Regina Jasiūnienė Virgina Valentinavičienė. Vadovėlis X klasei

Save this PDF as:
 WORD  PNG  TXT  JPG

Μέγεθος: px
Εμφάνιση ξεκινά από τη σελίδα:

Download "Regina Jasiūnienė Virgina Valentinavičienė. Vadovėlis X klasei"

Transcript

1 Regina Jasiūnienė Virgina Valentinavičienė Vadovėlis X klasei

2 UDK 54(075.3) Ja61 Recenzavo mokytoja ekspertė JANĖ LIUTKIENĖ, mokytoja metodininkė REGINA KAUŠIENĖ Leidinio vadovas REGIMANTAS BALTRUŠAITIS Redaktorės DANUTĖ SABONYTĖ, ZITA ŠLIAVAITĖ Dailininkė ALDONA GRIŠKEVIČIENĖ Dizainerė KRISTINA JĖČIŪTĖ Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus Pirmasis leidimas 013 Šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, draudžiama mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. ISBN Regina Jasiūnienė, 013 Virgina Valentinavičienė, 013 Leidykla Šviesa, 013

3 Turinys I dalis. Nemetalai Įvadas. Nemetalų apžvalga 7 1 skyrius. Dujos 1.1. Oras neišsenkamas dujų okeanas Bendrosios dujų savybės 1.3. Molinis dujų tūris Santykinis dujų tankis Dujų tirpumas ir surinkimas 6 skyrius. Halogenai.1. Bendroji halogenų charakteristika 9.. Halogenai gamtoje Halogenų cheminės savybės 3.4. Halogenidai ir jų atpažinimas Chemijos pramonė ir chloras 41 3 skyrius. Deguonis ir siera Deguonis Siera ir jos junginiai Sulfito rūgštis H SO 3. Sulfitai Sieros rūgštis (sulfato rūgštis) H SO 4. Sulfatai Sieros rūgšties gamyba ir naudojimas Sieros apytakos ciklas 61 II dalis. Organinė chemija Įvadas. Anglies junginių pasaulis 10 Kodėl tiek daug organinių junginių? skyrius. Angliavandeniliai 1.1. Sotieji angliavandeniliai (alkanai) Sočiųjų angliavandenilių sudėtis, struktūrinės formulės, pavadinimai Alkanų izomerai Sočiųjų angliavandenilių savybės Nesotieji angliavandeniliai Molekulių sudėtis, junginių pavadinimai Alkenų ir alkinų savybės ir naudojimas Aromatiniai angliavandeniliai Gamtinės dujos ir nafta svarbiausi angliavandenilių šaltiniai Organinis kuras ir neatsinaujinantys gamtiniai ištekliai 14 skyrius. Deguonies turinčių organinių junginių klasės.1. Alkoholiai Aldehidai ir ketonai Karboksirūgštys skyrius. Azotas ir fosforas 4.1. Azotas Azoto oksidai Amoniakas NH 3. Amoniako bazinės savybės Amonio druskos Amoniako sintezė pramonėje Azoto rūgštis (nitrato rūgštis) HNO 3. Nitratai Fosforas, jo oksidai ir rūgštys Trąšos ir jų gamyba 1 5 skyrius. Anglis ir silicis 5.1. Anglis 5.. Anglies oksidai Anglies rūgštis ir jos druskos Anglies apytaka gamtoje Silicis ir jo oksidas Silicio rūgštis ir silikatai Silikatų pramonė skyrius. Azoto turintys organiniai junginiai 3.1. Aminai ir aminorūgštys Baltymų struktūra ir savybės 4 4 skyrius. Maisto medžiagos ir jų reikšmė 4.1. Maisto medžiagos Maisto priedai skyrius. Chemija buityje Kosmetika. Plovikliai ir valikliai Apdailos ir apsaugos nuo aplinkos poveikio medžiagos Polimerai. Plastikai Vaistai 13 Priedai 16 Uždavinių sprendimo pavyzdžiai 16 Kai kurių uždavinių Pasitikrinkite žinias atsakymai 1 Periodinė cheminių elementų lentelė Rūgščių, hidroksidų ir druskų tirpumas vandenyje 3 Metalų aktyvumo eilė 3 Elementų elektrinio neigiamumo vertės 3 Žodynėlis 4

4 4 1 skyrius Dujos Mieli mokiniai! Mokydamiesi chemijos aštuntoje ir devintoje klasėje, susipažinote su svarbiausiomis chemijos sąvokomis, kai kurių vieninių ir sudėtinių neorganinių medžiagų savybėmis, mokėtės tyrinėti, atpažinti dažniausiai naudojamas mūsų aplinkos medžiagas. Šiais mokslo metais pagilinsite žinias apie nemetalus ir plačiau nagrinėsite vandenilio, deguonies, azoto, sieros bei halogenų vieninių medžiagų ir šių elementų junginių savybes, gavimą, naudojimą, paplitimą gamtoje. Tai pirmosios vadovėlio dalies mokomoji medžiaga. Antroji vadovėlio dalis įvadas į organinės chemijos pasaulį. Joje atskleidžiama ypatinga anglies elemento savybė gebėjimas sudaryti milžinišką skaičių įvairios sudėties ir struktūros medžiagų, su kuriomis susiduriame kiekviename žingsnyje. Nagrinėjami angliavandeniliai, kaip vieni svarbiausių energijos šaltinių (kuras, degalai) ir žaliava daugeliui organinių junginių gauti, deguonies ir azoto turinčios organinės medžiagos, tarp kurių maisto pramonėje ir buityje naudojamos medžiagos: riebalai, angliavandeniai, baltymai, muilai, plovikliai, kosmetika, lakai, dažai. Nemetalų ir jų junginių, organinių junginių gavimas, naudojimas, radimas gamtoje siejamas su jų savybėmis. Atlikdami rekomenduojamus bandymus, galėsite geriau suvokti nagrinėjamos medžiagos turinį, tobulinsite įgūdžius kelti hipotezes, planuoti, aprašyti stebėtus reiškinius, apibendrinti gautus rezultatus, daryti išvadas. Kiekvieno skyriaus pradžioje paminėta, ką nauja sužinosite, ko išmoksite, ką prisiminsite. Skaitydami vadovėlį, atkreipkite dėmesį į specialius ženklus: sąvokų apibrėžtys išskirtos melsvu fonu, svarbūs teiginiai pažymėti ženklu ir pateikti ryškesniu šriftu, klausimai skyrelyje, skirti sustoti ir apmąstyti ką tik išnagrinėtą medžiagą, išskirti ženklu, o sunkesni uždaviniai ženklu. Vadovėlyje rasite rubrikas Prisiminkite, Tai įdomu, Pasitikrinkite žinias ir kt. Mokomoji medžiaga papildyta įdomia moksline-istorine informacija apie cheminių medžiagų savybes, naudojimą, atradimus. Atskleidžiamos ekologinės problemos, susijusios su netinkamu (dėl nežinojimo ar saugos taisyklių nesilaikymo) organinių ir neorganinių medžiagų naudojimu. Skyriai užbaigiami mokomosios medžiagos apibendrinimu. Vadovėlyje smulkiu šriftu pateikta papildoma temos medžiaga, kuri gali padėti giliau suvokti nagrinėjamos medžiagos turinį, būti įdomi ir reikalinga tiems, kurie rengiasi konkursams, chemijos olimpiadoms. Nereikėtų išsigąsti pamačius kai kurias sudėtingas organinių junginių chemines formules. Jų mintinai išmokti nereikia, tačiau reikia mokėti jas analizuoti įžvelgti jų sudėtį, struktūrą ir, atsižvelgiant į tai, prognozuoti savybes, taikymą ir kt. Vadovėlio pabaigoje (prieduose) pateikta keletas uždavinių sprendimo pavyzdžių, reikalingos lentelės, žodynėlis. Norime priminti, kad chemijos mokytis reikia labai nuosekliai, nes išdėstytos temos labai glaudžiai siejasi vienos su kitomis, viena kitą papildo, praplečia. Mokymasis šuoliais sunkina medžiagos suvokimą, atsiranda spragų praraja, o dėl to neretai ir nusivylimas dalyku nieko nesuprantu. Tikimės, kad vadovėlis jums bus naudingas ir reikalingas. Chemija įdomus paslapčių mokslas. Nuoširdžiai dėkojame Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos chemijos mokytojai ekspertei Janei Liutkienei už vertingas pastabas ir pasiūlymus. Linkime sėkmės! Autorės

5 I dalis Nemetalai

6 Šioje vadovėlio dalyje sužinosite, kokia yra nemetalų vieninių medžiagų sandara; kas lemia nemetalų fizikines ir chemines savybes; kokių bendrų ir skirtingų savybių turi nemetalai; kokie yra pagrindiniai nemetalų junginiai, kokiomis savybėmis jie pasižymi; kur ir kokiu pavidalu nemetalai paplitę gamtoje; kokie yra svarbiausi nemetalų ir jų junginių gavimo būdai; kuriuos nemetalus matote savo aplinkoje ir kurių nemetalų pagrindu yra sukurtos įvairios chemijos pramonės šakos; kokie cheminiai procesai vyksta atmosferoje; kokį poveikį aplinkai daro žmonių veikla ir kokių atsiranda ekologinių problemų. Išmoksite pritaikyti jau žinomus dėsningumus nemetalų ir jų junginių savybėms apibūdinti; lyginti nemetalų atomų sandarą, fizikines ir chemines savybes; vertinti nemetalų ir jų junginių reikšmę kasdieniame gyvenime, jų naudojimo įtaką žmogui ir gamtai; tirti chemines medžiagas, atpažinti anijonus, rašyti vykstančių reakcijų bendrąsias ir jonines lygtis; spręsti chemijos uždavinius, taikydami dujų molinių tūrių santykį; apskaičiuoti reakcijos produkto kiekį arba masę, kai vienos pradinės medžiagos yra perteklius; apskaičiuoti reakcijos produkto kiekį, tūrį arba masę, kai pradinė medžiaga (žaliava) turi priemaišų; apskaičiuoti reakcijos produkto išeigą. Prisiminsite nemetalų charakteristiką pagal padėtį periodinėje cheminių elementų lentelėje; nemetalų atomų sandarą; nemetalų cheminius ryšius; oksidacijos ir redukcijos reakcijas; kokios medžiagos yra rūgštys, o kokios bazės, vienoms ir kitoms būdingas savybes.

7 Įvadas Nemetalų apžvalga Pirmojoje vadovėlio dalyje nuodugniau pažinsite nemetalus. Aiškindamiesi jų savybes, naudositės aštuntoje ir devintoje klasėje įgytomis žiniomis, suprasite, kas būdinga visiems nemetalams ir kuo jie vienas nuo kito skiriasi. Nemetalus pradėsite nagrinėti nuo pačių aktyviausių halogenų. Tada, artėdami periodine cheminių elementų lentele metalų link, laipsniškai susipažinsite su kitais nemetalais. Gamtoje yra randami 9 elementai, iš jų tik 1 nemetalas. Tačiau nemetalai sudaro daug įvairių junginių su metalais ir kitais nemetalais, kurie gamtoje yra labai paplitę įvairiuose mineraluose, sudarančiuose uolienas. Vieninės medžiagos Nemetalų gamtoje randama ir laisvų: anglies, sieros bei deguonies, azoto, inertinių dujų. Akmens anglys Siera Oksidai deguonies junginiai su metalais ir nemetalais. Kvarcas SiO Hematitas Fe O 3 Uranitas UO

8 I dalis Nemetalai Druskos Bedeguonių rūgščių druskos sulfidai, chloridai, fluoridai ir kt. Akmens druska NaCl Piritas FeS Sfaleritas ZnS Švino blizgis PbS Deguoninių rūgščių druskos sulfatai, karbonatai, nitratai ir kt. Gipsas CaSO 4 H O Klintis, kreida CaCO 3 Mirabilitas, Glauberio druska Na SO 4 10H O Čilės salietra NaNO 3 Kur gamtoje randama laisvo deguonies ir azoto? Kokios medžiagos vadinamos oksidais? Kokios medžiagos vadinamos druskomis? Nemetalų deguonies ir silicio junginiai su metalais sudaro apie 9,5 % Žemės plutos masės. Cheminio elemento nemetalo masė miligramais viename Žemės plutos kilograme B 10 C 00 Si 000 N 19 P 1050 As 1, O S 350 Se 0,05 Te 0,001 F 55 Cl 145 Br 4 I 0,45 At < 0,001 He 0,00 Ne 0,005 Ar 3,5 Kr < 0,001 Xe < 0,001 Rn* < 0,001 Kurio nemetalo Žemės plutoje yra daugiausia? *Radono pavadinimas susijęs su cheminiu elementu radžiu tai radioaktyviosios dujos, kurios atsiranda kaip radžio skilimo produktas. Visatoje labiausiai paplitę elementai vandenilis ir helis. Nemetalai sudaro 99 % Visatos masės. Vanduo H O, nemetalų vandenilio ir deguonies junginys, dengia du trečdalius Žemės paviršiaus. Daug

9 Įvadas 9 nemetalų junginių yra ištirpusių jūrų, vandenynų vandenyje (žr. lentelę). Anglis, vandenilis, azotas, deguonis, fosforas ir siera sudaro bet kurio organizmo didžiąją kūno masės dalį. Įvairių jonų masė gramais 1 dm 3 vandenyno vandens Katijonų Anijonų Natrio Na + Magnio Mg + Kalcio Ca + Kalio K + 10,70 1,9 0,40 0,39 Chlorido Cl Sulfato SO 4 Vandenilio karbonato HCO 3 Bromido Br 19,,51 0,14 0,07 1 1, H VANDENILIS 1 Nemetalų vieta periodinėje cheminių elementų lentelėje ,11 B BORAS 5 6,915 Al ALIUMINIS 13 69,73 Ga GALIS , In INDIS 49 04,33 Tl TALIS ,007 C ANGLIS 6,055 Si SILICIS 14 1,710 Sn ALAVAS 50 07, Pb ŠVINAS , Ge 5 GERMANIS NEMETALAI IIIA IVA VA VIA VIIA ,0067 N AZOTAS 7 30,973 P FOSFORAS 15 74,916 As ARSENAS 33 11,760 Sb STIBIS 51 0,90 Bi BISMUTAS , O DEGUONIS 3,066 S SIERA 16 7,96 Se SELENAS 34 17,60 Te TELŪRAS 5 (09) Po POLONIS ,994-1 F FLUORAS 9 35,457 Cl CHLORAS 17 79,904 Br BROMAS 35 16,905 I JODAS 53 (10) At ASTATAS ,0060 He HELIS 0,1797 Ne NEONAS 10 39,94 Ar ARGONAS 3,79 Kr KRIPTONAS ,9 Xe KSENONAS 54 () Rn RADONAS METALAI PUSMETALIAI NEMETALAI Naudodamiesi lentelės fragmentu, nurodykite kiekvieno A grupės nemetalo pavadinimą, jums žinomas nemetalų šeimas.

10 10 I dalis Nemetalai Aštuntoje ir devintoje klasėje sužinojote: perioduose didėjant elementų atominiam skaičiui, nemetalų savybės stiprėja; nemetalų atomai išoriniame sluoksnyje turi 3 elektronus (išskyrus vandenilį ir helį); nemetalai elektronus lengviau prisijungia, negu atiduoda; aktyviausi nemetalai įsikūrę viršutiniame dešiniajame periodinės cheminių elementų lentelės kampe. Remdamiesi periodine cheminių elementų lentele, atsakykite į klausimus: Kiek elektronų išoriniame sluoksnyje turi IVA, VA, VIA ir VIIA grupės nemetalų atomai? Kas rodo, kiek elektronų sluoksnių turi atomas? Kiek elektronų išoriniame sluoksnyje turi inertinių dujų atomai? Kuo panaši atomo sudėtis elementų, esančių: a) vienoje grupėje; b) viename periode? Periodinės lentelės A grupės numeriai atitinka elektronų skaičių atomo išoriniame sluoksnyje. Nemetalų atomai yra linkę prisijungti vieną ar daugiau elektronų. Nemetalo atomas, prisijungęs elektronų, virsta neigiamúoju jonù, kuris vadinamas anijonù, pvz., deguonies atomas, prisijungęs du elektronus, tampa oksido jonu O : O + e O. Deguonies atomas (aktyvi dalelė) O, 6 Deguonies jonas (stabili dalelė) O, Jonai tai elektringosios dalelės, kuriomis virsta atomai, atidavę arba prisijungę elektronų. Neigiamųjų jonų krūvio dydis priklauso nuo prisijungusių elektronų skaičiaus. Kiek elektronų gali prisijungti nemetalo atomas, skaičiuojama iš atimant skaičių, žymintį šio nemetalo grupės numerį. Kiek elektronų gali prisijungti azoto atomas? Koks bus nitrido jono krūvis? Nuo ko priklauso nemetalų cheminis aktyvumas? Tos pačios grupės atomų spinduliai ilgėja didėjant atominiam skaičiui, nes daugėja elektronų sluoksnių. Kai atomo spindulys ilgėja, grupėse sąveika tarp branduolio ir išorinio sluoksnio elektronų silpnėja, todėl atomas sunkiau prisijungia elektronus, bet lengviau juos atiduoda. Nemetalai, kurių atomų spinduliai trumpesni, yra chemiškai aktyvesni.

11 Įvadas 11 C 0,077 N 0,070 O 0,066 F 0,064 Si 0,117 P 0,110 S 0,104 Cl 0,099 Ge 0,1 As 0,11 Se 0,117 Br 0,114 Atomo spindulio ilgis pateiktas nanometrais. To paties periodo cheminių elementų atomų spinduliai laipsniškai trumpėja, nes, didėjant branduolio krūviui, stiprėja sąveika tarp branduolio ir išorinio sluoksnio elektronų, todėl atomas juos sunkiau praranda ir lengviau prisijungia kitus elektronus. Kuris halogenas (fluoras ar chloras) yra chemiškai aktyvesnis? Kuris to paties periodo elementas (azotas ar deguonis) yra chemiškai aktyvesnis? Kodėl perioduose (iš kairės į dešinę) elementų nemetališkosios savybės stiprėja, o grupėse (iš viršaus žemyn) silpnėja? Nemetalų cheminį aktyvumą lemia išorinio sluoksnio (valentiniai) elektronai. Kuo lengviau atomas prisijungia elektronus, tuo ryškesnės jo nemetališkosios savybės. Elektronų išsidėstymas neigiamuosiuose nemetalų jonuose sutampa su elektronų išsidėstymu labai stabilių dalelių artimiausių inertinių dujų atomuose. Chloro atomas (aktyvi dalelė) Cl,, 7 Chlorido jonas (stabili dalelė) Cl,, Argono atomas (stabili dalelė) Ar,, Taškinės formulės: Prisiminkite, kad taškinė elektroninė formulė rodo elektronų skaičių išoriniame sluoksnyje.

12 1 I dalis Nemetalai Pasitikrinkite žinias 1. Perrašydami sakinius, įrašykite trūkstamus žodžius. Nemetalai yra periodinės cheminių elementų lentelės. Atomai, esantys vienoje periodinės cheminių elementų lentelės grupėje, turi. Didėjant elemento atominiam skaičiui grupėje, nemetalų cheminis aktyvumas.. Perskaitykite mineralų (žr. p. 7, ), iš kurių sudarytos uolienos, tai yra oksidų ir druskų, formules. 3. Įvardykite cinko sulfido (mineralo sfalerito) formulę. 4. Sudarykite fluoro ir chloro atomų elektroninių apvalkalų sandaros schemas. Kurio elemento nemetališkosios savybės yra stipresnės? Atsakymą paaiškinkite, remdamiesi atomų elektroninių apvalkalų sandara. 5. Palyginkite protonų, neutronų ir elektronų skaičių šiose dalelėse: a) Cl ir Cl ; b) O ir O. Įvardykite jonus. 6. Kurio nemetalo atominis skaičius yra 17? a) Parašykite šio nemetalo vieninės medžiagos formulę, pavadinimą ir taškinėmis formulėmis pavaizduokite cheminio ryšio susidarymo schemą. b) Kuriame sluoksnyje yra jo valentiniai elektronai? c) Pavaizduokite jono susidarymo schemą. 7. Surūšiuokite daleles Cl, F, S, N, O, I, N 3 Ne, Ar ir sudarykite lentelę: a) chemiškai aktyvios dalelės; b) stabilios, inertiškos dalelės; c) dalelės, kurių elektronų išsidėstymas yra vienodas.

13 1 skyrius Dujos Šiame skyriuje sužinosite, kurių nemetalų yra jūsų aplinkoje; kaip vyksta cheminių elementų apytaka atmosferoje; kaip žmonės keičia atmosferą; kokios medžiagos gaunamos iš oro ir kur jos naudojamos; kaip galima išmatuoti dujų tūrį; nuo ko priklauso dujų tūris; kas vadinama moliniu dujų tūriu; kas vadinama santykiniu dujų tankiu. Išmoksite apskaičiuoti dujų tūrį normaliosiomis sąlygomis (n. s.); apskaičiuoti įvairių dujų santykinį tankį deguonies ir oro atžvilgiu; lyginti dujų tankį; surinkti dujas, atsižvelgdami į jų tirpumą ir santykinį tankį; apskaičiuoti dujų masę, kiekį, molekulių skaičių, tūrį normaliosiomis sąlygomis (n. s.); spręsti chemijos uždavinius, naudodami dujų molinių tūrių santykį cheminėse reakcijose. Prisiminsite, kas vadinama vieninėmis medžiagomis; kas vadinama moline mase; kam lygi Avogadro konstanta; kaip gaunamos ir surenkamos vandenilio ir deguonies dujos Oras neišsenkamas dujų okeanas Atmosfera Pažvelgę į Žemę iš kosmoso, pamatytumėte, kad ją gaubia plonas žydras šydas atmosfera, kuri vadinama oru. Atmosferos oras (žr. lentelę p. 14) yra tarpusavyje nereaguojančių dujų mišinys. Apie 90 % visos atmosferos masės yra susitelkę 1 km atstumu nuo Žemės paviršiaus. Šiame sluoksnyje vyksta sudėtingi atmosferos reiškiniai.

14 14 I dalis Nemetalai Sauso oro sudėtis (prie Žemės paviršiaus) Medžiaga Azotas N Deguonis O Argonas Ar Anglies dioksidas CO Neonas Ne Helis He Metanas CH 4 Kriptonas Kr Vandenilis H Diazoto monoksidas N O Ksenonas Xe Ozonas O 3 Sieros dioksidas SO Azoto dioksidas NO Amoniakas NH 3 Anglies monoksidas CO Jodas I 7,09 0,95 0,93 0,03 0,00 0,0005 0,000 0, , , , Tūrio dalis (%) ore Randama tik pėdsakų Lentelėje pateikta sauso oro sudėtis, bet įsidėmėkite, kad iki 4 % oro tūrio visada sudaro drėgmė (vandens garai). Oro sudėtis visose geografinėse platumose išlieka beveik tokia pat, o vandens garų kiekis ore smarkiai kinta. Beje, vandens garų kiekis atmosferoje labai priklauso nuo oro temperatūros. Kuo oras šiltesnis, tuo jame daugiau vandens garų. Arktiniame ore jų būna kur kas mažiau. Kodėl vandens garų kiekis atmosferoje labai priklauso nuo oro temperatūros? Atmosfera saugo gyvybę Žemėje nuo ultravioletinių (UV) Saulės spindulių. Šią funkciją atlieka ozono O 3 molekulės (ozono sluoksnyje). UV Saulės spinduliai kenkia ne tik žmonėms, bet ir kitiems gyviesiems organizmams. Visi gyvieji organizmai, tarp jų ir žmonės, priklauso nuo deguonies, azoto, anglies(iv) oksido ir ore esančių vandens garų. Visos šios dujos dalyvauja daugybėje sudėtingų cheminių virsmų. Šių virsmų visuma vadinama chèminių elemeñtų apýtakos ratù. Cheminių elementų apytaka biosferoje vyksta tarp atmosferos ir gyvųjų organizmų. Biosferà organizmų gyvenamas Žemės rutulio dirvožemio (litosfera), vandens (hidrosfera) ir oro (atmosfera) sluoksnis.

15 1 skyrius Dujos 15 Azoto, deguonies, anglies dioksido ir vandens apytakos ratai atmosferoje Azotas atmosferoje Anglies dioksidas ore Bakterijos fiksuoja azotą. Baltymai gyvuosiuose organizmuose Bakterijos skaido. Fotosintezė Kvėpavimas Deginamas kuras Nitratai dirvožemyje Puvimas Azoto apytaka vyksta tarp oro, dirvožemio ir gyvųjų organizmų. Cheminius reiškinius, vykstančius ore, nagrinėsite 4 skyriaus temoje Azotas. Anglies junginiai augaluose Puvimas Anglies junginiai gyvūnuose Anglies junginiai kuro medžiagose, dirvožemyje Anglies(IV) oksidas cirkuliuoja tarp oro, dirvožemio ir gyvųjų organizmų anglies apytakos rate. Deguonis ore Deguonis išsiskiria vykstant fotosintezei. Tuo metu susidaro gliukozė. Anglies dioksidas Lietus Kondensacija Vandens garai ir oras Garavimas Augaluose iš gliukozės susidaro krakmolas. Vandenynas Gyvūnai kvėpuodami suskaido krakmolą ir gliukozę. Deguonies apytaka vyksta tarp atmosferos ir gyvųjų organizmų. Jos ciklas fotosintezė ir kvėpavimas. Vandens apytaka vyksta tarp oro, vandenynų ir gyvųjų organizmų. Tai įdomu Be vandens garų ir kitų dujų, atmosferoje visada gausu įvairių kietųjų bei skystųjų dalelių dūmų, dulkių. Šias daleles meteorologai vadina atmosfèros aerozoliù. Jas į atmosferą pakelia vėjai, pučiantys dykumose, stepėse, kalnuose. Labai daug pelenų ir dulkių į atmosferą išmeta ugnikalniai, pramonės įmonės ir transportas. Aerozolio sudėtį papildo ir augalų žiedadulkės, sporos. Smarkiai banguojant jūros vandeniui, į orą patenka smulkių druskos (NaCl) dalelių. Apie mln. tonų jūros druskos kasmet išgaruoja į atmosferą rūko pavidalu. Dauguma taip į orą patekusio chloro grįžta į vandenyną, bet apie 3 35 % lieka atmosferoje kaip neorganinių chloro junginių garai.

16 16 I dalis Nemetalai Kaip mes keičiame atmosferą Pavojingiausia oro tarša antropogeninė (vykdoma žmonių). Labiausiai atmosferą teršia transportas, pramonė, energetika. Šios ūkio šakos į aplinką išmeta įvairių cheminių elementų ir jų junginių vienų ir kitų iš viso apie 00. Ypač daug žalos gamtai padaro pramonės įmonės jos atmosferoje paskleidžia suodžių (C), anglies(ii) oksido (smalkių) CO, anglies(iv) oksido CO, sieros(iv) oksido SO ir azoto(iv) oksido NO, metalų junginių ir kitų teršalų. Smogas Žodis smogas sudarytas iš dviejų anglų kalbos žodžių (angl. smog iš sm(oke) dūmai ir (f)og rūkas). Užterštame miestų ore yra azoto(ii) oksido NO, azoto(iv) oksido NO, ozono O 3, smulkių kietųjų dalelių, įvairiausių organinių medžiagų (nevisiškai sudegusio benzino angliavandenilių) dalelių. Smogas ore tvyrančių teršalų migla, kurią galima matyti plika akimi, panašus į rūką. Dažniausiai toks teršalų rūkas susidaro virš pramonės centrų, didmiesčių, kai ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja. Kai vėjas sustiprėja, teršalai nebesikaupia vienoje vietoje jie išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba daubose vėjo įtaka yra kur kas mažesnė, todėl smogas dažniau susidaro virš kloniuose įsikūrusių didmiesčių, tokių kaip Los Ándželas (JAV) ar Mèksikas (Mèksika). Dujų virimo temperatūra Dujos Ksenonas Kriptonas Deguonis Argonas Azotas Neonas Helis Virimo temperatūra, C Smogas didmiestyje Oras cheminių medžiagų šaltinis Aplink mus yra labai daug oro. Žmonės juo ne tik kvėpuoja, bet ir naudoja jį kai kurioms medžiagoms deguoniui, azotui, anglies(iv) oksidui, inertinėms dujoms gauti. Šių dujų atskyrimas nuo oro grindžiamas skirtinga dujų virimo temperatūra.

17 1 skyrius Dujos 17 Supaprastinta suskystinto oro frakcinio distiliavimo schema 1 Filtras Aukščiausia temperatūra Azotas Argonas 3 Deguonis Kriptonas Suslėgtas ir atšaldytas oras 4 Žemiausia temperatūra Ksenonas Skystas oras ( 00 C) 1. Iš oro išvalomos mechaninės priemaišos.. Atšaldytas ir suslėgtas oras pradeda skystėti. Kartojant šį procesą keletą kartų, oras darosi vis šaltesnis. Kai jo temperatūra pasiekia 00 C, visos dujos pavirsta skysčiais, išskyrus neoną ir helį. Šios dujos pirmiausia ir yra atskiriamos. 3. Atšaldytas maždaug iki 00 C oras suskystėja, o anglies dioksidas CO virsta kietąja medžiaga. Skystas oras yra filtruojamas. Filtruojant pašalinamos kietųjų angliavandenilių, anglies dioksido CO ir vandens priemaišos. 4. Vėliau skystas oras yra išpumpuojamas į distiliavimo koloną. Ten jis po truputį šyla. Dujos skiriasi vienos po kitų. Iš jų azotas atsiskiria pirmasis. Vidurinėje kolonos dalyje užverda ir atsiskiria argono dujos. Nelakiausias yra deguonis jis išlieka skystas ir nuteka iki pat kolonos apačios. Kodėl azotas atsiskiria pirmiausia? Kodėl deguonis lieka distiliavimo kolonos apačioje? Kodėl argonas surenkamas iš oro prieš deguonį? Įsiminkite sąvokas Chèminių elemeñtų apýtakos rãtas Biosferà Pasitikrinkite žinias 1. Paaiškinkite, kodėl atmosferos sudėtis beveik nesikeičia.. Kokios medžiagos gaunamos iš oro ir kur jos naudojamos? Kokių dujų gaunama daugiausia? 3. Ore, be deguonies O ir azoto N, yra nedidelis kiekis šių dujų: anglies(iv) oksido CO, sieros(iv) oksido SO, azoto(iv) oksido NO, azoto(ii) oksido NO. a) Kurios iš minėtų dujų, patekusios į orą, reaguoja su vandens garais ir sudaro rūgštis? Taip susidaro rūgštieji lietūs. b) Parašykite rūgščiųjų lietų susidarymo lygtis.

18 I dalis Nemetalai 4. Kodėl atmosferoje azoto ir deguonies dujų kiekis išlieka beveik toks pat, o anglies dioksidas ir ozonas yra kintamos sudedamosios oro dalys? 5. Namų užduotis. Parenkite projektą apie atmosferos taršos šaltinius. Pasvarstykite, ką jūs galite nuveikti, kad: a) mažėtų šiltnamio efektas; b) ozono sluoksnis neplonėtų; c) virš jūsų gyvenvietės nesusidarytų teršalų debesis. Informacijos rasite interneto svetainėse, enciklopedijose, žinynuose. 1.. Bendrosios dujų savybės Dauguma vieninių medžiagų ir junginių, sudarytų iš nemetalų, esant kambario temperatūrai, yra dujiniai. Dujinės medžiagos Skystosios medžiagos Kietosios medžiagos H, N, O, F, Cl, He, Ne, Ar, Kr, Xe, Rn, HF, HCl, HBr, HI, NH 3, CH 4, CO, CO, NO, NO Br B, C, Si, P 4, As, S, Se, Te, I, At Prisiminkite Medžiagos, sudarytos iš vieno elemento atomų, vadinamos vien nėmis mẽdžiagomis. Vieninės medžiagos H, N, O, F, Cl, Br, I sudarytos iš molekulių, todėl ir reakcijų lygtyse rašomos molekulinėmis formulėmis. Tik fosforas ir siera dažniausiai žymimi atomų simboliais (P, S). Paveiksluose pavaizduota trijų skirtingų būsenų medžiagų sandara. a) Metalas Ca b) Vanduo Kietas kalcis sudarytas iš tvarkingai išsidėsčiusių kalcio jonų. Tai metališkasis ryšys metalo jonai apsupti laisvųjų elektronų e. Skystą vandenį sudaro molekulės. c) Dujos He Dujinis helis sudarytas iš toli vienas nuo kito nutolusių helio atomų; atstumai tarp dujų molekulių yra daug didesni nei tarp skysčio molekulių. Palyginkite kalcio, vandens ir helio medžiagų sandarą, raskite skirtumų ir paaiškinkite jų priežastis. Kurios medžiagos yra vieninės ir kuri sudėtinė?

19 1 skyrius Dujos 19 Dujoms būdingos tokios savybės: Dujos, kaip ir skysčiai, keičia formą, tačiau kitaip negu skysčiai užima visą indo, kuriame jos yra, tūrį. Dujos slegia. Jų slėgį sukelia molekulių smūgiai į indo sieneles. Dujas galima suspausti (suslėgti). Dujų molekulės ar atomai sudaro homogeninę sistemą (homogeninis vienodas, vienalytis, neturintis sandaros skirtumų). Dujų molekulės juda netvarkingai. Toks molekulių ar atomų judėjimas vadinamas Bráuno jud jimu. Skirtingų medžiagų molekulių savaiminis maišymasis arba skverbimasis iš vienos medžiagos į kitą, kurį sukelia molekulių judėjimas, vadinamas difùzija Molinis dujų tūris Įsiminkite sąvoką Difùzija Tai įdomu Su dujų difuzija gana dažnai susiduriate buityje. Gamtinės ir suskystintosios dujos yra bekvapės, todėl į jas įmaišomas nedidelis kiekis nemalonaus kvapo organinio sieros junginio metantiolio CH 3 SH dujų. Kur nors esant dujų nuotėkiui, iš karto pajaučiamas metantiolio kvapas. Avogadro dėsnis Dujas pasverti gana sudėtinga. Daug paprasčiau išmatuoti dujų tūrį. Dujų tūris priklauso nuo atstumo tarp dujas sudarančių dalelių. Šis atstumas, esant tokiai pat temperatūrai ir tokiam pat slėgiui, visų dujų yra maždaug vienodas. Dujų fizikinės savybės (agregatinė būsena, tankis) priklauso nuo temperatūros ir slėgio. Susitarta skirtingas dujas lyginti tam tikromis sąlygomis, tai yra kai normalioji temperatūra lygi 0 C (73,15 K), normalusis slėgis 1 atm, arba 1, Pa, arba 760 mm Hg. Šios sąlygos vadinamos normaliõsiomis s lygomis ir sutrumpintai žymimos n. s. 11 m. Amadėjus Avogadras priėjo prie tais laikais drąsios išvados. Vėliau ji buvo patvirtinta bandymais ir suformuluotas dėsnis, vadinamas Avogãdro d sniu. Vienoduose įvairių dujų tūriuose tokiomis pat sąlygomis yra vienodas skaičius molekulių, arba vienodas skaičius įvairių dujų molekulių tokiomis pat sąlygomis užima tokį pat tūrį. Avogadro teiginiai galioja tik dujoms. Iš Avogadro dėsnio daroma tokia išvada. Tūris, kurį užima 1 mol bet kokių dujų, esant 0 C temperatūrai ir 1 atm (1, Pa) slėgiui, vadinamas mòliniu dùjų tūriù normaliõsiomis s lygomis. Vieno molio tūris (n. s.) V m =,4 l/mol (molinis tūris žymimas V m ). Amadėjus Avogadras (Avogadro, ) italų fizikas ir chemikas, atominės ir molekulinės teorijos kūrėjas. Paskelbė darbų, vėliau tapusių atominės ir molekulinės teorijos pagrindu. Avogadro konstanta pavadinta šio mokslininko vardu jau po jo mirties. Pats Avogadras šios konstantos neapskaičiavo.

20 0 I dalis Nemetalai Taigi dujose, kurių vieno molio tūris (n. s.),4 l, yra 6, dalelių (atomų, molekulių). Paveiksle pavaizduoti penki vienodo dydžio indai su skirtingomis dujomis: vandeniliu, anglies dioksidu, deguonimi, azotu ir argonu. 1 mol (n. s.) H CO O N Ar Molinis tūris: Molinė masė: Dalelių skaičius (molekulių/mol):,4 l/mol g/mol 6,0 10 3,4 l/mol 44 g/mol 6,0 10 3,4 l/mol 3 g/mol 6,0 10 3,4 l/mol g/mol 6,0 10 3,4 l/mol 40 g/mol 6, (atomų/mol) Prisiminkite Dalelių skaičius 6,0 10 3, sudarantis vieną medžiagos molį, vadinamas Avogãdro konstánta. Ji žymima N A. Kas bendra visoms šioms dujoms ir kuo jos skiriasi? Kodėl vienoduose dujų tūriuose tokiomis pat sąlygomis yra tiek pat dalelių? Mòlinį dùjų t rį nusako dujų tūrio ir kiekio santykis: V m = V n ; Įsidėmėkite Dujų tūris gali būti reiškiamas kubiniais metrais arba kubiniais centimetrais (mililitrais). 1 m 3 = 1000 l; 1 dm 3 = 1 l; 1 cm 3 = 1 ml. čia V m molinis dujų tūris, n medžiagos kiekis (mol). Taigi dujinių medžiagų tūrį litrais (n. s.) arba kiekį moliais galima apskaičiuoti naudojantis šiomis formulėmis: V = n V m ; n = V V m. SI sistemoje molinis tūris skaičiuojamas kubiniais metrais moliui (m³/mol). Dujų tūriniai santykiai cheminėse reakcijose Cheminės reakcijos, kuriose reaguojančios medžiagos arba reakcijos produktai yra dujos, jums ne naujiena. Spręsdami uždavinius pagal cheminių reakcijų lygtis, iki šiol naudodavote tik medžiagos masę ir kiekį. Dabar išmoksite naudoti molinį dujų tūrį.

21 1 skyrius Dujos 1 Jums žinoma, kad cheminių reakcijų lygtyse koeficientai prieš simbolius rodo reaguojančiųjų medžiagų ir reakcijos produktų kiekių santykį: N (d) + 1 mol 3H (d) 3 mol NH 3 (d). mol N H H H NH 3 NH 3,4 l 1 tūris 3,4 l 3 tūriai Suprastinama iš,4,4 l tūriai Reakcijos lygties koeficientai rodo reaguojančiųjų ir susidarančiųjų dujinių medžiagų tūrių santykį. N (d) + 3H (d) NH 3 (d). 1 mol,4 l 1 tūris 1 l arba 1 m 3 3 mol 3,4 l 3 tūriai 3 l arba 3 m 3 mol,4 l tūriai l arba m 3 Vienoduose dujų tūriuose yra vienodas skaičius molekulių, todėl šioje reakcijoje sunaudoto vandenilio H (d) tūris yra triskart didesnis už azoto N (d) tūrį. Reaguojančiųjų medžiagų ir reakcijos produktų tūrių santykis yra 1 : 3 :. Įsiminkite sąvoką Mòlinis dùjų t ris normaliõsiomis s lygomis Kiek litrų vandenilio (n. s.) galėtų sureaguoti su 4 l azoto? Kiek litrų amoniako (n. s.) susidarytų, jei azoto turėtumėte 4 l? Uždavinių sprendimo pavyzdžiai 1 uždavinys. Apskaičiuokite, kokį tūrį (n. s.) užima 0,5 mol deguonies molekulių O. Duota: n(o ) = 0,5 mol; V m =,4 l/mol. Reikia rasti V(O ). Sprendimas Skaičiuojama pagal formulę V = n V m : V(O ) = 0,5 mol,4 l/mol = 5,6 l. Atsakymas. V(O ) = 5,6 l. uždavinys. Apskaičiuokite metano CH 4 kiekį (mol) 44, cm 3 (n. s.) metano dujų. Duota: V(CH 4 ) = 44, cm 3 ; V m =,4 l/mol. Reikia rasti n(ch 4 ). Sprendimas Metano dujų tūris išreiškiamas litrais: V(CH 4 ) = 44, cm 3 = 0,044 dm 3 = 0,044 l. Dujų kiekis skaičiuojamas pagal formulę n = V : V 0,044 l m n(ch 4 ) = = 0,00 mol.,4 l/mol Atsakymas. n(ch 4 ) = 0,00 mol.

22 I dalis Nemetalai 3 uždavinys. Apskaičiuokite, koks tūris vandenilio H (n. s.) išsiskirs, sureagavus,4 g magnio su pakankamu kiekiu druskos rūgšties tirpalo. Duota: m(mg) =,4 g; V m =,4 l/mol. Reakcijos lygtis: Mg(k) + HCl(aq) MgCl (aq) + H (d). 1 mol 1 mol Reikia rasti V(H ). Sprendimas 1) Pirmiausia naudojantis reakcijos lygtyje nurodytu medžiagų kiekio santykiu pagal formulę n = m apskaičiuojamas ieškomas medžiagos (dujų) kiekis (moliais): M M(Mg) = 4 g/mol; n(mg) = m M =,4 g = 0,1 mol. 4 g/mol Reakcijos lygtis rodo: reaguojant 1 mol Mg, išsiskiria 1 mol H ; reaguojant 0,1 mol Mg, išsiskiria 0,1 mol H. ) Dujų tūris apskaičiuojamas pagal formulę V = n V m : V(H ) = 0,1 mol,4 l/mol =,4 l. Atsakymas. V(H ) =,4 l. Apibendrinkite: Dujų tūris (n. s.),4 l/mol,4 l/mol 1 mol 1 mol,4 l/mol Molinė masė (g/mol) 1 mol 1 mol Molinė masė (g/mol) Molis 1 mol 6, dalelių 6, dalelių 1 mol

23 1 skyrius Dujos 3 Pasitikrinkite žinias 1. Kodėl tokiame pat chloro Cl, metano CH 4 ir neono Ne dujų tūryje tokiomis pat sąlygomis yra vienodas skaičius dalelių?. Duotos dujos: vandenilio H, azoto N ir metano CH 4. Apskaičiuokite kiekvienų dujų: a) santykinę molekulinę masę; b) 4 mol masę; c) molekulių skaičių 4 mol; d) 0,1 mol, 1 mol ir 10 mol tūrį (n. s.); e) 5,6 l masę. 3. Apskaičiuokite, kokį tūrį (n. s.) užims šios halogenų dujos: a) 3,9 g fluoro F dujų; b) 1,5 kg chloro Cl dujų. 4. Kurios dujos (n. s.) užima didesnį tūrį: mol chloro Cl ar 1,5 mol vandenilio chlorido HCl? 5. Kiek molekulių (n. s.) yra nurodytame kiekvienos medžiagos tūryje: a) 9,6 l vandenilio H dujų; b), dm 3 azoto N dujų; c) 11 cm 3 deguonies O dujų? Atkreipkite dėmesį į fizikinių dydžių matavimo vienetus (l, dm 3, cm 3 ). 6. Apskaičiuokite, koks a) kiekis, b) tūris (n. s.), c) molekulių skaičius deguonies O išsiskirs, skaidant elektros srove 7 g vandens H O: H O(s) Elektrolizė H (d) + O (d). 7. Apskaičiuokite, koks a) tūris (n. s.), b) molekulių skaičius vandenilio H išsiskirs, sureagavus 5,4 g aliuminio su pakankamu kiekiu vandenilio chlorido rūgšties tirpalo: Al(k) + 6HCl(aq) AlCl 3 (aq) + 3H (d) Santykinis dujų tankis Dùjų, kaip ir bet kurių kitų medžiagų, tañkis apibrėžiamas kaip masės ir tūrio santykis. Normaliosiomis sąlygomis dujų tankį galima apskaičiuoti, dalijant dujų molinę masę iš molinio tūrio (,4 l/mol). Pavyzdžiui, deguonies O (d) tankis normaliosiomis sąlygomis apskaičiuojamas taip: ρ(dujų) = M 3,0 g/mol ; ρ(o V ) = = 1,43 g/l. m,4 l/mol Taigi 1 l deguonies (O ) dujų (n. s.) masė yra 1,43 g. Dujų tankis yra daug mažesnis už skysčių ir kietųjų medžiagų tankį, todėl dažniausiai reiškiamas gramais litrui. Pavyzdžiui: ρ(fe) = 7,7 g/cm 3 ; ρ(h O) = 1 g/cm 3 (+4 C); ρ(o ) = 0,00143 g/cm 3 = 1,43 g/l. Žinant tankį, galima apskaičiuoti deguonies dujų molinę masę pagal formulę M = V m ρ(dujų): M(O ) =,4 l/mol 1,43 g/l = 3 g/mol.

24 4 I dalis Nemetalai Tai įdomu Dar palyginti neseniai oras, jo sudėtis daugeliui buvo mįslė. Imperatorius Tiberijus ypač prasikaltusius vergus, nuteistus mirties bausme, įsakydavo mesti į romėnams gerai žinomą Šunų olą Vezuvijaus papėdėje. Po keliolikos valandų pasmerktųjų palaikai gulėdavo prie monarcho kojų. Dabar toks pragaištingas olos poveikis būtų nesunkiai paaiškinamas. Didžiausią vaidmenį atlikdavo anglies dioksidas (CO ), kuris yra sunkesnis už orą. Šis vulkaninės kilmės produktas prasiskverbdavo į olą pro uolienų plyšius ir rinkdavosi pažemėje, maždaug iki 70 cm aukščio. Taigi įmesti į olą vergai uždusdavo nuo CO pertekliaus. Šių dujų dažnai susikaupia giliuose rūsiuose, šuliniuose, kasyklų šachtose. Mažas anglies dioksido kiekis žmonėms ir gyvūnams nepavojingas, bet didelis mirtinas. Dujų tankis labai priklauso nuo slėgio ir temperatūros: didinant slėgį, jų tankis didėja, o keliant temperatūrą mažėja. Paaiškinkite kodėl. Santyk nis dùjų tañkis yra dydis, kuris rodo, kiek kartų vienos dujos sunkesnės už kitas. Jis žymimas raide D. Vienų dujų santykinis tankis kitų dujų atžvilgiu sužinomas apskaičiuojant tų dujų molinės masės santykį. Pavyzdžiui, galima apskaičiuoti kokių nors dujų santykinį tankį vandenilio, deguonies, oro ar kitų dujų atžvilgiu. Naudojamos formulės: D H = M(X) M(H ) ; D O = M(X) M(O ) ; D oro = M(X) M(oro). Santykinis dujų tankis yra tiesiogiai proporcingas jų molinės masės santykiui. Dažniausiai dujos lyginamos su oru, ar jos už jį sunkesnės, ar lengvesnės. Kiekvienų dujų molinė masė palyginama su oro vidutine moline mase; apytikriai M oro = 9 g/mol. Žinant santykinį dujų tankį oro atžvilgiu, galima numatyti, kurių dujų pripildyti balionai bus lengvesni už orą ir kokį krovinį galės pakelti. Išnagrinėkite lentelę ir padarykite išvadą, kurios dujos yra lengvesnės už orą. Kodėl balionai, pripildyti skirtingų dujų, pvz., vandenilio H, metano CH 4, deguonies O, anglies(iv) oksido CO, helio He, vieni ore kyla aukštyn, o kiti leidžiasi žemyn? Kiek kartų anglies dioksidas yra sunkesnis už orą, deguonį? Dujų molinė masė Formulė D oro = M(H ) = g/mol D oro = M(He) = 4 g/mol D oro = M(CH 4 ) = 16 g/mol M(O ) = 3 g/mol M(CO ) = 44 g/mol D oro = D oro = D oro = g/mol 9 g/mol M(X) M(oro) = 0,07 4 g/mol = 0,14 9 g/mol 16 g/mol = 0,55 9 g/mol 3 g/mol = 1,10 9 g/mol 44 g/mol = 1,51 9 g/mol Išvada: jeigu santykinis dujų tankis oro atžvilgiu D < 1, dujos už orą yra lengvesnės, o jeigu D > 1 sunkesnės. Dujų pripūstas balionas kils tik tada, kai dujų tankis bus mažesnis nei oro. Jeigu santykinis dujų tankis oro atžvilgiu mažesnis už 1, tai dujos yra lengvesnės už orą.

25 1 skyrius Dujos 5 Kuo dujos lengvesnės už orą (kuo mažesnė dujų molinė masė), tuo didesnė jų keliamoji galia. Pati mažiausia molinė masė yra vandenilio dujų, bet vandenilis yra degus, jo ir oro mišinys sprogsta nuo menkiausios kibirkštėlės. Po dirižablio Hindenburgas sprogimo 1937 m. kelionės per Atlánto vandenýną vandenilio pripildytais orlaiviais nutrūko. Vandenilio dujomis vis dar pildomi meteorologiniai zondai. Skraidomiesiems balionams pripildyti ypač tinka helis. Jo molinė masė už vandenilio masę tik dvigubai didesnė ir jis nedega. Balionus galima pripildyti karšto oro, nes kaitinamos orą sudarančios dujos plečiasi, mažėja jų tankis ir jos tampa lengvesnės. Kylant aukštyn oro tankis greitai mažėja, todėl karšto oro ar kitų dujų pripildyti balionai gali pakilti tik į tam tikrą aukštį. Atsižvelgdami į dujų santykinį tankį, temperatūrą ir molinę masę, paaiškinkite: a) kodėl balionas, pripildytas helio ar karšto oro, kyla aukštyn; b) kodėl aerozolinių balionėlių negalima mesti į krosnį; c) kurių iš nurodytų lentelėje (žr. p. 4) dujų keliamoji galia yra didžiausia m. gegužės 6 d. leisdamasis Leikherste (JAV) užsidegė ir nukrito per Atlánto vandenýną iš Vokiet jos atskriejęs vokiečių dirižablis Hindenburgas (LZ-19). Žuvo 36 žmonės. Karšto oro pripildytas balionas Helio pripildytas balionas kelia 0,0 g svarelį. Pasitikrinkite žinias 1. Apskaičiuokite šių dujų santykinį tankį D: a) azoto N oro atžvilgiu; b) anglies dioksido CO vandenilio atžvilgiu; c) metano CH 4 deguonies atžvilgiu; d) deguonies O metano CH 4 atžvilgiu.. Apskaičiuokite: a) molekulių skaičių 60,0 g NO ; b),0 l (n. s.) metano dujų CH 4 masę gramais; Įsiminkite sąvokas Dùjų tañkis Santyk nis dùjų tañkis

26 6 I dalis Nemetalai c) kokį tūrį (n. s.) užims 3,4 10 chloro Cl molekulių; d) dujų molinę masę, kai tų dujų santykinis tankis vandenilio atžvilgiu D H = Trys balionai (n. s.) pripildyti skirtingų dujų; kiekviename iš jų yra vienodas molekulių skaičius. Ar visų balionų masė ir tūris vienodas? Atsakymą paaiškinkite. 4. Apskaičiuokite, kiek molių sudaro: a) 5,0 l (n. s.) vandenilio; b) 7 g aliuminio; c) 170 g vandenilio peroksido H O. 5. Sieros(IV) oksidas SO naudojamas šiltnamių ir vaisių sandėliams išrūkyti. Apskaičiuokite sieros(iv) oksido santykinį tankį oro atžvilgiu ir paaiškinkite, kur šios dujos rinksis palei grindis ar arčiau lubų. 6. Apskaičiuokite ozono O 3 santykinį tankį deguonies O ir oro atžvilgiu Dujų tirpumas ir surinkimas Aštuntoje klasėje nagrinėjote kietųjų medžiagų tirpumą vandenyje ir sužinojote, kad, kylant temperatūrai, daugumos kietųjų medžiagų tirpumas didėja, ir priešingai dujinių medžiagų mažėja. Palyginkite lentelėje pateiktų įvairių dujų tirpumą vandenyje. Dujos Dujų tirpumas, g/100 g vandens skirtingos temperatūros sąlygomis 0 C 0 C 40 C 60 C Deguonis O Anglies(IV) oksidas CO Sieros(IV) oksidas SO Vandenilio chloridas HCl Amoniakas NH 3 Vandenilio sulfidas H S 0,0069 0,335 9,6,3,7 0,71 0,0043 0,167 10,6 7,1 5, 0,39 0,0031 0,097 5,54 63,3 3, 0,5 0,003 0,05 3,5 56,1 3, 0,15 Matote, kad, esant kambario temperatūrai (0 C), vandenilio chloridas tirpsta vandenyje 16 tūkst. kartų geriau už deguonies dujas. Tuo galite įsitikinti, stebėdami bandymą fontaną. Fontanas kolboje tirpstant HCl(d) Blogai tirpstančios dujos (O, H, N, CO ) Vidutiniškai tirpstančios dujos (Cl, SO ) Gerai tirpstančios dujos (NH 3, HCl)

27 1 skyrius Dujos 7 Kodėl viename mėgintuvėlyje vanduo pakilo smarkiai, o kitame tik šiek tiek? Azoto ir deguonies dujos tirpdamos nereaguoja su vandeniu, o anglies(iv) oksido CO, sieros(iv) oksido SO ir vandenilio chlorido HCl dujos reaguoja. Paaiškinkite, kodėl dujų tirpumas didinant temperatūrą mažėja. Kodėl, šildant vandenį, išsiskiria ištirpusio azoto ir deguonies dujų burbuliukai? Norint pripildyti indus kokių nors dujų, reikia žinoti jų santykinį tankį oro atžvilgiu ir tų dujų tirpumą vandenyje. Aštuntoje klasėje susipažinote su cheminėmis medžiagomis deguonimi ir vandeniliu. Šias dujas nagrinėjote ir devintoje klasėje. Prisiminkite, kaip gaunamos ir surenkamos vandenilio ir deguonies dujos. Jos renkamos, kaip parodyta bandyme: a) išstumiant orą arba b) išstumiant vandenį. Bandymai. Laboratorijoje vandenilis gaunamas reaguojant kai kuriems metalams su rūgščių tirpalais. Paprastai imamas cinkas ir druskos rūgštis. Deguonis gaunamas skaidant kai kuriuos deguonies junginius, pvz., kaitinant kalio permanganatą: KMnO 4 (k) t K MnO 4 (k) + MnO (k) + O (d). Kalio manganatas O H HCl Zn KMnO 4 Vandenilio gavimas Deguonies gavimas Parašykite vandenilio gavimo reakcijos lygtį. Sunkesnės už orą Apibendrinimas 1. Dujų surinkimas išstumiant orą. a) Sunkesnės už orą: CO, O, Cl, HCl, NO, SO ; b) lengvesnės už orą: H, CH 4, NH 3. Lengvesnės už orą

28 I dalis Nemetalai. Dujų surinkimas išstumiant vandenį. Svarbiausia sąlyga dujos turi būti blogai tirpstančios vandenyje: O, H, CO, CO, N, NO. Išstumiant vandenį, negalima surinkti dujų, tirpstančių vandenyje (HCl, NH 3, Cl, SO, NO ir kt.). 1 praktikos darbas. Dujų gavimas, surinkimas ir savybių tyrimas Užduotis Gavę konkrečią mokytojo užduotį, suplanuokite savo veiklą, pasirinkite tinkamas darbo priemones, pagaminkite nurodytas medžiagas ir padarykite išvadas. Patarimai, kaip atlikti praktikos darbą Praktikos darbus geriausia atlikti trimis etapais. Planavimas Planuodami bandymą, išsiaiškinkite, ką norite ištirti ar sužinoti. Suformuluokite klausimą Iškelkite hipotezę Įsitikinkite, kad jūsų darbo metodas yra saugus Pasirinkite tinkamus indus ir prietaisus Numatykite, kokius reiškinius stebėsite Kokiais matavimo prietaisais ir priemonėmis naudositės ir ką matuosite? Reiškinių stebėjimas ir fiksavimas Kaip numatote užfiksuoti gautus duomenis? Ar galite juos paaiškinti? Ar turite pakankamai duomenų išvadai suformuluoti? Ar tinkamai naudojotės prietaisais? Ar tinkamai matavote? Ar tikslūs bandymo rezultatai? Rezultatus palyginkite su kitos mokinių grupės rezultatais Ar reikia pakartoti bandymą? Bandymo apibendrinimas ir išvados Galite pateikti duomenis lentelėje Galite sudaryti grafiką arba diagramą Iš savo surinktų duomenų pasidarykite apibendrinamąsias išvadas. Pasitikrinkite žinias 1. Kurių dujų tirpumas esant kambario temperatūrai yra didesnis: deguonies ar anglies dioksido?. Anglies dioksidas yra naudojamas gaminant putojančius gėrimus. Gamyklose šios dujos tirpinamos panaudojant slėgį. Kodėl ne kitaip? 3. Kad dujų pripildytas balionas kiltų, jame esančių dujų tankis turi būti mažesnis už oro tankį. Koks paprasčiausias būdas sumažinti dujų tankį? 4. Kaip perpilti iš vieno indo į kitą: a) vandenilį; b) deguonį? 5. Remdamiesi lentelėse pateiktais duomenimis (žr. p. 4, 6), suplanuokite, kaip rinksite anglies(iv) oksidą, vandenilį ir deguonį. Pagrįskite savo pasirinkimą. 6. Apskaičiuokite, koks kiekis dujų (moliais) yra šiuose jų tūriuose: a),4 dm 3 CO dujų (n. s.); b) 44 cm 3 O dujų (n. s.); c) 5,6 dm 3 H dujų (n. s.).

29 skyrius Halogenai Šiame skyriuje sužinosite, kokia yra halogenų vieninių medžiagų sandara; kas lemia jų fizikines ir chemines savybes; kokių bendrų ir skirtingų savybių turi halogenai ir jų junginiai; kas lemia halogenų cheminį aktyvumą; halogenų sąveikos su vandeniliu dėsningumus; kaip halogenai paplitę gamtoje; kokie yra pagrindiniai chloro junginiai, jų savybės ir naudojimas; kokie yra svarbiausi chloro ir jo junginių gavimo būdai; kokia chloro reikšmė chemijos pramonei; halogenai draugai ar priešai, koks jų poveikis aplinkai. Išmoksite pritaikyti jau žinomus dėsningumus chloro junginių savybėms apibūdinti; lyginti halogenų atomų sandarą, fizikines bei chemines savybes; aiškindami halogenų savybes, nagrinėti oksidacijos ir redukcijos procesus; vertinti halogenų junginių reikšmę kasdieniame gyvenime ir jų įtaką žmogui bei gamtai; tirti chemines medžiagas, atpažinti halogenidų anijonus, rašyti vykstančių reakcijų bendrąsias ir jonines lygtis; spręsti chemijos uždavinius, remdamiesi dujų molinių tūrių santykiu, santykiniu dujų tankiu. Prisiminsite elementų charakteristiką pagal padėtį periodinėje cheminių elementų lentelėje; atomų sandarą; cheminius ryšius; oksidacijos laipsnį; oksidacijos ir redukcijos reakcijas; kokios medžiagos yra rūgštys ir kokios savybės joms būdingos..1. Bendroji halogenų charakteristika Halogènai (gr. hals druska, genos giminė; pažodžiui sudarantis druskas ) elementai, esantys periodinės cheminių elementų lentelės VIIA grupėje. Palyginkime šios grupės nemetalų: fluoro, chloro, bromo ir jodo, fizikines savybes.

30 30 I dalis Nemetalai Halogenų grupės nemetalų fizikinių savybių palyginimas Vieninė medžiaga F Cl Br I Medžiagos agregatinė būsena (kai t C) ir spalva Gelsvos dujos Geltonai žalsvos dujos Raudonai rudas skystis Juodai violetinė kietoji medžiaga Lydymosi temperatūra, C , 114 Virimo temperatūra, C , 4 Chloras Bromas Jodas Prisiminkite Kietosios būsenos medžiagos virsmas garais aplenkiant skystąją būseną vadinamas sublimãcija. Kietas tamsiai violetinis kristalinis jodas, net vos vos šildomas, virsta violetiniais garais. Todėl ir pavadintas jodu (gr. ioeidēs violetinis). Kurie halogenai normaliosiomis sąlygomis yra dujinės medžiagos? Apibūdinkite jų spalvą. Kuris halogenas normaliosiomis sąlygomis yra skystis? Kuris halogenas normaliosiomis sąlygomis yra kietoji medžiaga? Kokia jo spalva? Kurio halogeno lydymosi ir virimo temperatūra žemiausia? Kodėl? Kurio halogeno lydymosi ir virimo temperatūra aukščiausia? Kodėl? Cheminis halogenų aktyvumas Elementas halogenas Atominis skaičius Elektronų išsidėstymas sluoksniais Elektrinis neigiamumas Atomo spindulys, nm Aktyvumas Fluoras Chloras Bromas Jodas , 7,, 7,,, 7,,,, 7 4,0 3,0,, Chemiškai aktyviausias Chemiškai mažiausiai aktyvus Prisiminkite Halogenų atomai kovalentiniame ryšyje sudaro bendrą elektronų porą. Kokius dėsningumus pastebite, eidami halogenų grupėje stulpeliu žemyn (atkreipkite dėmesį į halogenų spalvą, būseną, lydymosi ir virimo temperatūrą)? Kuris halogenas yra stipriausias oksidatorius? Didėjant branduolio krūviui (atominiam skaičiui) ir mažėjant elektriniam neigiamumui, halogenų cheminis aktyvumas grupėje silpnėja, nes ilgėja atomo spindulys, daugėja elektronų sluoksnių, todėl atomas silpniau prisijungia elektronus.

31 skyrius Halogenai 31 Halogenai stiprūs oksidatoriai. Jų sugebėjimas oksiduoti didėja, trumpėjant atomo spinduliui. Ilgėjant atomo spinduliui, kinta ir spalvos intensyvumas (nuo žalsvai geltonos iki tamsiai violetinės). Pasitikrinkite žinias 1. Fluoras yra pirmasis halogenų grupės elementas. a) Koks yra šios grupės numeris? b) Išvardykite kitų halogenų pavadinimus. c) Remdamiesi halogenų atomų sandara, paaiškinkite, kodėl halogenai yra toje pačioje periodinės cheminių elementų lentelės grupėje. d) Remdamiesi elektronų išsidėstymu, paaiškinkite, kodėl fluoras yra aktyviausias elementas VIIA grupėje.. Parašykite halogenų fluoro ir chloro molekulines, taškines ir struktūrines formules. 3. Pasakykite, kaip kinta halogenų fizikinės savybės, didėjant atominiam skaičiui. 4. Palyginkite halogenų fizikines savybes ir atomų sandarą. Koks tarp jų ryšys? 5. Kodėl halogenų molekulės yra dviatomės? Koks cheminis ryšys yra molekulėse?.. Halogenai gamtoje Chlòras yra labai aktyvus elementas, todėl jo nebūna gamtoje laisvo. Pagrindiniai chloro mineralai: halitas NaCl, silvinitas KCl, karnalitas KCl MgCl 6H O. Įsidėmėkite Laisvi halogenai yra nuodingi. Jų negalima uostyti. Su jais reikia elgtis labai atsargiai. Tai įdomu Mokslininkai yra nustatę, kad gamtoje natūraliai susidaro daugiau kaip 400 įvairių chloro junginių. Pavyzdžiui, Ekvadòro medvarlės ar Vidùržemio j ros medūzos savo apsaugai gamina nuodingus organinius chloro junginius. Grybuose ir augaluose, augančiuose ant pūvančių medžių, susidaro apie 300 įvairių chloro junginių. Halitas Silvinitas Tik 16 elementų sudaro 99,5 % Žemės plutos; chloras užima 11 vietą. Tik 15 elementų sudaro 99,5 % žmogaus kūno masės; chloras yra dešimtas pagal kiekį. Flúoras pavadintas pagal žymiausią mineralą, iš kurio šis elementas išgaunamas, fluoritą. Lydomas šis mineralas skystėja (lot. fluor srovė). Mineralas fluoritas, kurio sudėtyje svarbiausias junginys yra XX a. pabaigoje atrastas kalcio fluoridas CaF, pasižymi trapumu. Išskirtinė savybė fluorescencija ultravioletiniuose spinduliuose. Fluoro yra mūsų dantų emalyje. Šis elementas į žmogaus organizmą patenka su maistu ir geriamuoju vandeniu.

32 3 I dalis Nemetalai Mineralai fluoritai. Fluoritas gali būti vienspalvis arba įvairių spalvų tai priklauso nuo kristalų formos. Fluoritas laikomas spalvingiausiu mineralu pasaulyje. Vertingiausia ir gražiausia sodri purpurinė jo spalva. Jòdas paplitęs jodatų pavidalu. Natrio jodato (NaIO 3 ), kaip priemaišos, būna Čilės salietroje (NaNO 3 ). Jodas daugiausia gaunamas iš naftingųjų rajonų gręžinių vandens. Kai kurie jūros augalai, pvz., dumbliai, kaupia jodido I jonus (iš šių jūros augalų gaunami nedideli kiekiai jodo I ). Daugiausia jo yra jūros žuvyse, ypač menkių kepenyse, jūros kopūstuose. Bròmo gamtoje randama tik junginiuose. Svarbiausi gamtiniai jo šaltiniai yra vandenynai, jūros, sūrieji ežerai. Bromas gaunamas iš jūros vandens. Manoma, kad elemento pavadinimą lėmė nemalonus jo kvapas (gr. bromos smarvė, bjaurus kvapas). Jūros dumbliai Visų halogenų jonų yra jūros vandenyje. Lietuvojè halogenų junginių yra sūriuose požeminiuose vandenyse ir Báltijos j roje. Vakar Lietuvojè rasta akmens druskos (NaCl) klodų. Pasitikrinkite žinias 1. Kodėl halogenų gamtoje randama tik junginiuose?. Kokios medžiagos vadinamos mineralais? 3. Kokios medžiagos vadinamos druskomis? 4. Duotos tokios druskų formulės: KCl, CaF, NaCl, NaNO 3, NaIO 3, KCl MgCl 6H O. a) Kurios iš šių druskų yra halogenų mineralai? b) Pavadinkite kiekvieną mineralą ir parašykite jo formulę. c) Prisiminkite, kokios medžiagos vadinamos kristalohidratais; kuri formulė yra kristalohidrato? 5. Kokių chloro junginių dažniausiai randama gamtoje? 6. Kur Lietuvojè rasta akmens druskos klodų? 7. Parašykite valgomosios druskos formulę. Kokių jonų atsiranda druskai ištirpus vandenyje?.3. Halogenų cheminės savybės Halogenų sąveika su metalais Halogenai aktyviai reaguoja su metalais. Metalų junginiai su halogenais vadinami tų metalų halogen dais: chloridais, bromidais, jodidais, fluoridais. Halogenų oksidacijos laipsnis junginiuose su metalais yra 1.

= γ. v = 2Fe(k) O(g) k[h. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros. t2 t

= γ. v = 2Fe(k) O(g) k[h. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros. t2 t Cheminė kineika ir pusiausyra Nagrinėja cheminių reakcijų greiį ir mechanizmą. Cheminių reakcijų meu kina reaguojančių iagų koncenracijos: c ų koncenracija, mol/l laikas, s c = Reakcijos greičio io ()

Διαβάστε περισσότερα

1 iš 8 RIBOTO NAUDOJIMO M. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis

1 iš 8 RIBOTO NAUDOJIMO M. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis iš 8 RIBT NAUDJIM PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 00 m. birželio 0 d. įsakymu 6.-S- 00 M. EMIJS VALSTYBINI BRANDS EGZAMIN UŽDUTIES VERTINIM INSTRUKIJA Pagrindinė sesija I dalis Kiekvienas

Διαβάστε περισσότερα

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) Monotonin s funkcijos Tegul turime funkciją f : A R, A R. Apibr žimas. Funkcija y = f ( x) vadinama monotoniškai did jančia (maž jančia) aib je X A, jei x1< x2 iš X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) ( f

Διαβάστε περισσότερα

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose lktroų ir skylučių statistika puslaidiikiuos Laisvų laidumo lktroų gracija, t.y. lktroų prėjimas į laidumo juostą, gali vykti kaip iš dooriių lygmų, taip ir iš valtiės juostos. Gracijos procsas visuomt

Διαβάστε περισσότερα

Riebalų rūgščių biosintezė

Riebalų rūgščių biosintezė Riebalų rūgščių biosintezė Riebalų rūgščių (RR) biosintezė Kepenys, pieno liaukos, riebalinis audinys pagrindiniai organai, kuriuose vyksta RR sintezė RR grandinė ilginama jungiant 2C atomus turinčius

Διαβάστε περισσότερα

Matematika 1 3 dalis

Matematika 1 3 dalis Matematika 1 3 dalis Vektorių algebros elementai. Vektorių veiksmai. Vektorių skaliarinės, vektorinės ir mišriosios sandaugos ir jų savybės. Vektoriai Vektoriumi vadinama kryptinė atkarpa. Jei taškas A

Διαβάστε περισσότερα

Termochemija. Darbas ir šiluma.

Termochemija. Darbas ir šiluma. Termochemija. Darbas ir šiluma. Energija gyvojoje gamtoje. saulės šviesa CO 2 H 2 O O 2 gliukozė C 6 H 12 O 6 saulės šviesa Pavyzdys: Fotosintezė chloroplastas saulės 6CO 2 + 6H 2 O + šviesa C 6 H 12 O

Διαβάστε περισσότερα

Vandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams

Vandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams Suvestinė Vandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams Danfoss centralizuoto šildymo padalinys parengė šias rekomendacijas, vadovaujantis p. Marie Louise Petersen, Danfoss

Διαβάστε περισσότερα

ΓΗ ΚΑΙ ΣΥΜΠΑΝ. Εικόνα 1. Φωτογραφία του γαλαξία μας (από αρχείο της NASA)

ΓΗ ΚΑΙ ΣΥΜΠΑΝ. Εικόνα 1. Φωτογραφία του γαλαξία μας (από αρχείο της NASA) ΓΗ ΚΑΙ ΣΥΜΠΑΝ Φύση του σύμπαντος Η γη είναι μία μονάδα μέσα στο ηλιακό μας σύστημα, το οποίο αποτελείται από τον ήλιο, τους πλανήτες μαζί με τους δορυφόρους τους, τους κομήτες, τα αστεροειδή και τους μετεωρίτες.

Διαβάστε περισσότερα

Integriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009

Integriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009 1 Integriniai diodai Integrinių diodų pn sandūros sudaromos formuojant dvipolių integrinių grandynų tranzistorius. Dažniausiai integriniuose grandynuose kaip diodai naudojami tranzistoriniai dariniai.

Διαβάστε περισσότερα

ΠΕΡΙΟΔΙΚΟΣ ΠΙΝΑΚΑΣ ΣΤΟΙΧΕΙΩΝ

ΠΕΡΙΟΔΙΚΟΣ ΠΙΝΑΚΑΣ ΣΤΟΙΧΕΙΩΝ ΠΕΡΙΟΔΙΚΟΣ ΠΙΝΑΚΑΣ ΣΤΟΙΧΕΙΩΝ Περίοδοι περιοδικού πίνακα Ο περιοδικός πίνακας αποτελείται από 7 περιόδους. Ο αριθμός των στοιχείων που περιλαμβάνει κάθε περίοδος δεν είναι σταθερός, δηλ. η περιοδικότητα

Διαβάστε περισσότερα

Palmira Pečiuliauskienė. Fizika. Vadovėlis XI XII klasei. Elektra ir magnetizmas KAUNAS

Palmira Pečiuliauskienė. Fizika. Vadovėlis XI XII klasei. Elektra ir magnetizmas KAUNAS Palmira Pečiuliauskienė Fizika Vadovėlis XI XII klasei lektra ir magnetizmas KAUNAS UDK 53(075.3) Pe3 Turinys Leidinio vadovas RGIMANTAS BALTRUŠAITIS Recenzavo mokytoja ekspertė ALVIDA LOZDINĖ, mokytojas

Διαβάστε περισσότερα

Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka

Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka WMB 71032 PTM Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató utomatická pračka Používateľská príručka Dokumentu Nr 2820522945_LT / 06-07-12.(16:34) 1 Svarbūs

Διαβάστε περισσότερα

Matavimo vienetų perskaičiavimo lentelės

Matavimo vienetų perskaičiavimo lentelės Matavimo vienetų perskaičiavimo lentelės Matavimo vieneto pavadinimas Santrumpa Daugiklis Santrumpa ILGIO MATAVIMO VIENETAI Perskaičiuojamo matavimo Pavyzdžiui:centimetras x 0.3937 = colis centimetras

Διαβάστε περισσότερα

panagiotisathanasopoulos.gr

panagiotisathanasopoulos.gr . Παναγιώτης Αθανασόπουλος Χηµικός ιδάκτωρ Παν. Πατρών. Οξειδοαναγωγή Παναγιώτης Αθανασόπουλος Χημικός, Διδάκτωρ Πανεπιστημίου Πατρών 95 Χηµικός ιδάκτωρ Παν. Πατρών 96 Χηµικός ιδάκτωρ Παν. Πατρών. Τι ονοµάζεται

Διαβάστε περισσότερα

Το άτομο του Υδρογόνου

Το άτομο του Υδρογόνου Το άτομο του Υδρογόνου Δυναμικό Coulomb Εξίσωση Schrödinger h e (, r, ) (, r, ) E (, r, ) m ψ θφ r ψ θφ = ψ θφ Συνθήκες ψ(, r θφ, ) = πεπερασμένη ψ( r ) = 0 ψ(, r θφ, ) =ψ(, r θφ+, ) π Επιτρεπτές ενέργειες

Διαβάστε περισσότερα

, t.y. per 41 valandą ir 40 minučių. (3 taškai) v Braižome h = f(t) priklausomybės grafiką.

, t.y. per 41 valandą ir 40 minučių. (3 taškai) v Braižome h = f(t) priklausomybės grafiką. 5 m. Lietuvos 7-ojo fizikos čempionato UŽDUOČIŲ SPENDIMI 5 m. gruodžio 5 d. (Kiekvienas uždavinys vertinamas taškų, visa galimų taškų suma ). L 5 m ilgio ir s m pločio baseino dugno profilis pavaizduotas

Διαβάστε περισσότερα

Νόµοςπεριοδικότητας του Moseley:Η χηµική συµπεριφορά (οι ιδιότητες) των στοιχείων είναι περιοδική συνάρτηση του ατοµικού τους αριθµού.

Νόµοςπεριοδικότητας του Moseley:Η χηµική συµπεριφορά (οι ιδιότητες) των στοιχείων είναι περιοδική συνάρτηση του ατοµικού τους αριθµού. Νόµοςπεριοδικότητας του Moseley:Η χηµική συµπεριφορά (οι ιδιότητες) των στοιχείων είναι περιοδική συνάρτηση του ατοµικού τους αριθµού. Περιοδικός πίνακας: α. Είναι µια ταξινόµηση των στοιχείων κατά αύξοντα

Διαβάστε περισσότερα

ΗΛΙΑΣΚΟΣ ΦΡΟΝΤΙΣΤΗΡΙΑ. Γενικής Παιδείας Χημεία Α Λυκείου ΥΠΗΡΕΣΙΕΣ ΠΑΙΔΕΙΑΣ ΥΨΗΛΟΥ ΕΠΙΠΕΔΟΥ. Επιμέλεια: ΒΑΣΙΛΗΣ ΛΟΓΟΘΕΤΗΣ

ΗΛΙΑΣΚΟΣ ΦΡΟΝΤΙΣΤΗΡΙΑ. Γενικής Παιδείας Χημεία Α Λυκείου ΥΠΗΡΕΣΙΕΣ ΠΑΙΔΕΙΑΣ ΥΨΗΛΟΥ ΕΠΙΠΕΔΟΥ. Επιμέλεια: ΒΑΣΙΛΗΣ ΛΟΓΟΘΕΤΗΣ ΗΛΙΑΣΚΟΣ ΦΡΟΝΤΙΣΤΗΡΙΑ ΥΠΗΡΕΣΙΕΣ ΠΑΙΔΕΙΑΣ ΥΨΗΛΟΥ ΕΠΙΠΕΔΟΥ Γενικής Παιδείας Χημεία Α Λυκείου Επιμέλεια: ΒΑΣΙΛΗΣ ΛΟΓΟΘΕΤΗΣ e-mail: info@iliaskos.gr www.iliaskos.gr 1 57 1.. 1 kg = 1000 g 1 g = 0,001 kg 1

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 2014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 2014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ 014 m. birželio 5 d. matematikos valstybinį

Διαβάστε περισσότερα

ΟΜΟΣΠΟΝ ΙΑ ΕΚΠΑΙ ΕΥΤΙΚΩΝ ΦΡΟΝΤΙΣΤΩΝ ΕΛΛΑ ΟΣ (Ο.Ε.Φ.Ε.) ΕΠΑΝΑΛΗΠΤΙΚΑ ΘΕΜΑΤΑ ΕΠΑΝΑΛΗΠΤΙΚΑ ΘΕΜΑΤΑ 2014. ÄÉÁÍüÇÓÇ

ΟΜΟΣΠΟΝ ΙΑ ΕΚΠΑΙ ΕΥΤΙΚΩΝ ΦΡΟΝΤΙΣΤΩΝ ΕΛΛΑ ΟΣ (Ο.Ε.Φ.Ε.) ΕΠΑΝΑΛΗΠΤΙΚΑ ΘΕΜΑΤΑ ΕΠΑΝΑΛΗΠΤΙΚΑ ΘΕΜΑΤΑ 2014. ÄÉÁÍüÇÓÇ ΤΑΞΗ: ΜΑΘΗΜΑ: ΘΕΜΑ Α Α ΓΕΝΙΚΟΥ ΛΥΚΕΙΟΥ ΧΗΜΕΙΑ Ηµεροµηνία: Τετάρτη 23 Απριλίου 2014 ιάρκεια Εξέτασης: 2 ώρες ΕΚΦΩΝΗΣΕΙΣ Να γράψετε στο τετράδιο σας τον αριθµό κάθε µίας από τις ερωτήσεις A1 έως A4 και δίπλα

Διαβάστε περισσότερα

AKREDITAVIMO SRITIS. Bandymo/tyrimo arba tikrinamų parametrų (charakteristikų) pavadinimas Vilnius, Žolyno g. 36, Antakalnio g. 10

AKREDITAVIMO SRITIS. Bandymo/tyrimo arba tikrinamų parametrų (charakteristikų) pavadinimas Vilnius, Žolyno g. 36, Antakalnio g. 10 1 (23) puslapis NACIONALINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS LABORATORIJOS Žolyno g. 36, Antakalnio g. 10, Vilnius Aušros g. 44, Kaunas Bijūnų g. 6, Klaipėda Dubijos g. 40, Šiauliai AKREDITAVIMO SRITIS

Διαβάστε περισσότερα

Žinios ir supratimas. Apibrėţkite santykinę dielektrinę skvarbą.

Žinios ir supratimas. Apibrėţkite santykinę dielektrinę skvarbą. Žinios ir supratimas Nr. Mokiniai parodo žinias ir supratimą 1. Nurodydami ir apibrėţdami pagrindinius fizikos faktus, dėsnius, sąvokas, fizikinius dydţius, procesus Pavyzdžiai Kokiu reiškiniu paaiškinamas

Διαβάστε περισσότερα

ΝΟΜΟΣ ΤΗΣ ΠΕΡΙΟ ΙΚΟΤΗΤΑΣ : Οι ιδιότητες των χηµικών στοιχείων είναι περιοδική συνάρτηση του ατοµικού τους αριθµού.

ΝΟΜΟΣ ΤΗΣ ΠΕΡΙΟ ΙΚΟΤΗΤΑΣ : Οι ιδιότητες των χηµικών στοιχείων είναι περιοδική συνάρτηση του ατοµικού τους αριθµού. 1. Ο ΠΕΡΙΟ ΙΚΟΣ ΠΙΝΑΚΑΣ Οι άνθρωποι από την φύση τους θέλουν να πετυχαίνουν σπουδαία αποτελέσµατα καταναλώνοντας το λιγότερο δυνατό κόπο και χρόνο. Για το σκοπό αυτό προσπαθούν να οµαδοποιούν τα πράγµατα

Διαβάστε περισσότερα

ΧΗΜΕΙΑ Α ΛΥΚΕΙΟΥ ΚΕΦΑΛΑΙΟ 4

ΧΗΜΕΙΑ Α ΛΥΚΕΙΟΥ ΚΕΦΑΛΑΙΟ 4 ΚΕΦΑΛΑΙΟ 4 ΣΤΟΙΧΕΙΟΜΕΤΡΙΑ ΕΡΩΤΗΣΕΙΣ ΜΕ ΤΙΣ ΑΠΑΝΤΗΣΕΙΣ: 1. Τι είναι ατομικό και τί μοριακό βάρος; Ατομικό βάρος είναι ο αριθμός που δείχνει πόσες φορές είναι μεγαλύτερη η μάζα του ατόμου από το 1/12 της

Διαβάστε περισσότερα

Ι ΙΟΤΗΤΕΣ ΤΩΝ ΑΤΟΜΩΝ. Παππάς Χρήστος Επίκουρος Καθηγητής

Ι ΙΟΤΗΤΕΣ ΤΩΝ ΑΤΟΜΩΝ. Παππάς Χρήστος Επίκουρος Καθηγητής ΗΛΕΚΤΡΟΝΙΚΗ ΟΜΗ ΚΑΙ Ι ΙΟΤΗΤΕΣ ΤΩΝ ΑΤΟΜΩΝ Παππάς Χρήστος Επίκουρος Καθηγητής ΤΟ ΜΕΓΕΘΟΣ ΤΩΝ ΑΤΟΜΩΝ Ατομική ακτίνα (r) : ½ της απόστασης μεταξύ δύο ομοιοπυρηνικών ατόμων, ενωμένων με απλό ομοιοπολικό δεσμό.

Διαβάστε περισσότερα

Atliekų pavojingumas aplinkai Nr Pagrindiniai produktai

Atliekų pavojingumas aplinkai Nr Pagrindiniai produktai PRIEDAI Priedas 1.1 Priedas 1.2 Priedas 1.3 Biocidų produktai, kuriuose yra patvirtintų veikliųjų medžiagų (Šaltinis: Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenų bazė) Galiojančių Leidimas Tipas ir Atliekų

Διαβάστε περισσότερα

ΦΡΟΝΤΙΣΤΗΡΙΟ Μ.Ε. ΣΥΜΒΟΛΟ ΤΡΑΠΕΖΑ ΘΕΜΑΤΩΝ Α ΛΥΚΕΙΟΥ ΑΝΤΙ ΡΑΣΕΙΣ

ΦΡΟΝΤΙΣΤΗΡΙΟ Μ.Ε. ΣΥΜΒΟΛΟ ΤΡΑΠΕΖΑ ΘΕΜΑΤΩΝ Α ΛΥΚΕΙΟΥ ΑΝΤΙ ΡΑΣΕΙΣ ΤΡΑΠΕΖΑ ΘΕΜΑΤΩΝ Α ΛΥΚΕΙΟΥ ΑΝΤΙ ΡΑΣΕΙΣ Όλες οι αντιδράσεις που ζητούνται στη τράπεζα θεµάτων πραγµατοποιούνται. Στην πλειοψηφία των περιπτώσεων απαιτείται αιτιολόγηση της πραγµατοποίησης των αντιδράσεων.

Διαβάστε περισσότερα

JONAS DUMČIUS TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA

JONAS DUMČIUS TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA JONAS DUMČIUS (1905 1986) TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA 1975 metais rotaprintu spausdintą vadovėlį surinko klasikinės filologijos III kurso studentai Lina Girdvainytė Aistė Šuliokaitė Kristina

Διαβάστε περισσότερα

Projektas. Europos Socialinis Fondas

Projektas. Europos Socialinis Fondas EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! Projektas BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0157 Naujausių gamtos mokslo žinių sklaidos mokytojams tinklas http://gamta.vdu.lt Projektą finansuoja

Διαβάστε περισσότερα

Matematinės analizės konspektai

Matematinės analizės konspektai Matematinės analizės konspektai (be įrodymų) Marius Gedminas pagal V. Mackevičiaus paskaitas 998 m. rudens semestras (I kursas) Realieji skaičiai Apibrėžimas. Uždarųjų intervalų seka [a n, b n ], n =,

Διαβάστε περισσότερα

Vitalijus Rudzinskas, Olegas Černašėjus. Aviacinės medžiagos

Vitalijus Rudzinskas, Olegas Černašėjus. Aviacinės medžiagos Vitalijus Rudzinskas, Olegas Černašėjus Aviacinės medžiagos Vilnius Technika 2012 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Vitalijus Rudzinskas, Olegas Černašėjus Aviacinės medžiagos Mokomoji knyga Vilnius

Διαβάστε περισσότερα

Μάθημα 12ο. O Περιοδικός Πίνακας Και το περιεχόμενό του

Μάθημα 12ο. O Περιοδικός Πίνακας Και το περιεχόμενό του Μάθημα 12ο O Περιοδικός Πίνακας Και το περιεχόμενό του Γενική και Ανόργανη Χημεία 201-17 2 Η χημεία ΠΠΠ (= προ περιοδικού πίνακα) μαύρο χάλι από αταξία της πληροφορίας!!! Καμμία οργάνωση των στοιχείων.

Διαβάστε περισσότερα

Gyvųjų organizmų architektūra: baltymai

Gyvųjų organizmų architektūra: baltymai Gyvųjų organizmų architektūra: baltymai Dr. Zita Naučienė Baltymai yra gausiausia biologinių makromolekulių klasė randama visose ląstelėse. Baltymų įvairovė yra labai didelė, nei viena makromolekulių klasė

Διαβάστε περισσότερα

ΕΞΕΤΑΣΕΙΣ ΣΤΗ ΓΕΝΙΚΗ ΧΗΜΕΙΑ

ΕΞΕΤΑΣΕΙΣ ΣΤΗ ΓΕΝΙΚΗ ΧΗΜΕΙΑ ΕΞΕΤΑΣΕΙΣ ΣΤΗ ΓΕΝΙΚΗ ΧΗΜΕΙΑ (Επιλέγετε δέκα από τα δεκατρία θέματα) ΘΕΜΑΤΑ 1. Ποιες από τις παρακάτω προτάσεις είναι σωστές και ποιες λάθος; Γιατί; (α) Από τα στοιχεία Mg, Al, Cl, Xe, C και Ρ, τον μεγαλύτερο

Διαβάστε περισσότερα

MOKINIO GIMIMO DATA GIMNAZIJOS TREČIOS KLASĖS MATEMATIKOS IR GAMTOS DALYKŲ EGZAMINAS 2005 BALANDIS

MOKINIO GIMIMO DATA GIMNAZIJOS TREČIOS KLASĖS MATEMATIKOS IR GAMTOS DALYKŲ EGZAMINAS 2005 BALANDIS MOKINIO KODAS ĮRAŠO MOKINYS MOKINIO GIMIMO DATA metai mėnuo diena PAPILDO PRIEŽIŪROS TARNYBA vieta lipdukui su kodu disleksija Instrukcija moksleiviui GIMNAZIJOS TREČIOS KLASĖS MATEMATIKOS IR GAMTOS DALYKŲ

Διαβάστε περισσότερα

ΜΑΞΙΜΟΣ ΚΟΤΕΛΙΔΑΣ. β) Να βρεθεί σε ποια οµάδα και σε ποια περίοδο του Περιοδικού Πίνακα ανήκουν.

ΜΑΞΙΜΟΣ ΚΟΤΕΛΙΔΑΣ. β) Να βρεθεί σε ποια οµάδα και σε ποια περίοδο του Περιοδικού Πίνακα ανήκουν. ΜΑΘΗΜΑ: ΧΗΜΕΙΑ ΘΕΜΑΤΑ: 03490 ΗΜΕΡΟΜΗΝΙΑ: 27/5/2014 ΟΙ ΚΑΘΗΓΗΤΕΣ: ΜΑΞΙΜΟΣ ΚΟΤΕΛΙΔΑΣ ΕΚΦΩΝΗΣΕΙΣ Θέμα 2ο Α) Για τα στοιχεία: 12 Μg και 8 Ο α) Να κατανεµηθούν τα ηλεκτρόνιά τους σε στιβάδες. (µονάδες 2) β)

Διαβάστε περισσότερα

ΛΥΜΕΝΕΣ ΑΣΚΗΣΕΙΣ ΑΣΚΗΣΗ

ΛΥΜΕΝΕΣ ΑΣΚΗΣΕΙΣ ΑΣΚΗΣΗ ΛΥΜΕΝΕΣ ΑΣΚΗΣΕΙΣ ΑΣΚΗΣΗ 1 η : A) 9,8g H 3 PO 4 αντιδρούν με την κατάλληλη ποσότητα NaCl σύμφωνα με την χημική εξίσωση: H 3 PO 4 + 3NaCl Na 3 PO 4 + 3HCl. Να υπολογίσετε πόσα λίτρα αέριου HCl παράγονται,

Διαβάστε περισσότερα

ΠΕΡΙΟΔΙΚΟ ΣΥΣΤΗΜΑ ΤΩΝ ΣΤΟΙΧΕΙΩΝ (1) Ηλία Σκαλτσά ΠΕ ο Γυμνάσιο Αγ. Παρασκευής

ΠΕΡΙΟΔΙΚΟ ΣΥΣΤΗΜΑ ΤΩΝ ΣΤΟΙΧΕΙΩΝ (1) Ηλία Σκαλτσά ΠΕ ο Γυμνάσιο Αγ. Παρασκευής ΠΕΡΙΟΔΙΚΟ ΣΥΣΤΗΜΑ ΤΩΝ ΣΤΟΙΧΕΙΩΝ (1) Ηλία Σκαλτσά ΠΕ04.01 5 ο Γυμνάσιο Αγ. Παρασκευής Όπως συμβαίνει στη φύση έτσι και ο άνθρωπος θέλει να πετυχαίνει σπουδαία αποτελέσματα καταναλώνοντας το λιγότερο δυνατό

Διαβάστε περισσότερα

Disbopox 442 GaragenSiegel

Disbopox 442 GaragenSiegel Sustiprinta anglies (karbono) pluoštu, vandeninė, 2-jų komponentų epoksidinės dervos danga garažų, sandėlių, rūsių grindims. Produkto aprašymas Paskirtis Savybės Mineralinės grindų ir kietojo asfalto išlyginamosios

Διαβάστε περισσότερα

Χθμικόσ Δεςμόσ (Ομοιοπολικόσ-Ιοντικόσ Δεςμόσ) Οριςμοί, αναπαράςταςη κατά Lewis, ηλεκτραρνητικότητα, εξαιρζςεισ του κανόνα τησ οκτάδασ, ενζργεια δεςμοφ

Χθμικόσ Δεςμόσ (Ομοιοπολικόσ-Ιοντικόσ Δεςμόσ) Οριςμοί, αναπαράςταςη κατά Lewis, ηλεκτραρνητικότητα, εξαιρζςεισ του κανόνα τησ οκτάδασ, ενζργεια δεςμοφ Χθμικόσ Δεςμόσ (Ομοιοπολικόσ-Ιοντικόσ Δεςμόσ) Οριςμοί, αναπαράςταςη κατά Lewis, ηλεκτραρνητικότητα, εξαιρζςεισ του κανόνα τησ οκτάδασ, ενζργεια δεςμοφ Τβριδιςμόσ Υβριδικά τροχιακά και γεωμετρίεσ Γηαίξεζε

Διαβάστε περισσότερα

ΠΑΓΚΥΠΡΙΑ ΕΝΩΣΗ ΕΠΙΣΤΗΜΟΝΩΝ ΧΗΜΙΚΩΝ ΠΑΓΚΥΠΡΙΑ ΟΛΥΜΠΙΑΔΑ ΧΗΜΕΙΑΣ 2012 ΓΙΑ ΤΗ Β ΤΑΞΗ ΛΥΚΕΙΟΥ ΥΠΟ ΤΗΝ ΑΙΓΙΔΑ ΤΟΥ ΥΠΟΥΡΓΕΙΟΥ ΠΑΙΔΕΙΑΣ ΚΑΙ ΠΟΛΙΤΙΣΜΟΥ

ΠΑΓΚΥΠΡΙΑ ΕΝΩΣΗ ΕΠΙΣΤΗΜΟΝΩΝ ΧΗΜΙΚΩΝ ΠΑΓΚΥΠΡΙΑ ΟΛΥΜΠΙΑΔΑ ΧΗΜΕΙΑΣ 2012 ΓΙΑ ΤΗ Β ΤΑΞΗ ΛΥΚΕΙΟΥ ΥΠΟ ΤΗΝ ΑΙΓΙΔΑ ΤΟΥ ΥΠΟΥΡΓΕΙΟΥ ΠΑΙΔΕΙΑΣ ΚΑΙ ΠΟΛΙΤΙΣΜΟΥ ΠΑΓΚΥΠΡΙΑ ΕΝΩΣΗ ΕΠΙΣΤΗΜΟΝΩΝ ΧΗΜΙΚΩΝ ΠΑΓΚΥΠΡΙΑ ΟΛΥΜΠΙΑΔΑ ΧΗΜΕΙΑΣ 2012 ΓΙΑ ΤΗ Β ΤΑΞΗ ΛΥΚΕΙΟΥ KYΡIAKH 18 MAΡTIOY 2012 ΔΙΑΡΚΕΙΑ:ΤΡΕΙΣ (3) ΩΡΕΣ ΥΠΟ ΤΗΝ ΑΙΓΙΔΑ ΤΟΥ ΥΠΟΥΡΓΕΙΟΥ ΠΑΙΔΕΙΑΣ ΚΑΙ ΠΟΛΙΤΙΣΜΟΥ Να μελετήσετε

Διαβάστε περισσότερα

MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SVEIKOS MITYBOS SKATINIMAS

MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SVEIKOS MITYBOS SKATINIMAS SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SVEIKOS MITYBOS SKATINIMAS Metodinė-informacinė medžiaga, skirta visuomenės sveikatos priežiūros specialistams Vilnius, 2014 2 Parengė:

Διαβάστε περισσότερα

2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija

2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 04 m. birželio 6 d. Nr. (.)-V-69birželio 4 04 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA I dalis Kiekvieno I dalies klausimo

Διαβάστε περισσότερα

Naudojimo instrukcija ir gaminių katalogas. Wavin OPTIMA. Wavin vidaus kanalizacijos sistema. Tinkamiausi sprendimai. vidaus kanalizacijos projektams

Naudojimo instrukcija ir gaminių katalogas. Wavin OPTIMA. Wavin vidaus kanalizacijos sistema. Tinkamiausi sprendimai. vidaus kanalizacijos projektams Wavin Baltic 2008 vasaris Wavin OPTIMA Naudojimo instrukcija ir gaminių katalogas Wavin vidaus kanalizacijos sistema Tinkamiausi sprendimai vidaus kanalizacijos projektams Turinys Sistema, PVC vamzdžių

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA

LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA tema. APSKRITIMŲ GEOMETRIJA (00 0) Teorinę medžiagą parengė bei antrąją užduotį sudarė Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Edmundas Mazėtis. Apskritimas tai

Διαβάστε περισσότερα

ΑΡΙΘΜΟΣ ΟΞΕΙΔΩΣΗΣ - ΓΡΑΦΗ ΧΗΜΙΚΩΝ ΤΥΠΩΝ- ΟΝΟΜΑΤΟΛΟΓΙΑ

ΑΡΙΘΜΟΣ ΟΞΕΙΔΩΣΗΣ - ΓΡΑΦΗ ΧΗΜΙΚΩΝ ΤΥΠΩΝ- ΟΝΟΜΑΤΟΛΟΓΙΑ ΑΡΙΘΜΟΣ ΟΞΕΙΔΩΣΗΣ - ΓΡΑΦΗ ΧΗΜΙΚΩΝ ΤΥΠΩΝ- ΟΝΟΜΑΤΟΛΟΓΙΑ Τι είναι ο αριθμός οξείδωσης Αριθμό οξείδωσης ενός ιόντος σε μια ετεροπολική ένωση ονομάζουμε το πραγματικό φορτίο του ιόντος. Αριθμό οξείδωσης ενός

Διαβάστε περισσότερα

Αλληλεπίδραση ακτίνων-χ με την ύλη

Αλληλεπίδραση ακτίνων-χ με την ύλη Άσκηση 8 Αλληλεπίδραση ακτίνων-χ με την ύλη Δ. Φ. Αναγνωστόπουλος Τμήμα Μηχανικών Επιστήμης Υλικών Πανεπιστήμιο Ιωαννίνων Ιωάννινα 2013 Άσκηση 8 ii Αλληλεπίδραση ακτίνων-χ με την ύλη Πίνακας περιεχομένων

Διαβάστε περισσότερα

τροχιακά Η στιβάδα καθορίζεται από τον κύριο κβαντικό αριθµό (n) Η υποστιβάδα καθορίζεται από τους δύο πρώτους κβαντικούς αριθµούς (n, l)

τροχιακά Η στιβάδα καθορίζεται από τον κύριο κβαντικό αριθµό (n) Η υποστιβάδα καθορίζεται από τους δύο πρώτους κβαντικούς αριθµούς (n, l) ΑΤΟΜΙΚΑ ΤΡΟΧΙΑΚΑ Σχέση κβαντικών αριθµών µε στιβάδες υποστιβάδες - τροχιακά Η στιβάδα καθορίζεται από τον κύριο κβαντικό αριθµό (n) Η υποστιβάδα καθορίζεται από τους δύο πρώτους κβαντικούς αριθµούς (n,

Διαβάστε περισσότερα

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

EUROPOS CENTRINIS BANKAS 2005 12 13 C 316/25 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ 2005 m. gruodžio 1 d. dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo

Διαβάστε περισσότερα

γ) Βa(ΟΗ) 2 (aq) + ΗBr(aq)

γ) Βa(ΟΗ) 2 (aq) + ΗBr(aq) Θέμα 2 ο 2.1. Να συμπληρώσετε τις χημικές εξισώσεις (προϊόντα και συντελεστές) των παρακάτω αντιδράσεων που γίνονται όλες. α) CaI 2 (aq) + AgNO 3 (aq) β) Cl 2 (g) + H 2 S(aq) γ) Βa(ΟΗ) 2 (aq) + ΗBr(aq)

Διαβάστε περισσότερα

Κανόνες διαλυτότητας για ιοντικές ενώσεις

Κανόνες διαλυτότητας για ιοντικές ενώσεις Κανόνες διαλυτότητας για ιοντικές ενώσεις 1. Ενώσεις των στοιχείων της Ομάδας 1A και του ιόντος αμμωνίου (Ιόντα: Li +, Na +, K +, Rb +, Cs +, NH 4+ ) είναι ευδιάλυτες, χωρίς εξαίρεση: πχ. NaCl, K 2 S,

Διαβάστε περισσότερα

Pagrindiniai pasiekimai kokybin je molekulių elektronin s sandaros ir cheminių reakcijų teorijoje. V.Gineityt

Pagrindiniai pasiekimai kokybin je molekulių elektronin s sandaros ir cheminių reakcijų teorijoje. V.Gineityt Pagrindiniai pasiekimai kokybin je molekulių elektronin s sandaros ir cheminių reakcijų teorijoje V.Gineityt Gamtos moksluose teorijoms keliami du pagrindiniai uždaviniai: paaiškinti stebimų objektų savybes

Διαβάστε περισσότερα

Appendix B Table of Radionuclides Γ Container 1 Posting Level cm per (mci) mci

Appendix B Table of Radionuclides Γ Container 1 Posting Level cm per (mci) mci 3 H 12.35 Y β Low 80 1 - - Betas: 19 (100%) 11 C 20.38 M β+, EC Low 400 1 5.97 13.7 13 N 9.97 M β+ Low 1 5.97 13.7 Positrons: 960 (99.7%) Gaas: 511 (199.5%) Positrons: 1,199 (99.8%) Gaas: 511 (199.6%)

Διαβάστε περισσότερα

3. Υπολογίστε το μήκος κύματος de Broglie (σε μέτρα) ενός αντικειμένου μάζας 1,00kg που κινείται με ταχύτητα1 km/h.

3. Υπολογίστε το μήκος κύματος de Broglie (σε μέτρα) ενός αντικειμένου μάζας 1,00kg που κινείται με ταχύτητα1 km/h. 1 Ο ΚΕΦΑΛΑΙΟ ΑΣΚΗΣΕΙΣ 1. Ποια είναι η συχνότητα και το μήκος κύματος του φωτός που εκπέμπεται όταν ένα e του ατόμου του υδρογόνου μεταπίπτει από το επίπεδο ενέργειας με: α) n=4 σε n=2 b) n=3 σε n=1 c)

Διαβάστε περισσότερα

Chemijos eksperimentai

Chemijos eksperimentai Chemijos eksperimentai TURINYS ĮŽANGA... 3 I. CHEMINĖ KATALIZĖ: H 2 O 2 SKAIDYMAS KATALIZATORIUMI NAUDOJANT MNO 2... 4 II. CHEMINĖ PUSIAUSVYRA: PUSIAUSVYROS KONSTANTOS K NUSTATYMAS... 8 III. DEGIMO ŠILUMA...

Διαβάστε περισσότερα

ΠΑΓΚΥΠΡΙΑ ΕΝΩΣΗ ΕΠΙΣΤΗΜΟΝΩΝ ΧΗΜΙΚΩΝ ΠΑΓΚΥΠΡΙΑ ΟΛΥΜΠΙΑΔΑ ΧΗΜΕΙΑΣ 2013 ΓΙΑ ΤΗ Β ΤΑΞΗ ΛΥΚΕΙΟΥ ΥΠΟ ΤΗΝ ΑΙΓΙΔΑ ΤΟΥ ΥΠΟΥΡΓΕΙΟΥ ΠΑΙΔΕΙΑΣ ΚΑΙ ΠΟΛΙΤΙΣΜΟΥ

ΠΑΓΚΥΠΡΙΑ ΕΝΩΣΗ ΕΠΙΣΤΗΜΟΝΩΝ ΧΗΜΙΚΩΝ ΠΑΓΚΥΠΡΙΑ ΟΛΥΜΠΙΑΔΑ ΧΗΜΕΙΑΣ 2013 ΓΙΑ ΤΗ Β ΤΑΞΗ ΛΥΚΕΙΟΥ ΥΠΟ ΤΗΝ ΑΙΓΙΔΑ ΤΟΥ ΥΠΟΥΡΓΕΙΟΥ ΠΑΙΔΕΙΑΣ ΚΑΙ ΠΟΛΙΤΙΣΜΟΥ ΠΑΓΚΥΠΡΙΑ ΕΝΩΣΗ ΕΠΙΣΤΗΜΟΝΩΝ ΧΗΜΙΚΩΝ ΠΑΓΚΥΠΡΙΑ ΟΛΥΜΠΙΑΔΑ ΧΗΜΕΙΑΣ 2013 ΓΙΑ ΤΗ Β ΤΑΞΗ ΛΥΚΕΙΟΥ ΚΥΡΙΑΚΗ 7 ΑΠΡΙΛΙΟΥ ΔΙΑΡΚΕΙΑ: ΤΡΕΙΣ (3) ΩΡΕΣ ΥΠΟ ΤΗΝ ΑΙΓΙΔΑ ΤΟΥ ΥΠΟΥΡΓΕΙΟΥ ΠΑΙΔΕΙΑΣ ΚΑΙ ΠΟΛΙΤΙΣΜΟΥ ΝΑ ΜΕΛΕΤΗΣΕΤΕ

Διαβάστε περισσότερα

Aviacinės elektronikos pagrindai

Aviacinės elektronikos pagrindai Antanas Savickas Aviacinės elektronikos pagrindai Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų metodus

Διαβάστε περισσότερα

TEMA: Kūnai skysčiuose (dujose) Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinė mokykla. Austėja Armonaitė 8 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė 2014 m.

TEMA: Kūnai skysčiuose (dujose) Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinė mokykla. Austėja Armonaitė 8 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė 2014 m. TEMA: Kūnai skysčiuose (dujose) Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinė mokykla Austėja Armonaitė 8 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė 2014 m. Turinys: Archimedo jėga Archimedo dėsnis Kūnų plūduriavimas Vandens

Διαβάστε περισσότερα

BchI BIOCHEMIJOS INSTITUTAS

BchI BIOCHEMIJOS INSTITUTAS EUROPOS SĄJUNGA BchI BIOCHEMIJOS INSTITUTAS Kurkime ateitį drauge! Praktiniai mokymai "Peptidų skirstymas dviejų dimensijų chromatografine "offline" sistema: jonų mainų ir atvirkščių fazių chromatografija"

Διαβάστε περισσότερα

2.1. Να χαρακτηρίσετε τις επόμενες προτάσεις ως σωστές (Σ) ή λανθασμένες (Λ);

2.1. Να χαρακτηρίσετε τις επόμενες προτάσεις ως σωστές (Σ) ή λανθασμένες (Λ); Θέμα 2ο 2.1. Να χαρακτηρίσετε τις επόμενες προτάσεις ως σωστές (Σ) ή λανθασμένες (Λ); α) Η διαφορά του ατομικού αριθμού από το μαζικό αριθμό ισούται με τον αριθμό νετρονίων του ατόμου. β) Το 19 Κ + έχει

Διαβάστε περισσότερα

PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D.

PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D. PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D. 2011 M. LIEPOS 31 D. LAIKOTARPĮ, ATASKAITOS SANTRAUKA Vadovaujantis

Διαβάστε περισσότερα

C M. V n: n =, (D): V 0,M : V M P = ρ ρ V V. = ρ

C M. V n: n =, (D): V 0,M : V M P = ρ ρ V V. = ρ »»...» -300-0 () -300-03 () -3300 3.. 008 4 54. 4. 5 :.. ;.. «....... :. : 008. 37.. :....... 008.. :. :.... 54. 4. 5 5 6 ... : : 3 V mnu V mn AU 3 m () ; N (); N A 6030 3 ; ( ); V 3. : () 0 () 0 3 ()

Διαβάστε περισσότερα

Ημερομηνία: Τρίτη 18 Απριλίου 2017 Διάρκεια Εξέτασης: 3 ώρες ΕΚΦΩΝΗΣΕΙΣ

Ημερομηνία: Τρίτη 18 Απριλίου 2017 Διάρκεια Εξέτασης: 3 ώρες ΕΚΦΩΝΗΣΕΙΣ ΑΠΟ 10/04/017 ΕΩΣ /04/017 ΤΑΞΗ: ΜΑΘΗΜΑ: A ΓΕΝΙΚΟΥ ΛΥΚΕΙΟΥ XHMEIA Ημερομηνία: Τρίτη 18 Απριλίου 017 Διάρκεια Εξέτασης: 3 ώρες ΕΚΦΩΝΗΣΕΙΣ ΘΕΜΑ Α Στις παρακάτω προτάσεις Α1 Α5 να επιλέξετε τη σωστή απάντηση.

Διαβάστε περισσότερα

1 η Σειρά προβλημάτων στο μάθημα Εισαγωγική Χημεία

1 η Σειρά προβλημάτων στο μάθημα Εισαγωγική Χημεία 1 η Σειρά προβλημάτων στο μάθημα Εισαγωγική Χημεία Ημ. Παράδοσης: Δευτέρα 25/11/2013 11 πμ 1. Οι αντιδράσεις οξειδοαναγωγής σώζουν ζωές!!! Οι αερόσακοι στα αυτοκίνητα, όταν ανοίγουν γεμίζουν με άζωτο το

Διαβάστε περισσότερα

XHMEIA Α ΛΥΚΕΙΟΥ GI_A_CHIM_0_3499 ΜΑΡΑΓΚΟΥ ΝΙΚΗ

XHMEIA Α ΛΥΚΕΙΟΥ GI_A_CHIM_0_3499 ΜΑΡΑΓΚΟΥ ΝΙΚΗ ΜΑΘΗΜΑ: ΘΕΜΑΤΑ: XHMEIA Α ΛΥΚΕΙΟΥ GI_A_CHIM_0_3499 ΗΜΕΡΟΜΗΝΙΑ: 26/05/2014 ΟΙ ΚΑΘΗΓΗΤΕΣ: ΜΑΡΑΓΚΟΥ ΝΙΚΗ ΕΚΦΩΝΗΣΕΙΣ Θέµα 2ο 2.1 Α) Να υπολογιστεί ο αριθµός οξείδωσης του αζώτου στις παρακάτω χηµικές ενώσεις:

Διαβάστε περισσότερα

Produktasnebesiūlomas

Produktasnebesiūlomas Speciali saugos instrukcija Rezervuarų matavimo sistema Speciali saugos instrukcija ATEX Produktasnebesiūlomas www.rosemount-tg.com Speciali saugos instrukcija Rosemount TankRadar REX Turinys Turinys

Διαβάστε περισσότερα

ΕΠΑΝΑΛΗΠΤΙΚΑ ΘΕΜΑΤΑ 2015 Β ΦΑΣΗ Α ΓΕΝΙΚΟΥ ΛΥΚΕΙΟΥ ΧΗΜΕΙΑ ΕΚΦΩΝΗΣΕΙΣ

ΕΠΑΝΑΛΗΠΤΙΚΑ ΘΕΜΑΤΑ 2015 Β ΦΑΣΗ Α ΓΕΝΙΚΟΥ ΛΥΚΕΙΟΥ ΧΗΜΕΙΑ ΕΚΦΩΝΗΣΕΙΣ ΤΑΞΗ: ΜΑΘΗΜΑ: Α ΓΕΝΙΚΟΥ ΛΥΚΕΙΟΥ ΧΗΜΕΙΑ ΘΕΜΑ Α Ηµεροµηνία: Κυριακή 26 Απριλίου 2015 ιάρκεια Εξέτασης: 2 ώρες ΕΚΦΩΝΗΣΕΙΣ Να γράψετε στο τετράδιο σας τον αριθµό κάθε µίας από τις ερωτήσεις A1 έως A5 και δίπλα

Διαβάστε περισσότερα

KIETOJO BIOKURO APSKAITOS ENERGIJOS GAMYBOS ŠALTINIUOSE TAISYKLĖS. Galutinė ataskaita. Habil. dr. V.Miškinis m. lapkričio 30 d.

KIETOJO BIOKURO APSKAITOS ENERGIJOS GAMYBOS ŠALTINIUOSE TAISYKLĖS. Galutinė ataskaita. Habil. dr. V.Miškinis m. lapkričio 30 d. ENERGETIKOS KOMPLEKSINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA KIETOJO BIOKURO APSKAITOS ENERGIJOS GAMYBOS ŠALTINIUOSE TAISYKLĖS Galutinė ataskaita Habil. dr. V.Miškinis 2011 m. lapkričio 30 d. Ataskaitos pavadinimas: Kietojo

Διαβάστε περισσότερα

ΟΝΟΜΑΣΙΑ F - HF Υδροφθόριο S 2- H 2 S Υδρόθειο Cl - HCl Υδροχλώριο OH - H 2 O Οξείδιο του Υδρογόνου (Νερό) NO 3 HNO 3. Νιτρικό οξύ SO 3 H 2 SO 3

ΟΝΟΜΑΣΙΑ F - HF Υδροφθόριο S 2- H 2 S Υδρόθειο Cl - HCl Υδροχλώριο OH - H 2 O Οξείδιο του Υδρογόνου (Νερό) NO 3 HNO 3. Νιτρικό οξύ SO 3 H 2 SO 3 1 Να συμπληρωθεί ο παρακάτω πίνακα οξέων: ΟΝΟΜΑΣΙΑ F HF Υδροφθόριο S 2 H 2 S Υδρόθειο Cl HCl Υδροχλώριο OH H 2 O Υδρογόνου (Νερό) NO 3 HNO 3 οξύ SO 3 H 2 SO 3 Θειώδε οξύ Br HBr Υδροβρώμιο 2 SO 4 H 2 SO

Διαβάστε περισσότερα

1 o ΓΕΛ ΕΛΕΥΘΕΡΙΟΥ ΚΟΡΔΕΛΙΟΥ ΧΗΜΕΙΑ A ΛΥΚΕΙΟΥ ΓΕΝΙΚΗΣ ΠΑΙΔΕΙΑΣ, ΦΥΛΛΟ ΕΡΓΑΣΙΑΣ 1. ΚΕΦΑΛΑΙΟ 1- ΒΑΣΙΚΑ ΜΕΓΕΘΗ-ΣΩΜΑΤΙΔΙΑ - Τι πρέπει να γνωρίζουμε

1 o ΓΕΛ ΕΛΕΥΘΕΡΙΟΥ ΚΟΡΔΕΛΙΟΥ ΧΗΜΕΙΑ A ΛΥΚΕΙΟΥ ΓΕΝΙΚΗΣ ΠΑΙΔΕΙΑΣ, ΦΥΛΛΟ ΕΡΓΑΣΙΑΣ 1. ΚΕΦΑΛΑΙΟ 1- ΒΑΣΙΚΑ ΜΕΓΕΘΗ-ΣΩΜΑΤΙΔΙΑ - Τι πρέπει να γνωρίζουμε 1 o ΓΕΛ ΕΛΕΥΘΕΡΙΟΥ ΚΟΡΔΕΛΙΟΥ ΧΗΜΕΙΑ A ΛΥΚΕΙΟΥ ΓΕΝΙΚΗΣ ΠΑΙΔΕΙΑΣ, ΦΥΛΛΟ ΕΡΓΑΣΙΑΣ 1 ΚΕΦΑΛΑΙΟ 1- ΒΑΣΙΚΑ ΜΕΓΕΘΗ-ΣΩΜΑΤΙΔΙΑ - Τι πρέπει να γνωρίζουμε 1. Βασικά μεγέθη και μονάδες αυτών που θα χρησιμοποιηθούν

Διαβάστε περισσότερα

Χ ΗΜΙΚΕΣ Α Ν Τ ΙΔΡΑΣΕΙΣ

Χ ΗΜΙΚΕΣ Α Ν Τ ΙΔΡΑΣΕΙΣ 53 Χ ΗΜΙΚΕΣ Α Ν Τ ΙΔΡΑΣΕΙΣ Χημική αντίδραση ονομάζουμε κάθε χημικό φαινόμενο. Δηλαδή, κάθε φαινόμενο στο οποίο έχουμε αναδιάταξη των ηλεκτρονίων ( e ) της εξωτερικής στιβάδας των ατόμων που παίρνουν μέρος

Διαβάστε περισσότερα

ΠΡΟΑΓΩΓΙΚΕΣ ΕΞΕΤΑΣΕΙΣ Β ΤΑΞΗΣ ΕΝΙΑΙΟΥ ΛΥΚΕΙΟΥ ΠΕΜΠΤΗ 7 ΙΟΥΝΙΟΥ 2001 ΕΞΕΤΑΖΟΜΕΝΟ ΜΑΘΗΜΑ ΘΕΤΙΚΗΣ ΚΑΤΕΥΘΥΝΣΗΣ: ΧΗΜΕΙΑ ΣΥΝΟΛΟ ΣΕΛΙ ΩΝ: ΕΞΙ (6)

ΠΡΟΑΓΩΓΙΚΕΣ ΕΞΕΤΑΣΕΙΣ Β ΤΑΞΗΣ ΕΝΙΑΙΟΥ ΛΥΚΕΙΟΥ ΠΕΜΠΤΗ 7 ΙΟΥΝΙΟΥ 2001 ΕΞΕΤΑΖΟΜΕΝΟ ΜΑΘΗΜΑ ΘΕΤΙΚΗΣ ΚΑΤΕΥΘΥΝΣΗΣ: ΧΗΜΕΙΑ ΣΥΝΟΛΟ ΣΕΛΙ ΩΝ: ΕΞΙ (6) ΑΡΧΗ 1ΗΣ ΣΕΛΙ ΑΣ ΠΡΟΑΓΩΓΙΚΕΣ ΕΞΕΤΑΣΕΙΣ Β ΤΑΞΗΣ ΕΝΙΑΙΟΥ ΛΥΚΕΙΟΥ ΠΕΜΠΤΗ 7 ΙΟΥΝΙΟΥ 2001 ΕΞΕΤΑΖΟΜΕΝΟ ΜΑΘΗΜΑ ΘΕΤΙΚΗΣ ΚΑΤΕΥΘΥΝΣΗΣ: ΧΗΜΕΙΑ ΣΥΝΟΛΟ ΣΕΛΙ ΩΝ: ΕΞΙ (6) ΘΕΜΑ 1ο Στις ερωτήσεις 1.1-1.4, να γράψετε στο

Διαβάστε περισσότερα

klasės (grupės) mokinio (-ės) (vardas ir pavardė) 2016 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis

klasės (grupės) mokinio (-ės) (vardas ir pavardė) 2016 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis N A C I O N A L I N I S E G Z A M I N Ų C E N T R A S (miestas / rajonas, mokykla) klasės (grupės) mokinio (-ės) (vardas ir pavardė) 06 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis 06 m. gegužės

Διαβάστε περισσότερα

3. Να συμπληρωθούν οι παρακάτω αντιδράσεις:

3. Να συμπληρωθούν οι παρακάτω αντιδράσεις: 1. Να συμπληρωθούν οι παρακάτω αντιδράσεις: 2N 2 + 3H 2 2NH 3 4Na + O 2 2Να 2 Ο Fe + Cl 2 FeCl 2 Zn + Br 2 ZnBr 2 2K + S K 2 S 2Ca + O 2 2CaO Na + Ca -------- C + O 2 CO 2 H 2 + Br 2 2HBr CaO + H 2 O Ca(OH)

Διαβάστε περισσότερα

Ląstelės biologija. Laboratorinis darbas. Mikroskopavimas

Ląstelės biologija. Laboratorinis darbas. Mikroskopavimas Ląstelės biologija Laboratorinis darbas Mikroskopavimas Visi gyvieji organizmai sudaryti iš ląstelių. Ląstelės yra organų, o kartu ir viso organizmo pagrindinis struktūrinis bei funkcinis vienetas. Dauguma

Διαβάστε περισσότερα

AΝΑΛΟΓΙΑ ΜΑΖΩΝ ΣΤΟΧΕΙΩΝ ΧΗΜΙΚΗΣ ΕΝΩΣΗΣ

AΝΑΛΟΓΙΑ ΜΑΖΩΝ ΣΤΟΧΕΙΩΝ ΧΗΜΙΚΗΣ ΕΝΩΣΗΣ 2 ο Γυμνάσιο Καματερού 1 ΦΥΣΙΚΕΣ ΙΔΙΟΤΗΤΕΣ ΤΗΣ ΥΛΗΣ 1. Πόσα γραμμάρια είναι: ι) 0,2 kg, ii) 5,1 kg, iii) 150 mg, iv) 45 mg, v) 0,1 t, vi) 1,2 t; 2. Πόσα λίτρα είναι: i) 0,02 m 3, ii) 15 m 3, iii) 12cm

Διαβάστε περισσότερα

Μάθημα 9ο. Τα πολυηλεκτρονιακά άτομα: Θωράκιση και Διείσδυση Το δραστικό φορτίο του πυρήνα Ο Περιοδικός Πίνακας και ο Νόμος της Περιοδικότητας

Μάθημα 9ο. Τα πολυηλεκτρονιακά άτομα: Θωράκιση και Διείσδυση Το δραστικό φορτίο του πυρήνα Ο Περιοδικός Πίνακας και ο Νόμος της Περιοδικότητας Μάθημα 9ο Τα πολυηλεκτρονιακά άτομα: Θωράκιση και Διείσδυση Το δραστικό φορτίο του πυρήνα Ο Περιοδικός Πίνακας και ο Νόμος της Περιοδικότητας Πολύ-ηλεκτρονιακά άτομα Θωράκιση- διείσδυση μεταβάλλει την

Διαβάστε περισσότερα

Χηµεία Α Γενικού Λυκείου

Χηµεία Α Γενικού Λυκείου Χηµεία Α Γενικού Λυκείου Απαντήσεις στα θέματα της Τράπεζας Θεμάτων Συγγραφή απαντήσεων: 'Αρης Ασλανίδης Χρησιμοποιήστε τους σελιδοδείκτες (bookmarks) στο αριστερό μέρος της οθόνης για την πλοήγηση μέσα

Διαβάστε περισσότερα

Ερωηήζεις Πολλαπλής Επιλογής

Ερωηήζεις Πολλαπλής Επιλογής Ερωηήζεις Θεωρίας 1. Ππθλφηεηα: α) δηαηχπσζε νξηζκνχ, β) ηχπνο, γ) είλαη ζεκειηψδεο ή παξάγσγν κέγεζνο;, δ) πνηα ε κνλάδα κέηξεζήο ηεο ζην Γηεζλέο Σχζηεκα (S.I.); ε) πνηα ε ρξεζηκφηεηά ηεο; 2. Γηαιπηφηεηα:

Διαβάστε περισσότερα

Ασκήσεις Προβλήματα. Μετρήσεις Μονάδες Γνωρίσματα της Ύλης

Ασκήσεις Προβλήματα. Μετρήσεις Μονάδες Γνωρίσματα της Ύλης Ασκήσεις Προβλήματα Μετρήσεις Μονάδες Γνωρίσματα της Ύλης 19. Ποιες μονάδες χρησιμοποιούν συνήθως οι χημικοί για την πυκνότητα των: α) στερεού, β) υγρού και γ) αερίου σώματος; Να εξηγήσετε τη διαφορά.

Διαβάστε περισσότερα

ANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui)

ANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui) ngelė aškienė NLIZINĖ GEMETRIJ III skrius (Medžiaga virtualiajam kursui) III skrius. TIESĖS IR PLKŠTUMS... 5. Tiesės lgts... 5.. Tiesės [M, a r ] vektorinė lgtis... 5.. Tiesės [M, a r ] parametrinės lgts...

Διαβάστε περισσότερα

XHMEIA Α ΛΥΚΕΙΟΥ GI_A_CHIM_0_2530 ΗΛΙΟΠΟΥΛΟΥ ΜΑΡΙΑ

XHMEIA Α ΛΥΚΕΙΟΥ GI_A_CHIM_0_2530 ΗΛΙΟΠΟΥΛΟΥ ΜΑΡΙΑ ΜΑΘΗΜΑ: ΘΕΜΑΤΑ: XHMEIA Α ΛΥΚΕΙΟΥ GI_A_CHIM_0_2530 ΗΜΕΡΟΜΗΝΙΑ: 26/05/2014 ΟΙ ΚΑΘΗΓΗΤΕΣ: ΗΛΙΟΠΟΥΛΟΥ ΜΑΡΙΑ ΕΚΦΩΝΗΣΕΙΣ 2.1 Δίνονται: υδρογόνο, 1H, άζωτο, 7N α) Να γράψετε την κατανοµή των ηλεκτρονίων σε στιβάδες

Διαβάστε περισσότερα

3. ΧΗΜΙΚΕΣ ΑΝΤΙΔΡΑΣΕΙΣ

3. ΧΗΜΙΚΕΣ ΑΝΤΙΔΡΑΣΕΙΣ 23 3. ΧΗΜΙΚΕΣ ΑΝΤΙΔΡΑΣΕΙΣ 1. Βλέπε θεωρία σελ. 83. 2. α) (χημική εξίσωση) β) (δύο μέλη) (ένα βέλος >) γ) (αντιδρώντα) δ) (τμήμα ύλης ομογενές που χωρίζεται από το γύρω του χώρο με σαφή όρια). ε) (που οδηγούν

Διαβάστε περισσότερα

Παραδοχές στις οποίες στις οποίες στηρίζεται ο αριθμός οξείδωσης

Παραδοχές στις οποίες στις οποίες στηρίζεται ο αριθμός οξείδωσης Αριθμός Οξείδωσης ή τυπικό σθένος Είναι ένας αριθμός που εκφράζει την ενωτική ικανότητα των στοιχείων με βάση ορισμένες παραδοχές. Η χρησιμοποίηση του επιβλήθηκε για τους πιο κάτω λόγους : Χρησιμεύει στη

Διαβάστε περισσότερα

2.3 Γενικά για το χημικό δεσμό - Παράγοντες που καθορίζουν τη χημική συμπεριφορά του ατόμου.

2.3 Γενικά για το χημικό δεσμό - Παράγοντες που καθορίζουν τη χημική συμπεριφορά του ατόμου. 2.3 Γενικά για το χημικό δεσμό - Παράγοντες που καθορίζουν τη χημική συμπεριφορά του ατόμου. 10.1. Ερώτηση: Τι ονομάζουμε χημικό δεσμό; Ο χημικός δεσμός είναι η δύναμη που συγκρατεί τα άτομα ή άλλες δομικές

Διαβάστε περισσότερα

Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis

Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis Techninis aprašymas Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis Aprašymas Šie vožtuvai skirti naudoti su AMV(E) 335, AMV(E) 435 arba

Διαβάστε περισσότερα

MIKROSCHEMŲ TECHNOLOGIJŲ ANALIZĖ

MIKROSCHEMŲ TECHNOLOGIJŲ ANALIZĖ Romualdas NAVICKAS Vaidotas BARZDĖNAS MIKROSCHEMŲ TECHNOLOGIJŲ ANALIZĖ Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-047 VGTU Elektronikos fakulteto I pakopos studijų programų esminis atnaujinimas Vilnius Technika

Διαβάστε περισσότερα

Υ ΑΤΙΚΗ ΠΑΝΕΠΙΣΤΗΜΙΟ ΑΙΓΑΙΟΥ ΤΟΜΕΑΣ ΠΕΡΙΒΑΛΛΟΝΤΙΚΗΣ ΜΗΧΑΝΙΚΗΣ ΚΑΙ ΕΠΙΣΤΗΜΗΣ Κ. Π. ΧΑΛΒΑ ΑΚΗΣ ΜΥΤΙΛΗΝΗ 2004. Καθηγητής Περ.

Υ ΑΤΙΚΗ ΠΑΝΕΠΙΣΤΗΜΙΟ ΑΙΓΑΙΟΥ ΤΟΜΕΑΣ ΠΕΡΙΒΑΛΛΟΝΤΙΚΗΣ ΜΗΧΑΝΙΚΗΣ ΚΑΙ ΕΠΙΣΤΗΜΗΣ Κ. Π. ΧΑΛΒΑ ΑΚΗΣ ΜΥΤΙΛΗΝΗ 2004. Καθηγητής Περ. ΠΑΝΕΠΙΣΤΗΜΙΟ ΑΙΓΑΙΟΥ ΤΟΜΕΑΣ ΠΕΡΙΒΑΛΛΟΝΤΙΚΗΣ ΜΗΧΑΝΙΚΗΣ ΚΑΙ ΕΠΙΣΤΗΜΗΣ Υ ΑΤΙΚΗ ΧΗΜΕΙΑ ΤΜΗΜΑ ΠΕΡΙΒΑΛΛΟΝΤΟΣ ΜΥΤΙΛΗΝΗ 2004 Κ. Π. ΧΑΛΒΑ ΑΚΗΣ Καθηγητής Περ. Μηχανικής ΠΕΡΙΕΧΟΜΕΝΑ ΠΕΡΙΕΧΟΜΕΝΑ...1 1 ΕΙΣΑΓΩΓΗ...3

Διαβάστε περισσότερα

SKYSČIŲ MECHANIKA. HIDRAULINIŲ IR PNEUMATINIŲ SISTEMŲ ELEMENTAI IR PAVAROS

SKYSČIŲ MECHANIKA. HIDRAULINIŲ IR PNEUMATINIŲ SISTEMŲ ELEMENTAI IR PAVAROS Bronislovas SPRUOGIS SKYSČIŲ MECHANIKA. HIDRAULINIŲ IR PNEUMATINIŲ SISTEMŲ ELEMENTAI IR PAVAROS Projekto kodas VP1-.-ŠMM 07-K-01-03 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų

Διαβάστε περισσότερα

Ερωτήσεις πολλαπλης επιλογής στην οξειδοαναγωγή (1ο κεφάλαιο Γ Θετική 2015)

Ερωτήσεις πολλαπλης επιλογής στην οξειδοαναγωγή (1ο κεφάλαιο Γ Θετική 2015) Ερωτήσεις πολλαπλης επιλογής στην οξειδοαναγωγή (1ο κεφάλαιο Γ Θετική 2015) 1. Σε ποια απο τις παρακάτω ενώσεις το Ν έχει αριθμό οξέιδωσης +5 A. ΗΝΟ 2 C ΚΝΟ 3 B. ΝΗ 3 D Ν 2 Ο 3 2. Σε ποια απο τις παρακάτω

Διαβάστε περισσότερα

Κατανομή μετάλλων και αμετάλλων στον Π.Π.

Κατανομή μετάλλων και αμετάλλων στον Π.Π. Κατανομή μετάλλων και αμετάλλων στον Π.Π. Ιδιότητες Μετάλλων και Αμετάλλων ΜΕΤΑΛΛΑ ΑΜΕΤΑΛΛΑ Ιόντα αντιπροσωπευτικών στοιχείων Ιόντα αντιπροσωπευτικών μετάλλων Ιόντα μετάλλων με δομή ευγενούς αερίου (1Α,

Διαβάστε περισσότερα

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras VITAMINŲ ATMINTINĖ

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras VITAMINŲ ATMINTINĖ Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras VITAMINŲ ATMINTINĖ VANDENYJE TIRPŪS VITAMINAI RIEBALUOSE TIRPŪS VITAMINAI Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras Vitaminai yra biologiškai

Διαβάστε περισσότερα

TEORINĖ ELEKTROTECHNIKA

TEORINĖ ELEKTROTECHNIKA Zita SAVICKIENĖ TEORINĖ ELEKTROTECHNIKA Prjekt kdas VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-047 VGTU Elektrniks fakultet I pakps studijų prgramų esminis atnaujinimas Vilnius Technika 2012 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Διαβάστε περισσότερα

Χημεία: Μεταθετικές αντιδράσεις - Σχετική ατομική μάζα - Σχετική μοριακή μάζα - mole

Χημεία: Μεταθετικές αντιδράσεις - Σχετική ατομική μάζα - Σχετική μοριακή μάζα - mole Χημικές αντιδράσεις - Σχετική ατομική μάζα - Σχετική μοριακή μάζα - mole 46 Να γραφούν οι αντιδράσεις διπλής αντικατάστασης με τις οποίες μπορούν να παρασκευαστούν: α ΗΒr β Pb(OH) γ KNO α Το HBr είναι

Διαβάστε περισσότερα

http://ekfe.chi.sch.gr ΙΑΝΟΥΑΡΙΟΣ 2010 Πειράματα Χημείας Χημικές αντιδράσεις και ποιοτική ανάλυση ιόντων

http://ekfe.chi.sch.gr ΙΑΝΟΥΑΡΙΟΣ 2010 Πειράματα Χημείας Χημικές αντιδράσεις και ποιοτική ανάλυση ιόντων http://ekfe.chi.sch.g 5 η - 6 η Συνάντηση ΙΑΝΟΥΑΡΙΟΣ 010 Πειράματα Χημείας Χημικές αντιδράσεις και ποιοτική ανάλυση ιόντων Παρασκευή διαλύματος ορισμένης συγκέντρωσης αραίωση διαλυμάτων Παρασκευή και ιδιότητες

Διαβάστε περισσότερα

TEDDY Vartotojo vadovas

TEDDY Vartotojo vadovas TEDDY Vartotojo vadovas Jūsų PRESIDENT TEDDY ASC iš pirmo žvilgsnio DĖMESIO! Prieš pradedant naudotis stotele, pirmiausia būtina prie jos prijungti anteną (jungtis, esanti prietaiso galinėje dalyje) ir

Διαβάστε περισσότερα

Φροντιστήριο ΕΠΙΓΝΩΣΗ Αγ. Δημητρίου Προτεινόμενα θέματα τελικών εξετάσεων Χημεία Α Λυκείου. ΘΕΜΑ 1 ο

Φροντιστήριο ΕΠΙΓΝΩΣΗ Αγ. Δημητρίου Προτεινόμενα θέματα τελικών εξετάσεων Χημεία Α Λυκείου. ΘΕΜΑ 1 ο Προτεινόμενα θέματα τελικών εξετάσεων Χημεία Α Λυκείου ΘΕΜΑ 1 ο Για τις ερωτήσεις 1.1 έως 1.4 να επιλέξετε τη σωστή απάντηση: 1.1 Δίνεται το χημικό στοιχείο 15 Χ. Για το στοιχείο αυτό ισχύει: α. όταν ενώνεται

Διαβάστε περισσότερα

Κεφάλαιο 3 Χημικές Αντιδράσεις

Κεφάλαιο 3 Χημικές Αντιδράσεις Κεφάλαιο 3 Χημικές Αντιδράσεις Οι χημικές αντιδράσεις μπορούν να ταξινομηθούν σε δύο μεγάλες κατηγορίες, τις οξειδοαναγωγικές και τις μεταθετικές. Α. ΟΞΕΙΔΟΑΝΑΓΩΓΙΚΕΣ ΑΝΤΙΔΡΑΣΕΙΣ Στις αντιδράσεις αυτές

Διαβάστε περισσότερα

Disbopox 447 E.MI Wasserepoxid

Disbopox 447 E.MI Wasserepoxid Disbopox 447 E.MI Wasserepoxid Vandeniu skiedžiama 2 komponentų epoksidinės dervos danga sienoms ir važinėjamoms grindims, kurias veikia nedidelė arba normali, įprastinė įmonių apkrova. Produkto aprašymas

Διαβάστε περισσότερα