VAIGUVOS MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANO PAGRINDŽIAMOJI INFORMACIJA. (Kauno apskritis, Kaišiadorių r. savivaldyb ) Galioja 10 m.

Transcript

1 VAIGUVOS MIŠKO GAMTOTVARKOS PLANO PAGRINDŽIAMOJI INFORMACIJA (Kauno apskritis, Kaišiadorių r. savivaldyb ) Galioja 10 m. Reng jas: Klaip dos universitetas Jūros mokslų ir technologijų centras Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas Klaip da, 2014

2 Vaiguvos miško gamtotvarkos planas Strateginio planavimo dokumentas Planavimo tikslas: Užtikrinti gyvūnų ir (ar) augalų rūšių bei gamtinių buveinių, kurių apsaugai išskirtos Natura 2000 teritorijos, išsaugojimą, išskiriant tvarkymo plotus ir numatant juose konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones. Projektas: Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų rengimas (I etapas) Nr. VP3-1.4-AM-02-V , Natura 2000 tinklo teritorijų gamtotvarkos planų parengimas Projekto finansavimas: Europos Regionin s pl tros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto l šos Planavimo organizatorius: Plano reng jas: Vykdytojai: Konsultantai: Valstybin saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaip dos universitetas Jūros mokslų ir technologijų centras Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas H.Manto g. 84, Klaip da. Tel. (846) faks., (846) , El.paštas: simona@corpi.ku.lt F. Anusauskas A. Balčiūnas G. Gražulevičius R. Kybrancien D.Preibys V.Vaitkevičien R.Ferensa, 2

3 TURINYS 1. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS Teritorijos pad tis ir ribos Teritorijos teisinis statusas ir svarba Teritorijos fizin s - geografin s sąlygos Klimatin s ypatyb s Geologin s ypatyb s Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos Dirvožemių ypatyb s Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s Kraštovaizdžio aprašymas Teritorijos biologin s ypatyb s Laukin s augalijos ypatyb s ir buvein s Laukin s gyvūnijos ypatyb s Žem s ir gamtos išteklių nuosavyb ir naudojimas Esamos žem valdos Žem s ūkio intensyvumas ir jo poveikis gamtin ms vertyb ms Žem s naudojimas praeityje Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatyb s Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s Vandens telkinių naudojimo būdai Naudingųjų iškasenų gavyba Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai Teritorijoje vykdomos ir skatinamos veiklos, teigiamai įtakojančios Gamtotvarkos plano objektų būklę Teritorijoje vystomos veiklos, prisidedančios prie teritorijos ekonominio gyvybingumo ir jų perspektyvų įvertinimas Teritorijos naudojimas švietimo reikm ms Kita specifin gamtotvarkos plano objektus reikšmingai įtakojanti veikla Su teritorija susiję projektai, planai ar programos Žmogaus veikla gretimose teritorijose Ekologinis gamtotvarkos plano objektų vertinimas Pažeidžiamumas ir stabilumas Retumas Natūralumas ir tipiškumas Dydis ir fragmentiškumas Teritorijos pad tis Teritorijos svarba vietos, nacionaliniame ir tarptautiniuose ekologiniuose tinkluose Teritorijos pad tis regiono hidrografiniame tinkle Teritorijos pad tis gyvenviečių, miestų atžvilgiu GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Gamtotvarkos plano tikslas Gamtotvarkos plano uždaviniai Gamtosaugos problematika gamtotvarkos plano teritorijoje

4 2.4. Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS Gamtotvarkos priemonių detalus aprašymas GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS GAMTOTVARKOS PLANUI ĮGYVENDINTI REIKALINGŲ IŠTEKLIŲ ANALIZö, LöŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBöSENA (MONITORINGAS) GAMTOTVARKOS PLANO BRöŽINIAI IR PRIEDAI

5 1. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 1.1. Teritorijos pad tis ir ribos Vietov, atitinkanti gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau BAST) kriterijus, Vaiguvos miškas (LTKAI0004) yra Kauno apskrityje, Kaišiadorių rajono savivaldyb je, Kruonio seniūnijoje (1 pav.). Teritorijos šiaurin dalis ribojasi su Kauno mariomis, rytin pus Kruonio HAE tvenkiniu. Pietin je, vakarin je ir rytin je dalyje Vaiguvos miškas ribojasi su didesniais ar mažesniais dirbamais laukais, miškais. Stambių gyvenviečių arti n ra. Nedideli kaimai (Barevičiai, Apsuona, Kakava, Anglininkai, Bretkūnai, Baranava, Grabaučisk s, Vaiguva) yra išsid stę netoli miško arba įsiterpę į miško masyvą (2 pav.). Nagrin jama teritorija ribojasi su Kauno marių regioniniu parku, taip pat Teritorijo gretimyb se į pietus yra dabintos botaninis-zoologinis (~1,1 km atstumu), Arlaviškių botaninis (~850 m atstumu) bei Str vos kraštovaizdžio (~1,8 km/) draustiniai. Teritorija užima 665,34 ha plotą. Centrinio taško koordinat s , (LKS). 1 pav. BAST Vaiguvos miško pad tis Lietuvoje 5

6 2 pav. BAST Vaiguvos miško pad tis rajone 1.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarba Vaiguvos miškas įtrauktas į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 D l Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin., 2009, Nr ). Teritorijoje yra aptinkamas į 1992 m. geguž s 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB d l natūralių buveinių ir laukin s faunos bei floros apsaugos (toliau Buveinių direktyva) II priedą įrašytas niūraspalvis auksvabalis (Osmoderma eremita) Europos Bendrijos svarbos prioritetin saugoma rūšis. Gamtotvarkos plano rengimo metu Vaiguvos miško BAST kartografuotos 6 tipų buvein s, 9020*Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080*Pelk ti lapuočių miškai, 9180*Griovų ir šlaitų miškai, 91D0*Pelkiniai miškai ir 6270*Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos. EB svarbos buvein s užima gana reikšmingą plotą (24,95 ha), tod l tur tų būti įtrauktos į tikslinių vertybių sąrašą. Atliekant teis s aktų analizę, pateikiami tie teis s aktų straipsniai ar jų dalys, kurie yra aktualūs Teritorijai bei susiję su Gamtotvarkos plano problematika. Veiklą BAST Vaiguvos miškas (LTKAI0004) reglamentuoja šie pagrindiniai teis s aktai: 6

7 Įstatymai: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, , Nr. I-301(Žin., 1993, Nr ; 2001, Nr ). Lietuvos Respublikos žem s įstatymas, , Nr. I-446 (Žin., 1994, Nr , 2004, Nr ). Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, , Nr. I-671 (Žin., 1994, Nr , 2000, Nr ). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 2005, Nr ). Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, , Nr. VIII-499 (Žin., 1997, Nr ; 2009, Nr ). Lietuvos Respublikos laukin s gyvūnijos įstatymas, , VIII-1226, Nr. XI-920 (Žin., 1999, Nr ; Žin., 2010, Nr ). Lietuvos Respublikos laukin s augalijos įstatymas, , Nr. VIII-1226 (Žin., 1999, Nr , 2003, Nr , 2004, Nr ). Medžiokl s įstatymas (Žin., 2002, Nr ; 2010, Nr ) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkin s veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, , Nr. I-1495 (Žin., 1996, Nr ; 2005, Nr ). LR Vyriausyb s nutarimai: LR Vyriausyb s d. nutarimas Nr.343 D l Specialiųjų žem s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (Žin., 1992, Nr ; 2007, Nr ). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. Nr. D1-210 D l Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin. 2009, Nr ; Nr ). LR Vyriausyb s nutarimas Nr. 276 D l bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo (Žin., Nr ; 2011, Nr ) Kiti planavimo sąlygose nurodyti teis s aktai. Su žem s, miškų ir vandens telkinių savininkais bei valdytojais gali būti sudaromos apsaugos sutartys d l veiklos apribojimo. Pagal LR Vyriausyb s 2005m. spalio 12 d. nutarimą Nr D l Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferin s apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo, Vaiguvos miško BAST šiaurin dalis patenka į Kauno marių regioninio parko buferinę apsaugos zoną (Žin., 2005, Nr ). Teritorijos apsaugos nuostatos apibr žtos Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose (LRV nutarimas Nr. 614 (Žin., 2011, Nr ). Pagal šį nutarimą buveinių apsaugai skirtose teritorijose numatyta: 60. Niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita) apsaugos tikslais Vaiguvos miško buvein se: negali būti iškertami seni drev ti ir džiūvantys medžiai, ypač ąžuolai; skatinama palikti nenukirstus nusilpusius, pažeistus brandžius lapuočių medžius; skatinama palikti nepašalintus išvirtusius senus lapuočių medžius. Gamtotvarkos plano rengimo metu Teritorijoje buvo nustatyti šeši natūralių europin s svarbos buveinių tipai, bei aptiktos saugoma vabzdžių rūšys, įrašytos į Buveinių direktyvos II ir IV priedus: purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus). Pagal anksčiau min tus nuostatus yra numatomi veiklos apribojimai bei skatintinos veiklos pievų ir miškų, buvein se: *Rūšių gausios ganyklos ir ganomų pievų buvein se: negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos; 7

8 17.2. negali būti įveisiamas miškas ar sodinami pavieniai medžiai ir krūmai, keičiamos natūralios pievos, įs jamos kultūrin s žol s, tręšiama, nupjaunami kupstai, suariami ar kitaip keičiami žolynai; negali būti keičiamas hidrologinis režimas, tiesinamos upelių vagos, įrengiami tvenkiniai, dambos, polderiai; skatinama šienauti, ganyti gyvulius saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu *Plačialapių ir mišriųjų miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų buvein se: negali būti ardoma miško paklot, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių danga, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklot s suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą); *Plačialapių ir mišriųjų miškų buvein se negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti įvairiaamžį, būdingos rūšin s sud ties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm. Taip pat negali būti kertami brandūs plačialapių rūšių medžiai, šalinama buvein se susidaranti negyva (stambesn kaip 30 cm skersmens) mediena; Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, buvein se negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšin s sud ties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm ; negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos; negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; negali būti tręšiama; skatinama nenaudoti pesticidų; skatinamos priemon s, skirtos būdingai medynų rūšinei sud čiai ir medynų vertikaliajai struktūrai palaikyti; Bestuburių gyvūnų buveinių apsauga ir tvarkymas 62. Purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus) buvein se negali būti iškertami seni ąžuolai ir guobiniai medžiai; skatinama palikti nenukirstų ne mažiau kaip 50 procentų brandžių ir nudžiūvusių lapuočių medžių; skatinama palikti nepašalintus senus išvirtusius lapuočių medžius. Vykdant plynus miško kirtimus buvein se, kinta jų struktūra ir rūšin sud tis Europos bendrijos svarbos gamtin s buvein s ir saugomų rūšių buvein s nyksta. Pašalinus senus drev tus ir džiūstančius lapuočių medynus nyksta saugomos vabzdžių rūšys - niūriaspalvio auksavabalio populiacija. Siekiant išsaugoti natūralias europin s svarbos buveines, reikia taikyti gamtotvarkines priemones. Gamtotvarkos plane numatytos priemon s neprieštarauja galiojantiems teis s aktams. 8

9 1.3. Teritorijos fizin s - geografin s sąlygos Klimatin s ypatyb s Lietuvos teritorija yra vidutinių platumų klimato zonoje ir pagal B. Alisovo klimatų klasifikaciją priklauso Atlanto kontinentin s miškų srities pietvakariniam posričiui. Tik Baltijos pajūrio klimato rajonas artimesnis Vakarų Europos klimatui ir gali būti priskirtas atskiram Pietin s Baltijos klimato posričiui. Pagal klimatinį Lietuvos rajonavimą Vaiguvos miškas priklauso Vidurio žemumos rajonui, Nemuno žemumos klimatiniam parajoniui. Termin s sąlygos ( C) vasarą (ΣT>10 ) yra , žiemą (T n(m) absoliutinių temperatūros minimumų vidurkis ) Kritulių kiekis per metus mm. Laikotarpių trukm (dienomis) su sniego danga 70 80, be šalnų Svarbiausi procesai, sąlygojantys tarprajoninius klimato skirtumus: adiabatinis oro masių leidimasis nuo gretimų aukštumų ir dirvožemių perdr kis d l vandens blogo nutek jimo plokščiu paviršiumi. Kauno marių mikroklimatin įtaka aplinkinei teritorijai priklausomai nuo debesuotumo, v jo krypties ir greičio yra nevienoda. Kai vyrauja silpnas (iki 1 m/s) v jas nuo marių, oro temperatūra ir santykinis oro dr gnumas priekrant je ir 500 m pločio zonoje beveik nesiskiria. Esant saul tai dienai ir v jo greičiui 3 m/s, tolstant nuo marių oro temperatūra kyla, o santykinis dr gnumas maž ja. Tuomet, vasarą, už 500 m nuo kranto būna šilčiau, oras 10% sausesnis Geologin s ypatyb s Teritorijos paviršių sudaro kvartero periodo Nemuno apled jimo dariniai (Baltijos stadijos Rytų Lietuvos faz s laikotarpio). Kvartero periodo nuogulų storym siekia m. Ji sudaryta iš moreninio priemolio, sm lio, žvyro, gargždo bei riedulių. Po šiomis nuogulomis slūgso nuos diniai Devono periodo dariniai smiltainiai, sm liai, moliai. Dar giliau Silūro, Ordoviko, Kambro ir Vendo periodų nuos din s uolienos. Kristalinis pamatas sudarytas iš granitų, gneisų, skalūnų slūgso 540 m gylyje Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos Pagal geomorfologinį rajonavimą teritorija priskiriama Pabaltijo žemumos srities Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukšt s rajonui, kurios paviršių formavo to paties pavadinimo ledynų plaštakos. Jų dubumos, pertvertos pakraštinių moreninių ruožų ir pripildytos limnoglacialinių nuos dų, ištekant prieledyniniams baseinams, buvo perskrostos didžiųjų Lietuvos upių. Teritorija išsid sčiusi limnoglacialin je lygumoje, kuri ribojasi su ledyno pakraštyje susiformavusiu galin s morenos tipo kalvagūbriu. Lygumoje iš ledynų tirpsmo vandenų buvo susiformavęs ledyninis ežeras, kurio dugne klost si smulkiagrūd s nuos dos, susidarančios iš sluoksniuotųjų molių. Tolimesn je raidoje teritorijos reljefo formavimuisi didžiausią poveikį padar Nemunas, kurio vagai gil jant susidar palankios sąlygos erozijai vystytis. Kairiajame Nemuno šlaite atsirado daug griovių, daubų. D l up s nešamų gausių sąnašų susiformavo didel sm linga delta, kurioje ir plyti analizuojama teritorija. Šie sm liai pasižymi smulkia frakcija, yra liosiško pavidalo, tod l jie derlingesni už fliuvioglacialin s kilm s pietryčių Lietuvos sm lynus. 9

10 Dirvožemių ypatyb s Vaiguvos miško apylink s patenka į vidurio sritį, kuri apima pietinę ir rytinę Užnemun s žemumos dalį ir yra priskiriama Pietiniam rajonui. Dirvodarinių uolienų tarpe žymiausius plotus sudaro dugnin s morenos dažniausiai sunkūs ir gana karbonatingi priemoliai. Žymius plotus sudaro dulkišku priesm liu pridengti limnoglacialiniai moliai. Nemažai vel ninių jaurinių silpnai sujaur jusių dirvožemių, o vietomis aptinkami vel niniai karbonatiniai priemolių dirvožemiai. Karbonatų gylis dirvožemiuose siekia cm, reakcija 5,9-6,2 ph, bazingumas %. Dirvožemių agrochemin s savyb s panašios į kitų rajonų vel ninių gl jiškų dirvožemių savybes, tik turi mažiau humuso. Veikiant šiems pagrindiniams veiksniams, Vidurio srities dirvožemiai d l mažiau laidžių uolienų dažnai yra paviršiuje užmirkę. Vyrauja vel niniai gl jiški ir vel niniai jauriniai silpnai sujaur ję dirvožemiai. 1 lentel. Dirvožemių pasiskirstymas pagal dr gnumo laipsnį, derlingumą, dirvodarinių uolienų ypatybes ir nuolydumą (Miškų kadastro duomenys, 2014). Augaviet s Plotas, Dirvožemiai kodas ha % Šc Šlaitų dirvožemiai derlingi 29,9 4,6 Šd Šlaitų dirvožemiai labai derlingi 8,5 1,3 Nb Normalaus dr gnumo dirvožemiai nederlingi 1,4 0,2 Nc Normalaus dr gnumo dirvožemiai derlingi 408,7 63,7 Nd Normalaus dr gnumo dirvožemiai labai derlingi 62,2 9,7 Lc Laikinai perteklinio dr gnumo dirvožemiai derlingi 86,1 13,4 Ld Laikinai perteklinio dr gnumo dirvožemiai labai derlingi 11,9 1,8 Ud Pastoviai perteklinio dr gnumo, užmirkę dirvožemiai labai derlingi 6,0 0,9 Pb Pelkiniai durpiniai dirvožemiai nederlingi 15,2 2,3 Pc Pelkiniai durpiniai dirvožemiai derlingi 11,0 1,7 VISO 641,2 99,6 Pagal dr gm s režimą Teritorijoje vyrauja normalaus ir laikino perteklinio dr gnumo, derlingi ir labai derlingi dirvožemiai (1 lentel, 1 priedas) Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s Vaiguvos miško BAST patenka į Nemuno up s baseino rajoną (UBR), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinį. Tai yra didžiausias ir vandeningiausias upių baseinas Lietuvoje. Visi nedideli pro Vaiguvos mišką tekantys upeliai priklauso Nemuno (Kauno marių) baseinui. Teritorijoje teka upelis Strankščius, kuris prasideda nedideliame už BAST teritorijos esančiame Norkūnų ežer lyje PV pus je ir teka pro rytinę teritorijos dalį (17,18, 16 ir 660 miško kvartalus), kol įteka į Kauno marias. Per 661 miško kvartalą teka dar vienas nedidelis upeliukas Pakapinys. Be to, miške yra įvairausio ilgio melioracijos kanalų, o 12 miško kvartalo 9 sklype telkšo nedidel (1,3 ha) pelk (3. pav.). Už teritorijos rybų rytin je pus je telkšo Kruonio HAE tvenkinys. 10

11 3 pav. Hidrografin pad tis Vaiguvos miško gretimyb se Kraštovaizdžio aprašymas Pagal Lietuvos kraštovaizdžio morfologin s struktūros rajonavimą (4 pav.) Teritorija patenka į dviejų kraštovaizdžio ruožų - Vidurio Pabaltijo žemumų bei Baltijos aukštumų - sankirtą. Pietin Teritorijos dalis driekiasi Dzūkų aukštumos srities Vakarų Dzūkų mažai miškingoje agrarin je plynaušt je, o dalis šiaurin s teritorijos dalies patenka į Pietvakarių Lietuvos žemumos srities Nemuno-Neries santakos agrarinę urbanizuotą lygumą. Vaiguvos miško teritorijos gretimyb se driekiasi molingų banguotų plynaukščių agrarinis kraštovaizdis su vyraujančiais eglynais bei pušynais. Šiaurin Teritorijos dalis patenka į Nemuno up s formuojamą sl niams būdingą bei Kauno marių formuojamą giliųjų marių kraštovaizdį, kuriame kaip ir pietin je Teritorijos dalyje vyrauja eglynai bei pušynai. D l vyraujančios kraštovaizdžio morfologin s struktūros Teritorijoje bei jos apylink se yra susiformavęs raiškios bei ypač raiškios vertikaliosios sąskaidos kraštovaizdis su pusiau uždaromis iš dalies pražvelgiamomis erdv mis (5 pav.). Kraštovaizdį sudaro dirbamos lygumos su vyraujančiais vel niniais gl jiškais dirvožemiais, bei mažai kalvoti dauboti vietovaizdžiai su dirvožemių kompleksu ir naudmenų kaita. Šiaurin je BAST dalyje vyrauja terasiniai upių sl niai. Gamtotvarkos plano teritorijoje kraštovaizdį darkančių objektų n ra. 11

12 4. pav. Ištrauka iš Lietuvos nacionalinio atlaso ( Lietuvos kraštovaizdžio morfologinio žem lapio 5 pav. Ištrauka iš Lietuvos nacionalinio atlaso ( Lietuvos vizualin s struktūros žem lapio 12

13 1.5. Teritorijos biologin s ypatyb s Laukin s augalijos ypatyb s ir buvein s Teritorijoje atlikti moksliniai augalijos tyrimai Detalūs ir išsamūs Teritorijos augalijos tyrimai nebuvo vykdomi. Fragmentiška, tikslin informacija apie Teritorijos augaliją buvo renkama įvairių projektų metu m. Teritorijoje buvo vykdyta Kertinių miško buveinių inventorizacija. Gamtotvarkos plane naudoti duomenys apie Teritorijos augaliją yra surinkti 2013 metais liepos m nesį vykdytų tyrimų metu (2 lent.). Tyrimai atlikti maršrutiniu metodu, remiantis Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto ES svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadove pateiktomis metodikomis. 2 lentel. Teritorijoje atlikti tyrimai Eil s nr. EB svarbos buveinių ir rūšių paieška, siekiant 1 išskirti vietoves, atitinkančias gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus Tyrimų tema Metai Autoriai Ne v liau kaip Kertinių miško buveinių paieška ir išskyrimas VĮ Kaišiadorių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projektas EB svarbos buveinių ir rūšių kartografavimas Bendra augalijos charakteristika Nežinomi VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas Gamtos tyrimų centras, Botanikos institutas, Z.Gudžinskas Vaiguvos miško BAST didžiausią dalį miškų užima plačialapiai miškai, kuriuose vyrauja arba nemažą medyno dalį sudaro paprastasis ąžuolas (Quercus robur), kai kuriuose sklypuose gana gausiai auga paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), mažiau gausūs kitų rūšių plačialapiai medžiai, tokie kaip mažalap liepa (Tilia cordata) ir paprastasis klevas (Acer platanoides), o kalnin guoba (Ulmus glabra) ir paprastoji vinkšna (Ulmus laevis) medynuose yra gana retos ir negausios. Pomiškis dažnai retokas, jį sudaro pavien s paprastosios egl s (Picea abies), paprastieji uosiai (Fraxinus excelsior), mažalap s liepos (Tilia cordata), tik kai kuriuose sklypuose pomiškis gana tankus. Krūmų ardas (trakas) tankus. Jame vyrauja paprastasis lazdynas (Corylus avellana), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), paprastoji ieva (Padus avium), pasitaiko pavienių paprastojo žalčialunkio (Daphne mezereum), karpotojo ožekšnio (Euonymus verrucosus) krūmų. Žolių ardas dažnai labai vešlus ir išsiskiria didele rūšių įvairove. Jame vyrauja paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), baltažied pluk (Anemone nemorosa), paprastoji pakalnut (Convallaria majalis), kašubinis v drynas (Ranunculus cassubicus), vilnotasis v drynas (Ranunculus lanuginosus), europin pipirlap (Asarum europaeum), puošnioji našlait (Viola mirabilis), Šlapiųjų juodalksnynų bendrijose vyrauja arba yra gausus juodalksnis (Alnus glutinosa). Šiose bendrijose taip pat gana gausiai auga plaukuotasis beržas (Betula pubescens), paprastoji egl (Picea abies). Žolių arde šiose bendrijose vyraujančios rūšys yra pelkin viksva 13

14 (Carex acutiformis), pailgoji viksva (Carex elongata), geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus), paprastasis blužniapapartis (Athyrium filixfemina) ir kt. Įvairaus dydžio plotus Vaiguvos miško BAST užima gana dažni spygliuočių miškai. Šių bendrijų medžių arde vyrauja paprastoji egl (Picea abies), bet dažnai negausiai auga ir lapuočiai medžiai paprastasis ąžuolas (Quercus robur), paprastasis uosis (Fraxinus ecxelsior), rečiau kitų rūšių medžiai. Miškai gana natūralūs, vyrauja brandūs medžiai, bet daug kur šioms bendrijoms priklausę miškai iškirsti arba kertami. Krūmų ardas vešlus, gausiai, vietomis labai gausiai auga paprastasis lazdynas (Corylus avellana). Žolių įvairov didel. Būdingos rūšys yra baltažied pluk (Anemone nemorosa), vilnotasis v drynas (Ranunculus lanuginosus), nusvirusioji striepsn (Melica nutans), miškin našlait (Viola reichenbachiana), gana gausiai auga paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella) Buveinių direktyvos I priedo buvein s Gamtotvarkos plano rengimo metu Vaiguvos miško BAST kartografuotos 6 tipų buvein s, įrašytos į 1992 m. geguž s 21 d. Tarybos direktyvos d l natūralių buveinių ir laukin s faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvos 2006/105/EB (OL 2006 L 363) (toliau Buveinių direktyva), I priedą ir atitinkančios apsaugos kriterijus (3 priedas, 3, 4 lentel s). 3 lentel. Teritorijoje aptiktos Europos svarbos gamtin s buvein s Buvein s kodas Buvein s pavadinimas 2013 m. kartografuotų buveinių plotas, ha 6270 Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos 0, Plačialapių ir mišrūs miškai 14, Žolių turtingi eglynai 6, Pelk ti lapuočių miškai 0, Griovių ir šlaitų miškai 1,22 91D0 Pelkiniai miškai 0,96 Viso: 24,95 BAST teritorijos plotas ha: 665,34 Būkl Patenkinama, d l apaugimo sumed jusia augmenija Patenkinama, d l kirtimų, trūksta negyvos medienos Patenkinama d l kirtimų, trūksta negyvos medienos Patenkinama d l kirtimų Patenkinama d l kirtimų Patenkinama, d l kirtimų 14

15 4 lentel. Europin s svarbos natūralios buvein s Vaiguvos miško teritorijoje. Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Buvein s plotas, ha Buvein s kodas Buvein s pavadinima (šalia) 0,79 (tik 0,2 ha patenka į BAST) 6270 Rūšių gausios ganyklos ir ganom 23 11,15 2, ,14,16, 4,43 Plačialapių ir mišrūs miškai 25 14,26 3,88 21/24 20/3. 3, , Žolių turtingi eglynai 25 4,6,10,15 5, , Pelk ti lapuočių miškai ,35(dalis) 0, Griovių ir šlaitų miškai (dalis),13 2,15 (tik 0,36 ha patenka į BAST) ,96 91D0 Pelkiniai miškai VISO 24, *Plačialapių ir mišrūs miškai (14,46 ha) Vaiguvos miško BAST pietin je puseje kartografuoti keturi šios buvein s plotai, kurie užima nuo 2,84 iki 4,4 ha plotus. Medynus sudaro daugiausia paprastasis ąžuolas (Quercus robur) ir paprastasis klevas (Acer platanoides), vietomis gana gausi paprastoji egl (Picea abies), pušis (Pinus sylvestris) ir drebul (Populus tremula). Šlapesn se vietose auga paprastasis uosis (Fraxinus excelsior). Kai kur pasitaiko paprastasis šermukšnis (Sorbus eucuparia) ir kalnin guoba (Ulmus glabra). Visoje teritorijoje yra labai stambių senų pušų ir ąžuolų. Krūmų ardas labai vešlus, vietomis paprastasis lazdynas (Corylus avellana) formuoja ištisinius sąžalynus, po kuriais beveik nesusidaro žolin danga. Taip pat auga europinis ožekšnis (Euonymus europaeus), paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus), karpotasis ožekšnis (Euonymus verucosus) bei paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum). Rečiau pasitaiko paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum). Žolių dangoje vyrauja nemoraliniai augalai: paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), baltažied pluk (Anemone nemorosa), europin pipirlap (Asarum europaeum), dilgialapis katil lis (Campanula trachelium), triskiaut žibuokl (Hepatica nobilis), tamsioji plaut (Pulmonaria obscura), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), nusvirusioji striepsn (Melica nutans), miškin migl (Poa nemoralis), kašubinis (Ranunculus cassubicus) ir vilnotasis (R. lanuginosus) v drynai, krūmokšnin žliūg (Stellaria holostea), paprastasis burbulis (Trollius europaeus), trikampis tiktrapapartis (Gymnocarpium dryopteris) bei kiti charakteringi šių bendrijų augalai. Dr gnesn se vietose įsikuria hidrofilin s žol s, daugiau būdingos pelk tiems lapuočių miškams. Samanų danga menka. Šiose buvein je intensyviai plinta į invazinių rūšių sąrašą įrašyti svetimžemiai augalai: smulkiažied sprig (Impatiens parviflora) ir varpin medlieva (Amelanchier spicata). Buvein daugiau ar mažiau pažeista ūkin s veiklos: plynųjų miško kirtimų, buvein je trūksta negyvos medienos. D l šių priežasčių buvein yra patenkinamos būkl s, o tolimesn jos būkl priklauso nuo miškų ūkio naudojimo. Dangos pažeidimai nedideli, dažniausiai šernų išknisti plotai. 15

16 6270* Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos Buvein s užima tik nedidelę Teritorijos dalį 0,79 ha ir tik nedidel dalis buvein s ploto (0,2 ha) patenka į BAST. Tai sausos ir vidutinio dr kinimo buvein s, kurių augalija išsivysčiusi, degraduojant kultūrin ms netręšiamoms pievoms ilgalaikio ganymo ir šienavimo įtakoje. Augalija turtinga rūšių, su itin tankiu žemiausiuoju lygmeniu. Dominuoja kvapnioji gardūnyt (Anthoxanthum odoratum), kiškio ašar l s (Briza media), paprastasis kmynas (Carum carvi), paprastoji kietavarp (Cynosurus cristatus), kupstin šluotsmilg (Deschampsia caespitosa), rudenin snaudal (Leontodom autumnalis), vienagraiž snaudal (Leontodom hispidus), baltasis dobilas (Trifolium repens), aitrusis v drynas (Ranunculus acris), mažoji ožiažol (Pimpinella saxifraga). Buvein s būkl yra patenkinama, 2013 metais plotas liko nenušienautas, ganykla apleista, dalis plotų apauga medžiais ir krūmais. Buvein s dangos pažaidos nedidel s. Projekcinį augalijos padengimą sudaro medžiai (2 %), samanos (4 %) ir žol s (90 %). 9080* Pelk ti lapuočių miškai Prioritetin s svarbos Europos Bendrijos buvein *Pelk tų lapuočių miškų buvein - užima tik nedidelę Teritorijos dalį 0,65 ha., kartografuota vakarin je BAST dalyje. Pelk ti lapuočių miškai susiformavo Vaiguvos miško reljefo pažem jimuose, šlapesniuose dirvožemiuose. Daugiausia teritorijoje paplitusius jaunus pelk tus miškus sudaro viksvinio juodalksnyno (Carici elongatae-alnetum glutinosae) ir kimininio juodalksnyno (Sphagno squarrosi-alnetum glutinosae) asociacijų bendrijos. Miškų medynuose vyrauja juodalksnis (Alnus glutinosa) ir karpotasis beržas (Betula pendula), vietomis pasitaiko paprastosios egl s (Picea abies), pušys (Pinus silvestris) ar drebul s (Populus tremula) priemaiša. Krūmų arde gausiai auga paprastasis lazdynas (Corylus avellana) ir paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus). Stambius sąžalynus formuoja įvairūs hidrofitai: paprastasis blužniapapartis (Athyrium jilix-femina), pelkin (Carex acutiformis), pailgoji (Carex elongata), šiurkščioji (Carex pseudocyperus) ir pūsl toji (C. vesicaria) viksvos, pelkinis žinginys (Calla palustris), pelkin puriena (Caltha palustris), nuodingoji nuokana (Cicuta virosa), pelkin vingiorykšt (Filipendula vulgaris), geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus), pelkinis papartuolis (Thelypteris palustris). Taip pat auga smailialapis (Dryopteris carthusiana) ir skiauterinis (D. cristata) paparčiai, pelkinis lipikas (Galium palustre), pelkinis saliavas (Peucedanum palustre), pelkin kapokl (Scutellaria galericulata), paprastasis karklavijas (Solanum dulcamara). Aukštesn se, sausesnse vietose (daugiausia ant kupstų) paplitę spygliuočių miškams būdingi paprastasis kiškiakopūstis (Oxalis acetosella) ir durpin našlat (Viola palustris). Samanų danga negausi, ją sudaro žaliosios samanos, tokios kaip pelkin dygut (Calliergonella cuspidata), palmin junet (Climacium dendroides), daugiašak tujinut (Thuidium tamariscinum), vingialap kemsa (Atrichum undulatum), pelkin lapūn (Plagiomnium ellipticum). Buvein daugiau ar mažiau pažeista ūkin s veiklos: tai plyni miško kirtimai, buvein je trūksta negyvos medienos. D l šių priežasčių buvein yra patenkinamos būkl s, o tolimesn jos būkl priklauso nuo miškų ūkio naudojimo Žolių turtingi eglynai Vaiguvos miško BAST kartografuoti du šios buvein s plotai, kurie užima 1,83 ir 5,04 ha plotą. Čia vyrauja paprastosios egl s su plačialapių medžių: paprastųjų ąžuolų, (Quercus 16

17 robur), uosių (Fraxinus excelsior), paprastųjų klevų (Acer platanoides), mažalapių liepų (Tilia cordata) priemaiša, taip pat neretai pasitaiko drebulių (Populius tremula) ir paprastųjų šermukšnių (Sorbus aucuparia). Krūmų arde dažni lazdynai (Corylus avellana) ir paprastieji sausmedžiai (Lomicera xylosteum) karpotieji ožekšniai (Euonymus verrucosus), rečiau paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum) bei europinis ožekšnis (Euonymus europaeus). Žolin augalija taip pat labai tipiška; ją sudaro geltonžiedžiai šalmučiai (Lamiastrum galeobdolon), baltažied s pluk s (Anemone nemorasa), europin s pipirlap s (Asarum europaeum), paprastosios pakalnut s (Convallaria majamis), kelminiai paparčiai (Dryopteris filix - mas), nusvirusiosios striepsn s (Melica nutans), daugiamečiai laiškeniai (Mercurialis perennis), krūmin s žliūg s (Stellaria holostea), kvapnieji lipikai (Galium odotratum) ir kt. Samanų dangoje dažna bukoji gražiasnap (Eurhynchium angustirata), vingialap lapūn (Plagiomnium undulatum) ir vingialap kemsa (Atrichum undulatum). Šioje buvein je intensyviai plinta į invazinių rūšių sąrašą įrašytas svetimžemis augalas smulkiažied sprig (Impatiens parviflora). Buvein daugiau ar mažiau pažeista ūkin s veiklos, dažni kirtimai brandesniuose, buvein je trūksta negyvos medienos. D l šių priežasčių buvein yra patenkinamos būkl s, o tolimesn jos būkl priklauso nuo miškų ūkinio naudojimo. 91D0* Pelkiniai miškai Prioritetin s svarbos Europos Bendrijos buvein 91D0*Pelkinių miškų buvein - užima tik nedidelę Teritorijos dalį 0,96 ha, kartografuota pietin je BAST dalyje. Medyną sudaro paprastosios pušys (Pinus sylvestris), egl s (Picea abies) ir plaukuotieji beržai (Betula pubescens). Krūmų arde dominuoja paprastasis šaltekšnis (Fragula alnus). Žolių ir samanų dangoje sutinkamos šio tipo buveinei būdingos rūšys: žvaigžd toji (Carex schinata) ir paprastoji (Carex nigra) viksvos, smailialapis papartis (Dryopteris carthusiana), margasis asiūklis (Equisetum variegatum), pelkinis gailis (Ledum palustre), paprastoji spanguol (Oxycoccus palustris), paprastoji m lyn (Vaccinium myrtillus), vaivoras (Vaccinium uliginosum), siauralap balžuva (Andromeda polifolia) ir apskritalap saulašar (Drosera rotundifolia). Samanų ir kiminų dangoje vyrauja paprastoji šilsaman (Pleurozium schreberi), paprastasis gegužlinis (Polytrichum commune), Magelano kiminas (Sphagnum magellanicum) ir kt. Buvein tipiška, jos būkl patenkinama, nes buvein je vykdomi intensyvūs kirtimai, trūksta negyvos medienos *Griovių ir šlaitų miškai Šios buvein s paplitusios Nemuno up s sl nio ir griovų šlaituose. Didžiausią plotą užima palei Nemuno sl nį besitęsianti buvein, kuri užima 2,15 ha plotą ir tik nedidel dalis (0,36 ha) patenka į Vaiguvos miško BAST. Kita buvein yra pietin je BAST dalyje ir užima 0,86 ha. Medynus formuoja paprastasis klevas (Acer platanoides), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), paprastasis ąžuolas (Quercus robur), mažalap liepa (Tilia cordata). Teritorijoje gausu senų medžių: ąžuolų, uosių, eglių, liepų. Kai kur pasitaiko skirpstas (Ulmus minor) ir egl s (Picea abies). Vešlų krūmų ardą sudaro paprastasis lazdynas (Corylus avellana), raudonoji sedula (Cornus sanquinea), taip pat auga europinis (Euonymus europaea) bei karpotasis (E. verrucosus) bei paprastasis sausmedis (Lomicera xybosteum) ožekšniai, paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum). Žolių danga vešli, ištisin, ūksmingose vietose yra praret jusi. Vyrauja daugiausia nemoraliniai augalai, tokie kaip paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), geltonžied s (Anemone ranunnculoides) ir baltažied s (Anemone nemorosa) pluk s, smiltynin kulkšn 17

18 (Astrogalus arenarius), pavasarinis švitriešius (Ficaria verna), triskiaut žibuokl (Hepatica nobilis), geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), daugiametis laiškenis (Mercurialis perennis), varpotoji glauden (Phyteuma spicata), puošnioji našlait (Viola mirabilis) ir kt. Samanų danga menkai išsivysčiusi. Kai kur pasitaiko vingialap lapūn (Plagiomnium undulatum), vingialap kemsa (Atrichum undulatum). Šioje buvein je intensyviai plinta į invazinių rūšių sąrašą įrašytas svetimžemis augalas smulkiažied sprig (Impatiens parviflora). Buvein daugiau ar mažiau pažeista ūkin s veiklos, vykdomi dažni kirtimai, pačioje buvein je trūksta negyvos medienos. D l šių priežasčių buvein yra patenkinamos būkl s, o tolimesn jos būkl priklauso nuo miškų ūkinio naudojimo Kertin s miško buvein s Kertinių miško buveinių inventorizacija atlikta metais. Į Vaiguvos miško BAST patenka viena kertin miško buvein. Potenciali plačialapių miškų buvein (P-B1) užima 0,3 ha plotą ir yra 15 miško kvartalo 1 sklype (4 priedas) Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašo; Buveinių direktyvos II priedo augalų rūšys Teritorijoje aptiktos dvi saugomos augalų rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (toliau Saugomų rūšių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr ; 2007, Nr ; 2010, Nr ). Teritorijoje neaptikta į Buveinių direktyvos II priedo sąrašus įrašytų augalų rūšių. Lentel je pateikiamas retų augalų sąrašas, jų lokalizacija, populiacijos gausumas ir būkl. Saugomų augalų rūšių sąrašas ir lokalizacija Teritorijoje pateiktiama 5 lentel je, 6 priedas. 5 lentel. Saugomų augalų rūšių apsaugos statusas, lokalizacija, gausumas ir būkl Rūšies pavadinimas Apsaugos Lokalizacija statusas ** Gausumas 1. Paprastasis kardelis LRK 2(V) Gausūs sąžalynai 13 miško (Gladiolus imbricatus) kategorija kvartale esančioje pelk je 2. Baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia) LRK 5(Rs) kategorija Žinomos dvi radaviet s, kuriose auga žydinčių augalų Būkl Buvein tipiška, būkl gera Buvein tipiška, būkl gera Lentel je panaudotos santrumpos: 2 (V), (Rs) Lietuvos Saugomų rūšių sąrašo kategorijos. ** - informacija saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje. Paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus). Daugiametis (100) cm aukščio žolinis augalas. Žydi birželio-liepos m n. Žiedus apdulkina vabzdžiai. S klos subresta liepos rugpjūčio m n. Dauginasi s klomis ir dukteriniais gumbasvogūniais. Iš s klų išaugę individai pražysta 3-4 augimo metais. Auga dr gnuose mišriuose miškuose, krūmynuose, dr gnose, užliejamose ir pelk tose pievose žemapelkių pakraščiuose, mezofilų pievose. Dažniausiai auga derlingame, neutralios ar šarmin s reakcijos dirvožemyje (ph 6,7-7,5). Šviesom gis augalas, bet pakenčia nedidelį 18

19 pav sį. Ūksmingose buvein se (krūmynuose, miškuose) paprastieji kardeliai nežydi. Vegetatyvin s būsenos individai gali išlikti gyvi kelis dešimtmečius. Teritorijoje saugomi augalai aptikti vakarin je teritorijos dalyje 13 kvartale esančioje pelk je. Būvein tipiška, būkl gera. Baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia (Neuman) Aver. Daugiametis (100) cm aukščio augalas. Lietuvoje rūšis aptinkama visuose rajonuose, tačiau negausiai, o pietin je dalyje retai. Dauginasi s klomis, būtina mikoriz. Dažniausiai auga maisto medžiagų turtinguose dirvožemiuose. Rūšiai būdingas ekologinis plastiškumas, tod l įsikuria sausose pievose, molingame ar kalkingame dirvožemyje. Pakanti paunksmei, neretai auga krūmais apž lusiose šlapyn se, jaunuose pelkiniuose juodalksnynuose. Gali sudaryti gausias populiacijas ir antropogenin s kilm s pažaidose (pakel se, melioracijos grioviuose), tačiau jose populiacijos trumpalaik s, v liau išstumiamos kitų augalų rūšių, lieka tik pavieniai individai. Natūraliose, nepažeistose buvein se baltijin s gegūn s populiacijos paprastai būna negausios, pasklidusios dideliame plote. Tikslios nykimo priežastys ir mastai šalyje kol kas n ra visai aiškūs. Apleistose pievose ir užželiančiose žemapelk se subrendę individai išlieka gana ilgai, bet jaunų augalų būna labai mažai. Teritorijoje saugomi augalai aptikti vakarin je teritorijos dalyje, 13 kvartale esančioje pelk je. Augalai augo pavieniui arba grupel mis po 2 6. Dauguma jų buvo fertilūs. Iš viso Vaiguvos miško BAST teritorijoje buvo kartografuota apie 2 baltijin s gegūn s santalkos. Individų suskaičiuota apie Svetimžem s augalų rūšys Vaiguvos miško BAST teritorijoje aptiktos 2 svetimžemių augalų rūšys: smulkiažied sprig (Impatiens parviflora) ir varpin medlieva (Amelanchier spicata) (4 priedas ). Abi rūšys įrašytos į Invazinių organizmų Lietuvoje rūšių sąrašą (Žin., 2004, Nr ; 2009, Nr ; 2012, Nr ). Invaziniai augalai keičia gamtinių ekosistemų struktūrą, sudaro didelę konkurenciją vietin ms rūšims arba suformuodamos tankius sąžalynus visiškai išstumia ir neleidžia įsikurti vietin ms rūšims (5 priedas). Smulkiažied sprig - iš Centrin s Azijos kilusi rūšis, Lietuvoje pastebima nuo praeito amžiaus 4-ojo dešimtmečio, tačiau ypač išplito per pastaruosius 30 metų. Miškuose sudaro ištisus sąžalynus ir stelbia daugelį vietinių augalų. Smulkiažiedžių sprigių plintantys židiniai randami 23-iajame (koordinat s , ; , LKS), 25-ajame (513756, ; , ), 660-ajame (513967, ) ir 658-ajame (512914, ) kvartale. Smulkiažied s sprig s židiniai dažniausiai telkiasi miško aikštel se, miško kelių pakel se. Varpin medlieva - iš Šiaur s Amerikos kilęs augalas. Nuo XIX a. pabaigos augintas soduose kaip uoginis augalas, bet v liau jų s klas paukščiai išplatino po miškus. Dabar Lietuvos rytin je ir vakarin je dalyse ypač dažnas, kai kur pušynuose sudaro tankius sąžalynus, kurie dar labiau sutank ja ir gausiai atželia juos iškirtus. Vienas varpin s medlievos nedidelis židinys aptiktas 25-ajame kvartale (513756, LKS). Jie kelia rimtą pavojų miškų buveinių natūralumui, tačiau iki šiol n ra veiksmingų, aplinkai nekenkiančių ir ekonomiškai apsimokančių šios rūšies naikinimo būdų. Vaiguvos miško BAST teritorijoje n ra, tačiau prie jos ribų art ja pavojinga invazin rūšis Sosnovskio barštis (Heracleum sosnovskyi). Nedidel s šios rūšies augalų grupuot s auga Grabaučiškių kaimo pievose m atstumu nuo Vaiguvos miško BAST ribų. 19

20 Laukin s gyvūnijos ypatyb s Duomenys apie gyvūnijos ypatybes pateikiami, remiantis lauko tyrimų metu surinkta bei iš Kauno marių regioninio parko direkcijos, Kauno zoologijos muziejaus, Kruonio girininkijos darbuotojų, Kruonio medžiotojų būrelio narių gauta informacija. Gyvūnijos tyrimų suvestin pateikta 6 lentel je. 6 lentel. Teritorijoje atlikti gyvūnijos tyrimai Eil s nr. Tyrimų tema Metai Autoriai 1. Kertinių miško buveinių paieška ir išskyrimas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2. Naujos ir retos vabalų rūšys Lietuvoje 2004 R.Ferensa ( ) (angliškai) 3. VĮ Kaišiadorių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projektas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 4. Vabzdžiai ir moliuskai. Kauno ir Kaišiadorių rajonų saugomose teritorijose 2008 Lietuvos entomologų draugija, Kauno marių regioninis parkas 5. Projektas Jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) apsauga Lietuvoje 2009 S.Rumbutis, D.Dementavičius 6. Lietuvos perinčių paukščių atlasas 2006 Lietuvos ornitologų draugija 7. Niūraspalvio auksvabalio (Osmoderma eremita) monitoringas 2011 Giedrius Vaivilavičius Bendra gyvūnijos charakteristika Bestuburiai Vaiguvos mišką juosia trąšios šienaujamos pievos, beužželiančios kirtaviet s. Atviresniuose Vaiguvos miško plotuose randamos ir kitos rūšys: tai baltukai (Pieris brassicae, P. rapae), citrinukas (Gonepteryx rhamni), m linukai (Polyommatus semiargus, Plebeius argus), nimfalijos (Brentis ino, Argynis paphia, Inachis io, Polygonia c-album, Maniola jurtina, Coenonympha pamphilus, C. glycerion, C. arcania, Aphantopus hyperantus, Arascnia levana, Hipparchia semele). Miško tankm je, kur auga gausiau lapuočių krūmų ir medžių, aptikti labai dažni sprindžiai: Lomaspilis marginata, Chiasmia clathrata, Ematurga atomaria, meškut Diacrisio sannio. Vaiguvos miško centrin je dalyje beužželiančioje kirtaviet je užregstruotos 3 Lietuvoje retos drugių rūšys: gudobelinis baltukas (Aporia crataegi), admirolas (Vanessa atalanta), geltonasis storgalvis (Thymelicus silvestris). Gudobelinis baltukas (Aporia crataegi) pasteb tas Vaiguvos miško pakraštyje, 13 kv. pietin je pus je. Šis drugys migrantas dažniau aptinkamas pamiškių pievose. Kiaušinius deda ant paprastojo šermukšnio (Sorbus aucuparia), gudobel s (Crataegus sp.), sodo vaismedžių. Drugiai skraido nuo geguž s m nesio iki birželio pabaigos (Ivinskis, 2004). Admirolas (Vanessa atalanta) pasteb tas beužželiančioje kirtaviet je. Tai irgi migrantas, į Lietuvą užklystantis gana neretai. Iš pietinių Europos rajonų migruojantys pavieniai drugiai jau vasaros pradžioje pasirodo Lietuvoje. Pamišk se, soduose, daržuose jie ieško dilg lių, ant kurių deda kiaušin lius. Antroje vasaros pus je išsiritusių vietinių ir traukiančių šiauresnių rajonų drugių būna gausu ant įvairių augalų žiedų, pūvančių vaisių, žaizdotų medžių. Aptinkamas visoje Lietuvoje (Ivinskis, 2004). 20

21 Didžioji dalis Vaiguvos miške aptiktų vabalų rūšių būdingos Lietuvos mišrių ir spygliuočių miškų entomofaunai. Tarp dažniausiai šiame miške aptinkamų rūšių pamin tinos Gumburiuotasis puošniažygis (Carabus granulatus), Miškinis puošniažygis (C. nemoralis), Pterostichus melanarius, P. niger, P. oblongopunctatus, Calathus micropterus, Harpalus rufipes (Carabidae), Phosphuga atrata (Silphidae), Athous haemorrhoidalis, A. subfuscus (Elateridae), Cantharis rustica (Cantharidae), Dasytes plumbeus (Melyridae), Anoplodera maculicornis, Leptura melanura (Cerambycidae). Entomologiniu požiūriu vertingiausi yra 14, 15, 16, 17 ir 18 kv. Šioje miško dalyje palikta daug senų ąžuolų, yra nemažai plynų kirtaviečių, kuriose palikti pavieniai ąžuolai. Tokios buvein s sudaro palankias sąlygas daugeliui retų vabzdžių rūšių, didel jų dalis yra šilumam giai. Šioje miško dalyje rastos tokios Lietuvoje retos rūšys kaip Velleius dilatatus (Staphylinidae), Calambus bipustulats, (Elatridae), Dorcatoma dresdensis (Anobiidae), Grynocharis oblonga (Trogositidae), Mycetophagus multipunctatus (Mycetophagidae), Metoecus paradoxus (Rhipiporidae), Eledona agricola (Tenebrionidae), Prionus coriairius (Cerambycidae), Lixus bardanae, Rhinocyllus conicus (Curculionidae). Vaiguvos miško BAST tikslin rūšis - niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita). Niūriaspalvio auksavabalio lervos vystosi senų drev tų ąžuolų, klevų, tuopų medienoje. Suaugę vabalai aptinkami geguž s rugpjūčio m n. ant medžių kamienų, drev se, kartais ant augalų žiedų. Tame pačiame medyje vabalai gali gyventi metų. Rūšies gausumas netirtas, dažniausiai aptinkami pavieniai vabalai, daugiausia radviečių žinoma Vidurio Lietuvos lygumoje. Pagrindinis rūšies gausumą ribojantis veiksnys yra brandžių lapuočių medžių kirtimas ir senų drev tų ąžuolų, liepų, klevų šalinimas. Vabalų gyvenamose vietose būtina išsaugoti senus drev tus lapuočius, aplink šiuos medžius šalinti pomiškį (Lietuvos raudonoji knyga, 2007). Visais atvejais Vaiguvos miške niūriaspalvio auksavabalio apgyvendinti ąžuolai buvo nustatomi pagal medžių drev se aptiktas vabalų liekanas, taip pat lervų ekskrementus, kurie išsiskiria savo dydžiu ir yra specifin s formos. Tirtoje teritorijoje vabalai aptikti tik senuose drev tuose ąžuoluose. Vaiguvos miške nustatyta 14 radviečių. Tikslin s rūšies - niūraspalvio auksavabalio - būkl patenkinama d l medynų tank jimo ir drev tų medžių trūkumo. Gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus atitinkančioje Vaiguvos miško vietov je rasta daugiau saugomų vabzdžių rūšių. Marmurinis auksavabalis (Liocola lugubris Herbst). Lervos vystosi trūnijančioje senų lapuočių medienoje arba humusingoje dirvoje, prie pūvančių medžių šaknų, taip pat skruzd lių Campanotus herculeanus ir Formica rufa skruzd lynuose. Generacijos trukm 2 metai. Vabalai skraido birželio liepos m n. Šiltomis, saul tomis dienomis aptinkami prie ištekančių lapuočių medžių sulčių, taip pat ant įvairių augalų žiedų. Rūšies gausumas netirtas, visur randami pavieniai vabalai. Pagrindinis rūšies gausumą ribojantis veiksnys yra brandžių drev tų lapuočių medžių šalinimas, senų parkų nykimas (Lietuvos raudonoji knyga, 2007).Vaiguvos miške ši rūšis rasta 3 vietose džiūstančių, senų ąžuolų drev se. Populiacijos būkl nežinoma. Ąžuolinis skaptukas (Xestobium rufovillosum). Lervos vystosi sausoje senų, nudžiūvusių ąžuolų medienoje, vabalai aptinkami geguž s - birželio m n. ant džiūstančių ir nudžiūvusių ąžuolų kamienų. Populiacijos gausumas neištirtas, dažniausiai aptinkami pavieniai vabalai, dažnesni brandžiuose lapuočių ir mišriuose miškuose, kur yra senų nudžiūvusių ąžuolų. Didžiausią gr smę kelia senų nudžiūvusių ąžuolų šalinimas. Brandžiuose lapuočių ir mišriuose miškuose būtina palikti pavienius nudžiūvusius ąžuolus. Vaiguvos miške nustatytos 3 ąžuolinio skaptuko radviet s. Populiacijos būkl stabili. 21

22 Pūzrinis skydvabalis (Ostoma ferruginea). Gyvena senuose brandžiuose miškuose, lervos vystosi trūnijančioje, grybų pažeistoje eglių, pušų, alksnių, beržų, drebulių medienoje. Vabalai aptinkami po atšokusia žieve, ant medžių stuobrių, kelmų, drev se. Lervos taip pat gali vystytis ir senų medinių statinių konstrukcijose. Rūšies gausumas netirtas, aptinkami pavieniai vabalai. Būtina vabalų gyvenamose vietose riboti džiūstančių ir nudžiūvusių medžių šalinimą, palikti pavienes v javartas ir v jalaužas. Vaiguvos miške nustatytos 3 radviet s. Populiacijos būkl stabili. Purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus). Purpurinio plokščiavabalio lervos gyvena po džiūstančių ir nudžiūvusių lapuočių ąžuolų, tuopų, alksnių žieve, rečiau po spygliuočių medžių žieve. Lervos grobuoniškos, minta įvairių, po žieve besivystančių vabzdžių lervomis. Generacijos trukm 2 metai. Suaugę vabalai aptinkami geguž s birželio m n. po medžių žieve ar ant kamienų bei rąstų. Populiacijų gausumas neištirtas, dažniausiai aptinkami pavieniai vabalai. Siekiant išsaugoti populiaciją, svarbu vabalų gyvenamose vietose palikti džiūstančių ir nudžiūvusių medžių, neišvežti iš buveinių nuvirtusių medžių. Rūšies gausumą riboja ir gausus trakas, ribojantis saul s spindulių patekimą į buveines. Vaiguvos miške aptiktos 3 vabalų lervos po nudžiūvusio ąžuolo žieve. Populiacijos būkl nežinoma. Kelminis juodvabalis (Uloma culinaris). Šio juodvabalio lervos vystosi trūnijančioje, grybų pažeistoje pušų medienoje, senuose kelmuose, taip pat senose spygliuočių pjuvenų krūvose. Tai brandžių pušynų gyventojas. Vabalai aptinkami po atšokusia nudžiūvusių pušų žieve ir trūnijančioje pušų medienoje. Populiacijų gausumas neištirtas, randami pavieniai vabalai. Būtina brandžiuose pušynuose palikti pavienių senų, nudžiūvusių pušų. Vaiguvos miške aptiktas vienas vabalas. Populiacijos būkl nežinoma. Pjūklaūsis kelmagraužis (Prionus coriarius). Lapuočių ir mišrių miškų rūšis. Lervos dažniausia vystosi džiūstančių lapuočių: ąžuolų, guobų, alksnių, drebulių, beržų, rečiau spygliuočių: eglių ar pušų medienoje ar senų kelmų šaknyse. Vabalai aptinkami birželio rugpjūčio m n. Rūšies gausumas nežinomas, aptinkami pavieniai vabalai. Gausesn rūšis pietin je Lietuvos dalyje. Vabalų gyvenamose vietose reik tų palikti senų džiūstančių medžių. Vaiguvos miško 15 kv ant nudžiūvusio ąžuolo kamieno buvo aptiktas 1 vabalas. Populiacijos būkl nežinoma. Akiuotasis satyras (Lopinga achine). Gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, pamišk se, gausesnis ąžuolynuose, kur yra lazdynų. Drugiai skraido geguž s pabaigoje liepos pradžioje. Tupia dažniausiai ant medžių lapų, rečiau ant žolinių augalų. Kiaušin lius deda ant svidrių (Lolium), valkūnų (Agropyron), šunažolių (Dactylis). Žiemoja vikšrai. L liuk mis virsta ant mitybinių augalų ar paklot je. Pagrindin gr sm kyla d l miško kirtimo, pavasarinių gaisrų pamišk se. Akiuotojo satyro gyvenamose vietose būtina išsaugoti brandžius lapuočių ir mišrius miškus. Vaiguvos miške steb ti du akiuotieji satyrai: vienas drugys pasteb tas beužželiančioje kirtaviet je, o kitas drugys pasteb tas rytin s miško dalies pamišk je. Populiacijos būkl stabili. Didysis auksinukas (Lycaena dispar). Kiaušin lius deda po vieną ar po kelis ant mitybinių augalų vandeninių rūgštynių (Rumex aquaticus), rūgštynių gudažolių (Rumex hydrolapathum). Išsiritę vikšrai gyvena apatin je lapo pus je, išgraužia įvairaus dydžio angas. Žiemoja vikšrai paklot je, prie mitybinių augalų. Kelis m nesius jie gali praleisti po vandeniu. Pavasarį v l pradeda maitintis. Pasiekę apie 20 mm ilgį, prisitvirtina prie mitybinio augalo stiebo apatin s dalies ir virsta l liuk mis. Drugiai skraido birželio liepos m n. Kartais galima pamatyti dalį antros kartos rugpjūčio rugs jo m nesiais. Laikosi šlapiose pievose, paupiuose, kanalizuotų upių pakrant se, dr gnose pamišk se. Suaug liai kartais toli nuklysta nuo veisimosi vietų. Pagrinidn s gr sm s kyla d l melioracijos ir pesticidų naudojimo. Rūšies 22

23 išsaugojimui svarbi ekstensyvi ūkin veikla ir v lyvas šienavimas drugių gyvenamose vietose. Vaiguvos miško rytin je dalyje, pamišk je, aukštuosiuose žolynuose pasteb tas vienas drugys. Populiacijos būkl nežinoma. Žuvys Strankščiaus bei Pakapinio up se gyvena įprastos žuvys: lydekos (Esox lucius), kuojos (Rutilus rutilus), ešeriai (Perca fluviatilis) ir kt. Nedidel se kūdrose aptinkami paprastieji karosai (Carassius carassius). Saugomų žuvų rūšių nerasta. Varliagyviai ir ropliai Vaiguvos miško BAST aptinkama mažoji kūdrin varl (Rana lessonae), pievin varl (Rana temporaria), pilkoji rūpuž (Bufo bufo) ir kt. Iš roplių aprinkamas vikrusis driežas (Lacerta agilis), gyvavedis driežas (Lacerta vivipara), geltonskruostis žaltys (Natrix natrix). Paukščiai Išskirtin yra Vaiguvos miško ornitofauna. Miškuose gyvena senus ir brandžius medynus pam gę paukščiai jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), mažasis erelis r ksnys (Aquila pomarina), vapsva dis (Pernis apivorus), uldukas (Columba oenas), juodoji meleta (Dryopcopus martius). Įprasti ir kiti uoksiniai paukščiai pilkoji meleta (Picus canus) ir kitų rūšių geniai. Patiems būdingiausiems ir gausiausiems sparnuočiams priskiriami kikilis (Fringilla coelebs), margasparn musinuk (Ficedula hypoleuca), didžioji zyl (Parus major), pilkoji zyl (Parus palustris), žalioji pečialinda (Phylloscopus sibilatrix), pilkoji pečialinda (Phylloscopus collybita), miškinis kalviukas (Anthus trivialis), amalinis strazdas (Turdus viscivorus), strazdas giesmininkas (Turdus philomelos) juodasis strazdas (Turdus merula), paprastieji suopiai (Buteo buteo), paprastosios medšark s (Lanius collurio). Senų medžių uoksuose peri namin s pel dos (Strix aluco). Teritorijos pakraščiuose esančiose pievose sutinkamos geltonoji kiel (Motacilla flava), kiauliuk s (Saxicola rubetra), geltonosios startos (Emberiza citrinella). Teritorijoje aptiktos Paukščių direktyvos saugomos rūšys: vapsva dis, jūrinis erelis, mažasis erelis r ksnys, pilkoji gerv, uldukas, juodoji meleta, vidutinis margasis genys, paprastoji medšark. Žinduoliai Vaiguvos miško plote su vertingais brandžiais medynais koncentruojasi turtinga gyvūnijos rūšių įvairov. Teritorijoje steb ti žinduoliai: briedžiai (Alces alces), šernas (Sus scrofa), stirna (Capreolus capreolus), pilkasis kiškis (Lepus europaeus), rudoji lap (Vulpes vulpes), mangutas (Nyctereutes proyonoides), miškin kiaun (Martes martes). Įdomi ir įvairi smulkiųjų žinduolių faunos įvairov. Mišriame su tankiu pomiškiu miške nesunku įvairioms žinduolių rūšims rasti maisto ir sl ptuvių. Įvairių steb jimų ir tyrimų metu čia užfiksuotos trys vabzdžia džių ir dešimt graužikų būrio rūšių. 14 kvartolo 11 sklype esančioje pelk je gyvena upiniai bebrai (Castor fiber), vakarais iš savo sl ptuvių į medžioklę išskrenda šikšnosparniai Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašo, Buveinių direktyvos II, IV priedų, Paukščių direktyvos I priedo gyvūnų rūšys Aprašomoje teritorijoje aptiktos 7 rūšys, įrašytos į Buveinių direktyvos IV priedo gyvūnų rūšių sąrašą, ir 4 rūšys, įrašytos į II priedo gyvūnų rūšių sąrašą. Šioje teritorijoje aptinkamos, peri arba gali per ti 7 Paukščių direktyvos I priedo rūšys. Į Lietuvos Respublikos 23

24 saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytos: paukščių 7 rūšys ir vabzdžių 10 rūšių. Aptiktų saugomų gyvūnų rūšių suvestin pateikiama 7 lentel je, lokalizacija 6 priede. 7 lentel. Saugomos gyvūnų rūšys Vaiguvos miško BAST. Koordinat s Rūšies pavadinimas Apsaugos statusas (LKS), arba kvartalas, sklypas ** Bestuburiai 1. Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita). 2. Purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus) 3. Marmurinis auksavabalis (Liocola lugubris). 4. Ąžuolinis skaptukas (Xestobium rufovillosum) 5. Pūzrinis skydvabalis (Ostoma ferruginea) 6. Kelminis juodvabalis (Uloma culinaris) 7. Pjūklaūsis kelmagraužis (Prionus coriarius) 8. Akiuotasis satyras (Lopinga achine) 9. Didysis auksinukas (Lycaena dispar) Varliagyviai 10. Mažoji kūdrin varl (Rana lessonae) LRK 2(V) kategorija, BD II ir IV priedai LRK 2(V) kategorija, BD II ir IV priedai LRK 2(V) kategorija LRK 4 (I) kategorija LRK 4 (I) kategorija LRK 4 (I) kategorija LRK 3(R) kategorija LRK 4 (I) kategorija, BD IV priedas LRK 3(R) kategorija, BD II IV priedai Gausumas Reta, negausi rūšis. Vabalo liekanų ir veiklos p dsakų aptikta senuose drev tuose ąžuoluose 14 kvartalo 27 sklype (14 drev tų medžių), 660kv.15 sklp. ( 2 drev ti medžiai) ir 15 kv.8 sklyp. ( 2 drev ti medžiai) Apyret, negausi rūšis. Vaiguvos miške aptiktos trys vabalų lervos po nudžiūvusio ąžuolo žieve. Aptiktos tik vieno vabalo liekanos ąžuolo drev je. Reta, negausi rūšis.vaiguvos miške nustatytos trys radviet s. Reta, negausi rūšis. Vabalų rasta po nudžiūvusių medžių žieve ir ant grybų (Fomes, Fomitopsis). Vaiguvos miške nustatytos trys radviet s. Vaiguvos miške aptiktas vienas individas Vaiguvos miško 15 kv. aptiktas vienas individas Reta, gausi rūšis. Pavieniai individai randami beužželiančiuose kirtaviet se, miško pakraščiuose. Vaiguvos miško rytin je dalyje aptiktas vienas individas Būkl Populiacijos būkl patenkinama, d l medynų tank jimo ir drev tų medžių trūkumo Populiacijos būkl nežinoma Populiacijos būkl nežinoma Populiacijos būkl stabili. Populiacijos būkl stabili Populiacijos būkl nežinoma Populiacijos būkl nežinoma Populiacijos būkl stabili Populiacijos būkl nežinoma BD IV Gausi Populiacijos būkl gera 24

25 Rūšies pavadinimas Ropliai 11. Vikrusis driežas (Lacerta agilis) Paukščiai 12. Vapsva dis (Pernis apivorus) 13. Jūrinis erelis(haliaeetus albicilla) 14. Mažasis erelis r ksnys (Aquila pomarina) 15. Sketsakalis (Falco subbuteo) 16. Pilkoji gerv (Grus grus) 17. Uldukas (Columba oenas) 18. Žalioji meleta (Picus viridis) 19. Juodoji meleta (Dryocopus martius) 20. Vidutinis margasis genys (Dendrocopus medius) 21. Paprastoji medšark (Lanius collurio) 22. Upinis bebras (Castor fiber) Apsaugos statusas Koordinat s (LKS), arba kvartalas, sklypas ** Gausumas Būkl BD IV Neretas Populiacijos būkl gera LRK 3(R) kategorija, PD I priedas LRK 3(R) kategorija, PD I priedas LRK 3(R) kategorija, PD I priedas LRK 3(R) kategorija LRK 5(Rs) kategorija, PD I priedas LRK 3(R) kategorija LRK 3(R) Reta, negausi rūšis.vaiguvos miške stebimas per jimo laikotarpiu. Retas. Kasmet peri viena pora. Lizdaviet s ** kv. Retas. Kasmet viena pora stebima per jimo laikotarpių. Lizdaviet ** kv. Retas. Kasmet stebimi per jimo laikotarpiais. Stebimos veisimosi laikotarpiu. Peri 1-2 poros Populiacijos būkl nežinoma Populiacijos būkl stabili Populiacijos būkl stabili Populiacijos būkl nežinoma Populiacijos būkl stabili Retas. Kasmet stebimi per jimo laikotarpiais Retas. Kasmet stebimi kategorija per jimo laikotarpiais PD I priedas Stebima visoje teritorijoje Populiacijos būkl stabili Populiacijos būkl nežinoma Populiacijos būkl nežinoma PD I priedas Stebima visoje teritorijoje Populiacijos būkl nežinoma PD I priedas BD II,IV Reguliariai stebimas per jimo laikotarpių, pamišk se, miško aikštel se Gyvena ir veiklos žym s aptinkamos ** kvartale Populiacijos būkl stabili Populiacijos būkl stabili esančioje pelk je Lentel je panaudotos santrumpos: 2(V), 3 (R), 4 (I), 5 (Rs) Lietuvos saugomų rūšių sąrašo kategorijos; BD II Buveinių direktyvos II priedas, BD IV Buveinių direktyvos IV priedas PD I Paukščių direktyvos I priedas. ** - informacija saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje Svetimžem s gyvūnų rūšys Vaiguvos miško BAST šiuo metu yra nustatyta viena svetimžem gyvūnų rūšis mangutas (usūrinis šuo) (Nyctereutes procyonoides). Tai didelę žalą smulkiems gyvūnams ir ant žem s perintiems paukščiams darantis visa dis gyvūnas. 25

26 Grybai Apie Vaiguvos miško BAST grybų įvairovę duomenų n ra Žem s ir gamtos išteklių nuosavyb ir naudojimas Esamos žem valdos Nagrin jamo BAST Vaiguvos miško preliminarus plotas 639,42 ha. Į šią teritoriją patenka 160 privatūs bei 10 valstybinių žem s sklypų (7 priedas). Bendras privačios nuosavyb s teise valdomos žem s plotas sudaro 43,6 % (278,74 ha) nuo bendro BAST ploto. Apie 320,44 ha (50,1 % ) ploto yra valstybin žem. Likusią teritoriją (10,3 % - 66,17 ha) sudaro neįregistruota viešajame turto registre žem Žem s ūkio intensyvumas ir jo poveikis gamtin ms vertyb ms Pagrindin tikslin žem s naudojimo paskirtis Teritorijoje yra miškų ūkio. Teritorijoje ariamos žem s n ra, pievos beveik nenaudojamos (šiek tiek šienaujamos ir ganomos) ir intensyviai užželia sumed jusia augmenija. Pagal Nacionalin je mok jimo agentūroje esančią informaciją, 2013 metais Teritorijoje buvo deklaruota labai mažai ūkin s veiklos plotų, kurios pateikiamos 8 lentel je bei 8 priede. 26

27 8 lentel m. Teritorijoje deklaruotos ūkin s veiklos. Kodas Deklaruojamų plotų pavadinimai Plotas, ha 5DG-1 Daugiamet s ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau) 0,630 5GP-1 Ganyklos (pievos) (iki 5 m.) 0,004 5GR-1 Grikiai 0,006 5KR-2 Kvietrugiai (žieminiai) 0,020 5KV-1 Kviečiai (vasariniai) 0,003 5KV-2 Kviečiai (žieminiai) 0,009 5RA-2 Rapsai (žieminiai) 0,006 5RU-1 Rugiai 0,060 NM-4 Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai 0,018 NM-5 Ąžuolų želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2500 vnt./ha ąžuolo sodmenų 0,131 Viso: 0, Žem s naudojimas praeityje Didžiojoje Teritorijos dalyje nuo seno vyrauja miškininkyst. Teritorijos apylink se buvo dirbamos žem s laukai bei ganyklos. Užpelk jusiuose plotuose šiaurin s vakarin je dalyje bei greta pratekančių upelių ūkin veikla nebuvo vykdoma Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatyb s Miškų valstyb s kadastro duomenimis (2014 m.) Vaiguvos BAST yra 636,2 ha medynų (96,1 % BAST ploto). Privačios nuosavyb s teise priklausantys bei valstybin s reikšm s miškų sklypai užima beveik po lygiai Teritorijos, atitinkamai 319,7 ha ir 319,6 ha. Didžiausia dalį BAST sudaro IV grup s ūkiniai miškai; jie užima 89,00 %. Likusią dalį sudaro III ir II grup s miškai (9 lentel, 9 ir 10 priedas). Valstybinius miškus valdo V. Į. Kaišiadorių miškų ur dija. Kertin s miško buvein s užima tik 0,3 ha plotą. (4 Priedas). 9 lentel. Miško grupių plotai nagrin jamoje teritorijoje. Miškų grup s Plotas, ha % II grup - Specialios paskirties miškai 9, III grup - Apsauginiai miškai 60, IV grup - Ūkiniai miškai 566, Viso: 636, Miško augaviečių struktūra yra gana vienalyt ir daugiausia sudaryta iš normalaus dr gnumo dirvožemių, kurie sudaro 73,6 % augaviečių (10 lentel, 1 priedas). Didžioji dalis dirvožemių yra derlingi (83,44 %). Nedidelę dalį augaviečių struktūroje užima laikino perteklinio dr gnumo (gl jiški) (15,2 %), šlaitų (5,9 %), pastoviai perteklinio dr gnumo (gl jiniai) (0,94 %) ir pelkiniai durpiniai (nusausinti) (4,0 % ) dirvožemiai. 27

28 10 lentel. Miško augaviečių struktūra %. Dirvožemio derlingumo laipsnis, % Dirvožemio dr gnumo laipsnis VISO, b c d % Labai Kodas Tipas Nederlingas Derlingas derlingas Š Šlaitų dirvožemiai 4,6 1,3 5,9 N Normalaus dr gnumo dirvožemiai 0,2 63,7 9,7 73,6 Laikino perteklinio dr gnumo L (gl jiški) dirvožemiai 13,4 1,8 15,2 Pastoviai perteklinio dr gnumo U (gl jiniai) dirvožemiai 0,04 0,9 0,94 P Pelkiniai durpiniai dirvožemiai 2,3 1,7 4,0 VISO 2,5 83,44 13,7 99,64 Medynų amžiaus struktūra įvairi, tačiau dominuoja pusamžiai, jaunuolynai ir pribręstantys medynai, kurie sudaro 81,5 % visų medynų (11 lentel, 11 priedas). Nedidelę dalį užima brandūs (14,5 %), perbrendę (2,2 %) ir pasiekę gamtinę brandą (0,6 %) medynai. Medynų rūšin je struktūroje vyrauja pušys (36,8 % ) ir egl s (37,1 %) (11 lentel, 11 priedas). Didžioji dalis pušų yra pusamž s ir pribręstančios, kurios kartu sudaro 31,3 % visu medynų. Dauguma eglių yra pribręstančios ir brandžios (kartu sudaro 20,3 % visų medynų). Likusią dalį, medynų rūšių struktūroje, užima beržai, drebul s, ąžuolai. Nedidelius plotus sudaro: liepos, juodalksniai, baltalksniai ir kt. medžiai. Dabartiniu metu vykdoma miškų ūkio veikla neturi reikšmingo neigiamo poveikio saugomoms gamtos vertyb ms. 11 lentel. Medynų struktūra. Medynų brandumo grup s, % Vyraujanti medžių rūšis Jaunuolynai Pusamziai Pribręstantys Brandūs Perbrendę Pasiekę gamtinę brandą VISO, % Beržas 5,6 2,6 0,9 0,5 9,6 Ąžuolas 1,6 2,9 0,1 4,6 Pušis 1,7 21,1 10,2 2,1 1,7 36,8 Egl 13 3,2 9,8 10,5 0,5 0,1 37,1 Drebul 3,9 1 0,2 0,4 5,5 Liepa 0,7 0,7 Juodalksnis 0,3 0,5 0,9 1,7 Baltalksnis 0,6 0,7 1,3 Maumedis 0,1 0,1 Tuja 0,5 0,5 Skroblas 0,4 0,4 Uosis 0,5 0,5 Viso 25,9 33,3 22,3 14,5 2,2 0,6 98,8 28

29 Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai Teritorija beveik n ra naudojama rekreacijai. Vadovaujantis Kaišiadorių rajono savivaldyb s tarybos 2010 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. V17-1, patvirtintu Kaišiadorių rajono bendruoju planu, rajoniniu keliu Nr. 1815, kuris kerta nagrin jamą teritoriją, eina dviračių kelias. Ši rekreacin veikla neturi poveikio saugomoms vertyb ms. Poveikio saugomoms vertyb ms n ra Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s Teritorijoje, kuriai rengiamas gamtotvarkos planas, medžioja Kruonio medžiotojų būrelis. Pagrindiniai medžiojamieji gyvūnai: šernai, stirnos, lap s. Vaiguvos miške esančiose pelk se taip pat medžiojami bebrai. Strankščiaus bei Pakapinio up s yra seklios bei sunkiai prieinamos, tod l rekreacinei žvejybai nepatrauklios. Su medžiokle ir žvejyba susijusi veikla neturi poveikio gamtin ms vertyb ms Vandens telkinių naudojimo būdai Strankščiaus bei Pakapinio upeliuose m g jiška žūkl yra nevykdoma. Verslin žvejyba juose nevykdoma. Su žvejyba susijusi veikla neturi neigiamo poveikio Teritorijoje esančioms gamtin ms vertyb ms Naudingųjų iškasenų gavyba Naudingųjų iškasenų gavyba Teritorijoje nevykdoma, tačiau rytin Teritorijos riba ties Grabaucišk mis ribojasi su Kruonis II sm lio telkiniu (6 pav.). 6 pav. Naudingų iškasenų telkiniai Teritorijos gretimyb se 29

30 1.7. Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai Teritorijoje vykdomos ir skatinamos veiklos, teigiamai įtakojančios Gamtotvarkos plano objektų būklę Gamtotvarkos plano teritorijoje nuo 2013 m. nevykdoma jokia veikla, kuri gal tų teigiamai įtakoti saugomų objektų būklę Teritorijoje vystomos veiklos, prisidedančios prie teritorijos ekonominio gyvybingumo ir jų perspektyvų įvertinimas Teritorijoje ekonominiu požiūriu svarbi veikla yra miškininkyst, kadangi apie 90 % Vaiguvos miško teritorijos sudaro IV grup s (ūkiniai) miškai. Miško paskirties žem je didžiąją dalį sudaro spygliuočių medynai, tod l ekonominiu požiūriu miškų ūkio veikla gali būti naudinga Teritorijos naudojimas švietimo reikm ms Šiuo metu teritorija aplinkosauginiam švietimui naudojama mažai. BAST trūksta įrengtų specializuotų informacinių stendų, kurie lankytojams suteiktų daugiau informacijos apie šio unikalaus krašto gamtines, biologines vertybes. BAST Vaiguvos miškas turi didelę mokslinę, gamtosauginę ir pažintinę reikšmę ir šį potencialą ateityje reik tų geriau išnaudoti, teritoriją labiau pritaikant aplinkosauginiam švietimui. Teritorija pasižymi biologinių, kultūrinių vertybių įvairove Kita specifin gamtotvarkos plano objektus reikšmingai įtakojanti veikla Jokia specifin veikla, kuri reikšmingai veiktų gamtines vertybes, nežinoma Su teritorija susiję projektai, planai ar programos Vaiguvos miško BAST patenka į šių teritorijų planavimo dokumentų apr ptį: Kaišiadorių rajono savivaldyb s teritorijos bendrasis planas, Kauno apskrities teritorijos bendrasis planas, Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferin s apsaugos zonos ribų planas, Kaišiadorių rajono strategin s pl tros planas iki 2013 metų (rengiamas naujas pl tros planas, kuris galiotų iki 2020 m.). Šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai palankūs Vaiguvos miško gamtos vertyb ms palaikyti ir išsaugoti m. baigiasi VĮ Kaišiadorių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projektas. Ruošiant naują miškotvarkos projektą būtina atsižvegti į Gamtotvarkos projekto sprendinius ir Teritorijoje aptiktų saugomų gamtos vertybių poreikius Žmogaus veikla gretimose teritorijose Gretimyb se vyrauja žem s ūkio paskirties žem s. Šiaurin se, šiaur s vakarų bei pietin se Teritorijos apylink se vyrauja ariama žem, o rytin se apylink se - pievos ir ganyklos (8 priedas) Ekologinis gamtotvarkos plano objektų vertinimas Pažeidžiamumas ir stabilumas Vaiguvos miško BAST esančios miškų buvein s (9020*Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080*Pelk ti lapuočių miškai, 9180*Griovų ir šlaitų miškai, 91D0*Pelkiniai miškai) yra sąlygiškai stabilios. Visoms išskirtoms buvein ms didžiausią 30

31 gr smę kelia netinkamas miško tvarkymas ir naudojimas. Miškų buvein s, jeigu jose nevykdoma ūkin veikla, po tam tikro laiko pasiekia klimaksinei bendrijai artimą būseną ir prasideda savireguliacijos procesai, kurie lemia ilgalaikį buveinių stabilumą. Pažeisti gali tik netinkama ūkin veikla (plynieji ir ugdymo kirtimai, negyvos medienos šalinimas), gamtinių stichijų sukelti staigūs pažeidimai. Pievų buvein (6270*Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos) intensyviai užauga krūmais bei medžiais, nebešienaujamos ir verčiamos dirbamais laukais, tod l siekiant šiose buvein se atkurti bei palaikyti palankią apsaugos būklę, būtinas daugkartinis tvarkymo priemonių taikymas: šienavimas ir/ar ganymas, sumed jusios augmenijos šalinimas, žem s savininkų informavimas apie buvein s apsaugos poreikius, pan.. Vaiguvos miško BAST buvein, kurioje vyrauja brandūs medynai, pasižymi didele retųjų gyvūnų rūšių įvairove. Tačiau d l šioje teritorijoje vykdomų/vykdytų kirtimų, senų drev tų medžių iškirtimo bei išvartų pašalinimo susidar nepalankios sąlygos kai kurių retų rūšių populiacijoms. Siekiant užtikrinti biologin s įvairov s stabilumą, būtina riboti sanitarinius kirtimus bei virtuolių šalinimą - seni drev ti ar sudžiūvę medžiai bei medžių išvartos ne tik stabilizuotų retųjų rūšių būklę, bet ir pagerintų populiacijų gyvavimo sąlygas. Senų drev tų medžių kiekis labai svarbus čia gyvenančių visoje Europoje saugomų vabalų purpurinio plokščiavabalio (Cucujus cannabarinus) ir niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita) populiacijų būklei. Šiuo metu šių rūšių būkl Vaiguvos miške bloga, populiacijos nestabilios - trūksta rūšims tinkamų drev tų medžių, gausus trakas blogina optimalias mikroklimatines sąlygas, sudaro kliūtis niūriaspalviui auksavabaliui migruoti. Vaiguvos miške išskirtos 3 entomologiniu požiūriu vertingos teritorijos, tai kv., 15 kv. ir 654 kv. Šios teritorijos svarbios marmurinio auksavabalio (Liocola lugubris), niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita) ir pūzrinio skydvabalio (Ostoma ferruginea) apsaugai. Vaiguvos miško teritorijoje peri arba gali per ti 7 į Paukščių direktyvos I priedą bei Saugomų rūšių sąrašą įrašytos paukščių rūšys. Šių paukščių lizdaviečių būkl n ra stabili - šie paukščiai (jūrinis erelis, pilkoji gerv, juodoji meleta, sketsakalis) jautrūs trikdymui, tod l svarbu užtikrinti, kad per jimo metu lizdaviečių teritorijoje nebūtų žmonių. Prad jus Teritorijos tvarkymą ir taikant daugkartines tvarkymo priemones, teritorijoje esančios gamtin s vertyb s gali išlikti ilgą laiką Retumas Vaiguvos miško BAST užregistruotos 6 tipų į 1992 m. geguž s 21 d. Tarybos direktyvos d l natūralių buveinių ir laukin s faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvos 2006/105/EB (OL 2006 L 363), I priedą ir atitinkančios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintus (Žin., 2001, Nr ; 2008, Nr ; 2011, Nr ) kriterijus, patenkinamos būkl s, tipiškos arba tipiškoms artimos buvein s 9020*Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080*Pelk ti lapuočių miškai, 9180*Griovų ir šlaitų miškai, 91D0*Pelkiniai miškai ir 6270*Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos. Drev tuose ąžuoluose randamos vabzdžių rūšys retos ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Niūriaspalvis auksavabalis - prioritetin EB svarbos saugoma rūšis. Iš viso teritorijoje aptiktos 4 bestuburių rūšys, įtrauktos į Buveinių direktyvos II ir IV priedus, 9 rūšys į Saugomų rūšių sąrašą. Ypač išsiskiria į Buveinių direktyvos II priedą įrašyto niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita) radimviet s - kita tokio dydžio populiacija randama Kauno, Romainių ir Dūkštų ąžuolynuose, o kitose Lietuvos vietose aptinkami pavieniai 31

32 individai. Po nudžiūvusio ąžuolo žieve aptiktos trys į Buveinių direktyvos II ir IV priedus įtraukto purpurinio plokščiavabalio (Cucujus cinnaberinus) lervos, tuo tarpu visoje Lietuvoje žinoma tik iki 10 radimviečių, kurių populiacijų gausumas mažai tyrin tas. Aprašomoje teritorijoje aptiktos 7 rūšys, įrašytos į Buveinių direktyvos IV priedo ir 4 rūšys - į II priedo gyvūnų rūšių sąrašus. Šioje teritorijoje aptinkamos, peri arba gali per ti 7 Paukščių direktyvos I priedo rūšys. Į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytos: 2 augalų, 7 paukščių ir 10 vabzdžių rūšių (12 lentel ) Natūralumas ir tipiškumas Teritorijos buvein s yra gan tinai natūralios ir tipiškos. Didžiausią natūralumą ir tipiškumą išlaik Vaiguvos miško šlaituose paplitusios griovių ir šlaitų miškų buvein s. D l sud tingo reljefo šios buvein s mažiausiai pažeistos žmogaus veiklos. Vaiguvos miško BAST teritorijoje esančių miškų buveinių struktūra n ra visiškai tipiška. Būdingas labai tankus trakas, kurį formuoja gausūs paprastojo lazdyno krūmai. D l sumaž jusio šviesos kiekio tokiose vietose išret ja būdingosios žol s. Dalis natūralių miškų buveinių yra visiškai sunaikintos jų vietoje įveisus spygliuočių (eglių) medynus. Labiausiai žmogaus veiklos pažeistus lapuočių miškus pakeit eglynai, drebulynai, trakas gausus krūmynais. Ūkininkavimo įtaka jaučiama iki šiol, miškas buvo valomas, tod l tipiškoms rūšims tinkamų senų išvirtusių medžių n ra labai daug. Teritorijoje aptinkamos rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos taip pat n ra visiškai natūralios. Apleidus buvusias ganyklas, pievos užauga krūmynais, dilgel mis, krūminiais builiais, ganyklos apleidžiamos ir verčiamos dirbamais laukais. Senuose drev tuose ąžuoluose, aptinkamos tipiškos brandžių lapuočių miškų vabalų rūšys - niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita), purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus) bei kiti saugomi vabalai. Miško valymas, išvartų pašalinimas, senų drev tų medžių kirtimas tai pagrindiniai veiksniai, neigiamai veikiantys buvein m tipiškas rūšis. Pievų ir ganyklų užaugimas krūmais neigiamai atsiliepia EB saugomoms rūšims didžiajam auksinukui (Lycaena dispar) ir akiuotajam satyrui (Lopinga achine). Tyrimų metu buvo užregistruotos dvi invazin s augalų rūšys smulkiažied sprig (Impatiens parviflora) ir varpin medlieva (Amelanchier spicata) didelių plotų neužima, bet koncentruojasi prie miško keliukų, kvartalinių ir miško aikštel se. Natūralios teritorijos vaiguvos miške sudaro apie 70 %, o pažeistos 30 % Įvairov Gamtotvarkos plano teritorijoje n ra atlikta išsami visų augalų ir gyvūnų rūšių inventorizacija, tačiau gausu rūšių turtingų buveinių, kurios sudaro labai įvairią mozaiką. Remiantis literatūros šaltinių analize bei tyrimo metu surinkta informacija, Teritorijoje registruota 22 saugomų gyvūnų rūšys, 2 saugomos augalų rūšys, šešios europiniu mastu svarbios gamtin s buvein s (12 lentel ). 32

33 12 lentel. Saugomos gamtos vertyb s BAST Vaiguvos miškas Saugomos gamtos vertyb s Apsaugos statusas Saugomos augalų rūšys 1. Paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus) LRK 2(V) kategorija 2. Baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia) LRK 5(Rs) kategorija Saugomos gyvūnų rūšys 1. Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita) LRK 2(V) kategorija, BD II ir IV priedai 2. Purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus) LRK 2(V) kategorija, BD II ir IV priedai 3. Marmurinis auksavabalis (Liocola lugubris). LRK 2(V) kategorija 4. Ąžuolinis skaptukas (Xestobium rufovillosum) LRK 4 (I) kategorija 5. Pūzrinis skydvabalis (Ostoma ferruginea) LRK 4 (I) kategorija 6. Kelminis juodvabalis (Uloma culinaris) LRK 4 (I) kategorija 7. Pjūklaūsis kelmagraužis (Prionus coriarius) LRK 3(R) kategorija 8. Akiuotasis satyras (Lopinga achine) LRK 4 (I) kategorija, BD IV priedas 9. Didysis auksinukas (Lycaena dispar) LRK 3(R) kategorija, BD II IV priedai 10. Mažoji kūdrin varl (Rana lessonae) BD IV 11. Vikrusis driežas (Lacerta agilis) BD IV 12. Vapsva dis (Pernis apivorus) LRK 3(R) kategorija, PD I priedas 13. Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) LRK 3(R) kategorija, PD I priedas 14. Mažasis erelis r ksnys (Aquila pamarina) LRK 3(R) kategorija, PD I priedas 15. Sketsakalis (Falco subbuteo) LRK 3(R) kategorija 16. Pilkoji gerv (Grus grus) LRK 5(Rs) kategorija, PD I priedas 17. Uldukas (Columba oenas) LRK 3(R) kategorija 18. Žalioji meleta (Picus viridis) LRK 3(R) kategorija 19. Juodoji meleta (Dryocopus martius) PD I priedas 20. Vidutinis margasis genys (Dendrocopus medius) PD I priedas 21. Paprastoji medšark (Lanius collurio) PD I priedas 22. Upinis bebras (Castor fiber) BD II ir IV ES svarbos buvein s *Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos. Buveinių direktyvos I priedas *Plačialapių ir mišrūs miškai Buveinių direktyvos I priedas Žolių turtingi eglynai Buveinių direktyvos I priedas Pelk ti lapuočių miškai Buveinių direktyvos I priedas *Griovų ir šlaitų miškai Buveinių direktyvos I priedas 6. 91D0*Pelkiniai miškai Dydis ir fragmentiškumas Vaiguvos miško BAST užima 665,34 ha plotą. Beveik 3,75 % (24,95 ha) teritorijos ploto užima EB svarbos miškų ir pievų buvein s. Miškų buvein se, kurios užima 24,16 ha (3,63 %), fragmentacija n ra labai didel, tačiau gana žymi įsiterpia įvairaus dydžio kirtaviet s, jaunuolynai arba šioje teritorijoje nesaugomos buvein s. Teritorijos, ir ypač buveinių, vientisumą šiek mažina per mišką einantis miško keliukų tinklas. Nepaisant to, buveinių vientisumas dar yra pakankamas, kad jos ir saugomų rūšių populiacijos bei visa biologin įvairov gal tų išlikti stabili. Labai svarbu sureguliuoti miško naudojimą taip, kad toliau nebūtų mažinami europin s svarbos miško buveinių plotai neleistini plynieji kirtimai, sanitariniai ir ugdomieji kirtimai (leistini tik plotuose, kurie nepriklauso europin s svarbos 33

34 buvein ms). Pievų ir ganyklų buvein užima nedidelį plotą (0,79 ha), yra fragmentuota krūmynais apaugusių teritorijų. Did jant užaugimui, ganyklos yra apleidžiamos arba paverčiamos dirbamais laukais, tod l šioms buvein ms kyla sunykimo gr sm Teritorijos pad tis Teritorijos svarba vietos, nacionaliniame ir tarptautiniuose ekologiniuose tinkluose Vaiguvos miškas, esantis šalia Kauno marių regioninio parko Nemuno up s pietiniame krante, atlieka svarbią ekologinę funkciją, nes yra gamtinio karkaso ir Natura 2000 ekologinio tinklo elementas. Lietuvos Respublikos gamtinio karkaso br žinyje teritorija išskirta kaip vidinio stabilizavimo arealas, skirtas išlaikyti, palaikyti, stiprinti ir apsaugoti esamą natūralų kraštovaizdžio pobūdį. Vaiguvos miškas yra nacionalin s svarbos migracinio koridoriaus dalis (7 pav.). 7 pav. Vaiguvos miško BAST pad tis Lietuvos Respublikos gamtiniame karkase Teritorijos pad tis regiono hidrografiniame tinkle Visi nedideli upeliai, tekantys pro Vaiguvos mišką, priklauso Nemuno up s baseino rajonui (UBR), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunų) pabaseiniui. Teritorijoje teka upelis Strankščius ir Pakapin s Teritorijos pad tis gyvenviečių, miestų atžvilgiu Teritorija yra centrin je Lietuvos dalyje, Kauno apskrityje, Kaišiadorių rajono savivaldyb je, Kruonio seniūnijoje. Artimiausi miestai Kaišiadorys nutolę apie 15 km atstumu ir Kaunas 20 km atstumu. Teritorijos gretimyb se išsid sčiusios Kruonio, Vaiguvos ir Anglininkų kaimų sodybos. 34

35 2. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 2.1. Gamtotvarkos plano tikslas Gamtotvarkos plano tikslai: 1. siekti atkurti ir išsaugoti Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių 9020*Plačialapių ir mišrūs miškai ne mažesniame nei 14,46 ha plote, 9050 Žolių turtingi eglynai ne mažesniame nei 6,87 ha plote, 9080*Pelk ti lapuočių miškai ne mažesniame nei 0,65 ha plote, 9180*Griovų ir šlaitų miškai ne mažesniame nei 1,2 ha plote, 91D0*Pelkiniai miškai ne mažesniame nei 0,96 ha plote ir 6270*Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos ne mažesniame nei 0,79 ha plote. 2. Sudaryti palankias veisimosi sąlygas niūriaspalviui auksavabaliui (Osmoderma eremita) ir purpuriniui plokščiavabaliui (Cucujus cinnaberinus) ne mažesniame nei 19,05 ha plote, 1 ha teritorijos plote randami 3-4 negyvos medienos vienetai Gamtotvarkos plano uždaviniai Pagrindiniai gamtotvarkos plano uždaviniai yra susiję su europin s svarbos gamtinių buveinių ir niūriaspalvio auksavabalio, purpurinio plokščiavabalio bei kitų su negyva mediena susijusių EB svarbos saugomų vabalų rūšių buveinių atkūrimu bei palankios apsaugos būkl s palaikymu. Pritaikius gamtotvarkos plane numatytas priemones, bus pasiekta ir buvein se aptinkamų saugomų augalų bei gyvūnų rūšių palanki apsaugos būkl. Tikslui pasiekti numatomi uždaviniai pateikiami 13 lentel je. 35

36 13 lentel Gamtotvarkos plano uždaviniai. Apsaugos problema Uždaviniai Uždavinio įgyvendinimo priemon s Įgyvendinimo rodikliai Miško medynuose nepakankami brandžių medynų plotai ir negyvos medienos kiekis. D l šios priežasties netenkama retų augalų, grybų bei gyvūnų rūšims tinkamų buveinių. Blog ja 9020* Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9180* Griovių ir šlaitų miškų, 9080* Pelk tų lapuočių miškų bei 91D0* Pelkinių miškų buveinių būkl. 1. Atkurti ir išsaugoti 9020*Plačialapių ir mišrių miškųbuveinių gerą apsaugos būklę ne mažesniame nei 14,46 ha plote, 9050 Žolių turtingų eglynų - ne mažesniame nei 6,87 ha plote, 9080*Pelk tų lapuočių miškų - ne mažesniame nei 0,65 ha plote, 9180*Griovų ir šlaitų miškų - ne mažesniame nei 1,2 ha plote, 91D0*Pelkinių miškų - ne mažesniame nei 0,96 ha plote VĮ Kaišiadorių MU vidin s miškotvarkos projekto pakeitimai, įteisinant miško išteklių naudojimą, suderintą su 9020* Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9180* Griovių ir šlaitų miškų 9080* Pelk tų lapuočių miškų bei 91D0* Pelkinių miškų buveinių palankios apsaugos būkl s reikalavimais (tvarkymo plotai Nr. 1-14;18-19; 28). Viso 28,57 ha plote (valstybin žem 10,5 ha; neįregistruota viešajame turto registre žem -6,99 ha ir privati žem 11,08 ha). BAST 9020* Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9180* Griovių ir šlaitų miškų 9080* Pelk ti lapuočių miškų bei 91D0 Pelkinių miškų buveinių plotuose nevykdyti buveinių būklę pažeidžiantys kirtimai, paliekami seni ir nudžiūvę medžiai. Kito vykmečio miškotvarkos projekte nenumatyti planiniai kirtimai, galintys pažeisti saugomų miškų buveinių tinkamą apsaugos būklę visose kartografuotose EB svarbos buvein se. Gamtotvarkos plano rengimo metu sustabdžius plynus kirtimus, buvein s ir saugomos rūšys atsikurs ir gal s išlikti stabili ilgą laiką, seni plačialapiai medžiai sudarys bent 5 % medyno, atsiras daug negyvų medžių (stovintys nudžiūvę medžiai, virtuoliai, stuobriai). Nutrūkus tradiciniam pievų naudojimui (ganymui ir šienavimui) nyksta saugomos buvein s ir rūšys. 6270*Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų buveinei kyla sunykimo gr sm ir pievų ploto sumaž jimas. 2. Atkurti ir išsaugoti buvein s 6270*Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos gerą apsaugos būklę ne mažesniame nei 0,2 ha plote Sumed jusios augmenijos kirtimas, biomas s išvežimas (tvarkymo plotai Nr.15 neįregistruota viešajame turto registre žem 0,2 ha) Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas ir biomas s išvežimas. - Tvarkymo plote Nr.15 iškirsti medžiai ir krūmai (ir išvežta biomas ) 0,2 ha plote. - Tvarkymo plote Nr.15 iškirstos medžių ir krūmų atžalos (ir išvežta biomas ) 0,2 ha plote. - Tvarkymo plote Nr.15 pašalinta 36

37 Apsaugos problema Uždaviniai Uždavinio įgyvendinimo priemon s Įgyvendinimo rodikliai D l vykdomu kirtimų, nepaliekant senų drev tų ir džiūstančių medžių, blog ja niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita) ir purpurinio plokščiavabalio (Cucujus cinnaberinus) veisimosi ir gyvenimo sąlygos Plinta invazin s (svetimžem s) augalų rūšys, kurios pamažu keičia natūralią buveinių struktūrą ir rūšinę sud tį 3. Sudaryti palankias veisimosi sąlygas niūriaspalvio auksavabalio, purpurinio plokščiavabalio ir kitų saugomų vabalų populiacijoms, įgyvendinant svarbiausių radviečių tvarkymo darbus ir užtikrinti palankią saugomų rūšių apsaugos būklę. Iš viso 19,05 ha plote. 4. Sustabdyti svetimžemių augalų skverbimąsi į saugomas EB svarbos buveines: 9020*Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai ir 9180*Griovų ir šlaitų (tvarkymo plotai Nr.15 laisvo fondo žem 0,2 ha). 2.3.Organizuoti reguliarų pievų šienavimą (tvarkymo plotai Nr.15 neįregistruota viešajame turto registre žem 0,2 ha) 3.1 Periodiškas trako šalinimas 20 m spinduliu apie ąžuolus, kuriuose buvo rasta niūriaspalvio auksavabalio ir purpurinio plokščiavabalio veiklos p dsakų (tvarkymo plotai Nr ; 20-27). Viso 19,05 ha plote (valstybin žem 14,26 ha; neįregistruota viešajame turto registre žem -2,41 ha ir privati žem 2,38 ha). 3.2.Riboti miško sanitarinius kirtimus, palikti senus drev tus ir džiūvančius lapuočių medžius, ypač ąžuolus.. (tvarkymo plotai Nr ; 20-27). Viso 19,05 ha plote (valstybin žem 14,26 ha; neįregistruota viešajame turto registre žem -2,41 ha ir privati žem 2,38 ha). Potencialiai tinkamų medžių turi būti 5 vnt., 300 m spindulio zonoje 4.1. Organizuoti smulkiažied s sprig s (Impatiens parviflora) ir varpin s medlievos (Amelanchier spicata) židinių naikinimą prie miško keliukų, miško aikštel se (tvarkymo plotai Nr. 2; 6; 8; 10; 28). žolin augmenija iš viso 0,2 ha plote: Pirmaisiais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. - Tvarkymo plotuose Nr ; apie ąžuolus, kuriuose buvo rasti niūriaspalvio auksavabalio ir purpurinio plokščiavabalio veiklos p dsakai, 19,05 ha plote 20 metrų spinduliu pašalinta sumed jusi augmenija. - Pagal galimybes nevykdyti senitarinių kirtimų, teritorijoje palikti visus senus drev tus ir džiūstančius lapuočius medžius, iš viso 19,05 ha plote. Pagal galimybes 1 ha teritorijos plote randami 3-4 negyvos medienos vienetai. Sunaikinti smulkiažied s sprig s (Impatiens parviflora) ir varpin s medlievos (Amelanchier spicata) židiniai tvarkymo plotuose Nr. 2; 6; 8; 10;

38 Apsaugos problema Uždaviniai Uždavinio įgyvendinimo priemon s Įgyvendinimo rodikliai Esant informacijos trūkumui, dalis visuomen s nesupranta Teritorijos gamtinių vertybių unikalumo bei būtinumo taikyti gamtotvarkos priemones. miškai. 5. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones Surengti informacinį mokomąjį seminarą; 5.2 Apsaugos sutarties su privačios žem s savininkais sudarymas 5.3. Parašyti 2 informacinius straipsnius apie BAST Vaiguvos miško gamtines vertybes; 5.4. Parengti ir įgyvendinti informacinio stendo projektą; - Surengtas informacinis - mokomasis seminaras Organizuojamas apsaugos sutarčių su privačios ežm s savininkais sudarymas (bendraujama tais klausimais su žem s savininkais, derinamos Sutarčių sąlygos). Sudarytos apsaugos sutartys su žemių (miško) savininkais. I gamtotvarkos plano metais ir v liau pagal poreikį. 13,46 ha miškų buvein se, d l tinkamai vykdomos ūkin s veiklos pasiekta gera apsaugos būkl. - Parašyti ir atspausdinti 2 straipsniai Kaišiadorių rajono laikraščiuose. - Pasirinktoje vietoje pastatyti 5 informaciniai stendai. 38

39 2.3. Gamtosaugos problematika gamtotvarkos plano teritorijoje. Pagrindin s Vaiguvos miško BAST gamtosaugin s problemos susijusios su nutrūkusiu tradiciniu pievų naudojimu, d l savaiminio buveinių užaugimo sumed jusia augmenija. Nustojus ganyti galvijus ir šienauti, pievos m uželti ne tik peraugusia žole, bet ir medžiais bei krūmais. D l šių priežasčių nyksta saugomos pievin s buvein s (6270*Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos), blog ja jose augančių retų augalų rūšių populiacijų būkl. Nesiimant aktyvių tvarkymo priemonių, dauguma Teritorijoje esančių gamtinių vertybių sunyktų. Gamtotvarkos priemon s išsaugotų ir palaikytų gerą pievinių buveinių būklę. Teritorijoje esantys didžiausi medynų plotai priskiriami IV miškų grupei. D l miškininkyst s veiklos (plynieji, sanitariniai kirtimai, negyvos medienos šalinimas), miško buvein s yra sunaikinamos arba bloginama jų būkl. Tuo pačiu bloginama ir perinčių uoksinių miško paukščių bei retų vabzdžių rūšių (niūriaspalvio auksavabalio ir purpurinio plokščiavabalio) palanki apsaugos būkl. Plačialapių ir mišrių bei griovių ir šlaitų miškų buvein se aptiktas invazin s rūšies smulkiažied s sprig s ir varpin s medlievos židiniai. Invazinei rūšiai išplitus būtų sukelta gr sm natūralioms miško žolinių augalų populiacijoms. Teritorijos problemiškumas yra susijęs su nuosavyb s forma. Plotai, kuriuose reikia taikyti gamtotvarkos priemones, privačios nuosavyb s teise priklauso fiziniams asmenims. Būtina žem s savininkams pateikti informaciją apie Teritorijos gamtines vertybes ir galimybę dalyvauti Kaimo pl tros programoje bei gauti išmokas. Taip pat agituoti savininkus prisijungti prie gamtotvarkos plano uždavinių sprendimo. Pritaikius gamtotvarkos priemones ir Kaišiadorių miškų ur dijų vidin s miškotvarkos projektuose įteisinus ūkininkavimo priemones, kurios atitiktų miško buveinių palankios apsaugos būkl s poreikius, miško buvein s (9020* Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9180* Griovių ir šlaitų miškai 9080* Pelk ti lapuočių miškai bei 91D0* Pelkiniai miškai) bei su negyva mediena susijusių vabalų rūšių: niūriaspalvio auksavabalio, purpurinio plokščiavabalio buvein s atsikurtų ir gal tų išlikti stabilios ilgą laiką Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas Gamtotvarkos metodų alternatyvos ir jų įvertinimas pateikiamas 14 lentel je. 14 lentel. Gamtotvarkos metodų alternatyvos. Uždaviniai Alternatyvūs įgyvendinimo metodai privalumai / trūkumai Atkurti ir išsaugoti buvein s -Nevykdyti pagrindinių miško 9020*Plačialapių ir mišrūs kirtimų, o sanitarinius kirtimus tik miškai gerą apsaugos būklę ne išimtiniais atvejais, jeigu kyla masinio mažesniame nei 14,46 ha plote, ligų ir kenk jų išplitimo gr sm 9050 Žolių turtingi eglynai - ne kartografuotose miškų buvein se, kad mažesniame nei 6,87 ha plote, medynuose vyktų natūralios 9080*Pelk ti lapuočių miškai - sukcesin s kaitos (pigiausias ir ne mažesniame nei 0,65 ha ilgalaikį buveinių išlikimą plote, 9180*Griovų ir šlaitų užtikrinantis būdas) ; miškai - ne mažesniame nei 1,2 Alternatyvių įgyvendinimo metodų ha plote, 91D0*Pelkiniai miškai n ra - ne mažesniame nei 0,96 ha plote. Siūlomas metodas Miško naudojimo, nepažeidžiant saugomų miškų buveinių, užtikrinimas, vadovaujantis galiojančiais teis s aktais bei projektuojant kito vykmedžio miškotvarkos priemones. 39

40 Uždaviniai 2. Atkurti ir išsaugoti buvein s 6270*Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos gerą apsaugos būklę ne mažesniame nei 0,2 ha plote. 3. Sudaryti palankias veisimosi sąlygas niūriaspalvio auksavabalio, purpurinio plokščiavabalio ir kitų saugomų vabalų populiacijoms, įgyvendinant svarbiausių radviečių tvarkymo darbus ir užtikrinti palankią saugomų rūšių apsaugos būklę. Iš viso 19,05 ha plote 4. Sustabdyti svetimžemių augalų skverbimąsi į saugomas EB svarbos buveines 9020*Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai ir 9180 * Griovų ir šlaitų miškai. Alternatyvūs įgyvendinimo metodai privalumai / trūkumai - Sumed jusios augmenijos iškirtimas, žolin s augmenijos šienavimas šienapjov mis ir rankiniu būdu dalgiais ar žoliapjov mis (didesni darbų kaštai, neužtikrintas tęstinumas, bet didesnis efektyvumas ir galimyb išgabenti nupjautą žolę ir krūmus iš teritorijos); - ganymas (mažesni kaštai, bet dalis pievų yra dr gnos, tod l turi būti parenkami specialių veislių galvijai, kad sumaž tų pievų fragmentiškumas d l netolygaus žol s nu dimo; šiuo atveju, buvein susiformuoja ilgalaikio ganymo pasekoje su visais šalutiniais ganymo poveikiais, tad nereik tų aptarin ti biogeninių medžiagų kaupimosi kaip problemos; - deginimas (sąlyginai nebrangi, bet labai nuo klimatinių ir geografinių vietov s sąlygų priklausoma priemon, kurią įgyvendinus gali išnykti kai kurios karščiui neatsparios augalų rūšys); - nieko nedaryti (nieko nekainuoja, tačiau ir toliau blog s buveinių, augalų populiacijų bei bendrijų būkl ). Vienintel alternatyva -iškirsti aplink ąžuolus m spindulių krūmus ir medžius (metodas nebrangus, tačiau trakas v l per 2-3 metus atauga, tod l kirtimą reikia kartoti, taip pat reikia išvengti perd to ąžuolų kamienų atidengimo, kadangi padid s v jo ir sumaž s dr gm s mikroklimatinis balansas ir saugomi šiltam giai vabalai gali nukent ti d l staigių šalnų); - Invazin augalų rūšis smulkiažied sprig naikinama, naudojant herbicidus. Metodas sumažina tvarkymo kaštus, tačiau netinkamas pelk tose buvein se. - Invazin augalų rūšis smulkiažied sprig naikinama išraunant. Nekenksmingas aplinkai būdas. Naikinamus varpin s medlievos augalus iki 2 cm skersmens iškasant, o į stambesnius augalus įterpiant Siūlomas metodas - Sumed jusios augmenijos iškirtimas, žolin s augmenijos šienavimas šienapjov mis ar rankiniu būdu dalgiais, žoliapjov mis arba ganymas specialių (nelepių) veislių gyvuliais. Rekomenduojame aplink ąžuolus, kurių drev se aptinkama niūriaspalvio auksavabalio ir purpurinio plokščiavabalio veiklos p dsakų, kirsti krūmus ir medžius m spinduliu per daug neatidengiant pačių ąžuolų kamienų. - Invazin augalų rūšis smulkiažied sprig naikinama išraunant. Naikinimus varpin s medlievos augalus iki 2 cm skersmens iškasant, o į stambesnius augalus įterpiant cheminį preparatą 40

41 Uždaviniai 5. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones. Alternatyvūs įgyvendinimo metodai privalumai / trūkumai cheminį preparatą (efektyviausiai naikinama visa varpin s medlievos populiacija). - Varpin s medlievos naikinimas visus augalus iškasant (neįmanoma iškasti stambių augalų). - Varpin s medlievos naikinimas tik cheminiu preparatu (neįmanoma įterpti preparato į smulkius augalus, cheminį preparatą naudojant purškimo būdu, preparatas patenka ant kitų augalų). - Varpin s medlievos naikinimas nužievinant (neefektyvus - iš prid tinių šaknų pumpurų išaugs nauji augalai) - Seminaro-mokymo surengimas alternatyvų neturi. Seminaro metu tiesiogiai bendraujama su žemių savininkais ir valdytojais. - Nesudaroma apsaugos sutartis su privačios žem s (miško) savininkais. N ra teisinio pagrindo privačiose žem se taikyti gamtosaugines priemones, gamtinių vertybių būkl blog ja. - Įrengti informacinį stendą apie Teritorijos saugomas gamtos vertybes. Sąlyginai brangi priemon, tačiau užtikrins pastovią informacijos sklaidą. - Informacijos sklaida žiniasklaidoje apie Teritorijos gamtines vertybes ir gamtotvarkos priemones, parašant keletą straipsnių. Pigesnis metodas, informacija prieinama platesnei auditorijai, tačiau per trumpesnį laiko tarpą. Šie metodai, užtikrinama informacijos sklaida ilgesnį laiką ir platesniam visuomen s ratui. Siūlomas metodas - Suorganizuotas seminaras- mokymai apie BAST gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir gamtotvarkines priemones bei galimybę dalyvauti KPP. - sudarytos apsaugos sutartys su privačios žem s (miško) savininkais. - Parašyti 2 informacinius straipsnius apie Vaiguvos miško BAST gamtines vertybes. - Parengti ir įgyvendinti informacinio stendo projektą. 3. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 3.1. Gamtotvarkos priemonių detalus aprašymas 41

42 Siekiant atkurti ir palaikyti palankią Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių 9020*Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080*Pelk ti lapuočių miškai, 9180*Griovų ir šlaitų miškai, 91D0*Pelkiniai miškai ir 6270*Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos ir rūšių - niūriaspalvio auksavabalio, purpurinio plokščiavabalio ir kitų saugomų vabalų populiacijojų apsaugos būklę, siūloma įgyvendinti 6 uždavinius. Tvarkymo priemones planuojama taikyti 47,79 ha teritorijoje (28 tvarkymo plotai) (15 lent.). 15 lentel. Gamtin s vertyb s; tvarkymo plotai. (VĮ Registro centro duomenys 2014 m.) Tvarkymo ploto Nr. Buvein s Kv//skl. Nr // // // // // //11, //13, //7,8,13,14,15, //14, , 25//4,5,6,10,14, , //6, D0 24//2,3,7 9020, 13 91D0 24//2,3,7;21// // Vabalai 17//10,11,13 13//27,42,44;14//2 17 Vabalai 6,27,28, //46 Nuosavyb /Žem s Tvarkymo ID ** paskirtis plotas, ha Privati žem /Miško naudmenos 0,13 Privati žem /Miško naudmenos 0,55 Neįregistruota viešąjame turto registre žem /Miško naudmenos 0,18 Neįregistruota viešąjame turto registre žem /Miško naudmenos 0,70 Privati žem /Miško naudmenos 0,36 Privati žem /Miško naudmenos 0,55 Privati žem /Miško naudmenos 1,43 Neįregistruota viešąjame turto registre žem /Miško naudmenos 6,54 Privati žem /Miško naudmenos 0,90 Valstybin žem /Miško naudmenos 8,30 Privati žem /Miško naudmenos 0,44 Privati žem /Miško naudmenos 1,39 Privati žem /Miško naudmenos 3,00 Valstybin žem /Miško naudmenos 1,50 Neįregistruota viešąjame turto registre žem /Pievos 0,17 Valstybin žem /Miško naudmenos 5,04 Valstybin žem /Miško naudmenos 8,23 Privati žem /Miško naudmenos 0,63 42

43 //20 20 Vabalai 15//8,10 21 Vabalai 15//2,5,6 22 Vabalai 15//2,3,6 23 Vabalai 15//3 24 Vabalai 15//2,3 25 Vabalai 660//34 26 Vabalai 660//15,34 27 Vabalai 660// //3,13 Privati žem /Miško naudmenos 1,70 Valstybin žem /Miško naudmenos 0,99 Neįregistruota viešąjame turto registre žem /Miško naudmenos 1,10 Privati žem /Miško naudmenos 0,82 Privati žem /Miško naudmenos 1,24 Neįregistruota viešąjame turto registre žem /Miško naudmenos 0,84 Privati žem /Miško naudmenos 0,08 Privati žem /Miško naudmenos 0,24 Neįregistruota viešąjame turto registre žem / Miško naudmenos 0,47 Valstybin žem /Miško naudmenos 0,27 Viso: 47,793 ** - informacija saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje. 1. Uždavinys: Atkurti ir išsaugoti buveinių 9020*Plačialapių ir mišrūs miškai ne mažesniame nei 14,46 ha plote, 9050 Žolių turtingi eglynai ne mažesniame nei 6,87 ha plote, 9080*Pelk ti lapuočių miškai ne mažesniame nei 0,65 ha plote, 9180*Griovų ir šlaitų miškai ne mažesniame nei 1,2 ha plote, 91D0*Pelkiniai miškai ne mažesniame nei 0,96 ha plote gerą apsaugos būklę Priemon. VĮ Kaišiadorių MU vidin s miškotvarkos planų pakeitimai, įteisinant miško išteklių naudojimą, suderintą su 9020* Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9180* Griovių ir šlaitų miškų, 9080* Pelk tų lapuočių miškų bei 91D0* Pelkinių miškų buveinių palankios apsaugos būkl s reikalavimais (28,57 ha plote). VĮ Kaišiadorių MU vidin s miškotvarkos projektas galioja iki 2013 metų, šiuo metų yra ruošiamas naujas miškotvarkos projektas, kuriose turi būti įteisinta, kad Vaiguvos BAST 9020* Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9180* Griovių ir šlaitų miškų, 9080* Pelk tų lapuočių miškų bei 91D0* Pelkinių miškų buveinių kriterijus atitinkančiuose medynuose: 1) negali būti šalinama negyva mediena (stuobriai, virt liai); 2) nebevykdomi sanitariniai ir pagrindiniai miško kirtimai. Galimi tik specialieji kirtimai, siekiant formuoti ir palaikyti įvairiaamžį, būdingos rūšin s sud ties ir vertikaliosios struktūros medyną, bei sanitariniai kirtimai, jeigu kyla masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm. Taip pat negali būti kertami brandūs plačialapių rūšių medžiai; 43

44 3) nekeičiamas hidrologinis režimas. ST direkcija raštu pateikia pasiūlymą MU ir teikdami išvadas d l naujai rengiamo Miškotvarkos projekto turi informuoti projekto reng ją apie GP ir jo sprendinius, saugomų vertybių apsaugos poreikius. Priemon apima Vaiguvos miško BAST kartografuotas EB svarbos miškų buveines - 28,57 ha plote (3 priedas, 15 lentel ), vykdoma pirmais gamtotvarkos metais papildant miškotvarkos projektą. 2. Uždavinys Atkurti ir išsaugoti buvein s 6270*Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos gerą apsaugos būklę ne mažesniame nei 0,2 ha plote Priemon. Sumed jusios augmenijos šalinimas, biomas s išvežimas. Pelkių ir pievų buvein se d l apaugimo medžiais ir krūmais kinta augalijos struktūra, buvein s nyksta. Sumed jusios augmenijos šalinimas atliekamas 0,2 ha plote, tvarkymo plotuose Nr.15 (12 priedas). Medžiai ir krūmai pjaunami rankiniu būdu, naudojant motorinius pjūklus arba krūmapjoves. Rekomenduojama kirsti, nesant sniego dangai, kad būtų paliekami ne didesni kaip 10 cm aukščio kelmeliai. Dalį stambių medžių galima palikti, bet jie neturi užimti daugiau kaip 10 % buveinių ploto. Ganomose pievų buvein je kirtimo darbai gali būti atliekami nuo spalio iki kovo m nesio. Nukirsta biomas turi būti pašalinami iš tvarkymo plotų (Nr.15). Nukirsti medžiai ir krūmai gali būti sukraunami už teritorijos ribos ir išvežami. Tvarkymo plote Nr.15 sumed jusios augmenijos kirtimas gali būti pradedamas vasaros pabaigoje, bet ne anksčiau kaip rugpjūčio m nesį ir gali būti vykdomi iki kovo m nesio pradžios. Priemon taikoma pirmais gamtotvarkos įgyvendinimo metais. Priemon taikoma 0,2 ha plote (neįregistruota viešajame turto registre žem ) 2.2. Priemon. Sumed jusios augmenijos atžalų šalinimas, biomas s išvežimas. Siekiant užtikrinti 2.1. priemon s efektyvumą, būtinas periodiškas sumed jusios augmenijos atžalų šalinimas. Šios priemon s efektyvumas priklauso nuo taikymo periodiškumo, atsižvelgiant į sumed jusios augmenijos rūšinę sud tį. Teritorija didžiąja dalimi apaugusi pavieniais medeliais bei karklo krūmynais, kurie iškirtus greitai atželia tankiu atžalynu. Tod l tvarkymo plote Nr.15 atžalas šalinti reikia antraisiais ir trečiaisiais, v liau penktaisiais, septintaisiais ir devintaisiais gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. Šios priemon s dažnumas (pritaikius ją trečiaisiais metais) gali būti koreguojamas, priklausomai nuo atž limo tempo ir gausos. Atžaloms šalinti naudojamos krūmapjov s ir trimeriai, nukirsta biomas turi būti išgabenama iš teritorijos. Tvarkymo plote Nr.15 darbai gali būti pradedami vasaros pabaigoje, bet ne anksčiau kaip rugpjūčio m nesį ir vykdomi iki kovo pradžios. Priemon taikoma 0,2 ha plote (neįregistruota viešajame turto registre žem ) Priemon. Šienavimas Atviroms buvein ms palaikyti būtinas šienavimas, kuris stabdo užkrūm jimą. Nupjauta biomas turi būti pašalinama iš teritorijos. Šienaujama tvarkymo plote Nr.15 rankin mis arba mechanin mis priemon mis rugs jo-spalio m nesais, kai dauguma saugomų augalų yra subrandinę ir išbarstę s klas. Nušienauta biomas turi būti pašalinama per 1-2 savaites. Šienauti pradedama pirmaisiais ir antraisiais gamtotvarkos įgyvendinimo metais, v liau ketvirtaisiais, šeštaisiais, aštuntaisiais ir dešimtaisiais metais. Priemon taikoma 0,2 ha plote 44

45 (laisvos žem s fondas). Buveinę formuoja ilgalaikis ganymas, kuris kartais gali būti derinamas su pirmosios žol s arba likusių nenu stų kuokštų šienavimu. 3. Uždavinys. Sudaryti palankias veisimosi sąlygas niūriaspalvio auksavabalio, purpurinio plokščiavabalio ir kitų saugomų vabalų populiacijoms, įgyvendinant svarbiausių radviečių tvarkymo darbus, ir užtikrinti palankią saugomų rūšių apsaugos būklę. Iš viso 19,05 ha plote Priemon. Periodiškas trako šalinimas 20 m spinduliu apie ąžuolus, kuriuose buvo rasti saugomų vabzdžių veiklos p dsakų. Niūriaspalviai auksavabaliai (Osmoderma eremita) ir purpuriniai plokčšiavabalai (Cucujus cinnaberinus) vabalai gyvena tik stovinčiuose drev tuose ąžuoluose bei kituose lapuočiuose ir tame pačiame medyje gyvena dešimtmečius. Vaiguvos miško BAST gyvenančių niūriaspalvių auksavabalių ir kitų saugomų vabalų populiacijos būkl blog ja d l mažo kiekio šiems vabalams tinkamų drev tų medžių, kurie vienas nuo kito nutolę vienas kito m atstumu. Gyvenančių niūraspalvių auksvabalių populiacija yra Vaiguvos miško 14 kv. 27 sklype yra 14 medžių, prie kurių rasta ekskrementų, 15 kv. 8 sklp. 2 medžiai, 660 kv.15 sklyp. 2 medžiai ir užima apie 4,0 ha plotą. Be to, gausus trakas labai riboja šių vabalų migraciją bei užtamsina rūšiai reikalingas apšviestas ir saul s šildomas dreves. Siekiant pašalinti šiuos populiacijos gyvybingumą apribojančius veiksnius apie saugomų vabalų ar jų lervų apgyvendintus senus ąžuolus pirmaisiais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais tvarkymo plotuose būtina 20 metrų spinduliu fragmentiškai iškirsti krūmus ir medžius (išskyrus ąžuolus). Palikti, greta augantys ąžuolai, sudarys šeš lius, kurie neleis per daug užkaitinti ąžuolių kamienus. Siekiant palaikyti gerą apsaugos būklę, šiuose tvarkymo plotuose atžalų šalinimą reikia periodiškai kartoti ne rečiau kaip kas trejus metus t.y. IV, VII ir X plano įgyvendinimo metais. Darbai turi būti vykdomi, pradedant ne anksčiau kaip vasaros antroje pus je, t.y. po liepos m n. 15 dienos (kad nebūtų trukdoma perintiems paukščiams) ir turi būti baigti iki kovo m n. 1 d., t.y. iki sekančio paukščių dauginimosi sezono. Sumed jusios augmenijos šalinimas turi būti atliekamas rankiniu būdu, naudojant kirvius arba krūmapjoves, paliekant ne didesnius kaip 10 cm aukščio kelmelius. Nukirsta biomas turi būti pašalinta iš tvarkymo plotų ji gali būti sukrauta tvarkymo ploto pakraštyje ir paliekama supūti. Vadovaujamasi specialiųjų miško kirtimų nuostatomis. Priemon vykdoma 19,05 ha plote (valstybin žem, tvarkymo plotai Nr. 16, 17, 20 14,26 ha; neįregistruota viešajame turto registre žem Nr. 21, 24, 27-2,41 ha ir privati žem, tvarkymo plotai Nr. 22, 23, 25, 26 2,38 ha) Priemon. Riboti miško kirtimus, palikti senus drev tus ir džiūvančius lapuočių medžius, ypač ąžuolus. Reikalinga ištirti BAST teritoriją ir lokalizuoti joje visas buveines senus drev tus ąžuolus, uosius, klevus, kitus plačialapius medžius bei jų stuobrius, kuriose šios retos rūšys gyvena. Apžiūrimi visi tinkami medžiai ir ieškoma šių vabalų veiklos požymių ekskrementų, kurie v liau apibūdinami iki rūšies. Kiekvienas medis žymimas tiek medynų plane, tiek ir miške bei nuimama jo koordinat. Atrinkti niūraspalviams auksavabaliams, purpuriniams plokščiavabaliams ir kitiems saugomiems vabalams vertingi medžiai (žali ir sausi, stovintys ir išvirtę) turi būti pažymimi sutartiniu ženklu (apipurškiamas medžio kamienas, įrengiamas sutartinis įsp jamasis ženklas arba kitu nutartu būdu), taip vykdant jų apsaugą. Inventorizacija atliekama kas 5 metus. 45

46 Įvertinamos ir potencialios buvein s (medžiai), kurie šiuo metu dar n ra apgyvendintos niūraspalvio auksavabalio ir kitų saugomų vabalų, tačiau artimiausiu laiku gal tų tapti šios rūšies užimtos. Buvein s - atskiri pavieniai seni medžiai vertinami pagal amžių, negyvos medienos kiekį, ilgalaikio išlikimo perspektyvą ir galimybę, kad juos užims saugomi vabalai. Atrenkami ąžuolai, uosiai, klevai, liepos ir kiti plačialapiai medžiai, kurie yra pasiekę gamtinę brandą. Tokie medžiai turi būti drev ti ir su negyva yrančia mediena kamieno viduje. Reikalingi medžiai ne tik su didel mis drev mis, šie vabalai kuriasi ir medžiuose, turinčiuose nedidelius uoksus, esančius paprastai aukščiau nuo žem s ir tod l sunkiau pastebimus. Medžiai gali būti žali ir jau džiūstantys arba net ir stuobriai, kurie dar ilgai gali išstov ti nenugriuvę. Vertingi yra ir seni išvirtę medžiai. Inventorizacijos medžiaga kartu su tokių medžių išsaugojimo poreikiais perduodama Kaišiadorių miškų ur dijai. Priemon vykdoma 19,05 ha plote (valstybin žem, tvarkymo plotai Nr. 16, 17, 20 14,26 ha; neįregistruota viešajame turto registre žem Nr. 21, 24, 27-2,41 ha ir privati žem, tvarkymo plotai Nr. 22, 23, 25, 26 2,38 ha). 4.Uždavinys. Sustabdyti svetimžemių augalų skverbimąsi į saugomas EB svarbos buveines 9020*Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai ir 9180 * Griovų ir šlaitų miškai Priemon. Invazinių augalų smulkiažied s sprig s ir varpin s medlievos židinių sunaikinimas. Smulkiažied sprig ir varpin medlieva įrašytos į Invazinių organizmų Lietuvoje rūšių sąrašą (Žin., 2004, Nr ; 2009, Nr ; 2012, Nr ). Vaiguvos miško BAST šios rūšys sparčiai plinta ir kelia labai rimtą gr smę saugomų buveinių natūralumui ir turi būti kuo greičiau naikinama. Smulkiažied sprig aptikta 9020*Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų ir 9180*Griovų ir šlaitų miškų buvein se 23 miško kvartalo 7; 11; 14; sklypuose, 25 kvartalo14 ir 26 sklypuose, 24 kvartalo 3 sklype, 658 kvartalo 32 ir 35 sklype (tvarkymo plotai Nr. 2; 6; 8; 28 ). Smulkiažied s sprig s židiniai dažniausiai telkiasi miško aikštel se, miško kelių pakel se.viso užima beveik 1,0 ha ploto. Smulkiažiedei sprigei įsitvirtinus miško žolinių augalų arde, ji sudaro ištisus sąžalynus ir stelbia vietines, tipines buvein s rūšis. Kol kas n ra patikimų ir saugių invazin s rūšies naikinimo būdų, tod l labai svarbu sunaikinti visus aptiktus židinius. Augalai išraunami birželio liepos m nesiais, raunama du karus per sezoną, kad būtų išvengta s klų subrandinimo. Priemon taikoma pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. V liau pagal poreikį, jei stebimas invazin s augalų rūšies populiacijos atsinaujinimas. Varpin s medlievos pradinis židinys aptiktas 9020*Plačialapių ir mišrių miškų buvein je (25 kvartalas 14 sklypas, tvarkymo plotas Nr. 10). Kadangi, tai tik nedidelis židinys, auga keleta pavienių medžių, tod l reik tų jį pirmaisiais gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais sunaikinti. Varpin s medlievos pradinį židinį sudaro jauni augalai, kurie naikinami mechaniškai - augalai turi būti iškasami. Kastuvu atkeliama (išjudinama) žem ties augalu ir augalas išraunamas, stengiantis nenutraukti šaknų ir pašalinti kuo didesnę šaknų masę. Nuo šaknų turi būti švariai nupurtomos žem s ir iškastas augalas paliekamas džiūti žem s paviršiuje. Darbai atliekami geguž s pabaigoje, birželio m nesį. Darbus būtina kartoti ne trumpiau, kaip 46

47 penkerius metus iš eil s (dalis augalų gali būti nepasteb ti arba išraunami nes kmingai ir pakartotinai atželti, iš dirvožemyje esančio s klų banko gali išaugti naujų augalų). V liau d l priemon s tęstinumo sprendžiama Gamtotvarkos plano peržiūros metu, įvertinus priemon s įgyvendinimo efektyvumą. Jei po kelerių metų amžiaus varpin s medlievos medelių nebeįmanoma iškasti rankiniu būdu. Kiti galimi mechaniniai naikinimo būdai, pavyzdžiui, stiebų iškirtimas, kamienų nužievinimas, yra visiškai neefektyvūs ir net žalingi. Nukirtus ar nužievinus medlievą iš jos šaknų prid tinių pumpurų išauga nauji augalai ir aplink buvusį augalą gali susiformuoti tankus sąžalynas. D l šios priežasties stambesniems augalams, kurių neįmanoma iškasti, gali būti taikomas tik cheminis naikinimo būdas, kai paveikus chemin mis medžiagomis sunaikinama visa augalo šaknų sistema. Galimi du cheminio naikinimo būdai: medį apdorojant kapsuliniu preparatu - Ecoplug užpildytu glifosatu ar tepant kelmelius glifosfatu. Priemon vykdoma 16,21 ha plote (valstybin žem, tvarkymo plotai Nr. 10, 28 8,57 ha; neįregistruota viešajame turto registre žem Nr.8-6,54 ha ir privati žem, tvarkymo plotai Nr. 2, 6 1,1 ha). 5. Uždavinys. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones Priemon. Organizuoti seminarą privačių miškų savininkams Vaiguvos miško BAST į privačius žem s sklypus patenka 13,46 ha (28,16 %) visų teritorijoje išskirtų EB svarbos buveinių. Dauguma savininkų vykdo miško kirtimus, tačiau privačiuose miškuose esančių buveinių būkl n ra blogesn nei buveinių valstybiniame miške. Siekiant pagerinti EB svarbos buveinių būklę ir privačiuose miškuose reikia kuo daugiau privačių miško savininkų paskatinti dalyvauti atitinkamose Kaimo pl tros programos priemon se, organizuojat specialų seminarą, išsamiai paaiškinant dokumentų pateikimo tvarką. Negalintys dalyvauti seminare miško savininkai turi būti informuojami raštu apie galimybę gauti išmokas pagal palankiausią Kaimo pl tros programos priemonę bei kviečiami į konsultacijas ar konsultuojami privačiai. Priemonę įgyvendinti pirmais gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais Priemon. Apsaugos sutarties su privačios žem s savininkais sudarymas. Gamtotvarkos plane numatytuose tvarkymo plotuose 13,46 ha žem s yra privačios nuosavyb s. Siekiant sudaryti teisinį pagrindą gamtotvarkos priemonių taikymui, reikalinga sudaryti apsaugos sutartis su privačios žem s savininkais. Siekiant išsaugoti miškų ir pievų pievų buveinių bei niūraspalvio auksvabalio palankią apsaugos būklę tikslinga su žem s sklypų savininkais sudaryti ilgalaikes Apsaugos sutartis,kuriose jie įsipareigotų nekeisti dabartinio miškų ir pievų naudojimo būdo nevykdyti kirtinų, palikti senus ir nudžiūvusius medžius, stuobrius, naikinti svetimžemius augalus, nuolat šienauti, ganyti galvijus, pievų nesuarti ir neįs ti kultūrinių pašarinių žolių. Siekiant išsaugoti miško buveinių palankią apsaugos būklę, siekti sudaryti ilgalaikes apsaugos sutartis (5 ar 10 metų laikotarpiui) su privačių miškų savininkais, kuriose jie įsipareigotų taikyti uždaviniuose numatytas priemones. Sutarčių sudarymas turi būti organizuojamas I gamtotvarkos plano vykdymo metais. 47

48 5.3. Priemon. Parašyti informacinius straipsnius apie Vaiguvos miško BAST gamtines vertybes. Siekiant supažindinti platesnį visuomen s ratą su Vaiguvos miško BAST gamtin mis vertyb mis, jų aposaugos poreikia bei taikomomis gamtotvarkin mis priemon mis, galimyb mis dalyvauti KPP, parašyti ne mažiau nei 2 informacinius straipsnius į Kaišiadorių rajono savivaldyb s laikraštį. Priemonę įgyvendinti antraisiais ir aštuntaisiais gamtotvarkos plano metais Priemon. Įrengti 5 informacinius stendus apie teritorijos unikalumą, gamtines vertybes, gamtotvarkos priemonių poreikį, jų vykdymo metodus ir eigą. D l informacijos apie Gamtotvarkos priemonių reikšmę, siekiant išsaugoti gamtines vertybes, trūkumo visuomen je yra susiformavusi ne visiškai teisinga nuomon apie tam tikrus miškuose vykdomus darbus ir tod l kai kurios gamtotvarkos priemon s ne visiškai teisingai suprantamos bei vertinamos. Tod l trečiaisiais gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais yra būtina Teritorijoje įrengti penkis informacinius stendus apie teritorijos unikalumą, gamtines vertybes, gamtotvarkos priemonių poreikį, jų vykdymo metodus ir eigą. Parenkant stendų dizainą, rekomenduojame remtis 2003 metais Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos įgyvendinant Phare projektą Valstybin s saugomų teritorijų tarnybos institucinių geb jimų stiprinimas ir valdymo modernizavimas parengtais stendų techniniais projektais. Stendų lokalizacijos vietos nurodomos 13 priede. Atsižvelgdama į vietos sąlygas kitas svarbias aplinkybes Kauno marių regioninio parko direkcija gali koreguoti informacinių stendų lokalizacijos vietas. Priemonę įgyvendinti trečiaisiais gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. Žemiau pateikiamos papildomos priemon s, kurias, esant galimybei, rekomenduojama įgyvendinti už gamtotvarkos plano įgyvendinimą atsakingai institucijai (16 lentel ). 16 lentel. Rekomenduojamos papildomos priemon s. Priemon s pavadinimas Sosnovskio barščio naikinimas Priemon s aprašymas Prie Vaiguvos miško BAST art ja pavojinga invazin rūšis Sosnovskio barštis (Heracleum sosnovskyi). Nedidel s šios rūšies augalų grupuot s auga Grabaučiškių kaimo pievose, m atstumu nuo Vaiguvos miško BAST ribų. Rekomenduojama šiuos augalus naikinti juos iškasant vegetacijos sezono pradžioje, kai augalai ne aukštesni kaip 30 cm, darbus kartojant bent trejus metus iš eil s. Iškasus augalus plotą reik tų uždengti tamsia pl vele, kad šaknys iššustų. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas, kuriame nurodomos už priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos, numatyti darbų įkainiai, priemonių įgyvendinimo metai, reikalingos l šos bei galimi finansavimo šaltiniai, taip pat priemonių įgyvendinimo prioritetai, pateikiamas 17 lentel je, o tvarkymo priemonių lokalizavimo br žinys 12 priede. Pagrindin už priemonių įgyvendinimą atsakinga institucija yra Kauno marių regioninio parko direkcija 48

49 (toliau KMPD). Kita atsakinga institucija yra VĮ Kaišiadorių miškų ur dija (toliau VĮ KMU). 49

50 3.2. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas 17 lentel. Gamtotvarkos plano priemonių planas Atsakinga įkainiai, planuojama savimo Darbų Įgyvendinimo metai Iš viso Finan- Tvarkymo finansavimo Galimi Tvarkymo priemon s institucija Vnt/Lt (LT) tetai * Lt/ha, I II III IV V VI VII VIII IX X išlaidų priori- plotas šaltiniai 1. Uždavinys: Atkurti ir išsaugoti buveinių 9020*Plačialapių ir mišrūs miškai ne mažesniame nei 14,46 ha plote, 9050 Žolių turtingi eglynai ne mažesniame nei 6,87 ha plote, 9080*Pelk ti lapuočių miškai ne mažesniame nei 0,65 ha plote, 9180*Griovų ir šlaitų miškai ne mažesniame nei 1,2 ha plote, 91D0*Pelkiniai miškai ne mažesniame nei 0,96 ha plote gerą apsaugos būklę Priemon. VĮ Kartografuotos K MU valstyb s KMRPD X AARP l šos, I Kaišiadorių MU vidin s EB biudžeto miškotvarkos planų svarbos l šos pakeitimai, buvein s; įteisinant miško 28,57 ha išteklių naudojimą, suderintą su 9020* Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9180* Griovių ir šlaitų miškų, 9080* Pelk tų lapuočių miškų bei 91D0* Pelkinių miškų buveinių palankios apsaugos būkl s reikalavimais 2. Uždavinys Atkurti ir išsaugoti buvein s 6270*Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos gerą apsaugos būklę ne mažesniame nei 0,2 ha plote Priemon. Nr.15 Sumed jusios Plotas - augmenijos 0,2 ha šalinimas, biomas s išvežimas Priemon. Sumed jusios Nr.15 plotas - K MU AARP l šos, valstyb s biudžeto l šos K MU AARP l šos, I I 50

51 augmenijos atžalų šalinimas, biomas s išvežimas Priemon. Šienavimas 0,2 ha valstyb s biudžeto l šos Nr.15, plotas - 0,2 ha KMU AARP l šos, valstyb s biudžeto l šos 3. Uždavinys. Sudaryti palankias veisimosi sąlygas niūriaspalvio auksavabalio ir kitų saugomų vabalų populiacijoms, įgyvendinant svarbiausių radviečių tvarkymo darbus ir užtikrinti palankią saugomų rūšių apsaugos būklę 3.1. Priemon. Periodiškas trako šalinimas 20 m spinduliu apie ąžuolus, kuriuose buvo rasta saugomų vabzdžių veiklos p dsakų. Nr. 16, 17, 20 27, plotas 4,0 ha KMU AARP l šos, valstyb s biudžeto l šos 3.2. Priemon. Riboti miško kirtimus, palikti senus drev tus ir džiūvančius lapuočių medžius, ypač ąžuolus. Nr. 16, 17, 20 27, plotas 19,05 ha KMRPD KMU X X X X X X X X X X X Valstyb s biudžeto l šos 4.Uždavinys. Sustabdyti svetimžemių augalų skverbimąsi į saugomas EB svarbos buveines: 9020*Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai ir 9180 * Griovų ir šlaitų miškai. 4.1.Priemon. Invazinių augalų smulkiažied s sprig s ir pradinio varpin s medlievos židinio sunaikinimas. Nr. 2; 6; 8; 28; 10 Naikina mas plotas apie 1,0 ha KMRPD KMU 2000 lt/ha AARP l šos, valstyb s biudžeto l šos 5. Uždavinys. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones 5.1. Priemon. Organizuoti seminarą privačių KMRPD AARP l šos, valstyb s I I I I II 51

52 miškų savininkams 5.2. Priemon. Apsaugos sutarties su privačios žem s savininkais sudarymas Priemon. Parašyti 2 informacinius straipsnius apie Vaiguvos miško BAST gamtines vertybes Priemon. Įrengti 5 informacinius stendus apie teritorijos unikalumą, gamtines vertybes, gamtotvarkos priemonių poreikį, jų vykdymo metodus ir eigą (5vnt x 4000 Lt) * Priemonių svarba: I labai svarbios; II mažiau svarbios; biudžeto l šos KMRPD X Valstyb s biudžeto l šos KMRPD AARP l šos, valstyb s biudžeto l šos KMRPD AARP l šos, valstyb s biudžeto l šos Iš viso I II I 52

53 4. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Vaiguvos miško BAST koordinuoja Kauno marių regioninio parko direkcija. Parko direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos gamtotvarkos plane numatytus veiksmus. Paskirtasis asmuo turi imtis viso organizacinio, o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo: bendrauti su vietos gyventojais, įvairiomis institucijomis (Kaišiadorių raj. savivaldyb s administracija, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajonio agentūra, Kaišiadorių miškų ur dija ir kt.). Kauno marių regioninio parko direkcija organizuoja šio gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą. Kauno marių regioninio parko direkcija, įgyvendindama gamtotvarkos plano 1,1; 3,2, 4.1. priemonę, bendradarbiauja su VĮ Kaišiadorių miškų ur dija. VĮ Kaišiadorių miškų ur dija atsakinga už priemon s įgyvendinimą. Už gamtotvarkos planą atsakingas asmuo turi organizuoti darbų atlikimą bei kontrolę, supažindinti visuomenę su gamtotvarkos plano įgyvendinimo eiga. Kauno marių regioninio parko direkcija organizuoja gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą, bendradarbiauja su žem s sklypų savininkais. Taip pat KMRPD pagal kompetenciją teritorijoje vykdo gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo kontrolę ir kitas gamtotvarkos planu jai priskirtas funkcijas. KMRPD organizuoja monitoringą, rengia apibendrintas išvadas bei teikia pasiūlymus Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos d l aplinkosauginių priemonių taikymo Vaiguvos miško BAST e. 5. GAMTOTVARKOS PLANUI ĮGYVENDINTI REIKALINGŲ IŠTEKLIŲ ANALIZö, LöŠŲ POREIKIS Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Kauno marių regioninio parko direkcija. Šios institucijos žmogiškieji ištekliai yra pakankami suplanuotoms veikloms organizuoti. Kauno marių regioninio parko direkcijoje ekologinį, kraštotvarkinį, edukologinį darbą dirba 3 specialistai. Biologin s įvairov s ir kraštovaizdžio išsaugojimo darbams vykdyti Kauno marių RP direkcija turi ilgalaikio turto (18 lentel ). Tačiau gamtotvarkos plane numatytoms veikloms įgyvendinti KMRPD biudžetinio finansavimo nepakaks. Kauno marių RP direkcija neturi pastovių finansinių išteklių, kad gal tų vykdyti gamtotvarkos plane numatytus darbus. Tokiu atveju potencialūs finansavimo šaltiniai yra iš Lietuvos Respublikos biudžeto gautos l šos, Europos Sąjungos parama. 18 lentel. Informacija saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje. Pagal preliminarius skaičiavimus nustatyta, kad gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas 10 metų laikotarpiui gali kainuoti Lt. Apytiksliai tvarkymo darbų įkainiai yra pateikti 17 lentel je. Vykdant gamtotvarkos plane numatytas veiklas ir atlikus viešųjų pirkimų procedūras, darbų ir reikalingų medžiagų įkainiai gali keistis Jei gamtotvarkos plane numatomiems darbams atlikti KMRPD netur tų pakankamai žmogiškųjų išteklių ar techninių priemonių, tokiu atveju tur tų būti samdomi rangovai.

54 6. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBöSENA (MONITORINGAS) Siekiant užtikrinti taikomų gamtotvarkos priemonių veiksmingumą, gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas, nustatant, ar vykdomos priemon s duoda laukiamus rezultatus. Tam būtina sisteminga gamtotvarkos plano įgyvendinimo steb sena ir jo įgyvendinimo poveikio tikslin ms gamtos vertyb ms steb sena. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo steb senai siūloma vertinimo veiksnių programa pateikiama 19 lentel je. 19 lentel. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo steb sena Steb senos objektas Rodiklis Periodiškumas Pastabos Miškų ūkio veiklos steb sena miškų buvein se -Buveinių plotas (ha), kuriame vykdyti sanitarinai ir pagrindinio naudojimo kirtimai - negyvos medienos kiekis m3/ha EB svarbos miško buvein se Informacija surenkama įgyvendinant 1.1 priemone ir apibendrinama atliekant Gamtotvarkos plano peržiūras Vertinimas atliekamas prieš kiekvieną Gamtitvarkos plano peržiūrą miškų buvein se vertinimas Atskirai pateikiama informacija apie buveinių plotą, kuriame vykdyti leidžiami sanitariniai kirtimai (kai yra masinio ligų ar kenk jų išplitimo gr sm ). Buveinių būkl vertinama kaip gera, jei visame buveinių užimame plote per vertinimą laikotarpį nebuvo vykdyti buveinių būklę pažeidžiantys kirtimai (įskaitant ir leidžiamus sanitarinius kirtimus esant masinio ligų ar kenk jų išplitimo gr smei). Atliekant vertinimą apskaitomi storesni nei 20 cm. skersmens negyvi medžiai. Vertinimui 54

55 atliekamas ne mažesniame kaip 50 % buveinių plote. atrenkami buveinių plotai taksacinių miško sklypų ribomis. Vertinimas atliekamas tuose pačiuose sklypuose prieš kiekvieną Gamtotvarkos plano peržiūrą. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas nustatant ar vykdomos priemon s iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Siekiant įvertinti Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikį tikslin ms vertyb ms, atliekama europin s svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių steb sena. Tikslinių gamtos vertybių steb senos vertinimo parametrai bei periodiškumas pateikiami 20 lentel je. Steb jimas vykdomas buveinių ir retų rūšių populiacijų lokalizacijos vietose. Buveinių būkl vertinama remiantis pagal ES svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadove (Rašomavičius, 2012) pateiktomis rekomendacijomis. Už gamtotvarkos plano tikslinių gamtos vertybių steb senos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga Kauno marių regioninio parko direkcija. Jei steb senos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami ir blog ja buveinių būkl, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Taip pat gali atsirasti poreikis numatyti naujas ar patikslinti esamas priemones d l naujai atsiradusių veiksnių, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu ir d l ko kinta saugomų objektų būkl. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas po trijų metų nuo Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimo pradžios. V liau, peržiūros turi būti atliekamos ne rečiau nei kas treji metai. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas (realiai atlikti darbai, taikytos gamtotvarkos alternatyvos). Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos priežastys; 2. kiek esama situacija atitinka iškeltus uždavinius; 3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir l šų panaudojimas; 4. suinteresuotų asmenų ind lis, derinimo rezultatai, susitarimai; 5. Europos Bendrijos svarbos buveinių bei rūšių populiacijų būkl, vadovaujantis šių gamtos vertybių steb senos rezultatais; 6. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikis tikslin ms Gamtotvarkos plano vertyb ms; 7. būtinyb pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. Už gamtotvarkos plano peržiūros vykdymą atsakinga Kauno marių regioninio parko direkcija. Direkcija, atlikusi peržiūrą, parengia ataskaitą, kurią pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau VSTT). Ataskaita rengiama vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos turiniui aprašu (patvirtintas LR aplinkos ministro d. įsakymu Nr. D1-645) pateiktais nurodymais. Jeigu atliekant peržiūrą atsiranda būtinyb atlikti tyrimus, gauti mokslininkų ar kitų suinteresuotų institucijų išvadas ir pasiūlymus d l tikslinių gamtos vertybių esamos būkl s, Direkcija gali organizuoti tokių paslaugų pirkimą iš atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų. 55

56 Tuo atveju, kai Gamtotvarkos planas pakeičiamas, jis turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais Gamtotvarkos plano pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos (nesusijusios su pakeitimais) turi būti informuojamos apie Gamtotvarkos plano pakeitimus. Gamtotvarkos plano pakeitimą ir pakeitimų derinimą, suinteresuotų institucijų ar asmenų informavimą vykdo Kauno marių regioninio parko direkcija gavusi raštišką VSTT pritarimą pakeitimui. Keičiant tvirtinamosios dalies ar jos priedo nuostatas Gamtotvarkos plano pakeitimai tvirtinami aplinkos ministro įsakymu, kitais atvejais, VSTT pritarimu keičiama tik Gamtotvarkos plano pagrindžiamoji informacija. 20 lentel. Stebimos tikslin s gamtos vertyb s, steb jimo taškų ar maršrutų sudarymo principai, steb senos periodiškumas bei metodika. Steb senos Steb senos Steb senos rodikliai Buvein / tikslin rūšis parametrai periodiškumas 9020*Plačialapių ir -Buvein s Pirmą kartą atliekama -- Buveinių užimamas mišrūs miškai užimamas plotas, (augalų vegetacijos plotas 14,46 ha. -buvein s būdingų metu) I gamtotvarkos - Būdingų rūšių skaičius- (tipinių) rūšių plano metais. V liau bent 10, iš jų 2 tipin. įvairov ir prieš kiekvieną - brandūs ir perbrendę skaitlingumas, gamtotvarkos plano medynai sudaro bent -įvairių irimo stadijų peržiūrą. 5% negyvos medienos - Augalų bendrijų struktūra ir išsid stymas. kiekis -Negyvos medienos kiekis ne mažiau 20 m3/ha - spygliuočių padengimas pirmame ir antrajame arduose neviršija 50 % 9050 Žolių turtingi eglynai -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas, -Negyvos medienos kiekis m3/ha - Augalų bendrijų struktūra ir išsid stymas Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Buveinių užimamas plotas 6,87 ha. - Būdingų rūšių skaičiusbent 8, iš jų 3 tipin s. -Negyvos medienos kiekis ne mažiau 20 m3/ha. -Pirmojo ir antrojo ardų egl s dengia ne mažiau kaip 50% paviršiaus. -Vyraujančios egl s ne jaunesn s kaip 40m. - būdingos žolių rūšys dengia ne mažiau kaip 30% paviršiaus. -išsaugoti brandūs ir perbrendę medynai 56

57 9080*Pelk ti lapuočių miškai, -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas -įvairių irimo stadijų negyvos medienos kiekis Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą. - Buveinių užimamas plotas 0,65 ha. - Būdingų rūšių skaičiusbent 8, iš jų 3 tipin. - vyraujantys medžiai ne jaunesni kaip 30m. - medyno susiv rimas ne mažesnis kaip 20 %, pelkiniame krūmyne - 40%. Pelkinių krūmynų žolių dangoje vyrauja aukštosios viksvos, o durpių sluoksnis storesnis kaip 30 cm. 9180*Griovų ir šlaitų miškai, 91D0*Pelkiniai miškai 6270*Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos Smulkiažied sprig (Impatiens parviflora), -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas; - Buvein s užimamas plotas, - charakteringų augalų įvairov ir skaitlingumas; - Buvein s užimamas plotas, - charakteringų augalų įvairov ir skaitlingumas, - buvein s apaugimas sumed jusia augmenija Steb jimas vykdomas radaviet je; Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. - Pirmą katrą atliekama tais metais, kuriais buvo -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 1,22 ha, -aptinkamos bent 8 rūšys, iš jų 2 - tipin s rūšys. -liepos, klevai ir kalnin s guobos pirmame ir antrajame arduose sudaro bent 10% medyno; -plačialapiai medžiai ne jaunesni kaip 40 m. -medyno susiv rimas ne mažesnis kaip 30% - Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 0,96 ha, - aptinkamos bent 2 tipin s rūšys. -Medyno susiv rimas ne mažesnis kaip 20 %; -Vyraujantys medžiai ne jaunesni kaip 40 m. - Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 2,46 ha, - aptinkamos bent 8 būdingos rūšys, - augalin s dangos susiv rimas ne mažiau kaip 50% -Augalų skaitlingumas, populiacijos užimamas 57

58 varpin medlieva (Amelanchier spicata) Niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita) ir purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus) -Užimamas plotas, -Augalų skaičius (pavieniai ar sąžalynai) Senų ir drev tų, džiūstančių ir išdžiūvusių ąžuolų, uosių, klevų, ir kitų plačialapių medžių kiekis. - Įvertinti saugomų vabalų veiklos p dsakus (ekskrementai) ar pačius vabalus bei jų lervas. taikytos gamtotvarkin s priemon s. V liau ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą. Steb sena vykdoma liepos rugs jo m n. plotas. - Maž jantis invazinių augalų skaičius laikytinas s kmingu uždavinio įgyvendinimo rodikliu. Did jantis vabalų ir jų lervų užimtas drevių skaičius laikytinas s kmingu uždavinio įgyvendinimo rodikliu. steb jimai atliekami saugomų vabalų radimviet se ir buvein se apžiūrint visus potencialiai vabalams tinkamus drev tus medžius. 58

59 GAMTOTVARKOS PLANO BRöŽINIAI IR PRIEDAI 1 Priedas. Vaiguvos miško BAST, augaviet s

60 2 Priedas. Vaiguvos miško BAST, dirvožemiai. 60

61 3 Priedas. Vaiguvos miško BAST, saugomos buvein s. 61

62 4 Priedas. Vaiguvos miško BAST, kertin s miško buvein s. 62

63 5 priedas. Vaiguvos miško BAST, svetimžemiai augalai. 63

64 6 priedas. Vaiguvos miško BAST, saugomi gyvūnai ir augalai. Kartografin medžiaga saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje. 64

65 7 priedas. Vaiguvos miško BAST, žem valda. 65

66 8. Priedas. Deklaruotos žem s ūkio naudmenos, už 2013 m, Teritorijos gretimyb se. Kartografin medžiaga saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje. 66

67 9 priedas. Vaiguvos miško BAST, miškų grup s. 67

68 10 priedas. Vaiguvos miško BAST, miškų nuosavyb 68