TEMA: Šviesos banginės savybės, apibendrinimas Fizika: 10 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė 2014 m.

Μέγεθος: px

Εμφάνιση ξεκινά από τη σελίδα:

Download "TEMA: Šviesos banginės savybės, apibendrinimas Fizika: 10 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė 2014 m."

Θέκλα Βασιλικός
7 χρόνια πριν
Προβολές:

1 TEMA: Šviesos banginės savybės, apibendrinimas Fizika: 10 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė 2014 m.

2 1. Šviesos dispersija 2. Elektromagnetinių bangų skalė 3. Spektrai 4. Šviesos interferencija 5. Šviesos difrakcija 6. Difrakcijos uţdavinys 7. Difrakcijos bandymas 8. Klausimų testas 9. Naudota literatūra

3 Baltos šviesos skaidymasis į spektrą, vadinamas šviesos dispersija. Balta šviesa yra sudėtinė ir praėjusi prizmę suskyla į 7 skirtingas spalvas įrodė Izaokas Niutonas.

4 Balta šviesa suskyla į spektrą. o Spinduliai lūţta nevienodai. Surinkus spektro spindulius į vieną, vėl gautume baltą šviesą.

5 Apvaliadugnę kolbą pripilkime vandens ir, laikydami ją įvairiame aukštyje, ţiūrėkime į vandenį iš apačios. Matysime graţias vaivorykštės spalvas.

7 Visos elektromagnetinės bangos sudėtos į vieną eilę pagal daţnį arba ilgį yra vadinamos elektromagnetinių bangų skale.

9 Spalvota juosta, kuri susidaro baltai šviesai perėjus per prizmę, vadinama spektru.

10 Išspinduliavimo Sugerties Išspinduliavimo spektrų rūšys: Linijinis Ištisinis Juostinis

11 Ištisinis spektras yra kietų kūnų, skysčių ir dujų spektras. Šiam spektrui būdingas tolygus perėjimas nuo vienų daţnio bangų prie kitų.

12 Molekulinių dujų skleidţiamų spindulių spektras yra juostinis. Juostinį spektrą sudaro atskiros spalvotos juostos, perskirtos tamsiu tarpu.

13 Linijinį spektrą sudaro atskiros siauros spalvotos linijos, kurias vieną nuo kito atskiria plačios tamsios juostos.

14 Dviejų ar kelių koherentinių bangų sudėtis yra vadinama bangų interferencija.

15 Interferencijos maksimumai susidarys tose erdvės vietose, kur bangų eigos (kitaip tariant, nueito kelio) skirtumas Δd lygus lyginiam pusbangių skaičiui. (λ šviesos bangos ilgis)

16 Interferencijos minimumai susidarys tose erdvės vietose, kur bangų eigos (kitaip tariant, nueito kelio) skirtumas Δd lygus nelyginiam pusbangių skaičiui. (λ šviesos bangos ilgis)

17 Bangų nukrypimas nuo tiesaus kelio, uţlinkimas uţ kliūties. Vyksta, kai bangos sutinka bet kokios formos ir matmenų kliūtis.

18 Šviesos difrakciją padeda tirti prietaisas difrakcijos gardelė

19 Formulė bangos ilgiui apskaičiuoti: λ= d/k sin φ = m λ= bangos ilgis d gardelės periodas k spektrų eilė sin φ - gama

20 Priartinkime nykštį prie smiliaus, palikdami nedidelį tarpelį.tarp pirštų atsiranda tamsus ruoţelis. Tai ne kas kita, kaip interferencinis vaizdas, susidaręs dėl difrakcijos šviesai einant pro siaurą plyšelį tarp pirštų.

22 1. Į kiek spalvų suskyla balta šviesa? Ir kokios jos? Skyla į septynias spalvas. Raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė 2. Kas įrodė, kad balta šviesa suskyla į spektrą? Izaokas Niutonas 3. Kokia spalva lūžta labiausiai? Violetinė 4. Ką vadiname spektru? Spalvota juosta, kuri susidaro baltai šviesai perėjus prizmę. 5. Kokios yra spektrų rūšys? Išspinduliavimo, sugerties

24 Vadovėlis,,Fizika 10 Vikipedija Fotonas.

26 Austėja Armonaitė 7 klasė Mokytoja: Rasa Armonienė

27 Įvadinė dalis Šviesos šaltiniai Šešėliai Skaidrieji ir neskaidrieji kūnai Šviesos atspindţio reiškinys Šviesos lūţimo reiškinys Šviesos spektras Uţduotys Naudota literatūra

Šviesos reiškiniai lydi mus kasdien, su jais susiduriame kiekviename savo ţingsnyje, todėl šie reiškiniai yra nepeprastai svarbūs ţmogaus gyvenime.

28 Šviesos reiškiniai lydi mus kasdien, su jais susiduriame kiekviename savo ţingsnyje, todėl šie reiškiniai yra nepeprastai svarbūs ţmogaus gyvenime. Psichologai teigia, kad šviesa daro netgi įtaką ţmogaus charakteriui: pietiečiai - linksmi, labiau atsipalaidavę, nes gauna daug saulės spindulių, o šiauriečiai santūresni, uţdaresni, nes saulę regi rečiau.

30 Visi šviesą skleidţiantys kūnai vadinami šviesos šaltiniais. Jie skirstomi į dvi rūšis: gamtinius ir dirbtinius. Gamtiniai šviesos šaltiniai yra Saulė, ţvaigţdės, ţaibas, įvairūs šviečiantys vabzdţiai ir augalai, dirbtiniai visokiausios lempos, lauţo ar ţvakės liepsna ir panašiai. Kad įvairūs kūnai būtų matomi, jie turi būti apšviesti šviesos šaltinių. Tačiau vien šviesos tam neuţtenka ji dar turi pakliūti į mūsų akis.

33 Apšvietimui Reklamai Informacijai perduoti (švyturiai, šviesoforai, automobilių posūkių lempos)

35 Šviesos šaltiniai skleidţia šviesą visomis kryptimis tiesiomis linijomis. Tačiau šviesa gali sklisti ir viena, norima kryptimi.

36 Susiaurinę šviesos pluoštą, matome šviesos spindulį. Šviesos spindulys - tiesi linija, kuria sklinda šviesa. Šviesos spinduliai yra ne kas kita, kaip apšviestos dulkelės kambaryje, vandens lašeliai ūkanotame miške.

38 Ten kur yra šviesa, susidaro šešėliai. Šešėlio esmę fizikoje galima nusakyti paprastai tai uţ apšviesto neskaidraus kūno susidariusi neapšviesta erdvė. Seniau kol dar nebuvo išrasti laikrodţiai, ţmonės pagal šešėlius matuodavo laiką. Taip pat vykdavo įvairūs šešėlių teatrai, būdavo piešiami siluetai.

39 Šešėlių teatras Silueto piešimas Laiko matavimas

40 Kūnai kurie praleidţia šviesą, vadinami skaidriaisiais. Patys jie nematomi, tačiau pro juos aiškiai matyti kiti kūnai, jų spalvos. Skaidrūs kūnai yra stiklas, tyras vanduo, ledas.tačiau absoliučiai skaidrių kūnų nėra. Uţvis skaidriausias yra oras. Visi matomi kūnai yra neskaidrūs, nes jie ne praleidţia, o atspindi krintančią į juos šviesą, nors dalį jos ir sugeria. Neskaidrūs kūnai yra popierius, oda, medis, metalai, akmenys, plytos, daugelis audinių ir t.t.

42 Šviesą skleidţiantys gamtiniai ir dirbtiniai šaltiniai, pasiekę mūsų akis, sukelia jose šviesos pojūtį. Toks pat pojūtis mus apima ir ţiūrint į tokius daiktus, kurie patys nešviečia. Tik šiuo atveju, kaip ţinome, mūsų akis pasiekia tų daiktų atspindėta šviesa.

43 Paprastai suvokti šviesos atspindţio reiškinį padeda šviesos atspindžio dėsnis: Krintantysis spindulys, atsispindėjęs spindulys ir statmuo yra vienoje plokštumoje; Spindulio atspindţio kampas lygus to spindulio kritimo kampui. Šviesos spinduliui būdinga apgręţiamumo savybė

44 Optinis diskas padeda ištirti šviesos atspindţio dėsnį.

45 Šviesos lūţimas tai šviesos spindulio perėjimas iš vienos terpės į kitą. Spindulys pereidamas iš vienos terpės į kitą, keičia kryptį t.y. lūţta. Terpė tai medţiaga kuria sklinda šviesa.

46 Kritimo spindulys, statmuo ir lūţio spindulys yra vienoje plokštumoje; Kritimo kampas visada didesnis uţ lūţio kampą; Šviesos lūţiui būdinga apgręţiamumo savybė.

47 Optinis diskas padeda tirti šviesos lūţimo dėsnį, tačiau jame įtaisytas ne veidrodis, o stiklinė plokštelė.

48 Baltos šviesos skaidymasis į spalvotus pluoštus yra vadinamas šviesos spektru. Balta spalva suskyla į 7 spalvotus pluoštus: raudona orandţinė geltona ţalia ţydra mėlyna violetinė

52 Spalvų rūšys:

53 1. Į kokias rūšis skirstomi šviesos šaltiniai? Į šviesius ir tamsius Į gamtinius ir dirbtinius Į judančius ir nejudančius 2. Ką ţmonės anksčiau matuodavo pagal šešėlius? Ūgį Svorį Laiką 3. Kuris iš šių kūnų pats skaidriausias? Oras Lapas Ledas

54 4. Kada spindulys lūţta, kai pereina? Vandenį Prizmę Terpę 5. Kokia spalva šviesos spektre lūţta maţiausiai? Ţalia Raudona Geltona 6. Kas yra prizmė? Stiklinė, neerdvinė figūra Erdvinė, nestiklinė figūra Stiklinė, erdvinė figūra

55 Vladas Valentinavičius Fizika 7 klasė %A1%C4%97lis 9/

Σχετικά έγγραφα

Spalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1

Spalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1 Spalvos Grafika ir vizualizavimas Spalvos Šviesa Spalvos Spalvų modeliai Gama koregavimas Šviesa Šviesos savybės Vandens bangos Vaizdas iš šono Vaizdas iš viršaus Vaizdas erdvėje Šviesos bangos Šviesa