INTEGRUOTOSIOS KENKSMINGŲJŲ ORGANIZMŲ KONTROLĖS PRIEMONIŲ TYRIMAI EKONOMIŠKAI SVARBIAUSIUOSE ŽEMĖS ŪKIO AUGALUOSE (KVIEČIUOSE, MIEŽIUOSE, RAPSUOSE)

LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRAS TVIRTINU: Direktorius Zenonas Dabkevičius 2015 m. lapkričio mėn. 9 d. INTEGRUOTOSIOS KENKSMINGŲJŲ ORGANIZMŲ KONTROLĖS PRIEMONIŲ TYRIMAI EKONOMIŠKAI SVARBIAUSIUOSE ŽEMĖS ŪKIO AUGALUOSE (KVIEČIUOSE, MIEŽIUOSE, RAPSUOSE) 2015 M. GALUTINĖ ATASKAITA Tyrimo vadovas Roma Semaškienė Akademija, Kėdainių r. 2015

Projekto vadovas Vykdytojai Tyrimo vykdytojai Dr. Roma Semaškienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Dr. Eglė Petraitienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. Dr. Irena Gaurilčikienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. Dr. Audronė Mankevičienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. Dr. Skaidrė Supronienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. Dr. Remigijus Šmatas, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslo darbuotojas. Dr. Ona Auškalnienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. Dr. Antanas Ronis, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslo darbuotojas. 2 Projekto veiklos koordinavimas. Augalų apsaugos produktų nuo vasarinių miežių ligų veiksmingumo palyginimas: lauko bandymų vykdymas, duomenų analizė, ataskaitos rengimas. Apibendrinančios ataskaitos rengimas. Augalų apsaugos produktų nuo rapsų ligų veiksmingumo palyginimas, rapsų ligų žalingumo ribų ir biologinių matematinių modelių jų prognozavimui tyrimai: lauko bandymų vykdymas, duomenų analizė, ataskaitos rengimas. Augalų apsaugos produktų nuo kviečių ligų veiksmingumo palyginimas, lauko bandymų vykdymas, duomenų analizė, ataskaitos rengimas. Laboratorinių analizių atlikimas nustatant mikotoksinus augalininkystės produkcijoje, ataskaitos rengimas. Ligų sukėlėjų indentifikavimas morfologiniais ir molekuliniais metodais, laboratorinių analizių atlikimas. Augalų apsaugos produktų nuo javų ir rapsų kenkėjų veiksmingumo palyginimas, rapsinių žiedinukų jautrumo augalų apsaugos produktų veiklioms medžiagoms pokyčių įvertinimo tyrimai, lauko bandymų vykdymas, duomenų analizė, ataskaitos rengimas. Piktžolių jautrumo augalų apsaugos produktų veiklioms medžiagoms pokyčių įvertinimo tyrimai, lauko bandymų vykdymas, duomenų analizė, ataskaitos rengimas. Augalų apsaugos produktų nuo vasarinių kviečių ligų veiksmingumo palyginimas, kviečių ligų žalingumo ribų ir biologinių matematinių modelių jų prognozavimui tyrimai: lauko bandymų vykdymas, duomenų analizė, ataskaitos rengimas.

Dr. Jūratė Ramanauskienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslo darbuotoja. Birutė Vaitelytė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja. Akvilė Jonavičienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja. Ligų jautrumo augalų apsaugos produktų veiklioms medžiagoms pokyčių įvertinimo tyrimai, lauko bandymų vykdymas, duomenų analizė, ataskaitos rengimas. Rapsų kenkėjų žalingumo ribų ir biologinių matematinių modelių jų prognozavimui tyrimai. Lauko bandymų vykdymas, duomenų analizė, ataskaitos rengimas. Augalų apsaugos produktų nuo su sėkla ir per dirvą plintančių javų ligų veiksmingumo palyginimas: lauko bandymų vykdymas, morfolhginės ir molekulinės analizės, duomenų analizė, ataskaitos rengimas. 3

TURINYS TURINYS... 4 ĮVADAS... 5 TYRIMO SĄLYGOS IR METODAI... 6 BENDROSIOS TYRIMŲ SĄLYGOS... 6 ŽALINGIAUSIŲ KENKSMINGŲJŲ ORGANIZMŲ ŽALINGUMO SLENKSČIŲ IR BIOLOGINIŲ MATEMATINIŲ MODELIŲ TINKAMUMO JŲ PROGNOZAVIMUI LIETUVOS SĄLYGOMIS TYRIMAI... 7 AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ VEIKSMINGUMO NUO EKONOMIŠKAI REIKŠMINGIAUSIŲ KENKSMINGŲJŲ ORGANIZMŲ TYRIMAI... 13 KENKSMINGŲJŲ ORGANIZMŲ JAUTRUMO AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ VEIKLIOMS MEDŽIAGOMS TYRIMAI... 28 REZULTATAI... 34 ŽALINGIAUSIŲ KENKSMINGŲJŲ ORGANIZMŲ ŽALINGUMO SLENKSČIŲ IR BIOLOGINIŲ MATEMATINIŲ MODELIŲ TINKAMUMO JŲ PROGNOZAVIMUI LIETUVOS SĄLYGOMIS TYRIMAI... 34 AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ VEIKSMINGUMO NUO EKONOMIŠKAI REIKŠMINGIAUSIŲ KENKSMINGŲJŲ ORGANIZMŲ TYRIMAI... 105 KENKSMINGŲJŲ ORGANIZMŲ JAUTRUMO AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ VEIKLIOMS MEDŽIAGOMS TYRIMAI... 192 IŠVADOS... 233 REKOMENDACIJOS... 238 LITERATŪRA... 240 PROJEKTO REZULTATŲ SKLAIDA... 241 PRIEDAI... 246 4

ĮVADAS Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo pabrėžiama, kad ateities augalų apsauga bus pagrįsta integruota kenksmingųjų organizmų kontrole, pirmenybę teikiant tiems metodams, kurie kelia mažiausią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Integruotos žalingiausių ligų bei kenkėjų kontrolės metodų tyrimuose bus siekiama suderinti ekonominę naudą su saugumu gamtai, žmonėms. Augalų Apsaugos Plane pabrėžiama, kad Integruota kenksmingųjų organizmų kontrole akcentuojamas sveikų augalų auginimas, kuo mažiau pažeidžiant agro-ekosistemas ir skatinami kuo saugesni žmonėms ir aplinkai kenksmingųjų organizmų kontrolės mechanizmai. Integruotą kenksmingųjų organizmų kontrolę sudaro: kenksmingųjų organizmų stebėsena, jų prognozavimas ir įspėjimas apie galimą žalą, kontrolės metodų parinkimas ir taikymas. Prioritetas turi būti skiriamas kenksmingųjų organizmų prevencijai, o cheminius augalų apsaugos produktus naudoti tik esant kraštutinei būtinybei. Lietuvoje Integruotai augalų apsaugai moksliniuose tyrimuose jau daug metų skiriamas didelis dėmesys, tačiau jos diegimas, kaip ir daugelyje šalių, nebuvo ypatingai sėkmingas. Siekiant Integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės diegimo sėkmės turi būti parengtos laikmečio dvasią atitinkančios rekomendacijos, apimančios visus pagrindinius šios kontrolės principus. Moksliniai tyrimai turi būti atliekami nuolat, kadangi pokyčiai augalininkystės gamyboje yra labai spartūs ir mokslo rekomendacijos turi žengti viena koja priekyje su praktika. Ne vienoje Europos šalyje yra parengtos taip vadinamos bazinės Kenksmingųjų organizmų kontrolės schemos pagrindiniams žemės ūkio augalams. Tačiau turima patirtis liudija, kad jos negali būti transformuojamos iš vienos šalies į kitą be taikomųjų tyrimų vietos sąlygomis. Šis projektas yra pirmasis etapas ruošiant plačiausiai Lietuvoje auginamų augalų Kenksmingųjų organizmų kontrolės schemas. Šio projekto tikslas: Kenksmingųjų organizmų kontrolės tyrimuose sukauptas naujausias žinias įvertinti efektyvumo, ekonominės naudos ir saugumo aplinkai požiūriu ir parengti kviečių, miežių, rapsų Integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės priemonių praktines schemas šių augalų auginimo technologijose. Projekto įgyvendinimui iškelti uždaviniai: 1. Nustatyti svarbiausių žemės ūkio augalų žalingiausių kenksmingųjų organizmų žalingumo slenksčius. 2. Nustatyti biologinių matematinių modelių tinkamumą žalingiausių kenksmingųjų organizmų prognozavimui rapsuose ir kviečiuose Lietuvos sąlygomis. 3. Įvertinti kenksmingųjų organizmų jautrumo augalų apsaugos produktų veiklioms medžiagoms pokyčius ir rengti rekomendacijas dėl atsparumo augalų apsaugos produktams valdymo. 4. Nustatyti augalų apsaugos produktų ir jų normų veiksmingumą nuo ekonomiškai reikšmingiausių kenksmingųjų organizmų. 5. Parengti rapsų, kviečių ir miežių integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės praktines schemas. 6. Parengti rekomendacijas dėl Integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės priemonių kviečiuose, miežiuose ir rapsuose naudojimo saugumo aplinkai ir jų ekonominio naudingumo požiūriu. 5

TYRIMO SĄLYGOS IR METODAI BENDROSIOS TYRIMŲ SĄLYGOS Žieminiai kviečiai. Lauko bandymai buvo įrengti Dotnuvoje 2013 m. Ada, 2014 ir 2015 m. Skagen veislės žieminių kviečių pasėliuose. Dirvožemis giliau karbonatingas sekliai glėjiškas rudžemis, kuriame humuso 2-3 proc., dirvožemio reakcija neutrali, dirvožemis vidutiniškai turtingas judriojo fosforo ir kalio. Priešsėlis 2013 ir 2014 m. buvo vasariniai miežiai, 2015 m. žieminiai rapsai. Visais metais buvo sėta optimaliu laiku rugsėjo antrą dešimtadienį, sėklos norma 4,5 mln. ha-1 daigių sėklų. Prieš sėją tręšta NPK 4-16-34 350-400 kg ha-1 norma. Azoto trąšomis pasėliai buvo tręšiami pavasarį, vegetacijai atsinaujinus, vėliau krūmijimosi, bamblėjimo tarpsniu ir išsiskleidus paskutiniam lapui bendroje sumoje 2013 ir 2014 m. N170, 2015 m. N150 kg ha-1. Pasėliai kasmet herbicidais buvo purkšti pavasarį, krūmijimosi tarpsniu, o 2013 m. dėl didelio pasėlio piktžolėtumo taip pat ir iš rudens. Augimo reguliatoriai 2013 ir 2015 buvo purkšti 2 kartus: krūmijimosi tarpsniu (Cykocelis) ir bamblėjimo metu (Optimus), o 2014 m. vieną kartą bamblėjimo pabaigoje (Medax top). Vamzdelėjimo tarpsniu kasmet pasėliai buvo nupurkšti insekticidais. Vasariniai kviečiai. Lauko eksperimentai vasariniuose kviečiuose buvo įrengti Dotnuvoje 2013 2015 m. Vyraujantis dirvožemis yra giliau karbonatingas sekliai glėjiškas rudžemis, smėlingas lengvas priemolis. Dirvos pagal judriojo fosforo ir kalio kiekį yra vidutinio fosforingumo (P2O5 186 225 mg kg -1 ) ir kalingumo (K2O 160 179 mg kg -1 ). Dirvožemio phkcl 7,0. Vasariniai kviečiai auginti pagal LAMMC ŽI aprobuotas šių augalų auginimo technologijas. Prieš sėją tręšta NPK 4-15-30 350 kg ha -1 norma ir amonio salietra 200 kg ha -1. Papildomai bamblėjimo pradžioje buvo patręšta amonio salietra 200 kg ha -1, o bamblėjimo pabaigoje 100 kg ha -1. 2013 metais, Discet veislės vasarinių kviečių priešsėlis buvo vasariniai miežiai, o veislės Trisso bulvės. Sėklos norma 5,5 mln. ha -1 daigių sėklų. Krūmijimosi tarpsniu pasėlis nupurkštas herbicidais Grodyl 10 g ha -1 + Trimer 15 g ha -1. Augimo reguliatoriumi Optimus 0,4 l ha -1 ir herbicidu MCPA Super 1,0 l ha -1 normomis buvo purkšta bamblėjimo pradžioje. 2014 metais buvo augintos vasarinių kviečių veislės Tybalt ir Trisso. Vasarinių kviečių priešsėlis buvo vasariniai miežiai. Sėklos norma 5,5 mln. ha - 1 daigių sėklų. Krūmijimosi tarpsniu pasėlis nupurkštas herbicidais Grodyl 10 g ha -1 + Trimer 15 g ha - 1. Augimo reguliatoriumi Optimus 0,4 l ha -1 ir herbicidu MCPA Super 1,0 l ha -1 normomis buvo purkšta bamblėjimo pradžioje. 2015 metais bandymams buvo pasirinkta tik Trisso vasarinių kviečių veislė, kurios priešsėlis buvo bulvės. Sėklos norma 5,5 mln. ha -1 daigių sėklų. Krūmijimosi tarpsniu pasėlis nupurkštas herbicidais Beatlonas 55 g ha -1 + MCPA Super 1,0 l ha -1 + paviršiaus aktyvioji medžiaga Dash 0,5 l ha -1. Augimo reguliatoriumi Optimus 0,4 l ha -1 buvo purkšta bamblėjimo pradžioje. 2013 metais triazolų grupės fungicidų eksperimentas buvo įrengtas vasarinių kviečių Trisso, o strobilurinų ir SDHI Discet veislės pasėliuose. 2014 metais triazolų grupės fungicidų eksperimentas buvo įrengtas vasarinių kviečių Tybalt, o strobilurinų ir SDHI Trisso veislės pasėliuose. 2015 metais visų fungicidų grupių bandymai buvo įrengti Trisso veislės pasėlyje. Vasariniai miežiai. Vyraujantis dirvožemis yra giliau karbonatingas sekliai glėjiškas rudžemis, smėlingas lengvas priemolis. Dirvos pagal judriojo fosforo ir kalio kiekį yra vidutinio fosforingumo (P2O5 224 mg kg -1 ) ir kalingumo (K2O 185 mg kg -1 ). Dirvožemio phkcl 7,2. Vasariniai miežiai auginti pagal LAMMC ŽI aprobuotas šių augalų auginimo technologijas. Prieš sėją tręšta NPK 4-15-30 350 kg ha -1 norma ir amonio salietra 160 kg/ha. Papildomai bamblėjimo pradžioje buvo patręšta amonio salietra 200 kg ha -1. Vasarinių miežių priešsėlis buvo vasariniai rapsai. Sėklos norma 4,2 mln. ha -1 daigių sėklų. Krūmijimosi tarpsniu pasėlis nupurkštas herbicidais Grodyl 10 g ha -1 + Trimer 15 g ha -1 + MCPA 1,0 l ha -1. Augimo reguliatoriumi Modus 0,4 l ha -1 buvo purkšta bamblėjimo pradžioje. Nuo amarų naudotas insekticidas Proteus 0,75 l ha -1. 6

Žieminiai ir vasariniai rapsai. Tikslieji lauko eksperimentai daryti 2013-2015 metais žieminiuose rapsuose, Cult ir Troy veislėse, ir vasariniuose rapsuose Fenja, Landmark, Makro ir Lennon veislėse. Žieminių rapsų priešsėlis visais tyrimų metais buvo žieminiai kviečiai, vasarinių rapsų priešsėlis pirmus du metus buvo vasariniai kviečiai, trečiais tyrimų metais kukurūzai. Vyraujantis dirvožemis yra giliau karbonatingas sekliai glėjiškas rudžemis, smėlingas lengvas priemolis. Dirvos pagal judriojo fosforo ir kalio kiekį yra vidutinio fosforingumo (P2O5 164 231 mg kg -1 ) ir kalingumo (K2O 165 180 mg kg -1 ). Dirvožemio phkcl 6,9. Žieminiai ir vasariniai rapsai auginti pagal LAMMC ŽI aprobuotas šių augalų auginimo technologijas. Prieš žieminių rapsų sėją laukas tręštas azoto, fosforo ir kalio trąšomis išberiant N14, P60 ir K120. Pavasarį, žieminių rapsų pasėliai vegetacijos pradžioje tręšti amonio salietra, išberiant N90. Papildomai tręšta stiebo augimo tarpsnio pradžioje išberiant N60. Prieš vasarinių rapsų sėją, laukas tręštas azoto, fosforo ir kalio trąšomis N90, P45 ir K90. Papildomai tręšta stiebo augimo tarpsnio pradžioje išberiant N60. Tyrimų metais sudygę žieminiai ir vasariniai rapsai nuo trumpaamžių dviskilčių piktžolių purkšti Butisan Star (v.m. metazachloras + kvinmerakas 333 + 83 g l -1 ) skiriant 2,25 l ha -1 preparato. Žieminių ir vasarinių rapsų pasėliai, atitinkamai 2 ir 5 kartus stiebo ilgėjimo butonizacijos tarpsniais (BBCH 39-59), priklausomai nuo žiedinukų gausumo, nupurkšti insekticidais. Išsėta sėklos norma žieminiams rapsams 3 kg ha -1, vasariniams rapsams - 4 kg ha -1, sėta beicuota (fungicidiniais beicais) sėkla su diskinę sėjamąją, 12,5 cm tarpueiliais. Sėjos ir sėklų derliaus nuėmimo laikas, pateikti 1-oje lentelėje. 1 lentelė. Žieminių ir vasarinių rapsų sėjos ir sėklų derliaus nuėmimo datos 2013-2015 m. Augalas 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. Sėja Žieminiai rapsai rugpjūčio 21 rugpjūčio 22 d. rugpjūčio 26 d. - d. Vasariniai rapsai - gegužės 1 d. balandžio 17 d. balandžio 27 Sėklų derliaus nuėmimas Žieminiai rapsai - liepos 25 d. liepos 25 d. rugpjūčio 4 d. Vasariniai rapsai - rugpjūčio 23 d. rugpjūčio 22 d. rugsėjo 4 d. Žieminių ir vasarinių rapsų, kiekvieno laukelio sėklų derlius buvo nukultas kombainu WINTERSTEIGER DELTA. Kiekvieno laukelio sėklų drėgnumas ir aliejingumas buvo nustatyti grūdų analizatoriumi INFRATEC. Kiekvieno laukelio sėklos pasvertos ir suskaičiuotas kiekvieno varianto 9 % drėgnumo sėklų derlius t ha -1. Sėklų ėminiai išanalizuoti laboratorijoje ir sėklų skaičiuotuvu CONTADOR nustatyta kiekvieno laukelio 1000 sėklų svoris. ŽALINGIAUSIŲ KENKSMINGŲJŲ ORGANIZMŲ ŽALINGUMO SLENKSČIŲ IR BIOLOGINIŲ MATEMATINIŲ MODELIŲ TINKAMUMO JŲ PROGNOZAVIMUI LIETUVOS SĄLYGOMIS TYRIMAI Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įsigijo meteorologines stoteles su žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo modeliais, kurie bus svarbus Integruotosios Kenksmingųjų Organizmų Kontrolės (IKOK) įrankis. Biologinių matematinių modelių prognozavimo tikslumą lemia modelyje naudojami įrankiai programiškai aprašantys ligos ar kenkėjo plitimo sąlygas, meteorologines sąlygas, agronominius veiksnius. Du pastarieji skirtingose šalyse gali labai smarkiai varijuoti net ir gana artimose vietovėse. Modelių adaptavimo tyrimai vietos sąlygomis yra labai svarbūs sėkmingam modelių diegimui. 2013-2015 metais LAMMC Žemdirbystės institute buvo tirti Metos modeliai kviečių ir rapsų ligų ir žiedinuko (2013-2014 m.) kontrolei (1 paveikslas). 7

1 paveikslas. Grybinių ligų infekcijos lygio nustatymas naudojant biologinį matematinį modelį 8

Biologinių matematinių modelių tinkamumas apsaugos nuo lapų septoriozės žieminiuose kviečiuose prognozavimui ( Metos modelis) Tyrimo tikslas buvo nustatyti Metos modelio pritaikymą lapų septoriozės plitimo prognozavimui žieminiuose kviečiuose bei palyginti su įprastine ligos kontrole bei purškimu pagal žalingumo ribą. Bandymų laukeliai nupurkšti preciziniu dviratiniu purkštuvu su purškimo štanga, kurios užgriebio plotis 2,5 m, darbinio skiedinio norma 300 l ha -1. Lapų ligų intensyvumo stebėjimai pradėti vertinti prieš fungicidų purškimą ir tęsėsi iki pieninės brandos tarpsnio. Viso buvo atlikti tris ligų stebėjimai. Lapų ligos vizualiai buvo vertinamos ant trijų viršutinių, pilnai išsiskleidusių, lapų. Kiekviename laukelyje buvo patikrinta 10 augalų. Ligos intensyvumas buvo vertinamas procentais pagal EPPO standartų patvirtintas metodikas. Naudojantis visų, per augalų vegetaciją, atliktų ligų stebėjimų rezultatais buvo apskaičiuotas ligos pažeistas lapų ploto indeksas (AUDPC), kuris leidžia statistiškai įvertinti ligos padarytą žalą per tam tikrą laiko tarpą. AUDPC indeksas buvo paskaičiuotas pagal Campbell ir Madden 1990 pasiūlytą formulę. n 1 yi yi 1 AUDPC ti 1 ti i 1 2 kur; yi ligos intensyvumas apskaitos yi metu (procentais) ti laikas (dienomis) tarp yi apskaitų; n bendras atliktų apskaitų kiekis. Kietosios brandos tarpsnyje (BBCH 87) atliktos varpų septoriozės ir fuzariozės apskaitos. Kiekviename laukelyje, atsitiktine tvarka buvo įvertintos 25 varpos. Kviečiams subrendus pasėliai buvo nukulti kombainu WINTERSTEIGER DELTA ir nustatytas derlingumas, atliktos analizės laboratorijoje. Kiekvieno laukelio grūdų drėgnumas bei kokybiniai rodikliai buvo nustatytas grūdų analizatoriumi INFRATEC. Derlingumas paskaičiuotas prie 14 % drėgnumo. Bandymo schema pateikta 2 lentelėje. 2 lentelė. Metos modelio tyrimai žieminiuose kviečiuose Eil. Nr. Variantas Sutartinis varianto žymėjimas 1. Kontrolė K 2. Purkšta BBCH 47-59 tarpsnyje su fungicidu Opus 1,0 l ha -1 norma A 3. Purkšta BBCH 47-59 tarpsnyje su fungicidu Opus 0,5 l ha -1 norma B 4. Purkšta BBCH 32-41, kai pasirodo pirmieji ligos požymiai ant apatinių lapų. Pakartotinai purkšta po 2 savaičių. Abiem atvejais purkšta C fungicido Opus 0,5 l ha -1 norma 5. Purkšta pagal Metos modelio rekomendaciją su fungicidu Opus 0,5 l ha -1 norma D 9

Biologinių matematinių modelių tinkamumas apsaugos nuo sklerotinio puvinio, juodosios dėmėtligės ir fomozės žieminiuose ir vasariniuose rapsuose prognozavimui ( Metos modelis) Tyrimai žieminiuose ir vasariniuose rapsuose daryti pagal vienodą eksperimento schemą. Fungicidai buvo naudoti skirtingu laiku, taikant biologinį matematinį modelį ir pagal grybinių ligų biologinius indikatorius, t.y. sklerotinio puvinio sukėlėjo, grybo Sclerotinia sclerotiorum askosporų barstymo metu, pradėjus augalams žydėti (BBCH 63) ir pasirodžius pirmiems juodosios dėmėtligės požymiams ant ankštarų, rapsų žydėjimo pabaigoje (BBCH 69). Bandymo schema pateikta 3 lentelėje. 3 lentelė. Metos ligų modelio tyrimai rapsuose Fungicidas Fungicido purškimo laikas 1. Kontrolė nepurkšta 2. Cantus 0,5 kg ha -1 SCLERO Fungicidai naudoti, sklerotinio puvinio infekcijos pradžioje, remiantis 3. Amistar 1,0 l ha -1 biologinio matematinio modelio apskaičiavimais 4. Folicur 1,0 l ha -1 5.Cantus 0,5 kg ha -1 LEPTO Fungicidai naudoti, fomozės infekcijos pradžioje, remiantis biologinio 6. Amistar 1,0 l ha -1 matematinio modelio apskaičiavimais 7. Folicur 1,0 l ha -1 8. Cantus 0,5 kg ha -1 9. Amistar 1,0 l ha -1 10. Folicur 1,0 l ha -1 11. Cantus 0,5 kg ha -1 12. Amistar 1,0 l ha -1 13. Folicur 1,0 l ha -1 14. Cantus 0,5 kg/ha 15. Amistar 1,0 l ha -1 16. Folicur 1,0 l ha -1 ALTER Fungicidai naudoti, juodosios dėmėtligės infekcijos pradžioje, remiantis biologinio matematinio modelio apskaičiavimais Fungicidai naudoti pagal sklerotinio puvinio biologinius indikatorius (askosporų barstymo metu), BBCH 63 Fungicidai naudoti pagal juodosios dėmėtligės biologinius indikatorius (pasirodžius pirmiems juodosios dėmėtligės požymiams ant ankštarų), BBCH 69 Naudoti skirtingų klasių augalų apsaugos produktai, triazolų grupės fungicidas Folikuras (v.m. tebukonazolas 250 g l -1 ), strobilurinų grupės sisteminio veikimo fungicidas Amistaras (v.m. azoksistrobinas 250 g l -1 ) ir karboksamidų grupės, sisteminio veikimo fungicidas Cantus (v.m. boskalidas 500 g kg -1 ). Sklerotinio puvinio žalingumo nustatymas žieminiuose ir vasariniuose rapsuose Sklerotinio puvinio žalingumo nustatymo tyrimai žieminiuose ir vasariniuose rapsuose daryti pagal vienodą eksperimento schema (4 lentelė). 4 lentelė. Sklerotinio puvinio žalingumo nustatymo tyrimai žieminiuose ir vasariniuose Fungicidas Norma kg, l ha -1 Purškimo laikas 1. Kontrolė - nepurkšta 2. Cantus 0,5 purkšta žydėjimo pradžioje, BBCH 61-63 3. Prosaro 1,0 purkšta žydėjimo pradžioje, BBCH 61-63 4. Cantus 0,5 ir 0,5 purkšta 2 kartus, žydėjimo pradžioje, BBCH 61-63 ir žydėjimo pabaigoje BBCH 67-69 5. Prosaro 1,0 ir 1,0 purkšta 2 kartus, žydėjimo pradžioje, BBCH 61-63 ir žydėjimo pabaigoje BBCH 67-69 6. Cantus 0,5 purkšta žydėjimo viduryje, BBCH 65 7. Prosaro 1,0 purkšta žydėjimo viduryje, BBCH 65 8. Cantus 0,5 purkšta žydėjimo pabaigoje BBCH 67-69 9. Prosaro 1,0 purkšta žydėjimo pabaigoje BBCH 67-69 Naudoti dviejų skirtingų klasių augalų apsaugos produktai, tai karboksamidų klasės, sisteminio veikimo fungicidas Cantus (v.m. boskalidas 500 g kg -1 ), ir triazolų klasės, sisteminio veikimo fungicidas Prosaro 250 EC (v.m. protiokonazolas 125 g l -1 + tebukonazolas 125 g l -1 ). 10

Žieminių ir vasarinių rapsų lauko eksperimentai buvo įrengti 4 pakartojimais, laukeliai išdėstyti atsitiktine tvarka. Pradinis laukelių plotas 25 m -2 (10 m x 2,5 m), apskaitinių laukelių 20 m -2 (10 m x 2 m). Purškimai fungicidais daryti preciziniu purkštuvu, kurio užgriebio plotis 2,5 m. Slėgis purkštukuose 2,4 atmosferos. Purškimams naudota 300 l ha -1 vandens kiekis. Biologinio matematinio modelio tinkamumas apsaugos nuo žiedinuko rapsuose prognozavimui ( Metos modelis) Uždaviniai: Nustatyti augalų apsaugos produktų ir jų naudojimo laiko veiksmingumą remiantis žalingumo ribomis ir informacinio modelio duomenimis nuo rapsinių žiedinukų (5 lentelė). Tyrimų objektai: žieminiai ir vasariniai rapsai, rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus), kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidai rapsuose. 5 lentelė. Metos žiedinuko kontrolės modelio tyrimai rapsuose Varianto aprašymas Varianto Naudotos priemonės Naudojimo laikas kodas Kontrolė 1(nepurkšta) - A Kontaktinio poveikio insekticidas Pagal modelio duomenis B Sisteminio poveikio insekticidas Pagal modelio duomenis C Kontaktinio poveikio insekticidas Pasiekus žalingumo ribas purškiant ne daugiau 1 karto D Sisteminio poveikio insekticidas Pasiekus žalingumo ribas purškiant ne daugiau 1 karto E Kontaktinio poveikio insekticidas Pasiekus žalingumo ribas purškiant pagal poreikį F Sisteminio poveikio insekticidas Pasiekus žalingumo ribas purškiant pagal poreikį G Tyrimams naudoti: kontaktinio poveikio insekticidas Mavrik (0,20 l ha -1 ) (2 kartus) ir Karate Zeon (1 kartą) (0,15 l ha -1 ) ir sisteminio poveikio insekticidas Plenum (0,15 kg ha -1 ) (1 kartą) ir Proteus (0,20 l ha -1 ) (2 kartus). Tyrimams pasirinkti insekticidai iš Lietuvoje registruotų insekticidų sąrašo ir atsižvelgiant į rekomenduojama insekticidų naudojimų skaičių per vegetacija, todėl bandyme buvo naudojami keli kontaktinio ir sisteminio poveikio insekticidai. Insekticidų normos buvo perskaičiuotos iš L ha -1 į ml 100 m -2. Tyrimai atlikti keturiais pakartojimais. Meteorologinės sąlygos stebėtos prieš ir po purškimo. Duomenys imti iš Dotnuvos meteorologijos stoties (kritulių kiekis (mm), temperatūrų: vidurkis, minimumas ir maksimumas ( 0 C), vėjo greitis (m s -1 ), saulėtų valandų kiekis). Rapsų augimo tarpsniai (BBCH) žymėti kiekvieną kartą prieš purškimus ir analizes. Apskaitos atliktos 1 2 d, 4 6 d po purškimo iki rapsų žydėjimo pradžios. Apskaitos atliktos ant 50 augalų kiekviename laukelyje. Augalams subrendus įvertintą ankštarų kiekis ant 20 augalų kiekviename laukelyje. Subrendus žieminiams ir vasariniams rapsams, sėklų derlius iš kiekvieno laukelio nukultas kombainu WINTERSTIGER DELTA, pasvertas, nustatytas sėklų drėgnumas. Derlius perskaičiuotas į t ha -1 (9% drėgnumo). Optimalaus insekticidų naudojimo laiko nustatymo tyrimai nuo rapsų stiebų ir ankštarų kenkėjų Uždaviniai: Nustatyti augalų apsaugos produktų ir jų naudojimo laiko veiksmingumą nuo rapsų stiebų ir ankštarų kenkėjų. Tyrimų objektai: žieminiai ir vasariniai rapsai rapsų, stiebų kenkėjai (Ceutorhynchus pallidactylus), rapsų ankštarų kenkėjai (C. obstrictus ir Dasinaura brassicae), 11

Visas bandymų plotas vienodai patreštas, nupurkštas fungicidais ir herbicidais pagal rapsų auginimo technologijos rekomendacijas. Tyrimams naudoti: kontaktinio poveikio insekticidas (KPI) Karate Zeon 5CS (lambda cihalotrinas v.m. 50 g l -1 ) 0,15 l ha -1 ir sisteminio poveikio insekticidas (SPI) Biscaya (tiaklopridas v.m. 240 g l -1 ) 0,3 l ha -1. Lambda cihalotrinas pasirinktas, nes yra kontaktinio veikimo insekticidas, priklausantis sintetinių piretroidų grupei. O tiaklopridas yra sisteminio veikimo, neonikotinoidų cheminės grupės insekticidas. Šiuo metu Lietuvoje rapsų apsaugai nuo stiebų ir ankštarų kenkėjų yra registruoti tik šių dviejų grupių insekticidai. Insekticidai išpurkšti dviratiniu purkštuvu su azotu, vandens norma 400 l ha -1. Rapsų augimo tarpsniai (BBCH) nustatyti kiekvieną kartą prieš purškimus ir analizes. Skirtingo poveikio insekticidų efektyvumo ir optimalaus jų naudojimo laiko nustatymo eksperimentai nuo kopūstinių stiebinių paslėptastraublių (C. pallidactylus) buvo daryti pagal žemiau pateiktą schemą: 1 Kontrolė (nepurkšta) 2 Foniniai purškimai (FP) 3 FP + KPI, kai stiebas <10 cm, BBCH 32 35 4 FP + SPI, kai stiebas <10 cm, BBCH 32 35 5 FP + KPI, kai stiebas 10 20 cm, BBCH 39 6 FP + SPI, kai stiebas 10 20 cm, BBCH 39 7 FP + KPI, kai stiebas 20 30 cm, BBCH 53 8 FP + SPI, kai stiebas 20 30 cm, BBCH 53 9 FP + KPI, kai stiebas <10 cm ir 20 30 cm, BBCH 32 35 ir 53 10 FP + SPI, kai stiebas <10 cm ir 20 30 cm, BBCH 32 35 ir 53 Foniniai purškimai atlikti siekiant apsaugoti rapsus nuo rapsinių žiedinukų (BBCH 55 purškiant Decis Mega (deltametrinas v.m. 50 g l -1 ) 0,15 l ha -1 ir nuo ankštarų kenkėjų (BBCH 69 purškiant Decis Mega (deltametrinas v.m. 50 g l -1 ) 0,15 l ha -1. Sėklų brendimo tarpsniu (BBCH 85 87) imti ėminiai po 30 rapsų stiebų (laukelyje 3 vietos po 10 augalų) iš kiekvieno laukelio. Stiebų ėminiai analizuoti, nustatytas kenkėjų lervų padarytų pažeidimų skaičius kiekviename stiebe, lervų padarytų skylučių padėtis ant stiebo, kenkėjų lervų padarytų tunelių ilgis stiebe. Skirtingo poveikio insekticidų efektyvumo ir optimalaus jų naudojimo laiko nustatymo eksperimentai nuo ankštarinių paslėptastraublių (C. obstrictus) ir ankštarinių gumbauodžių (D. brassicae) buvo daryti pagal žemiau pateiktą schemą: 1 Kontrolė (nepurkšta) 2 Foniniai purškimai (FP) 3 FP + KPI žydėjimo pradžioje, BBCH 61 63 4 FP + SPI žydėjimo pradžioje, BBCH 61 63 5 FP + KPI žydėjimo viduryje, BBCH 65 6 FP + SPI žydėjimo viduryje, BBCH 65 7 FP + KPI žydėjimo pabaigoje, BBCH 69 8 FP + SPI žydėjimo pabaigoje, BBCH 69 9 FP + KPI savaitė po žydėjimo, BBCH 71 73 10 FP + SPI savaitė po žydėjimo, BBCH 71 73 11 FP + KPI žydėjimo pradžioje ir pabaigoje, BBCH 61 63 ir 69 12 FP + SPI žydėjimo pradžioje ir pabaigoje, BBCH 61 63 ir 69 Foninis purškimas atliktas siekiant apsaugoti rapsus nuo stiebų kenkėjų (kai stiebas 10 20 cm purškiant Decis Mega (deltametrinas v.m. 50 g l -1 ) 0,15 l ha -1 ir nuo rapsinių žiedinukų (BBCH 55) Decis Mega (deltametrinas v.m. 50 g l -1 ) 0,15 l ha -1. 12

Nuo ankštarų vystymosi tarpsnio vidurio (BBCH 75) iki sėklų brendimo tarpsnio (BBCH 80), paimti ankštarų ėminiai iš kiekvieno laukelio (iš viso 100 ankštarų, laukelyje 2 vietos po 5 augalus, nuo jų renkama po 10 ankštarų, 5 ankštaros imamos nuo pagrindinio žiedyno ir 5 ankštaros iš šoninio žiedyno). Laboratorijoje buvo analizuojami ankštarų ėminiai ir nustatytas užkrėstų ankštarų kiekis, sėklų skaičius ir pažeistų sėklų skaičius kiekvienoje ankštaroje. AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ VEIKSMINGUMO NUO EKONOMIŠKAI REIKŠMINGIAUSIŲ KENKSMINGŲJŲ ORGANIZMŲ TYRIMAI Beicų veiksmingumo žieminiuose kviečiuose tyrimai Šio tyrimo objektas: Su sėkla plintančios ligos (Fusarium spp., Bipolaris sorokiniana); fungicidiniai beicai (rekomenduojamos maksimalios produktų normos). Visas bandymo plotas buvo vienodai patręštas prieš sėją, nupurkštas herbicidais nuo piktžolių, pagal žieminių kviečių auginimo technologijų rekomendacijas (6 lentelė). 6 lentelė. Bendrosios žieminių kviečių auginimo sąlygos 2013 2015 metais 2013 2014 Beicavimo data 2013 09 11 1000-čio grūdų masė 46,86 g Sėjos norma 5 mln. ha -1 daigių sėklų Sėjos data 2013 09 16 Sudygimo data 2013 09 24 Veislė Ada Priešsėlis Vasariniai kviečiai Pagrindinis tręšimas NPK 4-16-34 350 kg ha -1 Papildomas tręšimas Amonio salietra N60, N30 Herbicidai Logran 30 g ha -1, Mustang forte 1 l ha -1 Augimo reguliatoriai Moddus 0,4 l ha -1 Insekticidai Proteus 0,75 l ha -1 Fungicidai Capalo 1,0 l ha -1, Duet Ultra 0,6 l ha -1 Derlius nukultas 2014 08 07 2014 2015 Beicavimo data 2014 09 15 1000-čio grūdų masė 43,63 g Sėjos norma 5 mln. ha -1 daigių sėklų Sėjos data 2014 09 18 Sudygimo data 2014 09 30 Veislė Ada Priešsėlis Žieminiai kviečiai Pagrindinis tręšimas NPK 4-16-34 400 kg ha -1 Papildomas tręšimas Amonio salietra N60, N30; Amonio sulfatas N30 Herbicidai Ergon 15 g ha -1 Augimo reguliatoriai Cycocel 1,0 l ha -1, Terpal 1,0 l ha -1 Insekticidai Proteus 0,75 l ha -1, Bulldock 0,3 l ha -1 Fungicidai Capalo 1,0 l ha -1 Derlius nukultas 2015 08 12 13

Prieš sėją sėklos buvo apdorotos tiriamais cheminiais beicais (7 lentelė), naudojant beicavimo aparatą Hege 11. Bandymo laukeliai sėti su Hege 80 sėjamąja. Laukelių ilgis 10 m, plotis 1,5 m., bandymas įrengtas 4 pakartojimais, rendomizuotai išdėstant variantus. 7 lentelė. Žieminių kviečių apsauga nuo daigų pašaknio puvinių. Tyrimo schema: Varianto nr. 1 Fungicidinis beicas Veikli medžiaga, g l -1 Norma, l t -1 Darbinis skiedinys su vandeniu, l t -1 Nebeicuota - (kontrolė) - - Imazalilas 10, fuberidazolas 9, 4,0 10 triadimenolas 75 Fludijoksonilas 25, difenokonazolas 25, 2,0 10 tebukonazolas 10 2 Baytan Universal 3 Celest Trio 060 FS 4 Chambel 6 Tebukonazolas 60 0,5 6 5 Kemikar T 6 Kinto 7 Maxim Extra Karboksinas 200, Tiramas 200 Tritikonazolas 20, Prochlorazas 60 Fludijoksonilas 25, difenokonazolas 25 3 8 2,0 8 1,5 10 8 Maxim 025 FS Fludijoksonilas 25 2,0 10 9 Raxil Extra 10 Bariton Ultra Tebukonazolas 15, tiramas 500 Fluoksastrobinas 112,5; protiokonazolas 112,5 2,0 10 0,5 10 Lauko ligų apskaitos. Iš rudens, sudygus žieminiams kviečiams, kiekviename laukelyje 5 vidurinės eilutės po 2 metrus ilgio ir skaičiuojamas sudygusių augalų (BBCH 10-13) skaičius kiekvienoje eilutėje atskirai. Pavasarį bus skaičiuojamas peržiemojusių augalų (BBCH 21-29) skaičius, tose pačiose vietose. Iš kiekvieno varianto kiekvieno laukelio išraunama po 30 augalų (3 augalai iš 10 vietų) skirtingose laukelio vietose. Sveikų ir pažeistų augalų skaičius bei įvertinamas daigų pašaknio puvinių pažeidimo intensyvumas, kuris vertinamas 0-3 balų skalėje. Pagal gautus rezultatus apskaičiuojama: Suskaičiuojamas sveikų ir pažeistų augalų procentas (P), pagal formulę: n pažeistų augalų/stiebų, kiekis vnt. N tikrintų augalų/stiebų kiekis vnt. P = n 100, kai N Ligos pažeidimo intensyvumas (R) [proc.] skaičiuojamas pagal formulę: Σ(n b) vienodu balu ar procentu pažeistų augalų/stiebų kiekis vnt ir pažeidimo reikšmės sandaugų suma, N tikrintų augalų/ stiebų kiekis vnt.. 14

Pašaknio ligų intensyvumo (I) indeksas skaičiuojamas pagal formulę: Σ(B a) I = 100, kai AK A patikrintų daigų ar stiebų kiekis vnt., B pažeistų pašaknio ligomis daigų ar stiebų kiekis vnt. a daigų ar stiebų skaičius, pažeistas vienodu balu, K aukščiausias skalės balas (0-3), Σ pažeistų vienodu balu stiebų ir balo reikšmių sandaugų suma. Pavasarinis pelėsis vertintas ant atskirų augalų žieminiuose kviečiuose atsinaujinus vegetacijai (BBCH 21-29), kiekviename laukelyje apžiūrint po 30 augalų ir įvertinti pavasarinio pelėsio pažeisti augalai ir ligos intensyvumas procentais. Apskaičiuoti žuvę nuo pavasarinio pelėsio, pažeisti augalai ir ligos intensyvumas procentais. Ligos intensyvumas skaičiuotas susumuojant kiekvieno augalo ligos intensyvumo procentą ir gautą sumą padalijus iš patikrintų augalų skaičiaus (Dabkevičius ir kt., 2002). Molekulinių tyrimų analizės. Iš skirtingų žieminių kviečių kiekvieno varianto I-IV pakartojimo kiekvieno laukelio išrauta 30 augalų su stiebo parudavimo požymiais atsitiktine tvarka. Pavyzdžiai rinkti BBCH 14. Iš apatinės stiebo dalies iškirptos 1 cm ilgio stiebo dalys, kurios žirklėmis susmulkinamos 3-5 mm ilgio dalimis (Bateman ir kt., 2000; Turner ir kt., 2002). Kiekvienas mėginys homogenizuotas skystame azote. DNR ekstrahuojta iš 0,1 g homogenizuoto mėginio. Ekstrakcijai naudojtas komercinis rinkinys NucleoSpin Plant II Kit (Machery-Nagel) pagal gamintojo rekomenduojamą išskyrimo procedūrą. Pradmenys pagrindinėms Fusarium rūšims: F. graminearum, F. avenaceum parenkami pagal M. Nicolaisen ir kt. (2009), o Microdochium nivale - (Nielsen ir kt., 2012). Reakcijos vykdomos termocikleryje 7900HT Sequence Detection system (Applied Biosystems). Iš augalų dalių išskirta DNR prieš naudojant TL PGR atskiedžiama ddh2o santykiu 1:20. Žieminių kviečių pašaknio TL PGR metodu nustatomas vyraujančių Fusarium rūšių DNR kiekis. Tiriamos Fusarium rūšies DNR kiekis mėginyje išreiškiamas santykiniu dydžiu: grybo DNR kiekis, ng/augalo DNR, ng. Augalo DNR kiekio įvertinimui TL PGR naudojami augalams specifiniai Plant EF1α pradmenys (Nicolaisen ir kt., 2009). Statistinė analizė. Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti dispersinės analizės metodu naudojantis statistikos programiniu paketu SELEKCIJA. Duomenys statistiškai įvertinti 0,05 tikimybės lygiu, nustatant mažiausią esminio skirtumo ribą (R), lyginant su nebeicuotu (kontroliniu) variantu bei duomenys įvertinti panaudojus daugialypį Duncan kriterijų (Tarakanovas, Raudonius, 2003). Skirtingų cheminių grupių fungicidų veiksmingumą nuo lapų ir varpų ligų žieminiuose ir vasariniuose kviečiuose, vasariniuose miežiuose. Žieminiai kviečiai Tyrimo objektas buvo nustatyti skirtingų grupių fungicidų veiksmingumą nuo žieminių kviečių septoriozės. Bandymų laukeliai tiriamais fungicidais nupurkšti 2013 m. birželio 7 d. žieminių kviečių plaukėjimo tarpsniu, 2014 ir 2015 m. paskutinio lapo išsiskleidimo vamzdelėjimo pradžios tarpsniu (2014 m. gegužės 27 d., 2015 m. birželio 5 d.), preciziniu dviratiniu purkštuvu su purškimo štanga, kurios užgriebio plotis 2,5 m, darbinio skiedinio norma 300 l ha -1. Lapų ligų intensyvumo stebėjimai atlikti prieš fungicidų purškimą ir toliau kas 10-14 dienų iki brandos tarpsnio. Žalio lapo (vėliavinio) ploto proc. apskaitos atliktos pieninės brandos ir vaškinės brandos tarpsniu. Lapų ligų intensyvumas vertintas 4 laukelio vietose, pravertus lapiją lazdele, įvertinant tuo metu esančių žalių lapų ligos pažeistą paviršių proc. Fungicidų biologinis efektyvumas paskaičiuotas pagal 15

Abbotą. Septoriozės AUDPC (plotas po ligos vystymosi per vegetaciją kreive, angl. area under disease progress curve ) paskaičiuota pagal Campbell ir Madden, 1990. Derlius kultas javams subrendus, mažų plotelių kombainais Wintersteiger Delta (2013 ir 2014) ir Haldrup 85C (2015). Derlingumas perskaičiuotas standartiniam 14 proc. drėgniui. Statistiškai ligų intensyvumo ir derlingumo duomenys apdoroti naudojantis ARM8 programa. Bandymo schema ir naudotų fungicidų normos pateiktos 8 lentelėje. 8 lentelė. Fungicidų veiksmingumo įvertinimo tyrimai žieminiuose kviečiuose Varianto Fungicidai Norma l ha -1 Fungicidų veikliosios medžiagos, jų norma g ha -1 Nr. Triazolai 1 Be fungicidų - 2 Duet ultra 0,6 Epoksikonazolas +tiofanat metilas 112,2+186 3 Epox extra 2,0 Epoksikonazolas +folpetas 100+750 4 Folicur 1,0 Tebukonazolas 250 5 Juventus 1,0 Metkonazolas 90 6 Opus 1,0 Epoksikonazolas 125 7 Osiris 3,0 Epoksikonazolas +metkonazolas 112,5 + 82,5 Osiris star (2014 ir 2015 m. 1,33 Epoksikonazolas +metkonazolas 74,8 + 54,9 g/l. 8 Osiris (2013 m.) 2,2 Epoksikonazolas +metkonazolas 82,5 + 60,5 Osiris star (2015 m.) 0,89 Epoksikonazolas +metkonazolas 50,1 + 36,7 9 Osiris (2013 m.) 1,5 Epoksikonazolas +metkonazolas 56,2 + 41,2 Osiris star (2015 m.) 0,67 Epoksikonazolas +metkonazolas 37,7 + 27,6 10 Prosaro 1,0 Protiokonazolas +tebukonazolas 125 + 125 11 Taspa 0,5 Propikonazolas +difenokonazolas 125 + 125 12 Tilt 0,5 Propikonazolas 125 13 Ampera 1,5 Tebukonazolas +prochlorazas 199,5 + 400,5 Strobilurinai 1 Be fungicidų - 2 Acanto prima 1,5 Pikoksistrobinas+ciprodinilas 120+450 (2013 ir 2014 m.) Variano Xpro (2015 m.) 1,25 Biksafenas+fluoksastrobinas+protiokonazolas 50+62,5+125 3 Allegro super 1,5 Krezoksim-metilas+ epoksikonazolas+ fenpropimorfas 124,5+124,5+475,5 4 Amistar xtra 1,0 Azoksistrobinas +ciprokonazolas 200 + 80 5 Amistar opti 2,5 Azoksistrobinas +chlorotalonilas 200+1000 6 Ascra xpro 1,5 Prokvinazidas+protiokonazolas+spiroksaminas 60+240+300 16

Tęsinys 7 Ceriax 3,0 Fluksapiroksadas +epoksikonazolas +piraklostrobinas 124,8 + 83,2 + 199,8 8 Fandango 1,0 Protiokonazolas +fluoksastrobinas 100 + 100 9 Fandango 0,75 Protiokonazolas +fluoksastrobinas 75+75 10 Fandango 0,5 Protiokonazolas +fluoksastrobinas 50+50 11 Opera N 2,0 Piraklostrobinas+epoksikonazolas 170+125 12 Viverda 2,5 Boskalidas +epoksikonazolas +piraklostrobinas 350+125+150 SDHI 1 Be fungicidų - 2 Adexar 2 Fluksapiroksadas +epoksikonazolas125+125 3 Adexar 1,5 Fluksapiroksadas +epoksikonazolas 93,8+93,8 4 Adexar 1,0 Fluksapiroksadas +epoksikonazolas 62,5+62,5 5 Ceriax 3 Fluksapiroksadas +epoksikonazolas +piraklostrobinas 124,8 + 83,2 + 199,8 6 Bell seper 2,5 Boskalidas +epoksikonazolas 350+125 7 Viverda 2,5 Boskalidas +epoksikonazolas +piraklostrobinas 350+125+150 8 Zantara 1,2 Tebukonazolas +biksafenas 199,2+60 9 Aviator 225 EC (2013 m.) 1,25 Protiokonazolas+biksafenas 180+90 Variano xpro (2014 ir 2015 m.) 1,25 Protiokonazolas+biksafenas+fluoksastrobinas 125+50+62,5 Vasariniai kviečiai Vasarinių kviečių bandymų laukeliai tiriamais fungicidais pagal schemą (9 lentelė) buvo nupurkšti vamzdelėjimo tarpsnio pabaigoje plaukėjimo pradžioje (BBCH 47 55) preciziniu dviratiniu purkštuvu su purškimo štanga, kurios užgriebio plotis 2,5 m, darbinio skiedinio norma 300 l ha -1. Miltligės ir kviečių dryžligės intensyvumo bei išplitimo stebėjimai pradėti vertinti prieš fungicidų purškimą ir tęsėsi iki pieninės brandos tarpsnio. Viso buvo atlikti keturi ligų stebėjimai. Lapų ligos vizualiai buvo vertinamos ant trijų viršutinių, pilnai išsiskleidusių, lapų. Kiekviename laukelyje patikrinant 10 augalų. Ligos intensyvumas buvo vertinamas procentais pagal EPPO standartų patvirtintas metodikas. Naudojantis visų, per augalų vegetaciją, atliktų ligų stebėjimų rezultatais buvo apskaičiuotas ligos pažeistas lapų ploto indeksas (AUDPC), kuris leidžia statistiškai įvertinti ligos padarytą žalą konkrečiai veisliai per tam tikrą laiko tarpą. AUDPC indeksas buvo paskaičiuotas pagal Campbell ir Madden 1990 pasiūlytą formulę. n 1 yi yi 1 AUDPC ti 1 ti i 1 2 kur; yi ligos intensyvumas apskaitos yi metu (procentais) ti laikas (dienomis) tarp yi apskaitų; n bendras atliktų apskaitų kiekis. Kietosios brandos tarpsnyje (BBCH 87) atliktos varpų septoriozės apskaitos. Kiekviename laukelyje, atsitiktine tvarka buvo įvertintos 25 varpos. 17

9 lentelė. Fungicidų veiksmingumo įvertinimo tyrimai vasariniuose kviečiuose Varianto Norma Fungicidų veikliosios medžiagos ir jų koncentracija Fungicidai Nr. l ha -1 produkte, g l -1 Triazolai 1. Kontrolė - Be fungicidų 2. Duet Ultra 0,6 Epoksikonazolas +tiofanat metilas 112,2+186 3. Epox extra 2,0 Epoksikonazolas +folpetas 100+750 4. Folicur 1,0 Tebukonazolas 250 5. Juventus 1,0 Metkonazolas 90 6. Opus 1,0 Epoksikonazolas 125 7. Osiris 3,0 Epoksikonazolas +metkonazolas 112,5 + 82,5 8. Osiris 2,2 Epoksikonazolas +metkonazolas 82,5+60,5 9. Osiris 1,5 Epoksikonazolas +metkonazolas 56,2+41,2 10. Prosaro 1,0 Protiokonazolas +tebukonazolas 125 + 125 11. Taspa 0,5 Propikonazolas +difenokonazolas 125 + 125 12. Tilt 0,5 Propikonazolas 125 13. Zamir 1,5 Tebukonazolas +prochlorazas 199,5 +400,5 Strobilurinai 1. Kontrolė - Be fungicidų 2. Acanto prima 1,5 Pikoksistrobinas+ciprodinilas 120+450 3. Allegro super 1,5 Krezoksim-metilas+ epoksikonazolas+ fenpropimorfas 124,5+124,5+475,5 4. Amistar xtra 1,0 Azoksistrobinas +ciprokonazolas 200 + 80 5. Amistar opti 2,5 Azoksistrobinas +chlorotalonilas 200+1000 6. Ascra Xpro 1,5 Prokvinazidas+protiokonazolas+spiroksaminas 60+240+300 7. Ceriax 3,0 Fluksapiroksadas +epoksikonazolas +piraklostrobinas 124,8 + 83,2 + 199,8 8. Fandango 1,0 Protiokonazolas +fluoksastrobinas 100 + 100 9. Fandango 0,75 Protiokonazolas +fluoksastrobinas 75+75 10. Fandango 0,5 Protiokonazolas +fluoksastrobinas 50+50 11. Opera N 2,0 Piraklostrobinas+epoksikonazolas 170+125 12. Viverda 2,5 Boskalidas +epoksikonazolas +piraklostrobinas 350+125+150 SDHI 1. Kontrolė - Be fungicidų 2. Adexar 2 Fluksapiroksadas +epoksikonazolas125+125 3. Adexar 1,5 Fluksapiroksadas +epoksikonazolas 93,8+93,8 4. Adexar 1,0 Fluksapiroksadas +epoksikonazolas 62,5+62,5 5. Ceriax 3 Fluksapiroksadas +epoksikonazolas +piraklostrobinas 124,8 + 83,2 + 199,8 6. Bell seper 2,5 Boskalidas +epoksikonazolas 350+125 7. Viverda 2,5 Boskalidas +epoksikonazolas +piraklostrobinas 350+125+150 8. Zantara 1,2 Tebukonazolas +biksafenas 199,2+60 9. Aviator 1,25 Protiokonazolas+biksafenas 180+90 Kviečiams subrendus pasėliai buvo nukulti kombainu WINTERSTEIGER DELTA ir nustatytas derlingumas, atliktos analizės laboratorijoje. Kiekvieno laukelio grūdų drėgnumas buvo nustatytas grūdų analizatoriumi INFRATEC. Derlingumas paskaičiuotas prie 14 proc. drėgnumo. 18

Vasariniai miežiai Įvairių cheminių grupių fungicidų palyginimo tyrimai buvo įrengti vasarinių miežių 'Tipple' ir 'Quinch' veislėse, o purškimo dažnumo ir varpų fuzariozės kontrolės tyrimai - 'Luokė', 'Propino', 'Tipple' ir 'Quinch'. Esksperimentai buvo atliekami natūralios infekcijos fone. Vasariniose miežiuose įrengtų eksperimentų laukeliai nupurkšti tiriamais fungicidais buvo nupurkšti ligoms pradėjus plisti arba bandymų schemoje nurodytu laiku. Purkšta preciziniu dviratiniu purkštuvu su purškimo štanga, kurios užgriebio plotis 2,5 m, darbinio skiedinio norma 300 l ha -1. Skirtingų grupių fungicidų efektyvumo palyginimo schema pateikta 10 lentelėje. Purškimo dažnumo ir varpų fuzariozės kontrolės tyrimų schemos pateiktos skyrelyje Fungicidų įtaka Fusarium plitimui vasariniuose miežiuose. Ligų intensyvumo bei išplitimo stebėjimai daryti prieš fungicidų purškimą ir praėjus 2-3 bei 4-5 savaitėms po purškimo. Lapų ligos vizualiai buvo vertinamos ant trijų viršutinių, pilnai išsiskleidusių, lapų kiekviename laukelyje patikrinant 10 augalų. Ligos intensyvumas buvo vertinamas procentais pagal EPPO standartų patvirtintas metodikas. Lauke gauti javų ligotumo duomenys perskaičiuoti į procentinius vienetus pagal formules. Ligų išplitimo ir intensyvumo paskaičiavimo formulės pateiktos aprašyme aukščiau. Tirtų priemonių biologinis efektyvumas skaičiuotas pagal Abboto formulę (Король А. Л., Прейгерзон В. А., 1990): A B K 100, kur A K tirtos priemonės biologinis efektyvumas %; A - ligos išplitimas ar išsivystymas kontrolėje %; B - ligos išplitimas ar išsivystymas variante, kuriame panaudotos tirtos priemonės %. 10 lentelė. Tyrimų schema vasariniuose miežiuose Norma Varianto Nr. Fungicidų veikliosios medžiagos ir jų koncentracija Fungicidai l ha -1 Tipple Quinch produkte, g l -1 Be fungicidų - 1 1 Adexar 2,0 2 Adexar 1,5 3 Fluksapiroksadas +epoksikonazolas125+125 Adexar 1,0 2 4 Bell super 2,5 3 5 Boskalidas +epoksikonazolas 350+125 Prosaro 1,0 4 6 Protiokonazolas +tebukonazolas 125 + 125 Tilt 0,5 5 7 Propikonazolas 125 Zantara 1,2 6 8 Tebukonazolas +biksafenas 199,2+60 Acanto prima 1,5 7 9 Pikoksistrobinas+ciprodinilas 120+450 Amistar Xtra 1,0 8 10 Azoksistrobinas +ciprokonazolas 200 + 80 Fluksapiroksadas+epoksikonazolas+piraklostrobinas Ceriax 3,0 9 11 124,8+83,2+199,8 Fandango 1,0 12 Fandango 0,75 13 Protiokonazolas +fluoksastrobinas 100 + 100 Fandango 0,5 10 14 Opera N 2,0 11 15 Piraklostrobinas+epoksikonazolas 170+125 Viverda 2,5 12 16 Boskalidas+epoksikonazolas+piraklostrobinas 350+125+150 19

Varpų fuzariozės kontrolės priemonių tyrimai Tyrimų schemos vasariniuose miežiuose pateiktos 11-14 lentelėse. 11 lentelė. Fungicidų įtaka Fusarium plitimui vasariniuose miežiuose (veislės: Quinch, Propino) Eil. Fungicidų purškimo variantai Nr. T1 - BBCH 31-32 T2 - BBCH 55-69 T2 fungicidų veikliosios medžiagos 1. Amistar Xtra 0,8 lha -1 Nepurkšta 2. Bamper 0,5 lha -1 Variano Xpro 1,0 lha -1 biksafenas 40 gl -1 + fluoksastrobinas 50 gl -1 + 3. Amistar Xtra 0,6 lha -1 Variano Xpro 1,0 lha -1 protiokonazolas 100 gl -1 4. Amistar Xtra 0,6 lha -1 Juventus 1,0 lha -1 metkonazolas 90 gl -1 5. Amistar Xtra 0,6 l/ha Orius 1,0 lha -1 tebukonazolas 250 g gl -1 6. Amistar Xtra 0,6 lha -1 Prosaro 1,0 lha -1 protiokonazolas 125 gl -1 + tebukonazolas 125 gl -1 7. Amistar Xtra 0,6 lha -1 Adexar 1,0 lha -1 fluksapiroksadas 62.5 gl -1 + epoksikonazolas 62.5 gl -1 8. Amistar Xtra 0,6 lha -1 Tiltas 0,5 lha -1 propikonazolas 250 gl -1 12 lentelė. Fungicidų įtaka Fusarium plitimui vasariniuose miežiuose (veislė Tipple) Eil. Fungicidų purškimo variantai Nr. T1 - BBCH 31-32 T2 - BBCH 55-69 T2 fungicidų veikliosios medžiagos 1. Amistar Xtra 0,8 lha -1 Nepurkšta 2. Bamper 0,5 lha -1 Variano Xpro 1,0 lha -1 biksafenas 40 gl -1 + fluoksastrobinas 50 gl -1 + 3. Amistar Xtra 0,6 lha -1 Variano Xpro 1,0 lha -1 protiokonazolas 100 gl -1 4. Amistar Xtra 0,6 lha -1 Juventus 1,0 lha -1 metkonazolas 90 gl -1 5. Amistar Xtra 0,6 l/ha Orius 1,0 lha -1 tebukonazolas 250 g gl -1 6. Amistar Xtra 0,6 lha -1 Prosaro 1,0 lha -1 protiokonazolas 125 gl -1 + tebukonazolas 125 gl -1 7. Amistar Xtra 0,6 lha -1 Tiltas 0,5 lha -1 propikonazolas 250 gl -1 13 lentelė. Fungicidų įtaka Fusarium plitimui vasariniuose miežiuose (veislė Luokė) Eil. Fungicidų purškimo variantai Nr. T1 - BBCH 31-32 T2 - BBCH 55-69 T2 fungicidų veikliosios medžiagos 1. Amistar Xtra 0,8 lha -1 Nepurkšta 2. Bamper 0,5 lha -1 Variano Xpro 1,0 lha -1 biksafenas 40 gl -1 + fluoksastrobinas 50 gl -1 + protiokonazolas 100 gl -1 3. Amistar Xtra 0,6 lha -1 Juventus 1,0 lha -1 metkonazolas 90 gl -1 4. Amistar Xtra 0,6 lha -1 Orius 1,0 lha -1 tebukonazolas 250 g gl -1 5. Amistar Xtra 0,6 l/ha Prosaro 1,0 lha -1 protiokonazolas 125 gl -1 + tebukonazolas 125 gl -1 6. Amistar Xtra 0,6 lha -1 Tiltas 0,5 lha -1 propikonazolas 250 gl -1 14 lentelė. Augalinių liekanų ir fungicidų ir įtaka Fusarium plitimui vasariniuose miežiuose (veislė Tipple) Eil. Augalinių liekanų Fungicidų purškimo variantai Nr. variantai T1 - BBCH 33-39 T2 - BBCH 55-69 T2 fungicidų veikliosios medžiagos 1. Be augalų likučių Adexar 1,0 lha -1 2. Kukurūzų šiaudai Adexar 1,0 lha -1 3. Kukurūzų šiaudai Adexar 1,0 lha -1 Prosaro 1,0 lha -1 4. Kviečių šiaudai Adexar 1,0 lha -1 5. Kviečių šiaudai Adexar 1,0 lha -1 Prosaro 1,0 lha -1 protiokonazolas 125 gl -1 + tebukonazolas 125 gl -1 protiokonazolas 125 gl -1 + tebukonazolas 125 gl -1 20

Tyrimų schemos vasariniuose miežiuose pateiktos 15-16 lentelėse. 15 lentelė. Fungicidų įtaka Fusarium plitimui vasariniuose kviečiuose (veislės: Tybalt, Disket). Eil. Fungicidų purškimo variantai Nr. T1 - BBCH 31-32 T2 - BBCH 55-69 T2 fungicidų veikliosios medžiagos 1. Ceriax 1,5 lha -1 Nepurkšta 2. Ceriax 1,5 lha -1 Juventus 1,0 lha -1 metkonazolas 90 gl -1 3. Ceriax 1,5 lha -1 Folicur 1,0 lha -1 tebukonazolas 250 g gl -1 4. Ceriax 1,5 lha -1 Proline 0,8 lha -1 protiokonazolas 250 gl -1 5. Ceriax 1,5 lha -1 Prosaro 1,0 lha -1 protiokonazolas 125 gl -1 + tebukonazolas 125 gl -1 16 lentelė. Augalinių liekanų ir fungicidų ir įtaka Fusarium plitimui vasariniuose kviečiuose (veislė Tybal). Eil. Augalinių liekanų Fungicidų purškimo variantai Nr. variantai T1 - BBCH 33-39 T2 - BBCH 55-69 T2 fungicidų veikliosios medžiagos 1. Be augalų likučių Ceriax 1,5 lha -1 2. Kukurūzų šiaudai Ceriax 1,5 lha -1 3. Kukurūzų šiaudai Ceriax 1,5 lha -1 Prosaro 1,0 lha -1 4. Kviečių šiaudai Ceriax 1,5 lha -1 5. Kviečių šiaudai Ceriax 1,5 lha -1 Prosaro 1,0 lha -1 21 protiokonazolas 125 gl -1 + tebukonazolas 125 gl -1 protiokonazolas 125 gl -1 + tebukonazolas 125 gl -1 Varpų fuzariozės išplitimo ir intensyvumo vertinimas. Varpų fuzariozės išplitimo stebėjimai atlikti vaškinės brandos tarpsniu, kiekviename laukelyje atsitiktine tvarka apžiūrint po 50 varpų iš kiekvieno laukelio ir įvertinant varpos pažeidimą procentais. Varpų fuzarioze pažeistų augalų procentas (P), pagal formulę: P=(n/N)*100, kur n pažeistų varpų, kiekis vnt., N tikrintų augalų/stiebų kiekis vnt. Ligos pažeidimo intensyvumas (R) [proc.] skaičiuojamas pagal formulę: R=Σ(n b)/n, kur Σ(n b) vienodu balu ar procentu pažeistų varpų kiekis vnt ir pažeidimo reikšmės sandaugų suma, N tikrintų augalų/ stiebų kiekis vnt (Dabkevičius ir kt., 2002). Fusarium grybų infekcijos nustatymas grūduose. Analizės eiga: Sterili bulvių dekstrozės agaro (BDA) terpė su Tritonu - X (0,8 ml -1 ) išpilstyta į sterilias Petri lėkšteles. Vasarinių miežių ir kviečių grūdai 3 min. dezinfekuoti NaOCl tirpale, atitinkančiame laisvo chloro 1 proc. koncentraciją; 3 kartus skalauti steriliame vandenyje; nusausinti ant sterilaus filtrinio popieriaus ir išdėlioti Petri lėkštelėse (po 10 grūdų kiekvienoje) ant terpės paviršiaus. Tirta po 100 grūdų iš kiekvieno varianto pakartojimo (viso 400 grūdų iš varianto). Fusarium grybų pažeistų grūdų skaičius procentais įvertintas po 7 parų inkubavimo 25±2 C temperatūroje, tamsoje. Fusarium rūšys identifikuotos remiantis Nelson ir kt. (1983) ir Leslie, Summerell (2006) apibūdintojais pagal vizualius kolonijų bei mikroskopinius konidijų morfologinius požymius, būdingus kiekvienai rūšiai. Grybų kolonijos, kurios turėjo visus Fusarium genčiai būdingus požymius, bet nesuformavo tipinių atskirai rūšiai makrokonidijų, taip pat pavienės identifikuotos rūšys buvo priskirtos prie kitų Fusarium grybų. DON nustatymas grūdų mėginiuose. Buvo išanalizuota 19 vasarinių kviečių veislių Tybalt ir Disket mėginių bei 39 vasarinių miežių veislių Tipple, Propino, Quinch ir Luokė mėginiai. DON grūduose buvo nustatytas ELISA (imunofermentiniu) metodu, naudojant NEOGEN diagnostinius mikotoksinų nustatymo testus Veratox DON 5/5. Analizėms naudoti standartiniai tirpalai, kurių koncentracijos: 0; 250; 500; 1000; 2000 µg kg - 1 (ppb). Remiantis šiais standartiniais tirpalais nustatytas mikotoksinų kiekis tiriamuose mėginiuose. Darbo eiga: 10 gr. sumalto mėginio užpilama 100 ml distiliuoto H2O ir 15 min. maišoma, naudojant didelio greičio purtyklę. Filtruojama pro Watman # 1 filtrą. Į testo sumaišymo juosteles supilstomas konjugatas po 100 µl. Supilstomi kontrolės ir mėginių ekstraktai po 100 µl. Po 100 µl gauto tirpalo perkeliama į juosteles su antikūnais ir inkubuojama 5 min. Atliekama plovimo procedūra su distiliuotu vandeniu. Supilstomas substratas po 100 µl vėl inkubuojama 5 minutes. Sulašinamas Red-