Moksliniai tyrimai. apie Lactobacillus GG (LGG )

Transcript

1 Moksliniai tyrimai apie Lactobacillus GG (LGG )

2 Sudarytoja Maija Saxelin Valio Ltd R&D P.O. Box 30 FIN Valio, Finland Tel Faks Valio Ltd 2009 Atstovybė Lietuvoje UAB Valio International Laisvės al. 2-1, Kaunas 2

3 Turinys Bakterijos palaiko organizmo gerovę Žarnyno bakterijos... 7 Žarnyno bakterijų funkcijos... 8 Žarnyno gleivinės apsauginė funkcija... 9 Probiotikų įvairovė...11 Probiotinė bakterija Lactobacillus GG stiprina natūralią apsaugą Literatūra Informacija apie produktus

4 Bakterijos palaiko organizmo gerovę Burnos ertmėje, KFV/g Skrandyje, < 10 3 KFV/g Terminalinėje plonosios žarnos dalyje, KFV/g 1 pav. Mikrobiota įvairiose virškinimo trakto dalyse. Storojoje žarnoje KFV/g, bendras bakterijų kiekis 0,5-1 kg Bakterijų koncentracija įvairiose virškinimo trakto dalyse labai skiriasi (1 pav.). Burnos gleivinėje ir dantų paviršiuose jų gausu. Kartu su seilėmis ir sukramtytu maistu jos patenka į skrandį. Čia esančios rūgščios skrandžio sultys užmuša didžiąją dalį patekusių bakterijų. Skrandyje maistas virškinamas apie keturias valandas, po to mažais kiekiais slenka į plonąją žarną. Proksimalinėje plonosios žarnos dalyje dėl skrandžio sulčių aplinka yra rūgšti. Čia išskiriamos riebalus hidrolizuojančios tulžies rūgštys. Bakterijų įvairovė ir kiekiai palyginti maži. Ties terminaline plonosios žarnos dalimi sumažėjus rūgštingumui ir tulžies rūgščių aktyvumui bakterijų kiekiai didėja. 4

5 Plonoji žarna Žarnos epitelinės ląstelės 2 pav. Plonosios žarnos sienelė. Žarnos gaurelis Plonosios žarnos ilgis siekia kelis metrus, ji labai vingiuota, dėl to susiformuoja gaureliai. Tai dar labiau padidina gleivinės plotą, jį ištempus galima būtų padengti visą teniso aikštelę (2 pav.). Efektyvus medžiagų skaidymas ir dar efektyvesnė maisto medžiagų absorbcija tampa įmanomi dėl didžiulio ploto. Žarnos epitelinės ląstelės yra sujungtos tvirtomis jungtimis ir padengtos gleivių sluoksniu. Peristaltiniais judesiais maisto turinys stumiamas žemyn. Storojoje žarnoje peristaltika lėtėja, absorbuojami skysčiai, žarnų turinys tampa tirštesnis. Bakterijų kiekiai čia ženkliai padidėja. Jos skaido nesuvirškintas medžiagas, pavyzdžiui skaidulas. Bakterijų masė sudaro apie pusę išmatų turinio. 5

6 6

7 Žarnyno bakterijos Apie žarnyno bakterijų genčių yra identifikuotos. Didžioji dauguma žarnyno bakterijų yra naudingos. Storojoje žarnoje dominuoja šios gentys: Bacteroides, Bifidobacterium, Eubacterium ir Peptostreptococcus. Mažesniais kiekiais, bet taip pat svarbios yra Streptococcus, Lactobacillus, Enterococcus ir Clostridium gentys bei Enterobacteriaceae šeima. Žarnyne yra bakterijų, kurios dideliais kiekiais tampa žalingos, t.y. Veillonellae, Clostridium, Staphylococcus, Proteus ir Pseudomonas. Jos sąlygoja galutinių metabolinių produktų: amonio, vandenilio sulfido, aminų, fenolių, indolo ir antrinių tulžies rūgščių susidarymą. Šios medžiagos neigiamai veikia absorbuotos į kraują ir tiesiogiai, į žarnų gleivinę. Naudingųjų bakterijų yra daug daugiau nei žalingųjų. Mikrobiotos pusiausvyra gali būti pažeista vartojant antibiotikus, pakeitus mitybos įpročius ar sergant virškinimo trakto ligomis. Gerosios bakterijos palaiko pusiausvyrą ir slopina žalingųjų bakterijų augimą. Gerosios mikrobiotos kiekį galima padidinti vartojant pieno produktus, papildytus efektyviais probiotikais, kurių nauda pagrįsta moksliniai tyrimais. 7

8 Žarnyno bakterijų funkcijos 3 pav. Lactobacillus GG kolonizuoja žarnų gleivinės paviršių ir silpnina žalingų bakterijų prilipimą (adhediją). Žarnyno mikrobiota atlieka daugybę svarbių funkcijų: kartu su žarnyno gleivine apsaugo nuo išorinių patogeninių mikroorganizmų, dalyvauja maisto medžiagų skaidyme, žarnyno gleivinės regeneracijos procese, tokiu būdu stiprindama organizmo imuninę apsaugą. Žarnyno bakterijų įvairovė priklauso nuo daugelio organizmo faktorių, pavyzdžiui, žmogaus imuninės sistemos, polimorfonuklearinių baltųjų kraujo kūnelių ir epitelinių ląstelių gaminamų priešuždegiminių komponentų, žarnyno gleivinės sudėties ir epitelinių ląstelių regeneravimo dažnio. Mikrobiota funkcionuoja konkurenciniu ir kooperaciniu principu. Bakterijos konkuruoja dėl vietos žarnyno gleivinėje (3 pav.) ir dėl maisto medžiagų. Jų gaminamos medžiagos slopina kitų bakterijų augimą. Tik sugebanti kolonizuoti žarnyno gleivinę bakterija gali išlikti gyvybinga. Be to, tokių bakterijų poveikis yra efektyviausias, nes jų kontaktas su gleivine yra itin glaudus. Siekiant stiprinti sveikatą ir fizinę gerovę, gerosiomis bakterijomis galima papildyti kasdienę mitybą. Jei klinikiniais tyrimais įrodomas sveikatą stiprinantis maisto poveikis, jis vadinamas funkciniu. Gerosioms bakterijoms arba probiotikams priskiriamos pieno rūgšties ir bifidobakterijos, dominuojančios sveikame žarnyne. Jos kartu su fermentuojančiomis kultūromis yra naudojamos įprastų pieno produktų gamyboje. 8

9 Žarnų gleivinės apsauginė funkcija Lactobacillus GG Rotavirusas Kraujotaka 4 pav. Lactobacillus GG kolonizuoja žarnyno gleivinės paviršių ir žarnyno epitelines ląsteles, tokiu būdu stiprina vietinį imuninį atsaką ir formuoja antikūnus, kurie inaktyvuoja virusus. Antikūnus gaminanti ląstelė Antikūnas Tarp organizmo ir bakterijų yra tampri sąveika. Žarnyno gleivinė yra tarsi apsauginis barjeras nuo išorinės aplinkos. Be to, gleivinė ir žarnyno limfoidinis audinys yra svarbiausias imuninis organas ir dalyvauja imuninės sistemos formavime. Žarnyno bakterijos yra svarbios tiek įgimtam, tiek ir įgytam imunitetui. Imuninės sistemos vaidmuo yra identifikuoti savas ir svetimas ar žalingas bakterijas ir sureaguoti, jei būtina, gaminant antikūnus ir kitas chemines medžiagas, pranešti organizmui apie įsibrovėlius. Endogeninės imuninės ląstelės ir jų gaminami junginiai (pavyzdžiui, antikūnai) inaktyvuoja žalingas bakterijas ir virusus (4 pav.). Žarnyno gleivinės ląstelės yra padengtos gleivėmis, kurias gleivinė pati gamina, kad apsisaugotų. Antikūnai, dalyvaujantys vietinio imuninio atsako reakcijose, taip pat gaminami žarnyno gleivinėje. Žarnyno gleivės ir epitelinės ląstelės nuolatos regeneruoja, o degeneravusias ląsteles augimui sunaudoja bakterijos. Mikrobiota labai svarbi žarnyno gleivinės pralaidumui. Patogeninės bakterijos didina gleivinės pralaidumą ir sudaro sąlygas bakterijų ir maistinių makromolekulių tranzitui į kraują 1. Gerai žinomos probiotinės bakterijos Lactobacillus GG apsaugo ir atstato maisto antigenų 2,3 ar medikamentų 4 padidintą gleivinės laidumą. Šios bakterijos skatina žarnyno gleivinių sekreciją 5,6 ir apsaugo epitelinių ląstelių tvirtas jungtis nuo pažeidimų esant E. coli infekcijai 7. Probiotikai veikia ląstelinio imuninio atsako reguliaciją ir tiesiogiai įtakoja enterocitų genų ekspresiją 8,9. 9

10 10

11 Probiotikų įvairovė Kiekvieno probiotiko savybes reikėtų vertinti atskirai, nes pieno rūgšties bakterijų yra daug rūšių ir jos savo savybėmis skiriasi. Labiausiai žinomas ir geriausiai ištirtas probiotikas yra pieno rūgšties bakterijos Lactobacillus GG (L. rhamnosus ATCC 53103). Jos išlieka gyvybingos virškinimo trakto aplinkoje, kolonizuoja žarnų gleivinę ir stiprina natūralius organizmo apsaugos mechanizmus. Vartojamos reguliariai Lactobacillus GG adaptuojasi normalioje mikrobiotoje. Jos didina ne tik pieno rūgšties, bet ir bifidobakterijų kiekį. Lactobacillus GG teigiamai veikia virškinimo trakto metabolinius procesus, slopindamos žalingų medžiagų susidarymą storojoje žarnoje (5 pav.). 5 pav. Pagrindinės Lactobacillus GG funkcijos virškinimo trakto ekosistemoje: Slopina potencialiai žalingų bakterijų augimą ir adheziją Slopina žalingų fermentų ir kitų komponentų susidarymą Suriša toksinus Sustipriną imuninę apsaugą prieš žalingas bakterijas ir virusus Kolonizuoja žarnyno gleivinę ir epitelines ląsteles Išlieka gyvybinga virškinimo trakto aplinkoje Adaptuojasi normalioje žarnyno mikrobiotoje Skatina naudingų bifido ir pieno rūgšties bakterijų augimą 11

12 12

13 Probiotinės bakterijos Lactobacillus GG stiprina natūralią apsaugą ILSI Europos mitybos ir žmogaus imuniteto darbo grupė žmonių mitybos eksperimentiniais tyrimais vertino žymenų, rodančių imunomoduliaciją, svarbą. Nustatyta, kad sveikiems suaugusiems asmenims vieno atrinkto žymens padidėjimas ar sumažėjimas nėra kliniškai reikšmingas. Imuninės funkcijos žymenys taip pat buvo sugrupuoti pagal naudingumą. Naudingiausiais žymenimis laikomi: 1) specifinių, vakcininių antikūnų gamyba; 2) uždelsto tipo hiperjautrumo reakcija po lokalaus kontakto su antigenu. Kalbant apie gleivinių imuniteto žymenis, ypač susijusius su žarnyno imunine funkcija, labiausiai vertinami specifiniai, vakcininiai siga, nespecifiniai seilių IgA ir išmatų imunoglobulinai. Darbo grupė taip pat nustatė, kad tikrasis veiksmingumo įrodymas yra infekcinių epizodų dažnio pokytis arba infekcijos simptomų trukmė ir sunkumas 10. Kartu su geriama vakcina skiriamos Lactobacillus GG bakterijos padidino specifinių, vakcininių antikūnų kiekį sveikų suaugusių savanorių (poliomielito vakcina 11, vakcina nuo salmoneliozės 12 ) ir naujagimių 13 organizmuose. Lyginant su placebo ar kitomis pieno rūgšties bakterijomis 14-16, Lactobacillus GG sustiprino nespecifinių ir rotavirusui būdingų antikūnų gamybą, skyrus jas vaikams, kuriems rotavirusas sukėlė viduriavimą. Keliuose tyrimuose nustatyta, kad Lactobacillus GG sustiprino gleivinės siga gamybą žarnyne 2, Šie tyrimai rodo, kad Lactobacillus GG stimuliuoja imunitetą ir imuninės apsaugos sistemas. Žemiau aprašomi tyrimai nustatė, jog Lactobacillus GG mažina infekcijų riziką ir trumpina ligos trukmę. 13

14 1. Reguliariai vartojamos Lactobacillus GG sumažina vaikų sergamumą Vaikams darželyje pradėjus gerti pieną su Lactobacillus GG 16 proc. sumažėjo dėl ligos praleistų dienų skaičius, o komplikuotų kvėpavimo takų infekcijų sumažejo 17 proc., todėl antibiotikai buvo skiriami daug rečiau 21 (6 pav.). Tyrimo dieniniame stacionare Brazili- joje rezultatai panašūs 22 : kasdien geriamas pienas su Lactobacillus GG sumažino potencialiai patogeninių bakterijų Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae, β-haemolytic streptococci kiekį suaugusiųjų nosies gleivinėje 23. % 50 LGG pienas P=0.05 Paprastas pienas P= P= Otitas n.s. Sinusitas n.s. Bronchitas Visos kvėpavimo ligų infekcijos Gydymas antibiotikais 6 pav. Lactobacillus GG poveikis vaikų sergamumui kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis ir gydymo antibiotikais dažnumui. Vaikai kasdien septynis mėnesius darželyje gėrė arba paprastą pieną, arba pieną papildytą Lactobacillus GG. 14

15 2. Lactobacillus GG sumažina ėduonies tikimybę Keliuose Helsinkio darželiuose kasdien, 7 mėnesius, viena vaikų grupė gėrė pieną su Lactobacillus GG. Ėduonies tikimybė sumažėjo (7pav) 11, lyginant su vaikų grupe, gėrusia paprastą pieną. Pieno ir jo produktų vartojimas mažina ėduonies riziką, nes gaunamos pagrindinės dantų statybinės medžiagos kalcis ir fosforas. Ėduonies rizikos skirtumas tarp vaikų, vartojančių paprastus pieno produk- tus ir geriančių pieną su Lactobacillus GG, siekė 47 proc. Tai reiškia, kad ši bakterija sustiprina pieno apsaugines savybes. Lactobacillus GG nefermentuoja cukraus, todėl nesusidaro rūgštys. Be to, šios bakterijos mažina Streptococcus mutans bakterijų koncentraciją, neleisdama joms prisitvirtinti prie dantų paviršiaus (8 pav.) Šiomis savybėmis pasižymi ir sūris su Lactobacillus GG 16. Ėduonies rizika (%) Tyrimo pradžia Po 7 mėn % +4% LGG pienas Paprastas pienas 7 pav. Lactobacillus GG poveikis dantų ėduonies rizikai. Vaikai kasdien septynis mėnesius darželyje gėrė arba paprastą pieną, arba pieną papildytą Lactobacillus GG. 8 pav. Lactobacillus GG sumažina dantų ėduonį sukeliančių bakterijų skaičių silpnindama jų prilipimą prie dantų paviršiaus. 15

16 3. Lactobacillus GG sumažina virškinimo trakto sutrikimų riziką Rizika, kad vaikas patekęs į ligoninę dėl ne virškinimo trakto sutrikimo susirgs ūmia diarėja yra 80 proc. mažesnė tiems, kurie vartojo Lactobacillus GG, nei tiems kam buvo skirtas placebas (9 pav). Nors rotavirusinės infekcijos paplitimas ligoninėje buvo vienodas abiejose grupėse, bet tyrimai rodo, kad vaikai vartojantys Lactobacillus GG rotavirusine infekcija serga rečiau 31. Peru 32 atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 15 mėnesių laikotapyje, kuomet buvo skiriamos Lactobacillus GG bakterijos arba placebas, ūmiu viduriavimu mažiau sirgo vaikų Lactobacillus GG nei placebo grupėje (5,21 vs. 6,02 viduriavimo atvejai vaikui per metus, p=0,028). Suagusieji rečiau serga diarėja nei vaikai. Tačiau, rizika susirgti virškinimo trakto sutrikimais padidėja keliaujant po šilto klimato ir prastų sanitarinių sąlygų šalis. Tokių kelionių metu patariama nepamiršti fasuoto geriamo vandens ir šilto maisto. Lactobacillus GG suteikia papildomą apsaugą, nes įrodyta, kad šios bakterijos mažina riziką susirgti keliautojų diarėja 33,34. Lactobacillus GG sumažina gydy- 9 pav. Lactobacillus GG poveikis ūmios diarėjos trukmei. Stacionarizuotiems ne dėl virškinimo trakto ligų gydymo vaikams buvo skiriama Lactobacillus GG arba placebas. mo antibiotikais sąlygotus virškinimo trakto veiklos sutrikimus, ypač viduriavimą ir suskystėjusias išmatas 35. Vaikams šis poveikis yra akivaizdus. Vaikų, vartojusių Lactobacillus GG po gydymo antibiotikais, grupėje viduriuojančių buvo 70 proc. mažiau nei toje grupėje, kur buvo skirtas placebas 36,37. Be to, Helicobacter pylori infekcijos gydymas buvo daug geriau toleruojamas vartojusiųjų Lactobacillus GG grupėje nei toje grupėje, kur buvo skirtas placebas Dažniausiai šį gydymą lydintys šalutiniai reiškiniai yra pykinimas, diarėja, vidurių pūtimas, skonio jutimo sutrikimai. Jie buvo nuo 50 iki 90 proc. retesni vartojusiems Lactobacillus GG nei kontrolinėje grupėje. Virškinimo trakto sutrikimai dažni kuomet skiriama chemoterapija. Pavyko sumažinti viduriavimo dažnį (22% vs. 37%, p=0,027) ir nusiskundimus diskomfortu virškinimo trakte, kuomet sergantieji storosios žarnos vėžiu kasdien vartojo Lactobacillus GG 41. Lėtiniams ir vaistų sukeltiems viduriavimams esant imunodeficitui, Lactobacillus GG įtakos neturėjo 42. % P=0.002 Diarėja, (visi atvejai) LGG P=0.02 Placebas Rotavirusinė diarėja 16

17 4. Lactobacillus GG sumažina viduriavimo trukmę Daugelis tyrimų rodo, kad Lactobacillus GG sumažina ūmaus viduriavimo trukmę 43,44. Geriausiai šis poveikis įrodytas sergant rotavirusine infekcija. Taip pat trumpėja ir neaiškios kilmės viduriavimo trukmė. Gydymo stacionare metu viduriavimą pavyksta vidutiniškai sutrumpinti 1-2 dienomis (10 pav.). Vaikų, gydomų namuose, diarėja truko 6 dienas, tuo tarpu tų, kuriems buvo skirta Lactobacillus GG tik 3 dienas 45. Šių bakterijų preparatus tikslinga skirti vos tik prasideda viduriavimas. Geriamosios rehidracijos metu Lactobacillus GG gali būti dedama į gydomąjį tirpalą Vaikų,sergančių diarėja,skaičius (%) Dienos ligoninėje Lactobacillus GG kapsulės Pieno produktai su Lactobacillus GG Placebas 10 pav. Lactobacillus GG poveikis ūmios diarėjos trukmei. Kartu su geriamąja rehidracija ūmiai diarėjai gydyti stacionarizuotiems vaikams buvo skirtos Lactobacillus GG kapsulės arba pieno produktai su Lactobacillus GG du kartus per dieną. 5. Lactobacillus GG mažina atopinės egzemos dažnumą ir greitina gijimą Kūdikiui labai svarbi besilaukiančios ir krūtimi maitinančios motinos sveikata. Ką tik gimusio kūdikio žarnyne bakterijų nėra. Tuoj po gimdymo per motiną vyksta pirmasis kūdikio kontaktas su bakterijomis. Per pirmuosius gyvenimo metus susiformuoja individuali mikrobiotos sudėtis, subręsta imuninės apsaugos sistemos. Organizmas išmoksta atpažinti įprastas maisto medžiagas į jas imunologiškai nereaguojant. Bakterijos turi labai svarbų vaidmenį formuojantis ir palaikant apsaugines sistemas ir imuninį atsaką. Daug diskutuojama apie taip vadinamą higienos hipotezę, kuri teigia, kad besivystantis kūdikis turėtų susidurti su pakankamu kiekiu išorinių mikroorganizmų tam, kad susiformuotų derama imuninė apsauga. Gerėjant higieninėms aplinkos sąlygoms ir mažėjant vaikų sergamumui, suretėja susidūrimo su mikroorganizmais tikimybė, o tuo pačiu žmogus negauna pakankamai imunologinių stimulų. Rezultate susiformuoja netinkamos ir neadekvačios reakcijos 46. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 17

18 rizika susirgti atopine egzema sumažejo tiems vaikams, kurių mamos nėštumo metu, o po gimimo ir jie patys vartojo Lactobacillus GG. Tai rodo tęstinė studija, kurios metu tirti didelę riziką sirgti atopine egzema turintys vaikai 29,30. Trijų savaičių amžiaus naujagimių, kurie vėliau sirgo atopine egzema, mikrobiota skyrėsi nuo tų vaikų, kurie nebuvo alergiški 31. Ypatingai svarbios yra bifidobakterijos, kurių proporcingai daugėja vartojant Lactobacillus GG. Žarnyno bakterijas Lactobacillus GG kūdikis gauna iš motinos gimdamas, jis taip pat gauna apsaugą per motinos pieną. Motinos pieno apsauginių faktorių koncentracija yra didesnė Lactobacillus GG vartojusių moterų grupėje, nei toje grupėje, kur buvo skirtas placebas 33. Eliminavus pieną iš kasdieninės mitybos ir vartojant Lactobacillus GG greitėja sveikimas 34,35. Atopinės egzemos simptomai nyksta greičiau jei kūdikiui skiriamas labai hidrolizuotų išrūgų baltymų mišinys su Lactobacillus GG (Gefilus Peptidi Tutteli) nei placebas (labai hidrolizuotų išrūgų baltymų mišinys Peptidi Tutteli). Be to, žarnyno uždegiminiai žymenys išmatų mėginiuose mažėjo sparčiau vartojusiems Lactobacillus GG nei nevartojusiems 35. Lactobacillus GG buvo skiriamos nėščioms, kurios pačios ar jų vyrai sirgo alergija, vėliau maitinančioms krūtimi arba naujagimiams. Buvo stebimi 2, 4 ir 7 metų amžiaus sulaukę vaikai. Rezultatai parodė, kad Lactobacillus GG sumažino atopinės egzemos (11 pav.) dažnį Trijų savaičių amžiaus vaikų, kuriems vėliau išsivystė atopinė egzema, organizmuose pastebėtos skirtingos žarnyno bakterijų rūšys, lyginant su nealergiškais vaikais 50. Gerosios mikrobiotos, įskaitant ir bifidobakterijas, proporcingai padaugėjo vartojant Lactobacillus GG 51,52. Be galimybės gauti Lactobacillus GG gimimo metu iš motinos, kūdikis gali gauti apsaugą per motinos pieną. Apsauginio veiksnio koncentracija buvo didesnė tų motinų piene, kurios gavo Lactobacillus GG, nei motinų, gavusių placebą 53. Nors Kalliomaki et al. 47 studijoje mechanizmai, apsaugantys nuo atopinės egzemos, neaiškūs, kitais pirminės prevencijos tyrimais nustatyta, kad teigiamas poveikis susijęs su IgE 54. Lactobacillus GG, skiriamos kartu su dieta be pieno produktų, paspartino vaikų sveikimą esant atopinei egzemai 55, 56. Egzemos simptomai išnyko daug greičiau vaikams, gaunantiems motinos pieno pakaitalus, pagamintus iš labai hidrolizuotų išrūgų baltymų su Lactobacillus GG, nei vaikams, gavusiems placebą. Taip pat žarnyno uždegimo žymenų kiekis išmatose Lactobacillus GG grupėje sumažėjo greičiau, nei kontrolinėje grupėje 56. Didesniame tyrime (n=230) teigiamas Lactobacillus GG poveikis pastebėtas tik kūdikiams, turintintiems su IgE susijusią atopinę egzemą, o ne egzemos, nesusijusios su IgE, atveju 57. Pastebėta sumažėjusi pienui alergiškų vaikų interferono gama sintezė, bet vaikams, gavusiems Lactobacillus GG, sintezė padidėjo ir sumažėjo žarnyno uždegimas 58,20. Įdomūs rezultatai: CRB lygis buvo didesnis Lactobacillus GG grupėje, lyginant su placebo grupe. Tai rodo, jog gali prireikti nedidelio 18

19 uždegimo, kad alerginis atsakas pasikeistų į normalų 59. Dviejuose neseniai atliktuose mažesniuose tyrimuose Lactobacillus GG skyrimas neturėjo teigiamo poveikio alergiškų vaikų gydymui 60,61. Taip pat didesnio tyrimo rezultatai (n=102) neparodė statistiškai reikšmingo skirtumo tarp Lactobacillus GG ir placebo grupių, tačiau pastebima teigiama ten- dencija kalbant tiek apie atopinio dermatito simptomus, tiek apie imunologinius žymenis 62. Dėl to klinikinių studijų rezultatai prieštaringi gydant atopinį dermatitą naudaujant Lactobacillus GG. Eksperimentiniai tyrimai parodė teigiamus efektus Gali būti, kad tyrimuose dalyvavusių asmenų skaičius buvo per mažas, kad būtų pastebėtas poveikis, gydant atopinį ar su IgE susijusį dermatitą Vaikų,sergančių atopine egzema, skaičius (%) Vaikų amžius LGG Placebas 11 pav. Lactobacillus GG poveikis ūmios egzemos ankstyvoje vaikystėje dažniui. Nėščios moterys gavo Lactobacillus GG arba placebo 2-4 savaites prieš gimdymą. Po gimdymo jos buvo skiriamos kūdikiui arba maitinančiai motinai 6 mėnesius. 6. Lactobacillus GG saugi probiotinė bakterija Europos maisto saugumo (angl. European Food Safety) taryba įvertino Lactobacillus rhamnosus ir panašių pieno rūgšties bakterijų naudojamų maisto produktuose saugumą ir įvardino jas saugiomis 2007 metų gruodį. Pieno rūgšties bakterijos itin retai išskiriamos klinikiniuose kraujo ir pūlių mėginiuose. Suomijoje produktai su Lactobacillus GG gaminami nuo 1990 metų. Gausūs epidemiologiniai tyrimai įrodo, kad var- tojimo laikotarpiu pieno rūgšties bakterijų kiekis kraujo kultūrose nedidėjo. Lactobacillus GG nekėlė didesnės grėsmės, nei kitos žarnyno laktobacilos 66 ligoniams, kurių imunitetas susilpnėjęs. Dauguma išskirtų pieno rūgšties bakterijų rūšių buvo neatsparios imipenemui, piperacilinuitazobaktamui, eritromicinui ir klindamicinui, tačiau atsparumas penicillinui ir cefalosporinams skyrėsi 67. Pasaulinė licenzija gaminti produktus su LGG priklauso Suomijos įmonei VALIO. 19

20 Literatūra 1. Lee DJ, Drongowski RA, Coran AG, et al. Pediatr Surg Int 2000,16: Isolauri E, Majamaa H, Arvola T, et al. Gastroenterology 1993,105: Malin M, Verronen P, Korhonen H, et al. Inflammopharmacol 1997,5: Gotteland M, Cruchet S, Verbeke S. Aliment Pharmacol Ther 2001,15: Mack DR, McDonald TL, Larson MA, et al. Pediatr Res 2003,53: Mack DR, Michail S, Wei S, et al. Am J Physiol 1999,276:G Khaled Z, Guandalini S, Hendrickson BA. J Pediatr Gastroenterol Nutr 2003,36: Saulnier N, Zocco MA, di Caro S, et al. Genes & Nutrition 2006,1: Di Caro S, Tao H, Grillo A, et al. Dig Liver Dis 2005,37: Albers R, Antoine JM, Bourdet-Sicard R, et al. Br J Nutr 2005,94: de Vrese M, Rautenberg P, Laue C, et al. Eur J Nutr 2005,44: He F, Tuomola E, Arvilommi H, et al. FEMS Immunol Med Microbiol 2000,29: Isolauri E, Joensuu J, Suomalainen H, et al. Vaccine 1995,13: Kaila M, Isolauri E, Saxelin M, et al. Arch Dis Child 1995,72: Kaila M, Isolauri E, Soppi E, et al. Pediatr Res 1992,32: Majamaa H, Isolauri E, Saxelin M, et al. J Pediatr Gastroenterol Nutr 1995,20: Isolauri E, Kaila M, Arvola T, et al. Pediatr Res 1993,33: Malin M, Suomalainen H, Saxelin M, et al. Ann Nutr Metab 1996,40: Rinne M, Kalliomaki M, Arvilommi H, et al. J Pediatr 2005,147: Viljanen M, Kuitunen M, Haahtela T, et al. Pediatr Allergy Immunol 2005,16: Hatakka K, Savilahti E, Ponka A, et al. BMJ 2001,322: Costa-Ribeiro H, Ribeiro TCM, Mattos AP, et al. J Pediatr Gastroenterol Nutr 2000,31:A Gluck U, Gebbers JO. Am J Clin Nutr 2003,77: Nase L, Hatakka K, Savilahti E, et al. Caries Res 2001,35: Meurman JH, Antila H, Korhonen A, et al. Eur J Oral Sci 1995,103: Meurman JH. Eur J Oral Sci 2005,113: Wei H, Loimaranta V, Tenovuo J, et al. Oral Microbiol Immunol 2002,17: Wei H, Marnila P, Korhonen H. Biomed Environ Sci 2002,15: Ahola AJ, Yli-Knuuttila H, Suomalainen T, et al. Arch Oral Biol 2002,47: Hatakka K, Ahola AJ, Yli-Knuuttila H, et al. J Dent Res 2007,86: Szajewska H, Kotowska M, Mrukowicz JZ, et al. J Pediatr 2001,138: Oberhelman RA, Gilman RH, Sheen P, et al. J Pediatr 1999,134: Hilton E, Kolakowski P, Singer C, et al. J Travel Med 1997,4:

21 34. Oksanen PJ, Salminen S, Saxelin M, et al. Ann Med 1990,22: Hawrelak JA, Whitten DL, Myers SP. Digestion 2005,72: Arvola T, Laiho K, Torkkeli S, et al. Pediatrics 1999,104:e Vanderhoof JA, Whitney DB, Antonson DL, et al. J Pediatr 1999,135: Armuzzi A, Cremonini F, Bartolozzi F, et al. Aliment Pharmacol Ther 2001,15: Armuzzi A, Cremonini F, Ojetti V, et al. Digestion 2001,63: Cremonini F, Di Caro S, Covino M, et al. Am J Gastroenterol 2002,97: Osterlund P, Ruotsalainen T, Korpela R, et al. Br J Cancer 2007,97: Salminen MK, Tynkkynen S, Rautelin H, et al. HIV Clin Trials 2004,5: Saxelin M. Schweiz Zshr Ganzheits Medizin 2004, 16: Szajewska H, Skorka A, Ruszczynski M, et al. Aliment Pharmacol Ther 2007,25: Guarino A, Canani RB, Spagnuolo MI, et al. J Pediatr Gastroenterol Nutr 1997,25: Liu AH, Murphy JR. J Allergy Clin Immunol 2003,111: Kalliomaki M, Salminen S, Arvilommi H, et al. Lancet 2001,357: Kalliomaki M, Salminen S, Poussa T, et al. Lancet 2003,361: Kalliomaki M, Salminen S, Poussa T, et al. J Allergy Clin Immunol 2007,119: Kalliomäki M, Kirjavainen P, Eerola E, et al. J Allergy Clin Immunol 2001,107: Rinne M, Kalliomaki M, Salminen S, et al. J Pediatr Gastroenterol Nutr 2006,43: Sepp E, Mikelsaar M, Salminen S. Microb Ecol Health Dis 1993,6: Rautava S, Kalliomaki M, Isolauri E. J Allergy Clin Immunol 2002,109: Prescott SL, Bjorksten B. J Allergy Clin Immunol 2007,120: Isolauri E, Arvola T, Sutas Y, et al. Clin Exp Allergy 2000,30: Majamaa H, Isolauri E. J Allergy Clin Immunol 1997,99: Viljanen M, Savilahti E, Haahtela T, et al. Allergy 2005,60: Pohjavuori E, Viljanen M, Korpela R, et al. J Allergy Clin Immunol 2004,114: Viljanen M, Pohjavuori E, Haahtela T, et al. J Allergy Clin Immunol 2005,115: Brouwer ML, Wolt-Plompen SA, Dubois AE, et al. Clin Exp Allergy 2006,36: Folster-Holst R, Muller F, Schnopp N, et al. Br J Dermatol 2006,155: Gruber C, Wendt M, Sulser C, et al. Allergy 2007,62: Blumer N, Sel S, Virna S, et al. Clin Exp Allergy 2007,37: Feleszko W, Jaworska J, Rha RD, et al. Clin Exp Allergy 2007,37: Kawase M, He F, Kubota A, et al. Biosci Biotechnol Biochem 2006,70: Salminen MK, Tynkkynen S, Rautelin H, et al. Clin Infect Dis 2002,35: Salminen MK, Rautelin H, Tynkkynen S, et al. Clin Infect Dis 2006,42:e

22 22

23 23

24