LEIDINUKAS APIE LAZDIJŲ METEOROLOGIJOS STOTĮ

Μέγεθος: px

Εμφάνιση ξεκινά από τη σελίδα:

Download "LEIDINUKAS APIE LAZDIJŲ METEOROLOGIJOS STOTĮ"

Ήφαιστος Θεοτόκης
6 χρόνια πριν
Προβολές:

1 LAZDIJŲ METEOROLOGIJOS STOTIS LEIDINUKAS APIE LAZDIJŲ METEOROLOGIJOS STOTĮ Paruošė: vyresnioji stebėtoja Zita Smaliukienė Lazdijai 2008 m.

2 2 Turinys Turinys... 2 PRADŽIŲ PRADŽIA... 3 PRIETAISAI... 5 INFORMACIJOS PERDAVIMAS... 5 STOTIES DARBUOTOJAI... 5 KĄ MES VEIKIAME?... 9 KĄ MES DAR VEIKIAME? MES SUSTEBĖJOME: MŪSŲ ATEITIS Naudota medžiaga:... 17

3 3 PRADŽIŲ PRADŽIA VYRIAUSYBĖS ŽINIOS ĮSAKYMAS -648Meteorologijos stotis 1. Švietimo Ministerija steigia centralinę meteorologijos stotį ir antraeiles meteorologijos stotis. 2. Meteorologijos stoties tikslas yra: a) oro atmainas tirti; b) žinių apie oro atmainas teikti; c) paaiškinimus apie nepaprastas oro atmainas ir apsireiškimus skelbti; d) oro atmainų statistikos žinias rinkti ir jų periodus nustatyti. 3. Laikinai meteorologijos stoties etatus nustato Švietimo Ministerija sąmatos keliu. D-ras K.Grinius Ministeris Pirmininkas K.Bizauskas Švietimo Ministeris Kaunas, 1921 m. rugsėjo mėn. 30 d.

4 Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1921 09 30 d. Įsakymu Nr.648 1923 m. lapkričio 1 d. buvo įkurta ir pradėjo darbą Lazdijų meteorologijos stotis.

4 4 Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės d. Įsakymu Nr m. lapkričio 1 d. buvo įkurta ir pradėjo darbą Lazdijų meteorologijos stotis. Observatoriumi (stebėtoju) buvo paskirtas fizikos ir matematikos mokytojas Liucijonas Algimantas Raila. Tais pačiais metais pradėjo veikti dar trys meteorologijos stotys: Dotnuvos, Palangos ir Šikšnių. Pirmieji meteorologiniai stebėjimai Lazdijuose buvo atliekami prie Seinų Žiburio gimnazijos m. stotis buvo įkurta pietinėje miesto dalyje, apie 300 m į R nuo jos, tekėjo upė Kirsna stotis perkelta 60 m. į ŠV į gimnazijos teritoriją, nuo stotis buvo įkurdinta vakarinėje miesto dalyje, apie 2 km į VŠV nuo senosios vietos, perkelta į miesto centrą, stotis įkurta išlygintos kalvos viršūnėje, turinčioje polinkį į V, PV miesto dalį, apie 100 m nuo centrinės aikštės. Toje pačioje vietoje aikštelė yra ir dabar. Naujas stoties pastatas pastatytas 1988 m. lapkričio mėnesį. Visų perkėlimų metu stoties aikštelė kito nedaug.

5 5 PRIETAISAI Pirmaisiais stoties gyvavimo metais stotis teikė tik pagrindinę informaciją apie orus. Juk ir prietaisų buvo nedaug: fliugeris, psichrometrinis narvelis su termometrais, barometras, lietmatis. Iki 1945 m. prietaisai buvo vokiški, o vėliau rusų gamybos pakeistas Kappe higrometras ir keturių rumbų fliugeris, Gelmano lietmatis į lietmatį su Niferio apsauga, Tretjakovo kritulmatį pastatytas fliugeris su sunkia lenta įrengtas 1945 m. pavyzdžio lijundros stovas; pastatytas įrenginys dirvožemio temperatūros nuo 5 iki 320 cm gylio matavimui. Palaipsniui stotis vis įsigydavo vis naujų prietaisų arba seni prietaisai buvo keičiami į naujesnius, tobulesnius. Vis daugiau meteorologinių elementų buvo galima stebėti. Nuo 1974 m. gruodžio 19 d. mūsų stotyje vėjo kryptį ir greitį pradėjome stebėti anemorumbometru (anksčiau fliugeriu) m. žemutinių debesų aukštį pradėjome stebėti prietaisu debesų aukščio matuokliu. INFORMACIJOS PERDAVIMAS Metai iš metų tobulėjo informacijos perdavimo priemonės: pradžioje buvo pildomos lentelės, vėliau stotis buvo aprūpinta telegrafu, po to teletaipu, o 1997 m. buvo pastatytas personalinis kompiuteris. Stebėjimų duomenys Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos archyvuose yra nuo m. birželio mėn. duomenys sudegė, liepos mėn. stebėjimai nedaryti meteorologijos stotis oro žinias teikė ištisą parą vokiečių kariuomenei. STOTIES DARBUOTOJAI Tik įkūrus stotį, stebėtoju paskirtas fizikos ir matematikos mokytojas Liucijonas Algimantas Raila. Stebėtoju dirbo Mykolas Vaišvila (nuo ), Albinas Andriulionis (nuo ), Veronika Dumšienė ir Simonas Norkaitis (nuo ), Petras Petrūnas (nuo ), Juozas Mažeika. Nuo iki stoties viršininku dirbo Vladas Aliulis. Nuo iki T.Lepišina, po to, iki pat stočiai vadovavao Jonas Graževičius,

6 6 kuris stotyje dirbo nuo 1948 m. vyr. stebėtoju. Nuo iki stočiai vadovavo Danutė Kubilienė.

7 1974 08 01 stoties viršininke pradeda dirbti Dalytė Paškauskaitė (Rončikienė), baigusi Vilniaus Universiteto meteorologijos specialybę. Stebėtojomis dirbo Danutė Kubilienė (1951 1995 m.

7 stoties viršininke pradeda dirbti Dalytė Paškauskaitė (Rončikienė), baigusi Vilniaus Universiteto meteorologijos specialybę. Stebėtojomis dirbo Danutė Kubilienė ( m.), Birutė Sujetienė ( m.), Janušonytė, Matusevičienė, Ramanauskienė, Stasė Marčiukonienė, Irena Radvilavičienė. Agrometeorologais dirbo Liaukevičius, Marytė Senutaitė, Antanas Blažonis, Virginija Kasparavičienė ( m.), Vaclovas Petruškevičius ( m.), Diana Rončikaitė.

8 8 Vadovaujant Dalytei Rončikienei, stebėtojų kolektyvas išliko stabilus (kadrų kaitos nėra, išimtis išėjimas į užtarnautą poilsį, mirtis). Šiuo metu stebėtojomis dirba Valentina Černenko (pradėjo dirbti ), Laimutė Deltuvienė (priimta į darbą ), Zita Smaliukienė (nuo ), Nijolė Albavičienė (nuo ), Lina Karaškevičienė (pavaduojanti stebėtojas atostogų, ligos metu).

9 9 KĄ MES VEIKIAME?.. Matuojame vėją ir nustatome kryptį, iš kur jis pučia. Stiprus vėjas gali laužyti medžius ir griauti pastatus. Matuojame kritulius, kurie krinta iš storų debesų kaip lietus, kruša ar sniegas. Pakankamai kritulių yra gerai Žemei, tačiau per daug arba per mažai viskam kenkia. Mes stebime debesis ir nustatome, kiek jie padengia dangų. Po to mes juos sugrupuojame. Būna vandens ir ledo debesys. Dieną naktį mes matuojame oro temperatūrą ir oro slėgį. Temperatūra ir oro slėgis mieste, miške, kalnuose ir pajūryje būna skirtingas. Stebime saulės spindėjimo trukmę. Matuojame sniego dangos aukštį m. kovo 5 d. 8 val. (miesto laiku) oro temperatūra -13,3 C, Ξ, V,

10 10 14 val. -0,9 C, 2. Max. Sniego aukštis 38 cm, min. Aukštis 23 cm.

11 11 Stebime pavojingus, stichinius meteorologinius reiškinius. Kodėl mes visa tai darome? Mes duodame darbo kompiuteriui. Jis skaičiuoja orų prognozes ir svarbius duomenis oro ir jūrų transportui. Tik taip galime laiku įspėti apie audrų, lijundrų ir šalčio pavojų.

12 12 KĄ MES DAR VEIKIAME? Rašome pažymas organizacijoms apie meteorologines sąlygas. Supažindiname ekskursijų dalyvius su mūsų darbu. Interesantus konsultuojame meteorologiniais klausimais.

13 13 MES SUSTEBĖJOME: PER VISĄ STEBĖJIMŲ LAIKOTARPĮ BUVO UŽFIKSUOTI TOKIE METEOROLOGINIAI DUOMENYS: o vidutinė metinė oro temperatūra 6,2 C; o vidutinė sausio mėn. oro temperatūra -5,5 C; o vidutinė liepos mėn. oro temperatūra 16,6 C; o aukščiausia oro temperatūra 35,2 C, užfiksuota 1959 m. liepos mėn.; o žemiausia oro temperatūra -37,6 C, užregistruota 1950 m. sausio mėn.; o vidutinis metinis kritulių kiekis 576 mm; o didžiausias paros kritulių kiekis 102,8 mm, užregistruotas 1933 m. rugpjūčio mėn.; o vidutinis metinis vėjo greitis 3,5 m/s; o didžiausias vėjo gūsio greitis 28 m/s, užregistruotas 1975 m. sausio 7 d., 1993 m. sausio 22 d., 32 m/s, užregistruotas 1999 m. gruodžio mėn.; o vyrauja pietvakarių krypties vėjai; o vidutinis metinis atmosferos slėgis stoties barometro aukštyje 998,9 hpa; o didžiausias atmosferos slėgis stoties barometro aukštyje 1037,4 hpa, užregistruotas 1929 m. sausio mėn.; o mažiausias atmosferos slėgis stoties barometro aukštyje 946,9 hpa, užregistruotas 1931 m. sausio mėn,; o vidutinis sniego dangos storis 17 cm; o didžiausias sniego dangos storis 72 cm, užregistruotas 1924 m. kovo mėn.;

14 14 o didžiausias dirvožemio įšalimo gylis 145 cm, užregistruotas 1969 m. kovo mėn.

15 15 MŪSŲ ATEITIS Numatomas stočių automatizavimas.

16 16

17 17 Naudota medžiaga: Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba. Trumpa meteorologijos stočių istorija, 2001.

Σχετικά έγγραφα

UAB Rutinas ūkinės veiklos metu išmetamų aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimas

Objektas: UAB Rutinas Draugystės g. 4, Kaunas UAB Rutinas ūkinės veiklos metu išmetamų aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimas 207-0-24 2 Skaičiavimo metodika, naudota kompiuterinė programinė įranga