Cukrinio diabeto komplikacijos. Parengė Oksana Meškienė Cukrinis diabetas tai liga, kai sutrinka organizmo mechanizmai, palaikantys normalią kraujo gliukozės koncentraciją. Sergant diabetu, gliukozės kiekis kraujyje padidėja, nukenčia visa organizmo medžiagų apykaita. Cukrinio diabeto patogenezėje svarbiausia kasoje esančių B ląstelių, kurios gamina insuliną, funkcija. Jeigu šios ląstelės nustoja gaminti insuliną staiga, išsivysto pirmo tipo diabetas. Šiuo atveju yra absoliutus insulino nepakankamumas. Antro tipo diabetu susergama dėl kasos B ląstelių išskiriamo hormono insulino sekrecijos sutrikimo ir dėl audinių rezistentiškumo insulinui. Insulino nepakankamumas yra santykinis, insulinas nekokybiškas ir neatlieka savo darbo. Kasa pradeda gaminti net labai daug insulino. Insulino darbas yra labai sudėtingas: įvairiuose audiniuose gerina gliukozės transportavimą, stimuliuoja gliukozės atsargų glikogeno sintezę kepenyse, slopina gliukozės gamybą iš riebalų, slopina glikogeno naudojimą, taip mažindamas cukraus kiekį kraujyje. Insulinas dalyvauja angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje. Statistika Lietuvoje cukriniu diabetu serga 5 proc. 18-99 m. amžiaus žmonių. Tarptautinė diabeto federacija teigia, kad 183 milijonai žmonių nežino, kad serga cukralige. Apie 85-95 proc. visų sergančiųjų diabetu nustatomas 2 tipo cukrinis diabetas. Nei viena liga neišsivysto be priežasčių ir nei vienas žmogus nesusirgo cukriniu diabetu būdamas visiškai sveikas. Rizikos veiksniai susirgti cukriniu diabetu: netinkama mityba nutukimas alkoholio vartojimas rūkymas mažas fizinis aktyvumas ilgalaikė nervinė įtampa genetika Cukrinio diabeto simptomai: blogai gyjančios žaizdos darbingumo sumažėjimas dažnas šlapinimasis kūno masės mažėjimas potencijos sutrikimas mėnesinių ciklo sutrikimai nuovargis troškulys odos niežėjimas lytinių organų niežėjimas
Kaip diagnozuojamas diabetas Diabetą galima diagnozuoti tik pagal laboratorinius gliukozės rodiklius. Gliukozės matuokliai, kuriais naudojasi pacientai, galutinei diabeto diagnozei nustatyti netinka. Diagnostiniai kriterijai yra padidėjęs gliukozės kiekis nevalgius arba padidėjusi glikemija praėjus 2 val. po gliukozės krūvio. Klinikinė cukrinio diabeto klasifikacija: 1. Sutrikusi glikemija nevalgius arba gliukozės toleravimo sutrikimas. 2. Nepriklausoma nuo insulino diabeto stadija: kai nereikia insulino. kai insulino reikia glikemijai kontroliuoti. 3. Priklausoma nuo insulino stadija, kai insulinas yra būtinas paciento gyvybei išsaugoti. Diabeto komplikacijos Ūminės Lėtinės Pavojingiausia ūminė diabeto komplikacija- hipoglikemija. Hipoglikemija- būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje yra mažesnis nei 3,33 mmol/l. Hipoglikemijos priežastys: suleista per didelė insulino dozė arba suleistas ne tos rūšies insulinas išgerta per daug glikemiją mažinančių medikamentų praleistas valgymas ar suvalgytas mažesnis nei įprasta maisto kiekis didesnis nei įprasta fizinis krūvis alkoholio vartojimas Hipoglikemijos požymiai: staigus nuovargis išblyškimas staigus alkis prakaitavimas galvos svaigimas, skausmas irzlumas, agresyvumas, nuotaikos pokyčiai rankų virpėjimas, dilgčiojimas kojose širdies permušimai neaiškus matymas, dvejinimasis akyse nesugebėjimas susikoncentruoti pusiausvyros sutrikimai Pagalba Pajutus hipoglikemijos požymius, reikia kuo greičiau suvartoti 15g angliavandenių. Tiek angliavandenių yra 3 gabalėliuose cukraus, 5 tabletėse gliukozės, 1 banane, 0,5 stiklinės natūralių sulčių, 1 stiklinėje pieno, 2 šaukšteliuose medaus. Jei, suvalgius šių produktų, hipoglikemijos požymiai visiškai nepraeina, reikia angliavandenių suvartoti pakartotinai. Pamatuoti glikemiją gliukomačiu. Vėliau suvalgyti pusę riekelės duonos ar kitų lėčiau įsisavinamų angliavandenių. Laiku nesuvalgius angliavandenių, kyla hipoglikeminės komos grėsmė prarandama
sąmonė, prasideda traukuliai, galima mirtis. Jei būklė blogėja, prarandama sąmonė reikia kviesti greitąją pagalbą. Praėjus hipoglikemijos priepuoliui nustatyti jį sukėlusias priežastis ir jų vengti. Jei hipoglikemijos epizodai kartojasi dažnai, reikia koreguoti gydymą. Sergantysis cukriniu diabetu su savimi visuomet turėtų nešiotis greitai įsisavinamų angliavandenių saldainių, gliukozės tablečių. Apie savo ligą reikėtų pasakyti šeimos nariams ir aplinkiniams, kad jie žinotų, kaip suteikti pagalbą ištikus hipoglikemijos priepuoliui. Lėtinės diabeto komplikacijos Cukrinio diabeto metu pakenkiami nervai, akys, inkstai ir širdies kraujagyslių sistema. Lėtinių komplikacijų dažnis, sergant cukriniu diabetu 33 proc. vystosi diabetinė retinopatija 25-45 proc. diabetinė nefropatija, o galutinė inkstų nepakankamumo stadija - 3-5 proc. visų sergančiųjų. 25 proc. išsako būdingus diabetinei neuropatijai simptomus, 50 proc. diabetinė neuropatija nustatoma atlikus įprastus tyrimus,o 90 proc. atvejų - sudėtingų tyrimų metu. 75 proc. sergančiųjų miršta nuo makrokraujagyslinių komplikacijų(koronarinė širdies liga, insultas, periferinės kraujagyslių ligos). Makroangiopatijos padažnėjimas pastebimas ankstyvose angliavandenių apykatos stadijose. 35 proc. vyresnių nei 55m.pacientų, patyrusių miokardo infarktą, diagnozuojamas diabetas. Diabetas ir nervų pažeidimas Pažeistos gali būti viso organizmo nervinės skaidulos. Todėl diabetinė neuropatija apima keletą skirtingų klinikinių sindromų, priklausomai nuo pažeistų nervinių skaidulų. Išskiriamos dvi pagrindinės diabetinės neuropatijos grupės: difuzinė neuropatija, pasireiškianti distaliniais simetriniais sensomotoriniais ir autonominiais sindromais, bei židininiai sindromai. Sergantiesiems 1 tipo CD tai yra vėlyva komplikacija. Sergantiesiems 2 tipo CD neuropatija gali būti ankstyvas simptomas, nustatomas diagnozuojant CD. Diabetinė neuropatija išsivysto dėl šių priežasčių: gliukozės toksinis veikimas išsivysto, esant glikemijai daugiau kaip 7,8 mmol/l genetinis polinkis B grupės vitaminų trukūmas ląstelių viduje laisvųjų radikalų aktyvumas, riebalų oksidacija Difuzinės polineuropatijos 1. Distalinė simetrinė polineuropatija Dažniausiai polineuropatija vystosi, kaip neskausmingas jutimų sutrikimas.
Distalinės simetrinės polineuropatijos požymiai: tirpimas, deginimas,,,adatėlių" badymas simetrinis pažeidimas stipriausias naktį, neleidžia miegoti fizinis krūvis nepadidina skausmo stiprėja nuo šilumos ir/ar spaudimo, mažėja nuo šalčio simptomai ryškesni kojose nei rankose ankstyvi simptomai- vibracijos, skausmo, temperatūros jutimo praradimas, vėliau pacientai sako, kad,, vaikšto per vatą", gali prarasti pusiausvyrą, prausdami veidą, eidami pritemoje 2. Ūminė skausminga diabetinė neuropatija Tai retas diabetinės neuropatijos sindromas. Pradžia ūminė ar poūmė, atsiranda deginantys atkaklūs kojų skausmai, labai retai rankų ir liemens. Objektyvūs požymiai reti, galimas nedidelis kojų jutimo sutrikimas ir Achilo refleksų susilpnėjimas. 3. Autonominė neuropatija nėra įprasta, tačiau gali turėti daug apraiškų prakaitavimo pakitimai galvos svaigimas keičiant padėtį širdies plakimai, aritmijos viduriavimas arba vidurių užkietėjimas šlapimo susilaikymas arba nelaikymas erekcijos sutrikimai Židininės neuropatijos Diabetu sergančiųjų nervai dėl nežinomų priežasčių yra jautresni spaudimui, todėl jiems dažnesnės kompresinės ir tunelinės neuropatijos. Dažniausiai nukenčia šlauninis (n. femoralis) ir sėdimasis (n. ischiadicus) nervai. Gerai žinomas izoliuotas akį judinančiojo nervo pažeidimas sergant diabetu (diabetinė oftalmoplegija). Ji prasideda staiga stipriu skausmu už akies, o po kelių dienų sutrinka akies judesiai. Pusei pacientų skausmo gali nebūti, dažnai išlieka vyzdžio reakcijos, tai skiria diabetinę oftalmoplegiją nuo III nervo kompresinio pažeidimo. Ūminių mononeuropatijų priežastis nervo infarktas. Prognozė gera, pasveikstama savaime per 6 12 savaičių. Laikinos mononeuropatijos dažniau vargina vyresnio amžiaus žmonės, sergančius 2 tipo CD.
Profilaktika ir gydymas: padidinto AKS, hipercholesterolemijos korekcija vengti neurotoksinų- alkoholio, rūkymo vitaminai B grupės, folatai simptominis skausmo gydymas kasdienė kojų priežiūra Patarimai sergantiesiems: Kojas kasdien apžiūrėkite, patikrinkite, ar nėra įdrėskimų, įpjovimų, sumušimų, pūslių, patinimų, spalvos pokyčių, atvirų skaudulių. Atsiradusias žaizdas uždenkite švariais tvarsčiais. Apie pastebėtus pažeidimus nedelsdami praneškite savo gydytojui. Saugokite pėdas. Nešiokite tinkamą avalynę ir namuose, ir lauke. Venkite avalynės, kurios smailūs galai, aukšti kulnai, aštrūs dirželiai ir pan. Nevaikščiokite basomis net ir namuose. Prieš audamiesi patikrinkite batų vidų, ar juose nėra pašalinių objektų, šiurkščių siūlių ir pan. Mūvėkite medvilnines ar vilnones kojines. Kasdien kojas plaukite vandeniu su muilu. Rūpestingai išsivalykite tarpupirščius, nusausinkite pėdas, odą minkštinkite aliejumi ar kremu. Sustorėjusią kietą pėdų odą kasdien tepkite specialiu tepalu. Jo sudėtyje turėtų būti salicilo rūgšties ir šlapalo tada priemonė efektyviai suminkštins sukietėjusią odą ir padės ją nusluoksniuoti. Cukralige sergančių asmenų kojų mankšta Visus pratimus kartokite 10 20 kartų. Mankštinkitės ant laiptų. Pabandykite tik pirštų galais užkopti laiptais vieną aukštą. Pratimai ant kėdės: laikydami rankas kryžmai ant krūtinės, atsisėskite ant kėdės ir atsistokite 20 kartų.
Blauzdų raumenų tempimas: delnais atsiremkite į sieną, pėdos truputį patrauktos atgal, kulnai prispausti prie grindų. 10 kartų sulenkite rankas, pečius ir kojas laikykite tiesius. Šis pratimas skirtas kojų mėšlungio profilaktikai. Pirštų pratimai: laikydamiesi už kėdės atlošo ir stovėdami vietoje, tūpkite ir stokite ant pirštų galų. Kojų mostai: atsistokite viena koja kiek aukščiau (pvz., ant knygos). Laikykitės kėdės ar stalo, kita koja padarykite 10 mostų į priekį ir atgal. Pakeiskite koją ir pakartokite pratimą. Pėdų mostai: atsisėskite ant grindų, pasiremkite už nugaros. Purtykite pėdas kol pajusite, kad jos atsipalaidavo ir sušilo. Gydomasis pedikiūras sergantiems cukriniu diabetu kompensuojamas 4 kartus per metus. Diabetinės pėdos priežiūros specialistas: profilaktiškai apžiūri pėdas atlieka gydomąjį pedikiūrą šalina suragėjusią pėdų odą šalina nuospaudas kerpa ir šlifuoja nagus
atlieka įaugusio nago korekciją gydo įskilusius kulnus bei diabetinės pėdos opas, žaizdas moko ir pataria, kaip prižiūrėti kojas bei žaizdas namuose Rekomenduojamas neurologinis ištyrimas 1 kartą per metus Gydytojas vertina: neuropatijos simptomus atlieka neurologinį ištyrimą jutimo lietimo (šepetėliu arba vata) dūrio (hipodermine adata) spaudimo (monofilamentu) vibracijos (128 Hz kamertonu) temperatūros (šilumos/šalčio) motorikos raumenų jėgos (0 5 balai) sausgyslių ir (ar) antkaulio refleksų. Jei diabetinės neuropatijos diagnozė lieka neaiški, atliekamas neurofiziologinis tyrimas. Diabetinės neuropatijos gydymas α lipo rūgštis veikia kaip antioksidantas, mažindama oksidacinį stresą nerviniame audinyje, pagerina gliukozės metabolizmą, veiksmingai mažina somatinės ir autonominės diabetinės neuropatijos požymius. Preparatas skiriamas lėtos infuzijos būdu, iki 1200 mg per parą, 10 14 dienų. Vėliau gydymas tęsiamas geriamąja vaisto forma po 600 mg 2 3 mėnesius. Vitaminų B1, B6 ir B12 derinys yra labai svarbus nervinių ląstelių regeneracijai, skausmo ir kitų neuropatijos simptomų sumažinimui. Preparatas skiriamas po 1 kapsulę 3 kartus per dieną 2 3 mėnesių kursu. Jei pacientui skausmų intensyvumas viršija 4 balus pagal veidukų, žodinę ir/ar skaitmeninę skalę, reikalingas skausmą mažinantis gydymas.
Paracetamolis ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Pregabalinas. Jis efektyvus mažinant periferinės diabetinės neuropatijos skausmą, pagerina gyvenimo kokybę ir palengvina miego sutrikimus, sukelia santykinai mažiau šalutinių reiškinių. Rekomenduojama pregabalino paros dozė 300 600 mg. Gabapentinas, rekomenduojama paros dozė 900 3600 mg. Antidepresantai amitriptilinas, venlafaksinas ir duloksetinas gali būti svarstytini parenkant skausminės diabetinės neuropatijos gydymą. Duomenų, įrodančių, jog kuris nors vaistas pranoktų kitus, nepakanka. Kad atsakas į gydymą būtų geresnis, velafaksinas gali būti derinamas su gabapentinu. Venlafaksino paros dozė 75 225 mg, duloksetino 60 120 mg, amitriptilino 25 100 mg. Diabetinei pėdai būdinga: infekcija išopėjimas ir/ ar giliųjų audinių destrukcija, sukelta neurologinių arba kraujagyslinių apatinių galūnių pakitimų Opų atsiradimo diabetinėje pėdoje rizikos veiksniai: sutrikęs regėjimas senyvas amžius pacientai, kuriems diagnozuota opa pėdoje praeityje pacientai, kuriems diagnozuota nefropatija alkoholio vartojimas rūkymas neuropatija: periferinių kraujagyslių ligos pėdų deformacija riboti sąnarių judesiai Opos dažniausiai formuojasi ant pirštų, padinėje pusėje, padikaulių galvučių projekcijoje bei kulne. Diabetinių pėdų opų gydymas Nuolatinis gydomojo pedikiūro atlikimas Sumažinti spaudimą pėdoje (gulimas režimas ar specialus plastinis įtvaras, Scotchcast batai).
Nekrotinių masių pašalinimas. Optimali glikemijos kontrolė. Gydymas plataus spektro antibiotikais. Paskutinė priemonė yra amputacija. Diabetas ir akys Rimčiausia akių būklė, susijusi su diabetu, apima tinklainę.šios būklės pavadinimas yra diabetinė retinopatija(dr). Jeigu jūs sergate diabetu, nebūtinai jūsų rega bus pažeista. Jei diabetas gerai kontroliuojamas, mažai tikėtina, kad jūs turėsite problemų. Tačiau komplikacijos, kurios paveikia akis gali baigtis regos praradimu. Regos praradimui dėl diabeto gali būti užkirstas kelias, bet svarbi ankstyva diagnostika. Todėl būtini reguliarūs kasmetiniai akių patikrinimai. Išskiriamos trys diabetinės retinopatijos stadijos 1. Foninė diabetinė retinopatija Ši būklė dažna, sergantiems diabetu ilgą laiką, be jokios grėsmės regėjimui. Kraujo indai tinklainėje yra nedaug pažeisti (paburkę, gali kraujuoti arba tekėti skystis). 2. Makulopatija Vėliau gali būti pažeista geltonosios dėmės sritis(makulopatija). Centrinis regėjimas palaipsniui blogėja. Sunku iš didesnio atstumo atpažinti žmonių veidus arba įžiūrėti smulkias raides. Tačiau išlieka periferinis regėjimas. Makulopatija yra pagrindinė progresuojanti regos praradimo priežastis. 3. Proliferacinė diabetinė retinopatija Formuojasi nauji kraujo indai tinklainėje. Kraujo indai yra silpni, atsiranda netinkamoje vietoje tinklainės paviršiuje ir stiklakūnyje. Jie dažnai kraujuoja, dėl to formuojasi randinis audinys. Randėjimas deformuoja tinklainę, ir tinklainė atšoka. Regėjimas tampa neryškus ir dėmėtas. Negydant proliferacinės retinopatijos, galima visiškai apakti. Laiku pradėjus diabetinės retinopatijos gydymą, galima išvengti apakimo. Jau prarasto regėjimo lazerinis gydymas negali atstatyti. Kaip sumažinti regos praradimo pavojų? nerūkyti gliukozės kontrolė kraujospūdžio korekcija padidėjusio cholesterolio korekcija akių dugno tikrinimas Oftalmologo konsultacija Nustačius cukrinio diabeto diagnozę.
Atsižvelgus į pakitimus Kas 12 mėn- jei pakitimų nėra arba yra lengva bei vidutinio sunkumo neproliferacinė DR. Konsultacijos kas 3-4 mėn.kai yra sunki neproliferacinė DR arba makulopatija. Skubi konsultacija proliferacinė DR, staigus regėjimo pablogėjimas (tinklainės atšokos, kraujavimo į stiklakūnį įtarimas) staiga atsiradęsakies skausmas (antrinės glaukomos įtarimas). Gydymas Lazerinis gydymas gali išsaugoti jūsų turimą regėjimą, o ne jį pagerinti. Gali būti taikomos kortikosteroidų ir kraujagyslių endotelio augimo faktorių inhibitorių injekcijos į akį. Katarakta - lęšiuko drumstėjimas. Tai yra dažna liga, besivystanti žmonėms senstant, bet sergant diabetu katarakta gali išsivystyti ir jaunesniame amžiuje. Kataraktos simptomai matomas neryškus vaizdas objektai atrodo geltoname fone akina ryški šviesa pamažu blogėjantis regėjimas sunku skaityti sunku vairuoti automobilį skiriama tik šviesa nuo tamsos vaizdo dvejinimasis Gydymas- operacinis, kai susidrumstęs lęšiukas keičiams dirbtiniu. Antrinė glaukoma. Dėl išplitusios išemijos rainelėje, priekiniame kameros kampe susidaro naujos kraujagyslės, kurios sutrikdo akies skysčių nutekėjimą, ir išsivysto
antrinė neovaskulinė glaukoma. Sutrikus akies skysčių nutekėjimui, kyla akių spaudimas, vystosi antrinė glaukoma. Gydymas- chirurginis. Diabetas ir inkstai Lėtinė, progresuojanti inkstų liga, kuri būna 1/3 visų diabetų sergančių žmonių. Diabertinės nefropatijos rizikos veiksniai bloga diabeto kontrolė blogai koreguojamas arterinis kraujo spaudimas šlapimo takų infekcijos paveldimumas (šeimoje yra sergančių šia liga) rūkymas Diabetinės nefropatijos požymiai dažnas šlapinimasis naktį sunkiai koreguojamas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas nuovargis, nemiga galvos skausmas Jeigu inkstų pažeidimas stiprėja, gali atsirasti: pykinimas, vėmimas, silpnumas apetito stoka odos niežulys dažnos hipoglikemijos, nekeičiant gydymo odos blyškumas, anemija rankų, kojų, paakių patinimas kojų mėšlungis dusulys Pacientams, sergantiesiems cukriniu diabetu, kartą per metus atliekami inkstų tyrimai (kreatinino ir albuminurijos nustatymas) leidžia įvertinti inkstų funkcinę būklę.pažeisti inkstai neatlieka kraujo filtravimo, valymo darbų. Organizmą nuodija kenksmingos medžiagos - šlakai.
Žmonės, varginami inkstų veiklos nepakankamumo vėlyvoje stadijoje, yra gydomi:» Hemodialize (ar peritonine dialize);» Transplantacija. Hemodializė tai procedūra kai valomas kraujas specialiais aparatais su dirbtiniais filtrais. Šiais aparatais iš organizmo pašalinamos toksinės medžiagos. Žmogui ligoninėje per savaitę atliekamos 2-3 dializės procedūros, kurios trunka apie 3-5 val. Transplantacija. Sveikas inkstas yra persodinamas diabetine nefropatija sergančiam ligoniui. Paprastai inkstai yra persodinami iš gyvo donoro. Tačiau dažnai, persodinus transplantantą, vyksta svetimo organo atmetimo reakcija. Tokia reakcija į svetimą imuninę sistemą vėl sukelia organo veiklos nepakankamumą. Organų atmetimo reakcijai išvengti skiriamos didelės dozės imuninę sistemą slopinančių medikamentų (imunosupresantų). Norint mažinti inkstų ligų riziką, reikia dažnai kontroliuoti kraujo gliukozę sekti ir koreguoti arterinį kraujo spaudimą; mažiau vartoti baltymų atsisakyti žalingų įpročių: nikotino bei alkoholio gydyti šlapimo takų infekcijas vengti viršsvorio Cukrinis diabetas ir stambiųjų kraujagyslių pažeidimas. Sergančiuosius cukriniu diabetu nuo 2 iki 4 kartų dažniau nei kitus pakerta širdies ir kraujagyslių ligos, nes didėja miokardo infarkto, apatinių galūnių gangrenos ir amputacijos grėsmė. Apie 20-30 % žmonių, kurie buvo paguldyti į Reanimacijos skyrių dėl kardiologinių ligų, serga cukriniu diabetu arba jis buvo pirmą kartą diagnozuotas 55% segančių miršta nuo miokardo infarkto. 6 kartus padidėja insulto rizika. Pažeidžiamos širdies kraujagyslės: stenokardija, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, staigi mirtis smegenų kraujagyslės: trumpalaikis smegenų kraujotakos sutrikimas, insultas, demencija periferinės kraujagyslės: protarpinis šlubumas, gangrena Šie faktoriai sąlyguoja širdies ir kraujagyslių ligas : amžius (vyresniems žmonėms tikimybė didėja) dislipidemija paveldimumas padidintas arterinis spaudimas lytis (vyrai serga dažniau) menopauzė nutukimas
nejudrumas žalingi įpročiai Kaip išvengti stambiųjų kraujagyslių pažeidimo? diabeto kontrolė sureguliuoti arterinį spaudimą Sumažinus viršutinį stulpelį nors 10 mmhg 44 % sumažės miokardo infarkto, 66 % insulto grėsmė. koreaguoti lipidų rodiklius Bendras cholesterolio kiekis mažiau nei 4,8mmol/l Didelio tankio lipidai daugiau 1,0mmol/l Mažo tankio lipidai mažiau nei 3,0mmol/l Trigliceridų mažiau nei 1,7mmol/l sureguliuoti kūno masę atsisakyti žalingų įpročių Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad tinkamai kontroliuojant cukrinį diabetą, sumažėja komplikacijų rizika! Diabeto kontrolė vertinama pagal tris kriterijus: glikemija nevalgius, norma 4,4 6,7 mmol/l glikemija praėjus 2 val. po valgio, norma < 8,9 mmol/l glikozilintas hemoglobinas (HbA 1c ), norma < 7 proc. Glikemija nevalgius ir po valgio namie tikrinama savikontrolės aparatais, vadinamais gliukomačiais ar gliukometrais. Tokius aparatus gauna ir jais naudotis apmokomas kiekvienas ligonis, kai jam diagnozuojamas cukrinis diabetas. Taip pat apmokomas koreguoti dietą, fizinį aktyvumą, insulino dozes. Matavimai atliekami: nevalgius iš ryto, prieš pietus ar vakarienę 2 valandas po valgio prieš miegą jaučiant hipoglikemijos požymius. Glikozilintas hemoglobinas parodo vidutinę kraujo gliukozės koncentraciją pastarųjų 3 mėn. laikotarpiu.jei glikozilintas hemoglobinas didėja, būtina koreguoti diabeto gydymą. Glikozilinto hemoglobino bei glikemijos vidurkio rodikliai skiriasi, todėl lentelėje pateikiamas jų santykis. HbA 1c 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 Glikemija 5 6,7 8,3 10 11,7 13,3 15 16,7 18,3 21,1 kraujyje mmol/l Norint užtikrinti gerą diabeto kontrolę, būtina siekti ir šių rodiklių: Arterinis kraujo spaudimas < 130/80 mmhg; Kūno masės indeksas < 25 kg/m2;
Lipidai: Mažo tankio lipidai (MTL) < 3,0 mmol/l; Didelio tankio lipidai (DTL) > 1,0 mmol/l; Trigliceridai < 1,7 mmol/l; Bendras cholesterolis < 4,8 mmol/l. Žinokite, kad ir susirgęs esate mylimas, saugus ir laukiamas, o gydymo nauda yra didesnė už apribojimus ir nepatogumus! Literatūra, naudingos nuorodos: 1. Lina Zabulienė, Eglė Rudinskienė. Gyvensenos ypatumai, sergant 2 tipo cukriniu diabetu. Patarimai pacientams, jų šeimos nariams ir draugams. Vilnius, 2009. 2. Šeimos gydytojo vadovas. Vilnius,2006. 3. Shern L.Chew, David Leslie. Klinikinė endokrinologija ir cukrinis diabetas.- London, 2006 4. http://www.novonordisk.lt 5. http://www.cukraligė.lt 6. http://www.emedicina.lt 7. http://www.gerontologija.lt 8. http://www.pasveik.lt 9. http://cukralige.lt/cukrinio-diabeto-kontrole/ 10. Antanas Norkus. Endokrinologijos praktikinis vadovas. Kaunas, 2013.