Pašvaistė 2009 / 5. Kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui

Μέγεθος: px
Εμφάνιση ξεκινά από τη σελίδα:

Download "Pašvaistė 2009 / 5. Kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui"

Transcript

1 Pašvaistė Kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui 2009 / 5 Donaldas Kajokas apie gyvenimą ir kūrybą Vidas Poškus apie sgrafitus ir grafičius Tomas Taškauskas apie karalienę Jadvygą Daiva Tamošaitytė apie muziką ir ateitį 1

2 Turinys Giedrė Kulešienė. Saulėtekis kaime, 2009 Donaldas Kajokas. Pabiri komentarų lapukai. Dykinėjimai 1 Justina Juodišiūtė. Pašaukimas 4 Aida Staškevičiūtė. Eilėraščiai 5 Marija Antanavičiūtė. Mano šienas. Lyg negyva 6 Jorūnė Rimeisytė. Eilėraščiai 9 Gintaras Dautartas. Nostalgija 10 Rimantas Juškaitis. Miesto beieškant 11 Vidas Poškus. Sgrafitai ir grafičiai 13 Tomas Taškauskas. Jogailos žmona Jadvyga šventoji? 18 Daiva Tamošaitytė. Apie muziką. Apie ateitį 20 Silvija Butkutė. Muzika 22 Marijus Širvinskas. Vienos nuotraukos plėšiniai ir slėpiniai 24 Skaitantis žmonių mintis. S. Butkutės pokalbis su M. Juru 26 Giedrė Kriaučionytė. Valentinas Masalskis ir Pasaulio gerintojas 29 Jorė Janavičiūtė. Jauno meno invazija 30 AugaLai: trys broliai grupėje garantas, kad grupė nesiskirs. V. Navickaitės pokalbis su roko grupės muzikantais 32 Urtė Rusteikaitė. Įpūtęs Mikiui sielą 34 Viktorija Navickaitė. Pašvaistė susitinka su skaitytojais 36

3 Esė Donaldas Kajokas Pabiri komentarų lapukai 62 Kai priartėji prie fundamentalių ir sykiu paprasčiausių buvimo dalykų, nustembi, kad viena būtinų sąlygų nemeluoti. Niekur ir niekada. Melas viską užbraukia. Siela uždaro vartus. 127 Menas gali daug, bet daugiausia, ką jis gali, galbūt atspindėdamas mūsų sielą, žibutę, upę, saulę sužadinti žmoguje troškimą išropoti iš savo priplėkusio urvo (ir dvasinio) ir pasižiūrėti, kaip žydi žibutė, teka upė, kaip plieskia viršum jų pavasario saulė. Visą svarbiausią, visą vėlesnį darbą privalo nudirbti žibutė, upė, saulė, pati siela, ne jų atspindžiai. 128 Pažvelk į gamtą joje viskas natūralu. Visa tai yra ir mumyse. Ir pažvelk į žmogų, kuris kuo ilgiau gyvena, tuo stipriau nekenčia gyvenimo, kuo akivaizdžiau sensta, tuo labiau bijo senatvės, kuriam kūno apvytimas atrodo kaip didelė neteisybė ir netgi tragedija, žvelk į tą žmogų, jame jau daug kas suklastota, padirbta. Ir šitai yra kiekviename mūsų. 130 Perdėtas gyvenimo dramatizavimas, jo painumo, tamsiųjų urvelių sureikšminimas dažnai kyla ne iš pastangų perprasti pasaulį, bet iš noro paslėpti ar pateisinti slaptąsias savo nuodėmes. Tai galima pavadinti ir netiesioginiu nuodėmės išpažinimu. To raizgaus mąstymo pasekmė senais ir moderniais prietarais apipintas pasaulis. Kurį laiką šis voratinklis gali pakeisti jei ne nuodėmių išrišėją, tai nors viltingą stovėjimą eilėje prie klausyklos. Tuomet pasaulis tampa nepaprastai sudėtingas. Sudėtingumas iš pradžių tartum ne žlugdo, bet padeda maskuoti, konservuoti asmenines nuodėmes. Toks užsikonservavęs asmuo baidosi paprasto pasaulio, nes jame išryškėtų, ką jis net nuo savęs slepia verčiau pastovėti eilėje... Ne naivus tasai Nenusidėk, anaiptol! Vidujai susijaukusiam žmogui patikimiau gyventi išgalvotų santykių pasaulyje. Kuo dažniau ir klampiau nusikalstama, tuo noriau painiojamasi į iliuzijų pinkles, į suktai išmoningų pasiteisinimų raizginius. Realybė, kuri yra neįtikėtinai paprasta, slepiasi. Atsiduriama situacijoje, kuri, Boriso Pasternako žodžiais tariant, pasirodo esanti tokia: paprastumas labiausiai reikalingas žmonėms, tačiau tai, kas sudėtinga, jiems geriau suprantama. Nenusidėk, ypač jaunystėje, daug kam atrodo esąs baisus suvaržymas, gyvenimo susiaurinimas, gal net sukaustymas geležiniais retežiais. Nors pirmąja savo prasme šis imperatyvas reiškia ką kita: atsainiai žvilgtelėjus retežiai, o įsižiūrėjus, įsibuvus vienintelis įmanomas sielos išlaisvinimas. Knygos Lietaus migla Lu kalne (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006) fragmentai. 1

4 Esė 246 Du momentai: atrasti ir kurti. Jų darna. Ir drama. Paprastai žmogus teikia pirmenybę vienam iš jų: tariasi esąs arba kūrėjas, arba atradėjas. Arba labiau tas nei anas. Vis dėlto, kas ketina save labiau kurti nei atrasti, praranda amžinybės dimensiją, vertikalę, intuicinę orientaciją tai oro pilių kūrėjas. Kas, įsikirtęs į atradimo svarbą, pamiršta savikūrą, tasai veltui tikisi numalšinti net ir pažinimo troškulį: šulinys yra, vanduo yra, tačiau indelio, kuriuo būtų galima vandenį prinešti prie lūpų nebėr. Gryni kūrėjai vargsta kiaurai perpučiamose, jokio stabilumo neturinčiose oro pilyse; gryni atradėjai miršta iš troškulio, sukniubę prie gaiviausio šulinio rentinio. Ieva Marija Malinauskaitė. Iš maldaknygės Dykinėjimai Septynių karolių vėrinys 1. Apie rytojaus baimę Tai vis dažniau patiriamas jausmas, vienas negailestingiausiai mus plėšančių maitvanagių. Tačiau rytojaus baimė yra ne kas kita, kaip pats baisusis rytojus, atėjęs per anksti ir pagrobęs iš mūsų šiandieną, kurioje dar nėra nei pavojaus, nei negandos, nei katastrofiško stygiaus. Bijoti rytojaus vadinas, neturėti šiandienos. O neturėti šiandienos tai pamiršti, kad esi čia, kur esi, ir pasijusti esančiu tenai, kur tavęs nėra. O pasijusti esančiu tenai, kur tavęs nėra tai sudvejinti save, perskelti, netekti savęs vientiso ir nedalomo. O netekti savęs vientiso ir nedalomo tai pradėti jausti nuolatinę baimę, kuri yra pats baisusis rytojus, atėjęs per anksti ir išstūmęs šiandieną. Užburtas ratas. Geriau į jį nepakliūti. Juoba kad kiekvienai dienai gana savo vargo (Mt 6, 34). Tad ar nevertėtų juo ir pasirūpinti? 2

5 Esė 2. Apie kančią Bet galbūt egzistuoja ir toks kančios išgyvenimo būdas: ne klykiantis, ne pasišventėliškas, ne stojiškai suvokiantis Sizifo skirtį, o pats paprasčiausias: kentėti tas pat, kas kvėpuoti, jokia bausmė nei nuopelnas. 3. Apie savigraužą Žmogus, kurio veidan įšoko rami buvėjo šypsena, beveik niekados nesigraužia padaręs ką nors ne taip. Tik jo vidus švyti ne todėl, kad jis nesigraužia, veikiau jis nesigraužia todėl, kad jo vidus palaimingai švyti. Šią retą sielos būseną vienas geros nuotaikos senukas apibūdino glaustai ir liaudiškai paprastai: Gyveni ir būk patenkintas. Bet ne kaip šikinyko musė! 4. Apie tobulėjimo pakopėles Ankstyvoje jaunystėje žmogui atrodo, kad jo laimė priklauso nuo išorės, nuo kitų malonės; būtent išorė, anot jo, suteikia jam laimę arba atima ją. Įžengęs į dvasinio tobulėjimo kelią, žmogus nustemba, kad laimė priklauso tik nuo jo paties, nuo vidinių turtų, kuriuos vien jis gali atrasti, padovanoti sau arba laikyti slaptybėje. Pasiekęs dar aukštesnę sąmonės sklaidos pakopą, žmogus vėl pastebi, kad laimė priklauso ne tik nuo vidaus lobių, bet ir nuo išorės pasaulio. Tačiau jau ne taip nei pradiniame etape, kai jis laukė, jog laimę jam suteiktų aplinka. Dabar jam kur kas didesnę laimę teikia kitų sugebėjimas deramai priimti tuos turtus, tą dvasios patirtį, kurią išmintingas buvėjas sugebėjo iškelti iš savo gelmių. Tik tada ir pradedama suprasti, kad negauti ne tokia didelė bėda, kokia yra neturėti kam atiduoti. 6. Apie auką Retsykiais atrodo taip: pasaulis egzistuoja vien todėl, kad jame yra auka. Kad tai šen, tai ten žmogus visąlaik ką nors aukoja arba aukojasi. Jei šis procesas nutrūktų pasaulis išnyktų. Tą pat mirksnį. Gal griūtų su baisiausiais trenksmais kaip šv. Jono pranašystėj, o gal paprasčiausiai akimoju tykiai pranyktų, neliktų nei kam skaudėti, nei kam atsiminti jį buvus. Auka yra tai, kas verta nuolat kurančiojo Žvilgsnio. Nes egzistuoja vien tie dalykai, į kuriuos Pažvelgiama. Kol yra nors vienas, kuris aukojasi, Žvilgsnis bus nukreiptas į mūsų pasaulį, tvers jį, maitins. Kai besiaukojančiojo neliks, Žvilgsnis nusisuks, pasaulis pradings. Nebus nei kam, nei iš ko kurti mūsų erdvę ir laiką. Auka tai, kas verta Žvilgsnio. Arba: auka ir yra pats Žvilgnis. 7. Apie meditacijos stebuklą Kuo giliau, sukaupčiau, vientisiau imi mąstyti savo sąmonę, tuo akivaizdžiau atsiduri priešais neįsivaizduojama: pradedi visiškai nenutuokti, neatskirti, neatsiminti, jausmais nei juslėm, nei mintimis neapčiuopti, kur ir kas yra tasai, kuris geba mąstyti savo sąmonę! Ieva Marija Malinauskaitė. Titaneus Giganteus 3

6 Esė Justina Juodišiūtė Pašaukimas Šv. Ignacas Antiochietis yra labai gražiai apibūdinęs pašaukimą tai Dievo melodija žmoguje. O juk Dievo reikia ieškoti ne knygose ir ne sąvokose, o savyje. Pasirodo, kad šių laikų žmogui įsiklausyti į save yra sunkiausia, bet tai taip pat ir esmingiausia. Kiekvieno individo dvasia nuo pat pradžios turi viską. Svarbu suvokti, kad augti ir tobulėti galima tik klausant vidinio balso, stengiantis įgyvendinti savo asmeninį pašaukimą. Tai pareiga ir ištikimybė sau. Pašaukimas nėra asmeninis, jis visuotinis. Kunigas Antanas Saulaitis pašaukimo slėpinį įvardina kaip asmens pastangas nešti laimę kitiems, kartu atrandant savąją. Reikia suprasti, kad atsidavimas bendriesiems tikslams žmogų palaiko, jį paremia, tai yra tam tikra padėka Dievui ir visuomenei. Tačiau visada už vieną turi sumokėti kito netektimi ir visada viena yra taip pat brangu kaip ir kita tik laisvas žmogus gali savo noru įsipareigoti visuomenei ir taip savo laisvę, savo buvimą įprasminti. Šių laikų visuomenėje yra ypač vertinamas individo universalumas, jo gebėjimas prisitaikyti prie kintančios situacijos, taip tarsi visai nuvertinant pašaukimo svarbą. Daugelis jaunuolių įtiki, kad tai, ko reikia visuomenei, yra ir jų pačių poreikis. Vertybės supainiojamos, klausoma ne vidinio, o išorinio balso, kuris kalba apie karjerą, išgarsėjimą ar kitus prasmės nekuriančius dalykus. Asmenybe tampama tik siekiant būti savimi, o tai neretai reiškia konfrontaciją su aplinka. Žmogus iš esmės sukurtas daugiau veikti nei pažinti, daugiau klausyti instinktų negu dvasios, todėl savo atrastu pašaukimu neretai nusiviliama, jo išsižadama. Pagrindinis Hermanno Hesse s knygos Stiklo karoliukų žaidimas herojus Jozefas Knechtas, apmąstydamas savo gyvenimą, supranta, kad jo kelias ėjo ratu, gal elipse ar spirale, ar dar kaip kitaip, bet tik ne tiesia linija, nes tiesės, matyt, yra tik geometrijos, bet ne gamtos, ne gyvenimo elementas. Pašaukimo ieškojimo kelias taip pat nėra tiesus. Tik per nusivylimus, pralaimėjimus ir išsižadėjimus yra įgyjamas savas veidas ir savas likimas. Ir vis dėlto, nepaisant visų pastangų, reikia ir tam tikros laimės, aukštesnių jėgų įsikišimo, kad žmogus ir jam tinkamas uždavinys surastų vienas kitą, neprasilenktų laike. Tokių žymių žmonių, tapusių ištisų laikotarpių ar krypčių įvairiose visuomenės srityse simboliais, daug, pavyzdžiui, Jurgis Mačiūnas ar Vilius Orvidas. Svarbios ir pačios asmenybės pastangos tapti tuo, kam buvo sukurtos aplinkybės ir paveldėti gabumai. Nėra vieno tikro mokymo, kaip atrasti pašaukimą. Žmogus turi įsiklausyti į save, savo individualaus mokymo ieškoti viduje ir jausti atsakomybę už tai, koks bus jo paties vienintelis gyvenimas. Tai, ką žmogus nuveikia gyvenime, yra matuojama ne kokiu nustatytu matu, bet jo paties sau nusistatomu matu. Toms asmenybėms, kurios įveikia savo silpnybes, įsiklauso į savo vidinį poreikį bei jauseną ir tuo vadovaujasi, skleidžiasi aukštesnis gyvenimas. 4

7 Poezija Aida Staškevičiūtė *** *** *** Tyloj krintantis rūkas perlais dabina pritemdytus eglių spyglius apglėbia bokštą glaudžia lazdynus ir švelniai liūliuoja bekūnį pabaisą atslenkantį iš prisiminimų apie siautusią tryliktąją naktį Žemėn žvelgdamas nepažinau savęs aguonų jūroj vis kopiančioj į kiaurą mėlynuojantį bedugnį dangų raudonų pumpurų siūbuojančioj ramybėj nebemačiau žmogaus kuriuo buvau dabar įkalintas nykiam sapne tyliu Pažiręs Vilnius ant žolėto delno kiemų smėlėtų džiūsta lopai ir slepias suodini kampai o tarp išblukusių senų mūrinių sienų kažkas nematomas dar ieško to kas nuostabu *** *** *** Kažkas tarp grįžtančių į vasarą tik mintimis namų kažkas nuo parko kylančių kimių juodųjų varnų klykime kažkas į pilką gilumą viltingai žvelgiančio pro stogo čerpę prasimušusio lankstaus stiebelio linkčiojime kažkas undinės Užupio širdies balse Neogotikinis bokštas blizgančių stiklų užgožtas metalo griaučių veidrodžių skydų dangoraižių tuščios didybės liudininku tapęs šaltoj šviesoj į tiltais pažabotą upę žvelgia Nuo Gedimino kalno vaikydamas paukščius ruduo pakalnėn kopia purto raustančius medžius ir kiaurai skverbias vėjas pro kamienus lyg pro pirštus 5

8 Proza Marija Antanavičiūtė Mano šienas Dabar Dievą žemina kaip kas netingi. Žudo, maišo su dulkėm, sužmogina, parsitempia iš dangaus žemyn. O galgi pasakų nuleistam Dievuliui žemėje ir vieta? Juk aš jį čia ir sutikau. Tai nebuvo nei girtas mano draugas, latras, valkata, nei nežemiškas autoritetas. Tai nebuvo įsikūnijimas ar apreiškimas. Neatėjo jis pas mane ir į bažnyčią, nes aš beveik nesilankau pamaldose, aš greičiausiai net nepavadinčiau savęs katalike. Neaplankė manęs Dievas ir sėdint ant stogo atbrailos, nesulaikė nuo lemtingų žingsnių, nepašnabždėjo ir laimingo loterijos bilieto numerio. Aš tikiu, tai bene vienintelis dalykas, kuriuo aš tikiu, kad Dievas atsisėdo šalia ir mes važiavom, važiavom per vasaras ir nukritusius lapus. Jis sėdėjo šalimais, visą laiką niekur nesitraukė, jis parodė amžinus kelius, kurių dar nebuvau išvažinėjus. Jis nekalbėjo, jis nerodė pirštu, kur važiuoti. Neklausė ir neatsakinėjo. Jis tikėjo, ir tą akimirką aš buvau bene vienintelis dalykas, kuriuo jis tikėjo. * Suplyšo mano batai, prakiuro kojinės. Praėjo vasara, nupjovėm javus. Atėjo ruduo, burokus suvertėm rūsin. Bitės užmigo, veršiuko akys jau nebe taip blizgėjo, nesuvalgytos vyšnios krito nuo medžių. Aš graužiau obuoliukus ir mes vis dar važiavom, kartu su Dievu, mašinų aplink nebuvo, šviesų viena kita tolumoje. Amžinieji keliai tamsūs, gana nykūs. Tik radijo stotys, tiesa pasakius, labai geros. Daug roko, elektros ir 78 būgnininkų koncertai. Daug šviesos iš tos muzikos sklinda. Rojų visi įsivaizduoja šviesų. Kartais pagalvoju, ką man reiškia rojus. Matyt, ten turėtų būti Dievas, gera muzika, kelias, ieškojimai. Ramybė gal. Tamsa. Jokios baimės. Pažvelgiau į jį ar bent į tą vietą, kur tikėjau sėdint Dievą. Mano amžinieji takai, mano rojus. Mano dievai. Užsimerkiu, jokios baimės, matau save, atsirėmusią į kluoną, sėdinčią ant žolės, kažką murmančią. Oras pilnas ką tik nušienautos žolės, dobilų. Dieve, matau save miegančią kluone, ant šieno. Taip kvepia. Eikšen, atsigulk šalia, tu taip retai ilsiesi. Net jei mes panašūs į tave, tu niekad niekad nemiegojai ant šieno tai mes, žmonės tai išgalvojom. Gulk, gal pro tvarto stogo plyšius bus matyti žvaigždės. * Atsimerkiau. Važiuojame toliau, aš jau nebepamenu šieno kvapo, mano galvoje kažkodėl skamba du žodžiai: konformistai ir postmodernistai. Kaip smagu priklausyti kokiai nors ideologinei grupei, žinoti, jog tau pritars. O jei ta grupė dar vadinama tarptautiniu žodžiu, tai išvis gerai. Tik va, katalikai, krikščionys, ortodoksai, musulmonai ir daugybė kitų tarptautinių žodžių, vartojamų religijoms nusakyti, mums jau nebetinka, jau nebe prestižas. Dieve, mes išėjom iš mados. Ir čia aš sulėtinu: Dievuli mano, kokiai grupei priklausai Tu? Kam priklausau aš? Esam kažkokie priklydėliai, a? Šieno ideologija. * Amžini keliai jau eina į pabaigą. Vėlu, radijo stotys tyli. Pakelėse atsiranda reklamų, daugiau šviesų, viena kita mašina. Praėjo vasaros ir rudenys. Aš jau beveik namie. O kai jis išlipo, tada aš grįžau. Ramiai nuėjau svirnan. Jau saulė sukas žiemop, jau dešros suka 6

9 Proza bintos, miltai sumalti, medaus stiklainiai sustatyti tvarkingai ant lentynos. Mediniais laiptais užlipau ant aukšto, čia kažkada buvo didžiulis širšių lizdas, bet mes jį išrūkinom, dabar guli kampe, tuščias, be medaus ir be bičių. Kvepia miltais, grindys dulkėtos, oras sunkus. Aš suklumpu priešais mažą langelį ir atsidususi žvelgiu iš aukštai į namą, darželį, šulinį su vandeniu, mėšlo krūvą, tvartą ir kluoną, žvelgiu Lyg negyva Kai žengiu medinėmis grindų lentomis, nudažytomis pilkai, po dvi vinis kiekviename gale, negalvoju apie pašinus. Kai sėdžiu naktimis ant šaltos marmurinės palangės, prie praviro lango, negalvoju, jog galiu peršalti. Nakties oras kitoks. Saldesnis, lengvesnis, primena kaimą, ražienas. Ten ir pats dangus gilesnis, nusėtas žvaigždėmis. O čia kelios spingsulės, reikia pasistengt, norint jas įžiūrėt. Lyg kas būtų nukratęs žvaigždėmis drėgnas rankas. Nežinau, ar tikrai matau dangaus gaubtumą ar tik įsivaizduoju, pasitikėdama faktu, jog žemė apvali. Bet šiąnakt dangus tikrai primena apvožtą dubenį: jo dugne tyvuliuoja juoda jūra, o mėlyni kraštai šviesėja, kol horizonte tampa vaiskūs, beveik žali. Šiąnakt man dangus turi dugną, šiąnakt tikiu, jog yra žemės kraštas. Stebiu ją, sėdinčią ant lovos. Apsirenk, peršalsi. Taip noriu miego, tačiau noriu pabūti dar truputį, pažiūrėti, kaip ji tvarko mano drabužių spintą, suneria išmėtytas kojines, gražiai pakabina sijonus ir tvarkingai sulanksto džinsus. Bent šlepetes apsiautum. Palieku langą pravirą, atsigulu lovon. Patalynė pridususi, sugulėta, kaip ir oras kambaryje, lyg negyvi. Tegul prasivėdina per naktį. Leidžiu jai išeiti. į serbentų krūmus, bičių loveles aviliuose, nuogus aviečių krūmų stagarus. Taip greit, taip greit aš spėjau jus visus pamiršau, taip greit aš spėjau jūsų visų pasiilgti. Aš suklumpu priešais mažą langelį ir atsidususi meldžiuosi, šnabždu maldas, už visą pasaulį, už visas bites ir šieną. * Ieva Marija Malinauskaitė. Vabalėlio pasakos Negaliu pakęsti, kai sekmadienio rytais, atsikėlusi vos prašvitus, ji įsijungia radiją ir tvarkosi. Išeidama į kiemą paleidžia duris, kurios užsidaro su trenksmu, barškina kažką. Ir visai nesvarbu, jog mes nebeturime kuo rūpintis, nereikia keltis anksti nuvesti karvių į pievą ar išleisti vištų. Taip sunku suprasti, jog jai reikia daugiau laiko priprasti. Ne, visai nereikalauju visko suprasti, žinau, ji ir taip labai stengiasi. Jai viskas čia svetima maža erdvės, dangus lyg iš paveikslėlio, lyg negyvas. Nemato to, ką visą gyvenimą buvo pripratusi išvysti vos pramerkusi akis ar pravėrusi duris; naktį pabudusi vos gali pakelti tylą, tiksliau miesto ūžimą. Aš jo jau negirdžiu, tylus švieslenčių, naktinių restoranų, parduotuvių ir pramoninių pastatų zvimbimas. Ir jis taip skiriasi nuo didžiulės mėsinės musės zvimbimo, kurį išgirdęs naktį sunkiai atsidūsti ir su rankšluosčiu vaikaisi nenaudėlę po visą kambarį. Jei dabar išgirstų tokį musės zvimbesį, ji atsikeltų su džiaugsmu. Tačiau net ir musės čia mažos, tylios, dažniausiai guli tarp lango stiklų, jau negyvos. 7

10 Proza * Paklausk manęs, ko noriu pietums. Paklausk, ar man nešalta, ką šiandien veikiau ir kada grįšiu. Apkabink, pasiteirauk, kas ne taip. O kai aš pameluosiu, jog nieko, daugiau nekalbėk. Tik paglostyk ranka man galvą. Išplauk sriubos dubenėlį, paliktą po bemiegės nakties besimokant. Adyk mano kojines ir anksčiau už mane pastebėk, kada marškinių apykaklė ir rankogaliai tampa pernelyg nešvarūs, jog dar vilkėčiau. Paklausk, ar gali man kuo padėti, nesvarbu, jog nesupranti nieko, ką aš darau, tai sudėtinga. Paklausk, ar išvirti kavos. Paklausk, ką galėtum padaryti, kad palengvintum mano gyvenimą. Ir niekada niekada nenusisuk, kad ir kaip aš ant tavęs pykčiau, kad ir ką pasakyčiau, kad ir kaip smarkiai trenkčiau durimis. Sulaikyk ašaras ir atsuk kitą žandą. Daugiau nieko panašaus neturiu. * Mano naujas butas dar mažesnis, ji negalėtų čia gyventi. Žmogui reikia oro. Įsiklausyk oro. Ne deguonies, bet oro. Sutemus ji atverdavo virtuvės langą iki galo, vėjas pūsdavo baltas užuolaidas, lyg mergaičių sukneles pajūryje. O ji sėdėdavo prie stalo, sunėrusi rankas, atsilošusi. Ir kvėpuodavo. Šnopuodavo per nosies pertvaras, kartais giliai, užsimerkusi, o kartais tyliai, įsispitrijusi į vieną tašką. Nakties oras man primena ražienas, tas akimirkas, kai eini su batais, bet norėtum basom. Kai turi žoliapjovę, bet norisi paimti dalgį. Kai žinai, kad čia patogu ir lengva, bet norėtum būti ten, kur sunkiau. Dieną kartais visa tai užmiršti, bet naktį atmeni, jog yra kažkas kita. Galbūt daug paprasčiau nei čia. Norėjau ją kur nors išvežti. Eidavom vaikščioti į parką, bet ten viskas medžiai, grįsti takeliai, žolė ir suoliukai tokie dirbtinai taisyklingi, lyg apmirę. Daug dirbau, kalbėjau nedaug, Niekada nejaučiau jos oro, o reikėjo. Reikėjo atsisėsti virtuvėje ant spintelės ir kvėpuoti. Tykiai žiūrėti į ją ir apkabinti, paglostyti plaukus. * Atsikeliu, o ji stovi šalia. Žiūri, kaip aš prausiuosi. Stebi mane pusryčiaujančią. Sėdi ant mano lovos, kai kvėpuoju jos oru, nakties oru. Ne deguonį į plaučius talpinu, bet orą, mums visiems reikia oro. Tačiau niekada neišeina iš namų. Lyg šešėlis, lyg mirusi. Ten negalėjau patenkinti savo ego. O čia? Čia visi apsimeta, kad mane gerbia, šypsosi, padeda, sutartinai apsimetam esą laimingi. Ta paviršinė laimė galėtų lengvai nusilupti, lyg dažų sluoksnis nuo pigaus papuošalo, ir tada išlįstų mano gėda: verčiau savo motiną būt nelaimingą. Uždariau ją dėžutėje nuo arbatos; ji kvepianti, lengva, tačiau tai tik dėžutė. Arbata liko laukuose. * Žiūriu pro langą. Tvankoka, didžiulėje salėje mūsų dirba beveik keturiasdešimt. Zvimbia kompiuteriai, barška klaviatūros. O langas taip toli, už eilės juodakelnių ir juodasijonių nemokančių kvėpuoti padarų. Negaliu dirbti, man reikia ne tik deguonies, bet ir oro. Per pietų pertrauką išeinu į parką, sėdžiu sudėjusi rankas ant kelių. Dabar ji namuose, nieko neveikia. O ir tas neveikimas sąlygiškas: žinau, ji mūkia karve, šildo kiaušinius ir rauna kieme žolę triušiams. Tačiau aš nieko nedarysiu, nereikia. Aš norėjau buto mieste, o mama visada sakė, kad viską dėl manęs atiduotų. O kai prireikė ji buvo nepasiruošusi, todėl tegul gyvena dabar, kaip išmano. Aš nekalta, prie visko galima priprasti. Juk oras parke irgi visai neblogas. 8

11 Proza * Meluoju sakydama, jog negaliu tuo patikėti. Grįžusi jos jau neradau, tačiau po tuo dažų sluoksniu visada žinojau, jog ruošiasi išeiti. Niekada daugiau jos nemačiau. Išėjo, pilna savo oro, neatsisveikinusi, lyg nenorėdama, jog jos ieškočiau, jog surasčiau. Išeinu, vaikeli, kaimo ieškoti. Taip, iš pradžių labai skaudėjo, bet buvau per didelė egoistė, kad nesurasčiau dažų laimei nupiešti. Namas pūva, griūna, bet užtat gražiai nudažytas. Vėliau netapo nei lengviau, nei sunkiau bent taip atrodo. Ir visa tai ne panegirika jai, ne prisipažinimas, jog nepadariau visko, ką galėjau padaryti. Galbūt tai kaliguliškas suvokimas, jog ir skausmas praeina; žodžiai šiokia tokia skausmo materializacija, kad niekada neužmirščiau. Bent man taip atrodo. Mums oro reikia, oro. * Sėdėdama ant marmurinės palangės suprantu, jog tai ne vinių poros kiekvienos lentos galuose. Tai mėsinės musės, iki šiol apsimetusios esančios negyvos. Dabar visos pakyla ir skraido po kambarį pripildydamos jį erzinančio zvimbesio. Šypteliu jai. Pagriebiame pagalves ir daužome muses. Poezija Jorūnė Rimeisytė *** Tu kalbėsi tyla, Ne savo žodžiais, Ne savo mintim. Ir sapnuosi šaltį, Bekvapį ir saldų, Panašų į sapną, Aguona pavirsi Ir nuneš Tave vėjas Link mėnulio delno, Atsigulsi į šviesą Ir žvaigždėm Tave maitins, Bet pamirši save Ir pamirši tą sapną, Nesuprasi nieko, Nežinosi, kad jausmai Tau meluoja. *** Pasikorė visi Mano sapnai, Geležine virve Užsisiuvo kaklus. Degtine kvepėjo Mano kosulys, Plaučiai skylėti Giesmes giedojo. Bekraštėj tamsoj Beprotis ieškos Pro dujų vamzdį Lazdelės akliems. O aš lange Tyliai tupėsiu, Pajuodavusiais pirštais Užsidengsiu akis. *** Nugraužtas nagas Atsigulė nuogas ant lovos Ir vilioja, Šoka pilvo šokį. Neateik, Nežiūrėk į jį, Nepasiduok, Skrisk juodu taku, Sparnus nusipirk Parduotuvėje RIMI, Nes MAXIMOJ nekokybiški, Greit lūžta. 9

12 Proza Gintaras Dautartas Nostalgija Apakintas nakties aš praregėjau. Nutrupėjo dailus natiurmortas nuo blakstienų ir atidengė realizmo drobę, tokią, kokią mes pasisiuvome: purviną, trūnijančią, sugraužtą kandžių. Apakintas nakties aš pabudau erškėčių pievoje, žydinčioje pelenais. Susmigo į širdį varveklio geluonis, užnuodijo sielą. Šalia stovi nugerta taurė dervos. Kurgi dingo mano dangiškasis nektaras? Jis priešais tave... Taigi čia nuodai! Vadink, kaip nori... Bet... užšalo žodžiai gerklėje. Pajutau, kaip kraujas juoduoja gyslose. Tačiau šaukti negaliu, burna užkišta erškėčių žiedais. Verkti irgi negaliu ašaros virsta dulkėm ir išbyra po purvą. Belieka tušti, nebylūs gestai. Tai ką, pagaliau supratai? Suvokei taurumą godulio ir skaistumą paleistuvystės, apie kuriuos tau visi šneka? Taip, sušnibždėjo sąmonė. Štai apsižvalgyk, kaip tik ką ištrauktas iš įsčių. Nužvelk chaosą, kuriame tu gyveni. Klausykis, kaip nuo jūsų gerumo surambėjusi žemė maldauja žiedadulkių lietaus, kad neužgestų jos žvakė. Bet jau per vėlu... O kur dingo paparčių žiedai? Jų niekada ir nebuvo, atsako mano mintys. Tuomet skausmas tvyro tavo širdy. Prisimenu dar tada, kai žmonių akys spindėjo lyg žvaigždės. Tuomet kiekvieno sode galėjai rasti po perkūno gėlę... Pažiūrėk, kaip saulė atsispindi krištoliniame purve. Klausyk, kaip apipešiotos lakštingalos maudosi senkančiuose rasos ežerėliuose, kuriuos jūs vadinate atgyvena. Vakarais jos gieda balades Ieva Marija Malinauskaitė. Sodai paskutiniems paparčio žiedams... Baigėsi santarvės ir tikėjimo epocha. Baigėsi su paskutiniu paparčio žydėjimu širdies sode. Juoda dabar balta, tad sniegas svilina, o dilgėlės vadinamos rožėmis... Tad atsisėskim ant kalno, kur žydi mažiausiai erškėčių, ir žvelgdami į žvaigždžių šešėlius pamąstykim, kokie geri laikai buvo, kai dangus žėrėjo eteriu... Ką gi jauti? Nostalgiją. Bet kas mums belieka? Laukti, kol kraujas virs smėliu ir bus išbarstytas degradacijos vėjyje. Tu juk pavėlavai... Argi nieko negalima pakeisti? Mesk butelį su rašteliu į erškėčių pievas ir tikėkis, kad sutrupinsi kieno nors natiurmortą, kol ne per vėlu ir jam... 10

13 Proza Rimantas Juškaitis Miesto beieškant Vakaras. Neries vanduo lėtai plaukia tolyn, kažkur į jūrą. Ilgiau įsižiūrėjus ima atrodyti, kad plaukia ne jis, o aš pats. Rusvam vandeny tarp drumzlių plaukioja debesys, žybteli vienas kitas vakaro saulės blyksnis, kažkur dumbliuose plūduriuoja ir mano akys. Jos mato mane, sėdintį ant upės kranto, galva remiantį dangų, žemyn smingančius bokštų kryžius ir apverstą tiltą. Viskas susimaišo, susipina į tėkmę ir slenka kažkur tolyn. Dairausi aplinkui. Dar prieš akimirką atrodė, kad aš apsuptas vienintelio ir nepakartojamo gimtojo miesto. Pažįstu jį kaip savo penkis pirštus, o gal ir dar geriau. Žinau kiekvieną įtrūkimą asfalte, kiekvieną įrašą sienoje, kiekvieną potėpį bažnyčių skliautuose. Tačiau ką tik suvokiau, kad nematau nieko ypatingo, bokštų galima rasti ir kitame mieste, ten viskas gali atrodyti net gražiau. Nejaugi tai, kuo iki šiol gyvenau, buvo tik iliuzija? Tik atspindys vandenyje? Ne, tai negali būti tiesa. Aš turiu surasti savo miestą. Rankos kabinasi į šlaito žoles, batai slysta, bet kopiu aukštyn. Kur tik pasuku galvą, betono pievos, daugybė namų, tvarkingai susodintų ar dar tik dygstančių, tačiau žvilgsnis užkliūva tik už keleto. Į akis spigina tūkstančiai tonų stiklo, plieno, gelžbetonio. Koks miestas šiais laikais be dangoraižių gal jį rasiu ten? Leidžiuosi bėgti, bet greitai šios minties atsisakau. Kojas statau kaip figūras ant šachmatų lentos, atsargiai ir apgalvotai, nes kas žingsnį tyko pavojus: kliūnu už aukštakulnių suskaldyto asfalto, žibintų, taksofono kabinų, skelbimų lentų, šiukšlių dėžių, tvorų, pertvarų, užtvarų ir kitų barikadų. Akyse pinasi troleibusų laidai, medžių šakos, palydovinės antenos, jos raibsta nuo šviesoforų, lempų, reklaminių stendų, neoninių iškabų... Galiausiai visiškai pasiklydęs sankryžose, perėjose ir tuneliuose aš atsitrenkiu į dangoraižio sieną. Pajuntu jos vėsą, faktūrą, kietumą, skausmą galvoje, bet tik ne miestą. Siena kaip siena. Čia jo nėra. Toliuose, netoli horizonto, snūduriuoja blokinių namų miegamieji rajonai. Nusišypsau jie blizga saulėje ir atrodo kaip banda baltų avių su įmontuotomis saulės baterijomis. Tačiau nuojauta kužda, kad ir ten nieko nerasiu. Galbūt. Traukiu senamiesčio link. Juk čia pirmiausia skuba turistai ir miesto svečiai, norintys artimiau Eglė Stukaitė. Miestas 11

14 Proza susipažinti su Vilniumi. Arkikatedra, Trijų kryžių kalnas, Valdovų rūmai, Šv. Onos bažnyčia, Aušros vartai spindi fotoaparatų objektyvuose. Kažkur vitrinoje įžiūriu savo paties atvaizdą, bet atrodau tik kaip tamsi dėmė ant blizgančio stiklo. Galva jau lūžta nuo architektūros paminklų, šedevrų ir paveldų. Kuo toliau klaidžioju, tuo labiau rituosi į neviltį. Jaučiuosi taip, lyg vartyčiau turizmo agentūros lankstinuką, spalvotą, viliojantį, tačiau plokščią ir negyvą.tokį pat Vilnių parsiveš ir turistai savo fotoaparatuose. Nusisuku ir bėgu senamiesčio skersgatviais. Batų nosis baigiu numušti į akmenis. Grindinį užkloja tiršti vakaro šešėliai. Jaučiuosi taip, lyg būčiau ieškojęs dramblio su mikroskopu. Beviltiškai. Braukiu delnais per sutrūnijusius pastatus tinkas byra tarp pirštų. Aplink tik sienos, sugriuvusios, pasipuošusios nuplėšytais plakatais ir pelėsių ratilais, vienas kitas šiukšlių konteineris. Iš sulankstytų lietvamzdžių kapsi vanduo. Kiek pasiūbavęs ant stogo krašto, žemyn nukrenta saulės trupinėlis vandens laše. Aš išgirstu juoką. Ne, juokiasi ne iš manęs. Tai laimingas akimirkos juokas. Apsidairęs pamatau prie konteinerio benamį. Pažiūriu jam į akis, jose aš, suglumęs ir sutrikęs. Benamis nusišypso plačia bedante šypsena ir aš nesusilaikau išsišiepiu ligi ausų. Ir tada... suprantu. Taip, taip, paprasčiau nebūna. Štai ko trūko iki išsamaus paveikslo! Žengiu tvirtai ir drąsiai. Aplink vaikšto žmonės. Jie dairosi po padangę, apžiūrinėja bažnyčių bokštus, vitrinas, tyrinėja šaligatvio plyteles. Jie ieško ir neranda. Tačiau aš suradau. Juk miestas tai žmonės! Taip, taip, kaip ir sakiau, paprasčiau nebūna. Žmonės, kurie jį įkūrė, kurie jį pastatė ir puoselėjo, kurie gyvena jame, kurie jį kuria dabar. Žmonės miesto kraujas, nuolat cirkuliuojantis jame ir neleidžiantis pasenti. Ir miesto siela. Štai be ko miestas yra nieko vertas. Žvelgiu į savo gimtąjį miestą ir šypsausi, o jis man atsako tūkstančiu šypsenų. Tiesa, pasitaiko vienas kitas kreivas šypsnis ar suglumęs žvilgsnis, tačiau aš žvelgiu ten, kur gražiausia žmonėms į širdis. Aš vėl galiu grožėtis savo miestu. Savo namais. Vilniumi. Miglės Daugnoraitės nuotrauka 12

15 Dailė Vidas Poškus Sgrafitai ir grafičiai Terminai sgrafitai (sgraffi to) ir grafičiai (graffi ti) pavadina nevienodus darbus kiekvienas vienai ar kitai dailės rūšiai atstovaujantis ir save gerbiantis menininkas užprotestuotų, jeigu tai, ką jis daro, būtų pavadinta neteisingai. Abu terminus sieja ta pati šaknis, žodžio etimologija. Graikiškai γραφειν reiškia braižyti, piešti. Lietuvoje graffi ti kūriniai vadinami grafičiais tai irgi nėra tikslu, nes grafitas visų pirma yra mineralas, naudojamas pieštukams gaminti. Kita vertus gatvės slenge dailėtyros sąvokinio aparato tikslumas nėra nei būtinas, nei pageidautinas... Kas yra graffi ti turbūt nereikia aiškinti. Piešiniai ant sienų jau seniai yra tapę neatskiriama mūsų gatvių kasdienybės dalimi. Galima tik priminti, kad tikrieji, šiuolaikiniai grafičiai suvokiami ir kaip meno rūšis, ir kaip socialinės išraiškos priemonė atsirado Amerikoje septintajame XX amžiaus dešimtmetyje. Sgrafitas šiais laikais yra kur kas mažiau žinomas ir ne toks populiarus. Jo aukso laikotarpis XVI amžius Italijoje, to paties amžiaus pabaiga ir XVII amžiaus pradžia likusioje Europoje (taip pat ir Lietuvoje). Sgrafitai, kaip ir grafičiai, yra sieninės tapybos rūšis. Dirbant šia technika, norimas sienos plotas yra padengiamas keliais spalvoto (juodo, balto, raudono) tinko sluoksniais, o paskui, šiems išdžiūvus, aštriu įrankiu vaizdas yra išgramdomas, išpjaustomas. Ši technika atitiko kai kurių Renesanso dailės teoretikų propaguotus estetinius idealus. Tuo metu ypač įtakingame traktate apie tapybą (parašytame 1435 metais ir plitusiame nuorašais) Leonas Alberti teigė, kad menuose ir amatuose aukščiausias pasiekimas yra tada, kai meistras suvokia, kaip panaudoti balta ir juoda. Lietuvoje naudotos tokios pačios technologijos. Viename Vilniaus pastatų (Aušros vartų gatvėje), ant kurio sienų matyti itin gerai (žinoma, taip galima teigti labai Pastatas Aušros vartų gatvėje Vilniuje 13

16 Dailė Šv. Stepono bažnyčia Vilniuje sąlygiškai) išlikusių sgrafito pėdsakų, naudotas įprasčiausias būdas. Pirmas sluoksnis yra paprasčiausias pilkšvos spalvos tinkas (atlikęs grunto funkciją), antrasis sluoksnis yra juodas (ši spalva išgauta naudojant trintą medžio anglį), trečiasis sluoksnis baltas (išgautas naudojant kalkinius dažus). Žymiųjų Italijos Renesanso menininkų biografijų autoriaus Giorgio Vasari teigimu, pačioje XVI amžiaus pradžioje sgrafitą išrado Florencijos dailininkas Andrea Feltrini. Iš tikrųjų analogiškas principas naudotas nuo amžių amžinųjų. Ir net tik ant pastatų, bet ir pirmiausia keramikoje. Indų sienelės išbraižomos panašiu principu. Sgrafito technika taip pat buvo paveikta Toskanos regione dar nuo ankstyvųjų viduramžių bažnyčių ir kitų reprezentatyvių statinių fasaduose taikyto inkrustavimo marmuru (iš tamsesnių uolienų sudėliojant raštus šviesesniame fone) būdo. Renesanso laikotarpiu šį metodą pakeitė sgrafitai išbraižyti tinką buvo galima kur kas greičiau, o ir kainavo pigiau. Sąlyginis greitumas (anais laikais laiko samprata buvo kiek kitokia) ir pigumas tarytum teigia, kad tarp sgrafitų ir grafičių yra nemažai bendrybių... Renesansiniams sgrafitams būdingi specifiniai, antikinio meno paveikti raštai ir motyvai. XV amžiaus pabaigoje senojoje Romos dalyje vaikščiojęs žmogus įgriuvo į žemėje atsivėrusį plyšį ir netikėtai aptiko Auksinį namą (Domus Aurea) po didžiojo Romos gaisro imperatoriaus Nerono statytą vilą. Renesanso dailininkai iki tol nebuvo matę taip gerai ir tokiu kiekiu išlikusios romėniškosios sieninės tapybos, todėl neroniškųjų freskų atradimas tapo tikra sensacija. Ne vienas to meto dailininkas ropštėsi į olą grotą pamatyti vadinamuoju ketvirtuoju stiliumi ištapytų jos sienų: šviesiame fone ištapytų kandeliabrų, girliandų, architektūrinių detalių (iš čia kilęs grotesko terminas). Kai kas iš jų ten paliko grafičių sienoje įrėžtų vardų ar inicialų. Negana to daugelis pradėjo sekti, imituoti pamatytus vaizdus bei raštus. A. Feltrini savo sukurta sieninės tapybos technika irgi uoliai pamėgdžiojo romėniškuosius ornamentus ir figūras. Jo dėka groteskai tapo neatskiriama sgrafitinio dekoro dalimi. Sekant romėniškaisiais analogais ir italų menininko pavyzdžiu kažkodėl įsivaizduota, kad reikia kurti tik taip, o ne kitaip. Išlikusių lietuviškų renesansinių sgrafitų nėra daug. Daugiausia jų yra Vilniuje (turbūt ir buvo, nes sostinė buvo ta vieta, kurioje naujos technikos ir idėjos pasirodydavo pirmiausia ir būdavo panaudojamos išsamiausiai). Nė vienas jų neišliko visu gražumu tai, ką matome, tėra vargani fragmentai. Visi jie po kiek laiko po jų sukūrimo buvo uždengti naujais tinko sluoksniais ir moderniais laikais atrasti iš naujo. Žiūrint į vieną sostinės panoramą vaizdavusią Tomo Makovskio graviūrą atrodo, kad didžiųjų kunigaikščių rūmų viršutinė dalis dekoruota sgrafitiniais rombų ornamentais. Deja, rūmai buvo sugriauti XVII amžiaus viduryje, galutinai nugriauti XVIII amžiaus pabaigoje ir jau niekas nepasakys, ar taip buvo iš tikrųjų metais tyrinėjant jau minėtus pastatus Aušros vartų gatvėje (nr. 8) aptikti XVII amžiaus pradžia datuojami sgrafito fragmentai. Tuo metu ši valda turbūt priklausė stačiatikių bendruomenei. Sovietmečiu namus pritaikant restoranui, sieninė tapyba buvo restauruota, kai kas atkurta, ir dabar prieš mūsų akis atsiveria ypač gausiai dekoruotos sienos. Ne 14

17 Dailė Pastatas Vilniaus gatvėje menkas sgrafito lopas praėjusio amžiaus pabaigoje atidengtas vadinamųjų Mažųjų Radvilų rūmų fasade (dabar Teatro, muzikos ir kino muziejus), miniatiūrinis, delno dydžio, lopinėlis regimas buvusios Pirklių gildijos (dabar Kazio Varnelio namai muziejus) antrojo aukšto lygyje. Pirkliai šį pastatą nuomoti pradėjo 1608 metais galbūt tada ir sukurtas beveik neišlikęs sgrafitas. Net neaišku, kiek ploto jis dengė tik antrąjį aukštą, visą fasadą ar tik siaurus plotelius aplink langus. Sgrafitais puošti ne tik gyvenamieji namai, bet ir bažnyčios. Neseniai ypač daug sgrafitinio dekoro atidengta 1600 metais statytoje Šv. Stepono bažnyčioje. Čia augaliniais ornamentais išpuoštas viršutinis išorinis statinio lygmuo atikinė juosta. Žvelgdami į bažnyčios papuošimus žiūrovai būdavo priversti pakelti galvą į viršų, į dangų. Grafičius ir sgrafitus sieja plastika ir funkcija. Vienoje Vilniaus gatvių teko skaityti tokį užrašą: Graffiti vartokime saikingai, žemiau kažkieno kito ranka buvo pridurta: Ir socialiai atsakingai. Iš tikrųjų, abiem technikoms būdingas tam tik ras nesaikingumas. Nereikia net minėti visas miestų pašlaites išmarginusių tag ų. Sgrafito technika dirbę dailininkai taip pat mėgdavo plotus gausiai išpiešti ornamentais. Atrodo, kad jie tiesiog sirgo tuštumos baimės liga. Galima žvilgtelėti į Florencijos Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčios Popiežišką koplyčią, kurioje su Andrea del Sarto bendradarbiavo ir pats A. Feltrini. Atskiros jos sienos nuo viršaus iki apačios išrašinėtos, išpaišinėtos raštais, ornamentais, vaizdais. Lietuviški sgrafitai yra daug paprastesni už itališkuosius analogus. Dominuoja paprastos geometrinės formos (trikampiai, rombai, kvadratėliai), augaliniai motyvai (akantai, lelijos, katilėliai, vijokliai, neužmirštuolės, dobilai). Tačiau net ir šiuo atveju matyti, jog siekta nuo pamatų iki stogo išmarginti sienas. Lietuviškiems sgrafitams būdinga tai, kad ne tik periferijoje, bet ir Vilniuje, dar buvo gyvybingos gotikinės mados, todėl renesansiniai sgrafito elementai derinti su gotikiniu raudonų plytų mūru. Tokiais atvejais sgrafitai komponuoti nišose, nišelėse. XVII amžiaus pradžioje ištisinis sienų tinkavimas (iki tol tai buvo nematytas dalykas) tapo neatsiejama mūrinės architektūros dalimi ir įvairiausi ornamentai tiesiog apniko pastatus. Grafičius su sgrafitais sieja ypatingas ritmo pojūtis. Ornamentai dėliojami ritmiškai, netgi monotoniškai horizontaliomis juostomis. Regisi, kad abi šias dailės rūšis vienija tam tikras momentiškumas. Abi orientuotos į gatve einantį, skubrų, neįpareigotą žvilgsnį metantį praeivį... Kitas dalykas tam tikras anonimiškumo lygmuo. Renesansas buvo menininkų (ir ne tik) individualybių išaukštinimo epocha. Kaip tik tada susiformavo tai, kas vadinama žvaigždžių kultu. Žymūs kūrėjai vertinti dėl vardo. Bet kas, ką padarydavo Raffaelis, Leonardo ar Michelangelo (jau amžininkai vadindavo juos gana familiariai vien vardais), vertinta kaip tobulumo apraiška ir ženklas. Jeigu dabartinės minios orientuojasi į aktorius/es ir dainininkus/es ir nekritiškai mėgdžioja kai kurias jų manieras, aprangą, o asmeninis jų gyvenimas yra tapęs visiems žinomomis paslaptimis, analogiška situacija būdinga tapytojų, skulptorių, architektų ir auditorijos santykiui XVI amžiuje. Netgi pats A. Feltrini vien dėl savo išrastos sgrafito technikos ir gebėjimo virtuoziškai apipavidalinti 15

18 Dailė sudėtingiausiais motyvais bet kokias sienas žinotas visoje Italijoje (G. Vasari duomenys). Vis dėlto didelė dalis sgrafitininkų buvo (arba laikyti tokiais) paprasti amatininkai. Jų vardai bei pavardės nelabai kam ir rūpėjo. Antai nėra žinomas nė vienas Lietuvoje sukurto sgrafito autorius. Kažkurių iš jų autoriumi ar autoriais galėjo būti italų menininkai, tiesiogiai importavę šią modernią techniką iš jos tėvynės. XVI XVII amžių sandūroje Žemutinėje pilyje dirbo iš Lombardijos atvykęs Pietro Pelgrimo, 1595 metais pradėjusio veikti mūrininkų cecho statute paminėtas Valentinas Pelgrimovičius (pirmojo brolis?). Šie mūrininkai galėjo būti pirmaisiais (gal net ir vieninteliais) Vilniaus sgrafitininkais. Bet kol kas niekas šito dalyko konkrečiai pasakyti negali. Autorių signatūrų tiesiog neįmanoma aptikti ir ant išlikusių kūrinių (tipiški Renesanso menininkai nemėgo užsislaptinti ). Šią savybę galima paaiškinti dar viduramžiška menininkų statuso samprata tuometinėje Lietuvoje. Net amžininkams nelabai rūpėjo, kas sukūrė šį ar kitą ornamentą. Svarbiau buvo pats dekoravimo faktas. Grafičių atveju galima įžvelgti panašias tendencijas. Taip, ne vieną iš kūrinių jų autoriai yra pasirašę savo ar kitų išradingai sugalvotais pseudonimais. Tačiau bendras polinkis yra nedeklaruoti tikrojo vardo. Simboliškai paskęsti vaizdų ir užrašų jūroje. Susitapatinti su pačiu objektu. Svarbiau juk yra kūrinys, o ne tas, kuris jį padarė. Niveliuojanti atlikimo procedūra taip pat pretenduoja į anonimiškumą. Skirtingų autorių tinke išraižyti vaizdai gana panašūs, reikia labai įgudusios akies jiems atskirti arba labai patyrusios, meistriškos rankos, kad būtų sukurti visiškai nepanašūs raštai. Visur regima ta pati spalvinė gama (juoda balta, juoda balta raudona), visur kartojasi tie patys motyvai. Net žvelgiant į vilnietiškuosius sgrafitus atrodo, kad juos galėjo kurti vienas ir tas pats dailininkas. Atrodo, jis tiesiog keliavo nuo vieno statinio prie kito ir naudojo tas pačias arba truputėlį pakoreguotas klišes. Grafičiai irgi yra gana vienodi ir besikartojantys. Tarp galybės įrašų ir stilizuotų vaizdų (neretai atrodančių lyg padarytų vieno gatvėmis besišlaistančio piliečio) nėra taip lengva aptikti techninę meistrystę ir individualumą demonstruojančių kūrinių. Sgrafitams ypač artimi yra trafaretai šiems taip pat būdingos juodos ir baltos spalvų kontrastų sąlygotas vienodumas. Buvo užsiminta, kad sgrafito techniką į Lietuvą galėjo atgabenti patys italų meistrai. Kita vertus, bent jau motyvai galėjo sklisti ir netiesioginiu knyginiu būdu. Spausdintose knygose, iliustruotose daugiausia medžio graviūros technika, galima aptikti nemažai motyvų ir figūrų, kurios naudotos lietuviškuose sgrafituose. Pavyzdžiui, vartant gausią proginę literatūrą (ypač gausiai leistą Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvėje), nedideles brošiūrėles, skirtas vestuvėms, laidotuvėms, kokių nors pareigybių skyrimui, į akis krinta tas faktas, kad tituliniai jų puslapiai išpuošti vienodais, panašiais arba giminingais rėmeliais (bordiūrais). Klišes, nuo kurių atspausti tie ornamentai, leidėjai neretai veždavosi iš Vakarų Europos Vokietijos, gal net Italijos. Raštai visokios girliandos, astragalai, palmetės, dobilėliai ir panašiai kartote kartoja sgrafitinių sienų raštus. Odinių Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomų, kadaise Vilniaus kanauninkui Mikalojui Pacui priklausiusių knygų tarkim, Hilarijaus traktato, išleisto Bazelyje 1550 metais viršelių raštai nuostabiai primena Aušros vartų gatvės namo fasado ornamentus. Šis monumentaliosios dailės ir knygų meno bendradarbiavimo faktas taip pat liudija tam tikras sgrafitų ir grafičių asociacijas. Juk grafičių menininkai patirties semia 16

19 Dailė si ne tik iš kasdieninės patirties, savo akimis regėtų kolegų sukurtų šedevrų, bet ir įvairiais būdais reprodukuotų kūrinių. Be to, prieš sukuriant grafičio kūrinį, pirminė idėja yra užfiksuojama eskize. O iš šių sudėliojami tikri albumai, savotiškos pavyzdžių knygų analogijos. Sgrafitais puošti pastatų (bažnyčių, rūmų, pasiturintiems asmenims priklausiusių gyvenamųjų namų) įvairiomis progomis (valdovų atvažiavimų, vestuvių, laidotuvių ir kitokių ceremonijų metu) suręstų laikinųjų statinių eksterjerai (neretai ir interjerai). A. Feltrini negalėdavo atsiginti užsakovų. Atrodė, kad kiekvieną gyvenimo faktą Florencijos patricijai siekė apipavidalinti išbraižyto tinko paveikslais. Utilitarizmas, reagavimas į kasdienybės iššūkius sgrafitus taip pat suartintų su šių dienų gat vės menu. Tik žinoma, dabartiniai užrašai yra dar tiesmukesni, akivaizdžiau orientuoti į politines, socialines realijas. Lietuviškiems sgrafitams taip pat būdingas tam tikras progiškumas. Manytina, kad išlikę darbai kurti ne šiaip sau ne vien kaip papuošimai. Tai pirmiausia liudija statinių, kuriuos jie puošė padėtis. Aušros vartų, Didžioji, Pilies, Vokiečių gatvės buvo pagrindinės miesto arterijos. Jose vyko pagrindiniai viešieji sostinės renginiai. XVI XVII amžių sandūroje ne be jėzuitų įtakos įvairios iškilmės, teatralizuoti renginiai rengti vienas po kito. Juos inspiravo politiniai įvykiai (karinės pergalės prieš rusus ar turkus), suintensyvėjusio religinio gyvenimo poreikiai. Šv. Stepono bažnyčios sgrafitai galėjo būti sukurti 1604 metais, kai Vilniuje vyko šventojo Kazimiero kanonizavimo iškilmės. Būtent nuo priemiestyje buvusios Šv. Stepono bažnyčios prasidėjo bažnytinė procesija miesto link. Šį faktą patvirtintų puošybinėje programoje besikartojantis karūnėlių motyvas (ne tik kankinio Stepono, bet ir karalaičio simbolis). Mažoji gildija sgrafitais taip pat galėjo būti dekoruota šia proga. Pastato Aušros vartų gatvėje (vietoje, kur koncentravosi pagrindinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krikščioniškųjų konfesijų šventovės) apipavidalinimą irgi Miglės Daugnoraitės nuotraukos galėjo lemti bažnytiniai poreikiai. Juolab kad ir valda priklausė rytų apeigų krikščionims. Mažieji Radvilų rūmai stovėjo prie kelio iš Livonijos būtent iš šios pusės su žinia apie impozantišką pergalę prieš švedus prie Salaspilio 1604 metais grįžo Jono Karolio Chodkevičiaus pulkai. Tad sgrafitai buvo pirmiausia į viešą vartojimą orientuotas renesansinės kultūros reiškinys. Ir dėl to taip pat galima teigti, kad sgrafitai ir grafičiai yra neįtikėtinai panašūs. 17

20 Lietuvos istorijos įdomybės Tomas Taškauskas Jogailos žmona Jadvyga šventoji? Žymusis anglų rašytojas G. K. Chestertonas vienoje savo esė yra iš narvelio paleidęs vieną itin įnirtingai sparnais plakančią mintį, esą galima neskaityti istorikų, bet skaityti istoriją būtina. Iki valiai prisiklausęs šios minties sparnų plakimo, straipsnio autorius nutarė ir su kitais jaunais kultūrinės spaudos adeptais pasidalinti vienu netikėtu žvilgsniu į Lietuvos istoriją. Jei atsirastų ir daugiau tokių įžvalguolių, siūlau prisidėti prie skilties Lietuvos istorijos įdomybės. Mokykliniame istorijos kurse Krėvos unija, Jogailos inicijuotas Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas bei Lietuvos krikštas, turėjęs kuo įvairiausių politinių bei kultūrinių pasekmių, yra tapę chrestomatinėmis žiniomis. Vis dėlto retas mokytojas akcentuoja vieną pikantišką faktą apie karalaitę Jadvygą ( ). Jaunas nuotakos amžius (13 metų), to meto visuomenėje nebuvęs jokia išimtis, daugumai įstrigęs gerokai labiau nei faktas, kad ši mergina 1997 metais paskelbta šventąja. Tad apie viską nuo pradžių. Vengrijos ir Lenkijos karaliaus Liudviko I duktė Jadvyga (dar žinoma kaip Jadvyga iš Anžu) jau vaikystėje buvo sužadėta su ka ralaičiu Vilhelmu Austru, tačiau į Vengrijos sostą jai nebuvo lemta įžengti. Spalio 15 ąją, sa vo globėjos, Silezijos ir Lenkijos kunigaikštienės šv. Jadvygos, dieną ji grįžo į Krokuvą. Lenkai atmetė Vilhelmo kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai paprašius Jadvygos rankos ir pažadėjus krikštytis bei pakrikštyti Lietuvą, mergaitė, nors labai nenorėjo, sutiko tekėti, nes šiose vedybose įžvelgė Dievo va lią. Taip pat tai traktuojama Jan Matejko. Civilizacijos Lenkijoje istorija, VII, 1889 kaip jos ypatingo politinio sąmoningumo ir gilios pareigos savo šaliai išraiška. (Pastarųjų dalykų akivaizdžiai trūksta daugumai brandaus amžiaus dabartinių Lietuvos politikų.) Kai kurie istorikai pateikia ir ne tokį romantišką situacijos vertinimą. Apsispręsti tekėti už tris kartus vyresnio pagonio iš mažai žinomo krašto užuot tapus beveik vienmečio karalaičio žmona... Jadvyga turėjo išgyventi tikrą moralinę dilemą. Jogaila pasikrikštijo 1386 metais, gavo Vladislovo vardą ir netrukus Jadvygą vedė. Vilhelmas bandė protestuoti, bet šią santuoką rėmė pats popiežius. Jadvyga aktyviai dalyvavo valstybės gyvenime ir darė di delę įtaką savo vyrui, mat norėjo, 18

21 Lietuvos istorijos įdomybės kad jo atsivertimas būtų nuoširdus. Ji tarpininkavo sprendžiant konfliktus su vokiečių ordinu. Pasakojama, kad vieno iš pokalbių metu ji ištarusi tokius žodžius: Kol aš gyva, Lenkijos karūna pakęs jūsų veidmainystes, bet kai mirsiu pats Dangus jus nubaus. Be to, jaunoji karalienė siuntė į Lietuvą vietines kalbas mokančius misionierius, kad mūsų šalies evangelizacija vyktų sklandžiai ir tai kiai. Krokuvoje ji įkūrė benediktinų noviciatą ir teologijos mokyklą. Taip pat ji finansiškai ir idėjiškai prisidėjo prie universiteto Krokuvoje atkūrimo, rūpinosi, kad būtų įsteigtas skyrius lietuvių studentams. Kadangi buvo išaugusi Budos ir Vienos dvaruose, garsėjo savo išsiauklėjimu. Jadvyga mokėjo vengrų, lotynų, italų ir greičiausiai lenkų kalbas. Jos šeima garsėjo uždarumu, diplomatiniais ir kariniais gebėjimais, pamaldumu ir meile mokslams. Jadvyga mirė dar visai jaunutė, kelios savaitės po priešlaikinio savo pirmosios dukters gimimo. Pastaroji, deja, irgi neišgyveno... Garsas apie šios Lenkijos karalienės šventumą pasklido plačiai. Daugeliui įstrigo jos artimo meilė, ypač rūpestis vargšais ir ligoniais, pastangos pagerinti jų padėtį valstybėje. Ji steigė ligonines ir gynė kaimiečius, mat buvo didžiai gailestinga. Šia savo savybe ji primena lietuvių šv. Kazimierą ir daugybę kitų autentiškų Kristaus sekėjų. Pagarba šiai šventajai paskatino minias žmonių aplankyti jos kapą Krokuvoje, Vavelio katedroje. Jadvygai tarpininkaujant buvo išmelsta daugybė stebuklų. Tiesa, oficialiai šventąja ji paskelbta tik 1997 m. birželio 8 d. Iškilmės jos garbei rengiamos vasario 28 dieną. Ji yra Lenkijos ir vieningos Europos karalienių globėja. Ikonografijoje labai dažnai vaizduojama kartu su kitais šios šalies šventaisiais. Apie ją yra pasakojama keletas legendų. Čia papasakosiu dvi. Būdama pamaldi krikščionė, Jadvyga dažnai slapčia išsmukdavusi iš pilies, kad galėtų nunešti vargšams šiek tiek maisto. Jogailos vyrai prasitarę šiam apie paslaptingas jo žmonos vaikštynes ir taip, savaime suprantama, sukėlę negerų minčių. Antoni Piotrowski. Lenkijos karalienė Jadvyga, 1900 Kai kurie jo priešininkai net prikalbėję, kad Jadvyga išdavinėjanti karines paslaptis maištininkams (tuo metu Jogaila konfliktavo su Vytautu). Jogaila pasiryžo sužinoti, ko vertos visos šios šnekos ir kaip yra iš tikrųjų. Vieną naktį, Jadvygai einant pro slaptas duris, jos vyras staiga iššoko iš už krūmo ir paklausė, ką ji nešasi prijuostėje. Stebuklingai jos neštas maistas, už kurį būtų buvusi nubausta mirties bausme, pavirto rožių vainiku. Nuo to laiko Jadvyga dažnai vaizduojama ryšinti rožėmis siuvinėtą prijuostę. Jadvyga dažnai eidavo melstis į Vavelio katedrą. Pagal tradiciją, vienąkart į ją prabilęs šiaurinėje šventovės dalyje kabantis Nukryžiuotasis pasakė: Exaudita est Hedwigis, deprecatio tua (Tavo malda, Jadvyga, išklausyta). Galima manyti, kad tai susiję būtent su Lietuvos krikštu. 19

22 Esė Daiva Tamošaitytė Apie muziką Banalus pastebėjimas apie muziką ilgai galvą laužiusio žmogaus: Atleiskite, bet man Beethoveno Devintoji daug šiuolaikiškesnė nei daugelio dabartinių kompozitorių, kurie daro senas klaidas, kūriniuose įkūnydami ne ką kita, kaip nuobodybę, lėkštumą ir menką šio meno technikos išmanymą, visą šį modernizmą pasendindami ir akimirksniu nugramzdindami į neįžvelgiamus žmogaus kūrybinio priešaušrio tolius, kai jis tik mokėsi kurti. Mozarto muzika atskiras garsinis kosmas, kaip spindintis kristalas nuskilęs nuo kažkurios dangiškosios sferos dieviškos Begalybės ir Amžinybės monolito ir nukritęs žemėn. Jis visais parametrais išbaigtas ir tobulas ir kartu neturi nei pradžios, nei pabaigos, kaip rondo forma. Rondo tai ciklas, tai ratas ir visa jo simbolika. Galbūt todėl, galvojant apie žvaigždės fenomeną, į galvą ateina vienintelis aiškiai tinkamas vardas: Mozartas. Tardamas jį girdi, lyg jis skimbčiotų, ypač skiemuo zart, spindėtų it sidabrinis dangaus kūnas nepasiekiamame aukštyje. Staiga atėjo į galvą paaiškinimas, kodėl jį atliekant taip skausmingai ir aiškiai girdėti kiekvienas falšas, kiekviena nešvari nata... Jo partitūrose nieko negalima keisti, pridėti, atimti, sumeluoti, neišlaikyti ar perlaikyti. Trūkstama nata ar netiksli frazuotė sukelia tokį pat efektą, lyg žinomame žvaigždynų atlase pritrūktų žvaigždės arba ji būtų neteisingoje padėtyje kitų žvaigždžių atžvilgiu... Dieną danguje negali trūkti Saulės, o naktį Mėnulio. Taip ir Mozarto muzikoje negali trūkti nė vienos natos. Tą dieną, kai Žemėje nebeskambės Mozarto krištolas, žmonės arba bus sugriovę šią civilizaciją, arba perėję į visiškai kitą lygmenį, kuriame spindės nauja Mozarto žvaigždė. XX amžiaus muzika iš pradžių grįžo į kūdikystę, o paskui, vėl tarsi iš naujo atrasdama garsą po garso, dermę po dermės, ritmą po ritmo, nėrė į chaosą, kurio tamsybes ir aformiškumą galima palyginti tik su pasąmonės klampyne. Jai nebeužteko užuominų į atonalumą, disonansų artumo nuojautos, simboliškų disharmonijos gestų, kuriais saikingai kliovėsi praėjusių amžių kompozitoriai. Kad galėtų atskleisti visą savosios padėties bejėgiškumą ir sutrikimą, jie neproporcingumą ir piktnaudžiavimą kuriuo nors vienu garsinės medžiagos aspektu padarė būtina išraiškos priemone. Tačiau kai kurie jų, senajam pasauliui tarę sudie ir drąsiai šokę į cha Monika Kalinauskaitė. Abstraktumai 20

23 Esė oso vandenis, iš sudužusio laivo skeveldrų sugebėjo sukurti naują darną ar bent jau jos ilgesio kupiną plaustelį, kaip vilties simbolis plūduriuojantį ant neišmatuojamos garsinės sumaišties vandenyno. Per garsiakalbius, muzikos centrus ir visus įmanomus technikos prietaisus žemėje be paliovos trenkiantys primityvūs ritmai ir skurdžios melodijos žmonijai padarys daugiau žalos nei visi karai, badas ir epidemijos kartu paėmus. Daugelio nūdienos kompozitorių pastangas galima apibūdinti kaip beviltišką siekį įgelti tikriesiems meistrams. Šis siekis visada subliūkšta, o jų kuriamą garsų chaosą dažniausiai neklystamai įvertina mūsų nervų sistema bei saulės rezginys. Didžiumą vadinamosios šiuolaikinės kūrybos ir reikėtų vertinti kaip asocialių nebrendylų kelia mą triukšmą. Gali būti, kad visas šis laikotarpis su menkomis išimtimis atliks užsklandos funkciją. Kaip kinų ritiniuose, kuriuose teksto dalis skiria tušti tarpai. Taigi visumos požiūriu ši postmodernybė su visa ko galimumu ir perversiškais eksperimentais, kaip ir bet kuris kitas amžių eigoje lyg infekcinė liga pasikartojantis nesveikumo poreikis, ko gero, dvasiniame žmonijos istorijos kelyje tėra siauras baltų juostų stulpelis. Pats gražiausias muzikos kūrinys Dievo sukurtas kosmosas, jau egzistuojantis partitūroje nuo pradžios iki galo. Tačiau jam svarbiausia, kaip tas natas sugrosime mes. Kūrėjui patinka žaisti niuansais ir sąskambiais, improvizuoti žmogiškaisiais instrumentais, nuo kurių jautrumo priklauso kūrinio atlikimo sėkmė. Apie ateitį Ką galima pasakyti apie šią delčios civilizaciją? Gal tik tai, kad jai sudilus, stos juodžiausia aušrą pranašaujanti tamsa, kurios kraštas jau užslinko gimtosios žemės veidą. Kažin ar toli ta diena, kai sukaupta istorinė informacija, intelektinės sistemos, mokymai ir faktai taps nebepakeliama našta, kaip storas rūdžių sluoksnis ant skaidraus stiklo, pro kurį nebematyti tiesos saulės? Ir bus nubraukta vienu rankos mostu, nes žmogui nebereikės kreiptis į antrinį šaltinį, mėginti semtis iš kito patirties. Ji visada liks vadinamojo kito patirtimi; o jokia patirtis nėra patirtis iš viso, jei nepatiriama be tarpininkų. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia ne mokytis iš kitų klaidų, o klysti pačiam, nors neretai tai yra vienintelis būdas išbandyti rūpimas idėjas savo kailiu. Tie, kurie skuba į koją su laiku, skuba į nebūtį, lyg trokštų kuo greičiau būti užmiršti, sutapti su tuoj pat pragaištančia tariamos būties akimirka... Ateina laikas, kai ir poetinės išmonės netiesos nebegali pridengti žavūs nėriniai, kurie rodo tik nežinojimo padiktuotą klaidingą ornamentą. Pavyzdžiui, laiką pažinęs niekada neparašytų: Veriasi laiko plati begalybė lyg vartai. Ne tik plati ar siaura begalybė yra metafizinis nonsensas, bet ir žodžių junginys laiko begalybė yra absurdiškas teiginys. Šypsausi sau: o, jei tik autorius iš tiesų žinotų, kas yra Laikas! Sustingtų jam iš siaubo visos metaforos... Veikiau jau laiko sinonimas galėtų būti kažkas panašaus į juodą visa ryjančią pragarmę ar neišvengiamą kaip atpildas nebūtį. Vartai tik į begalybę ir amžinybę, į anapusybę ir panašiai. Poetams viskas leidžiama, tačiau ir poezija tiesos atžvilgiu turi būti tiksli. Priimk gyvenimą tokį, koks jis yra. Nieko nėra sunkesnio. Tiek to, priimsiu gyvenimą, tikrą, be iškraipymų, tik tokį, koks jis bus. Ir tai dar sunkiau. Ko lauki to, kas neateina? Reikia laukti to, kas ateis! 21

24 Proza Silvija Butkutė Muzika Manęs nejaudina Romeo ir Džuljetos istorija. Juk gali būti, kad išvis nebuvo nei Montekių, nei Kapulečių, tokios tyros ir nekaltos meilės, lemtingos nuodų taurės ir charakirio dėl amžino jausmo. Labiau tikėtina, kad gyveno Eglė žalčių karalienė. Eini štai mišku ir matai gyvut gyvutėlius įrodymus žalčių karalienės žaliuojančius kūdikius, jos ir gaivališko vyriškojo prado iš giliosios gelmės meilės vaisius: ąžuolą, uosį, beržą ir drebulę. Girdžiu, bailiausioji jų manęs šaukiasi: Man šalta, kaip man nežmoniškai šalta... Motiniško instinkto vedama prieinu prie drebulės ir stipriai apsikabinu jos liekną liemenį: vai, drebulėle, dukruže žalčio... Su ta mintimi nuimu jai lapų vainiką nuo šviesiaplaukės galvos. Pajutusi laisvę, ji akimirksniu transformuojasi į pankuojančią paauglę, užšoka ant atvažiavusio baikerio motociklo ir nurūksta tolyn... Sumišusi atsisuku į likusius stypsoti brolius, priėjusi prie jų, priglundu prie šaltos kaip numirėlio odos, padėkoju, kad ošia, ir pabudusi užgesinu šviesą, persikraustau nuo stalo į lovą. Leonardai, o ką tu galvoji? Niam niam niam jis doroja vakarykštį bulvių ir kopūstų troškinį. Ka galvoju? Tu gyveni vienas, visiškai vienas, pareini namo, nerandi nė kąsnelio šilto troškinio, tik milijonus dulkių, nuklojusių tavo lovą, stalą, palanges, vazonines gėles, auksinius ir sidabrinius trofėjus... Ei, nenuvertink taip manęs, aš mokykloj turėjau kursą apie higienos svarbą žmogaus gyvenimui! Na, bet nuolatinė tyla neišsprendžiama kaip higienos problemos! Tyla nemoka laukti ir pasitikti žmogaus. Ar tau taip gera gyventi? O tau gera? Būtų gera, neklausčiau... Dėl troškinio verta būtų pas tave apsigyventi! šūkteli. Aš tau to nesiūliau, kvatoju. Vienatvėj aš jaučiu savo protą, ramybę, ką negrįžtamai sujauktų moteris, sako piktdžiugiškai primerktomis akimis. Nors dėl tokio troškinio aukotis verta! Baik, šypteliu. Tau beviltiška kalbėtis apie tai su tokiu laimingu vyru, kurio namuose, tarp kalnų dulkių vis dėlto įsikūrus pati ištikimiausia ir nuolankiausia moteris. Aš glamonėju ją tada, kada tik noriu, dalinuosi džiaugsmu ir liūdesiu, ji mano guodėja ir nepakeičiama deivė, iš pasitenkinimo Leonardas kalba net užsimerkęs, o jo blakstienos virpa, išduodamos, kad galvoje sukasi pavydėtini vaizdiniai. Kaip keista, niekad nemačiau jos nešant šiukšles, nepastebėjau balkone laistant gėles ir parimusios laukiant tavęs pareinant, kyšteliu liežuvį kaip maža mergaitė. O ji ir nelaukia! šįkart liežuvį parodo jis. Ji visada kartu su manimi, nešiojuos ją savo plaučiuose, širdy, dažniausiai dešinėje, o kartais ir kairėje rankoje. Jei klausaisi, tai dabar girdi, kad aš ne vienišas. Ir tau nėra jokių šansų! susigrūdęs paskutinį kąsnį į burną jis tramdo juoką. Nesusilaikiusi trinkteliu jam per nugarą kumščiu. Už nuodėmingas mintis. Gindamasis jis šiaip 22

25 Proza ne taip atsistoja, palinkęs nusivalo trupinius nuo kelnių ir vis dar su šypsena veide tarsteli: Varge, varge, vaje, vaje, šaltas vėjas, šlapia žolė... Mielai dar paplepėčiau, bet skubu toliau statyti Tadž Mahalo savo vienintelei. Linkteliu. Jau prie durų jis atsigręžia ir rimtu veidu konstatuoja: Vis dėlto jūs panašios mano vienintelė ir tu. Ak, kuo aš galėčiau prilygti minėtam idealui, a? šelmiškai paklausiu. Nepakelčiau nuolatinio lyginimo! Dešinėje rankoje nešdamasis violenčelę ir prisimindamas tave aš girdžiu muziką. Jis pažiūrėjo į mane taip, kaip niekada dar nėra žiūrėjęs, ir nusišypsojo. Kaip šiandien prisimenu jam prie lūpos buvo prilipęs troškinto kopūsto lapelis. Palaukit, atsukim viską atgal! Aš jam tikriausiai po šių žodžių turėjau pasiūlyti pasilikti, išgerti dar arbatos, pasikalbėti ir taip toliau! Ai, bet juk tai Leonardas, jis gyvena gretimame bute ir rytoj vėl ateis valgyti troškinio ir pliaukšti niekų... Bet vis vien iš galvos neišeina tas kopūsto lapelis. Aš ir Tu Aš būsiu kaktusas, Tu mano žiedas. Aš dursiu, smeigsiu ietim priešus, Tu raudonuosi, narsa gėrėsies, Aguona manyje žydėsi. Kai aš nuliūsiu, paruduosiu Ir imsiu nykti, vysti, guostis... O Tu žydėsi ir žydėsi Į ausį pagyras šnabždėsi. Sakysi man: Tu dykumų karalius, Nelygus tau kupranugaris, Smėlio audras tu atlaikysi, Nudursi maitvanagius, nubaidysi. Bet kartą imsi priekaištauti: Kodėl taip karšta, trošku ir sausa... Tu imsi pykti ir keiksnoti, Kodėl oazės neparodau? Aš pasipūsiu, sužaliuosiu, Spyglius pašiaušiu ir kartosiu: Aš tavo kaktusas, tu mano žiedas, Ar negera mums, karaliams, ant palangės sėdint?.. Silvijos Butkutės piešinys 23

26 Esė Marijus Širvinskas Vienos nuotraukos plėšiniai ir slėpiniai Skiriu Šiaulių Juventos vidurinės mokyklos mokytojai Laimai Zonienei Ak, ar galėjote kada nors pagalvoti, kad vieną dieną vėl išvysite šią nuotrauką, gerbiama mokytoja? Tačiau štai ji prieš Jūsų akis: beveik tokia pat, kokią matėte prieš dešimt metų, ir dar netgi padauginta, išplitusi tūkstantyje Pašvaistės numerių, kaip tie tūkstančiai juodų ir baltų kvadratėlių, trapecijų ir rombų, pasklidusių ant sienos prie Jūsų kabineto. Jei manęs neklaidina atmintis, ta freska, tarytum išpuikusi ir savyje nebetelpanti šachmatų lenta, kažkurio absolvento dailės egzamino darbas. Kas žino, ar bent tiek atsiminčiau, jeigu ne šita per atsitiktinumą išlikusi 10x13 cm formato fotografija? Dabar ji saugiai laikoma fotoalbume. Kaip fenomenas. Kaip patirties įrašas. Dokumentas. Kaip vadinamojo Ska stiliaus kepurėlė arba bateliai. Kaip aksominio balso atlikėjos Katie Melua (beje, aną spalį koncertavusios Vilniuje!) daina: Pianino klavišai juodi ir balti, Bet jie skamba milijonais spalvų tavo minty. Kaip skambantis pianinas sukelia begalę asociacijų, emocijų, taip ir mano išsaugotas dokumentas sužadina galybę prisiminimų. Juk tik per geografijos pamoką atsimenu išgirdau, kad televizorių verčiau visuomet palikti įjungtą budėjimo režimu: šitaip neva mažiau dėvisi pats prietaisas, o ta raudona vis nerimstanti lemputė suvartoja tiek nedaug energijos, kad neverta nė skaičiuoti. Galbūt ne taip buvau nugirdęs, o gal atsiminimas grįžta iškraipy tas, bet šiandien aš geriau nuolat spaudyčiau televizoriaus išjungimo mygtuką nei prisidėčiau dar vienu gramu anglies dvideginio prie didžiausios šių laikų ekologinės bėdos globalinio atšilimo. Laimė, neturiu televizoriaus... Beje, apie šiltnamio efektą per geografiją juk irgi gana plačiai kalbėjome! Kur dar tos pamokos, kai nuoširdžiai kaldavote į galvas, kad žemėlapio apačia tai pietūs, o Kazachstano sostinę reikia kirčiuoti žodelyčių gale, štai šitaip: Almà Atà. Tiesa, taip buvo prieš gerą dešimtmetį, o šiandien, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu, 24

27 Esė dvižodis variantas Alma Ata laikomas sovietizmu. Tad geriausia sakyti: Almata... Atsimenu ir Almą, savo lietuvių kalbos mokytoją, kuri nuoširdžiu darbu ir reiklumu svariai prisidėjo, jog dabar galiu rašyti šį tekstą. Ir ne tik šitą daugybę kitų. Puikiai atsimenu ir tas įtemptas dienas, kurioms praėjus sustojome prie šachmatinės sienos bendrai fotografijai. Nors mūsų trijulė debatų turnyre dalyvavo pirmą kartą, pavyko šauniai: rungdamiesi su kitos mokyklos komanda stojimo į Europos Sąjungą pranašumų ir trūkumų argumentais, laimėjome pirmąją vietą. Žiūriu štai į savo trumpą šukuoseną toje nuotraukoje ir tarytum esamuoju laiku regiu save kartojantį, skaitantį užrašus, besiruošiantį turnyrui netgi kirpykloje apie ausis caksint žirklėms. O kas kiti joje užfiksuotieji žmonės? Trečioji iš kairės Benita, garsėjanti aktorė, vaidinanti Atviro rato ir Keistuolių teatro spektakliuose. Greta jos stovinti Jovita tokia pasikeitusi, išgražėjusi, kad anąsyk Šiauliuose sutikęs atpažinau tik po ilgos akimirkos dvejonių. Et, ir tie keturkampiai... Juk nuotrauką, mokytoja, todėl į keturias dalis ir suplėšėte, kad nelemta freska fone, atsidūrusi dvimatėje erdvėje, sukūrė savotišką optinį efektą ištampė Jūsų ir Jovitos veidus... Įsivaizduoju dabar jūsų nustebimą, o gal net tikrą nuostabą. Juk suplėšėte ir išmetėte! O štai ją apžiūrinėja tūkstančiai skaitytojų! Argi ne stebuk las? Būtų galima ir taip pavadinti, jei ne vienas atsitiktinumas: tą kartą šiukšlių krūvą, kurioje buvo ir šie keturi plėšiniai, patikėjote išmesti vienam stropuoliui, kuris netyčia buvo mano brolis... Jis tiesiog negalėjo visko šitaip palikti. Na, o vietoj paskutinio sakinio brūkštelėsiu vieną legendinę frazę, kurios unikalus, griežtas, bet draugiškas, net motiniškas skambesys, aidėdavęs per geografijos pamokas, iki šiol išlikęs atminty ir, kas žino, galbūt dar ir dabar nesąmoningai disciplinuojantis: Vaikai, prašau tylos! Ieva Marija Malinauskaitė. Transmission I Ieva Marija Malinauskaitė. Transmission II 25

28 Interviu Skaitantis žmonių mintis Šviesią, šiltą ir saulėtą popietę ant nuostabiai ramaus Vilnelės kranto apie kūrybą, naktinėjimus, įkvėpimą ir dar šį bei tą Silvija Butkutė šnekučiavosi su dailininku, piešiančiu ne aliejiniais dažais, tušu ar kokiais kitais įprastais dailės įrankias, o šviesa, fotografu Martynu Juru. Susipažinkim: pasakyk keletą žodžių apie save. Visų pirma prisipažinsiu, kad aš geras žmogus. Šiaip linkęs eksperimentuoti, keistis, man patinka stebinti! Turėjau barzdą nebeturiu, visi klausė, kaip čia nutiko, o aš ilgai negalvojęs paėmiau ir nusiskutau ilgus plaukus. Man reikia kraštutinumų, ribų peržengimo, noriu sužinoti, kas už jų slepiasi, tiesiog kitaip negaliu. Keliuosiu naktį, rašau, deklamuoju. Kartą man yra pasakę, kad mano eilės panašios į Kalanavičiaus... Šiuo metu mano aistra fotografija. Vadinu ją savo žmona. Na, jeigu jau net žmona, tai rimta... Papasakok, kodėl tave patraukė būtent fotografija? Fotografuoti buvo svajonė, kuri kirbėjo, nedavė ramybės, graužė kaip kirminas. Dabar yra ta stadija, nuo literatūros iki vaizdo meno tarsi vertybių kaita. Nemoku derinti daug pomėgių, noriu visą save atiduoti tikrajam pašaukimui. Buvau maždaug šešerių, kai su tėčiu užlipome į palėpę ir pasisavinau pirmąjį fotoaparatą. Na, o šiuo metu studijuoju medijos meną. Tiesa, buvo momentas, kai gilinausi į filosofiją, tačiau ši stotelė jau praeityje, nugalėjo noras kurti. Įdomu yra tai, kad fotografuoji ne šiaip paprastu fotoaparatu, bet tuo archajišku, primenančiu senus laikus, kur fotografas objektyvu taikydavosi palindęs po juodu audeklu... Fotografas Martynas Tai, ką taip literatūriškai apibūdinai, vadinama formatinėmis kameromis. Prisipažinsiu, esu vienas iš nedaugelio, besidominčių ir fotografuojačių jomis. Mūsų Lietuvoje yra gal apie dešimt... Bet žinai, šis išskirtinumas turi daug pranašumų. Pavyzdžiui, norint nufotografuoti kokį objektą privačioje erdvėje, retai kyla nemalonumų šeimininkai mielai įsileidžia, jiems įdomi kamera, kuria fotografuoju, darbo procesas. Taip užsimezga daug naujų pažinčių... (Šypsosi) Kalbant apie pažintis, ar didelė fotografų konkurencija Lietuvoje? Geri vis dėlto žmonės Lietuvoje... Mes draugiškai, kaip kolegos, keičiamės informacija. Įsivaizduoji, esu gavęs XIX a. fotoobjektyvą dovanų. Argi ne jėga? Tai neskubi nuo kolegų pabėgti į užsienį? Tenka pripažinti, kad fotografija, kaip ir dauguma kitų dalykų, Lietuvoje neturi palankių sąlygų plėstis, tačiau ilgam išvažiuoti neskubu, pirmiausia norėčiau surasti tokią vietą pasaulyje, kurioje formos kabintų, trauktų, o tada gal ir aukočiausi dėl gerų 26

29 Interviu kadrų... Kol kas turiu ką fiksuoti ir Lietuvoje. Esu susidaręs net žemėlapį, ką norėčiau įamžinti. Aš gana sentimentalus, tad pasirinkau su vaikyste susijusias vietas, kol jos dar nenugrimzdo į užmarštį. Kodėl tavo objektyvas nutaikytas į peizažą? Peizažas nuolat keičiasi: valandų, metų laikų ciklu. Štai ir dabar, mes sėdime, šnekučiuojamės, o aš stebiu, kaip keičiasi kraštovaizdis, slenka šešėlis. Kartą buvau susiruošęs pasiblaškyti su fotoaparatu po gražią laukymę. Nuvažiuoju, o laukymė iškirsta... Štai koks pokštas, tada tenka apsisukti ir traukti atgalios nieko nepešus. Tuo ir žavi gamta. Mane traukia netobulumo estetika: apleisti švyturiai, miesteliai, kareivinės. Taisyklingos ir netaisyklingos formos, yrančios ir susiliejančios su peizažu. Reikia skubėti įamžinti šios situacijos laikinumą, pagauti laiko ir erdvės momentą, išsaugoti pasaulį tarp vakar ir dabar. Atrodo, vis labiau suprantu vaizdo galią ir vertę... O koks tavo, kaip fotografo, santykis su žmogumi? Nelygu, kaip pažiūrėsi. Kalbant apie portretus, žmones nupiešti šviesa sunkiau. Reikia mokėti perprasti žmones, pajusti harmoniją, gal net mokėti skaityti jų mintis. Man tai neprastai sekasi... Nesistebėk, tikrai. Pagalvok, jei aš tave fotografuoju, o tu jautiesi nesmagiai, ir staiga aš atspėju, ko tau šioje fotosesijoje šią minutę trūksta, argi ne nuostabu? (Juokiasi) Kas tave įkvepia? Racionaliai mąstant tai galėtų būti autoritetais tapę menininkai, kuriais aš nepaliauju žavėtis. Tokie kaip Sally Man, fotografavusi sudaužytais objektyvais, fotografijos mokslininkas, žymiausias JAV fotografas Anselis Adamsas, menininkė Julia Margaret Cameron. Na, o paprasčiau mane įkvepia žalios akys. Taip ir parašyk. Jei įkvepia žalios akys, kodėl dauguma nuotraukų nespalvotos? Spalvos ateis vėliau. Jei ir spalvinčiau, tai tik rankomis, pasitelkdamas mikroskopą ir teptuką. Toks jau esu, bandau kurti savo kalbą. Fotografija man plati kaip pasaulis, tokia neištirta, neatskleista iki galo. Mane traukia senoji meninė raiška, o nespalvotos nuotraukos kvėpuoja praetimi. Kartais Martynas Juras. Kairenai 27

30 Interviu vaikštinėju naktinėmis gatvėmis ir galvoju, kad norėčiau būti įžymių audiovizualijos genijų mokiniu, galvoju apie pamirštus nusipelniusius Lietuvos fotografijos asus... Grįžkime prie naktinėjimų. Kokia jų prasmė, tikslas? Juk tikriausiai ne vien pravėdinti galvą nuo darbų?.. Mane traukia naktis, naktinis miestas, atsitiktiniai praeiviai, objektai, apšviesti keistos lempų šviesos. Naktinis ėjimas tarsi meditacija, todėl negailiu jai laiko ir kartais sukariu kilometrus. Kol dar gyvenau Šiauliuose, dažnas maršrutas būdavo iki Kryžių kalno. Bet ir dieną nemėgstu skubėti: kelionė nuo Šiaulių iki Vilniaus man gali užtrukti net 8 valandas, vis norisi nukrypti nuo tiesaus tako, pasigrožėti pakelėmis. Taip keliaudamas tikriausiai turi daug gražaus laiko pasvajoti apie ateities planus? Planų ir svajonių daug. Norėčiau pastudijuoti menotyrą, man tai tiesiog patinka. Didesnis troškimas įkurti Lietuvoje XIX a. senosios fotografijos centrą. Reikia, kad žmonės išprustų, domėtųsi, vertintų. Juk senoji fotografija ne tik istorija, ją puikiai galima integruoti ir į šiuolaikinį, netradicinį dizainą, interjerą, ar ne tiesą sakau? Dažnai pasvajoju ir ardydamas senus fotoaparatus, mėgstu juos išnarstyti, skaityti užrašus... Po tokių eksperimentų detalių nelieka? Niekada. Ir paskutinis klausimas, šviesos dailininke. Tai kas, tavo nuomone, yra menas? Žmonijos istorijoje gausu situacijų, kurios parodė, kad su menu sunku... Tai, ką galima paliesti, realizuoti žmogiškaisiais ištekliais, ir tai, ko ne, skiria labai neryški linija. O jei patekai į pasaulio kūrybos užribį svarbu neužsibūti. Ten pavojinga. Galiu drąsiai pasakyti, jog esu laimingas, kad gyvenu, turiu galimybę kurti. Nors, kita vertus, koks čia menas užsiverčiu 20 kilogramų sveriančią aparatūrą ant pečių ir judu darbuotis (šypsosi). Jau prieš pasukant į skirtingas puses, Martynas pasiguodė, kad vasarą teks praleisti Šiauliuose, fotografijos muziejuje. Tačiau šįkart žibančiose vaikino akyse perskaičiau jo mintis šis žmogus pamišęs dėl fotografijos. Martynas Juras. Šiaulių bulvaras 28

31 Teatras Giedrė Kriaučionytė Valentinas Masalskis ir Pasaulio gerintojas Valentinas Masalskis jau antrą kartą grįžta prie Thomo Bernhardo kūrybos pirmą kartą pristatęs spektaklį Įpročio jėga, šį kartą pasirinkęs, kaip pats sako, niekinimo anatomijos išklotinę pjesę Pasaulio gerintojas. Režisierius, nuolat nagrinėjantis dabartinės visuomenės problemas, pasirinko Thomą Bernhardą dėl siužeto paprastumo garbės vardo suteikimo ceremonija. Visą dėmesį sutelkęs į žmogaus psichoanalizę, sukupiūravo pjesę taip, kad daugeliui žiūrovų ji tapo psichologijos dėstytojo paskaita apie garbėtrošką, keliančia klausimą, kas yra elitas, visuomenės autoritetai. Kiek dabar žmonių kovoja dėl posto, dėl medalio ant kaklo? Ir kiek yra tokių, kurie juos garbina. Daugelis darbo rezultatą suvokia kaip įvertinimą, pripažinimą. V. Masalskio subtiliai kuriamas herojus yra visiškai savimi patenkintas. Mokykla, populiarioji spauda vis skuba priminti įvertinkite save, mylėkite save, rūpinkitės savimi... Ar tai gali būti teisinga? Ar reikia tokius žmones, kurie ne tik mano, kad jie ir jų darbas nuostabus, be to, dar leidžia sau niekinti kitus, laikyti stabais? Režisierius kalba apie daugelio nenorą pažvelgti pro žaliuzėmis uždengtą langą į tikrą gyvenimą, apie mėginimą atsiriboti nuo tikrovės ir susikurti šiltnamio sąlygas (pavyzdžiui, pirkti nereikalingą galvos masažuoklį, dabar reklamuojamą per televiziją). Spektaklyje juntama švara nėra nereikalingų sakinių, nereikalingų daiktų, scenos puošmenų. Viskas pjesė, aktoriai, kompozitorius, scenografas tarnauja vienam tikslui, kad visuomenės ir individo problema pasiektų žiūrovą, kad scenoje žiūrovas atpažintų save. V. Masalskis ypač pabrėžia teatro šeimos būtinumą spektakliui sukurti. Tokia šeima aktoriai Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka Valentinas Masalskis, Eglė Gabrėnaitė, Remigijus Bučius, Šarūnas Puidokas, Arūnas Vozbutas, Titas Varnas, kompozitorius Tomas Kutavičius ir dailininkė Renata Valčik pasirodė šiame spektaklyje. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Valentinas Masalskis ir Eglė Gabrėnatė. Abiem teko labai sunki užduotis Masalskiui dvi valandas sakyti monologą, kuriame kiekvienas sakinys spalvotai piešia pagrindinį herojaus charakterį, o Eglei Gabrėnaitei per dvi valandas ištarti vos keletą žodžių (žodžiais emocinę iškrovą perduoti lengviau nei tylint), tai, pasak jos, vienas sunkiausių jai tekusių vaidmenų. V. Masalskis šiuo spektakliu nenukrypo nuo tiesės, kuria eina kalbėti apie tai, kas skauda. Tai vienas iš nedaugelio spektaklių Vilniaus teatruose, kurį iš tiesų verta pamatyti, nes šie menininkai teatrą laiko šventove. Tai spektaklis apie mus, kad ir kaip būtų liūdna ar gėda. Dabar Valentinas Masalskis visą dėmesį skiria praėjusiais metais surinktam aktorių kursui ir į jaunąją kartą deda visas viltis, sakydamas, kad kol kas mes gyvename mirties kultūroje. 29

32 Reportažas Jorė Janavičiūtė Jauno meno invazija Balandžio 18 d., šeštadienį, Vilniaus dailės akademijos senuosiuose rūmuose vyko Studentų meno dienos, kurių tema šiemet buvo Jauno meno invazija. Renginyje dalyvavo Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai. Prieš 30 metų Studentų meno dienos atsirado kaip parodinių salių idėja, renginio istoriją pasakojo menotyrininkė ir VDA studentų atstovybės prezidentė Aurelija Grivickaitė. Sovietmečiu studentai buvo verčiami dalyvauti Studentų meno dienose, nes tai buvo reikalinga kaip parodinė veikla. Daugelis mano, kad sovietmečiu studentų darbai buvo stipresni, nes mokymas buvo griežtesnis, bet, mano nuomone, tie darbai nebuvo tikri menininkų darbai. Todėl šiais metais renginį pavadinom Jauno meno invazija, mes siekiam parodyti, kad šiuolaikiniai meno studentai nėra ribojami ir renginys yra puiki proga pristatyti visuomenei, kas jie tokie. Vilniaus miestas stokoja erdvių, kuriose dar nepripažinti ir neišgarsėję jaunieji menininkai studentai galėtų viešai pristatyti visuomenei savo kūrybą ir eksperimentinius darbus. Šie metai mums, organizatoriams, labai įspūdingi, nes renginiui buvo ruošiamasi metus ir skaičiavome sekundes iki jo. Norėjome SMD prikelti senuosiuose rūmuose. (Seniau renginys vykdavo naujuosiuose rūmuose ar kur kitur.) Todėl, kad nuo čia, nuo senųjų rūmų, viskas turi prasidėti, nes tai kažkas kuklaus, kad ateity būtų galima plėstis kartu su mūsų naujaisiais menininkais, kurie ateity bus grandai. Nuo pat 11 valandos ryto VDA įsibėgėjo Jauno meno invazija. Baltajame koridoriuje buvo atidaryta studentų meno tapybos, grafikos, fotografijos darbų, instaliacijų ekspozicija. Čia bene daugiausiai dėmesio susilaukęs ir daugiausiai lankytojams teikęs džiaugsmo objektas buvo Jono Aleksėjaus instaliacija Tas-pats. Tai dvi kėdės, stovinčios viena prieš kitą, pertvertos dvipusiu veidrodžiu, kuriame gali matyti savo kūną, o už jo pašnekovo veidą. Šio darbo paskirtis, žinoma, nėra tik teikti žiūrovams džiaugsmą, šis darbas skatina pamąstyti, bet tiesiog retas žiūrovas, pagautas džiaugsmingos renginio atmosferos, rado laiko paieškoti gilesnių prasmių. Toliau sausakimšoje skaitykloje vykusioje diskusijoje buvo galima išgirsti Jurijaus Dobriakovo pranešimą Žiniasklaida, populiarioji kultūra ir masinė sąmonė kaip žaliava šiuolaikinio meno kūriniams ir Neringos Černiauskaitės Ateities menininkai ir kultūros teritorija: invazija, infiltravimas ar partizaninis karas? Visą dieną VDA Menų kiemelyje vyko Meno mugė, kurioje buvo galima įsigyti jaunųjų menininkų darbų. 14 valandą tamsiuosiuose VDA rūsiuose prasidėjo studentų videodarbų peržiūra. Ją vainikavo Arno Anskaičio ir Patrio Židelevičiaus audiovizualinis projektas Transliacija. Tai pusvalandžio truk mės meditacija aklinoj tamsoj skambant gyvai atliekamai ambient muzikai ir mirgančiam ekrane stengiantis įžvelgti nebūtus dalykus. Aptariant šį projektą dėstytojai nevengė žnybtelėti studentams įžiebdami diskusiją. Po šio projekto peržiūros, iš aklinos tamsos išėjęs į šviesą, negalėjai nejusti, kad vis dėlto matei kažką, kas pateisina šių metų renginio temą Jauno meno invazija. Beveik iškart po peržiūros Gotikinėje salėje prasidėjo jaunųjų kostiumo dizainerių madų šou. Ko gero, ši renginio dalis sulaukė didžiausio susidomėjimo ir pasisekimo ją būtų galima įvardyti kaip pačią invaziškiausią ir tikrai aukšto lygio. Čia dvi kolekcijas rodė antro kurso studentės Julija Frodi 30

33 Reportažas na ir V. Stasiulytė, taip pat antro kurso studentė Giedrė Anužytė rodė savo kolekciją Detalės ir sistemos, pirmo kurso studentė, pasivadinusi High five heels, demonstravo kolekciją Cosmic plantae, Rasa Mekuškaitė kolekciją Jūračių pasaka ir kiti. Neabejotinai daugiausiai aplodismentų susilaukė avangardinė Dainiaus Bendiko ir Beno Staškausko kolekcija Infiltruoti. Šie kūrėjai kolekciją pristatė ir Mados infekcijos scenoje, jie tapo šių metų jaunųjų talentų paieškos konkurso Injekcija nugalėtojais. Nuo 12 valandos veiksmas vyko ir Muzikos kiemelyje, kuriame visą dieną grojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Ina Marija Ubaitė, Svajūnas Urnikis, Konstantinas Anikinas, Lukrecija Petkutė, Ūla Kinderytė, Viktorija Latožaitė ir kiti. Studentų meno dienas, nors ir gerokai vėluodamas, vainikavo vakaro koncertas, kuriame buvo galima išgirsti Mindaugą Ancevičių su grupe R&R electronics ir grupę Colours of bubbles. VDA studentų atstovybės narys, fotografijos ir medijos katedros studentas Justas Žekonis teigė, jog 1995 metais įkurta fotografijos katedra (fotografijos ir medijos katedra pervadinta 2000 metais) savo studentų darbais geriausiai paneigia nusistovėjusį požiūrį į mokymo Vilniaus dailės akademijoje tradiciškumą ir konservatyvumą. Fotografijai, videomenui, instaliacijai nebėra ribų, studentai čia nėra mokomi vien amato, tai puikiai įrodo ir minėtas audiovizualinis projektas Transliacija tai vaizdas, garsas, ir nei vienas, nei kitas nėra tradiciniai. Studentai kuria ne vienoje apibrėžtoje srityje, dirba su moderniosiomis technologijomis. Žiūrint iš šalies galima sakyti, kad renginys lyg ir paneigia nusistovėjusią nuomonę apie Vilniaus dailės akademijoje studentams peršamą konservatyvų suvienodėjimą, bet iki galo to neįrodo darbų ekspozicijai pasirinkta labai tradicinė erdvė ir eksponavimo būdas, kita vertus, ką dar prigalvosi. Tačiau studentai sutiks, kad ši ekspozicija priminė paprastas darbų peržiūras. Vieni studentai pasirodė nedrąsiai, o kiti nerodė didelio entuziazmo dalyvauti (nors tai buvo viena puikiausių progų visuomenę supažindinti su savo kūryba, mąstymu ir požiūriu), renginys nesusilaukė didesnių atgarsių ir invazija nebuvo iki galo įvykdyta. Bet kaip ir sakė A. Grivickaitė: Nuo čia, nuo senųjų rūmų, viskas turi prasidėti, nes tai kažkas kuklaus, kad ateity būtų galima plėstis. Pauliaus Gvildžio ir Aurelijos Grivickaitės nuotraukos 31

34 Interviu AugaLai: trys broliai grupėje garantas, kad grupė nesiskirs Scenoje jie judrūs ir nenustygstantys, tačiau susitikus šneka nedrąsiai labai jau kuklūs. Grupę Augalai, grojančią rokenrolą bei indieroką, sudaro trys nariai broliai Vaicenavičiai: bosistas ir vokalistas Andrius, būgnininkas Julius ir gitara grojantis Juozas. Augalai sėkmingai gyvuoja jau trejus metus ir žada niekada nesiskirti, nepaisydami brolius skiriančio atstumo štai Andrius ir Julius dar mokosi mokykloje, o Juozas studijuoja Anglijos universitete ir į Lietuvą grįžta tik per atostogas. Augalų muzikantus kalbino Viktorija Navickaitė. Kaip susikūrė grupė? Juozas: Iš pradžių Julius ėmė skambinti gitara. Tuomet ir aš labai panorau išmokti, tad tėtis nupirko man elektrinę gitarą. Ilgainiui pajutau, kad kažko trūksta, kad taip groti tiesiog neįdomu ir kažkaip skamba ne taip, kaip reikėtų. Ėmiau įtikinėti Andrių, kad jis imtų mokytis groti bosu. Andrius: Labai spyriojausi, ši idėja man visai nepatiko. Vargais negalais Juozui pavyko mane įtikinti, tad nuėjau į Balio Dvariono muzikos mokyklą. Šiek tiek pramokęs groti supratau, kad tai iš tiesų labai smagu... Juliui tada buvo likę tik būgnai, kad galėtume susiburti į trijų brolių grupę. Julius: Kai tėtis nupirko būgnus, manęs net nebuvo namuose. Buvau kažkur išvykęs, o grįžęs radau kambaryje stovinčius būgnus. Nieko kito neliko, kaip tik mokytis groti jie juk jau nupirkti... Kur galima išgirsti Augalų muziką? Andrius: Dažniausiai koncertuojame Vilniaus mokyklose per įvairius renginius. Dažnai rengiame bendrus koncertus su Arklio galia bei Groove busters. Taip pat mus galima išgirsti ir viešuosiuose Vilniaus miesto renginiuose. Kol kas didžiausias grupės pasirodymas buvo per renginį Sostinės die- nos 2008, kai mūsų paklausyti susirinko pilnas Gedimino prospektas žmonių. Juozas: Taip pat Augalus galima išgirsti ir internete suteikiame galimybę klausytis mūsų dainų ten ar net parsisiųsti jų įrašus. Apibūdinkite, kokie žmonės klauso Augalų? Julius: Žinoma, mūsų muzika subalansuota jaunam klausytojui. Geriausia, kad tai būtų merginos. Andrius: Augalų klausantis žmogus turėtų mėgti šokti ir visai nesivaržyti. Žinoma, mūsų klausytojai turėtų būti šiek tiek trenkti. Augalų dainų žodžiai visad nuteikia smagiai. Kas kuria dainų tekstus ir kokią reikšmę dainai jie turi? Andrius: Tekstus kuria Juozas, tad jis galėtų geriausiai nupasakoti visą kūrybos procesą... Juozas: Iš tiesų rašyti tekstus dainoms pradėjau dar būdamas kokioje septintoje klasėje. Rašydavau linksmai ir nuotaikingai. Buvau dar mažas, tad dabar kai kurių dainų tekstai atrodo kvailoki ir kelia juoką. Pavyzdžiui, daina pavadinimu Radiatorius... Juokinga, tačiau dabar ši daina yra viena populiariausių. Dainos, kurias rašau dabar, žinoma, yra kur kas rimtesnės, tačiau į jokius lyrizmus neklimpstam. 32

35 Interviu Julius: Manau, teksto svarba priklauso visų pirma nuo dainos paskirties ir tipo, taip pat ir nuo publikos. Vieniems tekstas atrodo svarbus, kiti jo net nesiklauso, o tiesiog šoka įsijautę į pačią muziką. Pavyzdžiui, neretai grupėms tenka groti klubuose, kur to, ką dainuoji, net nesigirdi ir žodžiai neturi jokios reikšmės. Juozas: Vis dėlto manau, kad sukurti gerą dainos tekstą yra kur kas sunkiau nei sukurti muziką. Giminystės ryšiai grupėje pranašumas ar kliūtis? Andrius: Tai tiesiog garantuoja, kad tikrai niekada neišsiskirsim... Joks grupės narys negali būti pakeistas kitu. Štai, pavyzdžiui, Juozas iš Anglijos grįžta gan retai, tačiau mes visada jo laukiame ir nė negalvojame, kad jis galėtų palikti grupę. Jei bus mumis besidominčių, grosime kad ir penkiasdešimt metų. Reikia tik linksmos, gyvą muziką mėgstančios publikos. Greitai pasirodys pirmasis Augalų albumas, pavadinimu Radiatorius. Papasakokite apie jį plačiau. Juozas: Albumą sudarys geriausios per visą laiką sukurtos grupės dainos, CD brandintas visus tuos trejetą grupės gyvavimo metų. Įrašėme jį per tris dienas ir naktis dar prieš porą metų, o likusį laiką tobulinome didžiąją dalį įrašų. Pajutome poreikį įrašyti dainas, nes jų susikaupė gana daug, o be to, po koncertų nuolat prieidavo žmonės ir klausdavo, kur galima gauti mūsų CD. Norėdami pasidalinti savo muzika su kitais ėmėme galvoti, kaip tai padaryti. Albumas įrašytas, ko gero, pačiomis keisčiausiomis sąlygomis, kokios tik gali būti. Andrius: Taip. Sugalvojome įrašyti albumą, tačiau tam neturėjome beveik nieko. Dalį reikiamos aparatūros pasiskolinome iš draugų, šiek tiek turėjom savo, likusią techniką nuomojomės iš muzikos prekių parduotuvės. Neturėjome ir didelių pajamų, panaudojome savo santaupas, dar parėmė tėvai. Jaučiamės dėkingi Jonui Talandžiui, kuris padėjo ir įrašinėjant, ir baigiant kitus su albumu susijusius reikalus. Julius: Albumui įrašyti reikia tinkamos vietos. Norėjome susirasti kokį nors tinkamą rūsį, tačiau tokio neradome. Tuomet nusprendėme įrašinėti kur nors lauke. Nuvažiavę į kaimą supratome, jog ir čia nieko nebus, nes pučia vėjelis ir čiulba paukšteliai... Juozas: Tada priėjome prie išvados, kad reikia patalpas pasistatyti patiems. O kurgi geriau statyti namą, jei ne kito namo viduje? Supratę tai Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos aktų salėje ėmėme statyti palapinę. Sutempėme ten visus namuose rastus kilimus, nukabinome salės užuolaidas, viską tvirtinome ant metalinių karkasų, kol galų gale pasistatėme namą. Andrius: Padarius įrašus tą palapinę reikėjo išardyti. Tai neapsiėjo be traumų atsidūriau netinkamoje vietoje ir man į galvą pataikė metalinis karkasas. Praskelta galva, trys siūlės ir kraujais aptaškytos mokyklos grindys įamžino pirmuosius Augalų įrašus ne tik diskuose. Viskas dėl tos muzikos... Dar mokotės mokykloje. Ar teisinga būtų sakyti, kad muzika trukdo mokslams, o galbūt atvirkščiai? Julius: Muzika yra atsipalaidavimas po mokslų, jei muzikinė veikla nekomercinė. Kai kūryba tampa darbu, interesai, žinoma, ima kirstis. Tačiau mes komercija neužsiimame ir nežadame to daryti. Juozas: Žinoma, koncertavimas bei repeticijos užima laiko, tačiau laimingi klausytojų veidai skatina stengtis. Mums labai padeda draugai talkindami mums jie piešia reklaminius koncertų plakatus, skolina aparatūrą, duoda nusirašyt namų darbus ryte po vakarykščio koncerto. Šiuo metu būtent draugai labai daug prisideda prie mūsų internetinio puslapio, skleidžia žinią apie šią muziką. Andrius: Teisingai sako Julius. Kai muzika siekiama užsidirbti, tuomet tai pradeda trukdyti pagrindinėms pareigoms mokslui. Augalai groja dėl galimybės per koncertus džiaugtis kartu su publika ir skleisti geras emocijas. Ar Lietuvoje įmanoma tapti žinoma ir vertinama grupe neturint pažįstamų? Andrius: Manau, kad taip, nes pradėjus groti galimybės koncertuoti atsiranda kažkaip savaime, per koncertus į tave atkreipiamas dėmesys, atsiranda naujų pasiūlymų. Turėdamas noro ir esant galimybėms daug pasiekti galima ir nebendradarbiaujant su tais, kurie gali prastumti. AugaLai dovanoja klausytojams savo pirmąjį albumą Radiatorius, kurį galite parsisiųsti iš www. myspace.com/augalai 33

36 Kino istorija Urtė Rusteikaitė Įpūtęs Mikiui sielą 1906 metais užsukę į fermą Misūryje, ko gero, rastumėte ten sėdintį penkiametį Waltą Disney, paišantį savo kaimyno arklį. Gal būtų ir netikslu mažąjį Waltą vadinti vunderkindu ar genijumi, tačiau jau tada jis buvo pastebėtas kadangi jo tėvai visai netroško sūnaus menininko, jo kaimynas mokėdavo penkiamečiui už savo arklio piešinius. Ketverius metus pragyvenusi Misūryje, Disney šeima persikėlė į Kanzasą, dar po šešerių grįžo į Čikagą, kur ir buvo gimę visi Disney sūnūs. Ten šešiolikmetis Waltas, jau rimtai susidomėjęs animacija, menkai tesidomėjo mokyklos gyvenimu, todėl buvo iš jos išmestas. Išmestas iš mokyklos, jis nebegalėjo lankyti ir vakarinių meno mokyklos kursų. Tėvai bandė jaunąjį animatorių prakišti į armiją, tačiau tam jis buvo per jaunas, tad galiausiai vaikinas tėvų padedamas įstojo į Raudonojo kryžiaus gretas Prancūzijoje, ten praleido metus vis svajodamas apie dailę metais brolio padedamas jis gauna karikatūrininko darbą Pesmen-Rubin studijoje, kur sutinka savo būsimą bendražygį Ubbe ą Iwerksą. Pasibaigus darbo sutartims, jie abu tampa bedarbiais, todėl nusprendžia įkurti savo kompaniją. Taigi 1920 metais atsiranda reklamos agentūra Iwerks- Disney Commercial Artists, kuri, nors ir neilgai išsilaikė, tačiau, Walto žodžiais išmokė jį dirbti. Vėl tapę bedarbiais, vyrukai įsidarbino Kanzase. Čia, pasiskolinęs iš darbdavio kamerą, W. Disney, grįžęs namo, eksperimentuodavo darydamas animacinius filmukus. Eksperimentuoti jam sekėsi taip puikiai, jog jie nusprendė imtis animacijos rimčiau ir įkurti savo verslą. Vos per metus Walto Disney vadovaujama kompanija išpopuliarėjo visame Kanzase, tad jis, pasikvietęs brolį, įkūrė kompanijos padalinį Holivude. Ten sukūrė animacinį serialą, kuris pirmasis sulaukė pripažinimo visoje šalyje. Tai buvo nuotaikingosios Alice s Wonderland istorijos. Šis serialas buvo ypatingas tuo, kad W. Disney jame derino animaciją ir vaidybą. Alisą vaidino jauna aktoriukė Virginia Davis, ji suvaidindavo baltame fone, o vėliau Disney animuodavo visą jos aplinką. Kurdamas šį serialą Waltas atrado savo meilę 1925 metais jis pasamdė Lillianą Bounds spalvinti piešinius. Tais pačiais metais buvo iškeltos ir vestuvės. Žmona Waltui reiškė daug: kol ji nepasakydavo, kad animacinis filmukas tikrai geras, tol jis jo neišleisdavo į kino teatrus. Būtent jai galima padėkoti, jog turime peliuką Mikį, o ne peliuką Mortimerį. Taigi Disney tapo vis labiau mylimas, jo verslas klostėsi puikiai. Tačiau 1927 metais jo veiklai iškilo didelė grėsmė. Tuo metu itin išpopuliarėjo kitas 34

37 Kino istorija Walto filmukas Oswald the Lucky Rabbit. Paaiškėjo, kad, kurdamas šį animacinį serialą, Waltas dar nebuvo nutraukęs sutarties su ankstesniu darbdaviu Charlesu Mintzu, todėl formaliai visos teisės priklausė jam. Netekęs Oswald the Lucky Rabbit, Waltas pradėjo mąstyti, kokį serialą sukūrus vietoj jo. Taigi dabar priėjome daugiausiai biografų diskusijų sukeliančią Walto Disney gyvenimo vietą vieni sako, jog Waltas tiesiog prisėdo ir sugalvojo Mickey Mouse, kiti kad jis pavogė savo draugo Ubbe o Iwerkso idėją ir net piešinius ir pagal juos sukūrė visiems taip gerai pažįstamą personažą. Dar kiti siūlo kompromisą: daugelis animatorių tvirtina, jog Ubbe as Iwerksas sukūrė grynai fizinę peliuko išvaizdą, o Waltas Disney įpūtė jam sielą parinko įpročius, rašė scenarijus. Mikio jam buvo negana, jis nusprendė, jog tokiam puikiam personažui reikia ne mažiau puikios aplinkos. Waltui gimė tuo metu bene utopinė idėja jis norėjo sukurti animacinių filmų ciklą su muzika, efektais, žiūrovą įtraukiančiu veiksmu, o svarbiausia personažai turėjo kalbėti. Tai buvo itin sunki užduotis, tad prieš tai Waltas norėjo patikrinti tokią idėją tarp savų žmonių. Jis sukvietė kolegų šeimas ir kartu su bendradarbiais pristatė Steamboat Willie. Viename kambaryje buvo rodomas filmas, o kitame Disney su kolegomis leido įvairius garsus, kalbėjo, grojo. Žiūrovai buvo sužavėti, tad Waltas nusprendė pakartoti tai viešai, tačiau pirmasis oficialus kino seansas nepavyko deja, septyniolikos žmonių orkestras pakriko vidury filmo, o žiūrovai liko nesupratę, kas ir kodėl čia turėjo būti. Bet Waltas nepasidavė ir The Jazz Fool žiūrovų buvo sutiktas džiaugsmingai. Waltas Disney buvo tiesiog animacijos magas sunku būtų įvardinti žinomesnį ir daugiau atradusį animacijos meistrą. Būtent jis jau kiek vėliau, 1932 metais, pristatė pasauliui pirmąjį spalvotą animacinį filmą Silly Symphonies: Flowers and Trees, būtent jo sukurta kompanija iki šiol žavi savo projektais, apie šio animatoriaus įkurtą parką svajoja visi vaikai ir, ko gero, daugelis suaugusiųjų, o nors vieną jo animacinį filmą yra matęs beveik visas pasaulis. Galima mėginti jį kaltinti plagijavimu, idėjų grobimu ar neaiškiais ryšiais su politika, tačiau vis vien sunku ištrinti iš atminties jo, kaip pasakiškų pasaulių ir karalysčių kūrėjo, įvaizdį. 35

38 Reportažas Viktorija Navickaitė Pašvaistė susitinka su skaitytojais Pirmas susirinkimas redakcijoje 2009, sausio 7 Roko grupė Riff Lections Trečio Pašvaistės numerio išleidimas puiki proga švęsti. Balandžio 16 ąją Vilniaus Žinijos draugijos salėje Pašvaistės redakci ja susitiko su skaitytojais ir bendradarbiais. Renginyje dalyvavo ir garbūs Pašvaistės autoriai filosofas Arvydas Šliogeris bei poetas Mykolas Karčiauskas, savo nuomonę apie naują leidinį išsakė Nepriklausomybės akto signataras Romualdas Ozolas. Esu skeptiškai nusiteikęs naujų leidinių atžvilgiu, tačiau tikiuosi, kad šis žurnalas gali tarsi žibuoklė pavasarį pražysti įsišaknijusios spaudos gretose, kalbėjo Arvydas Šliogeris. Savo kalboje kritikavęs šiuolaikinės visuomenės tuščiažodžiavimus ir bevertės kalbos perteklių filosofas nenuvertino naujos alternatyvios idėjos ir palinkėjo leidiniui sėkmės. Filosofas Romualdas Ozolas irgi teigiamai įvertino Pašvaistės kūrybinės grupės veiklą. Renginio metu pasisakė ir žurnalo redakcijos kolegijos nariai kino filmų recenzijas rašantis Vilniaus licėjaus dvyliktokas Simas Čelutka aptarė žurnalo turinį, koncepciją, idėjas ir perspektyvą, o leidinio dizaineris Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas Jonas Lekevičius supažindino susirinkusiuosius su Pašvaistės bendruomenės vizija. Kaip ir pats žurnalas Pašvaistė, nestokojantis jaunimo kūrybos, taip ir ši vakaronė neapsiėjo be meniškos minties apraiškų. Savo poezijos paskaitė jaunieji poetai Vainius Bakas ir Silvija Butkutė. Mūsų Maksas ne tik puikiai rašo prozos kūrinius, bet dar groja ir dainuoja, į sceną akustiniam pasirodymui leidinio vyriausioji redaktorė Audronė Daugnorienė pakvietė alternatyvaus roko grupės Riff Lections narius. Grupė klausytojams padovanojo tris dainas, iš kurių viena buvo jų pačių kūrybos. Pagrindinės Riff Lections vokalistės balsas iškart užbūrė klausytojus ir grupei nulipus nuo scenos įspūdį buvo sunku išsklaidyti. Pabaigai indiškų šokių šokėjų grupės pasirodymas (interviu su šokėja Sigita Lisauskaite galite paskaityti ketvirtame Pašvaistės numeryje). Ko gero, anksčiau nematyti šokiai sudomino žiūrovus ir privertė juos suklusti. Pavaišinti simbolinėmis vaišėmis renginio svečiai galėjo pabendrauti artimiau: išsakyti savo nuomonę, abejones ar pasidžiaugti. Keletas padėkos žodžių, ir salė ėmė tuštėti, tačiau susirinkusiųjų šypsenos skatina galvoti apie tokių renginių perspektyvą. 36

39 Redakcijos kolegija Viktorija Navickaitė, Vilniaus licėjaus trečiokė Urtė Rusteikaitė, Vilniaus Žvėryno gimnazijos trečiokė Skaistė Budrevičiūtė, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos trečiokė Simas Čelutka, Vilniaus licėjaus ketvirtokas Jonas Lekevičius, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos ketvirtokas Jorė Janavičiūtė, Vilniaus Žvėryno gimnazijos trečiokė Naujosios Romuvos projektą Pašvaistė remia Pirmame viršelio puslapyje Jorė Janavičiūtė. Mergaitė. Ketvirtame viršelio puslapyje Marija Morkevičiūtė. Vėjai aitvarus sūpuoja. Vyriausioji redaktorė Audronė Daugnorienė Meninis redaktorius Rokas Gelažius Redakcijos adresas p. d. 2867, LT Vilnius Tel , el. paštas: pasvaiste09@gmail.com Leidėjas Naujosios Romuvos fondas ISSN Tiražas 1000 egzempliorių Spausdino UAB Petro ofsetas, Žalgirio g. 90, Vilnius 37

40

Matematika 1 4 dalis

Matematika 1 4 dalis Matematika 1 4 dalis Analizinės geometrijos elementai. Tiesės plokštumoje lygtis (bendroji, kryptinė,...). Taško atstumas nuo tiesės. Kampas tarp dviejų tiesių. Plokščiosios kreivės lygtis Plokščiosios

Διαβάστε περισσότερα

Spalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1

Spalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1 Spalvos Grafika ir vizualizavimas Spalvos Šviesa Spalvos Spalvų modeliai Gama koregavimas Šviesa Šviesos savybės Vandens bangos Vaizdas iš šono Vaizdas iš viršaus Vaizdas erdvėje Šviesos bangos Šviesa

Διαβάστε περισσότερα

I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI

I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI 008 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija Kiekvieno I dalies klausimo teisingas atsakymas vertinamas tašku. I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI

Διαβάστε περισσότερα

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose lktroų ir skylučių statistika puslaidiikiuos Laisvų laidumo lktroų gracija, t.y. lktroų prėjimas į laidumo juostą, gali vykti kaip iš dooriių lygmų, taip ir iš valtiės juostos. Gracijos procsas visuomt

Διαβάστε περισσότερα

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) Monotonin s funkcijos Tegul turime funkciją f : A R, A R. Apibr žimas. Funkcija y = f ( x) vadinama monotoniškai did jančia (maž jančia) aib je X A, jei x1< x2 iš X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) ( f

Διαβάστε περισσότερα

5 klasė. - užduotys apie varniuką.

5 klasė. - užduotys apie varniuką. 5 klasė - užduotys apie varniuką. 1. Varniukas iš plastilino lipdė raides ir iš jų sudėliojo užrašą: VARNIUKO OLIMPIADA. Vienodas raides jis lipdė iš tos pačios spalvos plastelino, o skirtingas raides

Διαβάστε περισσότερα

JONAS DUMČIUS TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA

JONAS DUMČIUS TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA JONAS DUMČIUS (1905 1986) TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA 1975 metais rotaprintu spausdintą vadovėlį surinko klasikinės filologijos III kurso studentai Lina Girdvainytė Aistė Šuliokaitė Kristina

Διαβάστε περισσότερα

I.4. Laisvasis kūnų kritimas

I.4. Laisvasis kūnų kritimas I4 Laisvasis kūnų kitimas Laisvuoju kitimu vadinamas judėjimas, kuiuo judėtų kūnas veikiamas tik sunkio jėos, nepaisant oo pasipiešinimo Kūnui laisvai kintant iš nedidelio aukščio h (dau mažesnio už Žemės

Διαβάστε περισσότερα

Laißkas moteriai alkoholikei

Laißkas moteriai alkoholikei Laißkas moteriai alkoholikei Margaret Lee Runbeck / Autori teis s priklauso The Hearst Corporation Jeigu aß b çiau tavo kaimyn ir matyçiau, kaip tu narsiai ir beviltißkai kovoji su savo negalia, ir kreipçiausi

Διαβάστε περισσότερα

Algoritmai. Vytautas Kazakevičius

Algoritmai. Vytautas Kazakevičius Algoritmai Vytautas Kazakevičius September 2, 27 2 Turinys Baigtiniai automatai 5. DBA.................................. 5.. Abėcėlė............................ 5..2 Automatai..........................

Διαβάστε περισσότερα

Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės

Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės Dalinės išvestinės Tarkime, kad dviejų kintamųjų funkcija (, )yra apibrėžta srityje, o taškas 0 ( 0, 0 )yra vidinis srities taškas. Jei fiksuosime argumento

Διαβάστε περισσότερα

Vilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS

Vilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS Vilniaus universitetas Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS Vilnius 1992 T U R I N Y S 1. Vektorinė erdvė............................................. 3 2. Matricos rangas.............................................

Διαβάστε περισσότερα

Alice Munro slogutis

Alice Munro slogutis ŠIAURĖS ATĖNAI ISSN 1392-7760 2016 m. spalio 21 d. Nr. 20 (1252) Kaina 0,95 Eur Kuo susiję Wagneris, arijų religija ir meno religija Dalia Staponkutė: rankraščiai nedega, kai atsisako emigracijos į skaitmenis

Διαβάστε περισσότερα

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

EUROPOS CENTRINIS BANKAS 2005 12 13 C 316/25 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ 2005 m. gruodžio 1 d. dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo

Διαβάστε περισσότερα

Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka

Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka WMB 71032 PTM Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató utomatická pračka Používateľská príručka Dokumentu Nr 2820522945_LT / 06-07-12.(16:34) 1 Svarbūs

Διαβάστε περισσότερα

Mokslo pažanga ir dvasingumas

Mokslo pažanga ir dvasingumas Mokslo pažanga ir dvasingumas X Lietuvių tauta ir pasaulis Mokslo pažanga ir dvasingumas Mokslo pažanga ir dvasingumas x Lietuvių tauta ir pasaulis Vilnius, 2011 UDK 215(474.5)(063) Mo-65 Leidinys parengtas

Διαβάστε περισσότερα

AKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA. Plotis, mm 99,149,199,249,299 Aukštis, mm 199

AKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA. Plotis, mm 99,149,199,249,299 Aukštis, mm 199 AKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA Statinio sienos bei pertvaros projektuojaos ūrinės iš piros kategorijos akytojo betono blokelių AEROC CLASSIC pagal standartą

Διαβάστε περισσότερα

romanas balt lank rinktin proza baltos lankos

romanas balt lank rinktin proza baltos lankos 3 romanas balt lank rinktin proza baltos lankos UDK 821.112.2(438)-31 Ka89 Versta iš: Franz Kafka, Der Prozess, Frankfurt am Main und Hamburg: Fischer Bücherei GmbH, 1960; Franz Kafka, Die Erzählungen,

Διαβάστε περισσότερα

Stiklo pluošto laikikliai - gali būti sprendimas langams/durims tvirtinti šiltinimo sluoksnyje

Stiklo pluošto laikikliai - gali būti sprendimas langams/durims tvirtinti šiltinimo sluoksnyje Stiklo pluošto laikikliai - gali būti sprendimas langams/durims tvirtinti šiltinimo sluoksnyje Lango vieta angoje Reguliuojami stiklo pluošto laikikliai Sukurta mūsų, pagaminta mūsų Geram rezultatui

Διαβάστε περισσότερα

Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas

Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas DNR molekulių vaizdas DNR struktūros pakitimai. Keičiantis DNR molekulės formai keistųsi ir visos sistemos entropija. Mielėse esančio DNR struktūros

Διαβάστε περισσότερα

Kauno Palemono vidurinė mokykla. Referatas. Gotika. Darbą atliko: Andrius Gineika 12a Darbą tikrino: Eglė Stankevičienė

Kauno Palemono vidurinė mokykla. Referatas. Gotika. Darbą atliko: Andrius Gineika 12a Darbą tikrino: Eglė Stankevičienė Kauno Palemono vidurinė mokykla Referatas Gotika Darbą atliko: Andrius Gineika 12a Darbą tikrino: Eglė Stankevičienė Kaunas 2009 Turinys Ankstyvasis krikščionių menas...3 Misticizmas...5 Gotikos menas...6

Διαβάστε περισσότερα

2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis

2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis PATVIRTINTA Ncionlinio egzminų centro direktorius 0 m. birželio d. įskymu Nr. (..)-V-7 0 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pgrindinė sesij I dlis Užd. Nr. 4 7

Διαβάστε περισσότερα

Turinys: Nauda motinai 10 Stabdo kraujavimą po gimdymo 10 Apsauga nuo osteoporozės 10 Saugo nuo krūties vėžio 11 Tobulas kūdikio maistas 11

Turinys: Nauda motinai 10 Stabdo kraujavimą po gimdymo 10 Apsauga nuo osteoporozės 10 Saugo nuo krūties vėžio 11 Tobulas kūdikio maistas 11 Turinys: Natūralaus maitinimo privalumai 5 Žindymo reikšmė kūno augimui 5 Žindymo reikšmė smegenų vystymuisi 6 Motinos pienas prieš alergijas 7 Visada kartu 8 Nauda motinai 10 Stabdo kraujavimą po gimdymo

Διαβάστε περισσότερα

ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINĖSE TERPĖSE

ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINĖSE TERPĖSE ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPIĖSE TERPĖSE 43 2.7. SPIDULIUOTĖS IR KŪO SPALVOS Spinduliuotės ir kūno optiniam apibūdinimui naudojama spalvos sąvoka. Spalvos reiškinys yra nepaprastas. Kad suprasti spalvos esmę,

Διαβάστε περισσότερα

2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS

2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS .5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS 5.. Pirmoji Bolcao Koši teorema. Jei fucija f tolydi itervale [a;b], itervalo galuose įgyja priešigų želų reišmes, tai egzistuoja tos tašas cc, ( ab ; ), uriame

Διαβάστε περισσότερα

PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D.

PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D. PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D. 2011 M. LIEPOS 31 D. LAIKOTARPĮ, ATASKAITOS SANTRAUKA Vadovaujantis

Διαβάστε περισσότερα

Eur o p o s m o z a i k a

Eur o p o s m o z a i k a Gediminas Vitkus Eur o p o s m o z a i k a 28 Europos Sàjungos valstybës E u r o p o s G ediminas V i t k u s m o z a i k a 28 E u r o p o s S à j u n g o s v a l s t y b ë s V ilnius 2013 4 Pratarmë /

Διαβάστε περισσότερα

1 TIES ES IR PLOK TUMOS

1 TIES ES IR PLOK TUMOS G E O M E T R I J A Gediminas STEPANAUSKAS 1 TIES ES IR PLOK TUMOS 11 Plok²tumos ir ties es plok²tumoje normalin es lygtys 111 Vektorin e forma Plok²tumos α padetis koordina iu sistemos Oxyz atºvilgiu

Διαβάστε περισσότερα

Plato vs Zeno or the Problem of Ontological Status of Existences in Parmenides

Plato vs Zeno or the Problem of Ontological Status of Existences in Parmenides Gauta 2015 06 19 Skirmantas Jankauskas Vilniaus universitetas Platonas vs Zenonas, arba esinių ontiškumo problema Parmenide Plato vs Zeno or the Problem of Ontological Status of Existences in Parmenides

Διαβάστε περισσότερα

dr. Juozas Gudzinskas, dr. Valdas Lukoševičius, habil. dr. Vytautas Martinaitis, dr. Edvardas Tuomas

dr. Juozas Gudzinskas, dr. Valdas Lukoševičius, habil. dr. Vytautas Martinaitis, dr. Edvardas Tuomas dr. Juozas Gudzinskas, dr. Valdas Lukoševičius, habil. dr. Vytautas Martinaitis, dr. Edvardas Tuomas Šilumos vartotojo vadovas VILNIUS 2011 Visos teisės saugomos. Jokia šio leidinio dalis be leidėjo raštiško

Διαβάστε περισσότερα

Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas

Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas Pirmasis uždavinys Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas Uždavinio formulavimas a) Žinoma n = 50 tiriamo

Διαβάστε περισσότερα

K a t a l i k ų Ba ž n yč i o s Katekizmas Santrauka

K a t a l i k ų Ba ž n yč i o s Katekizmas Santrauka K a t a l i k ų Ba ž n yč i o s Katekizmas Santrauka Katalikų interneto tarnyba UDK 23/28:282 Ka575 Viršelyje: Gerasis Ganytojas. Krikščionių antkapinio akmens fragmentas. III a. pab. Roma (Italija), Domicilės

Διαβάστε περισσότερα

Integriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009

Integriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009 1 Integriniai diodai Integrinių diodų pn sandūros sudaromos formuojant dvipolių integrinių grandynų tranzistorius. Dažniausiai integriniuose grandynuose kaip diodai naudojami tranzistoriniai dariniai.

Διαβάστε περισσότερα

Alkoholio vartojimo problema šeimoje:

Alkoholio vartojimo problema šeimoje: Alkoholio vartojimo problema šeimoje: apie visuomenę ir visuomenei - 1 - - 2 - - 3 - Kontekstas Įsivaizduokite, kad grįžtate iš mokyklos į namus ir su nerimu galvojate apie tai, ką ten surasite. Įsivaizduokite,

Διαβάστε περισσότερα

Matematika 1 3 dalis

Matematika 1 3 dalis Matematika 1 3 dalis Vektorių algebros elementai. Vektorių veiksmai. Vektorių skaliarinės, vektorinės ir mišriosios sandaugos ir jų savybės. Vektoriai Vektoriumi vadinama kryptinė atkarpa. Jei taškas A

Διαβάστε περισσότερα

Kelios mintys apie liturginius bažnytinius metus

Kelios mintys apie liturginius bažnytinius metus 1 Veritas vincet Vilniaus reformatų žinios Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo Žodžio ir jo laikosi /Lk 11, 27-28/ 2015 m. sausis Vilniaus ev. reformatø parapijos tarybos informacinis leidinys

Διαβάστε περισσότερα

INTERPRETACIJOS PROBLEMOS

INTERPRETACIJOS PROBLEMOS ISSN 0258 0802. LITERATŪRA 2010 52 (3) PLUTARCHO ALEKSANDRAS: INTERPRETACIJOS PROBLEMOS Nijolė Juchnevičienė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros docentė Ἥ τε γὰρ τύχη ταῖς ἐπιβολαῖς ὑπείκουσα

Διαβάστε περισσότερα

PNEUMATIKA - vožtuvai

PNEUMATIKA - vožtuvai Mini vožtuvai - serija VME 1 - Tipas: 3/2, NC, NO, monostabilūs - Valdymas: Mechaninis ir rankinis - Nominalus debitas (kai 6 barai, Δp = 1 baras): 60 l/min. - Prijungimai: Kištukinės jungtys ø 4 žarnoms

Διαβάστε περισσότερα

EURŲ BANKNOTAI IR MONETOS

EURŲ BANKNOTAI IR MONETOS EURŲ BANKNOTAI IR MONETOS Eurų banknotai ir monetos daugiau kaip 329 milijonų euro zonos gyventojų kasdienio gyvenimo dalis. Toliau aprašomi septyni eurų banknotai ir aštuonios eurų monetos. Banknotai,

Διαβάστε περισσότερα

KENGŪRA Klausimai po 3 taškus. 2. Dominyko lentynoje yra du meškiukai, mašinėlė ir du kamuoliai. Kuris paveikslėlis

KENGŪRA Klausimai po 3 taškus. 2. Dominyko lentynoje yra du meškiukai, mašinėlė ir du kamuoliai. Kuris paveikslėlis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Kengūros konkurso organizavimo komitetas Matematikos ir informatikos institutas Leidykla TEV KENGŪRA 2010 Konkurso trukmė 50 minučiu Konkurso metu negalima

Διαβάστε περισσότερα

Rinktiniai informacijos saugos skyriai. 3. Kriptografija ir kriptografijos protokolai: Klasikinė kriptografija

Rinktiniai informacijos saugos skyriai. 3. Kriptografija ir kriptografijos protokolai: Klasikinė kriptografija Rinktiniai informacijos saugos skyriai 3. Kriptografija ir kriptografijos protokolai: Klasikinė kriptografija Paskaitos tikslai Šioje temoje nagrinėjami klausimai: Perstatų šifrai Keitinių šifrai Vienos

Διαβάστε περισσότερα

Kun. Ambroziejus Kašarauskis 1 ).

Kun. Ambroziejus Kašarauskis 1 ). II. MOKSLO VYRAI. Kun. Ambroziejus Kašarauskis 1 ). (1821 1882). Apie kun. Kašarauskį ir jo moksliškus raštus man teko išgirsti dar jaunystėj. To kunigo-mokslininko asmuo mane labai sudomino. Taigi gavęs

Διαβάστε περισσότερα

4.3. Minimalaus dengiančio medžio radimas

4.3. Minimalaus dengiančio medžio radimas SKYRIUS. ALGORITMAI GRAFUOSE.. Minimalaus dengiančio medžio radimas Šiame skyriuje susipažinsime su minimaliu dengiančiu medžių radimo algoritmais. Pirmiausia sudarysime dvi taisykles, leidžiančias pasirinkti

Διαβάστε περισσότερα

Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos

Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 1 Teiginio

Διαβάστε περισσότερα

Matematinės analizės konspektai

Matematinės analizės konspektai Matematinės analizės konspektai (be įrodymų) Marius Gedminas pagal V. Mackevičiaus paskaitas 998 m. rudens semestras (I kursas) Realieji skaičiai Apibrėžimas. Uždarųjų intervalų seka [a n, b n ], n =,

Διαβάστε περισσότερα

MATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos

MATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 Teiginio

Διαβάστε περισσότερα

Lazdijietė Gabrielė. Emigruoti susiruošusi lazdijietė: Galėjau patekti į sekso vergovę. 5p. 7p. Vasario 16-ąją. 3p. 6p.

Lazdijietė Gabrielė. Emigruoti susiruošusi lazdijietė: Galėjau patekti į sekso vergovę. 5p. 7p. Vasario 16-ąją. 3p. 6p. Nepriklausomas Lazdijų rajono laikraštis Nr. 5 (8204) 2015 02 05, ketvirtadienis Leidžiamas ketvirtadieniais Kaina 0,29 Eur / 0.99 Lt www.dzukuzinios.lt Emigruoti susiruošusi lazdijietė: Galėjau patekti

Διαβάστε περισσότερα

1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai yra studentai galima išreikšti formule. 2 Ta pati teigini galima užrašyti ir taip. 3 Formulė U&B C reiškia, kad

1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai yra studentai galima išreikšti formule. 2 Ta pati teigini galima užrašyti ir taip. 3 Formulė U&B C reiškia, kad 45 DISKREČIOJI MATEMATIKA. LOGIKA. PAVYZDŽIAI Raidėmis U, B ir C pažymėti teiginiai: U = Vitas yra studentas ; B = Skirmantas yra studentas ; C = Jonas yra studentas. 1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai

Διαβάστε περισσότερα

FDMGEO4: Antros eilės kreivės I

FDMGEO4: Antros eilės kreivės I FDMGEO4: Antros eilės kreivės I Kęstutis Karčiauskas Matematikos ir Informatikos fakultetas 1 Koordinačių sistemos transformacija Antrosios eilės kreivių lgtis prastinsime keisdami (transformuodami) koordinačių

Διαβάστε περισσότερα

1. Individualios užduotys:

1. Individualios užduotys: IV. PAPRASTOSIOS DIFERENCIALINĖS LYGTYS. Individualios užduots: - trumpa teorijos apžvalga, - pavzdžiai, - užduots savarankiškam darbui. Pirmosios eilės diferencialinių lgčių sprendimas.. psl. Antrosios

Διαβάστε περισσότερα

Modalumo logikos S4 kai kurios išsprendžiamos klasės

Modalumo logikos S4 kai kurios išsprendžiamos klasės VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS INFORMATIKOS KATEDRA Magistro baigiamasis darbas Modalumo logikos S4 kai kurios išsprendžiamos klasės Some Decidable Classes of Modal Logic

Διαβάστε περισσότερα

PLATONO VALSTYBININKAS: DRAMINIAI ASPEKTAI IR FILOSOFINIS MITAS

PLATONO VALSTYBININKAS: DRAMINIAI ASPEKTAI IR FILOSOFINIS MITAS ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2013 55 (3) PLATONO VALSTYBININKAS: DRAMINIAI ASPEKTAI IR FILOSOFINIS MITAS Raminta Važgėlaitė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros doktorantė Valstybininkas

Διαβάστε περισσότερα

2011 m. Birţelio 4 d. 1 kėlinys (Pramogos, Kultūra, Gyvenimas, Mokslas)

2011 m. Birţelio 4 d. 1 kėlinys (Pramogos, Kultūra, Gyvenimas, Mokslas) 2011 m. Birţelio 4 d. 1 kėlinys (Pramogos, Kultūra, Gyvenimas, Mokslas) PRAŠOME NEŢIŪRĖTI Į KITUS PUSLAPIUS IKI PRASIDĖS RENGINYS SUSIPAŢINKITE SU ŠIAIS UŢRAŠAIS Šiame dokumente yra 120 klausimų suskirstytų

Διαβάστε περισσότερα

Riebalų rūgščių biosintezė

Riebalų rūgščių biosintezė Riebalų rūgščių biosintezė Riebalų rūgščių (RR) biosintezė Kepenys, pieno liaukos, riebalinis audinys pagrindiniai organai, kuriuose vyksta RR sintezė RR grandinė ilginama jungiant 2C atomus turinčius

Διαβάστε περισσότερα

APRAŠOMOJI STATISTIKA

APRAŠOMOJI STATISTIKA STATISTIKA FILOLOGAMS 4 paskaita APRAŠOMOJI STATISTIKA Pagrindinės sąvokos Statistika keliareikšmė sąvoka. Skirtinos bent jau šios ryškios bei kartu skirtingos reikšmės: a) tokia duomenų apie valstybę,

Διαβάστε περισσότερα

Arenijaus (Arrhenius) teorija

Arenijaus (Arrhenius) teorija Rūgštys ir bazės Arenijaus (Arrhenius) teorija Rūgštis: Bazė: H 2 O HCl(d) H + (aq) + Cl - (aq) H 2 O NaOH(k) Na + (aq) + OH - (aq) Tuomet neutralizacijos reakcija: Na + (aq) + OH - (aq) + H + (aq) + Cl

Διαβάστε περισσότερα

Vandentiekio ir nuotekų tinklų medžiagos Tinklų klojimas Tinklų renovacija. VGTU Vandentvarkos katedra Paruošė doc. dr.

Vandentiekio ir nuotekų tinklų medžiagos Tinklų klojimas Tinklų renovacija. VGTU Vandentvarkos katedra Paruošė doc. dr. Vandentiekio ir nuotekų tinklų medžiagos Tinklų klojimas Tinklų renovacija VGTU Vandentvarkos katedra Paruošė doc. dr. Mindaugas Rimeika 1 Pagrindinis reikalavimas vandentiekio vamzdžiams, fasoninėms detalėms,

Διαβάστε περισσότερα

KADETAS (VII ir VIII klasės)

KADETAS (VII ir VIII klasės) ADETAS (VII ir VIII klasės) 1. E 10 000 Galima tikrinti atsakymus. adangi vidutinė kainasumažėjo, tai brangiausia papūga kainavo daugiau kaip 6000 litų. Vadinasi, parduotoji papūga kainavo daugiau kaip

Διαβάστε περισσότερα

YTONG sienų elementai

YTONG sienų elementai YTONG sienų elementai Blokeliai su iškišomis ir išpjovomis ir montažine išėma Blokeliai su montažine išpjova U - formos Lygių paviršių blokeliai Apšildymo vainiko elementai Perdenginio plokštės Denginio

Διαβάστε περισσότερα

MAŽYLIS (III ir IV klasės)

MAŽYLIS (III ir IV klasės) 2001m. konkurso užduočių sąlygos MŽYLIS (III ir IV klasės) KLUSIMI PO 3 TŠKUS M1. Keturiuose paveikslėliuose pavaizduoti skaičiai nuo 1 iki 4 kartu su savo veidrodiniais atvaizdais. Koks bus penktas paveikslėlis?

Διαβάστε περισσότερα

Sėkmės istorijos. Projektų dalyvių. Švietimo mainų paramos fondas

Sėkmės istorijos. Projektų dalyvių. Švietimo mainų paramos fondas Sėkmės istorijos. Projektų dalyvių patirtis Švietimo mainų paramos fondas Turinys 1. Comenius: Janis Ramonas 4 Carlos Viscasillas 7 Rimtautė Marčiulionienė 10 Aldona Biedermann 12 2. Grundtvig: Aldona

Διαβάστε περισσότερα

2014 m. lapkritis Nr. 1 (8) Specialus numeris ISSN Nacionalinis pažangos projektas

2014 m. lapkritis Nr. 1 (8) Specialus numeris ISSN Nacionalinis pažangos projektas 2014 m. lapkritis Nr. 1 (8) Specialus numeris ISSN 2029-4514 www.keliai-tiltai.lt Nacionalinis pažangos projektas 2 3 Mielieji skaitytojai, Lietuvos kelių sektorius išgyvena sudėtingus laikus. Keliai nuolatos

Διαβάστε περισσότερα

Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos

Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos Rimantas DEKSNYS, Robertas STANIULIS Elektros sistemų katedra Kauno technologijos universitetas

Διαβάστε περισσότερα

KURKIME ATEITĮ DRAUGE! FIZ 414 APLINKOS FIZIKA. Laboratorinis darbas SAULĖS ELEMENTO TYRIMAS

KURKIME ATEITĮ DRAUGE! FIZ 414 APLINKOS FIZIKA. Laboratorinis darbas SAULĖS ELEMENTO TYRIMAS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 4 priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra Projekto

Διαβάστε περισσότερα

Užterštas oras grėsmė susirgti

Užterštas oras grėsmė susirgti myk Nr. 01 2012 m. kovo 3 d., šeštadienis Specializuotas leidinys, leidžiamas bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros įstaigomis Užterštas oras grėsmė susirgti Pasaulio sveikatos organizacija teigia,

Διαβάστε περισσότερα

VIII. FRAKTALINĖ DIMENSIJA. 8.1 Fraktalinės dimensijos samprata. Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis?

VIII. FRAKTALINĖ DIMENSIJA. 8.1 Fraktalinės dimensijos samprata. Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis? VIII FRAKTALINĖ DIMENSIJA 81 Fraktalinės dimensijos samprata Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis? Tarkime, kad duota atkarpa, kurios ilgis lygus 1 Padalykime šia atkarpa n lygiu daliu Akivaizdu, kad kiekvienos

Διαβάστε περισσότερα

ATSITIKTINIAI PROCESAI. Alfredas Račkauskas. (paskaitų konspektas 2014[1] )

ATSITIKTINIAI PROCESAI. Alfredas Račkauskas. (paskaitų konspektas 2014[1] ) ATSITIKTINIAI PROCESAI (paskaitų konspektas 2014[1] ) Alfredas Račkauskas Vilniaus universitetas Matematikos ir Informatikos fakultetas Ekonometrinės analizės katedra Vilnius, 2014 Iš dalies rėmė Projektas

Διαβάστε περισσότερα

Pakuotės lapelis: informacija vartotojui. Vizarsin 100 mg plėvele dengtos tabletės Sildenafilis

Pakuotės lapelis: informacija vartotojui. Vizarsin 100 mg plėvele dengtos tabletės Sildenafilis Pakuotės lapelis: informacija vartotojui Vizarsin 100 mg plėvele dengtos tabletės Sildenafilis Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums svarbi informacija.

Διαβάστε περισσότερα

Lietuvos mokinių septintoji astronomijos olimpiada (2009) Pirmo turo uždavinių sprendimai. IX klasių ir jaunesni mokiniai

Lietuvos mokinių septintoji astronomijos olimpiada (2009) Pirmo turo uždavinių sprendimai. IX klasių ir jaunesni mokiniai Lietuvos mokinių septintoji astronomijos olimpiada (2009) Pirmo turo uždavinių sprendimai IX klasių ir jaunesni mokiniai 1 uždavinys Vilnietis Tadas mėgsta stebėti naktinį dangų. Tame pačiame mieste gyvenantis

Διαβάστε περισσότερα

BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS FIZIKINIAI PAGRINDAI

BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS FIZIKINIAI PAGRINDAI BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS FIZIKINIAI PAGRINDAI Viktorija Tamulienė Vilniaus universitetas Fizikos fakultetas 2015 ruduo VI paskaita VI paskaita 1 / 38 Turinys 1 Radioaktyvumas Radioaktyvieji virsmai Poslinkio

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS VANDENS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS INFORMACINIS LEIDINYS. Nr BALANDIS

LIETUVOS VANDENS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS INFORMACINIS LEIDINYS. Nr BALANDIS LIETUVOS VANDENS TIEKĖJŲ ASOCIACIJOS INFORMACINIS LEIDINYS Nr. 40 2012 BALANDIS WILO lëtaeigës panardinamosios maiðyklës - itin ekonomiðki varikliai, atitinkantys nepanardinamøjø asinchroniniø varikliø

Διαβάστε περισσότερα

Tikimybių mokslo pagrindai. Vilius Stakėnas

Tikimybių mokslo pagrindai. Vilius Stakėnas Tikimybių mokslo pagrindai Vilius Stakėnas VILNIUS 2017 Apsvarstė ir rekomendavo spaudai Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto taryba (2016 m. gruodžio 15 d.; protokolas Nr. 9) Recenzentai:

Διαβάστε περισσότερα

EKONOMETRIJA 1 (Regresinė analizė)

EKONOMETRIJA 1 (Regresinė analizė) EKONOMETRIJA 1 Regresinė analizė Kontrolinis Sudarė M.Radavičius 004 05 15 Kai kurių užduočių sprendimai KOMENTARAS. Kai kuriems uždaviniams tik nusakytos sprendimų gairės, kai kurie iš jų suskaidyti į

Διαβάστε περισσότερα

Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis

Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis Techninis aprašymas Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis Aprašymas Šie vožtuvai skirti naudoti su AMV(E) 335, AMV(E) 435 arba

Διαβάστε περισσότερα

Vilniaus universitetas Gamtos mokslų fakultetas Kartografijos centras. Giedrė Beconytė. Mokomoji knyga geomokslų specialybių studentams

Vilniaus universitetas Gamtos mokslų fakultetas Kartografijos centras. Giedrė Beconytė. Mokomoji knyga geomokslų specialybių studentams Vilniaus universitetas Gamtos mokslų fakultetas Kartografijos centras Giedrė Beconytė DUOMENŲ BAZIŲ PROJEKTAVIMAS Mokomoji knyga geomokslų specialybių studentams Vilnius 2012 Aprobuota VU Gamtos mokslų

Διαβάστε περισσότερα

Mus išskiria kokybė. Kodėl verta rinktis skardinių čerpių dangą? Stogo dengimas blizgios vario spalvos skardinėmis čerpėmis

Mus išskiria kokybė. Kodėl verta rinktis skardinių čerpių dangą? Stogo dengimas blizgios vario spalvos skardinėmis čerpėmis Turinys Kodėl verta rinktis skardinių čerpių dangą? Skardinių čerpių danga Stogas sukuria namus Skardinių čerpių danga Stogas iš plieno Skardinių čerpių danga Stogas iš plieno Žaliavos Švediška plieno

Διαβάστε περισσότερα

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ SVEIKATA

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ SVEIKATA KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ SVEIKATA KAUNAS 28 Tai statistinis leidinys apie Kauno miesto gyventojų sveikatą. Ją lemia gyvenimo būdas, įpročiai, aplinka.

Διαβάστε περισσότερα

Nauji dviejų vamzdžių sistemos balansavimo būdai

Nauji dviejų vamzdžių sistemos balansavimo būdai Techninis straipsnis. Hidraulinis sistemų balansavimas Nauji dviejų vamzdžių sistemos balansavimo būdai Kaip pasiekti puikų hidraulinį sistemų balansavimą šildymo sistemose naudojant Danfoss Dynamic Valve

Διαβάστε περισσότερα

1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3

1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3 Skaičių teorija paskaitų konspektas Paulius Šarka, Jonas Šiurys 1 Įvadas 1 1.1 Neišspręstos problemos.............................. 1 2 Dalumas 2 2.1 Dalyba su liekana.................................

Διαβάστε περισσότερα

2009 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 1 6 uždavinių atsakymai

2009 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 1 6 uždavinių atsakymai M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus -6- įsakymu Nr. (..)-V-8 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO

Διαβάστε περισσότερα

(Įstatymo galios neturintys teisės aktai) REGLAMENTAI

(Įstatymo galios neturintys teisės aktai) REGLAMENTAI LT 2011 6 11 Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 153/1 II (Įstatymo galios neturintys teisės aktai) REGLAMENTAI KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 540/2011 2011 m. gegužės 25 d. kuriuo dėl

Διαβάστε περισσότερα

Laboratorinis darbas Nr. 2

Laboratorinis darbas Nr. 2 M A T E M A T I N Ė S T A T I S T I K A Laboratorinis darbas Nr. 2 Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2005 m. spalio 23 d. Reziumė Antras laboratorinis darbas skirtas išmokti generuoti tikimybinių skirstinių

Διαβάστε περισσότερα

Įvadas į laboratorinius darbus

Įvadas į laboratorinius darbus M A T E M A T I N Ė S T A T I S T I K A Įvadas į laboratorinius darbus Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2005 m. rugsėjo 26 d. Reziumė Laboratorinis darbas skirtas susipažinti su MS Excel priemonėmis

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOJE IR EUROPOS SĄJUNGOJE REGISTRUOTŲ IR UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKAI NAUDOJAMŲ VAKCINŲ/IMUNOGLOBULINŲ SĄRAŠAS

LIETUVOJE IR EUROPOS SĄJUNGOJE REGISTRUOTŲ IR UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKAI NAUDOJAMŲ VAKCINŲ/IMUNOGLOBULINŲ SĄRAŠAS LIETUVOJE IR EUROPOS SĄJUNGOJE REGISTRUOTŲ IR UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKAI NAUDOJAMŲ VAKCINŲ/IMUNOGLOBULINŲ SĄRAŠAS 1 Užkrečiamoji liga Tuberkuliozė Virusiniai hepatitai: A A ir B Vakcinos/ imunoglobulino

Διαβάστε περισσότερα

23 PENSIJŲ SISTEMŲ REFORMA: DEMOGRAFIJA, KITOS PRIEŽASTYS IR REFORMŲ MITAI

23 PENSIJŲ SISTEMŲ REFORMA: DEMOGRAFIJA, KITOS PRIEŽASTYS IR REFORMŲ MITAI 23 PENSIJŲ SISTEMŲ REFORMA: DEMOGRAFIJA, KITOS PRIEŽASTYS IR REFORMŲ MITAI 23.1 Gresiančios fiskalinės krizės priežastys 23.2 Pensijų finansavimo sistemų ekvivalentiškumas: pensijų krizės anatomija 23.2.1

Διαβάστε περισσότερα

Pratarmė 3. Pasirengimas grynųjų pinigų keitimui 2002 m. 5. Grynųjų pinigų keitimas atskirose šalyse 6

Pratarmė 3. Pasirengimas grynųjų pinigų keitimui 2002 m. 5. Grynųjų pinigų keitimas atskirose šalyse 6 XXX Turinys Pratarmė 3 Įvadas 4 Pasirengimas grynųjų pinigų keitimui 2002 m. 5 Grynųjų pinigų keitimas atskirose šalyse 6 Banknotų gamyba ir apyvarta, padirbti banknotai; ateities perspektyvos 8 Banknotų

Διαβάστε περισσότερα

Οδηγίες Χρήσης naudojimo instrukcija Упутство за употребу navodila za uporabo

Οδηγίες Χρήσης naudojimo instrukcija Упутство за употребу navodila za uporabo Οδηγίες Χρήσης naudojimo instrukcija Упутство за употребу navodila za uporabo Πλυντήριο πιάτων Indaplovė Машинa за прање посуђа Pomivalni stroj ESL 46010 2 electrolux Περιεχόμενα Electrolux. Thinking of

Διαβάστε περισσότερα

Kurį bazinį insuliną pasirinkti

Kurį bazinį insuliną pasirinkti Kurį bazinį insuliną pasirinkti g y d y t o j u i p r a k t i k u i L. Zabulienė, Vilniaus universitetas, Vilniaus Karoliniškių poliklinika Cukrinis diabetas (CD) yra viena sparčiausiai plintančių ligų

Διαβάστε περισσότερα

τά περ ὦν καὶ ἐγένετο 1 :

τά περ ὦν καὶ ἐγένετο 1 : ISSN 0258-0802. LITERATŪRA 2011 53 (3) τά περ ὦν καὶ ἐγένετο 1 : Temistoklis Herodoto Istorijoje Nijolė Juchnevičienė Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros docentė Herodoto Istorija 1 pirmasis

Διαβάστε περισσότερα

Diskusija Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?

Diskusija Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku? 1 Diskusija Diskusija Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku? Balandžio 26 d., šeštadienį, 11.30 13 val. Litexpo 5.3 salėje parodos Resta metu rengiama diskusija, kurioje su įvairių sričių atstovais aiškinsimės,

Διαβάστε περισσότερα

KVIETIMAS PATEIKTI PASIŪLYMĄ

KVIETIMAS PATEIKTI PASIŪLYMĄ 1. Užsakovas: UAB Vėtrungės būstas KVIETIMAS PATEIKTI PASIŪLYMĄ 2018-04-04 2. Objektas:UAB Vėtrungės būstas administruojami daugiabučiai namai. 3. Perkami darbai / paslaugos Pastatų tarpblokinių sandūrų

Διαβάστε περισσότερα

Turininga informatikos mokymosi medžiaga pradinukams ir vyresniems

Turininga informatikos mokymosi medžiaga pradinukams ir vyresniems Turininga informatikos mokymosi medžiaga pradinukams ir vyresniems Parašė Tim Bell, Ian H. Witten ir Mike Fellows Darbui klasėje pritaikė Robyn Adams ir Jane McKenzie Iliustravo Matt Powell 2015 m. atnaujino

Διαβάστε περισσότερα

ANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui)

ANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui) ngelė aškienė NLIZINĖ GEMETRIJ III skrius (Medžiaga virtualiajam kursui) III skrius. TIESĖS IR PLKŠTUMS... 5. Tiesės lgts... 5.. Tiesės [M, a r ] vektorinė lgtis... 5.. Tiesės [M, a r ] parametrinės lgts...

Διαβάστε περισσότερα

Vilius Stakėnas. Kodavimo teorija. Paskaitu. kursas

Vilius Stakėnas. Kodavimo teorija. Paskaitu. kursas Vilius Stakėnas Kodavimo teorija Paskaitu kursas 2002 2 I vadas Informacija perduodama kanalais, kurie kartais iškraipo informacija Tarsime, kad tie iškraipymai yra atsitiktiniai, t y nėra nei sistemingi,

Διαβάστε περισσότερα

LT Ar gerai buvo valdoma ES parama, skirta išvengti gaisrų ir gaivalinių nelaimių miškams daromos žalos ir jiems atkurti? Specialioji ataskaita

LT Ar gerai buvo valdoma ES parama, skirta išvengti gaisrų ir gaivalinių nelaimių miškams daromos žalos ir jiems atkurti? Specialioji ataskaita LT 2014 Nr. 24 Specialioji ataskaita Ar gerai buvo valdoma ES parama, skirta išvengti gaisrų ir gaivalinių nelaimių miškams daromos žalos ir jiems atkurti? EUROPOS AUDITO RŪMAI EUROPOS AUDITO RŪMAI 12,

Διαβάστε περισσότερα

Leica ICC50 Naudojimo instrukcija

Leica ICC50 Naudojimo instrukcija Leica ICC50 Naudojimo instrukcija Skyriaus apžvalga Leica ICC50 9 Pasiruoškite! 12 Pasiruoškite naudoti! 15 Pirmyn! 22 Priežiūra ir valymas 24 Patikslinimai 26 Leica ICC50 naudojimo instrukcija 2 Turinys

Διαβάστε περισσότερα

Dirbtiniai neuroniniai tinklai

Dirbtiniai neuroniniai tinklai Dirbtiniai neuroniniai tinklai Š. Raudžio paskaitų konspektas Marius Gedminas 2003 m. pavasaris (VU MIF informatikos magistrantūros studijų 2 semestras) Šis konspektas rinktas LATEXu Š. Raudžio paskaitų

Διαβάστε περισσότερα

Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų

Diabetas nesutrukdė susilaukti vaikų 2013 m. ruduo Rūpinkimės vaiko sveikata Rudens ligos Vitaminai ir imunitetas Gydytoja Asta Gališanskytė apie žuvų taukus Kūdikio maitinimas ir priežiūra Naujagimių dakriocistitas Pilvuko bėdos Ruošiantis

Διαβάστε περισσότερα

T U R I N Y S. Žmogus 3. Pavasarį pasitinkant

T U R I N Y S. Žmogus 3. Pavasarį pasitinkant SPECIALIZUOTAS ŽURNALAS PROFILAKTINĖS MEDICINOS, PSICHOLOGIJOS IR SVEIKATOS TEMOMIS 2006 Nr. 3 Kaina 4.44 Lt Prenumeratoriams 3.25 Lt T U R I N Y S Pavasarį pasitinkant Naujiena! Radio laida Sveikas zmogus

Διαβάστε περισσότερα

(Prašymo išduoti leidimą atlikti archeologinius tyrimus forma) Ernestas Vasiliauskas. Vilniaus g , Joniškis, ,

(Prašymo išduoti leidimą atlikti archeologinius tyrimus forma) Ernestas Vasiliauskas. Vilniaus g , Joniškis, , Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo 1 priedas (Prašymo išduoti leidimą atlikti archeologinius tyrimus forma) Ernestas Vasiliauskas (tyrėjo vardas, pavardė) Vilniaus g. 15-10,

Διαβάστε περισσότερα