Sprendimas: palaidoti radioaktyviąsias atliekas. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra

Transcript

1 Sprendimas: palaidoti radioaktyviąsias atliekas Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra DIRBAME, KAD GYVENTUME SAUGIOJE APLINKOJE

2 Mūsų pareiga Lietuvoje nuo 1983 m. veikia Ignalinos atominė elektrinė, vienintelė Baltijos šalyse branduolinė jėgainė. Atominėje elektrinėje susidariusių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymu privalome pasirūpinti mes karta, turėjusi naudos iš elektrinės. Radioaktyviosios atliekos turi būti sutvarkytos taip, kad nekeltų pavojaus nei žmonėms, nei aplinkai ne tik dabar, bet ir po daugelio metų. Radioaktyviosios atliekos skirstomos į 3 rūšis pagal pavojingumą: labai mažo radioaktyvumo trumpaamžės atliekos, mažo ir vidutinio radioaktyvumo trumpaamžės atliekos, panaudotas branduolinis kuras bei kitos ilgaamžės atliekos. Atominėse elektrinėse didžiausią dalį radioaktyviųjų atliekų sudaro labai mažo radioaktyvumo atliekos, kiek mažiau mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekos, ir visai mažą dalį (apie 5%) ilgaamžės atliekos bei panaudotas kuras. Šioje brošiūroje pristatoma, kaip Lietuvoje bus laidojamos trumpaamžės labai mažo, mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviosios atliekos*. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymu Lietuvoje rūpinasi valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra (RATA). Svarbiausias šios įmonės darbas palaidoti jai perduotas radioaktyviąsias atliekas, susidarančias eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę bei ją išmontuojant, o taip pat surinkti, apdoroti ir palaidoti radioaktyviąsias atliekas, kurios susidaro mokslinių tyrimų, sveikatos priežiūros įstaigose ir pramonės įmonėse. Visuomenė kol kas labai mažai žino apie radioaktyviąsias atliekas, todėl RATA taip pat rūpinasi visuomenės švietimu ir informavimu. Jos interneto svetainėje nuolat skelbiamos aktualiausios naujienos, įvykiai, leidžiamos informacinės brošiūros, kuriami edukaciniai filmai. Kiekviena šalis, turėjusi naudos iš veiklos, dėl kurios susikaupė radioaktyviosios atliekos, privalo pati pasirūpinti, kad jos būtų tinkamai sutvarkytos. Lietuvoje tuo rūpinasi RATA.

3 Radioaktyviųjų atliekų rūšys Radioaktyviosios atliekos mažai skiriasi nuo kitų pramoninių atliekų. Tai gali būti netinkami naudoti įrenginiai, išmontuoti prietaisai, apsauginiai drabužiai, filtrai bei skysčiai, užteršti radionuklidais. Nuo kitų atliekų radioaktyviosios atliekos labiausiai skiriasi tuo, kad skleidžia žmonėms ir aplinkai žalingą jonizuojančiąją spinduliuotę**. Jonizuojančiąją spinduliuotę atliekos skleidžia tol, kol atliekose esantys radionuklidai virsta neradioaktyviais atomais (paprastai sakant suskyla ). Ne visos atliekos yra vienodai pavojingos. Radioaktyviųjų atliekų pavojingumą lemia skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis ir intensyvumas, kuris priklauso nuo atliekose esančių radionuklidų ypatybių ir kiekio. Skirtingo pavojingumo radionuklidų spinduliuotę sulaiko skirtingo lygio apsaugos barjerai: nuo labai paprastų apsaugos priemonių iki daugiabarjerių sistemų su gana storais betono ar švino sluoksniais. α Alfa dalelė β Beta dalelė γ Gama spinduliuotė Popierius Aliuminis Betonas, švinas arba plienas Apsaugos barjerai. Alfa dalelėms sustabdyti pakanka popieriaus lapo. Beta daleles sustabdo 1 cm storio aliuminio sluoksnis. Gama spinduliuotei sustabdyti reikia betono, švino arba plieno pakuočių. * Trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų radionuklidų pusėjimo trukmė neviršija 30 metų. Tai reiškia, kad per šį laiką jų aktyvumas natūraliai sumažėja ne mažiau kaip du kartus. ** Jonizuojančioji spinduliuotė spinduliuotė, kuriai susidūrus su medžiaga sukuriami elektronai ir įvairiarūšiai jonai. Radiacinėje saugoje tai spinduliuotė, galinti sukurti jonų poras biologinėse medžiagose arba terpėse. Pastaba: regimoji šviesa ir ultravioletinė spinduliuotė nelaikomos jonizuojančiąja spinduliuote. DIRBAME, KAD GYVENTUME SAUGIOJE APLINKOJE 2

4 Radioaktyviųjų atliekų susidarymo šaltiniai Lietuvoje Ignalinos atominė elektrinė Lietuvoje daugiau nei 99% radioaktyviųjų atliekų susidaro Ignalinos atominėje elektrinėje. Veikiant branduolinėms elektrinėms, dalis (apie 4%) branduoliniame kure esančio urano-235 suskyla ir virsta nestabiliais radioaktyviais branduoliais (radionuklidais). Dauguma jų lieka panaudotame kure. Likusio 1% pakanka užteršti reaktoriaus komponentus, vamzdynus ir aušinimo skystį. Taip susidaro radioaktyviosios atliekos. Jos gali būti kietos, skystos ir dujinės m. sustabdžius pirmąjį elektrinės bloką pradėta ruoštis jį išmontuoti. Nutraukti elektrinės eksploatavimą tai dezaktyvuoti ir išmontuoti branduolinį reaktorių, kitą įrangą bei pastatus, sutvarkyti elektrinės teritoriją ir susidariusias atliekas. Elektrinės išmontavimą galima palyginti su namo nugriovimu. Esminis skirtumas yra susidarančios atliekos. Atominės elektrinės išmontavimo liekanas tvarkyti daug sudėtingiau, nes tarp jų yra daug radioaktyviųjų atliekų. Preliminariais paskaičiavimais, baigus eksploatuoti elektrinę bus apie 22 tūkst. panaudotų branduolinio kuro rinklių* (tai sudaro apie 2,5 tūkst. tonų urano), o išmontavus abu Ignalinos atominės elektrinės reaktorius, susidarys apie 180 tūkst. m 3 radioaktyviųjų atliekų. Iš jų apie 170 tūkst. m 3 bus labai mažo, mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų. Šie vertinimai gana apytiksliai, priklausantys nuo atliekų apdorojimo technologijų pasirinkimo. Tik elektrinės išmontavimo metu bus žinomi tikslesni susidarysiančių atliekų kiekiai. * Rinklė RBMK reaktorių kuro rinklę sudaro 18 apskritimu išdėstytų tarpusavyje sujungtų specialaus lydinio vamzdelių su branduolinio kuro (urano dioksido) tabletėmis. Vienoje rinklėje yra apie 111 kg urano. 3

5 Medicinos, mokslo ir pramonės įmonės Medicinos, mokslo įstaigose ir pramonės įmonėse, naudojančiose radioaktyviąsias medžiagas ar prietaisus su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, per metus susidaro tik iki 1 m 3 radioaktyviųjų atliekų. RATA sutvarko šias atliekas: jas apdoroja ir nuveža į Ignalinos AE. Čia šios atliekos saugomos kartu su elektrinės atliekomis. Radioaktyviųjų atliekų Lietuvoje susidarymo šaltiniai Ignalinos atominė elektrinė: ~180 tūkst. m 3 radioaktyviųjų atliekų ~22 tūkst. panaudotų branduolinio kuro rinklių Medicinos, mokslo institucijos, pramonės įstaigos ~ 1 m 3 per metus radioaktyviųjų atliekų Nauja atominė elektrinė planuojama Visagino atominė elektrinė Atliekų kiekis priklausys nuo galingumo, eksploatavimo trukmės ir nuo reaktoriaus tipo bei pasirinktų technologinių sprendimų bei organizacinių priemonių Lietuvoje daugiau nei 99% radioaktyviųjų atliekų susidaro Ignalinos atominėje elektrinėje. DIRBAME, KAD GYVENTUME SAUGIOJE APLINKOJE 4

6 Kaip radioaktyviosios atliekos saugomos dabar Ignalinos atominėje elektrinėje Šiuo metu visos Lietuvoje susidarančios radioaktyviosios atliekos saugomos Ignalinos atominės elektrinės saugyklose. Tačiau šių saugyklų tarnavimo laikas yra gana trumpas saugyklos sugrius anksčiau, negu atliekos taps nepavojingomis. Sukauptos atliekos bus išimtos iš saugyklų ir planuojamame kietų atliekų apdorojimo komplekse rūšiuojamos, apdorojamos bei sudedamos į gelžbetonio konteinerius. Pastačius šiuolaikišką ilgaamžį kapinyną, atliekų pakuotės bus palaidojamos. Šiuo parengiamuoju etapu svarbu radioaktyviąsias atliekas tinkamai supakuoti, t. y. apdoroti taip, kad jos tiktų laidoti kapinyne. RATA specialistai atlieka pakuočių, kuriose sucementuotas skystų radioaktyviųjų atliekų koncentratas, ilgaamžiškumo ir kokybės tyrimus. Ignalinos AE saugykla Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla buvo įrengta prieš pastatant Ignalinos atominę elektrinę, 1963 m. Radioaktyviosios atliekos čia buvo kraunamos į 3 m gylio monolitinį gelžbetonio rūsį ir užpilamos skystu betonu. Iki 1988 m. Maišiagalos saugykloje buvo kaupiamos pramonėje, medicinoje ir mokslinių tyrimų metu susidarančios radioaktyviosios atliekos. Į saugyklą buvo vežamos atliekos ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Kaliningrado bei Gardino sričių. Per minėtą laikotarpį čia jų susikaupė apie 120 m 3. Padedant Prancūzijos specialistams, saugykla 2006 m. buvo modernizuota: įrengta nauja saugyklos apsaugos sistema, virš atliekų rūsio įrengtas papildomas apsauginis barjeras. Šį barjerą sudaro dviejų vandeniui nelaidžių membranų sistema bei apsauginis grunto sluoksnis. Barjeras apsaugo radioaktyviąsias atliekas nuo vandens, o tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad radioaktyviosios medžiagos su Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla 5

7 vandeniu nesklistų į aplinką. Teigiami aplinkos stebėsenos rezultatai patvirtino šio apsauginio barjero efektyvumą. Be to, visa saugyklos teritorija buvo aptverta ir įrengtos perimetro apsaugos, apšvietimo ir vaizdo stebėjimo sistemos. 1 Ignalinos AE saugykla 2 Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla Radioaktyviosios atliekos klasifikuojamos pagal pavojingumą: Labai mažai radioaktyvios trumpaamžės atliekos Jonizuojančioji spinduliuotė sumažėja iki nekensmingos žmogui ir aplinkai per: maždaug 100 metų Laikini radioaktyviųjų atliekų saugojimo būdai Mažo ir vidutinio radioaktyvumo trumpaamžės atliekos maždaug 300 metų Panaudotas branduolinis kuras ir kitos labai radioaktyvios ilgaamžės atliekos nuo100 tūkst. iki 1 mln. metų DIRBAME, KAD GYVENTUME SAUGIOJE APLINKOJE 6

8 Sprendimas Lietuvoje laidojimas paviršiniuose kapinynuose Svarbiausi radioaktyviųjų atliekų tvarkymo principai Radioaktyviosios atliekos įprastai tvarkomos vadovaujantis principu koncentruok ir sulaikyk, neleisk išplisti. Jis pagrįstas tuo, kad atliekose esantys radionuklidai koncentruojami ir laikomi izoliuoti, kad nepasklistų aplinkoje ir nepadarytų žalos žmonėms bei aplinkai. Įvairiais būdais stengiamasi sumažinti atliekų tūrį. Šis būdas taikomas ir kietoms, ir skystoms atliekoms (skystos atliekos visų pirma sukietinamos, pavyzdžiui, sumaišomos su cemento mase). Taip apdorotos atliekos turi būti laikomos izoliuotos pakankamai ilgai, tol, kol didžioji dalis jose esančių radionuklidų suskils (pavirs stabiliais branduoliais) ir nebekels pavojaus. Kartais, kai koncentruoti neįmanoma ar netikslinga, minėtas būdas nėra taikomas tokių atliekų laidoti nereikia. Atliekas, kuriose yra tik trumpaamžių radionuklidų, pakanka laikyti (saugoti), kol jose esantys radionuklidai suskils. Paprastai pakanka atliekas išlaikyti 10 pusėjimo trukmių. Per tą laiką aktyvumas sumažėja apie 1000 kartų. Pavyzdžiui, medicinoje itin dažnai naudojamo jodo-131 pusėjimo trukmė 8 dienos. Pakaks 80 dienų, kad šio šaltinio aktyvumas sumažėtų apie 1000 kartų. Darnus ir saugus radioaktyviųjų atliekų šalinimo būdas laidojimas kapinyne Lietuvoje trumpaamžės labai mažo, mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekos bus laidojamos paviršiniuose kapinynuose, neketinant jų iš čia išimti. Prieš laidojimą atliekos apdorojamos ir tinkamai supakuojamos Paviršinių Lietuvos kapinynų koncepcijos parengtos išnagrinėjus analogiškų kapinynų kitose šalyse (Švedijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Slovakijoje) projektus ir eksploatavimo patirtį. Įvertinus jų privalumus ir trūku- 7

9 Paviršinis kapinynas tai žemės paviršiuje specialiai įrengta vieta radioaktyviosioms atliekoms, kurioje atliekos kaupiamos, neketinant jų išimti. Stabatiškė trumpaamžių atliekų kapinynų vieta Atlikus išsamius kompleksinius (hidrogeologinius, geologinius, ekologinius tyrimus) ir įvertinus galimą poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai buvo išrinktos vietos labai mažo, mažo ir vidutinio radioaktyvumo trumpaamžių atliekų kapinynams. Atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, visuomenės bei kaimyninių šalių Baltarusijos ir Latvijos ekspertų nuomonę, atstumą nuo Ignalinos AE svarbiausio atliekų šaltinio buvo pasirinktos vietos Visagino savivaldybėje, buvusio Stabatiškės kaimo teritorijoje, šalia Ignalinos AE. El Cabril paviršinis radioaktyviųjų atliekų kapinynas (Ispanija) mus, Lietuvos gamtinių sąlygų ypatumus, atlikus poveikio aplinkai vertinimą, pasirinktos pilkapio tipo daugiabarjerės konstrukcijos. Tai tokios konstrukcijos, kai įrengiama vienas kitą papildančių natūralių ir dirbtinių barjerų sistema, patikimai izoliuojanti radioaktyviąsias atliekas ir apsauganti aplinką nuo galimos taršos. Lietuvoje bus du, skirtingų rūšių paviršiniai kapinynai. Labai mažo aktyvumo radioaktyviosioms atliekoms skirtas kapinynas turės gana paprastus apsauginius barjerus pakuotės su radioaktyviosiomis atliekomis bus kraunamos žemės paviršiuje, tada užpilamos smėliu bei uždengiamos aplinkos poveikiui atspariu apdangalu. Susidaręs kaupas bus uždengtas vandeniui nelaidžia membrana ir užpiltas apsauginiu žemės sluoksniu. Mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų kapinynas bus sudėtingesnis - jame atliekos bus laidojamos gelžbetonio rūsiuose. Stabatiškėje atliekami geologiniai tyrinėjimai 8

10 Žolė Juodžemis Akmenys Natūralus gruntas Molis Betono rūsiai Griežti saugos reikalavimai Radioaktyviųjų atliekų tvarkymui taikomi griežti saugos reikalavimai, apskaita ir kontrolė. Kiekvienos rūšies atliekos yra tvarkomos ir laidojamos skirtingai. Laidojant atliekas taikomi ilgaamžiai apsauginiai barjerai, kurių pasirinkimą lemia laidojamų atliekų pavojingumas. Dažniausiai taikomi ne vienas, bet keli vienas kitą papildantys ar pakeičiantys barjerai, neleidžiantys radionuklidams pasklisti aplinkoje. Barjerai turi būti ilgaamžiai, atsparūs nepalankiems veiksniams. Kapinynai įrengiami taip, kad radionuklidų patekimas į aplinką (biosferą) neviršytų leistinų ribinių verčių, kad būtų minimali darbuotojų ir visuomenės narių apšvita ir kad kapinyno priežiūros poreikis jį uždarius būtų minimalus. Šie tikslai gali būti pasiekiami suderinant technines priemones su vietovės ypatybėmis. Atliekų apdorojimas paruošimas laidojimui Visų pirma, stengiamasi, kad radioaktyviųjų atliekų susidarytų kuo mažiau. Labai svarbu, kad radioaktyviosios atliekos nesusimaišytų su neradioaktyviosiomis. Taip sumažinamas poveikis aplinkai, o kartu atpinga atliekų tvarkymas. Susidariusios atliekos, atsižvelgiant į jų būvį ir aktyvumą, rūšiuojamos ir apdorojamos paruošiamos saugoti ir laidoti. Yra keli atliekų apdorojimo būdai, pavyzdžiui, skystos atliekos gali būti išgarinamos ar išvalomos naudojant jonitines dervas. Susidarę skystų atliekų koncentratai paprastai cementuojami. Kietos atliekos presuojamos. Presavimas yra plačiai taikomas radioaktyviųjų atliekų apdorojimo būdas. Mažo ir vidutinio aktyvumo atliekos kraunamos į 200 l talpos plienines statines ir presuojamos, o po to gelžbetonio konteineriuose užliejamos cemento mase. Labai mažo aktyvumo radioaktyviosios atliekos yra presuojamos į ryšulius ir apvyniojamos apsaugine plastikine plėvele. Atliekos, kurių neįmanoma supresuoti, pavyzdžiui, betono luitai ar metalo laužas, sudedamos į metalinius konteinerius. Betoninės atliekų pakuotės 9

11 Radioaktyviųjų atliekų pakuočių skirtumai Labai mažo aktyvumo radioaktyviosios atliekos: presuojamos į ryšulius ir apsaugomos polietileno plėvele; kraunamos į metalinius konteinerius. Mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviosios atliekos: cementuojamos; pakuojamos į betono pakuotes; kraunamos į gelžbetonio rūsius. Daugiabarjerė apsaugos sistema Labai mažo radioaktyvumo trumpaamžių atliekų pakuotės (į polietileno plėvelę įvynioti atliekų ryšuliai ar metalo konteineriai) sukraunamos specialiai paruoštoje aikštelėje. Susidaręs kaupas užpilamas smėliu ir sandariai uždengiamas vandeniui nelaidžia membrana, kurią iš viršaus saugo storas grunto sluoksnis. Kapinyno paviršiuje auga žolė. Mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviosioms atliekoms reikia daugiau ir patikimesnių barjerų: atliekos cementuojamos, pakuojamos į betono pakuotes ir talpinamos į gelžbetonio rūsius. Juos dengia vandeniui nelaidaus sutankinto molio ir grunto sluoksniai. Šie apsauginiai barjerai neleidžia vandeniui įsiskverbti iki atliekų. Saugą užtikrina barjerai, įrengti iš patvarių ir ilgaamžių natūralių medžiagų. Šie barjerai papildo vienas kitą. Jeigu vienas barjerų būtų pažeistas, jį atstotų kiti. Taip įrengti kapinynai išlieka patvarūs visą atliekų pavojingumo laikotarpį. Planuojami kapinynai bus sudaryti iš atskirų sekcijų, lengvai pritaikomi mažesniam ar didesniam atliekų kiekiui. Parengiamieji darbai Ruošdamasi įrengti paviršinį kapinyną, RATA atlieka vietos gruntinio vandens stebėseną. Ji taip pat tikrina šiuo metu Ignalinos AE gaminamų radioaktyviųjų atliekų pakuočių tinkamumą laidojimui. Kraunant atliekas į gelžbetonio rūsį, jis bus uždengtas laikinu stogu. Po juo nuotoliniu būdu valdomas kranas perkels atvežtas atliekų pakuotes. Kai rūsys bus visiškai užpildytas ir susandarintas, laikinas stogas bus perkeliamas prie kito rūsio. Virš užpildytų ir susandarintų rūsių bus įrengta apsauginė danga. DIRBAME, KAD GYVENTUME SAUGIOJE APLINKOJE 10

12 Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra Jei iškilo klausimų, kreipkitės: VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra Algirdo g. 31, LT Vilnius Tel. (8 5) , faksas (8 5) Daugiau apie radioaktyviųjų atliekų tvarkymą sužinokite Projektą įgyvendina: Šį projektą finansuoja Europos Sąjunga