Liudmila Andriušienė, Jolita Grašienė, Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Bronė Mitkienė

Projektas,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas Lietuvos elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091 Liudmila Andriušienė, Jolita Grašienė, Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Bronė Mitkienė ELEKTROS IR AUTOMATIKOS ĮRENGINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA PRAKTIKŲ METODINIAI NURODYMAI Mokomoji (metodinė) priemonė Vilnius, 2011

2 Liudmila Andriušienė, Jolita Grašienė, Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Bronė Mitkienė ELEKTROS IR AUTOMATIKOS ĮRENGINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA PRAKTIKŲ METODINIAI NURODYMAI Mokomoji (metodinė) priemonė Vilnius, 2011

3 UDK Liudmila Andriušienė, Jolita Grašienė, Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Bronė Mitkienė ELEKTROS IR AUTOMATIKOS ĮRENGINIŲ STUDIJŲ PROGRAMA PRAKTIKŲ METODINIAI NURODYMAI Mokomoji (metodinė) priemonė Recenzavo: Prof. habil.. dr. Roma Rinkevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas Doc. dr. Bronius Karaliūnas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ISBN Liudmila Andriušienė, 2011 Jolita Grašienė, 2011 Marija Jotautienė, 2011 Dalia Lukošienė, 2011 Bronė Mitkienė, 2011

4 TURINYS ĮŽANGA... 5 1. PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO METODIKA... 6 1.1. ANOTACIJA... 6 1.2. METODIKOJE NAUDOJAMŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS... 6 1.3. BENDROJI INFORMACIJA APIE ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS STUDIJŲ KRYPTIES PRAKTIKAS... 6 1.3.1. Praktikos vieta bendrojoje studijų programoje, laikas ir trukmė...7 1.3.2. Praktikų ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistema...7 1.3.3. Praktikos dalyvių funkcijos...9 1.4. IŠLEIDIMAS Į PRAKTIKAS, PRAKTIKŲ DOKUMENTAI... 10 1.5. PRAKTIKŲ ATLIKIMAS... 11 1.6. PRAKTIKŲ ATASKAITŲ RAŠYMAS... 12 1.6.1. Bendrieji praktikos ataskaitoms keliami reikalavimai...12 1.6.2. Praktikos ataskaitos struktūra...13 1.6.3. Praktikos ataskaitų maketavimas...15 1.6.4. Praktikų ataskaitų gynimas...20 2. ELEKTROS IR AUTOMATIKOS ĮRENGINIŲ SRITYJE UGDOMOS KOMPETENCIJOS... 20 3. PRAKTIKŲ APRAŠAI IR UŽDUOTYS... 21 4.TEORINĖ DALIS... 47 4.1. ĮVADAS... 47 4.2. ELEKTROS IR AUTOMATIKOS ĮRENGINIŲ SĄVOKOS... 48 4.3.LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMOS RAIDOS ISTORIJA... 50 4.4. TEORINĖ APŽVAGA... 51 4.4.1.Energetikos sistema...51 4.4.2. Elektros vartotojų klasifikavimas...52 4.4.3. Lietuvos elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriai...53 4.4.4. Bendros žinos apie elektros tinklus...54 4.4.5. Elektros tinklų vardinės įtampos...54 4.4.6. Elektros instaliacija...55 4.4.7. Reikalavimai elektros įrenginiams ir vardiniai parametrai...56 4.4.8. Nuolatinės srovės mašinos. Komutacija...57 4.4.9. Nuolatinės srovės mašinos nuostoliai ir naudingumo faktorius...58 4.4.10. Sinchroninio variklio veikimas. Paleidimo būdai...61 4.4.11. Žemosios įtampos komutavimo aparatai...62 4.4.12. Relinė apsauga...65 4.4.13. Skirtuminės srovės ar nuotėkio srovės automatai...66 4.4.14. Saugikliai...66 4.4.15. Bekontakčiai komutaciniai įrenginiai...67 4.4.16. Elektrinių ir pastočių elektros įrenginiai...67 4.4.17. Įrenginių techninė priežiūra...70 5. NORMINIAI TEISĖS AKTAI IR DOKUMENTAI... 71 PRIEDAI... 85

5 ĮŽANGA Elektros ir automatikos įrenginių studijų programos praktikų metodiniai nurodymai skirti studentams, studijuojantiems elektros inžinerijos studijų krypties elektros ir automatikos įrenginių specialybę, taip pat dėstytojams bei elektrotechnikos sektoriaus įmonėms, priimančioms studentus į praktikas. Leidinį Elektros ir automatikos įrenginių studijų programa. Praktikų metodiniai nurodymai sudaro penkios dalys Pirmoje dalyje pateikiama praktikų organizavimo ir atlikimo metodika, antroje dalyje elektros ir automatikos srityje ugdomos kompetencijos, trečioje dalyje praktikų modulių aprašai ir praktikų užduotys, ketvirta dalis skirta elektros ir automatikos įrenginių pagrindiniams teoriniams aspektams aptarti, penktoje dalyje pateikiama pagrindinių teisinių dokumentų apžvalga su nuorodomis į konkrečius leidinius. Prieduose praktikos ataskaitoms įforminti reikalingi dokumentai, įmonių, kur studentai galėtų atlikti praktikas, adresai.

6 1.1. ANOTACIJA 1. PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO IR ATLIKIMO METODIKA Šioje rinkinio dalyje pateikiami technologijų mokslo srities elektros ir elektronikos studijų krypties metodiniai reikalavimai technologinei ir baigiamajai praktikai organizuoti. Priemonė skiriama studentams praktikantams, praktikų vadovams metodininkams ir įmonių praktikos vadovams. Leidinyje pateikiama bendroji informacija apie elektros ir elektronikos studijų krypties praktikas, išleidimo į praktikas procedūras, praktikų atlikimą, reikalavimus praktikų ataskaitų rašymui bei jų gynimui. 1.2. METODIKOJE NAUDOJAMŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS Praktika studijų programos dalis, kurios metu studento įgytos programos pagrindų ir specialaus lavinimo žinios, kompetencijos ir gebėjimai įtvirtinami, pritaikomi ir tobulinami praktinėje profesinėje veikloje. Praktikos įmonė įmonė arba organizacija, atitinkanti studijų programoje numatytos praktikos materialųjį, teorinį ir praktinį ugdomąjį lygį ir priimanti studentą praktikantą atlikti praktiką, remiantis praktikos organizavimo trišale sutartimi arba tam tikrais atvejais kita susitarimo tarp akademinių kamieninių padalinių ir praktikos institucijos forma. Praktikos vieta įmonės, priimančios atlikti praktiką, suteikta praktinio mokymo vieta, kurioje studentas tęsia studijas konkrečiomis darbo sąlygomis. Studento praktinio mokymo trišalė sutartis pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK- 432 patvirtintą pavyzdinę sutartį švietimo institucijos, praktikos institucijos ir studento susitarimas dėl studento praktinės veiklos. Praktikos vadovas metodininkas dėstytojas, atsakingas už praktikos užduočių parengimą, praktikos organizavimą, kontrolę bei praktikos įvertinimą. Įmonės praktikos vadovas praktikos institucijos darbuotojas, paskirtas studento praktikos vadovu, atsižvelgiant į studento praktinio mokymo trišalėje sutartyje keliamus reikalavimus. Praktikos dienynas dokumentas, skirtas įvertinti praktikos organizavimą, studento praktikanto priežiūros kokybės užtikrinimą, praktikos užduoties naudingumą studentui praktikantui ir praktikos institucijai, kurį pildo institucijos praktikos vadovas ir studentas praktikantas. Praktikos ataskaita rašto darbas, kuriame studentas praktikantas pristato ir išanalizuoja praktikos metu atliktas užduotis ir gautus rezultatus. 1.3. BENDROJI INFORMACIJA APIE ELEKTROS IR ELEKTRONIKOS STUDIJŲ KRYPTIES PRAKTIKAS Šioje praktikų atlikimo metodikos (toliau Metodika) dalyje pateikiami technologijos mokslų srities elektros ir elektronikos inžinerijos krypties elektros inžinerijos šakos bendrieji reikalavimai technologinei ir baigiamajai praktikoms atlikti įmonėse. Įvertinant studijų programų sandarą ir struktūrą pagal ECTS nuostatas pateikiama praktikų vieta studijų programose, praktikų trukmė, ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistemos principai, aprašomos praktikų dalyvių funkcijos bei praktikų atlikimo priežiūra ir kontrolė.

1.3.1. Praktikos vieta bendrojoje studijų programoje, laikas ir trukmė 7 Technologinių praktikų tikslas vieno ar kitos semestro metu įgytas teorines žinias pritaikyti realioje veiklos pasaulio aplinkoje, siekiant konkrečių studijų rezultatų. Baigiamųjų praktikų tikslas įgyti naujų ir įtvirtinti jau turimus praktinius įgūdžius bei gebėjimus, įgytus praktikumų ir ankstesnių praktikų metu konkrečioje darbo aplinkoje, susijusioje su baigiamojo projekto tema. Technologinė ir baigiamoji praktikos yra pradedamos išklausius pagrindinį studijų krypties (šakos) dalykų teorinį kursą. Konkretus praktikų laikas nustatomas vadovaujantis patvirtintu kiekvienos studijų programos studijų planu. Studijų planuose praktikų laikas nustatomas vadovaujantis siekiamų studijų rezultatų sąveika ir tęstinumu, t.y., praktikos turi būti planuojamos atlikti tuomet, kai teorinio mokymo metu yra pasiektas toks teorinių rezultatų lygis, kad studentas galėtų juos taikyti realioje praktinėje veikloje. Prieš atlikdami technologinę ir baigiamąją praktikas, studentai taip pat turi būti įgiję pirminius praktinius įgūdžius praktikumų ir pažintinių/ mokomųjų praktikų metu. Technologinės ir baigiamosios praktikų trukmė yra nustatoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais: LR mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 2009, Nr. 54 2140), Technologijos mokslų (inžinerijos) studijų srities reglamentu (2005-04-29 įsakymas Nr. ISAK-734 (Žin., 2005, Nr. 59-2079) bei Laipsnį suteikiančių pirmosios ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų aprašu (LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas 2010 04 09, Nr. V-501, Vilnius). 1.3.2. Praktikų ataskaitų pateikimo terminai ir vertinimo sistema Praktikų ataskaitos yra pateikiamos vadovaujantis konkrečios švietimo institucijos vidaus tvarkos, reglamentuojančios studijų proceso organizavimą, galiojančiais dokumentais. Pagrindinė nuostata praktikos ataskaitos pateikimas ir gynimas turi vykti einamojo semestro, kurio metu organizuojama praktika, metu. Praktikoje įgytų įgūdžių vertinimui ir įvertinimui yra taikomas kriterijais grįstas modelis. Vertinimo kriterijai formuluojami pagal siekiamus studijų rezultatus. Šioje Metodikoje yra siūloma studento praktiką vertinti nustačius rezultato ir bendruosius kriterijus. Rezultato vertinimo kriterijai yra traktuojami kaip siekiamų rezultatų išskaidymas į konkrečius gebėjimus ir įgūdžius ir pateikiami dalyko medžiagoje. Bendrieji vertinimo kriterijai yra nustatyti vertinimo skalės apraše (žr. 1 lentelę). Galutiniam įvertinimui taikoma dešimtbalė kriterinė skalė ir kaupiamoji vertinimo schema, sudaryta iš praktikos įmonėje, ataskaitos ir ataskaitos gynimo vertinimo. Galutinio balo skaičiavimo formulė: GB = 0,3PĮ + 0,3PA + 0,4PAG, čia PĮ praktikos įmonėje vertinimas; PA praktikos ataskaitos vertinimas; PAG praktikos ataskaitos gynimas. Žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimo skalė 1 lentelė

Neišlaikyta Išlaikyta Išlaikymo slenk 8 Pažymys ir trumpas žinių ir gebėjimų apibūdinimas* Išsamus žinių ir supratimo apibūdinimas Išsamus gebėjimų apibūdinimas 10 (puikiai) Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai 9 (labai gerai) Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai 8 (gerai) Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai 7 (vidutiniškai) Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų. 6 (patenkinamai) Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) žemesni nei vidutiniai, yra klaidų 5 (silpnai) Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) tenkina minimalius reikalavimus 4 Nepatenkina 3 mai 2 Netenkinami minimalūs 1 reikalavimai Puikios, išskirtinės, visapusiškos žinios ir Puikiai taiko teorines žinias. Puik taikymas sprendžiant sudėtingas praktinatlieka sudėtingas nestandartines užduo problemas. Savarankiškai studijavo papildo Nepriekaištinga, išskirtinė atlikim medžiagą. Puikiai supranta ir vartoja sąvok kokybė. Puikūs raiškos ir pristatym geba analizuoti jas platesniame daly įgūdžiai. Gerai supranta, ką ir kodėl daro kontekste. Originaliai ir nepriklausomai mąsto Puikūs analitiniai ir vertinimo įgūdžiai, įžval Puikus pasirengimas tolesnėms studijoms. Pasiekti visi studijų rezultatai Tvirtos, geros, visapusiškos žinios ir jų taikymlabai gerai taiko teorines žinias. Leng sprendžiant sudėtingas praktines problem atlieka sudėtingas tipines užduotis. La Savarankiškai studijavo papildomą medžia gera atlikimo kokybė. Labai geri raiškos Puikiai supranta studijuojamą medžia pristatymo įgūdžiai. Supranta, kok sąvokas vartoja tinkamai. Originaliai metodus, technikas taiko ir kodėl. nepriklausomai mąsto. Labai geri analitin vertinimo ir sintezės įgūdžiai. Labai ge pasirengimas tolesnėms studijoms. Pasiekta ne mažiau kaip 90 proc. studijų rezultatų Geresnės nei vidutinės žinios ir jų taikymgerai taiko žinias. Teisingai atlie sprendžiant praktines problemas. Susipažino vidutinio sudėtingumo ir sunkesn privaloma medžiaga. Geba savarankiškai dir užduotis. Gera atlikimo kokybė. G su papildoma medžiaga. Supranta sąvokas raiškos ir pristatymo įgūdžiai. Ži principus, juos taiko tinkamai. Ge kokius metodus, technikas taikyti. argumentuoja ir argumentus pagrindžia fakta Geras pasirengimas tolesnėms studijoms. Pasiekta ne mažiau kaip 80 proc. studijų rezultatų Vidutinės žinios, yra neesminių klaidų. Žinias taiko praktinėms problemoms spręsti. Susipažino su pagrindine medžiaga. Supranta,vartoja sąvokas ir principus. Kelios esminės dalys susiejamos į visumą. Pakankamai gerai argumentuoja. Pakankamas pasirengimas tolesnėms studijoms. Žinios taikomos vadovaujantis pateikt pavyzdžiais. Gera atlikimo koky Teisingai atlieka vidutinio sunku užduotis. Pakankami raiškos ir pristatym įgūdžiai. Pasiekta ne mažiau kaip 70 proc. studijų rezultatų Žemesnės negu vidutinės žinios, yra klai Žinios taikomos vadovaujantis pateikt Žinias taiko nesudėtingoms praktinė pavyzdžiais. Patenkinama atlikim problemoms spręsti. Susipažino su pagrind kokybė. Moka veikti pagal analog medžiaga. Patenkinamai suvokia sąvokas, ge Teisingai atlieka lengvas užduotis, savais žodžiais apibūdinti priimamą informac nesuvokia sudėtingesnių. Patenkina Analizuojant susitelkiama į keletą aspek raiškos ir pristatymo įgūdžiai. tačiau nesugebama jų susieti. Patenkinam pasirengimas tolesnėms studijoms. Pasiekta ne mažiau kaip 60 proc. studijų rezultatų Žinios tenkina minimalius reikalavimus. Žin Minimalūs pakankami gebėjim taiko nesudėtingoms praktinėms problemo problemoms spręsti vadovaujan spręsti. Paprastas įsisavintų sąvokų vardijim pavyzdžiais. Geba veikti pagal analog teksto atpasakojimas. Atsakymas sutelktas Patenkinami raiškos ir pristatym vieną aspektą. Minimalus pasirengim įgūdžiai. tolesnėms studijoms. Pasiekta ne mažiau kaip pusė studijų rezultatų Žinios netenkina minimalių reikalavimų Gebėjimai netenkina minimalių reikalavimų

Išlaikymo slenk 9 Pažymys ir trumpas žinių ir gebėjimų apibūdinimas* Išsamus žinių ir supratimo apibūdinimas Išsamus gebėjimų apibūdinimas Pasiekta mažiau kaip pusė studijų rezultatų 1.3.3. Praktikos dalyvių funkcijos Pagrindiniai praktikos kaip studijų programos sudedamosios dalies organizavimo ir atlikimo dalyvis yra studentas praktikantas (toliau -- praktikantas), švietimo institucijos atstovas, atsakingas už metodinių reikalavimų formulavimą (toliau vadovas metodininkas) ir įmonės darbuotojas, atsakingas už praktinių užduočių atlikimo priežiūrą ir kontrolę (toliau įmonės praktikos vadovas). Praktikanto pareigos ir teisės. 1. Praktikanto teises ir pareigas praktikos atlikimo metu nustato švietimo institucijų vidaus tvarkos dokumentai, taip pat įmonės, kurioje atliekama praktika, vidaus tvarkos taisyklės. Pagrindinės praktikanto pareigos: vykdyti metodinio praktikos vadovo nurodytas praktinio mokymo užduotis; laikytis praktikos vietoje nustatytų darbo tvarkos taisyklių, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų; tausoti praktikos vietos turtą; reguliariai lankyti įmonės praktikos vadovo rengiamas konsultacijas; parengti praktikos ataskaitą, atitinkančią šioje metodikoje nustatytus reikalavimus; nustatytu laiku pateikti ir registruoti katedroje praktikos ataskaitą ir ją apginti. 2. Praktikantas turi teisę: kreiptis į metodinį praktikos vadovą konsultacijos dėl visų praktikoje iškilusių klausimų; prieš praktiką gauti kolegijos su įmone suderintą numatytos praktikos programą bei visą informaciją, susijusią su praktikos atlikimo tvarka ir ataskaitos parengimo ir pateikimo forma bei grafiku; išeidamas į praktiką gauti praktikos užduotis, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo bei kitas priemones praktikai atlikti. 3. Studentas išeidamas į praktiką turi būti išklausęs numatytus dalykus ir be skolų išlaikęs egzaminus, numatytus švietimo institucijos įgyvendinamoje studijų programoje. Vadovo metodininko pareigos ir teisės. 1. Praktikos vadovai metodininkai skiriami pagal švietimo institucijoje nustatytą darbuotojų skyrimo pareigoms ir (arba) konkrečioms funkcijoms atlikti galiojančią tvarką. 2. Praktikos vadovo metodininko pareigos: parengti praktikantams individualias praktikos atlikimo užduotis, kurias atlikus būtų galima pasiekti studijų programoje numatytus praktikų rezultatus; supažindinti praktikantą su metodiniais praktikos atlikimo reikalavimais; teikti konsultacijas dėl konkrečių užduočių atlikimo; išduoti ir padėti užpildyti praktikos dienyną; suderinti užduočių atlikimo galimybes su įmonės praktikos vadovu; registruoti pagal švietimo institucijoje galiojančią tvarką trišalę praktikos atlikimo sutartį; kontroliuoti praktikanto darbą praktikos metu lankantis įmonėje ir bendraujant su įmonės praktikos vadovu;

10 registruoti praktikanto parengtą praktikos ataskaitą, dalyvauti jos gynime ir įvertinti praktikos atlikimą galutiniu įvertinimu; vienerius metus saugoti praktikantų praktikos ataskaitas. 3. Praktikos vadovas metodininkas turi teisę: susiklosčius objektyvioms priežastims keisti praktikantui užduoties pobūdį; atšaukti praktikantą iš praktikos vietos išaiškėjus, kad jis nevykdo trišalės sutarties įsipareigojimų arba įmonės praktikos vadovo nurodymų, nesilaiko įmonėje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių; teikti fakulteto administracijai siūlymus dėl praktikos įskaitymo arba atidėjimo. Įmonės praktikos vadovo pareigos ir teisės 1. Įmonės praktikos vadovus skiria praktikantą priimanti įmonė pagal joje nustatytą darbuotojų skyrimo pareigoms ir (arba) konkrečioms funkcijoms atlikti galiojančią tvarką. 2. Įmonės praktikos vadovo pareigos: supažindinti praktikantą su darbo žmonių saugos ir ekologijos reikalavimais jam paskirtoje konkrečioje darbo vietoje; suformuluoti individualias praktines užduotis ir aprūpinti praktikantą reikiama dokumentacija bei būtinomis darbo priemonėmis. kontroliuoti ir koordinuoti praktikos eigą įmonėje tuo pačiu teikiant konkrečias konsultacijas dėl užduočių atlikimo; palaikyki ryšį su praktikos vadovu metodininku; pasibaigus praktikai įvertinti praktikanto atliktas užduotis pagal nustatytus vertinimo kriterijus; atlikti visus reikiamus įrašus praktikanto praktikos dienyne. 3. Įmonės praktikos vadovas turi teisę: įspėti praktikantą dėl praktikos sutartyje numatytų sąlygų pažeidimo; iškilus būtinybei informuoti švietimo instituciją dėl praktikanto drausmės praktikos vietoje; teikti įmonei ir švietimo institucijai rekomendacijas dėl galimo praktikanto įdarbinimo įmonėje. 1.4. IŠLEIDIMAS Į PRAKTIKAS, PRAKTIKŲ DOKUMENTAI Technologinės ir baigiamosios praktikos yra numatomos kiekvienų mokslo metų studijų grafike, vadovaujantis vykdomų studijų programų studijų planais. Studentai praktikos atlikimo metu turi du vadovus praktikos vadovą metodininką (praktikos vadovas metodininkas kolegijos paskirtas asmuo, atsakingas už praktikos užduočių parengimą, praktikos atlikimo kontrolę ir praktikos įvertinimą) ir įmonės praktikos vadovą (įmonės praktikos vadovas įmonės, kurioje studentas atlieka praktiką, darbuotojas, turintis aukštą kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip vienerių metų atitinkamo darbo stažą, institucijos vadovo paskirtas studento praktikos vadovu). Ne vėliau, kaip savaitė iki praktikos pradžios studentams organizuojamas susitikimas su praktikos vadovu metodininku, kuriame studentai informuojami apie praktikos organizavimą ir supažindinami su dokumentais, būtinais praktikos atlikimo metu bei praktikos ataskaitos ruošimo metu. Apie būsimą susitikimą studentai informuojami švietimo institucijoje nustatyta tvarka. Studentų dalyvavimas šiame susitikime būtinas, norint išvengti nesklandumų, susijusių su praktikos atlikimu. Susitikimo metu studentams išduodami tokie dokumentai: trišalė praktinio mokymo sutartis (3 egzemplioriai); praktikos dienynas, kuriame yra suformuluota praktikos užduotis, praktikos vietos įvertinimo anketa (5 priedas). Praktinio mokymo sutartis tai trišalė sutartis, sudaroma tarp mokymo institucijos, priimančios į praktiką institucijos ir studento (pavyzdys pateiktas 1 priede). Per 10 darbo dienų

11 nuo praktikos pradžios dienos studentas privalo metodiniam vadovui pristatyti ar atsiųsti paštu vieną praktinio mokymo sutarties, pasirašytos visų trijų šalių, egzempliorių. Praktikos dienynas standartizuotas dokumentas, kuriame fiksuojama praktikos vieta ir trukmė, individuali užduotis, konkretūs praktikos metu atliekami darbai, praktikos įvertinimas, kurį tvirtina įmonės praktikos vadovas, metodinio praktikos vadovo atsiliepimas. Praktikos atlikimo laikotarpiu studentas pildo praktikos dienyną, kuriame aprašo praktikos įmonėje atliktus darbus. Kartą per dvi savaites (arba jei reikia) studentas susitinka su metodiniu praktikos vadovu ir pateikia jam savo praktikos dienyną. Jei metodinio praktikos vadovo nuomone studento atliekami praktikos vietoje darbai neatitinka siekiamų praktikos rezultatų, praktikos vadovas metodininkas gali: a) kreiptis į praktikos instituciją ir prašyti pavesti studentui darbus, atitinkančius siekiamus praktikos rezultatus; b) kreiptis į fakulteto dekaną (ar kitą atsakingą už praktiką asmenį) prašydamas paskirti studentą į kitą praktikos įmonę. Studentas, pasibaigus praktikos laikotarpiui, pateikia įmonės praktikos vadovui pasirašyti praktikos dienyną ir gauna įmonės praktikos vadovo atsiliepimą apie studento darbą praktikos metu. Įmonės praktikos vadovo atsiliepime turi būti siūlomas studento darbo praktikos įvertinimas, taikant dešimtbalę kriterinę skalę. Praktikos užduotis. Praktikos užduotis katedrai pateikia paskirtas praktikos metodinis praktikos vadovas, katedros patvirtintos užduotys yra išdalinamos studentams išleidimo į praktiką metu. Studentas per praktiką atlieka visus praktikos užduotyje suformuluotus reikalavimus, konsultuodamasis su įmonės praktikos vadovu, parengia praktikos ataskaitą, pagrindinį praktikos įvertinimo dokumentą. Praktikos vietos įvertinimo anketa klausimynas, kurio tikslas yra įvertinti praktikos kokybę. Klausimynuose pateikti atsakymai bus analizuojami, o gauti rezultatai panaudoti studijų programoms tobulinti. Už praktikos ataskaitoje pateiktus duomenis, daromas išvadas bei pasiūlymus, skaičiavimų teisingumą atsako tik studentas. Studentas privalo parengti ir pristatyti praktikos ataskaitą (kartu su praktikos dienynu) studijų grafike numatytu metu, ją apginti ir gauti įvertinimą. 1.5. PRAKTIKŲ ATLIKIMAS Praktikos atlikimo pradžia ir pabaiga yra tvirtinama švietimo institucijos arba jos akademinio padalinio vadovo įsakymu, kuriame nurodoma konkreti praktikos vieta. Įsakymas dėl praktikos atlikimo rašomas tuomet, kai praktikos vadovas metodininkas su įmone suderina konkrečią praktikos atlikimo darbo vietą, bet ne vėliai kaip 2 savaitės iki studijų programoje numatytos praktikos pradžios. Per likusias dvi savaites iki praktikos pradžios studentas pasirašo kolegijoje praktikos sutartį, su vadovu metodininku suderina užduotis, pildo reikiamas praktikos dienyno dalis. Atvykęs į praktikos vietą praktikantas įmonei pateikia įsakymo kopiją, praktikos dienyną, kuriame įmonės vadovo paskirtas asmuo fiksuoja atvykimo į praktiką laiką, įrašą tvirtindamas spaudu. Praktikantas praktikos pradžioje įmonėje baigia pildyti praktikos sutartį, kurios vieną egzempliorių grąžina švietimo institucijai (žr. 2 sk.). Prieš pradėdamas atlikti praktikos užduotis, praktikantas išklauso žmonių saugos ir ekologijos instruktažą ir už jį pasirašo įmonės nustatyta tvarka. Praktikos darbo dienos pradžią ir pabaigą nustato įmonės praktikos vadovas. Savaitės darbo trukmė negali viršyti 30 valandų. Praktikanto praktikos eigą ir atliekamų užduočių kokybę kontroliuoja įmonės praktikos vadovas. Praktikantą taip pat kontroliuoja ir teikia metodines konsultacijas praktikos vadovas metodininkas. Praktikos atlikimo metu praktikantas kiekvieną dieną pildo praktikos dienyną, kuriame jo įrašus tvirtina įmonės praktikos vadovas. Praktikos dienynas (žr. 2 priedą) yra pagrindinis dokumentas, atskleidžiantis praktikanto praktikos eigą bei jam paskirtų atliekamų užduočių kokybę. Pasibaigus praktikos terminui įmonės praktikos vadovas įvertina praktikanto atliktas užduotis ir pateikia galutinį

12 praktikos įvertinimą taikydamas dešimtbalę kriterinę skalę. Įvertindamas konkrečių užduočių atlikimą, įmonės praktikos vadovas taip pat atskleidžia praktikanto pažiūrą į jam pavestą atlikti darbą, pastebėtus teorinio pasirengimo trūkumus, atlikto darbo kokybę, praktikanto sugebėjimus dirbti savarankiškai. Praktikos dienyne praktikos vadovas metodininkas taip pat pateikia pastabas apie praktikanto darbą praktikos metu. Visi įrašai vėliau yra naudojami atliekant kiekybinę ir kokybinę praktikų analizę (žr. 3 priedą). 1.6. PRAKTIKŲ ATASKAITŲ RAŠYMAS Praktikos ataskaitos parengimas ir gynimas svarbus praktikos metu pasiektų rezultatų vertinimo elementas. Praktikos ataskaitos paruošimas turi: ugdyti analitinio darbo įgūdžius; susieti teorines žinias su praktine situacija; atskleisti praktikanto gebėjimą savarankiškai surasti ir atsirinkti reikiamą, paskirtai praktikos užduočiai literatūrą; mokyti rinkti ir tinkamai apdoroti bei pateikti reikiamus duomenis, atlikti stebėjimus, analizuoti gautus rezultatus ir juos apibendrinti; aiškiai ir argumentuotai reikšti mintis; savarankiškai pateikti išvadas, kurios būtų loginė darbo tąsa; Praktikos ataskaitos rašomos valstybine lietuvių kalba. 1.6.1. Bendrieji praktikos ataskaitoms keliami reikalavimai Pagrindiniai praktikos ataskaitos ruošimo etapai yra šie: 1. Praktikos užduoties suvokimas. 2.Informacijos rinkimas, jos analizė konsultuojantis su įmonės praktikos vadovu ir vadovu metodininku 3. Literatūros paieška konkrečiai užduočiai atlikti. Literatūros surinkimas turėtų prasidėti fundamentalios literatūros vadovėlių, enciklopedijų, žinynų apžvalga. Juose pateiktos nuorodos ir citatos palengvina specializuotų teorinių šaltinių paiešką. Fundamentalios literatūros apžvalga yra prielaida ataskaitos turiniui sudaryti, tai suteiks galimybę kryptingai tęsti mokslinės literatūros paieškas. Skaitant atrinktą literatūrą patartina konspektuoti su užduotimi susijusius klausimus, pasižymint šaltinio bibliografinį aprašą, kurio prireiks rašant ataskaitą, taip pat pasidaryti išrašus, skaitmeninės medžiagos kopijas su tam tikromis pastabomis ir smulkiu šaltinio bibliografiniu dokumentavimu, kad ataskaitoje juos būtų lengviau teisingai panaudoti. Šiuo etapu studentas turi mokytis dirbti su literatūros šaltiniais, surasti praktinėms užduotims atlikti reikiamą teorinį argumentavimą, teorinius modelius, šaltinių medžiagą išmokti pateikti susietą su konkrečia užduotimi. 4. Praktikos ataskaita rašoma naudojant konkrečios įmonės, organizacijos ar žinybos medžiagą, būtina susidaryti aiškų medžiagos rinkimo planą: kokius duomenis reikia rinkti ir kokiu aspektu apdoroti. 5. Praktikos ataskaitos turinį turėtų sudaryti įvadas, pagrindiniai ataskaitos skyriai, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas ir priedai, jei tokių reikia. Skyriai turi poskyrius, šie -- skyrelius. Toks sudėtinis planas padeda išlaikyti geresnę ataskaitos struktūrą. Poskyriai turėtų detalizuoti skyrius, o skyreliai poskyrius, todėl poskyriai neturėtų kartoti skyrių pavadinimo, o skyreliai poskyrių. Kiekvienas skyrius turėtų būti pradedamas trumpa įžanga, kurioje nusakoma, kas tame skyriuje analizuojama, pristatoma. Skyriaus pabaigoje turėtų būti trumpas apibendrinimas, kurias atskleistų, kaip pavyko atlikti vieną ar kitą praktinę užduotį, kokie pagrindiniai rezultatai. Rašant praktikos ataskaitą būtina įsidėmėti: Negalima pažodžiui perrašinėti literatūros ir šaltinių medžiagos. Ją reikia perteikti savais žodžiais, stengtis pareikšti savo nuomonę ar kitų autorių pasisakymus nagrinėjamu klausimu, parodyti nuomonių sutapimus ir skirtumus, akcentuoti, su kuo studentas sutinka, ką vertina kritiškai, su kokiomis mintimis nesutinka ir kodėl. Būtina nurodyti šaltinius, kuriais naudojantis pateikiami teiginiai.

13 Praktikos ataskaitoje turi būti naudojami tik visuotinai priimtini trumpinimai. Aprobuotų ir paplitusių žymenų (Lt, ES, AB ir pan.) tekste aiškinti nereikia. Tačiau, jei ataskaitoje dažnai kartojasi autoriaus sukurti ilgi ar gerai žinomi pavadinimai, techninės santrumpos, galima žodžius trumpinti, bet pirmą kartą parašyta santrumpa skliaustuose turi būti paaiškinta. Jeigu pateikiami statistikos arba techniniai duomenys, juos geriausia įrašyti analitinėse lentelės. Ataskaitą pagyvina ir paįvairina įvairi iliustracinė medžiaga schemos, diagramos, t.y. paveikslai. Jie turi būti ne tiesiog perkelti iš žinynų, literatūros šaltinių ar įmonėje gautos medžiagos, bet atitinkamai analitiškai apdoroti ir pritaikyti konkrečiai praktikos užduočiai atlikti. 1.6.2. Praktikos ataskaitos struktūra Ataskaitos struktūra ir pagrindiniai (privalomi) skyriai: antraštinis (titulinis) lapas (žr. 4 priedą); turinys; įvadas; praktikos ataskaitos specialioji dalis; individuali užduotis; praktikos rezultatų apibendrinimas; išvados ir siūlymai; informacijos šaltiniai; priedai. Antraštiniame lape nurodomi kolegijos, fakulteto ir katedros pavadinimai, studijų programos ir praktikos pavadinimai, studento vardas ir pavardė, grupė, praktikos pavadinimas, atlikimo vieta, praktikų vadovų pareigos, vardai ir pavardės, darbo parengimo vieta ir metai. Antraštinis lapas rengiamas tekstų redaktoriumi, spausdinamas A4 formato baltame popieriuje. Naudojamas Times New Roman šriftas. Antraštinis ir turinio lapų numeriai nenumeruojami. Ataskaitos turinys rašomas kaip skyriaus antraštė didžiosiomis raidėmis (TURINYS). Skyrių pavadinimai turinyje rašomi didžiosiomis raidėmis arba paryškintomis mažosiomis raidėmis, poskyrių ir skyrelių mažosiomis. Skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs. Negali būti poskyris ar skyrelis iš vieno puslapio. Ataskaitos įvadą sudaro šios struktūrinės dalys: įžanga praktikos tikslas praktikos uždaviniai siekiami rezultatai praktikos eiga Įžangoje pateikiama: trumpa įmonės charakteristika: įmonės tipas, pagrindinė veiklos sritys, organizacinė struktūra, išryškinant pagrindinių padalinių specifiką. Padalinio, kuriame atliekama praktika, veiklos specifika, materialieji ištekliai (įranga). Trumpa konkrečios darbo vietos charakteristika. ĮSIDĖMĖKITE: rašant įvado įžangą reikia vengti informacinio triukšmo, t.y., duomenys turi būti pateikiami labai konkrečiai. Įvado įžangos apimtis iki 1 psl. Praktikos tikslas yra bendrojo pobūdžio ir formuluojamas atsižvelgiant į praktikos pobūdį. Technologinėms praktikoms tikslas gali būti formuluojamas taip: įgyti praktinius įgūdžius taikant teorines studijų pagrindų žinias realioje verslo ir(ar) gamybos aplinkoje. Baigiamųjų praktikų tikslas galėtų būti formuluojamas taip: įtvirtinti studijų metu įgytas teorines žinias ir įgūdžius realioje verslo ir(ar) gamybos aplinkoje bei sukaupti reikiamą informaciją baigiamajam projektui rengti.

14 Jeigu praktikos tikslas yra suformuluotas praktikos medžiagos apraše jį reikia perkelti į ataskaitą. Tuomet jis bus kryptingas. Pvz.: pritaikyti ir praplėsti įgytas teorines žinias apie elektros tinklų ir sistemų struktūrą bei elektros įrenginių funkcines galimybes. Praktikos uždaviniai tai bendratimi išreikšta praktikos užduotis. Praktikos uždavinių formuluojama tiek, kiek jų yra užkoduota užduotyje (žr. 2 lentelę).

15 Praktikos uždavinių formulavimo pavyzdys 2 lentelė Praktikos užduotis Praktikos uždaviniai 11 užduotis. Transformatorinės pastotės relinės apsaugos automatikos montavimas. 11.1. Relinės apsaugos ir automatikos techninio projekto analizė. 11.2. Maksimaliosios srovės apsaugos relių, saugiklių, automatinių jungiklių ir kitų elementų parinkimas. 11.3. Antrinių grandinių ir signalizacijos laidų ir kabelių montavimas, relių ir kitų elementų pajungimas. Situacija Nr.1. Apžiūrint pastotės įrenginius pastebėta: a). vienoje tepalinėje jungtuvo kolboje staiga sumažėjo tepalas (įeinantis arba išeinantis įvadas); b). viename iš išeinančiu jungtuvų trūko tepalo kolba, išsiliejo tepalas ir užsidegė. Užduotis: Nustatykite pateiktų gedimų priežastis Pateikite gedimų šalinimo būdus Pagrįskite ir detaliai argumentuokite gedimo šalinimo būdų pasirinki (iš kelių galimų būdų pasirinkote, kodėl būtent šį būdą pasirinkote, nustatėte alternatyvius būdus, kuriuos taip pat būtų galima taikyti ir pan. 1. Išanalizuoti relinės apsaugos techninį projektą. 2. Parinkti maksimaliosios srovės apsaugos rel saugiklius, automatinius jungiklius ir kitus elementus. 3. Sumontuoti ir pajungti antrinių grandinių signalizacijos laidus ir kabelius, reles ir kitus elementu 1. Nustatyti pateiktų gedimų priežastis. 2. Pateikti gedimų šalinimo būdus. 3. Pagrįsti ir išsamiai argumentuoti gedimo šalini būdų pasirinkimą. ĮSIDĖMĖKITE: praktikos tikslas turi būti aiškus ir konkretus, o uždaviniai tai žingsniai pasiekti tikslą. Siekiami rezultatai. Jie jau yra suformuluoti praktikos dalyko apraše, todėl juos į įvadą reikia tik įkelti. Prieš formuluodami studijų rezultatus, praktikantai turi pasikonsultuoti su praktikos vadovus metodininku. Praktikos eiga. Šioje įvado dalyje labai glaustai eiliškumo tvarka aprašoma, kas buvo atliekama praktikos metu. Šioje dalyje nereikia pateikti rezultatų, o tik aprašyti eigą. Ataskaitos specialiosios dalies sandara ir turinys yra sudaromas iš bendrosios užduoties dalies klausimų, kurie yra bendri visiems studentams. Individualios užduoties ataskaitoje studentas aprašo užduoties klausimus, kuriuos jis nagrinėjo smulkiau (papildomos, alternatyvios užduotys ir probleminės situacijos sprendimai). Išvadų ir siūlymų dalyje pateikiama atliktų darbų apibendrinimas, pagrindinės išvados, kaip pavyko įgyvendinti praktikos programos tikslus, aptariamos su tuo susietos problemos. Praktikos vietos įvertinimas. Pateikiami siūlymai, kaip gerinti praktiką. Išvados turi atitikti praktikos uždavinius. Išvados ir siūlymai gali būti numeruojami ir pateikiami 1-2 puslapiuose. Literatūros šalinių sąrašas nurodomas ataskaitos pabaigoje. Jis sudaromas abėcėlės tvarka, laikantis bibliografinių reikalavimų. Prieduose pateikiama iliustracinė medžiaga, schemos, diagramos, grafikai, lentelės ar įvairūs lankstinukai. Priedai segami eilės tvarka. Tekste būtinos nuorodos į priedus. 1.6.3. Praktikos ataskaitų maketavimas Tekstas praktikų ataskaitose turi būti tinkamai įformintas, parašytas taisyklinga lietuvių kalba. Braukymai ir taisymai neleistini. Kalba turi būti trumpa, aiški, nedaugiaprasmė. Būtina vengti publicistinės kalbos, naudoti tik mokslinę kalbą. Tekstas dėstomas beasmene, neveikiamąja forma. Pvz.: sudaroma detali schema, analizuojamos..., pateikiami skaičiavimai, iš atliktos analizės matyti, kad. Jei vartojami specifiniai terminai ar trumpiniai, jie turi būti aptarti tekste.

16 Tekstas spausdinamas A4 formato lape, 1,5 intervalu tarp eilučių, Times New Roman, 12 pt šriftu. Lapo paraščių dydžiai: kairioji 25 mm; dešinioji 18 mm, viršutinė ir apatinė po 20 mm. Pastraipos pirmoji eilutė atitraukiama nuo lapo kairiosios paraštės per 15 mm. Po skyrybos ženklo (kablelio, taško, dvitaškio ir t.t.) visada paliekamas tarpas. Prieš skyrybos ženklą tarpas nededamas. Puslapiai numeruojami ištisai, pradedant tituliniu lapu, tačiau puslapio numeris pradedamas rašyti nuo įvado lapo (ant prieš tai esančių puslapių numeriai nerašomi). Puslapio numeris rašomas puslapio viršutinėje paraštėje (lapo viršuje) centre arabiškais skaitmenimis 12 pt šriftu, nededant nei taško, nei brūkšnelių. Praktikos ataskaita turi būti tvarkingai įrišta, kietesniais viršeliais naudojant spiralę, kad būtų matyti titulinis lapas. Teksto skirstymas. Tekstas skirstomas į skyrius ir poskyrius bei skyrelius. Skyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis: 1., 2., 3., 4., ir t.t. Poskyriai ir skyreliai numeruojami tik skyriaus viduje. Poskyrio eilės numeris pradedamas skyriaus numeriu ir poskyrio tame skyriuje numeriu, kurie skiriami taškais, pavyzdžiui: 2.1.; 2.2. Jei tekstas dar skirstomas į skyrelius, tai šie numeruojami tuo pačiu principu: pirmasis skaitmuo rodo skyriaus, antrasis poskyrio, trečiasis skyrelio numerį, pavyzdžiui: 2.1.1.; 2.1.2. Įvado, išvadų, literatūros ir priedų skyriai nenumeruojami. Kiekvienas skyrius pradedamas naujame puslapyje, o poskyris ir skyrelis tame pačiame puslapyje. Antraštės žodžiai nekeliami. Po antraštės taškas nerašomas. Skyriaus pavadinimas rašomas lapo centre didžiosiomis raidėmis pajuodintai. Naudojamas šriftas Times New Roman, Bold, 12 pt. Poskyrio ir skyrelio pavadinimai rašomi lapo centre mažosiomis raidėmis, išskyrus pirmąją pavadinimo raidę. Pavadinimo šriftas Times New Roman, Bold, 12 pt. Skyriaus antraštė rašoma viena eilute žemiau, negu prasideda puslapio teksto laukas, o poskyrio ir skyrelio antraštė atskiriama iš prieš ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės tarpeliu. Negalima rašyti kelių skyrių, poskyrių ir skyrelių pavadinimų vienas paskui kitą. Jeigu po skyriaus antraštės eina poskyrio antraštė, tarp jų taip pat paliekamas vienos eilutės tarpelis ir įterpiama preambulė skyriaus įžanginis tekstas. Negalima rašyti antraštės viename puslapyje, o tekstą pradėti kitame. Lentelių pateikimas ataskaitoje. statistinė ar kita ataskaitoje esanti informacija gali būti pateikiama lentelėse. Lentelė turi turėti antraštę, kuri rašoma mažosiomis raidėmis, pradedant didžiąja, lapo centre. Visos lentelės numeruojamos. Numeravimas, kaip ir formulių atveju, vykdomas skyriaus ribose. Lentelės eilės numerį sudaro skyriaus numeris ir lentelės numeris tame skyriuje, atskirti tašku. Lentelės numeris ir žodis lentelė bei pati antraštė rašomi virš lentelės centruotai, 12 pt šriftu. Lentelės skilčių pavadinimai, skilčių antraštės ir paantraštės pradedamos didžiąja raide, išskyrus tas paantraštes, kurios sudaro vieną sakinį su skilties antrašte. Antraštės rašomos vienaskaita, po jų skyrybos ženklai nededami. Antraštės centruojamos skiltyje horizontaliai ir vertikaliai. Lentelės pavyzdys pateiktas žemiau: 6.1. lentelė Lentelės antraštė Eilučių pavadinimų antraštė Skilties antraštė Skilties antraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Duomenys lentelėje gali būti rašomi šriftu Times New Roman, Normal, 11 pt. Jei lentelė netelpa lape horizontaliai, t.y. turi labai daug skilčių, tai ją galima pasukti išilgai lapo. Lentelės pavadinimas turi būti kairiojoje lapo pusėje. Jei lentelės eilutės netelpa lape, lentelė dalijama į dalis, kurios gali būti išdėstomos skirtinguose lapuose. Dalijant lentelę pagal eilutes, naujame lape turi būti kartojamos lentelės skilčių antraštės ir paantraštės. Tai galima atlikti panaudojant teksto

17 redaktoriaus komandą: Table => Heading Rows Repeat prieš tai pažymėjus lentelės skilčių antraštes ir paantraštes. Lentelėje pateiktų dydžių vienetų žymėjimai gali būti nurodomi: skilties antraštėje, eilutės pavadinime ar lentelės antraštėje, jeigu visi lentelėje pateikti dydžiai reiškiami tuo pačiu vienetu. Lentelės antraštėje gali būti nurodytas visoje lentelėje vyraujantis vienetas, o skilčių antraštėse ar paantraštėse kiti vienetai. Skaičių reikšmės toje pačioje skiltyje turi turėti vienodą skaičių dešimtainių ženklų. Lentelėje vietoj pasikartojančių skaičių, ženklų ar simbolių rašyti kabutes neleidžiama. Jei lentelėse nėra kurių nors duomenų, rašomas brūkšnelis arba tritaškis nėra duomenų. Dydžių reikšmių intervalai tekste rašomi su žodžiais nuo" ir iki" arba su brūkšniu. Ataskaitoje pateikiamų paveikslų įforminimas. Iliustracijos (grafikai, diagramos ir kt.) išdėstomos pačiame tekste tuojau po nuorodų į jas arba prieduose. Visos iliustracijos vadinamos paveikslais ir, jeigu jų yra daugiau kaip viena, sunumeruojamos. Paveikslo numerį sudaro skyriaus numeris ir paveikslo eilės numeris tame skyriuje. Jie atskiriami tašku. Ataskaitose galima ir ištisinė paveikslų numeracija. Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi po iliustracijos. Paveikslo įforminimo pavyzdys pateiktas 1 pav. xx pav. Acetileno ir deguonies liepsnos temperatūros kreivė ir 7 vykstančios reakcijos (nurodyti literatūros šaltinį ir puslapį) 1 pav. Paveikslų įforminimo pavyzdys Diagramos. Ataskaitose gali būti naudojamos diagramos. Diagramose faktiniai duomenys pateikiami linijomis, geometrinėmis figūromis arba ženklais. Atsižvelgiant į tyrimo tikslus skiriami šie diagramą tipai: diagramos, pateikiančios ir palyginančios du faktus; diagramos, vaizduojančios ekonominių reiškinių kaitą laiko požiūriu; diagramos, rodančios dviejų kintamųjų ryšį; diagramos, atskleidžiančios reiškinio struktūrą. Pagal formą diagramos gali būti stulpelinės, juostinės, kvadratinės, apskritiminės, sektorinės, linijinės, figūrinės ir kt. Tiek stulpelinės, tiek juostinės diagramos yra paprasčiausias grafinių faktinių duomenų vaizdavimo ir analizavimo būdas. Jos dažniausiai naudojamos reiškinių kaitai laiko požiūriu pavaizduoti arba vienarūšiams reiškiniams palyginti, reiškinio struktūrai bei jos pokyčiams atskleisti. Sudarant stulpelinę diagramą, faktiniams duomenims parodyti naudojami vienodo pločio stačiakampiai (stulpeliai), kurie remiasi į horizontaliąją koordinačių ašį (žr. 2 pav.). Jeigu stulpeliai išsidėstę horizontaliai ant vertikaliosios koordinačių ašies, tai diagrama vadinama juostine (žr. 3 pav.). Stulpelinė diagrama yra geriausias faktų pateikimo būdas, tačiau stulpeline diagrama gana dažnai galima iškreipti norimo parodyti reiškinio esmę. Šiuo atveju svarbu atrinkti

18 būdingiausius taškus, kurie tiksliai atskleistų reiškinio pokyčius tiriamuoju laikotarpiu ir norimas pavaizduoti tendencijas. 2 pav. Lengvųjų automobilių specializacijos dalykų vertinimo apklausos rezultatai 3 pav. Pageidaujamos darbuotojo asmeninės savybės Aptariant paprastą dviejų faktų palyginimą ar laiko sekos diagramą, labai svarbu žinoti ir teisingai pažymėti vertikaliąją ašį. Dažniausiai naudojamas nulio atskaitos taškas. Tam tikrais atvejais, kai norima pavaizduoti tiriamojo reiškinio pokyčius, kai svarbu ne vien kiekybinis padidėjimas, bet ir augimo greitis, naudojama proporcinė, arba logaritminė, skalė. Joje vienodą procentinį augimą atitinka vienodi atstumai. Čia nulinio taško problema neaktuali. Naudojant diagramą, rodančią dviejų kintamųjų ryšį, būtina nustatyti, kuris iš jų yra priklausomas, o kuris -- ne, t.y. kuris yra tiriamojo reiškinio priežastis, o kuris -- pasekmė. Nepriklausomas kintamasis (priežastis) yra pateikiamas horizontaliojoje ašyje, o priklausomas kintamasis (pasekmė) --vertikaliojoje. Pavyzdžiui, pajamų ir išlaidų diagramoje matyti, kad, didėjant gyventojų pajamoms, auga ir gyventojų išlaidos. Tuomet pajamas reikia pateikti horizontaliojoje diagramos ašyje, o išlaidas- vertikaliojoje. Jeigu ataskaitoje pateikiama diagrama, tai ji turi (arba gali turėti) šiuos matavimus: koordinačių ašis, koordinatinį tinklelį, kintamųjų dydžių reikšmių skales, kintamųjų dydžių priklausomybių linijas, būdinguosius taškus, matavimo vienetų žymėjimus, papildomus nurodymus. Koordinačių ašys naudojamos kintamųjų dydžių reikšmėms pavaizduoti. Jos skirstomos į grafinius intervalus dalijimo brūkšneliais. Ties dalijimo padalomis būtinai turi būti skaičiai. Jie įrašomi išorinėje horizontaliosios ir vertikaliosios skalės pusėje. Skalių pavadinimai pateikiami įvairiai. Jeigu jie trumpi, tai rašomi išorinėje skalės galo pusėje, šalia rodyklės, nurodant matavimo vienetą. Jeigu skalių pavadinimai ilgi, jie rašom lygiagrečiai su skale, išorinėje jos pusėje, nurodant matavimo vienetą. Matavimo vienetą galima įrašyti skalės gale arba tarp paskutinio ir prieš paskutinio skaičių kartu su visu kintamojo pavadinimu, atskiriant kableliu, pvz., bendrasis nacionalinis produktas, Lt; t. p. skalės gale po paskutinio skaičiaus kartu su kintamojo dydžio žymėjimu trupmenos pavidalu, pvz. BNP/Lt.

19 Linijinės diagramos funkcinių priklausomybių linijos brėžiamos storiau negu koordinatinis tinklelis (galima ir be tinklelio). Jeigu yra daugiau funkcinių priklausomybių linijų, pasirenkamos skirtingų tipų ar spalvų linijos ir jos turi turėti pavadinimus. Reikšminiai linijų susikirtimo taškai turi būti pažymėti ir paaiškinti. Jei užrašui neužtenka vietos, liniją reikia pertraukti. Dažnai susikirtimo taškai, diagramų linijos ar būdingieji taškai žymimi raidėmis ar kitais simboliais, jų paaiškinimas pateikiamas po diagramos pavadinimo. Apskritiminės, kvadratinės ar kitos figūrinės diagramos naudojamos, kai reikia palyginti reiškinio kaitą laiko požiūriu ir dydžius tam tikru laiko momentu. Taikant šias diagramas, lyginamųjų faktų dydžiai vaizduojami apskritimo ar kvadrato pavidalu. Apskritimų spinduliai, kvadratų kraštinės ar tam tikros figūros turi būti proporcingos vaizduojamųjų faktų absoliutinėms reikšmėms. Norint reiškinį pavaizduoti išraiškingiau, kartais naudojamos figūrinės diagramos. Pavyzdžiui, gyventojų skaičių galima pavaizduoti žmonių figūromis, cukraus gamybą -- maišais. Rečiau studijų darbuose naudojamos histogramos, kumuliatės, ašakų tipo ir kitokios diagramos. Sektorinė diagrama -- tai apskritimas, suskirstytas į sektorius, kurių didumas atitinka nurodytus skaičius. Tokios diagramos daugiausia naudojamos reiškinių struktūrai pavaizduoti. Sektorinėje diagramoje reiškinio struktūra vaizduojama įvairiai brūkšniuojant ar spalvinant atskirus sektorius (žr. 4 pav.). Reiškinio struktūros pokyčiams pavaizduoti ar keliems faktams palyginti gali būti braižomos kelios sektorinės diagramos. Diagramų pavadinimai, kaip ir visų kitų iliustracijų, rašomi po diagramomis, o jų paaiškinimai ir papildymai (jei tokie yra) -- po pavadinimų, padėjus dvitaškį. 4 pav. Įmonių veiklos sferos Grafinės dalies įforminimas. Ataskaitos dalį sudaro brėžiniai ir kai kurie teksto dokumentai, specifikacijos. Brėžiniuose braižomos struktūrinės (funkcinės), elektrinės principinės schemos, surinkimo brėžiniai, įvairios paskirties algoritmai ir kt. Brėžiniai braižomi specializuotomis kompiuterinėmis programomis, kopijuojami ar skanuojami. Visi brėžiniai turi atitikti Lietuvoje galiojančius standartus. Brėžiniai privalo turėti numerius, naudojamus mokymo įstaigoje. Literatūros sąrašas. Rašant ataskaitą naudojama (cituojama, nagrinėjama, paminima) įvairi literatūra ir dokumentai. Todėl prie kiekvieno darbo turi būti pateiktas naudotų dokumentų (monografijų, vadovėlių, periodinių ir tęstinių leidinių, įstatyminių ir norminių aktų, internete gautos informacijos, nepublikuotų mokslinių ataskaitų, vertimų, paskaitų medžiagos ir kt.) bibliografinis sąrašas. Šis sąrašas pateikiamas ataskaitos atskiru skyriumi su antrašte LITERATŪROS SĄRAŠAS. Literatūros bibliografiniai aprašai pateikiami abėcėlės tvarka. Literatūros šaltiniai sąraše išdėstomi abėcėlės tvarka pagal autorių pavardes. Vienodas pavardes reikia išdėstyti atsižvelgiant į inicialus. Atskiro autoriaus darbai pateikiami chronologine tvarka. Priedų įforminimas. Ataskaitos duomenų lentelės, apklausos medžiaga, statistinė informacija ir kita gali būti pateikiama kaip priedai gale. Jei priedai pateikiami kaip to paties dokumento tęsinys, kiekvienas jų pradedamas naujame lape. Dešiniajame viršutiniame kampe didžiosiomis raidėmis rašoma PRIEDAS. Jei priedas turi pavadinimą, jis rašomas didžiosiomis raidėmis, kaip skyriaus pavadinimas. Jei priedų daugiau kaip vienas, jie numeruojami arabiškais

20 skaitmenimis, pvz., l PRIEDAS, 2 PRIEDAS ir t.t. Nuorodos į priedus pateikiamos pagrindiniame tekste, o turinyje išvardijami visi priedai, nurodant jų numerius ir pavadinimus. Jeigu priedų yra palyginti daug, tai jų sąrašas gali būti dedamas po turinio. Jeigu prieduose yra keletas lentelių ar paveikslų, tai jie numeruojami ištisai. 1.6.4. Praktikų ataskaitų gynimas Studentui praktikantui pristačius praktikos atskaitą kartu su praktikos vietos vertinimo anketa (5 priedas) praktikos vadovui metodininkui ir įvertinus jos parengimą pagal keliamus reikalavimus, praktikos atskaitą ginama praktikų vertinimo komisijoje. Komisija sudaroma institucijos arba padalinio vadovo įsakymu. Praktikos atskaitos ginamos viešame komisijos posėdyje, jo datą paskelbus ne vėliau kaip 2 savaitės iki gynimo. Posėdis yra protokoluojamas. Studentas praktikantas pristato savo parengtą ataskaitą atskleisdamas: praktikos tikslą, praktikos užduotis, praktikos eigą, rezultatus, išvadas, praktikos atlikimo stiprybes ir silpnybes, pabrėžia probleminius aspektus, gautus rezultatus argumentuoja teorinėmis žiniomis. Ataskaitos pristatymui skiriama 8 -- 10 min. Ataskaita gali būti pristatoma multimedijos įranga demonstruojant vaizdinę medžiagą bei darbo brėžinius ir (arba ) plakatus. Po pristatymo komisijos pirmininkas paskelbia įmonės vadovo ir ataskaitos parengimo įvertinimus. Jeigu įvertinimai reikalauja paaiškinimų, studentui sudaromos galimybės juos pateikti. Po to komisijos nariams suteikiama teisė pateikti studentui klausimus, iškilusius ataskaitos pristatymo metu. Praktikos gynimas ir jo vertinimas svarstomas uždarame posėdyje, čia įvertinama ir studentų praktika vadovaujantis praktikos vertinimo sistema (žr. 1.2 sk.). 2. ELEKTROS IR AUTOMATIKOS ĮRENGINIŲ SRITYJE UGDOMOS KOMPETENCIJOS Siekiant sukurti studentų praktikų modelį elektrotechnikos sektoriaus įmonėse, svarbu nustatyti kokios kompetencijas turi būti ugdomos studijų procese bei praktikų atlikimo įmonėse metu. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu vykdyta elektrotechnikos sektoriaus įmonių apklausa. Respondentai įmonės pagal veiklos sritį: elektros energetikos įmonės, paslaugas teikianti įmonė, prekybos įmonė, gaminanti produkciją įmonė, projektavimo įmonė, įmonės pagal įvairios veiklos sritis, t.y. įvairios paskirties įmonė Vadovaujantis apklausos rezultatais galima teigti, kad įmonėse praktikų metu galėtų būti įtvirtinami praktiniai gebėjimai, pažintiniai gebėjimai, perkeliamieji gebėjimai, žinios. 1 lentelėje pateikiamos kompetencijos kurios turėtų būti ugdomos elektros inžinerijos srityje. Praktikų metu ugdomos studentų žinios ir gebėjimai Žinios Praktiniai gebėjimai Pagrindinės elektrotechnikos žinios ir jų taikymas įvairiose zonose Žinios apie žemos įtampos įrenginius, elektros įrenginių keliamus pavojus ir būtinas saugos priemones Žinių apie elektros įrangą bei jos eksploatavimą Žinios apie elektros ir automatikos įrenginių veikimą ir jų jungimo į sudėtingesnes sistemas principus 1 lentelė Garantuoti darbuotojų saugos reikalavimus ir vykdyti nelaimingų atsitikimų prevenciją Organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi atliekant montavimo ir paleidimo derinimo darbus Organizuoti ir užtikrinti darbų saugos reikalavimų laikymąsi atliekant montavimo ir paleidimo derinimo darbus Sudaryti ir skaičiuoti projektuojamojo objekto įvairios paskirties elektrines schemas: pagrindines, antrinių grandinių, apsaugos ir automatikos, parinkti reikiamą įrangą.