Papildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof.
|
|
- Δάμαρις Μάγκας
- 6 χρόνια πριν
- Προβολές:
Transcript
1 Papildoo ugdyo okykla izikos olipas Mechanika Dinaika (Paskaitų konspektas) 9. sausio -8 d. Prof. Edundas Kuokštis Vilnius
2 Paskaita # Dinaika Jei kineatika nagrinėja tik kūnų judėjią, nesiaiškindaa tą judėjią sukėlusių priežasčių, tai dinaika tiria priežastis (kūnų sąveiką), kurios leia judėjią. Dinaikos pagrindą sudaro trys Niutono dėsniai, kurių esę suforulavo Niutonas 687. Niutono dėsniai (kaip, beje, ir visi kiti fizikos dėsniai) atsirado, apibendrinus daugybę eksperiento faktų. Jų teisinguą įrodo (nors ir daugybės, bet vis dėlto riboto skaičiaus reiškinių) eksperientiškai patvirtintos pasekės, kurios išplaukia iš šių dėsnių. Jau buvo inėta, kad Niutono echanika per dviejų šitų etų istoriją pasiekė ilžiniškų laiėjių, todėl jau buvo laikoa, kad šie dėsniai turi paaiškinti bet kurį fizikinį reiškinį. Tačiau okslo vystyasis ir naujų faktų atskleidias pakoregavo šią išvadą. Čia vėlgi tektų prisiinti didelių greičių echaniką (reliatyvistinę echaniką) ir ikropasaulio echaniką (kvantinę echaniką). Vis dėlto šie naujieji pasiekiai nenubraukė klasikinės echanikos reikšės, bet pakoregavo tik jos taikyo ribas. Pirasis Niutono dėsnis Jis teigia: bet koks kūnas yra rities būsenoje arba juda tolygiai tiese, kol nėra pašalinio kitų kūnų poveikio, keičiančio šią būseną. Abie atvejais (rities arba tolyginio tiesiaeigio judėjio būsena) pagreitis lygus nuliui. Todėl šį dėsnį galia suforuluoti ir taip: bet kokio kūno greitis nekinta (atskiru atveju jis gali būti lygus ), kol išoriniai kūnai sąveikaudai jo nepakeičia. Čia atsiranda svarbi inercinės sisteos sąvoka. Iš tikrųjų net intiniu eksperientu galia įsitikinti, kad pirasis Niutono dėsnis galioja ne visose sisteose. Pvz., turie dvi sisteas, kurių viena nejudaa, o kita pirosios atžvilgiu juda su pagreičiu. Jei kūnas vienos iš tų sisteų atžvilgiu nejuda, tai kitos atžvilgiu jis, akivaizdu, judės su pagreičiu. Tai prieštaravias piraja Niutono dėsniui, nes jis negali būti tenkinaas abiejose sisteose. Sistea, kurioje galioja pirasis Niutono dėsnis, vadinaa inercine sistea. Pirasis Niutono dėsnis dar vadinaas inercijos dėsniu. Sisteos, kuriose šis dėsnis negalioja, vadinaos neinercinėis sisteois. Ar Žeės atskaitos sistea yra inercinė? Bandyų būdu patikrinta, kad Saulės atskaitos sistea yra inercinė. Tai heliocentrinė atskaitos sistea. Masė ir kūno judesio kiekis (ipulsas) Veikiant kities kūnas, duotasis kūnas pradeda judėti su pagreičiu. Esant vienoda poveikiui, įvairūs kūnai įgyja skirtingą pagreitį. Bet kuris kūnas priešinasi išorės poveikiui. Ši kūno savybė vadinbaa inertiškuu. Inertiškuo atas kūno asė.
3 Dinaikoje įvedaa svarbi uždarosios sisteos sąvoka. Tai nagrinėjaų kūnų sistea, kurioje sąveikauja tik šie nagrinėjai kūnai, o išorinio poveikio (sąveikos su išoriniais kūnais) nėra. Praktiškai tai sąlyginė sistea, bet dažnai šį odelį galia taikyti gana dideliu tiksluu. Pvz., dvie sąveikaujančio tik tarpusavyje dalelės (dviejų dalelių uždaroji sistea) galioja eksperiente patikrintas faktas Δv Δ v ir Δ v turi priešingus ženklus, o. Δv Arba Δv Δv. (-) Jei dalelių asė nekinta, Δ ( v ) Δ( v ) Įvedaa judesio kiekio (ipulso) sąvoka. Jusesio kiekis (ipulsas) apibūdinaas kaip dydis p v (-) Bendru atveju uždarajai sisteai iš i dalelių sisteos (pvz., kietasis kūnas) visas ipulsas v ivi. (-) i Dabar dvies dalelės lygtį su v pokyčiais galia perrašyti p p + p Const. (-4) Taigi, pilnutinis uždarosios sisteos iš dviejų sąveikaujančių dalelių ipulsas išlieka pastovus. Tai ipulso (judesio kiekio) tverės dėsnis. Antrasis Niutono dėsnis Įprastinė antrojo Niutono dėsnio fora a (-5) Čia kūną veikianti atstojaoji jėga, kūno asė, a pagreitis, kuriuo juda asės kūnaas, veikiaas jėgos. Dažnai naudojaa ir kita šio dėsnio fora, kuri iš esės yra ta pati, bet operuojaa jusesio kiekio (ipulso) pokyčiu. Judesio kiekio kitio greitis lygus veikiančiai tą kūną jėgai, t.y. Δp Δt (-6)
4 4 Perėję prie ribos, kai Δt, gaunae diferencialinę forą: dp dt (-7) Tai kūno judėjio lygtis (antrasis Niutono dėsnis). Priėę (nereliatyvistiniu atveju), kad asė pastovi, gautue a Kaip atyti, tai kita antrojo Niutono dėsnio foruluotė: kūno asės ir jo pagreičio sandauga lygi veikiančiai tą kūną jėgai. Čia reikėtų atkreipti dėesį, kad šioje forulėje pakankaai suprantaai ir griežtai apibrėžtas pagreitis, bet tiek asė, tiek jėga galėtų būti nusakoi būtent iš šio antrojo Niutono dėsnio. Tai lyg ir tautologijos atvejis. (Tautologija - tai apibrėžio arba įrodyo loginė klaida apibrėžiaoji sąvoka apibrėžiaa ta pačia sąvoka, tezė įrodinėjaa reiantis ta pačia teze). Išeitų, kad asė gali būti apibrėžta per jėgą, o jėga per asę. Siekdai išeiti iš šio užburto rato, pritaikykie šį dėsnį asės etalonui, o po to jau galie lyginti kitas ases. Baigtinias pokyčias reikėtų suuoti jėgos ipulsus, t.y. skaičiuoti integralą: t p p dt. (-8) t Atskiru atveju, kai Const, p p dt ( t t), (-9) t t t.y. judesio kiekio pokytis per baigtinį laiko tarpą yra lygus jėgos ipulsui per laiko tarpą. 4
5 5 Pavyzdys askite visų sviedinį veikiančių jėgų atstojaosios ipulsą per laiką, kol sviedinys iš pradinės padėties O pasiekė aukščiausią tašką A. v 5 / s, α 6, v / s, kg. y A v v α Sprendias Visų veikiančių kūną jėgų ipulsas per laiko tarpą tarp A ir O yra judesio kiekio pokytis per tą patį laiko tarpą, t.y. p A po v v. Brėžinyje galie pereiti prie judesio kiekio, kurį gautue tiesiog padauginę greitį kaip vektorių ir kūno asės. Judesio kiekio pokytis pavaizduotas kaip vektorių skirtuas ( v ). v y A v v (v v ) α v 5
6 6 Veikiančių kūną jėgų ipulso per inėtą laiko tarpą odulį galie surasti per projekcijas. Jei pažyėtue S v v ), tai Taigi, S v v cos ), ( α S y v sinα. ( S S 4, 6 + S 4 y kg / s v + v v v cosα + 5 5, 5 Trečiasis Niutono dėsnis Jis skaba taip: Jėgos, kuriois veikia vienas kitą sąveikaujantys kūnai, yra lygios ir priešingų krypčių. (-) Klausias: Jei arklys traukia vežią jėga, tai ir vežias traukia arklį tokia pat jėga, bet priešingos krypties. Kodėl tuoet vežias pajuda? Jėgos ir jų rūšys bei klasifikacija Šiuokaikinėje fizikoje skiriaos keturios fundaentalių sąveikų (jėgų) rūšys: ) Gravitacijos (sąveika, atsirandanti dėl visuotinės traukos) ) Elektroagnetinė (vyksta per elektrinius ir agnetinius laukus) ) Striprioji branduolinė (laiko daleles branduolyje) 4) Silpnoji branduolinė (atsakinga už daugelį eleentariųjų dalelių skilių). 6
7 7 Galias ir kitoks jėgų skirstyas, tačiau tos jėgos nėra fundaentinės. undaentinių jėgų negalia pakeisti kitois. Apskritai echanikoje vyrauja elektroagnetinės kilės jėgos (pvz., trinties) arba gravitacinės (paprastai tarp astronoinių objektų). Kai kurios jėgų išraiškos Gravitacijos jėga tarp dviejų taškinių kūnų G (-) Beje, tokia pat išraiška galioja sferiškai sietriškies kūnas. Tuoet atstuas tai atstuas tarp tų kūnų asės centrų. Masės centras bendru atveju apibrėžiaas kaip r c i i r i i i (-) Pavyzdys Ka lygi gravitacijos sąveikos jėga tarp taškinio kūno, kurio asė, ir vienalyčio tankio ρ ir spindulio rutulio, turinčio tuščiavidurę sferinę spindulio r < / ertę, kurios centras yra atstuu / nuo rutulio centro ir ašyje, jungiančioje rutulio centrą su taškiniu kūnu. Atstuas tarp taškinio kūno ir rutulio centro L >. 7
8 8 8 L r > < /? ρ Sprendias L r L G L r G L G ert v πρ ρ π ρ π. Pavyzdys Kokia gravitacijos jėga veikia tarp taškinio asės kūno ir asės M bei ilgio l plono strypelio, jei kūnas yra strypelio ašies tęsinyje atsuu L nuo artiiausio strypelio galo? L l M? r L ρ /
9 9 Sprendias M d l L l G ( L ) l + ( L + ) GM l M d l GM l GM L( L + l) L( L + l) l d GM l L + l GM l L L + l Pavyzdys Koks slėgis spindulio vandens planetos centre? Išreikškite šį slėgį per laisvojo kritio pagreitį g planetos paviršiuje. Sprendias Piriausia pastebėsie, kad sferinio sluoksnio viduje gravitacijos suinė jėga lygi nuliui. Bet kuriae taške Δ Δ Δ - vienoda ir nepriklauso nuo taško (žr. brėž.). r Δ ΔS - nepriklauso nuo r. r r Δ Δ r Δ S Δ S r 9
10 Tada slėgį galie skaičiuoti kaip: 4 ρ 4π d ρ π 4πGρ πgρ p G d 4π. Laisvojo kritio pagreitis planetos paviršiuje 4π ρ 4πGρ ρg g G, todėl p. Trintes jėgos Kasdieniae gyvenie visur susiduriae su trintii. Tai elektroagnetinės kilės jėgos. Jos gali būti ir naudingos, ir nepageidautinos. Skiriaa vidinė trintis (dujose, skysčiuose, kietųjų kūnų judėjias skysčiuose ar dujose) bei sausoji trintis (trintis tarp kietųjų kūnų). Trintis apibūdinaa trinties koeficientu (gali būti žyias ir k, ir μ ) tr k n (-4) Paprastai raybės trintis šiek tiek didesnė už slydio trintį, kuri apskritai priklauso ir nuo judėjio greičio. Dažnai uždaviniuose į tai neatsižvelgiaa. tr v Sunkio jėga (sunkis) ir svoris Jėga, kuria Žeė traukia bet kokį asės kūną, vadinaa sunkio jėga arba sunkiu. Jei Žeės paviršiuje laisvojo kritio pagreitis yra g, sunkio jėga lygi P g (-5) Paprastai kūnai turi atraą (stalo paviršius, virvės įtepio jėga ir pan.). Jei Žeės atžvilgiu kūnas nejuda, tai suinė jėga lygi nuliui, vadinasi, atraa tuo atveju turi veikti kūną jėga r P. (-6)
11 Pagal trečiąjį Niutono dėsnį ir kūnas turi veikti atraą tokio pat dydžio, bet priešingos krypties jėga G r. Taigi pusiausvyros sąlygois G P g (-7) Jėga G, kuria kūnas veikia atraą, vadinaa kūno svoriu. Ji lygi g tik tuo atveju, kai kūnas ir atraa Žeės atžvilgiu nejuda (arba juda tiesiai pastoviu greičiu čia neatsižvelgiaa į Žeę kaip neinercinę atskaitos sisteą, nes paprastai tai nedaro didelės įtakos vienok griežtai kalbant reikėtų daryti atitinkaas pataisas). Neinercinės sisteos Niutono dėsniai galioja tik inercinėse sisteose (esančiose rityje arba judančiose pastoviu greičiu tokių sisteų pagreitis lygus ). Kūnas, judantis pagreičiu a, šiuo pagreičiu juda visų inercinių sisteų atžvilgiu. Bet kuri neinercinė sistea juda inercinių sisteų atžvilgiu. Tegul šis pagreitis w. Tuoet kūno pagreitis neinercinėje sisteoje a skirsis nuo kūno pagreičio inercinėje sisteoje a. Čia galioja ryšys a a w (-8) Pvz., štrichuota sistea O y (neinercinė) juda neštrichuotos sisteos Oy (inercinės) atžvilgiu pagreičiu w, o kūnas K juda pagreičiu a Oy sisteos atžvilgiu ir pagreičiu a O y sisteos atžvilgiu. Čia paitas judėjias išilgai ašies. y y K a w a Jei neinercinė sistea juda tiesiai greitėdaa (lėtėdaa), tai visi tos siteos taškai turi vienodą pagreitį w. Jei neinercinė sistea sukasi, įvairūs tos neinercinės siteos taškai judės skirtingu pagreičiu ir w w(r ), kur r - taško radiusas vektoriuis neinercinės sisteos atžvilgiu. Jei tašką veikia atstojaoji jėga, tai jis juda vienodu pagreičiu bet kurios inercinės siteos atžvilgiu: a (-9) Tuoet neinercinėje sisteoje to taško pagreitis a a - w w. (-) Iš čia aišku, kad net esant, taškas neinercinės sisteos atžvigiu judės su pagreičiu w, t.y. kūną lyg ir veiktų jėga w. Taigi, neinercinėje sisteoje galėtue taikyti inercinės sisteos Niutono dėsnius, įvesdai inercijos jėgą. in in ( a a ) w. (-)
12 Taigi, anttrasis Niutono dėsnis neinercinėje sisteoje atrodo kaip a + in (-) Dar šis principas vadinaas Dalabero principu. Pavyzdys Vežiėlis su ant jo įtaisyta degančia žvake nedideliu greičiu rieda horizontalia plokštua taip, kad žvakės liepsna vertikali. Staiga vežiėlis atsitrenkia į kliūtį. Kaip sūgio etu pakryps žvakės liepsna? Žvakė ant vežiėlio išlieka įtvirtinta, o dėl nedidelio greičio į oro asės judėjią vežiėlio su žvake atžvilgiu galia nekreipti dėesio. Ats.: Žvakės liepsnos viršūnė atsilenks atgal. Sprendias Žvakės liepsnos kryptį inercinėje sisteoje nuleia Archiedo jėgos kryptis, nes karštas liepsnos oras kyla šios jėgos veikio kryptii, o ši jėga yra priešinga Žeės traukos jėgai (g krypčiai). Jei persikelsie į sisteą, surištą su vežiėliu, stabdyo etu tai bus neinercinė sistea, judanti pagreičiu a, priešingu vežiėlio greičio prieš atsitrenkią v krypčiai (žr. brėž.). Tuoet pagal Dalabero principą šioje sisteoje turie įvesti priešingos krypties pagreitį a' (tai bus kryptis, sutapanti su vežiėlio pradinio greičio kryptii). v a a g g Atstojaasis pagreitis g ir rodys kryptį, kuri bus priešinga liepsnos krypčiai sūgio etu. Pavyzdys Mateatinė ilgio l švytuoklė įtaisyta vežiėlyje, kuris juda horizontalia kryptii, turėdaas pastovų pagreitį a. Ka lygus šios švytuoklės periodas? Ats. : T π l. g + a
13 Pavyzdys Važiuojanti traukiniu ergaitė už siūlo, kurio ilgis,, laiko pripildytą heliu balionėlį. Traukinys važiuoja k/h greičiu bėgiais, kurie sudaro, k spindulio lanką. Balionėlio siūlas atsilenkia nuo vertikalės. Kokia siūlo į horizontalią plokštuą projekcija? Kokia jos kryptis? Kokiu kapu atsilenkia siūlas? Sprendias Traukinio trajektorija a įc a v α g g L α L sinα Patogu nagrinėti reiškiniuis sisteoje, nejudaai surištoje su traukiniu. Tačiau tai neinercinė sistea, kuri juda inercinės sisteos (pvz., Žeės) atžvilgiu pagreičiu, lygiu įcentrinia pagreičiui a įc : v a įc. Norėdai nagrinėti echaninius reiškinius traukinyje kaip inercinėje sisteoje, pagal Dalabero principą turie įvesti inercinį pagreitį a' a įc. Tuoet traukineje veikia laukas, nusakoas pagreičiu g ' g + a' (žiūr. brėž.). Pripildytą helio balionėlį veikia atstojaoji jėga (tai sunkio ir Archiedo jėgų vektorinė sua) į priešingą pagreičiui g pusę, nes helio tankis aždaug septintadaliu ažesnis už oro tankį. Taigi, traukinyje siūlas nukrypsta link trajektorijos kreivuo centro (žiūr. brėž.) ir lygi L Lsinα Nuokrypio kapą apskaičiuojae iš sąryšio a' v tgα,9, t.y. α,5 5'. g g,6 9,8 Projekcija lygi L,9c.
14 4 Paskaita #4 Tverės dėsniai Kinetinė energija ir darbas Jėgų laukas. Konservatyviosios jėgos. Potencinis laukas Centrinės jėgos Tverės dėsniai Jau apibūdinoe uždarąją sisteą kaip sisteą, kurios neveikia išorinės jėgos. Uždarosiose sisteose egzistuoja tokios koordinačių ir greičių funkcijos, kurios išsilaiko. Tos funkcijos vadinaos judėjio integralais. Svarbiausi yra taip vadinai adityvieji judėjio integralai, t.y. tie, kuries sisteos judėjio integralas lygus atskirų nesąveikaujančių dalių judėjio integralų suai. Tokių judėjio integralų yra trys. Tai energija, ipulsas (judesio kiekis) ir ipulso (judesio kiekio) oentas. Šie judėjio integralai surišti su erdvės ir laiko savybėis. Energijos tverė reiasi laiko vienalytiškuu. Tai reiškia, kad pakeitus laiko oentą t laiko oentu t, nekeičiant koordinačių ir greičių, sisteos echaninės savybės nesikeičia. Ipulso tverė susijusi su erdvės vienalytiškuu. Tai reiškia, kad perkėlus lygiagrečiai uždarąją sisteą į kitą ervės vietą, nekeičiant sisteos vidinio išsidėstyo (koordinačių) ir greičių, echaninės sisteos savybės nepakinta. Šį dėsnį jau aptarėe. Pagaliau ipulso oento tverės dėsnis susijęs su erdvės izotropiškuu, t.y. erdvės savybės visois kryptiis vienodos. Pažyėtina, kad šie tverės dėsniai yra tikslūs ir bendresni, negu Niutono dėsniai. Pvz., jie galioja tiek klasikinėje echanikoje, tiek reliatyvistiniu atveju. Kinetinė energija ir darbas Panagrinėkie procesą išilgai tiesės, jei veikia jėga (visų dalelę veikiančių jėgų atstojaoji): v (4-) Padauginae šią lygybę skaliariškai iš vektoriaus ds vdt ( ds - tai poslinkio vektorius) v v v vd t ds. Bet vdt vdv d d v. (4-) Taigi v ds d. (4-) Jei sistea uždara, tai. Tada dydis 4
15 5 v T lieka pastovus. Šis dydis vadinaas kinetine energija. Ji susijusi su dalelės (kūno) judėjiu. Darbu kelyje ds vadinaas dydis, kurį atlieka jėga : d A ds (4-4) Tai skaliarinis dydidis. Darbas da tai skaliarinė vektorių ir ds sandauga. Jei jėga veikia, kūnui persikeliant iš taško į tašką, tai d v ds (4-5) arba v v T T ds (4-6) Dydis A ds d s s - tai darbas, kurį atlieka jėga kelyje -. Taigi visų atstojaųjų jėgų, veikiančių dalelę, darbas naudojaas kinetinei dalelės energijai didinti. Panagrinėkie darbą kiek detaliau. Jau inėta iš apibrėžio, kad da ds scosαds (4-7) π Čia α - kapas tarp vektorių ir s. Jei α < (kapas sailus), da>. Tai reiškia, kad π darbą atlieka išorinės jėgos sisteos atžvilgiu. Jei kapas bukas, t.y. α >, da <. Tai π reiškia, kad sistea atlieka darbą išorės atžvilgiu. Įdou tai, kad esant α, darbas neatliekaas. Buitiškai kasdieniae gyvenie būna kitaip. Pvz., jei pernešae krovinį horizontalia kryptii, jį laikydai rankose (veikianti jėga statena poslinkiui), echanikoje darbo neatliekae, bet kasdieniae gyvenie tai asocijuojasi su darbu (kartais gana neažu). izikoje privaloe nuosekliai sekti priitus apibrėžius ir susitarius. Taigi, jei jėga statena poslinkiui arba poslinkis lygus, echaninis darbas neatliekaas. Panagrinėkie, kokį darbą atlieka išorinė jėga, ištepdaa arba suspausdaa spyruoklę, paklūstančią Huko dėsniui. Jei teigiaas poslinkis išilgai -ašies, tai 5
16 6 H k. (4-8) Išorinė jėga turi nugalėti Huko jėgą, t.y. k. i H i i - k k -k k i Jei ištepiaa dydžiu, visas išorinės jėgos atliktas darbas k A kd (4-9) Jei suspaudžiaa tokiu pat dydžiu, darbas toks pat (taip pat teigiaas). Jo prasė plotas po kreive (šiuo atveju tiese) () - geltonos sritys brėžinyje. i Jėgų laukas. Konservatyviosios jėgos. Potencinis laukas Jei kiekvienae erdvės taške dalelę per atstuą veikia kiti kūnai, sakoa, kad dalelė yra jėgų lauke. Tokių laukų pavyzdžiu galėtų būti gravitacijos jėgų laukas, kuris Žeėje pasireiškia sunkio jėga (kiekvienae erdvės taške asės kūną veikia sunkio jėga g ). Kitas pavyzdys - elektrostatinis Kulono laukas, kurį sukelia statiniai krūviai. Jėgų lauko jėgos, veikiančios aterialųjį tašką arba kūną, atlieka darbą, perkeliant tą tašką ar kūną iš vienos vietos į kitą, kuris nepriklauso nuo perkėlio kelio, vadinaos konservatyviosiois jėgois. Darbas priklauso tik nuo pradinio ir galutinio taško. Mateatiškai tai reikštų, kad 6
17 7 y z ) dr ( d + dy + dz, (4-) t.y. jei tokiae jėgų lauke grižtae į pradinę padėtį, darbas neatliekaas. Konservatyviųjų jėgų pavyzdys tos pačios gravitacijos jėgos. Nekonservatyviųjų jėgų pavyzdys galėtų būti trinties jėgos. Iš tikrųjų, trinties jegų darbas priklauso nuo kelio, kuriuo dalelė patenka iš vieno taško į kitą. Taigi iš (4-) seka, kad konservatyviosios jėgos turi egzistuoti tokia funkcija Π, kuriai d + dy + dz dπ y z (4-) Tai pilnasis funkcijos diferencialas. Konservatyviosios jėgos būdinga, kad Π, Π y, y Π z, kur Π(, y, z) z Π. (4-) Toks jėgų laukas vadinaas potenciniu, o funkcija Π(, y, z) - potencine funkcija arba potencialo funkcija. Jei ši funkcija laikui bėgant kinta, laukas vadinaas nestacionarioju (nenuostoviuoju), o jei nekinta (priklauso tik nuo koordinačių), laukas vadinaas stacionariuoju (nuostoviuoju). Dažnai trupuo dėlei naudojaas taip vadinaas nabla ( ) operatorius arba gradientas: ϕ ϕ ϕ ϕ grad ϕ i + j + k. (4-) y z Π Π Π i + j + k gradπ y z (4-4) Akivaizdu, kad jei d A ds, tai da dπ(, y, z). Taigi, jei dalelė stacionariojo potencinio lauko jėgų perkeliaa iš taško į tašką, galioja ryšys A (4-5) Π Π Jau turėjoe, kad toks darbas sunaudojaas dalelės kinetinei energijai didinti: T T Π (4-6) Π Čia patogu įvesti funkciją U (, y, z) Π(, y, z) Tada (4-7) 7
18 8 T T U U T +, arba U T U + (4-8) T + U Matoe, kad dalelei, esančiai konservatyviųjų jėgų lauke dydis išsilaiko, t.y. dydis E T + U yra judėjio integralas. U(,y,z) tai potencinė dalelės energija. Dydis E pilnutinė echaninė dalelės energija. Nesunku įsitikinti, kad galioja ryšys A U U, (4-9) kuris reiškia, kad konservatyviųjų jėgų atliekaas darbas dalelės atžvilgiu suažina dalelės potencinę energiją. Kitais žodžiais darbas atliekaas potencinės energijos sąskaita. Taip pat galioja gradu, arba (4-) U, y U, y z U (4-) z Jei dalelę be stacionariojo potencinio lauko veikia kokia nors nekonservatyvi išorinė jėga *, tai dalelei persikeliant iš taško į tašką dalelės atžvilgiu atliekaas darbas A * A. (4-) ds + * ds Akonserv + * Čia A - nekonservatyviosios jėgos atliktas darbas. Pasinaudoję tuo, kad Akonserv U U, ir tuo, kad T T A (visų dalelę veikiančių jėgų atstojaosios jėgos atliekaas darbas sunaudojaas dalelės kinetinės energijos padidėjiui), gaunae T + arba * T U U A ( U + A arba T ) ( U T ) * E. (4-) * E A Tai reiškia, kad visų nekonservatyviųjų jėgų darbas yra sunaudojaas sisteos echaninės energijos didiniui (jei A * ). > 8
19 9 Jei A * <, sistea atlieka darbą išorės atžvilgiu, veikiant nekonservatyviosios jėgos. Pvz., veikiant trinčiai kūnas perkeliaas iš taško į tašką, kuries U > U. Jei kūno kinetinė energija nekinta, tuoet visas potencinės energijos pokytis virsta šilua (dėl trinties). Centrinės jėgos Vienas dažnai pasitaikančių konservatyviųjų jėgų pavyzdys centrinės jėgos (centrinių jėgų laukas). Šios jėgos būdinga, kad dalelę, esančią bet kuriae šių jėgų lauke, veikiančios jėgos kryptis eina per vieną nejudaą centrą, o jėgos dydis priklauso tik nuo atstuo iki to centro, t.y. (r). Pavyzdys gravitacijos laukas. Jei centras yra labai toli nuo dalelės (kūno) tiek, kad visi charakteringi atsuai žyiai ažesni už atstuą iki centro, jėgų kryptys aždaug lygiagrečios. Tuoet sakoa, kad laukas vienalytis (hoogeniškas). Pavyzdys gravitacijos (sunkio) laukas Žeės paviršiuje, kai atstuai kinta nedaug, lyginant su Žeės spinduliu (apie 67 k). Kitas pavyzdys vienalytis yra veikiantis elektringą dalelę jėgų laukas tarp plokščiojo kondensatoriaus plokštelių. 9
Matematika 1 4 dalis
Matematika 1 4 dalis Analizinės geometrijos elementai. Tiesės plokštumoje lygtis (bendroji, kryptinė,...). Taško atstumas nuo tiesės. Kampas tarp dviejų tiesių. Plokščiosios kreivės lygtis Plokščiosios
Διαβάστε περισσότεραI.4. Laisvasis kūnų kritimas
I4 Laisvasis kūnų kitimas Laisvuoju kitimu vadinamas judėjimas, kuiuo judėtų kūnas veikiamas tik sunkio jėos, nepaisant oo pasipiešinimo Kūnui laisvai kintant iš nedidelio aukščio h (dau mažesnio už Žemės
Διαβάστε περισσότεραI dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI
008 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija Kiekvieno I dalies klausimo teisingas atsakymas vertinamas tašku. I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra. Juozas Navickas FIZIKA. I dalis MOKOMOJI KNYGA
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra Juozas Navickas FIZIKA I dalis MOKOMOJI KNYGA KAUNAS, ARDIVA 8 UDK 53(75.8) Na95 Juozas Navickas FIZIKA, I dalis
Διαβάστε περισσότεραMatematika 1 3 dalis
Matematika 1 3 dalis Vektorių algebros elementai. Vektorių veiksmai. Vektorių skaliarinės, vektorinės ir mišriosios sandaugos ir jų savybės. Vektoriai Vektoriumi vadinama kryptinė atkarpa. Jei taškas A
Διαβάστε περισσότεραX galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)
Monotonin s funkcijos Tegul turime funkciją f : A R, A R. Apibr žimas. Funkcija y = f ( x) vadinama monotoniškai did jančia (maž jančia) aib je X A, jei x1< x2 iš X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) ( f
Διαβάστε περισσότεραDviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės
Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės Dalinės išvestinės Tarkime, kad dviejų kintamųjų funkcija (, )yra apibrėžta srityje, o taškas 0 ( 0, 0 )yra vidinis srities taškas. Jei fiksuosime argumento
Διαβάστε περισσότεραMECHANINIS DARBAS, GALIA, ENERGIJA. TVERMĖS DĖSNIAI MECHANIKOJE. HIDRODINAMIKA
LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS MECHANINIS DARBAS, GALIA, ENERGIJA TVERMĖS DĖSNIAI MECHANIKOJE HIDRODINAMIKA III KURSO III TURO METODINIAI NURODYMAI IR UŢDUOTYS
Διαβάστε περισσότεραElektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose
lktroų ir skylučių statistika puslaidiikiuos Laisvų laidumo lktroų gracija, t.y. lktroų prėjimas į laidumo juostą, gali vykti kaip iš dooriių lygmų, taip ir iš valtiės juostos. Gracijos procsas visuomt
Διαβάστε περισσότεραIII.Termodinamikos pagrindai
III.ermodinamikos pagrindai III.. Dujų plėtimosi darbas egu dujos yra cilindre su nesvariu judančiu stūmokliu, kurio plotas lygus S, ir jas veikia tik išorinis slėgis p. Pradinius dujų parametrus pažymėkime
Διαβάστε περισσότεραFizika. doc. dr. Vytautas Stankus. Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas
Fizika doc. dr. Vytautas Stankus Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas Studentų 50 58 kab. Darbo tel.: 861033946 Vytautas.Stankus@ktu.lt Bendrosios fizikos
Διαβάστε περισσότεραVilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS
Vilniaus universitetas Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS Vilnius 1992 T U R I N Y S 1. Vektorinė erdvė............................................. 3 2. Matricos rangas.............................................
Διαβάστε περισσότεραSkysčiai ir kietos medžiagos
Skysčiai ir kietos medžiagos Dujos Dujos, skysčiai ir kietos medžiagos Užima visą indo tūrį Yra lengvai suspaudžiamos Lengvai teka iš vieno indo į kitą Greitai difunduoja Kondensuotos fazės (būsenos):
Διαβάστε περισσότερα2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 04 m. birželio 6 d. Nr. (.)-V-69birželio 4 04 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA I dalis Kiekvieno I dalies klausimo
Διαβάστε περισσότεραPapildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika (II dalis) (Paskaitų konspektas) 2009 m. kovo d. Prof.
Papldoo ugdyo okykla Fzkos olpas Mechanka Dnaka (II dals) (Paskatų konspektas) 9 kovo 1-18 d Prof Edundas Kuokšts Planas Ketojo kūno asės centras Statka Pagrndnė sukaojo judėjo lygts Judeso keko (pulso)
Διαβάστε περισσότερα06 Geometrin e optika 1
06 Geometrinė optika 1 0.1. EIKONALO LYGTIS 3 Geometrinėje optikoje įvedama šviesos spindulio sąvoka. Tai leidžia Eikonalo lygtis, kuri išvedama iš banginės lygties monochromatinei bangai - Helmholtco
Διαβάστε περισσότερα2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis
PATVIRTINTA Ncionlinio egzminų centro direktorius 0 m. birželio d. įskymu Nr. (..)-V-7 0 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pgrindinė sesij I dlis Užd. Nr. 4 7
Διαβάστε περισσότεραĮžanginių paskaitų medžiaga iš knygos
MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 1 Teiginio
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA
LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA tema. APSKRITIMŲ GEOMETRIJA (00 0) Teorinę medžiagą parengė bei antrąją užduotį sudarė Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Edmundas Mazėtis. Apskritimas tai
Διαβάστε περισσότεραELEKTRINIS KIETŲJŲ KŪNŲ LAIDUMAS
II skyrius ELEKTRINIS KIETŲJŲ KŪNŲ LAIDUMAS 2.1. Kietųjų kūnų klasifikacija pagal laiduą Pagal gebėjią praleisti elektros srovę visos edžiagos gatoje yra skirstoos į tris pagridines klases: laidininkus,
Διαβάστε περισσότεραIV. FUNKCIJOS RIBA. atvira. intervala. Apibrėžimas Sakysime, kad skaičius b yra funkcijos y = f(x) riba taške x 0, jei bet kokiam,
41 Funkcijos riba IV FUNKCIJOS RIBA Taško x X aplinka vadiname bet koki atvira intervala, kuriam priklauso taškas x Taško x 0, 2t ilgio aplinka žymėsime tokiu būdu: V t (x 0 ) = ([x 0 t, x 0 + t) Sakykime,
Διαβάστε περισσότεραr F F r F = STATIKA 1 Q = qmax 2
STTIK Mechanika fizinių moksų šaka, naginėjanti mateiaiuosius objektus: kūnus, kūnų sistemas, tų sistemų pusiausvyą, judėjimo dėsnius i mechaninę tapusavio sąveiką. Statika moksas apie pavienius mateiaiuosius
Διαβάστε περισσότεραMATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos
MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 Teiginio
Διαβάστε περισσότεραTemos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas
Pirmasis uždavinys Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas Uždavinio formulavimas a) Žinoma n = 50 tiriamo
Διαβάστε περισσότεραStatistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas
Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas DNR molekulių vaizdas DNR struktūros pakitimai. Keičiantis DNR molekulės formai keistųsi ir visos sistemos entropija. Mielėse esančio DNR struktūros
Διαβάστε περισσότερα1 TIES ES IR PLOK TUMOS
G E O M E T R I J A Gediminas STEPANAUSKAS 1 TIES ES IR PLOK TUMOS 11 Plok²tumos ir ties es plok²tumoje normalin es lygtys 111 Vektorin e forma Plok²tumos α padetis koordina iu sistemos Oxyz atºvilgiu
Διαβάστε περισσότερα9. KEVALŲ ELEMENTAI. Pavyzdžiai:
9. KEVALŲ ELEMENTAI Kealai Tai ploni storio krptii kūnai, sudarti iš kreių plokštuų. Geoetrija nusakoa iduriniu pairšiui ir storiu t. Kiekiena pairšiaus taške galia rasti di kreies, atitinkančias inialius
Διαβάστε περισσότερα1. Individualios užduotys:
IV. PAPRASTOSIOS DIFERENCIALINĖS LYGTYS. Individualios užduots: - trumpa teorijos apžvalga, - pavzdžiai, - užduots savarankiškam darbui. Pirmosios eilės diferencialinių lgčių sprendimas.. psl. Antrosios
Διαβάστε περισσότεραFDMGEO4: Antros eilės kreivės I
FDMGEO4: Antros eilės kreivės I Kęstutis Karčiauskas Matematikos ir Informatikos fakultetas 1 Koordinačių sistemos transformacija Antrosios eilės kreivių lgtis prastinsime keisdami (transformuodami) koordinačių
Διαβάστε περισσότεραSpalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1
Spalvos Grafika ir vizualizavimas Spalvos Šviesa Spalvos Spalvų modeliai Gama koregavimas Šviesa Šviesos savybės Vandens bangos Vaizdas iš šono Vaizdas iš viršaus Vaizdas erdvėje Šviesos bangos Šviesa
Διαβάστε περισσότερα. (2 taškai) (1 taškas) . (2 taškai) . (2) (2 taškai)
0 m. ietuvos 6-ojo fizikos čempionato UŽDUOČŲ SPRENDMA 0 m. gruodžio 6 d. (Kiekvienas uždavinys vertinamas 0 taškų, visa galimų taškų suma 00). Pervyniojant transformatoriaus ritę buvo pastebėta, kad ritėje
Διαβάστε περισσότερα1. Įvadas. Laisvųjų dalelių kvantinės mechanikos elementai
1. Įvadas. Laisvųjų dalelių kvantinės mechanikos elementai 1.1. Branduolio nukleonų energijos diskretumo aiškinimas. Dalelė stačiakampėje potencialo duobėje Dalelės banginė funkcija tai koordinačių ir
Διαβάστε περισσότερα, t.y. per 41 valandą ir 40 minučių. (3 taškai) v Braižome h = f(t) priklausomybės grafiką.
5 m. Lietuvos 7-ojo fizikos čempionato UŽDUOČIŲ SPENDIMI 5 m. gruodžio 5 d. (Kiekvienas uždavinys vertinamas taškų, visa galimų taškų suma ). L 5 m ilgio ir s m pločio baseino dugno profilis pavaizduotas
Διαβάστε περισσότεραSpecialieji analizės skyriai
Specialieji analizės skyriai. Specialieji analizės skyriai Kompleksinio kinamojo funkcijų teorija Furje eilutės ir Furje integralai Operacinis skaičiavimas Lauko teorijos elementai. 2 Kompleksinio kintamojo
Διαβάστε περισσότεραMEDŽIAGŲ MAGNETINĖS SAVYBĖS
uolatinė sovė Magnetinis laukas X skyius MEDŽIAGŲ MAGETIĖ AVYĖ Magnetikai Magnetikų poliaizacija aa-, dia- i feoagnetikai andyai odo,kad visos edžiagos tui įtakos agnetinias eiškinias, kaip i elektinias
Διαβάστε περισσότεραFUNKCIJOS. veiksmu šioje erdvėje apibrėžkime dar viena. a = {a 1,..., a n } ir b = {b 1,... b n } skaliarine sandauga
VII DAUGELIO KINTAMU JU FUNKCIJOS 71 Bendrosios sa vokos Iki šiol mes nagrinėjome funkcijas, apibrėžtas realiu skaičiu aibėje Nagrinėsime funkcijas, kurios apibrėžtos vektorinėse erdvėse Tarkime, kad R
Διαβάστε περισσότερα4.1 Skaliarinė sandauga erdvėje R n Tarkime, kad duota vektorinė erdvė R n. Priminsime, kad šios erdvės elementai yra vektoriai vektoriu
IV DEKARTO KOORDINAČIU SISTEMA VEKTORIAI 41 Skaliarinė sandauga erdvėje R n Tarkime, kad duota vektorinė erdvė R n Priminsime, kad šios erdvės elementai yra vektoriai α = (a 1,, a n ) Be mums jau žinomu
Διαβάστε περισσότεραMatematinės analizės egzamino klausimai MIF 1 kursas, Bioinformatika, 1 semestras,
MIF kurss, Bioinformtik, semestrs, 29 6 Tolydžios tške ir intervle funkciju pibrėžimi Teorem Jei f C[, ], f() = A , ti egzistuoj toks c [, ], kd f(c) = 2 Konverguojnčios ir diverguojnčios eikutės
Διαβάστε περισσότερα= γ. v = 2Fe(k) O(g) k[h. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros. t2 t
Cheminė kineika ir pusiausyra Nagrinėja cheminių reakcijų greiį ir mechanizmą. Cheminių reakcijų meu kina reaguojančių iagų koncenracijos: c ų koncenracija, mol/l laikas, s c = Reakcijos greičio io ()
Διαβάστε περισσότεραANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui)
ngelė aškienė NLIZINĖ GEMETRIJ III skrius (Medžiaga virtualiajam kursui) III skrius. TIESĖS IR PLKŠTUMS... 5. Tiesės lgts... 5.. Tiesės [M, a r ] vektorinė lgtis... 5.. Tiesės [M, a r ] parametrinės lgts...
Διαβάστε περισσότεραKai kurios uþdaviniø sprendimo formulës. Tolygiai kintamo judesio (veikia pastovios iðorinës jëgos): Greitis (apibrëþiamas taip pat)
178 F I Z I K A biomedicinos ir fiziniø mokslø studentams UÞDAVINIAI Kai kurios uþdaviniø sprendimo formulës M e c h a n i k a. D i n a m i k a Kûno poslinkis s (kûno neveikia iðorinës jëgos) s =v t (ds
Διαβάστε περισσότεραKŪNŲ PUSIAUSVYRA. PAPRASTIEJI MECHANIZMAI. SLĖGIS. KŪNAI SKYSČIUOSE (DUJOSE)
LIETUVOS IZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ IZIKŲ MOKYKLA OTONAS KŪNŲ PUSIAUSVYRA. PAPRASTIEJI MECHANIZMAI. SLĖGIS. KŪNAI SKYSČIUOSE (DUJOSE) I KURSO I TURO UŽDAVINIŲ SPRENDIMŲ METODINIAI NURODYMAI
Διαβάστε περισσότεραVIII. FRAKTALINĖ DIMENSIJA. 8.1 Fraktalinės dimensijos samprata. Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis?
VIII FRAKTALINĖ DIMENSIJA 81 Fraktalinės dimensijos samprata Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis? Tarkime, kad duota atkarpa, kurios ilgis lygus 1 Padalykime šia atkarpa n lygiu daliu Akivaizdu, kad kiekvienos
Διαβάστε περισσότεραAlgoritmai. Vytautas Kazakevičius
Algoritmai Vytautas Kazakevičius September 2, 27 2 Turinys Baigtiniai automatai 5. DBA.................................. 5.. Abėcėlė............................ 5..2 Automatai..........................
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS MECHANIKA
LIETUVOS IZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ IZIKŲ MOKYKLA OTONAS MECHANIKA SVEIKINAME MOKSLEIVIUS, ĮSTOJUSIUS Į OTONO MOKYKLĄ! Šiaulių universiteto jaunųjų fizikų mokykla otonas, siekianti padėti
Διαβάστε περισσότεραFRANKO IR HERCO BANDYMAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Atomo ir branduolio fizikos laboratorija Laboratorinis darbas Nr. FRANKO IR HERCO BANDYMAS Parengė A. Poškus 013-08-31 Turinys Darbo tikslas 1.
Διαβάστε περισσότερα2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS
.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS 5.. Pirmoji Bolcao Koši teorema. Jei fucija f tolydi itervale [a;b], itervalo galuose įgyja priešigų želų reišmes, tai egzistuoja tos tašas cc, ( ab ; ), uriame
Διαβάστε περισσότεραKLASIKIN E MECHANIKA
KLASIKIN E MECHANIKA Algirdas MATULIS Puslaidininkiu zikos institutas Vadoveliu serijos papildymas auk²tuju mokyklu tiksliuju mokslu specialybiu studentams Email: amatulis@takas.lt Mob.: +370 654 543 06
Διαβάστε περισσότεραŠotkio diodo voltamperinės charakteristikos tyrimas
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Krūvio pernašos vyksmų skaitinis modeliavimas Darbas Nr. 1 Šotkio diodo voltamperinės charakteristikos tyrimas Parengė A. Poškus 214-9-3 Turinys
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI
LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA
Διαβάστε περισσότερα04 Elektromagnetinės bangos
04 Elektromagnetinės bangos 1 0.1. BANGINĖ ŠVIESOS PRIGIMTIS 3 Šiame skyriuje išvesime banginę lygtį iš elektromagnetinio lauko Maksvelo lygčių. Šviesa yra elektromagnetinė banga, kurios dažnis yra optiniame
Διαβάστε περισσότεραPNEUMATIKA - vožtuvai
Mini vožtuvai - serija VME 1 - Tipas: 3/2, NC, NO, monostabilūs - Valdymas: Mechaninis ir rankinis - Nominalus debitas (kai 6 barai, Δp = 1 baras): 60 l/min. - Prijungimai: Kištukinės jungtys ø 4 žarnoms
Διαβάστε περισσότεραMatematinės analizės konspektai
Matematinės analizės konspektai (be įrodymų) Marius Gedminas pagal V. Mackevičiaus paskaitas 998 m. rudens semestras (I kursas) Realieji skaičiai Apibrėžimas. Uždarųjų intervalų seka [a n, b n ], n =,
Διαβάστε περισσότεραPalmira Pečiuliauskienė. Fizika. Vadovėlis XI XII klasei. Elektra ir magnetizmas KAUNAS
Palmira Pečiuliauskienė Fizika Vadovėlis XI XII klasei lektra ir magnetizmas KAUNAS UDK 53(075.3) Pe3 Turinys Leidinio vadovas RGIMANTAS BALTRUŠAITIS Recenzavo mokytoja ekspertė ALVIDA LOZDINĖ, mokytojas
Διαβάστε περισσότεραŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINĖSE TERPĖSE
ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPIĖSE TERPĖSE 43 2.7. SPIDULIUOTĖS IR KŪO SPALVOS Spinduliuotės ir kūno optiniam apibūdinimui naudojama spalvos sąvoka. Spalvos reiškinys yra nepaprastas. Kad suprasti spalvos esmę,
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTROS SROVĖS STIPRIS ĮTAMPA. VARŽA LAIDININKŲ JUNGIMO BŪDAI
LETVOS FZKŲ DAGJA ŠALŲ NVESTETO JANŲJŲ FZKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTOS SOVĖS STPS ĮTAMPA. VAŽA LADNNKŲ JNGMO BŪDA LETVOS FZKŲ DAGJA ŠALŲ NVESTETO JANŲJŲ FZKŲ MOKYKLA FOTONAS omas Senkus ELEKTOS SOVĖS STPS.
Διαβάστε περισσότεραTermochemija. Darbas ir šiluma.
Termochemija. Darbas ir šiluma. Energija gyvojoje gamtoje. saulės šviesa CO 2 H 2 O O 2 gliukozė C 6 H 12 O 6 saulės šviesa Pavyzdys: Fotosintezė chloroplastas saulės 6CO 2 + 6H 2 O + šviesa C 6 H 12 O
Διαβάστε περισσότεραVILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS PROGRAMŲ SISTEMŲ KATEDRA. Algoritmų teorija. Paskaitų konspektas
VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS PROGRAMŲ SISTEMŲ KATEDRA Algoritmų teorija Paskaitų konspektas Dėstytojas: lekt. dr. Adomas Birštunas Vilnius 2015 TURINYS 1. Algoritmo samprata...
Διαβάστε περισσότεραSpecialieji analizės skyriai
Specialieji analizės skyriai. Trigonometrinės Furje eilutės Moksle ir technikoje dažnai susiduriame su periodiniais reiškiniais, apibūdinamais periodinėmis laiko funkcijomis: f(t). 2 Paprasčiausia periodinė
Διαβάστε περισσότεραPaskait u konspektas. Jam padėjo Aristidas Vilkaitis ir Donatas Šepetys 2006 metais
Paskait u konspektas AKTUARINĖ MATEMATIKA Surašė Jonas Šiaulys Ja padėjo Aristidas Vilkaitis ir Donatas Šepetys 26 etais Naudota literatūra Bowers N.L., Gerber H.U., Hickan J.C., Jones D.A., Nesbitt C.J.,
Διαβάστε περισσότερα2 laboratorinis darbas. TIKIMYBINIAI MODELIAI
laboratorns darbas laboratorns darbas. TIKIMYBINIAI MODELIAI DARBO TIKSLAS - šstudjuot atstktnų dydžų r vektorų skrstnus, skrstno (passkrstymo) funkcją, tanko funkcją, skatnes charakterstkas r jų savybes.
Διαβάστε περισσότεραATSITIKTINIAI PROCESAI. Alfredas Račkauskas. (paskaitų konspektas 2014[1] )
ATSITIKTINIAI PROCESAI (paskaitų konspektas 2014[1] ) Alfredas Račkauskas Vilniaus universitetas Matematikos ir Informatikos fakultetas Ekonometrinės analizės katedra Vilnius, 2014 Iš dalies rėmė Projektas
Διαβάστε περισσότεραAKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA. Plotis, mm 99,149,199,249,299 Aukštis, mm 199
AKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA Statinio sienos bei pertvaros projektuojaos ūrinės iš piros kategorijos akytojo betono blokelių AEROC CLASSIC pagal standartą
Διαβάστε περισσότερα1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai yra studentai galima išreikšti formule. 2 Ta pati teigini galima užrašyti ir taip. 3 Formulė U&B C reiškia, kad
45 DISKREČIOJI MATEMATIKA. LOGIKA. PAVYZDŽIAI Raidėmis U, B ir C pažymėti teiginiai: U = Vitas yra studentas ; B = Skirmantas yra studentas ; C = Jonas yra studentas. 1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai
Διαβάστε περισσότεραGabija Maršalkaitė Motiejus Valiūnas. Astronomijos pratybų užduočių komplektas
Gabija Maršalkaitė Motiejus Valiūnas Astronomijos pratybų užduočių komplektas Vilnius 2014 1 Įvadas 1.1 Astronomijos olimpiados Lietuvoje kylant moksleivių susidomėjimu astronomijos olimpiada buvo pastebėta,
Διαβάστε περισσότεραBRANDUOLINĖS ENERGETIKOS FIZIKINIAI PAGRINDAI
BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS FIZIKINIAI PAGRINDAI Viktorija Tamulienė Vilniaus universitetas Fizikos fakultetas 2015 ruduo VI paskaita VI paskaita 1 / 38 Turinys 1 Radioaktyvumas Radioaktyvieji virsmai Poslinkio
Διαβάστε περισσότεραPuslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS Puslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai Audzijonis Audzijonis Aurimas Čerškus VILNIUS 003 Algirdas Audzijonis, 003 Aurimas Čerškus,
Διαβάστε περισσότεραSu pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos
Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos Rimantas DEKSNYS, Robertas STANIULIS Elektros sistemų katedra Kauno technologijos universitetas
Διαβάστε περισσότεραBalniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis
Techninis aprašymas Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis Aprašymas Šie vožtuvai skirti naudoti su AMV(E) 335, AMV(E) 435 arba
Διαβάστε περισσότεραEUROPOS CENTRINIS BANKAS
2005 12 13 C 316/25 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ 2005 m. gruodžio 1 d. dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo
Διαβάστε περισσότεραArenijaus (Arrhenius) teorija
Rūgštys ir bazės Arenijaus (Arrhenius) teorija Rūgštis: Bazė: H 2 O HCl(d) H + (aq) + Cl - (aq) H 2 O NaOH(k) Na + (aq) + OH - (aq) Tuomet neutralizacijos reakcija: Na + (aq) + OH - (aq) + H + (aq) + Cl
Διαβάστε περισσότεραGEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI
OPTINĖS SISTEMOS GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI sites.google.com/site/optinessistemos/ I. ĮVADAS Ženklai geometrinėje optikoje LABAI SVARBU! Fizikinė optika ir geometrinė optika Fizikinė optika - bangų
Διαβάστε περισσότεραJONAS DUMČIUS TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA
JONAS DUMČIUS (1905 1986) TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA 1975 metais rotaprintu spausdintą vadovėlį surinko klasikinės filologijos III kurso studentai Lina Girdvainytė Aistė Šuliokaitė Kristina
Διαβάστε περισσότεραEKONOMETRIJA 1 (Regresinė analizė)
EKONOMETRIJA 1 Regresinė analizė Kontrolinis Sudarė M.Radavičius 004 05 15 Kai kurių užduočių sprendimai KOMENTARAS. Kai kuriems uždaviniams tik nusakytos sprendimų gairės, kai kurie iš jų suskaidyti į
Διαβάστε περισσότεραELEKTROS LABORATORINIŲ DARBŲ
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS FIZIKOS KATEDRA ELEKTROS LABORATORINIŲ DARBŲ I ir II dalys METODINIAI PATARIMAI AKADEMIJA, 007 UDK 537.3(076) El-41 Leidinį sudarė
Διαβάστε περισσότεραELEMENTARIOJI TEORIJA
ELEMENTARIOJI TEORIJA Pirmosios kombinatorikos þinios siekia senàsias Rytø ðalis, kuriose mokëta suskaièiuoti këlinius bei derinius ir sudarinëti magiðkuosius kvadratus, ypaè populiarius viduramþiais.
Διαβάστε περισσότεραAnalizės uždavinynas. Vytautas Kazakevičius m. lapkričio 1 d.
Analizės uždavinynas Vytautas Kazakevičius m. lapkričio d. ii Vienmatė analizė Faktorialai, binominiai koeficientai. Jei a R, n, k N {}, tai k! = 3 k, (k + )!! = 3 5 (k + ), (k)!! = 4 6 (k); a a(a ) (a
Διαβάστε περισσότεραII dalis Teisingas atsakymas į kiekvieną II dalies klausimą vertinamas 1 tašku g/mol
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 05 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. (.3.)-V-73 05 M. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA. Pagrindinė sesija I dalis Teisingas
Διαβάστε περισσότερα1 iš 15 RIBOTO NAUDOJIMO
iš 5 PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriau 00-06-08 įakymu Nr. 6.-S- 00 m. matematiko valtybinio brando egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė eija 8 uždavinių atakymai Užd. Nr. 5 6 7
Διαβάστε περισσότερα2008 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija
008 M MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA 008 m matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 7 uždavinių atsakymai I variantas Užd
Διαβάστε περισσότεραTERMODINAMIKA. 1. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai
TERMODINAMIKA 1. Pagrindinės sąvks ir apibrėžimai Įvadas Termdinamika (T) graikiškas ždisiš dviejų daliųterm (šiluma) + dinamika (jėga). Tai fundamentalus bendrsis inžinerijs mkslas apie energiją : js
Διαβάστε περισσότεραPaprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS
Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS prof. Artūras Štikonas Paskaitų kursas Matematikos ir informatikos fakultetas Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedra Naugarduko g. 24, LT-3225 Vilnius,
Διαβάστε περισσότεραRiebalų rūgščių biosintezė
Riebalų rūgščių biosintezė Riebalų rūgščių (RR) biosintezė Kepenys, pieno liaukos, riebalinis audinys pagrindiniai organai, kuriuose vyksta RR sintezė RR grandinė ilginama jungiant 2C atomus turinčius
Διαβάστε περισσότεραSkalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka
WMB 71032 PTM Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató utomatická pračka Používateľská príručka Dokumentu Nr 2820522945_LT / 06-07-12.(16:34) 1 Svarbūs
Διαβάστε περισσότεραPaprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS
Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS prof. Artūras Štikonas Paskaitų kursas Matematikos ir informatikos fakultetas Taikomosios matematikos institutas, Diferencialinių lygčių katedra Naugarduko g. 24, LT-3225
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 2014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ 014 m. birželio 5 d. matematikos valstybinį
Διαβάστε περισσότεραBalniniai vožtuvai (PN 16) VRB 2 dviejų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai VRB 3 trijų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai
Techninis aprašymas alniniai vožtuvai (PN 16) VR 2 dviejų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai VR 3 trijų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai prašymas Savybės: Padidinto sandarumo ( bubble tight ) konstrukcija
Διαβάστε περισσότερα0.1. Bendrosios sąvokos
0.1. BENDROSIOS SĄVOKOS 1 0.1. Bendrosios sąvokos 0.1.1. Diferencialinės lygtys su mažuoju parametru F ) x n),x n 1),...,x,x,t;ε = 0, xt;ε) C n T), T [0,+ ), 0 < ε ε 0 ) F x n) t;ε),x n 1) t;ε),...,x t;ε),xt;ε),t;ε
Διαβάστε περισσότερα2009 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 1 6 uždavinių atsakymai
M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus -6- įsakymu Nr. (..)-V-8 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO
Διαβάστε περισσότεραTaikomoji branduolio fizika
VILNIAUS UNIVERSITETAS Taikomoji branduolio fizika Parengė A. Poškus Vilnius 2015-05-20 Turinys 1. Neutronų sąveika su medžiaga...1 1.1. Neutronų sąveikos su medžiaga rūšys...1 1.2. Neutrono sukeltų branduolinių
Διαβάστε περισσότερα9. Sukimas Bendrosios žinios
9. Sukimas 9.. Benrosios žinios Sukimas ra eformavimo tias, aibūinamas skersjūvių asisukimu stro ašies atžvilgiu nuo sukimo momento (9. av.). Jis susijęs su kaminėmis eformacijomis (žr. 8. oskrį). ai eformuojasi
Διαβάστε περισσότεραAIBĖS, FUNKCIJOS, LYGTYS
AIBĖS, FUNKCIJOS, LYGTYS Aibės sąvoka ir pavyzdžiai Atskirų objektų rinkiniai, grupės, sistemos, kompleksai matematikoje vadinami aibėmis. Šie atskiri objektai vadinami aibės elementais. Kai elementas
Διαβάστε περισσότεραMatematinis modeliavimas
ALGIRDAS AMBRAZEVIƒIUS Matematinis modeliavimas Vilniaus universitetas 2006 2 TURINYS 1 SKYRIUS PAPRASƒIAUSI MATEMATINIAI MODELIAI 4 11 Pagrindines s vokos 4 12 Fundamentaliu gamtos desniu taikymas 10
Διαβάστε περισσότεραĮvadas į laboratorinius darbus
M A T E M A T I N Ė S T A T I S T I K A Įvadas į laboratorinius darbus Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2005 m. rugsėjo 26 d. Reziumė Laboratorinis darbas skirtas susipažinti su MS Excel priemonėmis
Διαβάστε περισσότεραIII. MATRICOS. DETERMINANTAI. 3.1 Matricos A = lentele žymėsime taip:
III MATRICOS DETERMINANTAI Realiu ju skaičiu lentele 3 Matricos a a 2 a n A = a 2 a 22 a 2n a m a m2 a mn vadinsime m n eilės matrica Trumpai šia lentele žymėsime taip: A = a ij ; i =,, m, j =,, n čia
Διαβάστε περισσότεραElektrotechnikos pagrindai
Valentinas Zaveckas Elektrotechnikos pagrindai Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Vilnius Technika 2012 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius
Διαβάστε περισσότερα1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3
Skaičių teorija paskaitų konspektas Paulius Šarka, Jonas Šiurys 1 Įvadas 1 1.1 Neišspręstos problemos.............................. 1 2 Dalumas 2 2.1 Dalyba su liekana.................................
Διαβάστε περισσότεραRotaciniai vožtuvai HRB 3, HRB 4
Techninis aprašymas Rotaciniai vožtuvai HRB 3, HRB 4 Aprašymas HRB rotacinius vožtuvus galima naudoti kartu su elektros pavaromis AMB 162 ir AMB 182. Savybės: Mažiausias pratekėjimas šioje klasėje Uniklalus
Διαβάστε περισσότεραTaikomieji optimizavimo metodai
Taikomieji optimizavimo metodai 1 LITERATŪRA A. Apynis. Optimizavimo metodai. V., 2005 G. Dzemyda, V. Šaltenis, V. Tiešis. Optimizavimo metodai, V., 2007 V. Būda, M. Sapagovas. Skaitiniai metodai : algoritmai,
Διαβάστε περισσότεραVIESMANN VITOCAL 242-S Kompaktinis šilumos siurblio prietaisas, skaidytas modelis 3,0 iki 10,6 kw
VIESMANN VITOCAL 242-S Kompaktinis šilumos siurblio prietaisas, skaidytas modelis 3,0 iki 10,6 kw Techninis pasas Užsak. Nr. ir kainas žr. kainoraštyje VITOCAL 242-S Tipas AWT-AC 221.A/AWT- AC 221.B Skaidytos
Διαβάστε περισσότερα