidėjusiam avaringumui konkrečiame ruože ir kt.). Išsamesnes rekomendacijas dėl prioritetinių ruožų rekonstrukcijos įmanoma pateikti tik turint praėjusio laikotarpio duomenis apie avaringumą visuose CŠT sistemos ruožuose, termofikacinio vandens kokybės stebėjimo duomenis ir kt.

97 2012 m. 97 (119) 4.15 pav. Metinis investicijų poreikis šilumos tinklų atnaujinimui 4.4 Degių atliekų ir sauso dumblo panaudojimo šilumos arba/ir elektros energijos gamybai galimybių analizė UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre susidarančio kietojo atgautojo kuro panaudojimas energijos gamybai Šiuo metu UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau ARATC) įgyvendina projektą Alytaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra, kurio metu bus nupirkti buitinių atliekų kompostavimo konteineriai miesto individualių namų gyventojams, pastatyti Komunalinių Atliekų mechaninio rūšiavimo, biologinio apdorojimo (toliau MBA) su energijos gamyba ir virtuvės atliekų biologinio apdorojimo įrenginiai Alytaus regioniniame sąvartyne ir Druskininkų kompostavimo aikštelėje. Sukurta komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra leis atskirai (ne sąvartyne) pūdyti komunalines atliekas. Tai padės išspręsti problemą, kuri kyla dėl bioskaidžių atliekų surinkimo bei priėmimo į saugomas aikšteles ir sąvartynus. Projekto metu siekiama užtikrinti biologiškai skaidžių atliekų (toliau BSA) optimaliausius apdorojimo, naudojimo ir perdirbimo metodus. Šis projektas yra finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis, pagal priemonės Nr. VP3-3.2-AM-01-V Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas veiklą Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą.