VII Lietuvos akių gydytojų suvažiavimas 2005 m. lapkričio 4-5 d., Palanga

VII Lietuvos akių gydytojų suvažiavimas 2005 m. lapkričio 4-5 d., Palanga Pranešimų santraukos Visapusiškas glaukomų gydymas nuo klinikinių tyrimų gairių iki kasdienės patirties I. Janulevičienė Glaukoma yra neurodegeneracinė optinė neuropatija esant progresuojančių struktūrinių ir funkcinių pakitimų. Visapusiškas glaukomos gydymas priklauso nuo patirties ir žinių, įgytų pastarųjų metų multicentrinių tyrimų metu, naujausių diagnostinių technologijų naudojimo bei optimalių gydymo variantų parinkimo. Kasdienis klinikinis darbas, stebint ligos progresavimą, vertinant gydymo efektyvumą, rodo, kad pacientams trūksta ištvermės laikytis nurodyto gydymo režimo. Tai būdingas lėtinių ligų gydymo ypatumas. Siekiant išlaikyti regos funkcijas ir stabdyti proceso progresavimą, svarbus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, nuoseklumas laikantis režimo. viena multicentrinio atsitiktinės atrankos dvigubai aklo III fazės klinikinio tyrimo dalyvių, vertinusi naujo antiglaukominių vaistų derinio efektyvumą ir saugumą. Klinikiniame tyrime įgyta patirtis bei pateisinti lūkesčiai yra naudingi ne tik moksliniu požiūriu, bet ir kasdieniame darbe parenkant individualų gydymo režimą. Glaukomos gydymo ypatumai remiantis naujausiais klinikiniais tyrimais Dr. H. DuBiner (JAV) Daugelis klinikinių tyrimų pabrėžia žemo akispūdžio svarbą akipločio išsaugojimui. Vertindami klinikinius aspektus, gydytojai taip pat pastebi žemo akispūdžio įtaką glaukominių procesų stabilizavimui. Autorius, daugelį metų dirbdamas klinikinį darbą, aiškiai suprato, kad žemas akispūdis yra ypač svarbus norint sustabdyti akipločio pakitimų progresavimą. Tačiau kai kuriems glaukoma sergantiems ligoniams, net ir esant žemam akispūdžiui, akipločio pakitimai progresuoja, manoma, dėl nepakankamai stabilaus paros akispūdžio. Nemažai naujausių klinikinių tyrimų bei straipsnių patvirtina šią teoriją. Gydant glaukoma sergančius ligonius naujesniaisiais prostaglandinais įmanoma stabilizuoti akispūdžio paros svyravimus. Pranešime autorius aptars šiuos teiginius, remdamasis savo atliktais klinikiniais tyrimais, kuriuose didžiausias dėmesys buvo skiriamas ilgalaikei akispūdžio kontrolei. Prostaglandinų efektyvumo įvertinimas keičiant ankstesnį medikamentinį gydymą A. Butkienė, G. Markauskienė ir kt. VUL Santariškių klinikų Akių ligų centras Šiuolaikinio medikamentinio gydymo tikslas yra efektyvi akispūdžio kontrolė, ilgalaikis poveikis, minimalūs sisteminiai ir vietiniai šalutiniai reiškiniai, neuroprotekcija, maksimalus patogumas bei tinkama kaina. Įvertinus šiuos kriterijus, didžiausias dėmesys tenka monoterapijai. Monoterapijos tikslas yra pasiekti maksimalų efektą, naudojant minimalų vaistų kiekį, sukeliant kuo mažiau šalutinių reiškinių ir visiškai išsiaiškinant individualų kiekvieno vaisto poveikį. Jei vienas pirminis vaistas pasirodė esąs neefektyvus ar išsivystė tachifilaksija (receptorių pripratimas ar vaisto poveikio sumažėjimas ilgai jį naudojant), būtina šį vaistą keisti kitu, bet nepridėti antrojo vaisto. Autorių atlikta duomenų analizė dar kartą patvirtino teiginį, jog naudinga vieną monoterapiją keisti kita. Monoterapijai vartojami prostaglandinų analogai, pvz., travoprostas, lyginant su kitų grupių vaistais, akispūdį mažina daugiausiai ir yra patogūs lašinti ligoniams. Efektyvumas mažinant akispūdį, veikimo mechanizmas, ilgalaikis ir stabilus poveikis, vaistų saugumas bei patogumas naudojant sudaro prielaidas travoprostą rinktis ir kaip pirminę monoterapiją. Prostaglandinų poveikis izoliuotoms kiaulių ciliarinėms arterijoms I. Vyšniauskienė 1, R. Allemann 2, J. Flammer 2, I. O. Haefliger 2 1, 2 Bazelio universitetinė akių ligų klinika, Šveicarija Įvadas. Prostaglandinai, nuolat išskiriami įvairiuose žmogaus organizmo audiniuose, akyse dalyvauja akispūdžio, junginės hiperemijos, kraujagyslių pralaidumo, uždegimo, rainelės pigmentacijos reguliacijoje. Sintetiniai prostaglandinų analogai naudojami akispūdžiui mažinti gydant glaukomą. 26

Darbo tikslas. Palyginti prostanoidų: U46619 (tromboksano A2 analogo), prostaglandino F2 (PGF2), latanoprosto ir travoprosto poveikį izoliuotoms kiaulių ciliarinėms arterijoms. Medžiaga ir metodai. Miografinėje sistemoje (izometriniam jėgos matavimui) ramybėje esančios arba 30 mm KCl sutrauktos kraujagyslės buvo tiriamos lašinant U46619, PGF2 latanoprostą ar travoprostą, laipsniškai didinant koncentraciją (0,1 nm 0,1 mm). Ramybėje esančioms kraujagyslėms bandymas buvo atliekamas ir naudojant FP receptorių antagonistą AL-8810 (3-30 µm) arba TP receptorių antagonistą SQ 29548 (3-30 µm). Rezultatai. Ramybėje esančios kraujagyslės susitraukdavo ženkliai stipriau (P < 0,001) naudojant (0,1 mm) PGF2 (87,9 ± 3,5%), U46619 (66,7 ± 4,1%) ir latanoprostą (62,9 ± 3,6%) nei travoprostą (23,0 ± 4,4%). Kraujagyslių atsakas į PGF2, latanoprostą ir travoprostą buvo bifazio pobūdžio, kai pirmasis susitraukimo pikas buvo esant 0,1 µm koncentracijai, ir šis pikas buvo stipresnis (P < 0.05) naudojant travoprostą (24,4 ± 2,8%) nei PGF2 (12,9 ± 4,6%), tačiau nesiskyrė (P = 0,58) nuo latanoprosto sukeltos vazokonstrikcijos (22,0 ± 3,0%). Prostanoidų sukelta vazokonstrikcija buvo slopinama (P < 0,05 0,001) tiek SQ 29548, tiek AL-8810. KCl sutrauktose kraujagyslėse taip pat nustatyta vazokonstrikcija, o ne vazorelaksacija. Išvada. Izoliuotose kiaulių ciliarinėse arterijose visi tirti prostanoidai sukėlė vazokonstrikciją, kuri stipriausia buvo naudojant U46619, o silpniausia travoprostą. Ligonių, sergančių amžine geltonosios dėmės degeneracija ir katarakta, diagnostika ir gydymo taktikos pasirinkimas D. Žaliūnienė, K. Šimatonis, B. Bielskutė, R. Liutkevičienė, M. Špečkauskas Problemos aktualumas. Iki šiol nėra visiškai aišku, kodėl kai kuriems pacientams, sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD), kataraktos pašalinimas skatina šios ligos progresavimą: dažnai,,sausos AGDD atveju regos aštrumas pagerėja neženkliai arba visai nepagerėja ir atsiranda aiškių gyslainės neovaskuliarizacijos (GNV) požymių, o,,drėgnos AGDD atveju regos aštrumas staigiai ir ženkliai pablogėja. Todėl tikslinga nustatyti, ar yra ryšys tarp kataraktos ekstrakcijos ir AGDD, ar kataraktos ekstrakcija skatina AM progresavimą, ar kataraktos pašalinimas didina tinklainės fotooksidacinį pažeidimą, ar kataraktos pašalinimas gali skatinti AGDD progresavimą dėl uždegiminių procesų. AGDD prognozavimo kriterijus yra tinklainės drūzų dydis, jų skaičius ir gyslainės neovaskuliarizacijos požymiai. Drūzų matmenų ištyrimui ir stebėjimui sukurta originali skaitmeninė matavimo metodika. Darbo tikslas. Tinklainės drūzų matavimo ir jų vaizdų skaitmeninės kaupimo metodikos sukūrimas. Išvada. Sukurta originali skaitmeninė matavimo metodika tinklainės drūzų matmenų ištyrimui ir stebėjimui. Metodika įgalina kiekybiškai ir kokybiškai vertinti patologinio proceso kitimą. Kataraktos chirurgijos vystymasis Lietuvoje 1994 2004 m. A. Misevičė, A. Mankauskienė, V. Jašinskas Darbo tikslas. Įvertinti kataraktos chirurginio gydymo tendencijas Lietuvoje per pastaruosius 10 m. (apžvelgti kataraktos chirurgijos paplitimą, naudojamų operacijų metodikas, dirbtinių lęšių įvairovę). Darbo metodai. Standartizuoti klausimynai. Duomenų kaupimas ir analizė. Kasmet nuo 1994 m. visiems kataraktos chirurgijos duomenų bazės dalyviams išsiunčiami standartizuoti klausimynai. Juose pateikti klausimai apie atliekamų kataraktos operacijų skaičių, naudotas operacijų metodikas, dirbtinių lęšių panaudojimo dažnį bei panaudotus modelius ir kt. Rezultatai: Nuo 1994 iki 2004 m. Lietuvoje iš viso atliktos 74 954 kataraktos pašalinimo operacijos, iš jų 18 393 atliktos naudojant fakoemulsifikaciją. Nuo 1994 iki 2004 m. Lietuvoje iš viso implantuoti 69 872 dirbtiniai lęšiai, iš jų 5 140 sulankstomieji (7,36 proc.) dirbtiniai lęšiai. Išvados. Kataraktos operacijų skaičius per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje padidėjo maždaug 3,5 karto (nuo 3 395 operacijų 1994 m. iki 11 396 operacijų 2004 m.). 2004 m. kataraktos chirurgijos dažnis Lietuvoje sudarė 2,86. Nuo 1994 m. iki 2004 m. dvigubai padažnėjo IOL panaudojimas ir 2004 m. sudarė 98,8 proc.; sulankstomųjų IOL lyginamoji dalis tais pačiais metais buvo 16,3 proc. Pagrindinę prielaidą kataraktos chirurgijos vystymuisi turėjo fakoemulsifikacijos metodikos įdiegimas (1995 m.). 2004 m. fakoemulsifikacija naudota 53,3 proc. visų kataraktos operacijų metu. Akies lęšiuko drumsčių paplitimas tarp 35 64 metų amžiaus Kauno miesto gyventojų F. Bojarskienė KMU BMTI Oftalmologijos laboratorija Darbo tikslas. Nustatyti kataraktos paplitimą tarp 35 64 metų amžiaus Kauno miesto gyventojų, kataraktos stadijų, kataraktos tipų pasiskirstymą amžiaus grupėse ir pagal lytį. Medžiaga ir metodai. Tiriamasis kontingentas 35 64 28

m. Kauno miesto gyventojai, kurie dalyvavo 2001 2002 m. KMU Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos atliktoje mokslinėje studijoje MONICA-4, kurios metu, atsitiktinės atrankos būdu sugrupavus pagal amžių bei lytį, buvo ištirti 1354 žmonės: 595 vyrai ir 759 moterys. Lęšiuko drumstys nustatytos remiantis LOCS III metodika. Rezultatai. Lęšiuko drumstys nustatytos 106 vyrams (17,8 proc.) ir 141 moterų (18,6 proc.). Abiejų akių lęšiuko drumstis turėjo 91,3 proc. sergančiųjų katarakta. Visose amžiaus grupėse I stadijos katarakta buvo 71,6 proc., II stadijos 22,5 proc. ir III stadijos 6,0 proc. sergančiųjų katarakta. Vyrų ir moterų, sergančių katarakta, pasiskirstymas pagal stadijas dešimtmetėse amžiaus grupėse: 35 44 m. I stadija 4,0 ir 3,5 proc., II stadija nenustatyta, III stadija 1,0 proc. ir nenustatyta; 45 54 m. I stadija 9,7 ir 9,7 proc., II stadija 1,0 ir 1,1 proc., III stadija 1,5 ir 0,4 proc.; 55 64 m. I stadija 23,8 ir 26,0 proc., II stadija 9,9 ir 11,8 proc., III stadija 2,0 ir 1,5 proc., atitinkamai vyrų ir moterų. Vyrų ir moterų grupėse vyravo branduolinio tipo kataraktos 68,2 proc.: tarp vyrų 72,5 proc., tarp moterų 65,0 proc. Mišraus tipo katarakta 18,3 proc., atitinkamai: 17,9 ir 18,6 proc., žievinio tipo katarakta 10,7 proc., atitinkamai: 7,7 ir 12,9 proc., ir užpakalinio tipo katarakta 2,8 proc., atitinkamai: 2,0 ir 3,4 proc. Išvados. Ištyrus 35 64 metų amžiaus Kauno miesto gyventojus, lęšiuko drumstys buvo nustatytos 17,8 proc. vyrų ir 18,6 proc. moterų. Vyrų ir moterų grupėse vyravo branduolinio tipo kataraktos 68,2 proc. Vyrų ir moterų grupėse vyravo I stadijos katarakta 71,6 proc. Vyrų ir moterų grupėse buvo ryškus kataraktos dažnio didėjimas su amžiumi. Kataraktos operaciniam gydymui stacionarizuotų pacientų informuotumo apie ligą ir pooperacines prognozes lūkesčių ištyrimas V. Jašinskas, M. Špečkauskas, B. Bielskutė, R. Liutkevičienė Darbo tikslas. Nustatyti pacientų žinias apie jų akių ligas ir planuojamą operaciją. Darbo metodai. Tyrime dalyvavo 2005 m. liepos 1 15 d. kataraktos chirurginiam gydymui į KMU Akių ligų klinikos I akių ligų skyrių stacionarizuoti pacientai. Anketos pildytos naudojant paciento ligos istorijos duomenis bei registruojant tiriamųjų atsakymus į 23 klausimus. Pacientų klausta apie blogo matymo priežastis, regos blogėjimo trukmę, kreipimosi į akių gydytoją laiką, operacinio gydymo delsimo priežastis, žinias apie jų akių ligas, blogą pooperacinį regėjimą sąlygojančius veiksnius, dirbtinį lęšį, galimą antrinę kataraktą, dabartinį ir paciento prognozuojamą pooperacinį regėjimo aštrumą, operacijos sudėtingumą, gydytojų suteiktos informacijos išsamumą. Išrašymo ambulatoriniam gydymui dieną registruotas regos aštrumas bei klausta paciento nuomonės apie operacijos veiksmingumą. Duomenys apdoroti SPSS Windows 13.0 programa. Darbo rezultatai. Apklausta 190 pacientų: 128 (67,37 %) moterys ir 62 (32,63 %) vyrai. Tiriamųjų amžius 44 97 m. (vidurkis 74,71 m.). Tiriamųjų išsilavinimas: 109 (57,37%) nebaigtas vidurinis, 48 (25,26 %) vidurinis, 13 (6,84 %) aukštesnysis, 20 (10,53 %) aukštasis. Tiriamųjų regos aštrumas prieš operaciją buvo vidutiniškai 0,1, išrašymo ambulatoriniam gydymui dieną 0,5. Iš apklausos paaiškėjo, kad prieš operaciją pacientai tikėjosi pooperacinio regos aštrumo pagerėjimo vidutiniškai iki 0,5. 99 pacientų pooperacinis regos aštrumas buvo toks, kokio jie tikėjosi ar geresnis, 83 pacientai matė prasčiau nei tikėjosi, 8 pacientai savo nuomonės neišreiškė. Nors regos aštrumas buvo toks, kokio pacientai tikėjosi ar net geresnis, 6 tiriamieji buvo nepatenkinti operacijos rezultatais. Apie savo akių ligas nieko nežinojo 115 tiriamųjų, 23 nurodė tik ligų pavadinimus, 52 tiriamieji turėjo pakankamai žinių. Iki operacijos 153 pacientai teigė, kad informacijos iš gydytojo apie jų ligą pakako, 25 liko esminių neaiškumų, 2 tiriamieji neatsakė į klausimą. Po operacijos informacijos apie pooperacinį režimą pakako 179 pacientams, 11 dar turėjo papildomų klausimų. 1. Daugelis tiriamųjų apie savo akių ligas nieko nežinojo, tačiau jiems informacijos iš gydytojų pakako, kadangi pacientai jais visiškai pasitikėjo. 2. Pusei pacientų pooperacinis regos aštrumas atitiko jų ikioperacinius lūkesčius. 3. Nedidelė dalis pacientų liko nepatenkinti operacijos rezultatais, nors pooperacinis regos aštrumas buvo toks, kokio jie tikėjosi prieš operaciją ar net geresnis. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) lašų naudojimo galimybės oftalmologijoje J. Popovienė Klaipėdos ligoninės Akių ligų skyrius Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo oftalmologijoje turi plačias pritaikymo galimybes. Reikėtų nepamiršti šių vaistų ne tik pakankamai stipraus priešuždegiminio poveikio, bet ir tais atvejais, kai pacientai kenčia skausmą: po traumų, UV spindulių sukeltų keratitų, erozijų, konjunktyvitų, skleritų, episkleritų atvejais. Dėl midriazę palaikančio veikimo diklofenako lašai naudojami ne tik operuojant kataraktas, bet ir gydant priekinius uveitus. Dėl vaisto savybės blokuoti kraujo-skysčių barjerą ir mažinti tinklainės paburkimą šie lašai naudojami įvairių tinklainės ligų atvejais, taip pat po gydymo lazeriu. Pranešime pateikiamas NVNU vaistų veikimo mechanizmas, palyginimas su steroidiniais vaistais, aptariami naujausi moksliniai tyrimai. 29

Izoliuota tinklainės astrocitoma G. Juodkaitė, V. Strazdienė VU Medicinos fakultetas, VšĮ Antakalnio poliklinika Tinklainės astrocitoma dažniausiai būna gumburinės sklerozės ar kitų fakomatozių atvejais. Vien akių pažeidimai, nesant sisteminių pažaidų, yra reti. Pristatomas klinikinis tinklainės astrocitomos, nesusijusios su gumburine skleroze, atvejis. Pacientė 64 metų moteris. Gyslainės melanomos brachiterapija KMU Akių ligų klinikoje S. Ačas, J. Japkinas, A. Paunksnis, M. Špečkauskas Intraokulinė melanoma pagrindinė tikslinė problema dabartinėje ir ateities oftalmoonkologijoje. Kitaip nei kitose onkologijos srityse, čia keliami trys svarbiausi gydymo tikslai: ligonio gyvybė, gerą gyvenimo kokybę užtikrinantis matymas ir akies kaip organo išsaugojimas. Atsižvelgiant į tai, viso pasaulio oftalmologai atkakliai ieško geriausio intraokulinės melanomos gydymo metodo. Šiandien populiariausia konservatyvaus gydymo forma yra brachiterapija. Pirmųjų aplikatorių (Co60, Sr90) atsisakyta dėl dažnų akies audiniams grėsmingų komplikacijų ir pereita prie mažesnio energetinio aktyvumo jonizuojančiųjų šaltinių (I125, Ru106), kurie tinka efektyviam mažų bei vidutinių melanomų gydymui. Mūsų klinikoje brachiterapija pradėta taikyti nuo 2004 m. lapkričio mėnesio. Iki 2005 m. liepos mėnesio gydyti 7 ligoniai (6 moterys ir 1 vyras), kurių vidutinis amžius 55 metai. Gydymui taikyti radioaktyvaus rutenio (Ru106) Polatom 15 20 mm skersmens aplikatoriai. Ligoniai operuoti taikant laidinę + intraveninę nejautrą. Šiems ligoniams dažniausiai diagnozuotos vidutinio dydžio gyslainės melanomos. Auglio šešėlis skleroje buvo lokalizuojamas kontralateralinės transsklerinės diafanoskopijos metodu. Pagal radiofizikų apskaičiuotas rekomendacijas, aplikatoriai buvo išimami po 4 6 dienų. Vėliau ligoniams skiriama kontrolinė apžiūra (gydytojo onkologo konsultacija, echoskopija ir akies dugno skaitmeninė fotografija) po 3, 6, 9 ir 12 mėn., vėliau du kartus per metus. Dabar ligoniai sekami 3 10 mėnesių. Per šį laikotarpį operacinių ir ankstyvų pooperacinių komplikacijų nenustatyta, ligonių regėjimo aštrumas nepablogėjo, visais atvejais auglio dydis išliko stabilus arba mažėjo, proceso generalizacijos neaptikta nei prieš operaciją, nei sekimo periodu. Išvada. Esant atitinkamo dydžio ir neagresyvios eigos intraokulinėms melanomoms, brachiterapija taikytina kaip alternatyvus enukleacijai metodas. Reikalingas tolesnis ligonių sekimas dėl galutinių gydymo rezultatų (po 12 18 mėn.). Vokų ir junginės hemangiomos gydymas lazeriu ir krioterapija A. Ruzgys, K. Babajan VUL Santariškių klinikos, GK Klinika Tikslas. Pristatyti suaugusio paciento vokų ir junginės hemangiomos gydymo lazeriu ir krioterapija atvejį. Metodai. Vokų odos ir poodžio hemangioma gydyta 2 diodinio lazerio kursais. Obuolio, skliauto ir vokų junginės hemangioma gydyta 4 krioterapijos kursais. Sektas auglio dydis iki gydymo, gydymo metu ir po gydymo, vertintas regos aštrumas, akis ištirta dėl galimų komplikacijų. Rezultatai. Gydymo metu atsistatė vokų reljefas, beveik išnyko obuolio junginės hemangioma, ženkliai sumažėjo skliauto ir vokų junginės hemangioma, pagerėjo kosmetinė išvaizda. Nekilo komplikacijų. Regos aštrumas nepablogėjo. Išvados. Suaugusiųjų vokų odos ir poodžio hemangiomos gydymas lazeriu yra efektyvus ir saugus metodas. Suaugusių pacientų obuolio, skliauto, vokų kapiliarinės hemangiomos gydymas krioterapija yra efektyvus ir saugus metodas. Ašarų liaukos pseudotumoro klinikinio atvejo pristatymas J. Žukauskas, J. Bendorienė, D. Šabanienė, R. Liutkevičienė Darbo tikslas. Išanalizuoti labai retą ašarų liaukos pseudotumoro klinikinį atvejį. Darbo metodai. Klinikinio vaizdo pristatymas, KT, BMR tyrimai, klinikiniai, hematologiniai, biocheminiai kraujo tyrimai, patologiniai tyrimai, gydymo taktika ir rezultatai. 1. Ašarų liaukos padidėjimo atveju tikslinga skirti nuo ašarų liaukos pseudotumoro galimybės. 2. Efektyviam ašarų liaukos pseudotumoro gydymui tikslinga individualizuota geriamojo prednizolono schema. Informacinės technologijos oftalmologijoje A. Paunksnis1, V. Barzdžiukas 1, S. Kurapkienė 1,2 1 KMU BMTI Oftalmologijos laboratorija 2 Kauno technologijos universitetas Jau du dešimtmečius medicinoje, kartu oftalmologijoje vis plačiau taikomos informacinės technologijos nuotolinėms ligonių konsultacijoms, virtualiam mokymui bei moksliniams tyrimams. 31

Jungtinėmis technologijos ir medicinos specialistų pastangomis sukurtos, plėtojamos ir taikomos šiuolaikinės informacinės technologijos žmogaus sveikatai, pagrindinį dėmesį kreipiant paciento ir jį gydančio gydytojo poreikiams, paciento atžvilgiu daromų sprendimų palaikymui. Kauno medicinos universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus matematikos ir informatikos institutas vykdo Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamą programą Informacinės technologijos žmogaus sveikatai klinikinių sprendimų palaikymas (e- Sveikata), kurios tikslai: 1) pilotinių duomenų bazių kūrimas oftalmologiniams vaizdams ir signalams; 2) informacinių priemonių, padedančių formuoti prevencinius ir klinikinius sprendimus bei sumažinti regos negalią sukeliančių ligų riziką, kūrimą ir klinikinį įvertinimą; 3) diagnostinių vaizdų ir signalų apdorojimo algoritmų kūrimas bei vystymas vertingai diagnostinei informacijai gauti; 4) daugiakriterine analize grįstų klinikinių sprendimų priėmimo ir palaikymo strategijų kūrimas, naudojantis pilotiniais medicininių duomenų ir vaizdų bankais bei telemedicinos tinklais. Kaupiami oftalmologiniai vaizdai ir signalai jų apdorojimui duomenų bazėse, parametrizavimui bei klinikinių sprendimų palaikymo algoritmų kūrimui. Suformuoti oftalmologinių vaizdų skaitmeninių parametrų klasifikacijos metodai eksperto įvertinimui. Sukurta interneto svetainė Skaitmeninė oftalmologija informacinėdiagnostinė sistema bendrosios praktikos gydytojui (http:// www.bmii.ktu.lt:8081/unrs/akys). Apdoroti oftalmologiniai klinikiniai ir eksperimentiniai duomenys naudojami multikriterinės klinikinių sprendimų palaikymo sistemos kūrimui su sąsaja į informaciją internete (e-biblioteka). Akių dugno vaizdų parametrizavimas V. Barzdžiukas, A. Paunksnis, D. Jegelevičius, R. Ulickienė Kauno medicinos universitetas, Kauno technologijos universitetas Plintant skaitmeninėms akių dugno kameroms ir skaitmeniniams vaizdams tampant standartu, gydytojų praktikoje įsivyrauja kompiuterizuotos diagnostinės vaizdų analizės sistemos. Daugelio oftalmologinių tyrimų atvejais svarbu žinoti tikruosius akies dugno darinių matmenis. Toks objektyvus vaizdo aprašymas suteikia galimybę sekti, palyginti, apibendrinti duomenis. Akies dugno vaizdas kameroje formuojasi pereidamas sudėtingą optinę sistemą, kurią sudaro akis bei fundus kamera. Šios sistemos parametrai lemia mastelį, kuriuo perduodamas dydis (matmuo) iš akies dugno į kameros optinę plokštumą. KMU Biomedicininių tyrimų instituto Oftalmologijos laboratorijoje akies dugno vaizdai fotografuojami fundus kamera Canon CF-60UVi, 60 kampu. Apskaičiuotas kameros mastelis [taškas (pikselis)/mm] buvo lygus: 0,01171875 mm/pikseliui. Jos didinimo koeficientas 0,0065248 mm/ pikseliui, o bendrasis sistemos akies-fundus kamera didinimo koeficientas 0,556782±0,000827 (vidurkis±standartinė nuokrypa). Tikrasis akies dugno darinio dydis randamas akies dugno vaizde išmatavus darinio dydį vaizdo taškais (pikseliais) ir padauginus jį iš šio koeficiento. Apskaičiuota, kad CF-60U kamerai, 60 kampui bendrasis didinimo koeficientas pakankamai mažai priklauso nuo akies refrakcijos (<2% -8 +12D intervale). Vaizdo analizė gali būti atliekama dviem būdais: 1) interaktyviu kai ekspertas paženklina parametrizuojamus darinius, o vaizdo analizės programa analizuoja ir skaičiuoja parametrus; 2) vaizdo analizės programa automatiškai pati segmentuoja vaizdą, suranda darinių parametrus. Nustatyta akies dugno parametrizavimo seka atitinka akies dugno tyrimo įvertinimo (oftalmoskopijos) seką: 1) regos nervo disko parametrizacija; 2) tinklainės židininių pakitimų parametrizacija; 3) tinklainės kraujagyslių parametrizacija. Tyrimas atliktas remiant Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui (pagal prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių mokslo programą IT SVEIKATA, reg. Nr. C-03013). Akies dugno nuotraukų automatizuota analizė P. Treigys, V. Šaltenis Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius Pažangių technologijų naudojimas medicinoje įgalina diagnozuoti ligas pradinėje jų stadijoje. Diagnozuojant aktualu pakankamai tiksliai bei greitai atpažinti regos nervo diską akies dugno nuotraukoje bei nustatyti jį apibūdinančius parametrus. Šie parametrai vėliau gali būti panaudojami identifikuojant oftalmologines ligas. Pristatomas metodas, besiremiantis nuotraukos taškų analize bei jų aproksimavimu elipse ir automatiškai įvertinantis regos nervo disko ribas. Apžvelgiamos su šiuo metodu susijusios problemos kraujagyslių tinklo įtaka, regos nervo disko aiškių ribų nebuvimas. Apžvelgiamas nuotraukos objektų segmentacijos uždavinys. Atsižvelgus į problemas, susijusias su regos nervo disko aproksimavimu kreive, pateikiamas būdas, automatiškai šalinantis kraujagysles iš spalvotos akies dugno nuotraukos. Jis pasižymi tuo, kad jos pašalinamos iš regos nervo disko srities nepažeidžiant jo struktūros. Tiriant kraujagyslių šalinimo 32

ypatumus iškyla atvirkštinis uždavinys, kai svarbi akies dugno nuotraukose struktūra yra kraujagyslės. Kraujagyslių tinklo, akies dugno nuotraukose teikiamą informaciją galima panaudoti diagnozuojant ligos stadiją ar kaip pagalbinę informaciją diagnozuojant pačią ligą. Pats efektyviausias būdas gydyti akių ligas yra laiku nustatyti pakitimus akies dugno nuotraukose. Aptariamas automatinis kraujagyslių tinklo išskyrimo metodas iš spalvotų akies dugno nuotraukų. Toks metodas yra neimlus skaičiavimo laiko prasme, išlaikomos kraujagyslių spalvinės charakteristikos. Pristatant kiekvieną iš metodų išsamiai pateikiami rezultatai. Skaitinių akies dugno parametrų vaizdo analizė J. Bernatavičienė, G. Dzemyda, O. Kurasova, V. Marcinkevičius, V. Medvedevas, V. Tiešis Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius Akies dugno vaizdą galima parametrizuoti nustatyti jų skaitinius parametrus, kaip antai: optinio nervo disko (OND) aproksimuojančios elipsės ir ekskavaciją (EKS) aproksimuojančios elipsės parametrus, neuroretininio krašto (NRK) dalių storį, santykius tarp įvairių OND, EKS ir NRK parametrų. Iš šių parametrų galima sudaryti daugiamačius vektorius, kurie atitiks analizuojamų akių dugnus. Dažna medicinos, kartu oftalmologijos problema yra būsenos priskyrimas vienai iš jau žinomų klasių (pvz., ligų). Medicininių duomenų klasifikavimo specifika yra ta, kad normalios būsenos perėjimas į ligą dažnai būna labai neženklus. Parametrizavus akies dugno vaizdus, turime skaitinių parametrų lentelę, kurios eilutės atitinka analizuojamas akis, o stulpeliai tų akių parametrus. Remiantis lentele labai sunku pastebėti, kurie objektai (nagrinėjamu atveju akys) yra panašūs, kurie labai skiriasi, t. y. kokiai klasei jie priklauso. Todėl daugiamačius objektus būtina klasifikuoti įvairiais klasifikavimo metodais. Tačiau klasifikavimo paklaidos yra neišvengiamos, o medicinoje tokie rezultatai turi būti kuo tikslesni. Todėl čia verta pasitelkti kitus duomenų analizės metodus, pvz., vaizdo analizę, t. y. tikslinga daugiamačius objektus vizualizuoti juos pavaizduoti plokštumoje. Vaizdo analizė įgalina įvertinti objektų panašumus ir skirtumus, iš dalies objektų priskyrimą vienai iš klasių. Tačiau šios analizės metodų trūkumas yra tas, kad vizualizuojant duomenis taip pat neišvengiamai prarandama dalis informacijos. Todėl, siekiant objektyvesnių išvadų apie analizuojamus duomenis, vienas priimtinesnių metodų būtų derinti klasifikavimo ir vizualizavimo būdus. Ar verta gydyti vyresnių nei 7 metų vaikų ambliopiją E. Danielienė, L. Šveikauskienė Rega, Vilnius Tikslas. Įvertinti vyresnių nei 7 metų vaikų ambliopijos gydymo rezultatus. Metodai. Retrospektyviai ištyrėme 193 vaikų (7 17 metų), kurie kreipėsi dėl ambliopijos (regos aštrumas 0,7 ir mažesnis), gydymo rezultatus. Vaikai buvo gydyti akinių korekcija, okliuzija, pusiau skaidria Bangerterio plėvele, atropinu (penalizacija). Rezultatai. Vaikų, turinčių refrakcinę ambliopiją, buvo 37%, anizometropinę 42%, disbinokulinę 11%, anizometropinę disbinokulinę 10%. 52% vaikų jau buvo gydyti kitose gydymo įstaigose. Regėjimas pagerėjo 98% akių su refrakcine, 89% vaikų su anizometropine, 81% vaikų su disbinokuline ir 58% vaikų su disbinokuline anizometropine ambliopija. Iš 19 akių, kurių regėjimas nepagerėjo, 15 buvo jau gydytos anksčiau. Išvados. Ambliopiją būtina gydyti ir vyresniems vaikams, nors iki 0,9 1,0 regos aštrumas pagerėjo 52% akių. Gydymas efektyviausias vaikams, kuriems yra refrakcinė ambliopija, mažiausiai padeda vaikams, turintiems disbinokulinę anizometropinę ambliopiją. Silikono hidrogelio kontaktinių lęšių naudojimas vaikų ragenos ligų gydymui J. Bendorienė Tyrimo tikslas. Įvertinti silikono hidrogelio lęšių efektyvumą ir saugumą gydant ūmias vaikų akių ragenos ligas. Metodai. Tyrime dalyvavo 29 vaikai, kurie dėl ragenos ligų buvo gydomi Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų akių skyriuje ir kuriems indikuotinas gydymas kontaktiniais lęšiais. Visais atvejais buvo naudojami Focus Night&Day silikono hidrogelio lęšiai. Buvo vertinamas kontaktinio lęšio prigludimas prie ragenos, specifinio gydymo efektyvumas, mažinant akių skausmą bei gerinant ragenos gijimą, gydymo komplikacijos. Rezultatai. Kontaktiniai lęšiai buvo taikyti 29 akims gydyti. Vidutinis pacientų amžius 9 metai (nuo 2 mėnesių iki 17 metų). Gydytos ligos: akių nudegimai (7 akys), ragenos erozijos (3 akys), neurotrofiniai keratitai (4 akys), descemetocelė (1 akis), ragenos opa (1 akis), keratouveitas (1 akis), keratitas dėl lagoftalmo (1 akis), vernalinis keratokonjunktyvitas (1 akis), herpesinis keratitas (1 akis), ragenos perforacija (2 akys), ragenos žaizdos (7 akys). Vidutinis kontaktinio lęšio nešiojimo laikas buvo 17,8 dienų (nuo 1 iki 131 dienų). Dėl sausos akies lęšis buvo pamestas (1 akis). Gydymas kontaktiniais lęšiais buvo efektyvus 93% 33

atvejų. Komplikacijos vienam vaikui, sergančiam herpesiniu keratitu, kontaktinio lęšio nešiojimas nutrauktas po paros dėl padidėjusio uždegimo požymių. Išvados. Focus Night & DayTM silikono hidrogelio kontaktiniai lęšiai yra saugūs ir efektyvūs gydant ūmias vaikų akių ragenų ligas. Deguonies srautas pro kontaktinius lęšius M. Sriubienė KMU Biologijos katedra Pradėjus naudoti naujos kartos silikono hidrogelio kontaktinius lęšius naujas matavimo vienetas deguonies srautas (oxygen flux) daug geriau atspindi deguonies tiekimą ragenai. Deguonies pralaidumas Dk įprastiniams tradiciniams hidrogelio kontaktiniams lęšiams yra tiesiogiai susijęs su vandens kiekiu juose. Žinant vidutinį kontaktinio lęšio centrinės dalies storį ir vandens kiekį jame, galima matematiškai paskaičiuoti deguonies pralaidumą - Dk ir perduodamo deguonies kiekį pro lęšį - Dk/t. Paprastai cituojamos Dk ir Dk/t reikšmės buvo nustatytos naudojant poliarografinį metodą, kuris turėjo kai kurių netikslumų. Silikono hidrogelio kontaktiniuose lęšiuose yra ženkliai didesnis deguonies perdavimas Dk/t, tačiau Dk ir Dk/t reikšmių padidėjimas nėra tiesiogiai susijęs su deguonies srauto (oxygen flux) reikšmėmis. Deguonies srautas (oxygen flux) nurodo deguonies tūrio apimtį, kuris pasiekia ragenos paviršiaus ploto vienetą per laiko vienetą. Tai svarbus klinikinis parametras. Įprastiniuose hidrogelio kontaktiniuose lęšiuose Dk/t padidėjimas turi atitinkamus panašius proporcingus deguonies srauto (oxygen flux) pokyčius. Silikono hidrogelio kontaktiniuose lęšiuose didėjant Dk/t, deguonies srauto ragenai padidėjimas neturi tiesinės priklausomybės nuo Dk/t padidėjimo. Deguonies srauto (oxygen flux) reikšmės rodo, kad silikono hidrogelio kontaktiniuose lęšiuose ragenos aprūpinimas skirtingu kiekiu deguonies nelabai skiriasi, net jeigu šie kontaktiniai lęšiai ir rodo skirtingas Dk/t reikšmes laboratorijos sąlygomis. Pastaruoju metu deguonies srauto (oxygen flux) reikšmė turėtų būti laikoma kaip fiziologiškai svarbus deguonies parametras šiuolaikiniuose silikono hidrogelio kontaktiniuose lęšiuose. Regėjimo sukeltų potencialų tyrimo naudojimas objektyviam regėjimo funkcijų įvertinimui A. Gelžinis, A. Šližinskienė Įvadas. Regėjimo aštrumas dažniausiai nustatomas subjektyviai, pacientui rodant optotipus ir pasitikint jo atsakymais. Tačiau šis metodas kai kuriais atvejais būna nerezultatyvus, pvz., psichinių ligų ar agravacijos atvejais. Pasaulyje dažniausiai naudojamos dvi metodikos objektyviam regėjimo aštrumui nustatyti: sukeliant optokinetinį nistagmą arba tiriant regos sukeltus potencialus. Darbo tikslas. Įvertinti regos sukeltų potencialų tyrimo reikšmę objektyviam regėjimo aštrumui nustatyti. Metodai. Tyrimui naudota RetiPort 32 elektrofiziologinių regėjimo tyrimų įranga bei FrACT kompiuterinė programa regėjimo aštrumui įvertinti. Panaudota stimuliacijos metodika, pasiūlyta Nakamura A. ir kt. (Kawasaki medical school, Okayama). Tyrimo metu pacientams tirtas atskirų akių regėjimo aštrumas iš 1 metro, po to registruoti kintančio stimulo (angl. pattern) regos sukelti potencialai (prsp) 1 metro atstumu, naudojant 39, 26, 15 ir 9 dydžio stimulus, 15% kontrasto ryškumu, keitimosi dažnis 0,7 Hz, regos laukas 8,50. Ištirti 8 pacientai (16 akių), kurių regėjimo aštrumas varijavo nuo 0,06 iki 1,86. prsp atsakai vertinti kaip teigiami ar neigiami. Tyrimo duomenys apdoroti Statistica 6 programa. Rezultatai. Apdorojus duomenis, tarp regėjimo aštrumo bei prsp duomenų nustatytas labai stiprus ryšys (koreliacijos koeficientas r = 0,837, p<0,000051). Statistiškai patikimo skirtumo tarp grupių rezultato nėra (t kriterijus 2,06, p>0,05). Išvada. Regos sukeltų potencialų tyrimas yra patikimas metodas objektyviai įvertinti regėjimo aštrumą. Geltonosios dėmės ligų gydymo perspektyvos J. Milašienė, S. Kalpokaitė-Gutauskienė Per paskutinį dešimtmetį ženkliai pasikeitė supratimas apie geltonosios dėmės ligų gydymą, atsirado nauji tyrimo metodai. Ilgą laiką buvusios negydomos geltonosios dėmės ligos dabar bandomos gydyti. Atsiranda viltis pristabdyti ligos progresavimą ir stabilizuoti regėjimą. Pranešime pristatomi nauji amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, diabetinės geltonosios dėmės edemos gydymo metodai ir indikacijos jų taikymui. Analizuojamos tyrimų (FLA ir OCT) taikymo galimybės. Pateikiami stebėtų ir gydytų ligonių pavyzdžiai. 34

Sunkių akių traumų gydymo taktikos aspektai E. Puodžiuvienė, R. Gricius Sunkių akių traumų atvejais chirurginės intervencijos atlikimo laikas yra labai svarbus ir kartais tampa sunkia dilema kiekvienam oftalmologui. Jis nuolat aptarinėjamas įvairiose oftalmologų diskusijose tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje. Pranešime pateikiamos praktinės rekomendacijos, kokia turėtų būti sunkių traumų gydymo strategija, tačiau kiekvieno klinikinio atvejo scenarijus gali būti savitas ir jį kuria bei už jį atsako pats gydytojas. Skubios oftalmologinės būklės, kurioms reikia chirurginio gydymo: penetruojančios, perforuojančios žaizdos, intraokuliniai svetimkūniai (IOSv), endoftalmitas, vokų žaizdos ir kt. Chirurginės intervencijos atlikimo laiko požiūriu skiriamos į: absoliučiai skubias cheminių nudegimų, regėjimo sutrikimo, progresuojant akiduobės kraujosruvai, ir kitais atvejais; skubias didelės rizikos IOSv, endoftalmito atvejais; < ir = 24 val. IOSv, kiaurinių žaizdų atvejais; per 24 72 val. tinklainės atšokimo, vaistais nekontroliuojamo akispūdžio, esant hifemai ar lęšiuko sužeidimui, atvejais; per 2 savaites IOSv, tinklainės atšokimo, atliekant antrinę rekonstrukcinę operaciją ar esant drumstoms terpėms ambliopinėje amžiaus grupėje atvejais. Ankstyva chirurginė intervencija turi savų privalumų ir trūkumų. Privalumai: geresnė apžiūra pro centrinę ragenos dalį, mažesnis uždegimo, akispūdžio pakilimo pavojus, mažesnė randų (PVR) susidarymo, tinklainės atšokimo tikimybė. Trūkumai: mažiau laiko akies būklės įvertinimui, didesnis kraujavimo pavojus, sunkiau atidalyti ir pašalinti stiklakūnį. Akių traumų gydymas negali būti paremtas dogmomis; oftalmologas turi lanksčiai ir individualiai vertinti ir priimti sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju. Akių siderozės klinikiniai ypatumai B. Jasaitienė, A. Šidlauskas, A. Šližinskienė Darbo tikslas. Nustatyti akių siderozės išsivystymo priežastis ir įvertinti ligos klinikinius ypatumus. Metodai. Retrospektyviai išanalizuoti 5 pacientų, sirgusių akių sideroze, klinikiniai duomenys, įvertinant atvykimo laiką po buvusio sužeidimo. Rezultatai. Ligoniai atvyko, praėjus nuo 1 iki 40 metų po buvusio sužeidimo. Dviem pacientams intraokulinis krislas buvo diagnozuotas iki siderozės pasireiškimo, tačiau nešalintas, dviem paskutinio kreipimosi metu, vienam nenustatytas. Visiems pacientams buvo ryški siderozės klinika. Visi ligoniai buvo operuoti. Nepašalintose akyse regėjimo aštrumas po operacijos pagerėjo trims pacientams. 1. Akių siderozė išsivystė akyse, kuriose po sužeidimo ilgą laiką buvo nepašalinti ar nediagnozuoti intraokuliniai krislai. 2. Dėl akių siderozės išsivystantys akių pakitimai gali būti sunkių regėjimo sutrikimų arba aklumo priežastimi. II, III, IV, V ir VII galvos nervų pokyčiai patyrusiesiems galvos smegenų traumą R. Lukauskienė, V. Matukevičienė, A. Kučinovienė, I. Bušauskienė, B. Mickienė Patyrusiems įvairias galvos smegenų traumas žmonėms neretai būna pažeidžiami ir kai kurie galvos nervai, todėl būtina tiksli šių pažeidimų neurooftalmologinė diagnostika. Darbo tikslas buvo nustatyti regos nervo (NII), akies obuolį judinančių (NIII, NIV, NVI), trišakio (NV) bei veido nervo (NVII) pažeidimo dažnį bei diagnozavimo metodus patyrusiems kaukolės kaulų bei galvos smegenų sužalojimus pacientams. Pranešime nurodomi požymiai apie regos nervo, regos nervo kryžmės, regos laidų, centrinio regėjimo neurono bei aukščiausių regėjimo funkcijų pokyčius įvykus galvos smegenų traumai. Taip pat pateikiami dažniausiai pasitaikantys akies judinamųjų nervų bei veido nervo pažeidimai bei juos sukeliančios priežastys. Nurodomi diagnostiniai ligos metodai, pasitaikančios klaidos bei gydymo ir reabilitacijos priemonės. Centrinės ragenos perforacijos chirurginis gydymas (klinikinis atvejis) R. Ašoklis, L. Butkienė, G. Juodkaitė VUL Santariškių klinikų Akių ligų centras Darbo tikslas. Pademonstruoti ragenos perforacijos chirurginio gydymo galimybes naudojant amniono membraną ir donorinę rageną. Medžiaga. 28 metų amžiaus ligonis atvyko į mūsų skyrių dėl kairiosios akies ragenos perforacijos. Ligonis skundėsi, kad prieš 3 dienas pablogėjo matymas kairiąja akimi, atsirado abiejų akių šviesos baimė. Ligoniui buvo diagnozuo- 36

tas abiejų akių rosacea keratitas, kairiosios akies ragenos opa ir perforacija. V OD = 0.2 OS = rankos judesiai Abiejų akių ragenų apatiniuose kvadrantuose naujadarės kraujagyslės. Kairiosios akies ragena centre išopėjusi, ragena perforavusi, priekinė kamera labai sekli. Dėl donorinių ragenų trūkumo ligoniui negalėjome atlikti ragenos transplantacijos, todėl du kartus su 1 savaitės pertrauka kairiosios akies ragena buvo padengiama amniono membrana. Vietiškai ligoniui buvo skirti kortikosteroidų, antibiotikų ir atropino lašai, sistemiškai Tab.Doxacyclini 100mg 1x1. Praėjus 2 savaitėms po hospitalizacijos buvo gauta donoro ragena. Ligoniui atlikta viso storio ragenos transplantacija į pasluoksnį guolį. Po operacijos vietiškai skirti kortikosteroidų ir antibiotikų lašai į kairiąją akį, sistemiškai Ciklosporinas A 100 mgx2. Rezultatai. 4 mėnesiai po operacijos. VOD 0,7 OS 0,8 Abiejose akyse ženkliai sumažėjusi ragenos neovaskuliarizacija. Kairiosios akies ragenos transplantantas skaidrus. Ligonis nejaučia šviesos baimės. 1. Ligoniams, kuriems perforavusi ragena, amniono membranos transplantacija gali būti parengiamoji operacija prieš ragenos transplantaciją. 2. Viso storio ragenos transplantanto persodinimas į pasluoksnį guolį patikimas chirurgijos būdas tektoniniu tikslu. 3. Jeigu ragenos perforacija įvyksta dėl sisteminės ligos, būtina ligą gydyti sistemiškai. Glaukoma sergančių ligonių centrinio ragenos storio sąsajos su glaukomos rūšimi S. Speičienė, G. Juodkaitė VUL Santariškių klinikų Akių ligų centras Tikslas. Nustatyti ligonių, sergančių atviro kampo antrine pseudoeksfoliacine glaukoma (PEXG), atviro kampo pirmine glaukoma (AKPG), normalaus akispūdžio glaukoma (NAG), uždaro kampo glaukoma (UKG), akių hipertenzija (AH), centrinį ragenos storį (toliau tekste ragenos storis). Tyrimo pobūdis. Retrospektyvus. Metodai. Iš 2005 m. sausio rugsėjo mėn. VUL Santariškių klinikos glaukomos kabinete tirtų ligonių atsitiktinės atrankos būdu į studiją įtraukta iš viso 350, kurie serga PEXG (160 ligonių), AKPG (75 ligoniai), NAG (19 ligonių), UKPG (60 ligonių), AH (36 ligoniai). Ligoniai ištirti įprastu būdu, kartu atliekant centrinio ragenos storio matavimą ultragarsiniu pachimetru (Quantel Medical B VI, France). Rezultatų kriterijai. Ligonių centrinis ragenos storis. Rezultatai. Plonos ragenos ( 512 μm) nustatytos 38,8 % sergančių PEXG, 18,7% AKPG, 36,8 % NAG, 0 % AH. Storos ragenos ( 588 μm) rastos 0,02 % sergančiųjų PEXG, 1,3 % AKPG, 10,5 % NAG, 3,3 % UKG, 50,0 % AH. Vidutinis centrinis ragenos storis sergantiems PEXG rastas 508,8 μm, AKPG 527,6 μm, NAG 526,0 μm, UKG 520,6 μm, AH 605,0 μm. 1. Dažniausiai plonos ragenos buvo sergantiesiems PEXG. 2. Sergančiųjų PEXG ragenos buvo plonesnės nei sergančių AKPG pacientų. 3. Pusei AH ligonių nustatytos storos ragenos. 4. PEXG ir AKPG ligonių storos ragenos pasitaiko labai retai. 5. Ypač tikslinga matuoti ragenos storį, jei esant nedideliam akispūdžiui progresuoja glaukoma ar esti akių hipertenzija. Pseudoeksfoliacinio sindromo (PS) paplitimas tarp KMU Akių ligų klinikos suaugusių pacientų M. Špečkauskas, V. Jašinskas Tikslas. Ištirti PS paplitimą tarp KMU Akių ligų klinikoje stacionarizuotų pacientų. Metodika. KMU oftalmologijos rezidentai 1 mėnesį (2005 m. kovo mėn. 1 31 d.) tyrė visus Akių ligų klinikoje stacionarizuotus suaugusius pacientus. Nustatytas regos aštrumas Sneleno optotipų lentele iš 5 metrų atstumo su optimalia optine korekcija. Išmatuotas akispūdis Sciotz tonometru prieš vyzdžių išplėtimą. Akys apžiūrėtos plyšine lempa siauru vyzdžiu ir po 30 min. sol. Cyclopentolati 1% cikloplegijoje. Įvertintos pseudoeksfoliacijos ir lęšiuko būklė. Pseudoeksfoliacijų ieškota: ant rainelės vyzdinio krašto, lęšiuko priekinės kapsulės centre ar periferijoje. Pseudofakinėse ir afakinėse akyse vertintas tik rainelės vyzdinis kraštas. Sergantiesiems katarakta nustatytas vyraujantis lęšiuko drumsties tipas: branduolinis, žievinis, pokapsulinis (priekinis ar užpakalinis). Subrendusios kataraktos drumstys priskirtos mišriam tipui. Duomenys apdoroti SPSS for Windows 12.0 (angl. Statistical Package for Social Sciences) programa. Tyrime dalyvavo tirtis sutikę pacientai. Rezultatai. Ištirti 576 pacientai (230 vyrų ir 346 moterys), iš viso 1152 akys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 66,5±14,7 m. PS nustatytas 31,8 proc. ligonių (pseudoeksfoliacijos aptiktos 26,1 proc. akių). Tarp vyrų ir moterų PS dažnis statistiškai nesiskyrė (30,4 proc. vyrų ir 32,7 proc. moterų). Lyginant tiriamųjų su ir be PS amžiaus vidurkius, nustatyta, kad PS turintys ligoniai vidutiniškai 10 metų vyresni. Tyrimo metu nustatytos 37

pseudoeksfoliacijos abiejose akyse 64,5 proc. tiriamųjų, sergančių šiuo sindromu. Palyginta pseudoeksfoliacijų lokalizacija akies struktūrose. Jos pastebėtos rainelės vyzdiniame krašte 65,8 proc., priekinės kapsulės centre 54,5 proc. ir periferijoje 42,2 proc. PS nenustatėme jaunesniems nei 50 m. amžiaus tiriamiesiems. Vyresniems PS dažnis didėjo su amžiumi. Pagal stacionarizavimo priežastį statistiškai patikimai daugiau PS sergančių ligonių buvo kataraktos, glaukomos ir abiejų šių ligų grupėse. Vitreoretininės patologijos, uždegimų ir kitų patologijų grupėse PS retas. Kataraktos ekstrakcijai stacionarizuotų pacientų grupėje PS turinčiose akyse vyravo branduolio (35,1 proc.) ir mišrus (26,6 proc.) lęšiuko padrumstėjimo tipai, lyginant su PS neturinčiomis akimis (atitinkamai 23,7 ir 20,9 proc.). Reikšmingai skyrėsi akispūdžio vidurkiai: akyse su PS 19,1±7,7 mm Hg, o akyse be pseudoeksfoliacijų 16,3±5,0 mm Hg. Glaukoma dažniau diagnozuota akyse su PS (49,5 proc.) nei be PS (18,6 proc.). Vyzdžiai blogai plėtėsi 22 (3,8 %) pacientams. Iš jų 21 (95,5 %) ligoniui buvo rastas PS. 1. PS yra gana dažna patologija: jis pasireiškė trečdaliui KMU Akių ligų klinikoje stacionarizuotų pacientų, iš jų dviem trečdaliams pacientų pseudoeksfoliacijos nustatytos abiejose akyse. 2. PS dažnis nepriklauso nuo lyties, tačiau yra didesnis vyresniems žmonėms (nuo septinto gyvenimo dešimtmečio). 3. Pseudoeksfoliacijos dažniau nustatytos pacientams, besikreipusiems dėl kataraktos ar glaukomos nei dėl kitų akies patologijų. 4. Dažniausiai (dviem trečdaliais atvejų) pseudoeksfoliacijos būna rainelės vyzdiniame krašte, rečiau (puse atvejų) priekinės kapsulės centre ar periferijoje (beveik pusė atvejų). 5. Planuojant kataraktos pašalinimo operaciją pseudoeksfoliacijų įvertinimas turi prasmę: PS turinčiose akyse dažniau nustatyta branduolinė arba mišri katarakta, jų akispūdžio vidurkis didesnis, glaukomos diagnozė dažnesnė. PS buvo nustatytas 95,5% nepakankamo vyzdžio plėtimosi atvejų. Dirbtinių intelektualių technologijų naudojimas vertinant uždegiminių veiksnių įtaką ragenos storiui ir akispūdžiui L. Bandzienė, I. Sliesoraitytė, L. Martinaitienė, D. Jankauskaitė, V. Jašinskas Aktualumas. Tikslus akispūdžio įvertinimas viena aktualiausių ir sunkiai sprendžiamų problemų tiek teoriniu, tiek klinikiniu aspektu: stebimos pseudohipertenzijos dažnio didėjimo tendencijos, atitinkamai dažnėja tik šalutiniu efektu apibrėžto gydymo atvejų. Trukdančių veiksnių identifikavimas dirbtinėmis intelektualiomis technologijomis galima alternatyva siekiant sumažinti išmatuojamo akispūdžio klaidas. Darbo tikslas. Sudaryti verbalinį algoritmą, kuriuo remiantis būtų sumažinama tonometrinių matavimų paklaida, gaunama dėl ragenos storio pokyčių, sąlygojamų uždegiminių procesų. Metodika. Prospektyviame tyrime buvo tiriami 68 asmenys (129 akys), sudarytos trys kohortos: sveikos akys (kontrolinė grupė) (34), sergantieji akies hipertenzija (65), sergantieji uveitu (30). Visiems tyrime dalyvavusiems asmenims atlikti tonometriniai, pachimetriniai matavimai, ištirti pagrindiniai uždegimo rodikliai (CRB, ENG, leukocitozė). Vertinta amžinė sklaida, lytinė determinantė, gretutinės ligos, vaistų vartojimas. Algoritmo sudarymui taikyti matematiniai-statistiniai moduliai: t-testas; Pearson koreliacijos; λ2 testas. Reikšmingumo lygmuo (p), lygus 0,05, interpretuotas kaip statistiškai patikimas. Rezultatai. Nustatyta, jog akispūdžio vidurkis akies hipertenzijos atvejų grupėje buvo 21,69±0,164 mm Hg; sveikų akių 16,44±2,15 mm Hg; uveito atvejais 20±1,17 mm Hg, esant statistiškai patikimam skirtumui tarp sveikų ir akies hipertenzijos (p<0,01) bei sveikų ir uveito pažeistų akių (p<0,05). Centrinės ragenos dalies storio vidurkis akies hipertenzijos grupėje buvo 594,65±16,91 μm, sveikų akių 530,85±12,80 μm, esant uveitui 590,65±13,91 μm (p<0,01). Sudarius verbalinį algoritmą, nustatytas teigiamas ryšys tarp ragenos storio ir uždegimo žymenų kontrolinėje ir akies hipertenzijų grupėse esant statistiškai patikimam skirtumui tarp minėtų grupių (p<0,001). Išvados. Siekiant optimizuoti preitaisais išmatuojamo akispūdžio reikšmės patikimumą, būtina integruoti dirbtines intelektualias technologijas įvedant verbalinius algoritmus. Vidutinis Lietuvos gyventojų centrinės ragenos dalies storis S. Galgauskas, G. Juodkaitė, A. Damijonaitytė VUL Santariškių klinikų Akių ligų centras Tikslas. Nustatyti vidutinį Lietuvos gyventojų ragenos centrinės dalies storį. Metodai. Tirta 351 Lietuvos gyventojas (702 akys), iš jų 289 (578 akys) moterys, 62 (124 akys) vyrai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 48,80 m. (24 77 m.). Centrinės ragenos dalies storis buvo išmatuotas ultragarsiniu pachimetru (Quantel medical B VI, France). Atlikta statistinė duomenų analizė. Rezultatai. Vidutinis (± SD) ragenos centrinės dalies storis buvo 549,45 ± 36,28 µm, moterų 549,49 ± 36,02 µm, vyrų 549,29 ± 37,49 µm (P<0,05 ). Skirtumas tarp vyrų ir moterų centrinės ragenos storio buvo statistiškai nereikšmingas (p=0,9565). Išvados. Vidutinis Lietuvos gyventojų centrinės ragenos dalies storis 549,45±36,28 µm. Moterų ir vyrų centrinės ragenos dalies storis iš esmės nesiskyrė. Vidutinis Lietuvos gyventojų ragenos storis atitinka Europos ir pasaulio baltosios rasės žmonių vidutinį ragenos storį. 39