LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS PATIKIMUMO ĮVERTINIMO ATASKAITA UŽ 2016 METUS

Transcript

1 LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS PATIKIMUMO ĮVERTINIMO ATASKAITA UŽ 2016 METUS Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Vilnius, 2017

2 TURINYS TURINYS... 2 Lentelių sąrašas... 3 Paveikslų sąrašas... 4 Sutrumpinimai... 5 ĮVADAS ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIO IR TIEKIMO (FAKTINIO SUVARTOJIMO) BALANSAS VALSTYBĖS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS MASTU NUMATOMO ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIO LYGIS ATEITYJE IR TIEKIMO GALIMYBĖS Elektros energijos paklausos Lietuvoje prognozės m Numatomo elektros energijos tiekimo galimybių prognozė m Elektros energijos sistemos galios balanso prognozė m Numatomos elektros energijos gamybos apimtys ir prognozė m ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PAJĖGUMŲ PLĖTRA Gamybos pajėgumų plėtra PRIEMONĖS ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIUI PIKO METU TENKINTI IR SISTEMOS BALANSAVIMO BEI REGULIAVIMO PRIEMONĖS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS PRIEŽIŪROS LYGIS IR KOKYBĖ Elektros energetikos sistemos priežiūros lygis Generuojančių šaltinių gedimų analizė bei jų įtaka patikimam elektros energetikos sistemos darbui Elektrinių generavimo įrenginių būklė ir eksploatacijos sąlygos Elektros energijos perdavimo sistemos įrenginių būklės įvertinimas Elektros energijos skirstymo sistemos įrenginių būklės įvertinimas Elektros energijos persiuntimo patikimumo rodikliai Error! Bookmark not defined Perdavimo tinklo patikimumo reikalavimai Skirstomojo tinklo patikimumo reikalavimai Lietuvos perdavimo sistemos adekvatumo vertinimas Perdavimo sistemos adekvatumo modeliavimo rezultatai APIBENDRINANTI STATISTIKA Puslapis 2 iš 43

3 Lentelių sąrašas 1.1 lentelė. Lietuvos elektros energijos balansas m., TWh [LITGRID] lentelė. Įrengta galia ir galia sistemoje iki m., MW [LITGRID] lentelė. Įrengta galia ir galia sistemoje m., MW [LITGDRID] lentelė. Gedimų trukmė (neplanuoti atsijungimai), min lentelė. Elektros gamybos šaltinių gedimai (neplanuoti atsijungimai) 2016 metais lentelė m. perdavimo tinklo vartotojų vartojimas ir pagaminta ir patiekta elektros energija į perdavimo tinklą Lietuvoje lentelė. Elektrinių išnaudojimo koeficientai m lentelė. Elektros linijų ilgiai pagal regionines grupes 2016 m lentelė. 330 kv elektros oro linijų atsijungimo priežastys su sėkmingais ir nesėkmingais AKĮ m lentelė. 110 kv elektros oro linijų atsijungimo priežastys su sėkmingais ir nesėkmingais AKĮ m lentelė. Perdavimo tinklo vykdyti remonto darbai m lentelė kv pastočių ir skirstyklų įrenginių gedimų statistika pagal perdavimo tinklo grupes 2016 m., kartai lentelė kv pastočių ir skirstyklų įrenginių kiekis ir eksploatavimo laikotarpis 2016 metais, vnt lentelė. Perdavimo tinklo įtampų svyravimai už m., proc lentelė. Transformatorinių gedimai 100 transformatorinių m., vnt lentelė. Gedimai 100 km linijų m., vnt lentelė. Gedimų skaičius skirstymo sistemos įrenginiuose už m., vnt lentelė. ESO elektros energijos persiuntimo patikimumo rodiklių vykdymas 2016 m lentelė. ESO paslaugų kokybės rodiklių vykdymas 2016 m Puslapis 3 iš 43

4 Paveikslų sąrašas 1.1 pav. Elektros energijos balansas metais, TWh [VKEKK] pav. Elektros energijos paklausos Lietuvoje prognozės m., TWh [LITGRID] pav. Maksimalios galios poreikių prognozė m., MW [LITGRID] pav. Remtinos elektros energijos dinamika m., GWh pav. Elektros energijos poreikio, gamybos ir importo balanso prognozė ir Lietuvoje pagamintos elektros energijos kiekio prognozė iki 2025 m. pagal elektrinių rūšis, TWh [LITGRID] pav. Elektrinių generatorių atsijungimai 2015 metais, kartai pav. 330 kv ir 110 kv pastočių ir skirstyklų elektros įrenginių gedimų statistika, kartai pav. ESO skirstomojo tinklo 0,4 35 kv įtampų svyravimų vertės m., vnt [ESO] pav. Perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis m., MWh [LITGRID] pav. Vidutinis nutraukimo laikas m., min. [LITGRID] pav. Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo skirstomajame tinkle nutraukimų trukmė (SAIDI), min./vartotojui [ESO] pav. Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo skirstomajame tinkle nutraukimų trukmė (SAIDI) 2016 m., min./vartotojui [ESO] pav. Vidutinis elektros energijos skirstomajame tinkle nutraukimų skaičius vartotojui (SAIFI), kartai/vartotojui [ESO] pav. Vidutinis elektros energijos skirstomajame tinkle nutraukimų skaičius vartotojui (SAIFI) 2016 m., kartai/vartotojui [ESO] Puslapis 4 iš 43

5 Sutrumpinimai AEI atsinaujinantys energijos ištekliai AĮ aukštoji įtampa AKĮ+ automatinis kartotinis linijos įjungimas, linija liko įjungta AKĮ- nesėkmingas automatinis kartotinis linijos įjungimas, linija liko išjungta AIT vidutinis nutraukimo laikas (ang. Average Interruption Time) ANT Apkrovos netekimo tikimybė (ang. Lost of Load Probability) svertinis visos sistemos matas, apskaičiuotas kaip svertinė tikimybė, kad vartotojas neteks elektros energijos ARĮ automatinio rezervo įjungimas CŠT centralizuotas šilumos tiekimas DKE dūmų kondensacinis ekonomaizeris ENS (NE) perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis (ang. Energy Not Supplied arba kitaip dar žinomas kaip END Energy Not Delivered)) KL kabelio linija KCB kombinuotojo ciklo elektrinės blokas KHE Kauno hidroelektrinė KTE Kauno termofikacijos elektrinė LEES Lietuvos elektros energetikos sistema LE Lietuvos elektrinė LSD Lietuvos statistikos departamentas ME Mažeikių elektrinė NEN nacionalinė energetinė nepriklausomybė NE nepatiekta energija OL oro linija PnE Panevėžio elektrinė PSO perdavimo sistemos operatorius SAIDI sistemos ilgų nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis (ang. System Average Interruption Duration Index) SAIFI sistemos ilgų nutraukimų vidutinio dažnumo rodiklis (ang. System Average Interruption Frequency Index) SISYFOS Elektros energetikos sistemos saugumo (patikimumo) modelis (daniškai: Simulering af Systemers ForSyningssikkerhed; ang. Simulation of System s Security of Supply) STO skirstomųjų tinklų operatorius ŠGĮ šilumos gamybos įrenginys TE termofikacinė elektrinė TP transformatorių pastotė TSANT tiekimo sukelta ANT arba tikimybė, kad energijos tiekimas mažesnis už poreikį VE Vilniaus elektrinė VES vėjo elektrinės VĮ vidutinė įtampa VKEKK Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ŽĮ žemoji įtampa Puslapis 5 iš 43

6 ĮVADAS Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 19 straipsnis nustato, kad: 19 straipsnis. Patikimumo stebėsena 1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės stebi ir vertina perdavimo ir skirstomųjų tinklų patikimumą. Patikimumo stebėsenos rezultatai apibendrinami VKEKK interneto svetainėje skelbiamose metinėse ataskaitose. Šiose ataskaitose pateikiami šie duomenys: 1) elektros energijos poreikio ir tiekimo (faktinio suvartojimo) balansas valstybės elektros energetikos sistemos mastu; 2) numatomo elektros energijos poreikio lygis ateityje ir tiekimo galimybės; 3) elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra; 4) priemonės elektros energijos poreikiui piko metu tenkinti ir sistemos balansavimo ir reguliavimo priemonės; 5) elektros energetikos sistemos priežiūros lygis ir kokybė. Patikimumo stebėsenos ataskaita rengiama kiekvienais metais ir yra skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai bei Europos Komisijai. Puslapis 6 iš 43

7 1. ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIO IR TIEKIMO (FAKTINIO SUVARTOJIMO) BALANSAS VALSTYBĖS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS MASTU Remiantis Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB (toliau PSO) duomenimis, 2016 metais bendras elektros energijos suvartojimas (galutinis suvartojimas ir technologinės sąnaudos) pasiekė 11,434 TWh ir augo 5,27 proc. lyginant su 2015 m. Importas ir eksportas padidėjo atitinkamai 35,4 proc. bei 623,4 proc. Padidėjusius importo bei eksporto kiekius lėmė naujų tarpsisteminių jungčių ( LitPol Link ir NordBalt ) įjungimas. Nors dėl padidėjusios vėjo elektrinių įrengtos galios 40,1 proc. išaugo vėjo elektrinių elektros energijos gamyba, tačiau bendra elektros energijos gamyba sumažėjo 13,6 proc. Tai nulėmė trys esminės priežastys. Visų pirma, dėl UAB Vilniaus energija trečio bloko užšaldymo 99,6 proc. sumažėjo bendra UAB Vilniaus energija gamyba priskirta prie neatsinaujinančių energijos išteklių (dalis UAB Vilniaus energija antro bloko gamybos priskiriama prie gamybos pagal atsinaujinančius energijos išteklius). Antra, 2016 m. gamybą sumažino UAB Kauno termofikacijos elektrinė, todėl 2016 m. UAB Kauno termofikacijos elektrinė pagamino 65 proc. mažiau elektros energijos nei 2015 m. Taip pat 2016 m. Lietuvos elektrinė pagamino 54 proc. mažiau nei 2015 m metais hidroelektrinės (vertinant ir Kruonio HAE) pagamino 0,5 proc. daugiau nei 2015 m., t. y. 1,018 TWh. Galutinio suvartojimo elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių procentas buvo didesnis nei 2015 m. ir 2016 m. sudarė 19,3 % (2015 m. 16,1 %, 2014 m. 14,6 %, 2013 m. 16 %) metais galutinis elektros energijos suvartojimas sudarė 10,468 TWh. Gyventojai suvartojo daugiau nei 2015 metais, t. y. 2,775 TWh ir jų poreikis augo 4,32 proc., palyginus su 2015 metais. Bendrąjį suvartojimą didino pramonės vartotojai 3,47 proc., transportas 4,05 proc., žemės ūkis 8,41 proc. bei aptarnavimo sektorius 5,74 proc. Iš viso galutinės energijos poreikis 2016 metais padidėjo 453 mln. kwh arba 4,52 proc., tačiau paminėtina, kad 2015 m. padidėjimas sudarė 171 mln. kwh arba 1,74 proc m. Lietuvos elektros energijos balansas pateiktas 1.1 lentelėje, o elektros energijos srautų dinamika metais pateikta 1.1 paveiksle. Puslapis 7 iš 43

8 1.1 lentelė. Lietuvos elektros energijos balansas m., TWh [LITGRID] Eil. Nr. Balansas, TWh Metai /2015, % 1. Elektros energijos gamyba (Neto) 4,45 4,71 4,40 4,05 4,60 3,97-13,60% Šiluminės elektrinės 2,78 3,04 2,36 1,93 2,32 1,38-40,34% Lietuvos elektrinė 1,10 1,42 1,10 0,84 1,05 0,48-54,42% Vilniaus energija 0,54 0,43 0,43 0,25 0,24 0,00-99,63% Kauno termofikacijos elektrinė 0,37 0,32 0,26 0,16 0,12 0,04-65,22% Panevėžio energija 0,19 0,10 0,07 0,07 0,09 0,09-8,01% Kitos elektrinės 0,59 0,76 0,50 0,61 0,82 0,78-5,35% 1.2. Hidroelektrinės 1,05 0,94 1,06 1,08 1,01 1,02 0,50% Kauno HE 0,39 0,33 0,42 0,32 0,28 0,36 31,90% Kruonio HAE 0,57 0,51 0,54 0,68 0,67 0,57-14,87% Mažos hidroelektrinės 0,09 0,10 0,09 0,07 0,07 0,09 23,32% 1.3. Vėjo elektrinės 0,47 0,54 0,60 0,64 0,81 1,13 40,13% Perdavimo tinklo vėjo el. 0,38 0,44 0,49 0,52 0,65 0,99 50,99% Skirstomojo tinklo vėjo el. 0,09 0,10 0,11 0,12 0,15 0,14-6,36% 1.4. Kiti atsinaujinantys energijos ištekliai 0,15 0,20 0,38 0,41 0,46 0,44-4,02% Elektrinės kūrenamos biomase 0,15 0,20 0,26 0,19 0,22 0,22-2,03% Elektrinės kūrenamos biodujomis 0,06 0,07 0,10 37,64% Saulės energijos elektrinės 0,00 0,00 0,05 0,07 0,07 0,07-8,31% Atliekų deginimo elektrinės 0,08 0,09 0,09 0,06-38,74% Komercinis sistemos balansas (- Importas/+eksportas) 6,74 6,62 6,95 7,62-7,21-8,27 14,80% 2.1. Importas 8,71 8,56 7,61 7,78 7,46 10,10 35,40% 2.2. Eksportas 1,97 1,94 0,66 0,16 0,25 1,83 623,35% Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje 11,19 11,33 11,34 11,68 11,81 12,25 3,74% 3.1. Kruonio HAE užkrovimas 0,80 0,72 0,77 0,96 0,95 0,81-13,91% 3.2. Bendras elektros energijos suvartojimas Perdavimo ir skirstomojo tinklų technologinės sąnaudos Galutinis elektros energijos suvartojimas 10,40 10,61 10,57 10,72 10,86 11,43 5,27% 0,94 0,95 0,93 0,87 0,85 0,97 14,21% 9,46 9,66 9,65 9,84 10,02 10,47 4,52% 5.1. pramonė 3,61 3,70 3,71 3,79 3,91 4,04 3,47% 5.2. transportas 0,10 0,11 0,11 0,10 0,10 0,10 4,05% 5.3. žemės ūkis 0,21 0,23 0,23 0,24 0,23 0,25 8,41% 5.4. gyventojai 2,62 2,64 2,59 2,66 2,66 2,78 4,32% 5.5. paslaugos 2,93 2,97 3,00 3,06 3,12 3,30 5,74% Puslapis 8 iš 43

9 15,000 Galutinis elektros energijos suvartojimas 10,000 5,000 Perdavimo ir skirstomojo tinklų technologinės sąnaudos Kruonio HAE užkrovimas Eksportas 0,000 Importas Kiti atsinaujinantys energijos ištekliai -5,000 Vėjo elektrinės Hidroelektrinės -10,000 Šiluminės elektrinės Lietuvos elektrinė -15, pav. Elektros energijos balansas metais, TWh [VKEKK] 2016 m. 34,75 proc. nuo bendro elektros energijos suvartojimo buvo pagaminta Lietuvoje veikiančiose elektrinėse, t. y. 7,59 proc. punktais mažiau nei 2015 m. (42,34 proc.). Elektros energijos importas sudarė 88 proc. nuo bendro suvartojimo (2015 m. 66 proc., 2014 m. 71 proc., 2013 m. 66 proc.) metais bendras elektros energijos suvartojimas augo 5,27%, lyginant su 2015 metais. Puslapis 9 iš 43

10 NUMATOMO ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIO LYGIS ATEITYJE IR TIEKIMO GALIMYBĖS 2.1. Elektros energijos paklausos Lietuvoje prognozės m. Remiantis PSO duomenimis, elektros energijos poreikio prognozė atliekama įvertinus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tendencijas. 13, , , ,5 10 9,5 9 Faktas Optimistinis Bazinis Realistinis 2.1 pav. Elektros energijos paklausos Lietuvoje prognozės m., TWh [LITGRID] Iš pateiktų duomenų matyti, kad bazinio BVP augimo scenarijaus atveju 2025 m. suminis elektros energijos poreikis siektų 12,54 TWh, t. y. būtų 9,7 proc. didesnis lyginant su 2016 m. (11,43 TWh). Realistinio BVP augimo scenarijaus atveju elektros energijos poreikis m. laikotarpiu padidėtų 4,86 proc. iki 11,99 TWh, o optimistinio BVP augimo scenarijaus atveju padidėtų 15,4 proc. iki 13,19 TWh Numatomo elektros energijos tiekimo galimybių prognozė m Elektros energijos sistemos galios balanso prognozė m. Prognozuojama, kad dėl didėjančio BVP, bazinio scenarijaus atveju Lietuvos elektros energijos maksimalios galios poreikio vidutinis metinis augimas iki 2025 m. sudarys 0,53 proc., realistinio scenarijaus atveju apie 0,16 proc., o optimistinio scenarijaus atveju 0,97 proc. Maksimalios galios poreikis 2025 m. bazinio scenarijaus atveju gali siekti apie 2005 MW, realistinio 2073 MW, o optimistinio 2155 MW. Puslapis 10 iš 43

11 Faktas Optimistinis Bazinis Realistinis 2.2 pav. Maksimalios galios poreikių prognozė m., MW [LITGRID] Remiantis PSO pateiktais duomenimis, buvo sudarytas m. Lietuvos elektros energetikos sistemos vietinės generacijos aktyviosios galios balansas, kai nėra vertinamas galios užtikrinimas importu. Rezultatai pateikti 2.1 lentelėje. 2.1 lentelė. Įrengta galia ir galia sistemoje iki m., MW [LITGRID] Rodiklis Elektrinių įrengtoji galia** Nepanaudojama elektrinių galia Aktyviosios galios rezervas Likutinė galia Sistemos maksimali pareikalaujama galia Sistemos galios balansas * * * * * * * * * * Pastaba. Vadovaujantis ENTSO-E metodikomis ilgalaikėje perspektyvoje sudarant galių balansą naudojama turimoji elektrinių galia, o ne įrengtoji. ** Pastaba. PSO m. elektrinių galias pateikia pagal generuojančių galių B scenarijų, t. y. spartesnį šiluminių elektrinių eksploatacijos nutraukimo scenarijų. Nepanaudojama elektrinių galia nuo 2017 m. didės tik dėl AEI elektrinių plėtros. Taip pat svarbu pažymėti, kad nuo 2016 m. Lietuvos elektros energetikos sistema be turimų jungčių pradėjo eksploatuoti dvi papildomas tarpsistemines jungtis ( LitPol Link ir NordBalt ) su Šiaurės Europos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemomis. Turint tokį skaičių tarpsisteminių jungčių, bus sudarytos techninės galimybės elektros gamybos pajėgumų trūkumą padengti importu. Puslapis 11 iš 43

12 Numatomos elektros energijos gamybos apimtys ir prognozė m. Vertinant Lietuvoje pagamintos elektros energijos kiekį m. būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2010 metų kasmet buvo mažinama remtinos elektros energijos (kvotų) apimtis. Nustatytas remtinos elektros energijos, pagamintos bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose, metinis mastas nuosekliai mažėjo nuo 2010 m. iki 2015 m. (2011 metams 1020,27 GWh, 2012 metams 900 GWh, 2013 metams 800 GWh, 2014 metams 700 GWh, 2015 metams GWh) metais, dėl atsiradusių naujų tarpsisteminių jungčių su Švedija ( NordBalt ) ir Lenkija ( LitPol Link ), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesuteikė kvotų. Remiamos gamybos apimties pokyčiai per praėjusius 10 metų parodyti 2.3 paveiksle TE istorinis kitimas LE istorinis kitimas 2.3 pav. Remtinos elektros energijos dinamika m., GWh Nuo 2016 metų remtinos elektros energijos kvotos buvo panaikintos, t. y. lygios 0 GWh. Tai lėmė tarpvalstybinių jungčių ( LitPol Link ir NordBalt ) eksploatavimo pradžia nuo 2016 metų, didėjanti vėjo jėgainių ir biokuro elektrinių galia. Numatoma, kad šildymo sezono metu elektros energijos tiekimo patikimumą papildomai užtikrinti galės biomasės termofikacinės elektrinės, kurios nedalyvauja kvotų sistemoje. Remiantis Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme iškeltais tikslais, yra prognozuojama elektros energijos gamybos pajėgumų dinamika Lietuvoje iki 2020 m. ir vėliau. Lietuvoje pagaminamo elektros energijos kiekio prognozėse įvertintas naujų elektros gamybos šaltinių pagaminamas elektros energijos kiekis bei LE ir TE skiriamos kvotos. Prognozuojama, kad šalyje pagaminamas elektros energijos kiekis 2017 m. sieks 4,43 TWh, o 2025 m. 6,71 TWh, t. y. PSO duomenimis per nagrinėjamą laikotarpį pagaminamas elektros energijos Puslapis 12 iš 43

13 TWh per metus kiekis padidės 2,28 TWh, iš esmės šį gamybos padidėjimą lemtų elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau AEI) plėtra (2.4 pav.). Pagal PSO pateiktus duomenis per m. laikotarpį elektros energijos gamyba šiluminėse elektrinėse sumažės 0,72 proc., nuo 1,39 TWh (2016 m.) iki 1,38 TWh (2025 m.), saulės elektrinėse elektros energijos gamyba padidės nuo 0,07 TWh (2016 m.) iki 0,08 TWh (2025 m.) Elektros energijos gamyba vėjo elektrinėse išaugs nuo 1,13 TWh (2016 m.) iki 2,01 TWh (2025 m.), t. y. 77,88 proc. Kauno HE bei mažosiose hidroelektrinėse pagaminamas elektros energijos kiekis išliks pastovus visą nagrinėjamą periodą, išskyrus Kruonio HAE, kurios gamyba planuojama didės apie 7 proc. Tuo tarpu biokuro elektrinėse elektros energijos gamybos apimtys padidės nuo 0,32 TWh (2016 m.) iki 1,96 TWh (2025 m.), t. y. gamybos apimtys padidės apie 6 kartus. Prognozuojama, kad komunalinių elektrinių plėtra vyks visu nagrinėjamu laikotarpiu ( m.) ir elektros energijos gamyba komunalinėse elektrinėse išaugs nuo 0,06 TWh (2016 m.) iki 0,19 TWh (2025 m.) elektros energijos Komunalinės jėgainės Biokuro elektrinės Mažosios HE Kauno HE Kruonio HAE 8 Vėjo elektrinės 6 Saulės elektrinės Šiluminės elektrinės 4 Bendras el.en. poreikis, TWh 2 Gamyba, TWh Komercinis sistemos balansas (Importas minus eksportas), TWh 2.4 pav. Elektros energijos poreikio, gamybos ir importo balanso prognozė ir Lietuvoje pagamintos elektros energijos kiekio prognozė iki 2025 m. pagal elektrinių rūšis, TWh [LITGRID] Puslapis 13 iš 43

14 2025 m. atsinaujinančios elektros energijos 1 dalis sudarytų 67,50 proc. nuo viso šalyje pagaminto elektros energijos kiekio (6,71 TWh): vėjo jėgainėse ir biokurą naudojančiose elektrinėse būtų pagaminama atitinkamai 29,96 proc. ir 29,21 proc., šiluminėse elektrinėse 20,57 proc., Kruonio HAE 9,09 proc., Kauno HE 5,81 proc. Saulės ir komunalinių atliekų jėgainėse būtų pagaminama tik atitinkamai 1,19 proc. ir 2,83 proc. nuo viso šalyje pagaminto elektros energijos kiekio. Pagal PSO duomenis prognozuojama, kad m. šalies elektros energijos poreikiui (pagal bazinį BVP augimo scenarijų) patenkinti per metus būtų importuojama vidutiniškai po 7,37 TWh elektros energijos (komercinis sistemos balansas), o pagaminama vidutiniškai po 5,51 TWh, t. y. importas vidutiniškai sudarytų apie 57,22 proc. nuo viso elektros energijos poreikio, kai vidutinis m. elektros energijos poreikis 12,88 TWh. Vietinės generacijos prognozė atlikta atsižvelgiant į būtinų elektrinių darbą, siekiant užtikrinti LEES sistemos patikimumą ir valstybės poziciją remti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių. Skaičiavimuose laikoma, kad trūkstama elektros energijos dalis bus importuojama. 1 Be komunalinių jėgainių ir KHAE. Puslapis 14 iš 43

15 3. ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS PAJĖGUMŲ PLĖTRA 3.1. Gamybos pajėgumų plėtra Įgyvendinus Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus projektus, instaliuoti gamybos pajėgumai Lietuvoje 2025 m. pasieks 3,65 GW. Nagrinėjamu atveju vertinama, kad iki 2025 m. dėl naujų įrenginių plėtros ir esamų įrenginių užkonservavimo bei senų agregatų eksploatacijos nutraukimo vietinių elektrinių pajėgumai pasieks 3,52 GW (žr. 3.1 lentelę). 3.1 lentelė. Įrengta galia ir galia sistemoje m., MW [LITGDRID] Eil. Nr Elektrinės Elektrinių įrengtoji galia Lietuvos elektrinė (7-8 blokai) Lietuvos elektrinė (9 blokas) Naujos kombinuoto ciklo elektrinės Vilniaus TE (g. dujos) Vilniaus TE (biokuras) Kauno TE (g. dujos) Įrengtoji galia, MW Disponuojama galia, MW Įrengtoji galia, MW Disponuojama galia, MW * * ** , , *** Kauno TE (biokuras) 1.8 Petrašiūnų elektrinė 8 3, Klaipėdos elektrinė 1.10 Mažeikių elektrinė Panevėžio 1.11 elektrinė (g dujos) Įmonių 1.12 ( Achema, 104,89 79,25 124,9 84 Lifosa ) 1.13 Kauno HE Mažosios HE 27,36 27,36 27,36 27, Vėjo elektrinės 509,45 509, Kitos kietosios biomasės elektrinės 1.17 Kitos biodujų elektrinės Pastabos Nuo "užšaldyta" ir negamino. Nuo 2013 m. nebevykdo veiklos Puslapis 15 iš 43

16 1.18 Saulės elektrinės 80,25 80, Komunalinių atliekų deginimo jėgainės 21,34 20, Kruonio hidroakumuliacinė *** 1125 elektrinė 1.21 Kitų mažųjų įmonių 2 Nepanaudojama elektrinių galia* Aktyviosios galios rezervas Pirminis 0 0 Įvertintos Vilniaus, Klaipėdos ir kauno kogeneracinės jegainės. 27,61 27, Maži TEC 3.2 Antrinis Tretinis Likutinė galia * Pastaba m. elektrinių galios pateiktos atsižvelgiant į Tikėtiną generuojančių šaltinių plėtros scenarijų (A scenarijų). Šiuo scenarijumi vertinami jau pradėti vykdyti projektai ir projektai, dėl kurių įgyvendinimo priimti sprendimai ar vykdomi parengiamieji darbai. Senų elektrinių eksploatacijos nutraukimas vertinamas vadovaujantis kiekvienų metų pabaigoje atliekama elektrinių apklausa dėl perspektyvinių planų. ** Pastaba. Gamintojas nepateikė jokių plėtros planų. *** Pastaba. Remiantis gamintojo plėtros planais. *** Pastaba. Remiantis gamintojo plėtros planais. Pastabos: Duomenys apie elektrinių galias (įrengtąją ir disponuojamą) atnaujinti 2016 m. gruodžio 31d., vadovaujantis elektros gamintojų apklausos metu gauta informacija. Nepanaudojama galia tai galia, kuri yra nepanaudojama dėl meteorologinių sąlygų ar kitų techninių (nusidėvėjimo) sąlygų. Prie nepanaudojamos galios priskiriami ir konservuoti elektrinių blokai. Šiame dokumente pateikiamame Nepanaudotos galios kiekyje yra įskaičiuoti ir elektrinių remontai bei elektrinių savosios reikmės. Kaip ir 2015 m., praėjusiais metais, Lietuvos EES ir toliau sparčiai vystėsi atsinaujinanti energetika. Šalyje prie elektros energijos perdavimo sistemos buvo prijungtos dvi 68 MW galios AEI naudojančios elektrinės (2015 m. 1), o prie elektros energijos skirstomųjų tinklų buvo prijungtos 69 (2015 m. 108) AEI naudojančios elektrinės, kurių galia sudarė 28,1 MW (2015 m. 10,596 MW) m. gruodžio 31 d. Lietuvos elektrinių bendra įrengtoji galia buvo 3591 MW. Įvertinus tai, kad dalis galios yra sunaudojama elektrinių savosioms reikmėms, užkonservuota arba apribota vandens kiekiu hidroelektrinėse, maksimali turimoji galia (galia, kurią elektrinė gali tiekti į tinklą) sudarė apie 3440 MW. Siekiant padidinti AEI vartojimą elektros energijos sektoriuje, NEN strategijoje numatyta, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių bus ne mažesnė kaip 20 % galutinio elektros suvartojimo 2020 m. Puslapis 16 iš 43

17 Pažymėtina, kad planuojami įrengti pajėgumai Lietuvoje nebus pakankami prognozuojamam elektros sistemos poreikiams tenkinti, kai sistemos maksimali pareikalaujama galia 2025 m. sieks 2155 MW (bazinis scenarijus), o elektrinė galia sistemoje (be vėjo, saulės, mažųjų hidroelektrinių ir Kruonio HAE) bus tik MW. Apibendrinant galima teigti, kad patikimai prieinama generuojanti galia Lietuvoje po Lietuvos elektrinės blokų palaipsninio uždarymo nebėra adekvati poreikio maksimumui padengti, tačiau vertinant tarpsisteminių pralaidumų ir patikimai prieinamų galių apimtį bei rinkos likvidumą Baltijos regiono mastu, Lietuvos elektros energetikos sistemos poreikio maksimumą padengti nebūtų problemiška. Pagal Baltijos regiono generuojančių galių adekvatumo rezultatus, spartesnių šiluminių elektrinių eksploatacijos nutraukimo scenarijumi žiemos didžiausių apkrovų metu Baltijos šalims veikiant sinchroniškai su KET per LitPol Link 1 N-1 atveju nuo 2028 m. identifikuotas generuojančių galių ir tarpsisteminių pralaidumų trūkumas, t. y. Baltijos EES taps neadekvati tiek generuojančių galių, tiek tarpsisteminių pralaidumų aspektais. 2 Į skaičiavimus nebuvo įtraukti KCB, jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos NordBalt bei jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos LitPol Link. Puslapis 17 iš 43

18 4. PRIEMONĖS ELEKTROS ENERGIJOS POREIKIUI PIKO METU TENKINTI IR SISTEMOS BALANSAVIMO BEI REGULIAVIMO PRIEMONĖS PSO užtikrina bendrą Lietuvos EES elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą realiu laiku. Jei operatyvinę valandą gamybos ir vartojimo balansas nukrypsta nuo plano, PSO perka ar parduoda reguliavimo elektros energiją reguliavimo aukcione arba balansavimo elektros energiją iš kitų valstybių perdavimo sistemų operatorių. PSO užtikrina reikiamus aktyviosios galios rezervų kiekius, kurie yra skirti kompensuoti balanso nuokrypius įvykus gedimui Lietuvos EES. Papildomas galios rezervas taip pat gali būti aktyvuojamas dieną prieš elektros rinkoje Lietuvos prekybos zonoje tais atvejais, kai minimalus elektros paklausos dydis viršija maksimalų pasiūlos lygį ir dėl to ribojami elektros energijos pirkimai NordPool Spot elektros biržoje. Puslapis 18 iš 43

19 5. ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS PRIEŽIŪROS LYGIS IR KOKYBĖ 5.1. Elektros energetikos sistemos priežiūros lygis Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme reglamentuojamas elektros energetikos sektoriaus veiklos valdymas. Elektros energetikos sektoriaus veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę technologiniu aspektu Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau VEI). Pagrindiniai LEES objektai ir įrenginiai, kurių tikrinimą atlieka VEI: elektrinės, elektros perdavimo ir skirstomieji tinklai; ūkio subjektų, turinčių teisę eksploatuoti elektros įrenginius pagal VEI išduotus atestatus, veikla; pavojingi objektai pagal patvirtintą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM grafiką; 10 kv ir aukštesnės įtampos elektros įrenginių vartotojų veikla, elektros energijos gamintojų dėl savo ūkiniams poreikiams suvartotos elektros energijos kiekio veikla pagal viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą. Daugiau informacijos galima rasti VEI interneto svetainėje Generuojančių šaltinių gedimų analizė bei jų įtaka patikimam elektros energetikos sistemos darbui 5.1 lentelėje pateikiama informacija apie elektros energijos gamybos įrenginių gedimus metais. Duomenys parodo laiko trukmę, per kurią įvykę gedimai buvo pašalinti. 5.1 lentelė. Gedimų trukmė (neplanuoti atsijungimai), min. Rodiklis 2009 m m m m m m m m. Kauno termofikacijos elektrinė Lietuvos elektrinė * ** Panevėžio energija Vilniaus energija Šiaulių energija Fortum Klaipėda Achema Lifosa Orlen Lietuva Vėjas Pastaba. * - įskaitant KHAE ir KHE atitinkamai 3 ir 138 min. arba AB Lietuvos energijos gamyba ; ** įskaitant KHAE. Puslapis 19 iš 43

20 Iš duomenų matyti, kad ilgiausiai gedimai buvo šalinami 2012 metais (69880 min.) metais bendra trukmė sudarė 6310 min. (2015 m min., 2014 metais min.). 5.2 lentelėje detaliai aprašomi 2016 metais įvykę gedimai. 5.2 lentelė. Elektros gamybos šaltinių gedimai (neplanuoti atsijungimai) 2016 metais Elektros energijos gamybos objektas Įrenginys Trukmė, min. Atsijungimų sk., vnt. Lietuvos Elektrinė KCB Kruonio HAE HA VE-2 G Priežastis Nuo technologinių apsaugų poveikio Nuo technologinių apsaugų poveikio Nuo išorinio poveikio arba technologinių apsaugų poveikio Pastabos VE-2 G Panevėžio E G Panevėžio E G Nuo technologinių apsaugų poveikio Nuo technologinių apsaugų poveikio Nuo technologinių apsaugų poveikio Lifosa G-1,G- 2,G Nuo technologinių apsaugų poveikio Achema G Priežastys nežinomos Achema G Priežastys nežinomos Fortum E G Mažeikių E G Nuo išorinio poveikio arba technologinių apsaugų poveikio Nuo technologinių apsaugų poveikio metų laikotarpiu sunkiausias gedimas buvo patirtas Lietuvos elektrinės 7 bloke, kuomet nutrūko vienas iš kondensacinės turbinos žemo slėgio cilindro rotoriaus darbo ratų ir atsiradusios nuolaužos apgadino kitus darbo ratus. Šio gedimo pasekmės buvo pašalintos per 48 paras. Puslapis 20 iš 43

21 pav. Elektrinių generatorių atsijungimai 2016 metais, kartai Įvykius elektros energijos gamintojų įrenginiuose, susijusius su elektros energijos gamybos grafikų pažeidimu, tarp jų ir dėl generatorių atsijungimo nuo tinklo PSO fiksuoja Perdavimo tinklo informacinėje sistemoje REVIS. Fiksuoti gedimai pateikiami 5.1 paveiksle metais dažniausi buvo UAB Vilniaus energija įrenginių atsijungimai Elektrinių generavimo įrenginių būklė ir eksploatacijos sąlygos Didžiausias perdavimo tinklo vartotojų elektros suvartojimas, kaip per praėjusius metus, taip ir per 2016 metus, buvo pasiektas sausio mėnesį (959 GWh), mažiausias birželį (766 GWh). Toliau analizuojant 2016 metus matoma, kad daugiausia elektros energijos Lietuvoje esančiais elektros generavimo įrenginiais buvo pagaminta ir patiekta į perdavimo tinklą lapkritį (330 GWh), mažiausiai balandį (161 GWh). Pagamintos ir perdavimo tinklo vartotojų suvartotos elektros energijos santykis parodo, kokia dalis energijos yra pagaminama Lietuvoje. Apibendrinantys mėnesio rezultatai pateikti 5.3 lentelėje. Lietuvoje vidutiniškai per 2016 metus buvo pagaminta apie 26 proc. reikiamo elektros energijos kiekio arba 8 proc. mažiau nei 2015 metais. Didžioji dalis vietinių elektros gamintojų gaminamo kiekio iš esmės priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto remtino elektros energijos kiekio būtino elektros energijos tiekimo patikimumui ir saugumui užtikrinti. Didesnės Lietuvos elektros gamintojų elektros gamybos apimtys priklauso nuo importuojamos elektros kainos pokyčių. 5.3 lentelė m. perdavimo tinklo vartotojų vartojimas ir pagaminta ir patiekta elektros energija į perdavimo tinklą Lietuvoje Puslapis 21 iš 43

22 Eil. Nr. Mėnuo Perdavimo tinklo vartotojų vartojimas, GWh Pagaminta Lietuvoje ir patiekta elektros energija į perdavimo tinklą, GWh Lietuvoje pagaminamos elektros dalis, proc. 1 Sausis % 2 Vasaris % 3 Kovas % 4 Balandis % 5 Gegužė % 6 Birželis % 7 Liepa % 8 Rugpjūtis % 9 Rugsėjis % 10 Spalis % 11 Lapkritis % 12 Gruodis % IŠ VISO: % Atskirų Lietuvos elektros gamintojų įrenginių išnaudojimo laipsnis (pagaminto faktiškai kiekio ir galimo pagaminti didžiausio kiekio santykis) pateiktas 5.4 lentelėje. 5.4 lentelė. Elektrinių išnaudojimo koeficientai m. Eil. Nr. Mėnuo LE VE 3 VE 2 KTE PnE KHE* ME Lifosa Achema VES** 1 Sausis 4% 0% 45% 22% 81% 29% 34% 77% 61% 31% 2 Vasaris 0% 0% 52% 15% 34% 70% 23% 85% 61% 35% 3 Kovas 0% 0% 52% 0% 68% 66% 15% 80% 59% 20% 4 Balandis 1% 0% 52% 0% 5% 50% 17% 87% 83% 25% 5 Gegužė 4% 0% 20% 0% 0% 43% 21% 58% 84% 17% 6 Birželis 12% 0% 30% 0% 0% 24% 22% 92% 40% 19% 7 Liepa 5% 0% 39% 0% 0% 24% 16% 94% 24% 18% 8 Rugpjūtis 2% 0% 38% 0% 0% 28% 13% 96% 24% 24% 9 Rugsėjis 12% 0% 44% 0% 0% 23% 11% 91% 31% 16% 10 Spalis 0% 0% 36% 0% 20% 31% 13% 85% 86% 41% 11 Lapkritis 17% 0% 54% 0% 85% 56% 12% 82% 69% 37% 12 Gruodis 8% 0% 55% 0% 74% 60% 11% 78% 64% 44% Vidutinis 2016 m. : 5% 0% 43% 3% 31% 42% 17% 84% 57% 27% Puslapis 22 iš 43

23 Vidutinis 2015 m. : 8% 8% 48% 9% 34% 32% 18% 83% 58% 31% Vidutinis 2014 m.: 5% 8% 38% 11% 22% 37% 6% 49% 44% 25% Vidutinis 2013 m.: 12% 14% 81% 19% 24% 52% 12% 59% 30% 25% Vidutinis 2012 m.: 9% 14% 73% 26% 36% 37% 10% 86% 64% 28% Vidutinis 2011 m.: 9% 22% 86% 32% 65% 52% 11% 81% 32% 29% Pastabos: Rodiklio apskaičiavimas: faktiškai elektrinės pagaminto ir patiekto į tinklą elektros energijos kiekio santykis su galimu pagaminti ir patiekti į tinklą elektros energijos kiekiu. * - išnaudojimas pagal pritekantį vandenį 1. ** - vėjo elektrinių išnaudojimas priklausomai nuo vyraujančio vėjo. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos elektros energijos gamintojų darbo režimas priklauso nuo elektros biržos kainos ir sezoniškumo m. Lietuvos elektrinės (LE) vidutinis metinis išnaudojimas siekė 5 proc. viso galimo potencialo. Kogeneracinių elektrinių išnaudojimo koeficientas didžiausias šildymo sezono metu, kuomet vartojama šiluma. Pramonės elektrinių darbo režimas iš esmės priklauso nuo įmonės reikiamo elektros energijos kiekio užtikrinti patikimą produkcijos gamybą metų laikotarpyje elektros gamybos įmonėse buvo patirti pavieniai arba nežymūs gedimai, t. y. jutiklių, įėjimo modulio defektai, programiniai sutrikimai, kurių pašalinimo trukmė svyravo nuo 20 iki 1686 min Elektros energijos perdavimo sistemos įrenginių būklės įvertinimas Perdavimo sistemos operatoriui 2016 metais priklausė 6843 km kv įtampos oro linijų, tame tarpe 102 km 400 kv įtampos, 1761 km 330 kv įtampos ir 4980 km 110 kv įtampos, bei apie 136 km 300 kv nuolatinės srovės povandeninis kabelis ir apie 11 km 330 kv KL bei apie 90 km 110 kv iš 237 km kabelinių linijų m. elektros linijų ilgį didino dvi naujos tarpsisteminės jungtys su Švedija ir Lenkija. Detalesnė informacija pateikta žemiau lentelėje. 5.5 lentelė. Elektros linijų ilgiai pagal regionines grupes 2016 m. Eil. Nr. Tinklo priežiūros skyriaus regioninės grupės (RG) Oro linijų ilgis (grandimis), km 400 kv 330 kv 110 kv Iš viso Kabelinių linijų ilgis, km 300/330 kv 1. Vilniaus RG Kauno RG kv Iš viso Puslapis 23 iš 43

24 3. Klaipėdos RG * Šiaulių RG Utenos RG Iš viso 2016 m Iš viso 2015 m Iš viso 2014 m Iš viso 2013 m Pastaba. * - iš jų 134,310 km povandeninio kabelio. Visos kv elektros oro linijos pastatytos ant gelžbetoninių ir metalinių atramų. Apie 70 proc kv orinių linijų (OL) amžius viršija 30 metų. Senstant linijoms sparčiai didėja gelžbetonių atramų, apsaugos nuo perkūnijos trosų ir izoliatorių defektų skaičius. Siekiant užtikrinti elektros tiekimo patikimumą yra atliekami korozijos paveiktų oro linijų metalo konstrukcijų remonto/dažymo darbai, keičiami korozijos pažeisti apsaugos nuo perkūnijos trosai. Senstant izoliacijai, didėja atsijungimų skaičius dėl girliandų perdengimų, todėl keičiami arba montuojami papildomi, montuojami polimeriniai strypiniai izoliatoriai. 330 kv ir 110 kv oro linijų atsijungimų priežastys nurodytos 5.6 ir 5.7 lentelėse. 5.6 lentelė. 330 kv elektros oro linijų atsijungimo priežastys su sėkmingais ir nesėkmingais AKĮ m. AKĮ veikimas Priežastis Atsijungimų skaičius (kiekis) Kiti, pašaliniai asmenys AKĮ- Nenustatytos priežastys Fizinis susidėvėjimas, cheminių savybių pakitimas 1 Samdomas eksploatuojantis personalas 1 Savininko eksploatuojantis personalas 1 Stichiniai reiškiniai Iš viso Kiti, pašaliniai asmenys Nenustatytos priežastys AKĮ+ Paukščių poveikis 1 1 Samdomas eksploatuojantis personalas 1 Savininko eksploatuojantis personalas Stichiniai reiškiniai Iš viso Bendra suma Pastabos: AKĮ automatinis kartotinis įjungimas; AKĮ+ automatinis kartotinis linijos įjungimas, t. y. linija liko įjungta. Atsijungimo trukmė automatikos veikimo laikas; AKĮ- nesėkmingas automatinis kartotinis linijos įjungimas, t. y. linija liko išjungta. Atsijungimo trukmė gedimo šalinimo laikas. Puslapis 24 iš 43

25 Didžioji dalis AKĮ 330 kv oro linijose buvo sėkmingi 2016 metais, daugumą atsijungimų sukėlė stichiniai reiškiniai. 5.7 lentelė. 110 kv elektros oro linijų atsijungimo priežastys su sėkmingais ir nesėkmingais AKĮ m. AKĮ veikimas Priežastis Atsijungimų skaičius (kiekis) AKĮ- AKĮ+ Fizinis susidėvėjimas, cheminių savybių pakitimas Išorinės organizacijos Kiti, pašaliniai asmenys Nenustatytos priežastys Paukščių poveikis Projektavimas 1 1 Samdomas eksploatuojantis personalas 1 2 Stichiniai reiškiniai Iš viso Fizinis susidėvėjimas, cheminių savybių pakitimas Išorinės organizacijos Kiti, pašaliniai asmenys Montavimo personalas Nenustatytos priežastys Paukščių poveikis Projektavimas 1 Samdomas eksploatuojantis personalas 1 Stichiniai reiškiniai Iš viso Bendra suma AKĮ 110 kv 2016 metais atsijungimų skaičius, palyginus su ankstesniais metais, sumažėjo, dauguma atsijungimų buvo dėl nenustatytų priežasčių. Oro linijų remontas vykdomas kompleksiškai kas 6 metai. Remontų apimtys nustatomos pagal oro linijų būklę, kuri tikrinama periodinių kasmetinių apžiūrų metu. Tinkamą tinklo priežiūros kokybės lygį parodo perdavimo tinklo patikimumo rodiklių ENS ir AIT, neteisingų relinės apsaugos automatikos veikimų nedidėjimo tendencija. 5.8 lentelėje pateikiami perdavimo tinklo m. vykdyti remonto darbai. Puslapis 25 iš 43

26 5.8 lentelė. Perdavimo tinklo vykdyti remonto darbai m. Eil. Nr. Rodiklis Mato vnt. Metai Suremontuota senų linijų km Suremontuota transformatorinių pastočių vnt Oro linijų gedimams didelę įtaką turi atramos. Pagal įmonėje galiojančią kv įtampos oro linijų pagrindinių elementų techninės būklės ir jų keitimo kiekių nustatymo metodiką, kasmet keičiamas toks atramų kiekis, kad bendra tinklo būklė nesikeistų (šiuo atveju vidutinis atramų amžius būtų metai) metais pakeistos 294 atramos (2015 m. 345) m kv pastočių ir skirstyklų įrenginių gedimų statistika pagal perdavimo tinklo grupes pateiktos 5.9 lentelėje. 5.9 lentelė kv pastočių ir skirstyklų įrenginių gedimų statistika pagal perdavimo tinklo grupes 2016 m., kartai Eil. Nr. Perdavimo tinklo grupės Izoliatorius Srovės transformatorius Jungtuvas ir jo vald. gr. Skyriklis/ Skirtuvas Įtampos transformatorius Autotransformatorius Kiti įrenginiai* 1. Vilniaus Kauno Klaipėdos Šiaulių Utenos Iš viso 2016 m Iš viso 2015 m Iš viso 2014 m Iš viso 2013 m Pastaba. * - prie kitų įrenginių priskiriami ir gedimai oro ūkio įrenginiuose (suspausto oro įrenginiai, kompresoriai). Daugiausia gedimų 2016 m. buvo jungtuvuose ir skyrikliuose. Dauguma kv pastočių įrenginių yra susidėvėję nuo eksploatacijos ir išorinių veiksnių. Atskirų pastočių ir skirstyklų įrenginių eksploatavimo laikotarpis pateiktas 5.10 lentelėje lentelė kv pastočių ir skirstyklų įrenginių kiekis ir eksploatavimo laikotarpis 2016 metais, vnt. Eil. Nr. Eksploatavimo trukmė, m kv pastočių ir skirstyklų įrenginiai iki 15 nuo 15 iki 30 virš 30 Iš viso 1. Srovės transformatorius Puslapis 26 iš 43

27 Gedimų skaičius, kartai 2. Įtampos transformatorius Autotransformatorius Jungtuvas Skyriklis Skirtuvas Iškroviklis Transformatorius Ribotuvas Srovės-įtampos transformatorius Ryšio kondensatorius Užtvėriklis kv srovės transformatorius kv įtampos transformatorius Iš viso 2016 m Iš viso 2015 m Iš viso 2014 m Iš viso 2013 m Rekonstruojant ir atliekant pavienius įrenginių keitimus daugiausia pakeista ar įrengta naujų jungtuvų. Naujų matavimo transformatorių kiekis taip pat išlieka didelis. Rekonstruojant pastotes po truputį keičiami seni skirtuvai ir iškrovikliai naujais įrenginiais. 330 kv ir 110 kv elektros įrenginių gedimų statistika pateikta 5.2 paveiksle kv 110 kv 5.2 pav. 330 kv ir 110 kv pastočių ir skirstyklų elektros įrenginių gedimų statistika, kartai Puslapis 27 iš 43

28 Statant naujas pastotes ar rekonstruojant daugiausia pakeista ar įrengta naujų jungtuvų. Padidėjęs naujai įrengtų srovės ir įtampos transformatorių skaičius. Pastaraisiais metais didesnis dėmesys skiriamas įtampų svyravimo dinamikai elektros tinkluose. Duomenys padėti registruoti nuo 2012 metų. Įtampų lygiai atskirose pastotėse nėra išskiriami. Pateikiami tik metiniai duomenys. Rezultatai pateikiami 5.11 lentelėje lentelė. Perdavimo tinklo įtampų svyravimai už m., proc. Metai 330<U 362kV Rodiklis % nuo bendro laiko pagal diapazoną 300<U 330 kv 362<U 365 kv 362<U kv U 330 kv 103 U 121 kv 121<U 123 kv 90 U<103 kv 123<U kv U<90 kv ,38-1,62 97,36 2,635 0, <U 362kV 330<U 345 kv 360<U 362 kv 362<U kv U 330 kv 103 U 121 kv 121<U 123 kv 90 U<103 kv 123<U kv U<90 kv ,64-1,36 97,97 2,026 0, <U 330<U 345 kv 362<U kv 103 U <U 123 kv 330<U 362kV kv 360<U 362 kv U 330 kv kv 90 U<103 kv U<90 kv ,47 1,475 0,055 97,9743 2,000 0, <U 330<U 345 kv 362<U kv 103 U <U 123 kv 345<U 360kV kv 360<U 362 kv U 330 kv kv 90 U<103 kv U<90 kv ,94 9,84 0,21 99,91 0, , U 363 kv 104 U 121 KV 363 U 380 kv 121<U 127 kv 330 U<330 kv 90 U<104 kv 380 U 300 kv 127 U 90 kv ,71 4, Pastaba ir 2016 m. 330 kv įtampų svyravimai buvo matuojami tik trijuose diapazonuose, normalus įtampos lygis: 330<U 362 kv ir žemesnis/aukštesnis įtampos lygis: U>362 kv ir U 300 kv. 110 kv įtampų diapazonai nesikeitė. Pateikti duomenys parodo, kiek procentų laiko per metus įtampos lygiai 330 ir 110 kv tinkle buvo nustatytuose diapazonuose pagal LST standartą, atsižvelgiant ir į kitus standartus, kurie reglamentuoja įtampos kokybinius parametrus, t. y. įtampa 95 proc. laiko turi būti nustatytuose diapazonuose arba kiekvienos savaitės visų 10 min. trukmės intervalų tiekiamos įtampos vidutinių kvadratinių verčių 95 proc. vidurkių turi būti +/-10 proc. ribose. Laikoma, kad maksimali nusistovėjusi galima įtampa yra 330 kv ir 103 kv elektros tinklo normaliomis darbo sąlygomis (ne avariniais atvejais) m. 330 kv tinkle 142,3 val. įtampa viršijo 362 kv, kai 2015 m. 119 val., 2014 m. 134,9 val. ir 2013 m. 213,8 val. Puslapis 28 iš 43

29 Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai gedimai vyksta dėl stichinių reiškinių ir dėl per ilgą eksploatavimo laikotarpį susidėvėjusių įrenginių Elektros energijos skirstymo sistemos įrenginių būklės įvertinimas AB Energijos skirstymo operatoriaus skirstomojo tinklo transformatorinių pastočių, 10 kv skirstomųjų punktų ir 6 10/0,4 kv transformatorinių galimos silpnos vietos Dėl nepakankamo transformatorių pastočių, skirstomųjų punktų bei transformatorinių automatizavimo nėra galimybės visų komutacinių aparatų valdyti iš bendrovės dispečerinių centrų. Dažnai perjungimai vykdomi operatyvinei brigadai nuvykus į objektą. Tuose objektuose, kuriuose valdymo sistema nėra įdiegta, tinklą valdantis dispečeris apie gedimus ir atsijungimus elektros tinkluose dažniausiai sužino iš vartotojų, kai jiems nutrūksta elektros energijos tiekimas. Transformatorių pastotės ir 10 kv skirstomieji punktai Pagrindinė transformatorių pastočių ir skirstomųjų punktų gedimų priežastis įrenginių ir jų izoliacijos senėjimas kv transformatorių pastotėse ir 10 kv skirstomuosiuose punktuose silpniausia vieta 10 kv alyviniai jungtuvai ir jų pavaros, relinės apsaugos ir automatikos gedimai bei gedimai antrinėse grandinėse. Dažniausiai genda sena ARĮ automatika. 6 10/0,4 kv transformatorinės 2016 m. bendras alyvos iš transformatorinių vagysčių skaičius žymiai sumažėjo (apytiksliai 50%) lyginant su 2015 m., tačiau dalis galios transformatorių gedimų susidaro dėl pašalinių asmenų poveikio dėl alyvos iš galios transformatorių vagysčių lentelė. Transformatorinių gedimai 100 transformatorinių m., vnt Rodiklis 2012 m m m m m. 10 kv įtampos elektros įrenginiai 2,59 1,4 2,6 2,1 2,4 0,4 kv įtampos elektros įrenginiai 1,05 0,78 0,81 0,79 0,84 AB Energijos skirstymo operatorius dėl alyvos iš transformatorinių vagysčių patyrė 45 tūkst. EUR nuostolių. Pavogta 19 tonų alyvos, sugadinta 27 galios transformatoriai. Tokį pokytį lėmė Minsko tipo nepatikimų 10/0,4 transformatorinių keitimas stulpinėmis transformatorinėmis ir betarpiška švietimo ir prevencinė veikla, aktyvus darbas su vietos bendruomenėmis ir teisėsaugos institucijomis. Didžioji dalis gedimų 6-10/0,4 kv transformatorinėse įvyksta seno tipo komplektinėse transformatorinėse, kurios turi būti jau keičiamos į naujas, modulines arba stulpines transformatorines. AB Energijos skirstymo operatoriaus skirstomojo tinklo 0,4 35 kv oro ir kabelių linijų bei 0,4 kv oro kabelių linijų techninė būklė ir galimos silpnos vietos Puslapis 29 iš 43

30 Didžioji dalis 35 kv oro linijų eksploatuojamos daugiau nei 40 metų. Senstant oro linijoms didėja laidų, izoliatorių ir atramų defektų skaičius. 0,4 kv, 10 kv ir 35 kv oro linijų silpniausios vietos - miškingose vietovėse dėl apšalo, vėjų ir stichinių reiškinių virsdami medžiai nutraukia laidus, nusidėvėję izoliatoriai ir traversos. Daug lėšų reikalauja linijų trasų priežiūra reikiamam trasų pločiui miškingose vietovėse išlaikyti. ESO skirstomuosiuose tinkluose 2016 m. kabelių linijų bendras gedimų skaičius sumažėjo, tačiau ištisinio kabelio gedimų nesumažėjo (dėl izoliacijos senėjimo), dėl tos priežasties, kad per mažai investuojama į kabelinių linijų keitimą, todėl daugėja jungiamųjų movų. Dažnai kabeliai pažeidžiami vykdant žemės kasimo darbus, nesuderintus su ESO lentelė. Gedimai 100 km linijų m., vnt Rodiklis 2012 m m m m m. 10 kv oro ir kabelių linijos 6,3 4,3 3,9 3,1 3,7 0,4 kv oro ir kabelių linijos 10,6 7,2 6,8 6,5 6,2 Apibendrinantys gedimai skirstymo sistemos įrenginiuose pateikti lentelėje lentelė. Gedimų skaičius skirstymo sistemos įrenginiuose už m., vnt Įtampa, kv KL gedimų skaičius OL gedimų skaičius PAS gedimų skaičius Viso gedimų 0, Iš viso 2016 m Iš viso 2015 m Iš viso 2014 m Iš viso 2013 m Iš viso 2012 m Pastaba. Įvertinant tai, kad bendra tinklo eksploatavimo informacinė sistema TEVIS buvo pradėta diegti tik 2011 m., t. y. susikūrus AB LESTO, kuri buvo įkurta sujungimo būdu reorganizavus skirstomųjų tinklų bendroves akcinę bendrovę Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir akcinę bendrovę VST (VST), duomenys pateikiami nuo 2012 metų. Taip pat pažymėtina, jog 2012 m. duomenys (lyginant su 2013 m.) gali būti netikslūs dėl bendroje tinklo eksploatavimo informacinėje sistemoje sukauptų ne visų duomenų. Apibendrinant galima teigti, kad didžioji dalis gedimų oro linijose įvyko dėl išorinio poveikio - perkūnija, škvalas, apledėjimas, medžių virtimas, o kabelinėse linijose, dėl kabelio senėjimo. Siekiant sumažinti išorinio poveikio įtaką ESO teikiamų paslaugų patikimumui, turėtų būti skiriamos papildomos lėšos oro linijų trasų valymui, oro linijų keitimui kabelių linijomis, pasenusių kabelių keitimui naujomis kabelinėmis linijomis, tinklo automatizavimui. Tikėtina, kad dėl didesnio elektros energijos vartojimo poreikio, ESO teikiamų paslaugų kokybė nesuprastės, jeigu bus išlaikomas Puslapis 30 iš 43

31 skirstymo sistemos elementų priežiūros lygis ir didinamos investicijos į tinklo atstatymą ir automatizavimą. Elektros energijos persiuntimo patikimumas ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo trukmė Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, elektros energijos persiuntimo patikimumas ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo trukmė (toliau patikimumo kategorija) iki operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės ribos nustatomas vartotojo ir operatoriaus sudarytoje elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyje. Šiose taisyklėse nustatomos trys patikimumo kategorijos: Trečia (III) patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš vieno elektros energijos šaltinio viena elektros linija. Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Antra (II) patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš dviejų elektros energijos šaltinių atskiromis elektros linijomis. Nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas nors iš vieno elektros energijos šaltinio ne vėliau kaip per 2,5 valandas. Pirma (I) elektros energijos patikimumo kategorija užtikrinama vartotojus aprūpinant elektros energija iš dviejų arba daugiau nepriklausomų elektros energijos šaltinių atskiromis elektros linijomis ir aprūpinimas elektros energija gali būti nutrauktas laikui, kiek to reikia automatiniam perjungimui nuo vieno nepriklausomo elektros energijos šaltinio prie kito arba pakartotiniam elektros energijos šaltinio įjungimui. Apibendrinti skirstymo tinklų operatoriaus elektros energijos persiuntimo patikimumo ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo statistika pateikta lentelėje lentelė. ESO elektros energijos persiuntimo patikimumo rodiklių vykdymas 2016 m. Aprūpinimo elektra patikimumo kategorija I Matavimo vnt. Nustatytas paslaugos suteikimo vartotojui rodiklis Per laiką, ne ilgesnį nei automatinis perjungimas nuo vieno nepriklausomo elektros šaltinio prie kito Vidutinis paslaugos suteikimo vartotojui rodiklis Per laiką, ne ilgesnį nei automatinis perjungimas nuo vieno nepriklausomo elektros šaltinio prie kito Paslaugos suteikimo vartotojui nustatytu laiku rodiklis (proc.) II val. 2,5 1, III val. 24 4, Paslaugų kokybės rodikliai ESO praėjusiais metais pateikti lentelėje. 100 Puslapis 31 iš 43

32 5.16 lentelė. ESO paslaugų kokybės rodiklių vykdymas 2016 m. Eil. Nr. Paslauga Matavimo vnt. Nustatytas paslaugos suteikimo vartotojui rodiklis Vidutinis paslaugos suteikimo vartotojui rodiklis Paslaugos suteikimo vartotojui nustatytu laiku rodiklis (procentais) 1. Laikas, per kurį buvo prijungti naujojo vartotojo elektros įrenginiai nuo prijungimo įmokos sumokėjimo dienos (kai vartotojo įrenginiams prijungti reikia įrengti tik atvadą su apskaitos spinta ar skydu ir šiems darbams atlikti projektas nereikalingas) darbo dienų skaičius buitiniai kiti vartotojai buitiniai kiti vartotojai buitiniai kiti vartotojai ,16 7,9 99,98 98,55 2. Laikas, per kurį buvo prijungti įsiskolinimą apmokėjusio vartotojo elektros įrenginiai, po atjungimo dėl nemokėjimo darbo dienų skaičius 5 2 1,15 1,04 98,11 97,38 3. Laikas nuo pranešimo vartotojui iki planuojamo elektros energijos persiuntimo nutraukimo dėl tinklų priežiūros darbų kalendorinių dienų skaičius Nustatyto apskaitos prietaiso ar apskaitos schemos gedimo pašalinimas darbo dienų skaičius 5 5 1,24 1, Skundo trukmė nagrinėjimo kalendorinių dienų skaičius ,39 11, Apibendrinant galima teigti, kad skirstymo tinklo operatorius tinkamai vykdo savo funkcijas, nes elektros energijos tiekimas elektros vartotojams atstatomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Skirstomojo tinklo 0,4 35 kv įtampų svyravimų monitoringas Puslapis 32 iš 43

33 Alytaus Druskininkų Marijampolės Vilkaviškio Panevėžio Kėdainių Panevėžio Rokiškio Kauno Jurbarko Kauno Šakių Šiaulių Joniškio Kuršėnų Pakruojo Raseinių Anykščių Molėtų Ukmergės Zarasų Vilniaus Širvintų Vilniaus Gargždų Kretingos Skuodo Šilutės Telšių linijų skaičius, vnt linijų skaičius, vnt.,2014 linijų skaičius, vnt., 2015 linijų skaičius, vnt., 2016 Pastaba: Linijų skaičius, kuriuose buvo pastebėti svyravimai Δ U%> pav. ESO skirstomojo tinklo 0,4 35 kv įtampų svyravimų vertės m., vnt [ESO] Linijų, kuriose pastebėti įtampos svyravimai, priežastys paprastai yra susijusios su tinklo konfigūracija ir natūraliu vartotojų galios poreikio augimu: per didelis vartotojų skaičius prijungtas prie vienos per mažo pralaidumo linijos, t. y. linijos, kurios buvo suprojektuotos ir nutiestos prieš metų pagal tuo metu paskaičiuotą leistinosios naudoti galios poreikį (dažniausiai neviršydavo 0,5 kw), tačiau šiuo metu išaugus vartotojų pareikalaujamos galios poreikiui leistinoji naudoti galia yra viršijama nuo kelių iki keliolikos kartų; per ilgos linijos ir per daug nutolę vartotojai; neoptimali tinklo konfigūracija dėl senos infrastruktūros ir didesnių galios poreikių (pvz. sodų bendrijos) Elektros energijos persiuntimo patikimumo rodikliai PSO ir STO privalo nustatyti elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastis. Elektros energijos persiuntimo nutraukimo priežastys gali būti Force majeure (nenugalima jėga) priežastys, išorinio poveikio priežastys, nenustatytos priežastys ir operatoriaus atsakomybei priskiriamos priežastys (t. y. visos kitos priežastys). Puslapis 33 iš 43

34 1. Rodikliai, taikomi perdavimo sistemos operatoriui: ENS (angl. Energy not supplied arba Energy not delivered) perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis. AIT (angl. Average interruption time) vidutinis nutraukimo laikas. 2. Rodikliai, taikomi skirstomųjų tinklų operatoriui: SAIDI (angl. System average interruption duration index) sistemos ilgų nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis. SAIFI (angl. System average interruption frequency index) sistemos ilgų nutraukimų vidutinio dažnumo rodiklis. MAIFI (angl. Momentary average interruption frequency index) vidutinis elektros energijos persiuntimo trumpų nutraukimų dažnumo rodiklis. Minimalūs persiuntimo patikimumo lygiai kiekvienam operatoriui nustatomi konkrečiam reguliavimo periodui. VKEKK, nustatydama viršutines paslaugų kainų ribas naujam reguliavimo periodui, patvirtina minimalius elektros energijos persiuntimo patikimumo lygius, atsižvelgdama į praėjusio reguliavimo periodo faktinių persiuntimo patikimumo rodiklių vidurkį. Minimalūs persiuntimo patikimumo lygiai galioja iki reguliavimo periodo pabaigos ir negali būti blogesni už praėjusiam kainų reguliavimo periodui patvirtintus minimalius kokybės lygius Perdavimo tinklo patikimumo reikalavimai Elektros energijos persiuntimo patikimumas perdavimo tinklais yra vertinamas dviem rodikliais: ENS ir AIT. VKEKK nustatyti m. patikimumo rodikliai perdavimo tinklo operatorių įpareigoja užtikrinti, kad techninė paslaugų kokybė būtų geresnė arba lygi minimaliems reikalavimams: perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis neturėtų būti didesnis nei 5 MWh per metus ir vidutinis nutraukimo laikas neturėtų būti ilgesnis kaip 0,26 min. Per metus (išskyrus nutraukimus dėl Force majeure (nenugalima jėga) ir išorinio poveikio priežasčių) tik ilgiems ir neplanuotiems nutraukimams. Puslapis 34 iš 43

35 ENS, MWh Išorinio poveikio 13,6 24,08 41,33 43,85 11,43 7,19 31,992 24,002 6,41 "Force majeure" 36,68 1,47 79,15 21,21 31,2 7,81 1,9 3,587 20,62 Nenustatytos 0, ,028 0,055 0,373 0 Priskiriamos operatoriaus atsakomybei Pastaba. * - minimalus lygmuo (5 MWh) nustatytas m. laikotarpiui ,45 2,24 11,63 7,53 7,36 6,675 5,3 4,167 1,03 ENS rodiklio minimalus lygmuo* pav. Perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis m., MWh [LITGRID] 2016 m. faktinis ENS rodiklis siekė 1,03 MWh/metus, t. y. neviršijo minimalaus rodiklio lygmens 5 MWh. Perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis dėl nenustatytų priežasčių nebuvo, dėl operatoriui priskiriamos atsakomybės 1,03 MWh AIT, min "Force majeure" 1,21 0,05 3,32 0,97 1,44 0,366 0,089 0,173 0,81 Išorinio poveikio 0,41 0,71 1,74 2,01 0,53 0,337 1,498 1,155 0,25 Nenustatytos 0, ,001 0,003 0,018 0 Priskiriamos operatoriaus atsakomybei 1 0,22 0,06 0,49 0,35 0,34 0,312 0,248 0,2 0,04 AIT rodiklio minimalus lygmuo* 0,26 0,26 0,26 0,26 0,26 0,26 Pastabos: * - minimalus lygmuo (0,26 min.) nustatytas m. laikotarpiui. 5.5 pav. Vidutinis nutraukimo laikas m., min. [LITGRID] Puslapis 35 iš 43

36 min m. faktinis AIT rodiklis siekė 0,04 min./metus, t. y. neviršijo minimalaus rodiklio lygmens 0,26 min. Perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis dėl nenustatytų priežasčių nebuvo, dėl operatoriui priskiriamos atsakomybės 0,04 min. VKEKK, perskaičiuodama perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinę ribą, vertina faktinį persiuntimo patikimumo lygį. Jei palyginti su nustatytu minimaliu lygiu, persiuntimo patikimumas pagal ENS ir AIT rodiklius pablogėja, viršutinė kainų riba pagal šiuos rodiklius sumažinama po 1 ar 2 proc. už kiekvieną rodiklį atitinkamai pagal pablogėjimą 5 10 proc. ar daugiau nei 10 proc Skirstomojo tinklo patikimumo reikalavimai Elektros energijos persiuntimo patikimumas skirstomaisiais tinklais yra vertinamas dviem rodikliais: SAIDI ir SAIFI. VKEKK nustatyti patikimumo rodikliai skirstomojo tinklo operatorių įpareigoja užtikrinti, kad techninė paslaugų kokybė būtų geresnė arba lygi minimaliems reikalavimams: vartotojui elektros energijos vidutinė nutraukimo trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 52,12 min. Per metus ir vartotojui tenkantis vidutinis nutraukimų skaičius neturėtų būti didesnis nei 0,93 karto per metus (išskyrus nutraukimus dėl Force majeure (nenugalima jėga) ir išorinio poveikio priežasčių) tik ilgiems ir neplanuotiems nutraukimams , ,83 105, ,5 55,6 51,4 49,4 44,6 52,12 47,9373 SAIDI SAIDI rodiklio minimalus lygmuo * 2009* 2010* pav. Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo skirstomajame tinkle nutraukimų trukmė (SAIDI), min./vartotojui [ESO] Puslapis 36 iš 43

37 Pastaba. 2008, 2009, 2010 metų pateikti duomenys yra išskaičiuoti iš AB Rytų skirstomųjų tinklų ir AB VST rodiklių. Pateikiami duomenys yra VKEKK nustatomi rodikliai ir jų faktinės reikšmės m. faktinis SAIDI rodiklis siekė 47,94 min./vartotojui, t. y. neviršijo minimalaus lygmens, iš jų vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo skirstomajame tinkle nutraukimų trukmė dėl nenustatytų priežasčių buvo 4,27 min., dėl operatoriui priskiriamos atsakomybės 43,66 min. SAIDI, min./vartotoju i AĮ VĮ ŽĮ Viso Išorinio poveikio 1, ,2015 4, ,0929 "Force majeure" 1, , , ,8874 Nenustatytos 0 2,4635 1,811 4,2745 Priskiriamos operatoriaus atsakomybei 0, ,4963 7, ,6628 Faktinis SAIDI rodiklis 0, ,9598 9, ,9373 SAIDI rodiklio minimalus lygmuo 52,12 52,12 52,12 52, pav. Vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo skirstomajame tinkle nutraukimų trukmė (SAIDI) 2016 m., min./vartotojui [ESO] 2016 m. faktinis SAIFI rodiklis siekė 0,62 karto/vartotojui, t. y. neviršijo minimalaus lygmens (VKEKK nustatytas minimalus rodiklio lygmuo 0,72 karto/vartotojui), iš jų vidutinis elektros energijos skirstomajame tinkle nutraukimų skaičius vartotojui dėl nenustatytų priežasčių siekė 0,06 kartų/vartotojui, dėl operatoriui priskiriamos atsakomybės 0,56 karto/vartotojui. Puslapis 37 iš 43