NARKOTIKŲ KONTROLĖ IR NARKOMANIJOS PREVENCIJA Narkotikų kontrolės departamento prie LRV direktorė dr. AUDRONĖ ASTRAUSKIENĖ 2008 m. lapkričio 6 d.
Jaunimas ir narkotikai nejaučia mirties baimės mėgsta maištingą gyvenimo būdą nekenčia, kai jiems kas nors nurodinėja visus pamokymus laiko globėjiškais ir užgaunančiais jų savigarbą turi daug ambicijų PROTINGAS, KŪRYBINGAS, MODERNUS
Didžioji dauguma Lietuvos jaunimo su narkotikais neturi nieko bendro
Asmenų,, vartojusių bent vieną narkotinę ir psichotropinę medžiag iagą,, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį (proc.)
Socialinė problema? Moralinė problema? Išsilavinimo problema? Kultūrinė problema? Sveikatos problema? Pasirinkimas? Narkotikų vartojimas/priklausomybė yra daugiafaktorinis sveikatos sutrikimas, kurį dažnai lydi atkryčiai ir chroninės ligos. Dažnai visuomenė narkotikų priklausomybės nepripažįsta kaip sveikatos problemos ir daugelis vartotojų yra stigmatizuoti ir negauna reikiamų (gydymo, reabilitacijos ir t.t.) paslaugų
Nacionalinės s narkotikų kontrolės s ir narkomanijos prevencijos programos principai Kompleksinis požiūris PAKLAUSOS MAŽINIMAS PASIŪLOS MAŽINIMAS KOORDINAVIMAS INFORMACIJOS RINKIMAS, ANALIZĖ
Nacionalinė narkotikų kontrolės s ir narkomanijos prevencijos programos priemonių įgyvendinimui skirtos lėšos l (tūkst. Lt) ATSAKINGI VYKDYTOJAI 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. Narkotikų kontrolės s departamentas 1586 2701 3625 Švietimo ir mokslo ministerija 504 600 Valstybinė jaunimo reikalų taryba 100 100 Policijos departamentas 680 1180 Sveikatos apsaugos ministerija 650 650 Kalėjim jimų departamentas 682 Krašto apsaugos ministerija 22 Kultūros ministerija 55 Muitinės s departamentas 522 Valstybės s sienos apsaugos tarnyba 706 M. Riomerio universiteto TMI 1500 Kauno, Klaipėdos, Panevėž ėžio, Šiaulių PLC 4604 5885,9 Vilniaus PLC (Vilniaus savivaldybė) 3232,3 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Socialinės s apsaugos ir darbo ministerija 780 30 Viso: 12136,3 14633,9 2400 100 1498 550 338,4 65 450 646 7834,8 300 17807,2 4040 2500 300 2717 500 200,4 4 754 390 9237 240 20882,4
Narkotikų kontrolės programoms skirtos lėšos, EMCDDA Šalis EUR, mln. VB dalis (proc.) Airija 176.8 0.32 Malta 4.9 0.23 Jungtinė Karalystė 1463.8 0.18 Danija 119.1 0.11 Lenkija 107 0.1 Portugalija 69.1 0.1 Liuksemburgas 9.8 0.08 Graikija 53.4 0.06 Slovėnija 7.5 0.06 Estija 1.9 0.05 Kipras 3.2 0.05 Lietuva (2005) 3.5 (6, 2008) 0.05 (0.08, 2008) Vokietija 35.5 0.003 Čekija 16.9 0.04 Prancūzija 315.4 0.03 Slovakija 1.9 0.01 Suomija 8 0.01 Austrija 4 0.003
Atkryčių dažnumas tarp asmenų, sergančių priklausomybės ir kitomis ligomis
Subalansuotas integruotas požiūris: Ne priešprieša, bet sinergizmas tarp prevencijos, gydymo, reabilitacijos, žalos mažinimo, pasiūlos mažinimo, siekiant mažinti narkotikų vartojimą Žalos mažinimas Prevencija Perdozavimas/savižudybės Nelaimingi atsitikimai, traumos ŽIV/ AIDS Hepatitis B and C, TBC Pasekmės fizinei ir psichinei sveikatai Teisinės, socialinės, ekonominės problemos, tarpasmeninių santykių suardymas Elgesio nuostatos Gydymas Reabilitacija, reintegracija Pasiūlos mažinimas
Rizikos veiksniai, sąlygojantys s individą/grup /grupę pradėti vartoti psichoaktyviąsias sias medžiagas 1.Genetinis faktorius 2. Bendruomenės s aplinka Liberalus požiūris Žemas emas socio-ekonominis statusas Psichoaktyv. medžiag iagų prieinamumas Silpni Silpni bendruomenės s narių ryšiai Socialinis mobilumas 3.. Mokyklos aplinka Mokymosi nesėkm kmės Pamokų nelankymas, pašalinimas alinimas iši mokyklos Nesutarimai tarp vaiko ir mokytojų Neaktyvus įsitraukimas į mokyklos veiklą 4. Šeimos aplinka Silpnas emocinis ryšys ys tarp šeimos narių Netinkama vaikų priežiūra, ra, auklėjamosios priemonės Konfliktai šeimoje, tėvųt skyrybos Tėvai, vartojantys psichoaktyv. medž., deviantinis jųj elgesys Palankus tėvųt požiūris į psichoaktyv. medž.. vartojimą 5. Bendraamžių aplinka Nesugebėjimas pasipriešinti inti bendraamžių spaudimui elgtis negatyviai Palankus požiūris į bendraamžių teisės s pažeid eidėjų elgesį Aštrių pojūč ūčių ieškojimas Palankus požiūris į vartojančius psichoaktyviąsias sias medžiagas bendraamžius Neteisingos bendraamžių žinios Ankstyvas rūkymas r ir alkoholio vartojimas su bendraamžiais
Apsauginiai veiksniai, mažinantys psichoaktyvių medžiag iagų vartojimo tikimybę 1. Bendruomenės s aplinka Kvalifikuotos sveikatos priežiūros ros prieinamumas Bendruomenės s neigiamas nusistatymas Aukštas socio-ekonominis bendruomenės s narių statusas Mažas as psichoaktyv. medžiag iagų prieinamumas Stiprūs s bendruomenės s narių ryšiai 2. Mokyklos aplinka Aktyvus įsitraukimas į mokyklos veiklą Geri Geri vaiko ir mokytojų santykiai Aukšti mokymosi pasiekimai 3. Šeimos aplinka Gebėjimas tinkamai spręsti sti šeimos problemas Stiprus emocinis ryšys ys tarp šeimos narių Tinkama vaikų priežiūra, ra, auklėjamosios priemonės Darni šeima Dideli tėvųt lūkesčiai vaikų elgesio atžvilgiu Ankstyvo praradimo/ išsiskyrimo i nepatyrimas Neigiamo vaikų požiūrio į psichoaktyv. medž. vartojimą formavimas 4. Bendraamžių aplinka Gebėjimas pasipriešinti inti bendraamžių spaudimui elgtis negatyviai Nepalankus požiūris į vartojančius psichoaktyv. medžiagas bendraamžius Teisingos bendraamžių žinios apie psichoaktyv. medžiag iagų žalą ir neigiamas pasekmes
Berniukų ir mergaičių gyvenančių vaikų globos namuose arba su abiem tėvais t emocingumo rodikliai Emocingumo rodikliai Prislėgta nuotaika Nerimastingumas Nuotaikų kaita Padidėjęs emocinis jautrumas Baimės Berniukai n (%) Mergaitės n (%) Vaikų χ²(1) p Vaikų Šeima Šeima namai namai 9 4 20 6 2,032 0,154 (7,4) (3,3) (18,7) (5,7) 23 17 37 18 1,078 0,299 (19,0) (14,0) (34,6) (16,8) 56 47 76 45 1,369 0,242 (46,3) (38,8) (71,0) (42,5) 38 16 49 24 11,537 0,001 (31,4) (13,2) (45,8) (22,4) 12 4 29 9 4,283 0,038 (9,9) (3,3) (27,1) (8,4) χ²(1) p 8,438 0,004 8,834 0,003 17,720 0,000 12,994 0,000 12,799 0,000 Šaltinis: A. Goštautas, J. Fleming, I. Pilkauskienė, V. Čepukienė, R. Pakrosnis, L. Flagstad. Trumpalaikio į sprendimus orientuoto konsultavimo efektyvumo nustatymas. VDU, SMF, TPK ir UNK tarpuniversitetinio bendradarbiavimo projektas. 2000 m. Medžiaga pranešimui Vaikų augančių šeimoje ir globos įstaigose konfliktų priežastys Nacionalinės sveikatos Tarybos posėdyje, 2005.12.20 LR Seimo I rūmų Konferencijos salėje.
Kanapių vartojimo paplitimas per paskutinius 12 mėn. m 15-34 m. amžiaus grupėje Europos Sąjungos Taryba, 2008
Ekstazi vartojimo paplitimas per paskutinius 12 mėn. m 15-34 m. amžiaus grupėje Europos Sąjungos Taryba, 2008
Kokaino vartojimo paplitimas per paskutinius 12 mėn. m 15-34 m. amžiaus grupėje Europos Sąjungos Taryba, 2008
Amfetaminų vartojimo per paskutinius 12 mėn. m paplitimas tarp visų suaugusiųjų (15 64 metų) ) ir jaunų žmonių (15 34 ir 15 24 metų) EMCDDA, 2006
Narkotinių ir psichotropinių medžiag iagų vartojimo bent kartą gyvenime paplitimas tarp skirtingų asmenų grupių, (%) 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 8,2 16,9 15,6 15-64 m. LT gyv. 15-24 m. LT gyv. 15-16 m. moksleiviai (ESPAD 03) 19,2 15-17 m. vaikų globos namų aukl. (VGN 06) 56,0 Suimti ir nuteisti nepilnamečiai (KD 2006) 34,0 32,0 Klubuose jaunimas Aukštųjų m-lų studentai
Įtakos veiksniai, (JT, Gerra, 2006) 1 0,9 0,8 0,7 Informavimas Gyvenimo įgūdžiai Tėvų žinios Šeima 0,6 0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 0 Informavimas Gyvenimo įgūdžiai Tėvų žinios Šeima
Prevencija ir priklausomybių gydymas - vertingos investicijos UK National Treatment Outcome Research Study: NTORS, Godfrey et al., 2004; - Health Serv Res.,, Ettner et al., 2006, UCLA California - Spoth et al., 2002 - Haukins et al., 1999; Aos et al., 2001 TĖVAMS SKIRTOS PREVENCINĖS S PROGRAMOS 1 $ INVESTUOTAS ATNEŠA $9.60 MOKINIAMS SKIRTOS PREVENCINĖS PROGRAMOS 1 $ INVESTUOTAS ATNEŠA $4.25
Psichoaktyvių medžiag iagų vartojimo prevencija Policijos departamentas 2007 m. birželio mėn., o lėšos nuo spalio mėn.) Narkotikų kontrolės departamentas (2007 m. kovo 1 d.) Jaunimo reikalų departamentas (2007 m. gegužės mėn.) Projektų teikėjai ir vykdytojai (NVO, mokyklos ir pan.) Švietimo ir mokslo ministerija (2007 m. gegužės mėn.) Savivaldybės (2007 m. gegužėsbirželio mėn.) Apskričių Administracijos (2007 m. gegužėsbirželio mėn.)
FINANSAVIMAS DĖL L MOKSLEIVIO KREPŠELIO ELIO LĖŠŲ, L, SKIRTŲ ATSISKAITYTI UŽU NEFORMALŲJĮ VAIKŲ ŠVIETIMĄ,, PERSKIRSTYMO IR NAUDOJIMO METODINIŲ REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO, ŠMM 2007 03 15 Nr. ISAK-386 13. Atsiskaitymas užu neformalųjį vaikų švietimą (DĖL L BAZINIO MOKSLEIVIO KREPŠELIO ELIO KOEFICIENTO NUSTATYMO 2006 METAMS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS S 2001 M. BIRŽELIO 27 D. NUTARIMO NR. 785 "DĖL L BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ FINANSAVIMO REFORMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO" PAKEITIMO,, LRV, 2005 12 28, Nr. 1428 Lt/mok./mėn., 12,4 (1-4 4 kl.) 7,8 (5-8 8 kl.) 9,1 (9-10 kl.) 10,4 (11-12 12 kl.) Kitos programos
Naujos psichoaktyvių medžiag iagų vartojimo prevencijos kryptys Atsižvelgiant į situaciją Lietuvoje bei į kitų Europos šalių patirtį keliami reikalavimai psichoaktyvių medžiag iagų vartojimo prevencijai: prevencijos priemonių prieinamumo užtikrinimas Kompleksinės ir visapusiškos - turi apimti ne tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, bet ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas bei rizikingą elgesį orientuotos į tikslines rizikos grupes, amžių bei poreikius vertinamas vykdomų prevencijos priemonių efektyvumas remtis patvirtintomis ir adaptuotomis programomis, šiuolaikinėmis informavimo priemonėmis vieningas metodinis vadovavimas Narkotikų vartojimo prevencijos pastangos tampa vis sudėtingesnės dėl pastoviai augančio narkotikų vartojimo populiarinimo visuomenėje. Dažnai tai yra tiesiog kurstymas ir skatinimas vartoti narkotikus. Todėl prevencijos pastangos turi būti stiprinamos, turi būti kuriamos ir diegiamos naujoviškos prevencinės iniciatyvos (Tarptautinės narkotikų kontrolės tarybos rekomendacijos, 1998)
Ankstyvas išaii aiškinimas NKD direktoriaus įsakymu sudaryta tarpžinybin inybinė darbo grupė parengė LRV nutarimo Dėl l Lietuvos Respublikos Vyriausybės s 2002 m. balandžio 2 d. nutarimo Nr. 437,,Dėl l ankstyvo vaikų (moksleivių) psichiką veikiančių medžiag iagų vartojimo nustatymo tvarkos patvirtinimo pakeitimo projektą) Valstybės Žinios, 2007.10.16, Nr.: 107 reglamentuoja vaikų (moksleivių) ) narkotinių,, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiag iagų vartojimo nustatymo organizavimą ne tik švietimo įstaigose, bet ir vaikų globos įstaigose bei viešosiose vietose numatomi veiksmai,, kurių turi imtis darbuotojai, pagrįstai įtarę,, kad ugdymo įstaigą lankantis vaikas vartoja psichiką veikiančias ias medžiagas, yra apsvaigęs s nuo šių medžiag iagų nurodoma, kokiais teisės s aktais vadovaujasi bei kokių veiksmų turi imtis policijos pareigūnai nustatant vaikus, vartojančius psichiką veikiančias ias medžiagas viešosiose vietose
Ankstyvos intervencijos prioritetai,, 2007, 2008 Atsižvelgiant į tarpusavyje susijusius rizikos veiksnius išskiriamos šios pagrindines vaikų rizikos grupės: Vaikai, kurių tėvai piktnaudžiauja iauja psichoaktyviosiomis medžiagomis; - Jauni teisės s pažeid eidėjai; - Vaikai, augantys globos namuose; - Benamiai vaikai; - Vaikai, praleidžiantys iantys pamokas ar pašalinti alinti iši mokyklos. Ankstyvos intervencijos metodika, 2007 Tikslinių projektų finansavimas Socialinės s rizikos vaikas vaikas iki 18 metų,, kuris valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, piktnaudžiauja iauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošim imų, yra įsitraukęs s ar linkęs įsitraukti į nusikalstamą veiklą,, yra patyręs s ar kuriam kyla pavojus patirti psichologinę,, fizinę ar seksualinę prievartą,, smurtą šeimoje ir dėl d šių priežas asčių jo galimybės s ugdytis ir dalyvauti visuomenės s gyvenime yra ribotos.
Socialinės rizikos grupės vaikai Valkataujantys/mokyklos nelankantys vaikai 303, iki 16 m., 2007 m. Rizikos šeimos 12 tūkst., kuriose auga 28 tūkst. vaikų, 2007 m. Globos namuose gyveno apie 6,1 tūkst. t vaikų,, 2006 m. Kas 5-as Lietuvos gyventojas žemiau skurdo ribos
Elgesio problemos, depresijos simptomai vaikystėje, paauglystėje Įtakoja: - Žemesni pasiekimai mokykloje - Žemesnė socialinė padėtis -Padidėjusi rizika vartojimui Emociškai apleisti vaikai? Vaikai, kurie vienas ar abu tėvai išvykę įužsienį 10 tūkst., (VTAK, 2007) 41 proc. Lietuvos vaikų turi su psichikos sveikata susijusių problemų (VU, 2004) Apie 70 proc. vaikų yra patyrę tyčiojimosi reiškin kinį kaip aukos, ir kaip skriaudėjai.
Metodinis vadovavimas ir koordinavimas Interneto svetainės: Pramogos be narkotikų Internetinė prevencijos projektų informacinė sistema Specialisto klausk drąsiai
Asmenų,, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, sveikatos priežiūra ra 5 priklausomybės s ligų centrai 65 psichikos sveikatos centrai Lietuvoje yra 256 asmens sveikatos priežiūros ros įstaigos, turinčios ios teisę užsiimti asmens sveikatos priežiūros ros veikla, teikiant psichiatrijos, priklausomybės s ligų psichiatrijos, psichoterapijos, vaikų ir paauglių psichiatrijos sveikatos priežiūros ros paslaugas. Užtikrinti, kad visos asmens sveikatos priežiūros ros įstaigos, turinčios ios licenciją priklausomybės s ligų psichiatrijai, užtikrintu tikrintų reikiamų paslaugų prieinamumą asmenims, priklausomiems nuo narkotinių, psichotropinių medžiag iagų vartojimą
Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines psichotropines medžiagas Lietuvoje registruota: 2004 m. 54 vaikai 2005 m. 44 vaikai 2006 m. 19 vaikų 2007 m. - 11 vaikų
Gydymo ir psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugos vaikams priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų 1-33 mėn. m trukmės s gydymo ir socialinės s bei psichologinės s reabilitacijos stacionaro skyriai: Vilniaus PLC 9 vietos Klaipėdos PLC 4 vietos Kauno PLC 5 vietos Panevėž ėžio PLC 5 vietos Ilgalaikės s psichologinės s bei socialinės s reabilitacijos paslaugas vaikams VšĮ Apsisprendimas 12 vietų Kauno PLC 10 vietų Kauno nepilnamečių pataisos namai, 2008 Panevėž ėžio moterų pataisos namai, 2008 Gydymo, psichologinės s bei socialinės s reabilitacijos paslaugos vaikams, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiag iagų,, yra pilnai finansuojamos iši valstybės s biudžeto ir ES struktūrini rinių fondų.
Visų asmenų,, registruotų dėl l psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, pasiskirstymas pagal vartojamų medžiag iagų grupes Kokainas Haliucogenai Kanabioidai Stim ul. ir kofeinas Lakios medžiagos Ramin. ir migdom. Keli narkotikai 9 (0,1%) 8 8 7 (0,1%) 8 9 34 (0,6%) 30 25 146 (2,6%) 139 136 146 (2,6%) 158 165 69 (1,2%) 80 84 688 (12%) 668 632 Opioidai 4616 (80,8%) 4481 4311 0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 4000 4500 5000 NKD, 2005 2008 2006 2007
Asmenų,, registruotų dėl l psichikos ir elgesio sutrikimų,, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, skaičiaus iaus dinamika (naujai registruotų atvejų skaičius 2007 m. 9,4 atv./100 tūkst., 2004 m. 12,3, 80 proc. vyrų, 75 proc. Iki 29 m. amžiaus, įskaita>sveidra) Asmenų skaič iu s 7000 6000 5000 4000 3000 2000 1000 0 registruotų asmenų skaičius dalyvaujančių pakaitinio gydymo progr. 5011 4689 5371 5573 5573 5715 332 436 402 381 381 395 2003 2004 2005 2006 2006 2007
Pakaitinio gydymo pacientų charakteristikos Vidutinis amžius 37,3 m. Pirmą kartą kreipėsi gydytis 26,5 m. Vidutinis buvimo laikas metadono programoje 49 mėn. Vidutinė metadono dozė 54,7 ml. Amžius kaip pirmą kartą pavartojo opiatų 21 m. Vidutinis švirkštimosi stažas 16,1 m. Anksčiau gydyti 69 proc. ŽIV 10 proc., hepatitas C 54 proc.
Švirkštimasis ir kitų narkotikų vartojimas priklausomai nuo buvimo programoje laiko 35,0% 30,0% Švirkštėsi Vartojo 25,0% 20,0% 15,0% 10,0% 5,0% 0,0% iki 1 metų nuo 1 iki 2 metų nuo 2 iki 5 metų virš 5 metų
Išvados Asmenys, pradėję gydytis pakaitinio gydymo metadonu programoje, žymiai sumažina nelegalių narkotikų (opiatų) ) vartojimą bei su tuo susijusią rizikingą elgseną; Kuo ilgiau dalyvaujama gydymo programoje, tuo labiau mažė žėja rizika vartoti arba švirkštis narkotikus (po 3 ir 6 mėn. m Opioidų vartojimas sumažė žėja iki 13 kartų,, rizika užsikru sikrėsti, sti, užkru krėsti kitus ŽIV, HCV, HBV per kraują 10 kartų,, nusikalstamumas 6 kartus; Pagerėja sveikata, gyvenimo kokybė; Vidutinė skiriamo metadono dozė yra mažesn esnė nei rekomenduoja PSO efektyviam pakaitiniam gydymui (80-120 ml.); Didesnė rizika švirkštis narkotikus tarp anksčiau besigydžiusi iusių asmenų lyginant su tais, kurie niekada nesigydė,, tai rodo gana dažnas atkryčių tendencijas; Būtina plėsti pakaitinio gydymo paslaugas, užtikrinant u jųj prieinamumą visoje Lietuvoje, plėsti psichologinės- socialinės s pagalbos paslaugas, didinto darbuotojų motyvacija, kelti kvalifikaciją.
Nėra vienos veiksmingos priemonės, užkertančių kelią narkotikų vartojimui. Kiekvienoje šalyje narkotikai yra vartojami, nepaisant to, kad stengiamasi pažaboti jų vartojimą ir prekybą. Žalos mažinimas įtakoja vartojimą, mažina infekcinių ligų (ŽIV/AIDS, hepatito, TBC); perdozavimo, mirties atvejų riziką; mažina neigiamą įtaką, kurią narkotikų vartojimas turi patiems asmenims ir bendruomenėms. Dažnai žalos mažinimo programos yra vienintelis narkotikų vartotojo ryšys su socialinės pagalbos ir sveikatos sektoriais. Todėl žalos mažinimo programos gali padidinti nukreipimų gydytis skaičių. Tarp pagrindinių žalos mažinimo priemonių yra šios: Švirkštų ir adatų keitimo programos Pakaitinis palaikomasis gydymas Konsultavimas ir švietimas Nukreipimai gydytis Socialinė psichologinė, medicininė pagalba (PSO)
ŽIV užsikru sikrėtimo dinamika vartojant švirkščiamuosius iamuosius narkotikus Lietuvos AIDS centro duomenimis 2007 m. Lietuvoje diagnozuota 106 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai, o tai 6 atvejais daugiau nei 2006 m. ir 14 atvejų mažiau nei 2005 m. (2006 m. 100, 2005 m. 120, 2004 m. -135 atv.). Toliau stebima tendencija, kad pagal ŽIV užsikrėtimo būdą, mažėja naujai išaiškintų užsikrėtusiųjų ŽIV infekcija asmenų dalis, kurie užsikrėtė neteisėtai švirkšdamiesi injekcinius narkotikus nesteriliomis adatomis ir švirkštais. proc. 100 80 60 40 76,4 95,5 75,5 74,8 70,8 62 55,6 20 0 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 metai
Žalos mažinimo paslaugų prieinamumas ES 25 25 25 23 23 21 18 4 4 Pakaitinis gydymas metadonu 30 15 0 Detoksikacija metadonu Gydymas Buprenorfinu Gydymas Naltreksonu Drug-free... Reabilitacijos centrai Drop in Heroino skyrimas Narkotikų vartojimo kambariai ES šalių skaičius
ŽEMO SLENKSČIO PASLAUGŲ PLĖTRA LIETUVOJE Lietuvoje 2007 metų pabaigoje veikė 11 žemo slenksčio paslaugų kabinetai: Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Klaipėdoje (2 kabinetai), Mažeikiuose, Šiauliuose, Vilniuje (2 kabinetai), Telšiai Ligotumas narkomanija Lietuvos regionuose (atv./100 000) Visaginas -541 (3,5 karto didesnis už respublikos ) Alytaus raj. 435 (2,9 karto didesnis už respublikos) Vilniaus m. 416 (2,8 karto didesnis už respublikos) Klaipėda 339 (2,3 karto didesnis už respublikos vidurkį) Respublikos vidurkis 145
Žemo slenksčio kabinetų lankytojai Besilankančių asmenų amžiaus vidurkis 30 m. Gydyti anksčiau 51 proc. Dirba -11 proc. Bedarbis 59 proc. Neįgalus 1 proc. Atsitiktinius lytinius santykius per 30 d. turėjo 30 proc. Be prezervatyvų 30 proc. ŽIV pozityvus 7,7 proc. HCV pozityvus 70 proc. Informacinė sistema 2007 m. Nukreipimai gydytis, reabilitacijai, konsultavimas
Metodinis vadovavimas ir koordinavimas Žalos mažinimo paslaugų stebėsenos informacinė sistema
Psichologinė socialinė reabilitacija 8 15 30 40 10 12 35 8 12 10 16 40 14 12 10 Lietuvoje veikia 12 ilgalaikės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, 270 vietų, 2006-2007 m. pasirašyta 13 sutarčių ES paramai gauti už 11 mln. lt
Psichologinės socialinės reabilitacijos paslaugų finansavimas, NKD 80 70 60 SADM * NKD 26 proj. 19 proj. 26 proj. 12 proj. 10 proj. tūkst. Lt 50 40 30 20 10 0 2003 2004 2005 2006 2007 * NKD įsakymas Dėl Psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų kainos nustatymo metodikos patvirtinimo, 2005 2006 m. pasirašyta 13 sutarčių ES paramai gauti už 11 mln. Lt LR socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugos bus licencijuojamos nuo 2010 m.
Metodinis vadovavimas ir koordinavimas Reabilitacijos paslaugų stebėsenos informacinė sistema
Žalos mažinimo paslaugos laisvės s atėmimo vietose (ENNSC duomenimis, Europoje intraveninių narkotikų vartojimo kalėjimuose paplitimas yra 7 38%) 7 17 19 16 10 11 5 3 0 Pakaitinis gydymas metadonu 25 0 Detoksikacija metadonu Gydymas Buprenorfinu Gydymas Naltreksonu Heroino skyrimas Priemonių narkotikų vartojimui dalinimas irkštų ir adatų programos Prezervatyvų dalinimas ES šalių skaičius
Narkomanijos paplitimas laisvės s atėmimo vietose Lietuvoje KD duomenimis, 2007 m. laisvės atėmimo vietose iš 7866 nuteistųjų narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai vartojo 17,7 proc. nuteistųjų (1390 asmenų); 80 proc. iš jų švirkščiamuoju būdu asmenų skaičius 1600 1400 1200 1000 800 600 400 200 0 18,1% 18,4% 17,7% 15,6% 14,4% 1148 1265 1476 1488 1390 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
Narkotikų vartojimo tendencijos laisvės s atėmimo vietose tarp vartojančius narkotikus asmenų Lietuvoje 2002-2007 2007 metais (%) 80 74,4 70 66,6 60 58,1 50 40 30 25 42 39,6 47 36 40 45 20 10 0 14,3 18,9 9,7 11,9 1,2 2,7 4,4 0,8 1,6 2,6 2002 2003 2004 2005 2006 2007 8,7 4,4 8,4 4 Opiatai 74,4 66,6 58,1 42 36 45 Keli narkotikai 14,3 18,9 25 39,6 47 40 Amfetaminas/ekstazis 2,7 4,4 9,7 11,9 8,7 8,4 Kanapės 1,2 0,8 1,6 2,6 4,4 4
(5) EK ataskaita, 2007 Beveik visos valstybės narės įgyvendino infekcinių ligų paplitimo tarp narkotikų vartotojų kalėjimuose prevencijos priemones. Tačiau žalos mažinimo intervencijos kalėjimuose ES vis dar neatitinka lygiavertiškumo principo, patvirtinto JT Generalinės Asamblėjos, UNAIDS/PSO ir JT Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos tarnybos (UNODC), pagal kurį: kalėjime ir laisvėje esantiems asmenims turi būti teikiamos lygiavertės sveikatos paslaugos ir priežiūra (įskaitant žalos mažinimą). Todėl svarbu, kad šalys pritaikytų kalėjimuose vykdomą žalos mažinimo veiklą taip, kad būtų tenkinami kalinių narkotikų vartotojų bei kalėjimų darbuotojų poreikiai ir pagerėtų jų galimybės gauti paslaugas. Tokių paslaugų tęstinumas, įskaitant jų kokybę ir galimybę jas gauti, turėtų būti užtikrinamas ir išleidus asmenį iš įkalinimo įstaigos.
Naujų psichoaktyvių medžiag iagų kontrolės s užtikrinimas u ir greito reagavimo sistemos funkcionavimas pagal ES reikalavimus Į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą naujai įtraukta: 2006 m. 1-(3-chlorofenil)piperazinas (mcpp); 2007 m. 1-benzilpiperazinas (BZP)
Koordinavimas ir bendradarbiavimas: Programos įgyvendinimo 2007 metų priemonių vykdymas, koordinavimas Teisinės bazės tobulinimas Atstovavimas tarptautinėse ir ES organizacijose (EMCDDA, HDG, REITOX), JT, ET Pompidou grupė ir kt. 2007 m. Lietuva išrinkta JT Narkotikų kontrolės komisijos nare, vicepirmininko postas NKD atstovai dalyvauja EMCDDA valdymo tarybos, biudžeto komiteto, ekspertinių grupių veikloje. EQUAL programos projektas JAUNIMO UŽIMTUMO/ĮDARBINIMO PROGRAMA JT tarptautiniai projektai PRISME, COHESION, ŽIV/AIDS prevencija ir priežiūra tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei nuteistųjų Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje EMCDDA projektas EMCDDA veiklos plėtra, 2007 m. EK projektas ankstyvosios intervencijos paslaugoms teikti 2007-2010 m. Tarptautinių konferencijų, seminarų organizavimas Specialistų, savivaldybių narkotikų kontrolės komisijų, bendruomenių mokymai Pranešimai žiniasklaidoje, spaudos konferencijos, tarptautinės konferencijos, seminarai
Informacinių sistemų plėtra 1. Esamos informacinės sistemos, tyrimai ir duomenų rinkimas: Internetinė psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos projektų informacinė sistema pagal EMCDDA reikalavimus Reabilitacijos paslaugų stebėsenos informacinė sistema Žalos mažinimo programų paslaugas gaunančių asmenų stebėsenos informacinė sistema Naujų psichoaktyvių medžiagų nustatymo ir kontrolės informacinės sistemos funkcionavimas Epidemiologinių duomenų rinkimas ir analizė (5 ENNSC epidemiologiniai rodikliai), NKD REITOX atstovas Tyrimai 2. Interneto svetainės NKD interneto svetainė (www.nkd.lt) Pramogos be narkotikų interneto svetainė (www.benarkotiku.lt) Visuomenei ir tėvams skirta interneto svetainė (www.nkd.lt/visuomene) Reabilitacijos ir reintegracijos svetainė (www.reintegracija.lt)
Ačiū už dėmesį