SUPAPRASTINTAS ATVIRAS KONKURSAS

Transcript

1 PIRKIMO DOKUMENTAI SUPAPRASTINTAS ATVIRAS KONKURSAS Darbų pirkimas Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Trakų ir Lentvario (pagal FIDIC geltona knygą)

2 Turinys 1 Įvadas Apžvalga Projekto vieta Projekto tikslas Sutarties ribos Galutinis naudos gavėjas Konkrečios projekto sąlygos ir atliekami darbai 5 2 Inžineriniu tinklu projektavimo sąlygos Esamos ir projektuojamos padėties įvertinimas 5 3 Statybvietė Esamos statybvietės sąlygos Privažiavimas prie darbo vietų Statybvietės tvarkymas Laikini pastatai Inžinieriaus darbo patalpos Informacinis stendas Esami inžineriniai tinklai 8 4 Bendrieji reikalavimai Bendras darbu grafikas Teisė naudotis privačia žeme Darbai valstybinės reikšmės keliuose Darbo valandos ir dienos Sveikatos ir saugumo reikalavimai Medžiagos ir darbu kokybė Laikinasis sandėliavimas Rangovo darbuotojų kvalifikacija Medžiagų įpakavimas ir saugojimas Vanduo ir elektros energija Atsakomybė užsakant medžiagas Pakeistos įrangos išvežimas ir šalinimas Atliekų ir kitų susidarančių medžiagų šalinimas Reikalavimai aplinkos apsaugai Nepatogumai vietos gyventojams Mokymai užsakovo darbuotojams Eksploatacijos ir priežiūros instrukcijos Rangovo projektai Leidimai ir patvirtinimai 15 5 Vamzdynų ir mechaninės įrangos techninės specifikacijos Bendroji dalis Vamzdynų statyba Vamzdynai ir armatūra Vamzdynų, armatūros ir fasoninių dalių montavimas Buitinių nuotekų siurblinės 27 6 Elektros tinklų techninės specifikacijos Bendrieji reikalavimai Reikalavimai statybos produktams, įrenginiams Reikalavimai statybos darbams 45 2

3 7 Proceso valdymo ir automatizacijos techninės specifikacijos Bendrieji reikalavimai Montažinės medžiagos ir gaminiai Montažas Bandymai Personalo apmokymas 60 8 Statybos darbų techninės specifikacijos Bendrieji statybos darbu vykdymo nuostatai Paruošiamieji darbai Betono ir gelžbetonio darbai 67 9 Žemės darbai Pranešimas prieš pradedant darbus Žemės darbų atlikimas atsižvelgiant į lygius Tranšėjų kasimas ir užpylimas Kasimas statiniams Per gilus iškasimas Dirvožemis Paviršių atstatymas Darbinis plotis Iškasos plotis Netinkamų medžiagų iškasimas Atvežta užpylimo medžiaga Griūtys ir nuošliaužos Užpylimas Užpilto grunto sutankinimas Užpylimo kontrolė Perteklinės medžiagos šalinimas Vandens pašalinimas ir laikinas nuotekų išsiurbimas Laikinųjų atramų palikimas Grunto klasifikavimas Kelio darbai Priedai: Techninė užduotis projektavimui Schema Trakai_ Schema Trakai_ Schema Lentvaris_ Schema Lentvaris_02 3

4 1 Įvadas 1.1 Apžvalga Darbų pirkimas vykdomas siekiant įvykdyti 2006 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. X-765 " Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas " reikalavimą, kad iki 2014 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 95% kiekvienos savivaldybės gyventojų turi būti aprūpinti viešojo tiekėjo tiekiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Šiame skyriuje kartu su užsakovo reikalavimais ir techninėmis specifikacijomis įtrauktos šios darbų sritys: Techninio-darbo projekto parengimas; Inžinerinių tinklų statyba; Nuotekų siurblinių įrengimas. Šių Techninių specifikacijų tikslas - nustatyti pagrindinius techninius reikalavimus, keliamus projektui, jo apimčiai, naudojamoms medžiagoms, atliekamų darbų kokybei ir paslaugoms. Jose konkrečiai nurodyti reikalaujami atlikti darbai. Konkurse nugalėjęs Rangovas turės pats parengti techninį-darbo projektą. Konkurso dalyviai ruošdami savo konkursinį pasiūlymą gali naudotis visais Pirkimo dokumentuose pateiktais brėžiniais (V skyrius). Pirkimo dokumentuose pateikti projektuojamų inžinerinių tinklų planai. Jų vieta ruošiant pasiūlymą neturi būti keičiama. Rengiant techninį-darbo projektą būtina vadovautis technine projektavimo užduotimi, sąlygų sąvadu bei šiomis techninėmis specifikacijomis. Trakų ir Lentvario vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektas bus vykdomas pagal vieną sutartį. Pirkimo dokumentacija turi bendrus skyrius: Konkurso sąlygos, Sutarties sąlygos, Užsakovo reikalavimai, Darbų kainų žiniaraščiai, Brėžiniai ir kiti dokumentai. 1.2 Projekto vieta Projektas bus vykdomas Trakų rajono savivaldybės teritorijoje Trakų ir Lentvario. Konkrečios darbų vietos nurodytos brėžiniuose (žiūr. V skyrių). 1.3 Projekto tikslas Šiuo projektu siekiama išplėsti Trakų rajono vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemas paklojant naujus tinklus, įrengiant reikiamose vietose nuotekų siurblines ir užtikrinti, kad kuo daugiau finansiškai nepajėgių gyventojų (pensininkai, daugiavaikės ir jaunos šeimos, kiti socialiai remtini asmenys) galėtų apsirūpinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiu geriamuoju vandeniu ir pagal aplinkosaugos reikalavimus tvarkytų nuotekas Trakų rajone. 1.4 Sutarties ribos Rangovas atsako už techninio-darbo projekto parengimą, inžinerinių tinklų ir siurblinių statybą, išbandymą ir pridavimą tinklus eksploatuosiančiai įmonei. Užsakovas atsako už statybos leidimo gavimą, gavus iš Rangovo visus reikiamus dokumentus statybos leidimui gauti. 1.5 Galutinis naudos gavėjas Galutinis naudos gavėjas yra UAB Trakų vandenys. 4

5 1.6 Konkrečios projekto sąlygos ir atliekami darbai Rangovas privalo: Parengti Trakų rajono vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros techninį-darbo projektą: pagal Užsakovo pateiktą projektavimo užduotį ir joje nurodytas apimtis. Trakų mieste: Žaizdrių, Vilniaus, Mikulionio, Babriškių (Svajonių), Gedimino, Žaliojoje, Plomėnų, Senkelio (Žalgirio) ir Naujosios Sodybos gatvėse. Lentvario mieste: Gaidiškių, Kalnų, Tolimojoje, Aušrinės, Lentvario, Gaidiškių, Ramunių, Kalnų ir Šaltinių gatvėse; Parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį darbo projektą pateikti Užsakovui statybos leidimui gauti; Pagal Užsakovo techninės priežiūros inžinieriaus pateiktą projektą su nuoroda Statyti taip, pastatyti suprojektuotus statinius ir inžinerinius tinklus, juos išbandyti ir priduoti eksploatuojančiai organizacijai. Techniniame-darbo projekte reikalinga: Suprojektuoti naujus vandentiekio bei buitinių nuotekų tinklus, įskaitant ir atšakas iki sklypo ribų; Atstatyti esančią kelio dangą bei gerbūvį; Įrengti naujas požemines nuotekų siurblines su visa aptarnavimo, technologine bei automatine valdymo įranga; Rengiant techninį-darbo projektą ir suderinus su Užsakovu bei tinklus eksploatuojančia įmone, vietoj savitakinės nuotekų surinkimo sistemos Rangovas gali numatyti ir kitą nuotekų surinkimo sistemą (slėginę ar vakuuminę), įvertinęs statybos ir eksploatavimo sąnaudas ir pagrindęs tai ekonominiais skaičiavimais. 2 Inžinerinių tinklų projektavimo sąlygos 2.1 Esamos ir projektuojamos padėties įvertinimas Esama padėtis Šiuo metu nagrinėjamoje teritorijoje inžinerinė vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūra išvystyta nepakankamai. Nuotekos kaupiamos išgriebimo duobėse, iš kur periodiškai išvežamos į Lentvario valymo įrenginius arba kitas nuotekų priėmimo vietas. Geriamasis vanduo Trakų miestui tiekiamas iš penkių gręžinių, kurie išgręžti vienoje Varnikų vandenvietėje. Visi gręžiniai eksploatuojami. Lentvario miestui vanduo tiekiamas iš aštuonių gręžinių, kurie išgręžti Lentvario vandenvietėje Fabriko g Projektuojama padėtis Projekto apžvalga Planuojama išplėsti Trakų ir Lentvario miestų vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemas. Remiantis Nemuno aukštupio baseino Galimybiu studija. Projektuojami inžineriniai tinklai patenka i kultūros paveldo objekto teritoriją, todėl vykdant žemės darbus kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje reikia numatyti archeologinius tyrinėjimus (žiūr. Kultūros paveldo departamento išduotas sąlygas) Vandentiekis 5

6 Vandentiekio tinklų plėtra numatoma sujungiant į žiedą naujus ir esančius tinklus. Nauji vamzdynai numatomi kloti gatvių zonoje. Paklojus naujus vandentiekio tinklus, atsiras galimybė prijungti ir naujus vartotojus. Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisyklės gaisrams gesinti kas 200 m turi būti įrengti antžeminiai gaisriniai hidrantai. Nauji vandentiekio tinklai numatomi iš polietileno PE 100, slėgio klasė PN10, vandentiekio tinklų skersmuo - ne mažiau kaip Ø 110 mm, magistralinio vandentiekio orientacinis skersmuo - Ø 160 mm, įvadų skersmuo - Ø 32 mm 50 mm. Šuliniai gelžbetoniniai, kur reikia pagal geologines sąlygas su hidroizoliacija. Projekte numatomi gatvės magistraliniai tinklai ir įvadai iki sklypo ribų. Esančius vandentiekio tinklus išbandyti (hidrauliškai), esant reikalui perkloti. Kertant susisiekimo komunikacijas (kelius, geležinkelius) vamzdžiai klojami uždaru būdu dėkluose. Paklojus vamzdynus buvusi kelio danga turi būti atstatyta Buitinių nuotekų tinklai Numatoma išplėsti nuotekų surinkimo sistemą paklojant naujus tinklus Trakų ir Lentvario bei sudaryti sąlygas nuotekų nuvedimui į Lentvario m. nuotekų valymo įrenginius. Miestuose dalis gyventojų nuotekas kaupia išgriebimo duobėse, iš kurių nuotekos periodiškai išvežamos į Lentvario nuotekų valymo įrenginius ir kitas nuotekų priėmimo vietas. Įvertinus esantį reljefą, dalyje gatvių numatomos savitakinės, dalyje - slėginės nuotekų linijos, taip pat numatomos 9 (pilnai sukomplektuotas) požeminės nuotekų siurblinės. Projekte numatomi gatvės magistraliniai tinklai ir atšakos iki sklypo ribų. Šuliniai ant naujų gatvės magistralinių nuotekų tinklų išdėstyti taip, kad būtų kuo patogesnis naujų abonentų prijungimas. Nauji savitakiniai nuotekų tinklai numatomi iš savitakinių PVC vamzdžių. Vamzdynų skersmuo - nuo Ø 160 mm iki Ø 200 mm. Atšakų skersmuo - Ø 110mm. Šuliniai gelžbetoniniai, kur reikia pagal geologines sąlygas - su hidroizoliacija. PP, PE šuliniai gali būti įrengiami vartotojų atvadų prijungimui, išdėstant juos tarpuose tarp g/b šulinių, tarp kurių turi būti ne didesnis kaip 50 m. atstumas. Naujos slėginės linijos numatomos iš slėginių PVC, PE vamzdžių, kurių skersmuo nuo Ø 90 mm iki Ø 110 mm, slėgio klasė PN 10, priklausomai nuo siurblinės kategorijos ir nuotekų kiekio klojant vieną arba dvi slėginio vamzdyno trasas. Kertant susisiekimo komunikacijas arba tiesiog vamzdyną klojant uždaru būdu, turi būti įrengiami dėklai. Perėjose per susisiekimo komunikacijas turi būti įrengti šuliniai su uždarymo armatūra. Kertant susisiekimo komunikacijas (kelius, geležinkelius), vamzdžiai klojami uždaru būdu. Paklojus vamzdynus buvusi kelio danga turi būti atstatyta Požeminės nuotekų siurblinės Siurblinės turi būti sukomplektuotos su visa reikalinga siurblinės aptarnavimo, technologine bei automatine valdymo įranga. Nuotekų siurblinių medžiaga ir skersmuo priklausys nuo Rangovo pasirinkto siurblinių gamintojo. Kiekvienoje siurblinėje reikia numatyti po du panardinamus siurblius, kurie dirbs pakaitomis. Kiekvienas iš jų turi būti apskaičiuotas maksimaliam apkrovimui. Siurbliai turi būti skirti nuotekoms ir atitikti ES šalių standartus (siurblių gamintojas turi turėti aptarnavimo tinklą Lietuvoje). Abu siurbliai turi būti vieno tipo ir vieno gamintojo. Siurblių darbas turi būti valdomas lygio daviklių pagalba. 6

7 Siurblinių viduje ant nuotekų atitekėjimo vamzdžio numatyti nešmenų sulaikymo krepšelį, kuris tvirtinamas prie kreipiančiosios ir prisegtas grandine, kad būtų galima jį iškelti nenusileidus į siurblinę, išskyrus siurblines, projektuojamas važiuojamoje kelio dalyje (nešmenų sulaikymo krepšelių reikalingumą tikslinti techninio-darbo projekto rengimo metu). Jose turi būti numatyti siurbliai-smulkintuvai. Krepšelio tarpų dydis neturi būti didesnis už siurblio praleidžiamų dalelių dydį. Nuotekų siurblinių dangčiai turi buti rakinami. Siurblinėse turi būti numatyta ventiliacijos sistema. Visose siurblinėse turi būti numatytos apsisaugojimo nuo kvapų sklidimo priemonės Nuotekų siurblinių teritorijos sutvarkymas Aplink visas siurblines suformuoti kietos dangos aikšteles, numatyti privažiavimus prie jų, įrengti apšvietimą. Nuotekų siurblinių teritorijas aptverti 1,5 1,8 m aukščio segmentine tinklo tvora bei įrengti vartelius. 3 Statybvietė 3.1 Esančios statybvietės sąlygos Klimato sąlygos Rangovas turi būti susipažinęs su klimato sąlygomis, vyraujančiomis ar galinčiomis vyrauti projekto rajone Topografiniai tyrinėjimai Techninis-darbo projektas turi būti rengiamas ant galiojančio topografinio plano. Topografinis planas galioja vienerius metus. Rangovas turės užsakyti naują topografinį planą Geotechniniai tyrinėjimai Rangovas turi atlikti geologinį grunto ir gruntinio vandens tyrimą, siekiant sužinoti sąlygas, kuriose jis turės dirbti. 3.2 Privažiavimas prie darbo vietų Rangovas turi pasirūpinti reikiamu priėjimu prie darbo vietų. Visuose esančiuose keliuose, asfaltuotuose, grįstuose ir ne, yra priimtinas normalus nusidėvėjimas, sukeltas eismo statybvietėje. Rangovas privalo pasirūpinti, kad vikšriniai įrengimai nesugadintų asfaltuotų, grįstų kelių. Visa su tuo susijusi žala ištaisoma Rangovo sąskaita. Jei, Inžinieriaus nuomone, žala asfaltuotiems, grįstiems keliams yra padaryta dėl prastos pirminės kelio konstrukcijos, kelio atstatymas apmokamas pagal Sutartį. 3.3 Statybvietės tvarkymas Statybvietės teritorija turi būti nuolatos prižiūrima ir tvarkinga, visos atliekos ir nereikalingos medžiagos turi būti išvežtos kiek galima greičiau. Rangovas privalo laikytis visų galiojančių higienos institucijų, policijos bei savivaldybės ir t.t. priimtų nuostatų, siekiant užtikrinti tvarką darbų vykdymo eigoje. 7

8 3.4 Laikini pastatai Rangovas savo sąskaita privalo pastatyti ir prižiūrėti laikinas tarnybines patalpas, sandėlius, darbininkų gyvenamąsias patalpas ir kt., reikalingas darbų vykdymui. Be to, Rangovas privalo atlikti visas instaliacijas ir turėti įrengimus, kurie jo manymu bus reikalingi medžiagų gamybai ir apdirbimui statybvietėje. 3.5 Inžinieriaus darbo patalpos Nuo sutarties įsigaliojimo dienos Rangovas privalo įrengti, aprūpinti ir prižiūrėti Inžinieriaus darbo patalpas statybvietėje. 3.6 Informacinis stendas Rangovas turi pasirūpinti, kad Inžinieriaus nurodytose vietose būtų sumontuoti, prižiūrėti ir baigus darbus nuimti atmosferos poveikiui atsparūs informaciniai stendai, o jų vietoje būtų pastatytos atminimo lentos. Informaciniai stendai ir atminimo lentos turi būti įrengti atitinkamai pagal ES ir ISPA/Sanglaudos fondo reikalavimus. Tokie stendai ir atminimo lentos turi talpinti informaciją apie Europos Sąjungos dalyvavimą projekte. Reikalavimai stendams ir atminimo lentoms yra patalpinti internete, adresu: Stendai gali būti pašalinami ne anksčiau, kaip po darbų užbaigimo, pakeičiant juos atminimo lentomis, kurias rangovas po objekto pridavimo turi prižiūrėti 5 metus. 3.7 Esantys inžineriniai tinklai Prieš pradėdamas bet kokius kasinėjimų darbus Rangovas privalo konsultuotis su visomis tiesiogiai su tuo susijusiomis valdžios institucijomis ir paslaugų teikėjais bei žinybinių tinklų ir komunikacijų savininkais. Turi tiksliai žinoti esančių tinklų vietas, kurioms turės arba gali turėti įtakos vykdomi darbai. Jeigu bus nustatyta, kad egzistuoja tam tikri inžineriniai tinklai, kurie nepaminėti Sutartyje ar techninėje dokumentacijoje, Rangovas privalo nedelsiant apie tai pranešti raštu Inžinieriui. Rangovas privalo nurodyti visų nustatytų esančių tinklų vietas statybvietės plane, kurio kopiją turi pateikti Inžinieriui. Rangovas privalo vykdyti darbus tokiu būdu, kad jie nesugadintų arba netrukdytų statybvietėje esantiems inžineriniams tinklams. Jeigu bus padaryta žala arba atsiras trukdžiai, Rangovas privalo pats organizuoti remonto darbų vykdymą savo sąskaita, gavęs Inžinieriaus ir tiesiogiai susijusios institucijos leidimą. Rangovas turi užtikrinti, kad būtų įrengtos laikinos ar pastovios atramos ar naudojami kiti tinkami būdai, užtikrinant visų vamzdynų, kabelių, statinių ir kitų objektų, kuriems galėtų grėsti pažeidimai, saugumą. Tai taikytina visiems darbų atlikimo zonoje esantiems ir projektuojamiems objektams, kurie priklauso Užsakovui arba kitoms institucijoms. Rangovui gali tekti savo projekte padaryti prijungimus prie esančių vamzdynų. Naujo vamzdyno prijungimas prie esančio negali būti atliekamas tol, kol nebus atlikti reikiami patikrinimai ir bandymai ir gauti reikiami leidimai iš susijusių institucijų bei vamzdynus eksploatuojančių įmonių. Rangovas turi užtikrinti, kad laikinieji darbai ir darbo metodas būtų tokie, jog prijungimams prie esančių tinklų skirtas laikas sutrumpėtų iki minimumo. Prijungimai prie esančių magistralių atliekami tik Inžinieriaus patvirtintu laiku ir būdu, glaudžiai bendradarbiaujant su eksploatuojančios tinklus įmonės darbuotojais. Prijungimai prie strategiškai svarbių linijų gali būti atliekami nakties metu ir Rangovas tokiais atvejais padengia visas išlaidas, susijusias su darbu neįprastu laiku. Jei, atliekant prijungimą, būtina nutraukti vandens tiekimą vartotojams, Rangovas ne vėliau kaip prieš 3 8

9 darbo dienas įspėja vartotojus, visose reikiamose vietose iškabindamas specialius išspausdintus skelbimus. Pramonės ir žemės ūkio sektorių vartotojai įspėjami prieš 7 dienas. Skelbimų kortelėmis ir spaudais su data pasirūpina Užsakovas. Rangovas įspėja Inžinierių, kad tokie skelbimai bus iškabinti prieš 7 dienas. Visi adresai, kuriais buvo iškabinti tokie skelbimai, registruojami. Rangovas privalo aprūpinti, prižiūrėti ir užbaigus darbus pašalinti visus vamzdynus, kabelius ir armatūrą, kurie buvo naudojami minėtų paslaugų teikimui. Visos elektros instaliacijos, sudarančios dalį tokių laikinų instaliacijų, turi atitikti Lietuvoje galiojančius reikalavimus. 4 Bendrieji reikalavimai 4.1 Bendras darbų grafikas Konkurso dalyvis kartu su pasiūlymu turi pateikti darbų planą ir programą (laiko grafiką). Programoje turi būti nurodoma darbų tvarka, planuojama kiekvienos veiklos atlikimo sparta darbams numatyto laikotarpio rėmuose, informacija apie įrengimus, darbuotojus ir subrangovus, jei šie naudojami. Be to, nurodomi subrangovai, kuriuos ketinama samdyti, bei jiems skirti darbai. Konkurso dalyvis nurodo pagrindinius įrengimus ir įrangą, kuriuos ketina panaudoti projektui vykdyti, ir svarbiausiųjų darbuotojų skaičių bei kvalifikaciją. 4.2 Teisė naudotis privačia žeme Įgyvendinant projektą neturi būti pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 4 str. 4 d. Klojant tinklus privačiuose sklypuose, darbai turi būti suderinti su sklypų savininkais. Prieš pradėdamas darbus Rangovas turi detaliai užfiksuoti privačios žemės būklę. Rangovas neprivalo mokėti savininkui kompensacijos, jei baigus darbus žemė bei gerbūvis buvo atstatyti į pirminę būklę ir jei, Inžinieriaus nuomone, Rangovas nepadarė jokios žalos nei tyčinės, nei dėl aplaidumo. Baigęs darbus, Rangovas turi atstatyti žemę ir gerbūvį į ankstesnę būklę. Nuostolius, padarytus darbų atlikimo metu trečiųjų asmenų nuosavybei, Rangovas atlygina savo lėšomis. 4.3 Darbai valstybinės reikšmės keliuose Rangovas turi laikytis visų Lietuvos įstatymų ir normų reikalavimų, taikomų darbams valstybinės reikšmės keliuose, kelio ženklų statymui, eismo nukreipimui, pėsčiųjų apsaugai ir eismo saugumo kontrolės sistemoms. Rangovas privalo susitarti dėl reikiamo transporto ar pėsčiųjų eismo nukreipimo su savivaldybe bei Lietuvos automobilių kelių direkcija. Rangovas turi numatyti pakankamai laiko, kad užtikrintų visų įstatyminių reikalavimų ir tvarkos laikymąsi bei reikiamų leidimų gavimą neuždelsiant darbų. Visus reikiamus eismo nukreipimo ženklus turi pateikti Rangovas. Rangovas turi padengti visas su anksčiau nurodytais dalykais susijusias išlaidas. 4.4 Darbo valandos ir dienos Įprastinis darbo laikas yra 8 valandos per dieną nuo pirmadienio iki penktadienio. Valstybinės šventės laikomos nedarbo dienomis. Rangovas padengia visas išlaidas, susijusias su nukrypimu nuo įprastinio darbo laiko, įskaitant ir ilgesnes priežiūros valandas. Norint dirbti savaitgaliais ir darbo dienomis turi būti pateiktas prašymas Inžinieriui. Prireikus, leidimas dirbti savaitgalį gali būti atšauktas. 4.5 Sveikatos ir saugumo reikalavimai 9

10 Visi darbai turi būti vykdomi, griežtai laikantis galiojančių Europos Sąjungos sveikatos ir saugumo įstatymų bei Lietuvos Respublikos įstatymų arba Rangovo šalyje galiojančių įstatymų, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra griežtesnis. Rangovas didžiausią dėmesį turi atkreipti į pavojus, su kuriais gali tekti susidurti vykdant darbus ir kurie galėtų turėti poveikį darbininkų, Užsakovo darbuotojų bei visuomenės narių sveikatai ir saugumui. Žemiau išvardintos darbų sritys, keliančios rimtą pavojų, todėl turi būti imtasi atitinkamų saugos priemonių, siekiant kiek įmanoma sumažinti riziką: kasinėjimai (pvz. atramų įrengimas, kad išvengti žemės judėjimo, kontakto su požeminiais / antžeminiais tinklais, ženklai stop, kad apsisaugoti nuo sunkvežimių, barjerai / įspėjantys ženklai pėstiesiems); aukštuminiai darbai (pvz. griūtys, krintančios medžiagos); sunkių daiktų kėlimas (pvz. tinkama įranga, stabilus gruntas, apmokytas vairuotojas / stropuotojas / mechanizmų prižiūrėtojas); pavojingų medžiagų laikymas, tvarkymas ir naudojimas (pvz. chemikalai, sprogmenys). Prieš pradėdamas bet kokį pavojingą darbą, Rangovas privalo pateikti Saugos priemonių planą Inžinieriui patvirtinti. Prieš pradedant darbus visi darbininkai turi būti tinkamai apmokyti, o taip pat turi būti atitinkamai prižiūrimi, vykdant tuos darbus. Visa įmonė ir įrengimai turi būti tinkamai paruošti užduoties vykdymui bei tinkamai patikrinti ir išbandyti prieš pradedant darbą. Rangovas privalo paskirti statybvietės saugos nuo nelaimingų atsitikimų inspektorių, atsakingą už darbų ir priešgaisrinę saugą. Šis asmuo turi turėti atitinkamą kvalifikaciją šioms pareigoms vykdyti ir turėti įgaliojimus išleisti instrukcijas ir imtis saugos priemonių, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų. Rangovas privalo perduoti Inžinieriui ataskaitą apie bet kokį nelaimingą atsitikimą kiek įmanoma greičiau, vos tik jam įvykus. Rangovas turi registruoti ir teikti ataskaitas apie asmenų sveikatą, saugumą bei žalą, padarytą nuosavybei, kadangi to gali pagrįstai pareikalauti Inžinierius. Inžinierius turi pareikalauti iš Rangovo pašalinti (arba priversti pasišalinti) bet kurį įdarbintą asmenį, kuris savo elgesiu atkakliai laikysis nuostatos, žalingos saugumui, sveikatai arba aplinkos saugumui. Būtina imtis šių atitinkamų organizacinių priemonių, apsaugančių nuo kritinių situacijų: pirmos pagalbos įranga (tvarstomoji medžiaga, t.t.); asmuo (asmenys), apmokytas teikti pirmąją pagalbą; susisiekimas bei transportavimas į artimiausios ligoninės nelaimingų atsitikimų pirmos pagalbos skyrių; kontrolės prietaisai; gelbėjimo įranga; gaisro gesinimo įranga; susisiekimas su artimiausia ugniagesių stotimi. Rangovas privalo aprūpinti tinkamais kontrolės prietaisais, reikalingais patekti į pavojingą arba potencialiai pavojingą aplinką. Visos pavojingos ir potencialiai pavojingos aplinkos kontrolė turi būti atliekama rangovo ir vykdoma tinkama jos registracija. Rangovas privalo turėti visą reikiamą gelbėjimo įrangą, kuri turi būti reguliariai tikrinama ir prižiūrima. Įrangos tikrinimo registracijos įrašai turi būti saugomi statybvietėje. Rangovas turi užtikrinti, kad reikiamas jo darbuotojų skaičius būtų pilnai apmokytas, kaip naudotis kvėpavimo aparatais ir gelbėjimosi technika. Turi būti užtikrintos ir prieinamos asmeninės saugumo priemonės, kuriomis, esant reikalui, darbuotojai turi naudotis, t.y.: apsauginiai šalmai; apsauga akims; 10

11 ausų (klausos) apsauga; rankų apsauga; kelių apsauga; pėdų apsauga ir kt. Turi būti sudarytos atitinkamos gerbūvio sąlygos: geriamas vanduo; tualetai; praustuvai, muilas, rankšluosčiai; švari/sausa/šilta patalpa su stalais ir kėdėmis, skirta valgymui. Rangovas privalo užtikrinti, kad darbo vieta ir visa statybvietė būtų rūpestingai prižiūrima ir kad ji atitiktų higienos reikalavimus ir normas, numatytas valstybiniame įstatyme bei nuostatose. 4.6 Medžiagos ir darbų kokybė Visos naudojamos medžiagos turi būti geriausios kokybės, tinkamos numatytai paskirčiai ir turi atitikti nacionalinius bei tarptautinius standartus. Jeigu sutartyje ar techniniuose reikalavimuose nenumatyta kitaip, visur, kur duodama nuoroda į darbuose naudojamų medžiagų ir įrengimų atitikimą atskiriems standartams ir normoms, turi būti naudojami paskutiniai standartų ir normų leidimai arba jų pakeitimai. Medžiagos ir įrengimai turi ilgai tarnauti, reikalauti minimalios priežiūros ir turi būti gautos iš pripažintų tiekėjų / gamintojų. Naudojamos medžiagos turi būti atsparios korozijai ar reikiamai apdorotos, užtikrinant pakankamą apsaugą. Jos turi būti be toksinių priemaišų, neskatinti mikrobiologinio augimo ar cheminės taršos. Visos įrangos pagaminimo kokybė ir apdaila turi būti aukščiausio lygio. Defektai ar klaidos negali būti taisomi remontu, lopymu ar suvirinimu. Rangovas turi garantuoti, kad visi įrengimai būtų tinkamos konstrukcijos, be defektų, teisingai surinkti ir sumontuoti, pagaminti iš kokybiškų medžiagų ir neturėtų pratekėjimų, lūžimų ar kitų gedimų. Naudojamos medžiagos turi būti tinkamos darbo sąlygoms. Visi įrengimai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir surinkti pagal patvirtintus gamintojo nurodymus, Inžinieriaus patvirtinti, skirti ilgalaikiam tarnavimui ir reikalaujantys minimalios techninės priežiūros. Atskiros dalys turi turėti standartinius matmenis, kad remonto metu būtų galima jas greitai pakeisti į naujas atsargines dalis. Mechaniniai įrengimai turi būti nauji ir prieš pristatymą niekada nenaudoti, išskyrus laiką, reikalingą bandymams. Įrengimų pasirinkimo ir montavimo metu ypatingas dėmesys turi būti skirtas šiems dalykams: Visos dalys ir medžiagos turi būti: - standartiniai gaminiai; - lengvai pakeičiamos; - naujos ir be defektų; -turi turėti sertifikatus. Saugus eksploatavimas ir lengvas techninis aptarnavimas; Dalys patikrintos ir patikimos; Garantuotas aptarnavimas; Mažos elektros sąnaudos 1 m 3 nuotekų. Pasiūlytų įrengimų ir medžiagų pakeitimas po Kontrakto pasirašymo negalimas. Visi įrengimai, atliekantys tą patį darbą, turi būti vienodo tipo ir visiškai pakeičiami. Įrengimų pasirinkimo metu turi būti kruopščiai išnagrinėta, ar galima lengvai įsigyti atsargines dalis. Pagrindinių įrengimų atsarginės dalys turi būti lengvai gaunamos Lietuvoje. Turi būti pasirinkti tokie įrengimų ir medžiagų tiekėjai, kurie turi gerai organizuotą tinklą Lietuvoje. 11

12 Parenkant įrengimus būtina vertinti jų kainą, eksploatavimo sąnaudas, gamintojų suteikiamas garantijas, įrenginių remonto, serviso būtinumo, atsarginių dalių pateikimo terminai. 4.7 Laikinasis sandėliavimas Rangovas turi pasirūpinti vamzdžių, medžiagų ir įrangos laikinu sandėliavimu. Rangovas turi valyti ir taisyti visus valstybinius kelius, privažiavimo kelius, saugyklų ar kitas teritorijas, kurias naudoja atlikdamas darbus, tada, kai tai tampa būtina arba Inžinieriaus nurodymu. Jei Rangovui yra būtina pasinaudoti kuriais nors objektais ar laikinai užimti žemę už statybvietės ribų, jis pats tariasi su žemės savininku / nuomininku. Prieš aptverdamas teritoriją darbams Rangovas kreipiasi į savivaldybę ar kitas įstaigas ir gretimų teritorijų, valdų, gyvenamųjų namų ir pan. savininkus / nuomininkus. Prieš sudarydamas sutartį Rangovas turi gauti Inžinieriaus ir Užsakovo sutikimą, tada jis patvirtina sutartį laišku savininkui / nuomininkui. Sutartyje turi būti aiškiai nurodyta, kad ji sudaroma su Rangovu, o ne su Užsakovu. Kiekvienos sutarties kopija pateikiama Užsakovui. 4.8 Rangovo darbuotojų kvalifikacija Rangovas darbui pagal šią Sutartį turi skirti kvalifikuotus darbininkus, meistrus ir inžinierius, sugebančius profesionaliai atlikti darbą pagal galiojančius nacionalinius standartus. Darbų vadovas, meistrai, inžinieriai, paskirti vykdyti darbus, privalo turėti galiojančius atestatus, sertifikatus. Pareikalavus turi būti pateikti darbininkų kvalifikacijos pažymėjimai. 4.9 Medžiagų įpakavimas ir saugojimas Visos pristatomos medžiagos ir įrengimai turi būti supakuoti ir pažymėti pagal tarptautinius standartus, taikomus eksportui iš šalies gamintojos. Rangovas sandėliuoja medžiagas ir įrengimus taip, kad išvengtų jų būklės pablogėjimo ar sugadinimo. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į PVC vamzdžius ir PVC armatūrą, siekiant apsaugoti juos nuo tiesioginės saulės šviesos ir žemos temperatūros. Turi būti laikomasi gamintojų nurodymų. Sugadintos medžiagos nepriimamos Vanduo ir elektros energija Rangovas turi įsigyti ir apmokėti visus leidimus, susijusius su laikinu elektros energijos, vandens tiekimu ir t.t., reikalingu statybos poreikiams. Laikinų elektros įrenginių medžiagos, įranga ir instaliavimas turi atitikti elektros energiją tiekiančios įmonės išduotas technines sąlygas. Rangovas kiekvieną mėnesį turi sumokėti už sunaudotą elektros energiją, vandenį ir kitas komunalines paslaugas pagal tuo metu galiojančius tarifus. Vanduo, reikalingas esančių vamzdžių ir talpų išbandymui, įskaitant naujų vamzdžių ir talpų išbandymą, yra Rangovo išlaidos. Taip pat Rangovas turi pasirūpinti cisternomis ir gabenimu. Jei pirmasis naujų statinių išbandymas nepavyksta, Rangovas privalo padengti tolesnių bandymų išlaidas Atsakomybė užsakant medžiagas Rangovas yra atsakingas už medžiagų, gaminių ir pavyzdžių (kurių patikrinimo gali būti pareikalauta gerokai prieš darbų pradžią) užsakymą ir pristatymą. Visas sąnaudas, susijusias su aplaidumu ir delsimu užsakyti iš anksto, padengia Rangovas. Rangovas turi pateikti Inžinieriui patvirtinti medžiagų, kurios bus įtrauktos į Darbus, pavyzdžius. Šie pavyzdžiai pristatomi į Inžinieriaus patalpas ir laikomi jose. Darbams panaudotos medžiagos turi būti ne prastesnės kokybės, nei patvirtinti pavyzdžiai. 12

13 4.12 Pakeistos įrangos išvežimas ir šalinimas Prieš pašalindamas esančią įrangą, pvz., vamzdžius ir fasonines dalis ar kt., Rangovas turi informuoti eksploatuojančią tinklus įmonę ir gauti leidimą. Įmonė per 24 valandas turi nurodyti Rangovui, ką daryti su įranga šalinti ar saugoti įmonės patalpose ar kur kitur Atliekų ir kitų susidarančių medžiagų šalinimas Atliekos turi būti šalinamos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr.722 Atliekų tvarkymo taisyklės reikalavimus. Rangovas padengia visas išlaidas, susijusias su Darbų metu atsirandančių atliekų tvarkymu ir šalinimu, įskaitant visus mokesčius Reikalavimai aplinkos apsaugai Rangovas bus atsakingas už tinkamą nuotekų tvarkymą visose savo darbų vykdymo vietose ir turi tiksliai laikytis valdžios institucijų reikalavimų Nepatogumai vietos gyventojams Rangovas turi imtis visų reikiamų priemonių, kad jo įrangos, transporto priemonių, darbuotojų ir veiklos sukelti nepatogumai gyventojams būtų kuo mažesni. Rangovas neturi sukelti žalos žemės ūkio derliui ar medžiams, esantiems greta darbų teritorijos. Rangovo veikla neturi sukelti potvynių ar aplinkos taršos. Visa su tuo susijusi žala ištaisoma Rangovo sąskaita Mokymai užsakovo darbuotojams Rangovas turi savo sąskaita pravesti mokymus (kursus) Užsakovo darbuotojams, kaip eksploatuoti ir tinkamai prižiūrėti pastatytą objektą ir jame sumontuotą įrangą Eksploatacijos ir priežiūros instrukcijos Rangovas turi pateikti Užsakovui eksploatavimo ir priežiūros instrukciją lietuvių kalba tris (3) egzempliorius spausdintoje ir skaitmeninėje formoje (Word, Excel ar PDF formatas) bei pildomų eksploatacijos žurnalų pavyzdžius. Instrukcijose turi būti aprašyta visa mechaninė ir elektrinė įranga, tiekta arba įrengta pagal šią sutartį. Instrukcijose turi būti aprašyti nuotekų siurblinių eksploatavimo metodai, avarinių situacijų likvidavimas, kasdienė priežiūra ir aptarnavimas, periodinė įrengimų priežiūra bei remontas Rangovo projektai Bendroji dalis Rangovas privalo paruošti techninį-darbo projektą, įskaitant brėžinius ir pilnas medžiagų ir įrengimų specifikacijas tokio lygio, kad statybvietėje galėtų būti vykdomi darbai ir Inžinierius galėtų patvirtinti Rangovo projektą ir ketinimus vykdyti darbus. Rangovas savo techninį-darbo projektą turės pateikti projektų ekspertizei ir gauti teigiamas ekspertizės išvadas. Esant reikalui, techninio-darbo projekto korektūra pagal privalomąsias ekspertizės išvadas turės būti atliekama Rangovo sąskaita. Rangovas atsako už techninio-darbo projekto patvirtinimą pagal Lietuvoje 13

14 galiojančius įstatymus. Visoje Sutartyje turi būti naudojami SI sistemos vienetai. Projektų paruošimo išlaidos turi būti įtrauktos į pasiūlymo kainą Techninis-darbo projektas Techninis-darbo projektas yra tolimesnis Konkurso pasiūlymo tęsinys ir jame turi būti įtraukta visa techninė informacija, pateikta Konkurso pasiūlyme. Techninį-darbo projektą Rangovas privalo ruošti remiantis: 1. STR :2003 "Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerines sistemos. Lauko inžineriniai tinklai"; 2. STR :2005 "Statinio projektavimas"; 3. RSN "Vandens vartojimo normos"; 4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymas Nr "Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisyklės"; 5. STR :2002 "Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir "CE" ženklinimas"; 6. STR :2002 "Normatyviniai statybos techniniai dokumentai"; 7. STR :2002 "Ypatingi statiniai"; 8. STR :2002 "Statinio statybos rūšys"; 9. STR :2002 "Statybos produktų atitikties deklaravimas"; 10. STR :2002 "Techniniai liudijimai. Rengimas ir tvirtinimas"; 11. STR :2004 "Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai"; 12. STR :2002 "Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė", 13. STR :2002 "Statybos leidimas"; 14. STR :2005 "Žemės darbai"; 15. STR :2002 "Statybos darbai"; 16. STR :2002 "Statinio projekto vykdymo priežiūra"; 17. STR :2002 "Statinio statybos techninė priežiūra"; 18. STR :2002 "Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka"; 19. STR :2002 "Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė"; 20. STR :2004 "Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas"; 21. STR :2002 "Statinio projektavimo sąlygų sąvadas"; 22. STR :2004 "Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai"; 23. STR :1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos"; 24. STR :2005 "Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių tvarkymas"; 25. STR :2001 "Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms"; 26. DT3-39 "Vandentvarkos darbų saugos taisyklės"; 27. BPST "Bendrosios priešgaisrinės apsaugos taisyklės"; 28. DT "Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje"; 29. SDTB 8.3 "Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai"; 30. SDTB 12 "Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai"; 31. DT8-00 "Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklės"; 32. Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės; 33. "Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės", 2007; 34. "Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės", 2007; 35. "Elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės", 2007; 36. "Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės", 2004; 14

15 37. "Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės", 2004; 38. "Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės", 2004; 39. "Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklės", 2007; 40. LR Aplinkos ministro įsakymas Nr.D1-314 "Dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančių įmonių fizinės ir informacinės saugos reikalavimų patvirtinimo"; 41. HN 16:2003 "Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu" (Žin.,2004, Nr ); 42. HN 24:2003 "Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" (Žin., 2003, Nr ); 43. HN 35:2002 "Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės" (Žin., 2002, Nr ); 44. HN 33-1:2003 "Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai" (Žin., 2003, Nr ); 45. RSN "Pastatų ir statinių žaibosauga". 46. Kelių techninis reglamentas "Automobilių keliai" KTR 1.01:2008; 47. Statybos taisyklės "Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas" ST :2004; 48. Statybos rekomendacijos Automobilių kelių pagrindai R 34-01, 2001 m; 49. Statybos rekomendacijos Automobilių kelių asfaltbetonio ir žvyro dangos R 35-01, 2001 m; 50. Lietuvos standartas "Kelių ženklinimas" LST 1379:1995, 1995 m; 51. Lietuvos standartas "Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas" LST 1405:1995, 1995 m; 52. Statybos taisyklės "Miesto gatvių asfaltbetonio dangų tiesimo darbai" ST :2003, 2003 m. Visi aukščiau išvardinti ir neišvardinti, bet su šio projekto įgyvendinimu susiję teises aktai, turi būti taikomi kartu su jų paskutiniais pakeitimais ir papildymais Leidimai ir patvirtinimai Rangovas turės parengti visus dokumentus, reikalingus Užsakovui kreiptis dėl projekto ekspertizės atlikimo. Ekspertizei pateikus pastabas techniniam projektui, Rangovas privalo pataisyti projektą bei padengti papildomos ekspertizės išlaidas. Planuodamas savo darbą, Rangovas turi numatyti realius terminus deryboms su trečiosiomis šalimis, atsakingomis už leidimus ir panašiai. Rangovas turi laikytis visų sąlygų, nurodytų bet kuriame iš leidimų, kuriuos išduoda trečiosios šalys, įskaitant sąlygas, nustatytas Užsakovo gautuose leidimuose. Rangovas yra atsakingas už papildomų tyrimų / tyrinėjimų atlikimą (jeigu tokie būtini). Leidimą inžinerinių tinklų statybai ir esančių tinklų renovacijai iš Aplinkos ministerijos statybos inspekcijos pagal rangovo pateiktą, suderintą ir patvirtintą projektą gauna Užsakovas. 5 Vamzdynų ir mechaninės įrangos techninės specifikacijos 5.1 Bendroji dalis Visi vamzdžiai, jų fasoninės dalys, armatūra, siurbliai ir kita technologinė įranga turi būti sertifikuoti Lietuvoje. Visa išvardinta įranga turi būti nauja ir geros kokybės. Darbai, susiję su šio 15

16 objekto įgyvendinimu, turi būti aukščiausios kokybės ir juos užbaigus objektas turi veikti patikimai ir be sutrikimų. Prieš pradedant statybos darbus Rangovas turi parengti mechaninės dalies darbo projektą pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus (STR :2003). Projektas, įrengimai, medžiagos ir darbo kokybė turi atitikti atitinkamų LST, EN ir ISO standartų reikalavimus arba, jei nė vienas iš jų nėra taikytinas, geriausios nusistovėjusios tvarkos standartus. Ten, kur Lietuvos nacionaliniai reglamentai, techniniai standartai, statybos ir aplinkos normos yra griežtesnės nei konkretūs šiose specifikacijose nurodyti standartai, pirmenybė suteikiama Lietuvos standartui ar normai. Jei Tiekėjas siūlo medžiagas, prekes, gaminius pagal aukščiau nepaminėtas normas, Rangovas turi gauti Inžinieriaus patvirtinimą. Patvirtinimui Rangovas Inžinieriui, gavus atitinkamą jo prašymą, turi pateikti (užsieninio) standarto, patvirtinančio atitinkamų medžiagų, jų gamintojų ir pan. kokybę, kopiją arba tiekėjo išduotą dokumentą, kuris patvirtina, kad šių medžiagų savybės atitinka LST nuostatas vietinėms medžiagoms. Rangovas turi pastoviai laikyti nurodytų standartų ir normų kopijas kartu su šia specifikacija arba kartu su tomis, kurios buvo pateiktos ir priimtos darbų metu. Jų kopijos turi būti pastoviai laikomos statybos aikštelėje, kad Inžinierius bet kuriuo metu galėtų pasinaudoti. Visi neatitikimai tarp taikomų standartų ir šių specifikacijų reikalavimų turi būti pateikti Inžinieriui, kad būtų išaiškinti prieš darbų vykdymo pradžią. Nurodyti standartiniai reikalavimai yra minimalūs. Rangovas gali pasiūlyti aukštesnių standartų medžiagas. Visi medžiagų ir prekių, kurios perkamos pagal kiekių sąrašą, tiekėjai privalo turėti LST EN ISO 9001 sertifikatus. 5.2 Vamzdynų statyba Vamzdynų projektavimo ir statybos bendroji tvarka turi būti tokia, kaip nurodyta Europos Sąjungoje ir Lietuvoje galiojančiose normose ir taisyklėse. Rangovas pateikia visą reikalingą darbo jėgą vamzdynams sumontuoti, kaip numatyta Sutartyje. Sutartis apima tranšėjų atramas, kėlimo įrangą, specialiuosius įrankius ir kt., būtinus efektyviam Darbų atlikimui ir išbandymui statybvietėje. Rangovas apsaugo vamzdynus nuo vandens, purvo, dulkių, dažų ir pan. Inžinieriui priimtinu būdu. Vamzdžiai klojami ir sujungiami laikantis vamzdžių gamintojo instrukcijų. Rangovas privalo laikinomis ar nuolatinėmis atramomis arba kitu būdu apsaugoti visus vamzdžius, kabelius, sausinimo drenas, statinius ir kitus objektus, kurie, nesiėmus atsargumo priemonių, dirbant gali būti pažeisti. Laikinąsias ir nuolatines apsaugos priemones turi patvirtinti Inžinierius. Jei movinius vamzdžius reikia kloti granuliuotame grunte, ties sujungimais grunte suformuojamos duobės siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vamzdis būtų tolygiai paremtas per visą ilgį ir būtų galima atlikti sujungimą. Vamzdynai klojami įrengiant pagrindus, vadovaujantis gamintojo patvirtintomis vamzdyno klojimo taisyklėmis bei parengto techninio-darbo projekto reikalavimais. Turi būti imtasi reikiamų priemonių įtvirtinti kiekvieną vamzdį taip, kad jis "neplaukiotų" ar kitaip nejudėtų Baigiamieji bandymai Rangovas turi atlikti visų vamzdžių bandymus slėgiu ir sandarumo bandymus dėl infiltracijos ir eksfiltracijos į gruntą. Rangovas pasirūpina visa bandymams reikalinga darbo jėga ir įranga. Už vandenį turi mokėti Rangovas, taip pat jis turi numatyti galimas gabenimo ar siurbimo išlaidas. Rangovas turi pateikti visus slėginius siurblius, vamzdžių kamščius, aklinuosius flanšus, manometrus ir kt., reikalingus išbandyti slėgiu visą Sutarties apimamą vamzdyną. Bandymai slėgiu ir jų registravimas atliekamas pagal Lietuvoje galiojančias normas ir taisykles. Dėl mechaninių ir elektros įrengimų galutinio išbandymo ir priėmimo tvarkos nesitariama tol, kol visi vamzdžiai neišbandomi slėgiu Inžinierių tenkinančiu būdu. Reikiamai priėmus visus vamzdynus ar jų dalis, pasiruošiama vamzdynų perdavimui eksploatuojančiai įmonei. 16

17 Su išbandymu susijusios sąnaudos turi mažiausiai apimti šiuos darbus: 1. Patekimas į išbandymo vietą 2. Išbandymui skirtos įrangos sumontavimas 3. Aprūpinimas vandeniu 4. Aprūpinimas reikiamomis atramomis, sutvirtinimais ir kt. 5. Išbandymo atlikimas 6. Inžinieriaus patvirtintas bandymų pažymėjimas Slėginių linijų išbandymas Visi slėginiai vamzdynai turi būti išbandomi pagal LST EN 805 reikalavimus Neslėginių linijų išbandymas Neslėginių linijų (savitakiniai nuotekų vamzdžiai) išbandymas turi būti atliekamas pagal LST EN 1610 reikalavimus. Vamzdynai turi būti išbandomi vandeniu bei apžiūrimi tokiomis atkarpomis, kokias apsprendžia statybos eiga, pagal Inžinieriaus ir Užsakovo patvirtintą programą Vamzdynų valymas Nauji vamzdžiai Prieš sujungiant iš vamzdžio vidaus išvalomi visi nešvarumai. Prieš atliekant vamzdžių atkarpos bandymus vamzdyno vidus išvalomas, kad neliktų jokių pašalinių medžiagų. Slėginiams vamzdžiams valyti gali būti naudojamos plaušinės ar kitos priemonės Esantys vamzdynai Jei Rangovui pagal Sutartį reikia išvalyti esantį nuotekų vamzdyną, jis turi pasiūlyti tinkamą metodą, kuris jokiu būdu neturi pažeisti vamzdžių. Valymo metodą turi patvirtinti Inžinierius ir eksploatuojanti įmonė. Rangovas turi ištaisyti visus esančio vamzdyno pažeidimus, padarytus valant. Jei, Inžinieriaus ir eksploatuojančios įmonės nuomone, pažeidimas įvyko ne dėl Rangovo aplaidumo, jis nurodo apmokėti Rangovui atliktus taisymo darbus. Dėl savo kaltės padarytų pažeidimų taisymą Rangovas atlieka savo sąskaita Vamzdynų klojimas Vamzdynai turi būti klojami pagal šiuos žemiau nurodytus standartus ir reglamentus: Neslėginiai vamzdžiai - LST EN 1610, STR :2003; Slėginiai vamzdžiai - LST EN 805, STR :2003. Kertant susiekimo komunikacijas (geležinkelius, valstybės bei krašto kelius) vamzdynai turi būti klojami uždaru būdu, naudojant betranšėjas technologijas. Vamzdynų klojimas uždaru būdu Vamzdžių traukimas - šis metodas taikomas įrengiant vamzdynų dėklus po keliais arba įvedant vamzdynų dėklus tiesiogiai į pastatų rūsius, neardant paviršiaus dangos. Įrengiamų dėklų skersmenys nuo 60 iki 200 mm. Įrengimo atstumas iki 50 m. Naudojami plastikiniai PE, PVC vamzdžiai. 17

18 Iš paruoštos nedidelės prieduobės arba pastato rūsio pneumatine žemės "Raketa" kalama link nustatytos vietos. Įrengiamas dėklas užkabinamas už "Raketos" galinės dalies ir traukiamas iš paskos. Pasiekus nustatytą tikslą "Raketa" atjungiama nuo vamzdžio, o įtrauktas PVC arba PE vamzdis naudojamas kaip dėklas vamzdynams arba kabeliams. Vamzdžių kalimas - šis metodas taikomas įrengiant vamzdynų ir kabelių dėklus, vandentiekio arba nuotekų vamzdynus po keliais ar geležinkeliais. Įrengiamų vamzdynų / dėklų skersmenys nuo 100 iki 1400 mm. Įrengimo atstumas iki 60 m. Naudojami plieniniai vamzdžiai. Iš įrengtos prieduobės, kurios gylis yra toks pats, kaip ir klojamo dėklo gylis, plieninis vamzdis atviru galu kalamas pneumatinio kalimo įrenginio pagalba link kitoje gatvės pusėje paruoštos prieduobės. Vamzdis kalamas 1-3m ilgio atkarpomis, prie įkalto vamzdžio privirinant vis naujas atkarpas. Pasiekus numatytą pasijungimo vietą, iš vamzdžio išvalomas susikaupęs gruntas ir įkaltas vamzdis naudojamas kaip dėklas arba kaip darbinis vamzdis. Horizontalus valdomas gręžimas - šis metodas taikomas įrengiant spaudiminius vamzdynus arba dėklus vamzdynams ir kabeliams po upėmis, keliais ir geležinkeliais. Įrengiamų vamzdynų / dėklų skersmenys nuo 100 iki 600 mm. Įrengimo atstumas iki 600 m. Naudojami plastikiniai, plieniniai arba specialūs ketiniai vamzdžiai. Naudojant HVG mašiną su lanksčiomis štangomis ir gręžimo skysčius, išgręžiamas numatytos trajektorijos pilotinis gręžinys. Paprastai pilotinio gręžinio įėjimo ir išėjimo taškai būna toliau nei numatyti vamzdžio pajungimo taškai. Taip yra todėl, kad gręžiama yra nuo žemės paviršiaus ir gręžimo mašina atitraukiama toliau, kad naudojant lenktą trajektoriją pasiekti pradinį vamzdyno pajungimo tašką, esantį giliau po žeme. Išėjimo taške, pasiekus žemės paviršių, gręžimo galva nuimama ir prie pilotinių štangų prikabinamas grunto plėstuvas ir vamzdis. Gręžimo mašina pradeda traukti štangas atgal, tuo pačiu, į gręžinį, išgręžtą po žeme, traukdama ir plėstuvą su vamzdžiais. Plėstuvas platina įtraukimo gręžinį, o tam, kad gręžinys neįgriūtų yra naudojamas specialusis skystis, kuris sutvirtina gruntą. Vamzdis yra įtraukiamas iš paskos. Įtraukus vamzdį, plėtimo galva atkabinama, o vamzdžiai gali būti naudojami kaip dėklai vamzdynams, kabeliams arba kaip spaudiminiai vamzdžiai. Mikrotunelis - šis metodas taikomas labai tiksliam vamzdynų ir dėklų paklojimui sudėtingomis sąlygomis (aplink daug komunikacijų, gruntiniai vandenys, sudėtingi gruntai). Įrengiamų vamzdynų / dėklų skersmenys nuo 100 iki 2000 mm. Įrengimo atstumas - iki 1000 m ir daugiau. Naudojami plastikiniai, plieniniai, stiklo pluošto vamzdžiai. Įrengtoje 2 m skersmens šachtoje įrengiamas hidraulinis domkratas ir paruošiama starto vieta gręžimo galvai. Gręžimo galva spaudžiama į gruntą pradeda gręžti. Gruntas yra šalinamas žarnų pagalba į paviršiuje stovintį konteinerį. Gręžimo galvos kryptis reguliuojama lazerinio taikiklio ir valdymo punkto, esančio paviršiuje, pagalba. Įstūmus gręžimo galvą į gruntą iki šachtos galo, prie jos montuojama vamzdžio atkarpa ir visas procesas vyksta toliau, kol pasiekiama kitame trasos gale paruošta ištraukimo šachta. Joje gręžimo galva ištraukiama į paviršių, o įrengtas vamzdynas gali būti naudojamas kaip dėklas vamzdžiams ir kabeliams arba kaip spaudiminis ar savitakinis vamzdis Vandentiekio tinklų praplovimas Praplovimas atliekamas naudojant gaisrinius hidrantus, kurie turi atitikti Lietuvos standartą LST Geriamojo vandens tiekimui skirtų vamzdynų dezinfekavimas Vandens paskirstymo sistemų dezinfekcija turi būti atliekama pagal LST EN 805 reikalavimus. Rangovas atsako už visų vamzdynų, kurie bus naudojami miesto vandentiekiui, dalių, kontaktuojančių su vandeniu, rūpestingą išvalymą ir dezinfikavimą pagal šalies įstatymus ir vandens tiekimo įmonės nustatytas taisykles. 18

19 Rangovas dezinfekuoja vamzdynus, pripildydamas juos vandeniu, į kurį įdėta dezinfekuojančios medžiagos (pvz.: chloro). Dezinfekantus reikia vartoti remiantis su tuo susijusiomis ES direktyvomis. Dezinfektantai parenkami atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip laikymo terminas ir vartojimo paprastumas (kenksmingumo darbuotojams ir aplinkai požiūriu). Be to, reikia atsižvelgti į būtiną sąlyčio trukmę ir vandens savybes. Minėtos priemonės neturi sukelti vamzdžių ir įrangos vidaus korozijos. Baigus dezinfekavimo procesą, sistema praplaunama geriamuoju vandeniu ir vėl pripildoma vandeniu iš vietinių vandentiekio tinklų. Paimami mėginiai bakteriologinei analizei. Jei analizės rezultatai parodo, kad dezinfekavimas nebuvo veiksmingas, procesas kartojamas tol, kol gaunami patenkinami rezultatai. Tik tada vandentiekį galima pradėti eksploatuoti. Visas su tokiu kartojimu susijusias sąnaudas padengia Rangovas Nuotekų vamzdyno patikrinimas video sistema užbaigus darbą Atlikus paklotų vamzdynų išbandymą, Rangovas turi pateikti Inžinieriui užbaigto nuotekų vamzdyno vidaus būklės video (TVD) medžiagą. Televizinė vamzdynų diagnostika turi būti vykdoma pagal Lietuvos STR :2003. Patikrinimai video sistema taikomi ir visiems renovuotiems vamzdynams baigus juos kloti. Reikalavimai televizinei vamzdynų diagnostikai (TVD) Inžinieriui bei eksploatuojančiai įmonei pateikiama: spalvoto vaizdo juosta; darbo ataskaita pagal Lietuvos ir ES standartus, pateikiant labai defektuotų vietų spalvotas nuotraukas; tinklo nuolydžio grafikas. TVD įranga turi būti įmanoma tirti iki 350 m ilgio nuotekų vamzdyną, kai jis prieinamas iš abiejų galų, arba iki 150 m ilgio, kai naudojamas savaeigis įrenginys ir priėjimas įmanomas tik iš 19

20 vienos pusės. Rangovas užtikrina, kad ši įranga būtų geros darbinės būklės ir kiekvienos darbo pamainos pradžioje Inžinieriui patvirtina, kad turima visa reikiama geros darbinės būklės įranga. Tyrimo įrangos sudėtyje turi būti priemonės TVD kamerai stabiliai gabenti per tiriamąjį vamzdyną. TVD kamera turi nuolat būti ties apskritos formos vamzdyno centrine ašimi arba arti jos. Įrangos sudėtyje turi būti pakankamai kreiptuvų ir velenėlių, kad tyrimo metu pakabos būtų patrauktos nuo vamzdžių bei angų konstrukcijų, ir visi TVD įrangos kabeliai ir laidai, skirti kameros padėčiai vamzdyne nustatyti, kurie, eidami per matavimo įrangą ar virš jos, turi būti, kur įmanoma, įtempti ir statmeni. TVD sistemoje turi būti skaitmeninė spalvoto vaizdo kamera Vamzdžių tvarkymas Rangovas, prieš pradėdamas dirbti, pateikia pasiūlymus dėl vamzdžių bei armatūros tvarkymo Inžinieriui patvirtinti. Pasiūlymai turi užtikrinti, kad Rangovo darbuotojai ir pasamdyti vežėjai reikiamai elgtųsi su vamzdžiais. Gabenant vamzdžius, jų negalima atremti ant siaurų skersinių ar ko nors kito, kas dėl vamzdžio svorio ar kratymo sukeltų koncentruotas apkrovas. Vamzdžiai turi būti atremti į minkštą medžiagą. Prieš pradedant pakrauti ar iškrauti turi būti pasirūpinta reikiama darbo jėga bei įranga. Jokiu būdu negalima leisti, kad kokios nors medžiagos iškristų iš automobilio. PVC vamzdžiai ir armatūra turi būti apsaugota nuo stiprios saulės šviesos ir šalčio. Rangovas sukrauna vamzdžius tik tokio aukščio krūvomis, kurios nesukelia apačioje esančių vamzdžių deformacijos ar kitokio pažeidimo. Būtina laikytis gamintojo rekomendacijų dėl elgesio su vamzdžiais. Pirmasis sluoksnis dedamas ant sijų, kurios turi būti pakankamai didelės, kad vamzdžiai būtų pakelti virš žemės. Vamzdžius laiko pleištai; sluoksniai atskiriami vienas nuo kito reikiamu sijų skaičiumi. Vamzdžiai keliami tik naudojant virves ir stropus ar kitas gamintojo rekomenduojamas priemones. Didesnius nei 200 mm skersmens vamzdžius galima tvarkyti tik naudojant kraną. Rangovas statybvietėje laiko reikiamą mobilųjį kraną ir naudoja jį tokių vamzdžių pakrovimui, iškrovimui, perkėlimui iš vienos transporto priemonės į kitą ir nuleidimui į tranšėjas. Krane turi būti reikiamo pločio stropas. Vieliniai stropai ar kabliai vamzdžių galuose nenaudojami. Teikdamas pasiūlymus dėl vamzdžių tvarkymo, Rangovas atsižvelgia į gamintojo rekomendacijas dėl tokių operacijų. Inžinierius ir Užsakovas turi teisę atmesti vamzdžių partijas ar atsargas, kuriose buvo defektuotų vamzdžių Apsauga nuo korozijos Naudojami vamzdynai ir fasoninės dalys turi būti atsparūs korozijai. Jei kuri nors detalė pagaminta iš korozijai neatsparios medžiagos, ji turi turėti antikorozinę dangą Nebenaudojami nuotekų vamzdynai bei šuliniai Jei kurios nors vandentiekio ar nuotekų vamzdyno dalys nebebus naudojamos, kiekvienas tokios dalies galas reikiamai užsandarinamas 0.5 m ilgio kaiščiu iš C15 klasės betono. Didelio skersmens (>500 mm) vamzdynai tose vietose, kur galimos griūtys, visiškai užtaisomi skystu cemento skiediniu, kuriame gali būti iki 90% inertinio užpildo (sausas svoris) arba iki 95% hidraulinio cemento pakaitinės medžiagos (tokios, kaip lakieji pelenai). Demontuojamų šulinių šachtos turi būti sulaužomos iki esančio vamzdyno altitudės, kad ateityje, vykstant grunto judėjimui, jie nepažeistų vamzdyno. Paviršius atstatomas, kad būtų toks, kaip ir gretimi paviršiai. 20

21 Atramos Betoninės atramos - būtinos gelžbetoniniuose šuliniuose po armatūra bei vamzdynų vertikaliuose ir horizontaliuose posūkiuose, išskyrus žemiau išvardintus atvejus: jei trasa - polietileniniai vamzdynai; jei vertikalus posūkis moviniams vamzdžiams neviršija 10 laipsnių kampo; jei horizontalus posūkis neviršija 6 laipsnių kampo. Betoninės atramos įrengiamos vadovaujantis patvirtinto techninio-darbo projekto sprendiniais ir gamintojo patvirtintomis vamzdyno montavimo taisyklėmis. 5.3 Vamzdynai ir armatūra Polivinilchloridiniai (PVC) vamzdžiai ir fasoninės dalys Visi PVC vamzdžiai turi būti pagaminti gamintojo, galinčio užtikrinti kokybę pagal ISO 9001 reikalavimus. Savitakinėms nuotekų sistemoms skirti neplastifikuoto polivinilchlorido PVC vamzdžiai ir fasoninės dalys turi atitikti LST EN 1401 standarto reikalavimus. Slėginiams vamzdynams skirti PVC vamzdžiai ir fasoninės dalys turi atitikti LST EN 1456 standarto reikalavimus. Jungtys turi būti su lanksčiais gamykloje pagamintais guminiais žiedais. Vamzdžiai ir jungiamosios vamzdyno dalys sujungiami mova - lygus galas tipo jungtimi. Ant vamzdžių turi būti aiškiai nurodytas gamintojas. Jei nėra jokių kitų faktorių, įtakojančių savitakinių PVC vamzdžių klasės pasirinkimą, esant užpylimo sluoksnio aukščiui 0,8-6,0 m, turi būti naudojami 4 kn/m 2 stiprumo klasės vamzdžiai. Jei užpylimo sluoksnio aukštis iki 0,8 m ir daugiau kaip 6,0 m, turi būti naudojami 8 kn/m 2 stiprumo klasės vamzdžiai. PVC slėgio vamzdžių ir jų fasoninių dalių, naudojamų projekte, darbo slėgis turi būti ne mažesnis kaip PN 6, nebent būtų nurodyta kitaip Polietileno (PE) vamzdžiai ir fasoninės dalys Visi PE vamzdžiai ir sujungiamosios vamzdyno dalys turi būti pagamintos gamintojo, galinčio užtikrinti kokybę pagal LST EN ISO 9001 reikalavimus. PE vamzdžiai turi būti pagaminti iš PE 80/100 medžiagų taip, kaip jos klasifikuojamos Europos techninio komiteto ataskaitoje CEN/TC 155. Pagal LST EN ISO reikalavimus PE 100 medžiaga turi būti minimalaus būtino 10 MPa stiprumo (MRS). Vamzdžiai ir sujungiamosios vamzdyno dalys turi būti tinkami klojimui žemėje Nerūdijančio plieno vamzdžiai ir fasoninės dalys Reikalavimai nerūdijančio plieno vamzdžiams ir fasoninėms dalims išdėstyti skirsnyje Kaliojo ketaus fasoninės dalys Kaliojo ketaus fasoninės dalys turi būti naudojamos flanšinės ir turi turėti tas pačias charakteristikas, kaip ir vamzdžiai. Medžiagos, naudojamos kaliojo ketaus fasoninių dalių gamybai, turi atitikti LST EN 598 (nuotekoms) arba LST EN 545 (vandentiekiui) standartus. Kaliojo ketaus fasoninių dalių bandymai atliekami pagal LST EN 545 arba LST EN 598 standartų reikalavimus. Visos kaliojo ketaus fasoninės dalys turi būti padengtos tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Fasoninių dalių išorinis paviršius dengiamas specialiais dažais. Kaip alternatyva, išorinis ir vidinis paviršius gali būti padengtas epoksidine danga, atitinkančia Lietuvos respublikos standartą. 21

22 Fasoninės vamzdyno dalys, kurios yra sąlytyje su nuotekomis, padengiamos aliuminatiniu cementu. Tarpinės - pagal LST EN 681 standartą. Tarpinės turi būti atsparios nuotekoms Sujungimai Visi sujungimai, naudojami sąveikoje su šaltu geriamu vandeniu, turi būti atestuoti pagal Lietuvos higienos standartus Flanšinės jungtys Jungiamųjų detalių flanšai turi atitikti LST EN1092 standartą ir būti tinkami PN 10 nominalaus slėgio reikšmėms. Flanšų skylės turi atitikti PN10 standartus. Visi varžtai pirmiausia priveržiami ranka, o tada priešingose sujungimo apskritimo pusėse esantys varžtai pakaitomis ir laipsniškai suveržiami standartiniu veržlėrakčiu, užtikrinant vienodą spaudimą aplink sujungimą. Jei flanšiniai sujungimai trasose ir pastatuose turi būti palikti atviri, visa pažeista vamzdžių danga netoli sujungimų turi būti sutvarkyta nuvalant, nugruntuojant ir iš naujo padengiant tokio paties storio sluoksniu. Visi kiti sujungimų paviršiai nuvalomi, nudažomi rūdims atspariais dažais ir tada padengiami patvirtintų bitumo dažų sluoksniu. Jei vamzdžiai ar sujungimai buvo pristatyti nepadengtu išoriniu paviršiumi arba tik nugruntuoti rūdims atsparia medžiaga, tuomet, kad vėliau juos būtų lengviau dažyti nebituminiais blizgančiais dažais, prieš dažant jie padengiami vienu raudonojo švino grunto sluoksniu. Jei flanšiniai sujungimai bus užkasti, visų sujungimų ir jų dalių ir vamzdžių paviršius 150 mm atstumu nuo abiejų sujungimo pusių užpakalinių dalių nuvalomas, kad neliktų rūdžių ar dangos atplaišų, ir išdžiovinami. Taip paruošti vamzdžių ir sujungimų paviršiai apvyniojami patvirtinta vamzdžiui atsparia juosta pagal gamintojo nurodymus. Šios apsaugos kaina įtraukiama į sujungimo atlikimo įkainį Flanšiniai adapteriai ir mechaninės movos Flanšinėms fasoninėms dalims, armatūrai prijungti prie vamzdžių su lygiais galais naudojami patvirtinti flanšiniai adapteriai. Jungimai atliekami pagal gamintojo instrukcijas ir apsaugomi pagal flanšinių sujungimų reikalavimus. Jungdamas pilkojo ketaus, keraminius ar kitus vamzdžius su lygiais galais su mechaninėmis movomis, Rangovas laikosi gamintojo rekomendacijų dėl taikytinų būdų ir įrangos. Ypač reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvieno vamzdžio galas būtų visiškai lygus ir sujungimo rankovė laisvai slystų. Kur reikia, vamzdžių galai iš naujo padengiami dviem sluoksniais greitai džiūstančių bituminių dažų. Flanšiniai adapteriai ir mechaninės movos turi būti pagaminti gamintojo, galinčio užtikrinti ISO 9001 sistemos kokybės reikalavimus Armatūra Bendroji dalis Visa armatūra turi būti skirta reikiamam darbiniam slėgiui. Armatūra turi būti patvirtinta ir išbandyta pagal LST EN ar LST ISO standartus. Ji turi būti pagaminta gamintojo, galinčio užtikrinti kokybę pagal ISO 9001 sistemos reikalavimus. Visa armatūra turi būti kalaus ketaus, padengta epoksidine miltelių danga arba atspari korozijai vyraujančioms sąlygoms. Jei kuri nors detalė pagaminta iš korozijai neatsparios medžiagos, ji turi turėti antikorozinę dangą. Visai armatūrai turi būti atlikti slėgio bandymai pagal atitinkamą standartą ar jų slėgio nominalą, kuriam ji yra pagaminta. Nuotėkis neleidžiamas. 22

23 Prieš pristatant armatūrą į statybvietę, visi darbiniai paviršiai turi būti švariai nuvalyti, o jei jie metaliniai - turi būti padengti tepalu. Įpakavimas turi užtikrinti visišką apsaugą gabenant ir sandėliuojant. Armatūros angos iki pat jų montavimo turi būti užsandarintos. Sklendžių atstumas tarp flanšų turi būti pagal LST EN 558. Sklendžių, vožtuvų flanšai turi būti pagal LS EN 1092 reikalavimus. Jeigu reikia, ant rankinių sklendžių valdymo ratų turi būti įrengta krumplinė pavara (reduktorius), kad užtikrintų, jog rankų jėga, veikianti valdymo ratą, neviršys 250N (25kg). Valdymo ratai turi būti lygūs ir tokio skersmens, kad vienas žmogus galėtų valdyti sklendę. Ant valdymo rato turi būti išlietas jo uždarymo krypties ženklas. Uždarymo kryptis turi būti pagal laikrodžio rodyklę. Rankenėlės ir rankiniai stabdžiai turi būti su pakabinamomis spynomis ir grandinėmis, kad nebūtų galimas neleistinas panaudojimas. Didžiausias leidžiamas vandens greitis per sklendes - 2,5 m/s Sklendės Flanšinės pleištinės sklendės (ilgos) Sklendės turi atitikti EN, DIN ar ekvivalentiškų jiems standartų reikalavimus. Nominalus slėgis - PN16. Visos sklendės turi būti nepralaidžios lašams, kai slėgis yra PN16. Sklendžių velenas turi būti neiškylantis, pagamintas iš nerūdijančio plieno, kanalas tiesus. Korpusas pagamintas iš kalaus ketaus, išorinis ir vidinis padengimas epoksidine danga - ne mažiau kaip 250 mikronų storio. Sklendžių, naudojamų vandentiekyje, pleištas turi būti padengtas EPDM, naudojamų nuotekoms, pleištas turi būti padengtas nitriline danga. Kai sklendės yra sunkiai prieinamose vietose, Rangovas privalo pateikti ir sumontuoti veleno prailginimo elementus palengvinančius priėjimą eksploatavimo ir kitu tikslu. Sklendės jungiamos flanšais. Peilinės sklendės Sklendės turi atitikti EN, DIN ar ekvivalentiškų jiems standartų reikalavimus. Sklendė turi būti skirta darbui su nuotekomis. Korpusas - kalusis ketus, padengtas epoksidine danga, peilinis uždoris - nerūdijantis plienas 304SS, korpuso plokštės - nerūdijantis plienas 316SS, velenas Cr - plienas, varžtai (vidiniai) - nerūdijantis plienas 304SS, tarpinės - NBR. Sklendė jungiama flanšais, pragręžtais pagal DIN 2501, slėgio klasė - ne mažesnė už PN10. Srieginės sklendės Korpusas - kalusis ketaus, padengtas epoksidine danga, velenas - nerūdijantis plienas, pleištas žalvarinis, vulkanizuotas elastomeru. Slėgio klasė - PN Nuorinimo vožtuvas Vandentiekio vamzdyne numatyti srieginiai kombinuoti nuorinimo vožtuvai švariam vandeniui. Kombinuotas nuorinimo vožtuvas išleidžia orą iš vamzdynų sistemos, ją užpildant, ir įleidžia orą į sistemą, ją ištuštinant, o taip pat nuolat šalina orą, atsirandantį sistemos eksploatavimo metu. Korpusas - atsparus plastikas, kitos detalės - iš specialiai parinktų antikorozinių medžiagų. Slėgio klasė turi atitikti ar būti nemažesnė už darbinę slėgio klasę. Prieš nuorintoją turi būti montuojama atjungimo sklendė. Nuotekų vamzdyne numatyti srieginiai kombinuoti nuorinimo vožtuvai nuotekoms. Kombinuotas nuorinimo vožtuvas susideda iš dviejų, galinčių atskirai dirbti, 23

24 vožtuvų: kinetinio ir automatinio. Vožtuvas turi būti automatiškai apsaugotas nuo nuotekų patekimo į sandarinimo sistemą. Taip pat turi būti užtikrinta, kad ištuštinant vožtuvą nesusikauptų nuotekose esančios nuosėdos. Vožtuvo plūdė turi būti tokios formos, kad, net dideliu greičiu šalinant orą, ji neuždarytų nuorinimo angos. Vožtuvo korpusas - ketus, lankstaus sandariklio komplektas - armuotas neilonas, EPDM, AISI316, visos kitos vožtuvų detalės - specialiai parinktos antikorozinės medžiagos. Slėgio klasė turi atitikti ar būti nemažesnė už darbinę slėgio klasę. Prieš nuorintoją turi būti montuojama atjungimo sklendė Balnas Balnas turi būti skirtas PE vamzdžiams su sriegiu ir kieta apkaba. Korpusas turi būti pagamintas iš kaliojo ketaus, padengtas epoksidine milteline danga. Slėgio klasė PN16. Varžtai nerūdijančio plieno, veržlės rūgščiai atsparaus plieno Gaisriniai hidrantai Turi būti montuojami Lietuvoje sertifikuoti antžeminiai gaisriniai hidrantai, atitinkantys LST EN 14384:2005 reikalavimus. Sumontavus hidrantą, raktas perduodamas Užsakovui. Šuliniai ir kameros Šuliniai, statomi iš surenkamų gelžbetonio elementų, turi atitikti LST EN 1917, STR :2003 reikalavimus. Plytų mūro šuliniai negali būti naudojami. Įlipimo anga šviesoje nemažesnė kaip 600 mm skersmens. Šulinių dangčiai turi būti ketiniai. Dangčiai turi būti glaudžiai prigludę prie korpuso žiedinio paviršiaus. Dangtis į korpusą turi įsidėti laisvai. Dangčio krašto nesutapimas su korpuso kraštu ±2,5mm. Įtrūkimai dangčiuose neleistini. Šulinių dangčiai, esantys važiuojamoje dalyje turi atlaikyti mažiausiai 40 tonų apkrovą (klasė D400) ir mažiausiai 12,5 tonų apkrovą (klasė B125) nevažiuojamoje dalyje, bei atitikti LST EN 124 reikalavimus. Asfaltbetonio danga dengtoje važiuojamoje dalyje esančių šulinių liukų dangčiai dedami viename lygyje su važiuojamosios dalies paviršiumi. Šulinių liukai gazonuose ir vejose turi būti pakelti aukščiau žemės paviršiaus: - užstatytose teritorijose - 0,05m; - neužstatytose teritorijose - 0,20m. Minimalus užpylimo aukštis virš šulinio perdengimo plokštės - 0,5m. Jeigu jis mažesnis, tai šuliniai važiuojamoje dalyje turi būti įrengti su sustiprinta perdenginio plokšte. Šulinių išdėstymo intervalas nurodytas STR :2003. Šuliniams naudojamas betonas turi būti atsparus vandens ir nuotekų poveikiui. Šulinio dugno latakai nuotekų vamzdžiams turi būti formuojami iš C20/25 klasės betono, išlaikant tokį patį nuolydį ir skersmenį, kaip ir prijungiama vamzdyno sistema, glotniai atliekant jų apdailą. Nusileidimui į šulinį turi būti įrengtos metalinės lipynės. Jos turi atitikti LTS EN 124 reikalavimus. Jų dydis ir stiprumas turi būti toks, kad galima būtų patekti į šulinį. Didžiausias vertikalus atstumas tarp pakopų mm vertikalioje padėtyje. Drėgnuose gruntuose (kai gruntinių vandenų lygis aukščiau šulinio dugno) turi būti atlikta šulinio dugno ir sienų hidroizoliacija. Atstumai tarp g/b šulinių negali būti didesni kaip 50 metrų. Suderinus su Inžinieriumi bei Užsakovu gali būti naudojami 0315, 0400/425, 0600/630 plastikiniai šuliniai, atsparūs grunto poslinkiams, gruntiniam vandeniui, įšalui, vertikalioms apkrovoms. 0315, 0400/425 šuliniai įrengiami iš PVC/PP gofruoto vamzdžio. 0600/630 - iš PP gofruoto vamzdžio. Gofruotą vamzdį galima sutrumpinti, pjaunant paprastu rankiniu pjūklu, arba prailginti, naudojant specialią movą. Visos šulinio elementų jungimo vietos sandarinamos specialiomis tarpinėmis, apsaugančiomis nuo infiltracijos ir atvirkščiai. Šulinio dugnas turi būti pagamintas iš PP. Jis turi būti su movomis plastikiniams vamzdžiams prijungti ir su gamykloje 24

25 reikiamu nuolydžiu išformuotais latakais. Visos šulinio jungtys turi atlaikyti 0,5 bar slėgį. Dangčiai turi atlaikyti apkrovas kaip paminėta aukščiau. Šulinių dangčiai Trakų raj. teritorijoje turi būti ženklinami, vadovaujantis UAB Trakų vandenys pavyzdžių. Užbaigus statyti, atliekamas visų šulinių sandarumo išbandymas. Sandarumo išbandymas atliekamas pagal LST EN 1917 reikalavimus Požeminių komunikacijų žymėjimo ženklai Požeminių komunikacijų žymėjimo ženklai statomi lauko inžineriniams tinklams pažymėti vietoje. Ženklams pritvirtinti naudojamos pastatų sienos, metalinės ir gelžbetoninės elektros tinklų atramos, tvoros. Ženklai tvirtinami nuo 1,5 m iki 2,2 m aukštyje. Tais atvejais, kai nėra pastatų ir atramų, jie montuojami ant gelžbetoninių metalinių stulpelių. Šiuo atveju ženklai statomi 0,75 m aukštyje. Ženklai yra kvadratinių plokštelių formos, 120 x 120 mm dydžio, suapvalintais kampais, plokštelių kampuose padarytos skylutės ženklui pritvirtinti. Ženklai turi būti emaliuoti. Ženkluose turi būti nurodomas atstumas nuo ženklo iki šulinio liuko centro. Ženklo kamputyje turi būti nurodomas spalvinis simbolis, leidžiantis nustatyti inžinerinio tinklo paskirtį (vandentiekis - mėlynas, nuotekynė - rudas). 5.4 Vamzdynų, armatūros ir fasoninių dalių montavimas Bendrieji reikalavimai Techninis prižiūrėtojas kartu su Rangovu turi patikrinti ir nustatyti visų numatomų instaliuoti vamzdynų išdėstymą. Prieš montavimą turi būti imtasi visų vamzdžių apsaugos priemonių. Visi vamzdynai turi būti patikrinti, ar jie nepažeisti ir švarūs. Visos medžiagos, kuriose randama defektų, turi būti pažymėtos ir pašalintos iš statybvietės. Vamzdžiai, fasoninės dalys ir priedai turi būti laikomi pagal gamintojo nurodymus. Vamzdžių montavimui naudojami įrankiai ir prietaisai turi atitikti gamintojų nurodymus. Jei po montavimo būtų rasti vamzdžiai su defektais, jie turi būti pašalinti Rangovo sąskaita ir jų vietoje paklojami nauji vamzdžiai. Moviniai vamzdžiai montuojami movų galus nukreipus klojimo kryptimi. Vamzdis turi būti pjaunamas švariai ir lygiai, nesuskaldant ir nesuaižant vamzdžio sienelės, minimaliai pažeidžiant apsauginę dangą ir aptaisą. Prireikus vamzdis nupjaunamas taip, kad nupjautas galas atitiktų naudojamą jungtį, nupjauti galai užsandarinami. Visi perėjimai į mažesnį skersmenį turi būti atlikti naudojant atskirą armatūrą arba gamyklinius ruošinius. Vamzdžių prijungimai prie įrangos ir sklendžių turi būti lengvai išmontuojami ir nuimami. Reikia vengti srieginių sujungimų. Tokie sujungimai gali būti naudojami, kai sąlyginis vamzdyno skersmuo iki D sąl < 050. Kad būtų lengviau išardyti, turi būti naudojamos movos su kūginiais sriegiais. Pagal šią sutartį turi būti pateiktos ir sumontuotos visos veržlės, varžtai, poveržlės, flanšai, tarpinės, flanšiniai adapteriai, specialūs jungiamieji elementai, atraminės pakabos, kabės ar apkabos bei laikinosios vamzdyno atramos kartu su visomis sujungimui reikalingomis medžiagomis. Rangovas turi užtikrinti, kad nė vienoje vamzdynų dalyje nebūtų naudojami skirtingi metalai, galintys sukelti chemines ar elektrochemines reakcijas, galinčias nutraukti normalią eksploataciją. Šis reikalavimas taikytinas ne tik vidiniams, bet ir išoriniams visų vamzdžių, armatūros, sklendžių, talpų bei kitų įrengimų ir įrangos išoriniams paviršiams. Vamzdynams ir armatūrai turi būti numatytos atramos ir suderintos su inžinierium prieš pradedant montavimo darbus. Tarp vamzdžio fasoninės dalies (armatūros) ir betono dedama bituminė nominalaus 3 mm storio plėvelė. Atramos turi būti sumontuotos taip, kad keičiant sklendes ar kitą armatūrą, jos nebūtų išardomos. 25

26 Sienų kirtimo vietose plastikiniams vamzdžiams turi būti įmontuoti protarpiniai, o plieniniams vamzdžiams - riebokšliai, kurių skersmuo priklauso nuo kertančio sienelę vamzdžio skersmens Polivinilchloridinių (PVC) vamzdžių bei fasoninių dalių montavimas PVC vamzdžiai ir fasoninės dalys jungiami įstatant lygų galą į kitą vamzdžio galą su mova. Movoje turi būti gamykloje įstatyti ir pritvirtinti guminiai žiedai, specialiai sutepti silikono tepalu. Kad apsaugoti vamzdžių vidų nuo užteršimo suklojus juos į tranšėją abu vamzdžių galai turi būti uždaryti sandariais plastmasiniais gaubtais. Naudojant gamykloje įstatytą sandarinimo sistemą, galų užapvalinti nebūtina. Jei vamzdžius reikia pjaustyti, jų nupjautus galus reikia užapvalinti ir nuvalyti dilde ar peiliuku. Lygųjį galą įstumti į movą galima rankomis. Jei reikia, galima naudoti plieninį laužtuvą ir medinę kaladėlę. Jei laužtuvo svirties nepakanka, galima naudoti specialius sujungimo blokus (gervė su lynais) arba domkratą ir ekskavatoriaus kaušą kaip atramą. Negalima naudoti ekskavatoriaus kaušo vamzdžiams įstumti. Tirpiklinio cemento tipo sujungimai negali būti naudojami. PVC vamzdžių sujungimas su plieniniais vamzdžiais ir armatūra turi būti atliekamas naudojant flanšinius adapterius. Sujungimas su esančiais ketiniais ir keraminiais vamzdžiais atliekamas kalaus ketaus universalaus sujungimo detalių pagalba Polietileno (PE) vamzdžių ir fasoninių dalių montavimas PE vamzdžiai ir fasoninės dalys jungiami sulydant ar naudojant mechaninius sujungimus. Galimi šie sulydymo būdai: sandūros sulydymas arba elektromovų sulydymas. Naudojant šiuos suvirinimo būdus, turi būti griežtai laikomasi gamintojo nurodymų. Virinant didelio skersmens sandūrinius sujungimus, būtina naudotis tik vamzdžio gamintojo pateikta įranga ir specifikacijomis. Jungiant sandūros sulydymu, vamzdžių galai įdedami ir sujungiami specialioje sandūrų sulydymo mašinoje. Išlyginus ir užfiksavus, vamzdžių galai turi būti glotniai ir lygiagrečiai sulyginami elektriniu vamzdžių lygintuvu. Po to, jie įkaitinami teflonu padengta kaitinimo plokšte. Kaitinimo plokštė dedama tarp vamzdžių galų, kuriuos reikia sujungti. Kai vamzdžių galai pakankamai išsilydo, plokštė išimama, o vamzdžių galai prispaudžiami vienas prie kito ir laikomi, kol atauš. Sandūrą sulydžius vamzdžio vidiniame ir išoriniame paviršiuje lieka siūlė. Ji pašalinama specialiais įrengimais. Jungiant elektromovų sulydymu naudojama metalinė spiralės pavidalo viela, įtaisyta sulydymo movos vidinėje pusėje. Kai elektros srovė teka spirale, ji veikia kaip kaitinimo elementas. Prieš sulydant lydoma vieta turi būti švari, neoksiduota. Naudojant mechaninius sujungimus neleistina naudoti jungiamąsias detales, pagamintas "namų sąlygomis" arba skirtas kitokiam naudojimui (kitų medžiagų sujungimui arba darbui kitomis sąlygomis) Nerūdijančio plieno vamzdžių ir fasoninių dalių montavimas Reikalavimai nerūdijančio plieno vamzdynų ir fasoninių dalių montavimui pateikti skirsnyje Kaliojo ketaus fasoninių dalių montavimas Flanšinės kaliojo ketaus fasoninės dalys su armatūra ir vamzdžiais jungiamos flanšinių sujungimų pagalba. Naudojant flanšinius sujungimus svarbu: - laikytis varžtų užveržimo nuoseklumo ir sukimo momento; - neleisti jokio magistralės įtempimo varžtų užveržimo metu. 26

27 5.5 Buitinių nuotekų siurblinės Bendroji dalis Požeminės nuotekų siurblinės turi būti sukomplektuotos su visa reikalinga siurblinės aptarnavimo, technologine bei automatine valdymo įranga. Nuotekų siurblinių medžiaga ir skersmuo priklausys nuo Rangovo pasirinkto siurblinių gamintojo. Visoms siurblinėms turi būti montuojami vieno gamintojo siurbliai ir įranga. Kiekvienoje siurblinėje turi būti numatyta po du Vakarų šalių gamybos panardinamus siurblius. Siurbliai turi būti skirti nuotekoms, turi būti vieno tipo ir vieno gamintojo. Siurblių darbas turi būti valdomas lygio daviklių pagalba. Siurblinės viduje ant nuotekų atitekėjimo vamzdžio turi būti nešmenų sulaikymo krepšelis, kuris tvirtinamas prie kreipiančiosios ir prisegtas grandine, kad, būtų galima jį iškelti nenusileidus į siurblinę. Krepšelio tarpų dydis neturi būti didesnis už siurblio praleidžiamų dalelių dydį. Nuotekų siurblinių dangčiai turi būti rakinami. Vamzdynas siurblinės viduje turi būti nerūdijančio plieno, atitinkančio LST EN ISO 1127 reikalavimus. Slėginiame vamzdyje turi būti įrengta atjungimo sklendė ir atbulinis vožtuvas. Siurblinės viduje turi būti įrengtos kopėčios ir aptarnavimo aikštelė. Kopėčios ir aptarnavimo aikštelė turi būti nerūdijančio plieno. Siurblinėje turi būti įrengti du vėdinimo stovai. Vienas iš vėdinimo stovų turi būti nuvestas iki apatinės siurblinės zonos. Vėdinimo stovai turi būti iš korozijai atsparios medžiagos. Pagrindinėse Trakų raj. nuotekų siurblinėse turi būti numatytas debito matavimas. Siurblinėse turi būti įrengtos apsisaugojimo nuo kvapų sklidimo priemonės Nuotekų siurblinių teritorijos sutvarkymas Aplink visas siurblines turi būti suformuotos aikštelės, numatomi privažiavimai prie jų su kieta danga. Nuotekų siurblinių teritorijos turi būti aptvertos Vamzdynas Nerūdijančio plieno vamzdžiai ir fasoninės dalys Nerūdijančio plieno medžiaga turi būti atspari rūgštims, kokybė atitikti EN reikalavimus. Nerūdijančio plieno vamzdžiai turi būti pagaminti išilginio suvirinimo būdu pagal LST EN ISO 1127 ar analogiškus reikalavimus. Flanšiniai jungimai turi būti su nerūdijančio plieno žiedais ir laisvais karšto cinkavimo flanšais. Laisvieji flanšai turi atitikti LST EN 1092 ar analogiškus reikalavimus, gręžimas - ne mažesnę už darbinę slėgio klasę PN6. Tarpikliai turi būti iš armuotos nitrilinės 3 mm storio gumos. Nominalūs dydžiai ir išoriniai skersmenys turi būti tokie, kaip nurodyta 2 lentelėje. Minimalūs nerūdijančio plieno vamzdžio cilindro ir fitingų sienelių storiai nurodyti 1 lentelėje. 1 Lentelė. Nerūdijančio plieno vamzdžių minimalūs sienelių storiai Nominalus dydis Vamzdžio cilindro sienelės storis, mm Iki D sąl 80 imtinai 1.6 D sąl 100 iki D sąl 250 imtinai

28 2 Lentelė. Sąlyginis (D sal.) ir išorinis (D 0 ) nerūdijančio plieno vamzdžių skersmuo D sąl (65) 80 D (76.1) 88.9 D sąl 100 (125) (450) D (139.7) (457.2) D sąl D Jei įmanoma, reikia vengti skliausteliuose nurodytų vamzdžio skersmenų Nerūdijančio plieno vamzdžių montavimas Vamzdynai ir fasoninės dalys turi būti suvirinami arba jungiami flanšais. Flanšai turi atitikti LST EN 1092 standarto reikalavimus. Nerūdijančio plieno vamzdžiams naudojami užmaunami cinkuoti flanšai ir privirinamas nerūdijančio plieno žiedas. Posūkiuose ir perėjimuose būtina naudoti gamyklines fasonines dalis. Montavimo metu turi būti užtikrinta, kad nerūdijantis plienas nekontaktuotų su nelegiruotu plienu. Montuojant nerūdijantį plieną visi darbo įrankiai, sandėliavimo lentynos ir t.t. turi būti pagaminti iš nerūdijančio plieno ar medžio, arba turi būti padengti audiniais, nailonu, medžiu ar panašiomis medžiagomis. Nerūdijančio plieno medžiagas būtina saugoti sausoje, švarioje vietoje, kur jų nepasieks geležies dalelės ar dūmai, atsirandantys nelegiruoto plieno suvirinimo metu. Jos taip pat turi būti apsaugotos tiek nuo nelegiruoto plieno, tiek nuo nerūdijančio plieno kibirkščių. Suvirinimas Bendri nuostatai Visi suvirintojai turi būti kvalifikuoti ir turėti galiojantį sertifikatą pagal standartą LST EN 287, išduotą pripažintos institucijos. Visos suvirintos siūlės vamzdžių sujungimuose turi būti atliktos pagal Suvirinimo procedūros reikalavimus (WPS), išleistus konkrečiam suvirinimo tipui ir medžiagai. Prieš pradedant suvirimo darbus, suvirinimo procedūros reikalavimai turi būti surašyti arba patvirtinti nepriklausomos profesinės organizacijos. Suvirinimo darbai turi vykti pagal standartą LST EN 288. Prieš suvirinimą visi plieniniai paviršiai turi būti kruopščiai nuvalyti, suvirinti sujungimai turi būti tokie pat stiprūs, kaip ir sujungtos dalys. Visi suvirinimo darbai turi vykti gamintojo ceche. Suvirinimas lauke leidžiamas tik gavus Inžinieriaus leidimą. Tikrinimas Suvirinimo darbų tikrinimas neardant (NDT) turi būti vykdomas pagal žinomus ir atitinkamus standartus. Inžinierius, siekdamas užtikrinti kokybę ir darbo saugą, gali pareikalauti, kad Rangovas savo sąskaita atliktų rentgenografinius suvirinimo siūlių tikrinimus (apie 10 % visų siūlių). Ten, kur tai neįmanoma, turi būti apsvarstytas ultragarsinio ir prasiskverbimo metodų naudojimas. Tikrinimą turi vykdyti akredituota nepriklausoma organizacija. Tinkamumo kriterijus yra C klasė pagal standartą LST EN ISO Turi būti paruošta tikrinimo ataskaita. Tikrinimui iš esmės parenkamos siūlės, kurių antros pusės neįmanoma patikrinti vizualiai. Tokios siūlės turi būti tikrinamos rentgenografiniu arba ultragarsiniu metodu. Siūlių pasirinkimą vykdo akredituota nepriklausoma organizacija. Jeigu NDT metu surasti defektai, kaip numato patvirtinimo kriterijus, tikrinimų kiekis turi būti padidintas. Jeigu surastas vienas suvirinimo defektas, turi būti patikrintos dvi analogiškos 28

29 gretimos siūlės. Jeigu viena ar abi šios siūlės yra su defektais, tikrinimas turi būti pratęstas pagal Inžinieriaus nurodymus. Nustatytus defektus Rangovas turi ištaisyti savo sąskaita. Nerūdijančio plieno suvirinimas Užpildai Parinkti suvirinimo užpildą taip, kad siūlės būtų taip pat atsparios korozijai kaip pagrindinis metalas, t.y. lydinio elementai užpilde turi būti tokie pat, kaip pagrindiniame metale. Suvirinimo procedūros Apatinės dalies suvirinimas atliekamas VID suvirinimu (volframu inertinių dujų suvirinimas) su arba be pulsuojančio lanko. Užpildymas turi būti atliekamas VID suvirinimu, MID suvirinimu arba padengtais elektrodais. Apsauginės dujos (pagrindinės dujos) Kiek įmanoma plačiau naudoti apsaugines dujas visiems suvirinimo darbams ir visada tais atvejais, kai neįmanoma atlikti siūlės antros pusės apdirbimo po suvirinimo. Taip pat tai taikytina suvirinimui sukabinimo siūlėmis, užpildymui ir suvirinimui kampinėmis siūlėmis. Apsauginėmis dujomis gali būti argonas ar dujų mišinys (90 procentų azoto ir 10 procentų vandenilio). Ėsdinimas po suvirinimo. Jeigu neįmanoma užtikrinti gero apsauginių dujų gaubto, viršutinė dalis bus stipriai oksiduota ir turės mėlynus, rudus ir juodus atspalvius. Tai nepriimtina dėl korozijos. Todėl siūlės su nepriimtinais atspalviais turi būti ėsdinamos, nuvalomos ir ėsdinamos, arba nuvalomos nerūdijančio plieno šepečiu ir po to ėsdinamos. Šis apdirbimas po suvirinimo taip pat turi būti daromas siūlių išorėje. Gali būti naudojami rinkoje esantys ėsdinimo skysčiai ar pastos. Po ėsdinimo, paviršius turi atrodyti lygus ir blizgantis, be jokių atspalvių. Nuėsdinti paviršiai turi būti gerai nuplauti švariu vandeniu Armatūra Sklendės Sklendės siurblinėse turi būti pleištinės arba peilinės. Jungiamos flanšais. Reikalavimai sklendėms išdėstyti skirsnyje Atbulinis vožtuvas Turi būti naudojami rutuliniai atbuliniai vožtuvai, skirti nuotekoms. Vožtuvai turi būti skirti PN16 darbiniam slėgiui. Montuojami vertikalioje padėtyje. Vožtuvai turi leisti srautui tekėti tik viena kryptimi. Atbuliniai vožtuvai dirba automatiškai, be jokio papildomo energijos šaltinio. Atidarytoje padėtyje atbulinis vožtuvas turi užtikrinti tiesiasrovį vandentakį be kliūčių. Atbuliniai vožtuvai jungiami flanšais Siurbliai Kiekvienoje buitinių nuotekų siurblinėje turi būti projektuojami du panardinami siurbliai: vienas siurblys - darbo, kitas - atsarginis. Siurbliai turi būti skirti nuotekoms. Abu siurbliai kiekvienoje siurblinėje turi būti vieno tipo ir vieno gamintojo. Siurblio korpusas - kalusis ketus, 29

30 darbo ratas - kalusis ketus, variklio izoliacija - klasė F (IEC 85), variklio apsaugos klasė - IP 68 (IEC 34-5). Visos tvirtinimo detalės ir tarpikliai, kurie liečiasi su skysčiu, turi būti iš nerūdijančio plieno. Siurbliai iš jų įrengimo vietos turi būti iškeliami kreipiančiųjų strypų pagalba, kad aptarnaujančiam personalui nereikėtų leistis į talpą. Kreipiamosios ir pakėlimo grandinės turi būti iš korozijai atsparios medžiagos. Siurbliuose turi būti sumontuoti apsisaugojimo nuo tuščios eigos, atbulinės eigos, tepalų lygio svyravimo, vandens patekimo į siurblinį davikliai Įrangos montavimas Rangovas turi užtikrinti, kad tiekiamai įrangai yra pakankamai vietos objekte jos montavimui ir eksploatacijai. Esant reikalui Rangovas turi įspėti Užsakovą apie visus reikiamus pakeitimus. Tuo atveju, jeigu Rangovas neįspėja Užsakovo apie pakeitimus, tai minėtus pakeitimus Rangovas atlieka savo sąskaita. Rangovas atsakingas už tvirtinimo varžtų paslėpimą, per sieną einančių vamzdžių angų užtaisymą. Ten, kur reikalingos angos, bet jos nėra parodytos suderintuose brėžiniuose arba brėžiniai suderinti po to, kai konstrukcijos sumontuotos, Rangovas įsipareigoja jas padaryti savo sąskaita Triukšmo slopinimas Visi įrengimai turi dirbti tyliai. Triukšmo lygis neturi viršyti HN keliamų reikalavimų. Rangovas turi garantuoti, kad visi įrengimai būtų suprojektuoti taip, kad po jų sumontavimo skleidžiamo triukšmo lygis atitiktų reikalaujamą triukšmo lygį konkrečiai aplinkai. 6 Elektros tinklų techninės specifikacijos 6.1 Bendrieji reikalavimai Rangovas privalo susisiekti su elektros energijos tiekimo kompanija (AB,,Rytų skirstomieji tinklai ), siekiant gauti informaciją apie prisijungimą prie elektros tiekimo įrenginių statybos darbų vykdymo laikotarpiui. Rangovas į pasiūlymo sumą turi įtraukti elektros energijos prijungimo ir statybos laikotarpiu suvartotos elektros energijos kaštus. Elektros tinklo montavimo darbai turi apimti: elektros įrenginių, elektros kabelių, jų movų, gnybtų, skirstomųjų spintų, vartotojo linijų apsaugos aparatūros montavimą, darbo brėžinių parengimą, paleidimo - derinimo darbus, aptarnaujančio personalo apmokymą, išpildomosios dokumentacijos parengimą. Visi darbai, kurie gali būti pagrįstai laikomi būtinais instaliavimo darbų užbaigimui ir tinkamam sistemų eksploatavimui, turi būti privalomi atlikti, nepriklausomai nuo to, ar jie yra parodomi brėžiniuose arba apibūdinami šiame dokumente ar ne. Papildomai prie pateikiamų standartų ir saugumo normų, šios specifikacijos kartu su taikytinomis projektinėmis specifikacijomis turi apspręsti elektrinės įrangos projektavimą, gamybą, tiekimą bei derinimą. Visa elektros įranga, pagalbiniai įrenginiai ir instaliacinės detalės turi tikti eksploatavimui elektros energijos tiekimo sistemoje, kurios charakteristikos yra tokios: - vidutinė įtampa 10 kv±5%; - žema įtampa 400/ 230 V±10%; - 3 fazės, TN-C-S sistema ("5-laidinė sistema"); - dažnis 50 Hz. Įrengimai turi būti sertifikuoti Lietuvos Respublikoje. 30

31 6.1.1 Darbų apimtis inžineriniams tinklams Trakų rajone Darbų apimtį elektros tinklams už objekto teritorijos ribų (būsiantiems elektros energijos Tiekėjo balanse) trumpai galima apibūdinti šiais pagrindiniais punktais: Parengti techninį projektą pagal AB,,LESTO Vilniaus regiono Vilniaus rajono skyriaus išduotas technines sąlygas; Pagal šias technines sąlygas būsimas elektros darbų Rangovas privalės: pakeisti esančioje TR (pagal LESTO sąlygas) ž/įt. skydą nauju, su rezervine grupe; sklypo ribos išorėje, elektros energijos tiekėjui ir vartotojui laisvai prieinamoje vietoje, įrengti įvadinę apskaitos spintą (toliau-įas). ĮAS prijungti prie TR (pagal LESTO sąlygas) ž/įt. skydo naujos grupės reikiamo skerspjūvio kabeliu; įvade prieš apskaitą sumontuoti automatinį jungiklį. Nuosavybės riba bus nustatyta ĮAS ant vartotojo atvado kabelio prijungimo prie elektros skaitiklio gnybtų. Projektą suderinti ir naują vartotoją prijungti pagal Elektros Vartotojų Prijungimo Taisykles ir Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatytą tvarką. Jei į užstatomą sklypą patenka esantys elektros tinklai, tai papildomai atskiru projektu privalo būti sprendžiamas šių tinklų iškėlimas už sklypo ribos. Žemės sklypo daliai, per kurią bus tiesiami elektros kabeliai: gauti Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimą dėl elektros tinklų statybos valstybinėje žemėje; nustatyti neatlygintinus servitutus privatiems asmenims priklausančioje žemėje tiesiamiems kabeliams. Darbų apimtį elektros tinklams objekto teritorijoje (būsiantiems Vartotojo balanse) trumpai galima apibūdinti šiais pagrindiniais punktais: prie Lietuvos energetinės sistemos 0,4kV elektros tinklo bus prijungta "xx" kw galia (III kategorija). Rangovas privalės parengti elektros energijos tiekimo ir paskirstymo objekto teritorijoje numatomiems statiniams ir įrenginiams projektą. Rangovas nuo įvadinio apskaitos skydo (ĮAS) turės pakloti įvadinį elektros tiekimo kabelį iki įvadinės paskirstymo spintos (ĮPS), esančios sklypo ribose. ĮPS spintoje turės sumontuoti reikiamus apsaugos-komutacinius aparatus elektros imtuvų prijungimui. Technologinių įrenginių prijungimui gali reikėti įrengti keletą skirstomųjų skydų, prijungiamų prie ĮPS. Rangovas turi suprojektuoti ir įrengti 0,4kV kabelių tinklą nuo ĮPS iki atskirų technologinių įrengimų ir kitų elektros imtuvų. Rangovas privalės įrengti teritorijos apšvietimo tinklą (kabeliai, atramos, šviestuvai, valdymo aparatai). Rekomenduojama numatyti dyzelinio generatoriaus prijungimo prie ĮPS galimybę. Rangovas privalės priduoti elektros tinklą ir įrangą pagal Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatytą tvarką Kiti įtraukti darbai Pristačius įrangą turi būti atlikti šie darbai: Visų rūšių angų, reikalingų elektros darbų atlikimui, kabelius palaikančių konstrukcijų ir kitų statinio elektros komponentų tvirtinimui, gręžimas statinių konstrukcijose. Žemės kasimo ir tranšėjų užpylimo darbai tiesiant požeminius kabelius. Visos procesui naudojamos įrangos pristatymas ir prijungimas. Visų darbų kokybės garantija 31

32 Visų naujai įrengtų prietaisų kalibravimas. Paleidimas eksploatuoti Visų atliktų darbų dokumentacijos parengimas Apmokymas Normos ir standartai Naudojamos medžiagos turi atitikti bet kurios inspektuojančios institucijos bandymų programos ir atestavimo reikalavimus, laikantis Tarptautinės komisijos elektros įrangos atestavimui (CEE) paskelbtų taisyklių, su sąlyga, kad jos neprieštarauja įstatymams, kuriais vadovaujasi konkurso rengėjas. Kai techninėse specifikacijose reikalaujama, kad medžiagos, darbai, statyba ir kt. būtų geresnės kokybės nei reikalauja taisyklės ir normos, tuomet reikia laikytis "Techninių specifikacijų" reikalavimų. Elektros įrangos specifikacijose gali būti taikomi išvardinti standartai ir normos: "Elektros įrenginių įrengimo taisyklės"(eįįt), 2007 "Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės", 2004 "Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės", 2004 "Galios elektros įrenginių įrengimo taisyklės", 2004 "Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės " RSN "Pastatų ir statinių žaibosauga" STR :2005 "Statinio projektavimas" STR :2002 Ypatingi statiniai" STR :2002 Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" Kitos Lietuvoje galiojančios normos ir standartai. Bet koks neatitikimas ir prieštaravimas tarp normų ir standartų yra konsultacijų ir susitarimų tarp Užsakovo ir Rangovo objektas. Galutinis sprendimas turi būti priimamas Užsakovo Elektromagnetinis suderinamumas Elektromagnetinis suderinamumas - tai prietaiso, grandinės arba sistemos gebėjimas patenkinamai funkcionuoti tam tikroje elektromagnetinėje aplinkoje. Jis neturi sukelti nepriimtinų trikdžių (emisijos) kitiems prietaisams ir neturi būti veikiamas (turi būti atsparus) trikdžių iš kitų prietaisų toje pačioje aplinkoje. Prietaisai, grandinės ir sistemos, kurios gali sukelti arba būti veikiamos trikdžių: Dažnio keitikliai; Variklių paleidikliai; Matavimo prietaisai; Elektroniniai prietaisai; Lygiagrečiai sujungti laidai; Valdymo sistemos (PLV ir PK) Efektyvus energijos vartojimas Visa elektros įranga turi būti parenkama tokio tipo, kad ja naudojantis elektros energijos sąnaudos būtų sumažintos iki būtino minimumo. Elektros varikliai turi būti išbandomi statybvietėje, siekiant įsitikinti, kad jų galios koeficientai yra priimtini ir atitinka nurodytus jų ženklinimo lentelėse, ir kad energijos suvartojimas nėra didesnis negu nurodyta jų ženklinimo lentelėse. Bet kokie reikalavimų neatitinkantys elektros varikliai privalo būti Rangovo pakeisti. Dujošvyčių lempų, kitos apšvietimo įrangos galios koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,9. 32

33 Gamyklinių bandymų ar statybvietėje atliekamų bandymų metu bet kuri įrangos dalis, komponentas, sistema ar struktūra, kuri Inžinieriaus ar jo atstovo nuomone neatitinka reikalavimų, privalo būti pakeista arba sureguliuota, kaip reikalaujama Prietaisų montažas Įranga ir montavimo darbai turi atitikti pripažintą inžinerinę praktiką bei atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Prietaisai turi būti sumontuoti taip, kad prie jų būtų galima lengvai prieiti. Turi būti pakankamai laisvos vietos jų aptarnavimui Išplėtimo galimybė Elektros skydų dydis turi būti parinktas taip, kad visi apsaugos-komutaciniai aparatai ir valdymo prietaisai (įskaitant 20% rezervą) tilptų skydo viduje. Turi būti galimybė išplėsti sistemą, nepertraukiant normalaus jos darbo Sąlygos statybos aikštelėje Klimatinės sąlygos: Lauke Maks. Min. 1. Temperatūra +35 C -30 C 2. Santykinė drėgmė 90% (+20 C) Patalpose Maks. Min. 1. Elektros patalpos +35 C +5 C 2. Santykinė drėgmė 60% (prie +35 C) Statybos aikštelėje visos metalinės dalys turi būti atsparios korozijai arba atitinkamai apdirbtos. Atskiri kabeliai, kertantys sienas ir grindis, turi būti montuojami įvorėse (dėkluose). Iki 2m aukščio nuo grindų kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo pakankamo storio plieniniais ar aliumininais gaubtais. Apsauginiai gaubtai turi būti tvirtinami prie grindų ir sienų. Angos kabeliams, perdavus instaliacijas, turi būti užsandarinamos specialia kabelių sandarinimui skirta įranga. Sandarinimo atsparumas ugniai - mažiausiai 60 min Brėžiniai Elektros įrengimų sistemų išdėstymas parodytas brėžiniuose yra schematiškas, o matmenys, tvirtinimai ir įranga - apytiksliai. Nustatant įvadų, kabelių, laidų ir vamzdynų trasas bei išvadų išdėstymą, reikia vadovautis mechaninėmis, konstrukcinėmis, statybinėmis ir architektūrinėmis sąlygomis. Rangovas, prieš pradėdamas darbus, privalo pasitikslinti, lyginant su brėžiniais, esančių pastatų, kabelių įvadų ir trasų vietas, praėjimus uždaru būdu po gatvėmis ir keliais. Planai, schemos ir kita dokumentacija, būtina galutiniams brėžiniams paruošti, turi būti pateikiami Rangovo pagal suderintą laiko grafiką. Joks įrangos ruošimas, darbai ar jų dalis negali būti pradėti be raštiško Užsakovo leidimo. Brėžiniai peržiūrai ir suderinimui turi būti pateikiami reikiamu kopijų kiekiu. Dokumentai turi būti pateikiami reikiamu kopijų skaičiumi. Brėžiniai turi būti atlikti Auto CAD grafinėje terpėje. 33

34 Visi brėžiniai, instrukcijos ir žiniaraščiai turi būti pateikti lietuvių kalba. Turi būti pateikiama sekanti dokumentacija: - sklypo planas su elektros tinklais; - sudėtingų elektros kabelių trasų susikirtimo su kitais inžineriniais tinklais pjūviai. - statinių planai su elektros įrengimų ir kabelių išdėstymu; - medžiagų ir įrengimų sąnaudų žiniaraščiai; - vienlinijinės principinės elektros energijos tiekimo schemos; - atskirų skydų principinės vienlinijinės schemos; - įžeminimo ir potencialų suvienodinimo tinklo brėžiniai; 6.2 Reikalavimai statybos produktams, įrenginiams Gaminiai iki 1 kv įtampos elektros kabelių linijoms Iki 1 kv įtampos galios kabeliai plastikine izoliacija 0,4kV kabeliai turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus ir technines charakteristikas: Eil. Nr. Techniniai parametrai ir reikalavimai Dydis, sąlyga 1. Standartas IEC Tipiniai bandymai turi būti atlikti akredituotoje Pateikti bandymų laboratorijoje protokolų kopijas 3. Vardinė įtampa 1 kv 4. Maksimalioji įtampa 1,2 kv 5. Vardinis dažnis 50 Hz 6. Eksploatavimo sąlygos patalpose; žemėje; atvirame ore; 7. Aplinkos temperatūra C 8. Kabelio konstrukcija: Nustatoma užsakant: 8.1. Laidininkų skaičius 3; 4; 5 Nustatoma užsakant: 8.2. Laidininkas aliuminis; varis 8.3. Laidininkų izoliacija XLPE 8.4. Kabelio gyslų spalvinis žymėjimas Pagal HD308 S2:2001 arba IEC Išorinis apvalkalas PVC Nustatoma užsakant: 8.6. Apsauginis sluoksnis tarp gyslų izoliacijos ir išorinio užpildas; visos gyslos apvalkalo apsuktos tampria izoliacine juosta 9. Maksimali ilgalaikė kabelio temperatūra + 90 C 10. Maksimali kabelio temperatūra esant trumpajam jungimui ( 5 s) C 11. Žemiausia klojimo temperatūra -15 C 12. Kabelio konstrukcija ir techniniai parametrai Nustatoma užsakant pagal 1 lentelę 13. Minimalus lenkimo spindulys 12xD D - išorinis kabelio 34

35 skersmuo 14. Tarnavimo laikas 40 metų 15. Garantinis laikas 12 mėnesių 16. Klojimo žemėje gylis 700 mm 17. Klojimo gylis po važiuojamąja dalimi 1000 mm kV įtampos kabelių plastikine izoliacija movos Eil. Nr. Techniniai parametrai ir reikalavimai Dydis, sąlyga 1. Standartas IEC Tipiniai bandymai turi būti atlikti akredituotoje Pateikti bandymų protokolų laboratorijoje kopijas 3. Vardinė įtampa 1 kv 4. Maksimalioji įtampa 1,2 kv 5. Vardinis dažnis 50 Hz 6. Eksploatavimo sąlygos patalpose; žemėje; atvirame ore; 7. Aplinkos temperatūra C 8. Kabelio konstrukcija: 8.1. Laidininkų skaičius 8.2. Laidininkas Nustatoma užsakant: 3; 4; 5 Nustatoma užsakant: aliuminis; varis 8.3. Laidininkų izoliacija XLPE 8.4. Kabelio gyslų spalvinis žymėjimas Pagal HD 308 S2:2001 arba IEC Išorinis apvalkalas PVC 8.6. Apsauginis sluoksnis tarp gyslų izoliacijos ir išorinio apvalkalo Nustatoma užsakant: užpildas; visos gyslos apsuktos tampria izoliacine juosta 9. Maksimali ilgalaikė kabelio temperatūra + 90 C 10. Maksimali kabelio temperatūra esant trumpajam +250 C jungimui ( 5 s) 11. Žemiausia klojimo temperatūra -15 C 12. Kabelio konstrukcija ir techniniai parametrai Nustatoma užsakant pagal 1 lentelę 13. Minimalus lenkimo spindulys 12xD D - išorinis kabelio skersmuo 14. Tarnavimo laikas 40 metų 15. Garantinis laikas 12 mėnesių 16. Klojimo žemėje gylis 700 mm 17. Klojimo gylis po važiuojamąją dalimi 1000 mm 35

36 Vamzdžiai žemėje tiesiamų kabelių apsaugai Eil. Nr. Techniniai parametrai ir reikalavimai Dydis, sąlyga 1. Gaminio sertifikavimas 2. Vamzdis pagamintas iš plastiko HDPE (PE-HD) Nustatoma užsakant: 3. Vamzdžio išorinė sienelė lygi; gofruota. 4. Vamzdžio vidinė sienelė Lygi 5. Vamzdžio vidinio skersmens ir kabelio su daugiavielėmis gyslomis skersmens santykis 1,5 6. Vamzdžio vidinio skersmens ir kabelio su vienvielėmis gyslomis skersmens santykis 2,0 7. Plastikinių vamzdžių charakteristikos: 7.1. Tankis kg/m Elastingumo modulis 800 MPa 7.3. Lydymosi indeksas 0,15,5 g/10 min 7.4. Šiluminio plėtimosi koeficientas (1,5 0,5)x10-6 1/ o C 7.5. Darbo temperatūra o C 7.6. Atsparumas agresyviai aplinkai Atsparūs daugumai rūgščių ir šarmų 8. Tarnavimo laikas 40 metai 9. Garantinis laikas 5 metai Kabelių apsaugos vamzdžių gabaritiniai matmenys Išorinis vamzdžio skersmuo, mm Vamzdžio ilgis, m Vamzdžio sienelės storis, mm Minimalus vidinis vamzdžio skersmuo, mm * 7,5 94 * lankstūs vamzdžiai pateikiami ritėse suvynioti netrumpesni kaip 50 metrų su įtraukimo virve Kabelių apsaugos juostos Eil. Nr. Techniniai parametrai ir reikalavimai Dydis, sąlyga 1 Pagaminta iš polietileno 2 Spalva Raudona, geltona 3 Skirta naudoti Žemėje 4 Apsauginės juostos storis 2 mm 5 Apsauginės juostos plotis: Nustatoma užsakant: 6 Vienam kabeliui 100 mm 7 Dviems kabeliams 200 mm 8 Pakavimo kiekis 50 m 9 Aplinkos temperatūra -35 C o C 10 Tarnavimo laikas 40 metai 11 Garantinis laikas 5 metai 36

37 Kabelių signalinės juostos Eil. Nr. Techniniai parametrai ir reikalavimai Dydis, sąlyga 1 Pagaminta iš polietileno 2 Spalva Geltona 3 Skirta naudoti Žemėje 4 Aplinkos temperatūra oc 5 Pakavimo kiekis 50 m 6 Juostos storis 0,5 mm 7 Juostos plotis mm 8 Ant juostos turi būti juodos spalvos užrašas: "Dėmesio! Kabelis" 9 Tarnavimo laikas 40 metai 10 Garantinis laikas 5 metai Elektros skydai ir aparatūra Įvadinės ir apskaitos spintos Elektros energijos paskirstymui ir apskaitai įrengiamos įvadinės apskaitos spintos. Pagrindiniai reikalavimai šioms spintoms yra aprašyti žemiau: Eil. Nr. Techniniai parametrai ir reikalavimai Dydis, sąlyga 1. Standartas LST EN A1: Lietuvoje pagamintiems gaminiams įmonės standartas, įregistruotas Lietuvos Respublikos Standartizacijos departamente Tipiniai bandymai turi būti atlikti akredituotoje laboratorijoje Skirstomieji punktai gamykloje turi būti išbandyti pagal LST EN A1:2000 Suderintas su AB Rytų skirstomieji tinklai Pateikti bandymų protokolų kopijas Pateikti bandymų protokolus kartu su skirstomuoju punktu 5. Naudojimo sąlygos Lauke 6. Aplinkos temperatūra C 7. Pastatymo aukštis virš jūros lygio 1000 m 8. Vardinė įtampa 400/230 V 9. Izoliacijos lygis 6/2,5 kv (LI/AC) 10. Vardinis dažnis 50 Hz 11. Apsaugos laipsnis IP Skirstomasis punktas sudarytas iš modulių 13. Tranzitinės dalies modulyje montuojami standartiniai elektros įrenginiai - Tranzitinės dalies; - Pagrindo. - Kirtiklių saugiklių blokai (pagal AB Rytų skirstomųjų tinklų techninius reikalavimus); - Šynos; - Nulinė (PEN) šyna. Linijos (kirtiklių-saugiklių bloko) vardinė 14. Nurodoma užsakant: A; srovė 15. Kirtiklių saugiklių blokų vietų skaičius Nurodoma užsakant: - 4 vnt.; 16. Kirtiklių saugiklių blokų skaičius Nurodoma užsakant: - 1 vnt; 17. Kabelių įvedimas Iš apačios 18. Kabelių laikiklių kiekis Nurodoma užsakant: vnt.; 19. Modulių korpuso medžiaga Karštai cinkuoti plieno lakštai pagal 37

38 LST EN Pagrindas ir kitos detalės, susisiekiančios su Padengiamos 85 mm lydoma cinko gruntu danga pagal LST ISO Korpusas iš išorės nudažomas RAL Skirstomojo punkto danga atspari Pateikti dažytų dangų atsparumo atmosferiniams poveikiams korozijai bandymų protokolų kopijas 23. Ventiliacija Savaiminė, neleidžianti kondensuotis drėgmei ir nepraleidžianti dulkių 24. Įžeminimo kontūro prijungimo vieta Prijungimui skirtas gnybtas 25. Įžeminimo laidininkas jungiantis tranzitinės dalies modulį su durelėmis 26. Durų užrakinimo sistema Laidininkų (fazinių, įžeminimo, apsauginio nulinio) spalvinis žymėjimas Ženklas įspėjantis apie elektros srovės smūgio pavojų pagal Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių reikalavimus Lankstus, daugiavielis, varinis pažymėtas geltona-žalia spalva Tranzitinės dalies modulio durelių užraktai pagal AB Rytų skirstomųjų tinklų techninius reikalavimus spynoms ir raktams Pagal Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus (LST EN 60446) Ant tranzitinės dalies modulio durelių išorinės pusės, atsparus atmosferiniams poveikiams. 29. Mnemoschema Ant tranzitinės dalies modulio durelių vidinės pusės 30. Operatyviniai ir kiti užrašai (lietuvių kalba) Derinami kontrakto pasirašymo metu - Skirstomojo punkto pasas lietuvių kalba; - Komplektuojančių įrenginių pasai lietuvių ir anglų kalbomis; 31. Techniniai dokumentai: - Transportavimo, montavimo instrukcijos lietuvių kalba; - Eksploatavimo instrukcija lietuvių kalba; Gabaritinis brėžinys. 32. Tarnavimo laikas 25 metai 33. Garantinis laikas 24 mėnesiai ,4 kv įtampos kirtiklio-saugiklių blokai Saugiklių tirptukų vardinių srovių nominalas turi atitikti standartą LST EN ir DIN VDE 0636 gabaritus: 0,1,3,4. Saugikliai turi atitikti šias pagrindines charakteristikas: Eil. Nr. Techniniai parametrai ir reikalavimai Dydis, sąlyga 1. Standartai LST EN :2000; LST EN :2000/A1:2002; LST EN :2000/A2: Kirtiklių-saugiklių blokų žymėjimas Pažymėti ženklu CE Tipiniai bandymai pagal standarto IEC reikalavimus turi būti atlikti akredituotoje Pateikti bandymų protokolų kopijas laboratorijoje 4. Kirtiklių-saugiklių blokai turi būti išbandomi Pateikti bandymų protokolus gamykloje 5. Skirtas naudoti Uždaroje nešildomoje patalpoje 6. Aplinkos temperatūra -25 C C 38

39 7. Santykinė oro drėgmė 95 % 8. Pastatymo aukštis virš jūros lygio 1000 m 9. Vardinė įtampa 230/400 V AC 10. Maksimalioji įtampa 690 V 11. Vardinis dažnis 50 Hz 12. Vardinė izoliacijos įtampa 1000 V 13. Vardinė impulsinė įtampa 8 kv 14. Polių skaičius Atjungimo būdas Visi poliai atjungiami vienu metu 16. Polių išdėstymas vertikalus 17. Vardinė srovė 630 A. 18. Smūginė srovė 40 ka. 19. Atsparumas susidėvėjimui (operacijų skaičius) Elektrinis 200; Mechaninis Apsaugos laipsnis (LST EN 60529): IP2X (atjungtoje padėtyje); IP3X (įjungtoje padėtyje). 21. Prijungiamo laidininko skerspjūvis (vienoje fazėje) 2 x 185 mm2 (Al) 22. Laidininko prijungimo būdas Veržikliu (prizminiai gnybtai) 23. Padėties fiksavimas Prijungtos padėties fiksatorius 24. Saugiklių tipas NH tipo pagal AB Rytų skirstomųjų tinklų patvirtintus 0,4 kv saugiklių techninius reikalavimus 25. Saugiklių dydis (IEC ) 1, Įrengimo būdas Varžtais ant montažinės plokštės. 27. Įtampos kontrolė Galimybė matuoti visose fazėse 28. Matavimo transformatorių įrengimo vieta Be transformatorių įrengimo vietos 29. Valdymo rankena Trijų fazių atjungimui 30. Korpuso medžiagos degumo kategorija 31. Ant kirtiklio-saugiklių bloko korpuso turi būti nurodoma FV0 (LST EN :2000) arba V0 (pagal UL94) Vardinė srovė; Įjungtos /išjungtos būklės padėtys. 32. Operatyvinių užrašų vieta Ant bloko priekinės dalies 33. Techniniai dokumentai: Bloko pasas (bandymų protokolai); Transportavimo ir montavimo instrukcijos lietuvių ir anglų k.; Eksploatavimo instrukcija lietuvių ir anglų kalbomis; Gabaritinis brėžinys. 34. Tarnavimo laikas 25 metai 35. Garantinis laikas 24 mėnesiai ,4 kv įtampos saugikliai Eil. Nr. Techniniai parametrai ir reikalavimai Dydis, sąlyga 1. Standartas LST EN Saugikliai turi būti sertifikuoti Pateikti atitikties sertifikatą 3. Aplinkos temperatūra -35 C C 4. Saugiklio tipas, NH (HRC) NH 5. Gabaritiniai matmenys pagal LST EN 60269* *Nustatomi užsakant 6. Taikymo klasė (gg/gl, gtr, gr, am, ar) gg/gl 7. Korpuso medžiaga Porcelianas 8. Vardinė įtampa, V 500 V 9. Vardinė srovė, A** ** Nustatomi užsakant 39

40 10. Ribinė atjungimo srovė, ka 120 ka 11. Vardinis dažnis, Hz 50 Hz 12. Papildomi reikalavimai Saugiklio poveikio rodyklė Pastabos: *) - saugiklių vidutiniai gabaritiniai matmenys parenkami iš 1 lentelės ir 1 pav.. **) - saugiklio vardinė srovė parenkama iš 2 lentelės atsižvelgiant į saugiklio tipą ir gabaritinius matmenis. 1 lentelė Dydis Vardinių srovių ribos, A Didžiausi galios nuostoliai, W Vidutiniai gabaritiniai matmenys, mm a1 a2 a3 a4 e2 f b c1 d e pav. NH (HRC) saugiklių pagrindiniai gabaritiniai matmenys 2 lentelė Eil. Nr. Saugiklio tipas ir dydis Saugiklio vardinė srovė, A 1 NH NH NH Įvadiniai automatiniai jungikliai Automatiniai jungikliai turi būti,,d" charakteristikos (Iatkirt=10In). Automatiniai jungikliai, įrengiami prieš apskaitas, turi būti plombuojami. Automatinio jungiklio elektromagnetinis atkabiklis turi būti toks, kad užtikrintų išjungimą trumpojo jungimo atveju, nesukeldamas klaidingų išjungimų normalaus darbo metu. Automatiniai jungikliai turi atitikti šias technines charakteristikas: maksimali darbinė įtampa ~ 500 V; nominali darbinė įtampa ~ 380 (~400V) V; polių skaičius - 3; kintamos srovės dažnis 50Hz; su maksimaliu srovės atkabikliu apsaugai nuo perkrovos bei trumpo jungimo; be pavaros; su įjungimo - išjungimo padėties indikacija; ribinė trumpojo jungimo srovės atjungimo geba (Icu) 10kA; apsaugos laipsnis IP 20 statant spintoje; 40

41 atsparumas smūginei įtampai ne mažiau kaip 6 kv ; stacionaraus įvykdymo; darbo režimas - ilgalaikis Trijų fazių elektroniniai elektros skaitikliai Apskaitai tinka visi trifaziai elektros energijos skaitikliai, esantys Lietuvos standartų departamento registre ir atitinkantys AB,,LESTO" techninius reikalavimus. Elektros energijos skaitiklius tiekia ir montuoja AB,,LESTO" Vartojo tinklo elektros skydai Žemos įtampos skirstomieji įrenginiai ir valdymo mechanizmų skydai, skirstomieji įrenginiai, komutatoriai, kabinos, valdymo mechanizmai ir kt. toliau vadinami skydais. Jie skirti elektros tinklo paskirstymui technologinei, automatikos, technologinių matavimų ir PLV įrangai. Skydai turi būti skirti ~400 V, 3 fazių, 5 laidų (TN-S), 50 Hz sistemai. Operatyvinė įtampa turi būti 230V ir 24V. 24 V maitinimo blokų galia nustatoma pagal faktinių naudotojų poreikius, atsižvelgiant į tolesnę perspektyvą Dyzelinis generatorius Dyzelinis generatorius turi atitikti šiuos kriterijus: Skirtas montuoti lauke arba specialiai skirtoje patalpoje. Konteinerinio tipo. Nominalus galingumas: bus tikslinama, leidžiama 10% perkrovimas 1 val. kas 12 darbo val. Generuojama įtampa ~400/230 V Generuojamas dažnis 50 Hz, Įmontuotas kuro bakas, kuris be kuro papildymo iš šalies galėtų užtikrinti generatoriaus darbą ne mažiau, kaip 4 val., skaičiuojant, kad generatorius bus apkrautas 75% nuo nominalaus galingumo. Variklis: dyzelinis, vandeniu aušinamas, turi dirbti 1500 aps/min režime; komplektuojamas 24V akumuliatoriumi, elektriniu starteriu, duslintuvu, filtru, aušinimo radiatoriumi su aušinimo skysčiu. Generatorius: Trifazis, be šepetėlių, apsaugos klasė IP 44, Statinis įtampos palaikymo tikslumas ne mažiau ±1% Perkrovimo galimybė 10s laike, ne mažiau 300% Apsauginis išėjimo automatas su avarinio išjungimo indikacija (indikuoja avarinį, o ne paprastą automato išjungimą). Visa reikiama valdymo įranga turi būti įrengta komplektiniame (tiekiamame kartu su generatoriumi) automatikos ir valdymo skydelyje. Generatorius paleidžiamas ir stabdomas automatiniu arba rankiniu būdu. Indikavimo pultas ir indikuojami signalai : įtampos kiekvienoje fazėje ir tarp fazių; srovės kiekvienoje fazėje ir per "0"; dažnio ir motovalandų; kuro lygio bake ; 41

42 akumuliatoriaus įtampos; tepalo slėgimo; aušinimo skysčio temperatūros; el. stotis dirba; el. stotis automatiniame režime; el. stotis rankiniame režime; el. stotis automatikos darbo patikrinimo režime; el. stotis išjungta; bendras el. stoties gedimas; el. stotis nepasileido; nuspaustas avarinio stabdymo mygtukas. Turi būti numatytos apsaugos su variklio stabdymu ir šviesine indikacija: esant žemam tepalo slėgiui; esant per aukštai aušinimo skysčio temperatūrai; variklio apsukoms viršijus leistiną ribą; esant per aukštai ar per žemai generuojamai įtampai; esant per aukštam ar per žemam generuojamos įtampos dažniui; Elektros stoties valdymo skydelis gali turėti atminties bloką kuris registruotų buvusius gedimus ir kada jie įvyko realiame laike Apšvietimas Apšvietimo prietaisai privalo atitikti standarto LST EN reikalavimus. Šviestuvai privalo tikti ilgalaikei eksploatacijai C temperatūroje. Šviestuvas turi būti komplektuojamas su reikiama lempos charakteristikas atitinkančia paleidimo - reguliavimo aparatūra (PRA). PRA turi būti atsparus įtampos svyravimams, pasižymėti mažais galios nuostoliais, užtikrinti stabilų lempos darbą ir ilgaamžiškumą, patikimai veikti C temperatūroje. Teritorijos apšvietimo šviestuvo apsaugos klasė turi būti ne mažesnė kaip IP66/54, čia pirmasis rodiklis taikomas šviestuvo optinei daliai, antrasis - elektrinei daliai. Šviestuvo atsparumo mechaninei apkrovai laipsnis turi būti ne mažesnis kaip IK02 (EN 50102). Šviestuvai, skirti dujinio išlydžio lempoms, turi būti kompensuoti (cos 0,9). Šviestuvai privalo turėti nacionalinį arba europietiškajį atitikties sertifikatą (ENEC), patvirtinantį, kad yra pagaminti ir išbandyti vadovaujantis standarto LST EN reikalavimais ir kad atitinka Europos ekonominės bendrijos direktyvų CE 89/336 ir CE 98/68 dėl prietaisų elektromagnetinio suderinamumo bei direktyvų CE 73/23 ir CE 93/68 dėl žemos įtampos prietaisų saugumo reikalavimus. Šviestuvai turi būti tiekiami kartu su lempomis. Priimtinos tik tos lempos, kurių galima laisvai įsigyti Lietuvoje. Aukšto slėgio natrio lempos privalo atitikti standarto LST EN reikalavimus. Lempų cokoliai privalo atitikti standarto LST EN reikalavimus. Lempos skleidžiamo šviesos srauto spalvinė temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 2000 K. Spalvų perteikimo gebos indeksas Ra turi būti ne mažesnis kaip 20. Lempos privalo veikti, palaikydamos vardinius parametrus, bet kokioje erdvinėje padėtyje. Išorės apšvietimas turi būti valdomas pagal apšvietos lygį, naudojant fotoelektrinę relę (reguliavimas 1-80lx). Turi būti numatyta ir rankinio įjungimo bei išjungimo galimybė tiesiai iš skydo. Išorės apšvietimo valdymui elektros ir automatikos skyde turi būti numatyta atskira valdymo grandinė. Atramų matmenys, apsauginės dangos ir mechaninės charakteristikos privalo atitikti standarto LST EN 40 reikalavimus. Atramos turi būti pagamintos iš karštai cinkuoto plieno. Cinko dangos storis turi būti ne plonesnis kaip 60 µm. Atramos apatinėje dalyje turi būti paliktos angos kabelių užvedimui. Angų kraštai privalo būti be šerpetų ir aštrių briaunų, galinčių pažeisti kabelio 42

43 apvalkalą. Atramų cokolinėje dalyje turi būti įrengtos inspekcinės angos su durelėmis, skirtos priėjimui prie prijungimo bei apsaugos aparatų. Durelės turi būti įleidžiamos, sandarios (IP 54) ir atidaromos tiktai įrankio arba specialaus rakto pagalba. Atramų cokolinėje dalyje, prieš inspekcinę angą, turi būti įrengtas gnybtas PE laidininko prijungimui bei varžtas apsaugos prietaisų tvirtinimui. Visi varžtai privalo būti iš nerūdijančio plieno. Atramų aukštis privalo atitikti projektą. Kartu su atramomis turi būti pateiktos gembės. Gembės turi būti pagamintos iš plieninio cinkuoto vamzdžio mm. Gembė turi būti tvirtinama prie atramos movos ir varžtų pagalba. Atramų pamatai turi būti nulieti iš šalčiui atsparaus ir vandeniui nelaidaus betono. Atsparumo šalčiui klasė turi būti ne mažesnė kaip F50, vandens pralaidumo klasė turi būti ne didesnė kaip W4. Pamatai turi atitikti įrengiamos atramos cokolinės dalies skersmenį ir atramos aukštį. Laidininkų prijungimui ir apsaugai numatyti būtinus aparatus. Apšvietimo atramų cokoliuose įrengiamų aparatų komplektą privalo sudaryti: stulpinis srieginis saugiklis, gnybtų (L1, L2, L3, N ir PE) komplektas, 0,3 m ilgio įžeminantis laidas 1x16 mm2 su vienu užpresuotu uždaru antgaliu varžtui M8. Saugiklis privalo turėti porcelianinį cokolį su lizdu E27 bei tirptuko laikiklį su tirptuku. Saugiklių tirptukų vardinės srovės privalo atitikti projektą. Prijungimo gnybtų komplektą privalo sudaryti 3 gnybtynai faziniams (L1, L2, L3) laidininkams 4x1,5.25mm2, gnybtynas neutralės (N) prijungimui 6x1,5.25mm2, gnybtynas apsauginiams (PE) laidininkams 6x1,5...25mm2. Gnybtų spalvos privalo atitikti standarto LST EN (IEC 60446) reikalavimus: L1, L2, L3 - juodos spalvos, N - mėlynos spalvos, PE - žaliai / geltonos spalvos Reaktyvinės galios kompensavimas Reaktyvinės galios kompensavimui turi būti naudojamos kondensatorių baterijos, kurios užtikrintų nustatytą galios koeficiento reikšmę (cp>0,93). Tai gali būti pasiekiama naudojant standartinius kondensatorių baterijų automatinius reguliatorius, tiekiamus komplekte su baterijomis. Taip pat gali būti naudojamas kondensatorių baterijų automatinis reguliavimas pagal elektros energijos skaitliukų parodymus. Kondensatorių baterijos turi turėti galimybę būti valdomos ne mažiau kaip 3 pakopomis. Automatinė kondensatorių baterija turi būti visiškai sukomplektuota ir tinkamai parinkta esamam elektros tinklui. Jos konstrukcija turi būti su kontaktoriais, valdomais reguliatoriaus, ir nereikalauti priežiūros. Atskiros reaktyvios galios kompensavimo priemonės turi būti numatytos liuminescenciniuose šviestuvuose. Bendras reaktyvinės galios kompensavimo įrenginys turi būti parinktas, jei tai bus ekonomiškai naudinga. Visa įranga, reikalinga galios koeficiento koregavimui turi būti montuojama kaip vienas prietaisas, uždarame korpuse iki IP22 laipsnio. Prietaisas turi būti nustatomas taip, kad palaikytų cos φ>0,93 bet kokios apkrovos sąlygomis. Prietaiso priekinėje panelėje turi būti pateikiama: galios koeficientas [0-1-0]; žingsnio indikatorius (rodantis srovės žingsnį); indikatorių lemputės: - avariniai signalai; - įprasto funkcionavimo. Gedimo signalas gali būti perduodamas į PLV. Kondensatorių baterijos turi atitikti šių standartų reikalavimus: LST EN 60891; IEC 60831, lygiagretaus jungimo, atsistatančio tipo. Galingumo koeficiento koregavimo prietaisai turi būti aprūpinti reikalavimus atitinkančia kondensatorių apsauga nuo per didelės srovės ir bendrą fazės jutiklį visų trijų fazių koregavimui iš karto. 43

44 6.2.6 Įžeminimas ir apsauga nuo viršįtampių Bendroji dalis Visos metalinės konstrukcijos, technologiniai elektros įrengimai, technologiniai vamzdynai, ortakiai, el. prietaisai ir įrengimai galintys patekti po įtampa pažeidus laidininkų izoliaciją, turi būti įžeminti, prijungiant prie PE šynos. Įžeminimui naudoti ne mažesnio kaip fazinio laidininko skerspjūvio viengyslius kabelius, su žalios ir geltona spalvos izoliacija (IEC 446 standartas) Įžeminantys laidininkai Įžeminimui ir įnulinimui gali būti naudojami elektros grandinę užtikrinantys laidininkai ir konstrukcijos: papildomi izoliuoti laidininkai (penktasis-trifazėje sistemoje, trečiasis-vienfazėje sistemoje); specialiai nutiesti neizoliuoti metaliniai laidininkai; metalinės pastatų konstrukcijos; metaliniai elektros instaliacijos vamzdžiai; metaliniai elektros instaliacijos loviai ir lentynos; metaliniai technologiniai vamzdynai; kiti. Pastatų viduje turi būti naudojami izoliuoti įžeminimo laidai. Įžeminantys ir įnulinantys laidininkai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Įžeminimui ir įnulinimui naudojami elementai turi būti patikimai sujungti Įžemintuvai Dirbtiniai įžemintuvai gali būti iš plieno, vario arba gelžbetonio. Plieniniai įžemintuvai gali būti padengti elektrai laidžia antikorozine danga arba, atskirais atvejais, gali būti ir be antikorozinės dangos (kai nėra korozijos pavojaus arba įrengiama elektrinė apsauga nuo korozijos). Antikorozinė danga turi tenkinti šiuos reikalavimus: cinko danga turi būti ne plonesnė kaip 70 µm. Atskirose vietose danga gali būti plonesnė, bet ne plonesnė kaip 55 µm. Įžemintuvų matmenys turi atitikti Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus ir būti ne mažesni kaip: 1. plieninio cinkuoto (variuoto) strypo Ø 10mm 2, 2. plieninio vamzdžio sienelės storis 3mm, 3. plieninio kampuočio lentynos storis 4mm, 4. plieninės juostos skerspjūvis 48mm 2, storis 4mm, 5. varinės juostos skerspjūvis 48mm 2, storis 2mm. Sudurtinių gelminių įžemintuvų elementų matmenys turi laiduoti jų įgilinimo galimybę ir turi būti ne mažesni kaip: plieninio cinkuoto strypo Ø 20mm, plieninio variuoto strypo plieno šerdies Ø 15mm. Sudurtinių gelminių įžemintuvų smaigalių ir galvučių skersmenys turi atitikti įžemintuvų skersmenį. Antikorozine danga padengtų įžeminančių laidininkų prijungimui prie įžemintuvų turi būti naudojami specialiai tam skirti gnybtai, atitinkantys sujungiamų elementų matmenis ir formą. Gnybtų medžiaga privalo būti elektrochemiškai pasyvi įžemintuvų ir įžeminančių laidininkų atžvilgiu. Grunte įrengiamiems sujungimams turi būti naudojami specialūs gnybtai, suveržiami varžtų pagalba: ne mažiau 4 varžtų - kai varžtų skersmuo M8, arba ne mažiau 2 varžtų - kai varžtų 44

45 skersmuo M10. Sujungiant elementus iš skirtingų metalų, gnybtai privalo būti bimetaliniai. Varžtiniams sujungimams turi būti naudojami gaminiai iš korozijai atsparių lydinių Neutralių ir apsauginių laidininkų skerspjūvio plotas ir izoliacija Iki 1000 V įtampos įžemintosios neutralės tinklų elektros įrenginiuose laidininkų skerspjūviai turi būti tokie, kad vienfazio trumpojo jungimo srovė užtikrintų automatinį pažeisto elemento atjungimą ir leistiną prisilietimo įtampą. TN-S sistemos tinkluose laidininkų skerspjūvis turi būti: Laidininko skerspjūvis mm 2 Fazinio (S L ) Neutaliojo (N) Apsauginio (PE) < 10 SL > 10 (Cu) > 16 (Al) > 16 > 16 > 50 > 0,5 SL > 0,5 SL Kabelių apsauginio įžeminimo laidininkų (PE) izoliacija turi būti žaliai-geltonos spalvos. Apsauginius laidininkus draudžiama naudoti kitiems tikslams. Koncentriški kabelių apnarai, naudojami kaip apsauginio įžeminimo laidininkai, abiejuose galuose turi būti pažymėti žaliai-geltona spalva Apsauga nuo viršįtampių Apsaugos patikimumo užtikrinimui, būtina taikyti trijų pakopų impulsinių viršįtampių (atmosferinių ir komutacinių) iškroviklių įrengimo schemą. Įrengimo vieta Reikalavimai Įvadiniai paskirstymo skydai I-os klasės iškrovikliai pagal standartą LST EN : I imp (10/350) = 25 ka I n (8/20) = 30 ka Up (In) 2 kv Antriniai paskirstymo skydai II-os klasės iškrovikliai pagal standartą LST EN : I imp (10/350) = 25 ka ; In (8/20) = 15 ka Up (In) 1,3 kv Betarpiškai prie įrenginio III-os klasės iškrovikliai pagal standartą LST EN : I n (8/20) = 5 ka Up (In) 1,1 kv Čia I imp (10/350) - vardinė žaibo srovė I n (8/20) - vardinė iškrovos srovė U p (I n ) - liekamoji įtampa Iškroviklių apsaugos laipsnis, įrengiant juos elektros skyduose, turi būti ne mažesnis kaip IP 20. Iškrovikliai turi būti skirti darbui aplinkoje, kurios temperatūra -40 C C (I-os ir II-os klasės iškrovikliai) ir -25 C C (III-os klasės iškrovikliai). 6.3 Reikalavimai statybos darbams Elektros kabelių tiesimas žemėje Tiesiant žemėje naujas kabelių linijas, būtina įvykdyti šiuos reikalavimus: žemės darbus galima pradėti vykdyti, gavus savivaldybės arba riboto naudojimo teritorijos naudotojo leidimą, vadovaujantis STR :1999 Žemės darbai (Žin. 1999, Nr ); 45

46 vykdant bet kuriuos statybos darbus riboto žemės naudojimo teritorijose (tarpe jų - žemės darbus), reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (Žin., 1992, Nr , Nr ; 1993, Nr ; 1996, Nr.2-43, Nr , Nr ; 1997, Nr ; 1998, Nr ) nustatytais reikalavimais; ne vėliau kaip per parą iki žemės darbų pradžios iškviesti (telefonograma ar kitomis priemonėmis), nurodant darbų pradžios laiką (dieną ir valandą), objekto zonoje požeminius tinklus eksploatuojančių įmonių atstovus patikslinti esančių požeminių tinklų vietą ir gylį; kontrolinių šurfų pagalba patikslinti trasą ir jos buvimo vietą, pastatyti ašis ir ribas žyminčius atpažinimo ženklus. Atlikus geodezinį tranšėjos nužymėjimą, atsakingas statybos darbų vadovas kartu su elektros montavimo ir eksploatuojančio padalinio atstovais turi apžiūrėti ir patikslinti projekte nurodytą trasą, trasos ruožus, kur būtina kabelių apsauga nuo klaidžiojančių srovių; nurodyti kabelių sankirtų ir suartėjimo su įvairiomis požeminėmis komunikacijomis ir natūraliomis kliūtimis vietas; nurodyti ruožus, kuriuose reikia nutolti nuo trasos arba apsaugoti kabelius nuo šiluminio ar cheminio poveikio. Jei projektas neatitinka natūros ir norminių dokumentų reikalavimų, pakeitimus darbo brėžiniuose atlieka projektuojanti įmonė. Projekto pakeitimai turi būti suderinti su suinteresuotomis įmonėmis ir institucijomis. Prieš pradedant kasti tranšėjas, privaloma: turėti tinkamai įformintą ir suderintą generalinio plano kopiją, kurioje parodytos visos statybos ploto požeminės komunikacijos; vietoje nurodyti mechanizatoriams ir darbininkams požeminių įrenginių išsidėstymą, supažindinti juos su darbų vykdymo sąlygomis šioje trasoje, padaryti įrašą darbų vykdymo žurnale. Kasant tranšėjas, reikia griežtai laikytis geodezinio trasos nužymėjimo - vertikalios tranšėjų dugno atžymos, pririšimų prie įvairių orientyrų ir t.t. Atkasus projekte nepažymėtą komunikaciją, reikia nedelsiant nutraukti darbus, kol į vietą nebus iškviestas tos komunikacijos savininko atstovas ir nebus imtasi atitinkamų apsaugos priemonių. Priklausomai nuo situacijos ir esančių požeminių komunikacijų, tranšėja gali būti kasama mechanizuotai arba rankiniu būdu. Iškasus tranšėją, išlyginamas jos dugnas ir supilama 100 mm storio pagalvė kabeliui. Pagalvei galima naudoti smėlį arba kitos smulkios frakcijos gruntą, arba atitinkamos frakcijos gruntą, išpurentą 100 mm gyliu. Tiesiant kabelius lygiagrečiai kitiems kabeliams ar komunikacijoms arba jas kertant, tiesiant arti pastatų bei kitų statinių būtina laikytis atstumų, numatytų projekte ir EĮĮT. Vidinis vamzdžio skersmuo turi būti ne mažesnis negu 1,5 išorinio kabelio skersmens, o kabeliams su vienvielėmis aliumininėmis gyslomis - ne mažesnis negu dvigubas skersmuo. Mažiausias leidžiamas vamzdžio skersmuo - 50 mm, kai ilgis iki 5 m; mm, kai vamzdynas ilgesnis. Įmonių teritorijose KL gali būti tiesiamos tranšėjose, tuneliuose, blokuose, kanaluose, vamzdžiuose, galerijose ir estakadomis. Miestuose ir gyvenvietėse KL reikia tiesti tranšėjose nevažiuojamoje gatvės dalyje, kiemuose ir žaliose vejose. Kertant pagerintos dangos ir intensyvaus transporto eismo gatves ir aikštes, kabeliai turi būti tiesiami blokuose arba vamzdžiuose. Kabelių linijoms kertant upelius bei kanalus, kabeliai tiesiami keraminiuose, plastmasiniuose, cementiniuose vamzdžiuose. KL kertant upelius, jų užliejamus slėnius ir griovius, gali būti naudojami tokie patys kabeliai, kaip ir tiesiant žemėje. Kabelių tiesimo gylis nurodomas projekte. Vadovaujantis EĮĮT, iki 10 kv įtampos kabelių tiesimo gylis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 m (po gatvėmis ir aikštėmis - 1 m). Kabeliai turi būti tiesiami ne giliau 1,5 m. Gylis matuojamas nuo planuojamos grunto linijos. Mažesnis tiesimo gylis iki 0,5 m ne ilgesniame kaip 5 m ruože 46

47 leidžiamas tik įvaduose į pastatus, transformatorines, skirstyklas ir sankirtų su požeminiais statiniais vietose. Ariamoje žemėje iki 10 kv įtampos kabeliai turi būti tiesiami ne mažesniame kaip 1 m gylyje. Kabeliai turi būti tiesiami su 1-3% ilgio atsarga, kad išvengti pavojingų mechaninių įtempimų judant gruntui ir esant temperatūrinėms deformacijoms. Kloti kabelius žiedais (vijomis) neleidžiama. Rekomenduojama prie movų sudaryti kabelių atsargas ir jas siūloma išdėstyti vertikaliai lanku žemiau kabeliu tiesimo lygio. Kabelio atsarga kompensatoriuje turi būti ne mažiau 350 mm iki 10 kv įtampos kabeliams. Movos išdėstomos kabelių tiesimo lygyje. Užpilant tranšėjas, kabeliai turi būti apsaugomi nuo akmenų, plytų, betono, metalo ar kitų atliekų mechaninio poveikio. Iki 10 kv įtampos kabeliams užpilamo grunto sluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip 100 mm. Kabeliai turi būti apsaugomi nuo mechaninių pažeidimų šiomis priemonėmis: - Iki 1000 V įtampos kabeliai, nutiesti 0,35-0,7 m gylyje ir tuose trasų ruožuose, kur kabeliai gali būti pažeisti (tikėtinos dažnų kasinėjimų vietose pvz. sankirtos ir suartėjimai su kitomis komunikacijomis) turi būti apsaugoti plokštėmis, gaubtais arba nutiesti vamzdžiuose. Kitais atvejais mieste, taip pat po šaligatvio danga ir nedirbamoje žemėje 0,3 m gylyje nuo žemės paviršiaus, o ariamoje žemėje 0,5 m nuo žemės paviršiaus pakanka pakloti tik signalinę juostą. Sumontavus iki 1000 V įtampos kabeliams jungiamąsias movas, megommetru išmatuojama kabelio izoliacijos varža, o aukštesnės kaip 1000 V įtampos kabeliai išbandomi aukštesne įtampa. Iki to laiko, kai nutiestas kabelis bus perduotas naudoti kabelių linijas eksploatuojančiai įmonei, už kabelio techninę būklę yra atsakinga tiesimo darbus vykdanti įmonė. Kiekviena KL privalo turėti savo numerį arba pavadinimą. Jeigu yra nutiesti keli lygiagretūs kabeliai, tai kiekvienas iš jų privalo turėti tą patį numerį, pridedant raides A, B, C ir t.t. Atvirai nutiesti kabeliai ir movos privalo turėti žymenis, kuriuose nurodomas linijos numeris arba dispečerinis pavadinimas, įtampa, kabelių tipai, gyslų skaičius ir skerspjūviai, montavimo data, montavusios įmonės pavadinimas ir movas montavusiojo pavardė. Prie kabelių galinių movų nurodomas ir kabelių linijos ilgis. Kabelių, nutiestų kabelių statiniuose, žymenys turi būti išdėstyti ne rečiau kaip kas 50 m, taip pat posūkiuose ir perėjimuose per sienas ir pertvaras vietose. Neužstatytų teritorijų nedirbamose žemėse KL tiesiuose trasos ruožuose ne rečiau kaip kas 500 m, posūkių, sankirtų su keliais, geležinkeliais ir požeminiais statiniais abiejose pusėse ir sankirtų su melioracijos grioviais vietose turi būti įrengti požeminių komunikacijų atpažinimo ženklai. Dirbamose žemėse kabeliai turi būti tiesiami kiek galima tiesiau ir trasos žymėti nebūtina. Kabelių apsaugai sankirtose ir suartėjimuose reikia naudoti betoninius, gelžbetoninius, keraminius, ketaus arba sertifikuotus kabelių kanalizacijai plastmasinius vamzdžius. Tiesiant kabelius žemėje naudojamos apsaugos priemonės parodytos 1 paveiksle. 47

48 1 pav. KL tiesimo žemėje būdai ir naudojamos apsaugos priemonės. Pastabos: 1. Iki 1000 V įtampos kabelis, kai nepakankamas grunto storis arba šalia požeminių vamzdynų, uždengtas betono plokštėmis, gaubtais arba tiesiamas vamzdyje. 2. Iki 1000 V įtampos kabelis ariamoje žemėje, uždengtas signaline juosta. 3. Iki 1000 V įtampos kabelis nedirbamoje žemėje arba po šaligatviu, uždengtas signaline juosta. 4. Iki 1000 V įtampos kabelis dažnų kasinėjimų vietose, uždengtas apsaugine juosta arba apsaugotas kitomis apsaugos priemonėmis ir signaline juosta kv įtampos kabelis nedirbamoje žemėje, uždengtas apsaugine juosta arba apsaugotas kitomis apsaugos priemonėmis ir signaline juosta arba nutiestas vamzdyje kv įtampos kabelis ariamoje žemėje, uždengtas signaline juosta. 7. Iki 35 kv įtampos kabelis sankirtoje su gatvėmis, aikštėmis ir keliais tiesiamas vamzdyje. 8. Apsauginė juosta, gaubės, pilnavidurės molinės plytos, betono plokštės. 9. Signalinė juosta. Montuojant kabelių jungiamąsias movas, tranšėja praplatinama 1 lentelėje nurodytu dydžiu. Lentelė 1. Tranšėjos matmenys jungiamosioms movoms Įtampa Minimalūs matmenys, m a b c Iki 1000 V 2 1 0,7 10 kv 3,5 1,6 0,8 2 pav. Praplatintos tranšėjos vaizdas 48

49 Kai kabelių linijos trasa patenka į zonas, turinčias metalinius kabelių apvalkalus ardančių medžiagų (druskožemiai, pelkės, gruntas su šlaku ir statybinėmis atliekomis, taip pat vietos, kur grunte yra pūvančių organinių medžiagų - atliekų duobės ir pan.) ir nėra galimybės apeiti šių vietų, kabelį būtina tiesti švaraus neutralaus grunto sluoksnyje polietileniniuose vamzdžiuose, užkasant neutralaus grunto sluoksniu. Tranšėja iš abiejų pusių turi būti praplatinta 0,5-0,6 m ir įgilinta 0,3-0,4 m. Tokioms KL atkarpoms kabelių apsaugos būdas turi būti numatytas projekte. Radus kabelio pažeidimą (įtrūkimą, pradūrimą, įlūžimą gaubtelių nesandarumą ir pan.), būtina spręsti viso kabelio būgne tinkamumo naudoti pagal paskirtį klausimą (dalyvaujant tiekėjo, gamintojų ir pan. atstovams). Ar kabelis tinka naudojimui, išpjovus arba suremontavus pažeistas vietas, galima spręsti tiktai patikrinus izoliacijos drėgmę ir sumontavus naujus gaubtelius. Kartu su būgnais turi būti pateikiami gamykliniai kabelių bandymo protokolai. Traukiant kabelį lynu ar gerve, reikia naudoti ritinėlius. Atstumas tarp tiesiuose ruožuose statomų ritinėlių turi būti 2-6 metrai, atsižvelgiant į kabelio masę, tiesimo sąlygas ir įvertinant trinties koeficientą µ. Nustatant konkretaus kabelio statybinio ilgio tempimo jėgas, ritinėlių išdėstymą ir kitus faktorius, būtina vertinti kabelių gamintojų leidžiamas tempimo, šoninio spaudimo jėgas, lenkimo spindulius ir pan. bei tempimą komplikuojančias (neteisingai parinkta tempimo kryptis, nuožulni trasa ir pan.) ir lengvinančias (pvz. kabelių stūmimo įtaisų panaudojimas) aplinkybes. Be to, turi įtakos ir tiesimo įrangos savybės Elektros kabelių tiesimas esant neigiamai temperatūrai Nepriklausomai nuo tiesimo vietos ir būdo, izoliacijos rūšies ir įtampos, kabelius reikia tiesti tik esant teigiamai kabelio temperatūrai. Nepašildytus kabelius vežti, pernešti, išvynioti ir tiesti galima tik gamintojų nustatytose temperatūrų ribose. Priklausomai nuo kabelių konstrukcijos, jų leistinas žemiausias klojimo temperatūras galima rasti žinynuose bei kataloguose, o jiems nesant galima vadovautis žemiau pateikiama lentele. Žemiausios leistinosios temperatūros tiesiant kabelius: Kabelio tipas Temperatūra C Plastmasiniai kabeliai polietilenine izoliacija minus 10 - minus 20 Plastmasiniai kabeliai polivinilchloridine izoliacij a minus 5 - minus Apsauginiai vamzdžiai Tiesiant žemėje apsauginius vamzdžius, papildomai reikia nutiesti rezervinius vamzdžius. Rezerviniai vamzdžiai turi būti tiesiami sankirtų su gatvėmis ir keliais vietose (ne mažiau 50%). Visi faziniai ir neutralūs tos pačios grandinės kabeliai turi būti tiesiami tame pačiame apsauginiame vamzdyje. Kabelių tiesimui turi būti naudojami sertifikuoti vamzdžiai Tranzitinių ir įvadinių apskaitos spintų montavimas Tranzitinių ir įvadinių - apskaitos spintų, kaip ir visos elektrotechninės įrangos, montavimas vykdomas dviem etapais. Pirmojo etapo metu sumontuojami cokoliai, parengiamos trasos kabelių ir įžeminimo tinklo tiesimui. Antrojo etapo metu montuojami elektros skydai, užvedami ir prijungiami laidininkai. Bendru atveju, skydų montavimui būtina ši projektinė dokumentacija: planas su spintų išdėstymu; vienalinijinė principinė schema; išorinių sujungimų schema. Skydų krovos darbai, kaip taisyklė, atliekami naudojant atitinkamos galios kėlimo mechanizmus ir takelažinę įrangą. Keliant 49

50 skydus, kėlimo lynas negali nukrypti nuo vertikaliosios ašies didesniu kaip 30 kampu. Jeigu šios sąlygos neįmanoma įvykdyti, būtina naudoti specialias kėlimo traversas. Prieš montavimą, skydai turi būti išpakuoti, vizualiai patikrinama jų būklė, komplektacija, atitikimas lydraščiui ir projektui. Aptikus nukrypimų, turi būti surašomas defektinis aktas. Pavieniai skydai pastatomi įrengimo vietoje ir, patikrinus jų padėtį vertikalioje ir horizontalioje plokštumose, tvirtinami prie cokolio arba pamatų. Pastačius ir pritvirtinus skydus, montuojami aparatai ir prietaisai, gauti atskirai. Prieš montuojant, visi aparatai ir prietaisai turi būti patikrinti vizualiai. Įsitikinus kad jie nepažeisti, prietaisai turi būti sumontuoti ir prijungti. Po to turi būti patikrintas montavimo darbų atitikimas techninių specifikacijų ir normų reikalavimams. Atliekama vizuali apžiūra ir elektriniai bei mechaniniai bandymai. Pramoniniu būdu pagaminti skydai turi būti išbandyti gamintojo, taikant techniniuose dokumentuose nurodytus arba griežtesnius reikalavimus. Kartu su įrenginiais turi būti pateikiama atitikties deklaracija, sertifikatas ir naudojimo instrukcija. Statybos proceso metu gauti elektros įrenginiai, juos pažeidus transportuojant arba montuojant, arba kilus abejonių dėl gaminio parametrų atitikimo gamintojo deklaruojamiems, turi būti išbandomi ir matuojami jų parametrai vadovaujantis norminiais dokumentais. Visi bandymai ir matavimai turi būti įforminti atitinkamais aktais ar protokolais ir pateikti pripažinimo tinkamais naudoti komisijai. Kirtiklių ir automatinių jungiklių tvirtinimų mechaninis atsparumas tikrinamas 30 kartų įjungiant ir vėl išjungiant aparatą. Jeigu po šio bandymo nepastebimi jokie mechaniniai pažeidimai, aparatai gali būti pripažinti tinkamais naudoti Įžeminimo įrengimas Projektu numatytoje vietoje būtina įrengti nurodytos konfigūracijos ir nurodytos varžos įžeminimo įrenginį. Įžeminimo įrenginio varža bet kuriuo metų laiku negali viršyti projekte nurodytos reikšmės. Vertikalius įžemiklius būtina įgilinti tiek, kad jų viršutiniai galai būtų ne mažiau nei 0,5 0,6 m žemiau žemės paviršiaus (ariamoje žemėje-ne mažiau kaip 1,0 m). Horizontalius įžemiklius tiesti 0,5 0,7 m gylyje. Susikirtimo su kitais požeminiais inžineriniais įrenginiais (kabeliais, vamzdynais), keliais ir kitose galimo pažeidimo vietose horizontalius įžemiklius tiesti apsauginiuose vamzdžiuose. Horizontaliais įžemikliais kertant kitus inžinerinius tinklus, būtina išlaikyti ne mažesnį kaip 0,1 m atstumą, o įžemiklius tiesiant lygiagrečiai inžineriniams tinklams, išlaikyti ne mažesnį kaip 0,3 m atstumą. Visus sujungimus atlikti naudojant specialiai tam skirtus gaminius (įžemiklių su antikorozine danga atveju) arba suvirinant. Sujungimai turi laiduoti elektrinės grandinės vientisumą ir patikimą kontaktą. Varžtiniams sujungimams turi būti naudojami specialūs gnybtai, suveržiami varžtų pagalba: ne mažiau 4 varžtų - kai varžtų skersmuo M8, arba ne mažiau 2 varžtų - kai varžtų skersmuo M10. Leistinas sukimo momentas, priklausomai nuo varžto dydžio, turi būti ne mažesnis kaip: M6-4Nm, M8-10Nm, M10-20Nm, M12-35Nm. Suvirinimo siūlė turi būti ne trumpesnė nei dvigubas stačiakampio įžemiklio plotis arba šeši apvalaus įžemiklio diametrai. Suvirinimo siūlė turi būti ne žemesnė už suvirinamų juostų storį arba ne žemesnė nei 4 mm, suvirinant apvalius strypus. Jungčių kontaktai turi būti apsaugoti nuo korozijos. Užbaigus įžemintuvo montavimą, būtina išmatuoti įžeminimo įrenginio varžą. Nustačius, kad įžeminimo įrenginio varža yra didesnė už nurodytą projekte, būtina elektrodus pailginti arba sklypo ribose įkalti papildomą elektrodą ir prijungti prie įžeminimo įrenginio. Projekte nurodytose vietose būtina įrengti nurodytą kiekį apžiūros įrenginių. Prieš užpilant tranšėjas, būtina patikrinti sujungimų kokybę ir surašyti paslėptų darbų aktą. Nukrypimus nuo projekto ir pakeitimus pažymėti brėžiniuose. Tranšėjas užpilti vienalyčiu, akmenų bei kitų statybinių atliekų neturinčiu gruntu ir gerai suplūkti. 50

51 Įžeminimo įvado į pastatą vietą būtina paženklinti skiriamuoju ženklu Įžeminančių ir apsauginių laidininkų prijungimas Spintos, elektros prietaisų korpusai ir t.t. turi būti prijungti prie įžeminimo įrenginio taip, kad jų atjungimas nuo elektros tiekimo sistemos nenutrauktų įžeminimo grandinių. Įžeminantys ir apsauginiai laidininkai prie įžeminamų ar įnulinamų įrenginių dalių matomose ir apžiūrai prieinamose vietose turi būti prijungiami varžtais, apsaugotais nuo atsipalaidavimo. Elektros instaliacijos plieniniai vamzdžiai ir kitos konstrukcijos, naudojami kaip ižeminimo ar apsauginiai laidininkai, turi būti patikimai sujungti tarpusavyje ir su metaliniais įrenginių bei skirstomųjų dėžučių korpusais Apšvietimo atramų montavimas Montuojant apšvietimo atramas, būtina išlaikyti LR teisės aktų numatytus atstumus nuo atramų pamatų iki statinių, želdinių, požeminių inžinerinių komunikacijų: vandentiekio ir nuotekynės 1,0 m drenažo ir dujotiekio vamzdžių 1,0 m šilumotiekių 1,0 m elektros ir ryšio kabelių 0,5 m Darbai turi būti pradedami trasos nužymėjimu vietovėje. Žymint trasą, atramų vietos pažymimos laikinais stulpeliais. Atramos statomos gręžtose, rečiau kastose, duobėse. Duobės gręžiamos žemės gręžtuvu. Atramos turi būti montuojamos naudojant betoninius pamatus. Pamato gylis priklauso nuo atramos aukščio ir grunto mechaninių savybių. Priklausomai nuo atramos aukščio (AA), vidutinis įkasimo gylis (ĮG) turi būti: AA: 5 m 6 m 8 m 10 m 12 m 15 m IG: 0,8 m 1,0 m 1,2 m 1,5 m 1,7 m 2,0 m Kiekvienu konkrečiu atveju, įrengiant atramas, būtina vadovautis atramų ir pamatų gamintojų reikalavimais. Pamato viršutinis kraštas turi būti iškilęs 50 mm virš planiruojamo paviršiaus (pėsčiųjų eismo zonoje - sulig planiruojamu grunto paviršiumi). Užkasant žemę apie pamatą, tarpai tarp pamato ir duobės kraštų užpildomi vietiniu gruntu cm storio sluoksniais, kruopščiai sutankinant rankiniu arba mechaniniu būdu. Negalima tarpų užpildyti augaliniu gruntu, minkštai plastingu moliu arba sušalusiu gruntu. Tokiais atvejais tarpus reikėtų užpildyti stambiu smėliu, arba smėlio ir žvyro mišiniu, kruopščiai sutankinant. Jeigu atramų įrengimo vietoje yra silpnas gruntas (durpės, dumblas, buitinės atliekos), tai tokiame grunte atramų įrengti negalima. Atramų įrengimo vietose silpną gruntą būtina pašalinti ir pakeisti tvirtu gruntu (vidutinio stambumo smėliu, žvyringu smėliu, žvyru, moliu, moreniniu priemoliu, priesmėliu su žvyru). Po to sumontuojamos gembės, į pamatų lizdus sustatomos atramos. Atramos turi būti montuojamos taip, kad cokolinėje dalyje esanti anga būtų įrengta aptarnavimui patogioje vietoje (priešingoje kelio važiuojamajai daliai pusėje). Įstačius atramą į pamatą, turi būti atliekamas jos niveliavimas ir įtvirtinimas. Nuokrypis nuo vertikalės turi būti ne didesnis kaip Žymės ir žymėjimas Visa įranga ir kabeliai turi būti patikimai sužymėti pagal Lietuvos Respublikos žymėjimo sistemą ir instrukcijas. Žymėjimas turi atitikti techninę dokumentaciją. Spintų, skydų, dėžučių korpusai turi būti su žymėmis, pažyminčiomis kuriai įrenginių daliai priklauso įranga. 51

52 Visa ant korpuso sumontuota įranga turi būti sužymėta. Ant visos korpuso viduje sumontuotos įrangos turi būti sužymėti pozicijų numeriai. Fazių žymėjimas turi būti pagal EĮĮT ir IEC 445 (L1, L2 ir L3). Abejuose laidų galuose turi būti sužymėti terminalo pozicijų numeriai. Daugiagysliai kabeliai turi būti su kabelio žyme, o kiekviena gysla su kabelio, gyslos ir terminalo pozicijos žymėmis. Jei gyslos sujungtos į eilę, būtina žymėti pirmą ir paskutinę gyslas. Jei kabelis yra su kištuku, turi būti pažymimas jungties pozicijos numeris. Daugiagysliai kabeliai su sužymėtomis gyslomis nereikalauja papildomo žymėjimo. Jungiamieji laidai tarp įrengimų ir terminalų turi būti su terminalo pozicijos žymėmis abejuose galuose. Jungiamieji laidai tarp dviejų terminalų turi būti su terminalo pozicijos žymėmis abejuose galuose. Kabelių ir laidų žymėjimas turi būti atliekamas pastoviomis kabelių žymėmis. Laidų ir kabelio gyslų žymėjimas turi būti atliekamas pastoviomis žymėmis ar plastikinėmis žarnelėmis Montavimas, išbandymas ir derinimas Visi projekte numatyti prietaisai, įrengimai, elektros aparatūra, elektros skydai, kabeliai, montažinės medžiagos ir gaminiai turi būti sertifikuoti Lietuvoje. Jie turi būti montuojami, išbandomi ir suderinami pagal jų gamintojų standartus arba technines sąlygas. Montavimo metu Rangovas privalo reguliariai atlikti bandymus, kad užtikrintų patenkinamą montavimo atlikimą, atitinkantį Sutarties reikalavimus. Bandymuose turi dalyvauti Užsakovo atstovas. Kiekvieno bandymo laikas turi būti registruojamas ir užrašomos visos klaidos ir/ar gedimai. Rangovas privalo pasirūpinti visomis bandymui reikalingomis priemonėmis, ir Užsakovo atstovui turi būti leista pasinaudoti bet kuriuo prietaisu, kuris jo manymu reikalingas bandymams. Užbaigęs pavienes darbo dalis, Rangovas privalo atlikti visus vietinius bandymus visose darbo srityse, dalyvaujant Užsakovo (VST) atstovui. Rangovas savo lėšomis pasirūpina kvalifikuota darbo jėga, aparatūra ir prietaisais, reikalingais efektyviam bandymų atlikimui. Prireikus turi būti pademonstruotas prietaisų tikslumas. Elektros įrenginių bandymai turi būti atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro d. įsakymu Nr. 141 patvirtintu norminiu dokumentu "Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys". Taip pat turi būti taikomos ir tos gamintojo nurodytos elektros įrenginių naudojimo instrukcijos, kurių nėra šiose normose. Elektros įrenginių techninė būklė turi būti įvertinama, palyginant bandymų rezultatus su normuotomis vertėmis. Akivaizdus bandymų rezultatų nukrypimas nuo normose nurodytų leistinų ribų rodo, kad įrenginyje yra defektas, kurį būtina pašalinti, siekiant išvengti pavojingų avarinių situacijų. Elektros įrenginiai turi būti bandomi vadovaujantis saugaus darbo taisyklėmis, naudojantis saugia įranga bei įrenginiais, apsaugančiais kontroliuojamojo įrenginio dalis nuo galimo pavojingo potencialo. Garantinio 12 mėnesių laikotarpio metu Rangovas privalo registruoti ir pateikti sutarties sąlygose numatytų ekonominių, techninių ir technologinių parametrų ataskaitas Užsakovui, kad būtų galima įvertinti atliktų darbų naudingumą ir pagrįstumą bei išaiškinti galimus trūkumus ar neatitikimus užduotiems darbų metu tikslams Saugos reikalavimai montavimo darbams Elektros įrangą gali montuoti tik kvalifikuoti, turintys atestatą, specialistai - elektrikai. Sumontuota įranga neturi kelti pavojaus statybos vietoje dirbančiam personalui ar galintiems į ją patekti kitiems asmenims. 52

53 Turi būti pritvirtinti atatinkami įspėjamieji užrašai tose teritorijose, kur yra kontaktas su pavojų keliančiomis elektros įrangos dalimis tuo laikotarpiu, kol nebus baigtas jų instaliavimas. Šie užrašai turi būti lengvai pastebimi ir įskaitomi. Kai nedirbama, visus vamzdžius reikia uždengti dangteliais. Turi būti naudojami gamykliniai dangteliai, tiekiami kartu su vamzdžiais. Prieš pradedant darbus veikiančioje kabelių linijoje, kabelį būtina atjungti, iškrauti ir įžeminti atjungimo vietose iš visų pusių, kur gali būti įjungta įtampa. Kasant tranšėjas kabelių trasose, negalima naudoti kylinių kūjų ir kitų smūginių mašinų arčiau kaip 5 m iki kabelių. Žiemą, atšildant gruntą, šilumos šaltinis negali priartėti prie kabelių arčiau kaip 15 cm. Kasant tranšėjas, reikia imtis priemonių, kad jos neužgriūtų (šlaitų tvirtinimas, natūralus nuolydis ir pan.). Tose kabelių trasos vietose, kur gali būti kitų kabelių, pradedant 0,4 m gyliu, tranšėją būtina kasti tiktai rankiniu būdu. Iškastas tranšėjas reikia aptverti ir pakabinti įspėjamuosius plakatus bei ženklus, o nakties metu dar ir paženklinti šviesos signalais. Atkasti kabeliai ir movos turi būti įtvirtinti, apsaugoti nuo mechaninių sužalojimų, pažymėti įspėjamaisiais plakatais. Prieš leidžiant dirbti kabelių linijoje, būtina įsitikinti, kuris kabelis atjungtas darbams, darbo vietoje jį praduriant specialiu įtaisu. Tai turi atlikti du darbuotojai, iš kurių vienas turi būti ne žemesnės kaip VK kvalifikacijos, o antras - PK. Būgnų su kabeliu krovimo darbams būtina naudoti atitinkamos keliamosios galios kėlimo mechanizmus (gerves, autokrautuvus, autokranus). Ridenti būgnus su kabeliu galima tiktai juos apžiūrėjus ir iš apkalo pašalinus visas kyšančias vinis, kad už jų negalėtų užsikabinti darbininkų rūbai. Šiuos darbus galima dirbti tiktai užsimovus pirštines. Nuvyniojant kabelį, būgnai turi būti įrengiami ant atitinkamos keliamosios galios domkratų arba specialių vežimėlių. Kabelio galus būtina patikimai pritvirtinti. Visi mechanizmai, kabelio būgnai turi būti laikomi saugiu atstumu nuo tranšėjos. Jeigu tiesiant kabelį, būgnas įrengiamas ant automobilio, tai automobilis negali priartėti prie tranšėjos mažiau nei 1 m, o automobilio greitis turi būti minimalus. Prieš pradedant nuvynioti kabelį, būtina įsitikinti ar būgnas turi stabdymo įrenginį. Kelti kabelį aukščiau 2 m leidžiama tiktai naudojant mechanizmus. Tiesiant kabelį tranšėjų posūkiuose, negalima stovėti vidinėje lenkiamo kabelio pusėje. Tiesiant kabelį rankomis, kiekvienam darbininkui turi tekti ne sunkesnė kaip 35 kg kabelio dalis (vyrams). Kabelių movos turi būti montuojamos pagal specialią instrukciją. Darbų saugai užtikrinti dirbant oro linijose, OL būtina atjungti ir įžeminti atjungimo vietose, iš kurių gali būti įjungta įtampa (įskaitant galimybę įjungti įtampą dėl atbulinės transformacijos) arba įžeminama tarp atjungimo vietos ir darbo vietos. Atjungimo vietose kilnojamieji įžemikliai turi būti prijungti prie elektros įrenginių įžeminimo. Lipti į atramą ir dirbti joje leidžiama tik įsitikinus, kad atrama pakankamai tvirta ir ant atramos nėra konstrukcijų, trukdančių į ją saugiai pakilti. Kai į atramą pasikelti monterio nagėmis ar liptuvais yra pavojinga, atramą reikia sutvirtinti arba pasikėlimui naudoti žmonių kėlimo mechanizmą. Darbininkai ant oro linijų atramų turi dirbti tiktai su apsauginiais diržais. Lipant į atramą, apsaugos diržo stropą reikia prisitvirtinti prie stiebo ar liptuvo. Dirbant žmonių kėlimo mechanizme, apsauginio diržo stropą reikia pritvirtinti prie jo. Draudžiama stovėti prie atramų, jeigu ant jų dirbama. Draudžiama dirbti ant oro linijų atramų per audrą ir esant stipresniam kaip šešių balų vėjui. Montuojant laidus audrų laikotarpiu, reikia abu montuojamojo tarpatramio galus įžeminti. 53

54 7 Proceso valdymo ir automatizacijos techninės specifikacijos 7.1 Bendrieji reikalavimai Turi būti parengta Procesų valdymo ir automatizacijos techninio-darbo projekto dalis, kurioje būtų pateiktas kiekvienos iš numatomų siurblinių automatizuotos valdymo sistemos (toliau AVS) projektinis sprendinys, bendrąja prasme apimantis lauko įrenginius (jutiklius, jungiklius, keitiklius ir t.t.), programuojamus loginius valdiklius (PLV), programinę įrangą, telemetrinio ryšio priemones, darbo brėžinius, programavimo ir montavimo darbus, sistemos paleidimą - derinimą, aptarnaujančio personalo apmokymą, išpildomąją dokumentaciją. Greta lokalių bandymų projekto dalyje turi būti įvertintos siurblines eksploatuosiančios įmonės centrinės dispečerinės SCADA (duomenų priėmimo ir stebėjimo kontrolės / angl. supervisory control and data acquisition) sistemos išplėtimo ir duomenų ryšio kanalo su naujai prijungiamomis siurblinėmis testavimo darbų sąnaudos. Bendru atveju, rengiant procesų valdymo ir automatizacijos projekto dalį, turi būti įvertintas pagrindinių perduodamų į centrinę dispečerinę parametrų rinkinys: Įvadinio elektros tinklo gedimas (skaitmeninis signalas) Siurblio P1 darbas (skaitmeninis signalas) Siurblio P1 avarija (skaitmeninis signalas) Siurblio P2 darbas (skaitmeninis signalas) Siurblio P2 avarija (skaitmeninis signalas) Siurblinės dangčio atidarymas (skaitmeninis signalas) Valdymo jėgos skydo durų atidarymas (skaitmeninis signalas) Siurblinės persipylimo pavojus (skaitmeninis signalas) Nuotekų lygis siurblinėje (analoginis signalas) Esant papildomiems technologinės dalies projektiniams sprendiniams, kuriems reikalinga valdymo automatika (grotų smulkintuvas, el.sklendė ar kita) ar kontrolinė matavimo (debito) įranga, būtina įtraukti šios įrangos pagrindinių būsenų, matavimo duomenų ir pačių g/b šulinių su minėta elektrotechnine įranga dangčių atidarymo, bei kritinės patvankos ar nuotėkio (avarijų atveju) būsenos perdavimą į centrinę dispečerinę. Nuotekų siurblinių automatikos valdymo jėgos skyduose (VJS), nepriklausomai nuo siurblinės elektros energijos tiekimo patikimumo grupės turi būti numatytas nepertraukiamo elektros energijos maitinimo šaltinis (NEŠ), kad esant sutrikimams elektros paskirstymo tinkluose, būtų užtikrinta nepertraukiama ne trumpesnė nei 24 val. telemetrinė siurblinės avarinių būsenų kontrolė Prietaisų montavimas Prietaisai turi būti sumontuoti taip, kad prie jų būtų galima lengvai prieiti. Turi būti pakankamai laisvos vietos jų aptarnavimui bei keitimui. Kontrolinę lygio įrangą montuoti pagal gamintojo rekomendacijas, taikant Europos Bendrijos geros inžinerinės praktikos saugos reikalavimus Automatinė valdymo sistema Numatoma, kad nuotekų siurblinės siurblių darbas pagrindinai bus valdomas automatiniame režime. Siurblinė turės dirbti autonomiškai. Apie atsiradusius sutrikimus siurblinės darbe, dingusią maitinimo įtampą ar įsilaužimo pavojų bus pranešama GSM (GPRS) ryšio kanalais eksploatuojančios įmonės centrinei dispečerinei. Numatyta, kad siurbliai, prijungti prie automatizuotos valdymo sistemos, turės galimybę dirbti ir rankiniame režime. Kiekvienas iš siurblių turi turėti atskirus jungiklius automatikos valdymo jėgos skyde. 54

55 Numatyta siurblių darbo laiko elektromechaninė apskaita. Dviejų siurblių nuotekų siurblinės valdymo automatika išpildoma programuojamojo loginio valdiklio (toliau PLV) pagrindu. Sutrikus PLV darbui siurblinė dirba avariniame režime rėlinės logikos pagrindu. PLV siurblinės nuotekų lygį fiksuoja hidrostatinio lygio daviklio pagalba, avariniame režime nuotekų lygis fiksuojamas plūdinių lygio jungiklių pagalba. Duomenų surinkimą ir eksportą atlieka PLV, duomenų perdavimą GPRS modemas Veikimo saugumas Programuojamas loginis valdiklis (toliau PLV) turi dirbti nepriklausomai ir užtikrinti patikimą ir savalaikį duomenų perdavimą į eksploatuojančios įmonės centrinę dispečerinę. Apsaugai nuo tinklo įtampos svyravimų ir nuo el. energijos tiekimo pertrūkių PLV maitinamas per nepertraukiamo el. maitinimo šaltinį (NEŠ / angl. UPS). NEŠ skirtas tik PLV ir kontrolinių (matavimo) grandinių maitinimui, kad pastoviai būtų stebimas nuotekų lygis siurblinėje ir fiksuojamas įsilaužimo pavojus. Tai būtina sąlyga efektyviam budinčio personalo darbui užtikrinti Programuojamas loginis valdiklis PLV turi būti sudarytas iš standartinių komponentų ir turi būti pritaikytas naudojimui pramonėje. Visus komponentus turi tiekti tas pats gamintojas; jie turi būti tos pačios gaminių serijos. Siekiant išvengti įrangos įvairovės, siūlomas PLV turi būti UAB Trakų vandenys eksploatuojamų PLV tipo. Įranga pagaminta pagal specialų užsakymą yra nepriimtina. Laisvai programuojamas loginis valdiklis turi būti montuojamas valdymo skyde turinčiame apsaugos klasę ne mažesnę nei IP54. Išorinės grandinės turi būti galvaniškai izoliuotos nuo vidinių valdiklio grandinių. PLV įėjimai ir išėjimai turi turėti aiškų ir lengvai suprantamą žymėjimą. Valdiklis turi patikimai veikti maitinimo įtampos ribose nuo + 9 Vdc iki + 30 Vdc. Vidutinė vartojama el. galia ~ 500 mw (maksimali momentinė iki Pmax = 8,5 W). Skaitmeninio įėjimo "0" būsenos įtampa V, "1" V. PLV turi būti numatytos 3 nuoseklaus ryšio sąsajos (dvi darbinės - išoriniams įrenginiams pajungti ir viena - serviso. PLV darbinė temperatūra nuo C iki C GSM modemas Modemas skirtas duomenų perdavimui GSM (900 /1800 MHz) tinkluose tarp siurblinės PLV ir dispečerinėje numatomos SCADA sistemos. Projektuojamas 8 klasės (iki 85.6 kbps) paketinis GPRS (General Packet Radio Service) duomenų perdavimo būdas. Modemas turi palaikyti PBCCM (Packet Binary Convolutional Code Modulation ; IEEE ) kodavimo režimą, turėti RS232 sąsają. Modemo el. maitinimas V ac/dc. Darbo temperatūrų ribos - 20 C C. Modemas turėtų būti tiekiamas kartu su GSM antena ir jungiamuoju kabeliu (~ 2 m). Antena statoma valdymo skydo viduje PLV programinės įrangos reikalavimai Į PLV sistemą turi įeiti standartizuotas pramoninio proceso programavimo programinės įrangos paketas. Programinė įranga turi veikti standartiniuose, IBM tipo, kompiuteriuose su MS Windows aplinka ir atitikti IEC reikalavimus. Kaip sandorio dalis, ši programinė įranga, įskaitant visus programavimo vadovėlius, programavimo ir/ar sujungimo kabelius ir pan. turi būti pateikta Užsakovui. Panaudojant PLV programinės įrangos paketą kartu su pristatytomis PLV sistemomis, turi būti galima įdiegti proceso kontrolės programas, įskaitant: Skaitliukus, komparatorius ir laikmačius; 55

56 Registro kontrolę ir valdymą; Logines komandas; Aritmetines žodžių ir dvigubų žodžių komandas slankiojo kablelio formate. Rangovas turi atlikti ir įdiegti PLV sistemos, kuri įtraukta į šį konkursinį pasiūlymą, programavimą. Rangovas turi parengti, kaip bazę programavimui, detalų programos aprašymą apie programų funkcijas ir programavimo struktūrą. Prieš pradedant programavimo darbus, Užsakovas arba jo atstovas turi patvirtinti šį aprašymą. Pagal bendras nuostatas, Rangovas turės užtikrinti, kad PLV būtų užprogramuoti dirbti nepriklausomai nuo pagrindinės stoties centrinėje dispečerinėje Nuotekų lygio matavimas Tiesioginiam siurblių valdymui ir avarinio lygio registracijai siurblinėje numatomi plūdiniai lygio jungikliai. Slėgio jutiklio duomenys naudojami kontroliniam (perskaičiuotam) nuotekų lygiui ir debitui siurblinėje registruoti bei perduoti į centrinę dispečerinę. Plūdinis lygio jungiklis Jungikliai turi būti be gyvsidabrio. Apsaugos laipsnis IP68. Plūdinis lygio jungiklis turi turėti 1 persijungiantį kontaktą, kontakto jungiamoji geba 5A 230VAC. Darbinė terpė - nuotekos. Maksimali darbinė temperatūra C. Maksimalus darbinis slėgis 4 bar prie C. Plūdinis lygio jungiklis turi būti tiekiamas kartu kabeliu. Kabelio ilgį derinti su siurblinės rezervuaro matmenimis ir numatoma skydo montavimo vieta. Slėgio jutiklis Slėgio jutiklis skirtas absoliučiam (barometriniam) slėgiui ribose nuo 0,8 iki 10 bar nuotekų terpėje matuoti. Matavimo tiesiškumas, įskaitant histerizę ir atsikartojamumą turi būti ne blogesnis nei ± 0,5 %. Jutiklio atsparumas perkrovoms - tris kartai nuo matavimo ribų. Darbinės terpės temperatūros 20 C C. Matavimo atsako laikas < 2msek.. El. maitinimo įtampa 5 Vdc. Išėjimo signalas srovinis arba įtampinis. Jutiklio korpusas - nerūdijančio plieno / keraminis. Jutiklis komplektuojamas su maitinimo - signalo perdavimo kabeliu (~ 15 m) Elektros energijos sąnaudų apskaita PLV programos turi būti gerai dokumentuotos, turi būti pateikti sinonimai, vartojami visiems vidiniams ir išoriniams signalams ir bitams įvardinti, bei komentarai apie kiekvieną veiksmą ar tinklą PLV programoje. Sinonimai ir komentarai turi būti anglų ir lietuvių kalbomis. Sinonimai turi atitikti kodinę numeraciją, naudojamą ant įrengimų ir centrinės dispečerinės pagrindinėje stotyje SCADA (duomenų priėmimo ir stebėjimo kontrolė / angl. supervisory control and data acquisition) serveryje. Taikomosios programos išeities kodai, įskaitant sinonimus ir papildomus komentarus, yra procesų valdymo ir automatizacijos projekto pagrindu sudaryto sandorio dalis, ir turi būti pateikta Užsakovui originaliame formate skaitmeninėse laikmenose. 7.2 Montažinės medžiagos ir gaminiai Apsaugos automatai Visi variklių apsaugos automatai turi būti skirti darbui pagal AC-3 kategoriją. Trumpojo jungimo srovė bent 50 ka. Kartu su kiekvienu variklių apsaugos automatu turi būti patiektas bent 1NA ir 1NU papildomų kontaktų blokas. Apsaugos automatai turi būti montuojami ant DIN bėgio Švelnaus paleidimo įrenginiai 56

57 Švelnaus (minkšto) paleidimo įrenginys turi turėti paleidimo srovės ribojimo funkciją. Turi būti integruoti reliniai kontaktai sutrikimui ir greitėjimo pabaigos indikacijai, kurių jungiamoji geba 5 A 230 VAC. Švelnaus paleidimo skaičius per 1 valandą neturi riboti maksimalaus valandinio leistino siurblių jungimo skaičiaus. Reguliuojamas greitėjimo laikas nuo 0,5 iki 5 sekundžių. Apsaugos laipsnis IP20. Darbinė temperatūra C Kontaktoriai Visi variklių kontaktoriai turi būti skirti darbui pagal AC-3 kategoriją. Ritės įtampa turi būti 230 V AC, 50 Hz, jeigu nenurodyta kitaip. Kontaktoriaus mechaninis atsparumas turi būti mažiausiai trys milijonai įsijungimo ciklų. Kontaktorius turi veikti bet kokioje padėtyje. Turi būti galimybė įjungti kontaktorių ranka patikrinimo ar tech. aptarnavimo metu. Kartu su kiekvienu kontaktoriumi turi būti patiektas bent 2NA ir 2NU papildomų kontaktų blokas. Kontaktoriai turi būti montuojami ant DIN bėgio Termistorių kontrolės relės Naudojamos siurblių motoruose integruotų termistorių (PTC) varžai kontroliuoti. Apvijoms kaistant - staigiai didėja termistorių varža. Pokytį fiksuoja relė, kuri komutuodama siurblių valdymo grandines, stabdo variklius. Darbo aplinkos temperatūra C. Relė turi turėti du persijungiančius kontaktus, kontaktų jungiamoji geba 3 A 230 VAC. Termistorių kontrolės relės turi būti montuojamos ant DIN bėgio Tarpinės relės 230 V grandinių komutavimui turi būti naudojamos tarpinės relės. Tarpinės relės turi turėti 2 arba 4 persijungiančius kontaktus, ritės įtampa 230 VAC arba 24 VDC, kontaktų jungiamoji geba nemažiau 5 A 230 VAC. Tarpinės relės turi būti PCB tipo, įstatomos į lizdus, kurie montuojami ant DIN bėgio. Relės mechninių darbo ciklų atsarga nemažiau 10*106. Darbo aplinkos temperatūra C. Apsaugos klasė IP Elektromechaninis laiko skaitiklis Skirtas siurblių darbo laiko apskaitai. Skaitiklio korpuso konstrukcija su rėmeliu ir skirta jo montavimui skydo durelėse. Laiko skalė val., kurios padalas suka sinchroninis (~ 230 V) variklis. Vartojama galia iki 2 VA. Elektros maitinimo įtampa V, dažnis ~ 50 Hz. Saugos klasė IP Įtampos kontrolės relės Įtampos kontrolės relė turi sekti trijų fazių parametrus, fazių seką, fazės dingimą, fazių disbalansą, neleistiną įtampos padidėjimą ir sumažėjimą. Kad išvengti relės suveikimo esant trumpalaikiams įtampos svyravimams ir fazių disbalansui, turi būti galima nustatyti vėlinimą. Darbo aplinkos temperatūra C. Relė turi turėti du persijungiančius kontaktus, kontaktų jungiamoji geba 3 A 230 VAC. Įtampos kontrolės relės turi būti montuojamos ant DIN bėgio Durų kontaktas Valdymo skydo durų, el. jėgos skydo durų ir nuotekų šulinio dangčio atidarymo indikacijai naudojami durų jungikliai. Durų jungikliai prie PLV jungiami per tarpines reles. Durų jungiklis turi 57

58 turėti 1 persijungiantį kontaktą, kontakto jungiamoji geba 3 A 230 VAC. Apsaugos laipsnis IP65. Darbo aplinkos temperatūra C. 7.3 Montažas Valdymo jėgos skydas Valdymo jėgos skydas (toliau VJS) turi būti suprojektuotas prijungimui prie TN - S elektros tinklo. Kabelių įvadas turi būti iš apačios. Skirtingų įtampų kabeliai į valdymo skydą turi patekti iš skirtingų pusių. Prijungimo gnybtai skirtingos įtampos kabeliams valdymo skydo viduje turi būti atskirti. Valdymo jėgos skydas skirtas lauko darbo sąlygoms. Valdymo jėgos skydo konstrukcija skydas skyde. Vidiniame skyde (IP54) montuojama visa elektrotechnikos ir automatikos įranga, valdymo ir indikaciniai prietaisai. Jame turi būti numatyta oro temperatūros kontrolės sistema. Projektiniuose sprendiniuose laikoma, kad normali darbo aplinkos temperatūra skydo viduje C. Oro temperatūrai viršijus viršutinę ribą, turėtų įsijungti oro šalinimo ventiliatorius, o nukritus žemiau apatinės ribos turėtų įsijungti elektrinis oro šildytuvas. Šildytuvo galia parenkama, įvertinus numatomas skydo termoizoliacines priemones. Tolygiam oro temperatūros pasiskirstymui skydo viduje užtikrinti turi būti numatytas cirkuliacinis oro maišymo ventiliatorius. Išorinis skydas (IP44) apšiltintas 10 mm polistirolo danga, su unikaliu užraktu. Lauko oro paėmimo grotelės (su filtru) šaltuoju metų laiku turi būti mechaniškai užsandarintos. Parenkant valdymo jėgos skydo komponentus, turi būti pakartotinai įvertintos jų kaip komplektinio elektrotechnikos įrenginio visumos darbo aplinkos temperatūrų ribos. Siekiant sumažinti siurblinės eksploatacines išlaidas, prioritetas turėtų būti suteikiamas žemose temperatūrose veikiančių valdymo automatikos komponentų įrangos komplektui. Valdymo skydas turi turėti vidaus apšvietimą ir rozetę su įžeminimo kontaktas. El. variklių maitinimo grandinės turi turėti apsaugos automatus, kontaktorius, terminės apsaugos reles ir kitus būtinus priedus.valdymo jėgos skydo viduje turi būti numatyta dėklė dokumentams. Kiekviename valdymo skyde turi būti išpildomosios dokumentacijos komplektas su to skydo vidinių ir išorinių sujungimų schemomis, specifikacijomis, įrenginių išdėstymu ir vartotojo instrukcija. Valdymo jėgos skydo viduje turi būti numatyta dėklė dokumentams. Kiekviename valdymo skyde turi būti išpildomosios dokumentacijos komplektas su to skydo vidinių ir išorinių sujungimų schemomis, specifikacijomis, įrenginių išdėstymu ir vartotojo instrukcija. Valdymo skyduose turi būti mažiausiai 20% laisvos vietos papildomiems prietaisams instaliuoti Įrenginių montavimas Visi įrenginiai turi būti sumontuoti taip, kad prie jų būtų patogu prieiti, aptarnauti ir reikalui esant pakeisti. Montavimo vieta turi būti parinkta taip, kad įrenginiai nebūtų pažeisti ar sugadinti drėgmės, karščio, šalčio, vibracijos ir t.t. Montažas turi būti atliktas laikantis įrenginių gamintojo montavimo instrukcijų. Įrenginiai turi būti parinkti taip, kad jie galėtų dirbti be sutrikimų esant blogiausioms aplinkos sąlygoms Kabeliai ir sujungimai Visi kabeliai turi būti instaliuoti pagal tam tikrus reikalavimus ir tvarką, atkreipiant dėmesį į galutinio rezultato vaizdą ar išdėstymą kitų aparatų bei įrenginių atžvilgiu. Kiekvienas kabelis turi 58

59 būti paklotas vertikaliai, horizontaliai arba lygiagrečiai sienoms arba kitiems struktūriniams elementams. Kabeliams ir vamzdžiams kertant betonines konstrukcijas, angos tarp jų ir statybinių konstrukcijų užsandarinamos statybiniu skiediniu per visą statybinės konstrukcijos storį. Kabeliai visur turi būti pritvirtinti pakankamai tvirtai ir taip, kad atlaikytų visas mechanines apkrovas, atsirandančias dėl kabelių svorio, bet ne rečiau nei kas 200 mm. Kabeliai neturi susipinti ir, kai tvirtinami lygiagrečiai, kaip galima ilgiau neturi kirstis. Kabeliai neturi būti sulenkti mažesniu skersmeniu nei rekomenduota gamintojo. Kabeliai tarp skirtingų įrenginių turi būti ištisiniai, be jokių sujungimų. Kur sujungimai reikalingi, juos suderinti su Užsakovu. Kabeliai turi būti papildomai apsaugoti tokioje aplinkoje, kur jie gali būti pažeisti mechaniškai. Tai būtina atlikti vietose, kur kabeliai kerta perdenginį, sienas arba klojami paviršiumi atskirai mažesniame nei 1,2 m aukštyje nuo užbaigtų perdenginių arba žemės paviršiaus. Instaliacijos apsaugai naudoti lanksčius mažiausiai 20 mm plieninius vamzdžius, kurių skersmuo bent 20% didesnis nei į juos instaliuojami kabeliai. Jeigu trys ar daugiau kabelių eina lygiagrečiai užbaigtu paviršiumi, tai gali būti naudojami kombinuoti tvirto plieno kanalai. Apsauginiai vamzdžiai turi būti nudažyti ta pačia spalva, kaip ir konstrukcijos už jų. Kabelių ekranas turi būti įžemintas viename gale. Įžeminimas turi būti atliktas taip, kad kabelio šarvu netekėtų srovė. Kiekvienas kabelis ar įrenginys turi turėti savo atskirą įžeminimo gnybtą valdymo jėgos skyde. Prie įrenginio turi būti palikta pakankamai kabelio, kad reikalui esant būtų galima įrenginį patraukti 0,5 m. Atliekamas kabelio ilgis turi būti susuktas žiedu ir surištas dirželiais. Daugiagyslių laidų galams apspausti, kad užtikrinti patikimą sujungimą, turi būti naudojami tam tikslui skirti antgaliai. Skirtingos įtampos kabeliai turi būti sugrupuoti atskirai ir į valdymo skydą turi patekti iš skirtingų pusių Sujungimų dėžutės Sujungimų dėžutės (jei bus būtinos) turi būti pagamintos iš PVC arba aliuminio ir pakankamai didelės, kad sutalpintų visus sujungiamus kabelius. Korpusai turi būti ne mažesnės IP 55 apsaugos klasės Žymėjimas Visi sumontuoti įrenginiai (davikliai, kabeliai ir t.t.) turi būti sužymėti. Žymėjimas turi būti atliktas ant balto plastiko su juodomis išgraviruotomis raidėmis. Visi užrašai turi būti lietuvių kalba. Žymėjimai turi atitikti projektinius žymėjimus ir kitą projektinę dokumentaciją. Visi žymėjimai turi būti suderinti su Užsakovu Įrenginių žymėjimas valdymo skyde Visi įrenginiai valdymo skydo viduje turi būti sužymėti, kad būtų galima identifikuoti įrenginį pagal techninę dokumentaciją. Jungiamieji laidai valdymo skydo viduje taip pat turi būti sužymėti. Kiekvienas režimų perjungiklis ir indikacinė lemputė turi turėti žymėjimą, kuriame būtų matomi aptarnaujamo įrenginio pavadinimas ir pasirenkama valdymo ar kontrolės funkcija Laidų ir kabelių žymėjimas Laidai ir kabeliai turi turėti savo laido arba kabelio numerį. Žymėjimas turi būti laido arba kabelio pradžioje ir pabaigoje. 59

60 7.3.8 Automatinio valdymo sistemos žymėjimas Automatinio valdymo sistemos įrenginiai turi turėti raidinį - skaitmeninį žymėjimą, nurodantį kuriai sistemai ar vartotojui priklauso įrenginys. Žymėjimai turi atitikti projektinius žymėjimus ir kitą projektinę dokumentaciją. Visi žymėjimai turi būti suderinti su Užsakovu. Žymėjimai neturi būti dedami ant nuimamų įrenginių dalių. 7.4 Bandymai Atlikus visus montažo darbus turi būti atliktas sistemos bandymas. Bandymai turi būti atlikti dviem etapais: Vidiniai bandymai Bendri bandymai kartu su kitomis sistemomis. Automatinio valdymo sistemos Rangovas kartu su kitų dalių Rangovais turi paruošti visus dokumentus, reikalingus bendriems bandymams. Bendruose bandymuose turi dalyvauti Užsakovo atstovas. Bendrų bandymų metu turi būti pildomas protokolas. Bandymų protokolas turi būti pateiktas Užsakovo atstovui. Jeigu bendri bandymai buvo atmesti, turi būti organizuojami nauji bendri bandymai. Rangovas savo sąskaita organizuoja visus reikalingus bandymus, pristato visus bandymams būtinus matavimo / įrašymo prietaisus su patikros sertifikatais, samdo reikiamus žmones. Užsakovo atstovas apie bendrų bandymų atlikimą turi būti informuotas dvi savaites prieš bandymų pradžią. Turi būti išbandyti visi įrenginiai, prijungti prie automatinio valdymo sistemos. Turi būti išmatuota visų el. jėgos kabelių izoliacija. Turi būti išmatuotos visų variklių srovės ir pagal jas sureguliuotos terminės variklių apsaugos. Turi būti išbandytas variklių terminių apsaugų suveikimas. Turi būti patikrinta būsenų indikacija. Turi būti atlikti įžeminimo matavimai. Turi būti patikrintas įrenginių veikimas automatiniame režime (laiko programos, blokavimai, darbas su kitomis sistemomis ir t.t.). Turi būti patikrintas įrenginių veikimas rankiniame režime (be blokavimų, bet su apsaugomis). Aliarmų funkcija turi būti išbandyta nuo bandomojo objekto iki eksploatuojančios įmonės centrinės dispečerinės, atspausdinant centrinės AVS aliarmų registravimo spausdintuvo ataskaitą. 7.5 Personalo apmokymas Rangovas turi apmokyti aptarnaujantį personalą dirbti - aptarnauti ir esant reikalui remontuoti automatizuoto valdymo sistemą. Apmokymai turi vykti lietuvių kalba. Rangovas turi paruošti vartotojo instrukcijas ir visą reikalingą apmokymams techninę dokumentaciją. Apmokymai turi įvykti ne vėliau nei 1 mėnuo iki objekto atidavimo eksploatacijai. 8 Statybos darbų techninės specifikacijos 8.1 Bendrieji statybos darbų vykdymo nuostatai Bendroji dalis 60

61 Reikalavimų taikymo sritis Šių techninių specifikacijų reikalavimai apima tokias statybos sritis: - statybos paruošiamieji darbai; - visų rūšių statybos aikštelėje vykdomi statybos ir montavimo darbai, izoliacijos ir apdailos darbai (vykdymas ir darbų kokybės kontrolė); - statybinių konstrukcijų, gaminių, dirbinių ir medžiagų gamyba (vykdymas ir įvertinimas); - pagrindinių konstrukcinių medžiagų (betono, skiedinių, armatūrinio plieno) bandymas. Todėl techninių specifikacijų reikalavimai privalomi Rangovui, Subrangovams, statybinių konstrukcijų gamintojams, statybinių medžiagų gamintojams ir tiekėjams Bendrųjų statybos darbų rūšys Statant naujus statinius, būtina atlikti šiuos bendruosius statybos darbus: - paruošiamuosius darbus: aikštelės valymas; - žemės darbus: statiniai iš grunto, inžinerinių tinklų statyba; - projekte numatytų monolitinio gelžbetonio konstrukcijų įrengimas Reikalavimų struktūra, nuorodos, prioritetai Statybos normatyvinių dokumentų reikalavimai Rangovai turi vadovautis šiais Lietuvos statybos normatyviniais dokumentais, susijusiais su statybos organizavimu, vykdymu ir priežiūra: Nr. Žymuo Pavadinimas Pastab a 1. STR :2002 Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir CE" ženklinimas 2. STR :2002 Normatyviniai statybos techniniai dokumentai 3. STR :2002 Ypatingi statiniai 4. STR :2002 Statinio statybos rūšys 5. STR :2002 Statybos produktų atitikties deklaravimas 6. STR :2002 Techniniai liudijimai. Rengimas ir tvirtinimas 7. STR :2004 Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai 8. STR :2002 Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė 9. STR :2002 Statybos leidimas 10. STR :2005 Žemės darbai 11. STR :2002 Statybos darbai 12. STR :2002 Statinio projekto vykdymo priežiūra 13. STR :2002 Statinio statybos techninė priežiūra 14. STR :2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka 15. STR :2002 Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams 16. STR :2004 prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas Statybos techniniams reglamentams yra prilyginami iki Lietuvos Respublikoje galioję teisės aktai (SniP, SN), jeigu duotoju momentu jie nėra pakeisti atitinkamais nacionaliniais teisės aktais. 61

62 Standartų reikalavimai Turi būti taikomi šių standartų reikalavimai: Lietuvos standartai LST, LST EN, LST ISO. Standartų reikalavimai taikomi šioje sferoje: statybinių medžiagų, gaminių ir dirbinių gamyba; bandymai (pvz. betono, skiedinių); statybos darbai. Taikomų standartų žiniaraščiai (lentelės) pateikti atskirų bendrųjų statybos darbų techninėse specifikacijose. Nuorodos į šiuos standartus yra duotos atitinkamuose techninių specifikacijų tekstuose Kiti reikalavimai Turi būti taikomos specialių statybos medžiagų bei gaminių, kurių konkreti markė (sistema) parinkta pagal techninių specifikacijų reikalavimus Konkurso (atrankos) būdu, gamintojo techninės įrengimo instrukcijos (pvz. hidroizoliacinių dangų įrengimo instrukcija, fasadų sistemų įrengimo instrukcija ir pan.) Reikalavimų prioritetų tvarka Ši specifikacija yra viršesnė nei pagal ją paruošti projekto dokumentai. Jei tarp paruošto projekto dokumentų ir specifikacijos iškyla kokių nors skirtumų, svarbesne laikoma specifikacija. Tačiau Rangovas turi atkreipti Užsakovo dėmesį į visus didesnius neatitikimus prieš spręsdamas apie konkrečią interpretaciją. Jei kokių pakeitimų atsiranda nuostatuose, teisiniuose dokumentuose, standartuose ir t.t, svarbesne laikoma specifikacija. Tačiau Rangovas turi informuoti Užsakovą apie visus tokius neatitikimus prieš nuspręsdamas apie konkrečią interpretaciją, ypač teisinių dokumentų, nuostatų ar standartų atžvilgiu Statybos darbų organizavimas Rangovas, vadovaudamasis techniniame projekte pateiktais bendrais statybos paruošimo ir organizavimo principais, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, privalo parengti darbų vykdymo projektą ir vykdyti darbus pagal jį. Darbų vykdymo projekte numatyti statybos metodai, technologijos ir darbų eiliškumas turi užtikrinti: nepertraukiamą technologinį procesą statiniuose, vykdant juose numatytus darbus; statybinių konstrukcijų stiprumą ir stabilumą; darbų saugą. Darbų vykdymo projekto kalendoriniame grafike atskirų darbų (statinių) vykdymo terminai turi būti suderinti su pagrindinės technologinės įrangos tiekimo terminais Techninis - darbo projektas Techninis - darbo projektas turi būti parengtas projektavimo įmonės, gavusios AM kvalifikacijos atestatą ypatingos svarbos statinių projektavimui ir turinčios patirtį šioje veikloje. Techninio - darbo projekto sudėtį ir detalumą nustato reglamentai ir standartai. Techninio - darbo projekto bendriesiems statybos darbams apimtis ir detalumas turi būti pakankami, kad pagal jų sprendimus būtų galima pagaminti statybos gaminius ir dirbinius, atlikti statybos darbus ir pastatyti statinius. 62

63 Darbo projekte turi būti įvykdyti techninio projekto sprendimai ir techninių specifikacijų reikalavimai, privalomųjų dokumentų projektui rengti sąlygos, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir statybos specialieji reikalavimai. Rengiant techninį - darbo projektą taip pat būtina vadovautis vietovės inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita Medžiagos ir gaminiai Bendri reikalavimai Visi statybiniai gaminiai, medžiagos ir priedai turi atitikti nurodytus dokumentacijoje ir turi būti nauji. Visos medžiagos ir gaminiai turi būti pateikti su atitikties sertifikatu, kuriame turi būti nurodyta: sertifikavimo įstaigos pavadinimas ir adresas; gamintojo (tiekėjo) pavadinimas ir adresas; statybos produkto aprašymas (tipas, identifikacija, naudojimas ir pan.); techninė specifikacija arba kriterijai, kuriuos atitinka produktas; sertifikato numeris; sertifikato galiojimo sąlygos ir terminai; asmens, įgalioto pasirašyti sertifikatą, vardas, pavardė ir užimamos pareigos. Produktų tinkamumas naudoti gali būti patvirtintas parengiant ir išduodant techninį liudijimą arba atitikties deklaraciją tik aukščiau nurodytų normatyvinių statybos techninių dokumentų numatytais atvejais. Užsakovas turi teisę atmesti medžiagą be jokių papildomų išlaidų Užsakovui, jei ji neatitinka specifikacijos reikalavimų. Tokiu atveju, rangovas turi pateikti kitas medžiagas ir įrengimus, kurie atitinka specifikaciją ir kurių pageidauja Užsakovas Medžiagų ir gaminių atitikties nuorodos jų montavimo metu Galimi gaminių ir medžiagų atitikties nurodymai montavimo stadijos metu neturi būti uždengiami arba, jei negalima palikti jų matomais, turi būti lengvai ir visiškai atidengiami Medžiagų ir gaminių pristatymas Gaminių ir medžiagų pristatymas turi būti koordinuojamas pagal statybos darbų grafiką. Reikia vengti nereikalingo saugojimo statybos aikštelėje. Visi tiekiami gaminiai ir medžiagos turi būti su tinkamais dokumentais Pristatymo patikrinimas Atvežtų prekių išvaizdą, galimus defektus ir žalą reikia patikrinti vizualiai. Visos pretenzijos turi būti pateikiamos prekių Tiekėjui Saugojimas aikštelėje Gaminiai ir statybinės medžiagos turi būti saugomi taip, kad nepablogėtų jų kokybė. Reikia laikytis kiekvienos medžiagos nurodytų saugojimo reikalavimų ir gamintojo pateiktų galiojančių nuorodų. 63

64 Statybos aikštelėje prekės turi būti laikomos tinkamose ir, jei būtina, izoliuotose, sausose, šildomose ir tinkamai vėdinamose patalpose taip, kad kiekviena medžiaga būtų prieinama ir lengvai patikrinama. Medžiagos ir prekės, pažeistos ar kitaip sugadintos dėl veiklos statybos aikštelėje, turi būti pakeistos naujomis Rangovo sąskaita Atsakomybė Už medžiagų ir gaminių nuostolius arba apgadinimus atsako Rangovas Statybos įranga ir statybos metodai Visa įranga, technika, priedai ir statybos metodai turi tenkinti Lietuvos Respublikos darbo saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus Matavimai Visi matavimai ir dydžiai turi būti nustatyti ir pažymėti taip, kad jais būtų lengva naudotis. Ašinės linijos ir altitudės turi būti pažymėtos stacionariai ant nekilnojamų konstrukcijų. Matavimų tikslumą reikia sutikrinti atliekant kryžminius matavimus arba matavimus atliekant iš naujo iš kitos stebėjimo padėties. Aikštelėje laikomuose brėžiniuose turi būti nurodytos bazinės ir papildomos koordinatės, o taip pat jų išsidėstymas lyginant su oficialių koordinačių padėtimi. Rangovas turi laikytis visų pateiktų statybos paklaidų reikalavimų. Būtina įvertinti paklaidų susikaupimo galimybę ir užtikrinti, kad jos nebūtų besisumuojančios tik į vieną pusę. Rangovas yra atsakingas už statybinių medžiagų paklaidų suderinamumo laikymąsi. Statybos darbuose reikia laikytis Lietuvoje galiojančių matavimo normatyvų Statybos ir montavimo darbų vykdymas Visi darbai turi būti atliekami taikant bendrai naudojamus ir pageidautinus darbo metodus, patyrusią ir tinkamą darbo jėgą Darbų koordinavimas Rangovas yra atsakingas už darbų aikštelėje koordinavimą su tiekėjais ir kitais subrangovais. Rangovas statybos darbų metu užtikrina, kad instaliavimas vyktų teisingai ir pagal projekto sumanymą. Turi būti stengiamasi, kad ant tos pačios sienos ar ant lubų montuojama elektros arba mechaninė arba abiejų rūšių įranga būtų išdėstyta tvarkingai ir vienodai. Tiksli tokios įrangos padėtis derinama su visais instaliuotojais prieš pradedant instaliavimo darbus. Visi darbai turi būti atliekami pagal dokumentacijoje ir gamintojo pateiktas instrukcijas bei taikant tinkamus darbo metodus Bandymai Tokiu atveju, jei bandymo rezultatai yra blogesni, negu nurodyta reikalavimuose, Rangovas nedelsdamas privalo informuoti visas suinteresuotas šalis. Jei rezultatai yra nepatenkinami konstrukcijų ar kurio nors kito materialaus turto saugumo faktorių, kurie turi esminę svarbą darbo rezultatams, atžvilgiu, Rangovas privalo nedelsdamas apie tai informuoti suinteresuotas šalis ir organizuoti susitikimą sprendimų priėmimui dėl būsimų darbų organizavimo. Jei būtina, reikia imtis 64

65 saugumo priemonių, siekiant išvengti bet kokios žalos ir pavojaus. Bet kokio bandymo rezultatų slėpimas yra sunkinanti aplinkybė. Baigus instaliuoti mechanines ir elektrines sistemas, Rangovas turi dalyvaujant Užsakovui testuoti instaliacijas, kaip reikalauja Užsakovas bei susijusios žinybos Paslėpti darbai Rangovas privalo informuoti Užsakovo atstovus ir techninės priežiūros inžinierių, kada tikrinti medžiagų ir įvairių darbų stadijų kokybę, prieš įrengiant sekančias konstrukcijas ar paslėptus darbus Apsauga Nebaigtos ir užbaigtos statinių dalys turi būti saugomos nuo apgadinimų tolimesnių darbų metu. Turi būti saugoma nuo mechaninio poveikio, nuo purvo, korozijos, lietaus, drėgmės, sniego, ledo, užšalimo, per didelės kaitros ir per greito džiūvimo Kitos sąlygos Angos ir nišos Konstrukciniuose brėžiniuose nenumatytų angų ar nišų laikančiose konstrukcijose įrengimas be Užsakovo sutikimo raštu neleidžiamas. Jei bus atliekamas skylių išmušimas, pjovimas ar atitinkami veiksmai, darbai turi būti atliekami taip, kad pabaigus juos, konstrukcijos liktų nesugadintos bei galėtų toliau atlikti savo funkcinę paskirtį. Darbo aplinka turi būti sutvarkoma, kad atitiktų jai keliamus reikalavimus Riebokšliai ir dėklai Riebokšlių ir dėklų galai konstrukcijoje turi siekti galutinį lygį. Tarpai tarp laidų, vamzdžių ir riebokšlių (dėklų) izoliuojami, naudojant atitinkančius priešgaisrinius reikalavimus mineralinę vatą ir tamprius glaistus, jei dokumentuose nenurodyta konkrečiau. Jei izoliaciniai vamzdeliai yra tarp dviejų karščio zonų, izoliacinis vamzdelis turi būti dengiamas betono skiediniu ar specialia medžiaga, kuri leistų atlikti tolesnius aptaisymus Tvirtinimai ir atramos Visų tvirtinimo ir kt. elementų dydis, stiprumas, skaičius ir kitos savybės turi būti sukonstruoti taip, kad atlaikytų numatytas apkrovas, išlaikant saugumo reikalavimus, ir nesilpnintų pagrindo ar konstrukcijos, kuriai leistina tokia apkrova. Dėl bet kurio tipo varžtų, tvirtinimų, atramų ir t.t, kurie nenurodyti specifikacijose panaudojimo, Rangovas turi gauti Užsakovo leidimą. Visi tvirtinimo elementai, pagaminti iš plieno, turi būti apsaugoti nuo korozijos ar pagaminti iš nerūdijančio plieno, išskyrus dalis, liekančias betone Defektų taisymas Jei nenurodyta kitaip, visos angos, įdubimai ir panašūs paviršiai turi būti užlyginami ir apdailinami. Paviršių savybės ir išvaizda turi būti identiška supantiems paviršiams. Kur jungiasi dvi dalys, jungčių stiprumas ir išvaizda turi atitikti jiems nustatytus reikalavimus. 65

66 Remontas leidžiamas tais atvejais, kai tokia procedūra nesusilpnins konstrukcijos ar nepablogins išvaizdos. Jei remonto kiekis ar mastas pasirodo ypatingai didelis ar konstrukcija netenkina nurodytų reikalavimų, tokias konstrukcijas būtina perstatyti. Jei remontuotinas taškas pagamintas iš profilinių dalių, pvz. plytų, lentų ir pan., pažeista dalis turi būti pakeičiama nauja. Jei suremontuotas taškas turi būti dažomas, dažoma turi būti visa supanti aplinka Statinio pripažinimas tinkamu naudoti Pateikiama dokumentacija Priduodant darbus, Rangovas privalo pateikti visų panaudotų medžiagų ir konstrukcijų sertifikatų, techninių pasų ir kitos informacijos rinkinius, dengtų darbų ir laikančių konstrukcijų pridavimo aktus, lauko inžinerinių tinklų išpildomuosius brėžinius ir kitą dokumentaciją, kurios pareikalaus valstybinės institucijos, remdamosios Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais aktais. Taip pat pateikiama pastatų inventorizavimo dokumentacija, kuri reikalinga priduodant pastatą naudoti. Statybos metu Rangovas turi pastoviai vesti Lietuvoje nustatytos formos statybos darbų žurnalą Priėmimas Rangovas organizuoja priėmimą pagal STR :2002 "Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka", kad galėtų gauti galutinį priėmimo aktą. Tikrinimo akte turi būti nurodyti nebaigti darbai ir defektų taisymas. Tie defektai, kuriuos Užsakovas sutinka pataisyti vėliau per defektų šalinimo laikotarpį, turi būti registruojami atskirai. Darbai pagal patikrinimo įrašus, išskyrus šalintinus vėliau, turi būti atliekami neatidėliotinai ir tikrinami atskirai bei patvirtinami pagal galutinio priėmimo akto reikalavimus Garantija Rangovui tenka Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta administracinė, civilinė ir baudžiamoji atsakomybė už blogai atliktų statybos darbų padarinius statybos metu ir per rangos sutartyje nustatytą statinio garantinį laiką (kurio pradžia skaičiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos), bet ne trumpesnį kaip: statinio statybos darbai - 5 metai; paslėptų statinio elementų darbai (inžinieriniai tinklai) - 10 metų; tyčia paslėptiems defektams 20 metų. Rangovas privalo garantiniu laikotarpiu savo sąskaita skubiai ištaisyti trūkumus, kilusius dėl nepakankamos darbų kokybės, blogų konstrukcijų ar medžiagų. 8.2 Paruošiamieji darbai Bendroji dalis Šiame skyriuje pateikti reikalavimai: statybos aikštelės valymui. Reikalavimai paruošiamiesiems žemės darbams pateikti skirsnyje žemės darbai 66

67 8.2.2 Statybos aikštelės valymas Krūmų šalinimas ir valymas Rangovas turi paruošti aikšteles statybai ir vamzdynų klojimui, pašalinti augmeniją, krūmus, šiukšles ir kt. Išlaidos šiam darbui, įskaitant šaknų iškasimą ir po to atsiradusių tuštumų užpylimą, turi būti įtrauktos į pasiūlymo kainą. Į statybos aikštelės valymo kainą įeina taip pat šaknų iškasimas, atsiradusių tuštumų užpylimas bei visų atliekų, kurios atsiras po valymo darbų, pašalinimas iš statybos aikštelės Augmenijos apsauga Medžiai ir kita augmenija, pažymėta brėžiniuose arba kurią saugoti nurodo Projekto Vadovas, turi išlikti ir turi būti apsaugoti nuo pažeidimų statybos metu Šiukšlių pašalinimas Augmenija, šiukšlės ir kitos atliekos, likusios po valymo darbų, turi būti išvežtos į sąvartyną, kurį nurodo vietinės valdžios institucijos Pranešimas apie darbų pradžią Rangovas turi įteikti Inžinieriui raštišką pranešimą apie numatomus pradėti lyginimo ir valymo darbus. Darbai negali būti pradėti iki nebus gautas raštiškas Inžinieriaus pritarimas. Rangovas turi užtikrinti, kad visi lyginimo ir valymo darbai būtų atlikti prieš kitų statybos darbų pradžią. 8.3 Betono ir gelžbetonio darbai Bendroji dalis Taikymo sritis Šis skyrius apima pagrindinius reikalavimus statiniuose numatytų betono ir gelžbetonio konstrukcijų betonui, armatūros plienui, betono gamybai, betonavimo ir armavimo darbams, medžiagų ir darbų kokybės kontrolei. Visos betono ir gelžbetonio konstrukcijos turi atitikti reikalavimus, nustatytus STR :2005. Visų konstrukcijų įrengimas turi būti atliekamas pagal konstrukcijų brėžiniuose pateiktus sprendimus ir techninių specifikacijų reikalavimus. Bet kuriam pastato gelžbetoniam elementui betonuoti turi būti naudojami tokie klojiniai, kad kiekviena išbetonuota konstrukcija atitiktų jai keliamus kokybės reikalavimus, tokius kaip matmenų tikslumas ir betono paviršiaus kokybė. Visos betono armavimui naudojamo armatūrinio plieno savybės turi atitikti LST EN ISO :2003; LST EN ISO :2003 reikalavimus. Gelžbetoninių konstrukcijų betonavimo darbai turi būti vykdomi pagal LST EN 2061:2002 bei techninių specifikacijų reikalavimus. 67

68 Standartai Rangovas privalo laikytis šių bei aukščiau nurodytų standartų reikalavimų: Betonas Nr. Žymuo Pavadinimas Pastaba 1. LST 1328:1994 Statybinių industrinių gaminių žymenys. Betono, gelžbetonio gaminiai 2. LST 1341:1995 Betonas ir gelžbetonis. Komponentai ir gaminiai. Terminai ir apibrėžimai 3. LST EN 1971:2001 Cementas. 1 dalis. Įprastinių cementų sudėtis, techniniai reikalavimai ir atitikties kriterijai. 4. LST EN Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis 5. LST EN 12620:2003 Betono užpildai 6. LST EN 197 Cementas 7. LST EN Šviežio betono bandymas 8. LST EN Betono bandymas 9. LST EN Betono bandymas konstrukcijose Bendroji dalis Betonavimo darbams naudojamas betonas turi atitikti nurodytų standartų ir techninių specifikacijų reikalavimus. Betono mišinio sudėtis ir komponentai (cementas, užpildai ir kitos medžiagos) turi atitikti visas mišinio ir sukietėjusio betono savybes (plastiškumą, tankį, stiprį, ilgaamžiškumą, armatūros apsaugą nuo korozijos ir t.t.). Turi būti naudojamas tiktai šviežias betonas. Pradėjęs stingti betonas negali būti naudojamas. Betonas konstrukcijose turi būti suklotas ir sutankintas taip, kad atitiktų visus techninėse specifikacijose bei brėžiniuose išdėstytus reikalavimus. Parinkta naudoti betono klasė turi atitikti aplinkos sąlygas: Klasių žymėjimas XO XC1 XC2 XC3 Aplinkos aprašymas Pasitaikančių naudojimo aplinkos klasių informaciniai pavyzdžiai 1. Nėra korozijos ar agresijos rizikos Betonui be armatūros Konstrukcijos patalpų, kuriose mažas, oro arba metalinių įdėtinių drėgnis, viduje detalių: visos naudojimo aplinkos, išskyrus tas, kuriose yra šaldymo ir šildymo, erozijos ir cheminių poveikių Betonui su armatūra arba metalinėmis įdėtinėmis detalėmis: labai sausa Sausa arba nuolat šlapia 2. Karbonizacijos sukeliama korozija Konstrukcijos patalpų, kuriose mažas oro drėgnis arba nuolat yra grunte ar vandenyje, viduje Šlapia, retai sausa Konstrukcijos paviršiai ilgai mirksta vandenyje; daugelis pamatų Vidutiniškai drėgna Konstrukcijos patalpų, kuriose mažas oro drėgnis arba jos yra veikiamos atmosferos Žemiausia betono klasė C12/15 C16/20 C20/25 C25/30 68

69 XC4 XD1 XD2 XD3 XF1 XF2 XF3 XF4 XA1 XA2 XA3 kritulių (lietaus), viduje 3. Chloridų, bet ne jūros vandens, sukelta korozija Cikliškai šlapia ir Konstrukcijos paviršiai mirksta vandenyje, sausa bet nepriklauso XC2 klasei Vidutinio drėgnumo Atviras betono paviršius taškomas chloringo vandens purslais Drėgna, retai sausa Plaukimo baseinai; Konstrukcijos, veikiamos pramoninio chloringo vandens Cikliškai drėgna ir Tiltų dalys, kurias aptaško chloringas sausa vanduo, grindiniai, šaligatviai, automobilių aikštelių plokštės 4. Šaldymo/šildymo poveikis be druskos arba su ja Vertikalūs konstrukcijų betono paviršiai, veikiami lietaus ir šalčio Vidutinis vandens įmirkis be ledo tirpinimo medžiagos Vidutinis vandens įmirkis su ledo tirpinimo medžiaga Didelis vandens įmirkis be ledo tirpinimo medžiagos Didelis vandens įmirkis su ledo tirpinimo medžiaga Silpno cheminio agresyvumo aplinka Vidutinio cheminio agresyvumo aplinka Didelio cheminio agresyvumo aplinka C30/37 C30/37 C35/37 C35/45 C30/37 Vertikalūs konstrukcijų betono paviršiai, veikiami šalčio ir ledą tirpinančių druskų C25/30 Horizontalūs betono paviršiai, veikiami lietaus ir šalčio C30/37 Betono paviršiai, tiesiogiai veikiami druskų ir šalčio; Šalčio veikiamos konstrukcijos jūros purslų zonoje; Kelių ir tiltų dangos, veikiamos druskų 5. Cheminis poveikis C30/37 C30/37 C30/37 C35/ Cementas Betonui gaminti kaip rišamoji medžiaga vartojamas portlandcementas CEMI pagal LST EN 197-1:2001 ne žemesnės kaip 42,5 klasės - tai reiškia, kad cemento bandinio stiprumas gniuždant po 28 parų kietėjimo turi būti 42,5 ir 62,5 MPa. Jis turi būti užtikrintos kokybės, pristatomas uždaruose maišuose ar statinėse, apsaugančiose nuo atmosferos poveikio pervežimo metu. Cementas turi būti gamintojo sertifikuotas ir kiekviena siunta turi turėti kokybės dokumentą - sertifikatą, kuriame turi būti nurodyti privalomieji rodikliai. Jei cementas sandėliuojamas, turi būti įrengta tinkama sandėliavimo vieta, kad cementas būtų apsaugotas nuo atmosferos poveikio. Pasenęs ar gendantis cementas negali būti naudojamas ir turi būti pašalintas iš statybos vietos. Cemento tiekimas ir sandėliavimas be taros turi būti suderintas su techninės priežiūros inžinieriumi Užpildai Turi būti naudojami užpildai, atitinkantys LST EN 12620:2003 reikalavimus. Užpildų kenksmingų priemaišų leistiną kiekį, smulkinimo laipsnį, pavyzdžių bandymus, užpildų rūšiavimą žiūrėti LST EN 12620:2003. Didžiausias užpildo dalelių skersmuo neturi viršyti: 69

70 vieno ketvirtadalio mažiausio konstrukcijos matmens; atstumų tarp armatūros strypų minus 5 mm; 1,3 karto apsauginio betono sluoksnio storio Vanduo Vanduo betono mišiniui ruošti ir betonui laistyti turi būti švarus, be žalingų, normalų betono kietėjimą stabdančių priemaišų (rūgščių, sulfatų, riebalų, druskų, geležies nuosėdų, kenksmingų priemaišų ir pan.). Jame gali būti ne daugiau kaip 5000 mg/1 įvairių ištirpusių druskų, iš jų sulfatų - ne daugiau kaip 500 mg/1. Betonui geriausiai tinka geriamas vandentiekio ir švarus upių, bei ežerų vanduo. Prieš pradedant betono gamybą Rangovas turi pateikti techninės priežiūros inžinieriui pilną vandens analizės ataskaitą Priedai Betono mišinių technologinių ir eksploatacinių savybių pagerinimui naudojami cheminiai priedai turi būti aprobuoti techninės priežiūros inžinieriaus. Gali būti naudojami plastifikuojantys priedai didinantys betono plastiškumą, klojumą, leidžiantys mažinti V/C santykį, prailginantys kietėjimo laiką. Gelžbetoninėms konstrukcijoms turi būti naudojami priedai neagresyvūs armatūros atžvilgiu. Kalcio chlorido ir kiti chloro turintys priedai negali būti dedami į gelžbetonį ir betoną su metalinėmis įdėtinėmis detalėmis. Maksimalus chlorojonų kiekis betone neturi viršyti nurodyto lentelėje. Pavadinimas Chloridų kiekis % nuo cemento masės Betonas 1,0 Gelžbetonis 0,4 Įtemptai armuotas gelžbetonis 0,2 Plastifikuojantys priedai turi būti naudojami tik būtinais atvejais. Atliekant betonavimo darbus žiemos metu, turi būti naudojami prieššaltiniai priedai, aprobuoti techninės priežiūros inžinieriaus, skatinantys betono mišinio kietėjimą šaltyje. Cemento rūšis Portlandcementas CEMI 42,5 klasės Priedai, skaičiuojant % nuo sauso Sunkus betonas cemento masės V/C NaCl Ca(NO3)2 0,35-0, Gali būti naudojami ir kiti cheminiai priedai su panašiomis savybėmis, kurie yra aprobuoti Betono mišinys Betono mišiniai turi atitikti LST EN reikalavimus. Betono mišinio sudėtis ir komponentai (cementas, užpildai ir kitos medžiagos) turi atitikti visas mišinio ir sukietėjusio betono savybes (plastiškumą, tankį, stiprį, ilgaamžiškumą, armatūros apsaugą nuo korozijos). Sudėtis turi būti tokia, kad mišinys nesisluoksniuotų, neatsiskirtų cementinis pienas. Betono mišinio sudėtis turi būti tokia, kad, jį sutankinus, betono struktūra būtų tanki, t.y. sutankinus standartiniu būdu oro neturi būti daugiau kaip 3 %, kai užpildai stambesni negu 16 mm 70

71 ir ne daugiau kaip 4%, kai užpildai smulkesni negu 16 mm. Betono mišinio konsistencija turi būti tokia, kad jis gerai užpildytų formą, tarpus tarp armatūros, nesisluoksniuotų ir galėtų būti tinkamai sutankintas esamomis priemonėmis. Nesukietėjusio betono slankumas turi būti nustatomas pagal LST EN :2003. Monolitinio betono slankumas pagal kūgio nuoslūgį, priklausomai nuo konstrukcijos paviršiaus kategorijos, nuo armavimo tankumo ir konstrukcijos gabaritų turi atitikti LST EN :2003 reikalavimus ir turi būti: masyvioms konstrukcijoms: mm, ± 10 mm (lentelė Nr. 11 LST EN 206-1) užtaisymams ir kitoms konstrukcijoms: mm, ± 20 mm (lentelė Nr.11 LST EN 206-1) kai reikalingas ypač geras slankumas, kad būtų galima užtikrinti tinkamą betono konsolidaciją formose ir aplink armatūrą, slankumas turi būti didesnis: mm ± 30 mm (lentelė Nr.11 LST EN 206-1). Vandens ir cemento santykis, gaminant betono mišinį, turi būti galimai mažesnis, kad būtų gaunama pakankama betono stiprio klasė priklausomai nuo betono gaminių naudojimo aplinkos sąlygų kategorijos Betono gamyba Betono mišinio gamybai naudojamos medžiagos turi būti aukštos kokybės. Kietosios betono medžiagos turi būti rūšiuojamos pagal svorį. Vanduo ir skystieji priedai gali būti matuojami pagal tūrį. Sudėtinės medžiagos turi būti mechaniškai sumaišomos, kol betono mišinys tampa vienalyčiu. Sudėtinių medžiagų kiekio matavimų tikslumas turi būti ne mažesnis nei nurodyta žemiau: - Cementas ± 3 % reikalaujamo kiekio; - Skalda ± 5 % reikalaujamo kiekio; - Vanduo ± 3 % reikalaujamo kiekio; - Priedai ± 5 % reikalaujamo kiekio. Mišinio sudėtis, kai mišinys išpilamas iš maišyklės, negali būti keičiama Plienai Armatūrinis plienas Visos betono armavimui naudojamo armatūrinio plieno savybės turi atitikti LST EN ISO :2003; LST EN ISO :2003 reikalavimus. Armatūra gelžbetoninių konstrukcijų armavimui Armatūra, klasė Charakteristinis stipris f yk (f 0, 2k ) Skaičiuotinis stipris f yd (f 0, 2d ) S240 (Ø 5,5-40 mm) S400 (Ø 6-40 mm) S500 (Ø 3-40 mm) (410) Alternatyvai gali būti naudojamas kokių nors kitų standartų plienas, kurio fizinės ir mechaninės savybės ne blogesnės negu nurodytos aukščiau Įdėtinės detalės Įdėtinių detalių inkariniai strypai turi būti iš S400 klasės armatūrinio plieno. Inkarinių strypų skersmenį ir ilgį žiūrėti brėžiniuose. Plokštelės ir valcuoti profiliai įdėtinėms detalėms turi būti S235 markės plieno. Reikalavimus plienui žiūrėti skyrių "Metalo darbai". Plokštelių storis - ne mažesnis kaip 6 mm ir ne mažesnis 0,75 d, kur d - inkaro skersmuo. Visos įdėtinės detalės turi būti padengtos antikorozinėmis dangomis. Gelžbetonio karkaso elementų (kolonų, rygelių, diafragmų) visos įdėtinės ir jungiamosios detalės turi būti cinkuojamos. 71

72 Cinko sluoksnio storis priklausomai nuo padengimo būdo, turi būti ne mažesnis kaip: dengiant dujų-terminiu užpurškimu mkm; dengiant karštu būdu - 60 mkm. Jei cinko storis >120 mkm, suvirinant elementus ties suvirinimo siūle reikia nuvalyti cinko sluoksnį. Po suvirinimo pažeistą cinko sluoksnį būtina atstatyti. Kitose konstrukcijose, jei nenurodyta kitaip, įdėtinių detalių matomi paviršiai turi būti nugruntuoti antikoroziniu gruntu ir nudažyti 2 kartus antikoroziniais dažais Armavimo darbai Armavimo darbų vykdymas Armavimo darbai susideda iš dviejų pagrindinių procesų: armatūros gaminių ruošimo ir jų sudėjimo į betonuojamos konstrukcijos klojinius. Strypai turi būti sulenkiami tiksliai pagal brėžinius. Išlenkimas mažesniais spinduliais, negu nurodyta, neleidžiamas. Strypai turi būti lenkiami šaltai. Ruošiant armatūros tinklus arba strypynus turi būti naudojami šablonai ir konduktoriai, fiksuojantys strypų projektinę padėtį ir armatūros ruošinių matmenis. Kad transportuojama armatūra nesideformuotų, tarp jos ryšulių arba strypynų dedami mediniai tarpikliai ir stropų užkabinimo vietos ženklinamos dažais. Armatūros gaminiai rišami rišamąja viela arba virinami gamykloje kontaktiniu - taškiniu būdu. Suvirinimas lankiniu būdu statybos aikštelėje gali būti leidžiamas tik suderinus su statybos technine priežiūra. Į patikrintus ir priimtus klojinius armatūra turi būti sudedama elementais pagal jų montavimo technologinę seką. Strypynas nuo montavimo krano kablio atkabinamas tik tada, kai tiksliai pastatytas į projektinę padėtį ir patikimai įtvirtintas klojiniuose. Ypač atidžiai reikia patikrinti atstumus tarp armatūros eilių ir betono apsauginio sluoksnio storį. Jie turi būti aprobuoti techninės priežiūros inžinieriaus. Skylių ir nišų suformavimo elementai turi būti išdėstomi ir prie klojinių pritvirtinami taip, kad dėl jų neatsirastų įtrūkimų, išsikišimų ar kitokių išorės išvaizdos trūkumų. Apsauginiai betono sluoksniai gelžbetonio konstrukcijoms turi būti ne mažesni kaip: - armatūros skersmuo (jei jis neviršija 40 mm); - užpildo grūdelio didžiausias matmuo (jei jis mažesnis kaip 32 mm); - užpildo grūdelio didžiausias matmuo plius 5 mm (jei jis didesnis kaip 32 mm); - surenkamuosiuose pamatuose - 30 mm; - monolitiniuose pamatuose su paruošiamuoju betono sluoksniu - 35 mm; - monolitiniuose pamatuose be paruošiamojo betono sluoksnio - 70 mm. - Apsauginiai betono sluoksniai gelžbetonio konstrukcijoms taip pat turi būti ne mažesni kaip nurodyti STR :2005 ir ne mažesni nei nurodyti lentelėje: Armatūros tipai XO XC1 XC2, XC3, XC4 Aplinkos sąlygų klasė XD1, XD2, XD3, XF1, XF2, XF3, XF4 XA1 XA2 XA3 Neįtemptoji Iš anksto įtemptoji Kad armatūra būtų visiškai padengta betonu ir efektyviai sukibtų, atstumas tarp armatūros strypų turi būti ne mažesnis kaip strypo skersmuo ir ne mažesnis kaip 30 mm viršutinei armatūrai ir ne mažiau kaip 25 apatinei armatūrai. Jei apatinė armatūra išdėstoma dviem eilėmis, atstumai tarp strypų horizontalia linkme (išskyrus dvi apatines eiles) turi būti ne mažiau 50 mm. Jei strypai 72

73 betonavimo metu užima vertikalią padėtį, atstumas tarp strypų turi būti ne mažiau 50 mm. Šitas atstumas gali būti sumažintas iki 35 mm jei yra atliekama sisteminga betono užpildų dydžio kontrolė, bet nemažesnis nei 1,5 didžiausio užpildo skersmens. Reikiamas apsauginio sluoksnio storis fiksuojamas betoniniais, cementiniais arba plastmasiniais padėklais, kurie lieka konstrukcijoje, o reikiami atstumai tarp armatūros strypų ir jų eilių - armatūros dirbinių pagalba. Armatūros strypai, strypynai ir tinklai pastatyti į vietą suvirinami elektrolankiniu būdu, išimtinais atvejais - surišami minkšta viela (jeigu nėra nurodytas sujungimo būdas SK brėžiniuose). Inkariniai varžtai ir kitos į betoną įstatomos detalės (intarpai, pakabos, vamzdžių atramos, vamzdžių riebokšliai, kabelių kanalai, vamzdžiai ir pan.) turi būti įtvirtinti į vietą prieš liejant betoną. Šių elementų tvirtinimas, privirinant prie armatūros strypų, yra neleidžiamas. Inkariniai varžtai į vietą projektinėje altitudėje įstatomi naudojant šablonus. Nustatomas jų vertikalumas, padėtis, altitudė. Jie turi būti patikimai pritvirtinami savo vietoje, kad išvengtų pasislinkimo liejant betoną. Inkarinių varžtų sriegiai turi būti apsaugoti nuo sugadinimo. Minimali apsauga - tai sriegių sutepimas ir apgaubimas. Gelžbetoninių laikančiųjų konstrukcijų ir atitvarų atsparumo ugniai laipsnis turi būti ne mažesnis nei nurodyta STR :2004, STR (2):1999, STR :2005 ir ne mažesnis nei: prekybos centro surenkamos g/b kolonos R 180 (išskyrus prekybos centro viršutinį aukštą ir hyper marketo dalį, kuriuose - R 90); automobilių parkavimo aikštelės monolitinės g/b kolonos R 180; prekybos centro plieninės ir monolitinio g/b, kompozicinės kolonos R 180 (išskyrus prekybos centro viršutinį aukštą ir hyper marketo dalį, kuriuose - R 90); monolitinio g/b laiptinių sienos ir ryšinės sienos REI 180; automobilių parkavimo aikštelės požeminio parkingo monolitinio g/b perdanga REI 180, atviro parkingo - REI 60; hyper marketo denginio g/b konstrukcijos (sijos, plokštės) REI 45; prekybos centro g/b perdangos ir denginys REI 180; laiptinių g/b maršai ir aikštelės R 60; laiptinių g/b sienos REI 90, liftų šachtų g/b sienos REI 180. Esant reikalui, briaunuotų g/b perdangų ir denginių reikiamą ugniaatsparumą galima užtikrinti naudojant šilumos izoliacines medžiagas, sprendimą suderinus su projekto vadovu. Todėl ten, kur to reikalauja STR, metalinės konstrukcijos turi būti apsaugotos priemonėmis, padidinančiomis jų ugniaatsparumą iki reikiamo dydžio. Konstrukcijų ugniaatsparumui padidinti jas galima: dažyti ugniai atspariais dažais; aptaisyti apsauginiais sluoksniais (iš akmens vatos; aptinkuoti ir pan.); apsaugoti kitomis valstybinės priežiūros institucijų ar užsakovo pasirinktos draudimo firmos pripažįstamomis priemonėmis. Naudojamos apsaugos priemonės turi būti aprobuotos ir sertifikuotos Lietuvoje kompetentingų institucijų. Apsaugos sprendinius turi numatyti darbo brėžinių rengėjai ir juos suderinti su projekto vadovu Darbų kokybės kontrolė Darbų kontrolę vykdo Užsakovo parinktas techninės priežiūros inžinierius. Į klojinius sudėtai armatūrai surašomas paslėptų darbų aktas Betonavimo darbai 73

74 Reikalavimai klojiniams Klojiniai turi būti įrengiami griežtai pagal betonuojamų konstrukcijų gabaritus ir padėtį, tokios konstrukcijos, kad patikimai atlaikytų sukloto betono krūvį ir papildomus krūvius, kurie gali atsirasti betonavimo metu ir po betonavimo, kol konstrukcija nesukietėja. Klojiniai turi būti paskaičiuoti šių apkrovų poveikiams: Vertikalios apkrovos: 1. Klojinių ir pastolių nuosavas svoris nustatomas pagal Rangovo brėžinius. Mediniams klojiniams iš spygliuočių medienos tankį reikia priimti 600 kg/m3, iš lapuočių medienos kg/m3; 2. Pakloto betono mišinio masė sunkiam betonui priimama 2900 kg/m3; 3. Armatūros masė - pagal projektą arba 300 kg 1 m3 gelžbetonio konstrukcijų (jei klojiniai naudojami įvairioms konstrukcijoms); 4. Žmonių svoris - 2,5 kpa; 5. Įrangos svoris - priimamas atsižvelgiant i konkrečią situaciją; 6. Apkrova nuo betono vibravimo - priklausomai nuo konkretaus mechanizmo techninių charakteristikų. Horizontalios apkrovos: 1. Vėjo apkrova skaičiuojama esant vėjo greičiui 24 m/s; 2. Pakloto betono mišinio spaudimas į klojinių šoninį paviršių P = p H; čia: p- betono tankis; H - pakloto betono sluoksnio storis; 3. Dinaminės apkrovos betono klojimo metu - priklausomai nuo konkretaus mechanizmo techninių charakteristikų; 4. Apkrova nuo betono vibravimo - priklausomai nuo konkretaus mechanizmo techninių charakteristikų. Apkrovos turi būti imamos su nustatytais apkrovų patikimumo koeficientais. Klojiniai turi būti skaičiuojami galimiems nepalankiausiems apkrovų deriniams. Klojinių elementų įlinkis veikiant apkrovoms neturi viršyti - 1/400 angos. Klojinių paviršiai turi būti tokios kokybės, kad atitiktų išbetonuotoms konstrukcijoms keliamus reikalavimus. Klojiniai gali būti naudojami mediniai, metaliniai, plastmasiniai arba kombinuotos konstrukcijos. Jei naudojama miško medžiaga, klojinys turi būti iš apipjautų lentų. Lentos turi būti atitinkamo storio, gerai suleistos. Prieš betonavimą lentų klojiniai turi būti gerai drėkinami, kad išvengti lentų išsiskyrimo ir išsikraipymo. Klojinių konstrukcija turi būti tokia, kad klojinius būtų galima lengvai surinkti (sustatyti į vietą) ir, užbetonavus konstrukciją, patogiai nuimti nepažeidžiant betono. Klojinių paviršiai turi būti apdorojami tokia medžiaga, kuri sumažina sukibimą su betonu, kad paviršius, nuimant klojinius, nebūtų pažeistas. Viela ir panašūs surišimai neturi būti palikti įterpti į betoną išorinėje pusėje. Varžtai klojinių sujungimui turi būti patepami arba dedami su apvalkalais, kad būtų lengvai ištraukiami, paliekant tvarkingai suformuotas skyles. Paviršiaus apdorojimas neturi pabloginti galutinės betono kokybės ir galimybės atlikti jo galutinę apdailą glaistant, dažant ir pan. Klojinių leistini nukrypimai nuo projekto pateikti lentelėje. Klojinių konstrukcijų elementai 1. Atstumas tarp klojinių lenkiamų elementų atramų ir atstumas tarp Leistini nuokrypiai, mm 74

75 vertikalių elementų, laikančių konstrukciją, ir ryšių: 1 m ilgio 25 visai angai Nukrypimas nuo vertikalės arba klojinio plokštumos nukrypimas nuo projektinio nuolydžio: 1 m aukščio 5 visam aukščiui sienų iki 5 m 20 sienų virš 5 m 15 sijų 5 visam pamatų aukščiui Klojinių ašių pasislinkimas nuo projektinės padėties: sienos ir kolonos 8 sijos, ilginiai 10 pamatai 15 atraminės plokštės Perstatomų klojinių ašių pasislinkimas pastato ašių atžvilgiu Sijų, kolonų, sienų klojinių vidaus išmatavimų nukrypimai nuo projektinių -3; Vietiniai klojinių nelygumai tikrinant 2 m ilgio matuokle 3 Prieš betonavimo darbus nuo klojinių turi būti gerai nuvalytas senas betonas ir cemento pėdsakai ir kiti nešvarumai, prieš pat betonavimą klojiniai turi būti perlieti vandeniu iš žarnos. Už klojinių nuėmimą atsakomybė tenka Rangovui. Bet kokie remonto darbai, kuriuos reikia atlikti dėl konstrukcijų pažeidimų nuėmus klojinius per anksti, atliekami Rangovo sąskaita. Sumontavus klojinius jie turi būti priimti techninės priežiūros vadovo Betono mišinio transportavimas ir pristatymas Transportuojant ir iškraunant betono mišinį, turi būti išvengta sluoksniavimosi, sudedamųjų medžiagų praradimo ar užterštumo. Į statybos aikštelę betono mišinys turi būti pristatomas su visa gamintojo informacija (važtaraščiu) apie prekinį betono mišinį. Prekinio betono važtaraštyje turi būti: gamintojo pavadinimas ir adresas; važtaraščio eilės numeris; betono sumaišymo data ir laikas; savivartės mašinos numeris; vartotojo pavadinimas; statybos aikštelės pavadinimas ir adresas; kiti apibūdinantys duomenys, pvz.: kodo numeris, užsakymo numeris; betono masė kubiniame metre (t.y. tokia masė, kuri sutankinta pagal nustatytus reikalavimus užima 1 m 3 tūrį); betono stiprumo klasė; slankumo markė; cemento pavadinimas ir stiprio klasė; priedų ir mikroužpildų (jei jie yra) pavadinimas Betonavimo darbų vykdymas Pristatant betono mišinį į statybos vietą ir betonavimo metu neturi pakisti betono mišinio savybės. Betono mišiniai neturi sustingti, susisluoksniuoti, prarasti vienalytiškumo ir projektinio slankumo. 75

76 Betono mišinys klojamas horizontaliais sluoksniais visame betonuojamosios konstrukcijos plote. Kad visa betoninė konstrukcija būtų vienalytė, ką tik paruoštą betono mišinį reikia kloti ant ankstesnio sutankinto sluoksnio, kurio cementas dar nepradėjo stingti. Betono mišinio sluoksnio storis turi būti ne didesnis kaip 1,25 giluminio vibratoriaus darbinės dalies ilgio, Tankinant paviršiniais vibratoriais, nearmuotų konstrukcijų betono sluoksnio storis turi būti ne didesnis kaip 250 mm, o su dviguba armatūra mm. Po ilgesnės darbo pertraukos toliau betonuoti konstrukcijas galima, kai ankščiau suklotas betonas įgyja ne mažesnį kaip 1,5 MPa gniuždymo stiprumą. Betono mišinį galima tankinti plūkimu, vibravimu ir vakuumavimu. Sukietėjusio betono paviršius ant (prie) kurio bus liejamas naujas betonas, šiurkštinamas numatytu būdu, kaip smėlio srovė ir (ar) iškalant, kad išryškinti užpildą ir pašalinti visą cemento pieną, laisvas dalis ir nuolaužas ir bet kokias dalis, galinčias pakenkti esančio ir naujo betono sukibimui. Paviršius nuvalomas nuo šiukšlių ir dulkių. Anksčiau sukietėjusio betono, į kurį nebuvo įdėta rišančiųjų priedų, paviršius, prieš liejant ant jo naują betoną, sudrėkinamas vandeniu arba kibimo emulsija, jei projekte nenurodyta kitaip. Betono liejimas žiemos laikotarpiu neleidžiamas be išankstinio suderinimo su statybos technine priežiūra. Betonas negali būti liejamas, kol neužbaigti visi su juo susiję darbai, galintys pakenkti betono stingimui ir jo priežiūrai. Betonas liejamas tokiu būdu, kad neatsiskirtų jame esančios medžiagos. Liejimui naudojami latakai ar kiti įrengimai, kurie leidžia laisvai kristi betono mišinio pluoštui ne daugiau kaip 1,0 m. Pradėjus betono liejimą, jis turi būti vykdomas tol, kol pilnai išliejamas blokas, plokštė, pamatas ar kita konstrukcija. Liejimas nelaikomas vientisu, jei pertraukos tarp betono užpylimų ant to paties paviršiaus trunka ilgiau kaip 15 minučių, arba pagal laiką, nustatytą laboratorijoje, įvertinus betono sąstatą, oro temperatūrą ir kt. Betonavimo darbo siūlių išdėstymas elemente turi būti suderintas su technine priežiūra. Tankinant betono mišinį neleidžiama remti tankinimo vibratoriaus ant armatūros strypų, įdėtinių detalių, klojinių ir jų tvirtinimo elementų. Giluminis vibratorius turi būti panardintas į jau suvibruotą apatinį betono sluoksnį nuo 5 iki 10 cm gylio Betonavimas kai oro temperatūra virš + 25 C Vykdant betono darbus, kai oro temperatūra virš 25 C ir santykinė oro drėgmė mažiau 50 % turi būti naudojami greitai kietėjantis Inžinieriaus aprobuotas portlandcementas, kurio klasė turi būti ne mažiau kaip 1,5 karto didesnė negu projektinė betono klasė. Dėl plastinio nusėdimo betono paviršiuje atsiradus plyšiams, leistinas pakartotinas betono vibravimas ne vėliau kaip 0,5-1 h po sudėjimo pabaigos. Šviežiai sudėto betono priežiūrą pradėti iš karto po betono sudėjimo ir vykdyti iki tol, kol betonas nepasieks 70 % projektinio stiprumo. Šviežiai sudėtas mišinys pradiniame etape turi būti apsaugotas nuo vandens trūkumo. Kai betono stiprumas 0,5 Mpa, tolesnė priežiūra vykdoma užtikrinant betono paviršiaus drėgnumą, periodiškai purškiant vandenį. Atvirų kietėjančių betono paviršių laistymas vandeniu neleistinas. Kietėjantį betoną reikia apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, uždengus jį šilumą izoliuojančiomis medžiagomis. Kontroliuojant darbus, esant karštam orui, reikia tikrinti: betono mišinio slankumą ir standumą (po pagaminimo ir prieš klojant); vandens, betono mišinio, oro temperatūrą; betono stiprumą/nepralaidumą vandeniui, atsparumą šalčiui Betono darbų vykdymas žiemos metu Žemiau išdėstyti reikalavimai turi būti vykdomi, kai vidutinė paros temperatūra yra žemesnė kaip 5 C ir minimali paros temperatūra žemesnė kaip 0 C. Darbai gali būti vykdomi, suderinus juos su techninės priežiūros vadovu. 76

77 Betono mišinio ruošimas vykdomas šildomuose betono mazguose, naudojant pašildytą vandenį, atitirpintus ir pašildytus užpildus, užtikrinant pagaminto betono mišinio temperatūrą ne žemesnę negu skaičiuojamoji. Leidžiama naudoti nešildytus užpildus, kurie neturi prišalusio ledo, sniego, bet tuomet betono maišymo trukmė turi būti 25 % ilgesnė negu vasarą. Transportuojant turi būti numatytos priemonės, kurios užtikrintų betono mišinio temperatūros pastovumą. Pagrindas, ant kurio bus dedamas betono mišinys, turi būti apsaugotas nuo užšalimo. Kai oro temperatūra žemiau - 10 C, betonuojant tankiai armuotas konstrukcijas, kurių armatūros skersmuo yra daugiau kaip 22 mm ir su įdėtinėmis detalėmis, reikia pašildyti metalą iki pliusinės temperatūros. Baigiant betonuoti konstrukcijas reikia jas apšiltinti apdengiant termoizoliacinėmis medžiagomis ar kitais būdais. Siekiant pagreitinti betono kietėjimą, betono mišinio gamybai gali būti naudojami cheminiai priedai, kurie yra aprobuoti techninės priežiūros vadovo. Jie turi nemažinti betono stiprumo. Taip pat gali būti naudojamas sukloto betono terminis apdirbimas (pašildymas). Turi būti tikrinami šie betono norminiai parametrai: stiprumas gniuždant, atsparumas šalčiui, vandens nepralaidumas. Turi būti pastoviai tikrinama naudojamų medžiagų ir gaminių kokybė, pašildyto vandens ir užpildų temperatūra, siūlių įrengimo teisingumas, angų išdėstymas, apsauginiai sluoksniai. Betono darbų vykdymo žiemos metu reikalavimai pateikti lentelėje: Parametras Parametro dydis Kontrolė Monolitinių ir surenkamų Matuojama neardančiais būdais konstrukcijų stiprumas iki užšalimo: a) betonui be priedų: konstrukcijos, eksploatuojamos Ne mažiau 5 MPa pastato viduje; pamatai po įrengimais, be dinaminių apkrovų; požeminės konstrukcijos, konstrukcijos, eksploatuojamos Ne mažiau % nuo veikiant atmosferos krituliams, esant betono klasei: projektuojamo stiprumo - C7,5/ C10/12,5 - C20/ C25/30 ir aukščiau 30 b) betonui su cheminiais priedais Betono atšalimas iki temperatūros, kuriai paskaičiuotas cheminių priedų kiekis, pasiekus ne mažiau 20 % projektinio stiprumo 2. Konstrukcijos apkrovimas Ne mažiau 100 % skaičiuojamąja apkrova leistinas po to, projektinio kai betonas pasiekia reikiamą stiprumą 3. Vandens ir betono temperatūra išimant iš maišyklės, naudojant portlandcementą iki 52,5 klasės imtinai Vandens ne daugiau 70 C, mišinio ne daugiau 35 C 4. Betono mišinio sukloto į klojinius temperatūra prieš išlaikymą arba prieš terminį apdirbimą: - termoso metodu Pagal skaičiavimus, bet ne žemiau 5 C - su cheminiais priedais Ne mažiau kaip 5 C daugiau negu užmaišyto betono temperatūra užšalimo Matuojama 2 kartus į pamainą, įrašoma darbų žurnale 77

78 - su šiluminiu apdirbimu Ne žemesnė 5. Betono, pagaminto iš portlandcemento, temperatūra jį išlaikant arba termiškai apdorojant 6. Temperatūros pakėlimo greitis termiškai apdorojant betoną: 0 C/h konstrukcijoms su paviršiaus moduliu: Pagal skaičiavimus, bet ne aukščiau 8 C - iki nuo 5 iki virš siūlėms Betono ataušimo greitis iki terminio apdirbimo pabaigos, konstrukcijoms su paviršiaus moduliu - iki 4 Pagal skaičiavimus - nuo 5 iki 10 ne daugiau 5 C/h - virš 10 ne daugiau 10 C/h 8. Išorinių betono sluoksnių ir oro temperatūrų skirtumas, nuimant klojinius su armavimo koeficientu atitinkamai iki 1 %, iki 3 % ir virš 3 % konstrukcijoms su paviršiaus moduliu - nuo 2 iki 5 Ne daugiau 20, 30, 40 C - virš 5 Ne daugiau 30, 40, 50 C Siūlės Termiškai apdorojant kas 2 valandas temperatūros kėlimo bėgyje arba pirmą parą. Per kitas tris paras ir be terminio apdorojimo - ne rečiau 2 kartų per pamainą. Per kitą išlaikymo laiką - vieną kartą į parą ne daugiau: Matuojant kas 2 val., Rangovui fiksuojant darbų žurnale Matuojant, įrašant darbų žurnale Matuojant, įrašant darbų žurnale Kai betonavimas sustabdomas vertikalioje ar nuožulnioje plokštumoje, turi būti įrengtos atitinkamos laikančios lentos ir priemonės, leidžiančios, kad armatūra nepertraukiamai tęstųsi per sudūrimą, neišlinktų ar kitaip nenukryptų. Betono mišinys, ištryškęs per sandūrą, tuoj pat nukapojamas jam sustingus. Jei betonavimas sustabdomas horizontalioje plokštumoje, paviršius turi būti stipriai pašiurkštintas, stropiai nuvalytas tuoj pat, kai betonas sustingsta. Armatūros strypynai ir tinklai turi būti vientisi per visas siūles, išskyrus temperatūrines arba deformacines siūles. Visos temperatūrinės siūlės turi būti su lygiais strypais su movomis ant vieno galo, kad būtų laisvumas judėjimui, kur reikia perduoti apkrovą iš vienos siūlės pusės į kitą arba išlaikyti konstrukcijos paviršių viename lygyje. Temperatūrinės siūlės jungiamos su jas užpildančia medžiaga ar kita patvirtinta priemone, leidžiančia išsiplėtimą. Siūlės sandarinamos, kada tai yra prieinama ir būtina užtikrinti, kad į siūles nepatektų pašaliniai elementai Išbetonuotų konstrukcijų priežiūra Pradinėje sukloto betono kietėjimo stadijoje reikia palaikyti tam tikrą temperatūros ir drėgmės režimą. Betonas, kad būtų drėgnas, periodiškai laistomas, vasarą saugomas nuo saulės spindulių, o žiemą - nuo šalčio. Vasarą betonas, pagamintas su paprastu portlandcemenčiu, laistomas septynias paras. Kai oro temperatūra aukštesnė kaip 15 C, pirmąsias tris paras dieną betonas laistomas kas 3 h ir vieną kartą 78

79 naktį, vėliau - ne rečiau kaip tris kartus per parą. Išbetonuotą konstrukciją galima pradėti laistyti tik po 5-10 h. Kai paros oro vidutinė temperatūra yra 3 C ir žemesnė, betono galima nelaistyti Klojinių nuėmimas Plokščių, sijų ir kitų konstruktyvinių elementų, kurie laiko betono svorį ir kitas apkrovas, klojinių atramos ir klojiniai gali būti nuardomi prieš betonui pasiekiant nurodytą atsparumą gniuždymui. Visų tipų klojinių elementai nuimami prieš tai juos atplėšus nuo betono. Betono stiprumas nuimant klojinius Eil. Nr. 1 Parametras Parametro dydis Kontrolės metodas Minimalus neapkrautų konstrukcijų betono stiprumas nuimant klojinius: - vertikalių, įvertinant formos išlaikymą 0,2-0,3 MPa Matavimai, fiksuojant darbų žurnale - horizontalių ir pasvirusių iki 6 m tarpatramio 70 % projektinio virš 6 m tarpatramio 2 Minimalus apkrautų konstrukcijų betono stiprumas nuimant klojinius 80 % projektinio Nustatomas Rangovo suderinus su techninės priežiūros vadovu Matavimai, fiksuojant darbų žurnale Atitinkamas atsparumas turi būti įrodytas, pateikiant patvirtinimui bandymo rezultatus, gautus išbandžius aikštelėje išlietus bandinius. Nurodomas betono atsparumas turi būti pagrįstas 28 dienų bandomojo cilindro ar kubo gniuždymu, išskyrus kai naudojamas greitai kietėjantis cementas. Kitų konstrukcijų klojinių nuėmimas gali būti atliekamas ir anksčiau, suderinus su statybos priežiūros inžinieriumi Betono apdaila Paviršiaus defektai ištaisomi vos nuėmus klojinius. Užtaisymui galima naudoti portlandcementinį skiedinį, torkretbetonį, įvairius glaistus. Užtaisymo medžiagos ir būdas turi būti suderinti su statybos technine priežiūra. Lauke esantys paviršiai, kurie bus naudojami kaip pėsčiųjų takai, sušiurkštinami, kad padaryti neslidų ir lygų struktūrinį paviršių Betonavimo darbų kokybės kontrolė Bendrieji nurodymai Betono kokybės kontrolė turi būti vykdoma pagal LST EN 206-1:2002. Kokybės kontrolė susideda iš gamybos kontrolės ir atitikties kontrolės Statybinių nuokrypių kontrolė Išbetonuotų g/b ir betoninių monolitinių konstrukcijų nuokrypiai neturi viršyti leistinųjų. Gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų leistini nuokrypiai 79

80 Nuokrypio pavadinimas Leistinieji nuokrypiai, mm Plokštumų ir jų sankirtos linijų nuo vertikalės arba nuo projektinio polinkio per visą aukštį: - pamatų ±20 - sienų, ant kurių montuojamos surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos ±5 - vietiniai betono paviršiaus nelygumai, tikrinant 2 m kontroline liniuote, išskyrus atraminius paviršius ±5 Elementų ilgio ±20 Elementų skerspjūvio matmenų +6,-3 Surenkamų metalinių elementų atramų altitudžių -5 Gretimų elementų aukščių skirtumo sandūroje Betono kontroliuojamos savybės Sukietėjusio betono kontroliuojamos savybės yra šios: stipris gniuždant, vandens nepralaidumas, betono atsparumas šalčiui. Stipris gniuždant Betono stipris gniuždant turi atitikti reikšmes nurodytas lentelėje. Stipris gniuždant pagal LST EN Betono stiprio gniuždant klasės Bandant cilindrus Bandant kubus 150/300mm, (150x150x150)mm, fck,cyl(n/mm2) fck,cube(n/mm2) C8/ C12/ C16/ C20/ C25/ C30/ C35/ C40/ C45/ C50/ Betono stipris gniuždant turi būti nustatomas pagal LST EN Nepralaidumas vandeniui Betonas pagal vandens nepralaidumą skirstomas į klases W2, W4, W6, W8. Vandens nepralaidumas turi būti nustatomas pagal LST EN :2003. Atsparumas šalčiui Betonas pagal atsparumą šalčiui klasifikuojamas pagal LST EN 206-1:2002. Atsparumas šalčiui turi būti nustatomas pagal LST L : Betono bandymai Ruošiant, klojant ir išlaikant betono mišinį turi būti vykdoma pagal LST EN 206-1: ir 9 punktus - atitikties kontrolė ir atitikties požymiai bei gamybos kontrolė 80

81 Bandiniai betono gniuždymo bandymui turi būti paimami pagal LST EN Betono pavyzdžiai paimami, prižiūrimi ir bandomi nustatant atsparumą gniuždymui pagal standarto LST EN reikalavimus. Iš kiekvienos imties turi būti mažiausiai 4 bandiniai. Trys bandiniai turi būti laikomi standartinės drėgmės ir temperatūros sąlygomis. Ketvirtasis bandinys turi būti laikomas lauko sąlygomis 28 dienas, kaip ir pagrindinė betono masė, išskyrus, jei statybos techninė priežiūra yra nurodžiusi kitaip. Vienas iš drėgnai laikomų bandinių išbandomas po 7 parų, o kiti du - po 28 parų kietėjimo. Lauke laikytas bandinys turi būti pažymėtas, saugomas ir išbandomas statybos techninei priežiūrai leidus. Šalims susitarus, atitikties bandymų galima nedaryti, bet pasitenkinti gamintojo atitikties deklaracija, jeigu: gamyklos kontrolės rezultatai atitinka standarto LST EN reikalavimus; ankstesni bandymai davė teigiamus rezultatus; reikalinga betono stiprumo klasė ne aukštesnė kaip C20/25; mišinio kiekiai mažesni negu 150 m 3 ; konstrukcijos ar pastato betoninės konstrukcijos nėra labai svarbios visos konstrukcijos patikimumui. Nustatant betono F ir W būtina paimti iš partijos dar po vieną bandinį. Betono atsparumo gniuždymui rezultatų ataskaitoje turi atsispindėti sekantys duomenys, bet jais gali būti ir neapsiribojama: 1. Betonavimo darbų vieta; 2. Mišinio numeris ir projektinis atsparumas; 3. Išlieto betono kiekis; 4. Betono mišinio proporcijos (sudėtis); 5. Vandens cemento santykis; 6. Maksimalus užpildo dalelių dydis; 7. Sėdimo išmatavimai; 8. Pavyzdžių paėmimo laikas (valanda) ir tuo metu buvusi oro temperatūra; 9. Liejimo data; 10. Reikalaujamas ir faktinis bandomųjų pavyzdžių amžius bandymo metu; 11. Paėmusių ir dariusių bandymus darbuotojų pavardės Priemonės, kurių reikia imtis nustačius, kad konstrukcijos kokybė yra nepatenkinama Jeigu, remiantis atitikties kontrolės reikalavimais arba darbų atlikimo bei baigtos konstrukcijos apžiūros metu nustatyta, kad konstrukcijos kokybė yra nepatenkinama, tuomet reikalingas specialus nešališkas konstrukcijos tinkamumo tyrimas. Techninės priežiūros vadovui pareikalavus, Rangovas savo sąskaita privalo tokius tyrimus užsakyti. Paprastai, nustatant konstrukcijos saugumą, užtenka atlikti konstrukcijos skaičiavimus. Kitais atvejais, pirmiausiai reikia atlikti tyrimą neardomais metodais ir, remiantis esamais kokybės kontrolės rezultatais, nustatyti, kuriose dalyse konstrukcijos kokybė blogesnė negu reikalaujama pagal technines specifikacijas. Jei abejojama betono kokybe, konkrečios betono savybės turi būti nustatytos bandant baigtoje konstrukcijoje išgręžtus mėginius. Armatūros defektai, pvz. žemesnė nei reikalauja standartai armatūros kokybė, nepakankamas armatūros kiekis, netinkamas jos išdėstymas, sujungimai ar surišimai, - turi būti tiriami paskirčiai atitinkančiu metodu. Išmatavimų nukrypimai baigtose konstrukcijose turi būti tiriami pagal poreikį. Remiantis gautais rezultatais, turi būti nustatoma, kokių imtis priemonių, kad būtų pasiektas konstrukcijos atitikimas reikalavimams. Visi kokybės kontrolės bandymai, atliekami nestandartinės kokybės konstrukcijoms bei bandymai laikančioms konstrukcijoms turi būti atlikti patvirtintoje bandymų laboratorijoje ar jos organizuoti. 81

82 Konstrukcijų negalima remontuoti, kol techninės priežiūros vadovas nepatvirtino remonto plano Surenkamos betono ir gelžbetonio konstrukcijos Gamyba Pagamintų surenkamo gelžbetonio gaminių (konstrukcijų) rodikliai turi būti nurodyti brėžiniuose ir medžiagų kiekių žiniaraščiuose. Gaminant surenkamo betono ir gelžbetonio gaminius būtina vadovautis: atitinkamų statybos techninių reglamentų ir standartų reikalavimais; gamyklų - gamintojų techninėmis sąlygomis ir rekomendacijomis; šio projekto reikalavimais betonui, armatūrai, įdėtinėms detalėms ir pan., kurie išdėstyti šių techninių specifikacijų aprašymuose; patikslintais surenkamo gelžbetonio gaminių brėžiniais su angomis, įdėtinėmis detalėmis ir kt., kurie bus pateikti Darbo projekte Transportavimas, sandėliavimas, priėmimas Surenkamų konstrukcijų atvežimo į statybos aikštelę terminai turi būti suderinti su šių konstrukcijų montavimo grafiku. Jeigu negalima montuoti nuo transporto priemonių, tai šios konstrukcijos iškraunamos montavimo krano veikimo zonoje. Atvežti į statybos aikštelę gaminiai sandėliuojami aikštelėje griežtai prisilaikant reikalavimų, kurie yra nurodyti tų tipinių gaminių brėžinių nuorodose arba projekto brėžiniuose. Visi atvežti į statybos aikštelę gaminiai turi turėti gaminio pasą. Prie jo nurodomas gamyklos indeksas ir gaminio markė. Žymės turi būti padarytos nenuplaunamais dažais ir gerai matomos. Priimant surenkamas gelžbetonines konstrukcijas, atvežtas į statybos aikštelę, reikia patikrinti, ar elementų matmenys atitinka nurodytus pasuose, ar nepažeisti gaminiai, jų įdėtinės ir fiksuojančios detalės bei montavimo kilpos, ar elementų kokybė atitinka reikalavimus. Įdėtinių detalių ir gaminio plokštumos turi sutapti. Statybos techninės priežiūros inžinierius turi teisę apžiūrėti gaminį ir nustatyti jo atitikimą projekte nurodytam. Radus gamyklinius defektus, įtrūkimus, nudaužtus kampus, per didelį įlinkį ir kitus trūkumus, tokie gaminiai statyboje nenaudojami Montavimas Prieš pradedant konstrukcijų montavimą, turi būti surašyti montavimo vietos dengtų darbų aktai, suteikiantys teisę montuoti konstrukcijas. Šiuose aktuose turi būti nurodytas pagrindo, ant kurio bus montuojamos konstrukcijos, atitikimas projektui, apačioje esančių konstrukcijų, ant kurių bus montuojamos konstrukcijos, atitikimas projektui ir pan. Surenkamų gelžbetonio konstrukcijų montavimą vykdyti, vadovaujantis brėžiniuose pateiktomis konstrukcijų išdėstymo schemomis bei montažiniais mazgais, gamyklų - gamintojų pateiktais montažiniais mazgais bei techniniais nurodymais. Mazgų monolitinimą galima atlikti po konstrukcijų montavimo ir kuomet yra pateikti jungiamųjų detalių sertifikatai bei atstatyta antikorozinė danga. Siūlių monolitinimą atlikti, tik sumontavus elementus bei atlikus jungiamųjų mazgų antikorozinę apsaugą. Skiedinys ir betonas turi būti plastiškas, jo sudėtyje turėtų būti plastifikatoriai. Cemento skiedinio geram sukibimui su senu plokščių betonu rekomenduojama prieš uždedant klojinius seną betoną siūlėse pavalyti metaliniu šepečiu, o prieš pat siūlių užbetonavimą seną betoną apipurkšti kibimo emulsija. 82

83 Skiedinio ar betono klasė prieš nuimant klojinius nuo mazgo turi būti 50 % projektinės markės. Esant neigiamai oro temperatūrai, mazguose ir siūlėse monolitinimą atlikti neleidžiama Darbų kokybės kontrolė Montuojant surenkamo gelžbetonio konstrukcijas, nukrypimai leidžiami nedidesni, kaip nurodyta lentelėje. Eil. Nr. Parametras Dydis 1. Pamatų ašių nukrypimas nuo jų nužymėjimo žymeklių 12 mm 2. Pamatų atraminės dalies viršaus altitudė: iki paliejant išlyginamąjį betono sluoksnį 20 mm po sluoksnio paliejimo ±5 mm 3. Montuojamų elementų ašių nukrypimas nuo jų nužymėjimo žymeklių apačioje: kolonų 8 mm rygelių, sijų, gegninių sijų, pokraninių sijų 8 mm 4. Montuojamų kolonų ašių nukrypimas nuo jų nužymėjimo žymeklių viršuje esant: kolonos aukščiui iki 4 m 20 mm nuo 4 iki 8 m 25 mm 5. Kolonų viršaus altitudžių arba atraminių padėklų skirtumas 14 mm Betono paviršiai Bendrieji nurodymai Šie reikalavimai taikomi visoms monolitinėms ir surenkamoms gelžbetoninėms konstrukcijoms ir gaminiams, gaminamiems iš visų tipų betono. Formų ir klojinių paviršius turi būti tokios kokybės, kad užtikrintų reikiamą užbetonuotos konstrukcijos betono paviršiaus kategoriją, armatūros apsaugą nuo korozijos, taip pat vienodą betono atspalvį Kokybės faktoriai Betono paviršių kokybės faktoriai yra sekantys: klasifikuojami įdubos, iškilimai, briaunų nuskilimai, atspalvio skirtingumai, nuokrypa nuo linijinių matmenų, nuokrypa nuo tiesialinijiškumo plokštumos. Įstrižainių nuokrypa, paviršių statmenumo nuokrypa, neklasifikuojami - įtrūkimai, trapumas, dėmės ir atplaišos Matavimo įranga Kokybės faktorių matavimo įranga: plieninė matavimo juosta, liniuotės 300 ir 2000 mm ilgio, padidinimo stiklas su matavimo skale, atspalvių skalė arba šviesą atspindintis matuoklis. Esant galimybei, rekomenduojama naudoti lazerinius matavimo prietaisus. 83

84 Klasifikacija Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų betono paviršiai klasifikuojami pagal kategorijas. Reikalavimai betono paviršių kategorijoms Konstrukcijos betoninio paviršiaus kategorija Įdubos skersmuo arba didžiausias išmatavimas, mm Iškilimo aukštis arba įdubos gylis, mm Betono briaunos nuskilimo gylis, matuojamas nuo konstrukcijos paviršiaus, mm Bendras betono nuskilimų ilgis 1 m ilgio briaunoje, mm A1 Matomas paviršius (pagal 2 20 etaloną) A A A A5 Nereglamentuojamas A A7 20 Nereglamentuojamas 20 Nereglamentuojamas Neleistinos nesutankinto betono zonos visame išbetonuotos konstrukcijos paviršiuje. Neleistini betono paviršiaus plyšiai, išskyrus skersinius technologinius paviršinius įtrūkimus, nurodytus atskiroms konstrukcijoms. Neleistinos riebalinės ir rūdžių dėmės. Įdėtinių detalių matomas paviršius, montavimo kilpos ir skylės turi būti nuvalytos nuo betono ar skiedinio nuotekų. 9 Žemės darbai 9.1 Pranešimas prieš pradedant darbus Rangovas ne vėliau kaip prieš 3 dienas informuoja Inžinierių apie žemės darbų pradžią bet kurioje statybvietės vietoje (toje vietoje, kur bus atliekami Darbai), kad Inžinierius galėtų patikrinti aukščius ar kitus matmenis. Žemės darbai pradedami tik gavus raštišką Inžinieriaus leidimą. 9.2 Žemės darbų atlikimas atsižvelgiant į lygius Visi žemės darbai, susiję su statiniais, atliekami pagal dydžius ir aukščius, nurodytus Inžinieriaus patvirtintuose ar pateiktuose projektiniuose brėžiniuose ir specifikacijose. "Altitudė" šiame kontekste reiškia žemės paviršiaus lygį prieš pradedant darbą bet kurioje vietoje po (augmenijos) iškirtimo. 9.3 Tranšėjų kasimas ir užpylimas Tranšėjos vamzdžiams kasamos pagal brėžiniuose parodytus ar Inžinieriaus nurodytus pjūvius, linijas ir aukščius. Už per gilias iškasas šuliniams, kameroms ar kitiems statiniams atskirai nemokama. Rangovas įtraukia į savo nurodytą kainą reikiamų sutvirtinimų ir spyrių įrengimą ir laikosi šalyje galiojančių saugos reikalavimų. Jei, Inžinieriaus nuomone, iškastame grunte nėra tinkamos medžiagos, naudojama patvirtinta atvežtinė medžiaga. Į atvežtinės medžiagos kainą Rangovas įtraukia iškastos medžiagos pertekliaus šalinimą. 84

85 Užbaigus įrengti kabelį ar vamzdį ir apsauginę sankasą, tranšėja užpilama rinktine iškastine medžiaga ne storesniais nei 150 mm sluoksniais. Kiekvienas sluoksnis reikiamai sutankinamas bent iki 96 proc. gretimo grunto sausojo tankio. Sutankinimo įranga turi būti patvirtinta Inžinieriaus. 9.4 Kasimas statiniams Iškasos ir tranšėjos pamatams daromos iki lygių ir aukščių, parodytų Inžinieriaus patvirtintuose detaliojo projekto brėžiniuose arba nurodytų Inžinieriaus. Dar nepradėjus statybų Rangovas kasdamas palieka ne mažiau kaip 200 mm iki projektinio iškasos profilio. Atidengus iškasos profilį ant viršaus neleidžiamas joks statybinio transporto eismas, išskyrus tiek, kiek reikalinga uždengimo darbams. Iškasos nuožula turi būti švari ir profiliuota pagal reikiamas linijas ir lygius. Grunto paviršius turi būti nesuardytas. Jei, Inžinieriaus nuomone, iškasa statiniui netinkama, Inžinieriaus nurodymu kasama toliau. Baigus kasti, paviršius užbaigiamas rūpestingai sutankinta medžiaga arba betonu. Užpylimas aplink pagrindą atliekamas tik po to, kai Inžinierius patikrina ir patvirtina iškasos pagrindą ir statinius. Jei Inžinierius nenurodo kitaip, visą užpylimo medžiagą sudaro patvirtinta iškastoji medžiaga. Užpilta medžiaga sutankinama ne storesniais kaip 150 mm sluoksniais, naudojant patvirtintą įrangą. 9.5 Per gilus iškasimas Jei Rangovas dėl savo klaidų iškasa už brėžiniuose pateiktų ar Inžinieriaus nurodytų linijų ir lygių, jis privalo ištaisyti klaidas naudodamas 15 markės betoną ar Inžinieriaus patvirtintą reikiamai sutankintą medžiagą. Šio darbo išlaidas padengia Rangovas. 9.6 Dirvožemis Dirvožemiu laikomas bet kuris gruntas, kuris vizualiai atrodo esąs paveiktas žemės ūkio veiklos ir (ar) kuriame gali augti augalai. Dirvožemis nuimamas 250 mm sluoksniu ar iki kito su Inžinieriumi suderinto gylio ir pilamas išilgai vamzdyno trasos ar greta statinių ne didesnėmis nei 3 m aukščio krūvomis. 9.7 Paviršių atstatymas Visus valstybinių ar privačių kelių, takų, laukų, sodų, bordiūrų paviršius, kurie buvo pažeisti Darbų metu, Rangovas pirmiausia atstato laikinai. Nuolatinai jie atstatomi tik reikiamai sutvirtinus užpiltą medžiagą. Visi paviršiai turi būti atstatyti iki būklės, ne prastesnės už būklę, buvusią prieš pradedant darbus. Kelių paviršiai atstatomi bent jau iki buvusios būklės. Mokama už vamzdyno tiesinį metrą arba už ploto aplink statinius kvadratinį metrą. Plotai, kuriuose bus pilamas dirvožemis, atstatomi iki buvusios žemės paviršiaus altitudės ir, prieš pilant dirvožemį, tolygiai išlyginami. Dirvožemis tolygiai supilamas ir paskleidžiamas per vieną kartą, šiek tiek sutankinamas, tada supurenamas akėčiomis ar kitomis priemonėmis iki min. 300 mm gylio. Visi grumstai ir luitai kruopščiai susmulkinami, didesni nei 50 mm akmenys ir pašalinės medžiagos pašalinami nuo paviršiaus. Vejos vėl užsėjamos ir prižiūrimos iki pirmojo pjovimo. Sėjama reikiamu metų laiku 30 g/m 2 tankumu. Jei Inžinierius ir (ar) valdžios institucija / savininkas yra nepatenkintas Rangovo atliktu atstatymu, Rangovas ištaiso trūkumus savo sąskaita. Jei Rangovas negali ar nenori ištaisyti trūkumų 85

86 Inžinieriaus nurodymu, Inžinierius gali šiems darbams pasamdyti kitą rangovą. Rangovas padengia su tuo susijusias išlaidas arba jų suma išskaitoma iš Rangovui mokėtino atlyginimo. 9.8 Darbinis plotis Darbinis plotis keliuose sumažinamas iki minimumo, suderinus su Inžinieriumi ir (ar) susijusia valdžios institucija / savininku. Rangovas savo kainoje numato visas sąnaudas, susijusias su darbu apribotose teritorijose. Atvirose teritorijose darbinis plotis paprastai yra 10 m, tačiau kai kur gali būti sumažintas. Pastatams darbinis plotas apibrėžiamas kaip pastato plotas plius po 3 m iš kiekvienos pusės. Jei Rangovui reikia daugiau ploto, jis susitaria dėl to su valdžios institucijomis ar žemės savininkais. Visas mokėtinas kompensacijas padengia Rangovas. 9.9 Iškasos plotis Iškasos plotis visais atvejais turi būti minimalus - tik tiek, kiek reikia statybos darbams. Statomų atvirų kanalų ir tranšėjų ilgis apribojamas Inžinieriaus raštu nurodytu ilgiu. Rangovas, prieš pradėdamas dirbti kitoje atkarpoje, turi patenkinamai užbaigti darbą patvirtintojo ilgio kanale / tranšėjoje Netinkamų medžiagų iškasimas Jei kasimo metu Rangovas randa netinkamos medžiagos, tokios, kaip medžių šaknys, organinės medžiagos, purvas, gipsas, smėlis, atliekos ir pan., jis jas išveža ir šalina Inžinieriui leidus. Jei Inžinierius nenurodo kitaip, dėl to susidariusias ertmes Rangovas užpildo: a) C10 klasės betonu (kai yra statinių pamatai); arba b) sutankintu granuliuotu užpildu (kai statinių nėra). Rangovas, kasdamas radęs tokių netinkamų medžiagų, nedelsdamas nutraukia darbą ir informuoja Inžinierių. Inžinierius raštu nurodo Rangovui, kaip elgtis Atvežta užpylimo medžiaga Jei to reikalauja "Specifikacijos" arba Inžinierius, darbams reikalinga užpylimo medžiaga gaunama iš žinomų šaltinių. Rangovo pareiga yra surasti tokius šaltinius. Rangovas raštu informuoja Inžinierių apie pasirinktą vietą ir pateikia siūlomų naudoti medžiagų mėginius. Rangovas neima medžiagos užpylimui be Inžinieriaus patvirtinimo. Medžiagos neleidžiama imti iš teritorijų, kur kyla pavojus šlaitų stabilumui arba gali atsirasti infiltracijos problema. Baigęs kasti iš tokio šaltinio Rangovas atstato teritoriją iki patenkinamos aplinkosauginės bei estetinės būklės, kurią turi patvirtinti susijusi valdžios institucija Griūtys ir nuošliaužos Rangovas imasi visų reikiamų priemonių griūtims ir nuošliaužoms prie iškasų išvengti. Atsiradus nuošliaužai Rangovas nutraukia darbus ir nedirba tol, kol Inžinierius priima sprendimą. Jei nuošliaužos atsirado dėl Rangovo aplaidumo, žemės darbus Rangovas atlieka savo sąskaita Užpylimas Užpylimas atliekamas pagal Lietuvoje galiojančias normas ir taisykles. 86

87 9.14 Užpilto grunto sutankinimas Tankinama horizontaliais sluoksniais; nesutankintos medžiagos storis turi būti tolygus ir neviršyti 250 mm. Tankinama mechaniniais volais, plūktuvais, vibratoriais ar kitais patvirtintais mechanizmais taip, kad sausabūklis tankis sudarytų ne mažiau nei 90 proc. maksimalaus sausabūklio tankio. Pastarasis nustatomas pagal Inžinieriaus nurodytus standartus. Rangovas prieš tankinimą ir jo metu kruopščiai patikrina drėgmės kiekį užpilamoje medžiagoje. Drėgmės kiekis turi atitikti dydį, Inžinieriaus nurodytą po mėginių išbandymo, atsižvelgiant į tankinamą medžiagą ir tankinimo metodą. Rangovas pateikia Inžinieriui duomenis apie siūlomą naudoti metodą bei įrangą likus ne mažiau nei 1 savaitei iki to metodo bei įrangos panaudojimo nuolatiniams Darbams. Inžinierius patvirtina Rangovo pateiktus bandymų rezultatus ir duoda savo sutikimą arba nurodo kitus metodus bei sąlygas. Užpylimo ir tankinimo metu Rangovas, Inžinieriaus prižiūrimas, atlieka reikiamus bandymus, kad būtų užtikrinti reikiami sutankinimo parametrai. Išbandymo reikalavimus nustato Inžinierius, atsižvelgdamas į užpylimo medžiagos charakteristiką. Jei mėginys neatitinka minimalių sutankinimo reikalavimų, nuolatiniams darbams panaudota medžiaga tankinama toliau arba visiškai pašalinama ir pakeičiama nauja Užpylimo kontrolė Rangovas kontroliuoja užpylimą ir užtikrina, kad per visą priežiūros laikotarpį visi užbaigti lygiai atitiktų Sutartyje numatytus lygius Perteklinės medžiagos šalinimas Rangovas pašalina iš statybvietės visą perteklinę medžiagą, išveždamas į Inžinieriaus patvirtintas vietas. Tai neturi turėti jokios neigiamos įtakos vietiniams gyventojams ir aplinkai Vandens pašalinimas ir laikinas nuotekų išsiurbimas Per visą Darbų laikotarpį iškasos turi būti prižiūrimos, kad jose nebūtų vandens. Rangovas atlieka visus vandens pašalinimo, gruntinio vandens lygio pažeminimo, išsiurbimo, laikinojo drenažo ir kitus darbus, kurie gali būti reikalingi vandeniui iš iškasų pašalinti ir užtikrinti reikiamą pagrindą statybai. Rangovas privalo pašalinti visą vandenį, kuris patenka į iškasas, neatsižvelgiant į jo šaltinį, ir tvarko bei šalina tokį vandenį Inžinieriaus patvirtintu būdu. Rangovas parūpina visus įrengimus, įrangą, mašinas, darbo jėgą ir medžiagas, reikalingus šiam tikslui, ir yra laikoma, jog šios sąnaudos yra įtrauktos į Rangovo nurodytus įkainius. Rangovas atkreipia ypatingą dėmesį į darbus, atliekamus greta paviršiaus vandens telkinių, kur gali būti reikalingos specialios vandens šalinimo procedūros. Inžinieriui patvirtinus statybos metodą, tokius darbus Rangovas atlieka savo sąskaita, stengdamasis nepažeisti esančių statinių ir vandens telkinių. Rangovas numato visų nuotekų srautų, kuriems daro įtaką statybos darbai, tvarkymą. Nuotekos neturi tekėti į vamzdžių tranšėją ar užtvindyti žemės paviršiaus. Nuotekų srautams tvarkyti turi būti atgabenti laikinieji reikiamos galios siurbliai Laikinųjų atramų palikimas Rangovas parūpina visas laikinąsias atramas, kurios būtinos Darbų ir iškasų teritorijoje dirbančių žmonių saugumui užtikrinti. Jei, Inžinieriaus nuomone, laikinųjų atramų neįmanoma pašalinti nestatant į pavojų Darbų vientisumo ar žmonių bei Rangovo įrangos saugumo, tuomet Inžinierius raštu nurodo Rangovui palikti visas laikinąsias atramas vietoje ir užpilti iškasas. 87

88 9.19 Grunto klasifikavimas Atliekant medžiagų klasifikavimą turi dalyvauti Inžinierius, Rangovas ir (ar) jų atstovas. Inžinieriaus sprendimas dėl iškastos medžiagos klasifikavimo yra galutinis Dirvožemis Dirvožemiu laikomas bet kuris gruntas, kuris vizualiai atrodo esąs paveiktas žemės ūkio veiklos ir (ar) kuriame gali augti augalai Paprastosios iškasos Paprastosios iškasos apima visas medžiagas, išskyrus uolienas ir dirvožemį, įskaitant, bet ne tik, žemes ir samplovas, kietas ir kompaktiškas medžiagas, tokias, kaip susicementavęs dirvos horizonto sluoksnis, susicementavęs žvyras ir minkštos ar suirusios uolienos, kurias galima efektyviai pašalinti ekskavatoriumi, taip pat rieduliai ir atskilę kietųjų uolienų gabalai, kurių tūris neviršija 0,5 m Uolienų iškasos Uolinės iškasos apima visas vietoje esančias kietąsias uolienas, taip pat riedulius ir atskilusius kietųjų uolienų gabalus, kurių tūris viršija 0,5 m 3. Uolienomis laikomos visos medžiagos, kurioms pašalinti, Inžinieriaus nuomone, reikalingas sprogdinimas, įvaromi pleištai ar pneumatiniai grąžtai, arba kurių neįmanoma pašalinti dirbant su vikšriniu traktoriumi (min. 185 kw), kurio užpakalinėje dalyje įmontuotas vienas sunkiojo tipo išilginis pjūklas (ne platesnis nei 100 mm), o skvarbos gylis neviršija 75 mm. Jei sprogdinimas neįmanomas, Inžinieriaus nurodymu uolienos šalinamos naudojant pneumatinius ar rankinius įtaisus ar kitas patvirtintas priemones Netinkama medžiaga Jei iškasose randama netinkamos medžiagos, Rangovas nedelsdamas praneša Inžinieriui apie jos buvimo vietą, mastą ir matomą gylį ir prieš tęsdamas darbus gauna Inžinieriaus nurodymus. Rangovui gali būti nurodyta pašalinti netinkamą medžiagą iki uolienų ar kito sluoksnio arba taikyti specialius Inžinieriaus nurodytus statybos metodus. Visa, kas pastatoma virš ar greta netinkamos medžiagos be Inžinieriaus leidimo, pašalinama ir perstatoma Rangovo sąskaita Kelio darbai Kelio darbai turi būti atliekami pagal kelių atstatymo Lietuvoje galiojančias taisykles ir leidimo nurodymus. 88

89 10 Priedai:Techninė užduotis projektavimui. 89

90 90