Investicijų grąža. Parengė Investuok Lietuvoje analitikai

Transcript

1 Investicijų grąža Parengė Investuok Lietuvoje analitikai

2 Turinys Lietuva pateisina investuotojų lūkesčius... 3 Nuosavo kapitalo grąža... 4 Kokią grąžą generuoja Lietuvos įmonės?... 4 Kokią grąžą generuoja Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės?... 5 Kodėl nematome investuotojų antplūdžio?... 6 Didelė investicijų grąža prisideda prie šalies ūkio plėtros... 6 Nuosavo kapitalo grąžos skaičiavimas... 6 Berizikė palūkanų norma... 6 Rinkos portfelio grąža... 7 Nuosavo kapitalo rizikos priedas (NKRP)... 7 Sisteminės rizikos matas... 7 Šalies rizikos priedas... 8 Nelikvidumo nuolaida... 8 Apibendrinta grąža... 9 Pastabos

3 Lietuva pateisina investuotojų lūkesčius Kodėl investuotojai renkasi Lietuvą? Išplėtota infrastruktūra, kvalifikuota darbo jėga, patogi geografinė padėtis, palyginti žemi kaštai tai nėra tikslas, tai tik priemonės tikslui pasiekti. Teigdami, jog Lietuvą investuotojai renkasi dėl galimybės generuoti pelną, būtume arčiau tiesos. Visgi pelnas nėra galutinis sprendimą lemiantis veiksnys. Svarbu, jog pelno ir investuotų lėšų santykis būtų patrauklus. Šis santykis, žinomas kaip investicijų grąža, lemia, per kiek laiko investicija atsipirks. Mūsų vertinimu, nuosavo kapitalo grąža Lietuvoje šiuo metu vidutiniškai turėtų siekti apie 9 %, kad pateisintų investuotojų prisiimtą riziką m. 1 ketvirtį 2015 m. 2 ketvirtį VšĮ Investuok Lietuvoje prioritetinių rinkų investuotojai Lietuvoje generavo šiek tiek didesnę grąžą, vidutiniškai siekiančią 10 %. Šis pelningumas taip pat pranoko nagrinėjamų šalių investuotojų rezultatus, pasiektus kitose užsienio rinkose. Nepaisant gerų rezultatų, investuotojų lavina pasidžiaugti negalime, todėl turime ir toliau dėti pastangas garsindami šalies vardą. Investuok Lietuvoje patirtis rodo: jei Lietuva patenka į investuotojų akiratį (ilgąjį investavimo krypčių sąrašą), dažnai tai baigiasi nauju projektu mūsų šalyje. Tai dar kartą patvirtina, jog investuotojai palankiai vertina verslo galimybes Lietuvoje. Tačiau reikia įdėti nemažai pastangų vien tam, kad mūsų šalį pradėtų svarstyti kaip potencialią vietovę investuoti. Didelė investicijų grąža dažnai tampa dingstimi užsienio kapitalo įmonėms vykdyti tolesnę plėtrą mūsų šalyje metais užsienio investuotojai Lietuvoje įgyvendino apie 90 plėtros projektų. Kai kurios įmonės vykdė plėtrą net kelis kartus. Tarp tokių yra ir biotechnologijų kompanijų vardai kaip Sicor Biotech/Teva bei Thermo Fisher Scientific, ir savo paslaugų centrą Lietuvoje įkūrusi finansinių paslaugų milžinė Barclays. Be to, sėkmingai veiklą Lietuvoje vykdančių užsienio verslininkų rekomendacijos paskatino Lietuvą pasirinkti dar daugelį kitų užsienio investuotojų. Deja, istorija rodo, jog lūkesčių nepatenkinusios investicijos turi atvirkštinį poveikį jos galiausiai virsta darbo etatų mažinimu. Todėl esame suinteresuoti, jog investuotojai būtų gerai informuoti prieš priimdami sprendimą, nes tik tinkamai suplanuotus rezultatus pavyksta pasiekti. 3

4 Nuosavo kapitalo grąža Bet kokiam verslui pradėti reikalingos lėšos. Dalis jų tampa apyvartiniu kapitalu (pinigais, reikalingais verslo procesams palaikyti), o kita dalis investicijomis į ilgalaikį turtą (įrangą ir pastatus). Yra du šių lėšų šaltiniai: nuosavas kapitalas, t. y. akcininkų skirtas finansavimas, ir skolintas kapitalas, t. y. kreditorių skiriamas finansavimas. Tiek akcininkų, tiek kreditorių finansavimas yra investicija, todėl abi interesų grupės tikisi tam tikros grąžos. Akcininkams investicijų grąža ateina kaip grynasis pelnas, o kreditoriams kaip palūkanos. Šioje apžvalgoje koncentruosimės tik į akcininkų, t. y. nuosavo kapitalo, grąžą. Investuotojai, įdarbindami savo pinigus, kartu prisiima ir riziką. Kuo didesnė rizika, tuo didesnio atlygio jie reikalauja šiai prisiimtai rizikai kompensuoti. Yra daug teorijų, kuriomis remiantis kiekybiškai matuojamas teorinis reikalaujamo atlygio, t. y. nuosavo kapitalo grąžos, dydis. Šioje apžvalgoje taikysime, ko gero, plačiausiai paplitusį metodą kapitalo įkainojimo modelį (angl. capital asset pricing model). Pagal jį atskaitos tašku naudojama berizikė palūkanų norma, prie kurios pridedamas nuosavo kapitalo rizikos priedas, padaugintas iš sisteminės rizikos mato. Taip pat nagrinėsime, kokią įtaką reikalaujamai grąžai daro atskiros šalies rizika bei nelikvidumo nuolaida. Remiantis mūsų skaičiavimu, Lietuvoje veiklą vykdantiems verslininkams patraukli nuosavo kapitalo grąža vidutiniškai turėtų būti apylygė 9 %. Apžvalgos pabaigoje plačiau aprašome savo atliktus skaičiavimus. Kokią grąžą generuoja Lietuvos įmonės? Lietuvos statistikos departamento verslo struktūros duomenų bazėje galime rasti metinį Lietuvoje veikiančių įmonių 1 grynąjį pelną; padaliję jį iš vidutinio tų metų nuosavo kapitalo rasime šalies įmonių generuotą grąžą. Suskaičiavome, jog metais vidutinė Lietuvoje veikiančių įmonių nuosavo kapitalo grąža siekė 6 %. 14,0% LIETUVOS ĮMONIŲ NUOSAVO KAPITALO GRĄŽA 12,0% 10,0% 8,0% 6,0% 6,3% 6,8% 6,3% 5,6% 4,0% 2,0% 0,0% Šaltinis: Investuok Lietuvoje, naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis Nors apskaičiuota grąža yra mažesnė už mūsų reikalaujamos grąžos įvertį, tai nereiškia, jog verslas Lietuvoje yra nuostolingas. Toks rezultatas gerokai pranoksta palūkanas, kurias gautumėte šiuo metu padėję indelį banke arba nusipirkę vyriausybinių obligacijų. Be to, šiai grąžai įtakos daro ir valstybės valdomos įmonės (VVĮ), kurios dažnai teikia nepelningas, bet visuomenei būtinas paslaugas. Remiantis Lietuvos turto banko viešinamomis ataskaitomis, metų vidutinė nuosavo kapitalo grąža VVĮ tesiekė 2 % metų pabaigoje VVĮ nuosavas kapitalas siekė 5 mlrd. EUR, o visų Lietuvos įmonių 1 kapitalas 32 mlrd. EUR. 1 Į šį sąrašą nepatenka įmonės, vykdančios žemės ūkio, finansinę ir draudimo, viešojo valdymo ir gynybos, narystės organizacijų veiklas. Taip pat nepatenka viešosios įstaigos, kurių uždirbtos pajamos nedengia nė pusės veiklos sąnaudų. 4

5 Kokią grąžą generuoja Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės? Mums, kaip investicijas skatinančiai agentūrai, įdomiausia, kaip sekasi investuotojams iš mūsų prioritetinių rinkų. Mūsų prioritetinės rinkos tai Švedija, Norvegija, Suomija, Danija, Vokietija, JAV ir Jungtinė Karalystė 2. Lietuvos bankas prižiūri mokėjimų balanso duomenis, kuriuose atsispindi ir tiesioginių nuosavo kapitalo investicijų pajamos, kitais žodžiais tariant užsienio kapitalo įmonių generuojamas pelnas. Užsienio šalių kapitalo įmonių nagrinėjamo periodo pelną padalinę iš jų tuo metu sukaupto nuosavo kapitalo, randame generuojamą grąžą m. 1 ketvirtį 2015 m. 2 ketvirtį mūsų prioritetinių rinkų kapitalo įmonės vidutiniškai (svertinis vidurkis) generavo 10 % nuosavo kapitalo grąžą, t. y. daugiau už mūsų reikalaujamos grąžos įvertį. Taigi, plėtodamos verslą Lietuvoje, mūsų prioritetinių rinkų įmonės vidutiniškai pasiekė geresnių rezultatų nei dabartinis įvertis, pateisinantis prisiimtą investicijų riziką. 14% 12% 10% VIDUTINĖ NUOSAVO KAPITALO GRĄŽA IŠ INVESTICIJŲ LIETUVOJE (ŠVEDIJA, NORVEGIJA, SUOMIJA, DANIJA, VOKIETIJA, JAV, JK) 10% 8% 6% 4% 2% 0% Nuosavo kapitalo grąža Vidurkis Šaltinis: Investuok Lietuvoje, naudojant Lietuvos banko duomenis Pasidomėjome, kokią nuosavo kapitalo grąžą generuoja mus dominančių šalių investuotojai iš visų savo užsienio investicijų. Deja, JAV, Norvegija ir Suomija reikiamų duomenų neskelbia, todėl apžvelgsime tik Švediją, Daniją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. 14% VIDUTINĖ NUOSAVO KAPITALO GRĄŽA IŠ INVESTICIJŲ UŽSIENYJE 12% 10% 8% 6% 4% 2% 0% Danija Vokietija Švedija Jungtinė Karalystė Šaltinis: Investuok Lietuvoje, naudojant Eurostato duomenis 2 Taip pat dirbame su Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos IT plėtros projektais, tačiau šių sukauptas kapitalas yra nedidelis. 5

6 Per kiek metų investicija atsipirks Nagrinėtų šalių investuotojai iš investicijų užsienyje per 2011 m. 1 ketvirtį 2015 m. 2 ketvirtį vidutiniškai (svertinis vidurkis) generavo 7 % nuosavo kapitalo grąžą. Tai yra mažiau, nei šių šalių investuotojai vidutiniškai generuoja Lietuvoje. Esant stabiliai 10 % nuosavo kapitalo grąžai, pradinė investicija grįžta kaip generuojamas grynasis pelnas per 10 metų, jei pelnas nėra reinvestuojamas. 7 % grąža šį terminą pailgina iki 14 metų Prioritetinių rinkų investuotojų generuojama grąža kitur 15 Prioritetinių rinkų investuotojų generuojama grąža Lietuvoje % 6% 7% 8% 9% 10% 11% 12% Nuosavo kapitalo grąža Kodėl nematome investuotojų antplūdžio? Atrodytų, jog jei investuotojai Lietuvoje generuoja didesnę grąžą nei kitur ir ši grąža pateisina prisiimtą riziką, tai jie turėtų užplūsti šalį. Deja, ne visi investuotojai žino Lietuvą, ir daugelis pasaulio įmonių net neįtraukia jos į ilgąjį sąrašą, svarstydamos savo investavimo kryptis. Todėl svarbu garsinti šalies vardą tarptautinėje verslo bendruomenėje, kad Lietuvą atrastų daugiau investuotojų. Taip pat verta pabrėžti, jog istoriniai investuotojų rezultatai nesuteikia garantijos, kad ir kitiems pavyks pasiekti panašų pelningumą. Be sėkmės istorijų, turime ir atvejų, kai lūkesčiai nebuvo pateisinti. Beveik prieš dešimtmetį PKN Orlen nupirko Mažeikių naftą už maždaug 2 mlrd. EUR. Nuo tada įmonė patyrė apie 700 mln. EUR nuostolių ir sugeneravo neigiamą (apie 200 mln. EUR) pinigų srautą iš įprastinės bei investicinės veiklos, o darbuotojų skaičių sumažino perpus. Deja, tokių atvejų pasitaiko, nes galimybė numatyti verslo sąlygų pokyčius yra ribota ir niekas nėra apsaugotas nuo rizikos. Todėl investuotojams būtina suteikti reikiamą informaciją, kad šie galėtų priimti gerai pasvertus sprendimus ir pagal savo verslo modelį kuo tiksliau suplanuotų pajamas bei išlaidas. Didelė investicijų grąža prisideda prie šalies ūkio plėtros Mūsų prioritetinių rinkų investuotojai pastaraisiais metais Lietuvoje vidutiniškai generavo 10 % grąžą. Tai pranoko tiek mūsų apskaičiuotą teorinį reikalaujamos grąžos įvertį, tiek grąžą kitose šalyse. Manome, jog geri rezultatai galėjo turėti lemiamos įtakos priimant plėtros planus. Per metus sėkmingą veiklą Lietuvoje vykdantys užsienio investuotojai įgyvendino apie 90 plėtros projektų, o jų rekomendacijos Lietuvą pasirinkti paskatino dar daugelį kitų užsienio investuotojų. Nuosavo kapitalo grąžos skaičiavimas Berizikė palūkanų norma Berizikis turtas tai turtas, užtikrintai generuojantis lūkesčius atitinkančią grąžą, vadinamą berizike grąža arba berizike palūkanų norma. Mus dominanti valiuta yra eurai, todėl kaip pavyzdį pasitelksime Vokietijos 10 6

7 metų vyriausybines obligacijas. Dėl stabilios Vokietijos finansinės padėties rizika, kad šalis nesugebės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, yra itin maža, todėl galime daryti prielaidą, jog palūkanos už šias obligacijas gerai atspindi ilgalaikę berizikę palūkanų normą. Publikuojant šią apžvalgą, Vokietijos vyriausybinių obligacijų palūkanų norma buvo 0,28 %. Rinkos portfelio grąža Investuodami į verslą, akcininkai paprastai susiplanuoja išlaidas, prognozuoja pajamas ir taip nustato numanomą investicijų grąžą. Priešingai nei investuodami į berizikius vertybinius popierius, akcininkai neturi jokių garantijų dėl numanomos investicijų grąžos, nes pelnas kartais gali nepateisinti lūkesčių. Todėl reikalaujama tokių investicijų grąža yra didesnė. Kaip atskaitos tašką verta panagrinėti rinkos portfelį. Šis portfelis yra hipotetinė viso pasaulio prekiaujamo turto visuma. Žinoma, tokio portfelio siūlomos grąžos tiksliai apskaičiuoti neįmanoma, bet galime ją apytikriai įvertinti pasirinkę reprezentatyviąją imtį. Šiam tikslui dažniausiai pasitelkiamas S&P 500 akcijų indeksas, kuris apima didelę dalį didžiausių planetos kompanijų, parduodančių savo produkciją bei paslaugas visame pasaulyje. Indekso kompanijų veikla aprėpia daugumą verslo šakų nuo žemės ūkio, energijos išteklių iki apdirbamosios gamybos, nekilnojamojo turto ir kitų paslaugų. Taigi galima daryti prielaidą, jog laukiama S&P 500 indekso grąža yra geras rinkos portfelio siūlomos grąžos atspindys. Kai žinome indekso vertę ir turime indekso kompanijų prognozuojamus veiklos rezultatus, galime rasti laukiamą indekso grąžą taikydami akcijų vertės nustatymo modelius. Profesorius Aswathʾas Damodaranas, didelę dalį savo akademinės veiklos skyręs turto vertinimo metodams nagrinėti ir plėtoti, šiuo tikslu naudoja kelių pakopų Gordono diskontuotų dividendų modelį. Šiuo metodu profesorius randa diskonto normą, kuriai esant modelio siūloma indekso vertė yra lygi faktinei vertei. Minėta diskonto norma ir yra indekso laukiama grąža metų kovą šiuo būdu apskaičiuota S&P 500 indekso laukiama grąža buvo lygi 8,25 %. Nuosavo kapitalo rizikos priedas (NKRP) Investuodami nuosavą kapitalą, verslininkai patiria riziką, už kurią reikalauja priedo. Tas priedas yra skirtumas tarp rinkos portfelio laukiamos grąžos ir berizikės palūkanų normos. Kadangi S&P 500 indekso vertė matuojama JAV doleriais, kaip berizikės palūkanų normos atitikmenį naudojame ilgalaikių JAV vyriausybinių iždo popierių pajamingumą. Matematiškai NKRP galime išreikšti tokia formule: NKRP = R S&P500 R F = 8,25 % 1,74 % = 6,51 % NKRP R S&P500 R F - nuosavo kapitalo rizikos priedas - S&P 500 indekso laukiama grąža - berizikė palūkanų norma, taikoma nagrinėjamai valiutai (šiuo atveju JAV doleriams) Sisteminės rizikos matas Jei darytume prielaidą, jog visų įmonių vertė tiesiogiai priklauso nuo rinkos portfelio vertės pokyčių, galėtume visais atvejais tiesiog naudoti tą patį rizikos priedą. Tačiau vienos ūkio šakos yra atsparesnės rinkos svyravimams, kitos jiems pasiduoda lengviau. Atsparumas taip pat priklauso nuo kapitalo struktūros: skolintomis lėšomis labiau pasikliaujančių įmonių vertė labiau reaguoja į rinkos svyravimus. Todėl, remiantis kapitalo įkainojimo modeliu (angl. capital asset pricing model), nuosavo kapitalo rizikos priedą dera koreguoti dauginant iš sisteminės rizikos mato β. Taikant modelį, atskiros įmonės reikalaujama nuosavo kapitalo grąža skaičiuojama taip: R NK = R F + β(nrkp) R NK R F β NKRP - nuosavo kapitalo grąža - berizikė palūkanų norma, taikoma nagrinėjamai valiutai - sisteminės rizikos matas - nuosavo kapitalo rizikos priedas 7

8 Kaip jau minėjome, atskirų įmonių sisteminės rizikos matas priklauso nuo vykdomos veiklos ir kapitalo struktūros, tačiau vidutiniškai yra lygus 1, todėl nagrinėdami šalies vidurkį tokį įvertį ir naudosime. Šalies rizikos priedas Finansiškai nestabilios šalys išsiskiria ir didesne nuosavo kapitalo rizika. Štai Graikijos vyriausybė finansinės krizės akivaizdoje, siekdama sumažinti biudžeto deficitą, buvo priversta imtis šalies ūkį slopinančių veiksmų, kurie kartu apribojo Graikijos įmonių pajamų plėtros galimybes. Todėl šalies rizikos priedas turi atspindėti padidėjusį rizikos lygį. Vertindami šalies riziką, atsižvelgiame į skirtumą tarp ilgalaikių šalies vyriausybinių popierių siūlomos grąžos ir berizikės grąžos ta pačia valiuta. Kadangi mums rūpi ne skolos, o nuosavybės priemonių grąža, taip pat dera atkreipti dėmesį į tai, jog nuosavybės priemonių vertės svyravimai (taigi ir rizika) dažnai pranoksta skolos priemonių svyravimus. Besivystančiose šalyse tokių svyravimų santykis vidutiniškai siekia 1,5, todėl obligacijų pajamingumo skirtumą padauginę iš šio santykio randame geresnį šalies rizikos įvertį. Kiekybiškai įvertinti šalies riziką (šiuo atveju Lietuvos rizikos priedą) galime tokia matematine išraiška: LRP = (LVOG VVOG) 1,5 = (1,15 % 0,28 %) 1,5 = 1,31 % LRP LVOG VVOG - Lietuvos rizikos priedas - Lietuvos ilgalaikių vyriausybinių obligacijų grąža - Vokietijos ilgalaikių vyriausybinių obligacijų grąža Eksportuojančioms įmonėms šalies rizika ne tokia aktuali kaip orientuotoms į vietos rinką. Todėl atskiriems verslams šalies rizikos priedą pravartu koreguoti atsižvelgiant į jų priklausomybę nuo vietos rinkos. Profesorius A. Damodaranas siūlo taikyti štai tokią korekciją: LRP kor = LRP %Viet Įm. %Viet Šal. LRP kor - Lietuvos rizikos priedas, koreguotas pagal nagrinėjamos įmonės rinkos orientaciją LRP - Lietuvos rizikos priedas (nekoreguotas) %Viet Įm. - įmonės pajamų dalis, generuojama iš pardavimo vietinėje rinkoje %Viet Šal. - šalies įmonių vidutinė pajamų dalis, generuojama iš pardavimo vietinėje rinkoje Vis dėlto, kai skaičiuojame šalies rizikos priedą vidutinei Lietuvoje veikiančiai įmonei, taip pat darome prielaidą, jog eksporto pajamų dalis sutampa su šalies vidurkiu, todėl tokios korekcijos netaikome. Nelikvidumo nuolaida Kaip rinkos portfelio atitikmenį pasirinkome S&P 500 indeksą. Šio indekso kompanijų akcijos išsiskiria itin dideliu likvidumu, t. y. esant poreikiui investuotojas savo akcijas galėtų palyginti lengvai parduoti rinkos kaina. Visai kas kita yra verslas, kurio nuosavybės teisėmis nėra prekiaujama akcijų biržoje. Tokių įmonių akcininkams nėra lengva parduoti savo nuosavybės teises. Už šią likvidumo stoką akcininkai reikalauja nuolaidos. Paprastai už nebiržinių įmonių akcijas investuotojai būna pasiryžę siūlyti % mažesnę kainą nei už analogiškos biržinės įmonės akcijas. Ši nelikvidumo nuolaida turi atvirkštinį poveikį reikalaujamai grąžai. Poveikio dydis priklauso nuo daugelio veiksnių, iš kurių pagrindiniai yra šie: reikalaujamos grąžos dydis prieš nuolaidą, kapitalo struktūra, palūkanų norma už kreditorių suteiktą finansavimą bei pinigų srautų išsidėstymas laike. Mūsų apytiksliu vertinimu, Lietuvos įmonėms taikoma 25 % nelikvidumo nuolaida reikalaujamą nuosavo kapitalo grąžą vidutiniškai turėtų kilstelėti apie 12 %. Kitaip tariant, likvidumo stokos kompensavimo faktorius turėtų būti apylygis 1,12. 8

9 Apibendrinta grąža Pasitelkę visas anksčiau padarytas prielaidas ir atitinkamus skaičiavimus, galime atlikti galutinį reikalaujamos grąžos vertinimą. R LT = (R F + β(nkrp) + LRP) LS = (0,28 % + 1 (6,51 %) + 1,31 %) 1,12 = 9.1 % R LT R F β NKRP LRP LS - vidutinė reikalaujama nekotiruojamų Lietuvos įmonių nuosavo kapitalo grąža - berizikė palūkanų norma, taikoma nagrinėjamai valiutai - sisteminės rizikos matas - nuosavo kapitalo rizikos priedas - Lietuvos rizikos priedas - likvidumo stokos kompensavimo faktorius Remiantis šiuo vertinimu, šiuo metu reikalaujama nuosavo kapitalo grąža Lietuvoje turėtų siekti apie 9 %. Tai reiškia, jog suplanuotų pinigų srautų, tenkančių akcininkams, vidinė grąžos norma (angl. internal rate of return) per visą projekto trukmę turėtų vidutiniškai siekti 9 %, kad tokio projekto Lietuvoje būtų patrauklu imtis, įvertinus susijusią riziką. Pastabos Vertinant investicinius projektus, reikalaujama nuosavo kapitalo grąža tai ribinė prisiimtą riziką pateisinanti vidinė grąžos norma, generuojama akcininkų investuotų lėšų per visą projekto laiką. Gali būti, jog vidinė grąžos norma nesutaps su aritmetiniu nuosavo kapitalo grąžos vidurkiu atskirais metais. Pagal tai, kaip pinigų srautai išdėstomi laike, ji gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė. Vis dėlto, jei laikui bėgant nuosavo kapitalo grąža yra stabili, tai vidinė grąžos norma bus apytikriai jai lygi. Dalis tiesioginių užsienio investicijų gali būti nukreiptos į akcijų biržoje kotiruojamas kompanijas. Tokių investicijų nuosavas kapitalas tarptautinių investicijų balanse pateikiamas ne balansine, o rinkos verte (akcijų rinkos kaina). Rinkos vertė automatiškai kinta pagal numatomą kotiruojamos kompanijos pelningumą, o rinkos verte įvertinto kapitalo grąža artėja prie reikalaujamos nuosavo kapitalo grąžos. Kitaip tariant, krentant įmonės pelningumui, gali kristi ir jos nuosavo kapitalo rinkos vertė, o nuosavo kapitalo grąža išlikti stabili. Visgi Lietuvoje tiesioginės užsienio investicijos į akcijų biržoje kotiruojamas kompanijas sudaro nedidelę dalį visų tiesioginių užsienio investicijų, todėl manome, jog šis niuansas skaičiavimo rezultatams neturi didelės įtakos. Lietuvoje veiklą vykdančių užsienio kapitalo įmonių apklausa parodė, jog vidutiniškai pastarosios labiau orientuotos į užsienio rinkas nei vidutinis Lietuvos verslas. Todėl skaičiuojant reikalaujamą nuosavo kapitalo grąžą tokiems investuotojams būtų tikslinga sušvelninti šalies rizikos priedą. Šioje apžvalgoje pasirinkome nuosaikesnę poziciją nešvelninti. Yra ir daugiau teorijų, kaip skaičiuoti reikalaujamą grąžą, ir kiekvienas skaičiavimo būdas gali lemti skirtingą grąžos įvertį. Pasirinkome, mūsų nuomone, objektyviausią būdą, kuris daugiausia paremtas profesoriaus A. Damodarano įžvalgomis, pateiktomis knygoje Investicijų vertinimas bet kokio turto vertinimo įrankiai ir technikos (angl. Investment Valuation - Tools and Techniques for Valuing Any Asset ). Daugiau informacijos: Giedrius Rudis Ekspertas Projektų valdymo departamentas giedrius.rudis@investlithuania.com Tel.: Jogailos g. 4, LT Vilnius, Lietuva 9