Nr. 11 (2047) LSMU IR LSMU LIGONINËS KAUNO KLINIKų SAVAITRAŠTIS M. KOVO 20 D.

Transcript

1 Nr. 11 (2047) LSMU IR LSMU LIGONINËS KAUNO KLINIKų SAVAITRAŠTIS M. KOVO 20 D. ISSN X ISSN X skubios pagalbos skyriaus gydytojai vidaus reikalų ministro apdovanojimas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą pareiškė padėkas ir įteikė dovanas 65 VRM ir įstaigų prie VRM pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams. Tarp apdovanotųjų ir šių metų vasario 18 d. Vilniuje kūdikio gyvybę gelbėję pareigūnai: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 osios kuopos 3 iojo būrio patrulis, jaunesnysis policininkas Aleksandras Rapšys ir vyresnysis patrulis, viršila Viačeslavas Tolstorožichas. Vidaus reikalų ministras padėką už profesionalumą ir operatyvų bendradarbiavimą su policijos pareigūnais gelbstint kūdikio gyvybę taip pat įteikė gydytojai anesteziologei reanimatologei Aidai Mankutei. Vidaus reikalų ministerijos informacija Lėtinių širdies vainikinių arterijų okliuzijų retrogradinio atvėrimo maratonas Kovo dienomis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose įvyko antrasis praktinis lėtinių širdies vainikinių arterijų (VA) okliuzijų atvėrimo seminaras, skirtas retro gradinei lėtinių VA okliuzijų atvėrimo metodikai. Živilė Valuckienė, LSMU KK Kardiologijos klinikos gydytoja, doktorantė Intervencinės kardiologijos skyriuje dvi dienas viešėjo, procedūras atliko ir patirtimi dalijosi vienas talentingiausių lėtinių VA okliuzijų atvėrimo specialistų Europoje Kambis Mashayekhi (Vokietija). Gyd. Kambis Mashayekhi yra jauniausias EuroCTO klubo ekspertas: talentingas, darbštus, vos įpusėjęs ketvirtąją dešimtį specialistas pateko į Europos lėtinių VA okliuzijų operatorių lyderių trejetą ir savo procedūrų registre turi daugiau nei 90 proc. sėkmingumo rodiklį. Gyd. K. Mashayekhi entuziastingai palaiko lėtinių VA okliuzijų intervencijų posričio plėtrą, be kurios sunkiai įsivaizduoja šiuolaikinę intervencinę kardiologiją. Ekspertas puikiai įvertino LSMU KK lėtinių VA okliuzijų atvėrimo programos pradžią ir greitą progresą iki retrogradinės intervencinės metodikos panaudojimo. 2 p. pirmoji osteopatė Lsmu veterinarijos akademijoje L. Ciûnio nuotr. Gied rė Vokietytė. V. Sidaravičius, gyd. Ž. Valuckienė, gyd. K. Mashayekhi, gyd. R. Hamadi, M. Groosmanas. Asmeninė nuotr. Jolanta Jonikienė Osteopatijos tikslas paveikti tam tikrą organą ar kūno vietą vien judesiais, be skalpelio, priversti patį organizmą pataisyti nukrypimus, aktyvinti, sutelkti vidinius išteklius. Patyręs osteopatas tarsi geras sistemų derintojas. Osteopatija pačių osteopatų apibūdinama kaip širdies, sąžinės ir rankų veikla kartais net sakoma, kad osteopatas pirmiausia mąsto pirštais. Teigiama, kad gydytojas gali aptikti, suvokti ir teisingai interpretuoti net mažiausius organizmo pokyčius anksčiau, nei jie tampa sunkia liga, juos diagnozuoti pirmiau nei oficialioji medicina ir laboratoriniai tyrimai. Apie osteopatiją kalbamės su LSMU VA Stambiųjų gyvulių klinikos veterinarijos gydytoja osteopate, chirurgijos rezidente Gied re Vokietyte. 4 p.

2 2 avevita/2015 m. kovo 20 d., Nr. 11 informacija Lėtinių širdies vainikinių arterijų okliuzijų retrogradinio atvėrimo maratonas 1 p. Ypatingą įspūdį specialistui padarė skyriaus personalas, dirbantis profesionaliai ir efektyviai, garantuojant sklandžią procedūrų eigą, pacientų ir priemonių parengimą. Tiek daug malonių, paslaugių ir darbščių medicinos slaugytojų dar nėra tekę matyti nė vienoje klinikoje su šypsena teigė svečias. Praktiniuose mokymuose taip pat dalyvavo Rygos Stradinio universitetinės ligoninės gydytojas intervencinis kardiologas R. Hamadi, atliekantis lėtinių VA okliuzijų intervencijas Latvijoje. Jo nuomone, parinkti atvejai buvo išties puikūs mokomaisiais aspektais. Ekspertas, naudodamas visas šiuolaikines lėtinių VA okliuzijų atvėrimo technikas, profesionaliai atliko procedūras. R. Hamadi džiaugėsi, kad turėjo galimybę dalyvauti šiame įdomiame ir naudingame renginyje. Mokomajame seminare taip pat dalyvavo Medikamentų tinklo firmos atstovas Viktoras Sidaravičius bei tarptautinės įmonės Asahi Intecc konsultantas Michaelis Groosmanas (Olandija), kuris LSMU KK svečiuojasi jau antrąjį kartą. M. Groosmanas aktyviai dalyvavo procedūrų atlikimo metu, padėjo parinkti tinkamas technines priemones bei konsultavo alternatyvių kitų technologijų ir metodikų pritaikymo galimybių klausimais. V. Sidaravičius rūpinosi organizaciniais seminaro aspektais. Intervencinės kardiologijos skyriaus gydytojams buvo įdomu stebėti profesionalų eksperto darbą. Išlydint svečius gyd. K. Mashayekhi buvo įteikta suvenyrinė atminimo taurė ir padėka už priimtą retrogradinių lėtinių VA okliuzijų atvėrimo iššūkį. Visi seminaro dalyviai ir svečiai buvo nuoširdžiai dėkingi Intervencinės kardiologijos sk. vadovui doc. R. Unikui už šiltą priėmimą ir galimybę organizuoti mokomojo pobūdžio renginį LSMU KK bei tikisi, kad toks seminaras Kaune yra ne paskutinis. Diskusija su Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovais Prof. Henrikas Žilinskas Lietuvos gyvulininkystės sektoriuje veikia visuomeninės asociacijos, vienijančios atskirų gyvūnų, paukščių ir rūšių augintojus. LSMU Veterinarijos akademija bendradarbiauja su įvairiomis asociacijomis. Akademijoje vykdomos studijų programos, rengiami specialistai, kuriems būtina suteikti praktinius įgūdžius, klinikinę patirtį. Tai įmanoma tik tiesiogiai bendraujant su gyvulių ir paukščių augintojais. Kailiniai žvėreliai taip pat yra svarbi ūkinės veiklos sritis, kurią būtina kvalifikuotai pristatyti rengiamiems specialistams. Kovo 6 d. LSMU Veterinarijos akademijoje buvo surengta apskritojo stalo diskusija su Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos valdybos pirmininku dr. Česlovu Tallat-Kelpša, kuris yra ir AB Vilkijos ūkis direktorius. Šio ūkio specializacija kailinių žvėrelių auginimas. Kartu į susitikimą atvyko AB Vilkijos ūkis direktorė gamybai Remigija Žalienė, veterinarijos gydytojas Dalius Laukaitis, viešųjų ryšių projektų vadovė Austė Korbutė. Veterinarijos akademijai atstovavo kancleris prof. Henrikas Žilinskas, prorektorius veterinarinei medicinai ir gyvulininkystei prof. Antanas Sederevičius, Veterinarijos ir Gyvulininkystės technologijos fakultetų dekanai prof. Vita Riškevičienė ir doc. Rolandas Stankevičius, Patologijos centro vadovas doc. Alius Pockevičius bei Karjeros centro atstovės Lina Gedmintaitė ir Agnė Kvasauskienė. Susitikimo metu buvo aptartos problemos, susietos su verslu, studijų procesu, moksliniais tyrimais bei formuojamos viešosios nuomonės svarbumas apie žvėrelių verslo aktualijas. Diskusijos metu išryškėjo noras tęsti bendradarbiavimą įvairiose srityse, sutarta jas identifikuoti individualių susitikimų metu. Česlovas Tallat-Kelpša. J. Jonikienės nuotraukos Vidaus ligų gydymo metodikos ir naujovės Valdonė Kolaitytė, dr. Raimondas Kubilius, Joana Kriščiokaitytė. Arvilė Gadeikytė, Valdonė Kolaitytė Kovo 5 d. Kaune Park Inn konferencijų centre vyko LSMU MA Vidaus ligų klinikos organizuota konferencija 2015 m. Vidaus ligų gydymo metodikos ir naujovės, skirta visų specialybių gydytojams ir slaugytojams. Pradėdamas konferenciją dr. Raimondas Kubilius sveikino jos dalyvius ir džiaugėsi jų gausa. Pirmiausia buvo pristatytos kardiologijos naujienos. Pranešimus skaitė LSMUL Kauno klinikų kardiologai: prof. R. Šlapikas, doc. G. Šakalytė, doc. O. Gustienė, dr. R. Kubilius bei VUL Santariškių klinikų profesorius A. Laucevičius. Pristatytos naujos diuretikų skyrimo rekomendacijos, MTL cholesterolio koregavimo svarba gydant dislipidemiją ir mažinant širdies ir kraujagyslių (ŠKL) riziką. Kalbėta apie mikrovaskulinę disfunkciją, kuri pasireiškia miokardo išemijos simptomais, tačiau angiografiškai nustatomos normalios vainikinės arterijos, bei kitas arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos gydymo naujoves. Pulmonologijos sekciją pradėjo prof. A. Naudžiūnas, papasakojęs apie plaučių embolijos diagnostiką ir gydymą. Efektyvi bronchų dilatacija lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) gydymo pagrindas teigė doc. A. Bagdonas. Pranešime docentas įvardijo svarbu ne tik vaisto veiksmingumas, bet ir tai ar taisyklingas jo vartojimas. Taip pat buvo pristatyti preparatai ir jų pakuotės, kurios garantuoja, kad LOPL yra gydoma veiksmingai. Prof. A. Puodžiukynas pristatė naujos kartos antikoaguliantą rivaroksabaną. Doc. J. Plisienė, skaitydama pranešimą, priminė kiekvieno paciento, sergančio arterine hipertenzija, gydymas yra individualizuotas ir kad daugeliu atveju palankiausia skirti sudėtinių vaistų derinius. Po pietų pertraukos doc. dr. S. Sadauskas pakvietė dalyvius ir toliau aktyviai dalyvauti antroje konferencijos dalyje. Jos metu buvo pristatytos otorinolaringologijos, neurologijos ir vidaus ligų aktualijos. Gydytojas otorinolaringologas D. Gutmanas konferencijos dalyvius supažindino su naujausiais ūminio rinosinusito diagnostikos ir gydymo principais. Konferenciją tęsė dr. V. Matijošaitis pranešimu apie kraujagyslinės demencijos diagnostikos ir gydymo aktualijas. Apie neurologijos aktualijas kalbėjo prof. A. Smailys, kuris pristatė osteoartrito konservatyviojo gydymo pakopas, o doc. R. Šulcaitė kalbėjo apie dažną patologiją diabetinę pėdą ir jos gydymą. Gyd. N. Grušauskas skatino kolegas įsigilinti į atopinio dermatito diagnostiką bei gydymo galimybes. Doc. A. Černiauskienė kalbėjo apie pagrindinius vaikų šlapinimosi sutrikimus naktinę enurezę bei dieninį šlapimo nelaikymą bei jų diagnozavimo ir naujausias gydymo galimybes. Seksualinės medicinos gydytojas urologas dr. R. Adomaitis aptarė pagrindinius vyrų lytinių funkcijų sutrikimus erekcinės disfunkcijos ir priešlaikinės ejakuliacijos gydymo gaires. Konferenciją pabaigė gyd. A. Kuzminienė, pristačiusi pranešimą apie ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligas ir jų gydymą. Diskusijos dalyviai. L. Pankratjevaitės nuotraukos

3 informacija avevita/2015 m. kovo 20 d., Nr Kovo d. Apsinuodijimų prevencijos savaitė Pasaulinė inkstų diena pasitinkant Apsinuodijimų prevencijos savaitę Kasmet kovo mėnesio antrąjį ketvirtadienį minime Pasaulinę inkstų dieną. Jos paminėjimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į gyvybiškai svarbų organą inkstus ir jų ligas, nes pasaulyje 1 iš 10 žmonių serga inkstų liga. Kiekvienais metais šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į tam tikrą nefrologinę problemą. Šiais metais Pasaulinė inkstų diena skirta besivystančioms šalims ir jų problemai per mažai nefrologinei pagalbai. Džiuljeta Kulvietienė Apsinuodijimai (kartu su traumomis) užima trečiąją vietą mirčių statistikos lentelėje. Apsinuodijimas liga, kurios galima išvengti, ypač žinant, kur slypi pavojus. Siekiant šviesti visuomenę, šiais metais pirmą kartą Lietuvoje organizuojama Apsinuodijimų prevencijos savaitė. Jos metu numatyti informatyvūs renginiai, teminės paskaitos. LSMU MA Nefrologijos klinikos klinikinis toksikologas Jonas Šurkus ir nefrologė Alanta Žilinskienė bei klinikinė toksikologė Rūta Lekšienė skaitė paskaitas plačiajai visuomenei Kauno mieste ir už jo ribų. Nefrologė A. Žilinskienė asociacijoje Šviesuva skaitė paskaitą Lėtinė inkstų liga. Kas tai? A. Žilinskienė ne tik pasakojo apie inkstus, jų misiją žmogaus organizme bei apie inkstų negalavimus, bet ir pateikė mitybos principus sergant inkstų ligomis, kokį maistą rinktis, ko atsisakyti, kaip išmokti įsiklausyti į savo tylųjį organą. Pasak gydytojos, inkstų ligos progresuoja tyliai, žmogus dažniausiai nejaučia skausmo arba kitų negalavimo simptomų. Tad inkstų liga dažnai diagnozuojama jau įsisenėjusi, kai kelio atgal nebėra. Inkstų funkcijos sutrikimą rodo kraujo ir šlapimo tyrimai bei inkstų renograma. Žmogų, kuriam nustatytas lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas (LIFN), gydyti galima tik dieta, dializės procedūromis ir inksto transplantacija. Gydytoja kvietė rūpintis sveikata ir saugoti savo inkstus. Kodėl žmonės dažniausiai apsinuodija namuose, kuriuos stengiasi padaryti sau patogius, draugiškus, ekologiškus, priimtinus ir ypač saugius?, klausė klinikinė toksikologė R. Lekšienė, skaitydama paskaitą Buitiniai apsinuodijimai. Gydytoja patarė, kaip išvengti apsinuodijimų, o apsinuodijus tinkamai elgtis, ypač, jei apsinuodijo vaikas. Klinikinė toksikologė R. Lekšienė pasakojo, kokie pavojai gali tykoti namuose ir buityje, kaip atpažinti apsinuodijimą ir suteikti pirmąją pagalbą. Apsinuodijimų prevencijos savaitei prasidedant, klinikinis toksikologas J. Šurkus skaitė paskaitą ir su moksleiviais diskutavo apie apsinuodijimą alkoholiu Garliavos Jonučių gimnazijoje. Savaitei baigiantis, jaunimo klube J. Šurkus skaitė paskaitą Apsinuodijimai atostogų ir pramogų metu. Gyventi tai nuolat ieškoti ir kurti Naujos idėjos ir jų įgyvendinimas toks profesorės habilituotos daktarės Elenos Stalioraitytės, kovo 19 d. švenčiančios neeilinį jubiliejų, gyvenimo credo. Profesorė šešiasdešimt metų praleido vienoje darbovietėje mūsų Alma mater Patologinės anatomijos katedroje ( m.), kuriai vadovavo m., ir Kardiologijos instituto Kardialinės patologijos laboratorijoje ( m.), kuriai vadovavo iki 1988 m. Didžiuojamės Profesorės pasiektais laimėjimais, nuoširdžiai sveikiname ir linkime sveikatos metų! Manome, kad šios Profesorės mintys atskleidžia Jos asmenybę ir kartu papildo mūsų istorinę atmintį. Iš humanitarinių į medicinos studijas Studijuoti medicinos nesirengiau. Svajojau apie teisę ir humanitarinius mokslus. Išlaikiusi papildomus egzaminus (1941 m. baigtos vidurine mokykla virtusios gimnazijos reformuotų paskutiniųjų klasių atestatas nebuvo laikomas atitinkantis brandos atestatą), 1942 m. pradėjau lituanistikos studijas Vytauto Didžiojo universitete, tačiau okupacinė valdžia 1943 m. kovą universitetą uždarė m. rudenį Vytauto Didžiojo universiteto prof. Kazimiero Baršausko, vėliau akademiko ilgamečio Kauno politechnikos instituto rektoriaus, iniciatyva, pritarus sudarytai profesorių bei dėstytojų komisijai, buvo įsteigti Technikų kursai, turintys Mechanikos, Elektromechanikos ir Statybos poskyrius. Kursantai čia mokėsi pagal Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakulteto I kurso programą. Prof. K. Baršauskas paskatino Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos instituto asistentę J. Dobrovolskaitę-Tiknienę organizuoti analogiškus Medicinos technikų kursus. Jais pasinaudojus, klausytojams turėjo būti dėstoma Medicinos fakulteto pirmųjų mokslo metų programa. Idėją palaikė profesoriai Vl. Lašas ir A. Purėnas. Oficialiai tai buvo Kauno suaugusiųjų instituto Medicinos technikų skyrius, kuriame per dvejus metus turėjo būti parengti felčeriai. Šio skyriaus programą patvirtino okupacinės valdžios komisija. Programa buvo fiktyvi, reikalinga tik okupacinei valdžiai apgauti. Į šiuos Medicinos technikų kursus įstojo 160 jaunų žmonių (144 tikrieji ir 16 laisvų klausytojų). Jau 1944 m. rugsėjo 1 d. Kauno universiteto senato posėdžio nutarimu Medicinos technikų kursų klausytojai buvo priimti studentais į universiteto Medicinos fakulteto II kursą m. gavau gydytojo diplomą su pagyrimu. Patologija visam gyvenimui Į absolventų skirstymą 1948 m. ėjau tvirtai apsisprendusi dirbti patologe anatome (taip tada vadinosi patologijos specialybė), nors buvo siūlymų rinktis klinikines specialybes: vidaus ligas, akušeriją-ginekologiją, net chirurgiją. Tiesa, tuomet man buvo pasiūlyta važiuoti dirbti į Žąslius, kai į komisijos ideologo klausimą, ar tiki, atsakiau taip. Tačiau tuometiniam fakulteto dekanui akademikui (tada dar docentui) Zigmui Januškevičiui pavyko įtikinti, kad mane reikia palikti Universitete, nes Patologinės anatomijos katedroje labai trūksta darbuotojų. Taip ir pradėjau dėstytojos karjerą neva dėl pedagoginio krūvio sumažėjimo buvau atleista iš katedros ir tapau bedarbe (tikroji priežastis parašyta neparanki patologijos autopsijos išvada). Tik didelėmis prof. J. Lašienės pastangomis buvau priimta dirbti gydytoja patologe įsisteigiančiame Resp. Kauno klinikinės ligoninės Patologinės anatomijos skyriuje, o Jono Šurkaus principingumo ir drąsos ginti tiesą pastangomis nuo tapau šio skyriaus vedėja m. Kauno medicinos instituto rektoriumi tapus prof. Zigmui Januškevičiui, nuo spalio grįžau į katedrą. Čia dirbant apgintos mokslų kandidato (daktaro) ir daktaro (habilituoto daktaro) disertacijos. Pabuvau asistente, vyr. dėstytoja, docente, profesore, katedros ir sektoriaus vedėja. Manau, kad esu reta išimtis, tarybiniu laikotarpiu netapusi partine, 10 metų vadovavau aukštosios mokyklos katedrai. Nedėsninga ir tai, kad nepartinė profesorė Janina Lašienė ir Prof. Elena Stalioraitytė (centre) Švietimo ir mokslo ministerijos pirmosios premijos už vadovėlį Patologinė anatomija įteikimo metu drauge su bendraautoriais prof. A. Laurinavičiumi, prof. L. Griciūte, doc. Z. Stukoniene, prof. R. Gailiu. aš tapome Valstybinės premijos laureatėmis. Todėl aš vis dar tikiu, kad sąžiningas darbas vertybė. Kita vertus, negaliu sutikti su Atgimimo pradžioje ypač pasireiškusiais teisuoliais patriotais, kurie visus tarybiniu laikotarpiu aukštesnes pareigas turėjusius, priklausiusius partijai vienareikšmiškai vadino kolaborantais. Žinoma daug faktų, įrodančių, kaip to laikotarpio drąsių ir išmintingų aukštojo mokslo vadovų pastangomis Universitete ir institutuose išliko dėstymas lietuvių kalba, lietuviškai buvo rašomos disertacijos, leidžiami vadovėliai ir mokslo straipsnių rinkiniai, priimami studijuoti represuotų šeimų vaikai, mokslo laipsnius įgijo iš tremties grįžę lietuviai ir kt. Nuo 1986 m. rugsėjo, laimėjusi konkursą, perėjau dirbti naujai organizuojamos mokslinės Patologinės anatomijos laboratorijos vedėja savarankišku tapusiame Z. Januškevičiaus širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslinio tyrimo (dabar Kardiologijos ) institute. Man pasisekė pasirinkti specialybę, nors vadintą patologine anatomija, bet apimančią bendruosius patologinio proceso dėsningumus: atsiradimo priežastis (etiologiją), raidos mechanizmus (patogenezę) ir prisitaikymo bei kompensacijos reakcijas. Ne tik molekuliniu, ląstelių, audinių, organų, bet ir viso organizmo lygmenimis, taigi, aprėpiančią visą sergančio žmogaus organizmo panoramą. Jeigu reikėtų pradėti iš naujo, vėl pasirinkčiau šį kelią. Patologija atvėrė nuostabiai tikslingos žmogaus organizmo veiklos dėsningumus, padėjo suprasti teorinius medicinos pamatus. Ilgus metus gyvenau ir dirbau savo šviesaus atminimo Mokytojos prof. Janinos Lašienės draugiškoje antrojoje šeimoje taip Ji vadino mus, Lietuvos patologus anatomus, susibūrusius Lietuvos patologoanatomų draugijoje, jausdama žmogišką šilumą ir tarpusavio pagarbą. Ne mažiau miela buvo bendrauti su Lietuvos kardiologais, Lietuvos mokslininkų sąjungos ir Lietuvių kalbos draugijos nariais. Visada tarp jaunų žmonių Patologinės anatomijos katedroje nuo pat pradžių dirbome derindami studijas, mokslo tyrimus ir patologijos praktikas. Nė minties negalėjo būti, kad katedros dėstytojas pasitenkintų tik paskaitomis ir praktikos darbais su studentais. Iš kur tada, jei ne iš kasdienio darbo gautum neknyginių specialybės žinių? Trečiojo kurso studentai, kuriems vedėme praktikos darbus, buvo beveik bendraamžiai. Tat, norint įgyti šiokį tokį autoritetą, ir mums teko nuolat mokytis. Tiesa, daugelis jų, vėliau tapę profesoriais Juozas Blužas, Jurgis Brėdikis, Pranas Šimulis, Adolfas Urbonas, docentai Antanas Bitė, Jonas Platūkis, Apolinaras Sutkus ir kiti buvo geranoriški studentai ir, atjausdami mus, per daug klastingų klausimų neužduodavo. Aš labai dėkinga jiems visiems, nes jų domėjimasis specialybe buvo svarbiausia paskata plėsti mano dėstomos disciplinos žinias, ieškoti būdų jas patraukliau perteikti. Tai jie padėjo man užčiuopti patologijos šerdį, perprasti bendruosius patologinio proceso ir ligos raidos dėsningumus, sisteminius organų patologinių pokyčių ryšius ir atskleisti juos kartu su vilniečiais patologais parengtame ir 1986 m. išleistame originaliame patologinės anatomijos vadovėlyje. 4 p.

4 4 avevita/2015 m. kovo 20 d., Nr. 11 informacija Gyventi tai nuolat ieškoti ir kurti 3 p. Praktikos darbams pasiūlytos tiriamosios užduotys, dalykiniai žaidimai ir kt. buvo pirmieji jų įgūdžiai, žadinantys norą dirbti mokslo tyrimo darbą. Džiaugiuosi, kad šios mokymo formos išlaikė daugiau nei 30 metų išbandymą. Profesorė Elena Stalioraitytė viena pirmųjų pradėjo išsamiai dėstyti imunomorfologiją, įdiegė probleminį bendrosios patologijos dėstymo principą, parengė originalią dėstomo kurso programą. Profesorė yra pirmojo patologinės anatomijos vadovėlio lietuvių kalba (1973) bendraautorė ir naujo originalaus vadovėlio Patologinė anatomija (1986 m. ir II pataisyto bei papildyto jo leidimo 2001) sudarytoja ir mokslinė redaktorė bei viena pagrindinių autorių. Ji ir su bendraautoriais yra parašiusi aštuonias mokomąsias knygas įvairiais patologinės anatomijos kurso klausimais. Parengtas skaitmeninis vadovėlis Fundamentinė patologija (2003). Mokslo trauka Turiu prisipažinti, kad mokslinis darbas mane ypač traukė. Katedroje ilgus metus vadovavo Patologinės anatomijos moksliniam studentų būreliui ir keliolika metų kartu su prof. Juozu Blužu, o vėliau su prof. Adolfu Pranevičiumi organizavome Kauno medicinos instituto Studentų mokslinės draugijos, prie kurios ištakų teko būti dar studijų metais, veiklą. Draugijos veikla buvo tikrai gyva ir įvairi: kasmetės instituto, Lietuvos ir Baltijos šalių aukštųjų medicinos mokyklų konferencijos ir jų leidiniai, išvykos į kitų miestų konferencijas, svečių priėmimas savo renginiuose, konkursai, kuriuose neretai laimėdavome prizines vietas, vasaros atostogų metu švietėjiškos kelionės po Lietuvą. Nenuostabu, kad daugelis buvusių draugijos narių pasirinko dėstytojo ir mokslininko kelią. Sutinku teisūs amerikiečiai tvirtindami, esą kas septynerius metus reikia keisti mokslinio tyrimo problemą. Tiesa, susiklosčius aplinkybėms, endokrininės sistemos funkcinės morfologijos į kardialinės patologijos tyrimus teko iškeisti maždaug po 20 metų. Neslegiami trafaretinių formuluočių, pasinaudodami anksčiau suprastais dėsningumais, galėjome teisingai suvokti tada buvusius ginčytinus klausimus (vainikinių arterijų trombozės įtaką ūminiams ischeminės širdies ligos sindromams atsirasti, staigiosios kardialinės mirties morfologinį substratą ir kt.). Ypač palankios sąlygos kardialinės patologijos ir kitiems patologoanatominiams tyrimams susidarė, kai 1986 m. prof. Juozas Blužas, jo vadovaujamame tuometiniame Z. Januškevičiaus širdies ir kraujagyslių sistemos fiziologijos ir patologijos mokslo tyrimo institute įsteigė Patologinės anatomijos (dabar Kardialinės patologijos) laboratoriją. Prof. E. Stalioraitytė mokslinį darbą dirbo beveik visais pagrindiniais patologijos klausimais: bendrosios patologijos, reumatinių ligų, onkologijos, vaikų patologijos ir kt., tačiau svarbiausia mokslinių jos tyrinėjimų sritis iki 1976 m. buvo endokrininės sistemos funkcinės morfologijos tyrimai. Šiais klausimais apgintos medicinos mokslų kandidato (dabar daktaro) (1957) ir medicinos mokslų daktaro (1968) disertacijos, parengta ir išleista monografija Endokrininės naujagimio liaukos (kartu su J. Lašiene, rusų kalba). Už darbus tyrinėjant endokrininės sistemos funkcinę morfologiją, 1972 m. jai (kartu su J. Lašiene) suteikta Lietuvos valstybinė premija. Tyrimų rezultatai kardialinės patologijos tematika apibendrinti kartu su J. Blužu ir D. Pangonyte 1988 m. išleistoje monografijoje Klinikinė ischeminės širdies ligos patologija. Metodiniai kardialinės patologijos klausimai išdėstyti vadove Pomirtinė širdies ir kraujagyslių ligų ir sindromų diagnostika (1993). Prof. E. Stalioraitytė, kaip laikinoji PSO ekspertė, aktyviai dalyvavo parengiant PSO ir Tarptautinės kardiologų draugijos ir federacijos koordinuojamą tarptautinę multicentrinę morfologinę aterosklerozės studiją Jaunų žmonių aterosklerozės patobiologiniai determinantai ir buvo šios programos Kauno centro vadovė. Kartu su tarptautinės Penkių miestų aterosklerozės studijos dalyviais vykdė metų Kauno gyventojų aterosklerozės paplitimo bei pobūdžio ir jos raidos krypčių per 30 metų tyrimus. Ilgamečių kardialinės patologijos mokslinių tyrimų ir šios srities patologės darbo patirtis apibendrinta 1997 m. išleistame (gausiai iliustruotame) ikidiplominiam ir podiplominiam gydytojų rengimui skirtame vadove Kardialinė patologija. Prof. E. Stalioraitytė viena iš Lietuvos patologų draugijos steigėjų (1954 m.). Būdama valdybos atsakingoji sekretorė, vėliau pirmininkė ( ), įtraukė į draugijos veiklą ne tik mokymo bei mokslo įstaigų patologus, bet ir patologus praktikus, rengė seminarus-mokyklas, konferencijas, redagavo ir išleido keturis mokslo straipsnių (konferencijų medžiagos) rinkinius. Patologinės anatomijos klinikos ir Kardiologijos instituto Kardialinės patologijos laboratorijos bendradarbiai Pirmoji osteopatė LSMU Veterinarijos akademijoje 1 p. Jūs viena pirmųjų osteopačių LSMU VA, kodėl pasirinkote specializuotis osteopatijos srityje? Osteopatija alternatyvus gydymo metodas, jo šaknys yra Amerikoje, o pradininkas A. T. Stillas, kuris iškėlė šią gydymo teoriją XIX a. pab. Netrukus šis alternatyvus gydymas pradėtas Europoje, o pirmasis arklių osteopatijos pradininkas buvo prancūzas Dominique s Giniauksas. Mane nustebino osteopatų gebėjimas tiksliai nusakyti esamas problemas vien palietus žirgą rankomis, ar jau net interpretuoti, kas jam negerai iš eisenos, kalbu ne apie šlubavimą, o apie vidaus organus, jų veiklą. Tada ir supratau, kad pabaigusi veterinarinę mediciną susipažinau su dauguma ligų, gydymu, bet ne prevencija ir paties žirgo organizmo balansu ir jo ramybe. Kas Jus paskatino rinktis šią sritį, ar ji populiari Lietuvoje? Ji yra populiari tarp aukšto lygio raitelių ir tokių žmonių, kuriems rūpi ir jų žirgų atsipalaidavimas bei ramybė. Daugiausia Lietuvoje dirba užsieniečiai, todėl ir supratau, jog Lietuvai reikia tokio žmogaus, kuris galėtų stebėti visą organizmo kitimo ciklą, nes daugumai žirgų reikia ilgesnio gydymo kurso. Kokius gyvūnus Jūs gydote? Šiuo metu tik arklius, bet planuoju ir šunis. Teko gydyti kates ir šunis, tačiau man labiau patinka dirbti su stambiaisiais gyvūnais, tai yra arkliais, todėl dabar ir specializuojuosi šioje srityje. Ką Jūs atliekate, kokias procedūras? Didelės ir mažos traumos, mitybos sutrikimai, persirgtos ligos, chirurginės intervencijos sukelia judėjimo sutrikimus. Osteopatinių procedūrų metu stengiamasi grąžinti organizmo harmoniją suderinus judesį ir atsipalaidavimą. Visas osteopatines manipuliacijas atlieku rankomis. Darau skeleto ir raumenų, visceralines ir kranialines manipuliacijas. Ar tai gali būti sėkmingai taikoma ir veterinarijoje? Taip. Pasaulyje osteopatai glaudžiai bendradarbiauja su veterinarijos gydytojais. Kokia šio gydymo savikaina? Europoje apie kelis šimtus eurų. O Lietuvoje šios gydymo kainos kur kas mažesnės. Aš drįsčiau pasakyti, kad Lietuvoje ne visi žmonės gali sau leisti šį gydymą, o ką kalbėti apie gyvūnus? Čia turbūt priklauso nuo žmonių ir jų požiūrio. Siekiant sportinių pasiekimų osteopato konsultacija žirgui yra reikalinga. Kokie Jūsų ateities planai? Tikiuosi plėsti žmonių ratą, kurie patikės osteopatija, gal net dėstyti žirgų judėjimą, susijusį su fiziologija ir anatomija. O kol kas stengsiuosi skeptikus pratinti prie šios naujovės. Ankstyvo pavasario dovanos Džiuljeta Kulvietienė Artėjant Tarptautinei moters dienai, onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugija Eivena pakvietė draugijos nares ir joms prijaučiančias moteris bei visus Kauno klinikų medikus ir pacientus į žolininkės Adelės Karaliūnaitės paskaitą 7 kūno galios ir jų stiprinimas žolelėmis. Eivena moterys ir draugijos pirmininkė Dalia Barauskienė labai dėkingos Akušerijos ir ginekologijos klinikos administracijai už galimybę surengti susitikimą šios klinikos auditorijoje. Šiuo metu draugija Eivena vienija 75 onkologinėmis ligomis sergančias arba jau pasveikusias moteris. Dar filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storostas) rašė, kad senėjančiam žmogui ne pati kūno gyvybė saugoja kūną, kaip ji daro jaunajam. Tą darbą turi daryti žmogaus protas, jo išmintis ir pagaliau žmogus pats, žmoniškoji esmė. Žiūrint į žmogaus amžių matyti ir jo sveikata. Susitikime kalbėta, kad kiekviena planeta daro įtaką ne tik žmonėms ir jų organų veiklai, bet ir augalams. Kai Mėnulio pilnatis nutiesia savo taką ramaus vandens paviršiuje, akys savaime pakyla į dangų. Neaprėpiama visatos platybė tarsi kelia aukštyn, kviečia tolyn, ten, kur nėra rūpesčių, nelaimių, ligų. Tačiau tenka sugrįžti į Žemę, paglostyti virpančios drebulės kamieną, pasilenkti prie ką tik prasiskleidusio nuostabaus naktižiedės žiedo, nusiskinti rasos kupiną rasakilos lapą ir geriant iš jo tikėti, kad visas dangus laimina Žemę ir žmogų. Eivena narės bei kiti klausytojai susidomėję išklausė paskaitą ir išgirdo daug naudingų patarimų, žolininkei A. Karaliūnaitei bei medikams uždavė klausimų, susipažino su žolininkės gaminiais. Adelė Karaliūnaitė Draugijos Eivena nuotr. Autorės nuotraukos

5 Mokymų ciklas Gydytojas ir pacientas kaip bendrauti tinkamai? Bioetikos renginys Tarp gyvybės ir mirties Galimybė vieną dieną pabūti studentu Prancūziški atspalviai odontologijoje LSMU atvirų durų dienos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų laikraštis kovas Nr. 2 (0027) Paroda Sveikatos dienos 2015 Morta Norkutė Kaune šurmuliavo jau septintoji medicinos ir sveikatingumo paroda Sveikatos dienos Renginio metu dalyviai parodos lankytojams pristatė įvairius produktus bei paslaugas sveikatos, medicinos, sveikos mitybos, reabilitacijos, odontologijos, optikos, grožio paslaugų, gydomosios kosmetikos, natūralios medicinos temomis. Puikia proga prisistatyti visuomenei pasinaudojo įvairios gydymo įstaigos, privačios medicinos praktikos, plastinės chirurgijos klinikos. Visi norintieji galėjo įgyti arba atnaujinti jau esamas žinias, suteikiant pirmąją pagalbą, bei išgelbėti gyvybę, duodant kraujo. Šv. Apolonija ieško TALENTŲ! 15 Dovilė Butėnaitė, SOA narė Vasario 18 dieną jaukiame Papa jazz restorane įvyko jau tradicija tapusi odontologų globėjos šv. Apolonijos dienos minėjimo šventė, kurią organizuoja Studentų Odontologų asociacija (SOA). Šiais metais buvo ieškota talentų norėta įrodyti, kad Odontologijos fakultete mokosi ne tik protingi būsimi gydytojai, bet ir talentingi bei meniški žmonės. Renginį pradėjo projekto Lietuvos balsas dalyvė Agnė Bubilaitė, perduodama sveikinimą odontologams nuo viso Medicinos fakulteto. Redaktorės žodis Odeta Vyšniauskaitė, mes redaktorė Sveiki, MES skaitytojai! Pavasario proga linkiu, kad bundanti gamta ragintų visus griebtis naujų darbų, siekių, o kiekviena diena skatintų juos įgyvendinti! Džiaugiuosi gausėjančiomis korespondentų gretomis ir didėjančiu susidomėjimu mūsų Lietuvos sveikatos mokslų universitete organizuojama veikla bei aktyvumu rašant straipsnius. Visus, norinčius papildyti komandos gretas, mielai kviečiu prisidėti prie MES kūrybinės grupės. konferencija Teismo medicinos tyrimai ir ekspertizės Aurimas Dobilinskas Vasario 12 d., ketvirtadienį, Patologinės anatomijos klinikoje, vyko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto SMD jungtinė vienatemė daugiadalykė konferencija Teismo medicinos tyrimai ir ekspertizės. Joje dalyvavo Anatomijos, Hematologijos, Nefrologijos ir klinikinės toksikologijos, Patologinės anatomijos, ir Teismo medicinos būrelių nariai bei svečiai. Suvieniję jėgas būsimieji gydytojai pristatė įdomius ir aktualius šiomis dienomis pranešimus teismo medicinos ekspertų klinikinės praktikos tematika. Pirmąjį žodį tarė Teismo medicinos būrelio pirmininkė Marija Bendikaitė. Įžanginėje kalboje buvo pasveikinti konferencijos svečiai, atvykę iš Vilniaus universiteto SMD Teismo medicinos būrelio. Konferencijoje dalyvavo LSMU SMD Teismo medicinos būrelio mokslinis vadovas Leonas Gogelis. Jis ne tik išklausė studentų parengtus pranešimus, bet ir padėjo studentams juos parengti bei atsakė į klausimus, kilusius konferencijos metu. Susirinkimas tapo tik įdomesnis. Konferencijos pranešėjai pristatė 10 pranešimų, kurių metu buvo supažindinama su pagrindiniais medicinos Studentai buvo supažindinami su pagrindiniais medicinos kriminalistikos tyrimais. kriminalistikos, gyvų nukentėjusių ir mirusių žmonių kūnų tyrimais. Be to, analizuojamos ir kitos temos, pvz., lyties, biologinio amžiaus, kūno ilgio nustatymas, asmens identifikavimas, bei teismo medicinos kraujo tyrimai. Konferencija praėjo išties sėkmingai auditorijoje buvo likusios vos kelios laisvos vietos. Daugumai svečių laikas neprailgo, nors susirinkimas truko beveik tris valandas dalyviai susikaupę pranešimų klausėsi iki pat galo. Tikimės, kad ateityje pavyks surengti konferencijos tęsinį, o įgytos bendros ir specializuotos žinios apie pagrindinius teismo medicinos tyrimus ir ekspertizes pravers tolesnių studijų laikotarpiu ir praplės studentų akiratį apie teismo mediko specializaciją ir darbą. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicinos akademija A. Mickevičiaus g. 9, LT Kaunas Veterinarijos akademija Tilžės g. 18, LT Kaunas. Korespondentai: Valdonė Kolaitytė, Inga Zeltzakytė, Marija Miškinytė, Morta Stasikėlytė Redakcija: Odeta Vyšniauskaitė, mes redaktorė El. paštas: priedas.mes@gmail.com Irena Bubnytė, redaktorė Nijolė DRAGŪNIENĖ, operatorė Aida jakimavičienė, korektorė Jelena babachina, maketuotoja Už reklamos ir skelbimų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

6 paroda sveikatos dienos 2015 Ir kokios gi Sveikatos dienos, be LiMSA os dalyvavimo jose? Didelio lankytojų dėmesio sulaukėme prie matavimų stendo, kuriame nemokamai tyrėme gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje, kūno masės sudėtį, matavome arterinį kraujospūdį bei anglies monoksido kiekį iškvėpiamajame ore. Jei tiriamųjų duomenys neatitiko normos rodiklių, patarėme jiems, kaip reikėtų keisti mitybos ir gyvenimo įpročius, kad jų būklė pagerėtų. Lankytojų susidomėjimas savo sveikata buvo labai didelis per visą parodos laiką ištyrėme daugiau nei 400 žmonių. Šiemet renginio organizatoriai nusprendė didelį dėmesį skirti mažųjų sveikatingumui. Tad buvo įrengta Sveiko vaiko ekspozicija, kurioje įvairių organizacijų ir klinikų atstovai kvietė į konsultacijas dėl vaikų psichikos bei burnos sveikatos, taisyklingos laikysenos ugdymo, vaikučių, gimusių anksčiau laiko. Prie šios ekspozicijos prisijungė ir visų pamėgta LiMSA os Žaislų ligoninė. Kol tėvai ar seneliai tyrėsi savo sveikatą ir domėjosi, kaip ją pagerinti, vaikai mūsų stende gydė žaisliukus. Gydymas buvo labai veiksmingas ir visi žaislai pasveiko, todėl mažieji, užsukę į Žaislų ligoninę, gavo jaunųjų gydytojų pažymėjimus. šv. apolonija ieško talentų! 15 Oficialiąją renginio dalį sveikinimo žodžiu tęsė Odontologijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Ričardas Kubilius, sielovados koordinatorė Raimonda Janušauskaitė SOA prezidentė Morta Stasikėlytė priminė, kad į gyvenimą ir užsibrėžtus tikslus privalome žiūrėti,,nuo aukštų bokštų. Talentų vakaras džiugino žiūrovus aštuoniais būsimų odontologų pasirodymais: nuo trimito garsų, puikaus vokalo iki įvairiomis technikomis atliktų vaizdo darbų. Žiūrovai ne tik mėgavosi įspūdingais talentų pasirodymais, bet ir turėjo progą pasakyti savo nuomonę, rinkdami geriausią vakaro pasirodymą. Renginyje dėmesys buvo skirtas ne tik studentams, bet ir dėstytojams. Nepakartojamą ir visus nustebinusį pasirodymą padovanojo gydytojas periodontologas Gytis Naumavičius, atlikdamas Freddie Mercury dainą In my defence. Kaip ir kiekvienais metais, studentai išrinko geriausią kiekvieno kurso dėstytoją. Vyko nuotraukų konkurso,,plačiausiai besišypsanti OF grupė apdovanojimai, jo nugalėtojais tapo 2 kurso 12 grupės studentai. Renginys neįmanomas be žiūrovų, tad maloniai nustebinti buvo ir jie. Šv. Apolonijos LOTO apdovanojo burtų būdu išrinktą žiūrovą mielomis dovanėlėmis. Pasibaigus talentų pasirodymams, vakarą vainikavo svečių iš Vilniaus gydytojų odontologų grupės Centrinė okliuzija koncertas. Iškart po jo vakaro vedėjai Dovilė Butėnaitė ir Arnas Jasiūnas paskelbė talentų talentą, kuriuo tapo Martynas Žalandauskas. Šv. Apolonija džiaugiasi atradusi tokią gausybę muzikantų, dainininkų ir dailininkų tarp Odontologijos fakulteto studentų. Juk odontologas nėra tik gydytojas, jis yra ir architektas, ir menininkas bei grožio kūrėjas. Puoselėkime tai žiūrėkime į gyvenimą nuo aukštų bokštų. V. Aužbikavičiūtės nuotraukos

7 Lietuvos medicinos studentų asociacija bioetikos renginys tarp gyvybės ir mirties Ieva Macijauskaitė Vasario 5 d. Farmacijos fakultete vyko Lietuvos medicinos studentų asociacijos ir LSMU Bioetikos centro organizuotas renginys komos ir klinikinės mirties tema Tarp gyvybės ir mirties. Renginio metu pranešimus skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas, Visuomenės sveikatos fakulteto Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros lektorė dr. Žydrūnė Luneckaitė ir LSMU Kauno klinikų vyr. kapelionas Artūras Jagelavičius. Renginį pradėjo prof. dr. A. Macas, pristatydamas komos ir klinikinės mirties mokslinę ir medicininę sampratą. Profesorius pabrėžė, kad būtina skirti biologinės ir klinikinės mirties sąvokas. Buvo paaiškinta ir apalpimo, komos bei epilepsijos diferenciacija, komos rūšių klasifikacija, vartojant Glazgo skalę, atsakyta į klausimus, kodėl negalima apalpusio žmogaus gaivinti glicerolio trinitratu, bei papasakota, kaip padėti alkoholinės komos ištiktam asmeniui. Profesorius paminėjo, kad jei pacientas tris ir ilgiau paras ištiktas komos (natūralios ar dirbtinai sukeltos), stebuklo tikėtis neverta. Nagrinėtos etinės, moralinės ir filosofinės su mirtimi susijusios problemos. Jas aptarė dr. Ž. Luneckaitė. Lektorė pristatė etikos ir orumo kriterijus, eutanazijos rūšis bei vengimo įteisinti šią problemą mūsų šalyje priežastis. Lietuvoje teisiškai negalima pasirašyti išankstinės valios nuostatos dokumento, o įstatymai verčia gaivinti mirštantį pacientą, net jei gaivinimo padarinys tik kančios pratęsimas. Pagrindinis eutanazijos įteisinimo atmetimo kriterijus baimė, kad šis žmogaus kančių palengvinimo būdas sukels slidaus šlaito efektą ir gyvybės nutraukimo procedūra bus imta taikyti nesant būtinybės. Dr. Ž. Luneckaitė pasidalijo mintimis, kad sprendimas negaivinti nėra lygus žudymui, o mirtis nelygu liga Prof. dr. Andrius Macas. ir nereikia jos visomis išgalėmis gydyti. Buvo iškeltas klausimas, ar galima reikalauti, kad norintis mirti žmogus kęstų skausmą dėl to, kad kiti netaptų potencialiomis aukomis. Parekomenduotas šią problemą nagrinėjantis filmas Pasikalbėk su ja. Savo pranešimą dėstytoja baigė mintimi, kad reikėtų kelti ne pasyviosios eutanazijos įteisinimo, o užsispyrėliško gydymo sustabdymo klausimą įstatymų lygmeniu. Šiek tiek kitokį požiūrį į mirtį pasakė vyr. kapelionas Artūras Jagelavičius. Jis teigė, kad juo labiau myli žmogų, juo labiau nori, kad jis gyventų bet kokia forma. Tik kyla klausimas, kiek pajėgsi stebėti jo kančią? Papasakota, kad Bažnyčia nesistengia suprasti šiandien moksliškai taikomų parametrų mirčiai. Ji pritaria mirusio žmogaus organų donorystei, tačiau eutanazijos nepateisina ir teigia, kad teisės į eutanaziją neegzistuoja ir pats žmogus neturi savo teisės į mirtį. Bažnyčios požiūriu gyvybę palaikyti neetiška tik tuo atveju, jei yra pratęsiama agonija. Tokiam pacientui turi būti taikomos priemonės, lengvinančios priešmirtinę būklę. Savo kalbą A. Jagelavičius baigė M. Miškinytės nuotraukos rusų rašytojo A. Čechovo mintimi, kad gydytojas ir žodžiu gydo ir studentams palinkėjo ateityje gydyti taip, kad netektų gailėtis. Renginio pabaigoje vyko diskusija. Jos metu studentai sužinojo atsakymus į visus jiems kilusius klausimus. Temos, susijusios su mirtimi, aktualios visiems, ypač medicinos pasaulio žmonėms. Gydytojai savo darbo praktikoje nuolatos susiduria su plonyte riba tarp gyvybės ir mirties. Tad naudinga susipažinti su įvairiomis gyvenimo baigties sampratos teorijomis. Dėkojame dėstytojams, skyrusiems dalelę savo laiko ir supažindinusiais studentus su koma ir klinikine mirtimi. mokymų ciklas gydytojas ir pacientas kaip bendrauti tinkamai? Medicinos studentai suvokia, kad sėkmingas gydytojo darbas tai ne vien universitete įgytos žinios, bet ir tinkamas bendravimas su pacientais. Priėjimas prie pacien to, jo užkalbinimas ir pokalbio palaikymas neatsiejama gydytojo darbo dalis, kuri neišvengiamai lemia gydytojo vardą. Tam, kad gydytojas būtų geras savo srities specialistas ir pacientai noriai kreiptųsi į jį dėl savo sveikatos sutrikimų, pirmiausia jis turi būti malonus, pastabus ir tolerantiškas pacientui. Gydytojas turi mokėti tam tikras nerašytas taisykles, kaip tinkamai su pacientu bendrauti ir elgtis. Šie bendravimo gebėjimai, žinoma, atsiranda pamažu, per praktiką. Tai suvokdami, medicinos mokslų studentai jau nuo pirmųjų kursų nori semtis žinių iš psichologų, gydytojų ir kitų specialistų, kurie yra bendravimo su pacientais ekspertai ir gali perteikti praktines savo žinias. Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) didelį dėmesį kreipia į studentų norus bei ambicijas ir stengiasi jas įgyvendinti. Norėdamas studentus išmokyti socialinių bendravimo įgūdžių, lapkričio d. Lietuvos medicinos studentų asociacijos komitetas LSMU studentams organizavo mokymus apie gydytojo ir paciento bendravimą. Visą savaitę vyko paskaitos ir pratybos LSMU ligoninės Kauno klinikų skyriuose. Studentai galėjo įgyti žinių apie bendravimą su chirurgijos, ginekologijos bei vaikų ligų skyrių pacientais ne tik bendraudami su gydytojais, bet ir su psichologais bei socialiniais darbuotojais. LiMSA inf.

8 Galimybė vieną dieną pabūti studentu Visai neseniai, vasario 2 13 dienomis, Universitete, be įprastų studentų, buvo galima pastebėti vieną kitą smalsesnį, šiek tiek išsigandusį jaunesnį veidą. Tai buvo LSMU Studentų atstovybės rengiamo projekto Studentas vienai dienai dalyviai. Jie turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su vidiniu LSMU gyvenimu ir išgirsti visas smulkmenas apie studijas ir studentišką gyvenimą iš čia studijuojančių studentų. Projekto idėja, sugalvota ir brandinta kelerius metus, pagaliau įgyvendinta šiemet, pirmomis antrojo pusmečio savaitėmis. Studentas vienai dienai sukvietė moksleivius iš VDU Rasos, J. Basanavičiaus, Saulės, Jėzuitų, Maironio, Aušros gimnazijų bei LSMU vidurinės mokyklos. Mokinių grupelės buvo globojamos LSMU Studentų atstovybės atrinktų praktikos mokytojų (mentorių) savanorių. Jie ne tik lydėjo mokinius į paskaitas ir darbus, bet ir, esant galimybei, pavedžiojo po Universiteto fakultetus, papasakojo apie mūsų aukštosios mokyklos struktūrą bei atsakinėjo į visus kylančius klausimus. Praktikos mokytojai (mentoriai) stengėsi, kad mokinukas, atėjęs į Universitetą nors vienai dienai, tikrai norėtų čia sugrįžti ir įgautų motyvacijos stengtis tą pasiekti. Tikriausiai iš šios minties ir kilo projekto šūkis Carpe diem!. Po dviejų savaičių vykusio projekto praktikos mokytojai (mentoriai) ir mokiniai buvo sukviesti į trumpą aptarimą, kurio metu dalyviai galėjo pasidalyti įspūdžiais bei pastebėjimais. Visiems mokiniams, dienai tapusiems studentais, buvo įteiktas garbingas diplomas, skelbiantis, kad jis baigė Vienos dienos universitetą. Kol kas Studentų atstovybė džiaugiasi, kad pavyko žengti pirmuosius žingsnius ir tikisi, kad vieną dieną dalyvauti šiame projekte ir susipažinti su Universitetu galės moksleivis iš bet kurio Lietuvos kampelio. Studentas vienai dienai koordinatoriai LSMU atvirų durų dienos Gabija Pancekauskaitė, MF Vasario 20 d. Veterinarijos akademijoje vykusioje Atvirų durų dienoje sulaukėme daug moksleivių, susidomėjusių studijomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Iš pradžių moksleiviai buvo supažindinti su bendra informacija apie Universitetą, šiek tiek vėliau patikslintos pasikeitusios stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos. Karjeros centro vadovas papasakojo apie karjeros galimybes, paskelbė ir apibendrino absolventų apklausos rezultatus. Galiausiai moksleiviai išsiskirstė pagal fakultetus, kuriuose norėtų studijuoti. Jie bendravo su fakultetų dekanais, prodekanais ir studentais. Buvo atsakyta į visus jiems kilusius klausimus. Tikimės, kad Atvirų durų diena buvo informatyvi ir būsimiems studentams buvo suteikta visa reikalinga informacija. Prancūziški atspalviai odontologijoje Morta Stasikelytė Prancūzija išgirdę šį žodį pirmiausia turbūt pagalvojate apie Eifelio bokštą, prancūzišką vyną, Edith Piaf, varlių šlauneles. Ir turbūt niekada nesusiejate Prancūzjos su odontologija. Tokia mintis niekada nekilo ir mums iki nuskridome į Lioną. Ten savaitę buvo organizuojama Europos odontologijos studentų asociacijos (European Dental Students Association EDSA) susitikimas, ir mūsų įsišakniję prancūziški stereotipai truputį pasikeitė. Pagrindinis EVP tikslas iš skirtingų mūsų žemyno kampelių suburti odontologijos studentus į vieną iš Europos universitetų ir savaitę užimti juos tiek akademine, tiek ir socialine veikla! Šįkart garbė teko trečiam didžiausiam miestui Prancūzijoje Lionui, kitaip dar vadinamam The city of light (liet. žiburių miestas). Į tokį renginį keliavome pirmą kartą ir, kaip vėliau paaiškėjo, buvome jauniausi tarp 20-ties odontologijos studentų iš visos Europos. Ar tai kliūtis? Tai buvo privalumas, nes supratome turintys dar mažiausiai keletą gražių studentiškų metų dalyvauti kituose EDSA organizuojamuose projektuose. Akademinė veikla truko penkias die nas iš septynių. Tris dienas plėtėme savo akiratį klausydamiesi Claudo Bernardo Liono vieno universiteto dėstytojų (ir studentų!) paskaitų, o vėliau teorines žinias praktiškai pritaikydavome darbuose. Kitas dienas lankėmės universiteto klinikose, kur stebėjome, kaip dirba studentai, dalyvavome operacijose. Kai kuriems iš mūsų pasisekė draugiški prancūzų studentai leido jiems netgi asistuoti. EVP idėja skirta ne tik akademinei, tačiau ir socialinei veiklai. Vakarais visi kartu ėjome vakarieniauti į autentišką prancūzų restoraną degustuoti prancūziškų sūrių ir vyno, Autorės nuotr. žaisti komandinio žaidimo su lazeriais. Kėlėmės į aukščiausią Liono dangoraižį ir ten su universiteto administracija aptarėme skirtingų Europos universitetų gyvenimą. Savaitė prabėgo lyg vienas mirksnis, tačiau atrodė tarsi Prancūzijoje būtume praleidę mėnesį tiek daug išmokome, pamatėme ir parsivežėme į Lietuvą. Grįžus tokios nuotaikos kur kas lengviau kibti ir į čionykščius darbus, o vidinė paskata, pažadinta Lione, net nežada užgesti ir kuria naujus planus, kaip užkariauti naujus žinių klodus, atrasti dar neregėtas Europos grožybes su EDSA. Prezervatyvų savaitė Eidvilė Varnaitė, Silvija Valdonė Valiūtė Vasario 9 16 dienomis Lietuvos medicinos studentų asociacijos iniciatyva praūžė Lietuvoje dar neorganizuota Prezervatyvų savaitė. Prezervatyvų savaitė visame pasaulyje populiari šventė, skirta pasakoti jaunuoliams apie nesaugių lytinių santykių pavojus bei skatinti juos naudotis apsaugos priemonėmis. Dažniausiai švenčiama tą pačią savaitę kaip ir Valentino diena. Lietuvos medicinos studentų asociacijos nariai, suvokdami nesaugių lytinių santykių D. Barakauskaitės nuotr. grėsmę, keliavo į Vilniaus ir Kauno universitetus. Jie studentams aiškino apie dažniausias lytiškai plintančias infekcijas (LPI), skatino juos naudotis apsaugos priemonėmis lytinio akto metu, aptarė kontracepcijos metodus, išsklaidė visus mitus bei išmokė taisyklingai naudotis prezervatyvais. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų mokslinės draugijos (LSMU SMD) organizuojamame protų mūšyje Proelium cerebri dalyviai turėjo pasukti galvas susidūrę su specialiuoju klausimų turu, kurio tema buvo susijusi su nesaugių lytinių santykių grėsmėmis.

9 informacija avevita/2015 m. kovo 20 d., Nr Farmacijos diena 2015 L. Kazakevičiaus nuotraukos Indrė Šveikauskaitė, LSMU Farmacijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkė Kovo 10 d. Farmacijos fakulteto studentai bei farmacija besidomintys abiturientai buvo kviečiami į pirmąją Farmacijos dieną Bendrame Studentų farmacininkų draugijos (SFD) ir LSMU Farmacijos fakulteto Alumni draugijos renginyje dalyvavo vaistinių tinklai: UAB Euro vaistinė, UAB Gintarinė vaistinė, UAB Nemuno vaistinė ; klinikinius tyrimus pristatė UAB Biomapas, o vasaros praktikai kvietė UAB Medicata Filia ; vyresniųjų kursų studentai sustodavo pabendrauti su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovais. Renginio metu stengėmės atsižvelgti į skirtingus dalyvių poreikius: stu dentams prie stendų bendraujant su įmonių atstovais, gausiam moksleivių būriui Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalis Briedis pristatė studijų programą bei atsakė į rūpimus klausimus. Abiturientai taip pat turėjo galimybę sužinoti keletą studentiškų paslapčių bei pasivaikščioti po Farmacijos fakulteto auditorijas ir laboratorijas. Džiaugiamės, kad visi renginio dalyviai išsiskirstė su šypsenomis: įmonių atstovai, susipažinę su potencialiais darbuotojais, studentai, išsiaiškinę savo karjeros galimybes, o abiturientai su viltimis į Farmacijos fakultetą sugrįžti jau rugsėjo mėnesį. Dėkojame visoms dalyvavusioms įmonėms, gausiam klausytojų būriui bei visiems, prisidėjusiems prie šios idėjos įgyvendinimo. Linkime profesinės sėkmės farmacininko kelyje! Šiauliuose paminėta Pasaulinė inkstų diena Zita Katkienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Prieš dešimt metų pirmą kartą pasaulyje paminėta Pasaulinė inkstų diena. Lietuvoje ji pradėta minėti prieš aštuonerius metus, kai konferencija buvo surengta Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Šiais metais konferencija, skirta gydytojams nefrologams, vaikų nefrologams, urologams, chirurgams, klinikiniams toksikologams ir imunologams, reumatologams, kardiologams, šeimos, vaikų ir bendrosios praktikos, vidaus ligų gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, inžinieriams bei technikams, dirbantiems nefrologijos ir hemodializės skyriuose, pacientams, sergantiems inkstų ligomis bei laukiantiems inkstų persodinimo arba gyvenantiems su persodintu inkstu, vėl surengta Šiauliuose, per 350 dalyvių suburiančioje Šiaulių arenos konferencijų salėje. Be jūsų nebūtų mūsų Dainomis pasveikinti konferencijos dalyviai pradėjo visą dieną trukusį darbą pagrindiniame konferencijos posėdyje bei dirbdami sekcijose, į kurias pasidalijo gydytojai ir pacientai. Konferencijos dalyvius pasveikinusi Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė Vaiva Makštutienė pasidžiaugė, kad į konferenciją susirinko nuo aukščiausio lygio nefrologijos specialistų iki mažiausiuose dializės centruose dirbančių gydytojų, slaugytojų. Turite didžiulę armiją savo pagalbininkų, su kuriais drauge turite dirbti, sakė V. Makštutienė ir palinkėjo konferencijos nariams darbingos dienos. Mums, ligoniams, esate didžiausi korifėjai, nes be jūsų, nebūtų ir mūsų, sveikindamas konferencijos dalyvius sakė Šiaulių sergančiųjų inkstų ligomis draugijos Atgaja narys, primindamas, kad pagrindinė draugijos veiklos funkcija ne tik ligonių suvienijimas, bet ir donorystės propaganda. Didžiausia auka, kurią žmogus gali aukoti žmogui, dovanoti tai, be ko pats neišgyventum nė dienos organą. Renginio dalyvius pasveikino Respublikinės Šiaulių ligoninės nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėjas Algirdas Tamošaitis ir kvietė į tribūną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Nefrologijos klinikos profesorių, Lietuvos nefrologijos, dializės ir Spaudos konferencijos dalyviai (iš kairės); LSMU prof. V. Kuzminskis, RŠL Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėjas A. Tamošaitis, Šiaulių inkstų ligomis sergančiųjų draugijos Atgaja pirmininkė Danutė Račkauskienė, pavaduotoja Olga Privalenkova, RŠL medicinos direktorė Vaiva Makštutienė, Šiaulių dializės centro vadovas Kęstutis Savickas. transplantacijos asociacijos prezidentą prof. Vytautą Kuzminskį, pradėjusį šventinę konferenciją. Klastingos inkstų ligos Pasaulinės inkstų dienos prasmė, pasak prof. V. Kuzminskio, galimybė atkreipti visuomenės dėmesį į klastingas inkstų ligas. Čia yra tokia mūsų šventė, į kurią susirenka gydytojai, slaugytojai ir pacientai bei kalba aktualiausiomis temomis apie lėtinę inkstų ligą inkstų nepakankamumą, hiponatremiją, šlapimo rūgštį bei daugelį kitų ligoniams kasdienybėje svarbių temų, teigia profesorius. Spaudos konferencijoje prof. V. Kuzminskis sakė, kad susirgus padariniai gana liūdni, o jų gydymas labai brangus. Vieno dializuojamo ligonio gydymas per metus valstybei kainuoja 60 tūkstančių litų. Lietuvoje šiuo metu apie pusantro tūkstančio dializuojamų ligonių. Visi dializuojami ligoniai laukia inksto transplantacijos. Inksto transplantacijos operacija labai brangi, tačiau po jos paciento gydymas atpinga 2 3 kartus. Didžiąją dalį pacientų sudaro ligoniai po inkstų transplantacijos. Tad jiems aktualu, kaip saugotis infekcijų, saugoti inkstus, reguliuoti kraujospūdį, cholesterolį. Gydytojas Algirdas Tamošaitis pastebėjo, kad labai svarbu, kad tarp šeimos gydytojų ir nefrologų, gydančių inkstų ligas, būtų glaudus ryšys ir inkstų ligos būtų diagnozuojamos laiku, kol dar nereikia dializės. 10 p.

10 10 avevita/2015 m. kovo 20 d., Nr. 11 informacija gyvena su svetimu inkstu Šiaulių sergančiųjų inkstų ligomis draugijos Atgaja pirmininkė Danutė Račkauskienė 18 metų gyvena su mamos dovanotu inkstu. Moteris prisiminė, kaip pasikeitė jos gyvenimas, atlikus inksto transplantacijos operaciją. Norisi kalnus versti, nes sveikata gera, gali valgyt, ką nori, gerti kiek nori, pasakoja pacientė, pasirinkusi koordinuoti likimo draugų organizacijos veiklą. Anot D. Račkauskienės, dializuojami ligoniai vidutiniškai apie šešerius metus gyvena priklausomi nuo dializės aparato, tad negali dirbti ir gyvena iš neįgalumo pašalpos. Po inksto transplantacijos sveikata gerėja. Tačiau per tuos metus praranda ne tik darbą, bet ir kvalifikaciją, o neįšiauliuose paminėta pasaulinė inkstų diena Šiaulių arenos konferencijų salėje aštuntosios Pasaulinei inkstų dienai skirtos konferencijos dalyviai sprendė aktualias problemas. Autorės nuotraukos 9 p. Nepateisinama, kai sunkios būklės ligonis atsiranda iš kažkur, niekas apie jį nežino. Todėl labai svarbu visuomenės švietimas, teigia specialistas. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, pasak medicinos direktorės Vaivos Makštutienės, skyriaus vedėjo Algirdo Tamošaičio išrūpinta yra viskas, kas sergantiems inkstų ligomis pacientams gydyti naudojama išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Pacientai ruošiami pakaitinei inkstų terapijai, hemodializei, transplantacijai, atliekamos gydomosios aferezės taikomos neurologinėmis ir hematologinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Skyriuje yra dializės poskyris, kuriame atliekamos ūminės ir lėtinės hemodializės, hemodiafiltracijos. Sergantiems sunkiu ūminiu inkstų nepakankamumu pacientams atliekamos ilgalaikės lėtos tėkmės hemodializės. Raimonda Janušauskaitė Kovo 10 d. paminėta LSMU Slaugos fakulteto globėjo šv. Dievo Jono diena. Šiemet šią dieną buvo nuspręsta surengti Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Minėjime dalyvavo dėstytojai, studentai ir LSMU akademinė sielovada. Ekskursijos metu apžiūrėjome namus, kuriuose gyveno ir kūrė kunigas ir poetas, profesorius Jonas Mačiulis (Maironis). Po ekskursijos visi dalyviai buvo pakviesti vaišių. Jų metu visi bendravo ir kalbėjo apie šv. Dievą Joną, kuris yra Slaugytojų globėjas, Bonifratrų vienuolijos įkūrėjas. Jis gimė 1495 m. Portugalijoje. Aštuonerių metų pabėgo iš namų, daug keliavo, apsistojo Ispanijoje, Granadoje. Išgirdęs Jono iš Avilos pamokslą, radikaliai pakeitė savo gyvenimą ir vėliau tapo jo mokiniu. Patyręs nelengvas ligoninės priepaminėta slaugos fakulteto globėjo šv. dievo jono diena žiūros sąlygas (ligoniai buvo palikti likimo valiai ar net skriaudžiami), nusprendė paskirti savo gyvenimą tarnauti ligoniams. Baigė medicinos studijas, įkūrė ligoninę. Pagarsėjo kaip puikus medikas. Subūrė bendraminčius, 1540 m. įsteigė Bonifratrų vienuoliją, kuri vienuolyno galumo pašalpos netenka. Daugeliui kyla finansinių sunkumų. Šiauliuose su persodintu inkstu gyvena per 30 žmonių. Lietuvoje tokių apie 700. Viena iš jų ir Šiaulietė Olga Privalenkova, kuriai inksto transplantacija buvo atliekama net tris kartus. Po trečios operacijos moteris laimingai gyvena jau penkerius metus. Po gimdymo sutriko inksto veikla, penkerius metus buvo atliekamos dializės. Po inksto persodinimo jaučiausi kaip antrą kartą gimusi, prisiminė moteris nelengvą kelią į visavertį gyvenimą. Lietuvoje vyriausias dializuojamas ligonis yra 63 metų. Vyriausias žmogus, kuriam buvo atliekama inksto transplantacija 65 metų. Dializuojamų ligonių šalyje per Šiaulių dializės centro vadovas Kęstutis Savickas sakė, kad dializuojami pacientai į centrą atvežami iš daugelio Šiaulių apskrities rajonų. Ši paslauga ligoniams ypač reikalinga, nes važiuoti sudėtingai procedūrai tenka tris kartus per savaitę iš pačių toliausių vietovių. Apie pusė mūsų pacientų iš rajonų Joniškio, Radviliškio, Kelmės, Kuršėnų, sakė žurnalistams centro vadovas. Apie tai, kad gali neišvengti inkstų ligos, turi žinoti visi, sergantys cukriniu diabetu, varginami aukšto kraujospūdžio, dažnai sergantys šlapimo takų ar pūslės uždegimu žmonės. Nefrologas A. Tamošaitis susirūpinti pataria ir nuo galvos ar sąnarių skausmų vartojantiesiems daug citramono, šeimoje sergantiems inkstų ligomis artimiesiems. Autorės nuotr. statusą įgijo po jo mirties. Dievas Jonas mirė 1550 m. kovo 8 d. Popiežius Urbonas VII 1630 m. paskelbė jį palaimintuoju, o dar po 60 metų jį kanonizavo popiežius Aleksandras VIII. Popiežius Pijus XI paskelbė šv. Dievo Joną ligoninių, slaugytojų ir jų asociacijų globėju. Skaudžią netekties valandą dėl mylimos mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame ilgametę LSMU Neuromokslų instituto Neurotoksikologijos ir Biochemijos laboratorijos laborantę Aldoną Švėgždienę bei artimuosius. LSMU Neuromokslų instituto darbuotojai ADMINISTRACIJA SKELBIA KoNKURSĄ EITI ŠIAS PAREIGAS: Gydytojo anesteziologo reanimatologo 1,25 et. (0,75 et. ir 0, 5 et.) Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikoje; Gydytojo krūtinės chirurgo 2,0 et. (2 1,0 et.) Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikoje; Gydytojo kraujagyslių chirurgo (0,25 et.) Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikoje; Vaikų intensyvios terapijos gydytojo (0,25 et.) Vaikų ligų klinikoje; Gydytojo vaikų hematologo (0,75 et.) Vaikų ligų klinikoje; Gydytojo vaikų pulmonologo (0,5 et.) Vaikų ligų klinikoje. Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: aukštasis universitetinis išsilavinimas, galiojanti medicinos praktikos licencija. Logoterapeuto (0,25 et.) Vaikų reabilitacijos klinikos Abilitacijos / reabilitacijos ir slaugos skyriuje. Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: atitinkamas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Vyresniojo slaugytojo slaugos administratoriaus (1,0 et.) Romainių tuberkuliozės ligoninės I tuberkuliozės skyriuje; Vyresniojo slaugytojo slaugos administratoriaus (1,0 et.) Romainių tuberkuliozės ligoninės II tuberkuliozės skyriuje; Vyresniojo slaugytojo slaugos administratoriaus (1,0 et.) Romainių tuberkuliozės ligoninės Rezistencinės tuberkuliozės skyriuje; Vyresniojo slaugytojo slaugos administratoriaus (1,0 et.) Romainių tuberkuliozės ligoninės Ambulatorijos diagnostikos skyriuje. Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: slaugos studijų baigimo diplomas, galiojanti bendrosios praktikos slaugytojo licencija, ne mažesnis kaip 3 metų medicininio darbo stažas. Filialo vyriausiojo slaugytojo slaugos administratoriaus (1,0 et.) Romainių tuberkuliozės ligoninėje. Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentams: slaugos studijų baigimo diplomas, galiojanti bendrosios praktikos slaugytojo licencija, ne mažesnis kaip 3 metų medicininio darbo stažas, ne mažesnė kaip 3 metai administracinio darbo patirtis, magistro laipsnis. Prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, gyvenimo aprašymą, išsilavinimą bei turimą specialybę ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas, (rekomendacijas), pateikti Kauno klinikų Žmogiškųjų išteklių tarnybai per 10 dienų nuo paskelbimo datos. Prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, Generalinis direktorius paskaitos! Kovo 25 d. 15 val. 30 min. Farmacijos fakulteto F205 auditorijoje (Eivenių g. 4) LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto lektorė Giedrė Sakalauskienė skaitys viešąją paskaitą Nuo A. Flemingo penicilino iki šiuolaikinių β laktaminių ir į juos panašių antibiotikų. Kovo 27 d. 10 val. LSMU Vydūno a. (Šiaurės pr. 57) LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto lektorius Arvydas Ūsas skaitys viešąją paskaitą Riboto ir plataus veikimo spektro antibiotikai. Ar įveiksim atsparias bakterijų padermes? Paskaita bus skaitoma anglų kalba. Kovo 27 d. 10 val. LSMU MA Farmakognozijos katedros mokslo darbuotojas dr. Raimondas Raudonis Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre 120 aud. skaitys viešąją paskaitą Augalinių ekstraktų gamyba ir tyrimai. suteikime vilties kitam gyventi! Velykos tai pergalės prieš mirtį šventė, o visi savyje nešiojame Dievo duotą dovaną, kuri kitam gali išgelbėti gyvybę! Suteikime Vilties kitam gyventi! Iki balandžio 8 d. kviečiame atvykti į Kauno klinikų Kraujo centrą padovanoję dalelę savo kraujo, galėsite dalyvauti Velykinėje loterijoje, kurioje visi bilietai laimingi. LSMUL Kauno klinikų Kraujo centras redakcija: rėmėjas: LSMu Leidybos namai Vydūno mokomasis korpusas, šiaurės pr. 57, LT Kaunas el. p.: avevita@lsmuni.lt išeina kiekvieną penktadienį Redakcinės kolegijos pirmininkas: edgaras STAnKeVičiuS, Leidybos namų direktorius Redakcinė kolegija: Algimantas TAMeLiS, Medicinos fakulteto dekanas Antanas SeDeReVičiuS, LSMu prorektorius veterinarijai ingrida ulozienė, Mokslo centro vadovė Daiva PenTioKinienė, Kauno klinikų direktorė valdymui ir plėtrai Daiva ZAGuRSKienė, Slaugos koordinavimo tarn. vad. pav. izabelė GiRčyTė, Studentų atstovybės prezidentė Korespondentai: Loreta GieDRAiTienė, tel , viet Džiuljeta KuLVieTienė, jolanta jonikienė Lina PAnKRATjeVAiTė, Gytė MALciŪTė Redakcija: Laima ZAKARAiTė, vyriausioji redaktorė, mobil. tel irena BuBnyTė, redaktorė nijolė DRAGŪnienė, operatorė Aida jakimavičienė, korektorė jelena BABAchinA, maketuotoja Spausdino uab Arx reklama, Savanorių pr. 363A, Kaunas el. paštas: info@arxreklama.lt Tiražas 1000 egz. Leidinys skirtas LSMu ir LSMu ligoninės Kauno klinikų darbuotojams, studentams