Laikraščio partneris 2005 m. kovas gegužė 6 Numeryje: 2 psl. Kaip vyksta pirmoji atrankinė sveikatos patikra Lietuvoje Kiekvienas Vilniaus gyventojas gali tapti savanoriu ES struktūrinių fondų iš dalies finansuojamo projekto eigos komentaras 3 psl. Nuo šių metų kovas skelbiamas kovos su kolorektaliniu vėžiu mėnesiu Rūkantys studentai medikai neverti gydytojo diplomo Patvirtinta nauja XELODA indikacija Profilaktiškai tikriname krūtis gegužę Paminėta Motinos diena 4 psl. Chemoterapija tabletėmis didžiulis palengvinimas pacientams Galima atkurti dėl vėžio pašalintą krūt, sako habil dr. Valerijus Ostapenko Kokia tvarka sigyjami krūtų protezai 5 psl. Ar gyvens žmogus 120 metų? Optimizmas ir šviesios emocijos Viktorijos klube 6 psl. Kaip bendrauti su sergančiais artimaisiais pataria psichologė dr. Aistė Diržytė Kiek gali padėti optimistinis požiūris pasaul Alyvuogių aliejus blokuoja onkogeną 7 psl. Ar veiksime tabako rūkymo epidemiją? 8 psl. Amžina tema kaip nepriaugti svorio ir kaip suliesėti Gydytojos dietologės med. dr. Lilijos Jasevičienės patarimai Laikrašt remia Prostatos vėžio epidemija Per kelerius pastaruosius metus sergančiųjų prostatos vėžiu padvigubėjo. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, prostatos vėžys tapo dažniausia vyrų onkologine liga. Daugiau nei 1 mln. pasaulio vyrų serga prostatos vėžiu. Lietuvoje 2004 m. prostatos vėžiu susirgo 1908 vyrai. Apie prostatos vėžio problemą kalbamės su VUOI Onkourologijos skyriaus vedėju habil dr. Feliksu Jankevičiumi (nuotr.) Gerbiamas daktare, praėjusieji metai tapo lemtingi kalbant apie prostatos vėž: ataskaitoje apie susirgimus vėžiu ir kitais piktybiniais navikais prostatos vėžys, atrodo, stabiliai sitvirtino pirmoje lentelės vietoje, ženkliai pralenkęs plaučių vėž. Kodėl taip atsitiko ir ką tai reiškia? Labai sparčią sergamumo prostatos vėžiu dinamiką mes stebime jau, ko gero, penkerius pastaruosius metus. Tai nebuvo mums, onkologams, netikėtas situacijos pasikeitimas. Dėl ko staiga padidėjo sergamumas prostatos vėžiu Lietuvoje? Juk akivaizdu, jog kitų vėžio lokalizacijų atvejais tokios sergamumo dinamikos tikrai nėra. Priežastys dvejopos. Viena vertus, reikia turėti galvoje, kad mūsų visuomenė sensta: padidėjo vyresnio amžiaus vyrų skaičius. Visų lokalizacijų piktybiniais navikais, tarp jų ir prostatos vėžiu, žymiai dažniau serga vyresni vyrai. Sergamumo prostatos vėžiu pikas prasideda nuo 75 metų. Taigi ilgėjant gyvenimo trukmei, savaime aišku, didėja sergamumas prostatos vėžiu. Ši tendencija, Praėjo beveik 60 metų, kai buvo išrastas pirmasis priešvėžinis preparatas. Šiandien gydant chemopreparatais ligoniai, net sirgdami pažengusių stadijų vėžiu, gyvena nemažai metų. Kaip tik todėl yra labai svarbūs vaisto efektyvumo, saugumo, patogumo vartoti klausimai. Apie tai, kas naujo chemoterapijos srityje, kuo galima pasidžiaugti, klausiame VUOI gydytojos chemoterapeutės Audronės Cicėnienės (nuotr.) kaip žinia, pastebima visame pasaulyje. Antra vertus, mes dirbtinai padidinome susirgimų prostatos vėžiu skaičių, kadangi išmokome diagnozuoti ankstyvų stadijų ligą, o anksčiau to nemokėjome. Taigi ši revoliucija aš taip vadinu per pastaruosius metus radikaliai pasikeitusią situaciją ir vyko devyniasdešimtųjų metų pabaigoje, o 2004 m. 48 proc. prostatos vėžio Lietuvoje jau buvo diagnozuota I II stadijos. O tai tapo manoma pradėjus naudoti labai svarbų diagnostikos instrumentą: prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. PSA tyrimas praeito šimtmečio aštunto dešimtmečio pabaigoje ir devintojo pradžioje sukėlė tokią pačią revoliuciją visame Vakarų pasaulyje: Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje. Kitaip tariant, dirbtinai sukeltas prostatos vėžio protrūkis visame pasaulyje davė vienareikšmiškai teigiamą rezultatą. Dabar onkologai diagnozuoja prostatos vėž tų stadijų, kur galima radikaliai išgydyti. Taigi drąsiai galiu teigti, jog mes gydome naujus onkologinius ligonius, iš kurių net 80 proc. išgyvena daugiau nei 10 metų. AKTUALIJOS Kalbėdami apie onkologines ligas beveik visada aptariame ir jų profilaktikos galimybes. Ką galėtumėte trumpai pasakyti apie prostatos vėžio profilaktiką? Rekomenduojama visiems vyrams nuo 50 m. iki 70 m. kartą per metus atlikti PSA tyrimą. Tiems vyrams, kurių pirmos eilės giminaičiai tėvai arba broliai yra sirgę arba serga prostatos vėžiu, š tyrimą rekomenduojama atlikti nuo 45 metų. (Nukelta 2 psl.) Renkamės chemoterapiją tabletėmis Daugiausia darbų atlikta, ieškant naujų efektyvių metodų, skirtų gydyti ypač dažnoms onkologinėms ligoms: krūties ir storosios žarnos vėžiui. Vienas šio darbo rezultatų chemoterapija tabletėmis, arba peroralinė chemoterapija. Ji šiuo metu gali būti skiriama vietoje prastos intraveninės chemoterapijos arba derinama su kitais efektyviais intraveniniais vaistais. Turiu omenyje naują chemoterapin preparatą XELODA (capecitabine), vartojamą tabletėmis. Jis skirtas gydyti moterims, sergančioms metastaziniu krūties vėžiu (navikinis procesas, išplitęs kitas kūno sritis). XELODA sudėtyje yra veikliosios medžiagos, kuri stabdo vėžinių ląstelių augimą šiuo atveju 5- fluorouracilo (5-FU). (Nukelta 4 psl.) Atlikta unikali ausies operacija dėl vėžio Torakalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus Galvos kaklo chirurgijos poskyryje buvo atlikta sudėtinga išorinės ausies piktybinio naviko, išplitusio vidurinę aus, pašalinimo operacija. 64-erių metų pacientę operavo onkologas chirurgas med. dr. Aleksas Mickonas, jo asistentai onkologas chirurgas Arūnas Pikelis ir chirurgas otorinolaringologas Linas Pocius (nuotr.) bei anesteziologai Stasys Paulauskas, Aleksas Žurauskas, med.dr. Povilas Miliauskas. Tai be galo reta patologija.. Iš viso, kiek man žinoma, Lietuvoje atliktos tik kelios tokio pobūdžio operacijos dėl vėžio, informavo skyriaus vedėjas med.dr. Saulius Cicėnas. Radikali išorinės ir vidurinės ausies operacija truko 6,5 valandos. Kadangi piktybinis navikas buvo užkimšęs ausies landą ir infiltravęs smilkinkaul, unikalios operacijos metu buvo pašalinta ausies landa, atlikta smilkinkaulio rezekcija, facialinio nervo dekompresija, pašalinti paausio liaukos ir kaklo limfmazgiai. Pavojinga operacija buvo todėl, kad čia pat yra veido nervas, arti smegenys. Operacijos metu nustatyta, kad piktybinis procesas neišplitęs žandikaulio sąnar. Po savaitės sitikinus, kad po operacijos komplikacijų nėra, pooperacinis ruimas buvo padengtas dermatominiu lopu. Pasak pacientę operavusio med.dr. A.Mickono, po operacijos moters savijauta nebloga, ji sparčiai taisosi po iš tiesų sudėtingos chirurginės intervencijos, girdi operuota ausimi, veido nervas nepažeistas, sutinimas slūgsta.
ONKOLOGO PUSLAPIAI 2005 / Nr. 6 / 2 psl. Prostatos vėžio epidemija (Atkelta iš 1 psl.) Į ką patartumėte atkreipti dėmes tiems vyrams, kurie yra sveiki, jaunesni nei 50 m. ir nepriklauso rizikos grupei? Visų pirma būtina susirūpinti dėl tokio aiškiai juntamo požymio kaip sutrikęs, padažnėjęs šlapinimasis. Tokiais atvejais reikėtų nedelsiant pasitikrinti pas urologą ir visai nebūtinai skubėti atlikti PSA testą. Minėtus sutrikimus dažniausiai sukelia visai ne prostatos vėžys, o gerybinės prostatos ligos, pvz., prostatos hiperplazija, prostatitas. Specialistas, jeigu kils tarimas dėl prostatos vėžio, tikrai parekomenduos PSA tyrimą. Dar dažnai Lietuvoje žmonės mano, kad Vakarų šalių piliečiai gauna geresn gydymą, kad mums nėra prieinami šiuolaikiniai medikamentai bei gydymo technologijos. Kaip yra iš tiesų? Šiandien Onkologijos institute sergantiems prostatos vėžiu tiek ankstyvų, tiek pažengusių stadijų mes galime pasiūlyti beveik visas labai modernaus, šiuolaikinio gydymo galimybes. Diagnozavus ankstyvos stadijos prostatos vėž mes labai plačiai naudojame du pagrindinius pirmos eilės pasirinkimo gydymo būdus, taikomus visame išsivysčiusiame pasaulyje. Tai radikali prostatektomija, kurią atlikti esame sukaupę didelę patirt, ir išorinis spindulinis gydymas, kuris mūsų Institute atliekamas labai moderniu būdu linijiniu greitintuvu. Šiuo aparatu švitinama labai tiksliai, o komplikacijų kiekis minimalus. Diagnozavus pažengus prostatos vėž, kuris yra nuo hormonų priklausomas navikas, atliekama chirurginė kastracija arba taikomi medikamentinės kastracijos būdai. Ne kartą esu sakęs, kad prostatos vėžiu sergantys Lietuvos vyrai gauna visas manomas šiuo metu pasaulyje naudojamas medikamentinės hormonų terapijos formas, ES struktūrinių fondų pagalbos Institutui naujienos Apie tai, kaip sekasi vykdyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų iš dalies finansuojamą Energijos efektyvumo didinimo Vilniaus universiteto Onkologijos institute projektą informuoja vyriausiasis ūkio ir aptarnavimo administratorius Antanas Tamaševičius. Langų ir lauko durų keitimo darbų pirkimo konkursą laimėjusi AB Panevėžio statybos trestas jau atliko pusę visų numatytų darbų. Instituto patalpos gražėja tiek iš vidaus, tiek iš išorės, o tikroji ekonominė nauda sutaupyta šiluma pasijus atėjus kitų metų žiemos šildymo sezonui. Šiuo metu vyksta šilumos punktų modernizavimo projektavimas. Įgyvendinus šią projekto dal šilumą reguliuoti bus galima kiekviename pastate bei atskirose patalpose. Taip pat ruošiami dokumentai stogų dangos keitimo darbų konkursui. skaitant ir pačius naujausius preparatus, pvz. Casodex (bicalutamidum 150). Šiuo moderniu preparatu, pasižyminčiu mažiausiu toksiškumu, gydomas lokaliai ir atokiai išplitęs prostatos vėžys. Jis skiriamas daugiausia jauniems ir vidutinio amžiaus chirurginės kastracijos atsisakantiems žmonėms, kurie nori išlaikyti savo darbingumą, fizin ir emocin aktyvumą. Šis vaistas nesutrikdo lytinio potraukio ir erekcijos. Kitaip tariant, preparatas pasižymi dideliu priešnavikiniu poveikiu ir kartu mažiausiai blogina paciento gyvenimo kokybę. Taikant š preparatą kaip adjuvantin vaistą, prostatos vėžio progresavimo tikimybė žymiai sumažėja. Be to, mūsų pacientai gali būti gydomi naujausiu bifosfonatų grupės medikamentu Zometa (zoledronic acid), kuris taikomas esant išplitusiam kauluose prostatos vėžiui ir padeda atitolinti varginančių simptomų atsiradimą bei ženkliai padidina mūsų pacientų gyvenimo kokybę. Todėl vienareikšmiškai nepritariame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarimui išbraukti minėtą preparatą iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Netrukus prostatos vėžiui gydyti pradėsime taikyti brachiterapijos, t.y. spindulinio intraaudininio gydymo metodą. VUOI Konservatyvios navikų terapijos klinikos Onkologinės radioterapijos skyriuje pradėjo veikti modernus radioterapijos renginys Varian HDR, kuriuo ir bus atliekama prostatos brachiterapija nedideli radioaktyvūs šaltiniai bus stumiami tiesiai naviką. Tai leis pagerinti vietiškai pažengusių navikų gydymo rezultatus, taip pat efektyviai gydyti ligos atkryčius po radikalių prostatektomijų ar radikalaus spindulinio gydymo. Dėkui už pokalb. Kiekvieną darbo dieną pusę aštuonių ryto Onkologijos instituto Konsultacinės poliklinikos koridoriuose pasirodo žmonės, vilkintys geltonais chalatais. Į akis krenta ir specialus ženklas ant drabužių. Tai projekto Padėkime vieni kitiems dalyviai, be atlyginimo dirbantys Instituto poliklinikoje. Tai žmonės, jaučiantys būtinybę savo neatlyginamu darbu prisidėti prie nelengvos onkologinės tarnybos kasdienybės. Pirmieji savanoriai mūsų staigoje daugiausia pensininkai, norintys išlikti aktyviais visuomenės nariais. Jie nelaukia, kad jiems duotų, bet patys siekia duoti kitiems žmonėms. ĮVYKIAI INSTITUTE ĮVYKIAI INSTITUTE Gegužės 12 tarptautinė slaugytojų diena Tarptautinė slaugytojų diena Onkologijos institute buvo paminėta surengiant konferenciją Slaugytoja ir pacientas: susikalbėjimas ir abipusė atsakomybė. Pranešimus skaitė Instituto lektoriai bei konferencijos svečiai iš VU Santariškių klinikos, Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto. Buvo paliestos aktualios slaugytojoms temos: onkologinio ligonio psichologijos ypatumai, lėtinio skausmo problematika, profesinės kvalifikacijos kėlimo būtinybė. Apie naująj statymą dėl paciento teisių ir pareigų kalbėjo VUOI direktoriaus patarėjas juridiniais ir personalo klausimais Giedrius Mozūraitis. Tarptautinė slaugytojų diena tai pirmosios slaugos teoretikės Florence Nightin- Gegužės 6 d. Kaune susirinko nacionalinio forumo Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija dalyviai aptarti aktualios temos Gimdos kaklelio vėžio patikra integruotos lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos kontekste. Forumą suorganizavo Kauno medicinos universitetas, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, kurio specialistai inicijavo ir parengė (drauge su Valstybiniu patologijos centru bei KMU) metodines rekomendacijas patikrai vykdyti, Nacionalinė Sveikatos Taryba, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė ligonių kasa. Renginyje buvo aptarta atrankinės gimdos kaklelio vėžio patikros, pradėtos Lietuvoje 2004 m., pirmųjų metų vykdymo eiga, rezultatai ir patirtis. Pirmieji savanoriai Onkologijos institute Elena Rudėnienė ir Irena Vasiliauskaitė projekto Padėkime vieni kitiems dalyvės mano, jog neatlygintinai padėdamas kitiems, pats gauni daug daugiau. Reikia padėti žmonėms, kaipgi kitaip, sako Elena Rudėnienė, buvusi Lelijos siuvimo fabriko darbuotoja, 30 metų siuvusi drabužius vyrams. Atrodo, jau taip pavargsti, kojos nebelaiko, bet namo išeini kaip ant sparnų. Širdyje gera, ramu, kad atlikai gerą, naudingą darbą. Jėgų visada užteks, reikia tik noro, juk duodamas kitam, pats gauni daug daugiau. Atvykę VUOI polikliniką pacientai dažnai sutrinka: jie nežino vidinės tvarkos, sudėtingas pasirodo poliklinikos išplanavimas. Pastebėję ant staigos slenksčio susirūpinus žmogų savanoriai paaiškina, kaip orientuotis staigoje. gale gimimo diena. Šiai moteriai slaugymas buvo svarbiausia jos gyvenimo dalis. Ji pirmoji slaugą vardijo kaip atskirą profesiją, turėjo viziją, kokia slauga gali ir turi būti. Ji tvirtai tikėjo, kad slaugymo darbą dirbs išsilavinusios, pašaukimą turinčios moterys, pasakė vyresnioji specialistė slaugos personalo mokymui Stela Legačinskienė. 1812 m. Krymo karo metu ji su žibaline lempa griuvėsiuose ieškojo sužeistųjų. Ši lempa dabar yra Lietuvos slaugos specialistų organizacijos emblema. Pasak S.Legačinskienės, konferencijos šia proga organizuojamos kasmet: mūsų slaugytojos nuolat kelia savo kvalifikaciją ne tik konferencijų metu, bet ir tobulinimosi kursuose, studijuodamos universitetuose slaugą. Nacionalinis forumas Kaune Forume dalyvavę visų programą vykdančių ir finansuojančių institucijų atstovai išsakė savo nuomonę apie programos gyvendinimą ir vardijo kliūtis, trukdančias sklandžiau dirbti. PSO Europos biuro darbuotoja med. dr. A.Šačkutė teigiamai vertino pirmuosius programos vykdymo metus ir pasidžiaugė, kad Lietuvoje pirmoje iš naujųjų ES narių pradėta itin aktuali atrankinė moterų sveikatos patikra dėl gimdos kaklelio patologijos. Forume dalyvavo Onkologijos instituto direktorius prof. K.P.Valuckas, habil dr. J.Kurtinaitis, med. dr.s.uleckienė, B.Aleknavičienė, D.Kanopienė, J.Tamošauskienė. Sunkiai sergantiems pacientams dėl fizinės būklės ne visada būna lengva nusirengti rūbinėje, pasiekti norimą kabinetą. Tokiais atvejais vėlgi gelbsti savanoriai: jie palydi žmogų pas reikiamą specialistą, padeda pakilti laiptais antrąj aukštą, pagelbėja ieškant tolėliau sikūrusių diagnostikos kabinetų. Taip pat savanoriai padeda poliklinikos darbuotojams nešioti dokumentaciją, Visą gyvenimą ieškau gyvenimo prasmės, domina filosofijos dalykai, jau seniai lankau A. Žarskaus, kur laikau savo dvasios vadovu, paskaitas, pasakoja kita savanorė Irena Vasiliauskaitė, daugiau nei 40 m. dirbusi fortepijono mokytoja M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje. Pasak jos, sitraukti savanorišką darbą, t.y. neatlygintai padėti sunkiems ligoniams, pasiūlė med. dr. Auksė Narvilienė, Lietuvos paliatyvios medicinos draugijos tarybos narė, projekto Savanoriška moralinė ir socialinė pagalba sunkiai sergantiems ligoniams ir jų šeimoms Vilniaus mieste vadovė. Čia poliklinikoje, manau, mes labiau padedame personalui, todėl ypač laukiu tos dienos, kai mums leis darbuotis skyriuose, priduria p. Irena. Visi projekto savanoriai yra baigę 26 akademinių valandų kursus, kuriuos rengia Lietuvos paliatyvios medicinos draugijos Vilniaus skyrius ir Socializacijos ir darbinio mokymo centras. Vilniaus gyventojai, norintys padėti onkologine liga sergantiems ligoniams ir jų artimiesiems, tokiu pačiu būdu gali tapti savanoriais ir baigę kursus talkinti Onkologijos institute.
2005 / Nr. 6 / 3 psl. ONKOLOGO PUSLAPIAI KONFERENCIJOS, KONGRESAI, SEMINARAI 2005 03 01 10 Ščėcine (Lenki - joje) Tarptautiniame paveldimo vėžio centre, kuris dirba nuo 1992 m., moksliniųmainųvizito buvo nuvykęs Konsultacinės pagalbos ir diagnosti - kos klinikos vyresnysis mokslo darbuotojas Pavelas Elsakovas. Su minėtu Lenkijos centru bendradarbiaujama kuriant Lietuvoje šeimų, sergančiųpa - veldimu kolorektaliniu bei krūties ir kiaušidžiųvėžiu, registrą. Buvo aptar - tos galimybės toliau bendradarbiauti molekulinės minėtųlokalizacijųvėžio diagnostikos srityje. 2005 03 23 Vilniuje Onkologijos institute vyko spaudos konferencija, skirta pasaulinei akcijai Kovas kovos su kolorektaliniu vėžiu mėnuo. Dalyvavo VUOI direktoriaus pavaduotoja Birutė Aleknavičienė, Ben - drosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas med. dr. Eugenijus Stratilatovas, Bendrosios praktikos gydytojų centro vyr. ordi - natorėlina Vencevičienė, buvusi pa - cientė p.alma Sabeckaitė. Renginio metu kalbėta apie didė - jančią kolorektalinio vėžio grėsmę: Lietuvoje 2003 m. registruota beveik 1,5 tūkst. naujų kolorektalinio vė - žio atvejų. Tai reiškia, kad statistinė - je lentelėje šios lokalizacijos piktybi - niai navikai iškopėtrečiąvietą. Kaip rodo pasaulio statistika, sergamumas kolorektaliniu vėžiu auga išsivysčiu - Prieš pat Motinos dieną, kurią minime pirmąj gegužės sekmadie - n, VUOI besigydantys pacientai bei turintys laisvą valandėlę darbuotojai šios gražios pavasario šventės proga susirinko Didžiąjąsalępasiklausy - siose šalyse: daugelyje išsivysčiusių šalių kolorektalinis vėžys užima ant - rąjąvietąpagal piktybiniais navikais sergančiųpacientųskaičių. Specialis - tai pažymėjo, kad kolorektalinis vėžys priklauso tiems piktybiniams navikams, kurie gali būti efektyviai gydo - mi: chirurginiu, spinduliniu, chemoterapiniu metodu. Ypačgeru efektyvu - mu pasižymi šiuolaikiškas modernus gydymo būdas biologinė terapija, ženkliai pagerinanti pacientųgyveni - mo kokybęir pailginanti išgyvenamu - mą. Buvo aptarta prevencijos svarba ir atrankinės patikros galimybės anksti diagnozuojant kolorektalinvėž. 2005 03 31 Vilniuje Onkologijos institute vyko mokslinėpraktinė konferencija Ar manoma išveng - ti vėžio: vėžio profilaktikos galimy - bės, kuria pradėtas renginių, skirtų bendrosios praktikos gydytojų tobu - linimuisi, ciklas. Rengėjai VU Me - dicinos fakultetas, VUOI ir Lietuvos onkologų draugija. Renginio tikslas: perteikti pirminės grandies gydyto - jams bendras platesnes vėžio profilak - tikos galimybes, naujausias onkologijos mokslo tendencijas. Konferencijos metu aptarta kitųeuropos šaliųpatir - tis kuriant ir vykdant vėžio profilakti - kos programas. Daug dėmesio skirta Sveč iuose solistė Sigutė Trimakaitė 50-uosius gimtadienius atšventė Arvydas Zykus Aldona Guigienė Zita Davidovič Jelena Rimšienė Alfredas Kilius Med.dr. E. Stratilatovas ir B.Aleknavičienė spaudos konferencijos Kovas kovos su kolorektaliniu vėžiu mėnuo metu ti tarptautiniųkonkursųlaureatės so - listės Sigutės Trimakaitės ir pianisto Lino Dužinsko. Daug koncertuojanti Lietuvos miestuose ir miesteliuose dainininkė yra gerai visiems paž stama. Pava - SVEIKINAME BirutėAleknavičienė Laima Zalieckienė Eugenijus Zakarevičius Violeta Norkienė Arvydas Burneckis sario eskizai žavingųtrumpųvoka - liniųkūriniųprograma nuskaidrino ir pakylėjo nuotaikąklausytojų, kurie iš - eidami dėkojo solistei ir klausė, kada vėl turės progos jos pasiklausyti. 60-uosius gimtadienius atšventė Jadvyga Kizeliauskienė Liudmila Kupstienė Stasys Latvys Vytautas Čepulis Petras Gumbrys Lietuvoje pradėtai vykdyti atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio patologi - jos programai. Tikimasi, kad pateikta informacija padės stiprinti bendrosios praktikos gydytojų, taip pat ir visuo - menės onkologinbudrumą. 2005 04 22 Vilniuje Onkologijos institute vyko antroji minėto cik - lo mokslinėpraktinėkonferencija Ar galima išgydyti vėž? Organizatoriai siekė, kad, išklausę paskaitas, patys gydytojai, vertinę vairiapusę infor - maciją, sugebėtųatsakyti klausimą, kaip galima kontroliuoti piktybinius navikus. Buvo išsamiai apžvelgtos šiuolaikinės ankstyvos diagnostikos galimybės, pateiktos šiandieninės on - kochirurgijos kryptys, medikamentinės terapijos naujienos bei naujos spindulinės terapijos galimybės. Ypač tikėtasi, kad gydytojai giliau suvoks realią profilaktinių priemonių reikš - mę, ankstyvos diagnostikos bei nuo - lat tobulėjančiųgydymo technologijų vaidmenir gytas žinias galės panau - doti kasdieniame darbe. 2005 04 07 Vilniuje LR Seime vyko konferencija Medikųvaidmuo tabako kontrolėje. Prof. V.Grabauska - s savo pranešime akcentavo medicinos staigų vaidmenir teigė, jog būtent šiose staigose turėtųbūti nerūkoma ne tik formaliai, bet ir faktiškai. Siūlėpa - laikyti idėjąuždrausti rūkymąviešose vietose, kaip tai padaryta Italijoje, Airijoje ir Maltoje. Paminėjo, jog kiek - vienoje medicinos staigoje turi būti organizuojamos konsultacijos ir suteikiama pagalba norintiems mesti rūkyti, taip pat pažymėjo, kad gydymo staigo - se gali būti rengtos rūkymo vietos rū - kantiesiems. Prof. I.Misevičienė pristatė 10 metųlietuvoje vykdomo projekto Li - goninėbe tabako rezultatus. Šiandien Lietuvos gydytojai yra II vietoje pasaulyje pagal rūkančių gydytojų skaičių (KMUK 28,8 proc. vyrųir 17,6 proc. moterų). Pirmauja Prancūzija (atitinka - mai 33,9 proc. ir 25,4 proc.), III vietoje Estija, toliau Čilėir Suomija. Gydytojas L.Labanauskas pasiūlė rūkantiems studentams medikams ne - išduoti diplomo, nes rūkymas nesude - rinamas su gydytojo profesija. Prof. L.Griciūtė pristatė pasaulio medikų iniciatyvas kontroliuojant ta - bakąir atkreipėdėmes, kad JAV taba - ko kontrolės srityje dirba 5 000 etatinių darbuotojų, Austrijoje 200. Pasiūlyta padidinti Lietuvoje darbuotojų, dirban - čiųtabako kontrolės srityje, skaičių. Diskusijų metu siūlyta inicijuo - ti Seimo sveikatos komitete diskusiją dėl draudiminiųmokųrūkantiems di - dinimo. Konferencijoje dalyvavo VUOI Komunikacijos ir informacijos skyriaus darbuotojai V. Adomavičienėir D. Raskatovas. ES patvirtino naują XELODA indikaciją Balandžio 1 d. Bazelyje išplatintas pranešimas spaudai, kuriame pranešama, kad Europos vaistųkontrolės tarnybos pareigūnai patvirtino XELODA (capecitabine) kaip naująmodernųpreparatą, naudojamąadjuvantiniam (po - operaciniam) storosios žarnos vėžio gydymui. Dabar pacientai galės pasi - rinkti efektyviąir patogiąchemoterapijątabletėmis, kuri prailgins laikotarp iki naviko progresavimo. Vartojant šgeriamąpreparatątaip pat būna mažiau nepageidaujamų reiškinių, palyginti su standartiniu intraveniniu gydymu 5- fluorouracilu/leukovorinu (iv 5-FU/LV). Tai, kad XELODA Europoje patvirtinta nauja indikacija, dar kartąpa - tvirtina Roche kompanijos siekius ieškoti moderniųpacientųgydymo strate - gijų, drauge sveikatos priežiūros paslaugųtiekėjams siūlant palankius ekono - minius sprendimus, pasakėfirmos atstovas V. Burnsas. Gydant XELODA, pacientams reikia vidutiniškai tik 8 apsilankymųligoninėje, palyginti su 30 apsilankymų gydant 5-FU/LV. Tai svarbu taupant šiuolaikinės sveikatos priežiūros sistemos lėšas. Naujos preparato indikacijos patvirtinimas Europoje pagr stas išskirtinio X-ACT klinikinio tyrimo duomenimis. Šis tyrimas parodė, kad XELODA turėtų pakeisti standartin intravenin gydymą 5-FU/LV. Gydytojai ir pacientai gali būti visiškai tikri, kad jie naudoja labai efektyvų, saugųir patogųgydy - mo metodą, kuris šiuo metu jau yra prieinamas, pasakėglasgo universite - to (Škotija) Beatsono onkologijos centro onkologijos profesorius ir Onkologijos skyriaus vadovas Jimas Cassidy. Vė l gegužinė s krū tų patikros VU Onkologijos institute kaip ir praėjusiais metais visągegužę, šešta - dieniais, vyksta krūtų patikros akci - jos. Škartą nemokamai pasitikrinti krūtis dėl vėžio, t.y. atlikti mamogra - mas ir pasikonsultuoti pas mamologą, pakviestos kitų arti Vilniaus esančių miestųgyventojos. Profilaktinius krūtųpatikrųmė - nesius spalir gegužę organizuo - jame nuo 2000 m., sako Komunikacijos ir informacijos skyriaus viršininkė gyd. Jūratė Tamošauskienė. Kadangi esame sulaukępastabųiš ne Vilniaus miesto gyventojų, kad jos nesuspėja užsiregistruoti or - ganizuojamas patikras, šiais metais pirmą kartą neskelbėme žiniasklai - doje išankstinės registracijos. Papras - čiausiai pirmajšeštadienpaskyrėme Šalčininkams, antrąjtikrinome Kur - čiųjųdraugijos moteris, po to lauksi - me ukmergiškių. Paskutingegužės ir pirmajbirželio šeštadienius pas mus atvyks Vilniaus rajono gyventojos ir moterys iš Didžiasalio. Gegužines krūtųpatikras kaip pa - prastai finansuoja Amerikos lietuvių labdaros paramos fondas Lithuanian Mercy Lift, kurlietuvoje atstovau - ja p. PranėŠlutienė. Akcijos orga - nizaciniais reikalais ji nuoširdžiai ir energingai rūpinasi jau nuo ankstyvo pavasario.
ONKOLOGO PUSLAPIAI 2005 / Nr. 6 / 4 psl. AKTUALIJOS Renkamės chemoterapiją tabletetėmis (Atkelta iš 1 psl.) Daugiau informacijos apie oralinę chemoterapiją galima rasti interneto svetainėje www.oralchemo.org. Onkologija tai ta medicinos sritis, kurioje ne taip dažnai keičiasi terapijos formos, todėl, išgirdus apie gydymo naujovę, pirmiausia kyla klausimas, koks jos efektyvumas, pritaikymo galimybės? Chemoterapija tabletėmis šiandien prastas pažengusio krūties bei storosios žarnos vėžio gydymas. Remiantis pasaulyje turima ne vienerių metų patirtimi gydant pacientus preparatu XELODA, galima daryti išvadą, kad tai ne tik efektyvus, bet ir labai saugus gydymo metodas. Lietuvoje šiuo preparatu pacientus gydome jau metus. Gerų rezultatų sulaukiama bet kuriame vėžio gydymo etape ir net po ilgalaikio gydymo kitais chemoterapijos būdais: mažėja navikas ir piktybinių darinių sukelti simptomai ir skausmai. Geriami vaistai idealiai tinka palaikomajai chemoterapijai. Tai ypač svarbu, jei ligonio liga pažengusi ar jis yra vyresnio amžiaus. Chemoterapija gali būti skiriama ir po radikalios operacijos profilaktiniu (adjuvantiniu) tikslu, siekant sunaikinti po organizmą pasklidusias vėžio ląsteles. Adjuvantinės chemoterapijos tikslas apsaugoti ligon nuo tolesnio ligos atsinaujinimo. Žinoma, kad chemoterapija yra ligoniui nelengvas gydymo metodas, sukeliantis daug šalutinių reiškinių. Kaip pacientas toleruoja XE- LODA tabletes? Gydymas, nors ir sukelia šalutinių reiškinių (pvz., kojų ir rankų sindromą, kuris nesunkiai kontroliuojamas), toleruojamas gerai: neslenka plaukai, pacientai patiria mažiau virškinamojo trakto sutrikimų. Be to, šis metodas yra labai patogus ligoniui, nes išvengiama intraveninių injekcijų, kurios ne tik nepatogios pacientui, bet ir sukelia sunkių komplikacijų, tokių kaip tromboflebitai. Pacientui nėra būtina gultis ligoninę, nes ge- riamus vaistus jis vartoja namuose, sumažėja vizitų pas gydytojus, ligonis neatitrūksta nuo savo šeimos, prastų pomėgių ir darbų. Be to, pačiam išgerti tabletę ar kapsulę maloniau, nei matyti ateinančią su švirkštu slaugytoją. Tai dar vienas peroralinės chemoterapijos pranašumas standartinės intraveninės chemoterapijos atžvilgiu. Ar galima atkurti krūt? Statistikos duomenimis, Lietuvoje krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Ja kasmet suserga maždaug 1300 moterų. 2003 m. I II stadijos vėžys sudarė 65 proc. diagnozuojamų vėžio atvejų, o prieš 10 metų sudarė apie 53 proc. Tai reiškia, kad daugėja ankstyvojo krūties vėžio, kur galima sėkmingai gydyti. JAV I II stadijos krūties vėžys sudaro apie 80 proc. Dėl šios ligos kasmet atliekama daugiau nei 1000 krūties operacijų, iš jų daugiau nei 400 - tausojančiųjų, kai krūtis nepašalinama, ir apie 600 - mastektomijų, kai krūtis pašalinama. Toks klausimas kyla ne vienai moteriai, kuriai dėl krūties vėžio pašalinta krūtis. Jaunesnes, visuomeniškai aktyvias moteris ne visada tenkina krūties protezas, kur reikia prisitaikyti ir nešioti. Nors šiuolaikiški protezai gaminami iš kokybiškų medžiagų, vairiausių formų ir yra kompensuojami, drąsesnes moteris domina galimybė vėl turėti abi savo krūtis. Apie krūties rekontrukcijos galimybes Lietuvoje pasakoja VUOI Krūties ligų ir onkologijos skyriaus vedėjas habil.dr. Valerijus Ostapenko (nuotr.) Ne visoms moterims, kurioms atliekamos mastektomijos, aktualus krūties rekonstrukcinės operacijos klausimas. Be to, ne visoms moterims dėl ligos ypatumų tokios operacijos ir gali būti atliekamos kiekvienas ligos atvejis individualus. Tik tada, kai baigtas gydymas ir nėra recidyvų, moteriai galima būtų siūlyti pagalvoti apie krūties atkūrimą. Ankstesnė patirtis rodo, kad krūties atkūrimo galimybės Lietuvoje aktualios maždaug 10 proc. moterų, kurioms potencialiai tai galėtų rūpėti, t.y. 60 pacienčių per metus. Atlikti krūties rekonstrukcinę operaciją tam tikrais atvejais galima iškart šalinant naviką, jei procesas neišplitęs, arba, jei procesas išplitęs, moteriai baigus visą gydymo kursą, kuris trunka maždaug pusmet. Krūtis gali būti suformuojama iš pačios pacientės audinių arba panaudojant implantą. Šiuo metu krūties atkūrimo operacijos atliekamos 5-8 proc. moterų, netekusių krūties dėl onkologinės ligos tik tiek jų kreipiasi dėl rekonstrukcinių operacijų gydymo staigas. Jeigu atliekama atkuriamoji operacija onkologijos staigose ir jei naudojami pačios ligonės audiniai, operacija pacientei nekainuoja. Tačiau tokias operacijas, kaip jau minėjau, manoma atlikti toli gražu ne kiekvienai netekusiai krūties moteriai. Ligonėms nekainuoja ir operacija, kai naudojamas implantas. Tačiau implantą reikia sigyti pačioms, jis kainuoja kelis tūkstančius litų. Vieno tarptautinio tyrimo duomenimis, net aštuoni iš 10 onkologinių ligonių rinktųsi gydymą geriamais vaistais. Kitame tyrime 84 proc. ligonių, kurie buvo gavę dvejopą chemoterapiją, veną ir tabletėmis, pasisakė už tolesn gydymą būtent geriamais vaistais. Visi onkologijoje naudojami chemopreparatai naikina vėžines ląsteles. O kokie XELODA tablečių veikimo mechanizmo privalumai? Kaip žinome, chemoterapija veikia tik greitai besidalijančias ląsteles. Todėl kuo ilgiau aktyvi vaisto forma išlieka organizme, tuo ilgesnis vaisto poveikis, tuo daugiau vėžio ląstelių sunaikinama. Peroralinė chemoterapija skiriama ne vienkartinėmis didelėmis dozėmis, kaip intraveninė, bet geriama kiekvieną dieną su nedidelėmis pertraukomis ir patenka organizmą mažesnėmis, kasdienėmis porcijomis. Taip užtikrinamas pastovus vaisto kiekis kraujyje ir kartu sukeliama žymiai mažiau šalutinių reiškinių. Dėl to chemoterapija tabletėmis yra ne tik efektyvesnė už kai kurias standartines gydymo schemas, bet ir saugesnė. Iš Jūsų pasakojimo matyti, kad nauja chemoterapijos forma turi iš tiesų nemažai privalumų. Kokios šio metodo taikymo perspektyvos? Prognozuojama, jog per artimiausią dešimtmet peroralinių vaistų nuo vėžio paklausa išaugs penkis kartus ir sudarys ketvirtadal visų medikamentų, skiriamų onkologinėms ligoms gydyti. Kaip rodo atlikti farmakoekonominiai paskaičiavimai, peroralinis gydymas yra net pigesnis nei stacionarinis gydymo režimas. 2004 metais visoje Europoje apie 88 tūkstančių pacientų, kuriems buvo diagnozuotas kolorektalinis (žarnyno) arba krūties vėžys, buvo skirtas gydymas geriamais XELODA vaistais. Neseniai Europos Sąjungai patvirtinus pooperacinę chemoterapiją tabletėmis, kasmet ji galės būti skiriama apie 55 tūkstančiams pacientų. Vėžio informacijos centre Dėkojame už pokalb. Apie tai, kokia Lietuvoje egzistuoja tvarka norint moterims sigyti krūties protezą, paprašėme papasakoti Vėžio informacijos centro specialistę ryšiams su visuomene Veroniką Adomavičienę. Mielos moterys, praėjo tie laikai, kai ortopedijos technikos parduotuvėse buvo siūlomas tik vienas atitinkamos rūšies gaminys ir tik lietuviškas. Šiandien Jūs rasite tikrai platų Lietuvos ir užsienio gamintojų krūties protezų asortimentą ir pačios galėsite rinktis, kur ir kurio gamintojo prekę pirkti. Norėčiau paaiškinti, kokia šiuo metu yra nustatyta kompensavimo tvarka sigyjant krūties protezą. Valstybinės ligonių kasos vieną kartą per metus visoms moterims, kurioms visiškai arba iš dalies pašalinta krūtis, kompensuoja 289 litus krūties protezo komplektui sigyti. Komplektą sudaro protezas ir liemenėlė arba maudymosi kostiumėlis (pasirinktinai). Ši kompensavimo suma yra vienoda visoms moterims, nesvarbu, ar ji yra pensininkė, ar turi invalidumo grupę. Jeigu išsirinksite brangesnius gaminius, jums teks primokėti sumos skirtumą. Be to, papildomai vieną kartą per metus, priklausomai nuo amžiaus ir turimos negalumo grupės, galima sigyti liemenėlę (arba maudymosi kostiumėl). Taigi, turinčioms I invalidumo grupę, kompensuojami 44 litai liemenėlės kainos, II-III grupės ir pensinio amžiaus moterims 35,2 litai, o kitoms moterims, kurioms būtinas protezas 22 litai (LR sveikatos apsaugos ministro sakymas Nr. V-466, 2004-06-28). Nepamirškite, kad tokia pat tvarka kaip krūties protezai kompensuojami ir daliniai krūties protezai. Šiais protezais gali naudotis moterys, kurioms yra pašalinta ne visa krūtis, o tik jos dalis. Moterys, norinčios sigyti krūties protezą, turi pateikti: v šeimos, ar kito ją prižiūrinčio gydytojo išrašytą pažymą, v asmens tapatybės kortelę arba pasą, v socialinio draudimo pažymėjimą arba pensininkės (invalidumo) pažymėjimą. Daugiau informacijos apie krūties vėž ir viską, kas su juo susiję, galite gauti Vėžio informacijos centre.
2005 / Nr. 6 / 5 psl. ONKOLOGO PUSLAPIAI ĮDOMYBĖ S Kur slypi ilgaamžystė s paslaptis? Įšklausimąvis kitokatsakymąturi kiek vienas iš 31 Lietuvos veiklios ilgaamžystės aka demijos (LVIA) narių, kurie balandžio 28 d. susirinko savo konferencijąlietuvos medici nos bibliotekoje. Renginsuorganizuoti padėjo UAB Berlin Chemie Menarini Baltic. Konferencijoje akademijos nariai ir svečiai perskaitė 9 pranešimus apie vairius ilgaamžiškumo as pektus, apie alternatyvią mediciną, apie nau dingus natūralius produktus ir kt. Prof. Henrikas Zabulis, gyd. Jurgis Sargautis, prof. Pranas Baltrušaitis, prof. Petras Norkū nas, p. Bronius Strikulis, prof. Augustas Pronckus Akademijos prezidentas prof. Kazimieras Ambrozaitis Ta proga paprašėme LVIA prezidentąpro fesorių KazimierąAmbrozaitpapasakoti apie šiąakademijąir jos veiklą. Tai visuomeninė organizacija, vienijan ti aukštąjmokslą turinčius ir jau išėjusius pensiją žmones, norinčius išlikti aktyviais ir naudingais visuomenės piliečiais. Tarp mūsų 9 habilituoti daktarai, 9 profesoriai, 4 daktarai. Esame vairių specialybių žmonės 10 gydy tojų, 2 filologai, keletas agronomųir kitųsričių specialistų. Štai neseniai paskaičiavau, kad visi drauge esame išleidę80 knygų, paskelbędau giau nei 3000 publikacijų,registravę 35 išradi mus, pasakėprof. K.Ambrozaitis. Med. dr. Birutė Gaigalienė ir pediatrė Ona Lajauskienė triū sė aplink vaišių stalą, prie kurio išklausę paskaitas susirinko konferencijos dalyviai Svarbiausia ramybė širdyje LAIŠKAS Mielieji, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas man lyg antrieji namai. Prieš dvidešimt metųgydėsi mama. Jągydėgydytojas Egidijus Sangaila, skyriaus vedėjas Eugenijus Stratilatovas, gydytojas Žalvyris Sinkevičius. Mamos nėra, tačiau liko rūpestingo personalo prisiminimas Buvo patekęs ir tėvukas. Jam prie nosies buvo pupos dydžio darinys, pašalino, ir viskas gerai. Dabar lankausi aš dukra, jau šešti metai. Atvykau ligoninęturėdama III stadijos ligą. Greitai buvau operuota. Už atliktąoperaciją, rūpest,dėmesdėkoju gydytojui Kaziui Beres nevičiui, asistavusiam gydytojui Eugenijui Druliai. Iš širdies darbąatlieka visos penkto aukš to slaugytojos, kai reikia pakviečia budintgydytoją, nuramina. Dėkinga toms, kurios dalijo maistą, palaikėšvarą. Pas jus jauku, gėlės, paveikslai, stendai su patarimais, informacija. Po operacijos chemoterapijos kursas, remisija. Lankiausi poliklinikoje kas trys mėne siai. Vėl reikalinga operacija, patarėgydytoja BirutėIntaitė. Vėl pas gydytoją K.Beresne vičių. Jis man paaiškino, kad reikia operuotis, bus geriau. Dėkinga operavusiam gydytojui Ž.Sinkevičiui, K. Beresnevičiui ir kt. Reanimacijoje gera priežiūra ačiū jums. Nelengva buvo, tačiau sustiprėjau, vėl chemija, gavau eprekso. Taip laukiau pavasario, vasaros, rudens, džiaugiausi anūkais, auginau gėles. Daug darbuotojųprisidėjo prie gydymo: chemoterapeutės Tatjana Vincelienė, Jolita Asa dauksienė, gydytoja Daiva Kanopienė, slaugytojos Lilija, Jelena. Chemijąlašino Olia, Rasa. Labai rūpestingos. O kur dar laborantės, terapeutėangelina Salynienė. Ačiūkraštietei Vio letai. Kiek daug mus, sergančius, sudėta rūpesčio, gerumo, darbo, kiek žingsnių, žingsneliųsu vaikščiota. Neišgirdau nei vieno šiurkštaus žodžio. Dėkinga Jums mielieji. Svarbiausia, teaplenkia Jus ligos, lydi sėkmėkilniame darbe. Nuoširdžiai Valentina Juchno - P. Nijolė Verdingienė kviečia atsinaujinus Viktorijos klubą - Gražų saulėtąbalandžio šeštadiensusirinko būrelis krūties vėžiu sirgusiųir aktyviai visuome ninėje veikloje dalyvavusiųmoterų. Tai Viktori jos, moterų, sergančiųkrūties ligomis, bendrijos senbuvės. Jas visas sukvietėp. NijolėVerdingie nė, pati ne vienerius metus savo laisvalaikskyrusi klubinei bendrijos veiklai. Nors skelbimai, kviečiantys atnaujinamąklubąbuvo iškabinti Insti tuto klinikose ir poliklinikoje, tarp atėjusiųjųbuvo tik vienas naujas veidas. Ne bėda, kad iš karto nesugužėjo daugiau moterų. Tikrai ilgainiui sulauksime tų, kurioms reikia pabendrauti, pasišnekėti, sako p. Nijolė. Toks akademijos narių intelektinis po tencialas lemia ir veiklos galimybes: nariai patys rengia paskaitas, vairiais as pektais nagrinėja sveikos gyvensenos klausimus, ilgaamžystės problemą. Na riai renkasi kas mėnes. Tai, pasak pro fesoriaus, visada draugiški pasisėdėjimai. Paprastai remiamės ir savo asmeniniu pavyzdžiu ir patirtimi, tęsė K.Ambroza itis. Mes nevengiame viešų pasisakymų žiniasklaidoje, mielai skaitome paskaitas visuomenei. Juk tikrai ne kiekvienam pasiseka nugyventi ilgus, kupinus visavertės veiklos metus. Vienareikšmiškos ilgaamžiškumo formulės prof. K.Ambrozaitis sakė nežinąs. Per savo ilgą amžių man visko teko ma tyti ir patirti, bet nesugadino manęs nei dveji metai lagerio, nei slapstymasis nuo Dachau, neišlepino profesūra. Visada bu vau nuolat triūsiantis darbininkas, tikrai daug dirbau. Ir likau toks, koks buvau. Svarbiausia sveika gyvensena. Ir dar svarbu nuosaikumas: nereikia mestis stačia galva. Negerai bus, paprastai aiški no profesorius. ProfesorėLaima Griciūtėilgaamžišku mo formulęapibūdino itin trumpai: fizinis ir intelektinis aktyvumas. Neseniai teko vartyti seną prieškarinžurnalo Medici na numer, kuriame radau gydytojų su važiavimo ataskaitą. Gydytojas iš Žemai tijos, laikąs save ilgaamžiškumo žinovu, pateikė, manyčiau, neblogąilgo darbingu mo receptą: niekada neskubėti, gerai išsi miegoti, rytą praustis šaltu vandeniu. Mokslas dar nėra išaiškinęs tikrosios ilgaamžystės priežasties: kodėl vieni žmo nės nugyvena tikrai ilgą ir aktyvų gyveni mą, o kitų biologinis amžius būna, deja, gerokai trumpesnis. Manau, kad tai jau molekulinės biologijos tyrimų sritis, tei gia gydytojas psichiatras Jurgis Sargautis. Be to, labai svarbu žmonių gyvenimo ly gis ekonominis pagrindas. Skurde ilgai negyvensi. O mokslininkų apskaičiuotas žmogaus gyvenimo limitas 120 metų. Juk visoms mums liga tai dar vienas postūmis pagalvoti, kaip reikėtųgyventi: kaip išlaiky ti sveikąsieląir sveikąkūną. Visos turėtume daž niau šypsotis, ieškoti balanso tarp gyvenimo nelygumų. Svarbu išlaikyti ramybęširdyje. Ir dar: prasti daryti gerus darbus ir savo artimiesiems, ir visai nepažstamiems. Apie klubinęveikląp. Nijolėturi savo nuomo nę. Jos iniciatyva 1999 2001 m. grupelė Viktori jos bendrijos moterųbuvo susibūrusios klubą. Tačiau, pasak p. Nijolės, ano klubo veikla užgeso, kadangi per daug gilintasi buvusias problemas. Škartąklubąkviečiamos moterys, kurios nori drauge maloniai pabūti šeštadienio rytą, paben drauti, atsiverti gėriui ir malonumui, paprasčiau siai pasišnekėti apie teigiamus dalykus. Tikrai žinau, jog mums, panašaus likimo moterims, reikia šnekėtis, reikia bendrauti. Vėl su gržti visuomeninę veiklą mane paskatino keli sergančių moterų skambučiai. Ypačvienas prieš pat Kalėdas. Su paskambinusia moterimi kalbė jomės ilgai, o atsisveikindama ji pasakė, kad tai buvo geriausia kalėdinėdovana jai Tai aš supra tau kaip ženklą, kad reiktų vėl sugržti aktyvią veiklą, nes tikrai galiu padėti, pasidalyti savo as menine patirtimi, sako p. Nijolė. Taigi Viktorijos klubą kviečiamos visos, kurios po krūties vėžio gydymo nori pabendrau ti su panašaus likimo moterimis, atgaivinti sielą, pasisemti šviesos ir džiaugsmo, sutvirtinti savo gyvybines jėgas. Prie arbatos puodelio nebus lei džiamasi praeit, o bus ieškoma naujo giedro gy venimo turinio. Klubo susitikimai vyksta kiekvieną šešta dien11 val. kavinėje Vyno rūselis, Labdarių g-vė 2. Jeigu norite paklausti, skambinkite: 262 60 96, 8 616 95 175
ONKOLOGO PUSLAPIAI 2005 / Nr. 6 / 6 psl. PSICHOLOGAS PATARIA Ligonis ir artimieji: atvirumo dovana Dr. Aistė Diržytė Daugelis žino, kąreiškia fizinis arba psichinis skausmas, tačiau mokslininkai išskiria ir dar vienąskausmo rūš socialinskausmą. Socialinis skausmas tai skausmas, kylantis dėl tarpas meninių santykių. J žmogus patiria, kai jaučiasi nesuprastas, atstumtas, apleistas arba nereikalingas. 2003 m. Matthew Lieberman ir Naomi Eisenberger atliko tyrimus, kuriais nustatė, kad stiprus ir ilgai trunkantis socialinis skausmas gali susargdinti net jaunąir sveikąžmogų. Sociali nis skausmas pavojingas ir tuo, kad susirgus labai apsunkina sveikimą. Ar jaučiu socialin skausmą? Kaip atpažinti, ar jaučiate socialinskausmą? Jei žmogui atrodo, kad jis artimiesiems dėl ligos tampa našta, jei asmuo mano, kad kiti visiškai nesupranta jo išgyvenimų, tai reiškia, kad žmogus patiria socialinskausmą. Socialinskausmągali patirti ne tik ligonis, bet ir jo artimieji. Tokiu atveju artimieji, bendraudami su ligoniu, bus labai sutrikę, vengs kalbėti kai kuriomis temomis, ban dys situaciją vaizduoti kaip nereikšmingą arba, priešingai, labai sutirštins spalvas, katastrofizuos vykius. Artimųjų socialinis skausmas didėja kas jskatina. Pavyzdžiui, viena ligonėpasiju to nereikalinga artimiesiems, kai jie pradėjo trumpinti apsilankymųligoninėje laiką. Socialinio skausmo šaltiniai Nebūtinai socialinskausmąsukelia kitųžmo nių elgesys. Žinoma, mes atidžiai stebime žmo nes, jųelges, veido išraišką, balso toną, ir pagal tai sprendžiame apie požiūrmus ir santyksu mumis, tačiau kartais mūsųsprendimai gali būti klaidingi. Tarkime, šeimos narys ateina Jūsųaplankyti, bet be veik visąapsilankymo laikąkalbasi ne su Jumis, o su palatos kaimynu arba kitu Jus lankančiu asme niu. Jei toks elgesys nuolat kartojasi, turbūt pradėsi te manyti, kad lankydamasis ligoninėje Jūsųšeimos narys tik atlieka pareigą,o Jūsųišgyvenimai jam ne rūpi. Tai gali būti klaidinga išvada. Jis taip gali elg tis todėl, kad jaučiasi visiškai bejėgis Jums padėti, ir pats patiria didelsocialinskausmą. tada, kai jie suvokia negalintys palengvinti kovos su liga ar kentėjimo tam, kurbrangina. Minčių galia Kognityvinės terapijos pradininko A. Becko teigimu, mintys turi didelęgalią. Pozityvus požiū ris gyvenimągali sumažinti socialinskausmą. Visgi yra atvejų, kai be kito pagalbos socialinio skausmo sumažinti ne manoma. Žmogus nėra at skira sala vandenyne, jis susietas su kitais. Pasak R. Twycross, ligoniai ir jųartimieji gali padėti vie ni kitiems sumažinti socialinskausmą. Tam rei kalinga laikytis atvirumo taisyklių : žmogus turi būti atviras sau pačiam ir atviras kitam. Atvirumas reiškia, jog nebijome kitam ir sau pasakyti, kąjau čiame, dėl ko nerimaujame, kąbranginame. Kaip veikti socialin skausmą? Pirmasis žingsnis veikiant socialinskaus mą pripažinti, kad jis yra. C. Snyder teigimu, labai gerai, jei asmuo gali su kuo nors apie tai pasikalbėti geru draugu, šeimos nariu, psi chologu. Kai kuriems asmenims gali padėti malda, dienoraščio ar poezijos rašymas, muzi ka, meninėkūrybinėveikla. veikiant Į socialin skausmą, labai svarbu nustatyti, iš kur jis kyla, Kaip elgtis su ligoniu? Sužinota onkologinė diagnozė daugeliui žmoniųkelia beviltiškumo, gilaus liūdesio išgy venimus. Ligoniui ir jo artimiesiems svarbu atminti, kad kai kuriųlokalizacijųonkologinėliga gali būti 90% išgydoma, be to, ji turi stadijas: III stadijos nerizikingos gyvybei ir gali būti 100% kontroliuojamos. Mokslinėje literatūroje aprašyta daugybėatvejų, kai pasveikstama net tada, jei liga Ar gali džiaugsmingos mintys sustabdyti vė ž? Dažnai galima išgirsti: geriausias jūsųsąjungininkas kovoje su vėžiu optimistiškas požiū ris pasaul.atrodytų, špožiūrturėtųsustiprinti vis naujirodymai, jog tarp teigiamųemocijų ir fizinės būklės yra glaudus ryšys. Vienintelėproblema, sako dr. Jimmie Holland, psichiatrėiš Niujorko, yra ta, kad kaip ir anksčiau nėratikinamų rodymų, kai turima omenyje vėž.maža to, pozityvaus mąstymo tironija, kaip ji tai vadina, dažnai tampa nauja našta onkologiniams ligo niams. Sergantieji neturi manyti, jog jie, kentėdami skausmus, privalo šypsotis. Idėja, kad nuotaika gali daryti taką gydant vėž, kilo 1970-aisias ir 1980-aisiais atliekant tyrimus. Gydytojai savo pacientus ėmėtikinė ti, kad šie galvotųapie tai, kas gera, ir sivaiz duotų, kaip imuninėsistema kovoja su vėžio ląstelėmis. Tačiau vėliau dauguma šiųdarbųpasi rodėnetikinami ir neužbaigti. 2002 metais leidinyje British Medical Journal buvo išspausdinta 37 tyrimųapžvalga. Išvada buvo tokia: nors teigiamas nusiteikimas ir palengvina skausmą, rodymų, kad jis vaidina svarbųvaidmengydant vėž,neaptikta. Tačiau optimizmo teorija tebėra ne mažiau patraukli, ypačjav. Viena iš priežasčiųta, kad amerikiečiai nori tikėti tuo, jog vėžgalima veikti savo valia. Kita priežastis, kad proto sutri kimai, tokie kaip depresija ir chroniškas nerimas, skatina širdies ligųprogresavimąir diabetą. Nors panašus ryšys biologiškaimanomas ir vėžio atveju, tačiau tai dar nerodyta. Net tie tyrinėtojai, kurie tiki, jog ryšys tarp streso ir vėžio progresavimo bus nustatytas, pa vyzdžiui, dr. Davidas Spiegelis iš Stenfordo, žino, kad viskas dar labai sudėtinga. Tai ne tas pat kaip šūkis: išspręskite proto problemą, ir jūsųorganizme viskas bus gerai, - pažymi jis. Bet būtų baisu, jei tai, kas vyksta mūsų protuose, nedarytų takos mūsų organizmo kovai su liga. Tad kągi galima rekomenduoti vėžiu sergantiems ligoniams? Gydytojai žino, kad kiek vienas žmogus visada ateina su savo nuotaika saulėta, liūdna arba sarkastiška. Spausti li gonius, kad jųnuotaika būtųkaip neišsenkamo optimizmo šaltinis, beprasmiška. O dar blo giau, jei tai privers pacientus slėpti savo baimę, juolab kad gydytojai turi stebėti, kada pasi rodys depresijos simptomai, kurie gali paveikti kiekvienos ligos baigt. Melagingas optimizmas nepadeda, tačiau nusiminimas taip pat, - pabrėžia dr. D. Spiegelis. www.bernardinai.lt progresavusi IV stadiją. Taigi nepatartina drauge su diagnozės išgąsdintu ligoniu pasinerti kalbas apie mirt.kita vertus, tokiųtemųnereikia bijoti. Jei ligonis nori apie tai kalbėti ir išreikšti savo išgąst, tegu ir nepagrstą, - leiskite tai daryti. Tiesiog būkite šalia Daugelis žmonių, atėjęlankyti ligonių, neži no, kaip elgtis. Jei atėjęs ligoninęmanysite apie situacijąar ligongeriau arba blogiau, negu yra iš tikrųjų, galite pakenkti dėl netinkamo bendravi mo sergančiajam liks kartėlis, gilus nusivylimas Jūsųsugebėjimu jsuprasti, ir jis pradės jausti socialinskausmą. Susidūrimas su kančia ir Jus pat galitraukti liū desio, bejėgiškumo, sielvarto liū ną. Taigi, jei atėjęs ligoninęnežinote, kąsakyti, kaip padrąsinti ar paguosti tiesiog būkite šalia. Būkite šalia ne tik fiziškai, bet visa savo širdimi. Atpažinkite ligonio poreikius Ligoniai turi ne tik fizinius poreikius, kuriais reikia pasirūpinti. 1998 m. PasaulinėSveikatos Or ganizacija apibrėžėonkologiniųligoniųpsicholo ginius poreikius. Tai noras jaustis saugiam, reikalingam, noras dalytis jausmais, suprasti ligą, savo situacijąir noras būti kito suprastam, būti priima mam nepaisant nuotaikos, socialumo, išvaizdos, noras turėti galimybępačiam duoti, spręsti, no ras atvirai bendrauti. Bendraudami su ligoniu, pasirūpinkite jo psichologiniais poreikiais. Kaip elgtis su artimuoju? Kartais atsitinka taip, jog pačiam ligoniui ten ka raminti savo artimuosius. Ligonis mato jųsu trikimąbei nerimąir ima vengti kalbėti tai, kas galėtų nuliūdinti šeimos nar. Matydamas pri slėgtus artimuosius ligonis gali net pradėti neri mauti dėl jųateities. Visgi bėgti nuo savo minčių ar jausmųnėra gerai. Išreikškite juos. Liga yra iš bandymas Jums ir Jūsųartimajam. Būkite atviri vienas kitam, dalykitės meile ir emocine šiluma. Tai ne tik palengvins socialinskausmą, bet ir pa dėsveikti ligą. ĮDOMYBĖ S Alyvuogių aliejus apsaugo nuo krū ties vė žio? Laboratoriniais eksperimentais nustatyta, kad oleino rū gštis pagrindinė alyvuogių aliejaus riebalų rū gštis slopina vieną svarbiausių krū ties vėžio genų. Taip po ilgų tyrimų pareiškė Ilinojaus Evanstono sveikatos priežiū ros instituto mokslininkai. Vis dėlto kiti specialistai ragina šių išva dųnesureikšminti. Įdomu, bet visa tai atlik ta tiriant ląsteles, ir nebūtinai taip pat vyksta žmogaus organizme, sakėnaujojo Orlea no Ochsnerio klinikos hematologijos ir onkologijos skyriaus vadovas Jayjus Brooksas. Tai daug žadantis faktas, bet mes dar turime atlikti tyrimus su gyvūno ar žmogaus organizmu, pridūrė Niujorko universiteto Vėžio klinikos onkologėmarleena Meyers. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad krūties vėžio atvejųskaičius mažesnis Vidur žemio jūros regione, kur gaminama ir var tojama daug alyvuogių aliejaus. Dėl to kilo mintis, jog su tuo gali būti susijęs racionas, kuriame gausu alyvuogiųaliejaus. Atlikti eksperimentai su krūties vėžio ląs telėmis, specialiai auginamomis tyrimui. Ste bėtas oleino rūgšties poveikis HER2 genui, kuris pasireiškia daugiau nei vienai penktajai Daugiausia alyvuogių aliejaus ES šalis eksportuoja Graikija žmonių, sergančiųkrūties vėžiu, ir žymi blo gojo vėžio buvimą. Nustatyta, jog, esant didesniam šio geno lygiui, vėžys būna agresyvesnis ir menkiau pasiduoda tam tikroms chemoterapijos rūšims. Oleino rūgštis ląstelėse sumažino šio geno lygiki 46 proc. Dabar ieškoma lėšų tolesniems ekperi mentams, kuriuos planuojama atlikti su gyvūnais. Pagal Lietuvos sveikatą