Molekulių energijos lygmenys Atomų Spektrai
|
|
- Σπύρο Δάβης
- 6 χρόνια πριν
- Προβολές:
Transcript
1 Kas ta spektroskopija? Biomolekulių spektroskopija: Įvadas Spektroskopija tai mokslas, kuris tiria medžiagą, panaudodamas EM spinduliuotės sąveiką su ja. Pavyzdys matomos (VIS) srities spektroskopija tai tiesiog biomolekulių spalvų stebėjimas: Kodėl spektroskopija? Mėgstama molekulė Šviesa nežalojantis įrankis (svarbu biomolekulėms) Vienintelis paprastas būdas pažinti kvantines sistemas todai leidžia pasiekti didelį tikslumą, pamatyti labai nedidelius skirtumus tarp molekulių Yra galimybė matyti sistemų dinamiką, t.y. realiam laike stebėti biologiniuose objektuose vykstančius procesus (charakteringi laikai gali būti <fs!) Atomų Spektrai Molekulės tai kvantiniai objektai, todėl joms, kaip ir atomams, būdingi diskretiniai energijos lygmenys. Tačiau, skirtingai nuo atomų, molekulių energetiką veikia Branduolinės pasistemės virpesiai Rotacijos (sukimasis dujų fazėje) Sąveikos su aplinka (pavyzdžiui, tirpikliu, baltymu, kitomis molekulėmis) Cheminė struktūra Fe
2 ir spektrai ir spektrai Vi c h λ Et Sugeriamas bangos ilgis atitinka energijos tarpą tarp molekulės būsenų Chlorofilo sugerties spektras 4 2 Molinis ekstinkcijos koef. / Mg Absorption Bangos ilgis (nm) O Wavelength (nm) COOC 3 COO R ir spektrai ir spektrai Bakterijų fotosintetinė antena Triptofanas Molekulė tai dipolis Vandenilio atomas Molekulė Vandenilio atomas Molekulė (chlorofilas a) n=3 n=2 n= S S S elektroninės ir virpesinės būsenos + ー Kad molekulė sąveikautų su elektriniu lauku, joje turi (bent jau laikinai) susidaryti osciliuojantis dipolinis momentas. Jis vadinamas šuolio dipoliniu momentu. Vi Mg COOC 3 COO R O Et 2
3 Molekulė tai dipolis Dipolinio momento didumas nusako spektrinės linijos intensyvumą. μ = ϕ * ˆ μϕ dr fi f i Šuolio tikimybė (dar vadinama Einšteino koeficientu) P fi μ fi 2 c h λ Molekulė (chlorofilas a) Vi Mg COOC 3 COO R O Et VIS/nIR srities spektrai ir π elektronų sistemos Jei molekulės elektronai lokalizuoti (nėra konjuguotų dvigubų jungčių), tai tokia molekulė sugers tik UV šviesą. Matomoje srityje sugeria molekulės, turinčios konjuguotų jungčių: Chlorofilas beta-karotinas β-carotene Vi Mg O COOC 3 COO R Et VIS/nIR srities spektrai ir π elektronų sistemos Fizikinė priežastis suprantama iš paprasto kvantinės mechanikos uždavinio su dalele potencialo duobėje. Analogija galima, nes konjuguotoje sistemoje elektronai yra delokalizuoti. Paprastai elektronai orbitales užpildo taip, kad energija būtų kuo mažesnė į kiekvieną orbitalę telpa du elektronai su priešingais sukiniais taip, kad bendras sistemos sukinys būtų lygus nuliui (undo taisyklė). Kuo didesnė duobė, tuo mažesni tarpai tarp leistinų energijų, tuo raudonesni sugeriami bangų ilgiai. LUMO (lowest unoccupied molecular orbital) OMO (highest occupied molecular orbital) tokios būsenos, kurių sukinys lygus nuliui, vadinamos singletinėmis Tačiau sužadinus molekulę šviesa, egzistuoja tikimybė, kad sužadinto elektrono sukinys apsivers ir gausime tripletinę būseną: Singletinė sužadinta būsena, sukiniai antilygiagretūs LUMO OMO Tripletinė sužadinta būsena sukiniai lygiagretūs : Jablonskio diagrama S S abs. IC fluor. ISC T T 2 T phoshorescence S kiekvienas šuolis tarp bet kurių 2 būsenų turi savo dipolinį momentą 3
4 : Jablonskio diagrama Jablonskio diagrama leidžia kokybiškai paaiškinti molekulių sugerties ir švytėjimo spektrus : ir spektrus lemiantys procesai. Sugertis: šuoliai iš pagrindinės būsenos į sužadintas singletines būsenas, sugeriamas fotonas; 2. Fluorescencija: šuoliai iš singletinės sužadintos būsenos į pagrindinę, išspinduliuojamas fotonas; 3. Fosforescencija: šuoliai iš tripletinės sužadintos būsenos į pagrindinę, išspinduliuojamas fotonas. Procesai, nesusiję su šviesa, bet netiesiogiai veikiantys spektrus. Vidinė konversija (angl. internal conversion): energijos relaksacija tarp vibracinių (o per vibracinius ir tarp elektroninių) lygmenų; 2. Interkombinacinė konversija (angl. intersystem crossing) sužadintos būsenos elektrono sukinio pasikeitimas šuolis iš singletinės į tripletinę būseną Keletas negriežtų taisyklių apie spektrus. Molekulės sugeria iš pagrindinės būsenos apatinio vibracinio lygmens (visuotinio tingėjimo principas ) 2. Molekulės spinduliuoja iš pirmosios sužadintos būsenos apatinio vibracinio lygmens (Kasha taisyklė) Keletas negriežtų taisyklių apie spektrus Stokso poslinkis Iš visuotinio tingėjimo principo ir Kasha taisyklės gauname veidrodinės simetrijos taisyklę: fluorescencijos spektras tai veidrodinis sugerties spektro atspindys. Atstumas tarp sugerties ir fluorescencijos spektrų maksimumų vadinamas Stokso poslinkiu 4
5 Iš kur atsiranda Stokso poslinkis?.. Iš kur atsiranda Stokso poslinkis?.. Prisimename Štarko efektą iš kvantinės mechanikos: patalpinus atomus (ir molekules) į elektrinį lauką, jų energijos lygmenys pasislenka: Stokso poslinkis atsiranda dėl to, kad aplinkos (tirpiklio, baltymo) molekulės prisitaiko prie molekulės konfigūracijos sužadintoje būsenoje relaksacija sugertis E= E=E Aplinkos konfigūracija Pagrindinė būsena Iš kur atsiranda Stokso poslinkis?.. Sužadinta būsena Sužadinta būsena po kiek laiko Poliarizuojamumas Tai molekulės sugebėjimas įgyti dipolinį momentą išoriniame elektriniame lauke (laukus kuria, pvz., tirpiklio molekulės). μ = α E Tarpmolekulinių sąveikų sąlygotas Stokso poslinkis atsirada dėl to, kad aplinkos (tirpiklio ar baltymo) molekulės prisitaiko prie molekulės dipolinio momento ir poliarizuojamumo sužadintoje būsenoje Be elektrinio lauko Elektriniame lauke Iš kur atsiranda Stokso poslinkis?.. Dalis Stokso poslinkio atsiranda ir dėl to, kad molekulės atomų branduoliai prisitaiko prie naujos elektronų debesėlio konfigūracijos sužadintoje būsenoje (pvz., keičiasi kovalentinio ryšio stiprumas) Iš kur atsiranda Stokso poslinkis?.. Taigi, Stokso poslinkis atsiranda dėl to, kad pačios molekulės branduoliai ir aplinkos molekulės prisitaiko prie molekulės elektronų konfigūracijos sužadintoje būsenoje. Kadangi sistema molekulė+tirpiklis visada stengiasi minimizuoti savo energiją, fluorescencijos spektras visada pasislenka į mažesnių energijų (ilgesnių bangų) pusę nuo sugerties spektro. atstumas tarp branduolių 5
6 Spektroskopijos būna įvairios, pvz: Sugerties spektroskopija Šviesos intensyvumas praėjus pro l storio bandinį (sugerties dėsnis) Sugerties elektroninė virpesinė Fluorescencijos Fluorescencijos Fluorescencijos žadinimo I = I Al Taip apibėžus, eksponentės rodiklis vadinamas bandinio optiniu tankiu. Jei optinis tankis lygus vienetui, bandinys praleidžia % į jį krintančios šviesos (spindulys susilpnėja kartų). OD = Al = εcl Tai Bugerio-Lamberto-Bero dėsnis (Beer s law) Šviesos sugertis Klausimas, kad nemiegotumėt: Jei medžiaga (tirpalas) šviesą praleidžia, o sugeria tik ištirpę molekulės, optinis tankis proporcingas molekulių molinei koncentracijai: OD = Al =εcl Tai Bugerio-Lamberto-Bero dėsnis (Beer s law). ε vadinamas moliniu ekstinkcijos koeficientu. Jis priklauso nuo bangos ilgio ir aprašo molekulės gebėjimą sugerti to bangos ilgio šviesą. Koks turi būti bandinio optinis tankis, kad jį galėtume išmatuoti kuo tiksliau? Molekulių sugerties spektrai: matavimas Spektrometrų komponentai 6
7 Molekulių spektrai: matavimas Realūs spektrofotometrai Skenuojantis Reikia pamatuoti intensyvumą su bandiniu ir be bandinio, todėl arba naudojami du spinduliai (tiksliau), arba atliekami du eksperimentai su ir be bandinio, o tada imamas santykio logaritmas. Šviesolaidinis Spektrofotometrai Sugerties spektrų informacija Firmos, gaminančios spektrofotometrus: Shimadzu Perkin Elmer Beckman Avantes Ocean Optics Cary Koncentracijos Grynumas Aplinka (tirpiklis, baltymas) Molekulių tarpusavio sąveikos Bakteriochlorofilas tirpale Absorption A Wavelength (nm) Fluorescencijos spektroskopija Fluorescencijos spektroskopija Molekulės sužadinamos šviesa, detektuojami jų išspinduliuoti fotonai. todui būdinga: Didelis selektyvumas Didelis jautrumas Yra informacija apie procesus sužadintoje būsenoje relaksaciją Fluorescencijos kvantinis našumas: k fl φ = k + k + k + k fl ic isc other other gali būti: energijos pernaša, fotoreakcijos fluorescencijos gesinimas... 7
8 Fluorescencijos spektroskopija Principinė spektrofluorimetro schema Išmatuotas fluorescencijos intensyvumas molekulei I φ μ fi Priklauso tiek nuo pačios molekulės savybių (šuolio dipolinio momento), tiek dėl procesų sužadintoje būsenoje, kurie lemia kvantinį našumą 2 Fluorimetrai Fluorescencijos žadinimo spektroskopija Firmos, gaminančios spektrofluorimetrus: Shimadzu Perkin Elmer Beckman Spex Ocean Optics, Avantes (šviesolaidiniai) Detektuojame fluorescenciją ties vienu (maksimumo) bangos ilgiu ir žiūrime, kaip intensyvumas priklauso nuo žadinimo bangos ilgio. ormaliose molekulėse, kurios tiesiog perspinduliuoja sugertą šviesą šis spektras turėtų sutapti su sugerties spektru. Kam tada jį matuoti? Fluorescencijos žadinimo spektroskopija: galimybės Galima pamatuoti pavienių molekulių sugerties spektrą Fluorescencijos spektras O kur kitos juostos, kurias matome sugerties spektre? sugertis fluorescencija Kai molekulės toli viena nuo kitos, jų spektrai atskiros linijos, o kai jas kartu laiko sąveikos, gaunam vieną ar kelias plačias. Tai rodo, kad sąveikaujančios molekulės sudaro vieną supermolekulę 8
9 FRET Fluorescence Resonance Energy Transfer k DA R F ( ω) A ( ω) dω ω D A κ 6 4 Intensity Molecule Molecule 2 Fluorescence DOOR ACCEPTOR Fluorescence Absorbance Absorbance Wavelength FRET Dėl energijos pernašos veikia šviesą surenkančios antenos: jos sugeria fotonus ir perduoda juos į reakcinį centrą... Pernašos efektyvumą galime nustatyti išmatavę fluorescencijos žadinimo spektrą ir palyginę jį su sugerties spektru (jei pernaša %, abu spektrai sutaps). Pernašos eksperimentai leidžia matyti sąveikas tarp šviečiančių molekulių: FRET mikroskopija FRET spektroskopija Kinetinė (laikinė) spektroskopija Šviesa suteikia energiją 9
10 Šviesa perduoda informaciją... Apšvietimas Šviesos sukeltos reakcijos prasideda nuo fotono sugerties, kuri vyksta baltymuose Šviesos dalelės energiją baltymas panaudoja per Kaip suspėti su tokiais greičiais? ps = ~. s (vieną milijoninę vienos milijoninės sekundės dalį)
11 Šviesa pats greičiausias įrankis pasaulyje, eigiamas fototaksis atsakas į potencialiai žalingą UV šviesą (šviesos greitis 3 km/s) o lazeris pats tobuliausias šviesos šaltinis. elaiminga bakterija Pašvietus į šviesai jautrius baltymus, jie ima vykdyti savo funkcijas, ir keičiasi jų spalva Pašvietus į šviesai jautrius baltymus, jie ima vykdyti savo funkcijas, ir keičiasi jų spalva.5 2 sms ns 5 ns psfs Laikinė spektroskopija: ultraspartūs spalvos pokyčiai Pavyzdys: solvatacija Antrasis impulsas žiūri, kaip pakito bandinio spalva, apšvietus jį pirmu impulsu. Keičiant užlaikymą (atstumą) tarp impulsų galima nustatyti, kaip vyksta reakcijos Diode Array Energy Relaxation Fluorescence Fluorescence Intensity Relaxation t= t= Fluorescence Pump Pulse (4nm) White Light Probe Kintantis atstumas Sample Cell Iris Diffraction Grating t= Solvation coordinate t= Wavelength
12 Laurdan as dažas naudojamas biologinių membranų mikroskopijoje Einšteino koeficientai Einšteino koeficientai Pabandysime aprašyti sugertį ir priverstinį spinduliavimą molekulėje turinčioje dvi pagrindinę ir sužadintą būseną: c h λ sugertis priverstinis spinduliavimas c h λ. Atėjęs elektrinio lauko fotonas gali būti sugertas ir molekulė atsidurs sužadintoje būsenoje; 2. Jis taip pat gali priversti sužadintos būsenos molekulę išspinduliuoti fotoną ir grįžti į pagrindinę būseną Sužadintos būsenos molekulių koncentraciją pavadinkime n, o pagrindinės n. Sugerties ir priverstinio spinduliavimo koeficientus pavadinkime A ir B. Jie vadinami Einšteino koeficientais ir aprašo tikimybę, kad atėjęs į molekulę fotonas bus sugertas (sukels spinduliavimą). Užrašome lygtis koncentracijoms: dn dt dn dt = I( t) An = I( t) An + I( t) Bn I( t) Bn Einšteino koeficientai Einšteino koeficientai Tarkime, kad ateinantis fotonų srautas I(t) yra pastovus I(t)=const. ir sistemoje nusistovėjo pusiausvyra, t.y. d dt Surandame pusiausvyrąsias sužadintos ir pagrindinės būsenos užpildas (koncentracijas) = IAn + IBn B n = A n normaliems atomams B=A ir gauname, kad n = n Kadangi molekulė visuomet bus arba sužadintoje, arba pagrindinėje būsenoje, tai ir n n + n = = n = 2 Išvada: jokiu fotonų srautu negalima sukurti inversinės užpildos n >n 2 dviejų lygmenų sistemoje! 2
13 Einšteino koeficientai Einšteino koeficientai spektroskopijai svarbūs tuo, kad lemia sugerties (ir fluorescencijos) juostų intensyvumus. Juos galima apibrėžti kiekvienam spektre stebimam šuoliui. Chlorofilo sugerties spektras Absorption Wavelength (nm) 3
Spalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1
Spalvos Grafika ir vizualizavimas Spalvos Šviesa Spalvos Spalvų modeliai Gama koregavimas Šviesa Šviesos savybės Vandens bangos Vaizdas iš šono Vaizdas iš viršaus Vaizdas erdvėje Šviesos bangos Šviesa
Διαβάστε περισσότεραMatematika 1 4 dalis
Matematika 1 4 dalis Analizinės geometrijos elementai. Tiesės plokštumoje lygtis (bendroji, kryptinė,...). Taško atstumas nuo tiesės. Kampas tarp dviejų tiesių. Plokščiosios kreivės lygtis Plokščiosios
Διαβάστε περισσότεραKAIP VYKSTA FOTOSENSIBILIZACIJA BIOLOGINĖSE SISTEMOSE?
2 skyrius KAIP VYKSTA FOTOSENSIBILIZACIJA BIOLOGINĖSE SISTEMOSE? Trumpai pateikiami svarbiausi šviesos parametrai, reikalavimai efektyviems fotosensibilizatoriams ir esminiai fotosenibilizacijos reakcijų
Διαβάστε περισσότεραKinetinė biomolekulių spektroskopija 1. Darbo tikslas šmatuoti BSA (jaučio serumo albumino) ir GFP (žaliai fluorescuojančio baltymo) baltymų fluoresce
Laboratorinis darbas Kinetinė biomolekulių spektroskopija 2008 Vilnius Kinetinė biomolekulių spektroskopija 1. Darbo tikslas šmatuoti BSA (jaučio serumo albumino) ir GFP (žaliai fluorescuojančio baltymo)
Διαβάστε περισσότεραAtomų sąveikos molekulėje rūšys (joninis ir kovalentinis ryšys). Molekulė mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines medžiagos chemines savybes.
Atomų sąveikos molekulėje rūšys (joninis ir kovalentinis ryšys). Molekulė mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines medžiagos chemines savybes. Ji susideda iš vienodų arba skirtingų atomų. Molekulėje
Διαβάστε περισσότεραBiologinių pigmentų fluorescencijos tyrimas
VILNIAUS UNIVERSITETAS FIZIKOS FAKULTETAS KVANTINĖS ELEKTRONIKOS KATEDRA BIOFOTONIKOS LABORATORIJA Laboratorinis darbas (BPFT) Biologinių pigmentų uorescencijos tyrimas VILNIUS 24 1. Darbo tikslas Ištirti
Διαβάστε περισσότεραStatistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas
Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas DNR molekulių vaizdas DNR struktūros pakitimai. Keičiantis DNR molekulės formai keistųsi ir visos sistemos entropija. Mielėse esančio DNR struktūros
Διαβάστε περισσότεραElektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose
lktroų ir skylučių statistika puslaidiikiuos Laisvų laidumo lktroų gracija, t.y. lktroų prėjimas į laidumo juostą, gali vykti kaip iš dooriių lygmų, taip ir iš valtiės juostos. Gracijos procsas visuomt
Διαβάστε περισσότεραFRANKO IR HERCO BANDYMAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Atomo ir branduolio fizikos laboratorija Laboratorinis darbas Nr. FRANKO IR HERCO BANDYMAS Parengė A. Poškus 013-08-31 Turinys Darbo tikslas 1.
Διαβάστε περισσότεραI dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI
008 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija Kiekvieno I dalies klausimo teisingas atsakymas vertinamas tašku. I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI
Διαβάστε περισσότεραBRANDUOLIO FIZIKOS EKSPERIMENTINIAI METODAI
VILNIAUS UNIVERSITETAS Andrius Poškus ATOMO FIZIKA IR BRANDUOLIO FIZIKOS EKSPERIMENTINIAI METODAI (20 ir 21 skyriai) Vilnius 2008 Turinys 20. Blyksimieji detektoriai 381 20.1. Įvadas 381 20.2. Blyksnio
Διαβάστε περισσότεραX galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)
Monotonin s funkcijos Tegul turime funkciją f : A R, A R. Apibr žimas. Funkcija y = f ( x) vadinama monotoniškai did jančia (maž jančia) aib je X A, jei x1< x2 iš X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) ( f
Διαβάστε περισσότεραSkysčiai ir kietos medžiagos
Skysčiai ir kietos medžiagos Dujos Dujos, skysčiai ir kietos medžiagos Užima visą indo tūrį Yra lengvai suspaudžiamos Lengvai teka iš vieno indo į kitą Greitai difunduoja Kondensuotos fazės (būsenos):
Διαβάστε περισσότεραŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINĖSE TERPĖSE
ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPIĖSE TERPĖSE 43 2.7. SPIDULIUOTĖS IR KŪO SPALVOS Spinduliuotės ir kūno optiniam apibūdinimui naudojama spalvos sąvoka. Spalvos reiškinys yra nepaprastas. Kad suprasti spalvos esmę,
Διαβάστε περισσότεραI.4. Laisvasis kūnų kritimas
I4 Laisvasis kūnų kitimas Laisvuoju kitimu vadinamas judėjimas, kuiuo judėtų kūnas veikiamas tik sunkio jėos, nepaisant oo pasipiešinimo Kūnui laisvai kintant iš nedidelio aukščio h (dau mažesnio už Žemės
Διαβάστε περισσότεραDviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės
Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės Dalinės išvestinės Tarkime, kad dviejų kintamųjų funkcija (, )yra apibrėžta srityje, o taškas 0 ( 0, 0 )yra vidinis srities taškas. Jei fiksuosime argumento
Διαβάστε περισσότερα1. Įvadas. Laisvųjų dalelių kvantinės mechanikos elementai
1. Įvadas. Laisvųjų dalelių kvantinės mechanikos elementai 1.1. Branduolio nukleonų energijos diskretumo aiškinimas. Dalelė stačiakampėje potencialo duobėje Dalelės banginė funkcija tai koordinačių ir
Διαβάστε περισσότεραKURKIME ATEITĮ DRAUGE! FIZ 414 APLINKOS FIZIKA. Laboratorinis darbas SAULĖS ELEMENTO TYRIMAS
EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 4 priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra Projekto
Διαβάστε περισσότεραPuslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS Puslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai Audzijonis Audzijonis Aurimas Čerškus VILNIUS 003 Algirdas Audzijonis, 003 Aurimas Čerškus,
Διαβάστε περισσότεραĮžanginių paskaitų medžiaga iš knygos
MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 1 Teiginio
Διαβάστε περισσότερα1 TIES ES IR PLOK TUMOS
G E O M E T R I J A Gediminas STEPANAUSKAS 1 TIES ES IR PLOK TUMOS 11 Plok²tumos ir ties es plok²tumoje normalin es lygtys 111 Vektorin e forma Plok²tumos α padetis koordina iu sistemos Oxyz atºvilgiu
Διαβάστε περισσότεραMATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos
MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 Teiginio
Διαβάστε περισσότεραII dalis Teisingas atsakymas į kiekvieną II dalies klausimą vertinamas 1 tašku g/mol
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 05 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. (.3.)-V-73 05 M. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA. Pagrindinė sesija I dalis Teisingas
Διαβάστε περισσότεραIštirti dujų spinduliuotės spektrų ypatumus ir spalvoto tirpalo šviesos sugertį.
1 Darbo tikslai Ištirti dujų spinduliuotės spektrų ypatumus ir spalvoto tirpalo šviesos sugertį. Užduotys 1. Sugraduoti monochromatorių. 2. Išmatuoti vandenilio dujų spinduliuotės spektro Balmerio serijos
Διαβάστε περισσότεραMatematika 1 3 dalis
Matematika 1 3 dalis Vektorių algebros elementai. Vektorių veiksmai. Vektorių skaliarinės, vektorinės ir mišriosios sandaugos ir jų savybės. Vektoriai Vektoriumi vadinama kryptinė atkarpa. Jei taškas A
Διαβάστε περισσότεραAlgoritmai. Vytautas Kazakevičius
Algoritmai Vytautas Kazakevičius September 2, 27 2 Turinys Baigtiniai automatai 5. DBA.................................. 5.. Abėcėlė............................ 5..2 Automatai..........................
Διαβάστε περισσότερα2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 04 m. birželio 6 d. Nr. (.)-V-69birželio 4 04 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA I dalis Kiekvieno I dalies klausimo
Διαβάστε περισσότεραTaikomoji branduolio fizika
VILNIAUS UNIVERSITETAS Taikomoji branduolio fizika Parengė A. Poškus Vilnius 2015-05-20 Turinys 1. Neutronų sąveika su medžiaga...1 1.1. Neutronų sąveikos su medžiaga rūšys...1 1.2. Neutrono sukeltų branduolinių
Διαβάστε περισσότερα= γ. v = 2Fe(k) O(g) k[h. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros. t2 t
Cheminė kineika ir pusiausyra Nagrinėja cheminių reakcijų greiį ir mechanizmą. Cheminių reakcijų meu kina reaguojančių iagų koncenracijos: c ų koncenracija, mol/l laikas, s c = Reakcijos greičio io ()
Διαβάστε περισσότερα1648 J.B. van Helmont pademonstravo, kad augalai auga asimiliuodami kažkokią medžiagą iš oro
5 paskaita Fotosintez : šviesos reakcijos. Bendros sąvokos ir trumpa istorija. Fotosintez s aparato struktūra. Šviesą sugeriančios sistemos. Elektronų ir protonų transporto mechanizmai. http://www.johnkyrk.com/photosynthesis.html
Διαβάστε περισσότεραTemos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas
Pirmasis uždavinys Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas Uždavinio formulavimas a) Žinoma n = 50 tiriamo
Διαβάστε περισσότεραVilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS
Vilniaus universitetas Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS Vilnius 1992 T U R I N Y S 1. Vektorinė erdvė............................................. 3 2. Matricos rangas.............................................
Διαβάστε περισσότεραKRŪVININKŲ JUDRIO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ELEKTRINIO LAUKO STIPRIO TYRIMAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Puslaidininkių fizikos katedra Puslaidininkių fizikos mokomoji laboratorija Laboratorinis darbas Nr. 5 KRŪVININKŲ JUDRIO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ELEKTRINIO LAUKO STIPRIO TYRIMAS 013-09-0
Διαβάστε περισσότεραŠotkio diodo voltamperinės charakteristikos tyrimas
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Krūvio pernašos vyksmų skaitinis modeliavimas Darbas Nr. 1 Šotkio diodo voltamperinės charakteristikos tyrimas Parengė A. Poškus 214-9-3 Turinys
Διαβάστε περισσότεραSpecialieji analizės skyriai
Specialieji analizės skyriai. Trigonometrinės Furje eilutės Moksle ir technikoje dažnai susiduriame su periodiniais reiškiniais, apibūdinamais periodinėmis laiko funkcijomis: f(t). 2 Paprasčiausia periodinė
Διαβάστε περισσότερα2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis
PATVIRTINTA Ncionlinio egzminų centro direktorius 0 m. birželio d. įskymu Nr. (..)-V-7 0 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pgrindinė sesij I dlis Užd. Nr. 4 7
Διαβάστε περισσότεραArenijaus (Arrhenius) teorija
Rūgštys ir bazės Arenijaus (Arrhenius) teorija Rūgštis: Bazė: H 2 O HCl(d) H + (aq) + Cl - (aq) H 2 O NaOH(k) Na + (aq) + OH - (aq) Tuomet neutralizacijos reakcija: Na + (aq) + OH - (aq) + H + (aq) + Cl
Διαβάστε περισσότερα06 Geometrin e optika 1
06 Geometrinė optika 1 0.1. EIKONALO LYGTIS 3 Geometrinėje optikoje įvedama šviesos spindulio sąvoka. Tai leidžia Eikonalo lygtis, kuri išvedama iš banginės lygties monochromatinei bangai - Helmholtco
Διαβάστε περισσότεραELEKTRINIS KIETŲJŲ KŪNŲ LAIDUMAS
II skyrius ELEKTRINIS KIETŲJŲ KŪNŲ LAIDUMAS 2.1. Kietųjų kūnų klasifikacija pagal laiduą Pagal gebėjią praleisti elektros srovę visos edžiagos gatoje yra skirstoos į tris pagridines klases: laidininkus,
Διαβάστε περισσότερα2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS
.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS 5.. Pirmoji Bolcao Koši teorema. Jei fucija f tolydi itervale [a;b], itervalo galuose įgyja priešigų želų reišmes, tai egzistuoja tos tašas cc, ( ab ; ), uriame
Διαβάστε περισσότερα04 Elektromagnetinės bangos
04 Elektromagnetinės bangos 1 0.1. BANGINĖ ŠVIESOS PRIGIMTIS 3 Šiame skyriuje išvesime banginę lygtį iš elektromagnetinio lauko Maksvelo lygčių. Šviesa yra elektromagnetinė banga, kurios dažnis yra optiniame
Διαβάστε περισσότεραXI. MIKROSKOPAI OPTINĖS SISTEMOS. XI. Mikroskopai. sites.google.com/site/optinessistemos/ 2016 pavasario semestras
OPTINĖS SISTEMOS XI. Mikroskopai sites.google.com/site/optinessistemos/ Mikroskopas Pagrindiniai mikroskopijos principai Vaizdų susidarymas Kohler apšvietimas Tiesioginis ir invertuotas mikroskopas Objektyvai
Διαβάστε περισσότεραIII.Termodinamikos pagrindai
III.ermodinamikos pagrindai III.. Dujų plėtimosi darbas egu dujos yra cilindre su nesvariu judančiu stūmokliu, kurio plotas lygus S, ir jas veikia tik išorinis slėgis p. Pradinius dujų parametrus pažymėkime
Διαβάστε περισσότεραKompiuterinė lazerių fizika. Viktorija Pyragaitė
Kompiuterinė lazerių fizika Viktorija Pyragaitė VILNIAUS UNIVERSITETAS FIZIKOS FAKULTETAS Viktorija Pyragaitė KOMPIUTERINĖ LAZERIŲ FIZIKA Elektroninis leidinys Mokomoji knyga Vilnius 2013 Apsvarstė ir
Διαβάστε περισσότεραFotodetektoriai. Fotodetektoriai. Fotodetektoriai. Fotodetektoriai: suskirstymas
Fotodetektoriai Fotodetektoriai Šiluminiai Piroelektrinis efektas Termo-EVJ Šiluminė varžos priklausomybė Fotoniniai Vidinis fotoefektas šorinis fotoefektas Fotocheminiai Fotocheminės reakcijos Fotodetektoriai
Διαβάστε περισσότεραRiebalų rūgščių biosintezė
Riebalų rūgščių biosintezė Riebalų rūgščių (RR) biosintezė Kepenys, pieno liaukos, riebalinis audinys pagrindiniai organai, kuriuose vyksta RR sintezė RR grandinė ilginama jungiant 2C atomus turinčius
Διαβάστε περισσότερα15 darbas ŠVIESOS DIFRAKCIJOS TYRIMAS
15 daras ŠVIESOS DIFRKCIJOS TYRIMS Užduotys 1. Išmatuoti plyšio plotį.. Išmatuoti atstumą tarp dviejų plyšių. 3. Nustatyti šviesos angos ilgį iš difrakcinio vaizdo pro apskritą angą. 4. Nustatyti kompaktinio
Διαβάστε περισσότεραSu pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos
Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos Rimantas DEKSNYS, Robertas STANIULIS Elektros sistemų katedra Kauno technologijos universitetas
Διαβάστε περισσότεραseka Suintegravus pagal x nuo 0 iki d gauname maksimalią injektuotos srovės tankį (erdvinio krūvio ribotą srovė EKRS)
Srovė dielektrike Krūvininų pernaša dielektrike skiriasi nuo pernašos puslaidininkyje, kur judantis krūvis yra neutralizuojamas pusiausvyrųjų krūvininkų greičiau negu nudreifuoja tarp elektrodų. Dielektrike
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra. Juozas Navickas FIZIKA. I dalis MOKOMOJI KNYGA
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra Juozas Navickas FIZIKA I dalis MOKOMOJI KNYGA KAUNAS, ARDIVA 8 UDK 53(75.8) Na95 Juozas Navickas FIZIKA, I dalis
Διαβάστε περισσότεραFotodetektoriai. Fotodetektoriai. Fotodetektoriai. Fotodetektoriai: suskirstymas 6/2/2017
Fotodetektoriai Fotodetektoriai Galios detektoriai Signalas proporcingas krentančios šviesos galiai; Fotonų detektoriai Signalas proporcingas krentančiam fotonų skaičiui per laiko vienetą. Kai spinduliuotė
Διαβάστε περισσότεραVERTINIMO INSTRUKCIJA 2008 m. valstybinis brandos egzaminas Pakartotinë sesija
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 008 m. birželio 7 d. įsakymu (.3.)-V-37 VERTINIM INSTRUKIJA 008 m. valstybinis brandos egzaminas I dalis Kiekvienas I dalies klausimas vertinamas tašku.
Διαβάστε περισσότεραAPLINKOS RADIACINIO FONO MATAVIMAS DOZIMETRAIS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Taikomosios branduolio fizikos laboratorija Laboratorinis darbas Nr. 6 APLINKOS RADIACINIO FONO MATAVIMAS DOZIMETRAIS Parengė A. Poškus 2014-02-03
Διαβάστε περισσότεραCheminių ryšių sudaryme dalyvauja valentiniai elektronai. Atomo sandara. O ir N išorinio sluoksnio elektronų išsid stymas kvantų d žut se
Neutronas Elektronas nº e Atomo sandara Chemijos mokslas nagrin ja atomo sandarą tiek, kad būtų galima paaiškinti elementų chemines savybes, atomų ryšius molekul se ir naujų elementų susidarymą, vykdant
Διαβάστε περισσότεραLIBS. Parengė: Kazimieras Jankauskas IV k, TF
LIBS Parengė: Kazimieras Jankauskas IV k, TF Turinys Kas yra LIBS? Istorija Pagrindai Schema LIBS ar LIPS? Dujų pramušimas Smūgio banga Spinduliuotės sugertis ir kieto bandinio kaitinimas Lydymas Garinimas
Διαβάστε περισσότεραSIGNALAI TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOSE
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra SIGNALAI TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOSE Mokymo priemonė Parengė A. Poškus 4 Turinys. ĮVADAS..... Telekomunikaijų sistemos struktūrinė shema. Pagrindinės
Διαβάστε περισσότεραKOMPTONO EFEKTO TYRIMAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Atomo ir branduolio fizikos laboratorija Laboratorinis darbas Nr. 7 KOMPTONO EFEKTO TYRIMAS Eksperimentinė dalis 2014-10-25 Čia yra tik smulkus
Διαβάστε περισσότεραMatematinės analizės konspektai
Matematinės analizės konspektai (be įrodymų) Marius Gedminas pagal V. Mackevičiaus paskaitas 998 m. rudens semestras (I kursas) Realieji skaičiai Apibrėžimas. Uždarųjų intervalų seka [a n, b n ], n =,
Διαβάστε περισσότεραAviacinės elektronikos pagrindai
Antanas Savickas Aviacinės elektronikos pagrindai Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų metodus
Διαβάστε περισσότεραKodėl mikroskopija? Optinė mikroskopija: įvadas. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Vaizdo formavimasis žmogaus akyje
Kodėl mikroskopija? Todėl, kad pamatyti reiškia patikėti... Optinė mikroskopija: įvadas Žmogaus akis Žmogaus akis Mato šviesą, kurios bangų ilgis nuo 400 nm (violetinė) iki 750 nm (mėlyna) Stiebelių ir
Διαβάστε περισσότεραAVIACINĖS RADIOLOKACINĖS SISTEMOS
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Romualdas Malinauskas AVIACINĖS RADIOLOKACINĖS SISTEMOS Mokomoji knyga Vilnius 2007 UDK 621.396.9:629.7(075.8) Ma 308 Romualdas Malinauskas. AVIACINĖS RADIOLOKACINĖS
Διαβάστε περισσότεραSpecialieji analizės skyriai
Specialieji analizės skyriai. Specialieji analizės skyriai Kompleksinio kinamojo funkcijų teorija Furje eilutės ir Furje integralai Operacinis skaičiavimas Lauko teorijos elementai. 2 Kompleksinio kintamojo
Διαβάστε περισσότεραPapildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof.
Papildoo ugdyo okykla izikos olipas Mechanika Dinaika (Paskaitų konspektas) 9. sausio -8 d. Prof. Edundas Kuokštis Vilnius Paskaita # Dinaika Jei kineatika nagrinėja tik kūnų judėjią, nesiaiškindaa tą
Διαβάστε περισσότεραGyvųjų organizmų architektūra: baltymai
Gyvųjų organizmų architektūra: baltymai Dr. Zita Naučienė Baltymai yra gausiausia biologinių makromolekulių klasė randama visose ląstelėse. Baltymų įvairovė yra labai didelė, nei viena makromolekulių klasė
Διαβάστε περισσότεραEUROPOS CENTRINIS BANKAS
2005 12 13 C 316/25 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ 2005 m. gruodžio 1 d. dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo
Διαβάστε περισσότεραOksidacija ir redukcija vyksta kartu ir vienu metu!!!
Valentingumas Atomo krūviui molekulėje apibūdinti buvo pasirinkta sąvoka atomo oksidacijos laipsnis. Oksidacijos laipsnis Oksidacijos laipsnio vertė gali būti teigiama, neigiama arba lygi nuliui. Teigiama
Διαβάστε περισσότεραAIBĖS, FUNKCIJOS, LYGTYS
AIBĖS, FUNKCIJOS, LYGTYS Aibės sąvoka ir pavyzdžiai Atskirų objektų rinkiniai, grupės, sistemos, kompleksai matematikoje vadinami aibėmis. Šie atskiri objektai vadinami aibės elementais. Kai elementas
Διαβάστε περισσότεραLąstelės biologija. Laboratorinis darbas. Mikroskopavimas
Ląstelės biologija Laboratorinis darbas Mikroskopavimas Visi gyvieji organizmai sudaryti iš ląstelių. Ląstelės yra organų, o kartu ir viso organizmo pagrindinis struktūrinis bei funkcinis vienetas. Dauguma
Διαβάστε περισσότεραAtsitiktinių paklaidų įvertinimas
4.4.4. tsitiktinių paklaidų įvertinimas tsitiktinės paklaidos įvertinamos nurodant du dydžius: pasikliaujamąjį intervalą ir pasikliaujamąją tikimybę. tsitiktinių paklaidų atveju, griežtai tariant, nėra
Διαβάστε περισσότερα, t.y. per 41 valandą ir 40 minučių. (3 taškai) v Braižome h = f(t) priklausomybės grafiką.
5 m. Lietuvos 7-ojo fizikos čempionato UŽDUOČIŲ SPENDIMI 5 m. gruodžio 5 d. (Kiekvienas uždavinys vertinamas taškų, visa galimų taškų suma ). L 5 m ilgio ir s m pločio baseino dugno profilis pavaizduotas
Διαβάστε περισσότεραVilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Informatikos katedra. Gintaras Skersys. Mokymo priemonė
Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Informatikos katedra Gintaras Skersys Klaidas taisančių kodų teorija Mokymo priemonė Vilnius 2005 I dalis Pagrindinės savokos 1 Įvadas Panagrinėkime
Διαβάστε περισσότεραGabija Maršalkaitė Motiejus Valiūnas. Astronomijos pratybų užduočių komplektas
Gabija Maršalkaitė Motiejus Valiūnas Astronomijos pratybų užduočių komplektas Vilnius 2014 1 Įvadas 1.1 Astronomijos olimpiados Lietuvoje kylant moksleivių susidomėjimu astronomijos olimpiada buvo pastebėta,
Διαβάστε περισσότεραKLASIKIN E MECHANIKA
KLASIKIN E MECHANIKA Algirdas MATULIS Puslaidininkiu zikos institutas Vadoveliu serijos papildymas auk²tuju mokyklu tiksliuju mokslu specialybiu studentams Email: amatulis@takas.lt Mob.: +370 654 543 06
Διαβάστε περισσότεραVilius Stakėnas. Kodavimo teorija. Paskaitu. kursas
Vilius Stakėnas Kodavimo teorija Paskaitu kursas 2002 2 I vadas Informacija perduodama kanalais, kurie kartais iškraipo informacija Tarsime, kad tie iškraipymai yra atsitiktiniai, t y nėra nei sistemingi,
Διαβάστε περισσότεραANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui)
ngelė aškienė NLIZINĖ GEMETRIJ III skrius (Medžiaga virtualiajam kursui) III skrius. TIESĖS IR PLKŠTUMS... 5. Tiesės lgts... 5.. Tiesės [M, a r ] vektorinė lgtis... 5.. Tiesės [M, a r ] parametrinės lgts...
Διαβάστε περισσότεραRADIONAVIGACINĖS SISTEMOS IR ĮRANGA
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Algimantas Jakučionis RADIONAVIGACINĖS SISTEMOS IR ĮRANGA Mokomoji knyga Vilnius 2007 UDK 656.7:621.396(075.8) Ja 248 Algimantas Jakučionis. Radionavigacinės sistemos
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA
LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA tema. APSKRITIMŲ GEOMETRIJA (00 0) Teorinę medžiagą parengė bei antrąją užduotį sudarė Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Edmundas Mazėtis. Apskritimas tai
Διαβάστε περισσότεραLina Ragelienė, Donatas Mickevičius. Fizikin chemija. Praktiniai darbai
Lina Ragelienė, Donatas Mickevičius Fizikinchemija Praktiniai darbai Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 011 ISBN 978-9955-1-751- Lina Ragelienė, Donatas Mickevičius Vytauto Didžiojo universitetas TURINYS
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTROS SROVĖS STIPRIS ĮTAMPA. VARŽA LAIDININKŲ JUNGIMO BŪDAI
LETVOS FZKŲ DAGJA ŠALŲ NVESTETO JANŲJŲ FZKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTOS SOVĖS STPS ĮTAMPA. VAŽA LADNNKŲ JNGMO BŪDA LETVOS FZKŲ DAGJA ŠALŲ NVESTETO JANŲJŲ FZKŲ MOKYKLA FOTONAS omas Senkus ELEKTOS SOVĖS STPS.
Διαβάστε περισσότερα1.4. Rungės ir Kuto metodas
.4. RUNGĖS IR KUTO METODAS.4. Rungės ir Kuto metodas.4.. Prediktoriaus-korektoriaus metodas Palyginkime išreikštinį ir simetrinį Eulerio metodus. Pirmojo iš jų pagrindinis privalumas tas, kad išreikštinio
Διαβάστε περισσότεραNašios kompiuterių sistemos
Našios kompiuterių sistemos 1 paskaita doc.dr. Dalius Mažeika Dalius.Mazeika@vgtu.lt http://www.vgtu.lt/usr/dma/hps VGTU SC L317 Teorija 1. Kompiuterių našumo didinimas Kompiuterių architektūros sprendimai
Διαβάστε περισσότεραBRANDUOLINĖS ENERGETIKOS FIZIKINIAI PAGRINDAI
BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS FIZIKINIAI PAGRINDAI Viktorija Tamulienė Vilniaus universitetas Fizikos fakultetas 2015 ruduo VI paskaita VI paskaita 1 / 38 Turinys 1 Radioaktyvumas Radioaktyvieji virsmai Poslinkio
Διαβάστε περισσότεραRimtautas Piskarskas. Fotodetektoriai
Rimtautas Piskarskas Fotodetektoriai Vilnius 2003 Fotodetektorius kas tai? Fotodetektorius tai kietakūnis jutiklis, šviesos energiją paverčiantis elektros energija. hυ E g laidumo juosta Esant net ir silpam
Διαβάστε περισσότεραELEMENTARIOJI TEORIJA
ELEMENTARIOJI TEORIJA Pirmosios kombinatorikos þinios siekia senàsias Rytø ðalis, kuriose mokëta suskaièiuoti këlinius bei derinius ir sudarinëti magiðkuosius kvadratus, ypaè populiarius viduramþiais.
Διαβάστε περισσότερα1. Individualios užduotys:
IV. PAPRASTOSIOS DIFERENCIALINĖS LYGTYS. Individualios užduots: - trumpa teorijos apžvalga, - pavzdžiai, - užduots savarankiškam darbui. Pirmosios eilės diferencialinių lgčių sprendimas.. psl. Antrosios
Διαβάστε περισσότεραFizika. doc. dr. Vytautas Stankus. Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas
Fizika doc. dr. Vytautas Stankus Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas Studentų 50 58 kab. Darbo tel.: 861033946 Vytautas.Stankus@ktu.lt Bendrosios fizikos
Διαβάστε περισσότεραFDMGEO4: Antros eilės kreivės I
FDMGEO4: Antros eilės kreivės I Kęstutis Karčiauskas Matematikos ir Informatikos fakultetas 1 Koordinačių sistemos transformacija Antrosios eilės kreivių lgtis prastinsime keisdami (transformuodami) koordinačių
Διαβάστε περισσότεραTERMOCHEMIJA. Cheminių bei fizikinių procesų energetinius pokyčius, jų kryptį bei vyksmo sąlygas nagrinėja cheminė termodinamika.
Cheminių bei fizikinių procesų energetinius pokyčius, jų kryptį bei vyksmo sąlygas nagrinėja cheminė termodinamika. TERMOCHEMIJA Termodinamikos dalis, nagrinėjanti cheminių reakcijų šiluminius efektus,
Διαβάστε περισσότεραORGANINIŲ METALŲ JUNGINIŲ CHEMIJA
Sigitas Tumkevičius GAIIŲ METALŲ JUGIIŲ CEMIJA METDIĖ PIEMĖ Projektas Chemijos ir chemijos inžinerijos specialistų rengimo tobulinimas, dėstytojų kvalifikacijos gerinimas bei mobilumo skatinimas, kodas
Διαβάστε περισσότεραTermochemija. Darbas ir šiluma.
Termochemija. Darbas ir šiluma. Energija gyvojoje gamtoje. saulės šviesa CO 2 H 2 O O 2 gliukozė C 6 H 12 O 6 saulės šviesa Pavyzdys: Fotosintezė chloroplastas saulės 6CO 2 + 6H 2 O + šviesa C 6 H 12 O
Διαβάστε περισσότεραĮvadas į laboratorinius darbus
M A T E M A T I N Ė S T A T I S T I K A Įvadas į laboratorinius darbus Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2005 m. rugsėjo 26 d. Reziumė Laboratorinis darbas skirtas susipažinti su MS Excel priemonėmis
Διαβάστε περισσότεραDISKREČIOJI MATEMATIKA
VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS INFORMATIKOS KATEDRA Valdas Diči ūnas Gintaras Skersys DISKREČIOJI MATEMATIKA Mokymo priemonė Vilnius 2003 Įvadas Išvertus iš lotynu kalbos
Διαβάστε περισσότεραVIII. FRAKTALINĖ DIMENSIJA. 8.1 Fraktalinės dimensijos samprata. Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis?
VIII FRAKTALINĖ DIMENSIJA 81 Fraktalinės dimensijos samprata Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis? Tarkime, kad duota atkarpa, kurios ilgis lygus 1 Padalykime šia atkarpa n lygiu daliu Akivaizdu, kad kiekvienos
Διαβάστε περισσότεραFUNKCIJOS. veiksmu šioje erdvėje apibrėžkime dar viena. a = {a 1,..., a n } ir b = {b 1,... b n } skaliarine sandauga
VII DAUGELIO KINTAMU JU FUNKCIJOS 71 Bendrosios sa vokos Iki šiol mes nagrinėjome funkcijas, apibrėžtas realiu skaičiu aibėje Nagrinėsime funkcijas, kurios apibrėžtos vektorinėse erdvėse Tarkime, kad R
Διαβάστε περισσότερα1. Įvadas į sistemas ir signalus. 1. Signalas, duomenys, informacija ir žinios
. Įvadas į sistemas ir signalus. Signalas, duomenys, informacija ir žinios Žodis signalas yra kilęs iš lotyniško žodžio signum ženklas. Signalas tai yra tai kas yra naudojama žiniai perduoti. Signalas
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI
LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA
Διαβάστε περισσότεραElektrotechnika ir elektronika modulio konspektas
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA ELEKTROMECHANIKOS FAKULTETAS MECHATRONIKOS KATEDRA Elektrotechnika ir elektronika modulio konspektas Parengė: doc. dr. Marius Saunoris KAUNAS, 0 TURINYS ĮŽANGINIS ŽODIS...6 3.
Διαβάστε περισσότερα. Variklio veikimo trukę laikome labai maža. ir β ir apskaičiuokite jo skaitinę vertę esant β = 1/ 4 ( )
XXXVI TAPTAUTINĖ FIZIKOS OLIMPIADA 5 m. liepos d., Salamanka, Ispanija Teoinė užduotis Nelaimingas palydovas Kosminiai laivai dažniausiai manevuoja keisdami geitį išilgai judėjimo kypties peeidami į aukštesnę
Διαβάστε περισσότεραEkonometrija. Trendas ir sezoninė laiko eilutės komponentė
Ekonometrija. Trendas ir sezoninė laiko eilutės komponentė dėst. T. Rekašius, 2012 m. lapkričio 19 d. 1 Duomenys Visi trečiam laboratoriniam darbui reikalingi duomenys yra tekstinio formato failuose http://fmf.vgtu.lt/~trekasius/destymas/2012/ekomet_lab3_xx.dat,
Διαβάστε περισσότεραNauji dviejų vamzdžių sistemos balansavimo būdai
Techninis straipsnis. Hidraulinis sistemų balansavimas Nauji dviejų vamzdžių sistemos balansavimo būdai Kaip pasiekti puikų hidraulinį sistemų balansavimą šildymo sistemose naudojant Danfoss Dynamic Valve
Διαβάστε περισσότερα