LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DöL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 003 M. GEGUŽöS 15 D. ĮSAKYMO NR. 33 DöL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR.05.04:003 POVEIKIAI IR APKROVOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO 005 m. gruodžio 0 d. Nr. D1-6 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 00 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 80 D l Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo (Žin., 00, Nr. -819) 1. punktu, P a k e i č i u ir p a p i l d a u statybos techninį reglamentą STR.05.04:003 Poveikiai ir apkrovos (toliau Reglamentas), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 003 m. geguž s 15 d. įsakymu Nr. 33 D l statybos techninio reglamento STR.05.04:003 Poveikiai ir apkrovos patvirtinimo (Žin., 003, Nr. 59-683): 1. 1 punktą papildau nauja pastraipa ir išd stau ją taip: Poveikių ir apkrovų derinių nustatymo, skaičiavimo pavyzdžiai bei jų paaiškinimai pateikiami Reglamento 13 priede... 7 punktą papildau 7.16 papunkčiu ir išd stau jį taip: 7.16. LST EN ISO 9000:001 Kokyb s vadybos sistemos. Pagrindai, terminai ir apibr žimai.. 3. Išd stau 86 punktą taip: 86. Poveikių daliniai patikimumo ir poveikių derinių koeficientai. Poveikių dalinių patikimumo koeficientų γ ir poveikių derinių koeficientų ψ reikšm s parenkamos pagal Reglamento 10 priedo reikalavimus.. 4. Išd stau 6.5a formulę taip: = E{ G P; A ;( ψ arba ψ ) Q ;ψ Q }, j 1, i 1 E. (6.5a). d k, j; d 1,1,1 k,1,i k, i > 5. Išd stau 6.8a formulę taip: = E { G ; P; Q ;ψ Q }, j 1, i 1 E. (6.8a). d k, j k,1 O,i k, i > 6. Išd stau 6.9a formulę taip: = E { G ; P;ψ Q ;ψ Q }, j 1, i 1. E (6.9a). d k, j 1,1 k,1,i k, i > 7. Išd stau 90.3 punkto pastabas taip: Pastabos: žym jimai pateikti LST L ENV 19911:000 [7.3] ir STR.05.03:003 [7.15]; tariamai nuolatinis derinys paprastai taikomas ilgalaikiams efektams ir konstrukcijos išvaizdai.. 8. Išd stau 140. punktą taip: 140.. kai kolonas ir sienas veikia kelių aukštų naudojimo apkrovos, sumines naudojimo apkrovas galima sumažinti koeficientu α n pagal Reglamento 13 ir 141.13 p.. 9. Išd stau 14.1 punktą taip: 14.1. autokeltuvų dinaminį koeficientą ϕ, kuriuo įvertinami dinaminiai efektai, atsirandantys d l krūvio k limo greit jimo ir l t jimo, reikia imti tokį: ϕ=1,4, kai padangos pneumatin s; ϕ=,0, kai padangos ištisin s;. 10. Išd stau 164 punktą taip: 164. Sniego poveikio dalinis patikimumo koeficientas γ Q nustatomas pagal 10 priedą..
11. 180. punkte vietoje T tr įrašau F tr ir išd stau šį punktą taip: 180.. trinties j gų F tr, nukreiptų išorinio paviršiaus liestine ir priklausančių jos horizontaliajai (šediniams arba banguotiems stogams, stogams su stoglangiais) arba vertikaliajai projekcijai (sienoms su lodžijomis ir panašioms konstrukcijoms);. 1. Išd stau 1.3 formulę taip: F = q c z c A. (1.3). tr ref ( ) tr tr 13. Išd stau 07 punktą taip: 07. V jo poveikio dalinis patikimumo koeficientas γ Q nustatomas pagal 10 priedą.. 14. Išd stau 37 punktą taip: 37. Konstrukcijų projektavimo reglamente numatytais atvejais būtina įvertinti vidutin s temperatūros pokytį laike t ir temperatūros kitimą ϑ elemento skerspjūvyje.. 15. 14.1 lentel s pastabose vietoje v w, v įrašau ϑ w, ϑ c ir išd stau šias pastabas taip: Pastabos: kai yra duomenų apie konstrukcijų temperatūrą pastatų su pastoviais nekintančiais technologiniais šilumos šaltiniais naudojimo stadijoje, reikšm s t w, t c, ϑ w, ϑ c imamos šių duomenų pagrindu; statant pastatus ir statinius t w, t c, ϑ w, ϑ c imami kaip nešildomiems pastatams naudojimo stadijoje.. 16. Išd stau 17.1 lentel s pirmą eilutę taip: Konstrukcijų elementai Keliamieji reikalavimai Vertikalieji ribiniai įlinkiai, d lim Apkrovos vertikaliesiems įlinkiams apskaičiuoti 17. Išd stau 17. formulę taip: d lim ( q + q1 + q ) ( b q + q + ) g =. (17.). 30n 1 q 18. Išd stau 17.3 lentel s pirmą eilutę taip: Kranų darbo režimų grup s pastatų ir dengtų kranų estakadų Ribiniai įlinkiai, d lim atvirų kranų estakadų pastatų ir kranų estakadų (dengtų ir atvirų) pokraninių kelių sijų ir stabdymo konstrukcijų 19. Išd stau 17.4 lentel s pirmą eilutę taip: Pastatai, sienos ir pertvaros Sienų ir pertvarų tvirtinimas prie pastato karkaso Ribiniai poslinkiai, u lim 0. 75 punkto antrame sakinyje vietoje simbolio f įrašau simbolį d ir išd stau jį taip: Išlinkiai d nustatomi nuo konstrukcijų išankstinio spaudimo j gų, perdangos elementų savojo ir grindų svorių.. 1. Reglamento 10 priedo 1 lentelę išd stau taip:
Rekomenduojamos pastatų ψ koeficientų reikšm s 1 lentel Poveikis ψ 0 ψ 1 ψ Statinių naudojimo apkrovos kategorija (žr. Reglamento 141.1 punktą) A kategorija: namų ir gyvenamieji plotai B kategorija: įstaigų plotai C kategorija: susibūrimų plotai D kategorija: parduotuvių plotai E kategorija: saugyklų plotai F kategorija: eismo plotai, transporto priemonių svoris 30 kn G kategorija: eismo plotai, 30 kn< transporto priemonių svoris 160 kn H kategorija: stogai 0,7 0,7 0,7 0,7 1,0 0,7 0,7 0 0,5 0,5 0,7 0,7 0,9 0,7 0,5 0 0,3 0,3 0,6 0,6 0,8 0,6 0,3 0 Statinių sniego apkrovos [7.6] 0,7 0,5 0, Statinių v jo apkrova [7.7] 0,6 0, 0 Temperatūra (ne gaisro) statiniuose [7.8] 0,6 0,5 0. Reglamento 10 priedo lentel s pastabas išd stau taip: Pastabos: rekomenduojamos γ reikšm s yra: γ Gj,sup =1,10; γ Gj,inf =0,90; γ Q,1 =1,3, kai poveikis nepalankus (γ Q,1 = 0, kai palankus); γ Q,i =1,3, kai poveikis nepalankus (γ Q,i = 0, kai palankus); tais atvejais, kai tikrinant statinio pastovumą reikia atsižvelgti ir į konstrukcinio elemento atsparumą, kaip alternatyvą dviem atskiriems tikrinimams pagal ir 3 lenteles, galima taikyti kombinuotą patikrinimą, pagrįstą lentele, pasirenkant šias reikšmes: γ Gj,sup =1,35; γ Gj,inf =1,15; γ Q,1 =1,3, kai poveikis nepalankus (γ Q,1 = 0, kai palankus); γ Q,i =1,3, kai poveikis nepalankus (γ Q,i = 0, kai palankus); su sąlyga, kad taikant γ Gj,inf =1,0 abiem, palankiai ir nepalankiai, nuolatinių poveikių dalims negaunamas dar nepalankesnis efektas.. 3. Reglamento 10 priedo 4 lentel s pastabas išd stau taip: Pastaba. jeigu nenurodyta kitaip, pasirenkamos šios γ reikšm s: γ Gj,sup =1,0; γ Gj,inf =1,0; γ Q,1 =1,30, kai poveikis nepalankus (γ Q,1 = 0, kai palankus); γ Q,i =1,30, kai poveikis nepalankus (γ Q,i = 0, kai palankus).. 4. Reglamento 10 priedo 7 punkte vietoje žodžių hidraulinį ir plūdrumo irimą įrašau žodžius įrimą d l hidrostatinio ir hidrodinaminio poveikių ir išd stau šį punktą taip: 7. Bendrąjį pastato konstrukcijų pastovumą (pvz., šlaito, ant kurio remiasi pastatas, pastovumą), įrimą d l hidrostatinio ir hidrodinaminio poveikių (pvz., iškasos pastato konstrukcijai dugno) reikia tikrinti pagal atitinkamą statybos techninį reglamentą (Geotechninis projektavimas).. 5. Reglamento 10 priedo 1 punktą išd stau taip: 1. Vertikaliųjų deformacijų schema pateikta 1 paveiksle:
d c d max d 1 d d 3 d tot 1 pav. Vertikaliųjų deformacijų apibr žimas Žymenys: d c nukrauto konstrukcijos elemento pradinis išlinkis; d 1 pradin dalis įlinkio nuo nuolatinių tinkamo poveikių derinio pagal (6.8a) iki (6.10b) išraiškos apkrovų; d ilgalaik dalis įlinkio nuo nuolatinių apkrovų; d 3 prid tin dalis įlinkio nuo kintamųjų tinkamo poveikių atitinkamo derinio pagal (6.8a) (6.10b) išraiška; d tot suminis įlinkis kaip d 1, d, d 3 suma; d max išliekantis suminis įlinkis, atsižvelgus į išankstinį išlinkį.. 6. Pakeičiu Reglamento 11 priedą ir išd stau jį nauja redakcija (pridedama). 7. Reglamentą papildau 13 priedu (pridedama). STR.05.04:003 11 priedas STATYBINIŲ IR SANDöLIUOJAMŲJŲ MEDŽIAGŲ VIENETINIO SVORIO IR NATŪRALIOJO ŠLAITO KAMPŲ LENTELöS Statybin s medžiagos. Betonas ir skiedinys Medžiagos Vienetinis svoris, γ, kn/m 3 Betonas Lengvasis 1) ) LC 1,0 tankio klas 910 1) ) LC 1, tankio klas 101 1) ) LC 1,4 tankio klas 114 1) ) LC 1,6 tankio klas 1416 1) ) LC 1,8 tankio klas 1618 1) ) LC,0 tankio klas 180 1) ) Normalaus svorio 4 1) ) Sunkusis >4 Skiedinys cemento skiedinys 193 gipso skiedinys 118 kalkių ir cemento skiedinys 180 kalkių skiedinys 118 1) D l normalaus plienin s armatūros procento didinamas 1 kn/m 3. ) Nesukiet jusio betono didinamas 1 kn/m 3. Pastaba. žr. Reglamento VIII skyrių. 1 lentel
Statybinių medžiagų tūrinis svoris lentel Medžiagos Vienetinis svoris, γ, kn/m 3 Keramika 1,0 Gamtiniai akmenys, žr. pen771-6 granitas, sienitas, porfyras bazaltas, dioritas, gabro tahilitas bazaltin lava pilkoji vaka, smiltainis tankusis kalkakmenis kitoks kalkakmenis vulkaninis tufas gneisas skalūnas Pastaba. žr. Reglamento VIII skyrių. 7,030,0 7,030,0 6,0 4,0 1,07,0,09,0 0,0 0,0 30,0 8,0 Statybin s medžiagos. Medis 3 lentel Medžiagos Vienetinis svoris, γ, kn/m 3 Medis C14 medienos stiprumo klas C16 medienos stiprumo klas C18 medienos stiprumo klas C medienos stiprumo klas C4 medienos stiprumo klas C7 medienos stiprumo klas C30 medienos stiprumo klas C35 medienos stiprumo klas C40 medienos stiprumo klas D30 medienos stiprumo klas D35 medienos stiprumo klas D40 medienos stiprumo klas D50 medienos stiprumo klas D60 medienos stiprumo klas D70 medienos stiprumo klas Sluoksniuotoji klijuota mediena Vienalyt klijuota sluoksniuotoji mediena GL4h Vienalyt klijuota sluoksniuotoji mediena GL8h Vienalyt klijuota sluoksniuotoji mediena GL3h Vienalyt klijuota sluoksniuotoji mediena GL 36h Kompleksin klijuota sluoksniuotoji mediena GL 4c Kompleksin klijuota sluoksniuotoji mediena GL 8c Kompleksin klijuota sluoksniuotoji mediena GL 3c Kompleksin klijuota sluoksniuotoji mediena GL 36c Fanera Spygliuočių fanera Beržin fanera Laminuotosios ir blokin s plokšt s Drožlių plokšt s smulkių drožlių plokšt cementu suklijuotų drožlių plokšt drožlių plokšt, orientuotų drožlių plokšt, vaflin plokšt 3,5 3,7 3,8 4,1 4, 4,5 4,6 4,8 5,0 6,4 6,7 7,0 7,8 8,4 10,8 3,7 4,0 4, 4,4 3,5 3,7 4,0 4, 5,0 7,0 4,5 7,08,0 1,0 7,0
Statybin s pluošto plokšt s kietoji standartin ir apdorotoji plokšt vidutiniojo tankumo pluošto plokšt izoliacin (minkštoji) plokšt Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių. Statybin s medžiagos. Metalai 10,0 8,0 4,0 4 lentel Metalai aliuminis žalvaris bronza varis ketus geležis, plakta švinas plienas cinkas Medžiagos Vienetinis svoris, γ, kn/m 3 7,0 83,085,0 83,085,0 87,089,0 71,07,5 76,0 11,0114,0 77,078,5 71,07,0 Statybin s medžiagos. Kitos medžiagos 5lentel Kitos medžiagos Stiklo duženos Stiklas, lakštais Plastikai Akrilo laipai Poringojo polistireno grūdeliai Putstiklis Skalūnas Medžiagos Vienetinis svoris, γ, kn/m 3,0 5,0 1,0 0,3 1,4 8,0 Tiltų medžiagos 6lentel Medžiagos Vienetinis svoris, γ, kn/m 3 Automobilių kelių tiltų grindinys Lietinis asfaltas ir asfaltbetonis 4,05,0 Asfalto mastika 18,0,0 Karštasis voluotasis asfaltas 3,0 Tiltų užpilai Sm lis (sausas) 15,016,0 1) Balastas, žvyras (supiltas laisvai) 15,016,0 1) Netaisyklingų akmenų grindinys 18,519,5 Šlako skalda 13,514,5 1) Sutankintas akmenų užpilas 0,51,5 Molio glaistas 18,519,5 Geležinkelių tiltų grindinys Betono apsauginis sluoksnis 5,0 Balastas (pvz., granito, gneiso ir kt.) 0,0 Bazalto balastas 6,0 Kelio pagrindo 1 m ilgio svoris ) 3), q k, kn/m
Balasto pagrindo konstrukcijos UIC 60 b giai Iš anksto įtempti pab giai su b gių tvirtinimais Gelžbetoniniai pab giai su metalinių kampuočių ryšiais Mediniai pab giai su b gių tvirtinimais Konstrukcijos be balasto pagrindo UIC 60 b giai UIC 60 b giai su tvirtinimais, jungiamąja sija ir apsauginiais b giais 1) Pateikti kitose sand liuojamų medžiagų lentel se. ) Į balastą neatsižvelgta. 3) Pab gių žingsnis imtas lygus 600 mm. Pastabos: 1. kelio reikšm s taip pat yra taikytinos ir už geležinkelio tiltų;. žr. Reglamento VIII skyrių. 7lentel Sand liuojamosios medžiagos. Statybin s medžiagos 1, 4,8 1,9 1,7 4,9 Medžiagos Vienetinis svoris, γ, kn/m 3 Užpildai lengvieji normalieji sunkieji Žvyras ir sm lis, sampylose Sm lis Aukštakrosnių šlakas gabalai granul s akytoji skalda Plytų sm lis, plytų skalda, skaldytos plytos Vermikulitas akytasis betono užpildas neapdorotasis Bentonitas palaidasis paskleistas Cementas sampylose maišais Lakieji pelenai Lakštinis stiklas Maltasis gipsas Lignito pelenų užpildas Kalk s Kalkakmenio milteliai Maltasis magnezitas Plastikai polietileno, polistirolo grūdeliai polivinilchlorido milteliai poliesterio derva klijų dervos G lasis vanduo 9,00,0 * 0,030,0 >30,0 15,00,0 14,019,0 17,0 1,0 9,0 15,0 1,0 6,09,0 8,0 11,0 16,0 15,0 10,014,0 5,0 15,0 15,0 13,0 13,0 1,0 6,4 5,9 11,8 13,0 10,0 * Apie lengvojo betono tankio klases žr. šio priedo 1 lentelę. Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių. Natūralaus byr jimo kampas, ϕ 0 30 30 30 35 30 40 30 35 35 40 8 5 5 0 5 57 30 40
Sand liuojamieji žem s ūkio gaminiai 8 lentel Tvarto m šlas (ne mažiau kaip 60% kietųjų dalelių) m šlas (su sausais šiaudais) sausas vištų m šlas srutos (ne daugiau kaip 0% dalelių) Dirbtin s trąšos NFK (natris+fosforas+kalis) grūdeliais sutraiškyti tomamilčiai fosforo grūdeliai kalio sulfatas Gaminiai Vienetinis svoris, γ, kn/m 3 7,8 9,3 6,9 10,8 8,01,0 13,7 10,016,0 1,016,0 7,08,0 karbamidas Laisvai sukrautas žaliasis pašaras 3,54,5 Grūdai nesijotieji ( 14% dr gm s, jeigu kitokia nenurodyta) visi grūdai miežiai grūdai alui (šlapi) žolių s klos pilstomieji kukurūzai kukurūzai maišuose avižos aliejingos prinokusios s klos rugiai palaidieji kviečiai kviečiai maišuose 7,8 7,0 8,8 3,4 7,4 5,0 5,0 6,4 7,0 7,8 7,5 Žol kubeliais 7,8 40 Šienas (supakuotas) (ritiniais) 1,03,0 6,07,0 Kailiai ir odos Apyniai Salyklas Rupūs miltai maltieji kubeliais Durp s sausosios, palaidosios, susigul jusios sausosios, suspaustos į pakus šlapiosios Silosas Šiaudai palaidieji (sausieji) supakuotieji Supakuotasis tabakas Vilna palaidoji supakuotoji 8,09,0 1,0,0 4,06,0 7,0 7,0 1,0 5,0 9,5 5,010,0 0,7 1,5 3,55,0 3,0 7,013,0 Natūralaus byr jimo kampas, ϕ 0 45 45 5 35 30 8 4 30 30 30 30 30 5 30 30 5 0 45 40 35
9 lentel Sand liuojamieji maisto produktai Kiaušiniai, stovuose Miltai nepakuoti maišais Vaisiai Obuoliai palaidieji d ž se Vyšnios Kriauš s Aviet s d kluose Brašk s (žemuog s) d kluose Pomidorai Cukrus smulkus krūvose gabalinis ir maišuose Žalios daržov s kopūstai salotos Ankštin s daržov s Pupos visų rūšių soja žirniai Šakniavaisiai visų rūšių runkeliai morkos svogūnai rop s Bulv s palaidos d ž se Cukriniai runkeliai sausi ir susmulkinti žali dr gnos šaknys Produktai Vienetinis svoris, γ, kn/m 3 4,05,0 6,0 5,0 8,3 6,5 7,8 5,9,0 1, 6,8 7,510,0 16,0 4,0 5,0 8,1 7,4 7,8 8,8 7,4 7,8 7,0 7,0 7,0 4,4,9 7,6 10,0 5 30 35 35 30 40 35 35 35 35 35 Natūralaus byr jimo kampas, ϕ 0 Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių.
10 lentel Sand liuojamieji produktai. Skysčiai G rimai alus pienas g las vanduo vynas Natūralūs aliejai ricinos aliejus glicerolis (glicerinas) s menų aliejus alyvuogių aliejus Organiniai skysčiai ir rūgštys alkoholis eteris druskos rūgštis (40% pagal svorį) metilo spiritas azoto rūgštis (91% pagal svorį) sieros rūgštis (30% pagal svorį) sieros rūgštis (87% pagal svorį) terpentinas, vaitspiritas Angliavandeniliai anilinas benzenas (benzolas) anglies derva kreozotas pirminis benzinas parafinin alyva (žibalas) benzinas (benzolinas) nafta, žalia nafta dyzelinas degalai mazutas tepalai automobilinis benzinas Suskystintos dujos butanas propanas Kiti skysčiai gyvsidabris švino suriko dažai aliejinis švino baltalas dumblas, vandens pagal tūrį daugiau negu 50% Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių. Produktai Vienetinis svoris, γ, kn/m 3 10,0 10,0 10,0 10,0 9,3 1,3 9, 8,8 7,8 7,4 11,8 7,8 14,7 13,7 17,7 8,3 9,8 8,8 10,81,8 10,8 7,8 8,3 6,9 9,81,8 8,3 7,89,8 1,3 8,8 7,4 5,7 5,0 133 59 38 10,8
11lentel Sand liuojamieji gaminiai. Kietas kuras Medžio anglis su oru be oro Anglis blokinių briketų, piltin blokinių briketų, sukrautoji kiaušinio formos natūralioji kasyklos anglis plovimo baseino anglis anglies dulk s koksas antros rūšies iš karjero akmens kasyklų nuotekų atliekos visos kitos anglies rūšys Malkos Lignitas / rusvosios anglys piltin s briketų sukrautosios briketų dr gnos anglys sausos anglys dulk s žematemperatūrinis koksas Durp s juodosios, sausos, pakuot se juodosios, sausos, laisvai supiltos Gaminiai Vienetinis svoris, γ, kn/m 3 4,0 15,0 8,0 13,0 8,3 10,0 1,0 7,0 4,06,5 1,3 13,7 8,3 5,4 7,8 1,8 9,8 7,8 4,9 9,8 6,09,0 3,06,0 Natūralaus byr jimo kampas, ϕ 0 35 30 35 5 3545 35 35 3035 45 30 3040 35 540 40 45 Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių. 1 lentel Sand liuojamieji gaminiai. Pramonin s ir kitos medžiagos Gaminiai Knygos ir dokumentai knygos ir dokumentai, tankiai sud tos knygos ir dokumentai Sand liavimo lentynos ir spintos Drabužų ir skudurų ryšuliai Ledo gabalai Odos rietuv s Popierius ritiniuose rietuv se Guma Akmens druska Druska Pjuvenos Vienetinis svoris, Natūralaus byr jimo γ, kn/m 3 kampas, ϕ 0 6,0 8,5 6,0 11,0 8,5 10,0 15,0 11,0 10,017,0,0 1,0 45 40
sausos maišuose sausos, piltin s dr gnos, piltin s Degutas, bitumas 3,0,5 5,0 14,0 45 45 Pastaba. Žr. Reglamento VIII skyrių. STR.05.04:003 13 priedas PRAKTINIO TAIKYMO VADOVAS ĮVADAS 1. Praktinio taikymo vadovas (toliau Vadovas) skiriamas visų pirma šiuolaikinių naujovių, kuriomis grindžiami šis ir STR.05.03:003 [7.15] reglamentai, detalesniam paaiškinimui. Šios naujov s yra susijusios su LST ENV 1991-1 [7.3] reglamentuojamomis projektavimo dalinių koeficientų metodu nuostatomis. I SKYRIUS. STATINIO ELEMENTŲ PROJEKTAVIMO PAGRINDAI I skirsnis. Žymenys. Šiame Vadove taikomi toliau pateikti žymenys, atitinkantys LST ISO 3898:00 [7.]: A ypatingasis poveikis; A d skaičiuotin ypatingojo poveikio reikšm ; A Ed skaičiuotin seisminio poveikio reikšm A Ed =γ I A Ek ; A Ek charakteristin seisminio poveikio reikšm ; C d ribojanti reikšm arba medžiagų tam tikrų savybių parametrų skaičiuotinių reikšmių funkcija; E poveikių efektas; E d skaičiuotin poveikių efekto reikšm ; E d,k tinkamumo ribiniam būviui skaičiuotin poveikių reikšm nuo charakteristinio apkrovų derinio; E d,f tas pats nuo dažninių apkrovų derinio; E d,l tas pats nuo tariamai nuolatinio apkrovų derinio; E d,dst destabilizuojančiųjų poveikių efekto skaičiuotin reikšm ; E d,stb stabilizuojančiųjų poveikių efekto skaičiuotin reikšm ; F poveikis; F d skaičiuotin poveikio reikšm ; F k charakteristin poveikio reikšm ; F rep reprezentatyvioji poveikio reikšm ; G nuolatinis poveikis; G d skaičiuotin nuolatinio poveikio reikšm ; G d,inf mažiausioji skaičiuotin nuolatinio poveikio reikšm ; G d,sup didžiausioji skaičiuotin nuolatinio poveikio reikšm ; G k charakteristin nuolatinio poveikio reikšm ; G kj charakteristin nuolatinio j poveikio reikšm ; G kj,sup /G kj,inf didžiausioji/mažiausioji charakteristin nuolatinio j poveikio reikšm ; P atitinkama išankstinio įtempimo poveikio reprezentatyvioji reikšm ; P d skaičiuotin išankstinio įtempimo poveikio reikšm ; P k charakteristin išankstinio įtempimo poveikio reikšm ; P m vidutin išankstinio įtempimo poveikio reikšm ; Q kintamasis poveikis;
Q d skaičiuotin kintamojo poveikio reikšm ; Q k charakteristin atskirojo kintančiojo poveikio reikšm ; Q k,1 charakteristin vyraujančio kintamojo 1 poveikio reikšm ; Q k,i charakteristin nevyraujančio (kartu su vyraujančiu veikiančio) kintamojo i poveikio reikšm ; R atsparumas; R d skaičiuotin atsparumo reikšm ; R k charakteristin atsparumo reikšm ; X medžiagos savyb s parametras; X d skaičiuotin medžiagos savyb s parametro reikšm ; X k charakteristin medžiagos savyb s parametro reikšm ; a d geometrinio parametro skaičiuotin s reikšm s; a k charakteristin s geometrinio parametro reikšm s; a nom nominalioji geometrinio parametro reikšm ; u konstrukcijos arba konstrukcinio elemento horizontalusis poslinkis; w vertikalusis konstrukcinio elemento įlinkis; a vardinių geometrinių duomenų pakeitimas turint konkrečių projektavimo tikslų, pvz., netobulumų įtakoms įvertinti; γ dalinis koeficientas (saugos ar tinkamumo); γ f dalinis poveikių koeficientas, kuriuo įvertinama nepalankių poveikių reikšmių nuokrypių nuo reprezentatyviųjų reikšmių galimyb ; γ F poveikių dalinis koeficientas, kuriuo taip pat atsižvelgiama į modelio neapibr žtumus ir matmenų kitimus; γ g dalinis nuolatinių poveikių koeficientas, kuriuo įvertinama nepalankių poveikių reikšmių nuokrypių nuo reprezentatyviųjų reikšmių galimyb ; γ G dalinis nuolatinių poveikių koeficientas, kuriuo taip pat atsižvelgiama į modelio neapibr žtumus ir matmenų kitimus; γ G,j nuolatinio j poveikio dalinis koeficientas; γ Gj,sup /γ G,j,inf dalinis nuolatinio j poveikio koeficientas didžiausiajai (mažiausiajai) skaičiuotin ms reikšm ms apskaičiuoti; γ I svarbos koeficientas; γ m medžiagos savyb s dalinis koeficientas; γ M medžiagos savyb s dalinis koeficientas, kuriuo taip pat įvertinami modelio neapibr žtumai ir matmenų kitimai; γ p išankstinio įtempimo poveikių dalinis koeficientas; γ q kintamųjų poveikių dalinis koeficientas, kuriuo įvertinama nepalankių poveikių reikšmių nuokrypių nuo reprezentatyviųjų reikšmių galimyb ; γ Q kintamųjų poveikių dalinis koeficientas, kuriuo taip pat įvertinami modelio neapibr žtumai ir matmenų kitimas; γ Q,i kintamojo i poveikio dalinis koeficientas; γ Rd dalinis koeficientas, susijęs su atsparumo modelio neapibr žtumais; γ Sd dalinis koeficientas, susijęs su poveikių ir (arba) poveikių efektų modeliu; η pereinamasis koeficientas; ξ redukcijos koeficientas; ψ 0 kintamojo poveikio derintin s reikšm s koeficientas; ψ 1 kintamojo poveikio dažnin s reikšm s koeficientas; ψ kintamojo poveikio tariamai nuolatin s reikšm s koeficientas. II skirsnis. Terminai ir apibr žimai
3. Šiame Vadove naudojamos nurodytos sąvokos ir jų apibr žimai atitinka [7.1] 1 ir [7.16] sąvokas ir jų apibr žimus: Konstrukcija tai numatytas sujungtų dalių derinio junginys, suprojektuotas taip, kad atlaikytų apkrovas ir kad tur tų reikiamą standumą. Konstrukcinis elementas tai fiziškai išsiskirianti konstrukcijos dalis, pvz., kolona, sija, plokšt, pamato polis. Konstrukcin sistema tai pastato ar inžinerinio statinio laikantieji elementai ir būdas, kaip tie elementai funkcionuoja kartu. Konstrukcijos modelis tai analizei, projektavimui ir patikrinimui taikoma konstrukcijų sistemos idealizacija. Skaičiuotin s situacijos tai visuma fizinių sąlygų, išreiškiančių realias aplinkybes, atsirandančias atitinkamu laikotarpiu, kurio metu, kaip rodo skaičiavimai, nebus viršyti atitinkami ribiniai būviai. Trumpalaik skaičiuotin situacija tai skaičiuotin situacija, kurios trukm yra daug mažesn už konstrukcijos skaičiuotinę eksploatavimo trukmę ir kuri turi didelę faktiško įvykio tikimybę. Ilgalaik skaičiuotin situacija tai skaičiuotin situacija, kurios laikotarpis yra tokios pačios eil s, kaip ir konstrukcijos skaičiuotin eksploatavimo trukm. Ypatingoji skaičiuotin situacija tai skaičiuotin situacija, atitinkanti konstrukcijos eksploatacijos išskirtines sąlygas, pvz., gaisrą, sprogimą, smūgį ar vietinį suirimą. Priešgaisrinis projektavimas tai konstrukcijos projektavimas, kad jį atitiktų eksploatacinių savybių reikalavimus kilus gaisrui. Seismin skaičiuotin situacija tai skaičiuotin situacija, apr pianti ypatingas konstrukcijos, veikiamos seisminio įvykio, sąlygas. Skaičiuotin eksploatavimo trukm tai laikotarpis, per kurį numatoma naudoti konstrukciją tam tikram tikslui, atitinkamai prižiūrint, neatliekant didesnio jos remonto. Apkrovos išd stymas tai laisvojo poveikio vietos, didumo ir krypties atitikties nustatymas. Apkrovos variantas tai atskirai skaičiuoti skirtų suderintų apkrovų išd stymas, deformacijų ir netobulumų grup s, kurios vertinamos kartu su fiksuotais kintamaisiais ir nuolatiniais poveikiais. Ribiniai būviai tai būviai, kuriuos viršijus konstrukcija neatitinka tam tikrų projektinių reikalavimų. Saugos ribiniai būviai tai būviai, susiję su griūtimi ar kitokiomis panašiomis konstrukcijos suirimo formomis. Jie dažniausiai atitinka konstrukcijos ar konstrukcinio elemento didžiausią laikymo galią. Tinkamumo ribiniai būviai tai būviai, kuriuos viršijus konstrukcija ar konstrukcinis elementas neatitinka nustatytų tinkamumo reikalavimų. Negrįžtamieji tinkamumo ribiniai būviai tai tinkamumo ribiniai būviai, kai, pašalinus poveikius, kai kurios poveikių pasekm s, viršijančios nustatytus tinkamumo reikalavimus, išlieka. Grįžtamieji tinkamumo ribiniai būviai tai tinkamumo ribiniai būviai, kai, pašalinus poveikius, neišlieka jokių poveikių pasekmių, viršijančių nustatytus tinkamumo reikalavimus. Atsparumas tai konstrukcijos elemento, detal s arba elemento ar detal s skerspjūvio geb jimas atlaikyti poveikius. Terminas gali būti taikomas bet kokiam kriterijui, bet kokiam ribiniam būviui. Atsparumo modelis tai konstrukcijos, detal s arba elemento deterministinio apskaičiavimo matematin išraiška, kurios argumentai yra medžiagos mechaninių savybių, geometrijos rodikliai ir kt. Patikimumas tai konstrukcijos arba laikančiojo elemento geb jimas atitikti nustatytus reikalavimus, įskaitant skaičiuotinę eksploatavimo trukmę, kuriai ji yra suprojektuota. Patikimumas paprastai išreiškiamas tikimybin mis sąvokomis. Patikimumas apr pia konstrukcijos saugą, tinkamumą ir ilgaamžiškumą. 1 Pastaba: laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodytas skaičius reiškia nuorodas į atitinkamą STR.05.04:003 skyrių arba punktą.
Patikimumo diferenciacija tai priemon s, skirtos resursų, naudojamų statiniams statyti, socialiniam ir ekonominiam optimizavimui, atsižvelgiant į galimus nes kmių padarinius ir statinių kainą. Pagrindinis kintamasis tai nustatytos kintamųjų aib s dalis, išreiškianti fizikinius dydžius, kurie apibūdina poveikius ir aplinkos įtakas, geometrinius dydžius ir medžiagos savybes, įskaitant grunto savybes. Poveikis (F) tai a) j gų (apkrovų), veikiančių konstrukciją, visuma (tiesioginis poveikis); b) deformacinių poveikių visuma arba pagreičių visuma, atsiradusių, pavyzdžiui, d l temperatūros pasikeitimų, dr gm s kitimo, nelygaus s dimo arba žem s dreb jimų (netiesioginis poveikis). Poveikių efektas (E) tai konstrukcijos elementų poveikių efektas (pvz., vidin j ga, momentas, įtempimas, deformacija) arba visos konstrukcijos (pvz., įlinkis, posūkis) poveikių efektas. Poveikių efekto modelis tai vidin s j gos, momento, įtempimų, deformacijos, įlinkio, posūkio deterministinio apskaičiavimo matematin išraiška, kurios argumentai yra poveikiai ir apkrovos, medžiagų mechaninių savybių, geometrijos rodikliai ir kt. Nuolatinis poveikis (G) tai poveikis, kuris, tik tina, kad veiks visu atskaitiniu laikotarpiu ir kurio dydžio kitimas laiko atžvilgiu yra nereikšmingas arba kuris kinta monotoniškai viena kryptimi, kol pasiekia tam tikrą reikšm s ribą (pvz., konstrukcijų savojo svorio apkrova). Kintamasis poveikis (Q) tai poveikis, kurio dydžio kitimas laiko atžvilgiu yra reikšmingas ir nemonotoniškas (pvz., naudojimo, sniego, v jo apkrovos). Ypatingasis poveikis (A) tai dažniausiai trumpalaikis, bet reikšmingo dydžio poveikis, kurio atsiradimas konkrečios konstrukcijos skaičiuotin s eksploatavimo trukm s metu yra netik tas. Jeigu nesiimama reikiamų priemonių, daugeliu atvejų ypatingieji poveikiai gali sukelti gr smingas pasekmes. Atsižvelgiant į turimą informaciją apie statistinius skirstinius, smūgio, sniego, v jo ir seisminis poveikiai gali būti kintamieji arba ypatingieji poveikiai. Seisminis poveikis (A E ) tai poveikis, atsirandantis d l grunto judesių žem s dreb jimo metu. Statinis poveikis tai poveikis, kuris nesukelia konstrukcijos arba konstrukcinio elemento reikšmingo pagreičio (pvz., statinis poveikis nuo nuolatin s ir daugumos kintamųjų, t. y. naudojimo, sniego, v jo, apled jimo, klimatinių, poveikių). Dinaminis poveikis tai poveikis, kuris sukelia konstrukcijos arba konstrukcinio elemento reikšmingą pagreitį. Tariamai statinis poveikis tai dinaminis poveikis, išreikštas ekvivalentišku statiniu poveikiu statiniame modelyje. Charakteristin poveikio reikšm (F k ) tai svarbiausioji reprezentatyvioji poveikio reikšm. Kai charakteristinę reikšmę galima nustatyti remiantis statistika, ji taip parenkama, kad atitiktų duotą nepalankaus viršijimo tikimybę atskaitiniu laikotarpiu, atsižvelgiant į skaičiuotinę konstrukcijos eksploatavimo ir skaičiuotin s situacijos trukmes. Atskaitinis laikotarpis tai pasirinktasis laiko periodas, kuris laikomas pagrindu kintamiesiems poveikiams ir galbūt atsitiktiniams poveikiams statistiškai įvertinti. Kintamojo poveikio derintin reikšm (ψ 0 Q k ) taip parinkta reikšm, kad tikimyb, jog derinio sukelti efektai bus viršyti, yra apytikriai tokia pati, kaip ir nuo vieno poveikio charakteristin s reikšm s. Ją galima išreikšti kaip nustatytą charakteristin s reikšm s dalį, taikant koeficientą ψ 0 1, kurį galima nustatyti remiantis statistiniais tyrimais (žr. 13 p.). Kintamojo poveikio dažnin reikšm (ψ 1 Q k ) tai taip nustatyta reikšm, kad ją galima parinkti pagal statistinius tyrimus, ir suminis laikas atskaitiniu laikotarpiu, kurio metu ji viršijama, yra tik duota maža atskaitinio laikotarpio dalis, arba jos viršijimo dažnis yra apribotas duota reikšme. Ją galima išreikšti kaip nustatytą charakteristin s reikšm s dalį taikant koeficientą ψ 1 1 (žr. 13 p.). Tariamai nuolatin (kintamojo) poveikio reikšm (ψ Q k ) tai taip nustatyta reikšm, kad suminis laiko periodas, kurio metu ji viršijama, yra didel atskaitinio laikotarpio dalis. Ją galima išreikšti kaip nustatytą charakteristin s reikšm s dalį taikant koeficientą ψ 1 (žr. 13 p.).
Vyraujančio (kintamojo) poveikio reikšm (Q k1 ) tai tokio kintamojo poveikio, kurio įtaka E poveikio efektui yra didžiausia (žr. 3 p. 3 pavyzdį). Kartu veikiančio (kintamojo) poveikio reikšm (ψq k ) tai kintamojo poveikio, kuris veikia kartu su derinyje vyraujančiu poveikiu, reikšm. Kartu veikiančio kintamojo poveikio reikšme gali būti derintin reikšm, dažnin reikšm arba tariamai nuolatin reikšm (žr. 3 p. 3 pavyzdį). Reprezentacin poveikio reikšm (F rep ) tai reikšm, taikoma ribiniam būviui tikrinti. Reprezentacine reikšme gali būti charakteristin reikšm (F k ) arba lydinčiojo poveikio reikšm (ψf k ) (žr. 13 p.). Poveikio skaičiuotin reikšm (F d ) tai reikšm, gaunama reprezentatyviąją reikšmę dauginant iš dalinio koeficiento γ F. Poveikių derinys tai skaičiuotinių reikšmių rinkinys konstrukcijos ribinio būvio patikimumui tikrinti, kai kartu veikia skirtingi poveikiai (žr. 13, 19 p.). Medžiagos ar grunto savyb s rodiklio charakteristin reikšm tai medžiagos arba grunto savyb s rodiklio reikšm, kuri su tam tikra tikimybe nepasitaikys hipotetin je neribotoje bandymų serijoje. Paprastai ši reikšm atitinka medžiagos arba grunto savyb s konkretaus parametro priimto statistinio skirstinio nustatytą fraktilį. Kai kuriomis aplinkyb mis charakteristine reikšme gali būti taikoma nominalioji reikšm. Skaičiuotin medžiagos arba grunto savyb s rodiklio reikšm tai reikšm, gaunama charakteristinę reikšmę padalijus iš dalinio koeficiento γ m arba γ M, o ypatingomis aplinkyb mis nustatoma tiesiogiai. Charakteristin geometrinio rodiklio reikšm (a k ) tai reikšm, kuri dažniausiai atitinka projektavimu apibūdintus matmenis. Prireikus geometriniai dydžiai gali atitikti kai kuriuos nustatytus statistinio skirstinio fraktilius. Skaičiuotin geometrinio rodiklio reikšm (a d ) dažniausiai tai nominalioji reikšm. Prireikus geometrinių dydžių reikšm s gali atitikti kai kuriuos nustatytus statistinio skirstinio fraktilius. Visos konstrukcijos skaičiavimas tai nustatymas konstrukcijoje darnios vidinių j gų ir momentų arba įtempimų sistemos, kuri išlaiko pusiausvyrą su konkrečiai apibr žta konstrukcijos poveikių sistema ir priklauso nuo geometrinių rodiklių, konstrukcinių ir medžiagos savybių. Pirmosios eil s skaičiavimas pagal tiesiškai tamprų modelį be perskirstymo tai konstrukcijos skaičiavimas pagal tamprumo teoriją remiantis tiesin mis įtempimų deformacijų arba momentų kreivumų priklausomyb mis ir taikant pradinius konstrukcijos geometrinius parametrus. Pirmosios eil s skaičiavimas pagal tiesiškai tamprų modelį su perskirstymu tai skaičiavimas pagal tiesinio tamprumo teoriją, kai konstrukcijai projektuoti vidiniai momentai ir j gos yra modifikuojami išlaikant darną su išoriniais poveikiais ir neatliekant tikslesnio pasisukimo gebos skaičiavimo. Antrosios eil s skaičiavimas pagal tiesiškai tamprų modelį tai konstrukcijos skaičiavimas pagal tamprumo teoriją remiantis tiesin mis įtempimų deformacijų priklausomyb mis taikant deformuotos konstrukcijos geometrinius parametrus. Pirmosios eil s skaičiavimas pagal netiesinį modelį tai konstrukcijos skaičiavimas taikant pradinius geometrinius rodiklius ir atsižvelgiant į medžiagų deformavimosi priklausomybių netiesiškumą. Pirmosios eil s skaičiavimas pagal netiesišką modelį gali būti skaičiavimas pagal tamprų modelį su tam tikromis prielaidomis, skaičiavimas pagal tamprų idealiai plastišką modelį, skaičiavimas pagal tamprų plastišką modelį arba skaičiavimas pagal standų plastišką modelį. Antrosios eil s skaičiavimas pagal netiesinį modelį tai konstrukcijos skaičiavimas taikant deformuotos konstrukcijos geometrinius rodiklius ir atsižvelgiant į medžiagų deformavimosi priklausomybių netiesiškumą. Antrosios eil s skaičiavimas pagal netiesišką modelį gali būti atliekamas kaip skaičiavimas pagal tamprų idealiai plastišką modelį arba kaip skaičiavimas pagal tamprų plastišką modelį. Pirmosios eil s skaičiavimas pagal tamprų idealiai plastišką modelį tai konstrukcijos skaičiavimas, remiantis momento ir kreivio priklausomyb mis, susidedančiomis iš tiesinį
tamprumą išreiškiančios dalies ir po jos einančios dalies, išreiškiančios plastiškumą be kiet jimo, taikant pradinius konstrukcijos geometrinius rodiklius. Antrosios eil s skaičiavimas pagal tamprų idealiai plastišką modelį tai konstrukcijos skaičiavimas remiantis momento ir kreivio priklausomyb mis, susidedančiomis iš tiesinį tamprumą išreiškiančios dalies ir po jos einančios dalies, išreiškiančios plastiškumą be kiet jimo, taikant deformuotos konstrukcijos geometrinius rodiklius. Skaičiavimas (pirmosios arba antrosios eil s) pagal tamprų plastišką modelį tai konstrukcijos skaičiavimas taikant įtempimų ir deformacijų arba momentų ir kreivių priklausomybes, susidedančias iš tiesinį tamprumą išreiškiančios dalies ir po jos einančios dalies, išreiškiančios plastiškumą su kiet jimu arba be kiet jimo. Dažniausiai skaičiavimas atliekamas taikant pradinius konstrukcijos geometrinius rodiklius, bet jį taip pat galima atlikti taikant deformuotos konstrukcijos geometrinius parametrus. Skaičiavimas pagal standų plastišką modelį tai skaičiavimas taikant pradinius konstrukcijos geometrinius rodiklius ir ribin s analiz s teoremas tiesioginiam irimo apkrovimui nustatyti. Taikoma momento ir kreivio priklausomyb, kurioje neatsižvelgiama į tampriąsias deformacijas ir kiet jimą. III skirsnis. Projektavimo deterministinis ir tikimybinis pobūdis 4. Šiame Reglamente ir [7.15] vadovaujamasi [7.3] suformuluota koncepcija, kad projektavimas yra statinio elementų, t. y. konstrukcijų ir pagrindų, atsparumo ribinių būvių rizikos α (patikimumas P =1-α) valdymo vienas svarbiausių procesų. Kiti procesai elementų statyba (arba surenkamų elementų gamyba) ir statinio eksploatacija. Visi šie procesai projektavimas, statyba, dirbinių gamyba ir statinio eksploatacija apr pia taip pat ir ribinių būvių prevencijos priemones tinkamai atliekamą darbą ir kontrolę. Sprendžiant α racionaliosios rizikos laidavimo uždavinius statinio elementų projektavimo normose išskiriami deterministinis ir tikimybinis aspektai. Deterministinis skaičiavimas skirtas poveikių efektui (pvz., įrąžoms, deformacijoms) ir atsparumui (pvz., stiprumui, standumui) nustatyti. Paprasčiausių statinio elementų sauga deterministiškai analizuojama ne tik tamprioje, bet ir ribin s pusiausvyros būkl je, kuriai būdingos plastin s ir pseudoplastin s deformacijos, tačiau sud tingų, statiškai neišsprendžiamų sistemų analizei projektavime vis dar dominuoja sprendiniai, grindžiami linijine tamprumo teorija. Statinio elementų tikimybinis skaičiavimas skirtas projektuojamų statinio elementų siekiamam patikimumui laiduoti. Dabar paplitusiame projektavimo dalinių koeficientų metode (Lietuvoje galiojusiose SNiP normose jis buvo vadinamas ribinių būvių metodu) reikiamas patikimumas pasiekiamas ne tiesioginiu tikimybiniu skaičiavimu, o netiesiogiai taikant determinuotus atsargos dalinius (patikimumo) koeficientus medžiagos stipriui ir apkrovoms bei papildomai kitiems veiksniams ir statinio elemento svarbai vertinti. Daliniai koeficientai laiduoja tam tikrą atsparumo atsargą (saugos ribiniam būviui didesnę, tinkamumo negrįžtamajam mažesnę, o tinkamumo grįžtamajam būviui mažiausią), kai tikroji ribinio būvio rizika lieka nežinoma. Tam tikslui tarptautiniu mastu yra reglamentuotas tiesioginis (dalinių koeficientų netaikant) tikimybinis skaičiavimas (žr. šį Reglamentą, [7.15] ir [7.3]). IV skirsnis. Skaičiuotin s situacijos ir saugos bei tinkamumo projektavimas 5. Gali būti šios skaičiuotin s situacijos: 5.1. nuolatin s, atitinkančios įprastąsias eksploatavimo sąlygas; 5.. trumpalaik s, pvz., statant ir (arba) gaminant konstrukcijas, atliekant remonto darbus; 5.3. ypatingos, modeliuojančios, pvz., sprogimą, gaisrą, transporto priemonių smūgius, lokalizuotą irimą. 6. Kiekvienoje iš 3 p. išvardintų situacijų gali būti projektuojama sauga ir tinkamumas, t. y. išskiriamos dvi statinio elementų ribinių būvių grup s: 6.1. saugos, kurioje nagrin jamas stiprumas, stabilumas, patvarumas nuovargiui;
6.. tinkamumo, kurioje nagrin jamos deformacijos, pleiš tumas, vibracijos; gali būti grįžtamojo arba negrįžtamojo (pvz., kai konstrukcijai įlinkus ar joje atsiv rus plyšiams ir nukrovus kintamąją apkrovą, konstrukcija nebegrįžta į pradinę būklę, t. y. joje išlieka nuolatinis plastinis (liekamasis) įlinkis ar neužsiv rę plyšiai) tinkamumo ribiniai būviai. 7. Pažym jus statinio elemento atsparumą simboliu R, poveikio efektą, pvz., įražą, E, saugos ir tinkamumo projektavimo DK metodu sąlyga (išskyrus statinę pusiausvyrą žr. 5 p.) užrašoma E d R d. (1.1) Čia R d ir E d atsparumo ir poveikio efekto skaičiuotin s reikšm s, kurios EN ir STR projektavimo normose apibendrintai išreiškiamos lygtimis: R d = R (η i X k,i / γ M,i ; a), i 1, (1.) E d = E (F k,j γ F,j ; ψ), j 1. (1.3) Šiose formul se: R (...) ir E (...) atsparumo R ir poveikio efekto E išraiškos, t. y. jų apskaičiavimo modeliai; a skerspjūvio rodiklis, pvz., skerspjūvio plotas; X k,i medžiagos stiprio charakteristin reikšm (žr. 16 p.); η i medžiagos stiprio konversijos koeficientas, įvertinantis, pvz., netiesioginio betono stiprio tempiant nustatymo, mastelio, dr gm s, temperatūros ir kitus veiksnius; F k,j apkrovų, t. y.: nuolatinių, pvz., savojo svorio; kintamųjų, pvz., naudojimo, v jo, sniego ir ypatingųjų, pvz., sprogimų, transporto priemonių smūgių, charakteristin s reikšm s (žr. 1014 p.); γ M,i medžiagos stiprio dalinis koeficientas; dažniausiai saugos ribinių būvių grup s γ m,i > 1,0; tinkamumo ribinių būvių grup s γ m,i = 1,0; γ F,j apkrovų daliniai koeficientai; jeigu konstrukcijų projektavimo reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose nenurodyta kitaip, dažniausiai saugos ribinių būvių grup s γ F,j >1,0, o tinkamumo ribinių būvių grup s γ F,j =1,0; ψ = (ψ 0 ; ψ 1 ; ψ ) apkrovų derinimo koeficientas; ψ 0 koeficientas priartina poveikio efektą nuo kelių kintamųjų apkrovų derinio maksimumų tikimybę prie poveikio efekto, esant vienos kintamosios apkrovos maksimumo tikimyb s (apie kintamosios apkrovos maksimumus žr. 11, 1 p.); be to, šiuo koeficientu išskiriama dažnin s (tada pasirenkama ψ = ψ 1 reikšm ) arba tariamai nuolatin s (tada pasirenkama ψ = ψ reikšm ) apkrovos dalys, kurios taikomos projektuojant tinkamumą (žr. 13 ir 9 p.). ψ = (ψ 0 ; ψ 1 ; ψ ) koeficientas pasirenkamas iš 1 lentel s. Lygtyse (1.) ir (1.3) pasirenkant skirtingus γ M,i, γ F,j ir ψ dalinius koeficientus projektuojant saugos ir tinkamumo ribinius būvius, laiduojama skirtinga atsparumo atsarga, o tuo pačiu ir ribinių būvių skirtinga rizika (žr. 4 p.). Saugos ribinių būvių rizika (saugos patikimumas) priklausomai nuo statinio (patalpos) paskirties papildomai diferencijuojami 4 lentel je pasirinkant K FI koeficientą, iš kurio dauginami γ F,j apkrovų daliniai koeficientai, taip pat taikant projektavimo ir vykdymo darbų atitinkamas priežiūros ir kontrol s priemones (žr. 4 lentel s ir 3 pastabas). Konstrukcijų projektavimo reglamentuojančių normatyvinių dokumentų sudarytojams [7.15] 5860 p. bei 4 priedo VIII ir IX skirsniuose siūloma kaip, reglamentuojant (1.) ir (1.3) išraiškų dalinius koeficientus, atsižvelgti į svarbius veiksnius, įtakojančius ribinių būvių riziką, ypač į atsparumo R apskaičiavimo modelio R (...) ir poveikių efekto E apskaičiavimo modelio E (...) atsitiktinę ir sistemingą paklaidas (kurios įvairiems ribiniams būviams gali skirtis kelis kartus), konstrukcijų geometrijos ir skerspjūvio matmenų nuokrypas nuo nominalo ir kt. Šių veiksnių įtaką siūloma vertinti koreguojant γ M,i ir γ F,j koeficientus bei įvedant naujus γ m,i, γ f,i, γ R,d, γ S,d koeficientus.
Rekomenduojamos pastatų ψ koeficientų reikšm s 1 lentel Poveikis ψ 0 ψ 1 ψ Statinių naudojimo apkrovos kategorija A kategorija: namų ir gyvenamieji plotai B kategorija: įstaigų plotai C kategorija: susibūrimų plotai D kategorija: parduotuvių plotai E kategorija: saugyklų plotai F kategorija: eismo plotai, transporto priemonių svoris 30 kn G kategorija: eismo plotai, 30 kn< transporto priemonių svoris 160 kn H kategorija: stogai Statinių sniego apkrovos 0,7 0,5 0, Statinių v jo apkrova 0,6 0, 0 Temperatūra (ne gaisro) statiniuose 0,6 0,5 0 Medžiagos, gaminio savybių arba elemento dalinį koeficientą γ m,i arba γ M,i galima sumažinti, jeigu taikoma didesn tikrinimo klas nei reikia pagal [7.15] 3 priedo 5 lentelę ir (arba) keliami griežtesni reikalavimai, pvz., projektavime panaudojami kontrol s statistiniai duomenys. Toks dalinių koeficientų sumažinimas turi būti reglamentuojamas atitinkamuose normatyviniuose dokumentuose. 0,7 0,7 0,7 0,7 1,0 0,7 0,7 0 V skirsnis. Pagrindiniai kintamieji ir jų charakteristin s bei kitos reprezentacin s reikšm s 8. Pagrindiniais kintamaisiais vadinami (1.) ir (1.3) išraiškų argumentai f, a, F 1, F,..., kurie traktuojami kaip atsitiktiniai dydžiai X i, i = 1,,, n su vidurkiu µ Xi ir vidutine kvadratine nuokrypa σ Xi arba variacijos koeficientu δ Xi = σ Xi / µ Xi. Pagrindiniai kintamieji apibūdinami charakteristin mis ir kitomis reprezentacin mis reikšm mis. 0,5 0,5 0,7 0,7 0,9 0,7 0,5 0 0,3 0,3 0,6 0,6 0,8 0,6 0,3 0 1 pav. Nuolatin s G ir kintamos Q (pvz., naudojimo) apkrovų priklausomyb nuo laiko t 9. Apkrovos ir kiti poveikiai (žr. 1 paveikslą) gali būti: 9.1. nuolatiniai G, kuriems laikas neturi įtakos arba kurie kinta pakankamai tolygiai, kol nepasiekia ribin s reikšm s, pvz., savasis konstrukcijų svoris, įlinkis, pamatų nuos dis; 9.. kintamieji Q, pvz., naudojimo, v jo, sniego, transporto apkrovos. 10. Nuolatin apkrova G, pvz., savasis konstrukcijų svoris, kai δ G savojo svorio variacijos koeficientas yra nedidelis, dažnai gali būti apibūdinama vienintele reprezentacine reikšme, t. y. G k charakteristine reikšme, G k = G k,sup =G k,inf = µ G (žr. paveikslą), kuri nustatoma pagal nominalius (projektinius) konstrukcijos matmenis ir statybin s medžiagos tūrio svorio vidutinę
reikšmę. Atskirais atvejais būtina savąjį svorį apibūdinti dviem reprezentacin mis reikšm mis didžiąja G k,sup ir mažąja G k,inf charakteristin mis reikšm mis. 1 PAVYZDYS Nustatyti g k,inf, g k,sup, G k,inf, G k,sup sijai tolygiai paskirstytos ir koncentruotos savojo svorio apkrovos reikšmes taikomas, pvz., EQU statin s pusiausvyros sąlygos tikrinimui (žr. 5 p. ir 9 pavyzdį), jeigu g k ar G k charakteristin s reikšm s (apskaičiuojamos pagal konstrukcijų matmenis ir medžiagos tūrio svorį) yra g k = 10 kn/m ir G k = 0 kn. Konstrukcijoms, pagamintoms iš įvairių medžiagų, pvz., betonin ms, gelžbetonin ms, plienin ms, mūrin ms, medin ms, nesant tikslesnių statistinio tyrimo duomenų, tolygiai išskirstytai ir koncentruotai apkrovoms galima pasirinkti, kad apkrovos aritmetinis vidurkis µ g g k, µ G G k ir apkrovos variacijos koeficientas δ g = σ g /µ g 0,1, δ G = σ G /µ G 0,1, t. y. išskirstytos ir koncentruotos apkrovos reikšmių vidutin s kvadratin s nuokrypos yra: σ g = δ g µ g = 0,1 10 = 1,0 kn/m, σ G = δ G µ G = 0,1 0 =,0 kn. pav. G nuolatin s apkrovos G k charakteristin s G k,inf minimalios ir G k,sup maksimalios reikšmių grafin interpretacija: h(g) apkrovos tikimyb s skirstinio tankis; µ G apkrovos aritmetinis vidurkis; σ G apkrovos vidutin kvadratin nuokrypa; α inf = P(G<G k,inf ) = 0,05 ir α sup =P(G<G k,sup ) = 0,95 α tikimyb s fraktiliai, kad G k,inf ir G k,sup nebus viršytos Konstrukcijų savojo svorio apkrovos reikšm s pasiskirsto pagal normalųjį (Gauso) tikimyb s skirsnį, tod l g k,inf ir G k,inf reikšm s, t. y. apkrovos 5% fraktiliai (žr. paveikslą) apskaičiuojami taikant išraiškas: g k,inf = µ g 1,64 σ g = 10 1,64 1,0 = 8,36 kn/m, G k,inf = µ G 1,64 σ G = 0 1,64,0 = 16,8 kn, o g k,sup ir G k,sup reikšm s, t. y. 95% fraktiliai (žr. paveikslą) taikant išraiškas: g k,sup = µ g + 1,64 σ g = 10 + 1,64 1,0 = 11,64 kn/m,
G k,sup = µ G + 1,64 σ G = 0 + 1,64,0 = 3,8 kn. 11. Svarbiausioji kintamosios apkrovos Q reprezentacin reikšm yra jos charakteristin reikšm Q k (kitos Q apkrovos reprezentacin s reikšm s aptariamos 13 p.). Q k charakteristin reikšm įprastai reprezentuojama Q 50 maksimumų per 50 metų periodą tikimybiniu skirstiniu (žr. 3 pav.). Sniego ar v jo kintamosios apkrovos Q 50 reikšm s įprastai nustatomos pagal Q 1 maksimumų per 1 metų periodo tikimyb s skirstinio tankį h(q 1 ) (žr. 3 pav.). h(q 1 ) tankis nustatomas pagal atskiros vietov s meteorologin s stoties pakankamai didelio (ne mažiau kaip keliasdešimt) kiekio metinių maksimumų sniego ar v jo apkrovos matavimų duomenis. 1. Jeigu statinio eksploatacijos (žr. lentelę) arba skaičiuotin s situacijos trukm yra kitokia, tada kintamosios apkrovos charakteristin reikšm Q k = Q k,t gali atitikti maksimumų per kitokį (t) metų (ne tik maksimumų per t = 50 metų) eksploatacijos periodą vidurkį. Nustatant bet kokį t laikotarpį atitinkančią Q k,t sniego ar v jo apkrovos charakteristinę reikšmę reikia pasinaudoti [7.6] ir [7.7] rekomendacijomis. Pvz., taikant [7.6] C priedą, nustatant sniego apkrovos charakteristinę reikšmę s 0 0 metų eksploatacijos laikotarpio žem s ūkio paskirties pastatams Reglamento 1 priedo s k reikšm dauginama iš 0,88 koeficiento, o nustatant charakteristinę reikšmę s 100 100 metų eksploatacijos laikotarpio monumentaliems pastatams iš 1,1 koeficiento (abiem atvejais (C.1) išraiškoje sniego apkrovos variacijos koeficientas pasirenkamas V = 0,5, tai yra taikoma (C.) išraiška). 3 pav. Kintamosios apkrovos Q(t) nuo laiko t priklausančios dalies atsitiktinai pasirinktuoju laiko momentu Q, metinių maksimumų Q 1, maksimumų per 50 metų periodą Q 50 tikimybinių skirstinių tankiai h(q), h(q 1 ), h(q 50 ) ir jų vidurkiai µ Q, µ Q,1, µ Q,50 ; charakteristin s Q k = Q k,50 reikšm s metinių maksimumų viršijimo tikimyb α k = P(Q 1 > Q k ) 0,0 Skaičiuotinio eksploatacijos laikotarpio kategorija Skaičiuotiniai eksploatacijos laikotarpiai Siūlomas skaičiuotinis eksploatacijos laikotarpis (metai) Pavyzdžiai lentel 1 10 Laikinieji pastatai ir konstrukcijos 105 Pakeičiamos konstrukcijos dalys 3 1530 Žem s ūkio ir kitos panašios konstrukcijos 4 50 Pastatų ir kitos įprastosios konstrukcijos 5 100 Ypatingų ir monumentalių pastatų
konstrukcijos; tiltų ir kitų statinių konstrukcijos 13. Be Q kintamosios apkrovos svarbiausios reprezentacin s reikšm s Q k charakteristin s reikšm s (žr. 11 ir 9 p.) gali būti ir kitos reprezentacin s reikšm s: 13.1. ψ 0 Q k derintin reikšm ; 13.. ψ 1 Q k dažnin reikšm ; 13.3. ψ Q k tariamai nuolatin reikšm. 13.113.3 p. ψ 0, ψ 1, ψ koeficientai, kurių prasm aiškinama 7, 3 ir 9 p., o Q k, ψ 0 Q k, ψ 1 Q k, ψ Q k reprezentacinių reikšmių grafin interpretacija teikiama 4 paveiksle. PAVYZDYS Nustatyti įstaigų plotų naudojimo paskirstytos apkrovos, t. y. kintamosios apkrovos, reprezentacines reikšmes. Naudojimo apkrovos pagrindin s reprezentacin s reikšm s yra q k ir Q k charakteristin s reikšm s. Įstaigų patalpoms q k =,0 kn/m ir Q k = 3,0 kn reikšm s pasirenkamos iš šio Reglamento 10. lentel s. Charakteristin s reikšm s taikomos tiek saugos, tiek tinkamumo ribinių būvių projektavime, o jų sandauga su vienu iš ψ 0, ψ 1 ψ daugikliu leidžia nustatyti kitas naudojimo apkrovos reprezentacines reikšmes: ψ 0 q k, ψ 0 Q k derintines, ψ 1 q k, ψ 1 Q k dažnines, ψ q k, ψ Q k tariamai nuolatines. 4 pav. Kintamosios apkrovos Q(t) charakteristin s Q k, derintin s ψ 0 Q k, dažnin s ψ 1 Q k ir tariamai nuolatin s ψ Q k reikšmių grafin interpretacija; h(q), h(q 1 ), h(q 50 ) Q, Q 1, Q 50 atsitiktinių dydžių pagal 3 pav. tikimyb s skirstinių tankiai; pasirenkant ψ 1 Q k imama ti T 0, 1 Derintin įstaigų patalpų naudojimo apkrovos reikšm nustatoma dauginant q k ir Q k charakteristinę reikšmę iš ψ 0 = 0,7 koeficiento, pasirenkamo iš 1 lentel s: ψ 0 q k = 0,7,0= 1,4 kn/m, ψ 0 Q k = 0,7 3,0 =,1 kn. i
Šios reikšm s taikomos saugos ir tinkamumo negrįžtamųjų ribinių būvių projektavime derinant su kitomis konstrukciją veikiančiomis kintamomis apkrovomis (žr. (1.5) (1.16) išraiškas). Dažnin įstaigų patalpų naudojimo apkrovos reikšm nustatoma dauginant q k ar Q k charakteristinę reikšmę iš ψ 1 = 0,5 koeficiento, pasirenkamo iš 1 lentel s: ψ 1 q k = 0,5,0 = 1,0 kn/m, ψ 1 Q k = 0,5 3,0 = 1,5 kn. Šios reikšm s taikomos ypatingajai skaičiuotinei situacijai saugos ribinių būvių ir tinkamumo grįžtamųjų ribinių būvių projektavime. Tariamai nuolatin įstaigų patalpų naudojimo apkrovos reikšm nustatoma dauginant q k ar Q k charakteristinę reikšmę iš ψ = 0,3 daugiklio, pasirenkamo iš 1 lentel s: ψ q k = 0,3,0 = 0,6 kn/m, ψ Q k = 0,3 3,0 = 0,9 kn. Šios reikšm s taikomos ypatingajai skaičiuotinei situacijai saugos ribinių būvių ir tinkamumo grįžtamųjų ribinių būvių projektavime vertinant ilgalaikius efektus ir konstrukcijų išvaizdą. 14. Projektavime DK metodu taikomos nuolatin s G d ir kintamosios Q d apkrovų skaičiuotin s reikšm s (žr. 5 paveikslą), kurios nustatomos atitinkamas reprezentacines reikšmes G k, Q k, ψ 0 Q k, ψ 1 Q k, ψ Q k (žr. 1013 p.) dauginant iš γ F dalinio koeficiento (saugos ribiniam būviui nustatomo pagal 18 p.; tinkamumo ribiniam būviui dažniausiai γ F =1 žr. 9 p.). 15. Medžiagos mechaninių savybių rodikliai, pvz., jų stipris, apibūdinamas X k charakteristine reikšme. Dažniausiai taikoma viena charakteristin reikšm X k =X k,inf. Bendruoju atveju gali būti taikomos minimali X k,inf ir maksimali X k,sup charakteristin s reikšm s. Jeigu nenurodyta kitaip, šios charakteristin s reikšm s nustatomos vadovaujantis X stiprio normaliuoju skirstinio d sniu ir 6 paveikslo schema. 5 pav. Charakteristin reikšm ir skaičiuotin s kintamojo poveikio Q reikšm s; trb ir srb tinkamumo ir saugos ribiniai būviai; t laikas; h(q) kintamojo poveikio tikimyb s skirstinio tankis atsitiktinai pasirinktuoju laiko momentu (žr. 3 paveikslą)