ÞEMËS ÛKIO MOKSLAI. 24. Nr. 2. P. 3 36 3 Lietuvos mokslø akademija, 24 Lietuvos mokslø akademijos leidykla, 24 Sodininkystë ir darþininkystë Horticulture Ñàäîâîäñòâî è îâîùåâîäñòâî Sodinës ðilauogës kaliaus proliferacijos bei diferenciacijos skatinimas sintetiniais augimo reguliatoriais Ligita Baleþentienë, Vaiva Aðmonienë Lietuvos þemës ûkio universitetas, Studentø g. 11, Akademija, LT-53347 Kauno r., el. paðtas ligita@nora.lzuu.lt Vytauto Didþiojo universiteto Botanikos sodas, Þ. E. Þilibero g. 6, LT-46324 Kaunas, el. paðtas vaiva26@one.lt Dël vertingø uogø ðilauogiø auginimas visame pasaulyje yra pelninga ûkio šaka. Lietuvoje šis nederlingø, rûgðèiø, smëlingø dirvoþemiø augalas gali sëkmingai augti, taèiau pramoninëms plantacijoms formuoti reikia turëti pakankamai sodinamosios medþiagos. 2 22 m. VDU Botanikos sode ir LÞÛU buvo tiriami nauji, KTU susintetinti augimo reguliatoriai. Jie buvo lyginami su standartiniais, siekiant nustatyti efektyviausius reguliatorius sodinës pusiau þemaûgës ðilauogës ( ir selekcinio ) ir aukðtaûgiø veisliø ir vegetatyviniam dauginimui. Tyrimais nustatyta, kad bandyti reguliatoriai Antipyr-1, ir A skatino kaliaus proliferacijà, auginiø rizogenezæ bei patikimai didino ásiðaknijusiø auginiø kieká, palyginti su kontrole. Auginiø ðaknys susidaro ir ið kaliaus, kurio diferenciacijà skatina þemos temperatûros ( 4) C þiemà, todël padidëja ásiðaknijusiø auginiø kiekis. Raktaþodþiai: augimo reguliatoriai, kalius, rizogenezë, sodinë ðilauogë, veislës ÁVADAS Vienas ið naujø Lietuvoje sodo augalø yra ðilauogë (Vaccinium L.), kaip savaiminës floros rûðis, kilusi ið Ðiaurës Amerikos. Yra daugiau kaip ðimtas ðilauogiø rûðiø, natûraliai paplitusiø ðiaurës pusrutulio ðalto ir vidutinio klimato zonoje, Pietø Amerikos, Pietø Afrikos ir net tropikø kalnuose. Natûraliose augavietëse ðis augalas auga skurdþiuose ir rûgðèiuose dirvoþemiuose, daþniausiai priesmëliuose, kuriuose yra ne daugiau kaip 4% organiniø medþiagø [1]. Dirvoþemio cheminë sudëtis yra labai svarbi agroekologinë sàlyga, lemianti net augalø iðlikimà. Tinkamø ðilauogei dirvoþemiø yra Lietuvos pietryèiuose bei Vakarø agroklimatinëje zonoje, èia galëtø plëtotis nauja ir pelninga ûkininkavimo ðaka, taip pat padedanti spræsti naujø darbo vietø bei þmoniø uþimtumo kaimo regionuose problemas. Plaèiau ðilauogës pradëtos auginti dar XX a. pradþioje JAV, ðiuo metu ten yra apie 28 tûkst. ha deranèiø ðilauogynø. Vakarø Europos valstybës atkreipë dëmesá á didelæ ðilauogiø uogø paklausà, susidomëta jomis ir Lietuvoje bei atsirado norinèiø áveisti pramoninius uogynus. Ðilauogiø vertë, vartojimo bûdø ávairovë lemia jø paklausà, todël jos gali bûti priskirtos prie perspektyviausiø uogakrûmiø, kuriø plotus bûtina plësti ne tik Vakarø Europos valstybëse, bet ir Lietuvoje [2, 4, 5]. Lietuvoje ðilauogës dar tik auginamos sodininkø mëgëjø sklypuose. Norint steigti pramoniná uogynà, reikia turëti pakankamai sodinamosios medþiagos. Ji nelengvai iðauginama, nes ðilauogiø auginiai sunkiai formuoja ðaknis net ir dirbtinio rûko sàlygomis. Tai yra biologinë ðios genties augalø savybë [5, 8]. Todël dabar aktualu plaèiau dauginti ðilauoges, ieðkoti efektyviø priemoniø, didinanèiø ðiø augalø regeneracines savybes [3, 9, 1].
Sodinës ðilauogës kaliaus proliferacijos bei diferenciacijos skatinimas sintetiniais augimo reguliatoriais 31 Ðio darbo tikslas yra tirti vegetatyvinio ðilauogiø dauginimo þaliaisiais auginiais efektyvumà, naudojant ávairius sintetinius augimo reguliatorius, taip pat nustatyti jø poveiká kaliaus proliferacijai, diferenciacijai bei auginiø perþiemojimui, gyvybingumui ir tolimesniam vystymuisi. Tai praktiniu poþiûriu svarbu, siekiant padauginti sodinamosios medþiagos ir platinant Lietuvoje naujus, vertingus uoginius sodo augalus šilauoges. METODAI IR SÀLYGOS Tyrimø objektas sodinës ðilauogës aukðtaûgës,, pusiau aukðtaûgë veislës, þemaûgë, selekcinis. Tyrimai vykdyti 2 22 m. Vytauto Didþiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo šiltnamiuose ir Lietuvos þemës ûkio universiteto (LÞÛU) Botanikos katedroje. Bandymo tikslai: nustatyti naujø ir pramoniniø sintetiniø augimo reguliatoriø efektyvumà ir poveikio ðilauogiø þaliøjø auginiø audiniø regeneracijai bei perþiemojimui pobûdá; palyginti ávairiø tirtø ðilauogiø kaliaus proliferacijos ir rizogenezës trukmæ; tiriant mikroskopu preparatus nustatyti audinius, ið kuriø formuojasi auginiø ðaknys, bei ðaknø formavimosi zonos aukðèio átakà ásiðaknijusiø auginiø kiekiui. Buvo tirti šie sintetiniai augimo reguliatoriai: standartiniai, plaèiai naudojami dauginant augalus A (α-naftilacto rûgðtis), (β-indolilsviesto rûgðtis) ir nauji, Kauno technologijos universitete (KTU) susintetinti (stilitai) Antipyr-1 ir VM 35 794 (1, 2 pav.). Pastarøjø heterocikliniø junginiø buvo panaudoti vandeniniai tirpalai (þr. schemà), o A ir milteliai, kuriais apvelti auginiai prieð sodinant. Naujø reguliatoriø bandymui naudotos efektyviausios koncentracijos, atlikus jø ávairiø koncentracijø efektyvumo ávertinimà. Naujø sintetiniø ir pramoniniø reguliatoriø poveikis ávairiø ðilauogiø ir þaliøjø auginiø ásiðaknijimui buvo tiriamas pagal ðià schemà: 1 var. Kontrolë distiliuotas H 2 O (be reguliatoriaus); 2 var.,25% Antipyr-1 (,25 g / 1 ml); 3 var.,1% VM 35-794 (,1 g / 1 ml); 4 var. (,2% alfanaftilacto r.); 5 var. A (,3% indolilsviesto r.). Veisliø, auginiams dauginti buvo naudoti reguliatoriai ir A. Bandymai vykdyti dviem pakartojimais po 1 augalø. Vegetatyviniam dauginimui imti 1 12 cm ilgio, su 3 5 pumpurais pavasarinio augimo pusiau sumedëjæ ûgliai maþdaug,3,5 cm skersmens þalieji auginiai, kuriuose sukaupta pakankamai maisto medþiagø. Pjauta ðiek tiek ástriþai stiebo,,5 1, cm þemiau pumpuro. Apatiniai lapai paðalinami kartu su lapkoèiais, o 2 3 virðutiniai paliekami augalo mitybai [1, 11, 13]. Auginiø ekspozicija truko 17 valandø sintetiniø augimo reguliatoriø tirpaluose. Paskui auginiai pasodinti á paruoðtà áðaknijimui specialø substratà (ph 5,8 6,), kurá sudaro 2 dalys aukðtapelkiø durpiø ir 1 dalis rupaus smëlio. Auginiai buvo ðaknijami dirbtinio rûko sàlygomis, oro drëgnumà reguliuojant vëdinimu [2, 7, 9]. Dvi savaites po auginiø pasodinimo, kas 5 dienos buvo stebima ðilauogiø auginiø kaliaus ir ðaknø susidarymas, nustatant jø trukmæ dienomis. Nustatytas ásiðaknijusiø ir perþiemojusiø auginiø kiekis, matavimo metodu nustatytas ðaknø formavimosi zonos ilgis [2, 5, 9, 12, 14]. Weymout ir auginiai, dël reguliatoriaus poveikio suformavæ kaliusà arba ðaknis, þiemoji- CH 3 CH 3 N N CH 2 =CH CO NH (CH 2 ) 2 CO 2 Na Antipyr-1 VM 35-794 N 1 pav. Tirtø naujø sintetiniø augimo reguliatoriø struktûrinës formulës CH 2 COOH CH 2 - COOH N H A (,3% α-naftilacto rûgðtis) 2 pav. Standartiniø reguliatoriø struktûrinës formulës (,2% β-indolilsviesto rûgðtis)
32 mui buvo iðkasti, suriðti pagal variantus ir sudëti á dëþutes, sluoksniuojant su pjuvenomis, ir laikomi neðildomame ðiltnamyje ( 4) C temperatûroje, kaip nurodoma metodinëje literatûroje. Lauko sàlygomis jautrius ðalèiams auginius dar gali apgrauþti ir juos mëgstantys zuikiai. Pavasará auginiai vël pasodinti neðildomame ðiltnamyje ásiðaknijusiø auginiø vystymuisi bei þiemos sàlygø poveikiui kaliaus diferenciacijai tirti. Po 3 mën. nustatytas papildomai ásiðaknijusiø auginiø kiekis, modifikuotu biometriniu metodu iðmatuotas ðaknø sistemos (plotis ilgis cm) dydis ir antþeminës dalies aukðtis (cm) [7]. Ðilauogës auginiø pridëtiniø ðaknø histologinei kilmei nustatyti ðaknø formavimosi zonoje buvo daromi skerspjûviai ir tiriami mikroskopu BIOLAM (okuliaras 7 x, objektyvas 4 x ). Mikroskopiniams tyrimams imta po 1 kaliuotø ir ásiðaknijusiø auginiø, nustatyta pridëtiniø ðaknø iniciacijos histologija bei lokalizacija. Nupieðtos ðaknø susidarymo schemos. 2 m. vidutinës mënesio temperatûros didþiausias neigiamas nukrypimas buvo liepà ( 1,1) C, 21 m. didesnis nukrypimas buvo taip pat liepà (+3,6) C didesnis. Didþiausi krituliø kiekio nukrypimai nuo daugiameèiø vidurkiø 2 ir 21 m. tuo paèiu metu birþelá: 21 m. jis buvo daug didesnis 25,5 mm, o 2 m. tik 6,8 mm. Analizuojant 2 21 m. vidutines temperatûras matyti, kad 21 m. vasara buvo ðiltesnë, palyginti su daugiameèiais vidurkiais, nes vidutinë mënesio temperatûra buvo 17,7 C. 2 m. visø vasaros mënesiø temperatûra buvo maþesnë uþ daugiameèius vidurkius. Temperatûra buvo palankesnë 21 m., todël bandymø rezultatai ðiais metais gauti geresni. Lietingesnë buvo 21 m. vasara vidutiniðkai 81,4 mm krituliø per mënesá, o 2 m. tik 74,9 mm. Ðilauogës þaliøjø auginiø dauginimo metu drëgnesni ir ðiltesni buvo 21 metai. Kadangi dirvoþemio temperatûra turi lemiamos svarbos auginiø ásiðaknijimui, tai ðiltesniais 21 m. buvo tinkamesnës auginiø ásiðaknijimui sàlygos ir bandymø rezultatai gauti geresni. 22 m. vasaros mënesiø temperatûra buvo gerokai aukðtesnë uþ vidutinæ daugiametæ bei uþ optimalià (<27 C) auginiø rizogenezei. Per aukðta temperatûra stabdo audiniø diferenciacijà [2, 4, 7, 1]. Bandymø duomenø statistinis patikimumas ávertintas dispersinës analizës metodu, naudojantis kompiuterine progama ANOVA [6]. TYRIMØ REZULTATAI IR JØ APTARIMAS Tyrimø duomenimis, tirti naujø augimo reguliatoriø vandeniniai tirpalai bei pramoniniai reguliatoriai turi átakà ðilauogiø þaliøjø auginiø kaliaus susidarymui bei jo formavimosi trukmei, taèiau jø poveikis skirtingas. Auginiø kaliaus proliferacija vyksta gana ilgai. Tai lemia maþà prigijusiø su ðaknimis auginiø kieká, nes ilgas kaliaus nesusidarymas sàlygoja puvimo ir kitø mikroorganizmø patekimà pro atvirà pjûvá á auginá. Þemaûgës ðilauogës Nr.17 kalius formavosi ilgiausiai 4 dienø variante VM 35 794 paveikus Antipyr-1 ir A, kalius susidarë atitinkamai per 38 ir 39 dienas (3 pav.). Kontroliniame ir variantuose auginiø kalius susiformavo greièiausiai per 35,5 d. Esminës átakos kaliaus proliferacijos trukmei neturëjo tirti reguliatoriai ir veislei, nes skirtumai tarp bandymo variantø buvo paklaidos ribose. Ðios veislës kalius susidarë vidutiniðkai per 28 31 dienà. Vienodas ir auginiø su kaliu kiekis (po 2%, palyginti su kontrole) gautas panaudojus Antipyr-1 ir A (4 pav.). Skirtumai tarp variantø yra statistiðkai nepatikimi. Tyrimø rezultatai rodo, kad tirti stimuliatoriai silpnai veikia auginiø kaliaus susidarymà. Aukðtaûgës sodinës ðilauogës kaliaus susidarymo trukmë, panaudojus stimuliatoriø, statistiškai patikimai trumpiausia 25,5 d., palyginti su kontroliniu variantu (4 pav.). Analogiðka ðios veislës auginiø kaliaus proliferacijos tendencija nustatyta dël A reguliatoriaus poveikio. Ðiame variante kalius pro- Kaliaus proliferacijos trukmë d. 5 4 3 2 1 Kontrolë A Antipyr-1 VM 35-794 R 5 3 pav. Tirtø reguliatoriø átaka pusiau aukðtaûgës ir þemaûgës ðilauogiø þaliøjø auginiø su kaliu ir kaliaus proliferacijos trukmei Auginiai su kaliu % 35 3 25 2 15 1 5 Kontrolë A Antipyr-1 VM 35-794 R 5 4 pav. Tirtø reguliatoriø átaka pusiau aukðtaûgës ir þemaûgës ðilauogiø þaliøjø auginiø su kaliu kiekiui
Sodinës ðilauogës kaliaus proliferacijos bei diferenciacijos skatinimas sintetiniais augimo reguliatoriais 33 7 pav. Pridëtiniø ðaknø susidarymas ið periciklo - šerdis - mediena - brazdas - periciklas - þievë - šerdis - mediena - brazdas - periciklas - þievë - kalius Kaliaus proliferacijos trukmë d. 4 3 2 1 Kontrolë B2 A R5 5 pav. Reguliatoriø átaka aukðtaûgiø ðilauogiø þaliøjø auginiø kaliaus proliferacijai 8 pav. Pridëtiniø ðaknø susidarymas ið kaliaus liferavo vidutiniðkai per 28 d. Dël tirtø reguliatoriø poveikio auginiø kalius statistiðkai patikimai formuojasi sparèiau, negu kontroliniame variante. Tai rodo, kad veislei tirti stimuliatoriai skatina kaliaus proliferacijà. Kitos aukðtaûgës ðilauogës veislës kalius susiformavo sparèiausiai vidutiniškai per 29,5 d. A variante, o kontroliniame ir variantuose per tà patá laikà 33 dienas (5 pav.). Palyginus reguliatoriø poveiká ðios veislës auginiø su kaliu kiekiui, matyti, kad statistiðkai patikimai daugiausia auginiø gauta variante vidutiniðkai 45%, A variante 25%, o kontrolëje tik 1 % pradinio auginiø kiekio (6 pav.). Tirti sintetiniai augimo reguliatoriai veikë ne tik auginiø kaliaus formavimàsi, bet ir jo diferenciacijà bei ðaknø sistemos susidarymà. Susidarius kaliui, pradeda formuotis pridëtinës ðaknys. Mikroskopiniø pjûveliø metodu buvo nustatyta dauginamø auginiø pridëtiniø ðaknø anatominë susidarymo vieta (7, 8 pav.). Literatûroje nurodoma, kad pridëtinës ðaknys paprastai formuojasi ið stiebo periciklo [4, 9]. Iðtyrus ðaknø zonos mikroskopinius preparatus nustatyta, kad ðilauogës auginiø pridëtinës ðaknys susidaro ne tik ið periciklo, bet ir ið besidiferencijuojanèio kaliaus audinio (8 pav.). Taip pat nustatyta, kad tai svarbu perþiemojusiø auginiø tolimesnei kaliaus diferenciacijai bei jø ðaknø susidarymui, nes daugiau auginiø perþiemojæ suformuoja šaknis. Analizuojant ðaknø formavimosi procesà, pastebimas ðaknø susidarymo trukmës skirtumas tarp veisliø, veikiant auginius skirtingais augimo reguliatoriais. Palyginus þemaûgiø ðilauogiø auginiø ásiðaknijimà, rizogenezë ilgiausiai vidutiniðkai 21,5 d. vyko variante (9 pav.). Tarp kitø variantø esminio skirtumo nebuvo, o auginiø ðaknys susiformavo per 17 18 d. nuo kaliaus susidarymo. Auginiai su kaliu % 8 7 6 5 4 3 2 1 Rizogenezës trukmë d. 25 2 15 1 5 Kontrolë A R 5 6 pav. Reguliatoriø átaka aukðtaûgiø ðilauogiø kaliusuotø auginiø kiekiui Kontrolë A Antipyr-1 VM 35-794 R 5 9 pav. Þemaûgiø ðilauogiø auginiø rizogenezës trukmë
34 Geriausi ðaknijimosi, kaip ir kaliaus proliferacijos, rodikliai nustatyti veislës, nors jos auginiø ðaknø formavimosi trukmei augimo reguliatoriai neturëjo esminës átakos. Moksliniø ðaltiniø duomenimis, aukðtesnë ðaknø zona yra teigiamas veiksnys auginiø ásiðaknijimui, nes susidaro gausesnë ðaknø sistema [1]. Ávertinus ásiðaknijusiø auginiø ðaknø zonos aukðtá, matyti, kad ði zona aukðèiausia 1,35 cm variante Antipyr-1, o trumpiausia,4 cm A ir VM 35 794 variantuose (1 pav.). Variante ir kontrolëje atitinkamai,5 ir,45 cm. Rizogenezës zona cm 1,6 1,4 1,2 1,8,6,4,2 Kontrolë A Antipyr-1 VM 35-794 R 5 1 pav. Þemaûgiø ðilauogiø auginiø rizogenezës zonos aukðtis Aukðèiausia ðaknø zona 1,25 cm nustatyta VM 35 794 variante (1 pav.). Kituose variantuose ðaknø susidarymo zonos aukðtis kinta gana optimaliose ribose, nuo,35 iki,45 cm. Ávertinant aukðtaûgës ðilauogës rizogenezës trukmæ, sparèiausiai, vidutiniðkai per 21,5 d., auginiø ðaknys susiformavo kontroliniame variante (11 pav.). Variante A auginiø rizogenezës trukmë panaði 22 d. Lëèiausiai auginiai šaknijosi variante vidutiniškai per 28,5 d. Kitos aukðtaûgës veislës auginiai ásiðaknijo sparèiausiai, vidutiniðkai per 39,5 d., variante (11 pav.). Variantuose A ir kontroliniame jie ásiðaknijo per 43 d., t. y. 3,5 dienos vëliau nei minëtame variante. Palyginti su kontrole, auginiø rizo- genezës trukmë statistiðkai patikimai trumpiausia variante. Aukðtaûgiø ðilauogiø auginiø rizogenezës zona statistiðkai patikimai ilgesnë susidarë, juos paveikus ir A augimo reguliatoriais (12 pav.). Ðie reguliatoriai, skatindami ilgesnës ðaknø zonos susidarymà, lëmë didesná ásiðaknijusiø auginiø kieká. Rizogenezës zona cm 1,4 1,2 1,8,6,4,2 Kontrolë A R 5 12 pav. Aukðtaûgiø ðilauogiø auginiø rizogenezës zonos aukðtis Ávertinant vidutiná tirtø ðilauogiø þaliøjø auginiø su ðaknimis kieká visuose variantuose, matome, kad tirti augimo reguliatoriai statistiðkai patikimai sàlygojo didesná ásiðaknijusiø auginiø kieká, negu kontroliniame variante. Tarp tirtø veisliø statistiðkai patikimai didþiausias ásiðaknijusiø auginiø kiekis gautas variantuose ir A, atitinkamai 75 ir 65% (13 pav.). Ðaknø zonos aukðtis (,85 ir 1,1 cm) nustatytas pakankamai didelis kokybiðkos ðaknø sistemos susiformavimui taip pat ir A variantuose, palyginti su kontrole. ásiðaknijusiø auginiø kiekis (35,44%), kaip ir rizogenezës zonos aukðtis (1,1 cm), gautas didþiausias variante. ir daugiausiai auginiø (po 3%) ásiðaknijo A ir Antipyr-1 variantuose. Panaudojus stimuliatoriø, gautas nemaþas gyvybingø, su kaliu ir auginiø kiekis. Todël jie buvo tiriami toliau, ávertinant jø perþiemojimà ir siekiant iðsiaiðkinti, ar þemos temperatûros Rizogenezës trukmë d. 5 4 3 2 1 Kontrolë A R 5 Ásiðaknijæ auginiai % 8 7 6 5 4 3 2 1 Kontrolë Antipyr-1 VM-35-794 A Vidutiniškai Nr.17 Vidutiniškai 11 pav. Aukðtaûgiø ðilauogiø auginiø rizogenezës trukmë 13 pav. Ásiðaknijusiø auginiø kiekio palyginimas (R 5 =,45)
Sodinës ðilauogës kaliaus proliferacijos bei diferenciacijos skatinimas sintetiniais augimo reguliatoriais 35 5. Ðilauogiø þalieji auginiai pridëtines ðaknis gali suformuoti ir ið periciklo, ir ið kaliaus. 6. Þemos temperatûros skatina ðilauogës auginiø kaliaus diferenciacijà, todël tikslinga neásiðaknijusius, bet su kaliu auginius laikyti per þiemà neðildomame ðiltnamyje. Kitais metais ir papildomai ásiðaknijo 48 ir 43% auginiø, kuriø kalius proliferavo pirmaisiais metais. Gauta 23 11 27 Lentelë. Aukðtaûgiø ðilauogiø auginiø, paveiktø stimuliatoriaus, morfometriniai rodikliai Auginys Ðaknø sistema cm Antþeminë dalis cm I metai II metai Veislë su su perþiemojimas% su šaknimis vnt. ásiðakni- ásiðakni- ásiðakni- ásiðaknikaliu šaknimis su su po iš jusiø I m. jusiø II m. jusiø I m. jusiø II m. vnt. vnt. kaliu šaknimis þiemos viso 25 25 64 88 12 34 12,2 8,4 6,4 5,4 7, 3,2 16 28 44 86 7 31 13,4 9,8 8,9 6,7 12,1 5, R 5 8,1 2,7 7,59 2,3 2,41 2,,93,91 2,67,1 þiemà nebus papildomas bei kaliaus diferenciacijà ir auginiø ásiðaknijimà skatinantis veiksnys, atsirandant galimybei gauti didesná ásiðaknijusiø auginiø kieká. Auginiø antrøjø metø duomenys rodo, kad ir auginiø perþiemojimas neðildomame ðiltnamyje gana geras 86 ir 88% (lent.). Þenkli dalis (48%) ir (43%) auginiø su kaliu po þiemos suformavo ðaknis. Tai rodo, kad þemos temperatûros skatina antràjà rizogenezës stadijà kaliaus diferenciacijà ir ðitaip padidina ásiðaknijusiø auginiø kieká. Todël ekonomiðkai apsimoka neásiðaknijusius, bet su kaliu auginius laikyti per þiemà, nes gaunama daugiau sodinamosios medþiagos. Ðaknø sistema, kaip ir antþeminës dalies aukðtis, buvo didesnë auginiø, kuriø rizogenezë ávyko I metais. Taèiau II metø vegetacijos pabaigoje visø auginiø ðaknø sistemø dydþiai susivienodino. Todël galima teigti, kad I metais ásiðaknijusiø ir perþiemojusiø ásiðaknijusiø auginiø kokybë II metais pasiekiama vienoda. IŠVADOS 1. Nauji sintetiniai reguliatoriai Antipyr-1 ir VM 35-794 paklaidos ribose skatino þemaûgiø ðilauogiø ( ir ) auginiø rizogenezæ, todël nerekomenduojami dauginimui þaliaisiais auginiais. 2. Statistiðkai patikimai skatinanèiu rizogenezæ poveikiu, ypaè aukðtaûgiø ðilauogiø ( ir ) auginiø, pasiþymëjo reguliatorius. Todël jis rekomenduojamas ðilauogiø vegetatyviniam dauginimui þaliaisiais auginiais. 3. Tyrimø duomenimis, tirtos ðilauogës skyrësi dauginimosi savybëmis. Selekcinio þalieji auginiai blogiau dauginami, nes pasiþymi maþesniu regeneraciniu potencialu, negu aukðtaûgiø ðilauogiø ir. 4. Šilauogiø þaliøjø auginiø ásiðaknijimas labiau priklauso nuo veisliø savybiø, negu augimo reguliatoriø. Literatûra 1. Blueberries. A Century of research // Journal of small fruit and viti-culture. 1999. Vol. 3. No. 2 4. P. 87 92. 2. El-Shiek A., Wildung D. K., Luby J. J., Sargent K. K., Read P. E. Long-term effects of propagation by tissue culture or softwood single-node cuttings on growth habit, yield, and berry weight of Northblue blueberry // Plant physiology and biochemistry. 1996. Vol. 121(2). P. 339 342. 3. Gough R. E. The highbush blueberry and its management. New York, 1994. 272 p. 4. Hartmann H. T., Kester D. E. Plant propagation principles and practices. New Jersey, 1975. 32 p. 5. Stackevièienë E. Propagation of blueberries by soft cuttings // Biologija. 22. Nr. 1. P. 81 83. 6. Tarakanovas P. Statistiniø duomenø apdorojimo programø paketas Selekcija. LÞI, 1999. 57 p. 7. Êaëèíèí Ì. È. Êîðíåâåäåíèå. Ìîñêâà, 1991. C. 152 162. 8. Êåôåëè Â. È., Òîìà Ñ. È. Ðîñò ðàñòåíèé è åãî ðåãóëÿöèÿ. Êèøèíåâ, 1985. 223 c. 9. Êóðëîâè Ã. Â., Áîñàê Â. Í. Ãîëóáèêà âûñîêîðîñëàÿ â Áåëàðóñèè. Ìèíñê, 1998. 175 c. 1. Ïÿñÿöêåíå À. À. Óêîðåíåíèå è ðîñò åðåíêîâ òîëîêíÿíêè îáûêíîâåííîé // Lietuvos TSR Mokslø Akademijos darbai. C ser. 1974. T. 4. C. 35 38. 11. Ïîëåâîé Â. Â., Ñàïàìàòîâà Ò. Ñ. Ôèçèîëîãèÿ ðîñòà è ðàçâèòèÿ ðàñòåíèé. Ìîñêâà, 1991. 238 c. 12. Ðóíêîâà Ë. Â. Äåéñòâèå ðåãóëÿòîðîâ ðîñòà íà äåêîðàòèâíûå ðàñòåíèÿ. Ìîñêâà, 1985. 15 c. 13. Òóðåöêàÿ Ð. Õ. Èíñòðóêöèÿ ïî ïðèìåíåíèþ ñòèìóëÿòîðîâ ðîñòà ïðè âåãåòàòèâíîì ðàçìíîæåíèè ðàñòåíèé. Ìîñêâà, 1963. 71 c.
36 14. àéëàõÿí Ì. Õ., Áóòåíêî Ð. Ã., Êóëàåâà Î. Í. Òåðìèíîëîãèÿ ðîñòà è ðàçâèòèÿ âûñøèõ ðàñòåíèé. Ìîñêâà, 1982. 96 c. STIMULATION OF CALLUS PROLIFERATION AND DIFFERENTIATION IN BLUEBERRY CUTTINGS BY SYNTHETICAL GROWTH REGULATORS Summary The cultivation of blueberry is a profitable branch of farming throughout the world. Blueberry is cultivated on poor acid sandy soils in the Lithuanian agro-climatic conditions, however, half-high cultivars as well as more planting material are needed for industrial farming. The effect of new synthetical growth regulators for half-high (, breeding line No. 17) and high ( and ) blueberry soft woodcutting rhizogenesis was studied in Botanical Garden of VMU and LUA during 2 22. The stimulators Antipyr-1, and A stimulated callus proliferation, rhizogenesis and showed a significant increase of soft woodcuttings with roots. Roots of soft woodcuttings formed from callus and pericycle. Low winter temperatures ( 4 C) stimulate the differentiation of callus and the rooting of cuttings. Key words: growth regulators, callus, rhizogenesis, blueberry, cultivars Ëèãèòà Áàëåæåíòåíå, Âàéâà Àøìîíåíå ÑÒÈÌÓËßÖÈß ÏÐÎËÈÔÅÐÀÖÈÈ È ÄÈÔÔÅÐÅÍÖÈÐÎÂÀÍÈß ÊÀËËÓÑÀ ÅÐÅÍÊÎÂ ÃÎËÓÁÈÊÈ ÑÈÍÒÅÒÈ ÅÑÊÈÌÈ ÐÅÃÓËßÒÎÐÀÌÈ ÐÎÑÒÀ Ðåçþìå Âûðàùèâàíèå âûñîêîêà åñòâåííîé ãîëóáèêè ÿâëÿåòñÿ ïðèáûëüíîé îòðàñëüþ õîçÿéñòâà. Ýòî ðàñòåíèå íåïëîäîðîäíûõ, êèñëûõ, ïåñ àíûõ ïî â ìîæåò óñïåøíî âûðàùèâàòüñÿ â Ëèòâå, íî äëÿ ôîðìèðîâàíèÿ ïðîìûøëåííûõ ïëàíòàöèé íåîáõîäèìî èìåòü äîñòàòî íîå êîëè åñòâî ïîñàäî íîãî ìàòåðèàëà. Â 2 22 ãã. â Áîòàíè åñêîì ñàäó Óíèâåðñèòåòà Âèòàóòàñà Âåëèêîãî è â Ëèòîâñêîì ñåëüñêîõîçÿéñòâåííîì óíèâåðñèòåòå ïðîâîäèëèñü îïûòû ñ öåëüþ ñðåäè íîâûõ, ñèíòåçèðîâàííûõ â Êàóíàññêîì òåõíîëîãè åñêîì óíèâåðñèòåòå, ðåãóëÿòîðîâ ðîñòà âûÿâèòü íàèáîëåå ýôôåêòèâíûå äëÿ âåãåòàòèâíîãî ðàçìíîæåíèÿ ñðåäíåâûñîêîé ( è ñåëåêöèîííîãî ¹ 17) è âûñîêîé ( è ) ãîëóáèêè. Èññëåäîâàíèÿìè óñòàíîâëåíî, òî èñïûòóåìûå ðåãóëÿòîðû Àíòèïèð-1, Á 2 è À ñòèìóëèðîâàëè ïðîëèôåðàöèþ êàëëóñà, ðèçîãåíåçèñ åðåíêîâ è ñòàòèñòè åñêè äîñòîâåðíî óâåëè èâàëè êîëè åñòâî óêîðåíèâøèõñÿ åðåíêîâ ïî ñðàâíåíèþ ñ êîíòðîëüíûì âàðèàíòîì. Êîðíè åðåíêîâ îáðàçîâàëèñü è èç êàëëóñà, äèôôåðåíöèàöèþ êîòîðîãî ñòèìóëèðóþò íèçêèå òåìïåðàòóðû ( 4) Ñ â çèìíåå âðåìÿ, èç-çà åãî óâåëè èâàëîñü èñëî óêîðåíèâøèõñÿ åðåíêîâ. Êëþ åâûå ñëîâà: ðåãóëÿòîðû ðîñòà, êàëëóñ, ðèçîãåíåçèñ, ãîëóáèêà, ñîðòà