Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Projektiniai pasiūlymai. Paprastasis remontas

UAB Šiltas namas LR Aplinkos ministerijos atestatas Nr. 1512 Lietuvos energijos konsultantų asociacija B_PR_01_FR_08.L4 PROJEKTO UŽSAKOVAS (STATYTOJAS) OBJEKTAS PROJEKTAVIMO DARBŲ STADIJA STATYBOS RŪŠIS Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Administracinės paskirties pastato Mokyklos g. 3, Endriejavo mstl., Klaipėdos r. sav., atnaujinimo (modernizavimo) projektas Projektiniai pasiūlymai Paprastasis remontas KATEGORIJA Neypatingas statinys BYLA SN-16-022-PP Direktorius A.V. parašas Robertas Gaurelis Projekto vadovas Kęstutis Bakanauskas, At. Nr. A1363 parašas Projekto dalies vadovas Kęstutis Bakanauskas, At. Nr. A1363 parašas Architektė Kristina Sujetaitė parašas Vilnius, 2016 Dariaus ir Girėno g. 42A, LT-02189 Vilnius Tel. / faks. (8 5) 269 6960, tel. (8 5) 269 6910 El. paštas info@siltasnamas.eu Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 220618020, PVM mokėtojo kodas LT206180219, a. s. LT597044060001102896, AB SEB bankas, Vilniaus filialas Banko kodas 70440

STATINIO PROJEKTO SUDĖTIES ŽINIARAŠTIS Techninis darbo projektas Eil. Bylos Pavadinimas Pastabos Nr. žymuo 1. 2. 3. 4. 1. BD Bendroji dalis SSN-16-022-TDP-BD 2. SP Sklypo plano dalis SSN-16-022-TDP-SP 3. SA Architektūros dalis SSN-16-022-TDP-SA 4. SK Konstrukcijų dalis SSN-16-022-TDP-SK 5. E Elektrotechnikos dalis (vidaus ir lauko) įsn-16-022-tdp-e 6. KS Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis SSN-16-014-TDP-KS 7. ŽN Sąnaudų kiekių žiniaraščių dalis SSN-16-014-TDP-ŽN Laida Atestato Nr. 1512 Išleidimo data Laidos statusas. Keitimo priežastis UAB "Šiltas namas" Dariaus ir Girėno g. 42A, LT-02189, Vilnius Tel./faks. (8 5) 269 6910 / (8 5) 269 6960 El. paštas info@siltasnamas.eu PAREIGOS V. PAVARDĖ PARAŠAS DATA A1363 PV K. Bakanauskas 2016 Administracinės paskirties pastato Mokyklos g. 3, Endriejavo mstl., Klaipėdos r. sav., atnaujinimo (modernizavimo) projektas Statinio projekto sudėties žiniaraštis Laida O Stadija/ Etapas: TDP Klaipėdos rajono savivaldybės administracija SN-16-022-TDP-ZN lapas lapų 1 1

PROJEKTINIŲ PASIŪLYMŲ SUDĖTIES ŽINIARAŠTIS Eil. Nr. Dokumento žymuo Laida Pavadinimas Pastabos 1. SN-16-022-PP O Titulinis lapas 2. SN-16-022-TDP-ZN O Statinio projekto sudėties žiniaraštis 3. SN-16-022-PP-ZN O Projektinių pasiūlymų sudėties žiniaraštis 4. SN-16-022-PP-AR O Aiškinamasis raštas PROJEKTINIŲ PASIŪLYMŲ BRĖŽINIŲ ŽINIARAŠTIS Brėž. Nr. Dokumento žymuo Laida Brėžinio pavadinimas Pastabos 1. SN-16-022-PP-SP-01 O 2. SN-16-022-PP-SA-01 O 3. SN-16-022-PP-SA-02 O 4. SN-16-022-PP-SA-03 O 5. SN-16-022-PP-SA-04 O Sklypo sutvarkymo planas Rūsio planas Pirmo aukšto planas Antro aukšto planas Fasadai tarp ašių 1-2,2-1, A-C, C-A 6. SN-16-022-PP-SA-05 O Fasadų tarp ašių 1-2,2-1, A-C, C-A spalvinis sprendimas 7. SN-16-022-PP-SA-06 O Pjūvis 1-1 Laida Atestato Nr. 1512 Išleidimo data Laidos statusas. Keitimo priežastis UAB "Šiltas namas" Dariaus ir Girėno g. 42A, LT-02189, Vilnius Tel./faks. (8 5) 269 6910 / (8 5) 269 6960 El. paštas info@siltasnamas.eu PAREIGOS V. PAVARDĖ PARAŠAS DATA A1363 PV K. Bakanauskas 2016 A1363 PDV K. Bakanauskas 2016 Stadija/ Etapas: PP Arch. K. Sujetaitė 2016 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Administracinės paskirties pastato Mokyklos g. 3, Endriejavo mstl., Klaipėdos r. sav., atnaujinimo (modernizavimo) projektas Projektinių pasiūlymų sudėties žiniaraštis SN-16-022-PP-ZN lapas Laida O lapų 1 1

AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. PROJEKTO RENGIMO PAGRINDAS Techninis darbo projektas rengiamas vadovaujantis: statybos įstatymu; statinio projektavimo užduotimi (technine specifikacija); statinių kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registro dokumentais; žemės sklypo teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registro dokumentais. 2. NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ, KURIAIS VADOVAUJANTIS PARENGTAS PROJEKTAS 1 STR 1.01.02:2016 Normatyviniai statybos techniniai dokumentai 2 STR 1.01.01:2005 Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai 3 STR 1.05.01:2017 Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas 4 STR 1.01.06:2013 Ypatingi statiniai 5 STR 1.04.04:2017 Statinio projektavimas, projekto ekspertizė 6 STR 1.01.03:2017 Statinių klasifikavimas 7 STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties statiniai 8 STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys 9 STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį 10 STR 1.04.02:2011 Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai 11 STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas 12 STR 1.03.01:2016 Statybiniai tyrimai. Statinio avarija 13 STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra 14 STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas 15 STR 2.01.01(2):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga 16 STR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga 17 STR 2.01.01(4):2008 Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga. 18 STR 2.01.06:2009 Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo Laida Atestato Nr. 1512 Išleidimo data Laidos statusas. Keitimo priežastis UAB "Šiltas namas" Dariaus ir Girėno g. 42A, LT-02189, Vilnius Tel./faks. (8 5) 269 6910 / (8 5) 269 6960 El. paštas info@siltasnamas.eu PAREIGOS V. PAVARDĖ PARAŠAS DATA A1363 PV K. Bakanauskas 2016 A1363 PDV K. Bakanauskas 2016 Stadija/ Etapas: TDP Arch. K. Sujetaitė 2016 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Administracinės paskirties pastato Mokyklos g. 3, Endriejavo mstl., Klaipėdos r. sav., atnaujinimo (modernizavimo) projektas Aiškinamasis raštas SN-16-022-PP-AR lapas Laida O lapų 1 19

19 STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms. 20 STR 2.05.02:2008 Statinių konstrukcijos. Stogai. 21 STR 2.05.03:2003 Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai. 22 STR 2.05.04:2003 Poveikiai ir apkrovos. 23 STR 2.05.05:2005 Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas 24 STR 2.05.08:2005 Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos 25 STR 2.05.09:2005 Mūrinių konstrukcijų projektavimas 26 STR 2.05.11:2005 Gaisro temperatūrų veikiamų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas 27 STR 3.01.01:2002 Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka. 28 STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra 29 Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. 2007, Vilnius. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, relinė apsaugos ir automatikos elektros įrenginių įrengimo taisyklės, skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės; 30 Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės BPST-2005; 31 Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (Žin., 2010, Nr 146-7510) 32 Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr 8-378) 33 Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius 2004 m. 34 LST EN 62305-2 Apsauga nuo žaibo. 2 dalis. Rizikos valdymas; 35 LST EN 62305-3. Apsauga nuo žaibo. 3 dalis. Fizinė žala statiniams ir pavojus gyvybei 36 Elektros įrenginių įrengimo taisykles (EĮĮT), patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 63/47 (Žin., 1999, Nr. 18-483); 37 Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos įrenginius (Žin.1999 Nr80-2372) 38 RSN 156 94 Statybinė klimatologija. 3. PROJEKTUOJAMŲ STATINIŲ PAŽINTINIAI DUOMENYS Projekto pavadinimas. Administracinės paskirties pastato Mokyklos g. 3, Endriejavo mstl., Klaipėdos r. sav., atnaujinimo (modernizavimo) projektas Statybos geografinė vieta. Rekonstruojamas administracinės paskirties pastatas yra Klaipėdos r. sav., Endriejavo mstl., Mokyklos g. 3 Statytojas (užsakovas). Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Projektuotojas. Techninį darbo projektą rengia UAB Šiltas namas Statybos paskirtis. Statinys priskiriamas administracinės paskirties pastatų grupei Statybos rūšis. Rekonstravimas Statinių kategorija. Statinyspriskiriamas neypatingos svarbos statinių kategorijai. 2 19 O

4. TRUMPAS STATYBOS SKLYPO APIBŪDINIMAS Teritorija Rekonstruojamas pastatas yra Klaipėdos r. sav., Endriejavo mstl., Mokyklos g. 3 Šalia rekonstruojamo pastato stovi kiti mažaaukščiai visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatai. Teritorija neatitinka Užsakovo keliamų reikalavimų, projekto metu numatomas teritorijos tvarkymas. Transporto tinklas keliai, gatvės. Patekimas į sklypą iš Mokyklos gatvės pusės Esamas sklypas. Žemės sklypas yra 711 m 2 ploto. Situacijos schema 5. BENDRIEJI DUOMENYS APIE SKLYPĄ Gamtinės sąlygos Rekonstruojamas pastatas yra Klaipėdos rajono savivaldybėje, Endriejavo miestelyje. Endriejavas miestelis Klaipėdos rajone, prie kelio 197 Kryžkalnis Rietavas Vėžaičiai. Seniūnijos centras, Endriejavo seniūnaitija. Klimatas (pagal LHMT duomenis). 3 19 O

Klimato sąlygos Vyrauja vidutinių platumų jūrinis, pereinantis į žemyninį klimatas, kuriam didelę įtaką daro Baltijos jūra. Vidutinė sausio ir vasario nakties oro temperatūra -5 C, dienos 0 C. Vidutinė daugiametė sausio temperatūra yra aukščiausia Lietuvoje ir siekia -1,4 C [3]. Liepos ir rugpjūčio dienomis oras vidutiniškai įšyla iki +20 C, naktimis atvėsta iki +14 laipsnių. Karščiai reti, bet virš 25 laipsnių oro temperatūra vasarą pakyla apie 12 kartų, o virš 30 laipsnių apie vieną kartą per metus. Žemiausia oro temperatūra yra buvusi -33 C, aukščiausia +34 C.Krituliai iškrinta visus metus, bet dėl vakarinių pernašų ir jūros artumo didžiausias jų kiekis būna vasaros antroje pusėje bei rudenį, kai per mėnesį iškrinta iki 90 mm kritulių. Sausiausias metas pavasaris. Sniegas iškrinta kiekvienais metais ir yra labai įprastas reiškinys žiemą bei kovo mėnesį. Žiemą dažna lijundra (vyraujat pietvakarių vėjui ir neigiamai oro temperatūrai), plikledis, šerkšnas, pūgos. Perkūnijos dažnos vasarą ir rudenį. Jos būna dviejų tipų: žemyninės, kurios susidaro pučiant rytiniams vėjams šiltomis vasaros dienomis, bei jūrinės, kurios atkeliauja su vakariniais vėjais tuo atveju, kai jūra būna šiltesnė už žemyną. Škvalai vasarą galimi, nors palyginti reti. Įprastos audros nuostolių pridaro dažniau. Speigai gana dažni, pasitaiko beveik kasmet. Jie kartais būna itin grėsmingi, nes stiprų šaltį gali lydėti labai žvarbus rytų vėjas. Per metus būna vidutiniškai 30 audringų dienų, kurių metu vėjo gūsiai siekia 15-28, kartais iki 33 m/s. 4 19 O

Rajonai Pajūrio Žemaičių Vidurio žemumos Pietryčių aukštumos Parajoniai Terminės sąlygos ( C) vasarą ΣT>10 žiemą T n(m)* Kritulių kiekis per metus (mm) Laikotarpių trukmė (dienomis) Svarbiausi sąlygojantys tarprajoninius skirtumus su sniego danga be šalnų Kuršių nerijos (1) 2000-2200 Jūros pakrantės (2) Pajūrio žemumos (3) 2000 2000-2200 Žemaičių aukštumos (4) 1900-2000 Ventos vidurupio žemumos (5) Mušos Nemuno Nevėžio žemupio (6) (7) 2000-2100 2100-2200 Sūduvos (8) Dzūkų (9) Aukštaičių (10) 2200-2100 - 2100-2000 - 2300 2200 2300 2200 > -20 > -20-21 - - -22 - -23-23 -24 - -26-24 -23 - -24-24 - -26-25 - - 22 28 ~750 ~700 700-800 700-900 500-600 500-600 650-750 550-650 600-500 - 700 700 75-80 65-75 - 80 90-100 80-90 80-100 70-80 80-90 85-95 75 180-190 170-160 - 180 170 100-110 140-150 140-150 140-160 150-160 140-150 140-130 - 150 150 procesai, 1. Jūrinio oro pernaša į 1. Adiabatinis oro 1. Turbulentinės apykaitos ir žemyną 1. Drėgno oro masių masių leidimasis nuo terminės konvekcijos klimato 2. Pakrantės brizinė kilimas vakariniais gretimų aukštumų sustiprėjimas labia raižytoje cirkuliacija aukštumų šlaitais 2. Dirvožemių vietovėje 2. Vietos aukščio perdrėkis dėl vandens 2. Galingų terminių inversijų poveikis blogo nutekėjimo susidarymas žiemą plokščiu paviršiumi * Absoliutinių temperatūros minimumų vidurkis 6. PROJEKTINIAI SPRENDINIAI Rekonstruojamo pastato architektūrinė išraiška, išorės ir vidaus apdaila atitinka visus teritorijos keliamus reikalavimus. Patvirtinama, kad projekto sprendiniai trečiųjų asmenų interesų nepažeidžia, įvertinant LR statybos įstatymo str.6., p.4. ir rekonstruojamo pastato patalpų savininkų reikalavimus. 6.1. SKLYPO SUTVARKYMAS Paliekamas esamas įvažiavimas į sklypą. Pagrindinis įėjimas į pastatą nekeičiamas, paliekamas esamas iš pietvakarių pusės, ties 1-2 fasadu. Priešais pagrindį įėjimą į pastatą įrengiamas nuožulnus, laiptinis neįgaliųjų keltuvas nevaržomam žmonių su negalia judėjimui. Aplink pastatą numatoma betoninių trinkelių nuogrinda.ties pagrindiniu įėjimu į pastatą esamos betoninės plytelės demontuojamos. Projektuojamas esamų takų perklojimas trinkelėmis ir naujų įrengimas. Šiaurės rytų pusėje projektuojama laikino automobilių sustojimo, keleivių išlaipinimo aikštelė. Esama aikštelės asfalto danga nufrezuojama. Klojama nauja aikštelės danga betoninės trinkelės. Ties pagrindiniu įėjimu į pastatą numatoma vieta dviračių stovams bei įrengiami kiti mažosios architektūros elementai suoliukai, šiukšliadėžės. Numatomas statybos metu pažeistų dangų atstatymas. Užtikrinamos žmonių su negalia galimybės įrengiant pėsčiųjų takus su įspėjamaisiais paviršiais ties tako krypties ar aukščio pasikeitimu. 5 19 O

PAGRINDINIAI RODIKLIAI: Pavadinimas Mato vienetas Kiekis Pastabos Sklypo plotas ha 0.0711 Užstatyta teritorija m 2 711 Sklypo užstatymo tankumas % 31 Apželdintas sklypo plotas % 15 Automobilių vietų stovėjimo skaičius vnt. - Projektuojama laikino automobilių sustojimo, keleivių išlaipinimo aikštellė, automobiliai parkuojami greitmose gatvėse kur yra leidžiama ir artimiausiose aikštelėse 6.3. STATINIO ARCHITEKTŪRA Rekonstruojant pastatą numatomas sienų šiltinimas iš išorės pusės apdailai naudojant fasadines apdailos plokštes. Pastato apdaila turi būti iš ilgaamžių, lengvai prižiūrimų ir eksplotacijai Lietuvos gamtinėms sąlygoms pritaikytų medžiagų. Medžiagos turi būti geros kokybės, tvirtos, turinčios pastovumo bei stabilumo sąvybių. Pastato architektūra derinama prie šalia esančių (kultūros namų ir bibliotekos) rekonstruojamų pastatų architektūrinės išraiškos. Numatomos vietos pastato iškaboms, skelbimams. Įrengiamas įėjimų į pastatą ir terityorijos apšvietimas. Pastato rekonstravimo darbai skirstomi į du etapus: I etapas pastato šiltinimas ir su šiltinimu technologiškai susiję darbai, aplinkos sutvarkymo darbai; II etapas patalpų remonto darbai. PASTATO ATITVARŲ ELEMENTŲ (SIENŲ, PERTVARŲ, STOGO, GRINDŲ) TIPAI, MEDŽIAGOS IR PARINKIMO MOTYVAI Pastato apdailos medžiagos ir kiti projektiniai sprendiniai parenkami atsižvelgiant į kultūros namų pastato rekonstrukcijos ir sklypo sprendinius bei kitų esamu aplinkos kontekstu, susiklosčiusia istorine, kraštovaizdžio bei esamo užstatymo urbanistine aplinka bei ilgaamžiškumo, estetikos ir šiuolaikiškumo kriterijais. Išorinės sienos ir pertvaros: Esamos mūro sienos apšiltinamos mineraline vata. Apdaila fasadinės plokštės. Išorinės rūsio sienos apšiltinamos įgilinant 1,0 m. Projektuojant pastato išorines atitvaras vadovaujamasi STR Pastato energinis naudingumas Cokiolio apdaila: cokolis apšiltinamas. Apdaila fasadinės apdailos plokštės. Stogas: vienšlaitis, apšiltintas, stogo danga pakeista. Numatomas minimalus esamos stogo dangos 6 19 O

remontas, tiek kiek reikalinga pritaikant stogą prie naujai apšiltinamų pastato fasadų. Įrengiama lietaus nuotekų surinkimo ir nuvedimo sistema. Projektuojami stikliniai stogeliai virš pagrindinio įėjimo į pastatą, virš įėjimo į rūsį bei virš įėjimo į TEO patalpas, apsaugant įėjimus nuo lietaus vandens. Durys, langai: Durys: Numatomas visų lauko durų pakeitimas naujomis plastikinėmis durimis. Paradinės laukodurys su veidrodiniais stiklais. Langai: Numatomas visų pastato langų pakeitimas naujais plastikiniais langais su stiklo paketais. Kartu su langais keičiamos ir vidaus bei išorės palangės Laiptai: numatomas pagrindinių ir rūsio laiptų remontas, esamų metalinių laiptų į antrą aukštą demontavimas. Numatoma įrengti pastato žaibosauginę sistemą. VIDAUS APDAILA Patalpų vidaus apdailai naudojamos LR sertifikuotos apdailos medžiagos, atitinkančios galiojančius teisės aktus ir higienos normas. Vidaus patalpų apdailos darbai vykdomi II-ame projekto etape : 1) 1 aukštas : dviejų tualetų pilnas remontas, patalpų 1-10 ir 1-11 lubų, sienų remontas, grindų dangos keitimas ir pakabinamų švietuvų keitimas 2) 2 aukštas: patalpos 2-1, 2-2 lubų, sienų remontas, keitimas ir pakabinamų švietuvų keitimas. Patalpos 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7 lubų, sienų remontas, grindų dangos keitimas ir pakabinamų švietuvų keitimas. 3) Numatomas laiptinės lubų ir sienų remontas, galinės sienos dekoravimas vieta Endriejavo herbui, skelbimams), laiptų turėklų ir dangos keitimas, švietuvų keitimas Taip pat II-ame etape numatoma: 1) Šildymo sistemos vamzdynų keitimas. Termoreguliatorių į šilymo prietaisus įstatymas, šildymo radiatorių praplovimas, netinkamų keitimas naujais. Lubos: Kabinetuose ir koridorių ir laiptinės zonose įrengiamos pakabinamos segmentinės lubos 60 x 60 cm. Remontuojamuose ir naujai projektuojamuose sanitariniuose mazguose bei tambūre įrengiamos pakabinamos gipso kartono lubos. Pirmo aukšto patalpose Nr. 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, kur įrengiamos pakabinamos lubos, numatomas patalpų aukštis h= 3.36 m. Antro aukšto patalpose Nr. 2-1, 2-2, 2-8, 2-9, kur įrengiamos pakabinamos lubos,aukštis h= 3.20 m. Patalpose Nr. 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7 patalpų aukštis h= 3.69 m. Patalpose bus ne daugiau kaip 50 žmonių. Sienos: kur numatytas sienų perdažymas - esamų dažų nuvalymas, tinkavimas, glaistymas (2 kartus), šlifavimas, gruntavimas, dažymas (2 kartus), spalva balta (pagal RAL 9016 arba analogas). Kabinetuose, kur numatomas sienų pertapetavimas numatomas sienų nuvalymas ir pertapetavimas. Remontuojamuose ir naujai įrengiamuose sanitariniuose mazguose sienos klijuojamos glazūruotomis akmens masės plytelėmis, spalva balta (pagal RAL 9016 arba analogas). Grindys: sanitariniuose mazguose įrengiama neslidžių akmens masės grindų plytelių danga. Kabinetuose numatoma kokybiška PVC kvarcvinilo danga plytelėmis. Koridoriuose ir laiptinėse akmens masės plytelių danga. Laiptų pakoppos apklijuojamos pakopinėmis akmens masės plytelėmis. 7 19 O

Ties pagrindiniu įėjimu į pastatą numatomas lauko batų valymo kilimėlis. Tambūre numatomas vidaus batų valymo kilimėlis Laiptinė : keičiami remontuojamų laiptų turėklai. Turėklų aukštis turi būti ne mažėsnis kaip 1,2 m be horizontalių dalinimų. Vertikalaus dalinimo bekliūtis tarpas turi būti ne didesnis kaip 0,1 m. Pastaba: visos apdailos medžiagos, jų spalvos ir faktūros gali būti tikslinamos statybos metu, prieš tai konkrečius sprendinius bei medžiagas suderinus su projekto architektu. Vidaus apdailos remonto darbai neatliekami patalpose, kuriose yra įsikūręs Endriejavo paštas IŠPLANAVIMAS Iš išorinės pastato pusės fasade ties ašimis A-C projektuojamas keltuvas skirtas žmonių su negalia patekimui į antrą pastato aukštą. Į pastatą patenkama per esamą pagrindinį įėjimą. Ties pagrindiniu įėjimu žmonių su negalia patekimui į pastatą projektuojamas nuožulnusis, laiptinis keltuvas. Antame pastato aukšte įrengiami du sanitariniai mazgai, vieną iš jų pritaikant žmonėms su negalia. Dėl to perprojektuojamas darbo kabinetas bei mažinama salės erdvė. FASADŲ APDAILA IR SPALVOS Fasadų apdailos medžiagos ir spalvos projektuojamos atsižvelgiant į gretimais esančių rekonstruotų kultūros namų ir bibliotekos architektūrinę išraišką. Pastatas šiltinamas apdailai naudojant fibrocementines homogenines fasadines apdailines plokštes. Lauko išorinių sienų apšiltinimas Pastato išorės sienos apšiltinamos. Fasadų apdailai numatyta panaudoti fibrocementines homogenines plokštes ant metalinio karkaso. Plokštės vandens įgeriamumas iki 3%. Fibrocementinė homogeninė plokštė turi būti su gamykliniu antigrafiti padengimu, kurios grafiti apsaugos veikimas išbandytas daugiau 50 kartų, plokštė padengta skaidria mikroakyta šarmams atsparia danga pasitelkiant UV spindulių technologiją. Patvarumo ir stiprumo klasifikacija pagal EN 12467:2012 A5 klasė. Spalva: 030 grey - NCS S 6502Y arba analogas. Numatomos trijų spalvų fasadinės plokštės : 1) Fasadų apdaila: 2) Cokolio apdaila: Pastaba: fasadų apdailos sprendinius, fasadinių plokščių dalijimą ir spalvinį išdėstymą brėžiniuose žiūrėti 8 19 O

6.4. GAISRINĖS SAUGOS SPRENDINIAI Gaisrinės saugos sprendiniai rengiami atsižvelgiant į projektavimo darbų sutarties pasirašymo metu galiojančius normatyvinius dokumentus. Esminis statinio reikalavimas Gaisrinė sauga nustato, kad kilus gaisrui: statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikys apkrovas; yra ribojamas ugnies bei dūmų plitimas statinyje; yra ribojamas gaisro plitimas į gretimus statinius; žmonės gali saugiai išeiti iš statinio arba galima juos gelbėti kitomis priemonėmis; pradės veikti gaisrinės saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo, evakuacijos valdymo ir informavimo sistemos; ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti; Taikomi teisės aktai: STR 2.01.01 (2):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233); STR 2.01.06:2009 Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo (Žin., 2009, Nr. 138-6095); LST EN 1991-1-2:2004/AC:2013-04 Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-2 dalis. Bendrieji poveikiai. Gaisro poveikiai konstrukcijoms. LST L ENV 1993 1 2 Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1 2 dalis. Bendrosios taisyklės. Konstrukcijų gaisrinės saugos projektavimas ; Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai (TAR, 2016-03-03, Nr. 4108); Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2011, Nr. 8-378); Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2011, 48-2343); Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2009, Nr. 63-2538); Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (TAR, 2016-01-06, Nr. 365); Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2012, Nr. 78-4085); Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės (Žin., 2013, Nr. 106-5264); Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklės (Žin., 2013, Nr. 106-5265); Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės (TAR, 2015-11-24, Nr. 18581); Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatai (TAR, 2014-06- 04, Nr. 6150); Elektros įrenginių įrengimo taisyklės. Kiti LR galiojantys ir taikytini teisės aktai vertinant kiekvienu atveju atskirai; 9 19 O

6.4.1. SKLYPO SUTVARKYMO PROJEKTINIAI SPRENDINIAI 1.1. Atstumai tarp statinių Paprastojo remonto metu nenumatoma perstatyti pastatą, keisti paskirtį, todėl atstumai iki kitų pastatų išlieka esami, nenagrinėjami. 1.2. Lauko gaisrinio vandentiekio vandens telkiniai (šaltiniai) gaisrui gesinti Paprastojo remonto metu nenumatoma perstatyti pastatą, keisti paskirtį, todėl išorės gaisrų gesinimas išlieka esamas, nenagrinėjamas. 1.3. Gaisrinio skyriaus ploto skaičiavimai Nenumatoma keisti pastato paskirtį, keisti pastato plotą ar kitaip daryti įtaką pastatui, todėl gaisrinio skyriaus plotas išlieka esamas, nenagrinėjamas. 1.4. Reikalavimai statybinių konstrukcijų atsparumui ugniai Nenumatoma keisti pastato paskirtį, keisti pastato plotą ar kitaip daryti įtaką pastatui, todėl atsparumo ugniai laipsnis išlieka esamas, nenagrinėjamas. Užpildams parinkti nustatomas II atpsrumas ugniui. Statinio atsparumo ugniai laipsnis Gaisro apkrovos kategorija Statinio, statinio gaisrinio skyriaus konstrukcijų elementų (turinčių ugnies atskyrimo ir (ar) apsaugos funkcijas) atsparumas ugniai ne mažesnis kaip (min.) gaisrinių skyrių atskyrimo sienosir perdangos laikančiosios konstrukcijos lauko siena aukštų, pastogės patalpų, rūsio perdangos stogai vidinės sienos laiptinės laiptatakiai ir aikštelės, laiptus laikančiosios dalys II RN REI 60 (1) R 45 (2) RN REI 20 (2) RE 20 (4) REI 30 R 15 (5) (1) Konstrukcijoms įrengti naudojami ne žemesnės kaip A2 s3, d2 degumo klasės statybos produktai. (2) Konstrukcijoms įrengti naudojami ne žemesnės kaip B s3, d2 degumo klasės statybos produktai. (3) Atsparumo ugniai reikalavimai lauko sienoms netaikomi, kai: a) statinio aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 6 m; (4) Stogą laikančiosioms konstrukcijoms (gegnėms, grebėstams ir pan.) įrengti naudojami ne žemesnės kaip B s3, d2 degumo klasės statybos produktai. (5) Netaikoma laiptatakiams ir aikštelėms, laiptus laikančiosioms dalims, kurios nuo kitų pastato patalpų atskirtos nustatyto atsparumo ugniai vidinėmis priešgaisrinėmis sienomis ir angų užpildais, atitinkančiais 3 lentelės reikalavimus. RN reikalavimai netaikomi. Projektuojamo pastato stogas atitiks ne žemesnės kaip F ROOF (t1) klasės reikalavimus pagal LST EN 13501. Statinio statybai naudojami statybos produktai atitiks jo techninėse specifikacijose (standartuose, techniniuose liudijimuose) pateiktus statybos produktų degumo ir atsparumo ugniai techninius 10 19 O

reikalavimus. Statybos produktų atitiktį techninėse specifikacijose nustatytiems reikalavimams tiekėjas patvirtina raštu. Neesant anksčiau minėtų duomenų, prieš naudojant statybos produktus, atitinkami parametrai turi būti nustatomi gaisriniais bandymais arba skaičiuojant (esant normatyviniam pagrindui). Laikančiųjų konstrukcijų atsparumas ugniai laikomas patenkinamu, jei tam tikrų jos elementų atsparumas ugniai atitinka nustatytą ir yra vienodas, o mazgai nemažina laikančiųjų konstrukcijų atsparumo ugniai. Atkreiptinas dėmesys į netiesioginį gaisro poveikį, kurį sukelia šiluminio plėtimosi pasekmės: konstrukcijos elementų deformacijos ir (arba) suirimas. Statinio laikančiųjų gelžbetoninių konstrukcijų atsparumas ugniai užtikrinamas pakankamu normatyviniu apsauginiu sluoksniu iki armatūros. Statybos produktų degumo klasės Statinio, statinio gaisrinio skyriaus atsparumo ugniai laipsnis 2. Patalpos Konstrukcijos II statybos produktų degumo klasės Laiptinės, koridorius sienos ir lubos C s1, d0 grindys C FL s1 Patalpos, kuriose gali būti <15 žmonių sienos ir lubos D s2, d2 (1) grindys RN Patalpos, kuriose gali būti iki 50 žmonių sienos ir lubos C s1, d0 grindys D FL s1 Techninės nišos, šachtos, taip pat erdvės virš sienos ir lubos D s2, d2 kabamųjų lubų ar po dvigubomis grindimis ir pan. grindys D FL s1 Elektros kabeliai Laiptinės C ca Kitos patalpos C ca Stogas ir stogo danga Froof(t1) Lauko sienų apdaila ir apšiltinimas D s2, d1 RN- Reikalavimai nekeliami. Gaisro ir degimo produktų sklidimo ribojimas pastate Gaisro plitimas statiniuose ribojamas: degančio ploto, degimo intensyvumo ir trukmės mažinimo priemonėmis. Numatomi atskyrimai: į laiptinę numatomos priešdūmines durys C3Sm; Angų užpildų priešgaisrinėse užtvarose atsparumas ugniai Priešgaisrinės užtvaros atsparumas ugniai Durys, vartai, liukai (2)(3)(4)(5)(6) Angų, siūlių sandarinimo priemonės Inžinerinių tinklų kanalų ir šachtų atsparumas ugniai Užsklandos ir konvejerio sistemų sąrankos Langai 45 EW 30 C0 EI 45 EI 45 EI 2 30 EW 30 Kertant priešgaisrines užtvaras degiųjų dujų, dulkių, dulkių ir oro mišinių, skysčių ir kitų medžiagų transportavimo vamzdynais, juose turi būti įrengti automatiniai degimo produktų plitimą kanalais, ir 11 19 O

vamzdynais sulaikantys įrenginiai. Sklendės neturi sumažinti šioms konstrukcijoms keliamų atsparumo ugniai reikalavimų. Kai projektuojami inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos) perėjimai per priešgaisrines pertvaras, angos sandarinamos tai komunikacijai skirtomis priemonėmis. Angos vamzdžiams, ortakiams, elektros kabeliams kertant priešgaisrines pertvaras, sienas, sandarinamos, užtaisomos užpildu, kurio atsparumas ugniai yra ne žemesnis už pačios kertamos statybinės konstrukcijos atsparumą ugniai, naudojamos tik tai komunikacijos rūšiai sandarinti skirtos priemonės. Gaisro metu angos priešgaisrinėse sienose ir pertvarose turi būti uždarytos. Šiam tikslui pasiekti durys projektuojamos su savaiminio uždarymo mechanizmais bei sandarinančiomis tarpinėmis. Priešgaisrinės durys, kurios eksploatuojamos atidarytos blokuojamos su automatinės gaisrinės signalizacijos įrenginiais, formuojančiais signalą jų automatiniam uždarymui (numatomi elektromagnetiniai atkabikliai). Inžinerinių tinklų kanalų ir šachtų sandarinančių medžiagų atsparumas ugniai turi būti ne mažesnis už kertamos konstrukcijos atsparumą ugniai. Bendras angų plotas priešgaisrinėse užtvarose neviršija 25% užtvaros ploto. 6.4.2. PASTATO INŽINERINĖS SISTEMOS 2.1. Stacionariosios gaisrų gesinimo (aušinimo) sistemos. Pastate stacionari gaisro gesinimo sistema neprojektuojama, kadangi neviršijami rodikliai, viršijus kurias privaloma įrengti sistemą. 2.2. Statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos. Pastate vidaus priešgaisrinio vandentiekio sistema neprojektuojama, kadangi neviršijami rodikliai, viršijus kurias privaloma įrengti sistemą. 2.3. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Gaisro židinio aptikimui ir žmonių saugai visame pastate užtikrinti projektuojama K tipo spindulinė gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Gaisriniai dūmų signalizatoriai parenkami pagal jų technines charakteristikas, patalpų klimatines, mechanines, elektromagnetines ir kitas sąlygas (veiksnius), esančias jų įrengimo vietose ir LST EN 54 standartų reikalavimus ir turi būti be defektų. Gaisro detektorių skaičius nustatomas atsižvelgiant į gaisro aptikimo būtinumą visame saugomos patalpos plote. Dūmų detektoriai įrengiami palubėje. Atstumas nuo sienos iki detektorių turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Kiekvienas detektorius turi būti tvirtinamas priemonėmis, užtikrinančiomis jų lygiagretumą su saugomos patalpos grindimis. Dūmų ir šilumos detektorius būtina įrengti kiekviename lubų plote, kurį riboja statybinės konstrukcijos (sijos, plokščių briaunos ir pan.), išsikišančios iš lubų plokštumos 0,4 m ir daugiau. Jei lubose yra išsikišančių dalių, kurių aukštis nuo 0,08 iki 0,4 m, detektoriaus saugomas plotas sumažėja 25 proc. Tose saugomų patalpų vietose, kuriose yra 0,75 m pločio latakų, ištisinių technologinių aikštelių, vėdinimo ortakių, kitų aklinų konstrukcijų ar įrenginių, kurių apatinė dalis nutolusi nuo lubų daugiau kaip 0,4 m ir jie įrengti didesniame kaip 0,7 m aukštyje nuo grindų, papildomai po jais būtina įrengti gaisro detektorius. 12 19 O

Gaisro detektorius reikia įrengti kiekviename patalpos plote, kurį riboja stelažai, įrenginiai ir statybinės konstrukcijos, kurių viršutinės dalys nuo lubų plokštumos yra nutolusios 0,6 m ir mažiau. Pastato viduje ranka valdomi pavojaus signalizavimo įtaisai įrengiami 1,5 m aukštyje nuo grindų ant sienų evakuacijos keliuose (koridoriuose, praeigose, ir t. t.), o prireikus atskirose patalpose. Atstumas iki artimiausio rankinio gaisrinio signalizatoriaus bus ne didesnis kaip 30 m. Ranka valdomi signalizavimo įtaisai įrengiami ne toliau kaip 3 m nuo evakuacinių išėjimų. GAS sistemos valdymo ir rodymo įranga įrengiama 0,8 1,8 m aukštyje nuo patalpos grindų, ant stovo arba sienos, laisvai prieinamose vietos. GAS sistemų spinduliai ir sujungimo linijos įrengiamos taip, kad būtų garantuota visos grandinės vientisumo automatinė kontrolė. Elektros laidus, kurių įtampa mažesnė kaip 60 V, ir kabelius ar laidus, kurių įtampa didesnė kaip 60 V, tiesti viename vamzdyje, latake, uždarame statybinės konstrukcijos kanale draudžiama. Tiesti kartu (viename kanale, latake ir pan.) leidžiama tik tada, kai jie atskiriami EI 30 atsparumo ugniai ištisinėmis pertvaromis, pagamintomis iš ne žemesnės kaip A2 degumo klasės statybos produktų. GAS sistemų spindulių ir sujungimo linijų apsaugai nuo elektromagnetinės indukcijos naudojami ekranuoti laidai ir kabeliai, o neekranuoti klojami į metalinius vamzdžius, rankoves ir pan. Ekranavimo elementai įžeminami. Automatinė gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema užtikrins: signalų apie gaisrą, gedimą automatinį formavimą ir perdavimą apsaugos kompanijai; Automatinė gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema perduos signalą sekančioms sistemoms: oro kondicionavimo, pritekamosios ir ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatorių išjungimo sistemai; Priešgaisrinių durų, jeigu jos eksploatuojamos atidarytos, uždarymo sistemai. Garso ir šviesos signalai apie gaisrą savo tonu ir spalva skirsis nuo signalų apie gedimą. Leistinas garso lygis nebus žemesnis kaip 65 db ir ne aukštesnis kaip 120 db. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba apie gaisrą bus informuojama telefonu. Gaisrinės signalizacijos ir gaisrinės automatikos skydų gaisro ir gedimų signalai per apsauginės signalizacijos centralės modemą perduodami į apsaugos kompanijos pultą. 2.4. Perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistema Pastate nenumatoma 100 žmonių, todėl perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistema neprojektuojama. 2.5. Gaisrui, sprogimui pavojingų, kitų specifinių patalpų vėdinimas. Pastate nenumatoma sprogimo atžvilgiu pavojingų patalpų, todėl specialūs reikalavimai vėdinimo sistemai nekeliami. Detalūs sprendiniai pateikiami šildymas-vėdinimas projekto dalyje. 2.6. Dūmų šalinimo sistemos ir jų tipų parinkimas. Remiantis Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis pastato patalpose dūmų šalinimas neprojektuojamas, kadangi nenumatomas 50 ar daugiau žmonių būvimas. L1 (su įstiklintomis angomis kiekvieno aukšto lauko sienoje) tipo laiptinėse viršutiniame aukšte numatomas ne mažesnis kaip 1,2 m 2 ploto langas dūmams išleisti. Atidarymas rankinis arba paspaudžiant mygtuką, jeigu negalima jo pasiekti. Atidarant ranka turi būti numatytas įtaisas neleidžiantis langui užsidaryti. 13 19 O

2.7. Žaibosaugos sistemos Pastatui turi būti numatyta apsaugos nuo žaibo sistema. Projektuojant statinių išorinę apsaugą nuo žaibo, įvertinta rizika, nustatytas statinio apsaugos patikimumas ir pagal jį statinio apsaugos nuo žaibo klasė. Žaibosauga įrengiama pagal LST EN 62305 reikalavimus ir kitas Lietuvoje galiojančias normas. 2.8. Evakuacinis apšvietimas Žmonių evakuacijai ir ugniagesių gelbėtojų pagalbai patalpose didesnėse kaip 50 m 2 taip pat koridoriuje ir evakuacinėse laiptinėse bus įrengtas evakuacinis apšvietimas. Evakuacijos krypties ženklai numatomi šviesiniai. Šviestuvai montuojami evakuacinių kelių posūkių ir šakojimosi vietose, virš išėjimo durų taip, kad iš bet kurio patalpų taško matytųsi evakuacijos kryptis. Evakuacinis apšvietimas turi užtikrinti ne trumpiau kaip 1 val ne mažesnę kaip 0,5 lx apšvietą evakuacijos kelių grindų lygyje patalpose ir 0,2 lx evakuacijos lauko kelių žemės paviršiuje. Evakuacijos keliuose įrengtų evakuacinių ženklų skaičius ir dydis bei kiti reikalavimai šių ženklų išdėstymui parenkami vadovaujantis 2005 m. gruodžio 23 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-404 (TAR, 2014-06-04, Nr. 6150). Santykis tarp didžiausio atstumo, iš kurio ženklas yra įskaitomas ir figūra bei spalva pastebimos ir ženklo aukščio kartu su atstumo faktoriumi Z, yra aprašomas šia lygtimi: h = l / Z, čia: h ženklo aukštis; l pastebėjimo atstumas; Z atstumo faktorius = 1 / tan α; α ženklo kampinė skėstis (tan α = h / l); h ir l turi tuos pačius vienetus (žr. paveikslą). 14 19 O

Z faktorius priklauso nuo ženklo aukščio, esminių detalių dydžio, ženklo skaisčio ir jo kontrasto aplinkos atžvilgiu. Santykis r, kuris yra ženklo aukščio ir esminės detalės dydžio dalmuo, turi būti 15 arba mažesnis. Kai r yra didesnis už 15, Z reikšmė turi būti koreguojama daugikliu 15 / r. Pagal šią geometrinę sąlygą nekoreguotas atstumo faktorius Z, galiojantis apšviestiems ženklams, turi būti 100, jeigu į ženklo paviršių krentanti apšvieta didesnė kaip 50 lx. 2.9. Reikalavimai elektros instaliacijai I kategorijos elektros energijos tiekimo patikimumas turi būti numatomas avariniam evakuaciniam apšvietimui, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemai. I kategorijos elektros aprūpinimas užtikrinamas panaudojant akumuliatorines baterijas. Naudojami elektros įrenginiai ir statybos produktai turi atitikti jiems taikomų techninių reglamentų ir Lietuvoje galiojančių standartų ir norminių teisės aktų reikalavimus. Elektros instaliacija priešgaisrinės saugos atžvilgiu turi būti įrengiama taip, kad: nesukeltų gaisro; aktyviai neskatintų gaisro; ribotų gaisro plitimą; kilus gaisrui, būtų galimybė imtis veiksmingų gaisro gesinimo priemonių ir atlikti gelbėjimo darbus. Kabelių degumo reikalavimai pateikti statybos produktų degumo klasės skyriuje. 6.4.3. ŽMONIŲ EVAKUACIJA GAISRO METU Pastate atliekamas paprastasis remontas, žmonių skaičius išlieka esamas, nedidinamas. Todėl evakuacijos sprendiniai išlieka esami. Evakuacijos durys iš patalpų, kuriuose gali būti ar kuriomis gali evakuotis daugiau kaip 15 žmonių, projektuojamos atsidarančios evakuacijos kryptimi. Užtikrinama, kad evakuacines duris būtų galima atidaryti iš patalpos vidaus bet kuriuo paros metu. Projektuojami evakuaciniai išėjimai iš patalpų projektuojami atitolę vienas nuo kito didesniu atstumu (l) tarp labiausiai nutolusių išėjimų nustatomų pagal formulę: l 1,5 P, kur P patalpos perimetras. Evakuacijos keliuose grindys bus lygios, o slenksčiai gali būti tik durų angose. Visais atvejais evakavimosi kelių iš pastatų išorinės evakuacinės durys privalo turėti užraktus arba uždarymo mechanizmus, atidaromus iš vidaus. Evakuacinių išėjimų durų spynos turi būti ne aukščiau kaip 1000 mm nuo grindų, o rankenos ne aukščiau kaip 1100 mm. Išėjimų į laiptines bei iš laiptinių į lauką durų spynos pasirenkamos jos pagal LST EN 179 standarto reikalavimus. Evakuacija iš pirmo aukšto patalpų vyksta tiesiai į lauką arba per laiptinę tiesiai į lauką. Iš antro aukšto evakuacija vyksta L1 tipo laiptinė tiesiai į lauką (antrame aukšte žmonių skaičius iki 20 žmonių, grindų alt. neviršija 6 m.). Evakuaciniuose keliuose durų varčia yra ne žemesnė kaip 2 m, evakavimo(si) keliai ne siauresni kaip evakuaciniai išėjimai, ne mažesnio kaip 2 m aukščio. 15 19 O

Evakuaciniai išėjimai, kai pro juos evakuojama(si), turi būti ne siauresni kaip: 0,8 m 15 ir mažiau žmonių, iš techninių patalpų 0,85 m; 0,9 m nuo 16 iki 50 žmonių; 1,2 m 51 ir daugiau žmonių. Visuomeniniuose statiniuose laiptų plotis turi būti ne mažesnis už plačiausio išėjimo iš aukšto į laiptinę plotį, tačiau ne mažesnis kaip (m): 1,2 pastatuose ir patalpose, kuriose viename aukšte būna nuo 6 iki 200 žmonių; Laiptų nuolydis evakavimo(si) keliuose turi būti ne didesnis kaip 1:1, pakopų aukštis ne didesnis kaip 22 cm, pakopų plotis ne mažesnis kaip 25 cm. Duris į laiptinę numatomos 0,9 m pločio. Iš laiptinės į lauką duris numatomas 1,2 m pločio. 6.4.4. PIRMINĖS GAISRO GESINIMO PRIEMONĖS Gaisro ir sprogimo prevencinės priemonės skirstomos į technines aktyvias ir pasyvias, kurios aprašomos atskiruose skyriuose bei projektuojamos atskirose projekto dalyse bei organizacines, rėžiminio pobūdžio priemones, kurios turi būti vykdomos vadovaujantis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių bei kitų statinio eksploatavimą užtikrinančių teisės aktų reikalavimais. Iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti turi būti įvykdytos nurodytos priemonės, kurios būtinos saugiam statinio eksploatavimui bei turi būti pateikta: atskiroms patalpoms, inžinerinėms sistemoms bei visam statiniui parengtos priešgaisrinės, eksploatavimo instrukcijos bei kita privaloma dokumentacija; įsigytas ir patalpose tolygiai išdėstytas reikiamas pirminių gaisro gesinimo priemonių kiekis; sukabinami visi informacijos ženklai, nurodantys gesintuvų vietas, taip, kad iš bet kurios patalpos vietos (taško) gerai būtų matomas bent vienas kiekvienos rūšies ženklas; Paruošti evakuaciniai planai prie išėjimų iš pastato. Gesintuvų tipas ir skaičius nustatomas atsižvelgiant į galimo gaisro klasę, gesinimo priemonių tinkamumą gaisrui gesinti, maksimalų gesinimo plotą, patalpose ar įrenginiuose naudojamų medžiagų savybes, taip pat patalpų pavojingumo gaisro ir sprogimo atžvilgiu kategoriją, jose naudojamų ir laikomų medžiagų fizikines bei chemines savybes. Nešiojamieji gesintuvai patalpose turi būti išdėstomi tolygiai. Gesintuvus galima statyti lengvai prieinamose vietose. Gesintuvų skaičius nustatomas pagal patalpų plotą ir pateikiamas lentelėse žemiau. Nešiojamųjų gesintuvų skaičiaus nustatymas Gesintuvų laikymo vieta Skaičiuojamasis matavimo vienetas Minimalus gesinimo medžiagos kiekis gesintuvuose (miltelių ar angliarūgštės) 6 kg Administracinės paskirties patalpos 500 m 2 2 Transporto priemonių stovėjimo aikštelės: lengvųjų automobilių 50 vietų 2 1 Sutartiniai ženklai: privalomas nedegus audeklas; 16 19 O

Pastate bei automobilių stovėjimo aikštelėje gesintuvų skaičius pasirenkamas pagal lentelę atsižvelgiant į patalpų paskirtis bei numatomų stovėjimo vietų skaičių. Gesintuvai skaičiuojami kiekvienai patalpai atskirai kai jos plotas viršija 50 m 2. Kitu atveju gesintuvai gali būti laiko gretimoje patalpoje. Gesintuvai taip pat dedami į kiekvieną techninę patalpą. Kilnojamųjų gesintuvų skaičiaus nustatymas Gesintuvų laikymo vieta Skaičiuojamasis matavimo vienetas Minimalus gesinimo medžiagos kiekis gesintuvuose (miltelių ar angliarūgštės) 20 25 kg Transporto priemonių stovėjimo aikštelės: lengvųjų automobilių 100 vietų 1 Transporto priemonių stovėjimo aikštelėje gesintuvų skaičius pasirenkamas pagal lentelę atsižvelgiant į numatomų stovėjimo vietų skaičių. 6.4.5. GAISRO GESINIMO IR GELBĖJIMO DARBAMS SKIRTOS PRIEMONĖS Kadangi pastato aukštis iki parapeto didesnis kaip 7 m., ant pastato stogo numatoma 0,6 tvorelė. Išlipimas ant pastato stogo neprojektuojamas. 7. PRITAIKYMAS ŽMONĖMS SU NEGALIA Prie pagrindinio įėjimo į pastatą laiptų projektuojamas nuožulnus laiptinis neįgaliųjų keltuvas. Nevaržomam neįgaliųjų patekimui į antąjį pastato aukštą projektuojamas išorinis keltuvas. Pirmame in antrame pastato aukštuose įrengiami sanitariniai mazgai, pritaikyti žmonių su negalia poreikiams Taip pat priimant projektinius sprendinius laikomasi šių nuostatų: Laiptų pirma ir paskutinė pakopa turi būti su juostelėmis; ŽN tualete įrengiamas klozetas neįgaliesiems su apsiplovimo žarnele; Rekomenduojama tiesiant naujus šaligatvius ar juos rekonstruojant pasirūpinti, kad visos kliūtys: medžiai, apšvietimo stulpai, šiukšlių dėžės ir kt. būtų vienoje linijoje, kad nebūtų į šaligatvį išsikišusių reklaminių skydų, iškabų ir panašių elementų, Šaligatviai turi būti lygūs, juose negali būti papildomų kliūčių. Įėjimo takui turėtų būti tvirtinamos metalinės juostelės su apvaliais iškilimais 17 19 O

Liečiamieji įspėjamieji paviršiai. ŽN sanitariniame mazga pritaikomas praustuvas. Jis turi būti pakabintas ne arčiau kaip 300 mm nuo šoninės sienos; praustuvo viršus turi būti 750-850 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Prieš praustuvą būtina palikti ne mažesnę kaip 1 200 mm x 900 mm dydžio aikštelę ŽN su vežimėliu privažiuoti. Abipus ŽN pritaikyto praustuvo 800 mm-900 mm aukštyje reikia pritvirtinti turėklus (129-132 p.). Sanitarinėse patalpose, pritaikytose ŽN, veidrodžiai turi būti pakabinti taip, kad apatinė atspindžio paviršiaus briauna būtų ne aukščiau kaip 850 mm nuo grindų paviršiaus. Rankšluosčius, rankų džiovintuvus, popieriaus, muilo laikiklius ir kitus elementus būtina kabinti 850-1 200 mm aukštyje nuo grindų. Unitazas turi būti pastatytas taip, kad iš vieno jo šono liktų ne siauresnis kaip 900 mm tarpas vežimėliui pastatyti. Unitazas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 300 mm iki šoninės sienos ar pertvaros. Unitazo viršus turi būti 430-520 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Šalia unitazo ant kabinos sienos 1 000-1 200 mm nuo grindų paviršiaus būtina pritvirtinti 2-3 kablius viršutiniams drabužiams, ramentams ar krepšiui pakabinti. Abipus unitazo 800 mm - 900 mm aukštyje nuo grindų turi būti įrengti atlenkiami ar pasukami horizontalūs turėklai su alkūnramsčiais. Ant kabinos sienos būtina įrengti lanksčią dušo žarną su dušo galvute, grindyse - angą vandeniui išbėgti. ŽN pritaikytos kabinos durys turi atsidaryti į išorę. Visose pagrindinės paskirties patalpose, judėjimui skirtose patalpose ir zonose, ŽN sanitariniuose mazguose bei visose kitose patalpose būtina įrengti pavojaus signalizaciją. Pavojaus signalas turi būti perduodamas garsu ir šviesa. Gaisrinės signalizacijos įrengimą reglamentuoja normos. ŽN judėjimo trasose įrengiami įspėjamieji paviršiai rekomenduojami tokio reljefo: - lygiagrečių juostelių (4-5 mm aukščio, 20-25 mm pločio, išdėstytų kas 40-60 mm), skirto judėjimo krypčiai ar krypties pasikeitimui pažymėti; - apvalių kauburėlių (kauburėlių skersmuo 20-25 mm, aukštis 4-5 mm, atstumai tarp centrų 60 mm), skirto įspėti apie priekyje esančius aukščio pasikeitimus (laiptus arba pandusus). Pastatų vidaus įspėjamieji paviršiai nuo gretimų paviršių turi skirtis savo kietumu, tamprumu ar garsu, sklindančiu nuo jų paviršiaus. Ant ŽN judėjimo trasoje ar greta jos esančių kliūčių (stulpų, atramų, medžių kamienų ir kt.) 1 500-1 700 mm aukštyje nuo žemės paviršiaus turi būti įrengiama perspėjanti ryškios spalvos 150 mm pločio juosta. Prieš tokias kliūtis turi būti įrengiami įspėjamieji paviršiai. 8. STATYBINIO LAUŽO IŠVEŽIMAS Pastato rekonstravimo metu susidariusios statybinės atliekos betono, plytų laužas, skalda, žvyras ir smėlis, atliekamas gruntas, stogo dangos turi būti išvežamas antriniam panaudojimui arba utilizavimui į 18 19 O

artimiausią statybinio laužo sąvartyną laikantis nustatytos tvarkos. Statybinės atliekos turi būti tvarkomos LR atliekų tvarkymo įstatymo 2002-07- 01, Nr. IX-1004 nustatyta tvarka ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, kurios patvirtintos LR Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-637. Rekonstrukcijos metu pažeistos dangos, esami pastatai ir patalpų vidaus apdaila atstatomi į neprastesnę būklę, nei buvo iki rekonstrukcijos pradžios, vadovaujantis Lietuvoje galiojančiomis statybos normomis ir reikalavimais. Statybinių šiukšlių išvežimo važtaraščiai saugomi iki pastato pridavimo valstybinei komisijai. 9. PATALPŲ INSOLIACIJOS IR NATŪRALAUS APŠVIETIMO, MIKROKLIMATO (DRĖGNUMO, TEMPERATŪROS) LYGIAI IR RODIKLIAI, JŲ NORMINIO LYGIO UŽTIKRINIMO SPRENDINIAI Patalpų insoliacija ir natūralus apšvietimas: insoliacija - ne trumpesnė kaip 2,5 val. Natūralios apšvietos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 % toliausiai nuo lango nutolusiame taške. Patalpų insoliacija ir natūralus apšvietimas užtikrinamas per langus ir stoglangius. Mikroklimatas: mikroklimato parametrų užtikrinimui pastate įrengiamas elektrinis šildymas, mechaninė ir natūralios traukos vėdinimo sistema. Eil. Nr. Mikroklimato parametrai Ribinės vertės Šaltuoju metų laikotarpiu Šiltuoju laikotarpiu metų 1. Oro temperatūra, C 18 22 18 28 2. Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip C 3 3 3. Santykinė oro drėgmė, % 35 60 35 65 4. Oro judėjimo greitis, m/s 0,05 0,15 0,15 0,25 10. REIKALAVIMAI APSAUGAI NUO SMURTO, VANDALIZMO IR VAGYSČIŲ Įėjimo į pastatą lauko durų neturi slėpti želdiniai. Neturi būti vietų slėptis ar kliūčių matyti įėjimo duris iš toliau. Įėjimai ir erdvė už įėjimo durų turi būti nuolat apšviesta natūralia ar dirbtine šviesa. Dirbtinis apšvietimas turi būti įjungiamas automatiškai. Iš lauko įėjimai į pastatą turi būti rakinami. Švieslangiai, stoglangiai turi būti atidaromi tik iš vidaus. 19 19 O

PP PP-00

PP PP-01

PP PP-02

PP PP-01

PP PP-04

PP PP-05

PP PP-06

PP PP-07