ŠILMOS PEDVIMO PE PSTTŲ TITVS SKIČIVIMO METODI I. BENDOSIOS NOSTTOS ST 2.05.01:2005 1 predas 1. Šame eglamento prede patekt šlumos perdavmo per attvaras skačavmo metoda. II. NOODOS 2. Šame eglamento prede patektos nuorodos į šuos dokumentus: 2.1. ST 2.01.03:2003 Statybnų medžagų r gamnų šlumnų technnų dydžų deklaruojamosos r projektn s vert s (Žn., 2003, Nr. 80-3670); 2.2. ST 2.09.04:2002 Pastato šldymo sstemos gala. Energjos sąnaudos šldymu. (Žn., 2002, Nr. 118-5326); 2.3. LST EN ISO 6946:2000 Statybna komponenta r elementa. Šlumn varža r šlumos perdavmas. pskačavmo metodas (ISO 6946:1996) ; 2.4. LST EN ISO 6946:2000/1:2003 Statybna komponenta r elementa. Šlumn varža r šlumos perdavmas. pskačavmo metodas (ISO 6946:1996/md.1:2003) ; 2.5. LST EN ISO 13370:2000 Šlumn s pastatų charakterstkos. Šlumos perdavmas gruntu. pskačavmo metoda (ISO 13370:1998) ; 2.6. LST EN 1264-2:2000 Grndų šldymas. Sstemos r sudedamosos dalys. 2 dals. Šlumn s galos nustatymas ; 2.7. LST EN 1264-3:2000 Grndų šldymas. Sstemos r sudedamosos dalys. 3 dals. Parnkmas ; 2.8. LST EN ISO 10077-1:2004 Langų, durų r užsklandų šlumn s charakterstkos. Šlumos perdavmo apskačavmas. 1 dals. Supaprastntas metodas (ISO 10077-1:2000) ; 2.9. LST EN ISO 10077-2:2004 Šlumn s langų, durų r langnų charakterstkos. Šlumno skadrumo apskačavmas. 2 dals. Skatmenns r mų apskačavmo metodas (ISO 10077-2:2003) ; 2.10. LST EN ISO 10211-1:2000 Statybnų konstrukcjų šlumos tltela. Šlumos srautų r pavršaus temperatūrų apskačavmas. 1 dals. Bendrej apskačavmo metoda (ISO 10211-1:1995) ; 2.11. LST EN ISO 10211-2:2002 Statybnų konstrukcjų šlumos tltela. Šlumos srautų r pavršaus temperatūrų apskačavmas. 2 dals. Ilgna šlumos tltela (ISO 10211-2:2001) ; 2.12. LST EN ISO 14683C:2000 Statybnų konstrukcjų šlumos tltela. Ilgns šlumos perdavmas. Supaprastnt metoda r nustatomos vert s (ISO 14683:1999) ; 2.13. LST EN ISO 12567-1:2002 Šlumn s langų r durų charakterstkos. Šlumos perdavmo koefcento nustatymas karštosos d ž s metodu. 1 dals. Langų r durų derna (ISO 12567-1:2000). III. ŽYMENYS I STMPINIMI 3. Šame eglamento prede vartojam dydža, jų smbola r veneta: 3.1. šlumos ladumo koefcentas (λ) šlumos srauto tanks W/m 2, perenants per 1 m storo medžagos sluoksnį, ka temperatūrų skrtumas tarp jo pavršų yra lygus 1K; W/(m K); 3.2. deklaruojamass šlumos ladumo koefcentas (λ dec ) statybn s medžagos šlumos ladumo koefcento tk tna vert, nustatoma pagal [2.1]; W/(m K); 3.3. projektns šlumos ladumo koefcentas (λ ds ) statybn s medžagos šlumos ladumo koefcento vert normaloms eksploatavmo sąlygoms, atsžvelgant į medžagos vdutnį dr gnį r temperatūrą, nustatoma pagal [2.1]; W/(m K); 3.4. šlumn varža () temperatūrų skrtumas, K, tarp medžagos sluoksno pavršų, kuram esant susdaro venetns šlumos srauto tanks W/m 2 ; m 2 K/W; 3.5. attvaros šlumos perdavmo koefcentas () šlumos srauto tanks per attvarą, esant oro temperatūrų skrtumu abejose attvaros pus se 1 K, W/(m 2 K); 3.6. termška venalyts sluoksns sluoksns, kuro šlumna parametra bet kura kryptm neknta; 3.7. attvaros vdno pavršaus šlumos mlumas (Y s ) šlumos srauto tanko santyks su attvaros vdaus pavršaus temperatūros svyravmo ampltude; W/(m 2 K); 3.8. attvaros šlumn nercja (D), šreškant šlumnį pastovumą, attvaros sluoksnų šlumnų varžų r šlumno mlumo koefcentų sandaugų suma; 3.9. šlumno spndulavmo geba (ε) parametras, parodants, koką šlumnų spndulų dalį duotass pavršus šspnduluoja arba sugera, lygnant su tokos pat temperatūros juodojo kūno pavršum. Šs parametras dar vadnamas pavršaus juodumo lapsnu;
3.10. būdngas grndų matmuo (B ) grndų plotas, padalytas š pus s grndų permetro lgo. 4. Smbola, dydža r veneta: Smbols Dyds Veneta λ dec deklaruojamass šlumos ladumo koefcentas W/(m K) λ ds projektns šlumos ladumo koefcentas W/(m K) šlumn varža m 2 K/W g oro tarpo šlumn varža m 2 K/W s vdaus pavršaus šlumn varža m 2 K/W se šor s pavršaus šlumn varža m 2 K/W t vsumn šlumn varža m 2 K/W s sumn šlumn varža m 2 K/W I ddžausoj sumn s šlumn s varžos vert m 2 K/W II mažausoj sumn s šlumn s varžos vert m 2 K/W u nešldomos pastog s arba ertm s joje šlumn varža m 2 K/W q plono sluoksno (kartono, pl vel s r pan.) šlumn varža m 2 K/W f grndų konstrukcjos šlumn varža m 2 K/W šlumos perdavmo koefcentas W/(m 2 K) fn šlumos perdavmo koefcento patasa d l jungčų įtakos W/(m 2 K) o grndų ant grunto šlumos perdavmo koefcento pagrndn dedamoj W/(m 2 K) f grndų ant grunto šlumos perdavmo koefcentas W/(m 2 K) bf rūso grndų šlumos perdavmo koefcentas W/(m 2 K) bw įglntos rūso senų dales šlumos perdavmo koefcentas W/(m 2 K) w antžemnų pogrndžo senų šlumos perdavmo koefcentas W/(m 2 K) Ψ kraštų įtakos patasa W/(m 2 K) wd lango šlumos perdavmo koefcentas W/(m 2 K) fr lango r mo šlumos perdavmo koefcentas W/(m 2 K) g įstklntos lango dales šlumos perdavmo koefcentas W/(m 2 K) ε šlumno spndulavmo geba plotas m 2 d attvaros sluoksno stors m P grndų permetro lgs m h grndų vršaus aukšts nuo grunto pavršaus m e ddžausoj santykn paklada % v pogrndžo v dnmo angų plotas permetro metru m 2 /m v vdutns v jo grets 10 m aukštyje m/s f w užuov jos faktorus w senos stors m B būdngas grndų matmuo d t atstojamass grndų stors m Y s attvaros vdno pavršaus šlumos mlumas W/(m 2 K) S medžagos šlumos mlumo koefcentas, esant 24 h perodu W/(m 2 K) D attvaros šlumn nercja θ temperatūra ºC Poradža: dec deklaruojamass, ds projektns, s sumns, t vsumns, se šor s pavršus, s vdaus pavršus, fn metalnų jungčų, w sena, v v dnmas, wd langas. Ktų smbolų paašknma patekam eglamento tekste. IV. ŠILMOS PEDVIMO PE PSTTŲ TITVS SKIČIVIMO METODI 5. ttvarų vsumn šlumn varža [2.3], [2.4] ttvarų vsumn šlumn varža, m 2 K/W, apskačuojama pagal šą formulę: t s s se ; (1.1) ča: s attvaros vdno pavršaus šlumn varža, m 2 K/W; s attvaros sluoksnų sumn šlumn varža, m 2 K/W; se attvaros šorno pavršaus šlumn varža, m 2 K/W.
6. Pavršų šlumnų varžų s r se vert s patektos 1.1 lentel je. 1.1 lentel Vdno r šorno pavršų šlumn s varžos s r se, m 2 K/W Vdno pavršaus šlumn varža, s, m 2 K/W Išorno pavršaus šlumn varža, se, m 2 K/W Šlumos srauto krypts horzontal aukštyn žemyn Vsoms kryptms 0,13 0,10 0,17 0,04 0,04 0,04 Pastabos: 1. Pertvarų, skrančų dv patalpas su skrtngoms oro temperatūroms, sumn abejų pavršų šlumn varža ( s se ) prlygnama 0,25 m 2 K/W. 2. Horzontaluoju vadnamas srautas, kuro krypts vertkalosos plokštumos atžvlgu nesskra daugau kap ± 30º. Je reka įvertnt v jo povekį, šor s pavršaus šlumn s varžos vert s mamos š 1.2 lentel s. se vert s, esant įvarems v jo grečams, m 2 K/W 1.2 lentel V jo grets, m/s 1 2 3 5 7 10 se, m 2 K/W 0,08 0,06 0,05 0,04 0,03 0,02 7. ttvarų š termška venalyčų sluoksnų sumn šlumn varža s, m 2 K/W, apskačuojama pagal formulę: s 1 2 n ( g q u ) ; (1.2) ča: 1, 2, n atskrų attvaros sluoksnų šlumn s varžos; g oro tarpo šlumn varža; q plono sluoksno (pl vel s) šlumn varža; u nešldomos pastog s šlumn varža. tskrų sluoksnų varžų skačavmo būda r šlumnų parametrų vert s patektos šo predo 8 12 p. 8. Termška venalyčo sluoksno šlumn varža, m 2 K/W, apskačuojama pagal formulę: d ; (1.3) λ ds ča: d sluoksno stors, m; λ ds medžagos sluoksno projektns šlumos ladumo koefcentas, W/(m K). 9. ttvaros oro tarpo šlumn varža Šame punkte aptaramos šų oro tarpų šlumn s varžos: - ka oro tarpą rboja du lygagretūs pavrša, statmen enančam per juos šlumos srautu, o šų pavršų šlumos spndulavmo geba ε n ne mažesn kap 0,8; - ka oro tarpo stors šlumos srauto kryptm mažesns kap dešmtoj dals venos š ktų dvejų matmenų (aukščo r pločo), bet ne ddesns kap 0,3 m; - ka oro tarpe nesmašo lauko r vdaus oras. 9.1. Nev dnamojo oro tarpo šlumn varža g mama š 1.3 lentel s.
Oro tarpo stors d, mm Nev dnamojo oro tarpo šlumn varža g, m 2 K/W Šlumn varža, g, m 2 K/W Šlumos srauto krypts 1.3 lentel Horzontal ukštyn Žemyn 5 0,11 0,11 0,11 7 0,13 0,13 0,13 10 0,15 0,15 0,15 15 0,17 0,16 0,17 25 0,18 0,16 0,19 50 0,18 0,16 0,21 100 0,18 0,16 0,22 300 0,18 0,16 0,23 9.2. Nev dnamojo oro tarpo, rbojamo pavršum su atspndnča danga, šlumn varža Nev dnamo oro tarpo, ka venas š pavršų padengtas atspndnča danga (šlumos spndulavmo geba 0,2 ε n < 0,8), g vert s patektos 1.4 lentel je. 1.4 lentel Nev dnamojo oro tarpo šlumn varža g, m 2 K/W, ka venas š oro tarpą rbojančų pavršų yra padengtas atspndnča danga, (spndulavmo geba 0,2 ε n < 0,8) Šlumn varža, g, m 2 K/W Oro tarpo stors d, mm Šlumos srauto krypts Horzontal ukštyn Žemyn 5 0,17 0,17 0,17 10 0,29 0,23 0,29 20 0,37 0,25 0,43 50 100 0,34 0,27 0,61 9.3. ttvarų su rbota v dnamu oro tarpu vsumn šlumn varža t, m 2 K/W. bota v dnamas oro tarpas jegu į oro tarpą per angas patenka š šor s oras, ka angų plotas v : - 5 cm 2 < v 15 cm 2 kekvenam attvaros permetro metru, ka oro tarpas vertkalus; - 5 cm 2 < v 15 cm 2 venam kvadratnam horzontalaus oro tarpo metru. ttvarų, su rbota v dnamu oro tarpu vsumn šlumn varža t, m 2 K/W, yra lyg oro tarpo r sluoksnų, esančų tarp šor s aplnkos r oro tarpo, šlumnų varžų sumos puse, prd jus lkusų sluoksnų r pavršų šlumnų varžų sumą. 9.4. ttvarų su v dnamu oro tarpu vsumn šlumn varža t, m 2 K/W. V dnamas oro tarpas v dnamas šor s oru oro tarpas, ka angų plotas v : - ne mažesns kap 15 cm 2 kekvenam attvaros permetro metru, ka oro tarpas vertkalus; - ne mažesns kap 15 cm 2 venam kvadratnam horzontalaus tarpo metru. ttvarų su v dnamu oro tarpu vsumn šlumn varža t, m 2 K/W, lyg sluoksnų, esančų tarp šo oro tarpo r vdaus oro, šlumnų varžų suma, prd jus pavršų šlumnes varžas (šor s pavršaus šlumn varža prlygnama vdaus pavršaus šlumne varža, se s ). 10. Nešldomų pastogų r jų ertmų šlumn varža u mama š 1.5 lentel s. 1.5 lentel Pastogų ertmų šlumn varža u, m 2 K/W Stogo rūšs u, m 2 K/W Čerpų stogas be rtnn s dangos, štsno lentų pakloto r pan. 0,06 Stogas su lakštne arba čerpų danga, su rtnne danga r lentų paklotu 0,2 Tas pats kap r 2 elut je, su papldomu alumno ar ktoku atspndnču 0,3 pavršum, nukreptu į pastog s pusę Stogas su glaudža sulestų lentų r rtnn s dangos paklotu 0,3 Pastaba. Šos vert s takomos neapšltntems stogams r pastog ms vrš apšltntos perdangos. Pastog gal būt v dnama, tačau oro jud jmo grets ne ddesns kap 1 m/s.
11. Plonų sluoksnų šlumn varža q mama š 1.6 lentel s. 1.6 lentel Plonų sluoksnų (pl velų, kartono r kt.) šlumn varža q, m 2 K/W Plono sluoksno pad ts u, m 2 K/W Glaudža prspaustas pre veno š attvarn s konstrukcjų pavršų 0,02 Tarp attvaros sluoksnų * 0,04 * Šlumn varža q apbūdna plono sluoksno šlumnę varžą, įskatant šlumnę varžą, atsrandančą d l nepakankamo šo sluoksno sąlyčo su ktoms attvaros dalms. 12. ttvaros š termška nevenalyčų sluoksnų sumn šlumn varža Termška nevenalyt s attvaros sumn šlumn varža s, m 2 K/W, apskačuojama pagal formulę: I II s ; (1.4) 2 ča: I ddžausoj sumn s šlumn s varžos vert, m 2 K/W; II mažausoj sumn s šlumn s varžos vert, m 2 K/W. (1.4) formul takytna, jegu skačavmo rezultatų santykn paklada e, %, apskačuota pagal (1.5) formulę, nevršja 15%: I II e 100. (1.5) 2 s Je formul s (1.5) aprbojmų sąlygos netenknamos, tur būt naudojam tkslesn šlumn s varžos nustatymo metoda, pvz., temperatūros laukų skatmenna skačavma arba ekspermentns modelavmas. Ddžausoj r mažausoj varžų vert s apskačuojamos suskrsčus termška nevenalytę attvarą (1.1 pav.) į būdngąsas dals r sluoksnus. Prmausa attvara daljama į būdngąsas dals plokštumoms, lygagrečoms šlumos srauto krypča (1.2 pav.) r apskačuojama ddžausoj sumn s šlumn s varžos vert. Tolau attvara skadoma į būdnguosus sluoksnus plokštumoms, statmenoms šlumos srauto per attvarą krypča (1.3 pav.), r apskačuojama mažausoj sumn s šlumn s varžos vert. Ddžausoj attvaros sumn s šlumn s varžos vert I, m 2 K/W, attnkant vdutnę attvaros šlumnę varžą pagal būdngąsas attvaros dals, apskačuojama pagal formulę: I a a b b... m m ; (1.6) ča: nagrn jamos termška nevenalyt s attvaros skerspjūvo plotas ( 1.2 pav.), m 2 : a b m, a a h, b b h, m m h; a, b,, m kekvenos dales šlumn varža (1.2 pav.), m 2 K/W: a 1a 2a na, b 1b 2b nb, m 1m 2m nm, d 1 d 1a, 2 d 2a, n d na... n nm. λ1a λ2a λna λnm (1.7)
Šlumos srauto krypts Šlumos srauto krypts h 1a 2a na a b a b c Skačavmų krypts c m m 1m 2m nm 1 2 n sluoksno numers d 1 d 2 d n sluoksno stors 1.1 pav. Termška nevenalyt s attvaros pavyzdys 1.2 pav. Termška nevenalyt s attvaros suskrstymo į būdngąsas dals r sluoksnus schema skačuojant ddžausąją sumnę šlumnę varžą I Skačavmų krypts Šlumos srauto krypts h 1a 2a na a b a b c 1b 1c 2b nc c m m 1m 2m nm 1 2 n sluoksno numers d 1 d 2 d n sluoksno stors 1.3 pav. Termška nevenalyt s attvaros suskrstymo į būdngąsas dals r sluoksnus schema, apskačuojant mažausąją sumnę šlumnę varžą II ttvaros mažausoj sumn s šlumn s varžos vert II, m 2 K/W, attnkant būdngųjų sluoksnų vdutnų šlumnų varžų sumą, apskačuojama pagal formulę: II 1 2 n ; (1.8) ča 1, 2, n atskrų sluoksnų vdutn s šlumn s varžos (žr. 1.3 pav.), m 2 K/W. Kekveno sluoksno vdutn šlumn varža 1, 2... n, m 2 K/W, apskačuojama tap: 1 a 1a b... m 1b 1m λ 1a a λ d1 1b b... λ 1m m,
n a na b... m nb nm dn λ na a λnb b... λ nm m ; (1.9) ča na, nb,, nm n-tojo nevenalyčo sluoksno venalyčų dalų (a, b, m) attnkamos šlumn s varžos, m 2 K/W, apskačuojamos pagal (1.7) formulę. 13. ttvaros šlumos perdavmo koefcentas, W/(m 2 K), apskačuojamas: 1 ; (1.10) t ča t attvaros vsumn šlumn varža W/(m 2 K). pskačuotoj šlumos perdavmo koefcento vert suapvalnama veneto šmtosos dales tkslumu (k dvejų skatmenų po kablelo). 14. Šlumos perdavmo koefcento patasa fn d l papldomo šlumos nutek jmo per metalnes jungts Je termozolacnį sluoksnį kerta metaln s jungtys, jungančos attvaros vdaus r šor s sluoksnus, attvaros šlumos perdavmo koefcentas apskačuojamas pagal formulę: 1 t fn ; (1.11) Patasa fn, W/(m 2 K), apskačuojama: fn α λ fn n d fn fn fn ; ( 1.12) ča: α struktūrns daugkls ( 1.7 lentel ); λ fn metaln s jungtes šlumos ladumo koefcentas, W/(m K); n fn jungčų skačus vename m 2 ; fn venos jungtes skerspjūvo plotas, m 2 ; d fn skačuojamass jungtes lgs, prlygntas termozolacno sluoksno storu, m. Struktūrno daugklo α vert s Jungčų veta 1.7 lentel Senoje tarp mūro r medenos 0 Senoje tarp mūro r betono 0,5 Senoje tarp dvejų betono sluoksnų 0,6 Tvrtnantys varžta tarp stogo rtnn s dangos r metalo lakštų 0,6 Tvrtnantys varžta tarp stogo plastkn s dangos r metalo lakštų 0,4 Varžta tarp metalnų lakštų 0,8 15. Grndų šlumos perdavmo koefcentas Ča patekam grndų ant grunto r rūsų attvarų šlumos perdavmo koefcentų skačavmo būda. Ktas atvejas tur būt naudojam metoda, nurodyt [2.5], arba temperatūros laukų skatmenna skačavmo metoda. Grndų ant grunto šlumos perdavmo koefcentas, W/(m 2 K), bendruoju atveju apskačuojamas pagal formulę: 2 Ψ 0 ; (1.13) B' α
ča: 0 grndų ant grunto šlumos perdavmo pagrndn dedamoj, prklausant nuo grndų, ploto, jų formos r grnds rbojančų senų storo, W/(m 2 K); Ψ patasa, įvertnant pakraščų vertkalojo r horzontalojo apšltnmo įtaką. Vert apskačuojama pagal (1.21) arba (1.22) formules; B būdngass grndų matmuo, apskačuojamas tap: B' ; (1.14) 0, 5 P ča: bendras grndų ant grunto plotas, m 2 ; P grndų permetras, m. Dydžų r P vert ms apskačuot mam pastato vdaus matmenys. Je nagrn jama patalpa tur r vdnes senas, permetru apskačuot mam tk šor s senų lga. 15.1. Grndų ant grunto su neapšltntas pakraščas šlumos perdavmo koefcentas Šos grndys gal būt neapšltntos arba su venodu štsnu termozolacnu sluoksnu (po grndų plokšte, jos vduje arba vrš jos (1.4 pav.). Grndų plokšt f ; f Gruntas 1.4 pav. Grndų ant grunto schema Je grndys ant grunto pakraščuose n ra papldoma apšltntos, ta antrass (1.13) formul s narys lygus 0 r formul tampa toka: 0 vert apskačuojama tap: - je grndys neapšltntos arba maža apšltntos (d t < B ), ta: - je grndys gera apšltntos (d t B ), ta: w 0. (1.15) 0 2λgr π B ln 1 ; (1.16) πb dt dt 0 λgr 0,457 B' d t ; (1.17) ča: λ gr grunto projektns šlumos ladumo koefcentas, W/(m K), mamas š 8 predo; d t atstojamass grndų plokšt s stors, šrekštas grunto sluoksno storu, m: d t w λ gr ( se f s) ; (1.18)
ča: f grndų šlumn varža, m 2 K/W; w grnds rbojančos senos stors, (1.4 pav.), m; λ gr grunto šlumos ladumo koefcentas, W/(m K). Pastaba. Galma nevertnt grndų betonn s plokšt s r grndų dangos. Išlygnamojo grunto pasluoksno λ mamas toks pats kap r grunto, tod l jo šlumn varža tap pat nevertnama. 15.2. Grndų ant grunto su apšltntas pakraščas šlumos perdavmo koefcentas apskačuojamas pagal (1.13) formulę. Prmausa pagal (1.16) arba (1.17) formules apskačuojama 0 vert. Po to apskačuojama ns : ns ns d ns /λ gr ; (1.19) ča: ns grndų ant grunto papldomoj šlumn varža, esant pakraščų apšltnmu, m 2 K/W; ns pakraščų termozolacno sluoksno šlumn varža, m 2 K/W; d ns pakraščų termozolacno sluoksno stors, m; λ gr grunto šlumos ladumo koefcentas, W/(m K). Tada apskačuojamas atstojamass papldomojo apšltnančo sluoksno stors (šrekštas grunto sluoksno storu), m: d ns λ gr. (1.20) Po to apskačuojama Ψ vert, prklausant nuo papldomo pakraščų termozolacno sluoksno pločo arba gylo D, apšltnamų pakraščų šlumn s varžos be toko pat storo grunto sluoksno šlumn s varžos: a) ka termozolacns sluoksns įrengtas pagal pastato permetrą horzontala (1.5 pav.): λgr D D ψ ln 1 ln 1 ; (1.21) π dt dt d' ča: d t apskačuojamas pagal (1.18) formulę; d apskačuojamas pagal (1.20) formulę. Formul (1.21) tap pat takoma, je horzontaluss pakraščų termozolacns sluoksns įrengtas vrš grndų plokšt s arba šorn je pamatų pus je; b) ka termozolacns sluoksns įrengtas pagal pastato permetrą vertkala pamatų vdn je arba šorn je pus je (1.6 pav.): λgr 2D 2D ψ ln 1 ln 1. (1.22) π dt dt d' Ka pamato senos požemn s dales šlumos ladumo koefcentas mažesns už grunto, prmama, kad š pamato dals yra vertkaluss apšltnmas (1.7 pav.) r apskačuojama pagal (1.22) formulę.
Grndų plokšt Pamato sena D d ns Horzontaluss pakraščų termozolacns sluoksns 1.5 pav. Grndų ant grunto hotzontalų pakraščų apšltnmo schema d ns Grndų plokšt D Vertkaluss pakraščų termozolacns sluoksns 1.6 pav. Grndų ant grunto vertkalojo pakraščų apšltnmo schema Grndų plokšt D Mažo tanko pamato sena λ < λ d w w gr 1.7 pav. Grndų ant grunto vertkalojo pakraščų apšltnmo schema (pamatų sena vertnama kap vertkaluss termozolacns sluoksns) 15.3. Grndų su natūrala v dnamu pogrndžu šlumos perdavmo koefcentas Šuo atveju šlumos perdavmo koefcentas, W/(m 2 K), apskačuojamas š formul s: 1 1 1 f gr wv ; (1.23)
ča: f perdangos tarp patalpos vdaus r pogrndžo oro šlumos perdavmo koefcentas, W/(m 2 K); gr pogrndžo grndų (grunto) šlumos perdavmo koefcentas, W/(m 2 K), apskačuojamas pagal (1.16) formulę; wv pogrndžo senų šlumos perdavmo koefcentas, apmants šlumos perdavmą per antžemnes pogrndžo senas į šorę r šo pogrndžo v dnmo povekį W/(m 2 K). f ; f v dnmas gr ; gr h 1.8 pav. Grndų vrš nešldomo natūrala v dnamo pogrndžo schema Pavršų šlumnų varžų vert s mamos š 1.1 lentel s. gr apskačuojamas pagal (1.16) formulę, kur vetoje d t įstatomas dyds d gr : d gr w λ gr ( s gr se ) ; (1.24) ča: gr pogrndžo grngų sumn šlumn varža, m 2 K/W; w pogrndžo senos stors, m; λ gr grunto šlumos ladumo koefcentas, W/(m K). Je vdutns pogrndžo gyls z yra ddesns už 0,5 m, ta skačuojama pagal [2.5] (F.2) formulę. Pogrndžo senų šlumos perdavmo koefcentas wv apskačuojamas: 2 h 1450 v f w v w wv B' (1.25) ča: h grndų aukšts nuo grunto pavršaus, m (1.8 pav.). Je h yra nevenodas vsu grndų permetru, formul je (1.25) reka mt vdutnę h vertę; v pogrndžo v dnmo angų plotas venam permetro metru, m 2 /m; v vdutns v jo grets 10 m aukštyje, m/s; f w užuov jos faktorus (žr. 1.8 lentelę); w pogrndžo senų antžemn s dales šlumos perdavmo koefcentas, W/(m 2 K). 1.8 lentel žuov jos faktoraus f w vert s žuov jos lygs f w Pastatas apsaugotas nuo v jo (pvz., mesto vduryje) 0,02 Vdutnška apsaugotas (pvz., premesčuose) 0,05 Neapsaugotas (pvz., atvrose vetose) 0,10 15.4. Šldomo rūso attvarų požemn s dales šlumos perdavmo koefcentas
ūso vsų attvarų požemn s dales šlumos perdavmo koefcentas, W/(m 2 K), apskačuojamas tap (1.9 pav.): bf z P bw ; (1.26) z P ča: z rūso senos požemn s dales aukšts, m. Ka z 0, šlumos perdavmo koefcentas skačuojamas pagal (1.15) (1.17) formules; bf šldomo rūso grndų šlumos perdavmo koefcentas; bw rūso senų požemn s dales šlumos perdavmo koefcentas; rūso grndų plotas, m 2 ; P šornų rūso attvarų permetras, m. f ; f w bw ; bw bf ; bf h z 1.9 pav. Šldomo rūso schema Dydžų r P vert ms apskačuot mam pastato vdaus matmenys. Je nagrn jama patalpa tur r vdnes attvaras, permetru apskačuot mam tk šor s attvarų lga. Šldomo rūso grndų šlumos perdavmo koefcentas bf apskačuojamas pagal formules: a) neapšltntų arba maža apšltntų rūso grndų (d t 0,5 z < B ): bf 2 λgr π B' ln 1 ; π B' 0,5 z dt 0,5 z (1.27) b) gera apšltntų rūso grndų (d t 0,5 z B ): bf λgr 0,457 B' d 0,5 z t. (1.28) bf skačavmu reka nustatyt d t r B. Tada rūso grndų (su termozolacnu sluoksnu) atstojamass stors lygus: d t w λ gr ( s bf se ); (1.29) ča: bf rūso grndų (su termozolacnu sluoksnu) sumn varža, m 2 K/W. pskačuojant bf, galma nevertnt grndų betonn s plokšt s r plonos grndų dangos. Išlygnamojo grunto pasluoksno λ mamas toks pats kap r grunto, tod l jo šlumn varža tap pat nevertnama. Šldomo rūso senų šlumos perdavmo koefcentas bw apskačuojamas pagal formulę:
bw 2 λgr 0,5 d t z 1 ln 1 ; (1.30) π z dt z d w (1.30) formul naudojama, ka d w d t. Jegu d w < d t, tada vetoje d t mama d w : d w λ gr ( s bw se ) ; (1.31) ča: d w atstojamass rūso požemn s dales senos stors, m; bw rūso senos požemn s dales sumn šlumn varža, m 2 K/W. Tuo atveju, je tk po dalm pastato yra rūsys, o ktoje dalyje grndys ant grunto, skačuot galma tkta apytksla, tarant, kad po vsu pastatu yra rūsys, tačau jo įglnmas mamas lygus puse rūso įglnmo. 15.5. Nešldomo v dnamo rūso attvarų šlumos perdavmo koefcentas, ka žnoma oro kata rūsyje Žemau patektos formul s naudojamos, je nešldom rūsa v dnam šor s oru. Šlumos perdavmo koefcentas apskačuojamas š formul s: 1 1 f bf z P bw h P w 0,33 n V ; (1.32) ča: f prmo aukšto grndų perdangos šlumos perdavmo koefcentas (tarp šldomos vdaus aplnkos r rūso), W/(m 2 K), apskačuojamas pagal (1.1) formulę; w rūso senų antžemn s dales šlumos perdavmo koefcentas, W/(m 2 K), apskačuojamas pagal (1.1) formulę; n oro kata, v dnant šor s oru, kartas per valandą; V rūso tūrs, m 3 ; bf rūso grndų šlumos perdavmo koefcentas, W/(m 2 K), apskačuojamas pagal (1.27) arba (1.28) formules; bw rūso senų požemn s dales šlumos perdavmo koefcentas, W/(m 2 K), apskačuojamas pagal (1.30) formulę; h rūso senų antžemn s dales aukšts k prmo aukšto grndų vršaus (1.9 pav.), m; z rūso senų požemn s dales aukšts nuo rūso grndų plokšt s apačos (1.9 pav.), m; P prmo aukšto grndų permetras, m; prmo aukšto grndų plotas, m 2. Nesant duomenų ape oro katą rūsyje, prmama n 0,3 karto per valandą oro katą. Vdutn rūso temperatūra gal būt apskačuojama pagal (1.34) formulę. 15.6. Šldomų grndų ant grunto šlumos perdavmo koefcentas Šlumos perdavmo koefcentas, ka grndų plokšt je yra šldymo sstema, tolyga paskrstant šlumą, skačuojamas padarus tokus paketmus: - vdaus temperatūra θ pakečama vdutne šldymo elementų plokštumos temperatūra θ el ; - skačuojant dydžo d t vertę, reka vertnt tkta sluoksnų, esančų žemau šldymo elementų plokštumos, šlumnes varžas, senų storį be šor s pavršaus varžą. Dažnausa šldymo elementų plokštumos temperatūra grndų plokšt s vduje yra nežnoma, kadang, reguluojant patalpos temperatūrą, šos plokštumos temperatūra svyruoja arba perodška knta per parą (naktį patalpos temperatūra sumažnama arba šldymas vsška šjungamas). Tuomet vdutn grndų pavršaus temperatūra gal būt įvertnta pagal [2.5] nurodymus, panaudojant [2.6] r [2.7] duomens. 16. Langų šlumos perdavmo koefcentas wd Lango šlumos perdavmo koefcentas apskačuojamas kap atstojamass šlumos perdavmo koefcentas per lango r mą r įstklntą dalį. Įstklntos dales šlumos perdavmo koefcentas prklauso nuo stklų skačaus, stklų rūšes (paprastas stklas, su atspndnča danga r pan.), oro tarpų storo r dujų rūšes stklo paketuose. Langų šlumos perdavmo koefcentas wd, W/(m 2 K), tur būt apskačuotas pagal [2.8]. Jegu yra žnomos lango r mo r įstklntos dales šlumos perdavmo koefcentų vert s be lango matmenys, lango šlumos perdavmo koefcentas wd apskačuojamas, W/(m 2 K): l Ψ g g fr fr g g wd ; (1.33) g fr
ča: g įstklntos dales šlumos perdavmo koefcentas, W/(m 2 K); fr r mo šlumos perdavmo koefcentas, W/(m 2 K); Ψ g lgno šlumno tltelo šlumos perdavmo koefcentas d l įstklnmo, tarpklų r r mo šlumn s sąvekos, W/(m K); g įstklntos dales plotas, m 2 ; fr lango r mo plotas, m 2 ; l g įstklnmo permetro lgs, m. Lango plotas wd yra r mo ploto fr r įstklnmo ploto g suma. Lango įstklntas plotas g yra mažausas matomass plotas, žūrnt š abejų pusų. Lango r mo plotas fr yra ddesn s r mo projekcjos į plokštumą, lygagrečą su įstklnmo plokšte, žūrnt š abejų pusų, plotas. Įstklnmo permetras l g yra lango arba durų stklo lakštų matomųjų permetrų suma. Ilgno šlumno tltelo šlumos perdavmo koefcentas d l įstklnmo, tarpklų r r mo šlumn s sąvekos Ψ g, W/(m K) mamas š [2.8]. Įstklntos dales šlumos perdavmo koefcentas tur būt apskačuotas pagal [2.8] nurodymus arba nustatytas bandymas. Įstklntos dales šlumos perdavmo koefcentų vert s (kur tnka) gal būt prmtos pagal [2.8]. Langų r mų šlumos perdavmo koefcentu apskačuot gal būt naudojamos fr vert s, apskačuotos skatmenno skačavmo metodas (bagtnų elementų, bagtnų skrtumų) pagal [2.9] arba nustatytos tesognas matavmas pagal [2.13]. Jegu n ra ktokos nformacjos, attnkamų r mų tpų vert s gal būt apskačuojamos naudojant [2.8] duomens. 17. Šlumos perdavmas per pastato attvarų lgnus šlumnus tltelus Pagrndn s šlumnų tltelų buvmo vetos: pastato attvarų sandūros, senų kampa, senų r perdangų jungtys, langų r durų apvada, pan. [2.10]. pytkr s šlumos perdavmo koefcento per lgnus šlumnus tltelus vert s apskačuojamos pagal [2.11], [2.12]. Tkslems skačavmams tur būt naudojam temperatūrnų laukų skatmenna skačavmo metoda. Dažna sutnkamų lgnų šlumnų tltelų šlumos perdavmo koefcento vert s, apskačuotos pagal [2.12], mant šornus attvarų matmens, patekamos eglamento 7 prede. Ilgnų šlumnų tltelų lga mam pagal šornus pastato matmens arba atstumus tarp ašų (eglamento 3 predas). 18. Nešldomos patalpos temperatūros skačavmas Nešldomos patalpos temperatūra skačuojama tap: θ u Σ( ) θ Σ( Σ( ) Σ( e ) θ V n c ρ θ Φ e e e ) V n c ρ e e hg ; (1.34) ča: θ u vdutn nešldomos patalpos temperatūra šldymo lakotarpu, o C; θ e vdutn šor s oro temperatūra šldymo lakotarpu, o C; θ šldomos patalpos temperatūra šldymo lakotarpu, o C; attvarų plotas, skrants šldomą patalpą nuo nešldomos, m 2 ; e nešldomos patalpos šor s attvarų plotas, m 2 ; attvarų, skrančų šldomą patalpą nuo nešldomos, šlumos perdavmo koefcenta, W/m 2 K; e attvarų, skrančų nešldomą patalpą nuo šor s, šlumos perdavmo koefcenta, W/m 2 K; V nešldomos patalpos tūrs, m 3 ; c savtoj oro šlumn talpa, c 0,279 Wh/(kg K); ρ oro tanks (apytksla ρ 1,2 kg/m 3 ); n vdutn oro apykata nešldomojoje patalpoje šldymo lakotarpo metu, kartas/h; Φ hg vdutna šlumos prtek jma (vdna šorna) į nešldomą patalpą šldymo lakotarpu, W. Nustatoma pagal [2.2]. Skačavmo lygts švesta š lygyb s: ( ) ( θ u) ( e e) ( θ u θ e) V n c ρ ( θ u θ e) Φ hg θ. (1.35)
Ta šlumos kekų balanso lygts, šrekšta šlumos srautas. Šlumos srautas, perduodamas š šldomos patalpos į nešldomą, yra lygus šlumos srautu š nešldomos patalpos į šorę, įvertnant pašldymą nfltruojamo šor s oro į nešldomą patalpą be šlumos prtek jmus į ją., e, e Išor θ e Nešldoma, V, n θ u u Šldoma θ 1.10 pav. Pastato su nešldoma patalpa schema 19. Grndų pavršaus šlumos mlumo skačavmas Šame skyruje patekta skačavmo tvarka, kur bendruoju atveju gal būt takoma apskačuot bet kuros attvaros vdaus pavršaus šlumos mlumą. 19.1. Projektns attvaros sluoksno šlumos mlumo koefcentas esant 24 h perodu, W/(m 2 K), apskačuojamas pagal formulę: S,0085 λ C ρ 0 ; (1.36) ds ča: λ ds projektns attvaros sluoksno šlumos ladumo koefcentas, W/(m K); c attvaros sluoksno savtoj šlumos talpa, J/(kg K), nustatoma tap: c0 41,8 u C ; (1.37) 1 0,01 u ča: C O sausos medžagos savtoj šlumn talpa, J/(kg K); u masns medžagos dr gns eksploatavmo sąlygoms, %; ρ attvaros sluoksno tanks eksploatavmo sąlygoms, kg/m 3. Pagrndnų statybnų medžagų, naudojamų grndms įrengt, c 0 r ρ vert s patektos [2.1] r 8 prede. 19.2. ttvaros šlumn nercja D apskačuojama pagal formulę: D 1 S 1 2 S 2... n S n (1.38) ča: 1, 2,..., n atskrų attvaros sluoksnų šlumn s varžos, m 2 K/W, nustatomos pagal šo predo 3 p.; S 1, S 2,..., S n atskrų attvaros sluoksnų projektna šlumos mlumo koefcenta (esant 24h perodu), W/(m 2 K). 19.3. Grndų pavršaus šlumos mlumas Y s Je grndų prmojo sluoksno šlumn nercja D 1 S 1 0,5, ta grndų pavršaus šlumos mlumas apskačuojamas pagal formulę: Y s 2 S 1. (1.39) Prmuoju sluoksnu mama grndų danga (t. y. prmass attvaros sluoksns š vdaus į šorę). Je prmųjų grndų n sluoksnų (n 1) sumn šlumn nercja D 1 D 2... D n < 0,5, tačau (n1) sluoksnų šlumn nercja D 1 D 2... D n1 0,5, ta vdno grndų pavršaus
šlumos mlumas Y s nustatomas nuosekla skačuojant atskrų konstrukcjos sluoksnų pavršų šlumos mlumą, pradedant n-tuoju r bagant prmuoju sluoksnu: n-tajam sluoksnu Y n apskačuojamas pagal šą formulę: 1 1 2 0,5 2 n n n n n n S S S Y ; (1.40) -tajam sluoksnu ( n-1, n-2,..., 1) pagal formulę: 1 1 1 4 Y Y S Y. (1.41) Grndų pavršaus šlumos mlumas Y s prlygnamas apskačuotam prmojo sluoksno šlumos mlumu.