APRAŠOMOJI STATISTIKA

Save this PDF as:
 WORD  PNG  TXT  JPG

Μέγεθος: px
Εμφάνιση ξεκινά από τη σελίδα:

Download "APRAŠOMOJI STATISTIKA"

Transcript

1 STATISTIKA FILOLOGAMS 4 paskaita APRAŠOMOJI STATISTIKA Pagrindinės sąvokos Statistika keliareikšmė sąvoka. Skirtinos bent jau šios ryškios bei kartu skirtingos reikšmės: a) tokia duomenų apie valstybę, jos būklę, gyventojus ir t.t. pateikimo sistema ir iš jos gaunami duomenų srautai, padedantys efektyviau valdyti. Dažniausiai čia įvairiais pavidalais sutelkiama valstybinės svarbos informacija. Tokia ir šio termino genezė (iš it. stata - valstybė; statista valstybininkas, t.y. tas žmogus, kuris tvarko valstybės reikalus). b) toks mokslas ir jo pagrindu atsirandanti metodologija, mokanti kaip racionaliai reikėtų rinkti, sisteminti, analizuoti ir pateikti duomenis. Gali atliepti pačių įvairiausių tyrinėjimo sričių (ekonomikos, biologijos, medicinos, fizikos ir t.t.) poreikiams. Adaptabili ir adaptuotina prie tos srities, kuriai taikoma. Ta prasme atsiranda kaip ir konkrečių mokslo ar taikymo sričių statistikos, pvz., ekonominė statistika. Čia pritaptų ir mūsiškė, filologams aktuali kalbos statistika. c) konkrečiais skaičiavimais nustatytas tiriamo požymio įvertinimas imtyje (plg. pozicinė statistika). Populiacija (kitaip generalinė visuma, generalinė aibė) visa objektų, kurie statistiškai tiriami, visuma. Būna baigtinė (tada iš principo galima ištirti visus jos objektus) ir begalinė (nebaigtinė; tada visų jos objektų ištirti apskritai neįmanoma). Imtis (kitaip praba, atranka) tyrimui atrinktų ir ištirtų objektų aibė. Paprastai tai būna populiacijos dalis, o jeigu ištiriama visa baigtinė populiacija, tai imtis ir populiacija sutampa, nebesiskiria. Požymiai (kitaip kintamieji) tyrinėtoją dominantys populiacijos bei imties objektų ypatumai, kurių konkrečios reikšmės kinta (įvairuoja). Stebėjimas (arba statistinis eksperimentas) tiriamųjų požymių (iš)matavimas arba (su)skaičiavimas imtyje ir jų registravimas. Tai pirminis statistinio pobūdžio informacijos šaltinis, todėl nuo jo priklauso viso tyrimo efektyvumas bei objektyvumas. Statistikos atmainos (rūšys) Galima išskirti kelias statistikos, kaip metodologinio pobūdžio mokslo, atmainas arba rūšis. Minėtinos: a) Aprašomoji (arba deskriptyvinė) statistika. Jos sritis duomenų sisteminimo ir jų grafinio pateikimo metodai, pritaikyti konkrečiai mokslinių tyrimų sferai. Čia vyrauja faktografija, faktologija ir konstatuojamojo pobūdžio teiginiai. Aktuali kiekvienai statistika besiremiančiai mokslo sričiai, kartu ir filologijai. b) Indukcinė (ar induktyvinė? Kartais sakoma - išvadų) statistika. Jos sfera metodai, leidžiantys pagal prabos duomenis daryti išvadas apie visą tiriamųjų objektų populiaciją. Šios išvados visada yra tikimybinio pobūdžio ir pasižymi tam tikru tikėtinumo laipsniu. Tikslas parinkti kuo didesnį tikėtinumo laipsnį (patikimumą) užtikrinančius metodus. c) Lyginamoji statistika. Didžiumoje knygų ir vadovėlių ji atskirai neišskiriama, bet filologams yra gana aktuali. Sfera statistinių metodų, leidžiančių palyginti dvi ar kelias objektų, turinčių tuos pačius tiriamuosius požymius, imtis, parinkimas ir taikymas. Tikslas - nustatyti, ar tiriamosios imtys iš esmės yra vienodos ir požymių reikšmės jose įvairuoja (varijuoja) atsitiktinai, dėl atsitiktinybės poveikio, ar skiriasi esmingai. Išvados čia būna irgi tikimybinio pobūdžio, tad tikslinga orientuotis į kuo didesnį jų patikimumą (tikėtinumą).

2 I. Bendrasis supratimas 1. Eksperimentas statistikoje Žodžiui eksperimentas šiame kurse irgi suteikiama kiek kitokia prasmė, negu ta, kuria jis vartojamas kasdieninėje kalboje. Mes eksperimentą labiausiai vartosime ta prasme, kuria jis suprantamas tikimybių teorijoje ir matematinėje statistikoje. Eksperimentas Bet koks rūpimų (tiriamųjų) objektų, mūsų atveju dažniausiai kalbinių, ar jų požymių (su)skaičiavimas arba (iš)matavimas, kurio metu gaunami tolesnio apdorojimo bei aiškinimo reikalaujantys duomenys. Atskiri matavimai ar tiesiog tiriamųjų objektų bei rūpimų jų požymių užfiksavimai dar vadinami įvairiai: bandymais, stebėjimais ir pan. Savaime suprantama, jog iš jų kartojimo, didesnės ar mažesnės jų serijos ir susidaro eksperimentas. Natūralu, kad su tikrais, įprastinę to žodžio prasmę atitinkančiais eksperimentais tiesiogiai susiduriama instrumentiniuose kalbos signalo tyrinėjimuose, dažnai ir vadinamuose tiesiog eksperimentine fonetika. Tačiau šia specifine prasme ir vienokių ar kitokių teksto elementų rinkimas bei suskaičiavimas, ir kalbos dalykus liečiančios anketinės apklausos taip pat yra eksperimentai. Paprastai stebėjimų metu dėmesys kreipiamas ne į visas tiriamųjų objektų savybes bei ypatybes, o tik į kai kurias iš jų, į tas, kurias šiuo konkrečiu atveju norima ištirti. Tokių tiriamųjų ypatybių gali būti ir tiktai viena, ir kelios iškart nelygu ko kuriuo tyrimu siekiama ir kaip projektuojamas tyrimui turintis padėti statistinis eksperimentas. Šios savybės ar ypatybės nebūtinai yra pačios svarbiausios, ryškiausios ar kaip kitaip apskritai dominuojančios tiriamųjų objektų ypatybės: svarbu tik, kad jos būtų tikrai būdingos tiriamiesiems objektams ir kad būtų pagrindo iškelti vienokias ar kitokias hipotezes apie jų svarbą tiriamuoju požiūriu. Objektų savybės bei ypatybės, kurias norima ištirti ir kurioms išryškinti atliekami statistiniai eksperimentai, dažnai vadinamos tiriamaisiais požymiais ar tiesiog požymiais. Požymis (iai) Tiriamųjų objektų savybė(s) ar ypatybė(s), į kurią (as) nukreipiamas tyrimo dėmesys ir kurias siekiama užfiksuoti tyrimui skirtais eksperimentais. Tiriamuoju požymiu iš principo gali tapti bet kuri bet kurio lingvistinio objekto (garso, skiemens, žodžio, sakinio ir t. t.) savybė ar ypatybė, bet praktiškai jais dažniausiai tampa tos iš jų, kurios yra labiausiai įtartinos, t. y. kelia tyrinėtojui daugiausiai spėlionių ir prielaidų. Požymius, kadangi jie gali būti labai įvairūs, galima įvairiai grupuoti, sisteminti ir klasifikuoti. Labai dažnai yra skiriami kiekybiniai ir kokybiniai požymiai. Kitu gi atžvilgiu požymius priimta skirstyti į diskrečiuosius ir tolydžiuosius. Požymiai: kokybiniai: kiekybiniai: diskretieji: Paprastai apibūdinami juos įvardijant, t. y. pavadinant ar specialiais moksliniais terminais, ar kasdieninės kalbos žodžiais. Fiksuojant priimta ženklinti sutartiniais ženklais (emblemomis, etiketėmis, simboliais, kurių funkciją gali atlikti net ir skaitmenys tik tokiu atveju jie nėra skaičiai, nes nereiškia dydžio, kiekio, ir dažnai nėra loginio pamato su jais atlikti aritmetinius veiksmus). Pvz., žodžių priklausomybė kalbos dalims, sintaksinės žodžių funkcijos (priklausymas sakinio dalims), darybinės kategorijos, kaitybinės formos ir t.t. Lengvai matuojami, t. y. įvertinami vienokiais ar kitokiais matais ar skaičiavimo vienetais. Matavimo rezultatai paprastai išreiškiami ir užrašomi skaičiais. Pvz., žodžio ilgis garsais (fonemomis), raidėmis ar skiemenimis, sakinio ilgis žodžiais, pastraipų ilgis sakiniais, garso trukmė milisekundėmis, pagrindinio tono aukštis hercais, į anketos klausimą vienaip ar kitaip atsakiusių respondentų kiekiai ir pan. Su šiais dydžiais, kiekybiniais požymių įvertinimais, galima atlikti ir aritmetinius veiksmus. Tokie, kurių galimų reikšmių skirtumai iš principo negali būti mažesni už tam tikrą minimumą. Dažnai tas slenkstis ar žingsnis, minimalus galimų reikšmių skirtumas, būna lygus 1 (pvz., vaikų skaičius šeimoje, žodžio ilgis skiemenimis ar raidėmis, sakinio ilgis žodžiais), tačiau nebūtinai (sakysim, medicininis termometras fiksuoja 0,1 laipsnio kūno temperatūros pokyčius). Lingvistikoje diskretieji požymiai itin dažni. Kartais diskrečiaisiais laikomi taip pat ir kokybiniai požymiai. 2

3 tolydieji: Jų galimų reikšmių skirtumai iš principo gali būti kiek tik norint maži, todėl jų neįmanoma absoliučiai tiksliai užrašyti baigtiniais skaičiais (pvz., matematinės konstantos π, e), o taip pat neįmanoma suskaičiuoti visų jų potencialių reikšmių, nes jų yra be galo daug, ir tos reikšmės viena į kitą pereina laipsniškai, nenutrūkstamai. Todėl ir juos išmatuoti iš principo teįmanoma tiktai apytiksliai, vienokiu ar kitokiu tikslumu. Matuojant šių požymių reikšmės neišvengiamai diskretizuojamos pagal pasirinktuosius mato vienetus: kuo šie mažesni, tuo ta diskretizacija subtilesnė ir tuo tiksliau atspindima tolydiška požymio prigimtis, tačiau pati jų diskretizacija matuojant išlieka visuomet. Pvz., garso trukmė, intensyvumas, pagrindinio tono ir formančių (harmonikų) dažniai ir pan. Kartais dar atskirai yra minimi tarpinę padėtį tarp kiekybinių ir kokybinių užimantys požymiai, vadinami ranginiais. Jie turi ir kiekybiniams, ir kokybiniams požymiams būdingų bruožų. Ranginių požymių pavyzdžiai galėtų būti kokiose nors varžybose (sporto rungtynėse, meno kolektyvų apžiūrose, gražuolių konkursuose) užimtos vietos, žinių įvertinimas balais ir pan. Šiuolaikinėse statistikos knygose išmatuotos požymių reikšmės (t.y. matavimo metu gauti rezultatai) itin dažnai vadinami kintamaisiais, tuo tarsi specialiai pabrėžiant, kad kiekvieno matavimo atveju galima vis kitokia, kintanti to paties požymio reikšmė. Be to, linkstama akcentuoti ne tiek pačių požymių skirstymą į kiekybinius ir kokybinius, kiek jų reikšmių matavimui taikomų skalių pobūdį ar tipologiją (plg., pvz., V. Čekanavičius, G. Murauskas. Statistika ir jos taikymai I, p ). Skiriamos 4 tipų skalės: pavadinimų arba nominalinė, rangų, intervalų ir santykių. Pavadinimų (nominalinė) skalė leidžia požymio reikšmes tik suklasifikuoti ir įvardinti, bet išvis neperteikia kiekybinio matmens. Todėl ji taikoma tik kokybinių požymių reikšmėms apibūdinti. Rangų skalė perteikia tik patį požymio reikšmės padidėjimo ar sumažėjimo viename tiriamajame objekte, lyginant jį su kitu objektu, faktą, bet neperteikia tikslaus jos kiekio įvertinimo. Tinka ranginių kintamųjų reikšmėms apibūdinti, o šia skale išreikštas požymio reikšmes tegalima tik surikiuoti, išdėstyti didėjimo ar mažėjimo tvarka. Intervalų skalė taikoma kiekybiniams požymiams ir leidžia nustatyti, kiek daugiau ar mažiau to požymio rasta viename tiriamajame objekte, palyginus su kitu. Tačiau nulis čia parenkamas laisvai, todėl nulį atitinkanti požymio reikšmė čia nereiškia, kad šiuo atveju šio požymio iš viso nėra (pvz., oro temperatūra, lygi 0 0 C, nereiškia temperatūros nebuvimo apskritai). Matuojamas tokia skale kiekybinis požymis gali įgauti tiek teigiamas, tiek ir neigiamas reikšmes. Santykių skalė irgi taikoma kiekybinių požymių reikšmėms įvertinti ir pasižymi tuo, kad nulis joje yra absoliutus, rodantis matuojamojo požymio nebuvimą. Todėl ja matuojami požymiai tegali įgyti tik teigiamas reikšmes (pvz., žmogaus amžius, sakinio ilgis, garso trukmė). Eksperimentų metu gauti bei sukaupti (surinkti, užfiksuoti) tiriamųjų požymių įvertinimai lingvistui, kaip ir bet kurios kitos srities tyrinėtojui, yra pirminiai statistiniai duomenys. Jie ne tik pats svarbiausias visokių tolesnių tyrimų bei apibendrinimų pamatas, bet taip pat ir savotiška medžiaga ( žaliava ) tolesnei statistinei analizei. Todėl labai svarbu yra lingvistinius eksperimentus planuoti, projektuoti ir atlikti kaip galima korektiškiau: jeigu tik iš principo įmanoma, būtina ištirti pakankamai didelį (dažnai sakoma reprezentatyvų, t. y. statistiškai pakankamą) tirtinųjų objektų kiekį. Atrinkti objektus tyrimui reikia atsitiktinai. Požymius matuoti ar skaičiuoti dera kaip galima atidžiau, reikia vengti galimų jų matavimo ar skaičiavimo riktų, rezultatų užrašymo klaidų ir pan. Atsimintina, kad apskritai nėra jokių būdų ar gudrybių, kurios iš klaidingų pirminių duomenų leistų gauti teisingus rezultatus ar daryti pagrįstas išvadas. Todėl visur, kur tiktai įmanoma, ir pirminių duomenų rinkimui reikėtų panaudoti kompiuterį: klaidoms liks kur kas mažiau galimybių. 2. Imtis ir populiacija (generalinė aibė) Imtis (kartais pasakoma ir praba) yra viena iš svarbiausių statistikos kategorijų. Tuo žodžiu šiaipjau vadinama eksperimentui parinktų (paimtų) ir jo metu ištirtų objektų visuma. Savaime suprantama, jog imtys viena nuo kitos pirmiausiai skiriasi pagal tai, kiek objektų kurio eksperimento metu ištirta, ir todėl vienas iš svarbesniųjų bet kokią imtį apibūdinančių parametrų yra jos didumas arba, kaip labiau įprasta sakyti, tūris. Imties tūris Bendras ištirtų objektų kiekis (tuo pačiu ir atliktų bandymų skaičius). Paprastai žymimas raide n. Jis kartu atitinka ir eksperimento metu gautų tiriamojo požymio įvertinimų (matavimų) bendrąjį kiekį. Ta tiriamųjų objektų visuma, iš kurios jie atrenkami (paimami) į imtį, vadinama generaline aibe arba naujesnėse statistikos knygose populiacija. Ji gali būti baigtinė (ribota) arba begalinė. Savaime suprantama, jog baigtinės populiacijos (generalinės aibės) atveju lieka bent jau principinė galimybė ištirti visus (N) jai priklausančius objek- 3

4 tus, ir imties sąvoka tokiu atveju kaip ir nebetektų prasmės, nes imtis faktiškai sutaptų su populiacija. Bet jeigu populiacija yra begalinio dydžio, nebaigtinė, tai ištirti visų jos objektų niekaip nebeįmanoma, ir imtis turi būti formuojama (sudaroma) būtinai. Panašiai būna ir tada, kai populiacija yra baigtinė, bet labai skaitlinga, sudaryta iš didžiulės daugybės objektų: ištirti visus jos objektus būtų itin keblu, o dažnai irgi net neįmanoma, tad parankiau būna verstis pakankamo dydžio, bet kur kas mažiau objektų turinčia imtimi. Imtis iš tiesų yra ne kas kita, kaip savotiškas, dirbtinai susikurtas populiacijos mini modelis ar mini atvaizdas, jos eksperimentinis atitikmuo, dirbtinis analogas. Čia ir yra tikroji statistikos stichija: tirti palyginti nedidelę, ribotą imtį, o tyrimo rezultatus tikimybiškai apibendrinti visai populiacijai. Todėl visų svarbiausia yra, kad imtis populiaciją, iš kurios buvo paimta, atspindėtų kaip galima adekvačiau ir teisingiau. Paprastai sakoma, kad didesnio tūrio imtis esanti reprezentatyvesnė, didėjant imčiai didesnė, artimesnė vienetui darosi tikimybė, kad šioje imtyje rastos požymių reikšmės bei jų pasiskirstymas (pasklidimo, sklaidos po objektus ypatumai) iš esmės būtų tokios pačios, jeigu paimtume ir kitus analogiškus populiacijos objektus, šį kartą į imtį nepatekusius. Tačiau svarbu pabrėžti, kad imties reprezentatyvumą apsprendžia ne vien tik jos tūris (didumas), bet labiausiai jos sudarymo principai. Imties tūris turi būti pakankamas, o praktiškai tai reikštų, kad imtyje turėtų, jeigu tai įmanoma, būti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų objektų. Dar daugiau: pernelyg didelės, daugiatūkstantinės imtys tampa savaip problemiškos, nes neretai dėl grynai formalių, matematinių priežasčių tuomet gali būti sureikšminami ir iš tikrųjų menki, nežymūs skirtumai. Jeigu, esant galimybėms, ištiriami visi populiacijos ar populiacijų objektai (sakysim, visi rūpimo teksto ar tekstų grupės žodžiai, sakiniai ir pan.), tai, viena vertus, smarkiai susiaurėja daugelio tradicinių statistikos metodų taikymo erdvė (nes nebelieka reikalo apie populiaciją spręsti iš jos sumažinto atvaizdo imtyje), o kita vertus gaunami nebe tikimybiškai apibendrinti, bet visiškai tikslūs rezultatai, kuriuos belieka tik korektiškai aprašyti ir pateikti. Imties parinkimas, konkrečių objektų patekimas arba nepatekimas į ją atskira problema, nors čia plačiau ir nesvarstoma, tačiau kelianti itin daug tiek teorinių, tiek ir praktinių klausimų. Įsidėmėtina, kad matematinės statistikos vadovėliai labai dažnai pabrėžia, jog imtis turinti būti atsitiktinė: bet kuris konkretus tiriamosios rūšies objektas turi turėti vienodas galimybes papulti į imtį, o ar bus jis iš tikro atrinktas, ar nebus turinti lemti vien tiktai atsitiktinybė (kartais tai atsitiktinybei užtikrinti iš tiesų pasinaudojama kokiais nors patikimais atsitiktinybės šaltiniais pvz., urnomis, atsitiktinių skaičių lentelėmis ir pan.). Palyginti retais ir specifiniais atvejais yra galimos ir kitaip, ne atsitiktinumo pagrindu sudarytos (neatsitiktinės) imtys. Imtin atrinktus objektus itin pravartu sunumeruoti, kad prireikus visuomet būtų galima vienareikšmiškai atkurti pirminę jų seką (t.y. išrikiuoti juos pagal eilės numerius). Savaime suprantama, jog eilės numeriai turėtų būti fiksuojami kartu su išmatuotomis tiriamojo požymio reikšmėmis. Specialiai pabrėžtina, kad tendencingos ar falsifikuotos imtys populiacijos vaizdą visuomet iškreipia, perteikia jį neadekvatų ir deformuotą ir todėl jokios mokslinės vertės ar įrodomosios galios neturi: jos tėra tiesiog falsifikatai. Tuo pačiu atskira kalba būtų apie pasitikėjimą statistika (kartais statistika apibūdinama kaip tam tikra [V. Čekanavičiaus ir G. Murausko kn. Statistika ir jos taikymai sako trečioji, žr. p ] melo rūšis; pats esu girdėjęs taip sakant M. Gorbačiovą). Mat, svarbu ne vien patys duomenys, bet ir tam tikras jų kontekstas : sakysim, ką reiškia objektyvus teiginys Šiandien yra dešimt laipsnių Celsijaus" - ar šilta, ar šalta? Sausio 15 d. šilta, netgi labai šilta Balandžio 2 ar spalio 23 d. normalu, nei šilta, nei šalta Birželio 27 d. šalta, galbūt net labai šalta Ištyrus imtin patekusius objektus gaunami tiriamąjį požymį (ar požymius) apibūdinantys statistiniai duomenys. Išrikiuoti tokia tvarka, kokia buvo atliekami bandymai (matavimai) su imties objektais, jie dar nėra pakankamai vaizdūs ar iškalbūs, todėl paprastai būna tvarkomi ir perdirbinėjami toliau. 3. Imties duomenų pirminis sutvarkymas: statistinė ir variacinė eilutės Duomenys, surašyti tokia tvarka, kokia jie buvo gauti eksperimento metu, sudaro vadinamąją statistinę eilutę. Statistinė eilutė, t.y. pirminių duomenų tvarka, atitinkanti imties (ar populiacijos, jeigu buvo ištirta visa populiacija ištisai) objektų tvarką, yra irgi svarbi, ypač kai tenka specialiai tikrinti, ar imtį (požymio reikšmių seką) galima laikyti esant atsitiktine. Paprasčiausias kokį nors tiriamąjį požymį apibūdinančių statistinių duomenų sutvarkymo atvejis jų išdėstymas didėjančia tvarka, kur žiūrima jau nebe pačių bandymų eilės (jų numerių), bet požymį įvertinančių reikšmių didumo. Surašyti šitokiu būdu, jie sudaro variacinę eilutę, kurios ilgis, savaime aišku, atitinka imties tūrį. Natūralu, kad į variacinę eilutę lengviausia yra išrikiuoti kiekybinių požymių įvertinimus. Kokybinių gi požymių variacinės eilutės visuomet yra daugiau ar mažiau sąlygiškos: tokie požymiai, kaip minėta, iš esmės tik įvardijami, tad nėra tikro pamato vienas kokybinio požymio laikyti didesnėmis ar mažesnėmis už kitas ir nebelieka kaip nustatyti jų didėjančios tvarkos. 4

5 Jeigu vienodai įvertinamas kelių ar daugelio imties objektų tiriamasis požymis (tai ypač būdinga diskretiesiems požymiams), tai tie įvertinimai atitinkamoje variacinės eilutės dalyje surašomi pagret. Variacinės eilutės sudarymas būdavo neišvengiamas duomenų statistinio apdorojimo etapas tol, kol tie duomenys būdavo tvarkomi rankomis. Ėmus juos tvarkyti kompiuteriais, variacinės eilutės tapo nebe tokios aktualios. Pavyzdys: Tiriamas žodžių ilgumas skiemenimis. Atrinkta 75 žodžių imtis. Jon patekę žodžiai turi po tiek skiemenų (tai statistine eilute pateikti pirminiai statistiniai duomenys): 1, 3, 2, 2, 2, 3, 3, 2, 1, 3, 3, 2, 3, 2, 2, 2, 1, 4, 2, 3, 2, 1, 3, 5, 1, 3, 2, 2, 3, 1, 1, 4, 2, 3, 2, 2, 2, 2, 3, 2, 3, 2, 3, 1, 2, 1, 4, 3, 2, 2, 3, 2, 1, 4, 3, 3, 2, 2, 3, 2, 5, 2, 1, 3, 2, 2, 2, 2, 3, 3, 1, 2, 3, 3, 2. Išrikiuoti į variacinę eilutę tie patys duomenys atrodytų taip: 1, 1, 1, 1, 1, 1, 1, 1, 1, 1, 1, 1, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 2, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 4, 4, 4, 4, 5, 5. Suprantama, jog prireikus variacinės eilutės narius irgi galima sunumeruoti paeiliui, eilės tvarka: x (1), x (2), x (3)... x (n). Taip sunumeruoti jie retkarčiais vadinami pozicinėmis statistikomis (sakoma i-toji pozicinė statistika, nes eilės numeris i kinta nuo 1 iki n). Iš variacinės eilutės jau iškart matyti, kad tiriamojo požymio žodžių ilgumo skiemenimis reikšmės imtyje yra: mažiausia 1 skiemuo didžiausia 5 skiemenys dažniausiai pasitaikanti 2 skiemenys rečiausiai pasitaikanti 5 skiemenys II. Empirinis pasiskirstymas ir jo pagrindiniai parametrai 1. Požymio reikšmių imtyje suskaičiavimas. Empirinis pasiskirstymas Statistinės informacijos vaizdavimas variacine eilute, nors šiaip yra labai vaizdus, vis dėlto yra ir gana nekompaktiškas (redundantiškas), gremėzdiškas bei nepatogus, nes tiriamojo požymio įgyjamos reikšmės, būdamos diskrečios, gana intensyviai kartojasi. Juk iš esmės tą pačią ankstesnės variacinės eilutės informaciją kur kas glausčiau galėtume užrašyti taip: Žodžio ilgumas skiemenimis: Kiek kartų pasitaiko: Tai reiškia, jog variacinėje eilutėje požymio "Žodžio ilgumas skiemenimis" reikšmė "1" sutinkama 12 kartų, reikšmė "2" - 33 kartus ir t.t. Pažymėtina, kad dažnu atveju diskretaus tiriamojo požymio įgyjamų reikšmių repertuaras (skirtingų reikšmių kiekis; jį žymėsime k) būna daug kartų mažesnis už imties tūrį (ir šiame pvz. jų tėra tik 5, nors imties tūris lygus 75), tad natūralu, kad tos reikšmės kartojasi. Ypač tai pasakytina tuos diskrečiuosius požymius, kurių įgyjamos reikšmės reiškiamos sveikaisiais skaičiais (kaip mūsų pavyzdyje). Nesunku suprasti, kad eilutėje Kiek kartų pasitaiko nurodyti skaičiai yra ne kas kita, kaip atitinkamų tiriamojo požymio ( Žodžio ilgumas skiemenimis ) reikšmių (1, 2, 3, 4 ir 5) absoliutiniai dažnumai, kurie, kaip jau minėta anksčiau, yra praktiškai nepalyginami vieni su kitais, jeigu skirtingi būna imčių tūriai. Todėl labai dažnai vietoj absoliutinių nurodomi santykiniai tų pačių požymio reikšmių dažnumai (gaunami atitinkamus absoliutinius dažnumus dalinant iš imties tūrio). Vietoj absoliutinių pateikus santykinius dažnumus, ta pati informacija atrodytų taip: Žodžio ilgumas skiemenimis: Santykinis dažnumas: Šitaip pertvarkyta ir suglausta variacinė eilutė su nurodytomis galimomis tiriamojo požymio reikšmėmis ir kiekvienos iš jų santykiniais dažnumais neretai yra vadinama pasiskirstymo eilute arba tiesiog pasiskirstymu. Labai glaustai tariant, pasiskirstymas tai informacija apie tai, kokias reikšmes tiriamasis požymis įgyja ir koks yra kiekvienos iš tų reikšmių dažnumas (arba tikimybė). Pasiskirstymas viena iš pačių pamatinių matematinės statistikos bei tikimybių teorijos kategorijų. Natūralu, kad šiuo atveju turimas galvoje empirinis, t. y. iš ištirtosios imties duomenų atsiskleidžiantis rūpimojo (tirtojo) požymio reikšmių pasiskirstymas. Pats žodis pasiskirstymas čia turi beveik įprastinę prasmę: juk šitaip pertvarkyti duomenys iš tikrųjų ir rodo, kokiomis proporcijomis imtyje yra 5

6 pasiskirsčiusios požymio reikšmės, kaip jos pasklidusios, kokia dalis (procentas) kuriai reikšmei imtyje tenka. Vėliau susidursime ir su teoriškai sukonstruotais, t. y. labiau virtualiais, idealizuotais pasiskirstymais, turinčiais individualius vardus. Kadangi iš esmės visi statistinio pobūdžio tyrimai be pasiskirstymų neišsiverčia ir vienaip ar kitaip į juos orientuojasi, pasiskirstymams vaizduoti, jų savybėms nagrinėti ir kt. panašiems dalykams skiriama ypač daug dėmesio. Pasiskirstymus galima vaizduoti įvairiai: ne tik variacinėmis eilutėmis, kaip pateiktoji, bet ir įvairiomis lentelėmis, grafikais, analitiniu būdu (formulėmis) ir t. t. Nors pateiktosiose eilutėse esanti informacija visiškai pilnai apibūdina tirtojo požymio reikšmių pasiskirstymą (t. y. sklaidą, tų reikšmių proporcijas) imtyje, kartais pasiskirstymų lentelės daromos dar išsamesnės: jose būna ir papildomų žinių apie pasiskirstymą. Mūsų pasiskirstymas, pateiktas tokia išplėtota lentele, galėtų atrodyti maždaug taip: Žodžio ilgis skiemenimis: Dažnumas Absoliutus: Santykinis: Pasiskirstymo funkcija: Kaip matome, pačių reikšmių (1, 2, 3, 4, 5), kurias įgyja tiriamasis požymis žodžio ilgis skiemenimis, čia atsispindi abi dažnumo atmainos ir absoliutinis, ir santykinis dažnumas, o paskutiniojoje eilutėje yra pateikiamas dar ir sukauptasis arba kumuliatyvinis dažnumas, rodantis, kokiu mastu požymio reikšmės, palaipsniui besikaupdamos, užpildo imtį, t.y. kokią jos dalį sudaro pirmoji, pirmoji ir antroji kartu paimtos, pirmoji, antroji ir trečioji kartu paimtos ir t. t. Sukauptasis dažnumas yra nepaprastai svarbus: jeigu jis žinomas (duotas), tai iš jo lengva elementariais aritmetikos veiksmais apskaičiuoti ir santykinį, ir absoliutinį kiekvienos iš reikšmių dažnumą. Todėl pasiskirstymui adekvačiai pavaizduoti pakaktų pateikti tiktai pirmąją ir paskutiniąją, ketvirtąją tos lentelės eilutes, o antrosios ir trečiosios eilučių duomenis yra galima, jei jų prireiktų, išvesti (apskaičiuoti) iš anų ir tikrai naujos informacijos jie iš tikrųjų neduoda! Dėl tokių savybių ir dėl ypatingos svarbos sukauptasis dažnumas paprastai yra vadinamas tiesiog pasiskirstymo funkcija. Mes su ja susidursime dar daugelį kartų, ir jos reikės visuomet, kuomet nagrinėsime kokius nors pasiskirstymus. Pabrėžtina, jog empirinių pasiskirstymų funkcija yra ne kas kita, kaip sukauptasis dažnumas, o teorinių sukauptoji (kumuliatyvinė) tikimybė. Todėl pasiskirstymo funkcija įgyja reikšmes irgi tik iš intervalo [0; 1]. Tad minimaliomis priemonėmis adekvačiai pavaizduoti pasiskirstymą galima dviejų eilučių (kvazi)lentele: vienoje jos eilutėje surašomos reikšmės, kurias įgyja tiriamasis požymis, o antroje toms jo reikšmėms atliepiančios pasiskirstymo funkcijos reikšmės. O kaip pasiskirstymą suformuoti tais atvejais, kai požymis yra tolydusis ir imties objektams būdingos jo reikšmės praktiškai nesikartoja? Tokiais atvejais visas variacinėje eilutėje atsispindintis reikšmių ruožas nuo mažiausios iki didžiausios suskaidomas į keletą ar keliolika intervalų ir žiūrima, kokie yra į tuos intervalus (padalas) papuolančių požymio reikšmių kiekiai bei dažnumai. Tokie pasiskirstymai, besiremią ne pavienėmis diskrečiomis požymio reikšmėmis, bet tolydžiųjų reikšmių intervalais, vadinami intervaliniais pasiskirstymais. 2. Imtį (statistinę ar variacinę eilutę) apibūdinantys parametrai (charakteristikos) Jų yra įvairių, ir visi jie yra skaičiai, apskaičiuojami iš imties ar populiacijos (jei ištiriama visa populiacija) duomenų, tiksliau iš imtyje (ar populiacijoje) nustatytų požymio reikšmių. Todėl savaime suprantama, kad imtį apibūdinančius parametrus apskaičiuoti galima tik tada, kai tiriamieji požymiai yra kiekybiniai ir imtyje randamos jų reikšmės išreiškiamos skaičiais. Patikimiausios yra santykių skale išreikštos kiekybinių požymių reikšmės. Dažnai skiriamos tokios tų parametrų grupės ar atmainos: duomenų padėtį apibūdinančios charakteristikos (parametrai): vidurkis, moda, mediana, kvantiliai (kvartiliai ir kitokie kvantiliai) duomenų sklaidą apibūdinančios charakteristikos: dispersija, standartinis (kitaip vidutinis kvadratinis) nuokrypis, linijinis nuokrypis, variacijos žingsnis (plotis), variacijos (kitaip - imties kitimo) koeficientas, kvartilių skirtumas IQR, kokybinės įvairovės indeksas ir kt. pasiskirstymo formą apibūdinančios charakteristikos: asimetrijos koeficientas ir eksceso koeficientas. Jos reikalauja supratimo apie normaliąją (Gauso) kreivę. 6

7 Galima įsidėmėti kai kurių imtį apibūdinančių parametrų apibrėžimus, įsiminti jų pavadinimus; pvz.: Variacijos žingsnis Moda Mediana Didžiausios ir mažiausios požymio reikšmių variacinėje eilutėje skirtumas. Ankstesniame pavyzdyje variacijos žingsnis (pažymėkime jį v) būtų: v = 5 1 = 4. Dažniausiai variacinėje eilėje pasitaikanti požymio reikšmė. Mūsų variacinėje eilutėje tai 2. Priklausomai nuo to, kelios požymio reikšmės imtyje vienodai dažnos, galima skirti unimodalius, bimodalius ir polimodalius pasiskirstymus. Kai dažniausios bimodalaus pasiskirstymo reikšmės eina pagret, jis laikomas unimodaliu pasiskirstymu ir jo moda apskaičiuojama kaip tų reikšmių vidurkis. Viduriniojo (centrinio) variacinės eilutės įrašo, dalinančio ją pusiau, reikšmė, kitaip tariant, ji yra n/2 - toji pozicinė statistika. Kadangi mūsų pavyzdžio variacinėje eilutėje iš viso yra 75 įrašai, tai vidurinysis (centrinis) iš jų yra 38-asis: prieš jį eina 37 įrašai, ir tiek pat po jo. 38-ojo įrašo (reikšmė yra 2, vadinasi, ir tos variacinės eilutės mediana yra 2. Variacinės eilutės, sudarytos iš nelyginio įrašų skaičiaus, visada būna medianos požiūriu neproblemiškos, nes turi vieną centrinį įrašą, kurio atžvilgiu visi ankstesni ir tolesni įrašai pasidalina po lygiai. To įrašo reikšmė ir yra mediana. Kiek kebliau, jeigu įrašų skaičius variacinėje eilutėje būna lyginis: tokios eilutės centre atsiduria du gretimi įrašai (mat, kitu atveju likusieji negalėtų pasidalinti po lygiai). Mediana lyginį įrašų kiekį turinčios eilutės atveju randama taip: sudedamos abiejų centrinių įrašų reikšmės ir gauta jų suma dalinama iš dviejų. Yra du patys svarbiausi kiekybinio požymio reikšmes apibūdinantys parametrai: vidurkis ir standartinis (kitaip vidutinis kvadratinis) nuokrypis (arba artimas jo atitikmuo dispersija). Tad apie juos atskirai. 3. Vidurkiai Statistikoje yra žinomos minimos kelios vidurkių atmainos: aritmetinis, geometrinis, harmoninis, nupjautasis... Bet pats populiariausias ir labiausiai naudojamas yra pirmasis iš paminėtųjų aritmetinis vidurkis. Todėl jam daugiausia dėmesnio. Derėtų skirti teorinį aritmetinį vidurkį (rus. matematičeskoe ožidanije, angl. mean ar estimation liet. kartais irgi pasakoma matematinė viltis - aklas vertinys iš rusų k.), apskaičiuojamą pagal atitinkamas formules teoriniams ( idealizuotiems ) pasiskirstymų modeliams, ir empirinį aritmetinį vidurkį (rus. arifmetičeskoe srednee, angl. average). Kadangi aritmetinis vidurkis linksniuojamas visų dažniausiai, tai apibūdinimas aritmetinis paprastai praleidžiamas ir sakoma tiesiog vidurkis (savaime suprantama, kad kalbant apie kitokius vidurkius, jų konkrečią atmainą apibūdinantys žodžiai harmoninis, geometrinis ir pan. būtinai pridedami). Patikslinimai teorinis arba empirinis paprastai pridedami irgi tik norint aktualiai pabrėžti, apie kokio tipo vidurkį teorinį ar empirinį kalbama. Prisimenant gi imties ir populiacijos priešpriešą, derėtų taip pat skirti imties vidurkį (tai tas pat, kas empirinis vidurkis) ir populiacijos vidurkį, kuris gali būti arba nustatomas empiriškai (kai ištiriama visa baigtinė populiacija), arba tegalimas prognozuoti teoriškai (kai populiacija nebaigtinė arba kai tiriama tik iš jos atrinkta imtis). Tyrinėtojui pats aktualiausias vis dėlto lieka imties empirinis vidurkis. Empirinis vidurkis Tai tarsi koks visų imtyje randamų požymio reikšmių, pasiskirsčiusių vienokiu ar kitokiu būdu, svorio centras, vidutiniškoji, visos imties mastu imant, požymio reikšmė, vidutinis jos įvertinimas. Gaunamas visų įvertinimų sumą dalijant iš imties tūrio; taigi, jis irgi yra santykis, visos įvertinimų (reikšmių) visumos santykis su ištirtųjų objektų kiekiu. Formulės empiriniam vidurkiui apskaičiuoti pateikiamos ir gali būti taikomos įvairios; renkantis konkretų jo skaičiavimo būdą (algoritmą) pravartu pasiremti net ir praktiniu protu, nes vidurkis dydis, dažnai pasitaikantis ir praktiniame gyvenime, kasdieniniuose reikaluose. Būtini žinoti dalykai yra du: visų tiriamojo požymio reikšmių (įvertinimų) suma (visuma) ir bendras bandymų skaičius (imties tūris). O konkreti formulė labiausiai priklauso nuo to, kokiu būdu yra pateikta tiriamojo požymio pasiskirstymą reprezentuojanti statistinė informacija: Jei turime: Pirminio pavidalo (nesuglaustą) variacinę eilutę Vidurkis skaičiuojamas taip: Susumuojamos visos variacinėje eilutėje įrašytos požymio reikšmės (įvertinimai) ir gautoji suma dalinama iš imties tūrio (n). Taip apskaičiuojamas vidurkis kartais vadinamas paprastuoju (nesvertiniu) vidurkiu: mat, kiekvienos reikšmės (bandymo) svoris čia yra pastovus ir lygus 1. 7

8 Suglaustą variacinę eilutę su absoliutiniais dažnumais Suglaustą variacinę eilutę su santykiniais dažnumais Kiekviena požymio reikšmė dauginama iš atitinkamo absoliutinio dažnumo, sandaugos susumuojamos ir gautoji suma dalinama iš imties tūrio. Ankstesniame pavyzdyje būtų: ( )/75=2.347 Kiekviena požymio reikšmė dauginama iš atitinkamo santykinio dažnumo ir sandaugos susumuojamos. Gautoji suma ir yra empirinis vidurkis. Ankstesniame pavyzdyje: = Antruoju ir trečiuoju būdu apskaičiuojami vidurkiai kartais vadinami svertiniais, o dažnumai, iš kurių dauginamos požymių įgyjamos reikšmės, svoriais. Skaičiuojant vidurkį su programa Excel jokio pirminio duomenų apdorojimo ar grupavimo nereikia, tiesiog pirminiai matavimo rezultatai (pirminiai statistiniai duomenys, statistinė eilutė ) turi būti Excel lakšte surašyti į vieną bloką (paprastai stulpelio ar eilutės pavidalo, nors tai ir nėra privalu). Vidurkiui apskaičiuoti skirta Excel funkcija: [ = ] AVERAGE(skDuomenųBlokas) Pridurtina, kad diskrečiųjų požymių vidurkis yra iš esmės abstraktaus pobūdžio dydis, tinkantis labiausiai įvairiems palyginimams bei sugretinimams, bet realiai dažniausiai nesutampantis nė su viena iš imtyje turimų požymio reikšmių. Todėl kartais jis atrodo net kiek nelogiškai. Sakome: žodžių ilgio (skiemenimis) vidurkis yra 2,347 skiemens, šeimoje vidutiniškai yra 2,25 vaiko ir pan., bet juk negali būti žodžių, sudarytų iš 2,347 skiemens, negali kas nors turėti 2,25 vaiko! Tuo atžvilgiu logiškesnė būtų, sakysim, moda. Aritmetinis vidurkis yra labai jautrus vadinamosioms ekstremalioms pačioms didžiausioms bei pačioms mažiausioms požymio reikšmėms: net ir pavienė tokia reikšmė gali vidurkį labai žymiai pakeisti, tiesiai pasakius iškreipti (taip leistina sakyti tada, kai kyla įtarimas, jog labai didelė arba labai maža požymio reikšmė imtyje yra atsiradusi per klaidą ar neapsižiūrėjimą). Trumpai apie kelias kitas vidurkio atmainas: Nupjautuoju vadinamas toks vidurkis, kuris skaičiuojamas ne iš visos variacinės eilutės, bet tik iš centrinės jos dalies, gautos atmetus po lygiai mažiausiųjų ir didžiausiųjų požymio reikšmių (pvz., 80% nupjautasis vidurkis skaičiuojamas atmetant 10% mažiausių ir 10% didžiausių imties reikšmių). Dėl to nupjautasis vidurkis yra žymiai atsparesnis ekstremalių reikšmių įtakai ir naudotinas tada, kai šios atrodo esančios nepatikimos. Excel yje jam apskaičiuoti skirta funkcija [=]TRIMMEAN (skduomenųblokas; skatmestinasprocentas). Pagal antrąjį parametrą apskaičiuojama, po kelias ekstremalias reikšmes atmesti iš variacinės eilutės pradžios ir pabaigos (jei pagal tą procentą gaunamas nelyginis atmestinų reikšmių kiekis, jis apvalinamas iki artimiausio lyginio, kad variacinės eilutės pradžios ir iš jos galo būtų atmetama po lygiai reikšmių). Geometrinis vidurkis gaunamas iš visų požymio reikšmių sandaugos ištraukus šaknį, kurios laipsnis atitinka imties tūrį (jis paprastai apskaičiuojamas pasinaudojant reikšmių logaritmais). Excel yje jam apskaičiuoti skirta funkcija [=]GEOMEAN(skDuomenųBlokas). Kvadratinis vidurkis gaunamas ištraukus kvadratinę šaknį iš reikšmių kvadratų vidurkio. Su Excel'iu jį apskaičiuoti galima skaičiuojamąja išraiška [=] SQRT(AVERAGE(skDuomenųBlokas)); tik duomenų bloke turi būti ne pačios reikšmės, o jų kvadratai. Harmoninis vidurkis gaunamas imties tūrį padalijus iš skaičių, atvirkštinių požymio reikšmėms, bendros sumos. Excel yje jam apskaičiuoti skirta funkcija [=]HARMEAN(skDuomenųBlokas). 4. Dispersija ir standartinis nuokrypis Abu šie giminingi parametrai rodo, kaip konkrečios požymio reikšmės imtyje yra pasklidusios (išsibarsčiusios) vidurkio atžvilgiu. Vidurkis teišryškina tik vieną, dažniausiai abstraktų, įsivaizduojamą centrinį požymio reikšmių (įvertinimų) tašką, jų svorio centrą, bet nieko nepasako apie tai, kokiu mastu ir kaip dažnai realiosios požymio reikšmės imtyje yra nutolusios nuo šio abstraktaus taško, koks jų susitelkimo apie vidurkį laipsnis. Norint įvertinti šį pasiskirstymo aspektą, vertėtų imti skirtumus, susidarančius tarp konkrečios požymio reikšmės, gaunamos atskiro bandymo metu, ir visų reikšmių vidurkio. Tačiau, kadangi realiosios požymių reikšmės nukrypsta nuo vidurkio į abi puses, aritmetinė visų skirtumų suma palaipsniui išsilygintų ir galų gale anuliuotųsi, prilygtų nuliui. Todėl sumuoti pačių skirtumų neišeina, ir vietoje jų yra imami arba jų absoliutiniai dydžiai (moduliai), arba dar dažniau jų kvadratai: ir vienos, ir kitos transformacijos (pakeitimo) atveju nuosekliai gaunami tuos skirtumus tiesiogiai atspindintys teigiami dydžiai, kuriuos jau galima sumuoti. Gautąsias sumas tiek modulių, tiek ir kvadratų priimta yra vėlgi dalinti iš imties tūrio, kitaip tariant, visiems ištirtiesiems objektams padalinti po lygiai. Taigi ir vėl vidurkis: arba skirtumų modulių, arba skirtumų kvadratų vidurkis. Abu jie rodo iš esmės tą patį: ko- 8

9 kiu laipsniu požymio reikšmės imtyje vidutiniškai yra nutolusios nuo savojo vidurkio, tad užtenka apskaičiuoti vieną kurį iš šių dydžių. Paprastai skaičiuojamas tų skirtumų kvadratų vidurkis. Jis vadinamas dispersija. Dispersija Skirtumų, susidarančių tarp reikšmių vidurkio ir konkrečių požymio reikšmių, atitinkančių kiekvieną imties objektą, kvadratų vidurkis. Įprasta žymėti s 2. Apskaičiuojama taip pat, kaip ir paprastas vidurkis, tik pirma reikia apsiskaičiuoti atitinkamus skirtumus ir pakelti juos kvadratu. Vienas niuansas: jeigu imties tūris (dydis, tiriamųjų objektų skaičius) yra palyginti labai mažas, mažesnis negu 30, apskaičiuojant dispersiją skirtumų kvadratų suma dalinama ne iš pilno, bet iš vienetu sumažinto imties tūrio, t. y. ne iš n, bet iš (n-1). Teorinis to reikalavimo pagrindimas čia neaptarinėjamas, tik pridurtina, kad neretai dispersija, gauta kvadratų sumą dalinant iš n-1, vadinama imties dispersija, o gauta dalinant iš n populiacijos dispersija (ją dera skaičiuoti tada, kai populiacija ištiriama visa ištisai). Vidutinis kvadratinis nuokrypis arba standartinis nuokrypis Dydis, gaunamas ištraukus kvadratinę šaknį iš dispersijos. Tokiu būdu jis paverčiamas vėl linijiniu (t. y. geometriškai galimu pavaizduoti atitinkamo ilgio linija; dispersiją gi tektų vaizduoti plotu) dydžiu ir tampa tam tikra prasme bendramatiškas tiek imtyje figūruojančioms požymio reikšmėms, tiek ir pačiam empiriniam vidurkiui. Paprastai žymimas s (dažniausiai empirinis) arba graikiška raide sigma (ypač apskaičiuotas teoriškai). Vienas iš pačių populiariausių pasiskirstymo parametrų. Kartais vadinamas tiesiog (nuokrypio) standartu ar standartiniu nuokrypiu. Vidutinį kvadratinį nuokrypį praktiškai tenka skaičiuoti taip pat dažnai, kaip ir vidurkį. Abu tie dydžiai (vidurkis ir vidutinis kvadratinis nuokrypis), paimti drauge, jau gana išsamiai apibūdina esmines, daugeliu atžvilgių svarbias pasiskirstymų ypatybes, todėl su jais teks susidurti kone kiekviename žingsnyje. Lyginant skirtingus pasiskirstymus, ypač tuos, kur požymių reikšmės nevienodos ar išmatuotos skirtingais matais (sakysim, norint lyginti žodžių ilgio skiemenimis pasiskirstymą ir sakinių ilgio žodžiais pasiskirstymą) kartais logiškiau yra gretinti ne pačius vidurkius ir vidutinius kvadratinius nuokrypius, bet tų dydžių tarpusavio santykį, kuris vadinamas variacijos koeficientu. Tai vidutinio kvadratinio (standartinio) nuokrypio santykis su vidurkiu. Rečiau praktikuojami empiriniai pasiskirstymo parametrai yra asimetrijos koeficientas ir eksceso koeficientas, kurie dažnai vadinami tiesiog asimetrija ir ekscesu. Šių parametrų prasmės ir skaičiavimo kol kas dar nesiaiškinsime, bet vėliau su jais gal ir susidursime. 5. Pagrindinės pasiskirstymo parametrų formulės ir funkcijos Įsidėmėtini trys dalykai: 1. Tradicinės formulės, pagal kurias galima apskaičiuoti vieną ar kitą empirinio pasiskirstymo parametrą, įvairiuose šaltiniuose (matematinės statistikos vadovėliuose ir pan.) gali būti pateikiamos įvairios, nes dažnai tą pačią parametro reikšmę galima gauti keliais skirtingais būdais. Ta prasme ir patys tokie apskaičiavimo būdai, ir juos reprezentuojačios formulės yra lygiagrečios, savaip sinonimiškos, ir rinktis galima bet kurią iš jų, paprastai tą, kuri dėl kokų nors priežasčių pasirodo esanti parankesnė už kitas. 2. Formulėse, net ir perteikiančiose tuos pačius parametrų apskaičiavimo būdus, gali būti panaudoti skirtingi sutartiniai žymėjimai (simboliai, kintamieji). Matematinių simbolių funkciją paprastai atlieka lotyniškojo alfabeto raidės, bet skirtinguose šaltiniuose tos pačios raidės gali turėti skirtingą prasmę, žymėti skirtingus dalykus. Paprastai greta formulių visuomet yra nurodoma (paaiškinama) ir joje pavartotų simbolių (raidžių) prasmė, tad pakanka tik sutelkti į tai dėmesį. 3. Tos pačios formulės, kuriose pavartoti net ir tie patys simboliai, gali turėti skirtingą grafinę išvaizdą, kitaip tariant, gali būti užrašytos skirtingais būdais (matematikos normos gana dažnai leidžia tą patį reiškinį užrašyti įvairiai). Čia pateikiamos kelios buvusios pačios reikalingiausios formulės, stengiantis perteikti jų matematinę prasmę. O įvairuojančiai užrašomi jų variantai šiandieną beturi labiau istorinę ar pažintinę prasmę, todėl čia jie nepateikiami; kita vertus, juos irgi būtina pasiaiškinti ir suprasti, kai norima skaityti matematinei statistikai skirtą literatūrą. O praktiniams skaičiavimams svarbiau yra mokėti pasinaudoti atitinkamomis kompiuterinių programų galimybėmis. Todėl lygiagrečiai pateikiamos tą patį darbą dirbančios Excel funkcijos. Pirminiai raidiniai simboliai visose čia pateikiamose formulėse reiškia iš esmės tą patį: 9

10 n bendras bandymų kiekis, t.y. imties tūris i eilės numeris (1, 2, 3, 4,... k ) x i i-tosios (pirmosios, antrosios, trečiosios iš eilės ir t.t.) požymio reikšmės vertė (dydis) m i i-tosios požymio reikšmės absoliutinis dažnumas (pasikartojimų imtyje kiekis) x min, x max mažiausioji ir didžiausioji požymio reikšmės imtyje Kaip Excel funkcijų (ar skaičiuojamųjų išraiškų) argumentas visur nurodomas duomenų blokas, žymimas tiesiog skdb. Tai ištisinė Excel lakšto ląstelių zona, kurioje įrašyti pirminiai statistiniai duomenys (tiriamojo požymio reikšmės). Parametras Formulė Excel funkcija arba išraiška Variacijos žingsnis (R) R = x max x min [=] MAX(skDB)-MIN(skDB) Santykinis dažnumas (p; p * ; d) p i = m i /n Dalybos operacija (ir atitink. operandai) Vidurkis ( x ; x vid ) x vid =(x 1 + x 2 + x x n ) / n [=] AVERAGE(skDB) Dispersija (s 2 ) s 2 =((x 1 -x vid ) 2 +(x 2 -x vid ) (x n -x vid ) 2 )/n[-1]; arba s 2 = (x 2 ) vid (x vid ) 2 [=] VAR(skDB) Standartinis (arba vidutinis kvadratinis) nuokrypis (s) s = 2 s [=] STDEV(skDB) Linijinis nuokrypis (l) l = ((x 1 -x vid ) + (x 2 -x vid ) (x n -x vid )) / n [=] AVEDEV(skDB) Kitų parametrų prasmę perteikiančios formulės ir/ar jų apskaičiavimo su Excel būdai, kai jų prireiks, bus nurodomi atitinkamose tolesnių konspektų vietose. 10

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) Monotonin s funkcijos Tegul turime funkciją f : A R, A R. Apibr žimas. Funkcija y = f ( x) vadinama monotoniškai did jančia (maž jančia) aib je X A, jei x1< x2 iš X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) ( f

Διαβάστε περισσότερα

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose lktroų ir skylučių statistika puslaidiikiuos Laisvų laidumo lktroų gracija, t.y. lktroų prėjimas į laidumo juostą, gali vykti kaip iš dooriių lygmų, taip ir iš valtiės juostos. Gracijos procsas visuomt

Διαβάστε περισσότερα

MATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos

MATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 Teiginio

Διαβάστε περισσότερα

Matematika 1 3 dalis

Matematika 1 3 dalis Matematika 1 3 dalis Vektorių algebros elementai. Vektorių veiksmai. Vektorių skaliarinės, vektorinės ir mišriosios sandaugos ir jų savybės. Vektoriai Vektoriumi vadinama kryptinė atkarpa. Jei taškas A

Διαβάστε περισσότερα

Matematinės analizės konspektai

Matematinės analizės konspektai Matematinės analizės konspektai (be įrodymų) Marius Gedminas pagal V. Mackevičiaus paskaitas 998 m. rudens semestras (I kursas) Realieji skaičiai Apibrėžimas. Uždarųjų intervalų seka [a n, b n ], n =,

Διαβάστε περισσότερα

1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3

1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3 Skaičių teorija paskaitų konspektas Paulius Šarka, Jonas Šiurys 1 Įvadas 1 1.1 Neišspręstos problemos.............................. 1 2 Dalumas 2 2.1 Dalyba su liekana.................................

Διαβάστε περισσότερα

Specialieji analizės skyriai

Specialieji analizės skyriai Specialieji analizės skyriai. Specialieji analizės skyriai Kompleksinio kinamojo funkcijų teorija Furje eilutės ir Furje integralai Operacinis skaičiavimas Lauko teorijos elementai. 2 Kompleksinio kintamojo

Διαβάστε περισσότερα

1 tema. Bendroji mokslinių tyrimų metodologija

1 tema. Bendroji mokslinių tyrimų metodologija 1 tema. Bendroji mokslinių tyrimų metodologija Mokslas, kaip viena protinės veiklos sudėtinė dalis - tai žmonių veikla, kurios funkcijos yra gauti ir teoriškai sisteminti objektyvias žinias apie tikrovę.

Διαβάστε περισσότερα

JONAS DUMČIUS TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA

JONAS DUMČIUS TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA JONAS DUMČIUS (1905 1986) TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA 1975 metais rotaprintu spausdintą vadovėlį surinko klasikinės filologijos III kurso studentai Lina Girdvainytė Aistė Šuliokaitė Kristina

Διαβάστε περισσότερα

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

EUROPOS CENTRINIS BANKAS 2005 12 13 C 316/25 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ 2005 m. gruodžio 1 d. dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo

Διαβάστε περισσότερα

Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos

Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos Rimantas DEKSNYS, Robertas STANIULIS Elektros sistemų katedra Kauno technologijos universitetas

Διαβάστε περισσότερα

FDMGEO4: Antros eilės kreivės I

FDMGEO4: Antros eilės kreivės I FDMGEO4: Antros eilės kreivės I Kęstutis Karčiauskas Matematikos ir Informatikos fakultetas 1 Koordinačių sistemos transformacija Antrosios eilės kreivių lgtis prastinsime keisdami (transformuodami) koordinačių

Διαβάστε περισσότερα

IV. FUNKCIJOS RIBA. atvira. intervala. Apibrėžimas Sakysime, kad skaičius b yra funkcijos y = f(x) riba taške x 0, jei bet kokiam,

IV. FUNKCIJOS RIBA. atvira. intervala. Apibrėžimas Sakysime, kad skaičius b yra funkcijos y = f(x) riba taške x 0, jei bet kokiam, 41 Funkcijos riba IV FUNKCIJOS RIBA Taško x X aplinka vadiname bet koki atvira intervala, kuriam priklauso taškas x Taško x 0, 2t ilgio aplinka žymėsime tokiu būdu: V t (x 0 ) = ([x 0 t, x 0 + t) Sakykime,

Διαβάστε περισσότερα

ATSITIKTINIAI PROCESAI. Alfredas Račkauskas. (paskaitų konspektas 2014[1] )

ATSITIKTINIAI PROCESAI. Alfredas Račkauskas. (paskaitų konspektas 2014[1] ) ATSITIKTINIAI PROCESAI (paskaitų konspektas 2014[1] ) Alfredas Račkauskas Vilniaus universitetas Matematikos ir Informatikos fakultetas Ekonometrinės analizės katedra Vilnius, 2014 Iš dalies rėmė Projektas

Διαβάστε περισσότερα

FUNKCIJOS. veiksmu šioje erdvėje apibrėžkime dar viena. a = {a 1,..., a n } ir b = {b 1,... b n } skaliarine sandauga

FUNKCIJOS. veiksmu šioje erdvėje apibrėžkime dar viena. a = {a 1,..., a n } ir b = {b 1,... b n } skaliarine sandauga VII DAUGELIO KINTAMU JU FUNKCIJOS 71 Bendrosios sa vokos Iki šiol mes nagrinėjome funkcijas, apibrėžtas realiu skaičiu aibėje Nagrinėsime funkcijas, kurios apibrėžtos vektorinėse erdvėse Tarkime, kad R

Διαβάστε περισσότερα

1. Klasifikavimo su mokytoju metodai

1. Klasifikavimo su mokytoju metodai 1. Klasifikavimo su mokytoju metodai Klasifikacijos uždavinys yra atpažinimo uždavinys, kurio esmė pagal pateiktus objekto (vaizdo, garso, asmens, proceso) skaitinius duomenis priskirti ji kokiai nors

Διαβάστε περισσότερα

MATAVIMO PRIEMONIŲ METROLOGINö PRIEŽIŪRA

MATAVIMO PRIEMONIŲ METROLOGINö PRIEŽIŪRA MATAVIMO PRIEMONIŲ METROLOGINö PRIEŽIŪRA Matavimo priemonių metrologin priežiūra (teisin metrologija) Pagrindin s metrologin s priežiūros (pagal metrologijos įstatymą) rūšys: tipo patvirtinimas pirmin

Διαβάστε περισσότερα

ANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui)

ANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui) ngelė aškienė NLIZINĖ GEMETRIJ III skrius (Medžiaga virtualiajam kursui) III skrius. TIESĖS IR PLKŠTUMS... 5. Tiesės lgts... 5.. Tiesės [M, a r ] vektorinė lgtis... 5.. Tiesės [M, a r ] parametrinės lgts...

Διαβάστε περισσότερα

RAPSŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ, APRAŠAI

RAPSŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ, APRAŠAI RAPSŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ, APRAŠAI TURINYS psl. ŽIEMINIAI RAPSAI... 4 Abakus.... 4 Admiral.... 4 Avatar.... 5 Belana.... 5 Bellevue.... 6 Cult.... 6 Digger.... 6 DK Except....

Διαβάστε περισσότερα

1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai yra studentai galima išreikšti formule. 2 Ta pati teigini galima užrašyti ir taip. 3 Formulė U&B C reiškia, kad

1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai yra studentai galima išreikšti formule. 2 Ta pati teigini galima užrašyti ir taip. 3 Formulė U&B C reiškia, kad 45 DISKREČIOJI MATEMATIKA. LOGIKA. PAVYZDŽIAI Raidėmis U, B ir C pažymėti teiginiai: U = Vitas yra studentas ; B = Skirmantas yra studentas ; C = Jonas yra studentas. 1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai

Διαβάστε περισσότερα

Integriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009

Integriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009 1 Integriniai diodai Integrinių diodų pn sandūros sudaromos formuojant dvipolių integrinių grandynų tranzistorius. Dažniausiai integriniuose grandynuose kaip diodai naudojami tranzistoriniai dariniai.

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA

LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA tema. APSKRITIMŲ GEOMETRIJA (00 0) Teorinę medžiagą parengė bei antrąją užduotį sudarė Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Edmundas Mazėtis. Apskritimas tai

Διαβάστε περισσότερα

RAPSŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ, APRAŠAI psl. ŽIEMINIAI RAPSAI Abakus... 3 Alaska... 4 Baldur... 4 Banjo (SW 0761)...

RAPSŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ, APRAŠAI psl. ŽIEMINIAI RAPSAI Abakus... 3 Alaska... 4 Baldur... 4 Banjo (SW 0761)... RAPSŲ VEISLIŲ, ĮRAŠYTŲ Į NACIONALINĮ AUGALŲ VEISLIŲ SĄRAŠĄ, APRAŠAI psl. ŽIEMINIAI RAPSAI Abakus.... 3 Alaska.... 4 Baldur.... 4 Banjo (SW 0761).... 4 Belana... 5 Bellevue... 5 Californium.... 6 Caracas...

Διαβάστε περισσότερα

V skyrius ĮVAIRŪS PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMO KLAUSIMAI

V skyrius ĮVAIRŪS PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMO KLAUSIMAI V skyrius ĮVAIRŪS PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMO KLAUSIMAI Uždirbtų palūkanų suma priklauso ne tik nuo palūkanų normos dydžio, bet ir nuo palūkanų kapitalizavimo dažnio Metinė palūkanų norma nevisada atspindi

Διαβάστε περισσότερα

2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS

2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS .5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS 5.. Pirmoji Bolcao Koši teorema. Jei fucija f tolydi itervale [a;b], itervalo galuose įgyja priešigų želų reišmes, tai egzistuoja tos tašas cc, ( ab ; ), uriame

Διαβάστε περισσότερα

9. KEVALŲ ELEMENTAI. Pavyzdžiai:

9. KEVALŲ ELEMENTAI. Pavyzdžiai: 9. KEVALŲ ELEMENTAI Kealai Tai ploni storio krptii kūnai, sudarti iš kreių plokštuų. Geoetrija nusakoa iduriniu pairšiui ir storiu t. Kiekiena pairšiaus taške galia rasti di kreies, atitinkančias inialius

Διαβάστε περισσότερα

Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka

Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka WMB 71032 PTM Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató utomatická pračka Používateľská príručka Dokumentu Nr 2820522945_LT / 06-07-12.(16:34) 1 Svarbūs

Διαβάστε περισσότερα

Papildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof.

Papildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof. Papildoo ugdyo okykla izikos olipas Mechanika Dinaika (Paskaitų konspektas) 9. sausio -8 d. Prof. Edundas Kuokštis Vilnius Paskaita # Dinaika Jei kineatika nagrinėja tik kūnų judėjią, nesiaiškindaa tą

Διαβάστε περισσότερα

2 TEMOS SKAITINIAI. Z.Lydeka. Rinkos ekonomikos tapsmas: teoriniai svarstymai. Kaunas: VDU leidykla, 2001, p.27-33; 45-60; ;

2 TEMOS SKAITINIAI. Z.Lydeka. Rinkos ekonomikos tapsmas: teoriniai svarstymai. Kaunas: VDU leidykla, 2001, p.27-33; 45-60; ; 2 TEMOS SKAITINIAI Z.Lydeka. Rinkos ekonomikos tapsmas: teoriniai svarstymai. Kaunas: VDU leidykla, 2001, p.27-33; 45-60; 112-117; 126-135. Mokslinėje literatūroje sutinkamus požiūrius į ekonominę sistemą,

Διαβάστε περισσότερα

III. MATRICOS. DETERMINANTAI. 3.1 Matricos A = lentele žymėsime taip:

III. MATRICOS. DETERMINANTAI. 3.1 Matricos A = lentele žymėsime taip: III MATRICOS DETERMINANTAI Realiu ju skaičiu lentele 3 Matricos a a 2 a n A = a 2 a 22 a 2n a m a m2 a mn vadinsime m n eilės matrica Trumpai šia lentele žymėsime taip: A = a ij ; i =,, m, j =,, n čia

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 2014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 2014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ 014 m. birželio 5 d. matematikos valstybinį

Διαβάστε περισσότερα

Vandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams

Vandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams Suvestinė Vandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams Danfoss centralizuoto šildymo padalinys parengė šias rekomendacijas, vadovaujantis p. Marie Louise Petersen, Danfoss

Διαβάστε περισσότερα

Matavimo vienetų perskaičiavimo lentelės

Matavimo vienetų perskaičiavimo lentelės Matavimo vienetų perskaičiavimo lentelės Matavimo vieneto pavadinimas Santrumpa Daugiklis Santrumpa ILGIO MATAVIMO VIENETAI Perskaičiuojamo matavimo Pavyzdžiui:centimetras x 0.3937 = colis centimetras

Διαβάστε περισσότερα

NEKILNOJAMOJO TURTO VERTINIMAS

NEKILNOJAMOJO TURTO VERTINIMAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Žemėtvarkos katedra Audrius ALEKNAVIČIUS NEKILNOJAMOJO TURTO VERTINIMAS Metodiniai patarimai Akademija, 2007 UDK 332.6(076) Spausdino UAB Judex, Europos pr. 122, LT-46351

Διαβάστε περισσότερα

PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D.

PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D. PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D. 2011 M. LIEPOS 31 D. LAIKOTARPĮ, ATASKAITOS SANTRAUKA Vadovaujantis

Διαβάστε περισσότερα

Riebalų rūgščių biosintezė

Riebalų rūgščių biosintezė Riebalų rūgščių biosintezė Riebalų rūgščių (RR) biosintezė Kepenys, pieno liaukos, riebalinis audinys pagrindiniai organai, kuriuose vyksta RR sintezė RR grandinė ilginama jungiant 2C atomus turinčius

Διαβάστε περισσότερα

Ląstelės biologija. Laboratorinis darbas. Mikroskopavimas

Ląstelės biologija. Laboratorinis darbas. Mikroskopavimas Ląstelės biologija Laboratorinis darbas Mikroskopavimas Visi gyvieji organizmai sudaryti iš ląstelių. Ląstelės yra organų, o kartu ir viso organizmo pagrindinis struktūrinis bei funkcinis vienetas. Dauguma

Διαβάστε περισσότερα

Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas. Algirdas Ma iulis. Duomenu tyrimas. Paskaitu konspektas

Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas. Algirdas Ma iulis. Duomenu tyrimas. Paskaitu konspektas Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Algirdas Ma iulis Duomenu tyrimas Paskaitu konspektas 2011 Turinys Ivadas 5 1 Pagrindines tikimybiu teorijos ir informacijos teorijos s vokos

Διαβάστε περισσότερα

Kurį bazinį insuliną pasirinkti

Kurį bazinį insuliną pasirinkti Kurį bazinį insuliną pasirinkti g y d y t o j u i p r a k t i k u i L. Zabulienė, Vilniaus universitetas, Vilniaus Karoliniškių poliklinika Cukrinis diabetas (CD) yra viena sparčiausiai plintančių ligų

Διαβάστε περισσότερα

4.18. AKUSTINIO DOPLERIO EFEKTO TYRIMAS

4.18. AKUSTINIO DOPLERIO EFEKTO TYRIMAS 4.18. AKUSTINIO DOPLERIO EFEKTO TYRIMAS Darbo tikslas Ištirti akustinį Doplerio efektą. Darbo užduotys Nustatyti garso greitį ore. Nustatyti nejudančio garso šaltinio skleidžiamų garso bangų dažnį. Nustatyti

Διαβάστε περισσότερα

1 teorinė eksperimento užduotis

1 teorinė eksperimento užduotis 1 teorinė eksperimento užduotis 2015 IPhO stovykla DIFERENCINIS TERMOMETRINIS METODAS Šiame darbe naudojame diferencinį termometrinį metodą šiems dviems tikslams pasiekti: 1. Surasti kristalinės kietosios

Διαβάστε περισσότερα

Turininga informatikos mokymosi medžiaga pradinukams ir vyresniems

Turininga informatikos mokymosi medžiaga pradinukams ir vyresniems Turininga informatikos mokymosi medžiaga pradinukams ir vyresniems Parašė Tim Bell, Ian H. Witten ir Mike Fellows Darbui klasėje pritaikė Robyn Adams ir Jane McKenzie Iliustravo Matt Powell 2015 m. atnaujino

Διαβάστε περισσότερα

Plato vs Zeno or the Problem of Ontological Status of Existences in Parmenides

Plato vs Zeno or the Problem of Ontological Status of Existences in Parmenides Gauta 2015 06 19 Skirmantas Jankauskas Vilniaus universitetas Platonas vs Zenonas, arba esinių ontiškumo problema Parmenide Plato vs Zeno or the Problem of Ontological Status of Existences in Parmenides

Διαβάστε περισσότερα

APLINKOS RADIACINIO FONO MATAVIMAS DOZIMETRAIS

APLINKOS RADIACINIO FONO MATAVIMAS DOZIMETRAIS VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Taikomosios branduolio fizikos laboratorija Laboratorinis darbas Nr. 6 APLINKOS RADIACINIO FONO MATAVIMAS DOZIMETRAIS Parengė A. Poškus 2014-02-03

Διαβάστε περισσότερα

Ketvirtos eilės Rungės ir Kutos metodo būsenos parametro vektoriaus {X} reikšmės užrašomos taip:

Ketvirtos eilės Rungės ir Kutos metodo būsenos parametro vektoriaus {X} reikšmės užrašomos taip: PRIEDAI 113 A priedas. Rungės ir Kuto metodas Rungės-Kutos metodu sprendiamos diferencialinės lygtys. Norint skaitiniu būdu išspręsti diferencialinę lygtį, reikia žinoti ieškomos funkcijos ir jos išvestinės

Διαβάστε περισσότερα

I PRIEDAS m. gruodžio 8 d. 1

I PRIEDAS m. gruodžio 8 d. 1 I PRIEDAS VAISTŲ PAVADINIMŲ, VAISTŲ FORMŲ, STIPRUMO, NAUDOJIMO BŪDŲ, PASKIRTIES GYVŪNŲ RŪŠIŲ IR REGISTRUOTOJŲ ATITINKAMOSE VALSTYBĖSE NARĖSE, ISLANDIJOJE IR NORVEGIJOJE, SĄRAŠAS 2004 m. gruodžio 8 d. 1

Διαβάστε περισσότερα

Laißkas moteriai alkoholikei

Laißkas moteriai alkoholikei Laißkas moteriai alkoholikei Margaret Lee Runbeck / Autori teis s priklauso The Hearst Corporation Jeigu aß b çiau tavo kaimyn ir matyçiau, kaip tu narsiai ir beviltißkai kovoji su savo negalia, ir kreipçiausi

Διαβάστε περισσότερα

GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI

GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI OPTINĖS SISTEMOS GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI sites.google.com/site/optinessistemos/ I. ĮVADAS Ženklai geometrinėje optikoje LABAI SVARBU! Fizikinė optika ir geometrinė optika Fizikinė optika - bangų

Διαβάστε περισσότερα

KĄ TURIME ŽINOTI APIE MAISTO PRODUKTŲ ŽENKLINIMĄ

KĄ TURIME ŽINOTI APIE MAISTO PRODUKTŲ ŽENKLINIMĄ KĄ TURIME ŽINOTI APIE MAISTO PRODUKTŲ ŽENKLINIMĄ Maisto produkto pavadinimas Maisto tvarkymo subjekto pavadinimas ir adresas Informacija apie kilmės vietą Teiginiai apie maistingumą Dribsniai su medumi

Διαβάστε περισσότερα

Paskait u konspektas. Jam padėjo Aristidas Vilkaitis ir Donatas Šepetys 2006 metais

Paskait u konspektas. Jam padėjo Aristidas Vilkaitis ir Donatas Šepetys 2006 metais Paskait u konspektas AKTUARINĖ MATEMATIKA Surašė Jonas Šiaulys Ja padėjo Aristidas Vilkaitis ir Donatas Šepetys 26 etais Naudota literatūra Bowers N.L., Gerber H.U., Hickan J.C., Jones D.A., Nesbitt C.J.,

Διαβάστε περισσότερα

Nacionalinis egzaminų centras Projektas Brandos egzaminų kokybės sistemos plėtra m. brandos egzaminų užduočių analizė.

Nacionalinis egzaminų centras Projektas Brandos egzaminų kokybės sistemos plėtra m. brandos egzaminų užduočių analizė. Nacionalinis egzaminų centras Projektas Brandos egzaminų kokybės sistemos plėtra 2007 m. brandos egzaminų užduočių analizė Matematika Vilnius 2008 Išleista Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos

Διαβάστε περισσότερα

fx-82es PLUS fx-85es PLUS fx-95es PLUS fx-350es PLUS

fx-82es PLUS fx-85es PLUS fx-95es PLUS fx-350es PLUS LT fx-82es PLUS fx-85es PLUS fx-95es PLUS fx-350es PLUS Naudotojo vadovas CASIO Worldwide Education svetainė http://edu.casio.com CASIO ŠVIETIMO FORUMAS http://edu.casio.com/forum/ Išversta vertimų biure

Διαβάστε περισσότερα

04 Elektromagnetinės bangos

04 Elektromagnetinės bangos 04 Elektromagnetinės bangos 1 0.1. BANGINĖ ŠVIESOS PRIGIMTIS 3 Šiame skyriuje išvesime banginę lygtį iš elektromagnetinio lauko Maksvelo lygčių. Šviesa yra elektromagnetinė banga, kurios dažnis yra optiniame

Διαβάστε περισσότερα

MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ IR KURČIŲJŲ MOKYKLOMS

MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ IR KURČIŲJŲ MOKYKLOMS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. ISAK-75 MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ IR KURČIŲJŲ MOKYKLOMS

Διαβάστε περισσότερα

Oksidacija ir redukcija vyksta kartu ir vienu metu!!!

Oksidacija ir redukcija vyksta kartu ir vienu metu!!! Valentingumas Atomo krūviui molekulėje apibūdinti buvo pasirinkta sąvoka atomo oksidacijos laipsnis. Oksidacijos laipsnis Oksidacijos laipsnio vertė gali būti teigiama, neigiama arba lygi nuliui. Teigiama

Διαβάστε περισσότερα

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS prof. Artūras Štikonas Paskaitų kursas Matematikos ir informatikos fakultetas Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedra Naugarduko g. 24, LT-3225 Vilnius,

Διαβάστε περισσότερα

Taikomieji optimizavimo metodai

Taikomieji optimizavimo metodai Taikomieji optimizavimo metodai 1 LITERATŪRA A. Apynis. Optimizavimo metodai. V., 2005 G. Dzemyda, V. Šaltenis, V. Tiešis. Optimizavimo metodai, V., 2007 V. Būda, M. Sapagovas. Skaitiniai metodai : algoritmai,

Διαβάστε περισσότερα

Lietuvos žemės ūkio universitetas Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas. Algirdas Antanavičius. Mokomoji knyga

Lietuvos žemės ūkio universitetas Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas. Algirdas Antanavičius. Mokomoji knyga Lietuvos žemės ūkio universitetas Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Algirdas Antanavičius GEODEZIJOS PAGRINDAI Mokomoji knyga Akademija, 2007 Redaktorė: M. Židonienė turinys ĮVADAS... 1. Geodezijos

Διαβάστε περισσότερα

Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis

Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis Techninis aprašymas Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis Aprašymas Šie vožtuvai skirti naudoti su AMV(E) 335, AMV(E) 435 arba

Διαβάστε περισσότερα

Elektrotechnikos pagrindai

Elektrotechnikos pagrindai Valentinas Zaveckas Elektrotechnikos pagrindai Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Vilnius Technika 2012 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius

Διαβάστε περισσότερα

MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 0 m. liepos d. įsakymu Nr. V-97 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 04 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. V- 7 redakcija) MATEMATIKOS

Διαβάστε περισσότερα

PAPILDOMA INFORMACIJA

PAPILDOMA INFORMACIJA PAPILDOMA INFORMACIJA REKOMENDACIJOS, KAIP REIKIA ĮRENGTI, PERTVARKYTI DAUGIABUČIŲ PASTATŲ ANTENŲ ŪKIUS, KAD BŪTŲ UŽTIKRINTAS GEROS KOKYBĖS SKAITMENINĖS ANTŽEMINĖS TELEVIZIJOS SIGNALŲ PRIĖMIMAS I. BENDROSIOS

Διαβάστε περισσότερα

Οδηγίες Χρήσης naudojimo instrukcija Упутство за употребу navodila za uporabo

Οδηγίες Χρήσης naudojimo instrukcija Упутство за употребу navodila za uporabo Οδηγίες Χρήσης naudojimo instrukcija Упутство за употребу navodila za uporabo Πλυντήριο πιάτων Indaplovė Машинa за прање посуђа Pomivalni stroj ESL 46010 2 electrolux Περιεχόμενα Electrolux. Thinking of

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS STATISTINĖ ANALIZĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS STATISTINĖ ANALIZĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS 2010 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ 2010 m. birželio 8 d. valstybinį matematikos

Διαβάστε περισσότερα

6 laboratorinis darbas DIODAS IR KINTAMOSIOS ĮTAMPOS LYGINTUVAI

6 laboratorinis darbas DIODAS IR KINTAMOSIOS ĮTAMPOS LYGINTUVAI Kauno technologijos universitetas...gr. stud... Elektros energetikos sistemų katedra p =..., n =... 6 laboratorinis darbas DIODAS IR KINTAMOSIOS ĮTAMPOS LYGINTUVAI Darbo tikslas Susipažinti su diodo veikimo

Διαβάστε περισσότερα

2007 m. rudens semestro matematikos istorijos kurso egzamino klausimai. matematika. paprastajai trupmenai išreikšti egiptietiškomis. 6. I.

2007 m. rudens semestro matematikos istorijos kurso egzamino klausimai. matematika. paprastajai trupmenai išreikšti egiptietiškomis. 6. I. 2007 m rudens semestro matematikos istorijos kurso egzamino klausimai 1 tema Skaičiai ir skaičiavimai 1 Iš kokiu šaltiniu mes žinome apie egiptiečiu matematika 2 Kaip trupmenas rašė senovės egiptiečiai

Διαβάστε περισσότερα

MATEMATIKA. VIDURINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS 3 priedas

MATEMATIKA. VIDURINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS 3 priedas VIDURINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS 3 priedas Vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų 3 prie das Matematika Redakcinė grupė: Alvyda Ambraškienė, Regina Rudalevičienė, Marytė Skakauskienė, dr. Eugenijus

Διαβάστε περισσότερα

Kengūra Užduotys ir sprendimai. Senjoras

Kengūra Užduotys ir sprendimai. Senjoras Kengūra 2014 Užduotys ir sprendimai Senjoras KENGŪROS KONKURSO ORGANIZAVIMO KOMITETAS KENGŪRA 2014 TARPTAUTINIO MATEMATIKOS KONKURSO UŽDUOTYS IR SPRENDIMAI Autorius ir sudarytojas Aivaras Novikas Redaktorius

Διαβάστε περισσότερα

Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės

Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės Turinys Pratarmė... 5 I. Fiksuotų priėjimo priemonių tarp dviejų lygių darbo vietų parinkimas... 6 1. Pagrindinės

Διαβάστε περισσότερα

Investicijų grąža. Parengė Investuok Lietuvoje analitikai

Investicijų grąža. Parengė Investuok Lietuvoje analitikai Investicijų grąža Parengė Investuok Lietuvoje analitikai Turinys Lietuva pateisina investuotojų lūkesčius... 3 Nuosavo kapitalo grąža... 4 Kokią grąžą generuoja Lietuvos įmonės?... 4 Kokią grąžą generuoja

Διαβάστε περισσότερα

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS prof. Artūras Štikonas Paskaitų kursas Matematikos ir informatikos fakultetas Diferencialinių lgčių ir skaičiavimo matematikos katedra Naugarduko g. 24, LT-3225 Vilnius,

Διαβάστε περισσότερα

SINOPTINĖS METEOROLOGIJOS PAGRINDŲ PRAKTIKOS DARBAI

SINOPTINĖS METEOROLOGIJOS PAGRINDŲ PRAKTIKOS DARBAI SINOPTINĖS METEOROLOGIJOS PAGRINDŲ PRAKTIKOS DARBAI VILNIAUS UNIVERSITETAS GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS Mokomosios knygos parengimą parėmė 2007 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto

Διαβάστε περισσότερα

Praktinis vadovas elektros instaliacijos patikrai Parengta pagal IEC standartą

Praktinis vadovas elektros instaliacijos patikrai Parengta pagal IEC standartą Praktinis vadovas elektros instaliacijos patikrai Parengta pagal IEC 60364-6 standartą TURINYS 1. Įžanga 2. Standartai 3. Iki 1000V įtampos skirstomojo tinklo sistemos 4. Kada turi būti atliekami bandymai?

Διαβάστε περισσότερα

MAŽYLIS (III ir IV klasės)

MAŽYLIS (III ir IV klasės) 2001m. konkurso užduočių sąlygos MŽYLIS (III ir IV klasės) KLUSIMI PO 3 TŠKUS M1. Keturiuose paveikslėliuose pavaizduoti skaičiai nuo 1 iki 4 kartu su savo veidrodiniais atvaizdais. Koks bus penktas paveikslėlis?

Διαβάστε περισσότερα

Techninis katalogas Plokščių radiatoriai LIETUVA 2012

Techninis katalogas Plokščių radiatoriai LIETUVA 2012 Techninis katalogas Plokščių radiatoriai LIETUVA 2012 2 turinys plokščių radiatoriai charakteristika...4 plokščių radiatoriai charakteristika... 88 Compact... 10 Ventil Compact 200 mm... 91 Ventil Compact...

Διαβάστε περισσότερα

Individualaus projekto užduotis

Individualaus projekto užduotis Individualaus projekto užduotis Individualaus projekto uţduoties sudedamosios dalys yra šios: 1. Titulinis puslapis. 2. Pagrindine apskaitos lentelė. 3. Apskaitos lentelės 1-2 kopijos.* 4. Pagrindinė verslo

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINU CENTRAS MATEMATIKA m. valstybinio brandos egzamino uþduotis

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINU CENTRAS MATEMATIKA m. valstybinio brandos egzamino uþduotis LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINU CENTRAS MATEMATIKA 006 m. valstybinio brandos egzamino uþduotis Pagrindinë sesija 006 m. geguþës 17 d. Trukmë 3 val. Nacionalinis

Διαβάστε περισσότερα

Kodėl mikroskopija? Optinė mikroskopija: įvadas. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Vaizdo formavimasis žmogaus akyje

Kodėl mikroskopija? Optinė mikroskopija: įvadas. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Vaizdo formavimasis žmogaus akyje Kodėl mikroskopija? Todėl, kad pamatyti reiškia patikėti... Optinė mikroskopija: įvadas Žmogaus akis Žmogaus akis Mato šviesą, kurios bangų ilgis nuo 400 nm (violetinė) iki 750 nm (mėlyna) Stiebelių ir

Διαβάστε περισσότερα

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA 1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS DIAPREL MR 60 mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės 2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS Vienoje modifikuoto atpalaidavimo tabletėje yra

Διαβάστε περισσότερα

AKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA. Plotis, mm 99,149,199,249,299 Aukštis, mm 199

AKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA. Plotis, mm 99,149,199,249,299 Aukštis, mm 199 AKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA Statinio sienos bei pertvaros projektuojaos ūrinės iš piros kategorijos akytojo betono blokelių AEROC CLASSIC pagal standartą

Διαβάστε περισσότερα

AUTOMOBILIŲ KELIŲ METALINIŲ IR PLASTIKINIŲ VANDENS PRALAIDŲ KARTOTINIAI KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI

AUTOMOBILIŲ KELIŲ METALINIŲ IR PLASTIKINIŲ VANDENS PRALAIDŲ KARTOTINIAI KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI STATYBOS TAISYKLĖS AUTOMOBILIŲ KELIŲ METALINIŲ IR PLASTIKINIŲ VANDENS PRALAIDŲ KARTOTINIAI KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI ST 188710638.07:2004 LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJA PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS

Διαβάστε περισσότερα

Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų naudojimas/ naudingumas planuojant ir organizuojant ugdymą mokykloje

Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų naudojimas/ naudingumas planuojant ir organizuojant ugdymą mokykloje Tyrimo užsakovas: LR Švietimo ir mokslo ministerija Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų naudojimas/ naudingumas planuojant ir organizuojant ugdymą mokykloje Tyrimo ataskaita Tyrimo grupės vadovė:

Διαβάστε περισσότερα

Plazminių ląstelių mieloma MM

Plazminių ląstelių mieloma MM Plazminių ląstelių mieloma MM Klasifikatoriai WHO ir TLK-10 klasifikacija Plazminių ląstelių mieloma WHO: 97323, TLK-10: C90.0 Solitarinė kaulo plazmacitoma WHO: 97313, TLK-10: C90 Ekstraosalinė plazmacitoma

Διαβάστε περισσότερα

KLASIKIN E MECHANIKA

KLASIKIN E MECHANIKA KLASIKIN E MECHANIKA Algirdas MATULIS Puslaidininkiu zikos institutas Vadoveliu serijos papildymas auk²tuju mokyklu tiksliuju mokslu specialybiu studentams Email: amatulis@takas.lt Mob.: +370 654 543 06

Διαβάστε περισσότερα

6. Tikimybių modelių pavyzdžiai. Binominis skirstinys

6. Tikimybių modelių pavyzdžiai. Binominis skirstinys 6 Tikimybių modelių avyzdžiai Sakome, kad atsitiktiis dydis X yra asiskirstęs agal biomiį dėsį su arametrais ir <

Διαβάστε περισσότερα

AUTOMATINIO VALDYMO TEORIJA

AUTOMATINIO VALDYMO TEORIJA Saulius LISAUSKAS AUTOMATINIO VALDYMO TEORIJA Projekto kodas VP1-.-ŠMM-7-K-1-47 VGTU Elektronikos fakulteto I pakopos studijų programų esminis atnaujinimas Vilnius Technika 1 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS

Διαβάστε περισσότερα

MEDŽIAGŲ MAGNETINĖS SAVYBĖS

MEDŽIAGŲ MAGNETINĖS SAVYBĖS uolatinė sovė Magnetinis laukas X skyius MEDŽIAGŲ MAGETIĖ AVYĖ Magnetikai Magnetikų poliaizacija aa-, dia- i feoagnetikai andyai odo,kad visos edžiagos tui įtakos agnetinias eiškinias, kaip i elektinias

Διαβάστε περισσότερα

23 PENSIJŲ SISTEMŲ REFORMA: DEMOGRAFIJA, KITOS PRIEŽASTYS IR REFORMŲ MITAI

23 PENSIJŲ SISTEMŲ REFORMA: DEMOGRAFIJA, KITOS PRIEŽASTYS IR REFORMŲ MITAI 23 PENSIJŲ SISTEMŲ REFORMA: DEMOGRAFIJA, KITOS PRIEŽASTYS IR REFORMŲ MITAI 23.1 Gresiančios fiskalinės krizės priežastys 23.2 Pensijų finansavimo sistemų ekvivalentiškumas: pensijų krizės anatomija 23.2.1

Διαβάστε περισσότερα

Summary of Product. Lithuania

Summary of Product. Lithuania Summary of Product Characteristics Lithuania I PRIEDAS PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA 1 1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS Diacomit 250 mg kietos kapsulės 2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS Kiekvienoje

Διαβάστε περισσότερα

2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija

2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 04 m. birželio 6 d. Nr. (.)-V-69birželio 4 04 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA I dalis Kiekvieno I dalies klausimo

Διαβάστε περισσότερα

YTONG INTERIO nauja erdvės dimensija

YTONG INTERIO nauja erdvės dimensija YTONG INTERIO nauja erdvės dimensija YTONG INTERIO nauja erdvės dimensija Papildomi erdvės padalijimo elementai, kuriais galima sukurti draugišką patalpų interjerą. Svarbiausia galimybė pritaikyti erdvę

Διαβάστε περισσότερα

Termochemija. Darbas ir šiluma.

Termochemija. Darbas ir šiluma. Termochemija. Darbas ir šiluma. Energija gyvojoje gamtoje. saulės šviesa CO 2 H 2 O O 2 gliukozė C 6 H 12 O 6 saulės šviesa Pavyzdys: Fotosintezė chloroplastas saulės 6CO 2 + 6H 2 O + šviesa C 6 H 12 O

Διαβάστε περισσότερα

201_ m... d. INFRASTRUKTŪROS NUOMOS SUTARTIS NR. 5 PRIEDĖLIS. FIZINĖ BENDRO NAUDOJIMO VIETA TECHNOLOGINĖSE PATALPOSE

201_ m... d. INFRASTRUKTŪROS NUOMOS SUTARTIS NR. 5 PRIEDĖLIS. FIZINĖ BENDRO NAUDOJIMO VIETA TECHNOLOGINĖSE PATALPOSE 2 priedo 5 priedėlis 201_ m....... d. INFRASTRUKTŪROS NUOMOS SUTARTIS NR. 5 PRIEDĖLIS. FIZINĖ BENDRO NAUDOJIMO VIETA TECHNOLOGINĖSE PATALPOSE 1. Bendrosios nuostatos 1.1. Technologinės patalpos patalpos,

Διαβάστε περισσότερα

Kompiuterinė lazerių fizika. Viktorija Pyragaitė

Kompiuterinė lazerių fizika. Viktorija Pyragaitė Kompiuterinė lazerių fizika Viktorija Pyragaitė VILNIAUS UNIVERSITETAS FIZIKOS FAKULTETAS Viktorija Pyragaitė KOMPIUTERINĖ LAZERIŲ FIZIKA Elektroninis leidinys Mokomoji knyga Vilnius 2013 Apsvarstė ir

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTROS SROVĖS STIPRIS ĮTAMPA. VARŽA LAIDININKŲ JUNGIMO BŪDAI

LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTROS SROVĖS STIPRIS ĮTAMPA. VARŽA LAIDININKŲ JUNGIMO BŪDAI LETVOS FZKŲ DAGJA ŠALŲ NVESTETO JANŲJŲ FZKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTOS SOVĖS STPS ĮTAMPA. VAŽA LADNNKŲ JNGMO BŪDA LETVOS FZKŲ DAGJA ŠALŲ NVESTETO JANŲJŲ FZKŲ MOKYKLA FOTONAS omas Senkus ELEKTOS SOVĖS STPS.

Διαβάστε περισσότερα

Išorinės duomenų saugyklos

Išorinės duomenų saugyklos Išorinės duomenų saugyklos HDD, SSD, sąsajos 5 paskaita Išorinė atmintis Ilgalaikiam informacijos (programų ir duomenų) saugojimui kompiuteriuose naudojami: standieji diskai; lankstieji diskeliai (FDD);

Διαβάστε περισσότερα

INTERPRETACIJOS PROBLEMOS

INTERPRETACIJOS PROBLEMOS ISSN 0258 0802. LITERATŪRA 2010 52 (3) PLUTARCHO ALEKSANDRAS: INTERPRETACIJOS PROBLEMOS Nijolė Juchnevičienė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros docentė Ἥ τε γὰρ τύχη ταῖς ἐπιβολαῖς ὑπείκουσα

Διαβάστε περισσότερα

Gyvųjų organizmų architektūra: baltymai

Gyvųjų organizmų architektūra: baltymai Gyvųjų organizmų architektūra: baltymai Dr. Zita Naučienė Baltymai yra gausiausia biologinių makromolekulių klasė randama visose ląstelėse. Baltymų įvairovė yra labai didelė, nei viena makromolekulių klasė

Διαβάστε περισσότερα