F I N A N S I N I O S T A B I L U M O APŽVALGA

ISSN 1822-5063 ISSN 1822-5071 (ONLINE) F I N A N S I N I O S T A B I L U M O APŽVALGA 2008 VILNIUS 2008

Santrumpos BVP bendrasis vidaus produktas DPK Draudimo priežiūros komisija EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ECB Europos centrinis bankas ESD einamosios sąskaitos deficitas EURIBOR Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Euro Interbank Offered Rate) FRS Federalinė rezervų sistema JAV Jungtinės Amerikos Valstijos n. d. nėra duomenų NVS Nepriklausomų Valstybių Sandrauga OMXR Rygos vertybinių popierių biržos akcijų indeksas (Riga Stock Exchange Index) OMXS Stokholmo vertybinių popierių biržos akcijų indeksas (Stockholm Stock Exchange Index) OMXT Talino vertybinių popierių biržos akcijų indeksas (Tallinn Stock Exchange Index) OMXV Vilniaus vertybinių popierių biržos akcijų indeksas (Vilnius Stock Exchange Index) PFI pinigų finansinės institucijos Proc. p. procentiniai punktai RIGIBOR Latvijos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Riga Interbank Offered Rate) RoA turto grąžos rodiklis (return on assets) RoE nuosavybės grąžos rodiklis (return on equity) RTSI Rusijos vertybinių popierių biržos akcijų indeksas SVKI suderintas vartotojų kainų indeksas TALIBOR Estijos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Tallinn Interbank Offered Rate) TFAS Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai TUI tiesioginės užsienio investicijos TVF Tarptautinis valiutos fondas VILIBOR Lietuvos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Vilnius Interbank Offered Rate) VKM II antrasis valiutų kurso mechanizmas VP vertybiniai popieriai VPK Vertybinių popierių komisija VRE Vidurio ir Rytų Europa VVPB Vilniaus vertybinių popierių birža Statistikos departamentas Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Šalių pavadinimų santrumpos AT BE BG CY CZ DE DK EE ES FI FR GR HU IE Austrija Belgija Bulgarija Kipras Čekija Vokietija Danija Estija Ispanija Suomija Prancūzija Graikija Vengrija Airija IT LT LU LV MT NL PL PT RO SE SI SK UK Italija Lietuva Liuksemburgas Latvija Malta Nyderlandai Lenkija Portugalija Rumunija Švedija Slovėnija Slovakija Jungtinė Karalystė Apžvalgą parengė Lietuvos banko Ekonomikos departamentas. Atsakingas už apžvalgos parengimą Mindaugas Leika. Apžvalgą rengė: Rimtautas Bartkus, Žygimantas Mauricas, Milda Norkutė, Virgilijus Rutkauskas, Gediminas Šimkus, Milda Valentinaitė, Ernestas Virbickas. Duomenis ir vertingas pastabas apžvalgai pateikė Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros, Rinkos operacijų bei Statistikos departamentai. Apžvalga prieinama pdf formatu Lietuvos banko interneto svetainėje adresu www.lb.lt Apžvalga parengta remiantis duomenimis iki 2008 m. gegužės 1 d. Lietuvos bankas, 2008

TURINYS Įžanga...4 Santrauka.................................................................... 5 I. MAKROEKONOMINĖ APLINKA...7 Išorės aplinka...7 Vidaus aplinka......................................................... 13 Vidaus makroekonominė aplinka...13 Namų ūkių padėtis.................................................. 18 Nefinansinių įmonių padėtis...23 II. POKYČIAI FINANSŲ SISTEMOJE.............................................. 29 Finansų sistemos struktūros raida...29 Bankų sistemos raida...33 Bankų turtas ir paskolos.............................................. 33 Paskolų portfelio kokybė............................................. 38 Bankų finansavimas ir likvidumas...41 Bankų kapitalas ir veiklos efektyvumas...44 Rizika bankų sistemai................................................ 52 III. BANKŲ SISTEMOS ATSPARUMAS NEPALANKIEMS POKYČIAMS.................... 54 Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis...54 IV. FINANSŲ SISTEMOS RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONĖS...58 V. PRIEDAS...59 Kredito rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis modelio įgyvendinimas Lietuvos banke...59 INTARPAI 1 intarpas. Neramumų pasaulio finansų rinkose poveikis šalies finansų sistemos stabilumui...8 2 intarpas. Nekilnojamojo turto kainos ir ekonomikos plėtra......................... 17 3 intarpas. Nekilnojamojo turto kainų pokyčių įtaka įmonių finansiniams rezultatams.... 23 4 intarpas. Likvidumo valdymas Lietuvos bankų sistemoje...30

Įžanga Finansų rinkos, o ypač komerciniai bankai, svarbi Lietuvos ekonomikos grandis, per kurią paskirstomi finansiniai ištekliai laiko ir erdvės atžvilgiais. Lietuvos bankas siekia, kad šalies finansų institucijos veiktų stabiliai. Tai skatina veiksmingą išteklių paskirstymą, prisideda prie ilgalaikio kainų stabilumo ir šalies ekonomikos augimo. Lietuvos bankas atlieka nuolatinę šalies kredito įstaigų bei mokėjimo sistemų priežiūrą ir bendradarbiauja su kitomis finansų rinkos dalyvius prižiūrinčiomis institucijomis. Spartėjant Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą ir tarptautines finansų rinkas, dėl didėjančios šalių tarpusavio priklausomybės nuo tarptautinių kapitalo srautų ir pasaulinių procesų be tarptautinio veiksmų koordinavimo neįmanoma veiksmingai užtikrinti finansinio stabilumo. Todėl Lietuvos bankas plečia tarptautinį bendradarbiavimą su šalių, ypač tų, kuriose registruoti bankai aktyviai veikia Lietuvos rinkoje, centriniais bankais ir priežiūros institucijomis. Tokio bendradarbiavimo tikslas užtikrinti priežiūrinių veiksmų koordinavimą ir sprendimų priėmimą, tobulinti rizikos valdymą, keistis aktualia informacija, siekti geriau pasirengti galimoms krizinėms situacijoms ir užtikrinti veiksmų koordinavimą tokių situacijų metu. Be to, Lietuvos bankas ragina šalies kredito institucijas būti konservatyvioms, atkreipti dėmesį į sisteminę ir makroekonominę rizikas. Analizuodamas padėtį šalies finansų rinkoje, Lietuvos bankas siekia informuoti rinkos dalyvius apie sisteminę jų veiklos riziką, todėl finansinio stabilumo analizė skiriasi nuo nuolatinės kredito ir kitų finansų rinkos institucijų priežiūros, kuria siekiama patikrinti individualios institucijos veiklos riziką. Taigi pagrindinis finansinio stabilumo analizės tikslas nustatyti tiek vidaus, tiek ir išorės grėsmes šalies finansų sistemai, įvertinti šios sistemos gebėjimą atlaikyti nepalankių vidaus ir išorės sukrėtimų poveikį. Kartą per metus skelbiama Lietuvos banko parengta Finansinio stabilumo apžvalga skirta analitiškai įvertinti šalies finansų sistemos pokyčius, bankų sistemos ir jos skolininkų namų ūkių ir nefinansinių įmonių padėtį ir gebėjimą atlaikyti išorės ir vidaus makroekonominės aplinkos pokyčius. Palyginti su 2007 m. apžvalga, šioje apžvalgoje daugiau dėmesio skiriama šalies bankų sistemos testavimui nepalankiausiomis sąlygomis. Tuo tikslu trečioje šios apžvalgos dalyje įvertinamas kiekybinis pagrindinių makroekonominės aplinkos pokyčių poveikis bankų sistemai. Ketvirtoje apžvalgos dalyje aptariamos finansų sistemos rizikos mažinimo priemonės. Apžvalgos priede supažindinama su Lietuvos banke taikomu testavimo nepalankiausiomis sąlygomis modeliu. Tikimės, kad skelbiamos finansinio stabilumo apžvalgos padės visapusiškai suvokti galimą riziką Lietuvos finansų sistemai, taip pat paskatins šalies finansų rinkos dalyvių, ekonomistų ir visų besidominčiųjų finansų rinkomis diskusijas finansinio stabilumo klausimais. Vilnius, 2008 m. birželio 12 d. Reinoldijus Šarkinas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Apžvalga patvirtinta Lietuvos banko valdybos 2008 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 100

Santrauka 5 Bendras finansinio stabilumo vertinimas Lietuvos finansų sistema vertintina kaip stabili ir pajėgi atlaikyti vidaus ir išorės šokus. Šalies bankų skolininkų padėtis tebėra gera: sparčiai didėjo įmonių pelnas ir namų ūkių pajamos. Bankų veikla buvo pelninga, o kapitalo bazė šių metų pradžioje dar sustiprėjo. Tačiau tiek išorės, tiek vidaus makroekonominė aplinka pasikeitė: ryškėja vis daugiau požymių, kad ekonomikos augimas bus lėtesnis, o dėl to savo ruožtu 2008 m. didės, nors ir nuosaikiai, rizika bankų sistemai. Pagrindinės rizikos bankų sistemai kyla dėl padidėjusios įtampos, susijusios su likvidumo situacija pasaulio rinkose, taip pat dėl galimo staigesnio paskolų portfelio kokybės pablogėjimo. Tai atsitiktų, jei dėl sparčiau, negu prognozuojama, sulėtėjusio šalies ekonomikos augimo pablogėtų įmonių finansinė būklė, išaugtų nedarbo lygis ir sumažėtų namų ūkių realiosios pajamos. Kylančių palūkanų normų, kurios apsunkintų namų ūkių ir nefinansinių įmonių gebėjimą vykdyti įsipareigojimus pagal paskolų sutartis, įtaka vertintina kaip ribota. Testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad bankų sistema turėjo sukaupusi pakankamus nuostolių absorbavimo rezervus ir būtų atspari atlaikyti tiek reikšmingus nekilnojamojo turto kainų kritimo ar palūkanų normų kilimo, tiek ir likvidumo trūkumo šokus. Lietuvos bankas, skelbdamas Finansinio stabilumo apžvalgą, siekia apžvelgti šalies finansų sistemos raidą ir įvertinti pastarosios gebėjimą veikti mažiau palankios makroekonominės aplinkos sąlygomis. Tuo tikslu pirmoje apžvalgos dalyje nagrinėjami makroekonominės (išorės ir vidaus) aplinkos pokyčiai. Apžvelgiant vidaus aplinką, daugiausia dėmesio skiriama finansų sistemos skolininkų įmonių ir namų ūkių finansinei padėčiai. Antroje dalyje nagrinėjama finansų sistema. Atsižvelgiant į tai, kad bankų sistema yra reikšmingiausia finansų sistemos sudedamoji dalis, šioje dalyje nagrinėjama tik bankų sistemos būklė. Trečioje dalyje pateikiama bankų sistemos atsparumo galimiems nepalankiems šalies ekonomikos pokyčiams analizė. Apžvalga baigiama įvardijant svarbiausias finansų sistemos rizikos mažinimo priemones, pritaikytas 2007 m. ir 2008 m. pradžioje. Šios apžvalgos priede išsamiau aprašytas Lietuvos banke taikomas testavimo nepalankiausiomis sąlygomis modelis. Rizika šalies finansų sistemos stabilumui, palyginti su 2006 m. ir 2007 m. pradžia, padidėjo. Nepaisant to, šalies bankų sistema tebėra stabili ir pajėgi atlaikyti reikšmingus šokus, galinčius kilti tiek dėl nepalankių tarptautinės aplinkos pokyčių, susijusių su rizikos perkainojimu ir likvidumo trūkumu, tiek dėl vidaus aplinkos pokyčių, susijusių su kainų nekilnojamojo turto rinkoje korekcija, lėtesniu šalies ekonomikos augimu. Nors visų scenarijų tikimybė tebėra nedidelė, pagrindinės rizikos finansų sistemai kyla dėl: a) padidėjusios likvidumo rizikos augant bankų sistemos priklausomybei nuo išorės finansavimo šaltinių, taip pat ir ilgalaikių sukrėtimų tarptautinėse finansų rinkose; b) pakilusių palūkanų normų dėl rizikos perkainojimo; c) išaugusios nekilnojamojo turto kainų korekcijos tikimybės, sulėtėjusios nekilnojamojo turto sektoriaus plėtros ir šio sulėtėjimo įtakos kitiems ekonominės veiklos sektoriams. Augant šalies bankų sistemos priklausomybei nuo išorės finansavimo šaltinių, padidėjo bankų sistemos priklausomybė nuo nepalankių išorės aplinkos pokyčių. Tai ypač pasakytina apie bankus, kurių reikšmingą įsipareigojimų dalį sudaro iš užsienio pritraukti finansiniai ištekliai. Kita vertus, kad didžiausi šalies bankai priklauso stipriems patronuojantiems užsienio bankams, padeda sumažinti bankų sistemos priklausomybę nuo nepalankių vidaus aplinkos pokyčių. Likvidumo rizika didėjo dėl praėjusių metų viduryje kilusios JAV hipotekos paskolų didesnės rizikos skolininkams krizės. Pasaulio finansų rinkose įvyko plataus masto rizikos perkainojimas ir kilo likvidumo trūkumas. Lietuvos bankų sistemai suirutė pasaulio finansų rinkose nedarė didesnės tiesioginės įtakos. Didelė dalis bankų likvidumui užtikrinti reikalingų lėšų gaunama iš patronuojančių užsienio bankų, kurių finansinė padėtis tebebuvo gera, o veikla buvo palyginti nedaug nulemta neramumų pasaulio finansų rinkose. Bankų sistemos mastu likvidumo riziką mažino tai, kad vidutinė šalies bankų įsipareigojimų trukmė ilgėjo. Vietos bankai daugiausia skolinosi vidaus rinkoje ir turėjo didesnes likvidaus turto atsargas. Likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad šalies bankai būtų pajėgūs atlaikyti reikšmingus likvidumo pokyčius. Nepaisant to, likvidumo rizika yra padidėjusi tebesant įtampai tarptautinėje finansų rinkoje.

6 2007 m. padidintos pagrindinės ECB palūkanų normos ir dėl suirutės bei likvidumo trūkumo pasaulio finansų rinkose padidėję palūkanų normų rizikos priedai nulėmė brangstantį skolinimą eurais ir litais tarpbankinėje rinkoje. Palūkanų normos nacionaline valiuta kilo šalies tarpbankinėje rinkoje dar ir dėl išaugusios rizikos premijos. Bankų paskolų portfeliuose dominuojant paskoloms su kintamosiomis paskolų palūkanų normomis, kylančios tarpbankinės palūkanų normos neigiamai veikia bankų skolininkų, įmonių ir namų ūkių finansinę būklę. O tai didina šalies finansų institucijų kredito riziką. Šią riziką mažino 2007 m. vis gerėjanti namų ūkių finansinė padėtis. Dėl spartaus ekonomikos augimo ir darbo jėgos trūkumo nedarbas nukrito žemiau natūralaus lygio, o darbo užmokestis sparčiai kilo. Nepaisant to, dėl padidėjusios infliacijos, lėčiau augusios nekilnojamojo turto rinkos ir nuosmukio akcijų rinkose sumažėjo vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Griežtėjančios skolinimo sąlygos, taip pat pakitę rinkos lūkesčiai dėl būsto rinkos raidos lėmė lėtesnį namų ūkių skolinimosi augimą 2007 m. pabaigoje ir 2008 m. pradžioje. Rizika namų ūkių skolos aptarnavimo tvarumui susijusi su numatomu lėtesnio ekonomikos augimo etapu. Dėl to gali išaugti nedarbas, gali lėčiau didėti realiosios pajamos, o įsiskolinimas ir paskolų aptarnavimo sąnaudos didėti sparčiau. Lėčiau didėjančios realiosios pajamos arba kylančios palūkanų normos kai kuriems namų ūkiams gali būti didelės finansinės įtampos šaltiniu. Iki šiol dėl palankios makroekonominės padėties nei palūkanų normos, nei didėjančios būtiniausios vartojimo išlaidos neturėjo didelės įtakos nemokių namų ūkių skaičiaus augimui. Savo ruožtu tai neturėjo didelio poveikio bankų pelningumui. Tačiau, pasikeitus ekonomikos ciklui, su finansinėmis problemomis susidūrusių namų ūkių skaičius padidės, o tai kartu reikš didesnius nuostolius bankų sistemai. 2008 m. pradžioje buvo stebima įmonių bankrotų skaičiaus augimo tendencija, iš dalies rodanti pablogėjusias dalies įmonių veiklos perspektyvas. Nors 2007 m. įmonės uždirbo rekordinį pelną, panašu, kad pajamos ateityje turėtų mažiau didėti. Be to, bendrus įmonių veiklos rezultatus reikia vertinti atsargiai dėl netipiškai ankstesniems laikotarpiams išaugusio finansinės ir investicinės veiklos pelno. Tai ryškiausiai buvo matoma nekilnojamojo turto ir mažmeninės prekybos sektoriuose, kurių veiklos rezultatai didėjo dėl valdomo investicinio nekilnojamojo turto vertės perskaičiavimo ir jos įtraukimo į finansines ataskaitas. Padidėjus nekilnojamojo turto kainų korekcijos tikimybei, nerimą kelia lėtesnio šio sektoriaus veiklos augimo įtaka kitiems ekonomikos sektoriams. Toliau griežtinamos pasko lų sąlygos gali iš esmės pabloginti su nekilnojamuoju turtu susijusių ekonomikos sektorių finansinę padėtį. Dėl krintančių nekilnojamojo turto kainų didėjo įmonių, susijusių su šiuo verslu, mokumo rizika. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto bendrovės ir statybų įmonės yra tarp didžiausių bankų skolininkų, šiuo požiūriu paskolų įmonėms portfelio kredito rizika yra išaugusi. Ją iš dalies švelnina tai, kad dalis šio sektoriaus įmonių turi galimybių diversifikuoti savo veiklą. Numatomas lėtesnis šalies ekonomikos augimas gali neigiamai paveikti bankų pelningumą. Atsižvelgiant į lėtėjantį šalies ekonomikos augimą, padidėjusias palūkanų normas ir nekilnojamojo turto kainų korekcijos tikimybę, tikėtina, kad bankų paskolų kokybė suprastės: išaugs uždelstos paskolos ir kredito rizikos nuostoliai. Mažėjantį bankų pelningumą taip pat lems kylanti finansinių išteklių kaina ir operacinės sąnaudos. Kita vertus, didindami pajamas iš veiklos sričių, mažiau priklausomų nuo verslo ciklo svyravimo, bankai gali bent jau iš dalies kompensuoti prociklinių pajamų augimo sumažėjimą ir galimą nuostolių augimą. Riziką bankų sistemai mažino padidėjęs bankų kapitalo pakankamumas, užtikrinantis geresnį bankų rizikos padengimą kapitalu ir didesnius netikėtų nuostolių absorbavimo rezervus. Nepaisant to, stipraus kapitalo pakankamumo išlaikymo klausimas tebėra aktualus. Bankų sistemos kredito rizikos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai parodė, kad didžiausi šalies bankai buvo atsparūs didelės apimties neigiamiems ekonominės situacijos pokyčiams: nekilnojamojo turto kainų kritimui ir palūkanų normų augimui. Be to, bankų sistema laikė pakankamas likvidaus turto atsargas, užtikrinančias tiek einamųjų įsipareigojimų vykdymą, tiek pakankamai didelį atsparumą netikėtiems likvidumo sumažėjimo šokams.

I. MAKROEKONOMINĖ APLINKA 7 Išorės aplinka Pasaulio ekonomikos plėtra, veikiama neramumų finansų rinkose, 2007 m. pabaigoje pastebimai sulėtėjo. Vykstant būsto kainų korekcijai, dėl griežtėjančių skolinimosi sąlygų mažėjant vartojimui ir investicijoms, ypač sulėtėjo finansinių neramumų centre atsidūrusių JAV ūkio plėtra. Į metinį perskaičiuotas JAV ekonomikos augimas 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė tik 0,6 procento. Ekonomikos plėtros lėtėjimo ženklų daugėjo ir euro zonoje. Sumažėjus vidaus paklausai, ekonomikos aktyvumas mažėjo tiek pramonės, tiek paslaugų sektoriuje. Kylančios rinkos ekonomikos 2007 m. išlaikė spartų plėtros tempą, tačiau metų pabaigoje eksportas ir pramonės produkcijos gamyba lėčiau augo ir šiose šalyse. 2007 m. pasaulio ekonomika išaugo 4,6 procento. Tarptautinės institucijos prognozuoja, kad 2008 m. ir 2009 m. pasaulio ekonomikos augimo tempai toliau lėtės (žr. 1 lentelę). Didžiausio pažeidžiamumo regionai ir toliau yra išsivysčiusios šalys. Prie recesijos priartėjusiai JAV ekonomikai 2008 m. prognozuojamas 0,9 procento metinis augimas. Pablogėjus finansavimo ir prekybos sąlygoms, nuosaikesnis augimas numatomas ir euro zonoje. Labiau sulėtėjęs vidaus paklausos augimas išsivysčiusiose ekonomikose turėtų įtakos ir kylančių rinkų ūkio plėtrai. 1 lentelė. Realiojo BVP augimas ir infliacija pasaulio regionuose (pokytis per metus, procentais) Realiojo BVP augimas 2006 2007 2008* 2009* Visas pasaulis 4,9 4,6 3,8 3,6 Euro zona 2,8 2,6 1,7 1,5 JAV 2,9 2,2 0,9 0,7 Japonija 2,4 2,0 1,2 1,1 Kylančios ir besivystančios ekonomikos 7,8 7,9 6,7 6,6 Infliacija (vartotojų kainų indekso metinis pokytis) Euro zona 2,2 2,1 3,2 2,2 JAV 3,2 2,8 3,6 1,6 Japonija 0,3 0,1 0,7 0,6 Kylančios ir besivystančios ekonomikos 5,4 6,4 7,4 5,7 Šaltiniai: TVF ir Europos Komisija. * Prognozės. Svarbiausias infliacijos didėjimą pasaulyje lemiantis veiksnys ir toliau yra didelės energijos, maisto ir kitų pagrindinių žaliavų kainos. Didėjanti infliacija ir kartu ryškėjantys ekonomikos lėtėjimo ženklai išsivysčiusiose šalyse kelia sudėtingą dilemą pinigų politikos vykdymui šiose šalyse. Didesnę riziką ūkio plėtrai patiriančioje JAV buvo imtasi pinigų politikos švelninimo ir fiskalinio skatinimo priemonių. O ECB, pabrėždamas sustiprėjusią infliacijos didėjimo riziką, būtinybę suvaldyti vidutinio ir ilgo laikotarpių infliacijos lūkesčius bei užkirsti kelią antriniam energijos ir maisto kainų didėjimo poveikiui, pinigų politikos nešvelnino. JAV metinė infliacija 2008 m. kovo mėn. buvo 4 procentai, euro zonoje 3,6 procento. Grynoji (be maisto ir energijos kainų) infliacija tiek JAV, tiek euro zonoje padidėjo iki 2,4 procento. Kylančiose ekonomikose, kuriose maisto ir energijos kainos sudaro santykinai didesnę vartojimo krepšelio dalį, infliacija taip pat sparčiai didėjo. Augančią infliaciją šiose šalyse lėmė ir didelė vidaus paklausa. Išsivysčiusių šalių centriniai bankai, siekdami sumažinti įtampą finansų rinkose, aktyviai rėmėsi įvairiomis pinigų politikos priemonėmis. JAV FRS, ECB ir kiti centriniai bankai vykdė atvirosios rinkos operacijas teikdami papildomą likvidumą. FRS nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. bazinę palūkanų normą sumažino net 300 bazinių punktų. Palūkanų normas mažino ir Anglijos bei Kanados centriniai bankai. Dėl sumažėjusio vidaus paklausos augimo ir kitų valiutų (ypač euro) atžvilgiu atpigusio JAV dolerio padidėjus eksportui, pirmą kartą nuo 2001 m. JAV ESD sumažėjo (iki 5,5% BVP). Einamosios sąskaitos perviršis sumažėjo naftos eksportuotojose, o Azijos šalyse, ypač Kinijoje, einamosios sąskaitos perviršis toliau didėjo. 2007 m. euro zonoje einamoji sąskaita ir toliau buvo beveik subalansuota. 2007 m. ir 2008 m. pradžioje žaliavų kainoms buvo būdingi dideli svyravimai. Brent rūšies naftos kaina 2008 m. gegužės mėn. pakilo iki 130 JAV dolerių už barelį. Vidutinė naftos kaina JAV doleriais buvo 63 procentais didesnė negu prieš metus, o perskaičiavus eurais (litais) didesnė 40 procentų. Bendras ne energijos žaliavų kainų lygis, įvertinus JAV doleriais, 2008 m. balandžio mėn. buvo 23 procentais didesnis negu prieš metus (maisto žaliavos brango 59%, pramonės žaliavos 12%). Pramonės žaliavų kainų kilimą 2008 m. pradžioje lėmė 65 procentais pabrangę juodieji metalai. Maisto kainoms didžiausią įtaką darė didėjanti paklausa, ypač mėsos ir pieno produktų, kylančios rinkos ekonomikos šalyse bei didėjanti maistinių žaliavų paklausa biodegalų gamybai.

8 1 pav. Pasaulinė naftos kaina Pagrindinė rizika tolesnei pasaulio ekonomikos plėtrai tebėra įtempta situacija finansų rinkose. 2007 m. iškilus JAV būsto rinkos problemoms, bankai, draudimo kompanijos, rizikos draudimo fondai patyrė ženklių nuostolių. Didžiausius nuostolius patyrė labiausiai išvystytas finansų sistemas turinčių šalių JAV ir Europos finansų institucijos. Netikrumas dėl nuostolių dydžio, kurie, TVF vertinimu, gali sudaryti apie 945 mlrd. JAV dolerių (EBPO vertinimu, apie 500 mlrd. JAV dol.), ir pasiskirstymo tarp finansų institucijų sumažino rinkos dalyvių pasitikėjimą ir lėmė likvidumo trūkumą pinigų rinkoje. Įtampai rizikingiausių JAV būsto paskolų rinkoje išplitus į kitus santykinai saugesnius finansų rinkų segmentus, padidėjo susirūpinimas dėl sisteminės rizikos pasaulio finansų sistemai ir realiai ekonomikai. Neramumai finansų rinkose iš dalies kilo dėl per didelio pasitikėjimo naujomis rizikos išskaidymo priemonėmis, iškreipusio finansinių priemonių rizikos vertinimą ir padidinusio finansų institucijų prisiimtą riziką. Kai finansų institucijos baigs skelbti patirtus nuostolius ir sustiprins kapitalo bazę, rinkos pasitikėjimas turėtų pamažu atsigauti. Būsto kainų korekcija didesnėje išsivysčiusių šalių grupėje taip pat darytų neigiamą įtaką tolesniam pasaulio ekonomikos augimui. Išvystytas būsto kreditavimo sistemas turinčiose šalyse ryšys tarp ekonomikos ciklo ir būsto sektoriaus yra stipresnis. Būsto, kaip įkeičiamo turto vartojimo paskoloms finansuoti, naudojimas didina būsto kainų įtaką vartojimui. Išsivysčiusiose šalyse didėja būsto kainų svarba pinigų politikos perdavimo mechanizmui. Nemažai išsivysčiusių šalių sparčiai kilusios būsto kainos dažnai viršijo fundamentaliųjų veiksnių augimo įtaką, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Kai kuriose iš šių šalių būsto kainų korekcijos rizika pastebimai padidėjo, o būsto kainos pradėjo mažėti Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Ispanijoje. 1 intarpas. Neramumų pasaulio finansų rinkose poveikis šalies finansų sistemos stabilumui Pasaulio finansų rinkose siaučianti suirutė ir likvidumo trūkumas nedarė didesnės tiesioginės įtakos Lietuvos bankų sistemai. Pirma, šalies bankai neturėjo investicijų į su JAV hipotekos paskolų didesnės rizikos skolininkams rinka susijusias priemones, todėl nepatyrė tiesioginių nuostolių. Antra, bankai taip pat neturėjo įsipareigojimų struktūrinio investavimo įmonėms, kurias tektų papildomai finansuoti. Trečia, Lietuvos bankų sistemos atsparumą sukrėtimams finansų rinkose užtikrino tai, kad didžiąją įsipareigojimų dalį sudarė stabilūs finansiniai ištekliai (vidaus rinkoje pritraukti indėliai ir skolinimasis iš patronuojančių bankų), o bankų veikla pirmiausia buvo orientuota į vidaus skolinimosi poreikių tenkinimą. Be to, šalies bankai turėjo pakankamas likvidaus turto atsargas, užtikrinančias įsipareigojimų įvykdymą laiku, jei iškiltų likvidumo trūkumo problemos. Vertinant neramumų pasaulio finansų rinkose įtaką šalies finansų sistemos stabilumo perspektyvoms, reikia atsižvelgti į tai, kad reikšminga šalies bankų turto dalis finansuojama lėšomis, pritrauktomis iš patronuojančių bankų. Bendra likvidumo situacija šalies bankų sistemoje daugiausia priklauso nuo patronuojančių bankų likvidumo padėties ir situacijos jų finansų rinkose. Viena vertus, Lietuvos bankus patronuojantys užsienio bankai iš esmės nuostolių dėl investicijų į su JAV hipotekos paskolų didesnės rizikos skolininkams rinka susijusias priemones nepatyrė, jų finansinė būklė buvo stabili ir tvirta, o pelningumas didelis. Kita vertus, šie bankai reikšmingą finansinių išteklių dalį pritraukia kapitalo ir pinigų rinkose, pavyzdžiui, išleisdami skolos vertybinius popierius. Sumažėjęs bendras finansų rinkų likvidumas ir padidėjusios rizikos premijos lėmė tai, kad šių bankų skolinimosi kaina pakilo, o trukmė sutrumpėjo. Suirutės pasaulio finansų rinkose įtaka bankų veiklai Lietuvoje buvo netiesioginė ir pirmiausia pasireiškė per išaugusias skolinimosi sąnaudas. Šalyje veikiantys bankai su finansinių išteklių trūkumu nesusidūrė, tačiau patronuojančių bankų teikiamo finansavimo dukteriniams (antriniams) bankams Lietuvoje kaina kilo. Pirma, tai gali neigiamai paveikti kredito paklausą dėl didėjančios skolinimosi kainos perkėlimo į paskolų palūkanų normas. Antra, vidaus rinkoje pritraukiamų finansinių išteklių vidutinė kaina yra mažesnė negu skolinimosi iš patronuojančių bankų, todėl tikėtina, kad padidės konkurencija dėl klientų indėlių. Tad likvidumo atžvilgiu sudėtingesnė padėtis ištiks vietos bankus, kurie itin priklausomi nuo vidaus rinkoje pritraukiamų finansinių išteklių ir, siekdami būti konkurencin-

gi, už indėlius siūlo didesnes palūkanų normas. Dėl to brangstantis skolinimasis darytų neigiamą įtaką šalies bankų pelningumui. Be to, pastarojo meto neramumai pasaulio finansų rinkose darė reikšmingą įtaką finansinio turto kainoms ir finansinių paslaugų paklausai. Pavyzdžiui, VVPB indekso OMXV reikšmė nuo aukščiausio taško 2007 m. spalio pradžioje iki 2008 m. balandžio pabaigos nukrito 25 procentais. Nuosavybės, skolos ir kitų finansinių priemonių kainų svyravimas rinkose turi tiesioginę įtaką juos įsigijusių bankų pelningumui. Be to, dėl finansų rinkose vyraujančių neigiamų nuotaikų ir finansinio turto kainų kritimo bankų teikiamų įvairių finansinių paslaugų paklausa iš neprofesionalių rinkos dalyvių pusės gali kristi, o tai darytų neigiamą poveikį bankų pelningumui per sumažėsiančias paslaugų ir komisinių pajamas. Neramumų pasaulio finansų rinkose įtaka šalies ekonomikai taip pat daugiau yra netiesioginė per sumažėjusią užsienio paklausą dėl lėtesnio užsienio šalių ekonomikų augimo. Nors daugelio pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių augimo perspektyvos suprastėjo, Lietuvos eksportas turėtų tebebūti atsparus šiems paklausos svyravimams. Nemažą dalį Lietuvos eksporto sudaro produktai, kurių paklausai mažą poveikį turėjo lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas (pvz., maisto gaminių eksportas). Dėl šių Lietuvos eksporto struktūros ypatumų jo kitimui gerokai didesnę įtaką turi su atskirų sektorių perspektyvomis susiję veiksniai negu bendros išorės paklausos tendencijos. Kita vertus, suirutė finansų rinkose neigiamai veikia Lietuvos ūkio subjektų lūkesčius, o dėl to gali sumažėti prekių ir paslaugų paklausa. Tokiu atveju dalies įmonių verslo perspektyvos suprastėtų, nes jos gali susidurti su finansiniais sunkumais. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad tiek namų ūkiai, tiek įmonės paprastai skolinosi imdami paskolas su kintamosiomis palūkanų normomis. Pastaruoju metu tarpbankinės palūkanų normos euro zonoje kilo dėl suirutės pasaulio finansų rinkose sumažėjusio likvidumo ir padidėjusių rizikos priedų. Lietuvos tarpbankinės rinkos palūkanų normos taip pat kilo dėl išaugusio šalies rizikos priedo. Minėti palūkanų pokyčiai didino skolos aptarnavimo išlaidas. 9 Baltijos šalys Lietuvos finansiniam stabilumui kaimyninės Baltijos šalys svarbios tuo, kad Baltijos regionas dažnai suvokiamas kaip vientisas, o visos trys šalys pereina panašų ekonomikos raidos ciklą. Nepaisant to, procesai tiek realiajame (infliacija ir ESD), tiek ir finansiniame (paskolų plėtra) sektoriuose parodo šių šalių skirtumus. Ekonomikos augimo tempai kaimyninėse Baltijos šalyse šių metų pirmąjį ketvirtį sumažėjo. Preliminarus metinio realiojo BVP augimas Latvijoje 2008 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjo iki 3,6 procento, o Estijoje iki 0,4 procento. Ekonomikos augimo sulėtėjimui įtaką darė mažiau didėjusios namų ūkių vartojimo išlaidos, taip pat sumažėjęs aktyvumas nekilnojamojo turto, prekybos ir transporto sektoriuose. Estijoje ir Latvijoje mažėjo paskolų įmonėms ir namų ūkiams augimo tempai. Latvijoje 2008 m. kovo mėn., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, paskolų būstui įsigyti metinis augimas sulėtėjo daugiau negu tris kartus iki 27 procentų. Vartojimo paskolų metinis augimas taip pat sumažėjo beveik tris kartus ir sudarė 37 procentus. Estijoje vyravo panašios tendencijos. 2008 m. vasario mėn. paskolos būstui įsigyti ir vartojimo paskolos augo atitinkamai apie 25 ir 38 procentus daugiau nei du kartus lėčiau negu prieš metus. Infliacija Baltijos šalyse 2008 m. pradžioje daugiausia dėl kylančių maisto ir energijos kainų dar labiau padidėjo. Estijoje metinė infliacija 2008 m. kovo mėn. buvo 11,2, o Latvijoje 16,6 procento. 2 pav. Pagrindiniai Baltijos šalių ekonomikos rodikliai (pokytis per metus) ESD abiejose Baltijos šalyse tebėra didelis, tačiau pastaruoju metu užfiksuotos tam tikros jo mažėjimo tendencijos. Latvijoje 2007 m. paskutinį ketvirtį, sumažėjus importui ir kartu padidėjus eksportui, santykinis ESD rodiklis sumažėjo iki 17,7 procento BVP. Estijoje mažėjančio importo teigiamą poveikį ESD atsvėrė sumažėjusi eksporto apimtis, todėl ESD sumažėjo nedaug.

10 Patronuojančių Šiaurės šalių bankų grupių padėtis Akcininkų sudėtis Baltijos šalių finansų sistemoje per metus beveik nepakito: didžiąją akcinio kapitalo dalį valdė penki svarbiausi Skandinavijos valstybių investuotojai. Pagrindinių Skandinavijos bankų grupių valdomi bankai Lietuvoje užėmė 85 procentus visos paskolų rinkos ir uždirbo daugiau negu 80 procentų visos bankų sistemos pelno. Tie patys investuotojai Estijoje praktiškai valdė visą bankų sistemą, o Latvijoje jų dalis buvo kur kas mažesnė dėl gana didelės vietos kapitalo bankų užimamos rinkos dalies. 3 pav. Penkių svarbiausių investuotojų į Lietuvos bankų sistemą rinkos dalis Baltijos valstybėse (2007 m. pabaigoje) 4 pav. Penkių svarbiausių Šiaurės šalių bankų grupių paskolų rinkos dalis Baltijos valstybėse (2007 m. pabaigoje) Svarbiausi investuotojai į Baltijos šalis yra dvi Švedijos bankų grupės SEB ir Swedbank. Jos užėmė daugiau negu pusę Baltijos šalių regiono paskolų rinkos. Lietuvoje šie bankai kartu užėmė 56 procentus visos paskolų rinkos ir uždirbo 70 procentų visos bankų sistemos pelno. Dėl šios priežasties pagrindinių patronuojančių Skandinavijos bankų grupių finansinė padėtis yra svarbi Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bankų sistemos stabilumui. Skandinavijos šalių bankų atžvilgiu Baltijos šalių bankų dalis bankų grupės mastu buvo santykinai nedidelė, bet sparčiai auganti. Baltijos šalių bankų turto dalis jas valdančiose patronuojančių bankų grupėse svyravo nuo 0,8 procento Nordea grupėje iki 8 procentų SEB ir 15 procentų Swedbank grupėse. Tačiau dėl sparčios bankų paskolų portfelio plėtros ir didelio veiklos pelningumo Baltijos šalių bankų įtaka juos patronuojančių bankų grupių pajamingumui ir pelningumui buvo didesnė. Net 35 procentai Swedbank ir 19 procentų viso SEB veiklos pelno 2007 m. gauta iš operacijų Baltijos šalyse 1. Tai didina minėtų bankų veiklos ir pelningumo priklausomybę nuo šio regiono. Todėl galimas lėtesnis ekonomikos augimas Baltijos šalių regione gali turėti neigiamą įtaką Skandinavijos bankų veiklos rezultatams. 5 pav. Baltijos šalių bankų dalis jas valdančiose patronuojančių Skandinavijos bankų grupėse (2007 m. pabaigoje) 1 Swedbank ir SEB bankų grupių metinės ataskaitos, 2007.

Atskirų didžiausių investuotojų į Lietuvos bankų sistemą finansinė padėtis 2007 m. tebebuvo tvirta. Švedijos bankų sistemos pelningumas buvo gana didelis, o paskolų nuvertėjimo nuostoliai nedideli. Tačiau pasiekęs rekordines aukštumas 2006 m., Švedijos bankų sistemos pelningumas sumažėjo nedaug, o 2008 m. pirmąjį ketvirtį ryškiai. Kitų Skandinavijos šalių bankų sistemose buvo pastebima panaši tendencija, kurią iš esmės lėmė padidėjusios finansavimo sąnaudos ir sumažėjusi realioji palūkanų marža. Nepaisant to, grynosios palūkanų pajamos ir toliau gana ženkliai augo dėl sparčiai didėjančio paskolų įmonėms ir namų ūkiams, kurių finansinė padėtis buvo gera, portfelio. Didelė pajamų ir pelno dalis buvo gauta iš užsienio operacijų, o užsienio paskolų portfelis 2007 m. pabaigoje jau sudarė daugiau negu pusę viso Švedijos bankų paskolų portfelio. Grynosios komisinių pajamos nuosekliai augo ir 2007 m. sudarė apie 30 procentų viso Švedijos bankų sistemos pelno 2, tačiau mažėjanti vertybinių popierių apyvarta ir krintančios akcijų kainos neigiamai paveikė šių pajamų augimą 2007 m. antrąjį pusmetį. Skandinavijos šalių bankų sistemos veiklos efektyvumas šiek tiek sumažėjo. Pagrindinė Švedijos bankų sistemos veiklos efektyvumo rodiklių blogėjimo priežastis buvo sparčiai didėjančios išlaidos, kurios augo greičiau negu pajamos. Išlaidų padidėjimą lėmė ženkliai išaugusios personalo ir administracinės sąnaudos. Panašios tendencijos pastebimos ir Danijos bei Norvegijos bankų sistemose. Pagrindinių patronuojančių Skandinavijos bankų grupių paskolų portfelio kokybė buvo gera, o dėl išaugusio paskolų portfelio ir sumažėjusių atidėjinių paskolų nuostoliams pagerėjo paskolų kokybę rodantys rodikliai. Nuvertėjusių paskolų dalis dar labiau sumažėjo ir sudarė tik 0,5 procento pagrindinių Švedijos bankų paskolų portfelio. Tačiau pažymėtina, kad padidėjo rizika, susijusi su sparčiai didėjančiu kredito portfeliu Baltijos šalyse, galima kainų korekcija komercinio nekilnojamojo turto rinkoje ir išaugusia rizika pasaulio finansų rinkose. Kapitalo pakankamumo rodikliai sumažėjo visose pagrindinėse Baltijos šalių regiono bankus patronuojančiose Skandinavijos bankų grupėse, tačiau su atsarga vykdomas kapitalo pakankamumo reikalavimas užtikrino, kad aptariamos užsienio bankų grupės turėjo pakankamas kapitalo atsargas nenumatytiems nuostoliams padengti. Vertinant pokyčius, reikia atsižvelgti į tai, kad nuo 2007 m. pradžios Skandinavijos bankai pradėjo taikyti naujas kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisykles (Bazelis II), leidusias sumažinti tam tikrų paskolų grupių rizikos koeficientus. Taigi kapitalo pakankamumo rodikliai būtų 2 Financial Stability Report, Sveriges Riksbank, 2007, No. 2. buvę dar mažesni, jei būtų skaičiuojami pagal senas taisykles (Bazelis I). 2 lentelė. Svarbiausių užsienio investuotojų į Lietuvos bankų sistemą finansiniai rodikliai Nuosavybės grąža, % 2006 2007 2008 03 Efektyvumas 2006 2007 2008 03 Kapitalo pakankamumas 2006 2007 2008 03 SEB grupė 20,8 19,3 9,6 0,58 0,57 0,69 11,5 11,0 11,1 Swedbank grupė 19,3 18,9 16,8 0,52 0,51 0,53 9,8 9,3 9,3 DnB NOR Bank ASA grupė 19,5 22,0 5,7 0,50 0,51 0,74 10,0 9,6 9,4 Danske Bank grupė 17,5 15,1 9,8 0,53 0,56 0,62 11,4 9,3 13,6 Nordea grupė 21,4 19,1 15,8 0,53 0,52 0,54 9,8 9,1 9,4 Šaltiniai: bankų grupių finansinės ataskaitos ir Lietuvos banko apskaičiavimai. Sumažėjęs likvidumas ir padidėjusios palūkanų normos pasaulinėje kapitalo ir pinigų rinkoje lėmė didesnes Skandinavijos bankų finansavimo sąnaudas. Klientų indėliai, kurie yra stabilus ir nebrangus finansavimo šaltinis, sudaro šiek tiek daugiau negu pusę viso pagrindinių Skandinavijos bankų grupių finansavimo. Kita paskolų portfelio dalis yra finansuojama kapitalo ir pinigų rinkos vertybiniais popieriais, tačiau toks finansavimo būdas yra brangesnis ir labiau priklausomas nuo esamos finansų rinkos konjunktūros. Brangstantis finansavimas ir sumažėjusi palūkanų marža gali turėti neigiamą įtaką bankų pelningumui, taip pat sumažinti Skandinavijos patronuojančių bankų likvidumą ir kredito srautus į Baltijos šalių regioną. Švedijos bankų sistemos atsparumas vidaus ir išorės šokams tebėra didelis, tačiau pastaruoju metu šiek tiek sumažėjo dėl padidėjusios kredito rizikos, išaugusių finansavimo sąnaudų ir neramumų pasaulio finansų rinkoje. Švedijos centrinio banko 2008 m. atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis 3 rezultatai parodė, kad pagrindiniai Švedijos bankai būtų pajėgūs atlaikyti nuostolius, galinčius kilti dėl pablogėjusios Baltijos šalių paskolų portfelio kokybės. Tačiau sparčiai augantis Baltijos šalių paskolų portfelis, lėtėjantys šių šalių ekonomikos augimo tempai ir mažėjantys bankų kapitalo pakankamumo rodikliai didina su Baltijos šalimis susijusią riziką. 3 Financial Stability Report, Sveriges Riksbank, 2008, No. 1. 11

12 JAV antrarūšių paskolų būstui įsigyti krizė ir su ja susijęs nestabilumas pasaulinėje finansų rinkoje turėjo sąlyginai nedidelę įtaką pagrindinių Skandinavijos bankų grupių veiklos rezultatams. Nepaisant to, visų svarbiausių investuotojų į Lietuvos bankų sistemą akcijos patyrė stiprią neigiamą kainų korekciją, o akcijų kainų kritimo tempai buvo panašūs į kitų Europos šalių ir JAV bankų akcijų pokyčius. Tokį kritimą greičiausiai lėmė investuotojų lūkesčių ir rizikos vertinimo pokyčiai bei nuogąstavimai, kad finansų krizė turės ilgalaikį neigiamą poveikį bankų pelningumui. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kad dviejų didžiausių investuotojų į Baltijos šalių bankų sistemą akcijų kainos krito sparčiau negu lyginamasis bendras bankų akcijų kainų NYSE Financials indeksas. 6 pav. Keturių svarbiausių Švedijos bankų akcijų kainų raida (2007 01 01 = 100) 7 pav. Baltijos šalių 5 metų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių palūkanų normos Tačiau šių sandorių dinamika rodo ir didėjantį bendrą investuotojų nenorą rizikuoti, t. y. portfelių performavimą saugiausių VP dalies didinimo link. Be to, dėl santykinai nedidelio Baltijos šalių vyriausybių VP likvidumo sandorių šioje rinkoje yra nedaug, todėl skelbiamos kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių palūkanų normos yra didesnės dėl likvidumo rizikos premijos, be to, dažnai parodo ne realius sandorius, o tik kotiruotes. 8 pav. Skandinavijos ir Europos šalių bankų 10 metų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indekso palyginimas Išaugusius investuotojų nuogąstavimus dėl didėjančios Baltijos šalių regiono rizikos rodo kredito išvestinių finansinių priemonių kainų dinamika. Didžiausią investuotojų susirūpinimą kėlė galimas Baltijos šalių regio no makroekonominės situacijos pablogėjimas dėl sparčiai kylančios infliacijos ir didelio ESD. Tai padidino Baltijos šalių kredito rizikos draudimo paklausą, kuri lėmė sparčiai pakilusias šių valstybių išleistų skolos vertybinių popierių kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių palūkanų normas. Minėtus investuotojų nuogąstavimus dėl padidėjusios Skandinavijos bankų rizikos rodė sparčiai kylantis kredito išvestinių finansinių priemonių indeksas, kuris didėjo sparčiau negu analogiškas didžiausių Europos bankų indeksas.

Vidaus aplinka Vidaus makroekonominė aplinka Lietuvos ekonomika ir 2007 m. sparčiai augo išankstiniais duomenimis, realusis BVP per metus padidėjo 8,8 procento. Pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys buvo toliau augusi vidaus paklausa, kurią skatino didėjusios namų ūkių ir įmonių pajamos, aktyvus skolinimasis, geresnis Europos Sąjungos lėšų panaudojimas. Spartus ūkio augimas toliau skatino dirbančiųjų skaičiaus didėjimą ir aktyvesnį gyventojų įsitraukimą į darbo rinką. 2007 m. daugiau negu anksčiau darbo jėgą sudarė vyresnio amžiaus žmonės ir daugiau negu anksčiau ją papildė jaunimas. Ekonominio aktyvumo inertiškumas buvo juntamas ir 2008 m. pirmąjį ketvirtį, kai vidaus paklausa toliau gana ženkliai didėjo, tačiau jau nuo 2007 m. pabaigos daugėjo požymių, rodančių šalies ekonomikos perėjimą į lėtesnio augimo etapą. 2007 m. pabaigoje nekilnojamojo turto rinkoje, kuri pastaraisiais metais nemažai lėmė ūkio pakilimą, išryškėjo sąstingio tendencijos nustojo kilti būsto kainos, sumažėjo nekilnojamojo turto sandorių. Dėl išaugusio neapibrėžtumo ir griežtėjančių bankų paskolų teikimo sąlygų skolinimas būstui įsigyti ir su būsto rinka susijusioms įmonėms nuo 2007 m. ketvirtojo ketvirčio gerokai sumažėjo. 9 pav. BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu) (pokytis per metus) privataus sektoriaus investicijų ir vartojimo sulėtėjimą. Kartu su lėčiau didėsiančiomis nominaliosiomis pajamomis privataus vartojimo augimą papildomai stabdys nuosaikesni lūkesčiai dėl pajamų augimo ir išaugusi inflia cija. Sulėtėjęs ekonominis augimas turėtų lemti išaugsiantį nedarbą. Kurį laiką dalis atsilaisvinusios darbo jėgos išteklių turėtų būti panaudota kituose (ne statybos) sektoriuose, kuriuose darbo paklausa vis dar didesnė už pasiūlą. Tačiau nedarbo lygis visgi turėtų padidėti, nes, lėtėjant bendram ekonomikos augimui, mažės paklausa daugelyje į vidaus paklausą orientuotų ūkio sektorių. Tiesa, darant šiuos vertinimus, remiamasi prielaida, kad aktyvių gyventojų skaičiaus mažėjimo galimybės jiems išvykstant į užsienį yra ribotos, nes daugelyje šalių, kurios iki šiol buvo pagrindinės Lietuvos emigrantus priimančios šalys, ekonominis augimas lėtėja, tad mažėja ir šiose šalyse darbo jėgos paklausa. ESD, palyginti su BVP, 2007 m. antrąją pusę stabilizavosi, tačiau šių metų pirmąjį ketvirtį išaugo iki 14,8 procento BVP. 2007 m. ESD sudarė 13,7 procento BVP. ESD augimui šių metų pradžioje didelę įtaką darė toliau sparčiai augantis prekių importas ir neigiamas investicinių pajamų balansas. Minėtų veiksnių neigiamą poveikį švelnino santykinai sparčiau didėjantys teigiami paslaugų ir darbo pajamų balansai. 10 pav. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys (keturių ketvirčių slenkamoji suma, palyginta su BVP, pokytis per metus) 13 Lietuvos banko vertinimu, 2008 m. ekonominis augimas turėtų šiek tiek sulėtėti, o 2009 m. nesiekti ilgo laikotarpio vidurkio. 2008 2009 m. turėtų sumažėti investicijų, susijusių su statybų sektoriumi, o nepalanki šio sektoriaus raida turėtų persiduoti kitiems į vidaus paklausą orientuotiems sektoriams. Tai turėtų lemti bendrą ūkio pajamų, taigi ir Mažėsiantis ekonominis aktyvumas turėtų lemti nuosaikesnį ESD ir BVP santykį 2008 2009 m. Lietuvos eksportas turėtų tebebūti gana atsparus išorės paklausos svyravimams, nes nemažą Lietuvos eksporto dalį sudaro produktai (pvz., žemės ūkio ir maisto produktai, trąšos), kuriems palyginti mažes-

14 nę įtaką daro cikliniai ekonominio aktyvumo svyravimai. Dėl šių Lietuvos eksporto struktūros ypatumų jo kitimui gerokai didesnę įtaką turi su atskirų sektorių perspektyvomis susiję veiksniai negu bendros išorės paklausos tendencijos. Trumpu laikotarpiu eksporto kitimui reikšmingą įtaką darys ir naftos perdirbimo veiklos pajėgumų atkūrimas. 2007 m. ir 2008 m. pirmaisiais mėnesiais bendroji metinė infliacija gerokai padidėjo. 2008 m. pradžioje vidutinė metinė SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija buvo didesnė kaip 7 procentai (palyginimui 2006 m. vidutinė metinė infliacija buvo 3,8%, 2007 m. 5,8%). Infliacijos padidėjimui daugiausia įtakos turėjo brangę maisto produktai. Šių produktų kainų dinamiką daugiausia lemia maisto kainų kaita užsienio šalyse, o tai turi įtakos Lietuvos eksportuotojų kainoms, per jas žemės ūkio produktų supirkimo ir maisto produktų vartotojų kainoms Lietuvoje. 11 pav. SVKI kaitos veiksniai (pokytis per metus) kainoms, tačiau vartotojams šių prekių kainų didėjimą ribojo mažiau už vietinės gamybos prekes brangę importuojami gaminiai. Lietuvos banko vertinimu, bendroji metinė infliacija aukščiausią lygį turėtų pasiekti 2008 m., o vėliau turėtų nuosekliai mažėti. Artimiausiu metu vis dar turėtų būti juntamas spaudimas žemės ūkio (taigi ir maisto produktų) kainoms. Bendrąją infliaciją taip pat didins kilsiantys akcizai ir energijos kainos. Visgi ekonomikos ciklui pasisukus nusileidimo linkme, paklausos spaudimas infliacijai turėtų išblėsti. Gana decentralizuota darbo rinka ir teisiškai neįtvirtintas privačiojo sektoriaus darbo užmokesčio indeksavimas sudaro palankias sąlygas darbo užmokesčio augimui gana lanksčiai reaguoti į pasikeitusią ekonominę aplinką, taip artėjant prie rinkos pusiausvyros ir sumažinant spaudimą kainoms. Kartu pažymėtina, kad darbo rinkos lankstumas yra kertinė prielaida, užtikrinsianti infliacijos mažėjimą, sklandų išteklių persiorientavimą eksportuojančių sektorių link, šių sektorių konkurencingumą užsienio rinkose, taigi ir tvirtą ilgalaikį Lietuvos ūkio makroekonominį pagrindą. 2007 m. ryškėjo būsto rinkos lėtėjimo ženklai 2007 m. paskutinį ketvirtį pasikeitę lūkesčiai ir skolinimosi aplinka lėmė būsto rinkos sulėtėjimą. Nors bendras kainų augimas per metus buvo teigiamas (21%), ketvirtąjį ketvirtį kainos augo daug mažiau, o sandorių skaičius, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, smuko penktadaliu, priešingai įprastiniam metų pabaigos sezoniniam rinkos pagyvėjimui. Gerokai sumažėjo ne tik spekuliacinių sandorių, kai būstas įsigyjamas norint ateityje jį brangiau parduoti 4, bet ir pirmą kartą būstą įsigyjančių gyventojų paklausa. 12 pav. Nominaliosios būsto kainos kai kuriose Europos Sąjungos šalyse 2007 m. (pokytis per metus) Tebesant stipriai vidaus paklausai, apžvelgiamu laikotarpiu pastebimai padidėjo grynoji metinė infliacija. Ją daugiausia didino sparčiau brangusios paslaugos. Paslaugų brangimui reikšmingą įtaką darė sparčiau už darbo našumą kilęs darbo užmokestis. Tiesa, paslaugų grupėje didžiausią įtaką metinei infliacijai darė restoranų, kavinių ir valgyklų pabrangusios paslaugos jų kainas kėlė ne tik didelė paklausa ir augančios darbo užmokesčio sąnaudos, bet ir kylančios maisto produktų kainos. Kitos grynosios infliacijos sudedamosios dalies pramonės prekių kainų poveikis bendrajai infliacijai šiek tiek padidėjo, tačiau tebebuvo mažas. Didėjantis darbo užmokestis ir brangstančios žaliavos toliau didino spaudimą pramonės prekių gamintojų 4 VšĮ Registrų centras duomenimis, šie būstai sudaro apie 9 procentus visų būstų.

Iki 2007 m. pabaigos būsto kainų augimą daugiausia lėmė lūkesčiai dėl kilsiančių būsto kainų, o kita būsto kainų sudedamoji dalis 5 grąža iš būsto nuomos ilgą laiką kilo ne taip sparčiai. 2007 m. nuomos kaina padidėjo 29 procentais 6. Kartu su lėčiau kilusiomis būsto kainomis didėjusios būsto nuomos pajamos rodo, kad nekilnojamojo turto rinkoje vyksta korekcija ir atotrūkis nuo fundamentalios kainos mažėja 7. Namų ūkių apklausa rodo, kad dėl įsivyravusių kainų kritimo lūkesčių būsto paklausa 2008 m. tebebus vangi 8. 13 pav. Lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių per būsimus 12 mėn. klausą. Be to, nekylant būsto vertei, rinkoje turėtų išnykti spekuliaciniai sandoriai. Nors Lietuvoje būstas 2007 m. vis dar buvo pelningesnė investicija negu kitos investavimo rūšys, tačiau jo grąža mažėjo, o kaimyninių šalių pavyzdys rodo, kad šios investicijos gali būti nuostolingos. 3 lentelė. Investicijų grąža Baltijos šalyse (metų pabaigoje, procentais) 2003 2004 2005 2006 2007 Lietuva Būstas* 15,4 29,2 61,1 28,8 20,9 III pakopos pensijų fondai n. d. 0,7 11,8 5,5 7,5 Latvija Estija Akcijos 105,8 68,2 52,9 9,8 4,4 Indėliai 1,3 1,2 2,1 2,5 3,9 Akcijos 47,2 43,5 63,5 3,1 9,2 Indėliai n. d. 1,9 1,7 1,7 2,6 Būstas* 10,4 24,3 61,5 69 1,7 Akcijos 34,4 57,1 48,0 28,9 13,3 Indėliai 2,1 2,1 2,2 3,2 5,0 Būstas* 25,5 23,9 37,8 37,3 5,9 Šaltiniai: nacionaliniai centriniai bankai, OMXV, OMXT ir OMXR. * Įvertinant tik būsto kainos prieaugį, be būsto nuomos pajamų. 15 Bankai būsto rinkos perspektyvas vertino konservatyviau negu namų ūkiai. Visi apklausoje dalyvavę bankai teigė, kad 2008 m. būsto kainos sumažės 9. Šis požiūris turėtų lemti tolesnį paskolų suteikimo standartų griežtinimą ir būsto kreditavimo apimčių mažinimą ir taip per kredito kanalą riboti būsto pa- 5 Vertinant būstą kaip investiciją ir taikant kainos ir pelningumo vertinimo metodą, analogišką akcijų vertinimui. Paprasčiausias būdas įsivaizduoti būsto kainą kaip, kurioje: E t būsto kainų kilimo lūkesčiai; P t +1 būsimas būsto kainos prieaugis; D t +1 būsto grąža, t. y. būsto nuomos pajamos. 6 Šaltinis: Statistikos departamentas. 7 Teoriškai būsto kainų burbulas apibrėžiamas kaip atotrūkis tarp teorinės (apskaičiuotos taikant ankstesnėje išnašoje pateiktą formulę) būsto kainos ir rinkos kainos. Atotrūkis gali sumažėti tiek dėl būsto nuomos kainų augimo, tiek dėl rinkos kainos kritimo. Mažėjant atotrūkiui, galima teigti, kad būsto kainų burbulas bliūkšta. 8 Lietuvos banko užsakymu apklausą atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija Baltijos tyrimai. Apklausa atlikta 2008 m. kovo balandžio mėn. Apklausti 463 Lietuvos namų ūkiai, kurie paėmė iš banko paskolą būstui įsigyti. Išsamūs apklausos rezultatai pateikti Lietuvos banko interneto svetainėje (http://www. lb.lt/lt/ekonomika/fin_stabilumas/fin_paskola.htm). 9 Bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų organizuojamos siekiant gauti informaciją apie bankų taikomas nepalūkanines paskolų sąlygas, skolinimosi sąnaudas ir rinkos lūkesčius. Apklausa atlikta 2008 m. balandžio mėn., atsakymai gauti iš 9 komercinių bankų ir 2 užsienio bankų skyrių. Išsamūs apklausos rezultatai pateikti Lietuvos banko interneto svetainėje (http:// www.lb.lt/lt/ekonomika/fin_stabilumas/fin_paskola.htm). Kritus paklausai ir didėjant pasiūlai, 2007 m. pabaigoje ir 2008 m. pradžioje būsto pasiūla ėmė viršyti paklausą. Paklausos sumažėjimą rodė ženkliai krintantis suteiktų paskolų būstui įsigyti ir sudaromų sandorių skaičius. 2007 m. ketvirtąjį ketvirtį sandorių sudaryta 17 procentų mažiau negu 2006 m. ketvirtąjį ketvirtį, o 2008 m. sausio mėn. sudarytų sandorių skaičius buvo ketvirtadaliu mažesnis negu atitinkamu laikotarpiu prieš metus. O dėl pastaraisiais metais itin išaugusių kainų statybos įmonių investicijos į gyvenamojo būsto rinką sparčiai didėjo: 2007 m. pastatyta 27 procentais daugiau gyvenamosios paskirties statinių, o būstų plotas padidėjo 9 procentais. Išduotų statybos leidimų skaičius rodo, kad statybos bendrovės numatė gana sparčią pasiūlos plėtrą ir 2008 m. Tą patvirtina ir 2008 m. pirmojo ketvirčio duomenys pastatyta 40 procentų daugiau būstų negu 2007 m. tą patį ket virtį. Daugėja prielaidų, kad dėl inertiškumo (reikšmingo laiko tarpo nuo projekto patvirtinimo iki įgyvendinimo) būsto pasiūla gali tapti perteklinė. Nors, sprendžiant iš vienam gyventojui tenkančio ploto, kuris tebėra beveik dvigubai mažesnis už euro zonos vidurkį, Lietuvoje būsto paklausa ilgu laikotarpiu turėtų tebebūti didelė, trumpu laikotarpiu labiausiai tikėtina, kad paklausa toliau mažės. Tai prailgintų būstų pardavimo laiką ir priverstų statybos bendroves mažinti būsto kainas, ypač jei būsto statybos projektai buvo finansuoti pasitelkiant skolintas lėšas. Kai kurie atvejai rodo, kad statybos bendrovės jau pradėjo mažinti būsto pardavimo