Gyvenamosios aplinkos oro kokybės (cheminių medţiagų) vertinimo ir valdymo modelio I PRIEDAS GALIMAS KONKREČIŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS ŽMOGUI

Gyvenamosios aplinkos oro kokybės (cheminių medţiagų) vertinimo ir valdymo modelio GALIMAS KONKREČIŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS ŽMOGUI I PRIEDAS Norint įvertinti cheminių medţiagų poveikį ţmonių sveikatai ir suklasifikuoti šias medţiagas atliekami laboratorinių gyvūnų tyrimai ir epidemiologiniai tyrimai. Visos nagrinėjamos medţiagos Europos Sąjungoje suklasifikuotos, ir yra atlikta nemaţai nagrinėjamų medţiagų tyrimų, kad būtų galima įvertinti konkretų šių medţiagų poveikį organizmui ir poveikio efektus. Kadangi cheminės medţiagos ţmones daţniausiai ir smarkiausiai veikia darbo aplinkoje, toks poveikis yra aktualiausias, ir todėl beveik visi epidemiologiniai tyrimai atliekami darbo aplinkoje. Atsiradus darbuotojų sveikatos problemoms, daţniau galima nustatyti prieţastinį ryšį, be to, tiriamos avarinės situacijos, todėl daugiausiai yra ţinoma apie medţiagų poveikį, esant didesnėms koncentracijoms. Poveikis ţmonėms gyvenamojoje aplinkoje yra analogiškas poveikiui darbo aplinkoje ir priklauso nuo ore esančios koncentracijos. Galimas medţiagų poveikis, esant tiesioginiam kontaktui su jomis ar jas prarijus, su gyvenamosios aplinkos oro kokybe nėra susijęs, todėl čia jis nebus nagrinėjamas. Bus apţvelgtas tik galimas medţiagų poveikis, joms esant aplinkos ore. Poveikio stiprumas ir simptomai priklauso nuo dozės. Svarbu, kokia cheminės medţiagos koncentracija buvo ore ir kiek laiko veikė medţiaga (kuo didesnė koncentracija ir kuo ilgiau veikia medţiaga, tuo didesnė tikimybė, kad medţiaga neigiamai paveiks sveikatą). Be to, skirtingi asmenys skirtingai reaguoja į tą patį poveikio lygį. Svarbu ir tai, ar asmenį anksčiau veikė ši ar kitos medţiagos, ar šis asmuo rūko. Apie ilgalaikį (lėtinį) poveikį yra nedaug duomenų (daugiau yra laboratorinių gyvūnų tyrimų, o epidemiologinių tyrimų labai maţai). Koncentracijos, sukeliančios tam tikrą poveikį, nustatytos atliekant tyrimus su gyvūnais, ţmonėmis savanoriais, įvairius epidemiologinius tyrimus ar panaudojant duomenis, gautus įvykus nelaimingam atsitikimui ar avarijai. Jautriomis cheminių medţiagų poveikiui grupėmis laikomi vaikai, nėščios moterys, pagyvenę ţmonės (vyresni nei 65 m.), asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, širdies ligomis. Kartais turi įtakos kitos ligos ir genetiniai faktoriai. ACETONAS CAS Nr. 67-64-1 EB Nr. 200-662-2 Acetonas gali sukelti neigiamą poveikį įkvėpus, esant kontaktui su akimis ar oda ir prarijus. Gali būti absorbuojamas per odą. Pagrindinis patekimo į ţmogaus organizmo būdas patekimas įkvėpus. Acetonas įkvėpus greit absorbuojamas (absorbuojama 70 80 % įkvėpto kiekio), greit pasiskirsto audiniuose su didesniu vandens kiekiu, nesikaupia riebaliniuose audiniuose. Ūmus poveikis Gali dirginti nosį, gerklę. Esant didelėms koncentracijoms gali paţeisti centrinę nervų sistemą. Pirminis ūmaus didelės koncentracijos poveikio efektas yra centrinės nervų sistemos slopinimas. Acetonas laikomas santykinai maţiau toksišku nei daugelis kitų pramoninių tirpiklių,

nors esant didelėms koncentracijoms, jis gali sukelti centrinės nervų sistemos slopinimą, poveikį širdţiai ir kvėpavimo sistemai ir mirtį. Simptomai: atminties praradimas, apsvaigimas, pulso pagreitėjimas, virškinimo trakto dirginimas, pykinimas, vėmimas, hemoragija (kraujavimas). Ūmus trumpalaikis poveikis: akių dirginimas, burnos, gerklės sausumas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, mieguistumas, galvos svaigimas, silpnumas, koordinacijos sumaţėjimas, jėgų netekimas, apalpimas, sąmonės netekimas. Pakartotinis poveikis: kvėpavimo takų, skrandţio, dvylikapirštės ţarnos uţdegimas. Ilgalaikis (lėtinis) poveikis: Oro uţterštumas (acetonas yra lakus) gali sąlygoti lėtinį acetono poveikį. Atlikta labai maţai ilgalaikio poveikio tyrimų. Daugiausia tai gyvūnų tyrimai. Manoma, kad esant tokiam poveikiui acetonas gali paţeisti centrinę nervų sistemą, kad gali pasireikšti galvos svaigimas, mieguistumas, odos sausumas, dirginimas ir uţdegimas. Galimas poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms Ūmus (trumpalaikis) poveikis 500 ppm: gali dirginti akis. 595 mg/m 3 (250 ppm): poveikis nervų sistemai. 1190 mg/m 3 (500 ppm) 3-5 min.: akių, nosies, gerklės dirginimas. 2370 mg/m 3 (1000 ppm) moterims gali sukelti menstruacijų ciklo sutrikimus. 4750 mg/m 3 (apie. 2000 ppm): akių dirginimas. > 25500 mg/m 3 (>12000 ppm) apie 4 h: sunkesni efektai, tame tarpe vėmimas, apalpimas. 560 mg/m 3 (237 ppm) 4 val.: elgesio pasikeitimas. 1190 mg/m 3 6 val.: akių, nosies, gerklės ir trachėjos dirginimas. 2350 (990) 4 val. : nosies ir gerklės dirginimas. 590 mg/m 3 (250 ppm) 5,25 dienas (6 h/d su 45 min pertrauka): akių, nosies, gerklės dirginimas. 2140 mg/m 3 (901 ppm) 2-3 dienas (8 h/d) ir 2390 mg/m 3 (1006 ppm) 7 dienas (8 h/d): akių 2370 mg/m 3 (1000 ppm) 7 dienas (8 h/d): galvos skausmas, svaigulys, sutrikimas. 2970 mg/m 3 (1250 ppm) 5 dienas (7,5 h/d): regėjimo pakitimų sukelti reakcijos pakitimai. Pakartotinis ir ilgalaikis poveikis 25 920 ppm, pakartotinis poveikis: lėtinis konjuktyvitas, faringitas bronchitas, gastritas, gastroduadenitas. 700 ppm, 7 15 metų 3 h/d: kvėpavimo takų sudirginimas, lėtinis kvėpavimo takų, skrandţio, dvylikapirštės ţarnos uţdegimas, galvos svaigimas, silpnumas. Jautrios gyventojų grupės Vaikai. Nėščios moterys turėtų vengti acetono garų, kad būtų išvengta poveikio vaisiui galimybės, tame tarpe ir smegenų pakenkimo. Pagyvenę ţmonės. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, širdies ligomis.

Diabetikai (dėl acetono metabolitų, kurie prisideda prie medţiagų, išsiskiriančių sergančiųjų diabetu organizme). Liesėjantys (besilaikantys dietos), pasninkaujantys ţmonės. AMONIAKAS... % CAS Nr. 1336-21-6 EB Nr. 215-647-6 Bevandenis: CAS Nr. 7664-41-7 EB Nr. 231-635-3 Amoniakas ir jo tirpalai yra dirginantys ir ėsdinantys. Priklausomai nuo trukmės ir koncentracijos įkvėpus (priklausomai nuo įkvėpimo gilumo) amoniako garai gali sudirginti viršutinius kvėpavimo takus ir plaučius, sukelti laringitą, pneumoniją, plaučių edemą (skysčio susikaupimą plaučiuose), nosies, gerklės nudeginimą, stiprų plaučių nudeginimą, kuris gali būti mirtinas. Plaučių edema gali išsivystyti ne iš karto per 48 valandas nuo įkvėpimo momento. Amoniako garai dirgina akių gleivinę ir sukelia konjunktyvitą. Jie dirgina drėgną odos paviršių. Trumpalaikis poveikis esant didelei koncentracijai gali būti uţdelstas arba gali sukelti ilgalaikius pakenkimus. Net esant maţai koncentracijai amoniako garai dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą. Kadangi amoniakas labai tirpus vandenyje, jis tirpsta oro ir gleivinių bei odos drėgmėje, sudarydamas stiprų šarmą amonio hidroksidą, veikiantį gleivinę. Poveikis darbo aplinkoje daţnai būna susijęs su sinusitu. Poveikio plaučiams simptomai kosulys, švokštimas padaţnėjęs kvėpavimas, dusulys, krūtinės ląstos skausmas. Esant didelėms koncentracijoms, amoniako garai gali nudeginti nosies, gerklės ir trachėjos, plaučių gleivinę. Nors paprastai plaučių būklė atsistato, yra lėtinio bronchito, liekamosios bronchostenozės (bronchų susiaurėjimo), bronchektazės atvejų, kartais išsivysto lėtinis sinusitas, obstrukcinė plaučių liga. Amoniakas greičiau nei kiti šarmai gali paţeisti akis. Net esant maţoms koncentracijoms, amoniakas gali greit sudirginti akis. Dėl akių sudirginimo gali pasireikšti ašarojimas, akių vokų pabrinkimas, neryškus matymas, laikinas regėjimo praradimas, ilgalaikis ragenos paţeidimas. Priklausomai nuo veikimo laiko ir koncentracijos po latentinio periodo (iki 10 dienų) gali pasireikšti negrįţtami rainelės pakitimai, katarakta, glaukoma. Esant didelėms koncentracijoms gali nudeginti akių paviršių ir sukelti laikiną ar ilgalaikį (nuolatinį) aklumą. Gali sukelti galvos skausmą, kvapo nejutimą, pykinimą, vėmimą, silpnumą, sąmonės praradimą. Esant didelėms koncentracijoms amonio junginiai gali sukelti pulso ir kraujo spaudimo padidėjimą, bradikardiją, širdies sustojimą. Ilgalaikis (lėtinis) poveikis Gali sukelti kosulį, skreplių išsiskyrimą, astmą, lėtinį akių, nosies ir gerklės dirginimą, lėtinį kosulį, dispnėją (dusulį), bronchitą, plaučių fibrozę, astmą. Ilgai veikiant maţoms koncentracijoms, gali sukelti faringitą, laringitą, tracheobronchitą, pykinimą, anosmiją, galvos skausmą, seilėtekį, kosulį, kartais bradikardiją. Galimas poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms 17,5 mg/m 3 (25 ppm): silpnas dirginimas Yra duomenų, kad gali dirginti akis prie 20 ppm.

22 mg/m 3, 5 min.: nosies sausumas > 30 ppm: iš karto dirgina nosį ir gerklę 35 mg/m 3 (50 ppm): dirginimas 50 ppm: akių, nosies ir gerklės dirginimas, kosulys, bronchų susiaurėjimas > 50 ppm: iš karto dirgina nosį ir gerklę 70 mg/m 3 (100 ppm): greitas akių ir kvėpavimo takų dirginimas 72 ppm, 5 min: akių, nosies ir gerklės dirginimas > 105 mg/m 3 (150 ppm): ašarojimas, nosies ir gerklės sausumas > 150 ppm gali sukelti kvėpavimo takų randėjimą 200 ppm, > 30 min.: dirgina akis ir viršutinius kvėpavimo takus, pasireiškia pykinimas ir galvos skausmas 250 500 ppm, 28 min.: nosies ir akių dirginimas, padaţnėjęs kvėpavimas ir pulsas 300 ppm: iš karto pavojingas sveikatai 300 ppm, 30 min.: viršutinių kvėpavimo takų dirginimas 320 ppm: akių ir viršutinių kvėpavimo takų dirginimas, pykinimas, galvos skausmas 500 ppm, 30 min.: viršutinių kvėpavimo takų dirginimas, ašarojimas, padaţnėjęs pulsas, padidėjęs kraujo spaudimas > 1045 mg/m 3 (> 1500 ppm): plaučių edema, kosulys, laringospazmas (gerklų mėšlungis) 1700 mg/m 3 (2400 ppm) pavojinga gyvybei 1740 3134 mg/m 3 (2500 4500ppm), 30 min.: mirtina dozė 3480 mg/m 3 (5000 ppm): mirtina iš karto dėl kvėpavimo takų obstrukcijos Ilgalaikis (lėtinis) poveikis < 25 ppm; 0,04 5,64 mg/m 3 arba 2,3 20,7 ppm. Maţai veikia plaučių funkcijas, bet atlikti ţemės ūkio darbininkų, kuriuos naminių gyvulių auginimo vietose veikė ne tik amoniakas, bet ir kiti tokiose vietose esantys teršalai, tyrimai parodė, kad pasireiškė poveikis plaučių funkcijoms bronchų hiperjautrumas, uţdegimas, kosulys, plaučių švokštimas, oro trūkumas. Tik neaišku, kiek prie šio poveikio prisideda amoniakas. Kaip rodo atlikti tyrimai, amoniako dujos gali sukelti astmą, veikiant 0,02 7,0 mg/m 3 (0,03 9,87 ppm) ir 2,0 130,4 mg/m 3 (2,82 183,86 ppm) koncentracijoms. Jautrios gyventojų grupės Vaikai (maţų dozių (0,04 0,23 ppm) amoniako ir kitų oro teršalų poveikis gali sumaţinti atsparumą kvėpavimo takų patogenams). Nėščios moterys. Pagyvenę ţmonės. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, širdies ligomis. Didesnė poveikio rizika asmenims, sergantiems glaukoma, akių rainelės ligomis. BENZENAS CAS Nr. 71-43-2 EB Nr. 200-753-7 Gyventojai daugiausia gali būti veikiami, įkvėpę uţterštą orą, esant kontaktui su naftos produktais, kuriuose yra benzeno (per odą maţai absorbuojamas). Įkvėptas benzenas gerai absorbuojamas. Įkvėpus absorbuojama 70 80 % pirmąsias kelias minutes, po to sumaţėja maţdaug iki 50 %. Absorbuotas benzenas daugiausia patenka į audinius, kuriuose yra daugiau riebalų. Jis gali pereiti per placentą.

Reikšmingiausias benzeno poveikis yra hemotoksiškumas (kaulų čiulpų slopinimas, vedantis prie hipoplazinės anemijos, leukopenija, trombocitopenija), neurotoksiškumas, kancerogeniškumas (leukemija) ir mutageniškumas (chromosomų pokyčiai). Benzeno neurotoksiškumas ir imunotoksiškumas nėra gerai ištirti. Gali dirginti gleivinę (akis, nosį ir gerklę). Gali paţeisti centrinę nervų sistemą (simptomai galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas, mieguistumas, sutrikimas ir kt.). Esant didelių koncentracijų poveikiui, ţmogus gali netekti sąmonės. Simptomai: gleivinių dirginimas, galvos svaigimas, mieguistumas, galvos skausmas, konvulsijos, tremoras, ataksija (judesių koordinacijos sutrikimas), smegenų pakenkimas, nuovargis, dispnėja (dusulys), širdies veiklos sutrikimas, aritmija, leukopenija, anemija, trombocitopenija, leukemija, kaulų čiulpų aplazija, širdies, kepenų, sąmonės netekimas, kvėpavimo sustojimas ir mirtis. Trumpalaikio didelių koncentracijų poveikio įkvėpus pagrindinis efektas poveikis centrinei nervų sistemai. Veikiant vidutinio dydţio koncentracijoms: galvos svaigimas, silpnumas, euforija, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, krūtinės spaudimas. Veikiant didesnėms koncentracijoms neryškus matymas, tremoras, negilus ir greitas kvėpavimas, aritmija, paralyţius ir sąmonės netekimas. Poveikis akims: konjunktyvos dirginimas, neryškus matymas. Neurologinio toksiškumo simptomai: galvos skausmas, silpnumas, galvos svaigimas, sumišimas, tremoras, sąmonės netekimas. Veikiant didesnėms koncentracijoms, benzenas gali paveikti organų sistemas. Mirtis gali įvykti dėl centrinės nervų sistemos slopinimo, asfikcijos (uţdusimo), kvėpavimo ar kraujo apytakos sustojimo. Ţmogus gali staiga mirti dėl širdies ritmo sutrikimo. Esant labai didelėms koncentracijoms, ţmogus gali mirti iš karto ar per kelias valandas po poveikio. Ilgalaikis (lėtinis) poveikis Gali būti, kad lėtinis poveikis pasireiškia ne dėl paties benzeno, o dėl jo metabolitų poveikio. Benzenas gali sumaţinti raudonųjų kraujo kūnelių (anemija), baltųjų kraujo skaičių ir trombocitų skaičių, paţeisti imuninę sistemą, nervų sistemą. Kancerogenas. Ţinoma, kad benzenas sukelia kraujo ir kraujo sistemos vėţį. Jis yra susijęs ir su kitų tipų vėţiu (plaučių vėţys). Mutagenas. Gali sukelti genetinius paţeidimus. Poveikis tėvams gali sąlygoti poveikį vaikams. Benzenas susijęs su padidėjusia rizika susirgti anemija ir leukemija. Daţnai leukemija pasireiškia po latentinio laikotarpio: pirmiausia pasireiškia anemija, o po kelerių metų prasideda leukemija. Lėtinis benzeno poveikis pasireiškia pirmiausia hemotoksiškumu (kaulų čiulpų veiklos slopinimu, dėl ko pasireiškia anemija, trombocitopenija, leukopenija, pancitopenija), galimos chromosomų aberacijos, leukemija. Galimas poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms Ūmus poveikis: 160 480 mg/m 3 (50 150 ppm), 5 val.: galvos skausmas, silpnumas, apatija 66000 mg/m 3 (20000 ppm), 5 10 min.: mirtina dozė (ji susijusi su asfikcija, kvėpavimo ar kraujotakos sustojimu, centrinės nervų sistemos slopinimu, aritmija). Lėtinis poveikis:

Dėl benzeno genotoksinio ir kancerogeninio poveikio negali būti rekomenduojamas joks saugus poveikio lygis, nes bet koks poveikis, net ir labai maţų koncentracijų, susijęs su tam tikra rizika. Jautrios gyventojų grupės Vaikai. Nėščios moterys. Pagyvenę ţmonės. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, širdies ligomis. BUTANOLIS CAS Nr. 71-36-3 EB Nr. 200-751-6 Butanolis absorbuojamas per plaučius (50 %) ir šiek tiek per odą. Absorbuotas jis greit pasiskirsto daugelyje audinių (kepenys, plaučiai, smegenys, širdis ir kt.), greit metabolizuojasi. Įkvėpus pasireiškia intoksikacija ir narkozė. Pirminiai trumpalaikio poveikio efektai yra įvairaus laipsnio gleivinių dirginimas ir centrinės nervų sistemos slopinimas. Laboratorinių gyvūnų tyrimai rodo, kad pakartotinio poveikio efektai yra plaučių patologiniai pakitimai, kepenų ir inkstų degeneraciniai pakenkimai, narkozė. Butanolis dirgina nosį, gerklę ir odą, labai dirgina akis, veikia centrinę nervų sistemą, gali veikti klausą. Poveikis akims: deginimas, ašarojimas, neryškus matymas, fotofobija (šviesos baimė). Simptomai: galvos skausmas, mieguistumas, raumenų silpnumas, galvos svaigimas, ataksija, sutrikimas, kliedėjimas, pykinimas, vėmimas, kosulys, dispnėja (dusulys), plaučių edema, širdies ritmo sutrikimas, širdies veiklos sutrikimas, koma. Galimas poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms 0,092 mg/m 3 (0,03 ppm): poveikis akims (prie tamsos prisitaikiusių akių jautrumas šviesai), smegenų elektriniam laidumui 6,190 mg/m 3 (2,042 ppm): nosies dirginimo slenkstis 10 mg/m 3 : dirgina akis, nosį, gerklę > 100 ppm: poveikis centrinei nervų sistemai 150 mg/m 3 (50 ppm), 3 5 min.: akių dirginimas > 200 ppm: ragenos uţdegimas, laikina silpna konjunktyvos edema 240 mg/m 3 : klausos praradimas Jautrios gyventojų grupės Vaikai. Nėščios moterys. Pagyvenę ţmonės. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, širdies ligomis. BUTILACETATAS CAS Nr. 123-86-4 EB Nr. 204-658-1 Esant ore butilacetato garams, absorbuojamas per kvėpavimo takus ir odą.

Nors butilacetatas neklasifikuotas kaip dirginantis akis ar kvėpavimo takus, yra nemaţai duomenų, kad jo garai dirgina akis, nosį ir gerklę (gleivines). Ūmus poveikis įkvėpus: kvėpavimo takų ir akių dirginimas, galvos skausmas, silpnumas, pykinimas, raumenų silpnumas, galvos svaigimas, ataksija, sutrikimas, kliedėjimas, centrinės nervų sistemos ir kvėpavimo slopinimas, sąmonės netekimas, koma, mirtis nuo kvėpavimo sutrikimo. Lėtinis poveikis: akių dirginimas ir sausumas; odos sausumas, paraudimas, pleiskanojimas ir trūkinėjimas. Galimas poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms 620 μg/m3 (130 ppb): silpna uodţiamojo epitelio nekrozė 200 ppm: viršutinių kvėpavimo takų dirginimas 200 300 ppm: silpnas akių ir nosies dirginimas 300 ppm: smarkus gerklės dirginimas 970 mg/m 3, 3 5 min.: dirgina gerklę 3300 ppm, trumpalaikis poveikis: labai smarkus akių (pasireiškia ašarojimas, konjunktyvos paraudimas) ir nosies dirginimas Jautrios gyventojų grupės Vaikai. Nėščios moterys. Pagyvenę ţmonės. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, širdies ligomis. ETANOLIS CAS Nr. 64-17-5 EB Nr. 200-578-6 Ţmones etanolis gali veikti įkvėpus, esant kontaktui su akimis ar oda ir prarijus. Pagrindinis neigiamas poveikis gali kilti, vartojant alkoholinius gėrimus. Etanolio garai pasiţymi maţu ūmiu toksiškumu, vidutiniškai dirgina akis. Apie etanolio garų poveikį įkvėpus trūksta informacijos, nes manoma, kad tai nėra aktualu, kadangi etanolio garai maţai toksiški ir jų rizika ţmonių sveikatai minimali. Etanolis klasifikuotas tik kaip labai degi medţiaga. Esant didelėms etanolio garų koncentracijoms, garai gali sukelti akių dilgsėjimą, ašarojimą. Galimas poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms Ţmonių tyrimų rezultatai: 1380 ppm, 33 min.: silpnas sustingimas (sustirimas) 1380 ppm, 39 min.: galvos skausmas 3340 ppm, 100 min.: šiltumo ir šaltumo pojūtis, nosies dirginimas, galvos skausmas 8840 ppm, 64 min.: netoleruojamas kvapas, pasunkėjęs kvėpavimas, akies junginės (konjunktyvos) ir nosies dirginimas, šilumos pojūtis, galvos skausmas, mieguistumas, nuovargis 0,7 1 % koncentracijos garai: po kelių minučių akių deginimo pojūtis, kuris vis stiprėja Jautrios gyventojų grupės Vaikai. Nėščios moterys. Pagyvenę ţmonės.

Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, širdies ligomis. FORMALDEHIDAS CAS Nr. 50-00-0 EB Nr. 200-001-8 Formaldehidas gerai absorbuojams per kvėpavimo takus. Medţiaga smarkiai dirgina akių ir kvėpavimo takų gleivinę. Įkvėpus didelės koncentracijos gali sukelti plaučių edemą. Laboratorinių gyvūnų tyrimai parodė, kad formaldehidas gali padidinti jautrumą įkvėptiems alergenams. Ūmus poveikis Gali pasireikšti silpnumas, galvos skausmas, galvos svaigimas, nerimas, nosies ir gerklės deginimas, troškulys, cianozė, diarėja, disfazija (kalbos sutrikimas), uţkimimas, virškinimo trakto gleivinės dirginimas ir nekrozė, pykinimas, vėmimas, blyškumas, šokas, stuporas, centrinės nervų sistemos slopinimas, koma, konvulsijos. Poveikis kvėpavimo sistemai: dirginimas, esant didelėms koncentracijoms pneumonija, dispnėja, švokštimas, gerklų ir plaučių edema, bronchų spazmos, atsikosėjimas putotu skysčiu, kvėpavimo slopinimas, obstrukcinis tracheobronchitas, gerklų spazmos. Poveikis akims: ašarojimas, akių dirginimas, diplopija (dvejinimasis akyse), konjunktyvitas. Ilgalaikis (lėtinis) ir pakartotinis poveikis Pakartotinis ar lėtinis poveikis: gali sukelti lėtinį kvėpavimo takų uţdegimą. Įtariama, kad gali sukelti vėţį (turimi epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad gali sukelti nosies ir gerklės vėţį). Formaldehido sukelta astma maţai aprašyta. Atliekant epidemiologinius tyrimus, kai kuriems ţmonėms formaldehidas sukėlė astmą, bet nenustatytas aiškus prieţastinis ryšys, ir šis poveikis priskirtas imunologiniams mechanizmams. Yra duomenų, kad ši medţiaga genotoksiška, nors Europos Sąjungoje ši medţiaga nėra klasifikuota, kaip pasiţyminti tokiomis savybėmis. Galimas poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms Esant koncentracijoms, susijusioms su jutimo organų dirginimu, formaldehidas gali sukelti nedidelį grįţtamą plaučių funkcijos pakenkimą. Veikiant maţoms (< 0,06 mg/m 3 ) koncentracijoms, juntamas kvapas, jaučiamas dirginimas; gali pasireikšti padidėjęs aktyvumas (hiperaktyvumas). 1 mg/m 3 : akių ir kvėpavimo takų dirginimas (bet diskomfortas jaučiamas, esant gerokai maţesnėmas koncentracijoms) Esant koncentracijoms, kurioms esant pasireiškia dirginimas, formaldehidas sukelia grįţtamą kvėpavimo takų obstrukciją. 0,06 mg/m 3 : dirgina akis 0,1 mg/m 3 : gerklės dirginimas (kai kuriems ţmonėms, o esant 3,0 mg/m 3 tokį dirginimą jaučia beveik visi ţmonės) 0,12 mg/m 3 :dirgina kvėpavimo takus 0,46 1,1 mg/m 3 (0,38 0,9 ppm), 6 min.: silpnas akių dirginimas 1,2 mg/m 3 (1,0 ppm), 6 min.: smarkus akių dirginimas

1,0 mg/m 3, 5 min.: akių, nosies, gerklės dirginimas 1,2 2,4 mg/m 3 (1 2 ppm), 1,5 min. ir 37 min.: akių dirginimas 6 mg/m 3 : poveikis apatiniams kvėpavimo takams, plaučiams 0,39 0,60 mg/m 3 po 8 val per savaitę, 8 savaites: galvos skausmas, akių deginimo jausmas, gerklės skausmas, susierzinimas dėl kvapo jutimo 0,5 mg/m 3 ilgalaikis poveikis: šiek tiek sunku įkvėpti 0,45 mg/m 3, ilgalaikis poveikis: bronchostenozė (bronchų susiaurėjimas) Jautrios gyventojų grupės Vaikai. Nėščios moterys. Pagyvenę ţmonės. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, širdies ligomis. KSILENAI ksilenas CAS Nr. 1330-20-7 EB Nr. 215-535-7 Labiau tikėtina, kad gyventojus veiks ksilenų mišinys, o ne atskiri izomerai. Įkvėpus plaučiai absorbuoja apie 60 % (kituose šaltiniuose nurodoma, kad nuo 50 iki 75 %) įkvėptos dozės. Ksilenas šiek tiek absorbuojamas per odą (0,1 0,2 % įkvėptos dozės). Etanolis arba aspirinas gali pailginti ksileno išsiskyrimo iš organizmo laiką. Įkvėpus dirgina akis, nosį, gerklę, kvėpavimo takus, veikia centrinę nervų sistemą. Toksiškumas centrinei nervų sistemai gali pasireikšti per trumpą laiką po poveikio (paprastai po 30 60 min.), o plaučių edema per 72 val. po poveikio. Ksileno poveikis siejamas su poveikiu kai kuriems organams ir jų sistemoms: plaučiams, odai, akims, nervų sistemai, širdţiai, virškinimo sistemai, inkstams, kepenims ir galimai su poveikiu reprodukcinei sistemai. Pagrindinė veikiama sistema nervų sistema. Nors Europos Sąjungoje ksilenas neklasifikuojamas kaip toksiška reprodukcijai medţiaga, yra tyrimų, rodančių, kad jis yra toksiškas vaisiui (kai kurie tyrimai rodo, kad galbūt toks toksiškumas galimas, net nesant toksiškumo motinai). Įkvėptas ksilenas gali pasiekti vaisių ir patekti į motinos pieną. Pavojingos ir nedidelės koncentracijos. Pirmieji neigiamo ksileno poveikio poţymiai nosies, gerklės ir akių dirginimas. Ksilenas dirgina, net esant maţoms koncentracijoms. Įkvėpus ksileno, gali pasireikšti galvos skausmas, galvos svaigimas, silpnumas, nuovargis, ataksija, mieguistumas, apatija, neaiškus matymas, neaiški kalbėsena, apetito nebuvimas, seilėtekis, pykinimas, vėmimas, koordinacijos ir lygsvaros praradimas, susijaudinimas, dirglumas, sumišimas, mąstymo sutrikimas, nesugebėjimas susikoncentruoti, jautrumas triukšmui, trumpalaikės atminties pablogėjimas, aritmija, tremoras, kosulys, greitas kvėpavimas, pneumonija, plaučių edema, kvėpavimo slopinimas, anoksija, kvėpavimo paralyţius, koma, mirtis. Yra duomenų, kad ksilenas gali sutrikdyti menstruacijų ciklą. Poveikis plaučiams: įvėpus pasireiškia krūtinės skausmas, sunkus kvėpavimas; esant didelėms koncentracijoms, gali sukelti plaučių edemą, cheminę pneumoniją, plaučių edemą. Esant dideliems poveikio lygiams, ksilenas veikia kepenis ir inkstus. Paprastai šis poveikis grįţtamas. Maţos koncentracijos neturi poveikio kepenims ar inkstams. Pakartotinis poveikis: Pakartotinai įkvėpus ksileno, jis gali ilgam paţeisti smegenis, raumenis (susilpnėja raumenys; greičiausia tai įvyksta dėl neurologinių efektų, o ne nuo tiesioginio poveikio raumenims), širdį, inkstus. Ksilenas gali paveikti sugebėjimą susikoncentruoti, matymą.

Gali sukelti reaktyvų kvėpavimo takų disfunkcijos sindromą (RADS Reactive Airways Dysfunction Syndrome). Ilgalaikis (lėtinis) poveikis Poveikio pasekmės gali pasireikšti ne iš karto ir išlikti mėnesius ar ne vienus metus. Lėtinis poveikis susijęs su poveikiu centrinei nervų sistemai ir kvėpavimo takams. Lėtinis (ilgalaikis) arba pakartotinis poveikis ţmonėms: Įkvėpus pirmiausia pasireiškia poveikis centrinei nervų sistemai. Dėl jo gali pasireikšti galvos skausmas, silpnumas, nuovargis, koordinacijos, lygsvaros sutrikimas, nemiga, depresija, sutrikusi trumpalaikė atmintis, nesugebėjimas susikoncentruoti, tremoras. Aprašyta, kad pasitaikė ir kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos, inkstų veiklos sutrikimų, bet nėra įrodyta, kad kartotinis maţų koncentracijų poveikis gali sukelti kokius nors ilgalaikius plaučių efektus. Dėl lėtinio poveikio gali pasireikšti dirginimo simptomai: konjunktyvitas, nosies, kartais gerklės sausumas. Galimas poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms Įkvėpus ksileno garų, maţi kiekiai gali sukelti galvos skausmą, silpnumą, pykinimą, įkvėpus didesnius kiekius mieguistumą, širdies ritmo sutrikimą, apalpimą ar net mirtį. Pagrindinis ksileno poveikis centrinės nervų sistemos slopinimas (simptomai galvos skausmas, silpnumas, pykinimas, vėmimas). Poveikis gali prasidėti prie 100 ppm. Jau esant < 200 ppm dirgina akis ir gleivines. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad dirginimas ir poveikis centrinei nervų sistemai gali prasidėti jau nuo 50 ppm. Ksileno poveikis centrinei nervų sistemai: 100 200 ppm: pykinimas 200 500 ppm: galvos svaigimas, silpnumas, vėmimas 800 10 000 ppm: sumišimas, neaiški kalbėsena, balanso praradimas > 10 000 ppm: sąmonės praradimas, mirtis > 100 ppm: galvos skausmas, galvos svaigimas; galimas reakcijos laiko pakitimas 100 200 ppm: pykinimas, galvos skausmas 200 ppm, 3 5 min.: dirgina nosį ir gerklę 200 ppm, 3 5 min.: dirgina nosį, gerklę ir kvėpavimo takus 200 ppm (870 mg/m 3 ): akių dirginimas > 200 ppm: konjunktyvitas, nosies dirginimas, 200 ppm: gali dirginti plaučius, gali pasireikšti skausmas krūtinėje, sunkus kvėpavimas 200 300 ppm: vestibiuliarinio aparato, matymo, reakcijos laiko sutrikimas 200 500 ppm: silpnumas, dirglumas, vėmimas, nesugebėjimas susikoncentruoti, galvos svaigimas, sutrikimas, spengimas ausyse, lygsvaros sutrikimas 400 600 ppm, 15 30 min.: akių, gerklės, kvėpavimo takų dirginimas 700 ppm, 1 val.: galvos skausmas, pykinimas, akių, nosies ir gerklės dirginimas, galvos svaigimas, vėmimas ~ 10,000 ppm: mieguistumas, koordinacijos, sąmonės netekimas, kvėpavimo sutrikimas, mirtis Ilgalaikis (lėtinis) poveikis: Neurologinis poveikis prasideda po 100 ppm subchroniško poveikio. Moterims, kurias nuo 1,5 iki 18 metų veikė ksilenas darbo aplinkoje (koncentracijos nenurodytos), pasireiškė: lėtinis galvos skausmas, krūtinės skausmas, elektrokardiogramos

pakitimai, dispnėja, rankų cianozė, pakitusi plaučių funkcija, sumaţėjęs pajėgumas dirbti, protinės veiklos sutrikimai. 14 ppm, 7 metai: akių, nosies ir gerklės dirginimas, neurologiniai efektai (nerimas, uţmaršumas, nesugebėjimas susikoncentruoti) 21 ppm, 7 metai: dirglumas, uţmaršumas, nesugebėjimas susikoncentruoti, galvos svaigimas (gali būti, kad veikė ne tik ksilenas, bet ir kiti tirpikliai) Jautrios gyventojų grupės Vaikai. Nėščios moterys. Pagyvenę ţmonės. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, širdies, kepenų ir inkstų ligomis, epilepsija, turintys viršsvorio (ksilenas lėčiau išsiskiria). o-ksilenas CAS Nr. 95-47-6 EB Nr. 202-422-2 Poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms : 100 ppm, 60 min.: nepatenkinama būklė 300 ppm (1323 mg/m 3 ), 60 min.: liguista būsena 1000 ppm (4410 mg/m 3 ), 60 min.: stiprūs toksiniai efektai m-ksilenas CAS Nr. 108-38-3 EB Nr. 203-576-3 Poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms 50 ppm: nedideli kvėpavimo sistemos sutrikimai (plaučių tūrio sumaţėjimas), pykinimas 50 ppm, 2 val.: nosies ir gerklės dirginimas, kvėpavimo sistemos sutrikimai (plaučių tūrio sumaţėjimas, praėjus 3 val. po poveikio) 65 400 ppm: lygsvaros sutrikimai 400 ppm, 4 val.: lygsvaros sutrikimai 200 ppm, 4 val.: matymo sutrikimai p-ksilenas CAS Nr. 106-42-3 EB Nr. 203-396-5 Poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms 100 ppm, 1 7,5 h/d (5 dienas): nosies ir gerklės dirginimas, galvos skausmas, galvos svaigimas 100 ppm: akių dirginimas 200 300 ppm: nedidelis vestibiuliarinio aparato ir matymo, reakcijos laiko sutrikimas SIEROS DIOKSIDAS CAS Nr. 7446-09-5 EB Nr. 231-195-2

Sieros dioksidas labai tirpus vandenyje, todėl įkvėpus jį greit absorbuoja kvėpavimo takų gleivinė (pirmiausia šią medţiagą absorbuoja nosies ir gerklės gleivinė, giliau įkvėpus apatiniai kvėpavimo takai; į alveoles sieros dioksidas greičiau prasiskverbia, kvėpuojant per burną, nei per nosį). Sieros dioksidas su vandeniu sudaro sieros rūgštį, todėl smarkiai dirgina akis, gerklę, kvėpavimo takus. Apsinuodijus gali išryškėti šie simptomai: sloga, kosulys, uţkimimas, gerklės perštėjimas. Įkvėpus didesnę dujų koncentraciją gali pasireikšti dusimas, kalbos sutrikimai, sunkus rijimas, vėmimas, galima plaučių edema bei uţdusimas dėl kvėpavimo sustojimo. Sieros dioksidas yra dirginanti medţiaga, galinti sukelti smarkų trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai. Gali smarkiai dirginti ar ėsdinti akis, nosį, gerklę, kvėpavimo takus, odą. Dirgina ar degina odą: gali sukelti ilgalaikį (nuolatinį) odos randėjimą. Dirgina ar degina akis: gali pasireikšti konjunktyvitas, ragenos nudegimas, ilgalaikis (nuolatinis) akių paţeidimas, net ir aklumas. Įkvėpus gali pasireikšti įvairaus laipsnio dirginimas, esant maţoms koncentracijoms sisteminė acidozė, vidutinėms koncentracijoms plaučių edema, labai didelėms uţdusimas dėl kvėpavimo sustojimo. Simptomai: deginimo jausmas nosyje ir gerklėje, čiaudulys, ašarojimas, anosmija (kvapo nejutimas), kosulys, švokštimas, sunkus kvėpavimas, spaudimas krūtinėje, bronchų spazmos, astma, nazofaringitas; trahceitas, cheminė bronchopneumonija, cianozė, sisteminė acidozė, plaučių edema, asfikcija, mirtis. Sieros dioksido poveikis gali pasireikšti labai greit po 10 15 min. po įkvėpimo. Pasireiškia ir pykinimas, vėmimas, diarėja, pilvo skausmai, tremoras, konvulsijos. Ţmonių jautrumas sieros dioksidui skirtingas. Įkvepiamas sieros dioksidas gali padidinti jautrumą kitiems alergenams, ypač sergančių astma asmenų jautrumą. Yra tyrimų, rodančių, kad sieros dioksidas gali paţeisti vaisių ir neigiamai veikti reprodukcinę sistemą (spermos judrumą, vaisingumą). Medţiaga gali sukelti reaktyvų kvėpavimo takų disfunkcijos sindromą (RADS Reactive Airways Dysfunction Syndrome). Pakartotinis ir ilgalaikis (lėtinis) poveikis Ilgalaikio (lėtinio) poveikio efektai gali pasireikšti, praėjus tam tikram laikui po poveikio ir gali tęstis mėnesius ar ne vienus metus. Ţmonės, kuriuos ilgai veikė didelės sieros dioksido koncentracijos, gali sirgti lėtiniu bronchitu, gali pasireikšti ir emfizema. Lėtinis poveikis susijęs su padidėjusiu sergamumu smegenų, širdies ligomis, kvėpavimo takų veiklos sutrikimais ir ligomis (astma, lėtinis kosulys, bronchitas, neatsparumas kvėpavimo takų infekcijoms), padidėjusiu jautrumu ore esantiems alergenams, padidėjusiu sergamumu ir mirštamumu dėl kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ir smegenų ligų; naujagimių mirštamumo padidėjimu, maţu naujagimių svoriu. Esant maţoms sieros dioksido koncentracijoms patalpų ore, jis gali dirginti akis, nosį, gerklę, kvėpavimo takus, sukeldamas kosulį ir sunkų kvėpavimą. Kai maţos koncentracijos veikia ilgai, jos gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, galvos svaigimą, laikiną kvapo nejutimą. Gali pasireikšti epistaksė (nosies kraujavimas). Poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms Sergantys astma asmenys ypač jautrūs sieros dioksidui. 0,25 ppm ar net maţesnė koncentracija: sergančių astma asmenų plaučių funkcijų pakitimai (spazmos)

0,1 ppm, judant: sergančių astma asmenų plaučių funkcijų pakitimai (spazmos) Neigiamas poveikis plaučių veiklai gali pasireikšti, veikiant maţoms koncentracijoms (0,75 ppm) yra grįţtamas. Esant didesnėms koncentracijoms, gali atsirasti kvėpavimo takų obstrukcija. 0,75 ppm, 2 val.: nedideli grįţtami plaucių funkcijų pakitimai 1 ppm: grįţtami plaučių funkcijų pakitimai 5 ppm, 10 min.: nosies, gerklės sausumas, sunkiau įkvėpti 6 ppm: iš karto dirgina akis, nosį ir gerklę 6 8 ppm: įkvepiamo oro tūris ţymiai sumaţėja 10 20 ppm: dirgina gleivines 10 ppm: vis aštrėjantis akių, nosies ir gerklės dirginimas; čiaudulys, kosulys, švokštimas; sergantiems astma gali pasirekšti priepuoliai, galintys trukti kelias dienas 20 ppm: gali iš karto dirginti akis; bronchų spazmos 20 ppm: esant ilgalaikiam poveikiui, paralyţius ir mirtis 40 ppm: smarki kvėpavimo takų obstrukcija, perfuzija, kurios liekamieji reiškiniai išliko 2 metus 50 100 ppm: 30 60 min. dozę galima ištverti; veikiant ilgiau, galima mirtis dėl kvėpavimo takų obstrukcijos 100 ppm: iš karto pavojingas gyvybei ir sveikatai 150 ppm: maksimali koncentracija, kurią gali kelias minutes ištverti sveikas ţmogus 400 ppm: iš karto pavojingas gyvybei (dozė gali būti mirtina) 1000 ppm, 10 min.: paprastai mirtina dozė Ilgalaikis ir pakartotinis maţų koncentracijų (1 5 ppm) poveikis gali būti pavojingas asmenims, sergantiems širdies ir plaučių ligomis Jautrios gyventojų grupės Vaikai. Nėščios moterys. Pagyvenę ţmonės. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų, širdies ligomis, lėtiniu konjunktyvitu ar laringitu. Per burną kvėpuojantys asmenys (esant sutrikimams, trukdantiems kvėpuoti per nosį). Kai kurie asmenys pasiţymi hipersensibilumu (padidėjusiu jautrumu) sieros dioksidui. SIEROS VANDENILIS CAS Nr. 7783-06-4 EB Nr. 231-977-3 Sieros vandenilis greit absorbuojamas per plaučius į kraują ir greit pasiskirsto organizme, maţai absorbuojamas per odą. Veikiant didelėms koncentracijoms, pasireškia poveikis kvėpavimo, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemai bei akims. Jautriausios jo poveikiui sistemos nervų ir kvėpavimo. Dirgina akių ir kvėpavimo takų gleivines. Poveikis gali sukelti sisteminius efektus. Įkvėpus dideles dozes, poveikis gali būti mirtinas. Jau nuo maţų koncentracijų gali dirginti akis (skausmas, deginimo pojūtis, perštėjimas, ašarojimas, konjunktyvitas, ragenos erozija, opos, akių vokų spazmos, jautrumas šviesai, aureolės aplink šviesius objektus matymas, neryškus matymas), nosį, gerklę, plaučius (rinitas, anosmija, kosulys, sunkus kvėpavimas, tracheobronchitas, plaučių edema ir dispnėja, kartais bronchopneumonija), sukelti galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, nemigą. Esant didelėms koncentracijoms, gali sukelti uoslės nervo paralyţių, atminties sutrikimą, demenciją (silpnaprotystę), judėjimo sutrikimus, lėtą kalbėseną, regėjimo pablogėjimą, klausos

praradimą, koordinacijos praradimą; gali pasireikšti aritmija, tachikardija, kraujo spaudimo padidėjimas, kolapsas, sąmonės netekimas, mirtis nuo kvėpavimo takų paralyţiaus. Esant labai didelėms koncentracijoms gresia mirtis. Po subletalinio poveikio koma gali greit praeiti, bet nukentėjusysis atsistato lėtai, liekamieji reiškiniai kosulys, širdies išsiplėtimas, lėtas pulsas, periferinė neuropatija, albuminurija (albuminas šlapime), tam tikro laipsnio amnezija ar psichiniai sutrikimai. Daugeliu nemirtinų atvejų ţmonės ilgainiui visiškai atsistato. Poveikis plaučiams gali būti uţdelstas, jis gali pasireikšti per 72 val. Maţos koncentracijos dirgina. Didelės koncentracijos sukelia bronchitą, plaučių edemą, kuri gali įvykti iš karto arba per 72 val. Poveikis centrinei nervų sistemai pasireiškia greit (esant didelėms koncentracijoms, keletą kartų įkvėpęs ţmogus gali netekti sąmonės, gali prasidėti koma, kvėpavimo takų paralyţius). Šis poveikis pirmiausia pasireiškia jos stimuliavimu (susijaudinimas, greitas kvėpavimas, galvos skausmas), o po to slopinimu (sutrikusi eisena, galvos svaigimas, koma, kvėpavimo paralyţius, kuris gali įvykti iš karto ar per 72 val., mirtis). Sieros vandenilis gali prasiskverbti per odą ir sukelti toksikozę tiems, kuriuos ilgą laiką veikia didelės koncentracijos. Sieros vandenilio poveikio lygiai, kurie sukelia laikiną (15 30 min.) sąmonės netekimą, gali sukelti ilgai išliekančius neurofiziologinius, neurofizinius, kvėpavimo, akių pakitimus. Ilgalaikis (lėtinis) ir pakartotinis poveikis Yra tyrimų, kurie rodo, kad pakartotinio poveikio efektai tokie pat, kaip ir ūmaus. Epidemiologiniai ilgalaikio maţų koncentracijų poveikio tyrimai parodė, kad esant tokiam poveikiui gali pasireikšti poveikis akims (raudonumas, skausmas, ašarojimas, neryškus matymas), susilpnėjusi uoslė, poveikis centrinei nervų sistemai, kvėpavimo ir kraujo sistemoms (anemija, kraujo krešėjimas). Jis gali sąlygoti nuovargį, galvos skausmą, pykinimą, apetito praradimą, svorio sumaţėjimą, atminties susilpnėjimą, galvos svaigimą, dirglumą, ţemą kraujo spaudimą, pulso suretėjimą, nemigą, plaučių funkcijos susilpnėjimą, chronišką kosulį. Šios sveikatos problemos gali būti ilgalaikės. Poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms 300 mg/m 3 (200 ppm): gali būti iš karto pavojingas sveikatai > 500 ppm (695000 μg/m3): poveikis gali būti mirtinas 0,00047 ppm (0,47 ppb): kvapo atpaţinimo slenkstis (50 % ţmonių gali pajusti būdingą sieros vandeniliui kvapą) 2 ppm (2,8 mg/m 3 ): astma sergančių asmenų bronchų susiaurėjimas 2,5 5 ppm (3,5 7 mg/m 3 ), 15 min.: kosulys, gerklės dirginimas 4 ppm (5,0 mg/m 3 ): nusiskundimai dėl poveikio akims 10 20 ppm: akių dirginimas (kai kuriuose šaltiniuose nurodyta, kad gali dirginti jau esant 3,7 ppm) 10 20 ppm: akių dirginimas, nosies ir gerklės dirginimas, nuovargis, dirglumas, nemiga, apetito praradimas, galvos svaigimas; ilgalaikis poveikis gali sukelti bronchitą ar pneumoniją 10 50 ppm: galvos skausmas, pykinimas, kosulys, sunkus kvėpavimas 16 32 mg/m 3 (10,5 21,0 ppm): po kelių valandų po poveikio akių dirginimas. 20 ppm (28 mg/m 3 ): nuovargis, apetito praradimas, galvos skausmas, dirglumas, atminties susilpnėjimas, galvos svaigimas 40 ppb (55,6 ug/m3): galvos skausmas, pykinimas 20 30 ppm (kituose šaltiniuose nurodoma, kad 100 ppm (140 mg/m 3 ): sumaţėja galėjimas uţuosti sieros vandenilį 50 ppm: greit dirgina nosį, gerklę, apatinius kvėpavimo takus.

50 ppm: raumenų silpnumas, nosies sausumas, nosies, gerklės, plaučių uţdegimas; jeigu tokia koncentracija veikia 1 val. ar ilgiau, gali smarkiai paţeisti akių audinius; ilgalaikis poveikis gali sukelti plaučių ligą 50 100 ppm: akių paţeidimas Ilgalaikis 50 ppm poveikis: galimas sąmonės netekimas ir mirtis 100 ppm (140 ): uoslės susilpnėjimas; gilaus kvėpavimo slopinimas, aritmija 100 ppm: kosulys, akių dirginimas, uoslės susilpnėjimas ir praradimas per 2-15 min. 100 ppm (140 mg/m 3 ): galimas uoslės nervo paralyţius 150 ppm: galimas uoslės nervo paralyţius 100 150 ppm: po kelių įkvėpimų paralyţiuojamas uoslės nervas ir parandama uoslė 100 ppm: apetito praradimas, nuovargis, dirglumas, galvos svaigimas, galimas kolapsas 100 150 ppm: kvapo nejutimas, aštrus akių ir gerklės skausmas; koncentracija mirtina po 8-48 val. nuolatinio poveikio 200 250 ppm: nervų sistemos slopinimas (galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas); esant ilgalaikiam poveikiui gali sukelti plaučių edemą; koncentracija mirtina po 4-8 val. nuolatinio poveikio 250 500 ppm (348-695 mg/m 3 ): sunkus kvėpavimas, konvulsijos, plaučių edema, kvėpavimo sutrikimas, mėlynuoja lūpos ir nagai 250 600 ppm: plaučių edema 300 ppm: raumenų spazmai, ţemas kraujo spaudimas, sąmonės netekimas po 20 min. 300-500 ppm: koncentracija gali būti mirtina po 1-4 val. nuolatinio poveikio 320 530 ppm: plaučių edema, galima mirtis > 402 ppm (560 mg/m 3 ): kvėpavimo sutrikimas 502 ppm ( 700 mg/m 3 ): galima mirtis 500 ppm: kvėpavimo sistemos paralyţius; po 30-60 min. galima mirtis 500 700 ppm: sąmonės netekimas ir mirtis per 30-60 min. 530 1000 ppm: stiprus nervų sistemos stimuliavimas, greitas kvėpavimas, kvėpavimo sustojimas, koma, galima mirtis > 600 ppm: per 30 min.koncentracija gali būti mirtina dėl kvėpavimo paralyţiaus 700 ppm: nervų sistemos paralyţius 700 1000 ppm: greitas sąmonės netekimas, kvėpavimo sustojimas, mirtis 800 ppm: mirtina 50 % ţmonių po 5 min. poveikio (LC 50 ) 1000 ppm: iš karto galima mirtis > 1000 ppm: iš karto kolapsas, kvėpavimo sustojimas, net įkvėpus vieną kartą Lėtinis maţų koncentracijų poveikis: 0,12 mg/m 3 (0,08 ppm): depresija, galvos svaigimas, neryškus matymas 0,45 mg/m 3 (0,32 ppm): pykinimas, nemiga, kvėpavimo sutrikimai, galvos skausmas 1,0 10 mg/m 3 (0,7 6,7 ppm): ragenos reflekso sumaţėjimas 10 70 mg/m 3 (6,7 47 ppm): konjunktyvos dirginimas, nuovargis, apetito praradimas, nemiga Jautrios gyventojų grupės Vaikai. Nėščios moterys. Pagyvenę ţmonės. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, širdies ligomis. STIRENAS CAS Nr. 100-42-5 EB Nr. 202-851-5

Įkvėptas stirenas gerai absorbuojamas. Įkvėpus absorbuojama 60 70 % įkvėpto kiekio. Šiek tiek absorbuojama per odą (2 5 % įkvėptos dozės). Stirenas greit pasiskirsto organizme. Jis linkęs kauptis riebaliniuose audiniuose. Po ūmaus poveikio daugiausia jo patenka į riebalus, smegenis, inkstus, kepenis, kasą, esant pakartotiniam poveikiui, palaipsniui kaupiasi tik riebaliniuose audiniuose. Iš organizmo išsiskiria lėtai. Yra duomenų, kad patenka į motinos pieną. Jis kenkia smegenims ir centrinei nervų sistemai (sukelia galvos skausmą, nuovargį, depresiją, silpnumą). Pastebėtas neigiamas poveikis reprodukcinei sistemai (atliekant tyrimus, uţregistruotas sumaţėjęs gimstamumas ir padidėjęs savaiminių abortų skaičius ), kepenims, inkstams. Dirgina akis, nosies, burnos gleivinę, viršutinius kvėpavimo takus, veikia centrinę nervų sistemą. Neurologinius efektus sukelia tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis stireno poveikis. Yra duomenų, kad stirenas gali sukelti vėţį ţmonėms, kad jis yra ototoksiškas (sukelia vidinės ausies paţeidimą ir degeneraciją). Simptomai: akių, nosies, burnos gleivinės, viršutinių kvėpavimo takų dirginimas, konjunktyvitas, išskyros iš nosies, metalo skonis burnoje, kosulys, švokštimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, raumenų silpnumas, mieguistumas, nuovargis, ataksija (judesių koordinacijos sutrikimas), nistagmas (nevalingas akies obuolio trūkčiojimas), koordinacijos sutrikimas, atminties susilpnėjimas ar netekimas, dispnėja, aritmija, plaučių edema, sąmonės netekimas, koma, mirtis dėl kvėpavimo centro paralyţiaus. Tiriant stireno poveikį gyvūnams pastebėta, kad ši medţiaga daro įtaką raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, skrandţiui. Yra duomenų, kad stirenas gali sukelti ūmų skrandţio ir plonosios ţarnos uţdegimą. Ilgalaikis (lėtinis) poveikis Veikdamas ilgą laiką, stirenas gali paţeisti centrinę nervų sistemą (tai pasireiškia depresija, galvos skausmu, nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu, klausos pakitimais, nesugebėjimu atskirti spalvas, trumpalaikės atminties susilpnėjimu), gali sukelti inkstų, kepenų funkcijų sutrikimą, kvėpavimo takų dirginimą, EKG (elektrokardiogramos) pakitimus. Tarptautinė vėţio tyrimų agentūra (The International Agency for Research on Cancer IARC) stireną klasifikavo kaip galintį sukelti vėţį ţmonėms (grupė 2B). Yra duomenų, kad ši medţiaga gali veikti reprodukciją: tyrimai rodo, kad stirenas moterims gali sukelti menstruacijų ciklo, ovuliacijos sutrikimus. Poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms 10-30 ppm (43 30 mg/m 3 ): gali sukelti atminties ir neurologinius sutrikimus Kasdien veikiant 50 ppm, paveikiama loginė atmintis 10-100 ppm (43 426 mg/m3): akių, gerklės, kvėpavimo takų dirginimas 25-50 ppm (210 mg/m 3 ): spalvų matymo sutrikimai 50 ppm (210 mg/m 3 ): prasideda poveikis centrinei nervų sistemai (silpnumas, galvos skausmas, nuovargis, nerimas, pykinimas, galvos svaigimas) 100 ppm (420 mg/m 3 ), 20 min.: dirgina akis, gerklę 100 ppm (426 mg/m 3 ): ūmus akių ir viršutinių kvėpavimo takų dirginimas; esant tokiai koncentracijai armuotų plastikų gamybos darbuotojams pasireiškė lėtinis bronchitas, plaučių obstrukcija, astma < 100 ppm: elektroencefalogramos pakitimai 100 ppm: dirginimas ir poveikis nervų sistemai 100 200 ppm (420 840 mg/m 3 ): gleivinių dirginimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, mieguistumas 200 ppm: gleivinių dirginimas 200 ppm (840 mg/m 3 ): per kelias minutes mieguistumas, pykinimas, sutrikusi koordinacija

200 ppm (840 mg/m 3 ): akių ir nosies dirginimas, pailgėjęs reakcijos laikas, kūno pusiausvyros sutrikimas > 200 ppm (852 mg/m 3 ): mieguistumas, pykinimas, kūno pusiausvyros sutrikimas 300 ppm: dirgina akis ir nosį 376 ppm: greit dirgina akis ir nosį 600-800 ppm (2520 3360 mg/m 3 ): iš karto smarkiai dirgina akis ir kvėpavimo takus 800 ppm (3,4 mg/l), 3 val: iš karto dirgina akis ir gerklę, padaugėja išskyrų iš nosies gleivinės, juntamas metalo skonis, pasireiškia mieguistumas, galvos svaigimas, raumenų silpnumas, depresija 5000 ppm: iš karto pavojingas gyvybei ar sveikatai Jautrios gyventojų grupės Vaikai. Nėščios moterys. Pagyvenę ţmonės. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, širdies ligomis. VANDENILIO CHLORIDAS CAS Nr. 7647-01-0 EB Nr. 231-595-7 Gyventojų neturėtų veikti tokios didelės vandenilio chlorido koncentracijos, kad jos sukeltų neigiamą poveikį sveikatai. Pagrindinis vandenilio chlorido poveikis dirginimas ir ėsdinimas. Tai smarkiai dirginanti ir ėsdinanti medţiaga tiek įkvėpus, tiek kai veikia akis ar odą (ji dirgina bet kurį audinį, su kuriuo susiliečia, ypač gleivines). Vandenilio chlorido dujos susilietę su drėgme sudaro vandenilio chlorido rūgštį (druskos rūgštį), kuri dirgina ir ėsdina. Poveikis akims: garai gali sukelti ašarojimą, konjunktyvitą, fotofobiją, skausmą, išopėjimą, ragenos paţeidimą, esant didesnėms koncentracijoms ragenos nekrozę, kataraktą, glaukomą. Poveikis odai. Veikiant maţoms koncentracijoms gali sukelti odos eritemą, uţdegimą, skausmą, dermatitą, išopėjimą, didelės koncentracijos cheminį nudegimą. Kadangi vandenilio chloridas labai tirpus vandenyje, įkvėpus jis nusėda nosyje ir viršutiniuose kvėpavimo takuose, gali juos dirginti, sukeldamas išopėjimą, kosulį, krūtinės suspaudimo jausmą, dusulį, bronchitą, kvėpavimo sutrikimus. Esant didesnėms koncentracijoms, jis gali sukelti tachipnėją (daţną kvėpavimą), gerklės pabrinkimą, plaučių edemą, uţdusimą. Veikiant koncentracijoms, kurios dirgina, vandenilio chloridas sukelia kosulį, skausmą, uţdegimą, viršutinių kvėpavimo takų edemą. Esant didelėms koncentracijoms, jo dujos gali sukelti bronchų epitelio nekrozę, gerklų, bronchų, balsaskylės edemą. Veikiant maţoms koncentracijoms trumpą laiką, vandenilio chloridas gali dirginti nosį ir gerklę, sukeldamas kosulį, ir sunkų kvėpavimą (dusulį). Veikiant didelėms koncentracijoms, jis gali sukelti greitą kvėpavimą, bronchiolių susiaurėjimą, plaučių edemą, kuri gali sąlygoti uţdusimą. Mirtis gali įvykti ir dėl uţdusimo, kurį gali sukelti balsaskylės ar gerklų edema. Kai kuriems ţmonėms vandenilio chloridas gali sukelti reaktyvų kvėpavimo takų disfunkcijos sindromą (RADS Reactive Airways Dysfunction Syndrome), kuomet plaučiai tampa jautresni kitiems cheminiams dirgikliams (tai cheminių medţiagų sukelta astma). Gali sukelti uţdelstą plaučių edemą. Kad vandenilio chloridas pasiektų plaučius, jį turi nunešti aerozolis arba jis turi nusėsti ant suodţių dalelių, kurių diametras maţesnis nei 3μm (pvz., jį gali į plaučius nunešti dūmų dalelės). Yra duomenų, kad įkvėpus vandenilio chloridas gali sukelti nefritą ir inkstų funkcijos nepakankamumą, kepenų pakenkimą, metabolinę acidozę, gastritą.

Ilgalaikis poveikis gali sukelti plaučių funkcijos nepakankamumą, lėtinį bronchitą, viršutinių kvėpavimo takų anomalijas, nosies išopėjimą, konjunktyvitą, dantų emalės eroziją, gastritą, jautrumą šviesai. Kartais gali pasireikšti simptomai, panašūs į ūmias virusines infekcijas. Poveikis, veikiant tam tikroms koncentracijoms 5 ppm (7,5 mg/m 3 ): iš karto dirgina nosį ir gerklę 5 ppm: nosies ir gerklės dirginimas, kosulys, viršutinių kvėpavimo takų skausmas, uţdegimas, edema > 5 mg/m 3 (kituose šaltiniuose nurodyta > 7 mg/m 3 ), ilgalaikis poveikis: dantų emalės erozija 15 mg/m 3 (10 ppm): laikina kvėpavimo takų obstrukcija, veikiant ilgą laiką dantų paviršiaus erozija 35 ppm (35 ppm): gerklės, akių dirginimas, čiaudulys, laringitas, skausmas krūtinėje, uţkimimas, dusulys 1000 2000 (1490 2980 mg/m 3 ): iš karto pavojinga sveikatai (pasitaikė ir mirtinų atvejų); plaučių hemoragija (kraujavimas), plaučių edema, pneumonija 1300 ppm (1941 mg/m 3 ): mirtina dozė (30 min. poveikis) 3000 ppm (4479 mg/m 3 ): mirtina dozė (5 min. poveikis) Jautrios gyventojų grupės Vaikai. Nėščios moterys. Pagyvenę ţmonės. Asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo takų, širdies, virškinimo trakto

Gyvenamosios aplinkos oro kokybės (cheminių medţiagų) vertinimo ir valdymo modelio II PRIEDAS ACETONO, AMONIAKO, BENZENO, BUTANOLIO, BUTILACETATO, ETANOLIO, KSILENO, SIEROS DIOKSIDO, SIEROS VANDENILIO, STIRENO VANDENILIO CHLORIDO, KLASIFIKAVIMAS IR ŢENKLINIMAS Cheminė medţiaga Acetonas CAS Nr. 67-64-1 EB Nr. 200-662-2 Medţiagos klasifikacija, remiantis direktyva 67/548/EEB F Labai degi Xi Medţiagos klasifikacija, remiantis reglamento Nr. 1272/2008 kriterijais GHS02 GHS07 Amoniakas, bevandenis CAS Nr. 7664-41-7 EB Nr. 231-635-3 Dirginanti R11 Labai degi R36 Dirgina akis R66 Pakartotinas poveikis gali sukelti odos dţiūvimą arba skilinėjimą R67 Garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą T Toksiška Dgr: pavojus Flam. Liq. 2: Degieji skysčiai, 2 kat. Eye Irrit. 2: Smarkus akių dirginimas, 2 kat. STOT SE 3: Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis), 3 kat. H225 Labai degūs skystis ir garai H319 Sukelia smarkų akių dirginimą H336 Gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą EUH066 Pakartotinis poveikis gali sukelti odos dţiūvimą arba skilinėjimą GHS04

N GHS06 Aplinkai pavojinga R10 Degi R23 Toksiška įkvėpus R34 Nudegina R50 Labai toksiška vandens organizmams ======================== ======================== C 5 % T GHS05 GHS09 Toksiška R23 Toksiška įkvėpus R34 Nudegina ======================== 0,5 C < 5 % Xn Kenksminga R20 Kenksminga įkvėpus R36/37/38 Dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą Dgr: pavojus Flam. Gas 2: Degiosios dujos, 1 kat. Press. Gas: Slėgio veikiamos dujos Acute Tox. 3 *: Ūmus toksiškumas, 3 kat. Skin Corr. 1B: Odos ėsdinimas, 1B kat. Aquatic Acute 1: Pavojinga vandens aplinkai, 1 kat. Amoniakas... % CAS Nr. 1336-21-6 EB Nr. 215-647-6 C Ardanti (ėsdinanti) N H221 Degios dujos H331 Toksiška įkvėpus H314 Smarkiai nudegina odą ir paţeidţia akis H400 Labai toksiška vandens organizmams GHS05 GHS09 Aplinkai pavojinga R34 Nudegina R50 Labai toksiška vandens Dgr: pavojus

organizmams ======================== ======================== C 25 % C Ardanti (ėsdinanti) N Aplinkai pavojinga R34 Nudegina R50 Labai toksiška vandens organizmams ======================== 10 % C < 25 % C Skin Corr. 1B: Odos ėsdinimas, 1B kat. Aquatic Acute 1: Pavojinga vandens aplinkai, 1 kat. STOT SE 3: Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis), 3 kat. H314 Smarkiai nudegina odą ir paţeidţia akis H400 Labai toksiška vandens organizmams H335 Gali dirginti kvėpavimo takus: C 5 % Ardanti (ėsdinanti) R34 Nudegina ======================== 5 % C < 10 % Xi Benzenas CAS Nr. 71-43-2 EB Nr. 200-753-7 Dirginanti R36/37/38 Dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą F Labai degi T GHS02 GHS08 Toksiška 1 kateg. kancerogenas 2 kateg. mutagenas R45 Gali sukelti vėţį R46 Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus R11 Labai degi R36/38 Dirgina akis ir kvėpavimo GHS07 Dgr: pavojus

takus R48/23/24/25 Toksiška: ilgą laiką pakartotinai įkvepiant, veikiant per odą ir praryjant sukelia sunkius sveikatos sutrikimus R65 Kenksminga prarijus gali pakenkti plaučiams Flam. Liq. 2: Degieji skysčiai, 2 kat. Carc. 1A: Kancerogenas, 1A kat. Muta. 1B: Mutagenas, 1B kat. STOT RE 1: Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis), 1 kat. Asp. Tox. 1: Plaučių pakenkimo prarijus pavojus, 1 kat. Eye Irrit. 2: Smarkus akių dirginimas, 2 kat. Skin Irrit. 2: Odos dirginimas, 2 kat. Butanolis CAS Nr. 71-36-3 EB Nr. 200-751-6 Xn Kenksminga R10 Degi R22 Kenksminga prarijus R37/38 Dirgina kvėpavimo takus ir odą R41 Gali smarkiai paţeisti akis R67 Garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą H225 Labai degūs skystis ir garai H350 H350 Gali sukelti vėţį H340 Gali sukelti genetinius defektus H372 Kenkia organams, jeigu medţiaga veikia ilgai arba kartotinai H304 Prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį H319 H319 Sukelia smarkų akių dirginimą H315 Dirgina odą GHS02 GHS05 GHS07 Dgr: pavojus

Butilacetatas CAS Nr. 123-86-4 EB Nr. 204-658-1 R10 Degi R66 Pakartotinas poveikis gali sukelti odos dţiūvimą arba skilinėjimą R67 Garai gali sukelti mieguistumą ir galvos svaigimą Flam. Liq. 3: Degieji skysčiai, 3 kat. Acute Tox. 4 *: Ūmus toksiškumas, 4 kat. STOT SE 3: Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis), 3 kat. Skin Irrit. 2: Odos dirginimas, 2 kat. Eye Dam. 1: Smarkus akių paţeidimas, 1 kat. H226 Degūs skystis ir garai H302 Kenksminga prarijus H335 Gali dirginti kvėpavimo takus H315 Dirgina odą H318 Smarkiai paţeidţia akis H336 Gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą GHS02 GHS07 Wng: įspėjimas Flam. Liq. 3: Degieji skysčiai, 3 kat. STOT SE 3: Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis), 3 kat. H226 Degūs skystis ir garai H336 Gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą EUH066 Pakartotinis poveikis gali sukelti odos dţiūvimą arba skilinėjimą Etanolis F GHS02

CAS Nr. 64-17-5 EB Nr. 200-578-6 Labai degi R11 Labai degi Dgr: pavojus Ksilenai: ksilenas CAS Nr. 1330-20-7 EB Nr. 215-535-7 o-ksilenas CAS Nr. 95-47-6 EB Nr. 202-422-2 m-ksilenas CAS Nr. 108-38-3 EB Nr. 203-576-3 p-ksilenas CAS Nr. 106-42-3 EB Nr. 203-396-5 Sieros dioksidas CAS Nr. 7446-09-5 EB Nr. 231-195-2 Xn Kenksminga R10 Degi R20/21 Kenksminga įkvėpus ir susilietus su oda R38 Dirgina odą ======================== ======================== C 20 % Xn Kenksminga R20/21 Kenksminga įkvėpus ir susilietus su oda R38 Dirgina odą ======================== 12,5 % C < 20 % Xn Kenksminga R20/21 Kenksminga įkvėpus ir susilietus su oda T Toksiška R23 Toksiška įkvėpus R34 Nudegina ======================== ======================== Flam. Liq. 2: Degieji skysčiai, 2 kat. H225 Labai degus skystis ir garai GHS02 GHS07 Wng: pavojus Flam. Liq. 3: Degieji skysčiai, 3 kat. Acute Tox. 4 *: Ūmus toksiškumas, 4 kat. Skin Irrit. 2: Odos dirginimas, 2 kat. H226 Degūs skystis ir garai H332 Kenksminga įkvėpus H312 Kenksminga susilietus su oda H315 Dirgina odą GHS04 GHS06

C 20 % T Sieros vandenilis CAS Nr. 7783-06-4 EB Nr. 231-977-3 Toksiška R23 Toksiška įkvėpus R34 Nudegina ======================== 5 % C < 20 % C Ardanti (ėsdinanti) R20 Kenksminga įkvėpus R34 Nudegina ======================== 0,5 % C < 5 % Xi Dirginanti R36/37/38 Dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą F+ Ypač degi T+ GHS05 Dgr: pavojus Press. Gas: Slėgio veikiamos dujos Acute Tox. 3 *: Ūmus toksiškumas, 3 kat. Skin Corr. 1B: Odos ėsdinimas, 1B kat. H331 Toksiška įkvėpus H314 Smarkiai nudegina odą ir paţeidţia akis GHS02 GHS04 Labai toksiška N GHS06 Aplinkai pavojinga R12 Ypač degi R26 Labai toksiška įkvėpus R50 Labai toksiška vandens organizmams ======================== ======================== C 10 % T+ GHS09 Dgr: pavojus Flam. Gas 1: Degiosios dujos,

Labai toksiška R26 Labai toksiška įkvėpus ======================== 5 % C < 10 % T Toksiška R23 Toksiška įkvėpus ======================== 1 % C < 5 % Xn 1 kat. Press. Gas: Slėgio veikiamos dujos Acute Tox. 2 *: Ūmus toksiškumas, 2 kat. Aquatic Acute 1: Pavojinga vandens aplinkai, 1 kat. H220 Ypač degios dujos H330 Mirtina įkvėpus H400 Labai toksiška vandens organizmams Stirenas CAS Nr. 100-42-5 EB Nr. 202-851-5 Vandenilio chloridas CAS Nr. 7647-01-0 EB Nr. 231-595-7 Kenksminga R20 Kenksminga įkvėpus Xn Kenksminga R10 Degi R20 Kenksminga įkvėpus R36/38 Dirgina akis ir odą ======================== ======================== C 12,5 % Xn Kenksminga R20 Kenksminga įkvėpus R36/38 Dirgina akis ir odą T Toksiška GHS02 GHS07 Wng: pavojus Flam. Liq. 3: Degieji skysčiai, 3 kat. Acute Tox. 4 *: Ūmus toksiškumas, 4 kat. Eye Irrit. 2: Smarkus akių dirginimas, 2 kat. Skin Irrit. 2: Odos dirginimas, 2 kat. H226 Degūs skystis ir garai H332 Kenksminga įkvėpus H319 Sukelia smarkų akių dirginimą H315 Dirgina odą GHS04

C GHS06 Ardanti (ėsdinanti) R23 Toksiška įkvėpus R35 Stipriai nudegina ======================== ======================== C 5 % T Toksiška C Ardanti (ėsdinanti) R23 Toksiška įkvėpus R35 Stipriai nudegina ======================== 1 % C < 5 % C GHS05 Dgr: pavojus Press. Gas: Slėgio veikiamos dujos Acute Tox. 3 *: Ūmus toksiškumas, 3 kat. Skin Corr. 1A: Odos ėsdinimas, 1A kat. H331 Toksiška įkvėpus H314 Smarkiai nudegina odą ir paţeidţia akis Ardanti (ėsdinanti) R20 Kenksminga įkvėpus R35 Stipriai nudegina ======================== 0,5 % C < 1 % C Ardanti (ėsdinanti) R20 Kenksminga įkvėpus R34 Nudegina ======================== 0,2 % C <0,5 % C Ardanti (ėsdinanti) R34 Nudegina ======================== 0,02 % C < 0,2 % Xi Dirginanti

Vandenilio chloridas,... % (vandenilio chlorido rūgštis, druskos rūgštis) CAS Nr. - EB Nr. 231-595-7 R36/37/38 Dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą C Ardanti (ėsdinanti) R34 Nudegina R37 Dirgina kvėpavimo takus ======================== ======================== C 25 % C Ardanti (ėsdinanti) R34 Nudegina, R37 Dirgina kvėpavimo takus ======================== 10 % C < 25 % Xi Dirginanti R36/37/38 Dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą GHS05 GHS07 Dgr: pavojus Skin Corr. 1B: Odos ėsdinimas, 1B kat. Skin Irrit. 2: Odos dirginimas, 2 kat. Eye Irrit. 2: Smarkus akių dirginimas, 2 kat. STOT SE 3: Specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis), 3 kat. H314 Smarkiai nudegina odą ir paţeidţia akis: C 25 % H315 Dirgina odą: 10 % C < 25 % H319 Sukelia smarkų akių dirginimą:10 % C < 25 % H335 Gali dirginti kvėpavimo takus: C 10 %

Gyvenamosios aplinkos oro kokybės (cheminių medţiagų) vertinimo ir valdymo modelio III PRIEDAS GALIMI NAGRINĖJAMŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ PATEKIMO Į GYVENAMĄJĄ CAS Nr. 67-64-1 EB Nr. 200-662-2 APLINKĄ AR IŠSISKYRIMO JOJE ŠALTINIAI ACETONAS Panaudojimas : Naudojamas kaip ţaliava ar kaip tirpiklis chemijos pramonėje, pramoniniuose procesuose, kaip tirpiklis-sudėtinė komercinių produktų dalis, plastikų, gumų, dervų, vaškų, medikamentų (pvz., vitamino C), tirpiklių, valiklių, daţų, lakų, vaškų gamybai, odos, tekstilės pramonėje. Jo gali būti kaip sudėtinės dalies (tirpiklio) daţų skiedikliuose, nagų lako, daţų, automobilių vaško ir dervų nuėmikliuose, įvairiuose tirpikliuose, valikliuose, daţuose, lakuose, glazūrose, gumos klijuose, rašale, tuše, kosmetikoje. Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Acetonas aplinkoje gali išsiskirti iš įvairių ţmonių veiklos šaltinių, degant ir vykstant biologiniam irimui. Išoriniai šaltiniai: medienos, šiukšlių, plastikų ir kt. deginimas miškų gaisrai kietų atliekų kompostavimo vietos ţemės ūkio ir maisto atliekos buitinės atliekos paukščių mėšlas atliekų deginimo įrengimai pavojingų atliekų tvarkymo įrengimai nutekamieji vandenys (pramonės įmonių, komunalinio ūkio) transporto priemonių, varomų benzinu ar dizeliniu kuru, varikliai (išmetamosios dujos) naudojančių acetoną pramonės įmonių ir laboratorijų veikla naftos gamybos įmonės Patalpose gali išsiskirti iš: fotokopijavimo įrengimų naujų kilimų (pagrindo, pamušalo) cigarečių dūmų kartono skiediklių, tirpiklių daţų, lakų nagų lako nuėmiklio gumos klijų Skilimas aplinkoje (ore): Acetono garų skilimo pusamţis atmosferoje (fotodegradacija) apie 80 dienų.

AMONIAKAS Bevandenis: CAS Nr. 7664-41-7 EB Nr. 231-635-3... % CAS Nr. 1336-21-6 EB Nr. 215-647-6 Panaudojimas : Trąšų, plastikų, pesticidų, gumos, medikamentų, keramikos, tepalų, ugniai atsparios medienos, valiklių, popieriaus, medienos/popieriaus masės, lako, glazūros, vaškų, sprogių medţiagų gamybai, chemijos, tekstilės, odos, maisto ir gėrimų pramonėje ir kt.; skystas kaip šaltnešis. Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Išoriniai šaltiniai: kiaulių auginimo kompleksai, galvijų fermos, paukštynai, įvairios gyvūnų laikymo ar auginimo vietos mėšlas (sukauptas tvarte, mėšlidėje, skleidţiamas laukuose) organinių medţiagų irimas (netinkamai laikant kritusius gyvulius ir pūvant maisto likučiams, augalams ir kitoms organinėms medţiagoms) nuotekų valymo įrengimai sąvartynai akmens anglies, medţio deginimas įmonių, naudojančių amoniaką, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, emisijos įmonių, naudojančių amoniaką, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, nutekamieji vandenys trąšos cigarečių dūmai Patalpose gali išsiskirti iš: valiklių daţų cigarečių dūmų Skilimas aplinkoje (ore): Amoniako skilimo pusamţis atmosferoje nuo 24 val. iki kelių dienų. Su vandeniu sudaro amonio aerozolius. Su kitais teršalais gali sudaryti smulkias (PM2,5 µm) daleles, kurios gali nukeliauti didesnius atstumus, ir kurių gyvavimo laikas atmosferoje ilgesnis. CAS Nr. 71-43-2 EB Nr. 200-753-7 BENZENAS Panaudojimas : Plastikų, butadieno-stireno gumos, daţų gamybai. Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Išoriniai šaltiniai: įmonių, naudojančių benzeną, ar kurių gamybos procese išsiskiria benzenas, emisijos

įmonių, naudojančių benzeną, ar kurių gamybos procese išsiskiria benzenas, nutekamieji vandenys automobilių išmetšamosios dujos cigarečių dūmai (vienos cigaretės dūmuose yra 6 73 µg of benzeno) deginimo įrengimai. Patalpose gali išsiskirti iš: statybinių medţiagų baldų šildymo sistemų guminių paklotų kilimų su latekso pamušalu daţų medţio plokščių cigarečių dūmų Skilimas aplinkoje (ore): Benzeno garų skilimo pusamţis atmosferoje (fotodegradacija) apie 13 dienų. CAS Nr. 71-36-3 EB Nr. 200-751-6 BUTANOLIS Panaudojimas : Butanolis naudojamas chemijos pramonėje cheminių medţiagų sintezei, tekstilės pramonėje, polimerų, plastikų, medikamentų, vandeniui atsparių drabuţių, dirbtinės odos, fotografinių juostų, beskeveldrio (saugiojo) stiklo, stabdţių skysčio, ploviklių, denatūruoto alkoholio, paviršių dangų, lietpalčių, vandeniui atsparių drabuţių gamybai, kaip dervų tirpiklis, kaip daţų nuėmiklių ir pramoninių valiklių, daţų, lakų, vaško, nagų lako nuėmiklių sudedamoji dalis, veterinarinėje medicinoje (kaip baktericidas), kaip maisto ir gėrimų kvapiklis, parfumerijoje, laboratorijose. Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Išoriniai šaltiniai: įmonių, naudojančių butanolį, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, emisijos įmonių, naudojančių butanolį, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, nutekamieji vandenys sodo atliekos (kompostas) laboratorijų, kuriose jis naudojamas, veikla Patalpose gali išsiskirti iš: daţų lakų vaško daţų nuėmiklių nagų lako nuėmiklio ploviklių paviršių dangų baldų dangų naujų kilimų dirbtinės odos polivinilchloridinio linoleumo, plastifikuoto polidibutilmaleatu sukietėjusio parketinio lako

vandeniui atsparių drabuţių beskeveldrio (saugiojo) stiklo vaisių esencijų Skilimas aplinkoje (ore): Butanolio garų skilimo pusamţis atmosferoje (fotodegradacija) apie 46 val. CAS Nr. 123-86-4 EB Nr. 204-658-1 BUTILACETATAS Panaudojimas : Naudojamas lakų, dirbtinės odos, plastikų, fotografinių juostų, vaškų, vinilo dervų, batų ir odos klijų, beskeveldrio (saugiojo) stiklo gamybai, kaip tirpiklis nagų lako, nago lakų valiklio bei kitų manikiūrui skirtų priemonių, lakų ir daţų nuėmiklių gamybai, kaip tirpiklis ar skiediklis nitroceliuliozinio lako gamyboje, farmacijos pramonėje, parfumerijoje. Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Išoriniai šaltiniai: įmonių, naudojančių butilacetatą, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, emisijos įmonių, naudojančių butilacetatą, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, nutekamieji vandenys Patalpose gali išsiskirti iš: baldų tekstilinių grindų dangų spaustuvinių daţų organinių skiediklių kartono elektrinių ir elektronikos gaminių vaškuoto parketo produktų, kurių sudėtyje yra butilacetato (pvz., lakų, daţų ar jų nuėmiklių) beskeveldrio (saugiojo) stiklo Gali išsiskirti atnaujinant parketą (šlifavimas, lakavimas). Didesni nei senesnės statybos namuose kiekiai išsiskiria naujai pastatytuose namuose, ypač daug neseniai renovuotuose. Skilimas aplinkoje (ore): Butilacetato garų skilimo pusamţis atmosferoje (fotodegradacija) apie 3,8 d. CAS Nr. 64-17-5 EB Nr. 200-578-6 ETANOLIS Panaudojimas : Naudojamas kaip tirpiklis daţų gamyboje, kaip degalų priedas, organinėje sintezėje, dentūruoto alkoholio, valiklių gamyboje, kosmetikos (tonikų, losjonų, odekolonų, plaukų formavimo priemonių), medikamentų, asmens higienos priemonių (burnos skalavimo skysčių) gamyboje, parfumerijoje, kaip biocidas, alkoholinių gėrimų, acto gamybai.

Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Išoriniai šaltiniai: įmonių, naudojančių etanolį, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, emisijos. įmonių, naudojančių etanolį, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, nutekamieji vandenys. gali išsiskirti kaip atliekų (komposto) ar nutekamųjų vandenų biologinio irimo produktas. Patalpose gali išsiskirti naudojant produktus, kuriuose yra etanolio. Skilimas aplinkoje (ore): Etanolio garų skilimo pusamţis atmosferoje (fotodegradacija) 5 dienos. CAS Nr. 50-00-0 EB Nr. 200-001-8 FORMALDEHIDAS Panaudojimas : Formaldehidas naudojamas įvairių dervų gamybai, cheminių medţiagų gamybai (pvz., 1,4- butandiolio ir 4,4 -difenilmetano diizocianato (poliuretanams ir plokštėms), pentaeritritolio (paviršiaus dangoms ir sprogstamosioms medţiagoms), heksametilentetramino (fenolformaldehidinėms dervoms ir sprogstamosioms medţiagoms), trąšų gamybai. Naudojant formaldehidą pagamintos dervos panaudojamos rišančiosioms medţiagoms, klijams, lakams medţio, plastikų, tekstilės, odos pramonei. Formaldehido produktai naudojami gaminant medţio droţlių plokštes, lakuojant baldus ir medines duris, apdorojant tekstilės gaminius, apdorojant kailius, gaminant fanerą, balzamavimui, metalo apdirbimo, farmacijos, naftos pramonėje, ţemės ūkyje. Be to, jis naudojamas maisto pramonėje (kaip antibakterinė priemonė) ir ţemės ūkyje kaip dezinfekantas, fungicidas. Formaldehido vandeninis tirpalas (formalinas) naudojamas kaip dezinfekantas ir konservantas (ligoninėse, maisto pramonėje, moksliniams darbams ir kt.). Aminoplastikai (fenolformaldehidinės ir melaminformaldehidinės dervos) naudojami tekstilės, elektroinţinerijos pramonėje (elektrinių prietaisų detalėms), kaip rišanti medţiaga kai kurių rūšių lakams ir daţams (pvz., mašinų daţams). Melaminas naudojamas laminatams. Fenolformaldehidinės dervos naudojamos medţio apdirbimo pramonėje, kaip emalių, daţų, lakų rišiklis. Polioksimetilenas (poliformaldehidas) naudojamas variklių dalims, buitiniams reikmenims gaminti. Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Išoriniai šaltiniai: įmonių, naudojančių butilacetatą, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, emisijos variklių emisijos (nors benzine nėra formaldehido, jis gali iššiskirti vidaus degimo varikliuose kaip nepilno degimo produktas); išsiskiriančio formaldehido kiekis priklauso nuo kuro sudėties, variklio tipo deginimas (atviros ugniavietės, t. y. lauţai, krosnys, ţidiniai ir kt.) dezinfekantai cigarečių dūmai Patalpose gali išsiskirti iš: presuotos medienos plokščių faneros baldų

popieriaus kai kurių statybinių medţiagų izoliacinių medţiagų plastikinių paviršių lateksinių daţų tekstilės produktų naujų kilimų audinių dervų paviršiaus dangų (pvz. dekoratyvinių popieriaus ir vinilo laminatų) dujinių viryklių parketinių lakų, kurių rišikliuose yra formaldehidų cigarečių dūmų deginamų ţvakių ir smilkalų Daugiausia formaldehido išsiskiria iš naujų medienos produktų. Vėliau emisijos maaţėja. Skilimas aplinkoje (ore): Slilimo pusamţis atmosferoje 1-3 val. KSILENAI Ksilenas gali būti naudojamas kaip vienas iš trijų izomerų ar kaip jų mišinys. Kadangi kaip tirpiklis komerciniuose produktuose daţniausiai naudojamas mišinys ir benzine taip pat yra visų ksileno izomerų, gyventojus daugiausiai gali veikti ne atskiri izomerai, o ksilenas kaip izomerų mišinys. Ksilenas CAS Nr. 1330-20-7 EB Nr. 215-535-7 Panaudojimas : Naudojamas chemijos pramonėje (organinė sintezė), odos, farmacijos pramonėje, kaip tirpiklis klijų nuėmiklių, daţų ir lakų skiediklių ir valiklių, daţų, dangų, lakų, poliesterio, plastikų, medienos/popieriaus masės gamybai, gumos, odos pramonėje, kaip benzino komponentas, kaip tirpiklis augalų apsaugos priemonių gamyboje, stomatologijoje, laboratorijose. Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Išoriniai šaltiniai: įmonių, naudojančių ksileną, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, emisijos (pagrindinis šaltinis) įmonių, naudojančių ksilenas, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, nutekamieji vandenys gali išsiskirti kaip atliekų (komposto) ar nutekamųjų vandenų biologinio irimo produktas išsiskiria naftos perdirbimo įmonėse, nes jis yra naftos sudėtinė dalis išsiskiria iš benzino ir su automobilių išmetamosiomis dujomis medienos deginimas miškų gaisrai išsiskiria naudojant produktus, kuriuose yra ksileno cigarečių dūmai Patalpose gali išsiskirti iš: daţų

lakų daţų skiediklių ir nuėmiklių apsauginių priemonių nuo rūdţių kilimų statybinių medţiagų (klijų, daţų, glaistų) sintetinių kvapiklių gamtinių dujų cigarečių dūmų Skilimas aplinkoje (ore): Ksileno garų skilimo pusamţis atmosferoje (fotodegradacija) 16-28 val. o-ksilenas CAS Nr. 95-47-6 EB Nr. 202-422-2 Panaudojimas : Naudojamas chemijos pramonėje (organinė sintezė), farmacijos, tekstilės, elektronikos pramonėje, gaminant daţus, plastikus, medienos/popieriaus masę, popierių, medienos produktus, muilus, ploviklius, sporto prekes, apdorojant gumą, padengiant porcelianą emale, poliesterio pluošto, augalų apsaugos priemonių gamybai, mokslinėse laboratorijose. Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Išoriniai šaltiniai: įmonių, naudojančių o-ksileno, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, emisijos įmonių, naudojančių o-ksileną, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, nutekamieji vandenys išsiskiria naftos perdirbimo įmonėse, nes jis yra naftos sudėtinė dalis išsiskiria iš benzino ir dyzelinio kuro ir su automobilių išmetamosiomis dujomis medienos deginimas komunalinio ūkio nutekamieji vandenys išsiskiria naudojant produktus, kuriuose yra o-ksileno gali išsiskirti degant miškams. cigarečių dūmai Patalpose gali išsiskirti iš: gelio pavidalo oro gaiviklių daţų lakų Skilimas aplinkoje (ore): o-ksileno garų skilimo pusamţis atmosferoje (fotodegradacija) 1,2 d. m-ksilenas CAS Nr. 108-38-3 EB Nr. 203-576-3 Panaudojimas : Naudojamas chemijos pramonėje (kaip tirpiklis ir tarpinis junginys organinių junginių sintezėje), daţų, poliesterio pluošto, ruberoido (tolio) gamyboje, farmacijos, tekstilės, elektronikos pramonėje, augalų apsaugos priemonių gamyboje, gaminant gumą (vulkanizuojant), plastikus, medienos produktus, sporto prekes.

Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Išoriniai šaltiniai: gali išsiskirti degant miškams įmonių, naudojančių m-ksileno, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, emisijos įmonių, naudojančių m-ksileną, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, nutekamieji vandenys išsiskiria naftos perdirbimo įmonėse, nes jis yra naftos sudėtinė dalis išsiskiria iš benzino ir dyzelinio kuro ir su automobilių išmetamosiomis dujomis išsiskiria deginant medieną pavojingų atliekų tvarkymo vietos nuotekų valymo įrengimai komunalinių kietųjų atliekų kompostavimo vietos cigarečių dūmai Patalpose gali išsiskirti iš: daţų buitinių aerozolių lakų apsauginių priemonių nuo rūdţių daţų nuėmiklių grunto beico PVC vamzdţių telefono kabelių lateksinių daţų polistireno putų (purškiant polistireno putomis) poliuretano hermetiko lateksinio sandariklio tapetų tapetų klijų kitų klijų tekstilinės grindų dangos su stireno-butadieno gumos pagrindu naujų kilimų cemento blokų Skilimas aplinkoje (ore): m-ksileno garų skilimo pusamţis atmosferoje (fotodegradacija) 16,3 val. p-ksilenas CAS Nr. 106-42-3 EB Nr. 203-396-5 Panaudojimas : Naudojamas chemijos pramonėje junginys (kaip tirpiklis ir tarpinis organinių junginių sintezėje), daţų gamyboje, farmacijos pramonėje, poliesterio pluošto gamyboje, gaminant daţus, plastikus, gumą (vulkanizuojant), augalų apsaugos priemonių gamyboje. Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Išoriniai šaltiniai: įmonių, naudojančių p-ksileną, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, emisijos įmonių, naudojančių p-ksileną, ar kurių gamybos procese jis išsiskiria, nutekamieji vandenys išsiskiria naftos perdirbimo įmonėse, nes jis yra naftos sudėtinė dalis išsiskiria iš benzino ir dyzelinio kuro ir su automobilių išmetamosiomis dujomis

miškų gaisrai medienos deginimas išsiskiria naudojant produktus, kuriuose yra p-ksileno cigarečių dūmai Patalpose gali išsiskirti iš: tekstilinės grindų dangos su stireno-butadieno gumos pagrindu naujų kilimų neseniai priklijuotų tapetų cigarečių dūmų Skilimas aplinkoje (ore): m-ksileno garų skilimo pusamţis atmosferoje (fotodegradacija) 27 val. CAS Nr. 7446-09-5 EB Nr. 231-195-2 SIEROS DIOKSIDAS Sieros dioksidas yra vienas iš pagrindinių atmosferos teršalų. Patalpose paprastai yra maţesnės SO 2 koncentracijos nei lauke, nes jis absorbuojamas ant sienų, baldų, drabuţių ir kt. Panaudojimas : Sieros dioksidas naudojamas įvairiuose technologiniuose procesuose. Jis naudojamas sieros rūgšties gamyboje, organinei sintezei, kaip reagentas ir inertinis tirpiklis laboratorijose, balinti medienos/popieriaus masei (pulpai), konservuoti maistui, gaminant vyną, nuotekų ir vandens apdorojimui. Dėl savo antimikrobinių savybių (uţmuša miukroorganizmus) sieros dioksidas kartais naudojamas kaip konservantas (ţymimas Е220) gaminant vyną arba dţiovintuose abrikosuose ir kituose dţiovintuose vaisiuose. Konservantas labiau naudojamas vaisiaus išvaizdai išlaikyti, nei apsaugai nuo puvimo. Jis gali suteikti vaisiui specifinį skonį. Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Šios dujos yra vienas ir svarbiausių oro teršalų, keliančių nemaţai rūpesčių aplinkos apsaugai. Pagrindiniai išsiskyrimo šaltiniai: sieros dioksidas yra pagrindinis sieros junginių degimo produktas kadangi akmens anglis ir nafta turi įvairių sieros junginių, jų degimo metu išsiskiria sieros dioksidas jo yra automobilių išmetamosiose dujose (daugiau varomuose dyzeliniu kuru, maţiau benzimu) Procesai, kurių metu gali išsiskirti sieros dioksidas: akmens anglies, naftos ir gamtinių dujų deginimas medienos deginimas sieros rūgšties gamyba fumigacija maisto konservavimas vyno gamyba įvairių medţiagų balinimas medienos/popieriaus masės (pulpos) gamyba elektros energijos gamyba (kai tam naudojama akmens anglis, nafta ar gamtinės dujos)

nuotekų ir vandens apdorojimas Skilimas aplinkoje (ore): Sieros dioksidui patekus į aplinkos orą iš jo gali susidaryti sieros rūgštis, sieros trioksidas, sulfatai. Ištirpus sieros dioksidui vandenyje, susidaro sulfito rūgštis. Dirva gali absorbuoti sieros dioksidą. CAS Nr. 7783-06-4 EB Nr. 231-977-3 SIEROS VANDENILIS Panaudojimas : Sieros junginių gamybai, sunkiojo vandens, odos rauginimui, maisto apdorojimui, kaip analitinis reagentas, viskozės gamybai, kaip dezinfekantas, metalurgijoje. Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Gali išsiskirti kaip šalutinis produktas įvairių pramoninių procesų metu. Procesai, kurių metu gali išsiskirti sieros dioksidas: organinių medţiagų irimas naftos produktų perdirbimas medienos masės (pulpos), popieriaus gamyba cukrinių runkelių apdirbimas grindimas skystu asfaltu viskozės gamyba odos rauginimas gyvulininkystės kompleksų veikla mėšlo tvarkymas Gali išsiskirti iš: nuotekų valymų įrengimų šlapio mėšlo, srutų gamtinių dujų. sąvartyno gamtinių dujų cigarečių dūmų Skilimas aplinkoje (ore): Priklausomai nuo atmosferos sąlygų vandenilio sulfidas gali ore išlikti nuo 1 iki daugiau kaip 40 dienų. CAS Nr. 100-42-5 EB Nr. 202-851-5 STIRENAS Panaudojimas : Stirenas naudojamas kaip monomeras įvairių produktų, pvz. polistireno ir kitų polimerų, kopolimerų, plastikų, dervų, gumų, daţų, dangų, izoliacinių medţiagų gamybai.

Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Kambario temperatūroje pavojingi stireno garų kiekiai gali išsiskirti palyginti lėtai. Išoriniai šaltiniai: pramoniniai šaltiniai, kuriuose naudojamas stirenas ar stireno turintys produktai įmonių, naudojančių stireną, ar kurių gamybos procese išsiskiria stirenas, emisijos įmonių, naudojančių stireną, ar kurių gamybos procese išsiskiria stirenas, nutekamieji vandenys naftos perdirbimas automobilių išmetamosios dujos atliekų deginimas (deginant įvairius plastikus bei kitus stireno polimerus ir kitus gaminius ar produktus, kuriems pagaminti naudotas stirenas) statybinių medţiagų emisijos ir darbai, kuriuose naudojamos statybinės medţiagos gaminių, kurių sudėtyje yra stireno (ypač neseniai pagamintų), emisijos cigarečių dūmai Patalpose gali išsiskirti iš: lateksinių daţų lateksinių dangų poliesterio ir stireninės-alkidinės dangos lakų klijų glaistų hermetikų polistireno putų metalų valiklių tapetų grindų vaško naujų kilimų priklijuotų kilimų kietų atliekų tekstilės stireno-butadieno latekso grindų dangų su stireno-butadieno gumos pagrindu izoliacinių medţiagų guminės avalynės baldų dušo kabinų plastikinių vamzdţių mineralinės vatos lazerinių spausdintuvų, fotokopijavimo aparatų grindų plytelių dezinfektantų naminių šlepečių polistireno taros maistui kartoninės taros (pvz., kartoninių dėţučių kiaušiniams) iš polistireno (PS) pagamintų vienkartinių puodelių, vienkartinių indų maistui, plastikinių stalo įrankių (nepermatomų) laminuoto ir padengto danga popieriaus ţaislų kaitinamų gaminių, kuriems apgaminti naudotas stirenas Galutiniame polimeriniame produkte lieka stireno monomero (nors ir maţi kiekiai), kuris gali difunduoti iš šio produkto.

Į ţmonių organizmą gali patekti su maistu, valgant maistą, supakuotą į polistireno pakuotes (kuo ilgiau maistas juose laikomas, tuo stireno kiekis jame didesnis), ypač šildant maistą vienkartiniuose induose iš polistireno (PS). Skilimas aplinkoje (ore): Stireno garų skilimo pusamţis atmosferoje (fotodegradacija) 7-16 val. CAS Nr. 7647-01-0 EB Nr. 231-595-7 VANDENILIO CHLORIDAS Vandenilio chloridas,... % (vandenilio chlorido rūgštis, druskos rūgštis) CAS Nr. - EB Nr. 231-595-7 Panaudojimas : Druskos rūgštis ir vandenilio chloridas naudojami metalų valymui, ėsdinimui ir galvanizavimui, odos rauginimui, muilo valymui, vinilchloridui, trąšoms, dirbtiniam šilkui, daţams, daţų pigmentams, valikliams, pesticidams, plastifikatoriams gaminti, chemijos, farmacijos, fotografijos, tekstilės, gumos pramonėje, kaip laboratorinis reagentas, maisto pramonėje, popieriaus masės (pulpos), popieriaus, kartono gamybai, apdoroti vandeniui (nustatyti tam tikram reikalingam ph plaukimo baseinuose), kaip biocidas (naikina mikrobus, bakterijas, grybus ir virusus). Galimi išsiskyrimo į gyvenamosios aplinkos (patalpų) orą šaltiniai: Išoriniai šaltiniai: pramoniniai šaltiniai, kuriuose naudojamas vandenilio chloridas ar jo turintys produktai įmonių, naudojančių vandenilio chloridą, ar kurių gamybos procese išsiskiria vandenilio chloridas, emisijos įmonių, naudojančių vandenilio chloridą, ar kurių gamybos procese išsiskiria vandenilio chloridas, nutekamieji vandenys atliekų, įvairių plastikų, polivinilchlorido (PVC) deginimas akmens anglies deginimas elektros energijos gamyba (kai tam naudojama akmens anglis) Patalpose gali išsiskirti iš: iš tualetų valiklių Skilimas aplinkoje (ore): Patekęs į atmosferą vandenilio chloridas nusėda. Laikas priklauso nuo atmosferos sąlygų. Vandenilio chloridas gali reaguoti su hidroksilo radikalais sudarydamas laisvą chlorido radikalą ir vandenį. Šio proceso pusamţis 11 d.

Gyvenamosios aplinkos oro kokybės (cheminių medţiagų) vertinimo ir valdymo modelio IV PRIEDAS NAGRINĖJAMŲ CHEMINIŲ MEDŢIAGŲ FIZIKINĖS IR CHEMINĖS SAVYBĖS CAS Nr. 67-64-1 EB Nr. 200-662-2 ACETONAS Molekulinė formulė: CH 3 COCH 3 Molekulinis svoris: 58,08 Spalva, fizikinis būvis: bespalvis lakus skystis Kvapas: vaisių, salsvas Tankis/Lyginamasis svoris: 0,791 prie 20 C 0,78996 g/ml prie 20 0,78440 g/ml prie 26 0,78033 g/ml prie 30 Virimo temperatūra: 56,1 C prie 760 mm Hg Uţšalimo temperatūra: -94,6 C prie 1 atm Pliūpsnio temperatūra: -17 C (uţdarame tiglyje) -9 C (atvirame tiglyje) Savaiminio uţsidegimo temperatūra: 465 C Uţsiliepsnojimo ribos ore prie 25 C: apatinė riba 2,2 % (v/v) viršutinė riba 13,0 % (v/v) Sprogumo ribos: apatinė 2,6 % ore (v/v) viršutinė 12,8 % ore (v/v) Kritinė temperatūra ir slėgis: kritinė temperatūra 235 C kritinis slėgis: 46,4 atm

Disiciacijos konstanta: pka = 20 Degimo šiluma: -1787 kj/mol (-427 kcal/mol) Garavimo šiluma: 220 Btu/lb = 122 cal/g Garavimo greitis (butilacetatas = 1): 6 Garų slėgis: 182 mm Hg prie 20 C 231 mm Hg prie 25 C 400 mm Hg prie 39,5 C Oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas: Log K ow = -0,24 Jonizacijos potencialas: 9,69 ev Spektrinės savybės: lūţio rodiklis 1,3588 prie 20 C/D Paviršiaus įtempimas: 26,2 mn/m prie 0 C: 23,7 mn/m prie 20 C: 21,2 mn/m prie 40 C: Klampumas: 0,32 cp prie 20 C 0,303 cpprie 25 C Henrio konstanta: 4,26x10-5 atm m3/mol Tirpumas: Maišosi su vandeniu, benzenu, alkoholiu, dimetilformamidu, eteriu, chloroformu, daugeliu alyvų. Konversijos faktoriai ore (prie 25 C): 1 ppm = 2,374 mg/m 3 1 mg/m3 = 0,421 ppm... % CAS Nr. 1336-21-6 EB Nr. 215-647-6 Molekulinė formulė: H 5 NO Molekulinis svoris: 35,05 Spalva, fizikinis būvis: bespalvis skystis Kvapas: intensyvus, aštrus, dusinantis AMONIAKAS

Tankis/Lyginamasis svoris: apie 0,90 prie 25 C Tirpalų lyginamasis svoris (20 C/4 C): 0,9939 (1 %) 0,9811 (4 %) 0,9651 (8 %) 0,9362 (16 %) 0,9229 (20 %) 0,9101 (24 %) 0,8980 (28 %) ph: ph= 11,6 (1,0 N tirpalas); 11,1 (0,1 N tirpalas); 10,6 (0,01 N tirpalas) Garų slėgis: 2160 mm Hg prie 25 C Uţšalimo temperatūra: -2,9 C (4 % tirpalo), -8,1 C (8 % tirpalo), - 23,1 C (16 % tirpalo), - 34,9 C (20 % tirpalo), -44,5 C (24 % tirpalo), -69,2 C (28 % tirpalo) Bevandenis: CAS Nr. 7664-41-7 EB Nr. 231-635-3 Molekulinė formulė: H 3 N Molekulinė masė: 17,03 Spalva, fizikinis būvis: bespalvės dujos Kvapas: labai aštrus, nemalonus, smarkiai dirginantis Tankis/Lyginamasis svoris: 0,690 prie -40 C; 0,639 prie 0 C 0,580 prie 40 C Lyginamasis svoris (skysto amoniako): 0,6818 prie -33,35 C, 1 atm; 0,6585 prie -15 C, 2,332 atm; 0,6386 prie 0 C, 4,238 atm; 0,6175 prie 15 C, 7,188 atm; 0,5875 prie 35 C, 13,321 atm Vandeninių tirpalų lyginamasis tankis prie 20 C/4 C: 0,9939 (1 %), 0,9811 (4%), 0,9651 (8 %), 0,9362 (16 %), 0,9229 (20%), 0,9101 (24 %), 0,8980 (28 %) Tankis (dujų): 0,7714 g/l Virimo temperatūra: -33,35 C esant 760 mm Hg Lydymosi temperatūra: -77,74 C Vandeninių tirpalų uţšalimo temperatūra:

-2,9 C (4 %) -8,1 C (8 %) -23,1 C (16 %) -34,9 C (20 %) -44,5 C (24 %) -69,2 C (28 %) Savaiminio uţsidegimo temperatūra: 650 ºC Uţsiliepsnojimo ribos: apatinė riba 16 % viršutinė riba 25 % Kritinė temperatūra ir slėgis: kritinė temperatūra 132,4 C; kritinis slėgis 111,5 atm Kritinis tankis: 0,2362 g/cm 3 Disociacijos konstanta: pka = 9,25 prie 25 C Degimo šiluma: 382,8 kj/mol (dujų) Garavimo šiluma: 5,581 kcal/mol ph: 1,0 N vandeninio tirpalo ph 11,6; 0,1 N vandeninio tirpalo ph 11,1; 0,01N vandeninio tirpalo ph 10,6. Spektrinės savybės: lūţio rodiklis 1,3327 prie 20 C/D, 1,3944 prie -77 C/D. Paviršiaus įtempimas: 23,4 dyn/cm prie 11,1 C; 18,1 dyn/cm prie 34,1 C Garų tankis: 0,5967 (oras = 1) Garų slėgis: 7,51x10 +3 mm Hg prie 25 C (iš eksperimentiniu būdu gautų koeficientų) Klampumas: 0,475 prie -69 C 0,317 prie -50 C 0,276 prie -40 C 0,255 cp prie -33,5 C Susidarymo šiluma: -45,9 kj/mol Gibso susidarymo energija: -16,4 kj/mol Garų slėgis: 1 Pa prie -139 C, 10 Pa prie -127 C, 100 Pa prie -112 C; 1 kpa prie -94,5 C (kieto); 10 kpa prie -71.3 C, 100 kpa prie -33,6 C (skysto) > 6,000 mm Hg prie20 ºC

Henrio konstanta: 1,61x10-5 atm m 3 /mol prie 25 C Kritinis molinis tūris: 69,8 cm 3 /mol Specifinė šiluma 2097,2 J/kg K prie 0 C; 2226,2 J/kg K prie 100 C; 2105,6 J/kg K prie 200 C Šiluminė talpa: 8,38 cal/mol/laipsn prie 25 C Jonizacijos potencialas: 10,070 ev Tirpumas: Tirpsta vandenyje, sudarydamas šarminius tirpalus. Tirpumas vandenyje: 47 % prie 0 C; 38 % prie 15 C; 34 % prie 20 C; 31 % prie 25 C; 28 % prie 30 C; 18 % prie 50 C; prie 101 kpa: 895 g/l prie 0 C; 529 g/l prie 20 C; 316 g/l prie 40 C; 168 g/l prie 60 C; 4,82 10 +5 mg/l prie 24 C. 95 % alkoholyje prie 20 C 15 %; alkoholyje prie 30 C 11 %. Absoliučiame etanolyje prie 0 C 20 %; absoliučiame etanolyje prie 25 C 10 %. Metanolyje prie 25 C 16 %. Tirpus chloroforme ir eteryje. Tirpus tirpikliuose, kurių molekulėse yra deguonies. Lengvesnis uţ orą, lengvai suskystėja veikiant slėgiui. Amoniako ir oro mišiniai uţdegti tam tikromis sąlygomis gali sprogti, nors amoniakas paprastai laikomas nedegiu; amoniako vandeninis tirpalas yra egzoterminis; vienas litras dujų sveria 0,7714 g. Konversijos faktoriai: 1 ppm = 0,70 mg/m 3 1 mg/m 3 = 1,42 ppm (ore) CAS Nr. 71-43-2 EB Nr. 200-753-7 BENZENAS Molekulinė formulė: C 6 H 6 Molekulinis svoris: 78,11 Spalva, fizikinis būvis: skaidrus bespalvis skystis Kvapas: panašus į benzino. Tankis/Lyginamasis svoris: 0,8787 prie 15 C/4 C 0,879 prie 20 C Virimo temperatūra: 80,1 C (prie 760 mmhg)

Lydymosi/uţšalimo temperatūra: 5,5 C Pliūpsnio temperatūra: - 11 C (DIN 51755) Savaiminio uţsidegimo temperatūra Kritinė temperatūra ir slėgis: Kritinė temperatūra 288,9 C Kritinis slėgis 48,6 atm Uţsiliepsnojimo ribos: apatinė riba 1,3 % viršutinė riba 7,1 % Degimo šiluma: -3275.3 KJ/mol Garavimo šiluma: 33,83 KJ/mol prie 25 C Oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas: log K ow 2,13 log K ow 1,56-2,15 Spektrinės savybės: lūţio rodiklis 1,50108 prie 20 C/D Paviršiaus įtempimas: 28,22 mn/m prie 25 C Garų tankis: 2,8 (oras = 1) Garų slėgis: 94,8 mm Hg prie 25 C 99,7 hpa prie 20 C Santykinis garų tankis: 2,7 (oras = 1) Santykinis garavimo greitis: 2,8 (eteris = 1) Klampumas: 0,604 mpa s prie 25 C Sublimacija: nuo -30 iki 5 C Šiluminė talpa: 135,6 (skysčio), 81,6 (dujų) J/mol K prie 1 atm (norint konvertuoti į cal/mol K reikia padauginti iš 0,2390057) Henrio konstanta: 5,56x10-3 atm m 3 /mol prie 25 C Tirpumas: Tirpumas vandenyje 1,8 g/l prie 25 C. Maišosi su alkoholiais, chloroformu, eteriu, anglies disulfidu, acetonu, alyvomis, anglies tetrachloridu, ledine acto rūgštimi. Konversijos faktoriai:

1 ppm = 3,2 mg/m 3 (prie 20 C esant normaliam atmosferos slėgiui) 1 mg/m 3 = 0,31 ppm BUTANOLIS CAS Nr. 71-36-3 EB Nr. 200-751-6 Molekulinė formulė: C 4 H 10 O Molekulinis svoris: 74,121 Spalva, fizikinis būvis: bespalvis skystis Kvapas: nemalonus, gaiţus, saldus Tankis/Lyginamasis svoris: 0,8098 prie 20 C Virimo temperatūra: 117,7 C Lydymosi temperatūra: -88,6 C Pliūpsnio temperatūra: 33 C Savaiminio uţsidegimo temperatūra: 345 C Sprogumo ribos ore (v/v): Apatinė 1,4 % Viršutinė 11,2 % Kritinė temperatūra ir slėgis: kritinė temperatūra 563 K kritinis slėgis 4,414 MPa Disociacijos konstanta: pka= 16,10 Degimo šiluma: 639,53 kg cal/g mol prie 25 C Garavimo šiluma: 52,35 kj/mol prie 25 C Oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas: log K ow = 0,88 Spektrinės savybės: lūţio rodiklis 1,3993 prie 20 C/D Paviršiaus įtempimas: 26,28 dyn/cm prie 10 C; 24,93 dyn/cm prie 25 C; 22,69 dyn/cm prie 50 C Garų tankis: 2,55 (oras = 1)

Garų slėgis: 7,0 mm Hg prie 25 C 0,56 kpa prie 20 ºC Santykinis garavimo greitis: 0,46 (butilacetatas = 1) Klampumas: 36,1 cp prie -50,9 C; 5,186 cp prie 0 C; 2,544 cp prie 25 C; 0,533 cp prie 100 C 2,96 mpa x s Jonizacijos potencialas: 10,01 ev Dielektrinė konstanta: 17,8 prie 20 C; 8,2 prie 118 C Gibso susidarymo energija: -38,84 kcal/mol (skystis); -36,04 kcal/mol (dujos) Šiluminė talpa: 42,31 cal/ laipsn -mol (skysčio); 26,29 cal/ laipsn mol (dujų) Elektros laidumas: 9,12 10-9 / Ω cm Difuzijos koeficientas: 0,025 m 2 /hr ore prie 0 C ir 1 atm Henrio konstanta: 8,8 10-6 atm m 3 /mol prie 25 C Tirpumas: Tirpumas vandenyje 6,32 10 4 mg/l prie 25 C Labai tirpus acetone, maišosi su etanoliu, eteriu ir daugeliu kitų organinių tirpiklių. Tirpus benzene: tirpsta > 10 %. Konversijos faktoriai (prie 25 C): 1 ppm = 3,078 mg/m 3 1 mg/m 3 = 0,325 ppm CAS Nr. 123-86-4 EB Nr. 204-658-1 BUTILACETATAS Molekulinė formulė: C 6 H 12 O 2 Molekulinis svoris: 116,158 Spalva, fizikinis būvis: bespalvis skystis Kvapas: saldus, stiprus vaisių, malonus, panašus į bananų Tankis/Lyginamasis svoris: 0,8825 g/cm 3 prie 20 C Virimo temperatūra: 126,1 C

Lydymosi temperatūra: -78 C Pliūpsnio tempertatūra: 22 C (uţdarame tiglyje) Savaiminio uţsidegimo temperatūra: 425 C Degumo ribos ore (tūrio %): apatinė 1,7 viršutinė 7,6 Kritinė temperatūra ir slėgis: kritinė temperatūra 578 K kritinis slėgis 3,16 MPa Degimo šiluma: -7294 cal/g = -305,4 10 +5 J/kg Garavimo šiluma: 43,86 kj/mol prie 25 C Oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas: log K ow = 1,78; log K ow = 1,81-1,82 Spektrinės savybės: lūţio rodiklis 1,3941 prie 20 C/D Santykinis garų tankis: 4,0 (oras = 1) Garų slėgis: 10 mm Hg prie 20 C 11,5 mm Hg prie 25 C Santykinis garavimo greitis: 1,0 (butilacetatas = 1) Klampumas: 1,002 mpa s prie 0 C 0,685 mpa s prie 25 C 0,500 mpa s prie 50 C 0,383 mpa s prie 75 C 0,305 mpa s prie 100 C Henrio konstanta: 2,81 10-4 atm m 3 /mol prie 25 C Tirpumas: Tirpumas vandenyje: 8,33 10 3 mg/l prie 25 C; 7 g/l prie 20 C. Maišosi su etanoliu, eteriu ir daugeliu angliavandenilių. Tirpsta acetone, chloroforme. Konversijos faktoriai (prie 25 C): 1 μg/m3 = 0,21 ppb 1 ppb = 4,75 μg/m 3

ETANOLIS CAS Nr. 64-17-5 EB Nr. 200-578-6 Molekulinė formulė: C 2 H 6 O Molekulinis svoris: 46,07 Spalva, fizikinis būvis: skaidrus, bespalvis skystis Kvapas: silpnas, panašus į vyno ar viskio, saldus Virimo temperatūra: 78,5 C Lydymosi temperatūra: -114,1 C Pliūpsnio temperatūra: 14 C Kritinė temperatūra ir slėgis: kritinė temperatūra 243,1 C kritinis slėgis 6383,48 kpa Tankis/Lyginamasis svoris: 0,789 prie 20 C Disociacijos konstanta: pka = 15,9 prie 25 C Degimo šiluma: 29676,69 J/g prie 25 C Garavimo šiluma: 839,31 J/g Oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas: log K ow = -0,31 Spektrinės savybės: lūţio rodiklis 1,361 prie 20 C/D Paviršiaus įtempimas: 23,1 dyn/cm prie 25 C Garų tankis: 1,59 (oras = 1) Garų slėgis: 59,3 mm Hg prie 25 C 40 mm Hg prie 19 C Klampumas: 1,17 cp prie 20 C Specifinė šiluma: 0,618 cal/g prie 23 C Susidarymo šiluma: -66,37 kcal/mol (skystis), -56,19 kcal/mol (dujos) prie 25 C Sukietėja ţemesnėje nei -130 C temperatūroje.

Šiluminė talpa: 113,0 J/mol K (skystis) ir 65,7 J/mol K (dujos) prie 25 C ir 1 atm Dielektrinė konstanta: 25,0 prie 20 C; 20,21 prie 55 C Gibso susidarymo energija: -41,63 kcal/mol (skystis); -40,13 kcal/mol (dujos) Šiluminė talpa: 26,76 cal/laipsn mol (skystis); 15,64 cal/laipsn mol (dujos) Elektros laidumas: 1,35 10-9 / Ω cm prie 25 C Henrio konstanta: 5 10-6 atm m 3 /mol prie 25 C 0,000252 prie 15 C Tirpumas: Maišosi su vandeniu, acto rūgštimi. Maišosi su eteriu, acetonu, benzenu ir daugeliu kitų organinių tirpiklių. ksilenas CAS Nr. 1330-20-7 EB Nr. 215-535-7 KSILENAI Tai izomerų (m-, o-, and p-ksileno) mišinys. Komerciniame ksileno mišinyje paprastai yra apie 45-70 % m-ksileno, 10-25 % o-ksileno ir 6 15 % p-ksileno. Molekulinė formulė: C 8 H 10 Molekulinis svoris: 106,17 Spalva, fizikinis būvis: bespalvis skaidrus skystis Kvapas: saldus Tankis/Lyginamasis svoris: 0,86 prie 20 C/4 C 0,864 prie 20 C/4 C Virimo temperatūra: 138,5 C; 137-144 C; 135-145 C Lydymosi/uţšalimo temperatūra: -25 C; nuo -47 C iki 13 C Pliūpsnio temperatūra: 27 32 C

Savaiminio uţsidegimo temperatūra: 464 C Degumo ribos ore (tūrio %): Uţsiliepsnojimo ribos: apatinė 1 viršutinė 7 Garų slėgis: 6,72 mm Hg prie 21 C 7 9 mm Hg prie 20 C Garų tankis: 3,7 (oras = 1) 3,8 (oras = 1) Santykinis garavimo greitis: 0,6 (butilacetatas = 1) Oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas: log K ow 3,12-3,20 Jonizacijos potencialas: 8,44 8,56 ev Tirpumas: Vandenyje 106 mg/l prie 25 C 130 mg/l prie 25 C Maišosi su absoliučiu alkoholiu, eteriu ir daugeliu kitų organinių tirpiklių. o-ksilenas CAS Nr. 95-47-6 EB Nr. 202-422-2 Molekulinė formulė: C 8 H 10 Molekulinis svoris: 106,16 Spalva, fizikinis būvis: bespalvis skaidrus skystis Kvapas: saldus Tankis/Lyginamasis svoris: 0,8801 prie 20 C/4 C Virimo temperatūra: 144,5 C Lydymosi temperatūra: -25,2 C Garų tankis: 3,7 (oras = 1) Garų slėgis: 6,61 mm Hg prie 25 C (ekstrapoliuotas) Santykinis garavimo greitis: 9,2 (eteris = 1)

Klampumas: 0,760 mpa s prie 25 C Kritinė temperatūra ir slėgis: kritinė temperatūra 357,1 C kritinis slėgis 35,20 bar Kritinis tankis: 2,71 mmol/cm 3 Kritinis tūris: 369,0 cm 3 /mol Oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas: log K ow = 3,12 Henrio konstanta: 5,18 10-3 atm m 3 /mol prie 25 C Paviršiaus įtempimas: 29,76 dyn/cm prie 25 C Dielektrinė konstanta: 2,568 prie 25 C Degimo šiluma: 1091,7 kg/cal Garavimo šiluma: 43,43 kj/mol prie 25 C Spektrinės savybės: lūţio rodiklis 1,5058 prie 20 C/D Tirpumas: Vandenyje 1,78 10 2 mg/l prie 25 C Maišosi su etanoliu, etilo eteriu, acetonu, petrolio eteriu, benzenu, anglies tetrachloridu. m-ksilenas CAS Nr. 108-38-3 EB Nr. 203-576-3 Molekulinė formulė: C 8 H 10 Molekulinis svoris: 106,16 Spalva, fizikinis būvis: bespalvis skaidrus skystis Kvapas: saldus, panašus į benzeno Tankis/Lyginamasis svoris: 0,8684 prie 15 C/4 C Virimo temperatūra: 139,07 C Lydymosi temperatūra: -47,4 C Garų tankis: 3,66 (oras = 1) Garų slėgis: 8,29 mm Hg prie 25 C Santykinis garavimo greitis: 9,2 (eteris = 1)

Klampumas: 0,581 mpa s prie 25 C Oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas: log K ow = 3,20 Kritinė temperatūra ir slėgis: kritinė temperatūra 343 C kritinis slėgis 35,47 bar Kritinis tankis: 2,66 mmol/m 3 Kritinis tūris: 376,0 m 3 /mol Paviršiaus įtempimas: 28,47 dyn/cm prie 25 C Dielektrinė konstanta: 2,367 prie 25 C Degimo šiluma: 1088,4 kg/cal Garavimo šiluma: 42,65 kj/mol prie 25 C Spektrinės savybės: lūţio rodiklis 1,4973 prie 20 C/D Solubilities: Vandenyje 1,61 10 2 mg/l prie 25 C. Tirpsta chloroforme, maišosi su acetonu, alkoholiu, eteriu, benzenu. p-ksilenas CAS Nr. 106-42-3 EB Nr. 203-396-5 Molekulinė formulė: C 8 H 10 Molekulinis svoris: 106,16 Spalva, fizikinis būvis: bespalvis skaidrus skystis Kvapas: saldus Tankis/Lyginamasis svoris: 0,86104 prie 20 C/4 C Virimo temperatūra: 138,23 C Lydymosi temperatūra: 13,25 C Garų tankis: 3,7 (oras = 1) Garų slėgis: 8,84 mm Hg prie 25 C Santykinis garavimo greitis: 9,9 (eteris= 1) Klampumas: 0,603 mpa-s prie 25 C

Oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas: log K ow = 3,15 Henrio konstanta: 6,90 10-3 atm m 3 /mol prie 25 C Kritinė temperatūra ir slėgis: kritinė temperatūra 342,8 C kritinis slėgis 34,45 bar Kritinis tankis: 2.64 mmol/cm 3 Kritinis tūris: 379,0 cu cm 3 /mol Paviršiaus įtempimas: 28,01 dyn/cm prie 25 C Dielektrinė konstanta:2,27 prie 25 C Degimo šiluma: -4559,8 kj/mol Garavimo šiluma: 42,40 kj/mol Spektrinės savybės: lūţio rodiklis 1,49575 prie 20 C/D Tirpumas: Vandenyje 1,62 10 2 mg/l prie 25 C Tirpsta chloroforme, maišosi su acetonu, alkoholiu, eteriu, benzenu. p-ksileno ir m- ksileno neįmanoma atskirti distiliuojant, nes jų virimo temperatūros yra perdaug artimos. Ksileno izomerų fizikinės ir cheminės savybės o-ksilenas m-ksilenas p-ksilenas CAS Nr. 95-47-6 108-38-3 106-42-3 EB Nr. 202-422-2 203-576-3 203-396-5 Molekulinė formulė C 8 H 10 C 8 H 10 C 8 H 10 Molekulinis svoris 106,16 106,16 106,16 Spalva, fizikinis būvis bespalvis skaidrus skystis bespalvis skaidrus skystis bespalvis skaidrus skystis Kvapas saldus saldus, panašus į saldus benzeno Tankis/Lyginamasis 0,8801 prie 20/4 C 0,8642 prie 20/4 C 0,86104 prie 20/4 C svoris 0,8684 prie 15/4 C Virimo temperatūra 144,5 C 139,07 C 138,23 C Lydymosi temperatūra -25,2 C -47,4 C 13,2 C Pliūpsnio temperatūra 62.6 o F 77 o F (uţdaras tiglis) 77 o F (uţdaras tiglis) Garų tankis 3,7 (oras = 1) 3,7 (oras = 1) 3,7 (oras = 1) Garų slėgis 6,61 mm Hg prie 25 C 8,29 mm Hg prie 25 C 8,84 mm Hg prie 25 C Santykinis garavimo 9,2 (eteris = 1) 9,2 (eteris = 1) 9,9 (eteris= 1) greitis Klampumas 0,760 mpa s prie 25 C 0,581 mpa s prie 25 C 0,603 mpa s prie 25 C

Oktanolio/vandens log K ow 3,12 log K ow 3,20 log K ow 3,15 pasiskirstymo koeficientas Henrio konstanta 5,18 10-3 atm m 3 /mol prie 25 C 6,90 10-3 atm-m 3 /mol prie 25 C Kritinė temperatūra ir kritinis slėgis 357,1 C 35,20 bar 343 C 35,47 bar 342,8 C 34,45 bar Kritinis tankis 2,71 mmol/cm 3 2,66 mmol/m 3 2.64 mmol/cm 3 Kritinis tūris 369,0 cm 3 /mol 376,0 m 3 /mol 379,0 cu cm 3 /mol Paviršiaus įtempimas 29,76 dyn/cm prie 25 C 28,47 dyn/cm prie 25 C 28,01 dyn/cm prie 25 C Dielektrinė konstanta 2,568 prie 25 C 2,367 prie 25 C 2,27 prie 25 C Degimo šiluma 1091,7 kg/cal 1088,4 kg/cal -4559,8 kj/mol Garavimo šiluma 43,43 kj/mol prie 25 C 42,65 kj/mol prie 25 C 42,40 kj/mol Spektrinės savybės: 1,5058 prie 20 C/D 1,4973 prie 20 C/D 1,49575 prie 20 C/D lūţio rodiklis Tirpumas Vandenyje: 178 mg/l prie 25 C Maišosi su etanoliu, etilo eteriu, acetonu, petrolio eteriu, benzenu, anglies tetrachloridu. Vandenyje: 162 mg/l prie 25 C. Tirpsta chloroforme, maišosi su acetonu, alkoholiu, eteriu, benzenu. Vandenyje: 198 mg/l prie 25 C Tirpsta chloroforme, maišosi su acetonu, alkoholiu, eteriu, benzenu. Konversijos faktorius 1 ppm = 4,3 mg/m 3 1 mg/m 3 = 0,23 ppm 1 ppm = 4,3 mg/m 3 1 mg/m 3 = 0,23 ppm 1 ppm = 4,3 mg/m 3 1 mg/m 3 = 0,23 ppm CAS Nr. 7446-09-5 EB Nr. 231-195-2 SIEROS DIOKSIDAS Molekulinė formulė: SO 2 Molekulinis svoris: 64,064 Spalva, fizikinis būvis: bespalvės dujos Kvapas: stiprus, aštrus, dusinantis Tankis/Lyginamasis svoris: 2,927 (dujų) 1,434 prie 0 C (skysčio) Virimo temperatūra: -10,05 C Lydymosi/uţšalimo temperatūra: - 72,7 C Kritinė temperatūra ir slėgis: kritinė temperatūra 157 C kritinis slėgis 7,884 Mpa

Garų tankis: 2,264 prie 0 C (oras = 1) 1,43 g/ml (vanduo = 1) Garų slėgis: 3 10 +3 mm Hg prie 25 C 2538 mm Hg prie 21,1 C 2,432 mm Hg prie 20 C kpa: 230 prie 10 C; 330 prie 20 C; 462 prie 30 C; 630 prie 40 C Santykinis garavimo greitis: > 1 (butilacetatas = 1) Klampumas: Dujos: 0,0124 mpa s prie18 C. Skystis: 0,368 mpa s priet 0 C. Paviršiaus įtempimas: 28,59 mn/m (skystis prie 10 C) Garavimo šiluma: 22,92 kj/mol Kritinis tūris: 122 cm 3 /mol Dielektrinė konstanta: 1,00825 prie 20 C (dujų) Henrio konstanta: 8,10 10-4 atm m 3 /mol prie 25 C Jonizacijos potencialas: 12,3 ev Kondensuojasi prie -10 C. Suslegiamas į bespalvį skystį. Spektrinės savybės: lūţio rodiklis 1,3396 prie 25 C Su vandeniu sudaro sulfito rūgštį (H 2 SO 3 ) Tirpumas: Tirpus vandenyje, alkoholiuose, eteryje, chloroforme, acto rūgštyje. Labai tirpus acetone, ketonuose, skruzdţių rūgštyje. Tirpumas vandenyje: 17,7 % prie 0 C; 11,9 % prie 15 C; 8,5 % prie 25 C; 6,4 % prie 35 C 11,3 g/100 ml prie 20ºC 1,07 10 5 mg/l prie 21 C 9,4 g/100 ml (25 C) Tirpumas etanolyje 25 %. Tirpumas metanolyje 32 %. Konversijos faktoriai: 1 ppm=2,6 mg/m 3 1 mg/m 3 =0,38 ppm

SIEROS VANDENILIS CAS Nr. 7783-06-4 EB Nr. 231-977-3 Molekulinė formulė: H 2 S Molekulinis svoris: 34,08 Spalva, fizikinis būvis: bespalvės dujos Kvapas: stiprus supuvusių kiaušinių Tankis/Lyginamasis svoris: 1,5392 g/l prie 0 ºC ir 760 mm Hg Dujų: 1,19 (oras = 1) Virimo temperatūra: -60,33 ºC Lydymosi temperatūra: -85,49 ºC Kritinė temperatūra ir slėgis: kritinė temperatūra: 100,4 ºC kritinis slėgis: 88,9 atm; 9010 KPa; 90,1 bar; 8,94 MPa Garų tankis: 1,189 Garų slėgis: 1,56 10 4 mm Hg prie 25 ºC 1740 kpa (prie 21 C) Klampumas: 0,012 8 m Pa s; 0,012 8 cp; 0,012 8 m Pa s; 0,012 8 cp (dujų prie 101,325 KPa prie 25 ºC) Garavimo šiluma: 14,08 kj/mol prie 25 ºC; 18,67 kj/mol prie -59,55 ºC. ph: švieţiai paruošto vandeninio tirpalo ph 4,5 Spektrinės savybės: lūţio rodiklis (skysto) 1,374 Tirpumas: Vandenyje: 3980 mg/l prie 20 ºC. 94,3 ml absoliutaus alkoholio prie 20 ºC ištirpsta 1 g. 48,5 ml eterio prie 20 ºC ištirpsta 1 g. Tirpus glicerolyje, benzine, ţibale, anglies disulfide, metanolyje, acetone. Vandeniniai H 2 S tirpalai nestabilūs; absorbuojamas deguonis sąlygoja elementinės sieros susidarymą ir tirpalai drumsčiasi. Konversijos faktorius (prie 25 C): 1 ppm = 1,4 mg/m3 prie 25 C

STIRENAS CAS Nr. 100-42-5 EB Nr. 202-851-5 Molekulinė formulė: C 8 H 8 Struktūrinė formulė: C 6 H 5 -C=CH 2 Molekulinis svoris: 104,15 Spalva, fizikinis būvis: bespalvis ar gelsvas aliejingas skystis Kvapas: švaraus saldus, gėlių kvapas, bet paprastai stirene yra aldehidų, kurie suteikia labai aštrų, skvarbų, saldų, nemalonų kvapą Odor threshold: 0,15 0,5 ppm Tankis/Lyginamasis svoris: 0,9060 prie 20 ºC Virimo temperatūra: 145 146 ºC Lydymosi/uţšalimo temperatūra: -30,6 C Pliūpsnio temperatūra: 31 C (uţdarame tiglyje) 36,7 C (atvirame tiglyje) Kritinė temperatūra ir slėgis: kritinė temperatūra 363,7 ºC kritinis slėgis 36,3 atm Savaiminio muţsidegimo temperatūra: 490 C Garų tankis: 3,6 (oras = 1) Garų slėgis: 2,34 mm Hg prie 10 ºC 4,50 mm Hg prie 20 ºC 6,45 mm Hg prie 25 ºC 8,21 mm Hg prie 30 ºC 10 mm Hg prie 35 C 14,30 mm Hg prie 40 ºC Degumo (sprogumo) ribos: nuo 1,1 iki 6,1 tūrio % Klampumas: 0,762 cp prie 20 C 0,696 cp prie 25 ºC

Paviršiaus įtempimas: 32,3 dyn/cm prie 20 ºC Oktanolio/vandens pasiskirstymo koeficientas:: log K ow 3,02 Henrio konstanta: 0,00275 atm m 3 /mol prie 25 ºC Degimo šiluma: -4,395.63 kj/mol prie 25 ºC Garavimo šiluma: 10,50 kcal/mol prie 25 ºC Gibso susidarymo energija: 48,37 kcal/mol (skysčio), 51,10 kcal/mol (dujų); Šiluminė talpa: 43,64 cal/laipsn/mol (skysčio), 29,18 cal/laipsn/mol (dujų) Spektrinės savybės: lūţio rodiklis 1,5468 prie 20 ºC Tirpumas: Tirpumas vandenyje 300 mg/l prie 20 ºC, 310 mg/l prie 25 ºC. Tirpus anglies disulfide, etanolyje, metanolyje, eteryje, acetone, toluene, benzene, petrolio eteryje, n-heptane. Su inhibitoriumi stabilus. Kai nėra inhibitoriaus, linkęs polimerizuotis, ypač kai jį veikia šviesa. Konversijos faktoriai: 1 ppm = 4,33 mg/m 3 1 mg/m 3 = 0,23 ppm CAS Nr. 7647-01-0 EB Nr. 231-595-7 VANDENILIO CHLORIDAS Vandenilio chloridas,... % (vandenilio chlorido rūgštis, druskos rūgštis) CAS Nr. EB Nr. 231-595-7 Molekulinė formulė: HCl Molekulinis svoris: 36,46 Kvapas: aštrus, dirginantis Tankis/Lyginamasis svoris: 1,639 g/l Tirpalų tankis (15 ºC/4 ºC): 1,05 (10,17% w/w tirpalo) 1,010 (20 %); 1.15 (29,57 % w/w tirpalo) 1,20 (39,11 % w/w tirpalo) Virimo temperatūra: -85,05 ºC prie 760 mm Hg Lydymosi/uţšalimo temperatūra: -114,22 ºC

Tirpalų uţšalimo temperatūra: -17.14 ºC (10,81 % tirpalo) -62.25 ºC (20,69 % tirpalo) -46.2 ºC (31,24 % tirpalo) -25.4 ºC (39,17 % tirpalo) ph: 0,10 (1,0 N HCl) 1,10 (0,1 N HCl) 2,02 (0,01 N HCl) 3,02 (0,001 N HCl) 4,01 (0,0001 N HCl) Kritinė temperatūra ir slėgis: kritinė temperatūra 51,4 ºC kritinis slėgis 81,6 atm Kritinis tūris: 0,069 l/mol Kritinis tankis: 424 g/l Paviršiaus įtempimas: 23 mn/cm prie 118,16 K Garų tankis: 1,268 (oras = 1) Garų slėgis: 30,780 mm Hg prie 20ºC 35,424 mm Hg prie 25 ºC 1,00 mm Hg prie -150,8 ºC Klampumas: 0,405 cp (skysčio prie 118,16 K) 0,0131 cp (garų prie 273,06 K) 0,0253 cp (garų prie 523,2 K) Henrio konstanta: 2,04 10 +6 mol/l atm (druskos rūgšties) Garavimo šiluma: 16,1421 kj/mol prie -85,05 ºC Jonizacijos potencialas: 20,51 J Spektrinės savybės: lūţio rodiklis 1,254 (skysčio prie 283,16 K); 1,0004456 (dujų prie 273,16 K) lūţio rodiklis (1,0 N tirpalo): 1,34168 18 ºC/D (druskos rūgšties) Tirpumas: Tirpumas vandenyje: 82,3 g/100 g vandens prie 0 ºC; 67,3 g/100 g vandens prie 30 ºC; 63,3 g/100 g vandens prie 40 ºC; 59,6 g/100 g vandens prie 50 ºC; 56,1 g/100 g vandens prie 60 ºC; 67% prie 20ºC. Tirpumas metanolyje: 54,6 g/ 100 g prie -10 ºC; 51,3 g/ 100 g prie 0 ºC; 47,0 g/ 100 g prie 20 ºC; 43,0 g/ 100 g prie 30 ºC. Tirpumas etanolyje: 45,4 g/ 100 g prie 0 ºC; 42,7 g/ 100 g prie 10 ºC; 41,0 g/ 100 g prie 20 ºC; 38,1 g/ 100 g prie 30 ºC. Tirpumas eteryje: 37,52 g/ 100 g prie -10 ºC; 35,6 g/ 100 g prie 0 ºC; 24,9 g/ 100 g prie 20 ºC; 19,47 g/ 100 g prie 30 ºC.

Vandenilio chloride dujos lengvai tirpsta vandenyje, susidarant druskos rūgščiai. Vandeninis tirpalas yra stipri rūgštis. Esant kontaktui su oru išsiskiria ėsdinantys garai. Konversijos faktoriai (prie 25 ºC): 1 ppm = 1,49 mg/m 3 1 mg/m3 = 0,67 ppm

Gyvenamosios aplinkos oro kokybės (cheminių medţiagų) vertinimo ir valdymo modelio V PRIEDAS CHEMINIŲ MEDŢIAGŲ NUSTATYTŲ LEISTINŲ KONCENTRACIJŲ LYGIŲ GYVENAMOSIOS APLINKOS ORE PALYGINIMAS (Duomenys pateikti iš šio darbo ataskaitoje naudotų šaltinių. Ši informacija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į ataskaitoje nurodytus aspektus dėl leistinų koncentracijų palyginimo galimybių užsienio šalyse. Nepateikti kai kurie koncentracijų lygiai reiškia, kad duomenys apie juos šiame darbe nebuvo rasti ir tai ne būtinai reiškia, kad šalyje jie nėra nustatyti ). Šalys Amoniakas Sieros Sieros Vandenilio Acetonas Benzenas Butanolis Butilacetatas Etanolis Ksilenai Stirenas Formaldehidas vandenilis dioksidas chloridas Suomija 20 μg/m 3 - - - - - - - - 1 μg/m 3 50 μg/m 3 Lenkija 300 μg/m 3 - - - - 10-20 300 100-150 - 100-150 20-30 50-100 μg/m 3 μg/m 3 μg/m 3 μg/m 3 μg/m 3 μg/m 3 Vokietija - - - - - 4 μg/m 3 45 μg/m 3 - - 30 0,3-0,03 30 μg/m 3 μg/m 3 mg/m 3 JAV 200 μg/m 3 10 μg/m 3-9 μg/m 3-60 μg/m 3 - - - 400 900 3 μg/m 3 Kalifornija μg/m 3 Masačiusetsas 160,54 0,9 μg/m 3-7 μg/m 3-0,12 412,24-51,24 11,80 2 μg/m 3 0,08 μg/m 3 JAV μg/m 3 μg/m 3 μg/m 3 μg/m 3 μg/m 3 Rusija mg/m 3 0,2 0,008-0,2;0,1-0,3; 0,1 0,1 0,1 5 0,2 0,04; 0,035;0,003 paros0,04 0,002 Naujoji Zelandija - 7 µg/m 3 - - 3,6 µg/m 3 - - - - - 100 µg/m 3 (30 min. vidurkis) (1 val. vidurkis) 350 µg/m 3 (1 val. vidurkis) ir 120 µg/m 3 (24 val. vidurkis) (metinis vidurkis) Australija 0,6 (3 min) - - 0,25 - -- - - - - - 0,04 pietų mg/m 3 Lietuva mg/m 3 (vienkartinė; paros) 0,2;0,04 0,008 0,5; 0,05 0,2 0,35 1,5;0,1 0,1; 0,1 1,4 0,2 0,04; 0,002 0,1;0,01

Gyvenamosios aplinkos oro kokybės (cheminių medţiagų) vertinimo ir valdymo modelio VI PRIEDAS REKOMENDACIJOS VISUOMENEI DĖL NAMŲ ŪKIO PRODUKTŲ NAUDOJIMO Namų ūkio produktai, kurie palengvina namų ūkio darbus yra daugelio ţalingų cheminių medţiagų patalpų ore šaltiniai. Kai kurie jų išsiskiria į orą staiga, kiti tai daro ilgą laiką. Tai yra valymo medţiagos, oro gaivikliai, įvairios veiklos namuose medţiagos (daţai, klijai ir tirpikliai) ir kiti chemikalai, tokie kaip pesticidai. Yra 5 pagrindinės tiesyklės kaip išvengti šių medţiagų emisijų: 1) kur įmanoma vengti naudoti potencialiai ţalingus produktus kurie paţymėti etiketėse kaip nuodingi, degūs ir sukeliantys koroziją. Naudoti netoksines medţiagas arba pasigaminti patiems jei įmanoma. 2) jei perkamos pavojingos buitinės medţiagos, jas pirkti reikėtų tik tiek kiek reikia tuo metu. neviršyti kiekių, kurie gali nutekėti, išsipilti arba būti prieinami vaikams. 3) laikyti pavojingus produktus uţdaruose konteineriuose toliau nuo daţniausiai naudojamų erdvių namuose, tokiose vietose kaip garaţai arba saugojimo spinta rūsyje. Jei tų produktų jau nereikia, juos reikėtų teisingai pašalinti. Nepilti jų į kanalizaciją, ant ţemės arba į vandenį. Kreiptis į atsakingą pavojingų medţiagų tvarkytoją. 4) visada skaityti produkto etiketę ir laikytis gamintojo instrukcijų prieš naudojant produktą. 5) naudojant pavojingą produktą sumaţinti poveikį naudojant jį tik ten kur reikia ir su tinkamu vėdinimu, naudoti apsaugančias priemones, tokias kaip pirštines ar kaukes jei reikia. Daţymas ir kita namų ūkio veikla Produktai Poveikis sveikatai Kaip išvengti poveikio Daţai Cheminės medţiagos daţuose gali: deginti akis ir odą sukelti galvos skausmą ir pykinimą sukelti plaučių problemas ir vesti prie raumenų silpnumo ir kepenų ir inkstų paţeidimo. Poveikis dėl daţų, kuriuose yra švino dulkių arba atplaišų gali būti labai ţalingas, ypatingai vaikams ir besilaukiančioms moterims. Daţant patalpų ore, įsitikinkite, kad naudojate daţus, skirtus patalpoms, atidarykite langus (vieną langą atidaryti į vėjo pusę, o kitą nuo vėjo) ir paleisti vėdinimą kelias dienas po daţymo. Stenkitės daţyti pavasarį arba kai yra sausas klimatas, kad daţai greičiau išdţiūtų. Taip pat stenkitės daţyti, kai ţmonės nėra namuose (mokykloje arba atostogose). Naudoti vandenyje tirpius daţus, kad nereikėtų daţų skiediklių, išskiriančių ţalingus garus. Namų uţsiėmimų medţiagos (pvz. klijai, tirpikliai) Kai kurios medţiagos gali dirginti odą, akis, plaučius ir sukelti galvos skausmą, pykinimą, silpnumą. Įkvėpimas ir garų poveikis dėl klijų gali būti mirtinas. Dirbti gerai vėdinamose patalpose naudojant šias medţiagas. Dėvėti pirštines ir dulkių kaukę, kad sumaţinti tiesioginį medţiagų poveikį. Kur įmanoma naudoti vandenyje tirpius daţus.

Namų ūkio valymo darbai Produktai Poveikis sveikatai Kaip išvengti Oro gaivikliai (aerozoliniai purškikliai, kvapnios ţvakės) Gali turėti sudėtyje cheminių medţiagų kurios dirgina odą. Taip pat įtakoti natūralų kvapų suvokimą, taip kad po to rimtos namų oro kokybės problemos tampa nesuvokiamos (pelėsio augimas). Identifikuoti ir pašalinti kvapų šaltinius tiesiogiai. Atidaryti langus, vėdinti. Naudoti natūralius kvapus, švieţias gėles. Valymo produktai su fosfatais Kilimų valikliai Dėmių išėmėjai Balinimas chloru Orkaitės valikliai Baldų ir grindų lakas Sausas valymas Langų ar stiklo valikliai Gali sukleti odos ir akių sudirginimus Silpnumas, pykinimas, odos, akių ir plaučių sudirginimas dėl cheminių medţiagų poveikio. Naudokite ploviklius be fosfatų. Naudoti netoksines alternatyvas. Vėdinti patalpas valant kilimą. Įkvėpimas toksinių garų gali Naudokite natūralias dėmių pakenkti centrinei nervų sistemai ir išėmimo priemones. plaučiams, sukelti pykinimą, galvos skausmą, apetito praradimą. Dirgina odą ir kenksmingai veikia įkvėpus. Kenksmingi garai išsiskiria iš šarmo ir amoniako junginių, kurie gali deginti akis ir odą, pakenkti plaučiams ir kepenims. Cheminės medţiagos gali būti absorbuojamos per odą, dirginti akis ir sukelti inkstų ir centrinės nervų sistemos pakenkimus. Kenksmingos cheminės medţiagos sausam valymui gali sukleti vaisingumo problemas, kepenų ir inkstų pakenkimus. Garai gali būti lengvai įkvepiami sukeldami gerklės ir akių sudirginimus. Naudoti akinius, pirštines ir atsargiai dirbti. Vėdinti patalpą. Naudoti sodą ir vandenį valant orkaitę, uţdaryti ir palikti nakčiai. Pasigaminkite laką naudojant citrinos sultis ir aliejų. Prašyti sauso valymo jei naudojamas šlapias valymas vietoje cheminių medţiagų. Jei naudojamas sausas valymas, keletą dienų po valymo laikyti lauke ar gerai vėdinamoje vietoje. Naudoti reikiamą vandens kiekį ir naudoti actą ar citrinos sultis pasigaminat naują saugų mišinį.

Gyvenamosios aplinkos oro kokybės (cheminių medţiagų) vertinimo ir valdymo modelio VII PRIEDAS SVEIKO NAMO AUDITAS Sveiko būsto auditas tai kambarys po kambario gidas (vadovas), kuris padeda identifikuoti ir įvertinti daţniausiai pasitaikančias vidaus aplinkos problemas, kurios gali įtakoti būsto ir sveikatos kokybę. Sveiko būsto auditas taip pat atkreipia dėmesį į energijos suvartojimą, kuris dėl jo generavimo iš iškastinio kuro naudojimo, įtakoja lauko aplinkos orą. Namo išorė Klausimas Komentaras Teigiami veiksmai Ar namas apsuptas medţių? Kaip namas orientuotas? Ar namo langai ir durys taupantys energiją? Ar kraštovaizdţio krūmai arti namo? Ar yra matomų įtrūkimų išorės sienose arba aplink duris ir langus? Ar yra matomų kliūčių ventiliacijos angose ar kaminuose? Ar ventiliacijos ir kamino angos yra su grotelėmis? Racionalus medţių išdėstymas aplink namą gali sumaţinti elektros energijos sunaudojimą, taip sumaţinant iškastinio kuro sąnaudas. Iškastinio kuro naudojimas iššaukia oro taršą, rūgštinius lietus ir globalinį atšilimą. Medţiai visapusiškai naudingi veikia kaip oro filtrai, duodantys deguonį, kuriuo kvėpuojame, suteikia pavėsį nuo ţalingų ultravioletinių spindulių ir t.t. Būdas kaip namas orientuotas gali sudaryti skirtingą energijos sunaudojimą. Jie taip pat įtakoja iškastinio kuro sunaudojimą. Jei pasodinti per arti namo, tai medţių arba krūmų šaknys gali sudaryti sąlygas vandens patekimui į namą. Įtrūkimai padeda drėgmei patekti į namą ir suteikia idealias sąlygas biologiniams kenkėjams (pelėsis). Per įtrūkimus patenka vabzdţiai ir grauţikai bei ţiemos metu skverbiasi šaltas oras, o vasarą karštas. Kamščiai neleidţia optimaliai funkcionuoti ventiliacijai ir šildymo sistemai. Šios sistemos yra esminės, palaikant vidaus mikroklimatą. Nekviesti svečiai, tokie kaip paukščiai, pelės ir voverės gali pasinaudoti atviromis angomis ir Sodinti spygliuočius šiaurinėje namo pusėje - apsaugai nuo šaltų ţiemos vėjų. Sodinti lapuočius pietinėje namo pusėje, kad leistų ţiemą spinduliams šildyti, o vasarą sudarytų pavėsį. Įsitikinti, kad langai būtų pietinėje pusėje, o šiaurinėje būtų nedaug. Taip bus optimaliausiai išnaudota saulės energija. Įsitikinti, kad pakankama stogo iškyša, kuri vasarą sumaţins tiesioginių saulės spindulių patekimą į vidų. Durys ir langai turi būti taisyklingai sumontuoti ir sandarūs. Krūmus sodinti bent jau trys pėdos nuo pamato. Tinkamai uţsandarinti įtrūkimus, kad būtų išvengta kenkėjų bei šalto ir karšto oro infiltracija. Pašalinti pastebėtus blokatorius (pvz. lapus, lizdus). Įsitikinti, kad niekas netrukdo oro cirkuliacijai į vidų ir į išorę. Naudoti ekranus arba groteles, kad apsisaugoti nuo nepageidaujamų svečių.

Ar tvarkingas namo lietaus vandens nutekėjimas? Kaip elgiatės su atliekomis? patekti į namą. Netvarkingas namo lietaus vandens nutekėjimas ir prastas drenaţas gali įtakoti drėgmės patekimą į namo vidų, kas gali vesti link biologinio uţterštumo. Ne visos atliekos yra šiukšlės. Didelė dalis jų gali būti panaudotos dar kartą arba perdirbtos. 4 asmenų šeima neturėtų pripildyti ne daugiau kaip 1 šiukšlių maišą per savaitę. Susidariusios šiukšlės ne tik skleidţia nemalonų kvapą, bet ir gali prilviesti grauţikus ir vabzdţius. Surasti ir sutaisyti skyles lietvamzdţiuose. Įsitikinti, kad drenaţas leidţia vandeniui nutekėti nuo namo. Laikyti atliekas sandariai uţdarytose talpose ir kuo įmanoma toliau nuo namų. Sumaţinti atliekų kiekį, maţinant nereikalingų pirkinių ir pakuočių kiekį bei perkant daugkartinio naudojimo arba perdirbamas prekes. Augalinės kilmės atliekos gali būti kompostuojamos, taip sumaţinant šiukšlių kiekį trečdaliu. Padaryti išpardavimą ar paaukoti gerus panaudotus daiktus tiems, kam reikia jų ar perdirbti nedėvimus rūbus į skudurus. Rūsys Klausimas Komentaras Teigiami veiksmai Šie kvapai gali būti biologinio Problemų, susijusių su drėgme uţterštumo ţenklas, pvz. pelėsio. rūsyje sprendimai: Dėl to kad rūsiuose nuolat drėgna, lietaus vandens nutekėjimą susidaro puikios sąlygos perkelti toliau nuo namo pamatų; biologiniams teršalams klestėti. naudoti drėgmės Keletas matomų ţenklų, susijusių absorbentus; su drėgme: izoliuoti rūsio sienas; juodi, balti arba atsikratyti vandens daugiaspalviai pelėsiai ant lubų, sugadintais daiktais, pvz. sienų ir grindų; knygomis, kilimais, dėţėmis. šlapios arba drėgnos sienos ir grindys; kondensatas ant langų; baltos, miltingos nuosėdos (dėmės) ant paţeistų betoninių sienų ar grindų. Ar uţuodţiamas drėgnas pelėsinis ţemės kvapas įėjus į rūsį? Ar senai tikrinta naftos produktų arba dujinė įranga bei namų prietaisai? Nutekėjimai iš blogai instaliuotų ir blogai priţiūrimų naftos produktų arba dujinių šildytuvų, dţiovintuvų ir vandens šildytuvų išskiria kenksmingus teršalus, pvz. anglies monoksidą, azoto dioksidą, į orą. Išskirti dideli kiekiai šių dujų gali dirginti plaučius ir sukelti galvos skausmą, svaigimą, silpnumą ir pykinimą. Kadangi dujų ir naftos garai yra ne visada uţuodţiami reikia: įsitikinti, kad šildymo sistemos (dūmtraukio vamzdţiai ir kaminai) ir kiti prietaisai yra kasmet tikrinami; įsikinti šildymo sistemos filtrų švarumu, nes jie gali teršti orą ir trukdyti šildymo sistemai efektyviai dirbti; jei įtariama problema šildymo sistemoje, reikia nedelsiant kreiptis į prieţiūros tarnybas;

Ar rūsyje laikomos namų ūkio medţiagos, pvz. daţai, tirpikliai, pesticidai, valymo priemonės? Ar tikrintas būstas dėl radono dujų? Ar turite hobį? Ar tapote, uţsiimate medţio darbais? Daugelis namų ūkio produktų, kurie daţnai naudojami, turi įvairių potencialiai ţalingų cheminių medţiagų. Kai kurie chemines medţiagas į orą skleidţia iškart (pvz. tirpikliai), o kiti tai atlieka palaipsniui per ilgesnį laiko tarpą (pvz. pesticidai). Net jeigu cheminiai produktai laikomi tik rūsyje, išsiskyrę cheminiai produktai gali pasiekti ir kitas namo erdves. Radonas, tai radioaktyvios dujos, kurios ţinomos kaip sukeliančios plaučių vėţį. Radonas atsiranda natūraliai dirvoje ir priklausomai nuo vietos skiriasi jo koncentracija. Radonas daţniausiai patenka į namus per plyšius pamatuose. Dulkės ir garai nuo daugumos hobiui naudojamų medţiagų gali erzinti arba paţeisti plaučius. Problemos su šiomis medţiagomis daţniausiai pasireiškia dėl netinkamo naudojimo. Kai kuriais atvejais produktai turėtų būti vengiami. Aerozolinės skardinės ir kiti purškiami daţai naudojimo metu išskiria miglą, kuri susideda iš pigmentų, tirpiklių ir suspaustų dujų, kurie gali išlikti ore net iki 2 val. To pasekoje įkvėpiant gali įsiskverbti giliai į plaučius. jei rūpinamasi dėl dujų nuotekio, tai reikia apsvarstyti anglies monoksido detektorių įrengimo galimybes. Kada tik įmanoma, reikia vengti naudoti kenksmingus namų ūkio produktus, pvz. pesticidus, oro gaiviklius, baldų prieţiūros medţiagas. Patartina naudoti ne toksiškas alternatyvas. Jei perkamos kenksmingos namų ūkio prieţiūros priemonės, tai patartina pirkti tik tokį kiekį, kiek reikia tam kartui. Kenksmingas medţiagas laikyti sandariuose induose, talpose, kurios turi būti atokiai nuo gyvenamųjų patalpų. Jei šie produktai daugiau nebereikalingi, tai juos reikia tinkamai pašalinti. Visada perskaityti produkto instrukciją ir sekti gamintojo nurodymus. Naudoti chemines medţiagas tik ten, kur reikia, ir gerai vėdinamose patalpose. Siekiant išsiaiškinti, ar būste dideli radono kiekiai yra atliekas patikrinimas testų ar laboratorinių tyrimų pagalba. Testų rinkinius galima įsigyti kai kuriose statybos produktų parduotuvėse. Jei name yra dideli kiekiai radono, tai reikėtų: uţtaisyti įtrūkimus ir kitas angas, pro kurias radonas patenka į rūsį; uţtikrinti gerą rūsio ventiliaciją. Ţinoti naudojamų medţiagų sudėtį ir imtis saugumo priemonių. Naudoti alternatyvas kenksmingoms priemonėms, pvz. tirpikliams, klijams. Uţtikrinti, kad vieta, kurioje uţsiimama pomėgiais, yra gerai vėdinama. Naudoti respiratorius ir kitas kvėpavimo takus apsaugančias priemones nuo naudojamų kenksmingų medţiagų.

Ar skalbykla įtakoja blogą oro kokybę? Stiprūs klijai, kaip pvz. epoksidiniai, daţniausiai naudojami medţiui, gali sukelti astmos priepuolį, kai jų garai įkvėpiami. Vandens pagrindu pagaminti klijai yra gera alternatyva. Skalbykla Klausimas Komentaras Teigiami veiksmai Skalbykla gali turėti įtakos vidaus oro kokybei per kvapus ir drėgmę, kuri skatina pelėsio atsiradimą. Ar skalbimo mašina bei dţiovyklė yra ekonomiška? Ar reguliariai uţuodţiami nemalonūs kvapai išliekantys virtuvėje? Buitiniai prietaisai yra skirtingi ir jų energijos sąnaudos taip pat skirtingos. Kuo daugiau energijos sunaudojame, tuo stipriau teršiame aplinką. Naudoti ekologiškas skalbimo priemones. Naudoti skalbimo rutulius vietoj cheminės kilmės skalbimo priemonių. Naudoti kelis puodelius acto skalavimo vandenyje vietoj minkštiklio. Įsitikinti, kad dţiovyklės vėdinimo sistema išvesta į lauką ir neuţsikišusi. Dţiovinti drabuţius lauke, taip tausojant energiją. Perkant skalbimo mašiną ar dţiovyklę ţiūrėti jų energetinį naudingumą. Atkreipti dėmesį į vandens sąnaudas. Virtuvė Klausimas Komentaras Teigiami veiksmai Dauguma kvapų virtuvėje atsiranda dėl maisto gaminimo ir šiukšlių. Kvapai gali būti ne tik nemalonūs, bet prišaukti ir grauţikus bei vabzdţius. Bloga ventiliacija šią problemą dar pablogina. Smarvės pašalinimui reikia atrasti problemos šaltinį, pvz. pūvančias darţoves., ir pašalinti. Gaminimo metu atidaryti langą. Gaminimo metu įjungti gartraukį, kad jis pašalintų susidarančius garus. Reguliariai išnešti šiukšles. Patartina organines atliekas kompostuoti. Naudojate ar saugote kenksmingus namų prieţiūros produktus (oro gaiviklius, blizginimo priemones, pesticidus) virtuvėje? Šios daţniausiai sutinkamos namų prieţiūros priemonės gali būti kenksmingos sveikatai, kadangi dauguma iš jų sudėtyje turi toksinių medţiagų. Apsinuodyti šiais chemikalais galima kontakto metu su oda, prarijus arba įkvėpus. Pirkti netoksiškas namų prieţiūros priemones (valiklius) arba pasidaryti patiems. Pasigaminti baldų ir grindų blizgiklį, sumaišant vieną dalį citrinos sulčių su dviem dalimis augalinio aliejaus. Orkaitę valyti naudojant ištirpintos kepimo sodos mišinį. Naudoti actą valant automatinį kavos aparatą. Ar turite dujinę viryklę, ar Netinkamai naudojamos arba Problemų su dujiniais prietaisais

orkaitę? Ar yra matomas pelėsis (baltas, juodas ar daugiaspalvis) ant lubų, sienų, langų, grindų po kriaukle? Ar turite problemų su kenkėjais, tokiais kaip tarakonai, skruzdėlės arba grauţikai? Ar namų ūkyje naudojama daug popierinių rankšluosčių ir servetėlių? Ar kiek įmano taupomas vanduo? priţiūrimos dujinės viryklės arba orkaitės gali skleisti didelius kiekius pavojingų dujų (pvz. anglies monoksidą. Azoto dioksidą) ir daleles į orą. Šios dujos gali būti bekvapės. Šios dujos ir dalelės pasiekusios pakankamai didelę koncentraciją gali kenkti sveikatai. Virtuvė kaip ir vonia bei rūsys suteikia puikias sąlygas formuotis pelėsiui. Maisto likučiai ir papildoma drėgmė maitina šiuos biologinius teršėjus, kas gali sukelti alergiją, o kitiems pykinimą. Drėgmės problemas rodo vanduo bėgantis per langus, trūnijančios palangės, drėgnos spintelės, besilupantys daţai. Kenkėjai myli virtuvę. Drėgmė, maisto likučiai ir atliekos pritraukia kenkėjus. Be nemalonumo gyventi su jais, grauţikų kailis ir išmatos bei vabzdţiai gali būti įvairių ligų sukėlėjai. Popierius gaminamas iš medţių, kurį ţmonės naudoja greičiau nei jie uţauga. Medţiai gamina deguonį, būtiną ţmonėms. Jie taip pat veikia kaip oro filtras. Gaminant popieriaus produktus teršiamas vanduo ir oras bei naudojama energija. Nepaisant to, kad švarus ir grynas vanduo yra neįkainojamas ir esminis išteklius, mes naudojame energiją, kai naudojame vandenį. išvengimo galimybės: Kasmet tikrinti šiuos įrenginius. Įtarus problemą, nedelsiant reikia ją pašalinti. Gaminimo metu įjungti gartraukį. Niekada nenaudoti namų šildymui. Pašalinti problemas susijusias su pelėsiu: Laikyti paviršius (palanges, spinteles po kriauklę) švarius ir sausus. Naudoti ventiliuojamą garų surinktuvą. Negaminti maisto atidengtuose puoduose. Jei yra matomų pelėsių virtuvėje, tai reikia pašalinti naudojant valiklį arba kepimo sodą su vandeniu. Netoksinio valymo alternatyva būtų 1 dalis acto ir viena dalis vandens. Iškart po gaminimo sutvarkyti vietą bei uţdengti pagamintą maistą. Reguliariai išnešti virtuvės atliekas. Atrasti įtrūkimus ir angas pro kurias kenkėjai patenka į namus ir uţtaisyti jas. Jei turite problemų su grauţikais į plyšius reikia įstatyti metalines groteles arba pastatyti spąstus. Jei problema yra skruzdėlės, reikia pabandyti pašlakstyti kajeno pipirų patekimo vietoje. Naudoti bepesticidinius klijų spąstus pagauti ropojantiems kenkėjams. Valymui naudoti medţiaginius skudurus iš senų rūbų. Naudoti medţiagines nosinaites. Ant čiaupo uţdėti aeravimo tinklelį. Tai gali sumaţinti vandens sąnaudas daugiau nei 40 proc.

Ar apsipirkdami naudojate principą: maţink, perdirbk ir panaudok dar kartą? Energija reikalinga vandens pakėlimui į bokštus ar į namus iš šulinių. Taip pat naudojant maţiau vandens saugomas šis brangus resursas. Svarbiausias yra maţink. Viskam ką perkame pagaminti yra naudojama energija ir resursai. Neplauti indų po bėgančių vandeniu. Jei įmanoma, tai pakartotinai panaudoti vandenį, pvz. vandeniu, kuris buvo naudotas darţovėms plauti, palaistyti gėles ar supilti į šuns dubenėlį. Naudoti energiją taupančią indaplovę. Stengtis pirkti vietos gamintojų arba produktus uţaugintus kuo arčiau, siekiant sutaupyti perveţimo sąnaudas. Kiek įmanoma uţsiauginti savų darţovių. Produktus pirkti sufasuotus didesniais kiekiais. Pirkti ekologiškus produktus, taip sumaţinant neigiamą pesticidų įtaką. Vengti vienkartinio naudojimo gaminių. Pakartotinai panaudoti įpakavimus. Gyvenamosios/bendrosios patalpos Klausimas Komentaras Teigiami veiksmai Cigarečių dūmai yra pavojingas Paprasčiausias būdas išvengti teršalas, turintis savyje anglies tabako dūmų- tai atsisakyti monoksido ir kitų toksinų. rūkymo patalpose. Teršalai įsigeria į baldus, uţuolaidas, uţvalkalus, drabuţius ir po to nuolat teršia orą, kuriuo kvėpuojama. Ar rūkoma gyvenamosiose patalpose? Ar namuose naudojamas drėkintuvas? Ar nesenai įsigijote kilimus, uţuolaidas, baldus? Drėkintuvai gali platinti dulkes, purvą ir pelėsį. Šie teršalai gali apsunkinti alergijas ir astmą, taip pat gali erzinti akis, nosį ir ryklę. Idealiausias drėgnumas yra tarp 30-50 proc. Jeigu namuose yra pakankamai drėgmės, tai drėkintuvai nėra reikalingi. Drėgmės nustatymui patalpose naudojamas higrometras. Nauji kilimai, uţuolaidos ir baldai gali leisti skleisti cheminius teršalus, pvz. formaldehidą, į patalpų orą. Daţniausiai pasireiškiantys simptomai, susiję su šiais teršalais yra: galvos skausmas, nuovargis, kvėpavimo sutrikimai. Laikui bėgant kilimai, baldai ir uţuolaidos gali tapti Drėgmės išvengimui: Vengti naudoti drėkintuvus. Esant sausam orui namuose ir jei būtina naudoti drėkintuvus, tai juos reikia uţpildyti distiliuotu arba filtruotu vandeniu. Valyti drėkintuvą kaip įmano daţniau (optimaliausiai - keletą kartų per savaitę) stipriu karšto vandens ir acto mišiniu. Stengtis rinktis baldus pagamintus iš medţio masyvo. Presuoti ir laminuoti baldai savo sudėtyje turi formaldehido, benzeno ir ksileno, kurie sukelia kvėpavimo problemas. Rinktis maţų emisijų kilimus, pagalvėles ar uţuolaidas.

Ar namuose yra ţidinys, ar krosnis? Ar naudojami oro gaivikliai? Ar gyvenamosiose patalpose pastebima daug dulkių? biologiniais teršėjais (dulkinių erkių, pelėsio, gyvūnų pleiskanų), nes jie surenka purvą, drėgmę ir šiukšles. Medienos deginimas patalpose gali būti didelio kiekio nuodingų dujų šaltinis (anglies monoksido) ir dalelių, kurios gali būti įkvėptos. Visa tai gali įtakoti astmą. Taip pat šlapio (drėgno) medţio laikymas namuose gali būti biologiniu teršalu. Oro gaivikliai savyje turi chemikalų, kurie gali pakenkti sveikatai. Įsikišdami į natūralią uoslę jie maskuoja vidaus oro kokybės problemas, kurios gali likti nepastebėtos ir neištaisytos. Dauguma šių produktų labiau teršia nei gaivina orą. Taip pat aerozoliniai purškikliai išpurškia daleles į orą, taip jos gali būti įkvėptos į plaučius ir absorbuotos į kraujotaką. Dulkės yra cheminių ir biologinių medţiagų kombinacija, kuri alergiškiems ir sergantiems astma ţmonėms gali sukelti kvėpavimo sutrikimų. Reikia atkreipti dėmesį į: Lentynas su knygomis; Ţurnalus, laikraščius ir vietas kur jie nuolat laikomi; Televizorių, audio ir video aparatūrą; Galima išbandyti naują kilimą prieš perkant. Reiktų maţą naujo planuojamo pirkti kilimo gabalėlį (pavyzdį) įdėti į sandarų indą, palikti ant saulės arba saulėtoje vietoje dienai. Jei kokybiškas kilimas, tai atidarius indą neturėtų būti jaučiamas stiprus nemalonus kvapas. Sergant astma kilimų montavimo metu reikia gerai išvėdinti namu. Apgalvoti galimybes vietoj kilimų rinktis keramines arba akmens masės plyteles, parketą. Reguliariai tikrinti kaminus, ortakius dėl korozijos, įtrūkimų ar uţsikišimų, kurie gali būti degimo metu susidariusių teršalų patekimo į namus prieţastimi. Naudojant ţidinį ar krosnį atidaryti langą, kad būtų uţtikrintas švieţio oro patekimas į namus. Nedeginti plastiko, laikraščių, spalvoto popieriaus, daţytos medienos ir kitų medţiagų, galinčių degimo proceso metu skleisti teršalus. Siekiant išvengti biologinės taršos, reikia malkas laikyti lauke. Vietoj oro gaiviklių naudojimo, kad paslėpti nemalonius kvapus, patartina panaikinti smarvės šaltinį (pvz. supelijusį kilimą, tabako dūmus). Norint gaivinti orą, reiktų naudoti tokias alternatyvas, kaip natūralius aromatinius mišinius ar švieţias gėles. Dulkių būvimas ore yra natūralus procesas, todėl neįmanoma jų visiškai atsikratyti. Geriausia ką galima padaryti, tai kontroliuoti: Reguliariai valyti daiktus, kurie renka daug dulkių, taip stipriai sumaţinant jų cirkuliaciją į orą. Reguliariai keisti vėdinimo filtrus; Laikyti šildymo angas

Ar elektros lemputės perdega greičiau nei tikimasi? Paveikslus; Ventiliacijos angas; Ţaliuzes; Smulkmenas, tokias kaip trofėjai, statulėlės ir kt.; Vietas po stambiais baldais, tokiais kaip stalai, spintos, komodos, sofos, lovos ir kt. Kuo daugiau naudojama elektros lempučių, tuo daugiau švaistomi resursai ir energija. švarias. Naudoti drėgnas šluostes (sausas valymas tiesiog pakelia dulkes atgal į orą) ir valyti iš viršaus į apačią. Norint laikraščius ar ţurnalus laikyti ilgesnį laiką, reikia laikyti juos vietoje, kuri kiek įmanoma maţiau gali rinktis dulkes. Laikraščių ar ţurnalų perteklių atiduoti perdirbimui. Išjungi šviesą išėjus iš kambario. Naudoti taupiąsias elektros lemputes, kurios naudoja maţiau energijos ir šviečia ilgesnį laiką. Ar didelės šildymo sąskaitos? Yra daug būdų taupyti šilumą. Naudoti uţuolaidas, kurios šaltuoju metų laikų leistų saulės spinduliams šildyti patalpas, o šiltuoju sulaikytų saulės spindulius, taip apsaugant namus nuo kaitros. Turint automatinį šilumos reguliavimą, nustatyti, kad nebūnant namuose patalpos būtų šildomos maţiau. Vonios kambarys Klausimas Komentaras Teigiami veiksmai Pelėsis gali atsirasti vonios kambaryje dėl drėgmės. Ţenklai, kurie gali padėti atrasti drėgmės problemą: tekantis vanduo per langus, besilupantys daţai, suplėkę kvapai. Ar matomi kokie pelėsio poţymiai (balto, juodo, daugiaspalvio) po kriaukle, po unitazu, ant plytelių duše, aplink langą, ant lubų? Ar naudojamos namų prieţiūros valymo priemonės (pvz. vamzdţių, kriauklės, tualeto valikliai) vonios kambaryje? Šie valymo produktai sudėtyje turi lakius organinius junginius. Valikliai visiems paviršiams kaip pvz. turi amonio. Amonio garai gali dirginti plaučius. Valymo produktų chemikalai pasklinda ore naudojimo metu arba juos saugant garuoja palaipsniui. Yra daug draugiškų valymo produktų, kurie Vonios kambaryje pelėsis mėgsta augti aplink kriaukles, dušą, unitazą, vamzdţius paviršius, kurie lieka drėgni. Šių paviršių laikymas sausais yra pelėsio prevencija. Naudoti ventiliaciją, siekiant pašalinti drėgmę. Neturint ventiliacijos, patartina atidaryti langą po naudojimosi dušu ar vonia. Jei matomas pelėsis, tai reikia jį pašalinti indų ploviklio ir vandens mišiniu arba kepimo sodos ir vandens mišiniu. Nerekomenduojama naudoti baliklį. Pasidaryti netoksiškus valiklius: Naudoti kepimo sodą ir vandenį ant drėgnos šluostės kaip efektyvius šveitimo miltelius. Įpilti acto į unitazą ir leisti pastovėti per naktį. Actas yra efektyvi dezinfekavimo priemonė. Naudoti actą dušo uţuolaidai valyti. Reikia įdėti į

Ar kiek įmanoma taupomas vanduo? Ar naudojami oro gaivikliai vonios kambaryje? Ar naudojamos tokios asmens prieţiūros priemonės kaip plaukų lakas, kvepalai, aerozoliniai dezodorantai ar nagų lako valikliai? yra efektyvūs ir nekenkia nei sveikatai, nei aplinkai. Švarus, grynas vanduo yra neįkainojamas ir pagrindinis resursas. Kai naudojama pernelyg daug vandens, tai eikvojama energija vandens pumpavimui. Oro gaivikliai maskuoja, bet nepašalina blogus kvapus. Dėl to, kad gaivikliai skleidţia didelį kiekį chemikalų. Iš tikro jie teršia orą. Daug chemikalų randamų gaivikliuose yra susiję su kvėpavimo problemomis ir cheminiu jautrumu. Daug asmens prieţiūros priemonių sudėtyje turi chemikalų, kurie gali pakenkti sveikatai. Kai kurie produktai paskleidţia cheminius teršalus į orą iš karto, o kiti tai daro nuolat. Bet kuriuo atveju chemikalai išmesti šių produktų patenka į orą ir į ţmogaus plaučius. skalbimo mašiną su senu švariu rankšluosčiu arba su tvirtu skuduru ir įpilti 4 puodelius acto. Tarpų tarp plytelių valymui naudoti actą. Keli būdai vandens taupymui: Naudoti ekonomišką tualetą. Taip bus sunaudota 80 proc. maţiau vandens. Į tualeto bakelį įdėti keletą panaudotų plastikinių butelių pripildytų vandens. Uţdėti maţo pratekėjimo dušo galvutę. Tai sumaţins vandens sunaudojimą apie 40 proc. Uţsukti dušą, kai muiluojamasi arba apriboti iki 10 min. maudymosi po dušu laiką. Uţsukti vandenį kol yra valomi dantys. Jei vonios kambaryje uţsilaiko nemalonus kvapas, reikia surasti ir pašalinti blogo kvapo šaltinį (pvz. šlapią kilimą, suplėkusią dušo uţuolaidą). Jei norima gaivinti orą vonios kambaryje, reikia pabandyti natūralią alternatyvą, kaip gvazdikėlių, cinamono, anyţių sėklų mišinį. Atidaryti langą vonios kambaryje, arba naudoti oro ištraukimo ventiliaciją. Apsaugoti sveikatą, kai naudojamos asmens prieţiūros priemonės: Kiek įmanoma maţiau naudoti toksiškas priemones. Visada skaityti produkto etiketę ir sekti gamintojo nurodymus. Sumaţinti šių produktų naudojimą, naudojant tik tada, kada reikia ir efektyviai ventiliuojamose patalpose. Asmeninės prieţiūros priemones laikyti sandariuose talpose. Naudoti bekvapes priemones. Miegamasis Klausimas Komentaras Teigiami veiksmai

Ar miegamajame renkasi daug dulkių? Ar naudojami drėkintuvai arba oro kondicionieriai? Ar naudojami rutuliukai kandims naikinti drabuţių spintoje ir kitose miegamojo vietose? Pagrindine dulkės miegamajame kaupiasi kilimuose, uţuolaidose, čiuţiniuose, pagalvėse, ant knygų ir gyvūnų iškamšų. Bet netvarka, daiktai kurie yra netvarkingai palikti (pvz. knygos, ţurnalai, drabuţiai) taip pat gali kaupti daug dulkių. Kadangi daug laiko praleidţiama miegamajame yra protinga, kad jis būtų švarus. Dulkių erkutės taip pat yra miegamojo problema. Prastai priţiūrimi drėkintuvai arba kondicionieriai sudaro puikias sąlygas mikroorganizmams (pvz. bakterijos, pelėsis).šie mikroorganizmai yra lengvai išpučiami iš šių įrenginių į patalpą ir taip uţteršiamas oras. Daugelyje namų kenkėjų kontrolė naudojant rutuliukus yra įprasta. Pagrindinis rutuliukų komponentas yra naftalinas. Naftalino įkvėpimas gali sukelti plaučių, odos ir akių erzinimą. Reguliariai ir gerai valyti (bent kartą per savaitę) dulkes su drėgna šluoste, taip išvengiant dulkių patekimo atgal į orą. Sumaţinti netvarką. Jei turite daugybe daiktų miegamajame, tai patartina juos laikyti kitose patalpose arba išvis jų atsisakyti. Jei sergate astma arba esate alergiški dulkių erkutėms, tai reiktų: Pašalinti dulkių surinkėjus, tokius kaip kilimas ir gyvūnų iškamšos iš miegamojo. Apvilkti čiuţinį erkutėms atspariu audiniu. Riboti ţiemos metu drėgnuma iki 30 proc. Jei įmanoma reikia vengti lange montuojamo kondicionieriaus. Jei privalote naudoti drėkintuvą, tai reikia jį valyti stipriu karšto vandens ir acto mišiniu. Jei turite lange montuojamą oro kondicionierių, tai reikia jį laikyti labai švariu. Nuolat tikrinant ar įrenginyje nėra matomų pelėsio ţenklų. Sumontuoti tinklelius ant langų. Identifikuoti įtrūkimus ir kitas angas pro kurias patenka kenkėjai ir jas uţsandarinti. Panaikinti drėgmės problemas. Sumaţinti drėkintuvų naudojimą ir suderinti ventiliaciją drėgmės kontroliavimui. Naudoti produktus, kaip kedro pjuvenas, ten kur laikomi drabuţiai. Vengti šios alternatyvos jei kas nors yra jautrus kedrui.

Gyvenamosios aplinkos oro kokybės (cheminių medţiagų) vertinimo ir valdymo modelio VIII PRIEDAS TYRIMO/BANDYMO, MATAVIMO REZULTATŲ KOKYBĖS UŢTIKRINIMAS 1. Paskirtis Šios procedūros/darbo instrukcijos paskirtis yra aprašyti vidinio ir išorinio kokybės valdymo procesą, skirtą tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų rezultatų galiojimui stebėti. 2. Taikymo sritis Šioje kokybės vadybos valdymo sistemos procedūroje nustatyti reikalavimai taikomi visuose Laboratorijos skyriuose ir (arba) poskyriuose, kuriuose atliekami laboratoriniai tyrimai/bandymai ir (arba) matavimai. 3. Terminai, apibrėţtys ir santrumpos 3.1. Kokybės valdymas kokybės vadybos dalis, sutelkta kokybės reikalavimams įvykdyti. 3.2. Kokybės uţtikrinimas kokybės vadybos dalis, sutelkta pasitikėjimui, kad bus įvykdyti kokybės reikalavimai, suteikti. 3.3. Pamatinė medţiaga (reference material) medţiaga, kurios vienos ar kelių savybių vertės yra pakankamai vienodos ir tikslios tam, kad jas būtų galima naudoti prietaisams kalibruoti, matavimo metodams įvertinti ar medţiagoms suteikti vertes. 3.4. Etaloninė medţiaga sertifikuotoji pamatinė medţiaga (certified reference material) turinti sertifikatą pamatinė medţiaga, kurios viena ar kelių savybių vertės yra sertifikuotos naudojant procedūrą sieties principu tiksliai realizuojančią vienetą, kuriuo išreiškiamos tos vertės, ir kiekviena sertifikuotoji vertė turi neapibrėţtį su nurodytu pasikliovimo lygiu. 3.5. Tarplaboratorinis tyrimas/bandymas (interlaboratory test) kelių/keliolikos nepriklausomų laboratorijų nepriklausomai atliktas tam tikros medţiagos mėginių kiekio daugkartinis matavimas. 3.6. ILC (interlaboratory comparisons) tarplaboratoriniai palyginamieji tyrimai/bandymai. 3.7. PT (proficiency testing) tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų kokybės tikrinimas. 4. Atsakomybė Darbuotojas, atsakingas uţ kokybės vadybą/įgaliotas darbuotojas atsako uţ: - šios procedūros rengimą, įgyvendinimą bei prieţiūrą; - šios procedūros paţeidimų analizę, sprendimus ir, jei reikia, procedūros keitimus; - dalyvavimą parenkant efektyvius koregavimo veiksmus, juos įdiegiant ir vertinant jų rezultatyvumą.

Tyrimų/bandymų padalinio, kuriame atliekami tyrimai/bandymai, vadovas atsako uţ: - skyrių ir (arba) poskyrių vadovų parengtų vidinio ir išorinio kokybės valdymo planų perţiūrą, bei bendrųjų planų parengimą; - kokybės valdymo planų įgyvendinimo duomenų analizę. Skyrių ir (arba) poskyrių vadovai atsako uţ: - šios procedūros įgyvendinimą skyriuose ir (arba) poskyriuose; - tinkamą tyrimų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės uţtikrinimą; - darbo instrukcijų bei kitų dokumentų, susijusių su tyrimų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės uţtikrinimu, rengimą; - dalyvavimo tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose tyrimuose ir (arba) matavimuose bei kitose rezultatų kokybės uţtikrinimo programose organizavimą bei rezultatų analizę; - tinkamų/bandymų vidinio tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų kokybės valdymo būdų parinkimą, jų taikymą bei duomenų analizę; - dokumentų, susijusių su šios procedūros reikalavimų vykdymu, sudarymą, prieţiūrą ir saugojimą; - dalyvavimą parenkant efektyvius koregavimo, gerinimo, kur tinka, prevencinius veiksmus, juos įdiegiant ir tikrinant jų rezultatyvumą; - kokybės valdymo planų įgyvendinimo ataskaitų parengimą ir pateikimą; Skyrių ir (arba) poskyrių darbuotojai atsako uţ: - tinkamą ir savalaikį tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės uţtikrinimą; - savalaikį tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų rezultatų pateikimą, kai dalyvaujama išorinio rezultatų kokybės valdymo programose; - tinkamą kokybės valdymo rezultatų analizę; - prieţasties analizę, tinkamų koregavimo, kur tinka, prevencinių veiksmų parinkimą ir įdiegimą. 5. Aprašymas Tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų rezultatų kokybė uţtikrinama šiais būdais: - vykdant tinkamą įrenginių prieţiūrą; - tinkamai priţiūrint patalpas ir kontroliuojant aplinkos sąlygas; - patvirtinant ir (arba) įteisinant metodus; - uţtikrinant sietį su etalonais; - organizuojant darbuotojų mokymus; - vykdant kokybės valdymą; - vykdant palyginamuosius tyrimus tarp skyrių ir (arba) poskyrių darbuotojų; - kitais būdais. Vykdomas tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės valdymas skirstomas į: - vidinį kokybės valdymą kasdieninį tyrimų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės uţtikrinimą; - išorinį kokybės valdymą dalyvavimą tarplaboratoriniuose palyginimuose arba kitose tyrimų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės uţtikrinimo programose. Skyrius ir (arba) poskyris, atliekantis kokybės valdymą, kur tinka ir įmanoma, turi nustatyti rezultatų neapibrėţtį, kaip nurodyta skyrių ir (arba) poskyrių darbo instrukcijose, aprašančiose tyrimų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės uţtikrinimą. 5.1. Vidinis kokybės valdymas Vidiniam kokybės valdymui Laboratorijos/padalinių vadovas(-ai) rengia Vidinio tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės valdymo planą bei darbo instrukcijas, kuriose aprašoma:

- taikomos vidinio tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės valdymo (toliau vidinio kokybės valdymo) priemonės, atsakingi darbuotojai; - vidinio kokybės valdymo priemonių taikymo apimtis, kuri priklauso nuo akreditavimo ir (arba) atestavimo srities, tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų atlikimo daţnumo, tyrimų ir (arba) matavimų sudėtingumo ir pan.; - vidinio kokybės valdymo rezultatų vertinimo kriterijai; - vidinio kokybės valdymo įrašų formos; - vidinio kokybės valdymo rezultatų analizės būdai tendencijoms nustatyti; - veiksmai, atliekami po to, kai vidinio kokybės valdymo rezultatai neatitinka nustatytų kriterijų; - reikalavimai, keliami pamatinių, sertifikuotų pamatinių medţiagų, etaloninių kultūrų įsigijimui; - kita veikla. Kokybės valdymo planai perţiūrimi ne rečiau kaip 1 kartą per metus; atsiradus poreikiui jie gali būti koreguojami ir papildomi. Priklausomai nuo atliekamų darbų apimties ir tipų, vidiniam kokybės valdymui Laboratorijos padaliniuose nustatytu periodiškumu gali būti taikomos šios priemonės: - etaloninių, pamatinių medţiagų naudojimas; - etaloninių kultūrų naudojimas; - pakartotiniai tyrimai ir (arba) matavimai, atliekami taikant tą patį arba skirtingą metodą; - pakartotinis likusiųjų mėginių tyrimas; - lygiagretūs tyrimai; - tuščių mėginių tyrimas; - ţymėtų mėginių tyrimas, ţinomos koncentracijos paruoštų mėginių tyrimas; - kalibracinės kreivės, kontrolinės diagramos; - kitos priemonės. Vidinio kokybės valdymo apimtis turi būti tokia, kad tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų rezultatų patikimumas bei tinkamumas būtų visapusiškai patikrintas (kur tinka, turi būti atliekamas su kiekviena mėginių serija). Detaliau ţiūrėti padalinių parengtus rezultatų kokybės valdymo planus (ţiūrėti 1 Priedą). Vidinio kokybės valdymo planus tvirtina Laboratorijos vadovas/įgaliotas darbuotojas. Vidinis kokybės valdymas, atliekant kasdienius tyrimus/bandymus ir (arba) matavimus, turi sudaryti pakankamą skaičių visų konkrečiu metodu/metodikų tirtų mėginių. Detaliau tai gali būti pateikta Laboratorijos skyrių ir (arba) poskyrių parengtose instrukcijose ir (arba) standartinės veiklos procedūrose. Tai nustato Laboratorijos padalinių vadovai, suderinę su padalinių specialistais. Retai atliekamų tyrimų/bandymų ir (arba) retai taikomų matavimo metodų/metodikų (pvz., 1-4 kartus per metus) vidinis kokybės valdymas atliekamas ne rečiau, kaip 2 kartus per metus, taikant vieną ar kelias aukščiau minėtas priemones, kurios geriausiai atitinka veiklos pobūdį. Vidinio tyrimų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės valdymo plane., retai atliekami tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų metodai/metodikos paţymimi raide (R) arba kitu sutartu ţymeniu. 5.2. Išorinis kokybės valdymas Išorinis tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės valdymas (toliau išorinis kokybės valdymas) apima dalyvavimą tarptautiniuose ar nacionalinio lygmens tarplaboratoriniuose palyginamuosiuose tyrimuose/bandymuose ir (arba) matavimuose (ILC), tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų kokybės tikrinimuose (PT) bei kitose rezultatų kokybės uţtikrinimo programose, kurias organizuoja pripaţintos, kompetentingos, turinčios teisę ir galimybes teikti šias paslaugas trečiosios nepriklausomos šalys arba vienas iš dalyvių, atitinkantis ISO/IEC Guide 43-1 reikalavimus. Pasirenkant PT/ILC programas atsiţvelgiama į: - programų tinkamumą akredituojamai ir (arba) atestuojamai sričiai; - organizatorių taikomus rezultatų vertinimui kriterijus; - organizatorių kompetenciją;

- programų tęstinumą; - kitus aspektus. Būtinybę dalyvauti išorinio kokybės valdymo programose ir dalyvavimo periodiškumą pagal poreikį ir galimybes nustato Laboratorijos/padalinių vadovas/vadovai. Rengiamas išorinio tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės valdymo planas. Rengiamiems arba jau akredituotiems tyrimų/bandymų ar matavimų metodams/metodikoms bent vieną kartą per akreditacijos laikotarpį privaloma dalyvauti išorinio kokybės valdymo programose, jei teisės aktuose nenurodyta kitaip. Planas turi būti parengiamas taip, kad tyrimai/bandymai būtų atliekami kiekvienais metais (per akreditacijos ir (arba) atestacijos laikotarpį). Tiems tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų metodams/metodikoms, kuriems tarplaboratoriniai palyginamieji tyrimai/bandymai ir (arba) matavimai neorganizuojami, Laboratorijos skyrių ir (arba) poskyrių vadovai gali numatyti kitus išorinės kontrolės būdus tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų rezultatų kokybei uţtikrinti. Tokiu atveju palyginamieji tyrimai gali būti atliekami tarp Laboratorijos padalinių ir kitų akredituotų laboratorijų. Laboratorijos/padalinių vadovas/vadovai uţtikrina tokių palyginamųjų tyrimų/bandymų rezultatų analizę ir koregavimo veiksmus (kai reikalinga). Laboratorijos/padalinių vadovas/vadovai kiekvienais metais (arba rečiau, t.y. vieną kartą per akreditacijos laikotarpį) sudaro Išorinio tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų rezultatų kokybės valdymo planus, kuriais vadovaujantis Laboratorijos padalinių vadovai parengia bendruosius planus. Parengtus kokybės valdymo planus tvirtina Laboratorijos/padalinio vadovas. Laboratorijos/padalinių vadovas/vadovai nuolat pildo, priţiūri ir saugo Išorinio tyrimų ir (arba) matavimų duomenų registrą bei atlieka duomenų analizę ir rašo išvadas. Išoriniam kokybės valdymui pristatyti mėginiai tvarkomi ir tiriami įprastine tvarka. Su išoriniu kokybės valdymu susiję įrašai rašomi įprastiniuose Laboratorijos/ padalinių (skyrių ir (arba) poskyrių) darbo dokumentuose. Norint juos lengvai atsekti galima rašyti kitų spalvų neišblunkančiais rašikliais, spalvų reikšmes paaiškinant dokumentų pradţioje (galimas ir kitoks sutartinis ţymėjimas). Dalyvavimo išorinio kokybės valdymo programose tyrimų/bandymų ir (arba) matavimų protokolų originalų antrieji egzemplioriai segami į bylas, kartu įsegant programų organizatorių pateiktas ataskaitas. Bylas saugo ir jose laikomus duomenis analizuoja Laboratorijos ir/ar jos padalinių (skyrių ir (arba) poskyrių vadovai arba jų paskirti darbuotojai. Kai, dalyvaujant išorinio kokybės valdymo programoje, gauti konkretaus naudoto tyrimo/bandymo metodo/metodikos kiekybiniai ar kokybiniai rezultatai yra nepatenkinami, tada vadovaujamasi vadybos sistemos procedūromis, kuriose aprašyti neatitiktinių darbų tvarkymo reikalavimai. Atlikus neatitiktinio darbo prieţasties analizę, įgyvendinus koregavimo veiksmus, Laboratorijos ar jos padalinio vadovas planuoja ir organizuoja pakartotiną dalyvavimą tam metodui/metodikai skirtoje išorinio kokybės valdymo programoje, inicijuoja papildomą auditą, kur tinka, prevencinius veiksmus. Duomenų analizė privalo būti atlikta bei dokumentuota ir tuo atveju, kai palyginamųjų tyrimų/bandymų rezultatai yra abejotini, o z- score reikšmė yra ribinė (kritinė). Turi būti numatomi ir dokumentuojami gerinimo veiksmai.

Eil. Nr. Gyvenamosios aplinkos oro kokybės (cheminių medţiagų) vertinimo ir valdymo modelio IX PRIEDAS APLINKOS ORO TYRIMUS ATLIEKANČIOS LIETUVOS LABORATORIJOS Laboratorija Adresas/ kontaktai Nustatoma analitė 1. Vytauto Didţiojo universiteto Aplinkotyros katedros Aplinkos chemijos laboratorija 2. Mindaugo Čegio įmonė 3. Akcinės bendrovės ORLEN Lietuva Aplinkos tyrimų laboratorija 4. UAB NEO GROUP Laboratorija Vileikos g. 8, Kaunas, tel./faks. (8 37) 327 90 Pasvalio g. 50a, Šiauliai, mob. tel. 8 689 61135; faks. (8 41) 545536 Juodeikiai, LT 89467 Maţeikių r., tel. (8 443) 92158; faks. (8 443) 92058 Rimkai 95006, Dovilų sen., Klaipėdos r., tel. (8 46) 466 747; faks. (8 46) 466 711 Aplinkos oras: azoto dioksido koncentracija, mėginių ėmimas pasyviu būdu. 1AT-193 Stacionarių taršos šaltinių (STŠ) išmetimai : anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis, dujų srauto greitis ir tūrio debitas, dulkės(kietosios dalelės). Sąvartynų dujos: metano, anglies dioksido, amoniako, sieros vandenilio, vandenilio tyrimas specialiai įrengtuose gręţiniuose, dujų išvedimo angose po sąvartyno, dujų surinkimo sistemos kanaluose. 1AT-194 Stacionarių taršos šaltinių į aplinko orą išmetamieji teršalai: dujų srauto greitis ir tūrio debitas, dulkių (kietųjų dalelių) koncentracija, sieros dioksidas, sieros vandenilis,lakūs organiniai junginiai (LOJ), angliavandeniliai (C1-C10) ir aromatiniaiangliavandeniliai, anglies monoksidas, sieros rūgštis, azoto oksidai, deguonis,benzenas, toluenas, etilbenzenas, stirenas, o-, m-, p-ksilenai. Aplinkos oras: sieros dioksidas, azoto dioksidas, sieros vandenilis, anglies monoksidas, angliavandeniliai (C1-C10) ir aromatiniai angliavandeniliai, benzenas, toluenas, etilbenzenas, stirenas, o-, m-, p-ksilenai, dulkės (kietosios dalelės). 1AT-200 Aplinkos oras: acetaldehidas 1AT-201 5. AB Akmenės cementas gamybos cecho laboratorija J. Dalinkevičiaus g. 2, Naujoji Akmenė, tel. (8 425) 58 496, faks. (8 425) 58 289 Stacionarių taršos šaltinių į aplinko orą išmetamieji teršalai: dujų srauto greitis ir tūrio debitas, dulkės (kietosios dalelės), anglies monoksidas, azoto monoksidas, azoto dioksidas, sieros dioksidas, deguonis. 1AT-204

6. V. Maslinsko IĮ Ekolabora laboratorija 7. UAB Ekomodelis laboratorija 8. AB Šiaulių energija gamybos ir technikos skyrius Saltoniškių g. 7, Vilnius, tel./faks. (8 5) 275 7713, mob. 8 650 98848 Kalvarijų g. 125, I-as korpusas, LT-08221 Vilnius, tel./faksas 233 1146, mob. 868577591 Pramonės g. 10, LT- 78502 Šiauliai, tel. (8 41) 540 307, faksas (8 41) 591 264 Aplinkos oras: amoniakas, azoto dioksidas, 2-metil-1,3-dioksolanas, sieros vandenilis, skruzdţių rūgštis. Stacionarių taršos šaltinių į aplinko orą išmetamieji teršalai: acetaldehidas,acetonas, acto rūgštis, akroleinas, amoniakas, anglies dioksidas, anglies monoksidas, azoto oksidai, 1-butanolis, butilacetatas, chloro vandenilis, ciklopentanas, deguonis, dujų srauto greitis ir tūrio debitas, dulkės (kietosios dalelės), etilo alkoholis, fenolis, formaldehidas, heksanas, ksilenas, metilo alkoholis, 2-metil-1,3-dioksolanas, metiltretbutilo eteris (MTBE), mineraliniai tepalai, sieros dioksidas, sieros rūgštis, sieros vandenilis, stirenas, suminė angliavandenilių koncentracija, perskaičiuota į anglį, toluenas, šarmai. 1AT-220 Stacionarių taršos šaltinių į aplinko orą išmetamieji teršalai: dujų srauto greičio ir tūrio matavimas, deguonis, anglies monoksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai, acto rūgštis, akroleinas, amoniakas, chloro vandenilis, sieros rūgštis, sieros vandenilis,šarmai, fenolis, formaldehidas, sieras dioksidas, dulkės (kietosios dalelės), etanolis, acetonas,izopropanolis, etilmetilketonas, 2-butanolis, etilacetatas, benzenas, 1- butanolis, etilcelozolvas, toluenas, n-butilacetatas, m-,p-ksilenai. Aplinkos oras: azoto dioksidas, formaldehidas, sieros vandenilis, sieros dioksidas, dulkės (kietosios dalelės). 1AT-221 Stacionarių taršos šaltinių į aplinko orą išmetamieji teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis, dujų srauto greitis ir tūrio debitas. 1AT-222. 9. UAB Ekometrija Panerių g. 62/1, LT- 03202 Vilnius, tel./faks. (8-5) 213 6730 Stacionarių taršos šaltinių į aplinko orą išmetamieji teršalai: dujų srauto greitis ir tūrio debitas, anglies monoksidas, azoto oksidai, azoto dioksidas, sieros dioksidas, deguonis, kietosios dalelės, amoniakas, fenolis, formaldehidas, acto rūgštis, šarmai, sieros rūgštis, toluilendiizocianatas (TDI), sieros vandenilis, chloro vandenilis, chloras, akroleinas, azoto oksidai, metanolis, etanolis, acetonas, 2-propanolis,

10. UAB Litesko filialas Kelmės šiluma 11. UAB Maţeikių šilumos tinklai Gamybinė techninė tarnyba 12. UAB Radviliškio šiluma technikos ir informatikos skyrius 13.. AB ACHEMA Aplinkos apsaugos centro laboratorija 14. AB Lifosa Aplinkos apsaugos skyrius A. Mackevičiaus g. 10, LT-86135 Kelmė, tel. (8 427) 61252, faks. (8 427) 61439 Montuotojų g. 7, LT- 89101 Maţeikiai, tel. (8 443) 98182, faks. (8 443) 98192 Ţironų g. 3, LT 82143 Radviliškis, tel. (8 422) 60872, faks. (8 422) 60873 Jonalaukio k., Ruklos sen., 55550 Jonavos r., tel. (8 349) 56691, faks. (8 349) 56911 Juodkiškio g. 50, LT 57502 Kėdainiai, tel. (8 347) 66477, faks. (8 347) 66166 dichlormetanas, 2-butanonas (metiletilketonas), 2- butanolis, etilacetatas, 2-metoksietanolis (metilcelozolvas), benzenas, 2-etoksietanolis, toluenas, butilacetas, p,mksilenai, o-ksilenas, etilenglikolio butilo eteris (butilcelozolvas), 1,3,5- trimetilbenzenas (mezitilenas), 1,2,4- trimetilbenzenas, 1,2,3-trimetilbenzenas, vinilo chloridas, terpentinas, metanas Aplinkos oras: kietosios dalelės, amoniakas, sieros vandenilis, azoto dioksidas. 1AT-231 Stacionarių taršos šaltinių į aplinko orą išmetamieji teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis. 1AT-237 Stacionarių taršos šaltinių į aplinko orą išmetamieji teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis. 1AT-240 Stacionarių taršos šaltinių į aplinko orą išmetamieji teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis. 1AT-243 Aplinkos oras : amoniakas, azoto dioksidas, formaldehidas, sieros dioksidas, kietosios dalelės (dulkės). Stacionarių taršos šaltinių į aplinko orą išmetamieji teršalai: acto rūgštis, amonio nitratas, amoniakas, anglies monoksidas, azoto oksidai, azoto rūgštis, formaldehidas, karbamido dulkės, amoniakas, kietosios dalelės (dulkės), metanolis, sieros oksidas, sieros rūgštis, deguonis, dujų srautų greičių ir tūrių matavimas. 1AT-244 Stacionarių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai: dujų srauto greitis ir tūrio debitas, azoto oksidai, sieros dioksidas, dulkės (kietosios dalelės), dujiniai fluoro junginiai (HF), sieros trioksidas ir sieros rūgšties aerozolis, amoniakas, chlorovandenilis, anglies monoksidas, deguonis, sieros vandenilis. Aplinkos oras: sieros dioksidas, azoto dioksidas. 1AT-247

15. AB Kauno energija Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių matavimų laboratorija 16. UAB Anykščių šiluma 17. UAB Litesko filialas Alytaus energija techninio skyriaus laboratorija 18. Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija 19. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinis skyrius 20. UAB TERMOLINK Raudondvario pl. 84, LT 47179 Kaunas, tel. (8 37) 305814, faks. (8 37) 305622 Vairuotojų g. 11, LT- 29107 Anykščiai, tel. (8 381) 59165, faks. (8 381) 59441 Pramonės g. 9, LT- 62175Alytus, tel. (8 315) 78459, faks. (8 315) 78040 Geguţių g. 94, LT- 78365 Šiauliai, tel./faks. (8-41) 514144 Savanorių pr. 287, LT- 50127 Kaunas, tel. (8 37) 311520, faks. (8 37) 311542 Veiverių g 134-203, LT-46352 Kaunas tel. (8 37) 295206 faks. (8 37) 291339 Stacionarių taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis. 1AT-248 Stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamieji teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, deguonis. 1AT- 255 Stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamieji teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis. 1AT-257 Aplinkos oras: anglies (II) oksidas (anglies monoksidas), azoto oksidai, dulkės(kietosios dalelės). Stacionarių taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis, dujų srauto greitis ir tūris, dulkės (kietosios dalelės). 1AT-263 Stacionarių taršos šaltinių išmetamųjų teršalų į aplinkos orą dulkių mėginiai (dulkės): švinas (Pb), kadmis (Cd), cinkas (Zn), nikelis (Ni), varis (Cu), chromas (Cr), manganas (Mn), kobaltas (Co), geleţis (Fe), arsenas (As), aliuminis (Al), alavas (Sn), vanadis (V), selenas (Se), boras (B), baris (Ba), litis (Li),stroncis (Sr), molibdenas (Mo), stibis (Sb), talis (Tl), silicis (Si). 1AT-265 Stacionarių taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis. 1AT-268 21. AB Klaipėdos energija Gamybos ir aplinkosaugos skyriaus chemijos laboratorija Danės g. 8, LT-92109 Klaipėda, tel. (8 46) 392287, faks. (8 46) 410870 Stacionarių taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis. 1AT-271

22. AB Klaipėdos mediena laboratorija Liepų g. 68, LT-92100 Klaipėda, tel. (8 46) 469478, faks. (8 46) 469595 Stacionarių taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: dujų srauto greitis ir tūrio debitas, dulkės (kietosios dalelės), formaldehidas. 1AT-276 23. UAB Energijos sistemų servisas Aplinkosaugos skyrius 24. UAB Ekopaslauga Ekologinių tyrimų laboratorija Taikos pr. 147, LT- 51142 Kaunas, tel. (8 37) 308008, faks. (8 37) 456263 Savanorių pr. 287, LT- 50127 Kaunas, tel./faks. (8 37) 311558 Stacionarių taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: anglies monoksidas,azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis, dulkės (kietosios dalelės), dujų srauto greitis ir tūrio debitas. 1AT-277 Stacionarių taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: amoniakas, acto rūgštis,akroleinas, chloro vandenilis, fenolis, fluoro vandenilis, formaldehidas, mineraliniai tepalai, sieros vandenilis, sieros rūgšties aerozolis, skruzdţių rūgštis, toluilendiizocianatas, metilmerkaptanas, anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis, kietosios dalelės (dulkės), dujų srauto greitis, šarmų aerozolis. Aplinkos oras: amoniakas, sieros vandenilis, fenolis. 1AT-278 25. UAB Labtesta Tiek jų g. 41, LT- 97123 Kretinga, tel. (8 445) 77082, faks. (8 445) 77032 Stacionarių taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis, dulkės (kietosios dalelės), dujų srauto greitis ir tūrio debitas. 1AT-279 26. AB Panevėţio energija Gamybos ir ekologijos tarnybos laboratorija Senamiesčio g. 113, LT-35114 Panevėţys, tel. (8 45) 501079, faks. (8 45) 501085 Stacionarių taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis, dulkės (kietosios dalelės), dujų srauto greitis ir tūrio debitas. 1AT-280 27. UAB Šilutės šilumos tinklai Šiluminių matavimų ir automatikos laboratorija Klaipėdos g. 6a, LT- 99116 Šilutė, tel. (8 441) 62148, faks. (8 441) 62144 Stacionarių taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, deguonis. 1AT- 287 28. UAB Utenos šilumos tinklai Pramonės g. 11, LT- 28216 Utena, tel. (8 389) 63644, faks. (8 389) 63640 Stacionarių taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, deguonis. 1AT- 288

29. UAB Vakarų centrinė laboratorija Minijos g. 180, LT- 93269 Klaipėda, tel./faks. (8 46) 483 666 Aplinkos oras: dulkės (kietosios dalelės), azoto dioksidas, sieros dioksidas. Stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamieji teršalai: dujų srauto greitis ir tūrio debitas, dulkės (kietosios dalelės), azoto oksidai, anglies monoksidas, azoto oksidai, amoniakas, chloro vandenilis, sieros dioksidas, acto rūgštis, sieros rūgštis,šarmai, mineraliniai tepalai, fenolis, formaldehidas, vandenilio fluoridas. 1AT-293 30. Antano Škarnulio personalinės įmonės analitinė laboratorija Baltijos g. 38-89, LT- 48249 Kaunas, tel. 867 036940 Stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamieji teršalai: dujų srauto greitis ir tūrio debitas, kietosios dalelės, acto rūgštis, deguonis, anglies monoksidas, azoto oksidai, natrio šarmas, sieros rūgštis, chloro vandenilis, amoniakas, sieros dioksidas. 1AT-295 31. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto Aplinkos Apsaugos ir darbo sąlygų laboratorija Saulėtekio al. 11, LT- 10223 Vilnius, tel. 274 4723, faks. 274 4726 Stacionarių taršos šaltinių į aplinko orą išmetamieji teršalai: dujų srauto greičio ir tūrio debitas, azoto oksidai, deguonis, sieros dioksidas, anglies monoksidas, kietosiosdalelės, acto rūgštis, amoniakas. chloro vandenilis, fenolis, formaldehidas, sieros rūgštis, šarmai, tepalai. 1AT-296 32. VšĮ Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai Vileikos g. 8-128, LT 44404 Kaunas, tel./faks. ( 8 37) 453322 Aplinkos oras: anglies monoksidas, azoto monoksidas ir dioksidas sieros dioksidas, kietosios dalelės (KD10), ozonas. 1AT-298 33. UAB AV Consulting Aplinkos tyrimų laboratorija P. Vileišio g. 9, LT- 10308 Vilnius, tel./faks. (8 5) 234 1880 Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: dujų srauto greitis ir tūris, dulkės (kietosios dalelės), anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis, acto rūgštis, amoniakas, chloro vandenilis, sieros rūgštis, fenolis, formaldehidas, šarmai, tepalo aerozolis. Aplinkos oras: azoto dioksidas, amoniakas, sieros vandenilis. 1AT- 304 34. VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centro Fizikos instituto Aplinkos fizikos ir chemijos laboratorija Savanorių pr. 231, LT- 02300 Vilnius, tel. 266 1652, faks. 260 2317 Aplinkos oras: sieros dioksidas, azoto dioksidas, sulfatas, suma nitrato ir azoto rūgšties, suma amonio ir amoniako, chloridas, natris, kalis, kalcis. 1AT-307

35. UAB Litesko filialas Palangos šiluma Klaipėdos pl. 63, LT- 00148 Palanga, tel. (8 460) 51431, faks. (8 460) 52382 Stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamieji teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, deguonis. 1AT- 309 36. UAB Vilniaus energija Oro taršos kontrolės laboratorija Jočionių g. 13, LT- 023000 Vilnius, tel. (8 5) 269 7244, faks. (8 5) 266 7349 Stacionarių taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamieji teršalai: anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis. 37. UAB Ekologinis servisas Savanorių pr. 349a, LT-49425 Kaunas, tel. +37037312789, faks. +37037313565 Stacionarių taršos šaltinių išmetamieji į aplinkos orą teršalai: acto rūgštis, akroleinas,amoniakas, chloras, chloro vandenilis, fenolis, fluoro vandenilis, formaldehidas,sieros rūgšties aerozolis, sieros vandenilis, skruzdţių rūgštis, šarmų aerozolis, toluilendiizocianatas, acetonas, acetaldehidas, benzenas, benzinas, butanolis-1(n-butanolis; butilo alkoholis), butanolis-2, butilacetatas, butoksietanolis(butilcelozolvas, etileno glikolio monobutilo eteris, butilglikolis), dichlormetanas (metilenchloridas), etilacetatas, etanolis, etilbenzenas, etoksietanolis (etilglikolis,etilglikolio monoetilo eteris), etilmetilketonas (2- butanonas; metiletilketonas),heksanas, heptanas, m-, p-ksilenai, o-ksilenas, metanolis, metanas, mezitilenas(1,3,5 - trimetilbenzenas), propanolis-1, 2-propanolis (izopropanolis, izopropiloalkoholis), 2-metil-1- propanolis (izobutanolis, izobutilo alkoholis), propilacetatas, pentanas, stirenas, terpentinas, toluenas, 1,2,4 trimetilbenzenas (pseudokumenas), vaitspiritas, vinilacetatas, kietosios dalelės (dulkės), srauto greičio matavimas,anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, deguonis. 38. UAB LABTARNA Kauno g. 1A, LT- 01314 Vilnius Tel. +370 5 213-07-26 Faks. +370 5 213-07- 36 Aplinkos, gyvenamosios aplinkos oras : Azoto dioksidas, azoto monoksidas, azoto rūgštis, chloruoių angliavandeniliai (anglies tetrachloridas, trichloretilenas, perchloretilenas, dichlormetanas, dichloretanas, vinilo chloridas), dulkių (kietosios dalelės) alveolinė ir įkvepiamoji frakcijos, esteriai (butilo acetatas, etilo acetatas), fenolis, gyvsidabris, vandenilio chloridas, ozonas, sieros dioksidas, sieros rūgštis, sieros vandenilis, sotūs angliavandeniliai ( C1-C10), stiprių rūgščių (H2SO4, HCL, HNO3) suma, švinas. Klaipėdos Kanto 7, 92123 Oro teršalų sklaidos, cheminės transformacijos ir

39. Universitetas Oro taršos iš laivų tyrimų laboratorija, I. 40. VGTU, Aplinkos technologijų laboratorija Šiaulių municipalinė 41. aplinkos tyrimų laboratorija 42. Darnaus vystymosi institutas Klaipėda Tel. (8 46) 39 87 29 Faks. (8 46) 39 87 29 Saulėtekio al. 11, LT 10223 Vilnius Tel. (8 5) 274 5000, (8 5) 274 5030 faks. (8 5) 270 0112, Geguţių g. 94, Šiauliai. Tel. 8 41 514144 Aušros al. 66a., LT- 76233 Šiauliai, Tel.+370 (672) 26226 tolimųjų pernešimų atmosferoje tyrimai; Aplinkos oro taršos monitoringas. Gyvenamosios aplinkos, aplinkos ore (aplinkos oro monitoringas), darbo aplinkos ore ir gyvenamosios aplinkos ore: Kvapų koncentracijų tyrimai Azoto oksidų tyrimai, sieros dioksido tyrimai Anglies monoksido tyrimai Lakiųjų organinių junginių tyrimai. Ozono tyrimai. Dulkės, anglies monoksidas, azoto monoksidas, azoto dioksidas, sieros dioksidas, metalai. Aplinkos oro tyrimai 43. Nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros laboratorijos Kauno skyrius Aušros g. 44, Kaunas, LT-44156, tel. (8 37) 331 672, faks. (8-37) 331 699 Aplinkos oras: dulkės, formaldehidas. 1AT-190 44. Nacionalinė visuomenės sveikatos prieţiūros laboratorija Ţolyno g. 36, LT- 10210, Vilnius Tel +370 5 234 40 03 Fax. +370 5 210 54 05 Gyvenamosios aplinkos ir aplinkos oras: Aliuminis, chromas, cinkas, geleţis,kadmis, kobaltas, manganas, nikelis, stibis, vanadis, varis, švinas ir kiti metalai. Amoniakas, anglies dioksidas, anglies monoksidas, arsenas, azoto dioksidas, azoto monoksidas, azoto rūgštis. Benzenas, chloras, ciano vandenilis, dulkės (kietosios dalelės), fenolis, fluoro vandenilis, formaldehidas, gyvsidabris, lakūs organiniai junginiai (LOJ), ozonas, sieros dioksidas, sieros rūgštis, sieros vandenilis, stiprių rūgščių (H 2 SO 4, HCl, HNO 3 ) suma, vandenilio chloridas. Darbo aplinkos oras: Acto rūgštis, acto rūgšties aldehidas, alavas, akroleinas, amoniakas, anglies dioksidas, anglies monoksidas, anilinas, azoto rūgštis, akrilonitrilas, boro rūgštis, boro rūgšties anhidridas, butilcelozolvas (2-butoksietanolis/etilenglikolio monobutileteris), butilo akrilatas, benzaldehidas, ciano vandenilis, cikloheksanonas, chloras, dulkės (kietosios dalelės), epichlorhidrinas, etilcelozolvas (2- etoksietanolis/etilenglikolio monoetileteris), etilenglikolis, fenolis, formaldehidas, fosforo rūgšties anhidridas, fosforo rūgštis, ftalatai (suma), p-fenilendiaminas,

gyvsidabris, gliutaro aldehidas, hidrochinonas, karbamidas, merkaptanai (suma), natrio nitritas, natrio chloridas, naftalenas, piridinas, sieros rūgštis, sieros dioksidas, sieros vandenilis, skruzdţių rūgštis, suvirinimo aerozoliai, ozonas, tepalo rūkas (naftos mineralinės alyvos), tetrahidrofuranas, toluilendiizocianatas (izomerų mišinys), titano dioksidas, terpentinas, vandenilio peroksidas, vandenilio chloridas (druskos rūgštis) APLINKOS ORO TYRIMUS ATLIEKANČIOS LIETUVOS AKREDITUOTOS LABORATORIJOS Eil. Nr. Laboratorija Adresas/ kontaktai Nustatoma analitė Aplinkos apsaugos 1. agentūros Aplinkos tyrimų departamentas 2. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento Automatizuotų matavimo sistemų skyrius A. Goštauto g. 9, LT- 01108 Vilnius A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius Aplinkos oras: švinas, kadmis, arsenas, nikelis. formaldehidas, acetaldehidas. Aplinkos oras: anglies monoksidas (CO), azoto oksidas (NO), azoto dioksidas (NO 2, ), sieros dioksidas (SO 2 ), ozonas (O 3 ). 3. Nacionalinė visuomenės sveikatos prieţiūros laboratorija Ţolyno g. 36, LT- 10210, Vilnius Tel +370 5 234 40 03 Fax. +370 5 210 54 05 Aplinkos, gyvenamosios aplinkos oras: azoto dioksidas, anglies monoksidas, sieros dioksidas, amoniakas, formaldehidas, gyvsidabris, kietosios dalelės, vandenilio chloridas, vandenilio sulfidas. Darbo aplinkos oras: amoniakas, švinas ir jo junginiai, kadmis ir jo junginiai, kietosios dalelės, dulkės ir suvirinimo aerozoliai, magnio ir geleţies oksidai suvirinimo aerozoliuose, formaldehidas, sieros dioksidas, azoto dioksidas, vandenilio sulfidas (sieros vandenilis), vandenilio chloridas, gyvsidabris.

Gyvenamosios aplinkos oro kokybės (cheminių medţiagų) vertinimo ir valdymo modelio X PRIEDAS ORO MĖGINIŲ PAĖMIMO SIURBLIUKAI (ASPIRATORIAI). Pavadinimas Oro srauto greitis, ml/min Darbinės aplinkos sąlygos Baterija 20-80 (0-45)⁰C Ni Cad, 2,4 V Baterijos pakrovimo laikas, val. Programavimas Dydis, cm Svoris, g 6-8,5-13 6,4 3,2 340 - Įmontuotas taimeris arba laikmatis Maţo oro srauto siurblys SKC222-4 20-225 (0-45)⁰C NiMH, 2,4 V, 1,0 Ah, arba NiCad, 2,4 V, 0,6 Ah 6 + 11,4 5,6 3,6 142 + SKC kišeninis oro siurblys 5-3250 (0-45)⁰C NiMH, 4.8 V, 3,5 Ah NiCad, 4,8 V, 2,8 Ah 6-8,5 + 14,2 7,6 5,8 624 + AirChek 2000

AirChek XR5000 5-5000 (0-45)⁰C Li-ion 7.4 V, 4.4-Ah Li-ion, 7.4 V, 2.2-Ah Šarminės vienkartinės baterijos, AA, 1,5 V 5-3000 (0-45)⁰C NiMH, 4,8 V, 3,3 Ah NiCad, 4,8 V, 1,8 Ah Li-ion 2,2-Ah-4 Li-ion 4.4-Ah-8 + 14,0 7,6 5,8 454 + 6-8,5-12,7 7,6 4,4 567 + AirChek 52 5-3000 (0-45)⁰C 3 standartinės vienkartinės AA tipo šarminės baterijos - - 11,7 7,6 4,4 340 - AirLite 5-5000 (0-45)⁰C NiMH, 6,0 V, 3,5 Ah NiCad, 6,0 V, 2,0 Ah 6-8,5 + 13 11,9 4,8 964 + Universalus siurblys PCXR4 5-5000 (0-45)⁰C NiMH, 6,0 V, 3,5 Ah NiCad, 6,0 V, 2,0 Ah 6-8,5 + 13 11,9 4,8 964 +

Universalus siurblys PCXR8 5 l/min- 15l/min (0-45)⁰ C Li-ion, 7,4 V, 12 Ah + 20 10 7 1049 + Leland Legacy 5-2500 (0-45)⁰ C NiMH, 4,8 V, 2,0 Ah 6-8,5 + 13,3 13,1 5,7 915 + SKC PCMAZ8 5-3250 (0-45)⁰ C NiMH, 4.8 V, 3,5 Ah NiCad, 4,8 V, 2,8 Ah iki 3 val., naudojant vieną 223-240A pakrovėją, 16 val., naudojant penkių vietų pakrovėją 223-109A + 13,3 9,0 5,9 580 + AirChek 3000 1-5000 (0-45)⁰ C NiMH 3,5 + 10,9 x 6,1x6,1 581 + GilAir Plus

20-3500 (0-45)⁰ C, NiMH 5 + 13,7 x 8,2x5,8 563 + Gilian 3500 20-5000 (0-45)⁰ C, NiMH 4 + 13,7 x 8,2x5,8 563 + Gilian 5000 1-3000 (0-40)⁰ C NiMH NiCad 14-18 + 10,0x9,0 x5,1 595 + GilAir - 3

1-5000 (0-40)⁰ C NiMH NiCad 14-18 + 10,0x9,0 x5,1 638 + GilAir - 5 500-3000 -20⁰ C iki 45⁰ C NiCad,4,8 V,1,8Ah 14-16 - 10,0x9,0 x5,1 595 - Gilian BDX II 5-4500 (5-45)⁰ C NiMH,4,8 V,1,7Ah NiMH,4,8 V,2,7Ah 5 + 13,3x 8,7x 4,7 480 + Tuff Casella

5-5000 (5-45)⁰ C NiMH,4,8 V,2,7Ah 3,5 + 13,5x 7,5x 4,3 460 + APEX Standard/Pro Casella 800-4000 (0-45)⁰ C NiCad, 4,8 V, 6,45 Ah 3-6 + 14,6x10,2x 5 879 + Zefon LIBRA 500-3000 (0-45)⁰ C NiCad,4,8 V, 1,8 Ah 14-16 - 10,3x 9,8x 5,1 550 + MSA Escort Elf

5-600 (0-40)⁰ C NiMH,4,8 V, 1,5 Ah nenurodyta + 11,4x10,2x5,0 539 + AP Buck Basic-1 500-4000 (0-45)⁰ C NiMH, 1,7 Ah, NiMH, 2,7 Ah, 6 AA tipo baterijos NiMH, 1,7 Ah-3,5 val. NiMH, 2,7 Ah-5,5 val. + 10,6 x9,2x 7,0 460 + SidePak SP350 3l/min-12 l/min (0-40)⁰ C NiMH, 6,5 Ah, nenurodyta + 11,4x10,2x5,0 Econair L-12P