Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai
|
|
- Δευκαλίων Γεωργίου
- 5 χρόνια πριν
- Προβολές:
Transcript
1 MOLEKULINĖS FIZIKOS IR TERMODINAMIKOS PAGRINDAI Statistiis i temodiamiis tyimo metodai Statistiis tyimo metodas Kaip buvo aiškiama medžiagos sadaa Mitį, kad kiekviea medžiaga sudayta iš smulkiausių edalomų dalelių atomų, maždaug pieš 500 metų iškėlė gaikų filosofai Leukipas i Demokitas Jų supatimu, kūai susidao susijugus atomams Kūų savybių įvaiovė paaiškiama tuo, kad kūai sudayti iš skitigų atomų aba vieodi atomai skitigai sujugti viei su kitais Pie molekuliės kietiės teoijos aidos XVIII a viduyje daugiausia pisidėjo usų moksliikas M Lomoosovas ( ) Aiškidamas pagidies dujų savybes, jis teigė, kad visos dujų molekulės juda etvakigai i susidudamos vieos kitas atstumia Jis paaiškio šilumos pigimtį etvakigu molekulių judėjimu Kadagi molekulių šilumiio judėjimo geičiai gali būti kiek oima dideli, medžiagos tempeatūa, jo maymu, etui višutiės ibos Netvakigo molekulių judėjimo geitį mažiat iki ulio, tuėtų būti pasiekta mažiausia medžiagos tempeatūos vetė Šilumos pigimties aiškiimas, emiatis etvakigu molekulių judėjimu i M Lomoosovo išvada, kad egzistuoja absoliutiio ulio tempeatūa, teoiškai i ekspeimetiškai buvo patvititi tik XIX a pabaigoje Pagidiiai molekuliės kietiės teoijos teigiiai Molekulie kietie teoija vadiamas mokslas, kuis įvaiius eiškiius aiškia medžiagos sadaos požiūiu i emiasi šiais pagidiiais teigiiais: 1 Kūai susideda iš atomų bei molekulių - mažiausių chemiės medžiagos dalelių Netiesiogiiais ekspeimetais išmatuoti i teoiškai apskaičiuoti daugumos medžiagų molekulių tiesiiai matmeys ya m eilės Visų kūų molekulės i atomai dalyvauja šilumiiame judėjime Pagidiė šio judėjimo ypatybė ya jo chaotiškumas 3 Tap molekulių veikia taukos i stūmos jėgos Molekuliė fizika tiia dujų, skysčių i kietų kūų makoskopiių savybių yšį su jų miko dalelių savybėmis Ji teigia, kad mako kūą sudaačios miko dalelės juda pagal klasikiės mechaikos dėsius, bet eįmaoma kiekvieos jų judėjimą apibūditi idividualiai: 1
2 1) mes ežiome kiekvieą dalelę veikiačios atstojamosios jėgos i dalelės padiės padėties, bei padiio geičio Todėl egalime paašyti jos judėjimo lygties ) et i žiat tuos dydžius, būtų eįmaoma to padayti, es dalelių ya labai daug Todėl diamiis apašymo būdas, kuis tiko mateialiam taškui aba kietam kūui, daugybės dalelių sistemai visiškai etika (pvz, 1 cm 3 vades ya 3,3 10 molekulių) Matome, kad ifomacija apie atskių molekulių judėjimo geitį, eegiją a padėtį edvėje paktiškai ya bevetė agiėjat sistemos makoskopies savybes Čia eikaliga ifomacija, apibedita didžiuliam sistemos dalelių skaičiui Makoskopiiam dydžiui apskaičiuoti eeikia žioti atskių molekulių geičio a eegijos Pakaka žioti tik jų viduties vetes, kuios ustatomos statistiiais metodais Todėl svabiausias molekuliės fizikos tyimų metodas ya statistiis, os ji audojasi i temodiamiiu bei kitais metodais Didžiulei dalelių gupei būdigos tokios sąvokos i savybės, kuios ebūdigos atskiai dalelei Pvz, tik molekulių gupei būdiga T, p, šilumiis laidumas, klampa Tuo tapu atskiai molekulei šios sąvokos etui pasmės Tokios sąvokos a fizikiiai dydžiai, kuie būdigi tik dalelių sistemoms, vadiami statistiiais Temodiamiis tyimo metodas i pagidiės temodiamikos sąvokos Žodis temodiamika ya kilęs iš gaikų kalbos žodžio themos - šiltas, kaštas i dyamikos - jėga Ji atsiado, kai paktiškai pieikė išsiaiškiti vidiės eegijos vismo mechaiiu dabu dėsigumus, ty plitat šilumiėms mašioms Temodiamiis metodas, kaip i molekuliės fizikos statistiis metodas, taikomas tam pačiam objektui - makoskopiių kūų sistemai Tačiau skitigai uo statistiio metodo, agiėjat šiuo metodu makoskopiių sistemų šilumies savybes, visiškai esigiliama į jose vykstačių eiškiių mikoskopię pigimtį Čia opeuojama tik tokiais dydžiais, kuiuos galima tiesiogiai išmatuoti (pvz, V, p, T, m) aba, kuiuos galima apskaičiuoti pagal fomules Fizikos dalis, kui emiasi šiuo metodu, vadiama temodiamika Temodiamiis metodas taikomas i tokiems eiškiiams, kuių vidiis mechaizmas ežiomas (fizikos, chemijos, biologijos eiškiiams titi), ty taikomas ku kas plačiau egu molekuliės fizikos statistiis metodas Didžiausias jo tūkumas ya tas, kad egalima paaiškiti agiėjamų eiškiių mechaizmo, o pateikiami tik makoskopiių dydžių sąyšiai Šia pasme temodiamiką papildo molekuliė fizika, kui padeda ustatyti temodiamiių dėsių yšį su makoskopię sistemą sudaačių dalelių judėjimo dėsigumais
3 I Molekuliė kietiė tobulųjų dujų teoija I1 Pagidiės molekuliės kietiės tobulųjų dujų būseos lygties išvedimas i jos yšys su Klapeioo i Medelejevo lygtimi Molekuliė fizika tiia eiškiius, vykstačius makoskopiių kūų viduje Vadiasi, molekuliė fizika ya glaudžiai susijusi su medžiagos stuktūos teoija Įodyta, kad visi gamtos kūai sudayti iš mažiausių dalelių (atomų i molekulių), kuios visą laiką etvakigai juda vadiamuoju šilumiiu judėjimu Medžiagos stuktūos teoija, kui emiasi šiuo teigiiu, vadiama molekulie kietie teoija Padėsime agiėti tobuląsias dujas, kuių savybes titi legviausia Tobulomis vadiamos dujos: 1) kuių molekulės vieos kitų etaukia; ) laikoma, kad tokių dujų molekulės smūgio metu elgiasi kaip labai maži absoliučiai tampūs utuliukai i etui savojo tūio Šios dvi savybės i ya dujų tobulumo kiteijai Badymais ustatyta, kad esat elabai žemoms tempeatūoms i gaa mažiems slėgiams, ealiųjų i tobulųjų dujų savybės labai atimos Pvz, vadeilis i ypač helis, jau esat kambaio tempeatūai i omaliam atmosfeos slėgiui, paktiškai elgiasi kaip tobulosios dujos Pagidiės molekuliės kietiės tobulųjų dujų būseos lygties išvedimas statistiiu metodu Paagiėsime, kaip, tiiat tobulose dujose vykstačius eiškiius, taikomas statistiis metodas Tobulųjų dujų modeliu gali būti visuma etvakigai judačių mateialiųjų taškų - molekulių Susidūimo metu jos elgiasi kaip ykstamai maži absoliučiai tampūs utuliukai Pagidiė kietiė dujų teoijos lygtis suiša dujų būseos paametus (p, V) su jų molekulių judėjimo chaakteistikomis (v, E) Tai lygčiai išvesti apskaičiuosime, kokiu slėgiu dujos slegia ido sieeles Tas slėgis susidao dėl molekulių smūgių į ido sieeles Takime, kad dujos ya kubo pavidalo ide, kuio biauos ilgis l Nukeipiame stačiakampių koodiačių sistemos X,Y,Z ašis to kubo biauomis 3
4 Z B C B C Y mu x A D l A D X - mu x Pažymėkime bet kokios molekulės masės m i geitį u i Molekulės juda visomis kyptimis Vektoių u i galime išskaidyti į tis dedamąsias XYZ ašimis: u i = u xi + u yi + u zi Absoliučiai tampaus molekulės smūgio į kubo sieą ABCD metu geičio dedamosios u yi i u zi esikeičia, o dedamoji u xi pakeičia kyptį į piešigą - u xi Visas impulso pokytis smūgio metu lygus: (m i u i ) = m i (- u xi ) - m i uxi = - m i uxi Pagal III Niutoo dėsį impulso pokytis ya lygus jėgos - f i, kuia sieelė veikia molekulę, impulsui - f i t i = - m i uxi Tada jėga, kuia molekulė veikia sieelę, lygi u fi = m i t t i - laikas tap dviejų molekulės m i smūgių į sieelę ABCD i Nuo sieelės ABCD atšokusi molekulė, ueidama kelią tap sieelių pimy i atgal, vėl sugįžta pe laiką xi t i = l u xi Tada f i u = m i t i xi = m i u xi u l xi = m i u xi l sumai: Jei ide ya N molekulių, tai kubo sieelę ABCD veikia vidutiė jėga F x lygi jėgų f i 4
5 F x N N miu xi = f i = l Dujų slėgis p x į sieelę ABCD lygus jėgos F x satykiui su tos sieelės plotu: p p p p x = F x l N = 1 m u 3 ; l x i xi N = 1 m u 3 ; l y i yi N = 1 m u 3 l z i zi Paašiai sampotaudami gauame i dujų slėgį į kitas sieeles (y, z) Dujų molekulės ide juda visiškai etvakigai, ty ei viea kyptis ėa išskitiė kitų kypčių atžvilgiu Vadiasi, dujų slėgis p į visas ido sieeles tui būti vieodas: Aba Iš kitos pusės Tada Todėl p = p x = p y = p z m i u xi = m i u yi = m i u zi m i (u x + u y + u z ) = m i u i m i u xi + m i u yi + m i u zi = m i u i m i u xi = 1 m i u i 3 Tada dujų slėgis į ido sieeles lygus: Čia l 3 = V - ido tūis; p = 1 3l 3 m i u i i= 1 i= 1 = W 3Vk W k = (1/) m i u i visų ide esačių molekulių slekamojo judėjimo kietiė eegija 5
6 Tada pv = W k 3 Tai pagidiė kietiės dujų teoijos lygtis Iš jos matyti, kad tobulųjų dujų slėgio i tūio sadauga ya lygi dviem tečiosioms visų jų molekulių slekamojo judėjimo kietiės eegijos eikšmei Kai dujos viealytės, visų molekulių masės vieodos (m i = m 0 ) i vietoj u i įvesime vidutiį kvadatiį geitį v kv, tuomet aba (m = Nm 0 dujų masė) W k = ( 1 / ) Nm 0 v kv pv = ( 1 / 3 ) Nm 0 v kv = ( 1 / 3 )m v kv p = ( 1 / 3 )m 0 v kv = N V ; čia - molekulių kocetacija - molekulių skaičius tūio vieete Pagidiė kietiės dujų teoijos lygtis p = ( 1 / 3 )m 0 v kv = ( / 3 )W ok ; W 0k - vieos molekulės kietiė eegija, W k - visų molekulių kietiė eegija tuime aba Kai dujų masė lygi vieam kilogammoliui, ty kai M = µ, pv µ = ( 1 / 3 ) µv Ata vetus, pagal Medelejevo i Klapeioo lygtį: Vadiasi, pv µ = RT RT = ( 1 / 3 ) µv µv = 3 RT Kadagi vieame molyje ya N A molekulių, tai molekulės masė Tada m 0 = µ N A 6
7 m v 0 = 3 R N Vidutiė molekulės chaotiio judėjimo eegija Čia k = R N A A W 0k = ( 3 / )kt T = 3 kt - Bolcmao kostata, k = 1, J/K R - uivesalioji dujų kostata R = 8,31 J / mol K N A = 6, mol -1 Taigi, bet kuių dujų vidutiė kietiė molekulių eegija ya pastovus dydis, kai dujų tempeatūa ekita W k ~ T Absoliutiė tempeatūa ya tobulųjų dujų molekulių slekamojo judėjimo vidutiės kietiės eegijos matas p = 3 W0 k = kt = kt 3 3 I Molekulės vidutiė kietiė eegija i absoliutiės tempeatūos aiškiimas Iš pagidiės molekuliės kietiės tobulųjų dujų lygties i Medelejevo i Klapeioo lygties yšio gauame, kad molekulės vidutiė kietiė eegija lygi W 0k m v = = 3 kt 0 Ji piklauso tik uo dujų absoliutiės tempeatūos, ty W k ~ T T = 73,15 + t W k 0 T 7
8 Absoliutiė tempeatūa ya tobulųjų dujų molekulių slekamojo judėjimo vidutiės kietiės eegijos matas Tačiau absoliutiiam uliui atimų tempeatūų sityje gautoji išvada ya eteisiga Kadagi W k = 3 kt fomulė išvesta molekulių slekamajam chaotiškam judėjimui Labai žemoje tempeatūoje T 0 klasikiės mechaikos dėsiai etika - eikia taikyti kvatiės mechaikos dėsius Įvaiių pocesų aalizė paodė, kad absoliutaus 0 tempeatūa ya epasiekiama, os pie jos galima eapibėžtai piatėti Tuo emiatis, temodiamikoje sufomuluotas teigiys, kad absoliutaus 0 tempeatūa epasiekiama - III temodiamikos dėsis Šiuo metu gauta žemiausia tempeatūa apie 10-6 K I3 Molekulės laisvės laipsių skaičius Kūo laisvės laipsių skaičiumi vadiamas mažiausias skaičius epiklausomų koodiačių, kuių jau pakaka ustatyti kūo padėtį edvėje Pavyzdys Bet kaip edvėje judatis mateialusis taškas tui 3 laisvės laipsius (koodiates x, y, z) Jei šis juda tik pavišiumi - laisvės laipsiai, jei keive - vieą laisvės laipsį Absoliučiai kietas kūas tui 6 laisvės laipsius: tis kūo masių ceto koodiates x, y, z; koodiates, apibūdiačias sukimosi ašį edvėje, i 1 apibūdiačią, kokiu kampu pasisukęs kūas aplik tą ašį Vadiasi, kietasis kūas tui 3 slekamojo judėjimo i tis sukamojo judėjimo laisvės laipsius Jei kūas ėa absoliučiai kietas i jo dalys gali pasislikti viea kitos atžvilgiu, tai eikia įvesti da papildomus svyuojamojo judėjimo laisvės laipsius Vieatomių dujų molekules galima laikyti mateialiais taškais Tokia molekulė tui 3 laisvės laipsius (slekamojo judėjimo) Molekulės vidutiė kietiė eegija ya ašimi x, lygi: W k = mv k Tobulųjų dujų molekulių etvakigo judėjimo geitis viea kyptimi ya u xi = 1 i= 1 3 I vidutiė kietiė eegija tekati vieam molekulės laisvės laipsiui, pzv judėjimo u i 8
9 W kx = 1 Wk 3 Todėl kiekvieam vieatomės molekulės slekamojo judėjimo laisvės laipsiui teka vidutiiškai vieoda kietiė eegija, lygi vieam tečdaliui eegijos W k Kadagi W k = 3 kt, gauame W k = 1 kt I4 Eegijos tolygaus pasiskistymo pagal laisvės laipsius dėsis Molekulių, sudaytų iš, 3 i daugiau atomų, egalima laikyti mateialiais taškais Dviatomė molekulė be tijų slekamojo judėjimo laisvės laipsių, tui da du sukamojo judėjimo laisvės laipsius (5 laisvės laipsiai) Iš tijų i daugiau atomų susidedačios molekulės, paašiai kaip i kietasis kūas tui 3 slekamojo judėjimo laisvės laipsius, i 3 sukamojo judėjimo laisvės laipsius (6 laisvės laipsiai) Kyla klausimas, kokia molekulės vidutiės kietiės eegijos dalis teka papildomiems sukamojo judėjimo laisvės laipsiams Į šį klausimą atsako vieas svabiausių statistiės fizikos dėsių - tolygaus eegijos pasiskistymo laisvės laipsiais dėsis Kiekvieą molekulės laisvės laipsį atitika vidutiiškai toks pat kietiės eegijos kiekis, lygus kt Tuomet vidutiė molekulės eegija W = i kt I5 Tobulųjų dujų vidiė eegija Paagiėsime tobulųjų dujų, esačių temodiamiės pusiausvyos būseoje, eegiją, taę, kad molekulės tui po 3 slekamojo, s sukamojo i v - vipamojo judėjimo laisvės laipsius Jei visų tijų ūšių judėjimui galima taikyti klasikiės mechaikos dėsius, tai vidutiė molekulės eegija 9
10 w = ( 3 + v ) kt = i s + 1 kt Čia v - kadagi vipati sistema be kietiės eegijos tui i poteciės eegijos Kai atomų yšys molekulėje ya kietasis ( v = 0, tai dydis i = 3+ s ya lygus molekulės laisvės laipsių skaičiui Tobulųjų dujų molekulės esąveikauja i jų vidiė eegija susideda iš atskių molekulių kietiės eegijos, todėl jų vieo molio eegija lygi jame esačių molekulių (N A ) eegijų sumai: i UM = N W = N kt = i A A RT Šią eegiją vadiame tobulųjų dujų vieo molio vidie eegija Tobulųjų dujų vidiė eegija piklauso uo molekulių laisvės laipsių skaičiaus i dujų absoliutiės tempeatūos Jei T = cost, tai i U M = cost Bet kokios masės tobulųjų dujų vidiė eegija U = νu M = i m RT µ Čia ν = m µ molių skaičius Kaip matome, tobulųjų dujų tobulųjų dujų vidiė eegija epiklauso uo užimamo tūio V I6 Baometiė fomulė Iki šiol agiėjome dujų, kuių eveikia išoiių jėgų laukai, pusiausviąją būseą Čia slėgis bei molekulių kocetacija visu buvo vieodi Tačiau Žemės sąlygomis dujas (pvz oą) veikia Žemės gavitacijos laukas Jei šio lauko ebūtų, tai oo molekulės, chaotiškai judėdamos, išsisklaidytų Visatoje Kita vetus, jei molekulės ejudėtų, tai Žemė jas pitauktų Chaotiškai judačias molekules veikiat stacioaiam gavitacijos laukui, usistovi tokia stacioai būsea, kad, kylat uo Žemės pavišiaus, oo molekulių kocetacija i slėgis dėsigai mažėja Nustatysime šių dydžių kitimo dėsius Kaip žiome, aukščio h skysčio stulpo hidostatiis slėgis ya p = ρgh Čia ρ - skysčio takis visame aukštyje h ya pastovus 10
11 Kylat aukšty, oo takis mažėja, todėl ši fomulė atmosfeos slėgiui skaičiuoti etika Tačiau imdami ykstamai mažą aukščio pokytį dh, oo takį galime laikyti pastoviu i slėgio pokytį galime užašyti taip: dp = - ρgdh - ašomas todėl, kad kylat aukšty (dh > 0), slėgis mažėja (dp < 0) tada ρ = M V Akščiau įodėme, kad p = kt Vadiasi, p = ρkt m = mn V = m, ρ = m i ρ = pm kt, dp = - mg kt p dh Atskyę kitamuosius, šią lygtį iteguojame dp p dh = mg kt Taę, kad T i g ya pastovūs, suitegavę gauame: l p = - mg kt h + C Itegavimo kostatą C adame iš kaštiių sąlygų: aukštyje h = 0, slėgis p = p 0 i aba Tada p = p 0 e l p 0 = C l p - l p 0 = - mg kt h mg kt h Baometiė fomulė Ši fomulė paodo slėgio mažėjimą kylat aukšty Ji audojama aukščiui viš Žemės pavišiaus asti, kai žiomas atmosfeos slėgis aukštyje h i jūos lygyje Naudojatis baometie fomule, galime ustatyti Bolcmao kostatą k, Avogado skaičių N A ( k = R/N A ), tačiau dėl tempeatūos kitimo šis metodas ėa tikslus 11
12 Pisimię, kad p = kt; p 0 = 0 kt, galime išeikšti molekulių kocetacijos mažėjimą, kylat viš Žemės pavišiaus = 0 e mg kt h Čia - molekulių kocetacija aukštyje h, 0 - molekulių kocetacija aukštyje h = 0 Baometiės fomulės odo, kad, kylat aukšty, dujų molekulių kocetacija i slėgis tuėtų ekspoetiškai mažėti Kadagi, veikiama Saulės, Žemė įšyla, tai susidao oo kovekcijos sovės, be to, kylat aukšty, oo tempeatūa mažėja i atmosfea ya estacioai Dėl šių piežasčių baometiės fomulės tika tik apytikiai I7 Bolcmao pasiskistymas Dydis = 0 e mg kt h - ši fomulė galioja atvejui, kai dalelės ya gavitacijos lauke mgh = W p ya molekulės poteciė eegija aukštyje h Vadiasi, molekulių pasiskistymo pagal aukštį eegijas: fomulė išeiškia molekulių pasiskistymą pagal jų potecies = 0 e Wp kt Čia 0 - molekulių kocetacija, kai W p = 0; - molekulių kocetacija, kai poteciė eegija lygi W p Ši fomulė odo, kad molekulės pasiskisto taip, kad jų poteciė eegija būtų mažiausia i atvikščiai - molekulių kocetacija mažesė te, ku jų poteciė eegija didesė Bolcmaas įodė, kas šis pasiskistymas galioja e tik Žemės gavitaciiame lauke, bet i kiekvieame potecialiiame lauke, kuiame dalelės juda chaotiiu šilumiiu judėjimu Todėl dalelių pasiskistymą pagal potecies eegijas vadiame Bolcmao pasiskistymu 1
I.4. Laisvasis kūnų kritimas
I4 Laisvasis kūnų kitimas Laisvuoju kitimu vadinamas judėjimas, kuiuo judėtų kūnas veikiamas tik sunkio jėos, nepaisant oo pasipiešinimo Kūnui laisvai kintant iš nedidelio aukščio h (dau mažesnio už Žemės
Διαβάστε περισσότεραElektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose
lktroų ir skylučių statistika puslaidiikiuos Laisvų laidumo lktroų gracija, t.y. lktroų prėjimas į laidumo juostą, gali vykti kaip iš dooriių lygmų, taip ir iš valtiės juostos. Gracijos procsas visuomt
Διαβάστε περισσότεραMatematika 1 4 dalis
Matematika 1 4 dalis Analizinės geometrijos elementai. Tiesės plokštumoje lygtis (bendroji, kryptinė,...). Taško atstumas nuo tiesės. Kampas tarp dviejų tiesių. Plokščiosios kreivės lygtis Plokščiosios
Διαβάστε περισσότεραI dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI
008 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija Kiekvieno I dalies klausimo teisingas atsakymas vertinamas tašku. I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI
Διαβάστε περισσότεραSkysčiai ir kietos medžiagos
Skysčiai ir kietos medžiagos Dujos Dujos, skysčiai ir kietos medžiagos Užima visą indo tūrį Yra lengvai suspaudžiamos Lengvai teka iš vieno indo į kitą Greitai difunduoja Kondensuotos fazės (būsenos):
Διαβάστε περισσότερα2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS
.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS 5.. Pirmoji Bolcao Koši teorema. Jei fucija f tolydi itervale [a;b], itervalo galuose įgyja priešigų želų reišmes, tai egzistuoja tos tašas cc, ( ab ; ), uriame
Διαβάστε περισσότεραII dalis Teisingas atsakymas į kiekvieną II dalies klausimą vertinamas 1 tašku g/mol
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 05 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. (.3.)-V-73 05 M. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA. Pagrindinė sesija I dalis Teisingas
Διαβάστε περισσότεραStatistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas
Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas DNR molekulių vaizdas DNR struktūros pakitimai. Keičiantis DNR molekulės formai keistųsi ir visos sistemos entropija. Mielėse esančio DNR struktūros
Διαβάστε περισσότεραr F F r F = STATIKA 1 Q = qmax 2
STTIK Mechanika fizinių moksų šaka, naginėjanti mateiaiuosius objektus: kūnus, kūnų sistemas, tų sistemų pusiausvyą, judėjimo dėsnius i mechaninę tapusavio sąveiką. Statika moksas apie pavienius mateiaiuosius
Διαβάστε περισσότεραX galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)
Monotonin s funkcijos Tegul turime funkciją f : A R, A R. Apibr žimas. Funkcija y = f ( x) vadinama monotoniškai did jančia (maž jančia) aib je X A, jei x1< x2 iš X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) ( f
Διαβάστε περισσότερα. Variklio veikimo trukę laikome labai maža. ir β ir apskaičiuokite jo skaitinę vertę esant β = 1/ 4 ( )
XXXVI TAPTAUTINĖ FIZIKOS OLIMPIADA 5 m. liepos d., Salamanka, Ispanija Teoinė užduotis Nelaimingas palydovas Kosminiai laivai dažniausiai manevuoja keisdami geitį išilgai judėjimo kypties peeidami į aukštesnę
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra. Juozas Navickas FIZIKA. I dalis MOKOMOJI KNYGA
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra Juozas Navickas FIZIKA I dalis MOKOMOJI KNYGA KAUNAS, ARDIVA 8 UDK 53(75.8) Na95 Juozas Navickas FIZIKA, I dalis
Διαβάστε περισσότεραTemos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas
Pirmasis uždavinys Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas Uždavinio formulavimas a) Žinoma n = 50 tiriamo
Διαβάστε περισσότεραMECHANINIS DARBAS, GALIA, ENERGIJA. TVERMĖS DĖSNIAI MECHANIKOJE. HIDRODINAMIKA
LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS MECHANINIS DARBAS, GALIA, ENERGIJA TVERMĖS DĖSNIAI MECHANIKOJE HIDRODINAMIKA III KURSO III TURO METODINIAI NURODYMAI IR UŢDUOTYS
Διαβάστε περισσότεραSpalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1
Spalvos Grafika ir vizualizavimas Spalvos Šviesa Spalvos Spalvų modeliai Gama koregavimas Šviesa Šviesos savybės Vandens bangos Vaizdas iš šono Vaizdas iš viršaus Vaizdas erdvėje Šviesos bangos Šviesa
Διαβάστε περισσότεραIII.Termodinamikos pagrindai
III.ermodinamikos pagrindai III.. Dujų plėtimosi darbas egu dujos yra cilindre su nesvariu judančiu stūmokliu, kurio plotas lygus S, ir jas veikia tik išorinis slėgis p. Pradinius dujų parametrus pažymėkime
Διαβάστε περισσότεραDviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės
Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės Dalinės išvestinės Tarkime, kad dviejų kintamųjų funkcija (, )yra apibrėžta srityje, o taškas 0 ( 0, 0 )yra vidinis srities taškas. Jei fiksuosime argumento
Διαβάστε περισσότεραMEDŽIAGŲ MAGNETINĖS SAVYBĖS
uolatinė sovė Magnetinis laukas X skyius MEDŽIAGŲ MAGETIĖ AVYĖ Magnetikai Magnetikų poliaizacija aa-, dia- i feoagnetikai andyai odo,kad visos edžiagos tui įtakos agnetinias eiškinias, kaip i elektinias
Διαβάστε περισσότεραVilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS
Vilniaus universitetas Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS Vilnius 1992 T U R I N Y S 1. Vektorinė erdvė............................................. 3 2. Matricos rangas.............................................
Διαβάστε περισσότερα1 TIES ES IR PLOK TUMOS
G E O M E T R I J A Gediminas STEPANAUSKAS 1 TIES ES IR PLOK TUMOS 11 Plok²tumos ir ties es plok²tumoje normalin es lygtys 111 Vektorin e forma Plok²tumos α padetis koordina iu sistemos Oxyz atºvilgiu
Διαβάστε περισσότερα1 Puslaidiikių krūviikai Tikslas: Išsiaiškiti krūviikų gryuosiuose ir riemaišiiuose uslaidiikiuose rigimtį. Išsiaiškiti, uo ko, kai ir kodėl riklauso krūviikų takiai. Išmokti skaičiuoti uslaidiikių krūviikų
Διαβάστε περισσότεραPapildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof.
Papildoo ugdyo okykla izikos olipas Mechanika Dinaika (Paskaitų konspektas) 9. sausio -8 d. Prof. Edundas Kuokštis Vilnius Paskaita # Dinaika Jei kineatika nagrinėja tik kūnų judėjią, nesiaiškindaa tą
Διαβάστε περισσότεραBRANDUOLINĖS ENERGETIKOS FIZIKINIAI PAGRINDAI
BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS FIZIKINIAI PAGRINDAI Viktorija Tamulienė Vilniaus universitetas Fizikos fakultetas 2015 ruduo VI paskaita VI paskaita 1 / 38 Turinys 1 Radioaktyvumas Radioaktyvieji virsmai Poslinkio
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA
LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA tema. APSKRITIMŲ GEOMETRIJA (00 0) Teorinę medžiagą parengė bei antrąją užduotį sudarė Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Edmundas Mazėtis. Apskritimas tai
Διαβάστε περισσότερα2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis
PATVIRTINTA Ncionlinio egzminų centro direktorius 0 m. birželio d. įskymu Nr. (..)-V-7 0 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pgrindinė sesij I dlis Užd. Nr. 4 7
Διαβάστε περισσότερα2008 m. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinë sesija. II dalis
008 m. HEMIJS VALSTYBINI BRANDS EGZAMIN UŽDUTIES VERTINIM INSTRUKIJA I dalis Kiekvienas I dalies klausimas vertinamas tašku. Klausimo Nr. 3 4 5 6 7 8 9 0 Atsakymas D A B A D B A Klausimo Nr. 3 4 5 6 7
Διαβάστε περισσότεραSpecialieji analizės skyriai
Specialieji analizės skyriai. Trigonometrinės Furje eilutės Moksle ir technikoje dažnai susiduriame su periodiniais reiškiniais, apibūdinamais periodinėmis laiko funkcijomis: f(t). 2 Paprasčiausia periodinė
Διαβάστε περισσότεραSpecialieji analizės skyriai
Specialieji analizės skyriai. Specialieji analizės skyriai Kompleksinio kinamojo funkcijų teorija Furje eilutės ir Furje integralai Operacinis skaičiavimas Lauko teorijos elementai. 2 Kompleksinio kintamojo
Διαβάστε περισσότεραLina Ragelienė, Donatas Mickevičius. Fizikin chemija. Praktiniai darbai
Lina Ragelienė, Donatas Mickevičius Fizikinchemija Praktiniai darbai Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 011 ISBN 978-9955-1-751- Lina Ragelienė, Donatas Mickevičius Vytauto Didžiojo universitetas TURINYS
Διαβάστε περισσότεραFizika. doc. dr. Vytautas Stankus. Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas
Fizika doc. dr. Vytautas Stankus Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas Studentų 50 58 kab. Darbo tel.: 861033946 Vytautas.Stankus@ktu.lt Bendrosios fizikos
Διαβάστε περισσότεραTERMODINAMIKA. 1. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai
TERMODINAMIKA 1. Pagrindinės sąvks ir apibrėžimai Įvadas Termdinamika (T) graikiškas ždisiš dviejų daliųterm (šiluma) + dinamika (jėga). Tai fundamentalus bendrsis inžinerijs mkslas apie energiją : js
Διαβάστε περισσότεραAtomų sąveikos molekulėje rūšys (joninis ir kovalentinis ryšys). Molekulė mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines medžiagos chemines savybes.
Atomų sąveikos molekulėje rūšys (joninis ir kovalentinis ryšys). Molekulė mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines medžiagos chemines savybes. Ji susideda iš vienodų arba skirtingų atomų. Molekulėje
Διαβάστε περισσότεραTermochemija. Darbas ir šiluma.
Termochemija. Darbas ir šiluma. Energija gyvojoje gamtoje. saulės šviesa CO 2 H 2 O O 2 gliukozė C 6 H 12 O 6 saulės šviesa Pavyzdys: Fotosintezė chloroplastas saulės 6CO 2 + 6H 2 O + šviesa C 6 H 12 O
Διαβάστε περισσότερα4 laboratorinis darbas. PARAMETRŲ ĮVERČIAI IR STATISTINĖS HIPOTEZĖS
PARAMETRŲ ĮVERČIAI IR STATISTINĖS HIPOTEZĖS DARBO TIKSLAS - išstudijuoti parametrų taškiių ir itervaliių įverčių radimo, parametriių ir eparametriių hipotezių tikriimo uždaviius ir jų taikymą Teorijos
Διαβάστε περισσότεραDEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA 1 dalis
DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA dalis T U R I N Y S. Deformuojamojo kūo mechaikos objektas ir jos ršs su kitais mokslais. Tamprumo teorijos sąvokos ir prielaidos 3. Įtempimų būvio teorija 4. Pusiausvros difereciali
Διαβάστε περισσότερα= γ. v = 2Fe(k) O(g) k[h. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros. t2 t
Cheminė kineika ir pusiausyra Nagrinėja cheminių reakcijų greiį ir mechanizmą. Cheminių reakcijų meu kina reaguojančių iagų koncenracijos: c ų koncenracija, mol/l laikas, s c = Reakcijos greičio io ()
Διαβάστε περισσότεραĮvadas į laboratorinius darbus
M A T E M A T I N Ė S T A T I S T I K A Įvadas į laboratorinius darbus Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2005 m. rugsėjo 26 d. Reziumė Laboratorinis darbas skirtas susipažinti su MS Excel priemonėmis
Διαβάστε περισσότεραMatematika 1 3 dalis
Matematika 1 3 dalis Vektorių algebros elementai. Vektorių veiksmai. Vektorių skaliarinės, vektorinės ir mišriosios sandaugos ir jų savybės. Vektoriai Vektoriumi vadinama kryptinė atkarpa. Jei taškas A
Διαβάστε περισσότεραVERTINIMO INSTRUKCIJA 2008 m. valstybinis brandos egzaminas Pakartotinë sesija
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 008 m. birželio 7 d. įsakymu (.3.)-V-37 VERTINIM INSTRUKIJA 008 m. valstybinis brandos egzaminas I dalis Kiekvienas I dalies klausimas vertinamas tašku.
Διαβάστε περισσότεραIII. Darbas ir energija
III. Dabas enegja III.. Knetnė enegja. III.. Dabas. III. 3. Konsevatyvos jėgos (potencalnės). III.4. Potencnė enegja šonų jėgų lauke. III.5. Enegjos tvemės dėsns mechankoje. III.6. Enegjos dspacja. III..
Διαβάστε περισσότεραFUNKCIJOS. veiksmu šioje erdvėje apibrėžkime dar viena. a = {a 1,..., a n } ir b = {b 1,... b n } skaliarine sandauga
VII DAUGELIO KINTAMU JU FUNKCIJOS 71 Bendrosios sa vokos Iki šiol mes nagrinėjome funkcijas, apibrėžtas realiu skaičiu aibėje Nagrinėsime funkcijas, kurios apibrėžtos vektorinėse erdvėse Tarkime, kad R
Διαβάστε περισσότεραAtsitiktinių paklaidų įvertinimas
4.4.4. tsitiktinių paklaidų įvertinimas tsitiktinės paklaidos įvertinamos nurodant du dydžius: pasikliaujamąjį intervalą ir pasikliaujamąją tikimybę. tsitiktinių paklaidų atveju, griežtai tariant, nėra
Διαβάστε περισσότερα06 Geometrin e optika 1
06 Geometrinė optika 1 0.1. EIKONALO LYGTIS 3 Geometrinėje optikoje įvedama šviesos spindulio sąvoka. Tai leidžia Eikonalo lygtis, kuri išvedama iš banginės lygties monochromatinei bangai - Helmholtco
Διαβάστε περισσότερα0.1. Bendrosios sąvokos
.1. BENDROSIOS SĄVOKOS 1.1. Bendrosios sąvokos.1.1. Diferencialinės lygtys su mažuoju parametru F ) x n),x n 1),...,x,x,t;ε =, xt;ε) C n T), T [,+ ), < ε ε ) F x n) t;ε),x n 1) t;ε),...,x t;ε),xt;ε),t;ε,
Διαβάστε περισσότεραPNEUMATIKA - vožtuvai
Mini vožtuvai - serija VME 1 - Tipas: 3/2, NC, NO, monostabilūs - Valdymas: Mechaninis ir rankinis - Nominalus debitas (kai 6 barai, Δp = 1 baras): 60 l/min. - Prijungimai: Kištukinės jungtys ø 4 žarnoms
Διαβάστε περισσότεραKRŪVININKŲ JUDRIO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ELEKTRINIO LAUKO STIPRIO TYRIMAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Puslaidininkių fizikos katedra Puslaidininkių fizikos mokomoji laboratorija Laboratorinis darbas Nr. 5 KRŪVININKŲ JUDRIO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ELEKTRINIO LAUKO STIPRIO TYRIMAS 013-09-0
Διαβάστε περισσότεραIV. FUNKCIJOS RIBA. atvira. intervala. Apibrėžimas Sakysime, kad skaičius b yra funkcijos y = f(x) riba taške x 0, jei bet kokiam,
41 Funkcijos riba IV FUNKCIJOS RIBA Taško x X aplinka vadiname bet koki atvira intervala, kuriam priklauso taškas x Taško x 0, 2t ilgio aplinka žymėsime tokiu būdu: V t (x 0 ) = ([x 0 t, x 0 + t) Sakykime,
Διαβάστε περισσότεραSIGNALŲ IR GRANDINIŲ ANALIZĖ
Dariu MINIOT IGNLŲ IR GRNDINIŲ NLIĖ Projekto koda VP--ŠMM-7-K--47 VGTU Elektroiko fakulteto I pakopo tudijų programų emii ataujiima Viliu Techika VILNIU GEDIMINO TECHNIKO UNIVERITET Dariu MINIOT IGNLŲ
Διαβάστε περισσότερα6. Konstrukcijų patikimumo įvertinimo metodai
6. Kostrukcijų patikimumo įvertiimo metodai 6.1. Bedrieji kostrukcijų patikimumo įvertiimo pricipai 6.1 tekstas Eksploatuojamoje kostrukcijoje, kaip ir visur gamtoje, vyksta priešybių kova: iš vieos pusės,
Διαβάστε περισσότεραMatematinės analizės konspektai
Matematinės analizės konspektai (be įrodymų) Marius Gedminas pagal V. Mackevičiaus paskaitas 998 m. rudens semestras (I kursas) Realieji skaičiai Apibrėžimas. Uždarųjų intervalų seka [a n, b n ], n =,
Διαβάστε περισσότερα6. Tikimybių modelių pavyzdžiai. Binominis skirstinys
6 Tikimybių modelių avyzdžiai Sakome, kad atsitiktiis dydis X yra asiskirstęs agal biomiį dėsį su arametrais ir <
Διαβάστε περισσότεραArenijaus (Arrhenius) teorija
Rūgštys ir bazės Arenijaus (Arrhenius) teorija Rūgštis: Bazė: H 2 O HCl(d) H + (aq) + Cl - (aq) H 2 O NaOH(k) Na + (aq) + OH - (aq) Tuomet neutralizacijos reakcija: Na + (aq) + OH - (aq) + H + (aq) + Cl
Διαβάστε περισσότερα2008 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija
008 M MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA 008 m matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 7 uždavinių atsakymai I variantas Užd
Διαβάστε περισσότεραKLASIKIN E MECHANIKA
KLASIKIN E MECHANIKA Algirdas MATULIS Puslaidininkiu zikos institutas Vadoveliu serijos papildymas auk²tuju mokyklu tiksliuju mokslu specialybiu studentams Email: amatulis@takas.lt Mob.: +370 654 543 06
Διαβάστε περισσότερα0.1. Bendrosios sąvokos
0.1. BENDROSIOS SĄVOKOS 1 0.1. Bendrosios sąvokos 0.1.1. Diferencialinės lygtys su mažuoju parametru F ) x n),x n 1),...,x,x,t;ε = 0, xt;ε) C n T), T [0,+ ), 0 < ε ε 0 ) F x n) t;ε),x n 1) t;ε),...,x t;ε),xt;ε),t;ε
Διαβάστε περισσότερα2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 04 m. birželio 6 d. Nr. (.)-V-69birželio 4 04 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA I dalis Kiekvieno I dalies klausimo
Διαβάστε περισσότεραĮžanginių paskaitų medžiaga iš knygos
MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 1 Teiginio
Διαβάστε περισσότεραŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINĖSE TERPĖSE
ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPIĖSE TERPĖSE 43 2.7. SPIDULIUOTĖS IR KŪO SPALVOS Spinduliuotės ir kūno optiniam apibūdinimui naudojama spalvos sąvoka. Spalvos reiškinys yra nepaprastas. Kad suprasti spalvos esmę,
Διαβάστε περισσότεραMATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos
MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 Teiginio
Διαβάστε περισσότερα1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3
Skaičių teorija paskaitų konspektas Paulius Šarka, Jonas Šiurys 1 Įvadas 1 1.1 Neišspręstos problemos.............................. 1 2 Dalumas 2 2.1 Dalyba su liekana.................................
Διαβάστε περισσότερα2009 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 1 6 uždavinių atsakymai
M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus -6- įsakymu Nr. (..)-V-8 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO
Διαβάστε περισσότερα1. Įvadas. Laisvųjų dalelių kvantinės mechanikos elementai
1. Įvadas. Laisvųjų dalelių kvantinės mechanikos elementai 1.1. Branduolio nukleonų energijos diskretumo aiškinimas. Dalelė stačiakampėje potencialo duobėje Dalelės banginė funkcija tai koordinačių ir
Διαβάστε περισσότεραV skyrius ĮVAIRŪS PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMO KLAUSIMAI
V skyrius ĮVAIRŪS PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMO KLAUSIMAI Uždirbtų palūkanų suma priklauso ne tik nuo palūkanų normos dydžio, bet ir nuo palūkanų kapitalizavimo dažnio Metinė palūkanų norma nevisada atspindi
Διαβάστε περισσότερα5 Ι ^ο 3 X X X. go > 'α. ο. o f Ο > = S 3. > 3 w»a. *= < ^> ^ o,2 l g f ^ 2-3 ο. χ χ. > ω. m > ο ο ο - * * ^r 2 =>^ 3^ =5 b Ο? UJ. > ο ο.
728!. -θ-cr " -;. '. UW -,2 =*- Os Os rsi Tf co co Os r4 Ι. C Ι m. Ι? U Ι. Ι os ν ) ϋ. Q- o,2 l g f 2-2 CT= ν**? 1? «δ - * * 5 Ι -ΐ j s a* " 'g cn" w *" " 1 cog 'S=o " 1= 2 5 ν s/ O / 0Q Ε!θ Ρ h o."o.
Διαβάστε περισσότεραVILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS PROGRAMŲ SISTEMŲ KATEDRA. Algoritmų teorija. Paskaitų konspektas
VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS PROGRAMŲ SISTEMŲ KATEDRA Algoritmų teorija Paskaitų konspektas Dėstytojas: lekt. dr. Adomas Birštunas Vilnius 2015 TURINYS 1. Algoritmo samprata...
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI
LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA
Διαβάστε περισσότερα1.4. Rungės ir Kuto metodas
.4. RUNGĖS IR KUTO METODAS.4. Rungės ir Kuto metodas.4.. Prediktoriaus-korektoriaus metodas Palyginkime išreikštinį ir simetrinį Eulerio metodus. Pirmojo iš jų pagrindinis privalumas tas, kad išreikštinio
Διαβάστε περισσότερα1. Individualios užduotys:
IV. PAPRASTOSIOS DIFERENCIALINĖS LYGTYS. Individualios užduots: - trumpa teorijos apžvalga, - pavzdžiai, - užduots savarankiškam darbui. Pirmosios eilės diferencialinių lgčių sprendimas.. psl. Antrosios
Διαβάστε περισσότεραEgidijus Rimkus Meteorologijos įvadas PRIEDAI
Egidijus Rimkus Meteorologijos įvadas PRIEDAI PRIEDAI Turinys 1. Universa Meteorologia 2. Ţemės atmosferos funkcijos 3. Tarptautinė standartinė atmosfera 4. Ozonas 5. Šiltnamio efektas 6. Smogas 7. Saulė
Διαβάστε περισσότερα1 iš 8 RIBOTO NAUDOJIMO M. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis
iš 8 RIBT NAUDJIM PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 00 m. birželio 0 d. įsakymu 6.-S- 00 M. EMIJS VALSTYBINI BRANDS EGZAMIN UŽDUTIES VERTINIM INSTRUKIJA Pagrindinė sesija I dalis Kiekvienas
Διαβάστε περισσότερα!"#$ % &# &%#'()(! $ * +
,!"#$ % &# &%#'()(! $ * + ,!"#$ % &# &%#'()(! $ * + 6 7 57 : - - / :!", # $ % & :'!(), 5 ( -, * + :! ",, # $ %, ) #, '(#,!# $$,',#-, 4 "- /,#-," -$ '# &",,#- "-&)'#45)')6 5! 6 5 4 "- /,#-7 ",',8##! -#9,!"))
Διαβάστε περισσότεραATSITIKTINIAI PROCESAI. Alfredas Račkauskas. (paskaitų konspektas 2014[1] )
ATSITIKTINIAI PROCESAI (paskaitų konspektas 2014[1] ) Alfredas Račkauskas Vilniaus universitetas Matematikos ir Informatikos fakultetas Ekonometrinės analizės katedra Vilnius, 2014 Iš dalies rėmė Projektas
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS MECHANIKA
LIETUVOS IZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ IZIKŲ MOKYKLA OTONAS MECHANIKA SVEIKINAME MOKSLEIVIUS, ĮSTOJUSIUS Į OTONO MOKYKLĄ! Šiaulių universiteto jaunųjų fizikų mokykla otonas, siekianti padėti
Διαβάστε περισσότεραELEMENTARIOJI TEORIJA
ELEMENTARIOJI TEORIJA Pirmosios kombinatorikos þinios siekia senàsias Rytø ðalis, kuriose mokëta suskaièiuoti këlinius bei derinius ir sudarinëti magiðkuosius kvadratus, ypaè populiarius viduramþiais.
Διαβάστε περισσότεραELEKTRINIS KIETŲJŲ KŪNŲ LAIDUMAS
II skyrius ELEKTRINIS KIETŲJŲ KŪNŲ LAIDUMAS 2.1. Kietųjų kūnų klasifikacija pagal laiduą Pagal gebėjią praleisti elektros srovę visos edžiagos gatoje yra skirstoos į tris pagridines klases: laidininkus,
Διαβάστε περισσότεραEKONOMETRIJA 1 (Regresinė analizė)
EKONOMETRIJA 1 Regresinė analizė Kontrolinis Sudarė M.Radavičius 004 05 15 Kai kurių užduočių sprendimai KOMENTARAS. Kai kuriems uždaviniams tik nusakytos sprendimų gairės, kai kurie iš jų suskaidyti į
Διαβάστε περισσότερα1 iš 15 RIBOTO NAUDOJIMO
iš 5 PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriau 00-06-08 įakymu Nr. 6.-S- 00 m. matematiko valtybinio brando egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė eija 8 uždavinių atakymai Užd. Nr. 5 6 7
Διαβάστε περισσότεραPuslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS Puslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai Audzijonis Audzijonis Aurimas Čerškus VILNIUS 003 Algirdas Audzijonis, 003 Aurimas Čerškus,
Διαβάστε περισσότεραVIII. FRAKTALINĖ DIMENSIJA. 8.1 Fraktalinės dimensijos samprata. Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis?
VIII FRAKTALINĖ DIMENSIJA 81 Fraktalinės dimensijos samprata Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis? Tarkime, kad duota atkarpa, kurios ilgis lygus 1 Padalykime šia atkarpa n lygiu daliu Akivaizdu, kad kiekvienos
Διαβάστε περισσότεραKADETAS (VII ir VIII klasės)
ADETAS (VII ir VIII klasės) 1. E 10 000 Galima tikrinti atsakymus. adangi vidutinė kainasumažėjo, tai brangiausia papūga kainavo daugiau kaip 6000 litų. Vadinasi, parduotoji papūga kainavo daugiau kaip
Διαβάστε περισσότεραKŪNŲ PUSIAUSVYRA. PAPRASTIEJI MECHANIZMAI. SLĖGIS. KŪNAI SKYSČIUOSE (DUJOSE)
LIETUVOS IZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ IZIKŲ MOKYKLA OTONAS KŪNŲ PUSIAUSVYRA. PAPRASTIEJI MECHANIZMAI. SLĖGIS. KŪNAI SKYSČIUOSE (DUJOSE) I KURSO I TURO UŽDAVINIŲ SPRENDIMŲ METODINIAI NURODYMAI
Διαβάστε περισσότεραSIGNALAI TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOSE
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra SIGNALAI TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOSE Mokymo priemonė Parengė A. Poškus 4 Turinys. ĮVADAS..... Telekomunikaijų sistemos struktūrinė shema. Pagrindinės
Διαβάστε περισσότεραdr. Juozas Gudzinskas, dr. Valdas Lukoševičius, habil. dr. Vytautas Martinaitis, dr. Edvardas Tuomas
dr. Juozas Gudzinskas, dr. Valdas Lukoševičius, habil. dr. Vytautas Martinaitis, dr. Edvardas Tuomas Šilumos vartotojo vadovas VILNIUS 2011 Visos teisės saugomos. Jokia šio leidinio dalis be leidėjo raštiško
Διαβάστε περισσότεραRegina Jasiūnienė Virgina Valentinavičienė. Vadovėlis X klasei
Regina Jasiūnienė Virgina Valentinavičienė Vadovėlis X klasei UDK 54(075.3) Ja61 Recenzavo mokytoja ekspertė JANĖ LIUTKIENĖ, mokytoja metodininkė REGINA KAUŠIENĖ Leidinio vadovas REGIMANTAS BALTRUŠAITIS
Διαβάστε περισσότερα, t.y. per 41 valandą ir 40 minučių. (3 taškai) v Braižome h = f(t) priklausomybės grafiką.
5 m. Lietuvos 7-ojo fizikos čempionato UŽDUOČIŲ SPENDIMI 5 m. gruodžio 5 d. (Kiekvienas uždavinys vertinamas taškų, visa galimų taškų suma ). L 5 m ilgio ir s m pločio baseino dugno profilis pavaizduotas
Διαβάστε περισσότεραBRANDUOLIO FIZIKOS EKSPERIMENTINIAI METODAI
VILNIAUS UNIVERSITETAS Andrius Poškus ATOMO FIZIKA IR BRANDUOLIO FIZIKOS EKSPERIMENTINIAI METODAI (20 ir 21 skyriai) Vilnius 2008 Turinys 20. Blyksimieji detektoriai 381 20.1. Įvadas 381 20.2. Blyksnio
Διαβάστε περισσότεραKetvirtos eilės Rungės ir Kutos metodo būsenos parametro vektoriaus {X} reikšmės užrašomos taip:
PRIEDAI 113 A priedas. Rungės ir Kuto metodas Rungės-Kutos metodu sprendiamos diferencialinės lygtys. Norint skaitiniu būdu išspręsti diferencialinę lygtį, reikia žinoti ieškomos funkcijos ir jos išvestinės
Διαβάστε περισσότεραBalniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis
Techninis aprašymas Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis Aprašymas Šie vožtuvai skirti naudoti su AMV(E) 335, AMV(E) 435 arba
Διαβάστε περισσότεραSkalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka
WMB 71032 PTM Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató utomatická pračka Používateľská príručka Dokumentu Nr 2820522945_LT / 06-07-12.(16:34) 1 Svarbūs
Διαβάστε περισσότεραAlgoritmai. Vytautas Kazakevičius
Algoritmai Vytautas Kazakevičius September 2, 27 2 Turinys Baigtiniai automatai 5. DBA.................................. 5.. Abėcėlė............................ 5..2 Automatai..........................
Διαβάστε περισσότεραFIZ 313 KOMPIUTERINĖ FIZIKA. Laboratorinis darbas FIZIKOS DIFERENCIALINIŲ LYGČIŲ SPRENDIMAS RUNGĖS KUTOS METODU
EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 4 priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra Projekto
Διαβάστε περισσότεραFRANKO IR HERCO BANDYMAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Atomo ir branduolio fizikos laboratorija Laboratorinis darbas Nr. FRANKO IR HERCO BANDYMAS Parengė A. Poškus 013-08-31 Turinys Darbo tikslas 1.
Διαβάστε περισσότεραIII. MATRICOS. DETERMINANTAI. 3.1 Matricos A = lentele žymėsime taip:
III MATRICOS DETERMINANTAI Realiu ju skaičiu lentele 3 Matricos a a 2 a n A = a 2 a 22 a 2n a m a m2 a mn vadinsime m n eilės matrica Trumpai šia lentele žymėsime taip: A = a ij ; i =,, m, j =,, n čia
Διαβάστε περισσότερα04 Elektromagnetinės bangos
04 Elektromagnetinės bangos 1 0.1. BANGINĖ ŠVIESOS PRIGIMTIS 3 Šiame skyriuje išvesime banginę lygtį iš elektromagnetinio lauko Maksvelo lygčių. Šviesa yra elektromagnetinė banga, kurios dažnis yra optiniame
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 2014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ 014 m. birželio 5 d. matematikos valstybinį
Διαβάστε περισσότεραTechnologiniai vyksmai ir matavimai. dr. Gytis Sliaužys
Technologiniai vyksmai ir matavimai dr. Gytis Sliaužys Paskaitos turinys Srautų matavimas. Bendrosios žinios Srauto matavimas slėgių skirtumo metodu Greičio ir ploto metodai Pito vamzdelis greičiui matuoti
Διαβάστε περισσότεραMATEMATINĖS STATISTIKOS PRADMENYS. STATISTINIŲ DUOMENŲ ANALIZĖ NAUDOJANT MS EXCEL
EduardasVaria MATEMATINĖ TATITIKO PRADMENY. TATITINIŲ DUOMENŲ ANALIZĖ NAUDOJANT M ECEL METODINIAI NURODYMAI NEAKIVAIZDININKAM 007 T u r i y s Įvadas... 3 Geeraliė aibė ir itis... 4 3 Duoeų grupavias...
Διαβάστε περισσότεραElektrotechnikos pagrindai
Valentinas Zaveckas Elektrotechnikos pagrindai Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Vilnius Technika 2012 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius
Διαβάστε περισσότεραKinetinė biomolekulių spektroskopija 1. Darbo tikslas šmatuoti BSA (jaučio serumo albumino) ir GFP (žaliai fluorescuojančio baltymo) baltymų fluoresce
Laboratorinis darbas Kinetinė biomolekulių spektroskopija 2008 Vilnius Kinetinė biomolekulių spektroskopija 1. Darbo tikslas šmatuoti BSA (jaučio serumo albumino) ir GFP (žaliai fluorescuojančio baltymo)
Διαβάστε περισσότεραTaikomoji branduolio fizika
VILNIAUS UNIVERSITETAS Taikomoji branduolio fizika Parengė A. Poškus Vilnius 2015-05-20 Turinys 1. Neutronų sąveika su medžiaga...1 1.1. Neutronų sąveikos su medžiaga rūšys...1 1.2. Neutrono sukeltų branduolinių
Διαβάστε περισσότερα