APLINKOS RADIACINIO FONO MATAVIMAS DOZIMETRAIS

Save this PDF as:
 WORD  PNG  TXT  JPG

Μέγεθος: px
Εμφάνιση ξεκινά από τη σελίδα:

Download "APLINKOS RADIACINIO FONO MATAVIMAS DOZIMETRAIS"

Transcript

1 VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Taikomosios branduolio fizikos laboratorija Laboratorinis darbas Nr. 6 APLINKOS RADIACINIO FONO MATAVIMAS DOZIMETRAIS Parengė A. Poškus

2 Turinys 1. UŽDUOTYS KONTROLINIAI KLAUSIMAI DARBO TEORIJA Pradinės žinios apie radioaktyvumą Dozimetrijoje naudojami dydžiai ir vienetai Atskirų jonizuojančios spinduliuotės tipų dozimetrija Pagrindiniai jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai Jonizuojančiojo spinduliavimo biologinis poveikis Didžiausios leistinos dozės DARBO EIGA Aplinkos radiacinio fono matavimas Taškinio γ šaltinio dozės galios matavimas... 15

3 Darbo tikslas Ištirti jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios pasiskirstymą mokomojoje branduolio fizikos laboratorijoje darbų metu bei dozės galios priklausomybę nuo atstumo iki taškinio gama spinduliuotės šaltinio. 1. Užduotys 1. Laboratorinių darbų metu išmatuoti radiacijos foną darbo vietose, surašyti dozimetrinės būsenos protokolą. 2. Išmatuoti žinomo aktyvumo taškinio γ šaltinio dozės galią įvairiais atstumais nuo šaltinio. Matavimų rezultatus palyginti su teorinio skaičiavimo rezultatais. 3. Apskaičiuoti metinę lygiavertę dozę, kuri tenka mokomojoje branduolio fizikos laboratorijoje dirbančiam studentui (tarti, kad per metus atliekama 12 laboratorinių darbų, kurių kiekvieno trukmė 3 val.). Šią dozę palyginti su didžiausia leidžiama doze. 2. Kontroliniai klausimai 1. Dozimetrijoje vartojami fizikiniai dydžiai ir vienetai, sąryšiai tarp jų. 2. Pagrindiniai natūralūs ir dirbtiniai jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai. 3. Jonizuojančiojo spinduliavimo biologinis poveikis. Rizikos koeficientas. Didžiausios leistinos dozės 2 Literatūra: 1. Horodničius H. Branduolio fizika. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997, p Жуковский Ю. Г., Сергеев В. О., Антоньева Н. М. Практикум по ядерной физике. М.: Высшая школа, 1975, с Практикум по ядерной физике / И. А. Антонова, А. Н. Бояркина, Н. Г. Гончарова и др. М.: Изд-во Моск. ун-та, 1988, с Coggle J. E. Biological Effects of Radiation, 2nd ed Genetic and Somatic Effects of Ionizing Radiation // United Nations Scientific Committee On The Effects Of Atomic Radiation

4 3 3. Darbo teorija 3.1. Pradinės žinios apie radioaktyvumą Radioaktyvumas tai yra kai kurių elementų atomų branduolių savaiminis skilimas, kurio metu išspinduliuojamos viena arba daugiau dalelių. Pagal spinduliuojamų dalelių rūšį skiriamas α skilimas, β skilimas ir savaiminis dalijimasis. α dalelės tai aukštos energijos 4 He branduoliai, o β dalelės tai aukštos energijos elektronai arba pozitronai. α dalelių, kurias spinduliuoja radioaktyvieji branduoliai, energija būna nuo 4 MeV iki 9 MeV, o β dalelių didžiausia energija siekia 20 MeV. Savaiminis dalijimasis stebimas tik pačiuose sunkiausiuose branduoliuose ir pasireiškia branduolio skilimu į dvi artimos masės skeveldras. Branduolio skilimo rūšį nusako branduolio masės ir krūvio pokytis skilimo metu. Branduolio masę nusako nukleonų (protonų ir neutronų) skaičius jame. Šis skaičius vadinamas branduolio masės skaičiumi arba tiesiog branduolio mase ir žymimas raide A. Kadangi neutronai yra neutralūs, tai branduolio krūvį lemia protonų skaičius jame. Kadangi atomas visumoje yra neutralus, o protono krūvis priešingas elektrono krūviui, tai protonų skaičius branduolyje yra lygus elektronų skaičiui atomo elektroniniame apvalkale. Šis skaičius vadinamas atominiu skaičiumi arba atomo numeriu arba tiesiog branduolio krūviu ir žymimas raide Z. Branduoliai, kurie turi vienodą Z, tačiau skirtingą A (t.y., skirtingą neutronų skaičių), vadinami duotojo elemento izotopais. Izotopo žymėjimui naudojamas užrašas A Z X, kur X yra cheminis simbolis, kuris 9 atitinka elementą su duotuoju Z. Pvz., užrašas 4 Be žymi berilio atomo branduolį, kurio Z = 4, A = 9 ir kuris turi 5 neutronus. Apatinis kairysis indeksas nėra būtinas, nes atominį numerį Z vienareikšmiškai nusako elemento pavadinimas. Todėl dažnai naudojamas sutrumpintas užrašymas, pvz., 9 Be (skaitoma berilis devyni ). α skilimas yra toks atomo branduolio virsmas, kurio metu branduolys savaime 4 išspinduliuoja α dalelę ( 2 He branduolį). Šio virsmo metu branduolio masės skaičius sumažėja keturiais vienetais, o atominis skaičius dviem. Naudojant minėtuosius žymėjimus, α skilimo lygtis užrašoma šitaip: A A 4 4 X Z Z 2 X+ 2He. (3.1.1) β skilimas yra toks atomo branduolio virsmas, kurio metu branduolys savaime išspinduliuoja elektroną (žymėjimas e ) ir lengviausiąją neutraliąją dalelę antineutriną (žymėjimas ~ ν ). Šio virsmo metu branduolio masė nepasikeičia, o branduolio krūvis padidėja vienu elementariuoju krūviu. T.y., β skilimo lygtį galima užrašyti tokiu būdu: A A - Z X Z + 1 X + e + ν~. (3.1.2) T.y., β skilimo metu vienas iš branduolio neutronų virsta protonu. Toks β skilimas vadinamas β skilimu. Kitas β skilimo procesas yra toks branduolio virsmas, kurio metu branduolys savaime išspinduliuoja pozitroną e + ir kitą lengviausiąją neutraliąją dalelę neutriną ν. Šio virsmo metu branduolio masė taip pat nepasikeičia, o branduolio krūvis sumažėja vienu elementariuoju krūviu, t.y., vienas iš branduolio protonų virsta neutronu: A A + Z X Z 1 X + e + ν. (3.1.3) Toks β skilimas vadinamas β + skilimu. Trečiasis branduolio virsmas, kuris taip pat priskiriamas prie β skilimo procesų, yra elektrono pagavimas arba K pagavimas. Šio virsmo metu branduolys pagauna vieną iš atominio apvalkalo elektronų (dažniausiai iš artimiausio branduoliui K sluoksnio), ir vienas iš branduolio protonų virsta neutronu: A A e + Z X Z 1 X + ν. (3.1.4)

5 Skilimo metu susidaręs branduolys dažnai būna sužadintos būsenos (turi energijos perteklių). Tokiu atveju per s įvyksta jo kvantinis šuolis į pagrindinę būseną, kurio metu energijos perteklius išspinduliuojamas fotono (elektromagnetinio spinduliavimo kvanto) pavidalu. Šis spinduliavimas vadinamas γ spinduliavimu, o jo kvantas vadinamas γ kvantu. Taigi, γ spinduliavimas tai branduolio skilimo metu atsirandantis elektromagnetinis spinduliavimas. γ kvantų energija dažniausiai priklauso intervalui kev. Branduolių skilimo spartą nusako skilimo pusamžis laikas, per kurį radioaktyviųjų branduolių skaičius bandinyje sumažėja 2 kartus. Pagrindinis radioaktyvumo dėsnis teigia, kad radioaktyviųjų branduolių skaičius bandinyje eksponentiškai mažėja laike: t / T1 / 2 N( t) = N 0 exp( λ t) = N 0 2, (3.1.5) kur N 0 yra pradinis radioaktyviųjų branduolių skaičius, T 1/2 yra skilimo pusamžis, o λ = ln2/t 1/2 yra skilimo konstanta. Įvairių radioaktyviųjų izotopų skilimo pusamžiai kinta labai plačiose ribose nuo sekundės dalių iki daugelio milijardų metų. Vidutinis per laiko vienetą skylančių branduolių skaičius dn I (3.1.6) dt vadinamas radioaktyviojo šaltinio aktyvumu. Kadangi skilimo metu branduolys išspinduliuoja vieną arba daugiau dalelių, tai aktyvumą galima išmatuoti, registruojant šias daleles ir randant jų vidutinį skaičių per laiko vienetą. Įrašę (3.1.5) į (3.1.6), randame, kad radioaktyvaus bandinio aktyvumas yra proporcingas radioaktyviųjų branduolių skaičiui bandinyje: I = λn. (3.1.7) T.y., aktyvumas mažėja laike tuo pačiu eksponentiniu dėsniu (3.1.5), kaip ir radioaktyviųjų branduolių skaičius. Šis reiškinys naudojamas skilimo pusamžių matavimui Dozimetrijoje naudojami dydžiai ir vienetai Kai jonizuojančioji spinduliuotė krinta į medžiagą, dalis spinduliuotės energijos yra sugeriama. Medžiagos masės vienete sugertosios energijos kiekis yra vadinamas sugertąja doze. SI sistemoje vartojamas sugertosios dozės matavimo vienetas yra grėjus (Gy): 1 Gy = 1 J/kg. Nesisteminis sugertosios dozės matavimo vienetas yra radas (rad): 1 rad = 0,01 Gy Sugertosios dozės galia tai sugertoji dozė per laiko vienetą. Šio dydžio matavimo vienetas yra Gy/s arba rad/s. Jonizuojančiosios spinduliuotės biologinis poveikis priklauso ne vien nuo sugertosios dozės, bet ir nuo spinduliuotės rūšies (α, β, γ, neutronai, branduoliai, jonai ir kt.) ir dalelių energijos. Taip yra todėl, kad spinduliavimo biologinis poveikis priklauso nuo jonizacijos tankio elektrono ir teigiamo jono porų skaičiaus, kuris susidaro jonizuojančios dalelės kelio vienete, jai praeinant pro medžiagą. Šis dydis priklauso nuo spinduliavimo rūšies (α, β, γ arba neutronai), nuo dalelių energijos ir nuo absorbuojančios medžiagos. Pvz., ore 1 cm kelyje 4 9 MeV energijos α dalelė sukuria jonų porų, β dalelė vidutiniškai 60 jonų porų, o γ kvantas kelias jonų poras. Jonizuojančiojo spinduliavimo biologinis poveikis didėja, augant jonizacijos tankiui. Vadinasi, esant fiksuotam jonizuotų atomų skaičiui tūrio vienete (t.y., esant fiksuotai sugertajai dozei), spinduliavimo biologinis poveikis yra tuo didesnis, kuo daugiau yra artimų jonizuotų atomų. Todėl, pvz., duotosios α spinduliavimo dozės biologinis poveikis yra stipresnis už tokio paties didumo γ spinduliavimo dozės poveikį, 4

6 nes α spinduliavimo atveju visi jonizuoti atomai yra išsirikiavę išilgai α dalelių trekų, o γ spinduliavimo atveju jie tolygiai pasiskirstę audinio tūryje 1. Todėl, nusakant spinduliuotės biologinį poveikį, sugertoji dozė dauginama iš kokybės koeficiento k, kuris nusako, kiek kartų duotojo tipo spinduliuotės biologinis poveikis yra didesnis už tos pačios sugertosios dozės 200 kev energijos γ kvantų biologinį poveikį. Kadangi kokybės koeficientas nusako duotosios rūšies spinduliuotės biologinį poveikį, lyginant su kitų tipų jonizuojančiuoju spinduliavimu, tai jis dar vadinamas santykinio biologinio efektyvumo koeficientu. Kokybės koeficientai, kurie atitinka skirtingas jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis, pateikti 1 lentelėje. Šitaip apskaičiuotas dydis vadinamas lygiaverte doze ir matuojamas sivertais: 1 Sv = 1 Gy / k. Taigi, vienas sivertas atitinka tokią duotosios rūšies spinduliuotės sugertąją dozę, kurios biologinis poveikis yra toks pats kaip 200 kev energijos γ kvantų 1 Gy sugertosios dozės biologinis poveikis. Nesisteminis lygiavertės dozės vienetas yra vadinamasis biologinis rentgeno ekvivalentas arba REM ( Roentgen equivalent man, rem). Tikslesnis šio vieneto pavadinimas būtų biologinis rado ekvivalentas, nes jis atitinka tokią duotosios rūšies spinduliuotės sugertąją dozę, kurios biologinis poveikis yra toks pats kaip 200 kev energijos γ kvantų 1 rad sugertosios dozės biologinis poveikis: 1 rem = 0,01 Sv = 1 rad / k. Lygiavertės dozės galia tai lygiavertė dozė per laiko vienetą. Šio dydžio matavimo vienetas yra Sv/s arba rem/s. 1 lentelė. Skirtingų jonizuojančiosios spinduliuotės rūšių kokybės koeficientai Spinduliuotės rūšis k Spinduliuotės rūšis k γ spinduliuotė 1 Šiluminiai neutronai 3 Rentgeno spinduliuotė 1 5 kev energijos neutronai 2,5 β spinduliuotė 1 20 kev energijos neutronai 5 α spinduliuotė ( 10 MeV) kev energijos neutronai 8 Protonai (10 MeV) 10 1 MeV energijos neutronai 10,5 Sunkieji atatrankos branduoliai MeV energijos neutronai Spinduliuotės poveikį medžiagai lemia medžiagos sugertas spinduliuotės energijos kiekis (t. y. vidutinė sugertoji dozė, padauginta iš medžiagos masės), spinduliuotės rūšis ir spinduliuotės dalelių energija. Tačiau tiesiogiai išmatuoti sugertąją energiją yra gana sudėtinga. Dauguma dozimetrinių prietaisų matuoja ne energiją, o elektros krūvį, kuris sukuriamas ore arba kitoje medžiagoje dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Pagal tą krūvį paskui galima apytiksliai apskaičiuoti ir energiją, kurią sugertų koks nors žinomos sudėties kūnas (pvz., biologinis audinys), patalpintas į tiriamąją erdvės sritį. Pilnutinis vieno ženklo jonų krūvis, kuris susidarė atmosferos oro masės vienete dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, yra vadinamas ekspozicine doze. Taigi, ekspozicinę dozę (D e ) galima išreikšti šitaip: dq De = ; (3.2.1) dm 1 Tačiau išorinio α spinduliavimo atveju beveik visa spinduliavimo energija sugeriama odos audiniuose, o γ spinduliavimas yra sugeriamas visame organizmo tūryje, todël γ spinduliavimas yra pavojingesnis sveikatai už to paties intensyvumo α spinduliavimą.

7 čia Q yra sukurtas krūvis, m yra oro masė, o raidė d žymi šių dydžių nykstamus kiekius (diferencialus). Iš ekspozicinės dozės apibrėžties išplaukia, kad ekspozicinės dozės sisteminis matavimo vienetas yra A s kg 1 (šis vienetas neturi specialaus pavadinimo). Nesisteminis ekspozicinės dozės matavimo vienetas yra rentgenas (R). 1 R tai tokia ekspozicinė dozė, kuriai esant, 0, g oro susidaręs vieno ženklo jonų krūvis lygus CGSE krūvio vienetui, t.y., 3, C (0, g tai 1 cm 3 oro masė normaliomis oro sąlygomis). Ekspozicinės dozės galia tai ekspozicinė dozė per laiko vienetą. Šio dydžio matavimo vienetas yra A kg 1 arba R/s. Pagrindiniai dozimetrijoje vartojami vienetai ir jų sąryšiai pateikti 2 lentelėje. 2 lentelė. Jonizuojančiosios spinduliuotės matavimo vienetai Dydžio pavadinimas SI vienetas Nesisteminis vienetas Santykis Sugertoji dozė Grėjus, Gy Radas, rad 1 rad = 0,01 Gy Sugertosios dozės galia Grėjus per sekundę, Radas per sekundę, rad/s 1 rad/s = 0,01 Gy/s Gy/s Lygiavertė dozė Sivertas, Sv REM, rem 1 rem = 0,01 Sv Lygiavertės dozės galia Sivertas per sekundę, Sv/s REM/s, rem/s 1 rem/s = 0,01 Sv/s Ekspozicinė dozė Kulonas kilograme, Rentgenas, R 1 R = 2, C/kg C/kg Ekspozicinės dozės Amperas kilograme, Rentgenas per sekundę, 1 R/s = 2, A/ galia A/kg R/s kg Pagal vidutinę atomo jonizacijos energiją nustatyta, kad, švitinant biologinį audinį γ arba Rentgeno spinduliais, radais išreikštos sugertosios dozės skaitinė vertė apytiksliai lygi rentgenais išreikštos ekspozicinės dozės skaitinei vertei. Tiksliau, 1 R ekspozicinė dozė atitinka 0.96 rad sugertąją dozę. Todėl praktikoje sugertoji dozė dažniausiai įvertinama pagal ekspozicinę dozę. Ši atitinkamybė galioja tik tuo atveju, kai spinduliavimą sugeria biologinis audinys. Pvz., kai spinduliavimą sugeria oras, 1 R ekspozicinė dozė atitinka 0.88 rad sugertąją dozę. Tuo galima įsitikinti tokiu būdu. Kadangi vienvalenčio jono (elektrono) krūvis e = C, tai 1 R dozė sukuria 1 cm 3 oro / = jonų porų, o 1 kg oro / = jonų porų. Žinant, kad vienai jonų porai sukurti reikia vidutiniškai 34 ev J energijos, poroms sukurti reikės J = J. Vadinasi, 1 R ekspozicinė dozė yra tapati J/kg = 0.88 rad sugertajai dozei ore Atskirų jonizuojančios spinduliuotės tipų dozimetrija Pagrindinė radioaktyvaus šaltinio charakteristika yra jo aktyvumas. Tačiau šaltinio aktyvumas negali tiesiogiai apibūdinti spinduliavimo jonizuojančio poveikio. Duoto aktyvumo radioaktyvaus šaltinio jonizuojantis poveikis priklauso nuo spinduliavimo tipo ir energijos bei nuo švitinamos aplinkos prigimties. Žemiau pateiktos formulės, kurios susieja šaltinio aktyvumą su ekspozicinės arba sugertosios dozės galia. a) γ spinduliavimo dozimetrija Įvertinant γ spinduliavimo jonizuojantį poveikį, naudojama jonizacinės konstantos sąvoka. Radioaktyvaus izotopo jonizacinė konstanta tai ekspozicinės dozės galia (rentgenais per valandą, R/h), kurią sukuria taškinis 1 mci ( Bq) aktyvumo γ šaltinis 1 cm atstumu. Šaltinio, kuris spinduliuoja vienos energijos γ kvantus, jonizacinė konstanta lygi 6

8 7 K γ = ( τ + σ) E γ 2 R cm, (3.3.1) mci h kur τ ir σ yra atitinkamai fotoefekto ir Komptono sklaidos indėliai į spinduliavimo absorbcijos koeficientą (cm -1 ), o E γ yra γ kvanto energija (MeV). Skirtingų izotopų jonizacinės konstantos pateiktos 3 lentelėje. 3 lentelė. Skirtingų γ radioaktyvių izotopų jonizacinės konstantos Izotopas Skilimo pusamžis E γ, MeV K γ, R cm 2 /(mci h) 24 Na 14.9 valandos 1.368; Co 5.3 m ; J 8 dienos Ištisinis spektras Cs 2.3 m. Ištisinis spektras Cs 33 m Eu Eu 15 m. Ištisinis spektras 5.5 Tm dienos Ir 78 dienos Ištisinis spektras Ra 1620 m. Ištisinis spektras 8.4 Žinant taškinio γ šaltinio aktyvumą ir jonizacinę konstantą, galima apskaičiuoti jo spinduliavimo dozės galią bet kuriuo atstumu nuo šaltinio. Taškinio γ šaltinio dozės galia lygi K A P = γ 2, (3.3.2) R kur A yra šaltinio aktyvumas (mci), R yra atstumas iki šaltinio (cm), o K γ yra γ spinduliavimo jonizacinė konstanta, kuri priklauso nuo šaltinio spinduliuojamų γ kvantų energijos E γ. Didėjant energijai, K γ auga (žr. 3 lentelę). b) β spinduliavimo dozimetrija Kalbant apie β spinduliavimo dozimetriją, reikia skirti organizme esančių β radioaktyvių izotopų dozimetriją ir išorinių β spinduliavimo srautų dozimetriją. Radioaktyvių izotopų spinduliuojamų β dalelių siekiai biologiniame audinyje yra kelių milimetrų eilės (žr. 4 lentelę). Todėl tuo atveju, kai srities (organo), kurioje pasiskirstęs β radioaktyvus izotopas, matmenys yra didesni už 1 cm, galima laikyti, kad duotojo medžiagos kiekio sugerta energija lygi to paties medžiagos kiekio išspinduliuotų β dalelių energijai. Perėjus prie dozimetrijoje naudojamų vienetų (rad/h ir mci), gaunama tokia β spinduliavimo sugertosios dozės galios išraiška: rad g P = E A/m β mci h, (3.3.3) kur E β yra vidutinė β dalelių energija (MeV), o A/m yra audinio masės vienete esančio izotopo aktyvumas (mci/g). Žinomo aktyvumo išorinio β spinduliavimo šaltinio dozė įvertinama taip pat, kaip γ spinduliavimo atveju, t.y., naudojant jonizacines konstantas.

9 4 lentelė. Įvairių izotopų spinduliuojamų β dalelių siekiai įvairiose medžiagose 8 Radioaktyvus izotopas Skilimo pusamžis Maksimali β dalelių energija, MeV Maks. siekis ore, cm Didžiausias siekis minkštajame biologiniame audinyje, cm Didžiausias siekis Al, cm 12 C 5570 m Na 15.4 val P 14.3 dienos S 87.1 dienos Ca 165 dienos Co 5.26 m Br 35.4 val Sr W 73.2 dienos Tl 3.56 m c) α dalelių dozimetrija α dalelių kelias medžiagoje yra apytiksliai tiesus. Todėl vienodos krypties α dalelių skaičius beveik nekinta iki pat trajektorijos pabaigos. Vadinasi, krintant į medžiagos paviršių lygiagrečiam monoenerginių α dalelių pluoštui, visa dalelių energija sugeriama medžiagos sluoksnyje, kurio storis lygus α dalelės siekiui, o paviršiaus plotas lygus krintančio pluoštelio skerspjūvio plotui. α spinduliavimo sugertosios dozės vidutinės galios išraiška medžiagos sluoksniui, kuriame vyksta sugertis, yra analogiška (3.3.3) formulei: rad mg P = Eα I / m mci h ; (3.3.4) čia E α yra α dalelių energija (MeV), I yra krintančio dalelių srauto tankis (mci/cm 2 ), o m yra 1 cm 2 ploto medžiagos sluoksnio, kuris pilnai sugeria α daleles, masė (mg/cm 2 ). Žinant analogišką dydį orui (m 0 ), šią masę galima apskaičiuoti pagal formulę m= Cm0 ; (3.3.5) čia koeficiento C vertė priklauso nuo medžiagos. m 0 vertės, esant skirtingoms α dalelių energijoms, ir C vertės skirtingose medžiagose pateiktos atitinkamai 5 ir 6 lentelėse. Radioaktyvus izotopas Skilimo pusamžis 5 lentelė. Įvairių energijų α dalelių siekis α dalelės energija, MeV Siekis ore, cm Siekis ore, mg/cm Po dienos Po s Ra 1620 m Rn 3.83 dienos Th m U m Pu m Siekis minkštoje biologinėje medžiagoje, μm

10 9 6 lentelė. Vienetinio ploto sluoksnio, kuris pilnai sugeria α daleles arba protonus, masių įvairiose medžiagose ir jo masės ore santykis Medžiaga α dalelės Protonai Audinys Aliuminis Varis Sidabras Platina Pagrindiniai jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai Trys pagrindiniai natūralaus foninio jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai yra: 1) kosminiai spinduliai (žr. 7 lentelę), 2) Žemės plutoje esančių radioaktyvių elementų (radžio Ra, torio Th, urano U ir kt.) skilimas (žr. 8 lentelę) 3) vidinis organizmo spinduliavimas, kuris atsiranda, skylant gyvosiose ląstelėse esantiems radioaktyviems izotopams ( 40 K, 14 C ir kt.). Jūros lygyje pilnoji vidutinė natūralaus spinduliavimo dozė, kurią sugeria žmogaus organizmas per metus, lygi 1 2 msv. Tačiau didesniuose aukščiuose, kur kosminis spinduliavimas yra intensyvesnis, arba vietose, kur dirvožemyje daugiau radžio, metinė dozė gali būti kelis kartus didesnė (žr. 7 ir 8 lenteles). Pastaruoju atveju dozės padidėjimą sąlygoja radioaktyvios inertinės dujos radonas (Rn), kurios susidaro, skylant radžiui. Šios dujos gali patekti į pastatus pro grindis arba rūsio sienas ir kauptis vidinių patalpų ore. Jeigu patalpos nėra periodiškai vėdinamos, tokių namų gyventojų gaunama metinė dozė gali siekti 100 msv. Metinė dozė, kurią sąlygoja vidinių radioaktyvių izotopų spinduliavimas, vidutiniškai lygi 0.36 msv. Vieta (aukštis) 7 lentelė. Vidutinė metinė kosminių spindulių dozė įvairiuose aukščiuose Jūros lygis m m m km Tarpplanetinė erdvė Van Aleno radiacinės juostos (vidinė 1000 < km, išorinė km) Vieta C Vidutinė ekvivalentinė dozė per metus, msv 8 lentelė. Vidutinė metinė dozė dėl dirvožemio natūralaus radioaktyvumo Normalios sritys Granito telkiniai Prancūzijoje Alūno telkiniai Šveicarijoje Monazito aliuviniai telkiniai Brazilijoje 5 10 Monazito smėlynai Keraloje (Indija) Vidutinė ekvivalentinė dozė per metus, msv

11 10 Šalia natūralaus spinduliavimo, žmones veikia ir įvairių dirbtinių šaltinių spinduliavimas. Pagrindinis dirbtinis jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinis yra Rentgeno spindulių pritaikymas medicininėje diagnostikoje. Nors skirtinguose Rentgeno medicininiuose tyrimuose gautos dozės kinta nuo kelių dešimtųjų mgy iki šimtų mgy (žr. 9 lentelę), tačiau vidutinė vienam gyventojui apskaičiuota metinė dirbtinės kilmės jonizuojančiojo spinduliavimo dozė yra artima natūralaus spinduliavimo metinei dozei, t.y., 1 2 mgy. 9 lentelė. Tipiškos dozės, kurias gauna švitinamieji audiniai Rentgeno tyrimų metu Tyrimo pobūdis Dozė per vieną ekspoziciją, mgy Krūtinės Rentgeno nuotrauka Pilvo ertmės Rentgeno nuotrauka 10 Galūnių Rentgeno nuotrauka Fluoroskopija per minutę Kompiuterizuota tomografija per vieną tyrimą 3.5. Jonizuojančiojo spinduliavimo biologinis poveikis Greitos elektringos dalelės (α, β, protonai ir sunkūs branduoliai) ir didelės energijos fotonai (Rentgeno ir γ spinduliavimas) jonizuoja arba sužadina biologinio audinio molekules. Jonizacijos metu susidaro laisvas elektronas ir teigiamas molekulinis jonas, o sužadinimo metu įvyksta molekulės kvantinis šuolis į aukštesnį energijos lygmenį. Jonizacijos metu atsiradęs laisvasis elektronas (antrinis elektronas) gali analogišku būdu jonizuoti arba sužadinti kitas molekules. Kadangi kiekvienam jonizacijos ir sužadinimo aktui išeikvojamas tam tikras energijos kiekis, tai, judant radioaktyviai dalelei aplinkoje, jos energija mažėja. Skystose aplinkose (tame tarpe ir žmogaus kūne) energijos nuostoliai jonizacijai ir sužadinimui yra apytiksliai vienodi. Tačiau biologinį poveikį sąlygoja beveik vien tik jonizacija. Žemiau yra išvardintos bendrosios elementariosios jonizacijos proceso savybės. 1) Atomo jonizacijos procesas, kai atomas yra molekulės sudėtyje, beveik nesiskiria nuo jonizacijos proceso, kai tas pats atomas yra laisvas. Todėl, kalbant apie jonizacinius energijos nuostolius, pirmuoju artutinumu galima neatsižvelgti į atomų cheminį ryšį molekulėje. T.y., jonizacija visų pirma atominis, o ne molekulinis, procesas. 2) Atomo jonizacija tai atsitiktinis procesas. T.y., jeigu krintančios dalelės kelyje atsiduria atomas, šis atomas jonizuojamas tik su tam tikra tikimybe. Ši tikimybė yra mažiausia γ kvantų atveju ir didžiausia α dalelių bei sunkiųjų branduolių atveju. 3) Jonizacija įvyksta dėl atomo ir krintančios dalelės elektrinės sąveikos. T.y., tuo atveju, kai krintanti dalelė yra elektringa, jonizaciją sąlygoja atomo sąveika su krintančios dalelės elektrostatiniu lauku. Tuo atveju, kai atomas yra Rentgeno arba γ spinduliavimo sraute, jonizaciją sąlygoja atomo sąveika su elektromagnetine banga. Kvantinėje mechanikoje įrodoma, kad pastarąją sąveiką formaliai galima aprašyti kaip sąveiką su dalele fotonu. Kaip išplaukia iš pastarosios savybės, neutronai negali tiesiogiai dalyvauti jonizacijos procese, nes jie yra elektriškai neutralūs. Tačiau dėl tos pačios priežasties neutronai gali prasiskverbti pro atomo elektroninį apvalkalą ir priartėti prie branduolio tokiu atstumu, kuriuo pradeda pasireikšti artiveikė stiprioji (branduolinė) sąveika. Dėl sąveikos su branduoliu gali vykti neutrono sklaida arba branduolio aktyvacija: 1) Sklaidos metu neutronas perduoda dalį savo impulso ir energijos branduoliui. Jeigu krintančio neutrono energija yra pakankamai didelė, o branduolio masė pakankamai maža, neutronas gali išmušti branduolį iš molekulės. Pastarasis branduolys, judėdamas medžiagoje, gali sukelti jos jonizaciją.

12 2) Aktyvacijos metu branduolys sugeria neutroną. Kadangi naujasis branduolys dažniausiai yra nestabilus, tai jis skyla, išspinduliuodamas elektringą dalelę. Kartais išspinduliuojamas ir γ kvantas. Šios dalelės gali sukelti aplinkos jonizaciją. Taigi neutronų atveju aplinkos jonizaciją sukelia antrinės dalelės, kurios atsiranda dėl neutronų sąveikos su medžiagos atomų branduoliais. Dėl jonizacijos atsiradę molekuliniai jonai dažnai būna chemiškai nepatvarūs ir skyla į naujas molekules arba reaguoja su aplinkos molekulėmis. Jeigu tokiu būdu pažeidžiama molekulė, kuri yra svarbi ląstelės funkcionavimui (pvz., DNR molekulė), gali būti sutrikdyta normali ląstelės veikla (pvz., ląstelė gali netekti sugebėjimo dalintis). Toks biologinis poveikis vadinamas tiesioginiu poveikiu. Jonizuota molekulė gali ir neturėti svarbios įtakos ląstelės veiklai (pvz., vandens molekulė). Tačiau jos cheminių virsmų metu gali susidaryti laisvieji radikalai. Laisvieji radikalai tai neutralios molekulės, kurios turi vieną nesuporuotą valentinį elektroną. Pvz., reaguojant vandens molekulės jonui su neutralia vandens molekule, susidaro hidratuotas vandenilio jonas (t.y., vandenilio jonas, kuris susietas su vandens molekule vandeniliniu ryšiu) ir laisvasis radikalas neutrali hidroksido grupė: H 2 O + + H 2 O H 3 O + +.OH (taškas prieš radikalo žymėjimą reiškia nesuporuotą elektroną). Dėl nesuporuoto elektrono egzistavimo laisvieji radikalai yra labai chemiškai aktyvūs. Laisvasis radikalas gali difunduoti pakankamai toli nuo savo atsiradimo vietos ir reaguoti su biologiškai svarbia molekule. Toks biologinis poveikis vadinamas netiesioginiu poveikiu. Nors laiko intervalas nuo pirminės jonizacijos iki biologiškai svarbios molekulės pažeidimo yra labai trumpas (žymiai trumpesnis už 1 s), tačiau gali praeiti dar keletas metų arba dešimtmečių, kol pasireikš šio poveikio biologinis efektas (pvz., piktybinis auglys arba genetiniai defektai). Didžiausią reikšmę ląstelės veiklai turi DNR molekulės, kuriose saugoma genetinė informacija. Vienos DNR molekulės pažeidimas gali būti ląstelės mirties arba mutacijos priežastis. Tačiau ląstelėje veikia pažeistų DNR molekulių taisymo mechanizmas, kuris greitai atstato pradinį DNR pavidalą, jeigu pažeidimas nėra per didelis. Todėl ilgalaikiam pažeidimui atsirasti dažniausiai nepakanka vieno jonizacijos akto: ta pati molekulė turi būti vienu metu pažeista keliose vietose, kad taptų neįmanoma ją pilnai pataisyti. Todėl biologiškai aktyviausios yra tos radioaktyviosios dalelės, kurioms praeinant pro biologinį audinį, jonizacijos aktų skaičius trajektorijos ilgio vienete yra didžiausias (t.y., atstumas tarp jonizuojamų atomų yra mažiausias). Tai yra sunkiosios elektringos dalelės (pvz., α dalelės arba protonai) ir neutronai. Šios dalelės turi didesnį sugebėjimą tiesiogiai veikti biologinius taikinius, negu γ kvantai. γ spinduliavimo biologinis poveikis dažniausiai yra netiesioginis. Dėl minėtojo ląstelių taisymo mechanizmo jonizuojančiojo spinduliavimo biologinis poveikis priklauso ne vien nuo ekvivalentinės dozės, bet ir nuo laiko, per kurį ta dozė buvo sukaupta. Poveikis yra silpnesnis, kai dozė sukaupiama lėtai arba dalimis. Eksperimentai rodo, kad maždaug 60 % poveikio, kurį sukelia vienas trumpas apšvitinimas γ arba Rentgeno spinduliais, yra pataisoma per kelias valandas. Kadangi ląstelių pažeidimai, kuriuos sukelia sunkiosios dalelės, yra didesni, negu γ ir Rentgeno spinduliavimo, tai ir ląstelių atsistatymo tikimybė yra kelis kartus mažesnė (ilgai švitinant neutronais maždaug 100 kartų mažesnė). Ląstelė yra jautriausia jonizuojančiojo spinduliavimo poveikiui tuomet, kai vyksta jos dalinimasis. Pažeistoji ląstelė dažniausiai miršta tuomet, kai ji bando dalintis pirmą kartą po pažeidimo. Todėl tos ląstelės, kurios nesidalina, o miršta dėl normalaus senėjimo proceso (pvz., nervų ir raumenų ląstelės), yra žymiai atsparesnės jonizuojančiam spinduliavimui. Jonizuojančio spinduliavimo biologinis poveikis yra didžiausias tuomet, kai apšvitinami audiniai, kuriuose vyksta nuolatinis ląstelių dalinimasis. Šiuose audiniuose nuolat gaminamos naujos ląstelės, kurios vėliau pakeičia pasenusias tos pačios rūšies ląsteles. Tai yra visų pirma oda, kaulų smegenys ir virškinimo traktas. Apšvitinus tokius audinius pakankamai didele doze, juose sumažėja besidalinančių ląstelių, todėl sulėtėja pasenusių 11

13 ląstelių keitimas naujomis. Atitinkamai, organizme sumažėja kurios nors rūšies ląstelių (pvz., kraujo ląstelių, kurios gaminamos kaulų smegenyse). Vėžio ląstelėms taip pat yra būdingas nekontroliuojamas intensyvus dalinimasis, todėl vienas iš vėžio auglių naikinimo būdų yra jų apšvitinimas didele jonizuojančiojo spinduliavimo doze. Jonizuojantis spinduliavimas gali pakenkti ne tik apšvitinto žmogaus sveikatai, bet ir jo palikuonims. Atitinkamai, bendras kenksmingas spinduliavimo poveikis skirstomas į somatinį ir genetinį biologinius efektus. Somatiniai efektai savo ruožtu skirstomi į tuos, kurie pasireiškia, tik esant pakankamai didelei spinduliavimo dozei (neatsitiktiniai arba nestochastiniai efektai) pvz., opų atsiradimas ant odos ir į tuos, kurie gali pasireikšti, esant bet kokiai spinduliavimo dozei (atsitiktiniai arba stochastiniai efektai) pvz., radiacijos sukeltas vėžys. Genetiniai efektai yra atsitiktinio pobūdžio. Somatiniai neatsitiktiniai efektai, esant ypač didelėms visam kūnui tenkančioms dozėms, išvardinti 10 lentelėje. Kadangi praktikoje dažniausiai susiduriama su žymiai mažesnėmis dozėmis, tai svarbiau mokėti įvertinti atsitiktinių efektų tikimybes. Pagrindinis jonizuojančiojo spinduliavimo pavojus tai piktybinių auglių (vėžio) atsiradimas. Statistiniai duomenis apie žmones, kurių gauta ekvivalentinė dozė viršija 1 Sv, rodo, kad susirgimo vėžiu tikimybė yra apytiksliai proporcinga gautai dozei. T.y., susirgimo vėžiu tikimybę R galima išreikšti šitaip: R = rh, (3.5.1) kur H yra žmogaus gauta ekvivalentinė dozė, o r proporcingumo koeficientas, kuris vadinamas somatiniu rizikos koeficientu. Analogiškai nuo dozės priklauso ir tikimybė, kad apšvitinto žmogaus palikuonys turės genetinių defektų. Pagal šiuo metu turimus duomenis, r = Sv -1. T.y., iš žmonių, kurie buvo apšvitinti 1 Sv doze, vėžiu suserga vidutiniškai žmonių daugiau, lyginant su žmonių, kurie nebuvo apšvitinti. Turint omenyje, kad natūraliomis sąlygomis iš žmonių vidutiniškai 2500 suserga vėžiu, galima teigti, kad 1 Sv dozė 8 40 % padidina susirgimo vėžiu tikimybę. Genetinis rizikos koeficientas apytiksliai lygus trečdaliui somatinio rizikos koeficiento. Patikimų statistinių duomenų apie mažesnių dozių poveikį šiuo metu nėra. Praktikoje, įvertinant vėžio ir genetinių defektų tikimybę, kai dozė yra mažesnė už 1 Sv, tiesinė priklausomybė (3.5.1) ekstrapoliuojama (pratęsiama) iš didesniųjų dozių srities. T.y., naudojama ta pati rizikos koeficiento vertė, kaip ir didelių dozių atveju. Papildomi statistiniai duomenys, atitinkantys skirtingas švitinimo trukmes ir skirtingas vėžio rūšis, pateikti 11 lentelėje. 10 lentelė. Reakcija į visam kūnui tenkančias dideles radiacijos dozes Dozė Reakcija 100 Sv Mirtis per kelias valandas dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. 12 Sv Mirtis po kelių dienų visų pirma dėl virškinimo trakto pažeidimo. 6 Sv Mirtis po kelių savaičių dėl kraujotakos organų pažeidimų. 2 6 Sv Vėmimas 2 val. laikotarpyje. Kraujo ląstelių kiekio sumažėjimas. Padidėjęs jautrumas infekcijoms. Baigtis priklauso nuo gydymo. Esant mažesnėms dozėms, galima pasveikti per 1 mėn., didesnių dozių atveju per 1 metus Sv Pakenkia laikinai. Dauguma žmonių turėtų pasveikti per kelias savaites. 12

14 11 lentelė. Vidutinis susirgimų vėžiu skaičiaus padidėjimas šimtui tūkstančių apšvitintųjų, esant mažoms visam kūnui tenkančioms radiacijos dozėms Ekvivalentinė dozė Susirgimų vėžiu skaičius Dozės pobūdis Dozės dydis Leukozė Kitos vėžio rūšys Moterys Vyrai Moterys Vyrai Ilgalaikė, per visą 1 msv/metus gyvenimą Ilgalaikė, msv/metus metų amžiuje Momentinė 0.1 msv/metus Didžiausios leistinos dozės Turint omenyje, kad jonizuojantis spinduliavimas yra vienas iš veiksnių, kurie gali sukelti vėžį arba genetinius pakitimus, bet kokia veikla, kurios metu žmogus yra apšvitinamas jonizuojančiu spinduliavimu, yra rizikinga. Dažniausiai ši rizika yra žymiai mažesnė už riziką, kurią sąlygoja daugelis kitų kasdieniniame gyvenime sutinkamų kenksmingų poveikių. Tačiau tais atvejais, kai radiacinio apšvitinimo galima nesunkiai išvengti arba kai praktinė nauda iš veiklos, kuri susijusi su jonizuojančiojo spinduliavimo doze, yra labai maža, tokia rizika nėra priimtina. Todėl imamasi priemonių, siekiant išvengti nereikalingo kontakto su jonizuojančiu spinduliavimu medicinoje, moksle ir pramonėje. Tuo tikslu apribojamos dozės, kurias gali sukaupti skirtingi kūno audiniai (žr. 12 lentelę). 12 lentelė. JAV Nacionalinės Radiacinių Saugos ir Matavimų Tarybos rekomenduojamos didžiausios leistinos jonizuojančiojo spinduliavimo dozės Apšvitinimo tipas Metinės dozės darbe: stochastiniai efektai nestochastiniai efektai: akių lęšis kiti organai Pilna dozė, gauta neeilinių darbų metu Dozė gyventojui per metus: nuolatinis arba dažnas apšvitinimas nedažnas apšvitinimas Mokymo proceso metu gauta metinė dozė: visam kūnui tenkanti vidutinė dozė akims, odai ir galūnėms tenkanti dozė Gemalo gauta pilnoji dozė Didžiausia dozė (įskaitant foną, tačiau neįskaitant vidinio spinduliavimo) 50 msv 150 msv 500 msv 100 msv 1 msv 5 msv 1 msv 50 msv 5 msv

15 4. Darbo eiga 4.1. Aplinkos radiacinio fono matavimas Gama spinduliuotės fono lygiavertės dozės galią reikia matuoti vienu iš dozimetrų Spingsė arba MKS-05 ( Terra-P ). Reikalingą dozimetrą duos darbo vadovas arba laborantas. Matuojant reikia gauti galimai pilnesnį laboratorijos radiacinio fono vaizdą, pagrindžiant matavimui pasirinkto taško tikslingumą. Matavimo metodika: Naudojant dozimetrą Spingsė : Dozimetras Spingsė turi dvi veikas: ekspozicinės dozės matavimo ir ekspozicinės dozės galios matavimo. Šiame darbe reikia naudoti dozės galios matavimo veiką. Šioje veikoje dozimetras vykdo nenutrūkstamą matavimų seką. Vieno matavimo trukmė maždaug 50 s. T. y. dozimetro parodymai atsinaujina kas 50 s (retkarčiais paskutinio matavimo rezultatas būna toks pats kaip ankstesniojo, t. y. skaičius gali nepasikeisti). Kiekvienoje vietoje reikia atlikti po 4 5 matavimus ir paskui apskaičiuoti rezultatų vidurkį. Ekspozicinės dozės galią dozimetras Spingsė rodo mikrorentgenais per valandą (didžiausia atvaizduojama vertė yra 9999 µr / h). Norint gauti lygiavertės dozės galią, išreikštą mikrosivertais per valandą, reikia rodomą skaičių padalyti iš 100. Dozimetro Spingsė sisteminė matavimo paklaida yra ±50 %, kai lygiavertės dozės galia neviršija 0,40 µsv / h, ir ±25 %, kai dozės galia yra nuo 0,40 µsv / h iki 99,99 µsv / h (ši paklaida tai 95 % pasikliautinojo intervalo pusprotis). Naudojant dozimetrą MKS-05 ( Terra-P ): Norint įjungti dozimetrą Terra-P, reikia spustelėti MODE mygtuką, kuris yra dozimetro dešiniojoje pusėje. Įjungus dozimetrą Terra-P, automatiškai įsijungia lygiavertės dozės galios matavimo veika. Veiką galima pakeisti trumpais mygtuko MODE spustelėjimais. Įsitikinti, kad yra įjungta dozės galios matavimo veika, galima pagal matavimo vienetus, kurie yra rodomi šalia skaičiaus (turi būti μsv / h, t. y. mikrosivertai per valandą). Didžiausia lygiavertės dozės galios vertė, kurią gali atvaizduoti dozimetras Terra-P, yra 9,99 µsv / h. Dozimetras Terra-P turi programuojamą aliarminį slenkstį, t. y. dozės galios vertė, kurią viršijus girdimas nenutrūkstamas garsinis signalas (norint išjungti tą signalą, reikia nuspausti THRESHOLD (SLENKSČIO) mygtuką, kuris yra dozimetro kairiojoje pusėje). Kai dozimetras įjungiamas, automatiškai nustatoma 0,30 μsv/h slenksčio vertė. Kadangi lygiavertės dozės galia arti radioaktyviojo bandinio gali būti didesnė už 0,30 μsv/h, tai, įjungus dozimetrą, reikia užduoti didžiausią aliarminį slenkstį, t. y. 9,99 μsv/h. Tam reikia spausti ir laikyti THRESHOLD mygtuką. Ekrane turėtų pradėti mirksėti paskutinis skaitmuo. Trumpais THRESHOLD mygtuko paspaudimais ir atleidimais nustatoma reikalinga paskutiniojo skaitmens vertė, t. y. 9. Norint programuoti kitą skaitmenį, kuris pradės tuo metu mirksėti, reikia trumpai paspausti MODE mygtuką. Panašiai programuojami kiti skaitmenys. Šitaip pakeitus visus tris skaitmenis ir spustelėjus MODE, turėtų pasirodyti mirksintis garso simbolis ))). Dar kartą spustelėjus MODE, bus užfiksuotas nauja aliarminio slenksčio vertė ir bus galima pradėti matuoti dozės galią. Pastaba: Jeigu dozimetras buvo išjungtas, tada jį įjungus vėl automatiškai nusistatys aliarminis slenkstis 0,30 μsv/h. Pakeitus dozimetro Terra-P ir radioaktyviųjų bandinių tarpusavio padėtį, dozės galios matavimo veikoje parodymai nusistovi maždaug per 70 s ir paskui yra periodiškai atnaujinami. Kol parodymai nenusistovėjo, rodomas skaičius mirksi. Tačiau ir vėliau, kai rodomas skaičius nustoja mirksėti, egzistuos statistiniai dozimetro parodymų svyravimai. Todėl, matuojant dozimetru Terra-P duotajame taške, reikia užsirašyti 4 5 rodmenis maždaug kas 50 s, o paskui apskaičiuoti jų vidurkį. Dozimetro Terra-P sisteminė matavimo paklaida yra ±25 % (ši paklaida tai 95 % pasikliautinojo intervalo pusprotis). Jeigu per paskutines 5 min nebuvo nuspaustas nė vienas dozimetro mygtukas, tada dozimetro ekranas užgęsta ir nutyla garsinė indikacija. Tačiau dozimetras ir toliau matuoja dozės galią (t. y. jis neišsijungia). Spustelėjus mygtuką MODE, vėl atsiranda parodymai. 14

16 Norint išjungti dozimetrą Terra-P, reikia nuspausti MODE mygtuką ir laikyti nuspaudus keturias sekundes. Matavimų rezultatus reikia surašyti į dozimetrinės kontrolės protokolą. Jame turi būti nurodyta kiekvieno matavimo vieta (pvz., seifas su radioaktyviaisiais šaltiniais, laboratorinio darbo pavadinimas, jame naudojamo radioaktyvaus izotopo pavadinimas), matavimo taško padėtis žmogaus kūno atžvilgiu (pvz., dirbančiojo galvos lygyje, krūtinės lygyje) ir išmatuotoji lygiavertės dozės galia. Kiekvienoje darbo vietoje (išskyrus neutronų šaltinį ir Komptono efekto tyrimo stendą) matavimai turi būti atliekami dviejose padėtyse: prie stalo krašto, padėjus dozimetrą ant stalo (t. y. dirbančiojo krūtinės lygyje), ir prie to stalo sėdinčio žmogaus galvos lygyje. Vietos, kuriose reikia matuoti dozės galią: Laboratoriniai darbai Nr. 2, 3, 4, 5, 12 (605 k.). Matuoti reikia tada, kai darbo vietoje padėtas radioaktyvusis bandinys. Pastaba: Prie laboratorinio darbo Nr. 1 matuoti nereikia, nes tame darbe nėra naudojamos radioaktyvios medžiagos. Neutronų šaltinis (konteineris su neutronų šaltiniu yra 605 k. kampe, kuris yra toliausiai nuo įėjimo). Neutronų šaltinio atidengti nereikia. Matuoti reikia dviejose padėtyse: padėjus dozimetrą ant neutronų šaltinio dangčio ir maždaug 1 m aukštyje virš to dangčio. Seifas su radioaktyviaisiais šaltiniais (621 k.). Matuoti dviejuose taškuose: 1) ties uždaryto seifo durelių centru (dozimetras turi liesti seifo durelių paviršių); 2) kitoje sienos pusėje (koridoriuje) tame pačiame aukštyje kaip ir 1 atveju (dozimetras turi liesti sieną). Komptono efekto tyrimo stendas (621 k.), kuriame yra naudojamas 3 GBq aktyvumo 137 Cs bandinys. Matuoti reikia atidengus šaltinį, t. y. nuėmus dvi švino plytas, kurios uždengia angą švino namelio šone (tos plytos yra vertikalios; jos pastatytos ant kitų dviejų švino plytų). Matuoti reikia stovint prie stendo, ties jo kraštu, dviejuose aukščiuose: stovinčio žmogaus juosmens aukštyje ir stovinčio žmogaus galvos aukštyje. Prie 6 MBq aktyvumo 137 Cs bandinio. Šis bandinys naudojamas rudens semestro laboratoriniame darbe Nr. 10 ( Gama spindulių sugerties medžiagoje tyrimas ). Studentui paprašius, tą šaltinį turėtų duoti darbo vadovas arba laborantas. Kadangi tas šaltinis pavasario semestro metu nėra naudojamas jokiuose laboratoriniuose darbuose, tai, baigus matuoti su tuo šaltiniu, reikia paprašyti darbo vadavo arba laboranto įdėti tą šaltinį atgal į seifą. Matuoti galima padėjus tą šaltinį ant bet kurio stalo, ant kurio nėra kitų šaltinių, maždaug 50 cm atstumu nuo stalo krašto, nes maždaug tokia yra to šaltinio padėtis atliekant minėtąjį laboratorinį darbą. Pvz., galima matuoti 621 kambaryje. Matuojant šaltinis turi būti atidengtas Taškinio γ šaltinio dozės galios matavimas Išmatuojama dozės galia 10 cm ir 20 cm atstumu nuo žinomo aktyvumo γ šaltinio. Naudojamas 137 Cs bandinys, kurio aktyvumas 2001 m. buvo 3, Bq = 0,01 mci, o spinduliuojamų fotonų energija 662 kev (toks pats šaltinis naudojamas ir darbe Nr. 5; laboratorijoje iš viso yra 4 tokie šaltiniai). Dozės galios registravimo metodika tokia pati, kaip ir ankstesniuose matavimuose. Matavimo vieta turi būti toli nuo visų kitų radioaktyviųjų bandinių (pvz., 605 k. kampe, kuris yra tame pačiame kambario gale, kaip ir neutronų šaltinis, bet ne prie lango, o koridoriaus pusėje). Atstumas turi būti matuojamas iki taško, kuris apytiksliai atitinka detektoriaus centrą. Detektorius tai Geigerio ir Miulerio vamzdelis, kuris yra dozimetro viduje. Abiejuose minėtuose dozimetruose tas vamzdelis yra kairiajame dozimetro šone, maždaug 1 cm gylyje nuo dozimetro kairiojo krašto. A.2 paveiksle yra 15

17 parodytas dozimetras Terra-P su nuimtu dangteliu. Tame paveiksle matomas ir detektorius, esantis dozimetro viduje. Taigi, matuojant atstumą nuo šaltinio iki detektoriaus, šaltinis turi būti dozimetro kairėje, o atstumas turi būti matuojamas nuo šaltinio centro iki taško, kuris yra maždaug 1 cm gylyje dozimetro kairiojo šono atžvilgiu. Su dozimetru Spingsė atstumas turi būti matuojamas taip pat (dozimetre Spingsė Geigerio ir Miulerio vamzdelio matmenys ir padėtis yra apytiksliai tokie patys, kaip dozimetre Terra-P ). 137 Cs bandinys padedamas toli nuo matavimo vietos (2 m atstumas yra pakankamai didelis). Išmatuojamas fonas toje pačioje vietoje. Iš matavimų rezultatų atimamas fonas. Matavimų duomenys palyginami su teorinio skaičiavimo rezultatais (žr. (3.3.2) formulę). Apskaičiuojant teorinę dozės galią, reikia atsižvelgti į bandinio aktyvumo mažėjimą laike ( 137 Cs pusėjimo trukmė yra 30,04 m.) ir į tai, kad tik 85% visų 137 Cs branduolių skyla išspinduliuodami γ kvantą. Todėl per laiko vienetą visomis kryptimis išspinduliuotų γ kvantų skaičius yra lygus aktyvumui, padaugintam iš daugiklio 0, A.1 paveikslas Pagrindinis dozimetro Terra-P vaizdas A.2 paveikslas Galinis dozimetro Terra-P vaizdas su nuimtu dangteliu

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose lktroų ir skylučių statistika puslaidiikiuos Laisvų laidumo lktroų gracija, t.y. lktroų prėjimas į laidumo juostą, gali vykti kaip iš dooriių lygmų, taip ir iš valtiės juostos. Gracijos procsas visuomt

Διαβάστε περισσότερα

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) Monotonin s funkcijos Tegul turime funkciją f : A R, A R. Apibr žimas. Funkcija y = f ( x) vadinama monotoniškai did jančia (maž jančia) aib je X A, jei x1< x2 iš X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) ( f

Διαβάστε περισσότερα

Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos

Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos Rimantas DEKSNYS, Robertas STANIULIS Elektros sistemų katedra Kauno technologijos universitetas

Διαβάστε περισσότερα

1 teorinė eksperimento užduotis

1 teorinė eksperimento užduotis 1 teorinė eksperimento užduotis 2015 IPhO stovykla DIFERENCINIS TERMOMETRINIS METODAS Šiame darbe naudojame diferencinį termometrinį metodą šiems dviems tikslams pasiekti: 1. Surasti kristalinės kietosios

Διαβάστε περισσότερα

Matematika 1 3 dalis

Matematika 1 3 dalis Matematika 1 3 dalis Vektorių algebros elementai. Vektorių veiksmai. Vektorių skaliarinės, vektorinės ir mišriosios sandaugos ir jų savybės. Vektoriai Vektoriumi vadinama kryptinė atkarpa. Jei taškas A

Διαβάστε περισσότερα

Riebalų rūgščių biosintezė

Riebalų rūgščių biosintezė Riebalų rūgščių biosintezė Riebalų rūgščių (RR) biosintezė Kepenys, pieno liaukos, riebalinis audinys pagrindiniai organai, kuriuose vyksta RR sintezė RR grandinė ilginama jungiant 2C atomus turinčius

Διαβάστε περισσότερα

= γ. v = 2Fe(k) O(g) k[h. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros. t2 t

= γ. v = 2Fe(k) O(g) k[h. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros. t2 t Cheminė kineika ir pusiausyra Nagrinėja cheminių reakcijų greiį ir mechanizmą. Cheminių reakcijų meu kina reaguojančių iagų koncenracijos: c ų koncenracija, mol/l laikas, s c = Reakcijos greičio io ()

Διαβάστε περισσότερα

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

EUROPOS CENTRINIS BANKAS 2005 12 13 C 316/25 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ 2005 m. gruodžio 1 d. dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo

Διαβάστε περισσότερα

Papildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof.

Papildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof. Papildoo ugdyo okykla izikos olipas Mechanika Dinaika (Paskaitų konspektas) 9. sausio -8 d. Prof. Edundas Kuokštis Vilnius Paskaita # Dinaika Jei kineatika nagrinėja tik kūnų judėjią, nesiaiškindaa tą

Διαβάστε περισσότερα

2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija

2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 04 m. birželio 6 d. Nr. (.)-V-69birželio 4 04 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA I dalis Kiekvieno I dalies klausimo

Διαβάστε περισσότερα

, t.y. per 41 valandą ir 40 minučių. (3 taškai) v Braižome h = f(t) priklausomybės grafiką.

, t.y. per 41 valandą ir 40 minučių. (3 taškai) v Braižome h = f(t) priklausomybės grafiką. 5 m. Lietuvos 7-ojo fizikos čempionato UŽDUOČIŲ SPENDIMI 5 m. gruodžio 5 d. (Kiekvienas uždavinys vertinamas taškų, visa galimų taškų suma ). L 5 m ilgio ir s m pločio baseino dugno profilis pavaizduotas

Διαβάστε περισσότερα

Matavimo vienetų perskaičiavimo lentelės

Matavimo vienetų perskaičiavimo lentelės Matavimo vienetų perskaičiavimo lentelės Matavimo vieneto pavadinimas Santrumpa Daugiklis Santrumpa ILGIO MATAVIMO VIENETAI Perskaičiuojamo matavimo Pavyzdžiui:centimetras x 0.3937 = colis centimetras

Διαβάστε περισσότερα

ANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui)

ANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui) ngelė aškienė NLIZINĖ GEMETRIJ III skrius (Medžiaga virtualiajam kursui) III skrius. TIESĖS IR PLKŠTUMS... 5. Tiesės lgts... 5.. Tiesės [M, a r ] vektorinė lgtis... 5.. Tiesės [M, a r ] parametrinės lgts...

Διαβάστε περισσότερα

Vandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams

Vandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams Suvestinė Vandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams Danfoss centralizuoto šildymo padalinys parengė šias rekomendacijas, vadovaujantis p. Marie Louise Petersen, Danfoss

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA

LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA tema. APSKRITIMŲ GEOMETRIJA (00 0) Teorinę medžiagą parengė bei antrąją užduotį sudarė Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Edmundas Mazėtis. Apskritimas tai

Διαβάστε περισσότερα

Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka

Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka WMB 71032 PTM Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató utomatická pračka Používateľská príručka Dokumentu Nr 2820522945_LT / 06-07-12.(16:34) 1 Svarbūs

Διαβάστε περισσότερα

Termochemija. Darbas ir šiluma.

Termochemija. Darbas ir šiluma. Termochemija. Darbas ir šiluma. Energija gyvojoje gamtoje. saulės šviesa CO 2 H 2 O O 2 gliukozė C 6 H 12 O 6 saulės šviesa Pavyzdys: Fotosintezė chloroplastas saulės 6CO 2 + 6H 2 O + šviesa C 6 H 12 O

Διαβάστε περισσότερα

Matematinės analizės konspektai

Matematinės analizės konspektai Matematinės analizės konspektai (be įrodymų) Marius Gedminas pagal V. Mackevičiaus paskaitas 998 m. rudens semestras (I kursas) Realieji skaičiai Apibrėžimas. Uždarųjų intervalų seka [a n, b n ], n =,

Διαβάστε περισσότερα

Integriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009

Integriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009 1 Integriniai diodai Integrinių diodų pn sandūros sudaromos formuojant dvipolių integrinių grandynų tranzistorius. Dažniausiai integriniuose grandynuose kaip diodai naudojami tranzistoriniai dariniai.

Διαβάστε περισσότερα

GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI

GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI OPTINĖS SISTEMOS GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI sites.google.com/site/optinessistemos/ I. ĮVADAS Ženklai geometrinėje optikoje LABAI SVARBU! Fizikinė optika ir geometrinė optika Fizikinė optika - bangų

Διαβάστε περισσότερα

06 Geometrin e optika 1

06 Geometrin e optika 1 06 Geometrinė optika 1 0.1. EIKONALO LYGTIS 3 Geometrinėje optikoje įvedama šviesos spindulio sąvoka. Tai leidžia Eikonalo lygtis, kuri išvedama iš banginės lygties monochromatinei bangai - Helmholtco

Διαβάστε περισσότερα

Aviacinės elektronikos pagrindai

Aviacinės elektronikos pagrindai Antanas Savickas Aviacinės elektronikos pagrindai Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų metodus

Διαβάστε περισσότερα

Ląstelės biologija. Laboratorinis darbas. Mikroskopavimas

Ląstelės biologija. Laboratorinis darbas. Mikroskopavimas Ląstelės biologija Laboratorinis darbas Mikroskopavimas Visi gyvieji organizmai sudaryti iš ląstelių. Ląstelės yra organų, o kartu ir viso organizmo pagrindinis struktūrinis bei funkcinis vienetas. Dauguma

Διαβάστε περισσότερα

Palmira Pečiuliauskienė. Fizika. Vadovėlis XI XII klasei. Elektra ir magnetizmas KAUNAS

Palmira Pečiuliauskienė. Fizika. Vadovėlis XI XII klasei. Elektra ir magnetizmas KAUNAS Palmira Pečiuliauskienė Fizika Vadovėlis XI XII klasei lektra ir magnetizmas KAUNAS UDK 53(075.3) Pe3 Turinys Leidinio vadovas RGIMANTAS BALTRUŠAITIS Recenzavo mokytoja ekspertė ALVIDA LOZDINĖ, mokytojas

Διαβάστε περισσότερα

04 Elektromagnetinės bangos

04 Elektromagnetinės bangos 04 Elektromagnetinės bangos 1 0.1. BANGINĖ ŠVIESOS PRIGIMTIS 3 Šiame skyriuje išvesime banginę lygtį iš elektromagnetinio lauko Maksvelo lygčių. Šviesa yra elektromagnetinė banga, kurios dažnis yra optiniame

Διαβάστε περισσότερα

FDMGEO4: Antros eilės kreivės I

FDMGEO4: Antros eilės kreivės I FDMGEO4: Antros eilės kreivės I Kęstutis Karčiauskas Matematikos ir Informatikos fakultetas 1 Koordinačių sistemos transformacija Antrosios eilės kreivių lgtis prastinsime keisdami (transformuodami) koordinačių

Διαβάστε περισσότερα

Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis

Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis Techninis aprašymas Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis Aprašymas Šie vožtuvai skirti naudoti su AMV(E) 335, AMV(E) 435 arba

Διαβάστε περισσότερα

IV. FUNKCIJOS RIBA. atvira. intervala. Apibrėžimas Sakysime, kad skaičius b yra funkcijos y = f(x) riba taške x 0, jei bet kokiam,

IV. FUNKCIJOS RIBA. atvira. intervala. Apibrėžimas Sakysime, kad skaičius b yra funkcijos y = f(x) riba taške x 0, jei bet kokiam, 41 Funkcijos riba IV FUNKCIJOS RIBA Taško x X aplinka vadiname bet koki atvira intervala, kuriam priklauso taškas x Taško x 0, 2t ilgio aplinka žymėsime tokiu būdu: V t (x 0 ) = ([x 0 t, x 0 + t) Sakykime,

Διαβάστε περισσότερα

Kurį bazinį insuliną pasirinkti

Kurį bazinį insuliną pasirinkti Kurį bazinį insuliną pasirinkti g y d y t o j u i p r a k t i k u i L. Zabulienė, Vilniaus universitetas, Vilniaus Karoliniškių poliklinika Cukrinis diabetas (CD) yra viena sparčiausiai plintančių ligų

Διαβάστε περισσότερα

ESI4500LAX EL ΠΛΥΝΤΉΡΙΟ ΠΙΆΤΩΝ ΟΔΗΓΊΕΣ ΧΡΉΣΗΣ 2 LT INDAPLOVĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 22 RO MAŞINĂ DE SPĂLAT VASE MANUAL DE UTILIZARE 41

ESI4500LAX EL ΠΛΥΝΤΉΡΙΟ ΠΙΆΤΩΝ ΟΔΗΓΊΕΣ ΧΡΉΣΗΣ 2 LT INDAPLOVĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 22 RO MAŞINĂ DE SPĂLAT VASE MANUAL DE UTILIZARE 41 ESI4500LAX EL ΠΛΥΝΤΉΡΙΟ ΠΙΆΤΩΝ ΟΔΗΓΊΕΣ ΧΡΉΣΗΣ 2 LT INDAPLOVĖ NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 22 RO MAŞINĂ DE SPĂLAT VASE MANUAL DE UTILIZARE 41 2 ΠΕΡΙΕΧΌΜΕΝΑ 1. ΠΛΗΡΟΦΟΡΊΕΣ ΓΙΑ ΤΗΝ ΑΣΦΆΛΕΙΑ... 3 2. ΟΔΗΓΊΕΣ ΓΙΑ ΤΗΝ

Διαβάστε περισσότερα

Paskait u konspektas. Jam padėjo Aristidas Vilkaitis ir Donatas Šepetys 2006 metais

Paskait u konspektas. Jam padėjo Aristidas Vilkaitis ir Donatas Šepetys 2006 metais Paskait u konspektas AKTUARINĖ MATEMATIKA Surašė Jonas Šiaulys Ja padėjo Aristidas Vilkaitis ir Donatas Šepetys 26 etais Naudota literatūra Bowers N.L., Gerber H.U., Hickan J.C., Jones D.A., Nesbitt C.J.,

Διαβάστε περισσότερα

Elektrotechnika ir elektronika modulio konspektas

Elektrotechnika ir elektronika modulio konspektas KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA ELEKTROMECHANIKOS FAKULTETAS MECHATRONIKOS KATEDRA Elektrotechnika ir elektronika modulio konspektas Parengė: doc. dr. Marius Saunoris KAUNAS, 0 TURINYS ĮŽANGINIS ŽODIS...6 3.

Διαβάστε περισσότερα

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS prof. Artūras Štikonas Paskaitų kursas Matematikos ir informatikos fakultetas Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedra Naugarduko g. 24, LT-3225 Vilnius,

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 2014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 2014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ 014 m. birželio 5 d. matematikos valstybinį

Διαβάστε περισσότερα

Praktinis vadovas elektros instaliacijos patikrai Parengta pagal IEC standartą

Praktinis vadovas elektros instaliacijos patikrai Parengta pagal IEC standartą Praktinis vadovas elektros instaliacijos patikrai Parengta pagal IEC 60364-6 standartą TURINYS 1. Įžanga 2. Standartai 3. Iki 1000V įtampos skirstomojo tinklo sistemos 4. Kada turi būti atliekami bandymai?

Διαβάστε περισσότερα

XXXVII TARPTAUTINĖ FIZIKOS OLIMPIADA 2006 m. liepos 8 17 d., Singapūras

XXXVII TARPTAUTINĖ FIZIKOS OLIMPIADA 2006 m. liepos 8 17 d., Singapūras XXXVII TARPTAUTINĖ FIZIKOS OLIMPIADA 006 m. liepos 8 17 d., Singapūras Teorinė užduotis 1 Gravitacija neutronų interferometre Nagrinėsime Collela, Overhauser and Werner neutronų interferencijos eksperimentą

Διαβάστε περισσότερα

EL ΠΛΥΝΤΉΡΙΟ ΠΙΆΤΩΝ LT INDAPLOVĖ SK UMÝVAČKA ΟΔΗΓΊΕΣ ΧΡΉΣΗΣ 2 NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 22 NÁVOD NA POUŽÍVANIE 40

EL ΠΛΥΝΤΉΡΙΟ ΠΙΆΤΩΝ LT INDAPLOVĖ SK UMÝVAČKA ΟΔΗΓΊΕΣ ΧΡΉΣΗΣ 2 NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 22 NÁVOD NA POUŽÍVANIE 40 ESI4500LOX EL ΠΛΥΝΤΉΡΙΟ ΠΙΆΤΩΝ LT INDAPLOVĖ SK UMÝVAČKA ΟΔΗΓΊΕΣ ΧΡΉΣΗΣ 2 NAUDOJIMO INSTRUKCIJA 22 NÁVOD NA POUŽÍVANIE 40 2 ΠΕΡΙΕΧΌΜΕΝΑ 1. ΠΛΗΡΟΦΟΡΊΕΣ ΓΙΑ ΤΗΝ ΑΣΦΆΛΕΙΑ... 3 2. ΟΔΗΓΊΕΣ ΓΙΑ ΤΗΝ ΑΣΦΆΛΕΙΑ...

Διαβάστε περισσότερα

ΓΗ ΚΑΙ ΣΥΜΠΑΝ. Εικόνα 1. Φωτογραφία του γαλαξία μας (από αρχείο της NASA)

ΓΗ ΚΑΙ ΣΥΜΠΑΝ. Εικόνα 1. Φωτογραφία του γαλαξία μας (από αρχείο της NASA) ΓΗ ΚΑΙ ΣΥΜΠΑΝ Φύση του σύμπαντος Η γη είναι μία μονάδα μέσα στο ηλιακό μας σύστημα, το οποίο αποτελείται από τον ήλιο, τους πλανήτες μαζί με τους δορυφόρους τους, τους κομήτες, τα αστεροειδή και τους μετεωρίτες.

Διαβάστε περισσότερα

FUNKCIJOS. veiksmu šioje erdvėje apibrėžkime dar viena. a = {a 1,..., a n } ir b = {b 1,... b n } skaliarine sandauga

FUNKCIJOS. veiksmu šioje erdvėje apibrėžkime dar viena. a = {a 1,..., a n } ir b = {b 1,... b n } skaliarine sandauga VII DAUGELIO KINTAMU JU FUNKCIJOS 71 Bendrosios sa vokos Iki šiol mes nagrinėjome funkcijas, apibrėžtas realiu skaičiu aibėje Nagrinėsime funkcijas, kurios apibrėžtos vektorinėse erdvėse Tarkime, kad R

Διαβάστε περισσότερα

Ištirti dujų spinduliuotės spektrų ypatumus ir spalvoto tirpalo šviesos sugertį.

Ištirti dujų spinduliuotės spektrų ypatumus ir spalvoto tirpalo šviesos sugertį. 1 Darbo tikslai Ištirti dujų spinduliuotės spektrų ypatumus ir spalvoto tirpalo šviesos sugertį. Užduotys 1. Atlikti gardelinio spektrometro kalibravimą. 2. Išmatuoti vandenilio dujų spinduliuotės spektro

Διαβάστε περισσότερα

Οδηγίες Χρήσης naudojimo instrukcija Упутство за употребу navodila za uporabo

Οδηγίες Χρήσης naudojimo instrukcija Упутство за употребу navodila za uporabo Οδηγίες Χρήσης naudojimo instrukcija Упутство за употребу navodila za uporabo Πλυντήριο πιάτων Indaplovė Машинa за прање посуђа Pomivalni stroj ESL 46010 2 electrolux Περιεχόμενα Electrolux. Thinking of

Διαβάστε περισσότερα

MATAVIMO PRIEMONIŲ METROLOGINö PRIEŽIŪRA

MATAVIMO PRIEMONIŲ METROLOGINö PRIEŽIŪRA MATAVIMO PRIEMONIŲ METROLOGINö PRIEŽIŪRA Matavimo priemonių metrologin priežiūra (teisin metrologija) Pagrindin s metrologin s priežiūros (pagal metrologijos įstatymą) rūšys: tipo patvirtinimas pirmin

Διαβάστε περισσότερα

Specialieji analizės skyriai

Specialieji analizės skyriai Specialieji analizės skyriai. Specialieji analizės skyriai Kompleksinio kinamojo funkcijų teorija Furje eilutės ir Furje integralai Operacinis skaičiavimas Lauko teorijos elementai. 2 Kompleksinio kintamojo

Διαβάστε περισσότερα

JONAS DUMČIUS TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA

JONAS DUMČIUS TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA JONAS DUMČIUS (1905 1986) TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA 1975 metais rotaprintu spausdintą vadovėlį surinko klasikinės filologijos III kurso studentai Lina Girdvainytė Aistė Šuliokaitė Kristina

Διαβάστε περισσότερα

PAPILDOMA INFORMACIJA

PAPILDOMA INFORMACIJA PAPILDOMA INFORMACIJA REKOMENDACIJOS, KAIP REIKIA ĮRENGTI, PERTVARKYTI DAUGIABUČIŲ PASTATŲ ANTENŲ ŪKIUS, KAD BŪTŲ UŽTIKRINTAS GEROS KOKYBĖS SKAITMENINĖS ANTŽEMINĖS TELEVIZIJOS SIGNALŲ PRIĖMIMAS I. BENDROSIOS

Διαβάστε περισσότερα

1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3

1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3 Skaičių teorija paskaitų konspektas Paulius Šarka, Jonas Šiurys 1 Įvadas 1 1.1 Neišspręstos problemos.............................. 1 2 Dalumas 2 2.1 Dalyba su liekana.................................

Διαβάστε περισσότερα

Elektrotechnikos pagrindai

Elektrotechnikos pagrindai Valentinas Zaveckas Elektrotechnikos pagrindai Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Vilnius Technika 2012 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius

Διαβάστε περισσότερα

Gyvųjų organizmų architektūra: baltymai

Gyvųjų organizmų architektūra: baltymai Gyvųjų organizmų architektūra: baltymai Dr. Zita Naučienė Baltymai yra gausiausia biologinių makromolekulių klasė randama visose ląstelėse. Baltymų įvairovė yra labai didelė, nei viena makromolekulių klasė

Διαβάστε περισσότερα

Fizika. doc. dr. Vytautas Stankus. Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas

Fizika. doc. dr. Vytautas Stankus. Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas Fizika doc. dr. Vytautas Stankus Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas Studentų 50 58 kab. Darbo tel.: 861033946 Vytautas.Stankus@ktu.lt Bendrosios fizikos

Διαβάστε περισσότερα

1 iš 8 RIBOTO NAUDOJIMO M. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis

1 iš 8 RIBOTO NAUDOJIMO M. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis iš 8 RIBT NAUDJIM PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 00 m. birželio 0 d. įsakymu 6.-S- 00 M. EMIJS VALSTYBINI BRANDS EGZAMIN UŽDUTIES VERTINIM INSTRUKIJA Pagrindinė sesija I dalis Kiekvienas

Διαβάστε περισσότερα

Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės

Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės Turinys Pratarmė... 5 I. Fiksuotų priėjimo priemonių tarp dviejų lygių darbo vietų parinkimas... 6 1. Pagrindinės

Διαβάστε περισσότερα

Tirpalai ir jų savybės

Tirpalai ir jų savybės Tirpalai ir jų savybės Terminologija Tirpalai yra homogeniniai mišiniai. Tirpalą sudaro: Tirpiklis. Apibūdina tirpalo agregatinę būseną (fazę). Dažnai (bet ne visuomet) didesnę tirpalo dalį sudarantis

Διαβάστε περισσότερα

1. Klasifikavimo su mokytoju metodai

1. Klasifikavimo su mokytoju metodai 1. Klasifikavimo su mokytoju metodai Klasifikacijos uždavinys yra atpažinimo uždavinys, kurio esmė pagal pateiktus objekto (vaizdo, garso, asmens, proceso) skaitinius duomenis priskirti ji kokiai nors

Διαβάστε περισσότερα

I PRIEDAS VAISTŲ PAVADINIMŲ, VAISTŲ FORMŲ, STIPRUMO, VARTOJIMO BŪDŲ, PAREIŠKĖJŲ, REGISTRAVIMO LIUDIJIMŲ TURĖTOJŲ VALSTYBĖSE NARĖSE SĄRAŠAS 1/44

I PRIEDAS VAISTŲ PAVADINIMŲ, VAISTŲ FORMŲ, STIPRUMO, VARTOJIMO BŪDŲ, PAREIŠKĖJŲ, REGISTRAVIMO LIUDIJIMŲ TURĖTOJŲ VALSTYBĖSE NARĖSE SĄRAŠAS 1/44 I PRIEDAS VAISTŲ PAVADINIMŲ, VAISTŲ FORMŲ, STIPRUMO, VARTOJIMO BŪDŲ, PAREIŠKĖJŲ, REGISTRAVIMO LIUDIJIMŲ TURĖTOJŲ VALSTYBĖSE NARĖSE SĄRAŠAS 1/44 Valstybė narė Registravimo liudijimo turėtojas Pareiškėjas

Διαβάστε περισσότερα

ATSITIKTINIAI PROCESAI. Alfredas Račkauskas. (paskaitų konspektas 2014[1] )

ATSITIKTINIAI PROCESAI. Alfredas Račkauskas. (paskaitų konspektas 2014[1] ) ATSITIKTINIAI PROCESAI (paskaitų konspektas 2014[1] ) Alfredas Račkauskas Vilniaus universitetas Matematikos ir Informatikos fakultetas Ekonometrinės analizės katedra Vilnius, 2014 Iš dalies rėmė Projektas

Διαβάστε περισσότερα

Η ακτινοβολία γ παράγεται από διεγερμένους πυρήνες κατά τη μετάπτωσή τους σε χαμηλότερα ενεργειακά επίπεδα.

Η ακτινοβολία γ παράγεται από διεγερμένους πυρήνες κατά τη μετάπτωσή τους σε χαμηλότερα ενεργειακά επίπεδα. Η/Μ ακτινοβολία ακτίνες γ Η ακτινοβολία γ παράγεται από διεγερμένους πυρήνες κατά τη μετάπτωσή τους σε χαμηλότερα ενεργειακά επίπεδα. Η/Μ ακτινοβολία ακτίνες γ Οι β διάσπαση είναι αργή διαδικασία με χρόνο

Διαβάστε περισσότερα

išankstiniu nustatymu

išankstiniu nustatymu RA-N radiatorių ventiliai su integruotu išankstiniu nustatymu Sertifikuotas pagal EN215 Tiesus Kampinis Horizontalusis Kairinis Kampinis su išoriniu sriegiu Taikymas Visus RA-N ventilius galima naudoti

Διαβάστε περισσότερα

SINOPTINĖS METEOROLOGIJOS PAGRINDŲ PRAKTIKOS DARBAI

SINOPTINĖS METEOROLOGIJOS PAGRINDŲ PRAKTIKOS DARBAI SINOPTINĖS METEOROLOGIJOS PAGRINDŲ PRAKTIKOS DARBAI VILNIAUS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS Mokomosios knygos parengimą parėmė 2007 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto

Διαβάστε περισσότερα

I PRIEDAS m. gruodžio 8 d. 1

I PRIEDAS m. gruodžio 8 d. 1 I PRIEDAS VAISTŲ PAVADINIMŲ, VAISTŲ FORMŲ, STIPRUMO, NAUDOJIMO BŪDŲ, PASKIRTIES GYVŪNŲ RŪŠIŲ IR REGISTRUOTOJŲ ATITINKAMOSE VALSTYBĖSE NARĖSE, ISLANDIJOJE IR NORVEGIJOJE, SĄRAŠAS 2004 m. gruodžio 8 d. 1

Διαβάστε περισσότερα

TEDDY Vartotojo vadovas

TEDDY Vartotojo vadovas TEDDY Vartotojo vadovas Jūsų PRESIDENT TEDDY ASC iš pirmo žvilgsnio DĖMESIO! Prieš pradedant naudotis stotele, pirmiausia būtina prie jos prijungti anteną (jungtis, esanti prietaiso galinėje dalyje) ir

Διαβάστε περισσότερα

NEKILNOJAMOJO TURTO VERTINIMAS

NEKILNOJAMOJO TURTO VERTINIMAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Žemėtvarkos katedra Audrius ALEKNAVIČIUS NEKILNOJAMOJO TURTO VERTINIMAS Metodiniai patarimai Akademija, 2007 UDK 332.6(076) Spausdino UAB Judex, Europos pr. 122, LT-46351

Διαβάστε περισσότερα

seka Suintegravus pagal x nuo 0 iki d gauname maksimalią injektuotos srovės tankį (erdvinio krūvio ribotą srovė EKRS)

seka Suintegravus pagal x nuo 0 iki d gauname maksimalią injektuotos srovės tankį (erdvinio krūvio ribotą srovė EKRS) Srovė dielektrike Krūvininų pernaša dielektrike skiriasi nuo pernašos puslaidininkyje, kur judantis krūvis yra neutralizuojamas pusiausvyrųjų krūvininkų greičiau negu nudreifuoja tarp elektrodų. Dielektrike

Διαβάστε περισσότερα

Regina Jasiūnienė Virgina Valentinavičienė. Vadovėlis X klasei

Regina Jasiūnienė Virgina Valentinavičienė. Vadovėlis X klasei Regina Jasiūnienė Virgina Valentinavičienė Vadovėlis X klasei UDK 54(075.3) Ja61 Recenzavo mokytoja ekspertė JANĖ LIUTKIENĖ, mokytoja metodininkė REGINA KAUŠIENĖ Leidinio vadovas REGIMANTAS BALTRUŠAITIS

Διαβάστε περισσότερα

Το άτομο του Υδρογόνου

Το άτομο του Υδρογόνου Το άτομο του Υδρογόνου Δυναμικό Coulomb Εξίσωση Schrödinger h e (, r, ) (, r, ) E (, r, ) m ψ θφ r ψ θφ = ψ θφ Συνθήκες ψ(, r θφ, ) = πεπερασμένη ψ( r ) = 0 ψ(, r θφ, ) =ψ(, r θφ+, ) π Επιτρεπτές ενέργειες

Διαβάστε περισσότερα

Ακτινοβολίες και Ακτινοπροστασία Ενότητα 2η: Απορρόφηση ραδιενεργών ακτινοβολιών, επιπτώσεις στην υγεία, δοσιμετρία

Ακτινοβολίες και Ακτινοπροστασία Ενότητα 2η: Απορρόφηση ραδιενεργών ακτινοβολιών, επιπτώσεις στην υγεία, δοσιμετρία Ακτινοβολίες και Ακτινοπροστασία Ενότητα 2η: Απορρόφηση ραδιενεργών ακτινοβολιών, επιπτώσεις στην υγεία, δοσιμετρία Μιχάλης Φωτάκης και Τσικριτζής Λάζαρος Τμήμα Μηχανικών Περιβάλλοντος και Μηχανικών Αντιρρύπανσης

Διαβάστε περισσότερα

Šviesos terapijos lempos. 70-2, VITAbright

Šviesos terapijos lempos. 70-2, VITAbright DAVITA Medizinische Produkte GmbH & Co. KG Postfach 2004 D-47518 Kleve Šviesos terapijos lempos VILUX 70, VILUX 70-2, VILUX 100, VITAbright 70, VITAbright 70-2, VITAbright 100 Naudotojo vadovas Gerbiamas

Διαβάστε περισσότερα

BIOMECHANIKOS PRAKTIKUMAS

BIOMECHANIKOS PRAKTIKUMAS Julius Griškevičius Kristina Daunoravičienė BIOMECHANIKOS PRAKTIKUMAS 1 DALIS Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant

Διαβάστε περισσότερα

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS prof. Artūras Štikonas Paskaitų kursas Matematikos ir informatikos fakultetas Diferencialinių lgčių ir skaičiavimo matematikos katedra Naugarduko g. 24, LT-3225 Vilnius,

Διαβάστε περισσότερα

Νόµοςπεριοδικότητας του Moseley:Η χηµική συµπεριφορά (οι ιδιότητες) των στοιχείων είναι περιοδική συνάρτηση του ατοµικού τους αριθµού.

Νόµοςπεριοδικότητας του Moseley:Η χηµική συµπεριφορά (οι ιδιότητες) των στοιχείων είναι περιοδική συνάρτηση του ατοµικού τους αριθµού. Νόµοςπεριοδικότητας του Moseley:Η χηµική συµπεριφορά (οι ιδιότητες) των στοιχείων είναι περιοδική συνάρτηση του ατοµικού τους αριθµού. Περιοδικός πίνακας: α. Είναι µια ταξινόµηση των στοιχείων κατά αύξοντα

Διαβάστε περισσότερα

ISOVER GYPROC PERTVAROS IR KONSTRUKCIJOS. Garso izoliacija Atsparumas ugniai

ISOVER GYPROC PERTVAROS IR KONSTRUKCIJOS. Garso izoliacija Atsparumas ugniai ISOVER GYPROC PERTVAROS IR KONSTRUKCIJOS Garso izoliacija Atsparumas ugniai 2017 Psl. Sistema Eskizas PERTVAROS 1) Maksimalus 1 2 Atsparumas ugniai A(GKB) arba H2 (GKBI) DF (GKF) arba DFH2(GKFI) 4 3.40.02

Διαβάστε περισσότερα

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR :2006 LANGAI IR IŠORINĖS ĮĖJIMO DURYS

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR :2006 LANGAI IR IŠORINĖS ĮĖJIMO DURYS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. D1-62 STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.05.20:2006 LANGAI IR IŠORINĖS ĮĖJIMO DURYS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamentas

Διαβάστε περισσότερα

fx-82es PLUS fx-85es PLUS fx-95es PLUS fx-350es PLUS

fx-82es PLUS fx-85es PLUS fx-95es PLUS fx-350es PLUS LT fx-82es PLUS fx-85es PLUS fx-95es PLUS fx-350es PLUS Naudotojo vadovas CASIO Worldwide Education svetainė http://edu.casio.com CASIO ŠVIETIMO FORUMAS http://edu.casio.com/forum/ Išversta vertimų biure

Διαβάστε περισσότερα

FIZ 313 KOMPIUTERINĖ FIZIKA. Laboratorinis darbas FIZIKOS DIFERENCIALINIŲ LYGČIŲ SPRENDIMAS RUNGĖS KUTOS METODU

FIZ 313 KOMPIUTERINĖ FIZIKA. Laboratorinis darbas FIZIKOS DIFERENCIALINIŲ LYGČIŲ SPRENDIMAS RUNGĖS KUTOS METODU EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 4 priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra Projekto

Διαβάστε περισσότερα

MONOLITINIO GELŽBETONIO BALKONO PLOKŠČIŲ ARMAVIMAS ELEMENTAIS SU IZOLIUOJANČIU INTARPU

MONOLITINIO GELŽBETONIO BALKONO PLOKŠČIŲ ARMAVIMAS ELEMENTAIS SU IZOLIUOJANČIU INTARPU VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS HALFEN-DEHA Bronius Jonaitis, Arnoldas Šneideris MONOLITINIO GELŽBETONIO BALKONO PLOKŠČIŲ ARMAVIMAS ELEMENTAIS SU IZOLIUOJANČIU INTARPU Mokomoji knyga Vilnius

Διαβάστε περισσότερα

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES)

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2012 12 21 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 353/31 KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1230/2012 2012 m. gruodžio 12 d. kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009

Διαβάστε περισσότερα

TRUMAN. Vartotojo vadovas

TRUMAN. Vartotojo vadovas TRUMAN Vartotojo vadovas Jūsų PRESIDENT TRUMAN ASC iš pirmo žvilgsnio DĖMESIO! Prieš pradedant naudotis stotele, pirmiausia būtina prie jos prijungti anteną (jungtis, esanti prietaiso galinėje dalyje)

Διαβάστε περισσότερα

ESIM364 GSM APSAUGOS IR VALDYMO SISTEMA VARTOTOJO VADOVAS ATITINKA EN GRADE 3, CLASS II REIKALAVIMUS

ESIM364 GSM APSAUGOS IR VALDYMO SISTEMA VARTOTOJO VADOVAS ATITINKA EN GRADE 3, CLASS II REIKALAVIMUS ESIM364 GSM APSAUGOS IR VALDYMO SISTEMA VARTOTOJO VADOVAS ATITINKA EN 50131-1 GRADE 3, CLASS II REIKALAVIMUS Vartotojo Vadovas v1.4 Suderinama su ESIM364 v02.10.01 ir vėlesne Saugos informacija Kad užtikrinti

Διαβάστε περισσότερα

2 TEMOS SKAITINIAI. Z.Lydeka. Rinkos ekonomikos tapsmas: teoriniai svarstymai. Kaunas: VDU leidykla, 2001, p.27-33; 45-60; ;

2 TEMOS SKAITINIAI. Z.Lydeka. Rinkos ekonomikos tapsmas: teoriniai svarstymai. Kaunas: VDU leidykla, 2001, p.27-33; 45-60; ; 2 TEMOS SKAITINIAI Z.Lydeka. Rinkos ekonomikos tapsmas: teoriniai svarstymai. Kaunas: VDU leidykla, 2001, p.27-33; 45-60; 112-117; 126-135. Mokslinėje literatūroje sutinkamus požiūrius į ekonominę sistemą,

Διαβάστε περισσότερα

Pagrindiniai pasiekimai kokybin je molekulių elektronin s sandaros ir cheminių reakcijų teorijoje. V.Gineityt

Pagrindiniai pasiekimai kokybin je molekulių elektronin s sandaros ir cheminių reakcijų teorijoje. V.Gineityt Pagrindiniai pasiekimai kokybin je molekulių elektronin s sandaros ir cheminių reakcijų teorijoje V.Gineityt Gamtos moksluose teorijoms keliami du pagrindiniai uždaviniai: paaiškinti stebimų objektų savybes

Διαβάστε περισσότερα

AUTOMATINIO VALDYMO TEORIJA

AUTOMATINIO VALDYMO TEORIJA Saulius LISAUSKAS AUTOMATINIO VALDYMO TEORIJA Projekto kodas VP1-.-ŠMM-7-K-1-47 VGTU Elektronikos fakulteto I pakopos studijų programų esminis atnaujinimas Vilnius Technika 1 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS

Διαβάστε περισσότερα

Fotodetektoriai. Fotodetektoriai. Fotodetektoriai. Fotodetektoriai: suskirstymas 6/2/2017

Fotodetektoriai. Fotodetektoriai. Fotodetektoriai. Fotodetektoriai: suskirstymas 6/2/2017 Fotodetektoriai Fotodetektoriai Galios detektoriai Signalas proporcingas krentančios šviesos galiai; Fotonų detektoriai Signalas proporcingas krentančiam fotonų skaičiui per laiko vienetą. Kai spinduliuotė

Διαβάστε περισσότερα

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA 1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS DIAPREL MR 60 mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės 2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS Vienoje modifikuoto atpalaidavimo tabletėje yra

Διαβάστε περισσότερα

Kodėl mikroskopija? Optinė mikroskopija: įvadas. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Vaizdo formavimasis žmogaus akyje

Kodėl mikroskopija? Optinė mikroskopija: įvadas. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Vaizdo formavimasis žmogaus akyje Kodėl mikroskopija? Todėl, kad pamatyti reiškia patikėti... Optinė mikroskopija: įvadas Žmogaus akis Žmogaus akis Mato šviesą, kurios bangų ilgis nuo 400 nm (violetinė) iki 750 nm (mėlyna) Stiebelių ir

Διαβάστε περισσότερα

1 tema. Bendroji mokslinių tyrimų metodologija

1 tema. Bendroji mokslinių tyrimų metodologija 1 tema. Bendroji mokslinių tyrimų metodologija Mokslas, kaip viena protinės veiklos sudėtinė dalis - tai žmonių veikla, kurios funkcijos yra gauti ir teoriškai sisteminti objektyvias žinias apie tikrovę.

Διαβάστε περισσότερα

201_ m... d. INFRASTRUKTŪROS NUOMOS SUTARTIS NR. 5 PRIEDĖLIS. FIZINĖ BENDRO NAUDOJIMO VIETA TECHNOLOGINĖSE PATALPOSE

201_ m... d. INFRASTRUKTŪROS NUOMOS SUTARTIS NR. 5 PRIEDĖLIS. FIZINĖ BENDRO NAUDOJIMO VIETA TECHNOLOGINĖSE PATALPOSE 2 priedo 5 priedėlis 201_ m....... d. INFRASTRUKTŪROS NUOMOS SUTARTIS NR. 5 PRIEDĖLIS. FIZINĖ BENDRO NAUDOJIMO VIETA TECHNOLOGINĖSE PATALPOSE 1. Bendrosios nuostatos 1.1. Technologinės patalpos patalpos,

Διαβάστε περισσότερα

VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS

VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS 1. VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS Antisedan Vet 5 mg/ml injekcinis tirpalas 2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS Veikliosios medžiagos: atipamezolo hidrochlorido Pagalbinės medžiagos:

Διαβάστε περισσότερα

ΝΟΜΟΣ ΤΗΣ ΠΕΡΙΟ ΙΚΟΤΗΤΑΣ : Οι ιδιότητες των χηµικών στοιχείων είναι περιοδική συνάρτηση του ατοµικού τους αριθµού.

ΝΟΜΟΣ ΤΗΣ ΠΕΡΙΟ ΙΚΟΤΗΤΑΣ : Οι ιδιότητες των χηµικών στοιχείων είναι περιοδική συνάρτηση του ατοµικού τους αριθµού. 1. Ο ΠΕΡΙΟ ΙΚΟΣ ΠΙΝΑΚΑΣ Οι άνθρωποι από την φύση τους θέλουν να πετυχαίνουν σπουδαία αποτελέσµατα καταναλώνοντας το λιγότερο δυνατό κόπο και χρόνο. Για το σκοπό αυτό προσπαθούν να οµαδοποιούν τα πράγµατα

Διαβάστε περισσότερα

Laißkas moteriai alkoholikei

Laißkas moteriai alkoholikei Laißkas moteriai alkoholikei Margaret Lee Runbeck / Autori teis s priklauso The Hearst Corporation Jeigu aß b çiau tavo kaimyn ir matyçiau, kaip tu narsiai ir beviltißkai kovoji su savo negalia, ir kreipçiausi

Διαβάστε περισσότερα

VALSTYBINIS APLINKOS SVEIKATOS CENTRAS LIETUVOS VAIKŲ APLINKOS IR SVEIKATOS RODIKLIAI

VALSTYBINIS APLINKOS SVEIKATOS CENTRAS LIETUVOS VAIKŲ APLINKOS IR SVEIKATOS RODIKLIAI VALSTYBINIS APLINKOS SVEIKATOS CENTRAS LIETUVOS VAIKŲ APLINKOS IR SVEIKATOS RODIKLIAI VILNIUS 2010 Parengė Diana Aleksejevaitė Liuda Ciesiūnienė Aida Laukaitienė Giedrė Namajūnaitė Rasa Varvuolienė 2 3

Διαβάστε περισσότερα

Montavimo ir naudojimo vadovas Išmanusis radiatorių termostatas eco

Montavimo ir naudojimo vadovas Išmanusis radiatorių termostatas eco Montavimo ir naudojimo vadovas Montavimo vadovas Montavimo vadovas 1. Montavimas 1.1 Atpažinkite eco termostatą...4 1.2 Pakuotėje...4 1.3 Ventilių adapterių apžvalga...5 1.4 Tinkamo adapterio montavimas...6

Διαβάστε περισσότερα

AKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA. Plotis, mm 99,149,199,249,299 Aukštis, mm 199

AKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA. Plotis, mm 99,149,199,249,299 Aukštis, mm 199 AKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA Statinio sienos bei pertvaros projektuojaos ūrinės iš piros kategorijos akytojo betono blokelių AEROC CLASSIC pagal standartą

Διαβάστε περισσότερα

Išorinės duomenų saugyklos

Išorinės duomenų saugyklos Išorinės duomenų saugyklos HDD, SSD, sąsajos 5 paskaita Išorinė atmintis Ilgalaikiam informacijos (programų ir duomenų) saugojimui kompiuteriuose naudojami: standieji diskai; lankstieji diskeliai (FDD);

Διαβάστε περισσότερα

I PRIEDAS PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

I PRIEDAS PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA I PRIEDAS PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA 1 1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS AVONEX 30 mikrogramų milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui 2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS Viename BIO-SET flakone

Διαβάστε περισσότερα

I PRIEDAS PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

I PRIEDAS PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA I PRIEDAS PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA 1 Vykdoma papildoma šio vaistinio preparato stebėsena. Tai padės greitai nustatyti naują saugumo informaciją. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti

Διαβάστε περισσότερα

PROKALCITONINO TYRIMO REIKŠMĖ DIAGNOZUOJANT SEPSĮ. Dr. Judita Andrejaitienė Kauno medicinos universitetas Kardiochirurgijos klinika

PROKALCITONINO TYRIMO REIKŠMĖ DIAGNOZUOJANT SEPSĮ. Dr. Judita Andrejaitienė Kauno medicinos universitetas Kardiochirurgijos klinika PROKALCITONINO TYRIMO REIKŠMĖ DIAGNOZUOJANT SEPSĮ Dr. Judita Andrejaitienė Kauno medicinos universitetas Kardiochirurgijos klinika Sepsio apibrėžimas ACCP/SCCM Consensus Conference 1992 Sisteminio uždegiminio

Διαβάστε περισσότερα

ΕΠΙΔΡΑΣΗ ΑΚΤΙΝΟΒΟΛΙΩΝ ΣΤΗΝ ΥΛΗ

ΕΠΙΔΡΑΣΗ ΑΚΤΙΝΟΒΟΛΙΩΝ ΣΤΗΝ ΥΛΗ ΕΠΙΔΡΑΣΗ ΑΚΤΙΝΟΒΟΛΙΩΝ ΣΤΗΝ ΥΛΗ Φορτισμένα σωμάτια: Σωμάτια α, β και πρωτόνια Προκαλούν ιοντισμό των ατόμων και διέγερση, ιοντισμό ή και διάσπαση των μορίων. Ενέργεια σωματίου α ή β 1MeV Ενέργεια ιοντισμού

Διαβάστε περισσότερα

Ι ΙΟΤΗΤΕΣ ΤΩΝ ΑΤΟΜΩΝ. Παππάς Χρήστος Επίκουρος Καθηγητής

Ι ΙΟΤΗΤΕΣ ΤΩΝ ΑΤΟΜΩΝ. Παππάς Χρήστος Επίκουρος Καθηγητής ΗΛΕΚΤΡΟΝΙΚΗ ΟΜΗ ΚΑΙ Ι ΙΟΤΗΤΕΣ ΤΩΝ ΑΤΟΜΩΝ Παππάς Χρήστος Επίκουρος Καθηγητής ΤΟ ΜΕΓΕΘΟΣ ΤΩΝ ΑΤΟΜΩΝ Ατομική ακτίνα (r) : ½ της απόστασης μεταξύ δύο ομοιοπυρηνικών ατόμων, ενωμένων με απλό ομοιοπολικό δεσμό.

Διαβάστε περισσότερα

Η ΔΟΜΗ ΤΟΥ ΠΥΡΗΝΑ Η ΡΑΔΙΕΝΕΡΓΕΙΑ Η ΒΙΟΛΟΓΙΚΗ ΔΡΑΣΗ ΤΩΝ ΑΚΤΙΝΟΒΟΛΙΩΝ

Η ΔΟΜΗ ΤΟΥ ΠΥΡΗΝΑ Η ΡΑΔΙΕΝΕΡΓΕΙΑ Η ΒΙΟΛΟΓΙΚΗ ΔΡΑΣΗ ΤΩΝ ΑΚΤΙΝΟΒΟΛΙΩΝ ΠΥΡΗΝΙΚΗ ΦΥΣΙΚΗ Η ΔΟΜΗ ΤΟΥ ΠΥΡΗΝΑ Η ΡΑΔΙΕΝΕΡΓΕΙΑ Η ΒΙΟΛΟΓΙΚΗ ΔΡΑΣΗ ΤΩΝ ΑΚΤΙΝΟΒΟΛΙΩΝ ? W. Heisenberg: Όλοι οι πυρήνες αποτελούνται αποκλειστικά από νετρόνια (Ν) και πρωτόνια (Ζ) ο συνολικός αριθμός των

Διαβάστε περισσότερα

Techninis katalogas Plokščių radiatoriai LIETUVA 2012

Techninis katalogas Plokščių radiatoriai LIETUVA 2012 Techninis katalogas Plokščių radiatoriai LIETUVA 2012 2 turinys plokščių radiatoriai charakteristika...4 plokščių radiatoriai charakteristika... 88 Compact... 10 Ventil Compact 200 mm... 91 Ventil Compact...

Διαβάστε περισσότερα

PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D.

PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D. PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D. 2011 M. LIEPOS 31 D. LAIKOTARPĮ, ATASKAITOS SANTRAUKA Vadovaujantis

Διαβάστε περισσότερα