FIZIKOS PASIRENKAMŲJŲ MODULIŲ PROGRAMŲ (III IV GIMNAZIJOS) KLASĖMS ĮGYVENDINIMO MOKYKLOSE METODINES REKOMENDACIJOS SU PAVYZDŽIAIS

Μέγεθος: px
Εμφάνιση ξεκινά από τη σελίδα:

Download "FIZIKOS PASIRENKAMŲJŲ MODULIŲ PROGRAMŲ (III IV GIMNAZIJOS) KLASĖMS ĮGYVENDINIMO MOKYKLOSE METODINES REKOMENDACIJOS SU PAVYZDŽIAIS"

Transcript

1 P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDI- VIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS, REIKALINGOS ŠIUOLAIKI- NIAM DARBO PASAULIUI FIZIKOS PASIRENKAMŲJŲ MODULIŲ PROGRAMŲ (III IV GIMNAZIJOS) KLASĖMS ĮGYVENDINIMO MOKYKLOSE METODINES REKOMENDACIJOS SU PAVYZDŽIAIS Parengė: Ona Vaščenkienė Romualda Baršauskienė Danguolė Miliauskienė Saulė Vingelienė 2012 Vilnius 1

2 TURINYS Įvadas 3 Ugdymo turinio planavimas 4 Fizikos bendrojo kurso modulio Judėjimas. Jėgos. Energija ilgalaikis planas 6 Fizikos bendrojo kurso modulio Elektra ir magnetizmas ilgalaikis planas 14 Fizikos bendrojo kurso modulio Svyravimai ir bangos ilgalaikis planas 20 Fizikos bendrojo kurso modulio Makrosistemų fizika ilgalaikis planas 30 Fizikos bendrojo kurso modulio Judėjimas. Jėgos. Energija 2 etapo Kreivaeigis judėjimas trumpalaikis planas 41 Taikomojo modulio Fizika aplink mus trumpalaikis planas 44 Akademinio modulio Fizika gamtoje ir technologijose trumpalaikis planas 62 Pamokos Kreive judančio kūno poslinkis greitis ir įcentrinis pagreitis planas 81 Ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas 83 Vertinimas Diagnostinis vertinimas modulio pradžioje 88 Baigiamasis modulio įvertinimas 88 Gebėjimų aprašą iliustruojančios užduotys 90 Mokinių pasiekimų atliekant tyrimus lygių požymiai 106 Bendrojo kurso modulio Judėjimas. Jėgos. Energija pirmojo etapo Tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas diagnostinės užduoties pavyzdys 109 Bendrojo kurso modulio Judėjimas. Jėgos. Energija apibendrinamosios užduoties pavyzdys 114 Užduotys iliustruojančios taikomojo modulio Fizika gamtoje ir technologijose gebėjimus 120 Rekomenduojama medžiaga ir šaltiniai 130 2

3 ĮVADAS Šios metodinės rekomendacijos skirtos klasėse dirbantiems mokytojams, kurie įgyvendina fizikos modulių programas. Metodinėse rekomendacijose pateikiami ilgalaikių, trumpalaikių ir pamokos plano pavyzdžiai, vidurinio ugdymo fizikos bendrojoje programoje (toliau VUFBP) aprašytų mokinių gebėjimų iliustracijos pagal kursus, siūlymai kaip rengti diagnostines ir modulio apibendrinamojo vertinimo užduotis ir jų pavyzdžiai, modulio vertinimo sistemos pavyzdžiai. Jose pateikiami siūlymai kaip diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą. Fizikos vidurinio ugdymo modulių programos yra parengtos įvairias pjūviais: tik bendrasis kursas, tik išplėstinis kursas, išplėstinio kurso moduliai po bendrojo kurso, pasirenkamieji moduliai bendrajam kursui pasirenkamasis modulis eksperimentiniams gebėjimams ugdyti ir pasirenkamasis modulis geriau pasirengti fizikos valstybiniam brandos egzaminui. Siekiant sudaryti mokykloms daugiau galimybių organizuoti modulinį mokymą fizikos vidurinio ugdymo moduliai yra vienodos trukmės. Įgyvendinimą gali apsunkinti tai, kad vadovėliai neatitinka modulių programų tuo pat metu esamo vadovėlio gali reikėti skirtingus modulius besimokantiems mokiniams, nes astronomijos kursas išskaidytas po visus modulius. Visgi, tikėtina, kad ši problema bus įveikta naudojantis informacinėmis technologijomis. Įgyvendinant fizikos modulių programas ugdomos gamtamokslinė ir bendrosios kompetencijos, ypač daug dėmesio skiriant mokymuisi mokytis ir kūrybingumo ugdymui. 3

4 UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS Planuojant turėtų būti atsakoma į klausimus: Ką mokiniai gali išmokti, kokius gebėjimus ir nuostatas išsiugdyti per turimą laiką? Koks turinys, veiklos, užduotys, aplinka padės mokiniams pasiekti numatomų rezultatų? Kaip sužinosime ar mokinių pasiekimai tokie, kokių tikėjomės, t. y. kaip vertinsime, koks bus grįžtamasis ryšys? Ką būtina suplanuoti prieš metus (ilgalaikis planas), prieš pradedant naują skyrių (trumpalaikis planas), prieš pamoką? Kokia galimybė koreguoti planą (ugdymą) atsižvelgiant į tai, kas bus pasiekta? Svarbiausi ilgalaikio plano elementai 1. Bendroji informacija (dalykas/modulis; klasė; laikotarpis; pamokų skaičius). 2. Trumpa mokinių grupės charakteristika 1 (motyvacija ir nuostatos; pasiekimai; mokymosi ypatumai mokymosi stiliai, individualūs poreikiai). 3. Mokymo uždaviniai (sukonkretinti atsižvelgiant į konkretų kontekstą modulio uždaviniai). 4. Vertinimas. 5. Mokymo ir mokymosi turinys (aprašymo (lentelės) formą pasirenka srities ar dalyko mokytojai). Trumpalaikis etapo planas Svarbiausi trumpalaikio plano elementai 1. Etapo pavadinimas/tema ir planuojama trukmė (turėtų gerai atspindėti tai, ko bus mokoma(si)). 2. Etapo mokymo ir mokymosi uždaviniai (jie turėtų būti aiškūs, konkretūs, padedantys siekti BP numatytų rezultatų; uždavinių gali būti keletas, tarp jų dalyko ir bendriesiems gebėjimams ugdyti). 3. Mokymo ir mokymosi turinys (pamokos) (aprašymo (lentelės) formą pasirenka srities ar dalyko mokytojai). Eil. Nr. Pamokos/ pamokų tema Mokinių pasiekimai 2 Mokymosi uždaviniai/ laukiami rezultatai Mokymosi veiklos Ištekliai Pastabos 1 Ar įsivesti šią dalį, kaip ir kada įsivesti, aptaria ir nusprendžia dalyko mokytojai atsižvelgdami į dalyko specifiką. 2 Ši dalis gali būti kartojama lentelėje, o gali atsispindėti tik uždaviniuose. 4

5 Plane turėtų gerai atsispindėti tai, ko bus mokomasi pamokos metu, išryškėti pamokos būtinumas BP numatytiems pasiekimams ugdyti. 4. Individualizavimas ir diferencijavimas (atsispindi mokymosi veiklose ir vertinime). 5. Apibendrinimas (reflektavimas) ir vertinimas baigiant mokymosi etapą (įvertinimas, etapo rezultatų aptarimas atsižvelgiant į etapo uždavinius ir VUFBP reikalavimus mokinių pasiekimams). Pamokos planas 1. Pamokos tema/idėja. 2. Mokymo ir mokymosi uždaviniai orientuoti į rezultatą. 3. Veiklos ir priemonės uždaviniams pasiekti (nepamiršti diferencijavimo ir individualizavimo). 4. Apibendrinimas (susiejimas su ankstesnėmis pamokomis, to, kas išmokta, sisteminimas, vertinimas ir įsivertinimas pagal uždavinyje numatytą kriterijų). Pamokos veiklos Įvadinė dalis (motyvavimas, sudominimas, priminimas, susiejimas su ankstesniu mokymusi, mokymosi plano, laukiamų rezultatų, vertinimo kriterijų aptarimas ar pan.). Nauja medžiaga (pristatymas, informacijos paieška, darbas su šaltiniais, tyrinėjimas ir t. t.). Taikymas (praktinės užduotys, pratimai, klausimai, trumpi rašiniai, diskusijos, sprendimai, mokinių pristatymai, kūrybiniai darbai, mokymosi mokytis, formuojamojo vertinimo elementai ir t. t.). Refleksija (įsivertinimas ar pasiekti pamokos uždaviniai, veiklos apmąstymas, konkrečiai įvardijama, kas yra naujo sužinota, kokie nauji įgūdžiai įgyti, įsivardijami tiek malonūs, tiek ir nemalonūs dalykai, susiejama su ankstesne mano patirtimi, apgalvojama kaip aš elgiausi anksčiau, kaip dabar, ką aš galiu daryti kitaip kitą sykį). 5

6 FIZIKOS BENDROJO KURSO MODULIO JUDĖJIMAS. JĖGOS. ENERGIJA ILGALAIKIS PLANAS Klasė: 11 Pamokų skaičius: 34 Priemonės: Uždaviniai Vidurinio ugdymo fizikos bendrojo kurso modulių programų projektai, P. Pečiuliauskienė, Fizika. Bendrasis kursas. Vadovėlis XI klasei. Pirmoji ir antroji knygos. Interaktyvūs mokymosi objektai I IV gimnazijos klasėms KMP Crocodile Physics, Interactive Physics. Mokiniai: tyrinėdami ir analizuodami fizikinius gyvosios ir negyvosios gamtos mechaninius reiškinius išsiugdo mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, įtvirtina kritinį mąstymą, realių mokslo galimybių suvokimą, savarankiškumą, plėtoja kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti fizinio pasaulio vientisumą; kelia klausimus ir hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus ir, saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, juos atlieka, a- pibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, matavimo paklaidas, pastebi ir ištaiso klaidas formuluoja pagrįstas išvadas; modeliuoja paprasčiausius gamtos reiškinius bei procesus, sprendžia mechanikos uždavinius, pritaikydami kitų mokomųjų dalykų žinias bei gebėjimus; taiko įgytas fizikos mokslo žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemas; pasirengia studijoms aukštojoje mokykloje. 6

7 Vertinimas Nuolat taikomas formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į pamokos uždavinius. Pažymiais įvertinami tiriamieji/laboratoriniai darbai, projektiniai darbai ir kontroliniai darbai. Kiekvieno etapo pabaigoje taikomas diagnostinis vertinimas panaudojant užduotis, kurios parengiamos atsižvelgiant į modulio programoje numatytus pasiekimus, pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį. Rekomenduojama laikytis tokio žinių ir gebėjimų santykio: 30 proc. užduoties taškų turėtų būti skirta žinioms ir supratimui, 50 proc. taikymui, o likę 20 proc. problemų sprendimo gebėjimams tikrinti. Pagal užduočių sunkumą diagnostinės užduotys turėtų būti rengiamos stengiantis laikytis tokių proporcijų: 30 proc. lengvų užduočių, 40 proc. vidutinio sunkumo ir 30 proc. sunkių užduočių. Baigiant modulį taikomas apibendrinamasis vertinimas, kurio užduotis rengiama iš modulio medžiagos. Atskirų etapų medžiaga apibendrinamoje užduotyje pateikiama tokiomis pat proporcijomis kaip ir etapams skirtas mokymosi laikas. Žinių ir gebėjimų santykis ir užduoties sunkumas rekomenduotini tokie patys kaip ir diagnostinėse užduotyse. Nuostatos: Gamtos reiškinius, fizikos mokslą, jo raidą, vaidmenį ir reikšmę vertinti remiantis mokslo žiniomis. Domėtis mechaninius procesus apibūdinančiais dėsniais ir jų taikymu moksle, technikoje ir kasdieniame gyvenime bei remtis jais įvairioje veikloje. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos 1. Bendros ži Paaiškinti moksle varto Nusakyti fizikinius terminus: 11 Informacinės Tiriamasis nios apie judė- jamus fizikinius terminus. mokslinis faktas, sąvoka, modelis, hipo- technologijos darbas To- jimą. Netoly Susiplanuoti ir atlikti fi- tezė, dėsnis ir principas, teorija, vienetai, (grafikų brėži- lygiai greitė- ginis tiesiaei- zikinius tyrimus. fundamentinės konstantos, teoriniai ir mas skaičiuok- jančiai ju- gis judėjimas 1.3. Pritaikyti informacinių eksperimentiniai tyrimai. le), dančio kūno technologijų ir matematikos Apibūdinti eksperimentinio fiziki- matematika pagreičio pamokose įgytas žinias ir nio tyrimo eigą: problema, hipotezė, ste- (lygčių spren- matavimas gebėjimus tyrimų rezulta- bėjimas ar bandymas, rezultatai, išvados. dimas, dydžio arba Lais- 7

8 Nuostatos: Gamtos reiškinius, fizikos mokslą, jo raidą, vaidmenį ir reikšmę vertinti remiantis mokslo žiniomis. Domėtis mechaninius procesus apibūdinančiais dėsniais ir jų taikymu moksle, technikoje ir kasdieniame gyvenime bei remtis jais įvairioje veikloje. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos tams apdoroti ir spręsti už Nurodyti kaip apskaičiuoti abso- išvestinės pagal vojo kūnų daviniams. liutines ir paprasčiausias santykines pak- laiką fizikinė kritimo ty Taikyti žinias apie me- laidas. prasmė, veiks- rimas. chaninį judėjimą nagrinėjant Apibūdinti fizikinių modelių es- mai su vekto- Diagnostinė įvairius (tolyginį, tolygiai mę, atskleidžiant perėjimą nuo realaus riais ir jų pro- užduotis kintantį, tiesiaeigį) judėjimo fizikinio reiškinio prie fizikinio modelio. jekcijomis). skyriaus pa- pavyzdžius, sprendžiant už- Išryškinti fizikinių modelių privalumus baigoje. davinius, atliekant eksperi- ir trūkumus. mentines užduotis Nubrėžti dydžių priklausomybės grafikus naudojantis skaičiuokle (pvz., Microsoft Excel) Apibūdinti poslinkį, momentinį greitį, greitį, pagreitį, kaip vektorinius dydžius Apibūdinti tolyginį, tolygiai kintantį slenkamąjį judėjimą, pateikti jų pavyzdžių Užrašyti greičio ir koordinatės 8

9 Nuostatos: Gamtos reiškinius, fizikos mokslą, jo raidą, vaidmenį ir reikšmę vertinti remiantis mokslo žiniomis. Domėtis mechaninius procesus apibūdinančiais dėsniais ir jų taikymu moksle, technikoje ir kasdieniame gyvenime bei remtis jais įvairioje veikloje. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas 2. Kreivaeigis judėjimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos 1.1. Paaiškinti moksle vartojamus fizikinius terminus Pritaikyti informacinių technologijų ir matematikos pamokose įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir spręsti uždaviniams Taikyti žinias apie mechaninį judėjimą nagrinėjant kreivaeigio judėjimo pavyzdžius, sprendžiant uždavinius. priklausomybės nuo laiko lygtis Išmatuoti tolygiai greitėjančiai judančio kūno pagreitį Apibūdinti mechaninio judėjimo ir rimties reliatyvumą Nusakyti fizikinius terminus Apibūdinti fizikinių modelių esmę, atskleidžiant perėjimą nuo realaus fizikinio reiškinio prie fizikinio modelio. Išryškinti fizikinių modelių privalumus ir trūkumus Apibūdinti judėjimą apskritimu pastoviu greičiu ir jį charakterizuojančius fizikinius dydžius: įcentrinį pagreitį, apsisukimų periodą, apsisukimų dažnį Apibūdinti Saulės sistemą, kaip integralų Galaktikos komponentą. Integracija (dalykų ryšiai) 4 Matematika (lygčių sprendimas, veiksmai su vektoriais ir jų projekcijomis). Vertinimas Diagnostinė užduotis skyriaus pabaigoje. Pastabos 9

10 Nuostatos: Gamtos reiškinius, fizikos mokslą, jo raidą, vaidmenį ir reikšmę vertinti remiantis mokslo žiniomis. Domėtis mechaninius procesus apibūdinančiais dėsniais ir jų taikymu moksle, technikoje ir kasdieniame gyvenime bei remtis jais įvairioje veikloje. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas 3. Judėjimo dėsniai Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos 7.2. Paaiškinti Saulės ir Mėnulio įtaką Žemei, palyginti Žemės tipo ir didžiąsias planetas Paaiškinti moksle vartojamus fizikinius terminus Taikyti pagrindinius dinamikos dėsnius nagrinėjant nesudėtingus kūnų sąveikos pavyzdžius, sprendžiant nesudėtingus uždavinius, atliekant eksperimentines užduotis Apibūdinti planetų judėjimą Apibūdinti Saulės ir Mėnulio užtemimus Nusakyti fizikinius terminus Formuluoti I, II, III Niutono, Huko ir gravitacijos dėsnius Nusakyti mokslinės informacijos formas ir jų kitimą (mokslo veikalai, laiškai, moksliniai žurnalai, straipsniai, patentai, konferencijos, skaitmeninė revoliucija) Atlikti spyruoklės standumo tyrimą Apibūdinti jėgų atstojamąją ir ją apskaičiuoti paprasčiausiais atvejais Iliustruoti dinamikos dėsnius kasdienės patirties pavyzdžiais. Integracija (dalykų ryšiai) 5 Matematika (lygčių sprendimas, veiksmai su vektoriais ir jų projekcijomis). Vertinimas Diagnostinė užduotis skyriaus pabaigoje. Pastabos 10

11 Nuostatos: Gamtos reiškinius, fizikos mokslą, jo raidą, vaidmenį ir reikšmę vertinti remiantis mokslo žiniomis. Domėtis mechaninius procesus apibūdinančiais dėsniais ir jų taikymu moksle, technikoje ir kasdieniame gyvenime bei remtis jais įvairioje veikloje. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos 4. Jėgos gamtoje 1.1. Paaiškinti moksle varto Nusakyti fizikinius terminus. 7 Informacinės Slydimo jamus fizikinius terminus Apibūdinti eksperimentinio fizi- technologijos trinties jėgos 1.2. Susiplanuoti ir atlikti fi- kinio tyrimo eigą: problema, hipotezė, (grafikų brėži- tyrimas arba zikinius tyrimus. stebėjimas ar bandymas, rezultatai, iš- mas skaičiuok- tamprumo 1.3. Pritaikyti informacinių vados. le), jėgos tyri- technologijų ir matematikos Nurodyti kaip apskaičiuoti abso- matematika mas. pamokose įgytas žinias ir liutines ir paprasčiausias santykines (lygčių spren- Diagnostinė gebėjimus tyrimų rezulta- paklaidas. dimas, veiks- užduotis tams apdoroti ir spręsti už Apibūdinti fizikinius tyrimo me- mai su vekto- skyriaus pa- daviniams. todus. riais ir jų pro- baigoje Skirti jėgas pagal jų pri Nubrėžti dydžių priklausomybės jekcijomis). gimtį ir pasireiškimą bei jas grafikus naudojantis skaičiuokle (pvz., apskaičiuoti. Microsoft Excel) Nusakyti jėgą, kaip judėjimo kitimo arba kūnų deformacijos priežastį Įvardyti jėgų rūšis ir jų atsiradimo priežastis. 11

12 Nuostatos: Gamtos reiškinius, fizikos mokslą, jo raidą, vaidmenį ir reikšmę vertinti remiantis mokslo žiniomis. Domėtis mechaninius procesus apibūdinančiais dėsniais ir jų taikymu moksle, technikoje ir kasdieniame gyvenime bei remtis jais įvairioje veikloje. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas 5. Tvermės dėsniai mechanikoje Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos 1.1. Paaiškinti moksle vartojamus fizikinius terminus Susiplanuoti ir atlikti fizikinius tyrimus Pritaikyti informacinių technologijų ir matematikos pamokose įgytas žinias ir gebėjimus tyrimų rezultatams apdoroti ir spręsti uždaviniams Analizuojant mechaninės energijos virsmus, taikyti tvermės dėsnius Atlikti slydimo trinties jėgos tyrimą Nusakyti fizikinius terminus Apibūdinti eksperimentinio fizikinio tyrimo eigą: problema, hipotezė, stebėjimas ar bandymas, rezultatai, išvados Nurodyti kaip apskaičiuoti absoliutines ir paprasčiausias santykines paklaidas Apibūdinti fizikinius tyrimo metodus Nubrėžti dydžių priklausomybės grafikus naudojantis skaičiuokle (pvz., Microsoft Excel) Apibūdinti potencinę ir kinetinę energiją, mechaninį darbą, galią, Nusakyti judesio kiekio tvermės Integracija (dalykų ryšiai) 6 Informacinės technologijos (grafikų brėžimas skaičiuokle), matematika (lygčių sprendimas, veiksmai su vektoriais ir jų projekcijomis). Vertinimas Mechaninės energijos tyrimas. Diagnostinė užduotis skyriaus pabaigoje. Pastabos 12

13 Nuostatos: Gamtos reiškinius, fizikos mokslą, jo raidą, vaidmenį ir reikšmę vertinti remiantis mokslo žiniomis. Domėtis mechaninius procesus apibūdinančiais dėsniais ir jų taikymu moksle, technikoje ir kasdieniame gyvenime bei remtis jais įvairioje veikloje. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas cientą. Apibendrinamasis patikrinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos dėsnį ir taikyti jį nagrinėjant nesudėtingus judėjimo ir sąveikos atvejus, paprasčiausius uždavinius Nusakyti mechaninės energijos tvermės dėsnį ir taikyti jį sprendžiant paprasčiausius uždavinius Nusakyti ir paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti naudingumo koefi Atlikti mechaninės energijos tvermės tyrimą. 1 Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos 13

14 FIZIKOS BENDROJO KURSO MODULIO ELEKTRA IR MAGNETIZMAS ILGALAIKIS PLANAS Klasė: 11 Pamokų skaičius: 34 Priemonės: Uždaviniai Vidurinio ugdymo fizikos bendrojo kurso modulių programų projektai, P. Pečiuliauskienė, Fizika. Bendrasis kursas. Vadovėlis XI klasei. Antroji, trečioji ir ketvirtoji knygos. Interaktyvūs mokymosi objektai I IV gimnazijos klasėms KMP Crocodile Physics. Mokiniai: tyrinėdami ir analizuodami fizikinius gyvosios ir negyvosios gamtos elektrodinaminius reiškinius išsiugdo mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, įtvirtina kritinį mąstymą, realių mokslo galimybių suvokimą, savarankiškumą, plėtoja kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti fizinio pasaulio vientisumą; kelia klausimus ir hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus ir, saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, juos atlieka, a- pibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, matavimo paklaidas, pastebi ir ištaiso klaidas formuluoja pagrįstas išvadas; modeliuoja paprasčiausius gamtos reiškinius bei procesus, sprendžia praktinius fizikos mokslo uždavinius, pritaikydami kitų mokomųjų dalykų žinias bei gebėjimus; aiškinasi fizikos mokslo ir jo laimėjimais kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka ir taiko įgytas fizikos mokslo žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemas; 14

15 domėdamiesi fizikos ir astronomijos mokslo istorija, moderniosiomis technologijomis ir biomedicinos mokslais, jų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia fizikos žinių ir gebėjimų; pasirengia studijoms aukštojoje mokykloje. Vertinimas Nuolat taikomas formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į pamokos uždavinius. Pažymiais įvertinami tiriamieji/laboratoriniai darbai, projektiniai darbai ir kontroliniai darbai. Kiekvieno etapo pabaigoje taikomas diagnostinis vertinimas panaudojant užduotis, kurios parengiamos atsižvelgiant į modulio programoje numatytus pasiekimus, pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį. Rekomenduojama laikytis tokio žinių ir gebėjimų santykio: 30 proc. užduoties taškų turėtų būti skirta žinioms ir supratimui, 50 proc. taikymui, o likę 20 proc. problemų sprendimo gebėjimams tikrinti. Pagal užduočių sunkumą diagnostinės užduotys turėtų būti rengiamos stengiantis laikytis tokių proporcijų: 30 proc. lengvų užduočių, 40 proc. vidutinio sunkumo ir 30 proc. sunkių užduočių. Baigiant modulį taikomas apibendrinamasis vertinimas, kurio užduotis rengiama iš modulio medžiagos. Atskirų etapų medžiaga apibendrinamoje užduotyje pateikiama tokiomis pat proporcijomis kaip ir etapams skirtas mokymosi laikas. Žinių ir gebėjimų santykis ir užduoties sunkumas rekomenduotini tokia patys kaip ir diagnostinėse užduotyse. Nuostatos: Pasitelkti gamtos mokslų dėsnius, teorijas, sampratas gamtos reiškiniams aiškinti. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos 1. Elektrosta Paaiškinti fizikos mokslo Paaiškinti elektrinio lauko ir 8 Matematika Diagnostinė tika atradimų reikšmę ir mokslo ži- krūvio sąvokas, krūvio tvermės bei Ku- (lygčių spren- užduotis nių absoliutumo ir sąlygiškumo lono dėsnius. dimas). skyriaus pa- 15

16 Nuostatos: Pasitelkti gamtos mokslų dėsnius, teorijas, sampratas gamtos reiškiniams aiškinti. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos aspektus. Pagrįsti mokslo ir Paaiškinti įelektrintų kūnų sa- Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas baigoje. Pastabos technologijų laimėjimų vertini- veiką. mo darnaus vystymosi požiūriu Nusakyti elektrinę talpą, kon- būtinybę. densatorius, nurodyti, kur jie taikomi Taikyti statinės elektros Apskaičiuoti plokščiojo kondensato- dėsningumus uždaviniams riaus talpą. spręsti. 2. Nuolatinė 1.2. Susiplanuoti ir atlikti fizi Apibūdinti eksperimentinio fizi- 9 Informacinės Laidininko elektros kinius tyrimus. kinio tyrimo eigą: problema, hipotezė, technologijos savitosios srovė 1.3. Pritaikyti informacinių stebėjimas ar bandymas, rezultatai, iš- (grafikų brė- varžos tyri- technologijų ir matematikos vados. žimas skai- mas. pamokose įgytas žinias ir gebė Nurodyti kaip apskaičiuoti abso- čiuokle), Diagnostinė jimus tyrimų rezultatams apdo- liutines ir paprasčiausias santykines matematika užduotis roti ir spręsti uždaviniams. paklaidas. (lygčių spren- skyriaus pa Taikyti nuolatinės srovės Apibūdinti fizikinius tyrimo me- dimas, grafikų baigoje. dėsningumus bei laidininkų todus. analizė). jungimo būdus aprašančius dės Nubrėžti dydžių priklausomybės nius elektrinėms grandinėms grafikus naudojantis skaičiuokle (pvz., 16

17 Nuostatos: Pasitelkti gamtos mokslų dėsnius, teorijas, sampratas gamtos reiškiniams aiškinti. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas nagrinėti. Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Microsoft Excel). Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos Pateikti kompiuterinių mokomųjų programų, skirtų fizikinių reiškinių modeliavimui pavyzdžių Apibūdinti nuolatinės srovės dėsningumus, formuluoti Omo dėsnį, vartojant įtampos, srovės stiprio ir varžos sąvokas Eksperimentiniu būdu nustatyti laidininko savitąją varžą Apibūdinti elektros srovės galią ir šiluminį veikimą Apibūdinti laidininkų jungimo būdus, išmatuoti srovę ir įtampą paprasčiausiose grandinėse Apibūdinti elektros šaltinius, jų rūšis, šaltinio elektrovarą. Nusakyti Omo dėsnį uždarai grandinei. 17

18 Nuostatos: Pasitelkti gamtos mokslų dėsnius, teorijas, sampratas gamtos reiškiniams aiškinti. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos 3. Magnetinis 1.4. Paaiškinti fizikos mokslo Pateikti kompiuterinių mokomų- 8 Matematika Diagnostinė laukas. E- atradimų reikšmę ir mokslo ži- jų programų, skirtų fizikinių reiškinių (lygčių spren- užduotis lektromag- nių absoliutumo ir sąlygiškumo modeliavimui pavyzdžių. dimas, grafikų skyriaus pa- netinė in- aspektus. Pagrįsti mokslo ir Apibūdinti mokslinių atradimų analizė), isto- baigoje. dukcija technologijų laimėjimų vertini- reikšmę žmonijai. Pateikti pavyzdžių, rija (mokslo mo darnaus vystymosi požiūriu įrodančių, kad būtina mokslo ir techno- atradimų būtinybę. logijų laimėjimus vertinti darnaus vys- reikšmė) Paaiškinti magnetinių reiš- tymosi požiūriu. kinių kilmę ir palyginti nuolati Apibūdinti elektros srovės ku- nius magnetus bei elektromag- riamą magnetinį lauką, nurodyti mag- netus. netinių reiškinių kilmę. Paaiškinti, kaip 4.4. Analizuoti elektromagneti- veikia elektromagnetas. nės indukcijos reiškinį, ir jo tai Apibūdinti nuolatinius magne- kymą buityje ir technikoje. tus, nusakyti jų magnetizmo kilmę Nusakyti elektromagnetinės indukcijos reiškinį, nurodyti 2-3 jo pasireiškimo atvejus Apibūdinti elektros variklių vei- 18

19 Nuostatos: Pasitelkti gamtos mokslų dėsnius, teorijas, sampratas gamtos reiškiniams aiškinti. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos kimo principus, nurodyti, kaip ir kur jie Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos taikomi, išvardinti šių variklių privalumus. 4. Planetos ir 1.4. Paaiškinti fizikos mokslo Apibūdinti mokslinių atradimų 8 Istorija Diagnostinė jų magne- atradimų reikšmę ir mokslo ži- reikšmę žmonijai. (mokslo atra- užduotis tiniai lau- nių absoliutumo ir sąlygiškumo Nusakyti Lietuvos mokslininkų dimų reikš- skyriaus pa- kai aspektus. Pagrįsti mokslo ir vaidmenį fizikos mokslo raidoje. mė). baigoje. technologijų laimėjimų vertini Apibūdinti nuolatinius magne- mo darnaus vystymosi požiūriu tus, nusakyti jų magnetizmo kilmę, a- būtinybę. pibūdinti Žemės ir kitų planetų magne Paaiškinti magnetinių reiš- tinius laukus. kinių kilmę Apibūdinti planetas, jų vidaus 7.2. Paaiškinti Saulės ir Mėnu- sandarą ir palydovus. lio įtaką Žemei, palyginti Žemės Apibūdinti kosminius kūnus: tipo ir didžiąsias planetas. kometas, asteroidus, meteoritus. Apibendri- 1 namasis patikrini- 19

20 Nuostatos: Pasitelkti gamtos mokslų dėsnius, teorijas, sampratas gamtos reiškiniams aiškinti. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos mas FIZIKOS BENDROJO KURSO MODULIO SVYRAVIMAI IR BANGOS ILGALAIKIS PLANAS Klasė: 11 Pamokų skaičius: 34 Priemonės: Vidurinio ugdymo fizikos bendrojo kurso modulių programų projektai, P. Pečiuliauskienė, Fizika. Bendrasis kursas. Vadovėlis XI klasei. Antroji, trečioji ir ketvirtoji knygos. Interaktyvūs mokymosi objektai I IV gimnazijos klasėms KMP Crocodile Physics, Interactive Physics. Uždaviniai Mokiniai: tyrinėdami ir analizuodami fizikinius gyvosios ir negyvosios gamtos svyravimų ir bangų reiškinius išsiugdo mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, įtvirtina kritinį mąstymą, realių mokslo galimybių suvokimą, savarankiškumą, plėtoja kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti fizinio pasaulio vientisumą; kelia klausimus ir hipotezes, planuoja stebėjimus ir bandymus ir, saugiai naudodamiesi laboratorine įranga ir medžiagomis, juos atlieka, a- pibendrina gautus duomenis, vertina jų tikslumą ir patikimumą, matavimo paklaidas, pastebi ir ištaiso klaidas formuluoja pagrįstas išvadas; 20

21 modeliuoja paprasčiausius gamtos reiškinius bei procesus, sprendžia praktinius fizikos mokslo uždavinius, pritaikydami kitų mokomųjų dalykų žinias bei gebėjimus; aiškinasi fizikos mokslo ir jo laimėjimais kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka ir taiko įgytas fizikos mokslo žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemas; domėdamiesi moderniosiomis technologijomis ir biomedicinos mokslais, jų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia fizikos žinių ir gebėjimų; pasirengia studijoms aukštojoje mokykloje. Vertinimas Nuolat taikomas formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į pamokos uždavinius. Pažymiais įvertinami tiriamieji/laboratoriniai darbai, projektiniai darbai ir kontroliniai darbai. Kiekvieno etapo pabaigoje taikomas diagnostinis vertinimas panaudojant užduotis, kurios parengiamos atsižvelgiant į modulio programoje numatytus pasiekimus, pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį. Rekomenduojama laikytis tokio žinių ir gebėjimų santykio: 30 proc. užduoties taškų turėtų būti skirta žinioms ir supratimui, 50 proc. taikymui, o likę 20 proc. problemų sprendimo gebėjimams tikrinti. Pagal užduočių sunkumą diagnostinės užduotys turėtų būti rengiamos stengiantis laikytis tokių proporcijų: 30 proc. lengvų užduočių, 40 proc. vidutinio sunkumo ir 30 proc. sunkių užduočių. Baigiant modulį taikomas apibendrinamasis vertinimas, kurio užduotis rengiama iš modulio medžiagos. Atskirų etapų medžiaga apibendrinamoje užduotyje pateikiama tokiomis pat proporcijomis kaip ir etapams skirtas mokymosi laikas. Žinių ir gebėjimų santykis ir užduoties sunkumas rekomenduotini tokia patys kaip ir diagnostinėse užduotyse. Nuostatos: Domėtis šiuolaikinėmis technologijomis ir jų raida. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos 21

22 Nuostatos: Domėtis šiuolaikinėmis technologijomis ir jų raida. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos 1. Mechaniniai 1.2. Susiplanuoti ir atlikti fizi Apibūdinti eksperimentinio fizi- 6 Matematika Laisvojo svyravimai kinius tyrimus. kinio tyrimo eigą: problema, hipotezė, (lygčių spren- kritimo pag Pritaikyti informacinių stebėjimas ar bandymas, rezultatai, iš- dimas, perio- reičio tyri- technologijų ir matematikos vados. dinės funkci- mas. pamokose įgytas žinias ir gebė Nurodyti kaip apskaičiuoti abso- jos sin ir cos, Diagnostinė jimus tyrimų rezultatams apdo- liutines ir paprasčiausias santykines grafikų anali- užduotis roti ir spręsti uždaviniams. paklaidas. zė, dydžio iš- skyriaus pa- 5.1.Paaiškinti periodinius Apibūdinti fizikinių modelių vestinės pagal baigoje. vyksmus, taikant juos charakte- esmę, atskleidžiant perėjimą nuo rea- laiką fizikinė rizuojančius parametrus. laus fizikinio reiškinio prie fizikinio prasmė), in Atpažinti laisvuosius ir pri- modelio. Išryškinti fizikinių modelių formacinės verstinius svyravimus, paaiškin- privalumus ir trūkumus. technologijos ti rezonanso reiškinį Nubrėžti dydžių priklausomybės (grafikų brė- grafikus naudojantis skaičiuokle (pvz., žimas). Microsoft Excel) Pateikti kompiuterinių mokomųjų programų, skirtų fizikinių reiškinių modeliavimui pavyzdžių. 22

23 Nuostatos: Domėtis šiuolaikinėmis technologijomis ir jų raida. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Taikyti sin ar cos dėsnius perio- Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos diniams procesams apibūdinti Periodinius vyksmus apibūdinti kaip svyravimus Išvardinti ir nusakyti periodinius vyksmus apibūdinančius pagrindinius parametrus: amplitudę, dažnį, kampinį dažnį, periodą Apibūdinti laisvuosius ir priverstinius svyravimus Nusakyti rezonanso reiškinį, pateikti jo pasireiškimo ir taikymo buityje bei technikoje pavyzdžių Eksperimentiškai nustatyti laisvojo kritimo pagreitį. 2. Mechaninės 1.3. Pritaikyti informacinių Apibūdinti fizikinių modelių 6 Matematika Diagnostinė bangos technologijų ir matematikos esmę, atskleidžiant perėjimą nuo rea- (lygčių spren- užduotis pamokose įgytas žinias ir gebė- laus fizikinio reiškinio prie fizikinio dimas, perio- skyriaus pa- 23

24 Nuostatos: Domėtis šiuolaikinėmis technologijomis ir jų raida. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos jimus tyrimų rezultatams apdo- modelio. Išryškinti fizikinių modelių dinės funkci- baigoje. roti ir spręsti uždaviniams Paaiškinti fizikos mokslo atradimų reikšmę ir mokslo žinių absoliutumo ir sąlygiškumo aspektus. Pagrįsti mokslo ir technologijų laimėjimų vertinimo darnaus vystymosi požiūriu būtinybę. 5.1.Paaiškinti periodinius vyksmus, taikant juos charakterizuojančius parametrus. Skirti svyravimus ir bangas Skirti ir analizuoti garso bangas. privalumus ir trūkumus Nubrėžti dydžių priklausomybės grafikus naudojantis skaičiuokle (pvz., Microsoft Excel) Pateikti kompiuterinių mokomųjų programų, skirtų fizikinių reiškinių modeliavimui pavyzdžių Taikyti sin ar cos dėsnius periodiniams procesams apibūdinti Periodinius vyksmus apibūdinti kaip svyravimus ir bangas, nurodyti jų skirtumus Išvardinti ir nusakyti periodinius vyksmus apibūdinančius pagrindinius parametrus: amplitudę, dažnį, kampinį dažnį, periodą, bangos ilgį, sklidimo greitį. jos sin ir cos, grafikų analizė), informacinės technologijos (grafikų brėžimas). 24

25 Nuostatos: Domėtis šiuolaikinėmis technologijomis ir jų raida. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Nusakyti skersines ir išilgines Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos bangas Skirti bangas, sklindančias tampriose terpėse ir vakuume. Apibūdinti garso bangas kaip bangas tampriose terpėse Apibūdinti garso greitį įvairiose terpėse, garso stiprį ir aukštį Apibūdinti ultragarsą. Pateikti pavyzdžių, kur taikomas ultragarsas, kur sutinkamas gamtoje. 3. Kintamoji 1.3. Pritaikyti informacinių Nubrėžti dydžių priklausomybės 10 Matematika Diagnostinė elektros sro- technologijų ir matematikos grafikus naudojantis skaičiuokle (pvz., (lygčių spren- užduotis vė, elektro- pamokose įgytas žinias ir gebė- Microsoft Excel). dimas, perio- skyriaus pa- magnetinės jimus spręsti uždaviniams Pateikti kompiuterinių mokomų- dinės funkci- baigoje. bangos 1.4. Paaiškinti fizikos mokslo jų programų, skirtų fizikinių reiškinių jos sin ir cos, atradimų reikšmę ir mokslo ži- modeliavimui pavyzdžių. grafikų anali- nių absoliutumo ir sąlygiškumo Taikyti sin ar cos dėsnius perio- zė), informa- 25

26 Nuostatos: Domėtis šiuolaikinėmis technologijomis ir jų raida. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos aspektus. Pagrįsti mokslo ir diniams procesams apibūdinti. cinės techno- technologijų laimėjimų vertinimo darnaus vystymosi požiūriu būtinybę Paaiškinti kintamąją elektros srovę ir jos taikymą, palyginti su nuolatine srove Paaiškinti elektromagnetinių bangų susidarymą, sieti jų savybes ir išsidėstymą elektromagnetinėje bangų skalėje su jų dažniu (ilgiu) Apibūdinti mokslinių atradimų reikšmę žmonijai. Pateikti pavyzdžių, įrodančių, kad būtina mokslo ir technologijų laimėjimus vertinti darnaus vystymosi požiūriu Apibūdinti kintamąją srovę, jos stiprio ir įtampos efektines vertes Nurodyti, kaip kintamoji srovė taikoma buityje ir technikoje Saugiai naudotis buitiniais ir paprasčiausiais elektros matavimo prietaisais, nurodyti pagrindines saugaus darbo priemones (elektros saugikliai, įžeminimas ir kt.) Apibūdinti elektromagnetinį lauką, jo sklidimą vakuume ir terpėse Apibūdinti elektromagnetinių logijos (grafikų brėžimas). 26

27 Nuostatos: Domėtis šiuolaikinėmis technologijomis ir jų raida. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos bangų įvairovę, elektromagnetinių Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos bangų skalę, nurodyti atskirų elektromagnetinių bangų savybes Nusakyti šviesos ir daiktų spalvas Pateikti elektromagnetinių bangų taikymo moderniose telekomunikacijos priemonėse, buityje, moksle ir pramonėje pavyzdžių (radijas, televizija, radiolokacija, mobilieji telefonai, bevielis ryšys ir kt.) Apibūdinti elektromagnetinio lauko poveikį žmogui. 4. Geometrinė 1.2. Susiplanuoti ir atlikti fizi Apibūdinti eksperimentinio fizi- 11 Matematika Lęšio tyri- optika kinius tyrimus. kinio tyrimo eigą: problema, hipotezė, (lygčių spren- mas Pritaikyti informacinių stebėjimas ar bandymas, rezultatai, iš- dimas, sin Diagnostinė technologijų ir matematikos vados. funkcija). užduotis pamokose įgytas žinias ir gebė Nurodyti kaip apskaičiuoti abso- skyriaus pa- 27

28 Nuostatos: Domėtis šiuolaikinėmis technologijomis ir jų raida. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos jimus tyrimų rezultatams apdo- liutines ir paprasčiausias santykines Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas baigoje. Pastabos roti ir spręsti uždaviniams. paklaidas Paaiškinti ir taikyti geomet Apibūdinti mokslinių atradimų rinės optikos dėsnius spren- reikšmę žmonijai. džiant uždavinius, pagrįsti atski Nusakyti Lietuvos mokslininkų rų optinių prietaisų veikimą ir vaidmenį fizikos mokslo raidoje. naudojimą Nusakyti šviesos spindulio są Analizuoti fizikos mokslo voką, tiesiaeigį šviesos sklidimą, jos laimėjimų taikymą astronomijo- atspindį ir lūžį skirtingų optinių terpių je ir kituose moksluose, tirian- sandūroje. čiuose Žemę Apibūdinti optinės terpės lūžio rodiklį Paaiškinti atvaizdo susidarymą plokščiajame veidrodyje, spindulių eigą per glaudžiamąjį ir sklaidomąjį lęšius, užrašyti lęšio formulę, didinimą Braižyti lęšiais gaunamus atvaizdus. 28

29 Nuostatos: Domėtis šiuolaikinėmis technologijomis ir jų raida. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Atlikti lęšių tyrimą. Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos Paaiškinti bendrais bruožais svarbiausių optinių prietaisų (lupos, a- kies, akinių, teleskopų) veikimą Apibūdinti fizikos ir kitų mokslų, tiriančių Žemę ir Visatą, ryšį Apibūdinti fizikos mokslo įtaką astronomijai, kosmologijai ir kitiems tiriantiems Žemę ir Visatą mokslams. Apibendrinamasis patikrinimas 29

30 FIZIKOS BENDROJO KURSO MODULIO MAKROSISTEMŲ FIZIKA ILGALAIKIS PLANAS Klasė: 11 Pamokų skaičius: 34 Priemonės: Uždaviniai Vidurinio ugdymo fizikos bendrojo kurso modulių programų projektai, P. Pečiuliauskienė, Fizika. Bendrasis kursas. Vadovėlis XI klasei. Antroji ir ketvirtoji knygos. Interaktyvūs mokymosi objektai I IV gimnazijos klasėms KMP Crocodile Physics. Mokiniai: tyrinėdami ir analizuodami fizikinius gyvosios ir negyvosios gamtos mikroskopinius ir mikroskopinius reiškinius išsiugdo mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, įtvirtina kritinį mąstymą, realių mokslo galimybių suvokimą, savarankiškumą, plėtoja kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti fizinio pasaulio vientisumą; modeliuoja paprasčiausius gamtos reiškinius bei procesus, sprendžia praktinius fizikos mokslo uždavinius, pritaikydami kitų mokomųjų dalykų žinias bei gebėjimus; aiškinasi fizikos mokslo ir jo laimėjimais kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka ir taiko įgytas fizikos mokslo žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemas; domėdamiesi fizikos ir astronomijos mokslo istorija, moderniosiomis technologijomis ir biomedicinos mokslais, jų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia fizikos žinių ir gebėjimų; 30

31 pasirengia studijoms aukštojoje mokykloje. Vertinimas Nuolat taikomas formuojamasis vertinimas atsižvelgiant į pamokos uždavinius. Pažymiais įvertinami tiriamieji/laboratoriniai darbai, projektiniai darbai ir kontroliniai darbai. Kiekvieno etapo pabaigoje taikomas diagnostinis vertinimas panaudojant užduotis, kurios parengiamos atsižvelgiant į modulio programoje numatytus pasiekimus, pasiekimų lygius, žinių ir gebėjimų santykį. Rekomenduojama laikytis tokio žinių ir gebėjimų santykio: 30 proc. užduoties taškų turėtų būti skirta žinioms ir supratimui, 50 proc. taikymui, o likę 20 proc. problemų sprendimo gebėjimams tikrinti. Pagal užduočių sunkumą diagnostinės užduotys turėtų būti rengiamos stengiantis laikytis tokių proporcijų: 30 proc. lengvų užduočių, 40 proc. vidutinio sunkumo ir 30 proc. sunkių užduočių. Baigiant modulį taikomas apibendrinamasis vertinimas, kurio užduotis rengiama iš modulio medžiagos. Atskirų etapų medžiaga apibendrinamoje užduotyje pateikiama tokiomis pat proporcijomis kaip ir etapams skirtas mokymosi laikas. Žinių ir gebėjimų santykis ir užduoties sunkumas rekomenduotini tokia patys kaip ir diagnostinėse užduotyse. Nuostatos: Jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą. Domėtis mokslo pažangos teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Mokslo pažangą vertinti įvairiapusiškai. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas 1. Molekuli- Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos 1.1. Paaiškinti moksle vartoja Nusakyti pagrindinius molekuli- Integracija (dalykų ryšiai) 6 Matematika Vertinimas Diagnostinė Pastabos nės kineti- mus fizikinius terminus. nės kinetinės teorijos teiginius. (lygčių spren- užduotis nės teorijos 1.3. Pritaikyti matematikos pa Pateikti reiškinių pavyzdžių, ku- dimas). skyriaus pa- pagrindai mokose įgytas žinias ir gebėji- riuos aiškiname remiantis molekulinės baigoje. mus spręsti uždaviniams. kinetinės teorijos teiginiais Analizuoti reiškinius, re Apibūdinti idealiųjų dujų mode- miantis pagrindiniais molekuli- lį, būsenos parametrus, užrašyti ir pa- 31

32 Nuostatos: Jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą. Domėtis mokslo pažangos teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Mokslo pažangą vertinti įvairiapusiškai. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas 2. Termodinamika Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos nės kinetinės teorijos teiginiais Paaiškinti moksle vartojamus fizikinius terminus Susiplanuoti ir atlikti fizikinius tyrimus Pritaikyti matematikos pamokose įgytas žinias ir gebėjimus spręsti uždaviniams Paaiškinti fizikos mokslo atradimų reikšmę ir mokslo žinių absoliutumo ir sąlygiškumo aspektus. Pagrįsti mokslo ir technologijų laimėjimų vertinimo darnaus vystymosi požiūriu būtinybę. aiškinti idealiųjų dujų būsenos lygtį (Mendelejevo ir Klapeirono lygtį) bei taikyti ją paprasčiausių uždavinių sprendimui Nusakyti savitus mikropasaulio dėsningumus ir jų ryšį su makroskopiniais reiškiniais Apibūdinti mokslinių atradimų reikšmę žmonijai. Pateikti pavyzdžių, įrodančių, kad būtina mokslo ir technologijų laimėjimus vertinti darnaus vystymosi požiūriu Apibūdinti kietąją, skystąją, dujinę ir plazminę medžiagos būsenas; vidinę energiją ir jos kitimo būdus (mechaninis darbas, šilumos kiekis) Nusakyti temperatūrą kaip kūno vidinės energijos matą. Integracija (dalykų ryšiai) 12 Matematika (lygčių ir jų sistemų sprendimas, grafikų analizė), istorija (mokslo atradimų reikšmė). Vertinimas Šilumos perdavimo tyrimas. Diagnostinė užduotis skyriaus pabaigoje. Pastabos 32

33 Nuostatos: Jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą. Domėtis mokslo pažangos teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Mokslo pažangą vertinti įvairiapusiškai. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos 3.2. Sieti medžiagos makrosko Apibūdinti fazinius virsmus: ly- Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos pines savybes ir makrosistemoje dymąsi kristalizaciją, garavimą vykstančius fizikinius reiškinius kondensaciją, virimą, pateikti jų pa- su medžiagos mikroskopine vyzdžių. sandara Apibūdinti parametrus, nusakan Taikyti energijos tvermės čius fazinius virsmus (virsmų tempera- dėsnį įvairių vidinės energijos tūras, savitąsias šilumas). virsmų atveju Nusakyti oro drėgmės reikšmę 3.4. Įvertinti šiluminių variklių žmogui ir jo aplinkai. svarbą technikoje ir kasdienia Pateikti drėkinimo, skysčių pa- me gyvenime ir jų įtaką aplin- viršiaus įtempimo ir kapiliarinių reiš- kai. kinių pasireiškimo pavyzdžių gamtoje, 3.5. Pagrįsti būtinybę efektyviai buityje ir technikoje. naudoti energiją Nusakyti kietųjų kūnų mechanines savybes (tamprumas, plastiškumas, trapumas) ir deformacijų rūšis Pateikti skystųjų kristalų pritaikymo pavyzdžių. 33

34 Nuostatos: Jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą. Domėtis mokslo pažangos teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Mokslo pažangą vertinti įvairiapusiškai. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Formuluoti energijos tvermės Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos dėsnį, nusakyti jo fundamentalumą ir universalumą Nusakyti energijos tvermę vyksmuose (molekulinės fizikos ir termodinamikos, elektros, atomo, branduolio fizikos ir kituose reiškiniuose, chemijoje bei biologijoje) Nusakyti idealiųjų vienatomių dujų vidinės energijos priklausomybę nuo temperatūros; šilumos kiekį, kaip vidinės energijos pokyčio matą Formuluoti I ir II termodinamikos dėsnius Apibūdinti šiluminio variklio pagrindines dalis ir veikimo principus Pateikti šiluminių variklių pavyzdžių. 34

35 Nuostatos: Jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą. Domėtis mokslo pažangos teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Mokslo pažangą vertinti įvairiapusiškai. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas 3. Kvantinė fizika Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos 1.1. Paaiškinti moksle vartojamus fizikinius terminus Pritaikyti matematikos pamokose įgytas žinias ir gebėjimus spręsti uždaviniams Paaiškinti fizikos mokslo atradimų reikšmę ir mokslo žinių absoliutumo ir sąlygiškumo aspektus. Pagrįsti mokslo ir Apibrėžti šiluminio variklio naudingumo koeficientą Apibūdinti energetinių resursų (hidroenergetinių, cheminių, branduolinių bei alternatyviųjų vėjo, Saulės, geoterminių ir kt.) Lietuvoje ir Žemėje problemas, energijos gamybos bei naudojimo technologinius ir ekologinius aspektus Pateikti pavyzdžių, kurių nepaaiškina klasikinės fizikos dėsniai Apibūdinti kvantinės fizikos kaip vienos pagrindinių XX a. teorijų svarbą Nusakyti savitus mikropasaulio dėsningumus ir jų ryšį su makroskopiniais reiškiniais Apibūdinti fotoną, kaip šviesos Integracija (dalykų ryšiai) 8 Matematika (lygčių sprendimas, grafikų analizė), istorija (mokslo atradimų reikšmė). Vertinimas Diagnostinė užduotis skyriaus pabaigoje. Pastabos 35

36 Nuostatos: Jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą. Domėtis mokslo pažangos teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Mokslo pažangą vertinti įvairiapusiškai. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos technologijų laimėjimų vertini- dalelę, turinčią apibrėžtą energijos Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos mo darnaus vystymosi požiūriu kiekį. būtinybę Pateikti reiškinių, kurie aiškina Paaiškinti šviesos kvantines mi remiantis šviesos kvantinėmis sa- savybes. vybėmis, pavyzdžių Taikyti fotoefekto dėsnin Pateikti mikropasaulio reiškinių, gumus, aiškinant fotoefekto pri- kuriems apibūdinti netinka klasikinės taikymą praktikoje, sprendžiant fizikos dėsniai, pavyzdžių. uždavinius Apibūdinti šviesą kaip bangą dalelę Apibūdinti fotoefekto reiškinį, nusakyti fotoefekto eksperimento rezultatus Nusakyti fotoefekto dėsnius Išvardinti ir sieti fotoefektą apibūdinančius fizikinius dydžius: fotono energiją, elektrono išlaisvinimo darbą, išlaisvinto elektrono kinetinę energiją. 36

37 Nuostatos: Jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą. Domėtis mokslo pažangos teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Mokslo pažangą vertinti įvairiapusiškai. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas 4. Atomo fizika Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos 1.1. Paaiškinti moksle vartojamus fizikinius terminus Pritaikyti matematikos pamokose įgytas žinias ir gebėjimus spręsti uždaviniams Paaiškinti fizikos mokslo atradimų reikšmę ir mokslo žinių absoliutumo ir sąlygiškumo aspektus. Pagrįsti mokslo ir technologijų laimėjimų vertinimo darnaus vystymosi požiūriu būtinybę Analizuoti atomą kaip mažiausią elemento dalelę, paaiškinti stabilias medžiagos formas analizuojant mikroskopinį vaiz Pateikti fotoefekto taikymo technikoje pavyzdžių Pateikti pavyzdžių, kurių nepaaiškina klasikinės fizikos dėsniai Apibūdinti mokslinių atradimų reikšmę žmonijai. Pateikti pavyzdžių, įrodančių, kad būtina mokslo ir technologijų laimėjimus vertinti darnaus vystymosi požiūriu Nusakyti Lietuvos mokslininkų vaidmenį fizikos mokslo raidoje Pateikti mikropasaulio reiškinių, kuriems apibūdinti netinka klasikinės fizikos dėsniai, pavyzdžių Apibūdinti atomą kaip mažiausią elemento dalelę, o molekulę kaip mažiausią junginio (medžiagos) dalelę Apibūdinti atomo struktūrą, su- Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas 12 Diagnostinė užduotis skyriaus pabaigoje. Pastabos 37

38 Nuostatos: Jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą. Domėtis mokslo pažangos teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Mokslo pažangą vertinti įvairiapusiškai. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas dą. Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos batomines daleles (elektronus, proto- Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos 6.4. Paaiškinti radioaktyvumą nus, neutronus), jų tarpusavio sąveiką kaip nestabilių branduolių ski- (branduolines jėgas). limą; skirti alfa, beta ir gama Apibūdinti planetinį atomo mo- radioaktyviąją spinduliuotę. delį ir nusakyti jo ribotumą. Formuluo Paaiškinti branduolinės e- ti Boro postulatus. nergijos kilmę ir jos taikymo Apibūdinti atomo branduolių ry- ekologinius aspektus. šio energiją, masės defektą Apibūdinti žvaigždžių vi Nusakyti Einšteino masės ir e- daus sandarą, žvaigždžių ener- nergijos ryšį remiantis formule E mc 2. gijos šaltinius, evoliuciją. Skirti Apibūdinti radioaktyvumą kaip žvaigždžių tipus, nusakyti nestabilių branduolių savybę, nusakyti žvaigždžių spektrų įvairovės alfa, beta ir gama radioaktyviąją spin- priežastis. Nurodyti Saulės kaip duliuotę. žvaigždės svarbiausias savybes Nurodyti pagrindinius radioaktyvumo matavimo metodus ir prietaisus naudojamus technikoje, aplinkosaugoje. 38

39 Nuostatos: Jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą. Domėtis mokslo pažangos teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Mokslo pažangą vertinti įvairiapusiškai. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Pateikti radioaktyvumo taikymo Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos medicinoje, geologijoje, archeologijoje pavyzdžių Pateikti apsaugos nuo radioaktyviosios spinduliuotės būdų pavyzdžių Apibūdinti ir užrašyti branduolines reakcijas Apibūdinti grandininę branduolinę reakciją. Nusakyti kritinę masę, neutronų daugėjimo koeficientą Apibūdinti branduolinio reaktoriaus veikimo principą Apibūdinti termobranduolinę reakciją, pateikti jos pavyzdžių Pateikti branduolinės energijos taikymo pavyzdžių, nusakyti jos pranašumus ir iškylančias ekologines problemas. 39

40 Nuostatos: Jausti atsakomybę už gamtos išsaugojimą. Domėtis mokslo pažangos teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Mokslo pažangą vertinti įvairiapusiškai. Eil.Nr. Etapo (ciklo) pavadinimas Gebėjimai Žinios ir supratimas Valandos Nusakyti biologinį jonizuojan- Integracija (dalykų ryšiai) Vertinimas Pastabos čiosios spinduliuotės poveikį Nusakyti, kas yra žvaigždynai ir pateikti jų pavyzdžių Apibūdinti žvaigždžių vidaus sandarą, tipus Apibūdinti Paukščių Tako galaktiką ir kitas galaktikas. Apibendri- 1 namasis patikrinimas Apibendri- 1 namoji pamoka FIZIKOS BENDROJO KURSO MODULIO JUDĖJIMAS. JĖGOS. ENERGIJA 2 ETAPO KREIVAEIGIS JUDĖJIMAS TRUMPALAIKIS PLANAS 40

41 Pagal P. Pečiuliauskienės vadovėlį Fizika. Bendrasis kursas. XI klasė. Pirmoji knyga. Šviesa, 2005 Etapo mokymosi uždaviniai: tyrinėdami ir analizuodami judėjimą apskritimu, jo pavyzdžius ir jį apibūdinančius dydžius ugdosi mokslinę pasaulėvoką, plėtoja ir gilina žemesnėse klasėse įgytus gebėjimus, įtvirtina kritinį mąstymą, realių mokslo galimybių suvokimą, savarankiškumą, plėtoja kūrybingumą ir vaizduotę, mokosi suvokti fizinio pasaulio vientisumą; sprendžia mechanikos uždavinius, pritaikydami kitų mokomųjų dalykų žinias bei gebėjimus; taiko įgytas fizikos mokslo žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemas. Eil. Pamokos Nr. tema 1. Kreive judančio kūno poslinkis greitis ir įcentrinis pagreitis. Mokymosi uždaviniai Mokymosi veiklos Ištekliai Pastabos Mokiniai: 1. Palyginamas tiesiaeigis ir kreivaeigis judėjimai. Parodoma, remdamiesi žiniomis apie apskritimo kad kreivaeigį judėjimą galima skaidyti į judė- o.edu/en/simulatio liestinę, gebės pavaizduoti kūno, jimą apskritimų lankais. n/rotation judančio apskritimu, linijinį 2. Atsakinėdami į pateiktus klausimus, mokiniai prisijimą greitį; mena kas yra poslinkis. Žinias pritaiko pavaizduodami Judėjimo apskritimu apibūdins tolyginį judėjimą apskritimu; kreive judančio kūno poslinkį. demonstracija 3. Aiškinamasi kas yra linijinis greitis ir kokia jo kryp- išcentrine mašina taikys formulę tolygiai apskritimu tis. Nagrinėjami gyvenimiški pavyzdžiai. judančio kūno įcentriniam pag- 3. Aptariamas tolyginis judėjimas apskritimu akcentuotis. reičiui apskaičiuoti ir nurodys, jog jant skirtumus nuo tolyginio tiesiaeigio judėjimo: ju- 41

42 jis nukreiptas į apskritimo, kuriuo dama su pagreičiu, greičio kryptis kinta, poslinkis nely- juda kūnas, centrą; gus nueitam keliui. pateiks judėjimo apskritimu pa- 4. Išnagrinėjama tolygiai apskritimu judančio kūno vyzdžių. pagreičio kryptis ir dydis. Priklausomai nuo mokinių pajėgumo pateikiama su įrodymais arba be jų. 5. Vertinimui ir įsivertinimui kaip pasiekti pamokos uždaviniai panaudojamos vadovėlio, uždavinynų ar mokytojo parengtos užduotys. 2. Kūno suki- Mokiniai: 1. Judėjimas apskritimu apibūdinamas kaip pasikarto- mosi periodas remdamiesi gyvenimiškais pa- jantis arba periodinis judėjimas. ir dažnis. vyzdžiais paaiškins, kas yra kūno 2.Išsiaiškinamos periodo ir dažnio sąvokos, išmoksta- sukimosi periodas ir dažnis; ma juos apskaičiuoti. taikys formules kūno sukimosi 3. Periodas ir dažnis susiejamas su linijiniu greičiu ir periodui ir dažniui apskaičiuoti; pagreičiu. susies kūno sukimosi periodą ir 4. Vertinimui ir įsivertinimui kaip pasiekti pamokos dažnį su kūno linijiniu greičiu ir uždaviniai panaudojamos vadovėlio, uždavinynų ar taikys formules uždaviniams spręs- mokytojo parengtos užduotys. ti. 3. Kreivaeigis Mokiniai: 1. Išsiaiškinama, kad planetos aplink Saulę juda elip- judėjimas paaiškins, kad planetos juda ap- sėmis ir kaip planetos greitis priklauso nuo atstumo iki o.edu/en/simulatio Saulės siste- link Saulę elipsėmis, o planetos Saulės. n/gravity-and- 42

43 moje. greitis priklauso nuo to, kokiu ats- 2. Palyginami planetų judėjimo greičiai. orbits tumu ji yra nuo Saulės; 3. Užtemimai nagrinėjami naudojantis modeliais, pa- naudodamiesi paveikslais ar mo- veikslais ar mokomosiomis kompiuterinėmis priemo- o.edu/en/simulatio deliais paaiškins kodėl ir kada nėmis. Aiškinamasi, kad užtemimai gali būti visiški ir n/my-solar-system vyksta Saulės ir Mėnulio daliniai ar daliniai, kada jie vyksta, kodėl nėra labai dažni. Saulės sistemos visiški užtemimai. 4. Vertinimui ir įsivertinimui kaip pasiekti pamokos modelis uždaviniai panaudojamos uždavinynų ar mokytojo parengtos užduotys. 4. Apibendrini- Mokiniai: 1. Skyriaus medžiaga apibendrinama naudojant Bend- Bendrųjų progra- mas ir diag- įsivertins ir aptars savo pasieki- rųjų programų pasiekimų lentelę: mokiniai dirbdami mų pasiekimų len- nostinė už- mus: įgytas žinias ir supratimą, ge- poromis atsako į kokybinius kartojimo klausimus, telė, duotis. bėjimus bei nuostatas mokantis šio spręsdami uždavinius pasitikrina žinias ir gebėjimus, uždavinynai, pada- skyriaus medžiagą; diskutuoja apie gamtos reiškinių vertinimą remiantis lomoji medžiaga. remdamiesi įgytomis žiniomis ir mokslo žiniomis. Diagnostinė už- gebėjimais atliks pateiktas užduotis. 2. Diskutuodami tarpusavyje ir klausinėdami mokytojo duotis. išsiaiškina iškilusius klausimus min. skiriama diagnostinės užduoties atlikimui. 43

44 Taikomojo modulio Fizika aplink mus trumpalaikis planas Modulio įgyvendinimas Modulis gali būti įgyvendinamas lygiagrečiai tiek 11, tiek 12 klasėje, kai vienu metu mokomasi dalyko ir pasirenkamasis modulis. Gali būti skiriama viena savaitinė pamoka kas antrą savaitę arba dvi pamokos kartą per mėnesį. Dvi pamokos kartu leistų susiplanuoti ir atlikti darbą mokiniai nepamirštų ką planavo, nebūtų gaištamas laikas prisiminimui, galima būtų lanksčiau naudoti laiką, pavyzdžiui, pailginti planavimą ar greičiau susiplanavus, turėti daugiau laiko tyrimui atlikti. Iš kitos pusės, reikėtų tenkintis tik mokykloje esančiomis priemonėmis nebūtų galimybių jas atsinešti iš namų. Taip pat sudėtingiau būtų planuoti tyrimus kitose negu mokykla erdvėse. Visgi tokio modelio svarbiausias trūkumas ilgas tarpas tarp užsiėmimų, todėl geriau būtų modulį įgyvendinti per antrą 11 klasės ir pirmą dvyliktos klasės pusmetį. Tiriamųjų darbų organizavimas Tiriamuosius darbus mokiniai turėtų atlikti individualiai arba porose. Didesnės grupės neefektyvios tuomet dalis mokinių gali nieko neveikti. Patartina, kad mokiniai atliktų skirtingus darbus. Jei nėra galimybių, tai tą patį darbą mokiniai turėtų atlikti su skirtingomis priemonėmis. Dalis mokinių gali tiesiogiai tyrinėti, dalis kompiuteriu. Planuojant darbus reikia skatinti mokinių kūrybiškumą leisti naudoti įvairias medžiagas, prietaisus, kurti sistemas iš esamų priemonių ar tų, kurias gali patys atsinešti. Mobilieji telefonai galėtų būti naudojami kaip laikmačiai, o jei galima jais fotografuoti kaip darbo fiksavimo priemonė. Taip pat gali būti naudojami fotoaparatai. Idėjų kaip atlikti tyrimus mokiniai gali ieškoti vadovėliuose, internete, praktikumo ar laboratorinių darbų knygose. Labai svarbu, kad planuodami mokiniai prisimintų, jog tyrinėjant vienu metu keičiamas tik vienas parametras. Tiriamieji darbai gali būti atliekami įvairiose erdvėse (mokyklos koridoriuose, lauke, muziejuose ir pan.), ne tik kabinete. Mokiniams, kurie patys nesugeba susiplanuoti tyrimo, reikėtų parengti paruoštukus su klausimais, padedančiais planuoti konkretų darbą, arba siūlyti atlikti darbą pagal aprašymą. 44

45 Kabinete, kuriame atliekami tiriamieji darbai, turi būti bent vienas kompiuteris su vaizdo projektoriumi ir interneto ryšiu. Eil. Pamokos Nr. tema 1. Tyrimų planavimas 2-3. Tolygiai kintamai judančio kūno pagreičio matavimas Mokymosi uždaviniai Mokymosi veiklos Ištekliai Mokiniai: 1. Pakartojama tyrimo eiga. Reikalavimai kiekvienam tyrimo žingsniui Kompiuterių apibūdins tyrimo eigą; aptariami remiantis Mokinių pasiekimų, atliekant tyrimus, lygių klasė nurodys kaip apskaičiuojamos požymių lentele. paprasčiausios abso- 2. Pakartojama kaip apskaičiuojamos paprasčiausios absoliutinės liutinės paklaidos; matavimo paklaidos (pusė padalos vertės, kai sutampa su skalės pateiks Lietuvos mokslininkų brūkšniu ir padala kai nesutampa su skalės brūkšniu. darbų fizikos srityje pavyzdžių; 3. Pasinaudodami paieškos sistemomis Google ir pan. išsiaiškins pateikdami pavyzdžių a- kokiose fizikos srityse Lietuvos mokslininkų pasiekimai aukščiausi. pibūdins fizikos atradimų 4. Pateikiant pavyzdžių aptariamas mokslinių atradimų nevienareikšmiškumas. reikšmę ir būtinumą juos vertinti įvairias aspektais. Mokiniai: 1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Pirmiausia aptariami tolygiai Rutuliukai, remdamiesi žiniomis a- kintamo judėjimo pavyzdžiai, kuriuos galima tyrinėti klasėje žaisliniai auto- pie tolygiai kintamą judėjimą, (atsižvelgiant į turimas priemones). Galima nagrinėti greitėjantį ar lėmobiliukai, planuos kaip nustatyti tėjantį judėjimą. Reikia apgalvoti kaip paleisti kūną judėti vienodu skridiniai, li- pagreitį, kuriuo juda kūnas; greičiu, kokia sistema bus nagrinėjama (pvz., kūną gali tempti per niuotės ar cen- Pastabos 45

46 atliks tyrimą, apdoros duomenis ir padarys išvadas. 4. Jėgų rūšys. Mokiniai: apibendrins žinias apie jėgų rūšis ir kilmę; skridinį permestu siūlu prikabintas krovinys (galima nagrinėti tiek tempiamo, tiek tempiančio kūno pagreitį); kūnas gali loveliu judėti į kalną, paleidimui naudojant spyruoklę ir pan. Svarbu leisti atsiskleisti mokinių kūrybiškumui generuojant įvairiausias idėjas. 2. Toliau dirbant individualiai pasirinktam variantui įgyvendinti apgalvojamos reikiamos priemonės (rutuliukai, žaisliniai automobiliukai, liniuotės, laikmatis (pvz., mobiliojo telefono), spyruoklės, skridiniai ir kt. 3. Kruopščiai suplanuojamas darbas. 4. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal draugų/mokytojo pastabas. 5. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų apdorojimui ir trumpam darbo pristatymui. 6. Įsivertinama kaip sekėsi atlikti tiriamąjį darbą, konkrečiai įvardijama, kas yra naujo sužinota, kokie nauji įgūdžiai įgyti (įsivardijami tiek malonūs, tiek ir nemalonūs dalykai), susiejama su ankstesne patirtimi, apgalvojama ką reikėtų daryti kitaip kitą sykį, ko dar reikėtų pasimokyti. 4. Mokiniai suskirstomi grupėmis ir kuria minčių žemėlapį apie jėgas. Gali naudotis vadovėliais, užrašais, kompiuteriu. Minčių žemėlapį gali piešti ant lapo ar kompiuteriu. Minčių žemėlapio žingsniai timetrinės juostelės, spyruoklės ir kitos reikalingos priemonės. Mobiliuosius telefonus ir reikalingas buitines priemones mokiniai turėtų atsinešti patys. Kompiuteriai. Kompiuteriai. Dideli popieriaus lapai, 46

47 plėtos gebėjimus spręsti gali būti Kilmė-Rūšys-Pasireiškimas-Formulė ar pan. Sukurti minčių markeriai. uždavinius. žemėlapiai trumpai pristatomi ir sukuriamas vienas su visa informacija. 5. Sprendžiami jėgų apskaičiavimo uždaviniai. 6. Įsivertinama kaip sekėsi, kokie nauji įgūdžiai įgyti, susiejama su ankstesne patirtimi Trinties jė- Mokiniai: 1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Pirmiausia aptariami Tašeliai, svare- gos tyrimas remdamiesi žiniomis apie galimi trinties jėgos nustatymo būdai (atsižvelgiant į turimas priemo- liai, liniuotės, trinties jėgą, planuos kaip nes). Reikia apgalvoti, kokia sistema bus nagrinėjama, kokius pavir- dinamometrai, nustatyti medžiagų trinties šius/medžiagas naudosime. Galima tyrinėti kompiuteriu. įvairaus grublė- koeficientą; tumo popierius atliks tyrimą, apdoros 2. Kruopščiai suplanuojamas darbas. ir kitos reika- duomenis ir padarys išva- 3. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal lingos priemo- das. draugų/mokytojo pastabas. nės. 4. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų apdorojimui ir Kompiuteriai. trumpam darbo pristatymui. 5. Refleksija. 7. Tamprumo Mokiniai: 1. Pakartojama medžiagos sandara ir aptariamos tamprumo jėgos at- Kompiuteriai ar jėgos aplink pateiks tamprumo jėgos pa- siradimo priežastys. Prisimenamas Huko dėsnis. Akcentuojama, kad dideli popie- mus. sireiškimo pavyzdžių; tamprumo jėga atsiranda ne tik spyruoklėse, bet ir bet kaip deformuo- riaus lapai su taikys Huko dėsnį uždavi- jant kūnus, kad kūno svoris taip pat yra tamprumo jėga. Pateikiami markeriais 47

48 niams spręsti. tamprumo jėgos pasireiškimo pavyzdžiai. Kartojimą galima organi- minčių žemėla- zuoti kaip viktoriną, ar kaip minčių žemėlapio kūrimą. piui. 2. Sprendžiami uždaviniai Huko dėsniui taikyti. Uždavinynai. 3. Refleksija Spyruoklių Mokiniai: 1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Pirmiausia aptariami Įvairios spy- standumo ty- remdamiesi žiniomis apie tamprumo jėgos nustatymo būdai (atsižvelgiant į turimas priemones). ruoklės, svare- rimas. tamprumo jėgą, planuos Kad tyrimas būtų įdomesnis, galima naudoti labai įvairias spyruokles, liai, svarstyk- kaip nustatyti spyruoklių pavyzdžiui, jei yra galimybė, ištirti duris uždarančią spyruoklę, tuši- lės, dinamomet- standumą; nuko spyruoklę, žaislų spyruokles ir pan. Galima tyrinėti kompiute- rai, liniuotės, atliks tyrimą, apdoros riu. stovai ir kitos duomenis ir padarys išva- reikalingos das. 2. Kruopščiai suplanuojamas darbas. priemonės. 3. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal Kompiuteriai. draugų/mokytojo pastabas. 4. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų apdorojimui ir trumpam darbo pristatymui. 5. Refleksija. 10. Mechaninės Mokiniai mechaninės ener- 1. Pakartojamas mechaninės energijos tvermės dėsnis, mechaninės Uždavinynai. energijos gijos tvermės dėsnį taikys energijos, darbo apskaičiavimo formulės ir kinematikos lygtys. tvermės dės- kinematikos uždavinių 2. Keletas uždavinių išsprendžiama dviem būdais: naudojantis kine- nis. sprendimui. matikos lygtimis ir mechaninės energijos tvermės dėsniu ir parodo- 48

49 ma, kad naudojantis mechaninės energijos tvermės dėsniu sprendimas daug paprastesnis. 3. Plėtojami mokinių gebėjimai taikyti mechaninės energijos tvermės dėsnį sprendžiant uždavinius. 4. Refleksija. 11. Impulso Mokiniai, remdamiesi įgy- 1. Aptariami impulso tvermės dėsnio pasireiškimo pavyzdžiai (bi- Kompiuteriai. tvermės dės- tomis žiniomis apie impulso liardas, pripūsto, bet neužrišto baliono judėjimas, neįtvirtinto plasti- Magnetukai. nis ir jo tai- tvermės dėsnį, pateiks jo kinio vamzdžio, iš kurio liejasi vanduo, judėjimas ir pan. kymas. pasireiškimo ir taikymo pa- 2. Nagrinėjama nuo ko priklauso kaip judės kūnai po sūsidūrimo. vyzdžių. Galima naudoti nedidelius apvalius magnetukus ir tyrinėti kaip jie juda priklausomai nuo susidūrimo kampo, stebėti, kaip centrinio smūgio metu perduodamas visas impulsas (smūgiuojantis magnetukas sustoja). Galima tyrinėti kompiuteriu: 3. naudojantis kompiuterine demonstracija aptariamas reaktyvinis judėjimas, jo taikymas Refleksija. 12- Laisvojo kri- Mokiniai: 1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Pirmiausia aptariami Rutuliukai, svy- 13. timo pagrei- remdamiesi įgytomis ži- galimi laisvojo kritimo pagreičio nustatymo būdai (atsižvelgiant į tu- ruoklės, liniuo- čio nustaty- niomis, planuos kaip nusta- rimas priemones, pavyzdžiui Atvudo mašina ar laisvai krintančio kū- tės, laikmačiai 49

50 mas. tyti laisvojo kritimo pagrei- no judėjimo tyrimas, horizontalia mesto kūno judėjimo tyrimas, svy- (mobilieji tele- tį; ruoklės). Jei tyrimas atliekamas su svyruoklėmis, kad jis būtų įdo- fonai) ir kt. atliks tyrimą, apdoros mesnis, galima palyginti laisvojo kritimo pagreitį skirtinguose mo- Kompiuteriai. duomenis ir padarys išva- kyklos aukštuose. Galima tyrinėti kompiuteriu, pasirenkant laisvojo das. kritimo pagreičio nustatymą kitose planetose, ar žaidimą ir laisvojo kritimo pagreičio nustatymą Mėnulyje (trečia nuoroda).] Kruopščiai suplanuojamas darbas. 3. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal draugų/mokytojo pastabas. 4. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų apdorojimui ir trumpam darbo pristatymui. 5. Refleksija. 14. Svyravimai Mokiniai ugdysis informa- 1. Pakartojama kas yra svyravimai, kokios jų rūšys. Pateikiami keli Kompiuteriai. aplink mus. cijos paieškos, atrinkimo, pavyzdžiai. Daugiau svyravimų taikymo pavyzdžių galima ieškoti apibendrinimo, pateikimo organizuojant minčių lietų ir po to platesnio aprašo ir konkrečių pa- gebėjimus ir pateiks svyra- vyzdžių ieškant internete ar iš karto pereinant prie paieškos internete vimų pasireiškimo ir taiky- (amortizatoriai, dažniamačiai ir kt.). Prieš tai aptariama, kaip pasi- mo pavyzdžių. renkami reikšminiai žodžiai informacijos paieškai. 50

51 2. Ieškoma informacijos, ji apibendrinama ir sisteminama. 3. Pasiruošiama pristatymui ir pristatoma. 3. Refleksija Mechaninių bangų tyrimas. Mokiniai: remdamiesi įgytomis žiniomis apie mechanines bangas, planuos kaip nustatyti mechaninių bangų ilgį/greitį ar kitas charakteristikas; atliks tyrimą, apdoros 1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Atsižvelgiant į turimas priemones susitariama kokios bangos bus tiriamos. Galima tyrinėti garso bangas (sklidimo greitį, difrakciją, interferenciją), turint bangų vonelę bangas vandens paviršiuje, jų difrakciją ir /ar interferenciją, turint žaislinę ilgą minkštą spyruoklę galima tyrinėti ja sklindančias tiek išilgines, tiek skersines bangas. Tyrinėti galima ir bangų mašinos modelį. Galima tyrinėti kompiuteriu, pasirenkant garso bangas, bangų interferenciją ir pan. Bangų vonelė, ilga žaislinė spyruoklė, virvutė, laikmačiai (mobilieji telefonai), liniuotės ir kt. Kompiuteriai. duomenis ir padarys išvadas Kruopščiai suplanuojamas darbas. 3. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal draugų/mokytojo pastabas. 4. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų apdorojimui ir trumpam darbo pristatymui. 5. Refleksija. 17. Ultragarsas. Mokiniai: 1. Pakartojama tai, ką mokiniai žino apie ultragarsą. Kartojimas gali Kompiuteriai. 51

52 apibūdins ultragarsą ir pa- būti organizuota kaip minčių lietus, minčių žemėlapio kūrimas, vikto- Galima organi- teiks jo taikymo pavyzdžių; rina. zuoti ekskursi- nusakys Lietuvos mokslininkų darbus ir pasiekimus ultragarso fizikos srityje. 2. Ultragarso taikymo pavyzdžių aptarimas (alokacija, defektoskopija, medicina ir kt.), naujų pavyzdžių paieška internete ir pristatymas. 3. Informacijos apie Lietuvos mokslininkų darbus ir pasiekimus ultragarso fizikos srityje paieška internete ir pristatymas. Gali būti orga- ją. nizuota ekskursija į Kauno Technologijos universiteto (KTU) prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institutą. Prieš ekskursiją mokiniams turėtų būti suformuluotos užduotys, kad tai nebūtų šiaip sau pasivaikščiojimas. 4. Refleksija. 18. Žinių apie Mokiniai: 1. Pamoka pradedama pristatymu (gali mokiniai patys ieškoti infor- Kompiuteriai. medžiagos paaiškins kodėl svarbu macijos ir ją pristatyti, tik reikia pažiūrėti, kad būtų nagrinėjami skir- sandarą išmanyti medžiagų sandarą; tingi straipsniai) ir diskusija apie nanotechnologijas. Nagrinėjami svarba. apibūdins nanotechnologijas. konkretūs pavyzdžiai. Diskutuojama apie nanotechnologijų/mokslo naujovių diegimą iki galo neišsiaiškinus jų poveikio, nanotechnologijos vertinamos ekologiniais ir ekonominiais aspektais. Informacijos apie nanotechnologijas galima rasti: ija/index.htm 52

53 Apibendrinant diskusiją reikėtų akcentuoti galimybes, kurias atveria medžiagos sandaros pažinimas: naujų medžiagų su konkrečiomis laukiamomis savybėmis kūrimas, naujų energijos šaltinių atradimas ir pan. 19- Oro drėgmės Mokiniai: 1. Pirma pamoka skiriama informacijos apie oro drėgmę ir jos nusta- Termometrai, 20. matavimas. remdamiesi įgytomis ži- tymo būdus rinkimui ir darbo planavimui. Atsižvelgiant į turimas psichrometrinės niomis apie oro drėgmę, priemones mokiniai oro drėgmę gali nustatyti psichrometrais (gali lentelės, higro- planuos kaip ją nustatyti; patys mokiniai pasidaryti iš dviejų termometrų), higrometrais (kon- metrai, vata, išmatuos oro drėgmę, ap- densaciniu, plaukiniu). Galima lyginti keliais būdais nustatytas kompiuteriai. doros duomenis ir padarys drėgmės vertes, nustatyti skirtingose pastato/patalpos vietose ir pan. išvadas. 2. Kruopščiai suplanuojamas darbas. 3. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal draugų/mokytojo pastabas. 4. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų apdorojimui ir trumpam darbo pristatymui. 5. Refleksija. 21. Drėkinimo, Mokiniai: 1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Mokiniai pasidalina ku- Indai su vande- skysčių pa- remdamiesi medžiagos rį reiškinį tirs drėkinimą ar paviršiaus įtempimą. Aptariamas drėki- niu, aliejumi, viršiaus į- sandaros ir dalelių sąveikos nimo reiškinio tyrimas (kokios medžiagos, kokie skysčiai ir kt.). spiritu. Popie- 53

54 tempimo ty- žiniomis, planuos drėkini- Darbas gali būti atliekas kompiuteriu: rius, žvakė, rimas. mo ar skysčio paviršiaus į- arba realiai ir kompiuteriu. plastikiniai, a- tempimo tyrimus; Toliau aptariami galimi paviršiaus įtempimo tyrimo būdai (atsižvel- liumininiai, atliks tyrimą, apdoros giant į turimas priemones vieliniai rėmeliai, dinamometras matuo- mediniai ir kt. duomenis ir padarys išva- janti mn, skysčiai). darbas gali būti atliekamas kompiuteriu: medžiagų daik- das. tai. Patenkinamo pasiekimų lygio mokiniams rekomenduojama tyrinėti Jautrūs dina- drėkinimą arba, išsiaiškinus paviršiaus įtempimo priežastis, atlikti į- mometrai, vie- domius paviršiaus įtempimo bandymus uždėti monetą ant vandens liniai skirtingo paviršiaus, eksperimentiškai išsiaiškinti kokia didžiausia dar laikosi ir ilgio rėmeliai, aprašyti ar pan. vanduo/ muilo 2. Kruopščiai suplanuojamas darbas. tirpalas. 3. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal Kompiuteriai. draugų/mokytojo pastabas. 4. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų apdorojimui ir trumpam darbo pristatymui. 5. Refleksija. 22. Šiluminių Mokiniai: 1. Pamoka organizuojama priklausomai nuo mokinių interesų. Jei Kompiuteriai. variklių pa- ugdysis informacijos mokiniai domisi automobiliais, galima organizuoti įvairių automobi- lyginimas. paieškos, atrinkimo, api- lių su benzininiais ar dyzeliniais varikliais palyginimą (degalų sąnau- Amžinųjų bendrinimo, pateikimo ge- dos 100 km, maksimalus svoris, galia ir kt. kriterijai). Reikėtų aptarti, 54

55 variklių bėjimus; kaip pagal degalų sąnaudas 100 km ir automobilio masę apytiksliai problema. apibūdins kriterijus, kurie leidžia palyginti šiluminius variklius; apskaičiuoti naudingumo koeficientą. Informaciją apie automobilių charakteristikas galima susirinkti kompanijų tinklalapiuose. Rekomenduojama lyginti tos pačios klasės automobilius. Jei automobilių palyginimas nedomina, šiluminius variklius lyginti paaiškins, kodėl negalima galima naudojantis pateikta nuoroda: sukurti amžinojo variklio Mokiniai, kurie domisi amžinojo variklio problematika, surinkti, apibendrinti ir pateikti informaciją apie naujausias amžinojo variklio paieškas. Apibendrinama pakartojant energijos tvermės dėsnį Refleksija. 23. Alternaty- Mokiniai apibūdins galimus 1. Sudominimui galima panaudoti televizijos laidų apie ekologiškus Kompiuteriai. vieji energi- alternatyviuosius energijos namus įrašus ar YouTube filmukus. jos šaltiniai šaltinius Lietuvoje. Lietuvoje namai&oq=ekologi%c5%a1ki+namai&aq=f&aqi=&aql=&gs_sm=e& 55

56 gs_upl=2027l6282l0l6861l16l15l0l8l0l0l258l1541l0.1.6l7l0 2. Mokiniai pasiskirstę grupelėmis surenka, apibendrina ir pateikia informaciją. Pateikiant informaciją turėtų būti įvertinama kaina, galimybės taikyti individualiai ar bendrijoms, įsirengimo sunkumas, atsiperkamumas ir kiti sutarti kriterijai. Renkama informacijas apie saulės kolektorius, saulės baterijas, vėjo jėgaines, geoterminį šildymą, biomasės naudojimą. 3. Aptariama, ko reikėtų, kad alternatyvioji energetika sparčiau plėtotųsi Lietuvoje. Refleksija. 24- Kondensato- Mokiniai: 1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Atsižvelgiant į turimas Kompiuteriai. 25. rių įsielekt- remdamiesi įgytomis ži- priemones susitariama koks tyrimas bus atliekamas kompiuterinis Įvairios talpos rinimo tyri- niomis apie kondensatorius, ar realus. Reikia, kad būtų keletas skirtingos talpos kondensatorių, kondensatoriai, mas. planuos kaip nustatyti, kokį srovės šaltinis, apmermetras, laidai, dvipolių jungiklių ir kt. Daugiau laidai, amper- didžiausią krūvį gali su- galimybių tyrinėjant teikia kompiuterinė mokomoji programa Croco- metrai, srovės kaupti kondensatorius; dile Technology (arba Crocodile Physics), bet jei mokykla neturi, ga- šaltiniai, rezis- atliks tyrimą, apdoros lima pasinaudoti esančia internete: toriai, jungik- duomenis ir padarys išva- liai, laikmačiai das. 2. Kruopščiai suplanuojamas darbas. (mobilūs tele- 3. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal fonai). draugų/mokytojo pastabas. 56

57 4. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų apdorojimui ir trumpam darbo pristatymui. 5. Refleksija. 26. Elektromag- Mokiniai: 1. Pamoką galima pradėti klausiant mokinių, kokius mitus apie mobi- Kompiuteriai. netinio lauko apibūdins elektromagneti- liųjų telefonų poveikį jie žino (tikėtina, kad kažkuris bus matęs You- poveikis. nio lauko poveikį žmogaus Tube filmuką apie kiaušinio kepimą dviem mobiliaisiais telefonais). organizmui; Įrodymui, kad mobiliuoju telefonu to padaryti negalim, galima paro- paaiškins, kodėl fizikos atradimus būtina vertinti įvairias aspektais. dyti filmuką: 2. Toliau pereinama prie detalaus elektromagnetinės spinduliuotės poveikio nagrinėjimo. Aptariama elektromagnetinių bangų įtaka sveikatai ir nagrinėjamas konkrečių prietaisų galimas poveikis kompiuterio, televizoriaus, mikrobangų krosnelės ir kt. prietaisų. poveikiai.php apsisaugoti-nuo-mobiliuju-telefonu-spinduliuojamu- bangu.d?id=

58 3. Refleksija. 27. Elektros e- Mokiniai apibūdins elektros Rekomenduojama ekskursija į Lietuvos energetikos ir technikos mu- Galima organi- nergijos per- energijos perdavimo siste- ziejų ar artimiausią elektrinę. Jei negalima organizuoti ekskursijos, zuoti ekskursi- davimo sis- mą. aptariama elektros energijos reikšmė, elektros energijos gamybos rai- ją. temos. E- da Lietuvoje, aiškinami elektros energijos perdavimo principai, kodėl Kompiuteriai. lektros ener- šalys jungiasi į tinklus, kaip apskaitoma šalių suvartojama energija. gijos gamy- bos raida ew?t=/129/182/684&l=3&r= Lietuvoje Šviesos Mokiniai: 1. Pradžioje pamokos mokiniai trumpai supažindinami su šviesos in- Stiklinės plokš- difrakcijos remdamiesi žiniomis apie terferencijos ir difrakcijos sąlygomis ir pateikiama keletas jų pasi- telės, lęšiai ar interfe- mechanines ir elektromag- reiškimo pavyzdžių. Mokiniai pasidalina kurį reiškinį stebės. Patei- Niutono žie- rencijos ste- netines bangas, planuos kiamos priemonės, kuriomis naudojantis galima stebėti šviesos inter- dams stebėti, bėjimas. šviesos interferencijos ir ferenciją ir difrakciją: stiklinės plokštelės, lęšiai Niutono žiedams šviesos interfe- difrakcijos stebėjimą; stebėti, šviesos interferencijos rinkinys, difrakcinės gardelės, plunks- rencijos rinki- stebės ir aprašys šviesos nos, slankmatis ir pan. Mokiniai renkasi priemones, trumpai aptaria- nys, difrakcinės interferenciją ir difrakciją. ma ką reikia daryti, kad galima būtų stebėti šiuos reiškinius. Toliau gardelės, mokiniai stebi, jei galima fotografuoja ir trumpai aprašo. plunksnos, 2. Pristatomi rezultatai. slankmatis ir 58

59 3. Refleksija. pan. 29. Ar reikalinga Lietuvai branduolinė energetika. Mokiniai gebės pagrįsti savo nuomonę apie branduolinę energetiką. 1. Pamoka vyksta diskusijos forma. Mokiniai padalinami į dvi komandas ir ekspertų grupę. Viena komanda turi pateikti argumentus kodėl Lietuvai reikalinga branduolinė jėgainė, kita kodėl tokios jėgainės nereikėtų ir kaip be jos galima spręsti problemas, iškylančias apsirūpinant energija. Ekspertai vertina mokinių argumentus. Branduolinę energetiką siūloma vertinti ekonominiais, ekologiniais ir socialiniais aspektais. 15 min. skiriama laiko komandoms pasiruošti. Kompiuteriai. Enciklopedijos, laikraščiai ir žurnalai, kuriuose rašoma apie branduolinę energetiką. Mokiniai gali naudotis įvairiais mokykloje esančiais informacijos šaltiniais (internetas, vadovėliai, enciklopedijos, žurnalų, laikraščių straipsniai ir kt.). 2. Lenta padalinama į dvi dalis Reikalinga ir Nereikalinga. Jose paeiliui užrašomi mokinių pateikiami argumentai. Užrašius visus argumentus, ekspertai juos vertina ir apibendrina. 3. Mokytojo apibendrinimas. Pabrėžiama, kad į šį klausimą teisingo atsakymo nėra. Svarbiausias akcentas saugumas. Mokytojas turėtų pakomentuoti mokinių darbo grupėse efektyvumą (pasiskirstymą vaidmenimis, pasidalinimą darbais ir kt.) pateikdamas patarimų, kaip užduotį buvo galima atlikti geriau. 4. Refleksija. 30. Radioakty- Mokiniai: 1. Aptariamas jonizuojančios spinduliuotės poveikį žmogaus orga- Kompiuteriai. 59

60 vių izotopų apibūdins jonizuojančios nizmui priklausomai nuo spindulių dozės, spinduliuotės šaltiniai, ap- panaudoji- spinduliuotės poveikį žmo- sauga nuo jos. mas. gaus organizmui; 2. Mokiniai pasiskirstę grupelėmis surenka, apibendrina ir pateikia pateiks radioaktyviosios spinduliuotės taikymo pavyzdžių. informaciją apie jonizuojančios spinduliuotės taikymą medicinoje, archeologijoje, defektoskopijoje ir kt. %97 id=29 dirbantieji-su-radioaktyviosiomis-medziagomis-ir-kitais- jonizuojanciosios-spinduliuotes-saltiniais-yra-saugus 3. Refleksija. 31. Fizikos lai- Mokiniai apibūdins fizikos 1. Išsiaiškinama ką jau mokiniai žino apie fizikos laimėjimų taikymą Spektroskopas mėjimų tai- ir astronomijos mokslų ryšį, astronomijoje. ir vamzdeliai kymas ast- pateiks fizikos atradimų tai- 2. Mokiniai trumpai supažindinami su spektrų tipais (turint priemo- linijiniams ronomijoje. kymo astronomijoje pavyz- nes reikėtų pademonstruoti įvairius spektrus) ir spektrine analize spektrams de- džių. žvaigždžių cheminės sudėties, paviršiaus temperatūros nustatymas, monstruoti. judėjimo greičio radimas, dvinarių žvaigždžių radimas ir kt. 60

61 3. Apibendrinant pabrėžiamas glaudus šiuolaikinių mokslų ryšys, tarpdisciplininių mokslų atsiradimas. 32. Lietuvos ast- Mokiniai pateiks Lietuvos 1. Rekomenduotina organizuoti ekskursiją arba į Lietuvos etnokos- Galima organi- ronomų pa- astronomų darbų pavyz- mologijos muziejų ir Molėtų observatoriją, arba į Vilniaus universite- zuoti ekskursi- siekimai. džių. to astronomijos observatoriją, arba į planetariumą. ją. 2. Nesant galimybės organizuoti ekskursiją, mokiniai padalinami Kompiuteriai. grupėmis pagal laikotarpius. Surenka, apibendrina ir pristato informaciją w&id=25&itemid= Refleksija. 33. Nacionalinė Mokiniai apibūdins Lietu- Mokinai supažindinami su Nacionaline mokslinių tyrimų, technologi- mokslinių vos mokslinių tyrimų fizi- jų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje programa. Aptariama kokiais tyrimų, kos srityje kryptis. mokslininkų darbais Lietuva gali prisidėti prie kosminių technologijų technologijų tyrimų, kodėl svarbu ir naudinga Lietuvai įsijungti į kosmoso techno- ir inovacijų logijų tyrimo programas. plėtros kos- moso srityje inovacijupletroskosmososrityjeprograma html 61

62 programa. 34. Apibendrinamoji pamoka fizikos reikšmė. Mokiniai įsivertins ir aptars savo pasiekimus: įgytas žinias ir supratimą, gebėjimus bei nuostatas mokantis šio modulio medžiagą Modulio pasiekimų lentelė, kuria remiantis mokiniai įsivertina. Į- sivertinimui taip pat galima panaudoti voratinklinė diagramą, kuria mokiniai įsivertintų šiuos apibendrintus gebėjimus: suplanuoti, pasirinkti priemones ir atlikti tyrimą; vertinti gamtos mokslų atradimus ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu aspektais; rasti, atsirinkti ir apibendrinti mokslo populiariąją informaciją; taikyti fizikos žinias kasdieniniame gyvenime; nusakyti Lietuvos mokslininkų vaidmenį fizikos ir astronomijos raidoje. 2. Pasiūloma mokiniams įvertinti modulio turinį, veiklas ir pateikti siūlymų jo tobulinimui. 62

63 Akademinio modulio Fizika gamtoje ir technologijose trumpalaikis planas Modulio įgyvendinimas Modulis gali būti įgyvendinamas lygiagrečiai tiek 11, tiek 12 klasėje, kai vienu metu mokomasi dalyko ir pasirenkamasis modulis. Gali būti skiriama viena savaitinė pamoka kas antrą savaitę arba dvi pamokos kartą per mėnesį. Dvi pamokos kartu leistų susiplanuoti ir atlikti darbą mokiniai nepamirštų ką planavo, nebūtų gaištamas laikas prisiminimui, galima būtų lanksčiau naudoti laiką, pavyzdžiui, pailginti planavimą ar greičiau susiplanavus, turėti daugiau laiko tyrimui atlikti. Iš kitos pusės, reikėtų tenkintis tik mokykloje esančiomis priemonėmis nebūtų galimybių jas atsinešti iš namų. Taip pat sudėtingiau būtų planuoti tyrimus kitose negu mokykla erdvėse. Visgi tokio modelio svarbiausias trūkumas ilgas tarpas tarp užsiėmimų, todėl geriau būtų modulį įgyvendinti per antrą 11 klasės ir pirmą dvyliktos klasės pusmetį arba dvyliktoje klasėje. Jei modulį renkasi tik mokiniai, kurie ruošiasi laikyti fizikos brandos egzaminą, tai modulis gali būti įgyvendinamas 12 klasėje antrą pusmetį. Tiriamųjų darbų organizavimas Tiriamuosius darbus mokiniai turėtų atlikti individualiai arba porose. Didesnės grupės neefektyvios tuomet dalis mokinių gali nieko neveikti. Patartina, kad mokiniai atliktų skirtingus darbus. Jei nėra galimybių, tai tą patį darbą mokiniai turėtų atlikti su skirtingomis priemonėmis. Dalis mokinių gali tiesiogiai tyrinėti, dalis kompiuteriu. Planuojant darbus reikia skatinti mokinių kūrybiškumą leisti naudoti įvairias medžiagas, prietaisus, kurti sistemas iš esamų priemonių ar tų, kurias gali patys atsinešti. Mobilieji telefonai galėtų būti naudojami kaip laikmačiai, o jei galima jais fotografuoti kaip darbo fiksavimo priemonė. Taip pat gali būti naudojami fotoaparatai. Idėjų kaip atlikti tyrimus mokiniai gali ieškoti vadovėliuose, internete, praktikumo ar laboratorinių darbų knygose. Labai svarbu, kad planuodami mokiniai prisimintų, jog tyrinėjant vienu metu keičiamas tik vienas parametras. 63

64 Tiriamieji darbai gali būti atliekami įvairiose erdvėse (mokyklos koridoriuose, lauke, muziejuose ir pan.), ne tik kabinete. Mokiniams, kurie patys nesugeba susiplanuoti tyrimo, reikėtų parengti paruoštukus su klausimais, padedančiais planuoti konkretų darbą, arba siūlyti atlikti darbą pagal aprašymą. Kabinete, kuriame mokomasi modulio, turi būti bent vienas kompiuteris su vaizdo projektoriumi ir interneto ryšiu. Eil. Pamokos Nr. tema 1. Tyrimų planavimas Mokymosi uždaviniai Mokymosi veiklos Ištekliai Mokiniai: 5. Pakartojama tyrimo eiga. Reikalavimai kiekvienam tyrimo Kompiuterių apibūdins tyrimo eigą; žingsniui aptariami remiantis Mokinių pasiekimų, atliekant tyrimus, klasė lygių požymių lentele. Uždavinių sprendimo organizavimas Uždaviniai mokiniams turėtų būti pateikiami sugrupuoti pagal pasiekimų lygį į tris grupes (patenkinamo, pagrindinio, aukštesniojo). Parenkant uždavinius vadovaujamasi modulio ir fizikos brandos egzamino programa (toliau egzamino programa). Renkant patenkinamo lygio uždavinius vadovaujamasi paprasčiausių uždavinių aprašymu. Pagrindinio lygio uždaviniai renkami pagal modulyje esančio gebėjimo aprašą egzamino programos bendrojo kurso stulpelyje, o aukštesniojo pagal modulyje esančio gebėjimo aprašą egzamino programos išplėstinio kurso stulpelyje. Labai svarbu mokyti mokinius ne konkrečių uždavinių sprendimų, o uždavinių sprendimo strategijų, pavyzdžiui, dinamikos uždaviniai sprendžiami: sutrumpintas sąlygos užrašymas (duota, rasti, pavertimas SI vienetais); brėžinio nubrėžimas ir visų kūną veikiančių jėgų pavaizdavimas; antrojo Niutono dėsnio taikymas (vektorinė forma, projekcijos, algebrinė išraiška), ieškomojo dydžio išsireiškimas ir apskaičiavimas. Pastabos 64

65 nurodys kaip apskaičiuojamos absoliutinės ir santykinės paklaidos; pateiks Lietuvos mokslininkų darbų fizikos srityje pavyzdžių; pateikdami pavyzdžių apibūdins fizikos atradimų reikšmę ir būtinumą juos vertinti įvairias aspektais. 6. Pakartojama kaip apskaičiuojamos absoliutinės matavimo paklaidos (pusė padalos vertės, kai sutampa su skalės brūkšniu ir padala kai nesutampa su skalės brūkšniu) ir santykinės paklaidos (santykinė paklaida lygi absoliučiosios paklaidos santykis su išmatuota verte). 7. Pasinaudodami paieškos sistemomis Google ir pan. išsiaiškins kokiose fizikos srityse Lietuvos mokslininkų pasiekimai aukščiausi. 8. Pateikiant pavyzdžių aptariamas mokslinių atradimų nevienareikšmiškumas Mokiniai: taikys žinias apie mechaninį 1. Pasikartojami ir įtvirtinami tiesiaeigio tolyginio ir tolygiai kintamojo judėjimo dėsningumai. Uždavinynai, kompiuteriai tiesiaeigį, tolyginį, tolygiai kintamąjį ir kreivaeigį judėjimą nagrinėdami įvairius judėjimo pavyzdžius; plėtos gebėjimą spręsti uždavinius. 2. Apibūdinamas mechaninio judėjimo ir rimties reliatyvumas. 3. Pakartojami judėjimą apskritimu apibūdinantys fizikiniai dydžiai: įcentrinis pagreitis, linijinis greitis, periodas, dažnis ir išsiaiškinama kas yra kampinis greitis, kaip jis apskaičiuojamas. 4. Sprendžiami grafiniai ir struktūriniai uždaviniai. 5. Įsivertinama kokie nauji įgūdžiai įgyti, kaip sekėsi spręsti uždavinius. 4-5 Tolygiai kin- Mokiniai: 1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Pirmiausia apta- Rutuliukai, 65

66 tamai judan- remdamiesi žiniomis apie to- riami tolygiai kintamo judėjimo pavyzdžiai, kuriuos galima ty- žaisliniai auto- čio kūno lygiai kintamą judėjimą, planuos rinėti klasėje (atsižvelgiant į turimas priemones). Galima nag- mobiliukai, pagreičio kaip nustatyti pagreitį, kuriuo juda rinėti greitėjantį ar lėtėjantį judėjimą. Reikia apgalvoti kaip pa- skridiniai, li- matavimas kūnas; leisti kūną judėti vienodu greičiu, kokia sistema bus nagrinė- niuotės ar cen- atliks tyrimą, apdoros duome- jama (pvz., kūną gali tempti per skridinį permestu siūlu prika- timetrinės juos- nis ir padarys išvadas. bintas krovinys (galima nagrinėti tiek tempiamo, tiek tempian- telės, spyruok- čio kūno pagreitį); kūnas gali loveliu judėti į kalną, paleidi- lės, loveliai ir mui naudojant spyruoklę ir pan. Svarbu leisti atsiskleisti moki- kitos reikalin- nių kūrybiškumui generuojant įvairiausias idėjas. gos priemonės. 2. Toliau dirbant individualiai pasirinktam variantui įgyvendin- Mobiliuosius ti apgalvojamos reikiamos priemonės (rutuliukai, žaisliniai au- telefonus ir rei- tomobiliukai, liniuotės, laikmatis (pvz., mobiliojo telefono), kalingas buiti- spyruoklės, skridiniai ir kt. nes priemones 3. Kruopščiai suplanuojamas darbas. mokiniai turėtų 4. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal atsinešti patys. draugų/mokytojo pastabas. Kompiuteriai. 5. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų apdorojimui, paklaidų skaičiavimui ir trumpam darbo pristatymui. 6. Įsivertinama kaip sekėsi atlikti tiriamąjį darbą, konkrečiai įvardijama, kas yra naujo sužinota, kokie nauji įgūdžiai įgyti (įsivardijami tiek malonūs, tiek ir nemalonūs dalykai), 66

67 6. Jėgų rūšys. Mokiniai: taikys pagrindinius dinamikos dėsnius nagrinėdami kūnų sąveikos pavyzdžius; plėtos gebėjimus spręsti uždavinius. 7. Trinties ir Mokiniai: tamprumo taikys žinias apie trinties ir jėgos tamprumo jėgas; plėtos gebėjimus spręsti uždavinius. susiejama su ankstesne patirtimi, apgalvojama ką reikėtų daryti kitaip kitą sykį, ko dar reikėtų pasimokyti. 1. Pakartojami pirmasis, antrasis ir trečiasis Niutono, Huko ir gravitacijos dėsniai. 2. Apibūdinama jėgų atstojamoji ir nagrinėjami sudėtingesni atvejai (kai kurios jėgos ne statmenos ir nelygiagrečios judėjimo krypčiai). 3. Įsivertinama kaip sekėsi, kokie nauji įgūdžiai įgyti, susiejama su ankstesne patirtimi. 1. Pakartojamos trinties ir tamprumo jėgos atsiradimo priežastys ir apskaičiavimo formulės, pasireiškimo pavyzdžiai. 2. Sprendžiami sudėtingesni kelių jėgų veikiamo kūno judėjimo uždaviniai. 3. Pasiruošiama tiriamiesiems darbams aptariami galimi trinties jėgos nustatymo būdai (atsižvelgiant į turimas priemones). Reikia apgalvoti, kokia sistema bus nagrinėjama, kokius paviršius/medžiagas naudosime. Galima tyrinėti kompiuteriu: 4. Aptariami tamprumo jėgos nustatymo būdai (atsižvelgiant į turimas priemones). Kad tyrimas būtų įdomesnis, galima naudoti labai įvairias spyruokles, pavyzdžiui, jei yra galimybė, iš- Uždavinynas, kompiuteris. Uždavinynai, kompiuteris 67

68 tirti duris uždarančią spyruoklę, tušinuko spyruoklę, žaislų spyruokles ir pan. Galima tyrinėti kompiuteriu: 5. Nusprendžiama kas darys tiriamuosius darbus kompiuteriu, o kas su pasiruoštomis priemonėmis. 8. Trinties jė- Mokiniai: 1. Kruopščiai suplanuojamas darbas. Tašeliai, svare- gos tyrimas remdamiesi žiniomis apie trin- 2. Atliekamas darbas, apdorojami duomenys, iš grafiko apskai- liai, liniuotės, ties jėgą, planuos kaip nustatyti čiuojamas trinties koeficientas, apskaičiuojamos paklaidos. dinamometrai, medžiagų trinties koeficientą; 3. Trumpai pristatomas darbas. įvairaus grublė- atliks tyrimą, apdoros duomenis 4. Refleksija. tumo popierius ir padarys išvadas. ir kitos reikalingos priemonės. Kompiuteriai. 9. Spyruoklių Mokiniai: 1. Kruopščiai suplanuojamas darbas. Įvairios spy- standumo ty- remdamiesi žiniomis apie tamp- 2. Atliekamas darbas, apdorojami duomenys, iš grafiko apskai- ruoklės, svare- rimas. rumo jėgą, planuos kaip nustatyti čiuojamas spyruoklės standumas, apskaičiuojamos paklaidos. liai, svarstyk- spyruoklių standumą; 3. Trumpai pristatomas darbas. lės, dinamomet- atliks tyrimą, apdoros duomenis 4. Refleksija. rai, liniuotės, ir padarys išvadas. stovai ir kitos reikalingos 68

69 priemonės. Kompiuteriai Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Mokiniai: taikys mechaninės energijos tvermės dėsnį analizuojant mechaninės energijos virsmus ir sprendžiant paprasčiausius uždavinius; nusakys ir apskaičiuos naudingumo koeficientą; atliks mechaninės energijos tvermės tyrimą, apdoros duomenis 1. Pirma pamoka skiriama gebėjimų taikyti energijos tvermės dėsnį mechaniniuose procesuose gilinimui, struktūrinių uždavinių sprendimui. Atkreipiamas dėmesys į jo taikymą kinematikos uždavinių sprendimui. 2. Antroje pamokoje pakartojama tai, kas žinoma apie naudingumo koeficientą, akcentuojami jo apskaičiavimo principai, mokomasi apskaičiuoti aptariama kai kurių paprastųjų mechanizmų naudingumo koeficientą, nagrinėjami energijos virsmai žmogaus organizme. Antroje pamokos dalyje aptariama kaip bus atliekamas mechaninės Uždavinynai, lentelės, tiriamojo darbo priemonės, pavyzdžiui spyruoklės, dinamometras, stovas su laikikliais ir kt., kompiuteriai. ir padarys išvadas. energijos tvermės dėsnio tyrimas (atsižvelgiant į tu- rimas priemones). Galima atlikti kompiuterinį tyrimą: ) 3. Trečia pamoka skiriama tyrimo atlikimui: aptariamos pasirinktos darbo priemonės, darbo eiga, pakoreguojama, jei reikia. Atliekamas darbas, apdorojami duomenys, apskaičiuojamos paklaidos. Darbas trumpai pristatomas. 7. Refleksija. 12. Impulso Mokiniai taikys judesio kiekio 5. Aptariami impulso tvermės dėsnio pasireiškimo pavyzdžiai Uždavinynai. 69

70 tvermės dės- tvermės dėsnį spręsdami uždavi- (biliardas, pripūsto, bet neužrišto baliono judėjimas, neįtvirtin- Kompiuteriai. nis ir jo tai- nius. to plastikinio vamzdžio, iš kurio liejasi vanduo, judėjimas ir kymas. pan.). 6. Nagrinėjama nuo ko priklauso kaip judės kūnai po susidūrimo. Galima naudoti nedidelius apvalius magnetukus ir tyrinėti kaip jie juda priklausomai nuo susidūrimo kampo, stebėti, kaip centrinio smūgio metu perduodamas visas impulsas (smūgiuojantis magnetukas sustoja). Galima tyrinėti kompiuteriu: 4. Sprendžiami impulso tvermės dėsnio taikymo uždaviniai. Aukštesniojo pasiekimų lygio mokiniai sprendžia uždavinius, kai dėsnis taikomas ne tik tiese, bet ir plokštumoje judantiems kūnams. Refleksija. 13- Laisvojo kri- Mokiniai: 1. Pirma pamoka skiriama darbo planavimui. Pirmiausia apta- Rutuliukai, svy- 14. timo pagrei- remdamiesi įgytomis žiniomis, riami galimi laisvojo kritimo pagreičio nustatymo būdai (atsiž- ruoklės, liniuo- čio nustaty- planuos kaip nustatyti laisvojo velgiant į turimas priemones, pavyzdžiui Atvudo mašina ar tės, laikmačiai mas. kritimo pagreitį; laisvai krintančio kūno judėjimo tyrimas, horizontalia mesto (mobilieji tele- atliks tyrimą, apdoros duomenis kūno judėjimo tyrimas, svyruoklės). Jei tyrimas atliekamas su fonai) ir kt. ir padarys išvadas. svyruoklėmis, kad jis būtų įdomesnis, galima palyginti laisvojo Kompiuteriai. kritimo pagreitį skirtinguose mokyklos aukštuose. Galima tyri- 70

71 nėti kompiuteriu, pasirenkant laisvojo kritimo pagreičio nustatymą kitose planetose, ar žaidimą ir laisvojo kritimo pagreičio nustatymą Mėnulyje (trečia nuoroda).] Kruopščiai suplanuojamas darbas. 3. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal draugų/mokytojo pastabas. 4. Antra pamoka skiriama darbo atlikimui, duomenų apdorojimui ir trumpam darbo pristatymui. 5. Refleksija. 15. Svyravimai Mokiniai: 1. Išsiaiškinama harmoninių svyravimų lygtis, svyravo fazė ir Uždavinynai. ir bangos ap- taikys harmoninių svyravimų fazių skirtumas. Garso generato- link mus. lygtis uždaviniams spręsti; 2. Apibūdinamas bangavimas, bangų plitimas tampriose terpė- rius. Kompiute- paaiškins rezonanso reiškinį ir se, garso bangos, atspindys. ris. pateiks jo pavyzdžių; 3. Garso bangos aprašomos jų dažniu, sklidimo greičiu, bangos apibūdins mechanines bangas. ilgiu; garso aukščiu, tonu, garsumu Gebėjimams gilinti sprendžiami uždaviniai. 5. Refleksija. 71

72 Mechaninių bangų tyrimas. Mokiniai: remdamiesi įgytomis žiniomis apie mechanines bangas, planuos kaip nustatyti mechaninių bangų ilgį/greitį ar kitas charakteristikas; atliks tyrimą, apdoros duomenis ir padarys išvadas. 1. Pirmoje pamokoje išnagrinėjama mechaninių bangų interferencija ir difrakcija. 2. Aptariami mechaninių bangų tiriamieji darbai. Atsižvelgiant į turimas priemones susitariama kokios bangos bus tiriamos. Galima tyrinėti garso bangas (sklidimo greitį, difrakciją, interferenciją), turint bangų vonelę bangas vandens paviršiuje, jų difrakciją ir /ar interferenciją, turint žaislinę ilgą minkštą spyruoklę galima tyrinėti ja sklindančias tiek išilgines, tiek skersines bangas. Tyrinėti galima ir bangų mašinos modelį. Galima tyrinėti kompiuteriu, pasirenkant garso bangas, bangų interferenciją ir pan Suplanuojamas darbas. 4. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal draugų/mokytojo pastabas. 5. Antroje pamokoje atliekamas darbas, apdorojami duomenys. 6. Pristatomi darbo rezultatai. 7. Refleksija. Bangų vonelė, ilga žaislinė spyruoklė, virvutė, laikmačiai, liniuotės ir kt. Kompiuteriai. 18- Makrosko- Mokiniai: 1. Pakartojami parametrai, nusakantys fazinius virsmus (virsmų Uždavinynai, 72

73 19. pinių medžiagos taikys šilumos balanso ir idealiųjų temperatūros, savitosios šilumos) ir sprendžiami šilumos balanso kompiuteris. sa- vybių ir makrosistemoje vykstančių fizikinių reiškinių susiejimas su mikroskopine medžiagos sandara. dujų būsenos lygtis uždavi- niams spręsti; apibūdins izoprocesus. lygties taikymo uždaviniai. 2. Apibūdinamas idealiųjų dujų modelis, būsenos parametrai, idealiųjų dujų būsenos lygtis (Mendelejevo ir Klapeirono lygtis) taikoma uždaviniams spręsti. 3. Susipažįsta su izoprocesais ir juos aprašančiais dėsniais (parodoma, kaip juos gauti iš idealiųjų būsenos lygties) Refleksija. 20. Energijos Mokiniai: 1. Nusakoma energijos tvermė vyksmuose (molekulinės fizikos Uždavinynai. tvermės dėsnis šiluminiuose procesuose. taikys energijos tvermės dėsnį uždaviniams spręsti; apibūdins izoprocesus. ir termodinamikos, elektros, atomo, branduolio fizikos ir kituose reiškiniuose, chemijoje, biologijoje). 2. Pakartojamas pirmasis ir antrasis termodinamikos dėsniai. Susipažįstama su adiabatiniu procesu. Sprendžiami pirmojo termodinamikos dėsnio taikymo uždaviniai (taip pat ir izoprocesams). 3. Refleksija. 21. Šiluminiai Mokiniai: 1. Pakartojama šiluminių variklių sandara, kaip apskaičiuoja- Uždavinynai, 73

74 varikliai. apibūdins šiluminių variklių mas realus ir didžiausias naudingumo koeficientai, sprendžiami kompiuteris. svarbą technikoje ir kasdieniame uždaviniai. gyvenime ir jų įtaką aplinkai; 2. Aptariama įvairių šiluminių variklių svarba technikoje, kas- gebės apskaičiuoti šiluminių va- dieniniame gyvenime, nusakoma jų įtaka aplinkai. riklių realų ir didžiausią naudin- 3. Refleksija. gumo koeficientą. 22 Oro drėgmė, Mokiniai: 1. Apibūdinami sotieji ir nesotieji garai, oro drėgmė, ją nusa- Vadovėliai, už- drėkinimo ir apibūdins oro drėgmės reikšmę kantys dydžiai: absoliutinė drėgmė, santykinė drėgmė, rasos davinynai, kapiliarinių žmogui, jo aplinkai ir gebės ją taškas ir jos nustatymo prietaisai. Mokomasi apskaičiuoti san- kompiuteriai. reiškinių pa- apskaičiuoti; tykinę oro drėgmę. sireiškimas apibūdins drėkinimo ir kapilia- 2. Aptariami drėkinimo ir kapiliariniai reiškiniai. rinius reiškinius ir pateiks jo pasi- 3. Atliekant bandymą (neturint realių priemonių, kompiuteri- reiškimo pavyzdžių; nis: nagrinėjamas apibūdins skysčių paviršiaus į- skysčio paviršiaus įtempimas, išmokstama apskaičiuoti skysčio tempimo koeficientą ir būdą jam paviršiaus įtempimo koeficientą. nustatyti. 4. Refleksija. 23. Oro drėgmės Mokiniai: 1. Pamokos pradžia skiriama darbo planavimui, atsižvelgiant į Sausas ir drėg- matavimas. remdamiesi įgytomis žiniomis turimas priemones. nas termomet- apie oro drėgmę, planuos kaip ją 2. Pristatomas darbo planas. Esant reikalui koreguojamas pagal rai, nustatyti; draugų/mokytojo pastabas. stovas su lai- išmatuos oro drėgmę, apdoros 3. Darbo atlikimas, duomenų apdorojimas ir trumpas darbo kikliais, psich- 74

75 duomenis ir padarys išvadas. pristatymas. rometrinė lente- 4. Refleksija. lė, higrometras ar kitos priemonės oro drėgmei nustatyti. 24. Kietųjų kūnų Mokiniai: 1. Pakartojamos deformacijų rūšys, aptariami jas apibūdinantys Uždavinynai. savybės nusakys santykinį ir absoliutinį dydžiai, mechaninis įtempimas, Huko dėsnis mechaniniam į- pailgėjimą; tempimui. taikys Huko dėsnį mechaniniam 2. Sprendžiami paprasčiausių uždaviniai apie mechaninį įtem- įtempimui paprasčiausiems užda- pimą. viniams spręsti. 3. Refleksija. 25. Elektrostati- Mokiniai: 1. Paaiškinama elektrinio lauko stiprio, elektrinio lauko jėgų li- Uždavinynai. ka taikys Kulono dėsnį uždavi- nijos sąvokos (galima pademonstruoti), pakartojami krūvio niams spręsti; tvermės ir Kulono dėsniai, mokomasi apskaičiuoti taškinio pavaizduos elektrinį lauką jėgų krūvio sukurto elektrinio lauko stiprį. Sprendžiami krūvių są- linijomis; veikos uždaviniai. Aukštesnio pasiekimų lygio mokiniams ga- apibūdins elektrinio lauko stiprį; lima pasiūlyti uždavinių, kai krūviai sąveikauja ne vienoje tie- apibūdins kondensatorių talpą.. sėje. 2. Pakartojama elektrinės talpos sąvoka, plokščiojo kondensatoriaus talpa, pavaizduojamas įelektrinto plokščiojo kondensa- 75

76 toriaus elektrinis laukas. 3. Refleksija. 26. Omo dėsnis Mokiniai: 1. Pakartojama šaltinio elektrovara, jo vidaus varža, Omo dės- 4,5 V baterijos uždarai Remdamiesi įgytomis žiniomis, nis uždarosioms grandinėms. ar kiti srovės grandinei nustato šaltinio elektrovarą ir jo vidaus varžą. 2. Eksperimentiškai sprendžiant uždavinį nustatoma šaltinio e- lektrovara ir jo vidaus varža. 3. Sujungiama elektrinė grandinė iš 4,5 V baterijos ar kito srovės šaltinio, reostato, lemputės, jungiklio ir voltmetro bei ampermetro. Išmatuojama evj ir apskaičiuojama vidaus varža. šaltiniai, reostatai, lemputės, jungikliai, voltmetrai, ampermetrai. 4. Pristatomi darbo rezultatai, daromos išvados. 5. Refleksija. 27. Mišrus lai- Mokiniai pagilins laidininkų jun- 1. Pakartojami nuoseklaus ir lygiagretaus laidininkų jungimo Uždavinynai dininkų jun- gimo dėsnių taikymo gebėjimus. dėsniai, Džaulio - Lenco dėsnis. gimas. 2. Sprendžiami uždaviniai skaičiuojant mišriai sujungtos elektrinės grandinės įtampas, srovės stiprius, varžas, išsiskyrusius šilumos kiekius. 3. Refleksija. 28. Elektros Mokiniai: 1. Išnagrinėjama (gali būti mokinių parengti pristatymai) kas Pristatymai, srovė įvai- gebės nurodyti elektros krūvio perneša elektros srovę įvairiose terpėse: metaluose, vakuume, kompiuteris. riose terpėse nešėjus vakuume, puslaidinin- puslaidininkiuose, elektrolitų tirpaluose ir dujose. 76

77 kiuose, elektrolitų tirpaluose ir 2. Analizuojamas Faradėjaus dėsnis atliekant virtualų eksperi- dujose; mentą Sprendžiami ne- taikys Faradėjaus dėsnį papras- sudėtingi Faradėjaus dėsnio taikymo uždaviniai. čiausiems uždaviniams spręsti; pateiks elektros srovės tekėjimo įvairiose terpėse pavyzdžių. 3. Nagrinėjami elektros srovės tekėjimo įvairiose terpėse (metaluose, vakuume, dujose, skysčiuose, puslaidininkiuose) taikymo pavyzdžiai. 4. Refleksija. 29. Elektromag- Mokiniai: 1. Naudojantis virtualia demonstracija, nusakomas elektromag- Kompiuteris, netinės in- gebės apibūdinti elektromagne- netinės indukcijos dėsnis, Lenco taisyklė, pateikiama elektro- uždavinynai. dukcijos tinės indukcijos ir saviindukcijos magnetinės indukcijos reiškinio taikymo pavyzdžių. reiškinys. reiškinius, induktyvumą; taikys Lenco taisyklę srovės 2. Apibūdinamas saviindukcijos reiškinys, induktyvumas, ritės krypčiai nustatyti; magnetinio lauko energija. pateiks elektromagnetinės in- dukcijos reiškinio taikymo pa- modeliai vyzdžių. 7. Sprendžiami nesudėtingi uždaviniai. 8. Refleksija. 30. Elektromag- Mokiniai: 1. Aptariamos elektromagnetinių bangų susidarymo sąlygos, Kompiuteris, netinės ban- apibūdins elektromagnetines išnagrinėjami taikymo pavyzdžiai (radijas, radiolokacija). uždavinynai. gos bangas jų susidarymą ir taikymą; 2. Naudojant virtualias demonstracijas nagrinėjama šviesos interferencija ir difrakcija, aptariamos sąlygos, kuriomis pasireiš- 77

78 nusakys bangų interferencijos kia, pateikiama pavyzdžių, kur stebima šviesos interferencija ir ir difrakcijos sąlygas. difrakcija Refleksija. 31. Radioakty- Mokiniai: 1. Apibūdinamas radioaktyvumas, alfa, beta ir gama spindu- Uždavinynai. vumas apibūdins radioaktyviąją spin- liuotė, poslinkio taisyklės. Aptariami apsaugos nuo radioakty- duliuotę, nusakys poslinkio tai- viosios spinduliuotės būdai priklausomai nuo spindulių skvar- sykles, apsaugos nuo radioakty- bos. viosios spinduliuotės būdus; 2. Nusakoma pusėjimo trukmė, radioaktyviojo skilimo dėsnis. nusakys radioaktyvaus skilimo 3. Sprendžiami uždaviniai. dėsnį; 4. Refleksija. įgytas žinias taikys nesudėtingų uždavinių sprendimui. 32. Ar reikalin- Mokiniai: 1. Pakartojamas tvermės dėsniai branduolinėse reakcijose, ra- Kompiuteris, ga Lietuvai remdamiesi įgytomis žiniomis šomos branduolinių reakcijų lygtys, sprendžiami uždaviniai. uždavinynai. branduolinė gebės užrašyti branduolinių reak- 2. Apibūdinamas branduolinio reaktoriaus veikimo principas. energetika. cijų lygtis; Nusakoma kritinė masė, neutronų daugėjimo koeficientas. apibūdina branduolinio reakto- 3. Organizuojama diskusija apie branduolinės energetikos rei- riaus veikimą, nusakys jų naudą ir kalingumą Lietuvoje. Nusakoma branduolinių reaktorių nauda galimą žalą. ir galima grėsmė bei tarša juos taikant. 78

79 ika/view?t=/129/182/606/576&l=4&r= 4. Refleksija. 33. Lietuvos ast- Mokiniai: 1 Apibūdinama fizikos įtaką astronomijai, kosmologijai ir ki- Žurnalai, ronomų pa- pateiks fizikos atradimų tai- tiems tiriantiems Žemę ir Visatą mokslams (optiniai ir radijo straipsniai, siekimai. kymo astronomijoje ir kituose teleskopai, spektrinė analizė). kompiuteriai. Žemę ir Visatą tiriančiuose moks- 2. Nagrinėjami Lietuvos astronomų pasiekimai (kometų, as- luose pavyzdžių; teroidų atradimai, Vilniaus fotometrinė sistema ir pan.). apibūdins Lietuvos astronomų 3. Susipažįstama su Nacionalinė mokslinių tyrimų, technologi- indėlį į astronomijos mokslą. jų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje programa. lt.eu/nacionalinemoksliniutyrimutechnologiju-ir- inovacijupletroskosmososrityjeprograma html Refleksija. 34. Apibendri- Mokiniai: Pamoką galima organizuoti dvejopai: namoji pa- įsivertins ir aptars savo pasie- 1. Remiantis modulio pasiekimų lentele mokiniai įsivertina. moka. kimus: įgytas žinias ir supratimą, Aptariamas modulio turinys, siūlymai jo tobulinimui. gebėjimus bei nuostatas mokantis Arba: Parengiama orientuojanti į modulio turinį ir brandos eg- 79

80 šio modulio medžiagą; remdamiesi įgytomis žiniomis ir gebėjimais atliks pateiktas užduotis. zaminą diagnostinė užduotis, kurią atlieka mokiniai. Diagnostinės užduoties vertinimas gali būti įvairus mokytojas įvertina / mokytojas pateikia vertinimo instrukcijas mokiniams ir jie patys įsivertina savo darbą / darbai apsikeičia porose ir įvertina draugo darbą. 80

81 PAMOKOS KREIVE JUDANČIO KŪNO POSLINKIS GREITIS IR ĮCENTRI- NIS PAGREITIS PLANAS Uždaviniai: mokiniai, remdamiesi žiniomis apie apskritimo liestinę, gebės pavaizduoti kūno, judančio apskritimu, linijinį greitį ir pagreitį; apibūdins tolyginį judėjimą apskritimu; taikys formulę tolygiai apskritimu judančio kūno įcentriniam pagreičiui apskaičiuoti uždaviniams spręsti; pateiks judėjimo apskritimu pavyzdžių. Priemonės: Išcentrinė mašina ir/arba kompiuteris ( P. Pečiuliauskienės vadovėlis Fizika. Bendrasis kursas. XI klasė. Pirmoji knyga. Šviesa, 2005 Pamokos eiga: 1. Trumpai aptariami 1 etapo diagnostinės užduoties rezultatai. Tiems, kas diagnostinę užduotį atliko nepatenkinamai gali būti skirtos papildomos patenkinamo lygio užduotys namų darbams. 2. Lentoje pavaizduojama, pvz., autobuso judėjimo trajektorija ir parodoma, kad bet kokį judėjimą galima išskaidyti į tiesiaeigį judėjimą ir judėjimą apskritimų lankais. 3. Skelbiami mokymosi uždaviniai. 4. Atliekamas bandymas su išcentrine mašina mokiniams užduodant klausimus Kaip judės kubelis diskui sukantis? Kas laiko kubelį ant disko? Kas atsitiks, jei sukimosi greitis bus didelis? Neturint išcentrinės mašinos mokinių galima pasinaudoti kompiuterine demonstracija, ar prašoma pagalvoti/pavaizduoti kaip lekia purvo dalelės iš po buksuojančios mašinos. 5. Atsakant į pateiktus klausimus prisimenama kaip apibrėžiamas greitis, kas yra poslinkis. Vaizduojamas apskritimu judančio kūno poslinkis mažinant laiko tarpus ir parodoma, kad apskritimu judančio kūno momentinis greitis nukreiptas apskritimo liestine. Apibrėžiamas linijinis greitis ir tolyginis judėjimas apskritimu. Akcentuojamas skirtumus nuo tolyginio tiesiaeigio judėjimo: greičio kryptis kinta, poslinkis nelygus nueitam keliui ir pereinama prie pagreičio nustatymo. 6. Išnagrinėjama tolygiai apskritimu judančio kūno pagreičio kryptis ir dydis. Priklausomai nuo mokinių pajėgumo pateikiama su įrodymais arba be jų. Čia gali būti pritaikoma kompiuterine demonstracija aiškinantis kaip keičiasi pagreitis priklausomai nuo linijinio greičio dydžio ir atstumo iki apskritimo centro. 81

82 7. Sprendžiami uždaviniai. Uždaviniai gali būti sprendžiami individualiai (mokytojas pagal galimybes konsultuoja ir vertina sprendimo teisingumą), vienodo pasiekimų lygio porose (sprendimus pasitikrina pasikeisdami darbais), skirtingo pasiekimų lygio porose (mokiniai, kurių pasiekimų lygis aukštesnis konsultuoja žemesnio pasiekimų lygio mokinius). Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis 98 psl. 1, 98 psl. 4, 7 98 psl. 5, 9 6 ir 8 (tik šiuose uždaviniuose greitis turėtų būti 103 psl psl. 2 nurodytas m/s) 104 psl Aptariama ar visi suprato kas yra linijinis greitis, kaip nustatoma jo kryptis, kokį judėjimą laikome tolyginiu judėjimu apskritimu, kodėl tolygiai judėdamas apskritimu kūnas juda su pagreičiu ir kaip šis pagreitis apskaičiuojamas. Išsiaiškinama ar visi moka naudodamiesi įcentrinio pagreičio formule apskaičiuoti linijinį greitį ir spindulį. Aptarimui gali būti naudojamos kompiuterinės balsavimo sistemos, šviesoforo metodas, šypsenėlės ir pan. Taip pat šiuos klausimus mokiniai gali aptarti porose padėdami vienas kitam įsivertinti ar tikrai išmoko. 9. Namų darbų skyrimas. Mokiniams paaiškinama, kad vadovėlyje aprašyto kampinio greičio nagrinėti nereikia ir nurodoma kad, jei nespėjo atlikti klasėje, atlikti namuose pasiekimų lygį atitinkančias užduotis. 82

83 UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS Diferencijavimas ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių gebėjimų lygiams, polinkiams, poreikiams, kad kiekvienas pagal savo išgales pasiektų kuo geresnių rezultatų. Diferencijuoti ugdymo turinį nėra paprasta. Tai galima daryti pagal užduotis, rezultatus ir skiriamą laiką, pagal skirtingus mokymosi būdus ir paramos poreikius, pagal savarankiškų užduočių ir tikslų nustatymą. Šių dienų mokykloje stengiamasi vis labiau įtvirtinti nuostatą, kad mokant vaikus negalima visų mokyti vienodai visi vaikai yra skirtingi, tad ir ugdant juos būtina atsižvelgti į kiekvieno ypatybes. Vidurinio ugdymo bendrosiose programose patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr ) taip pat numatyta viena iš svarbiausių ugdymo turinio atnaujinimo krypčių labiau individualizuoti ugdymą, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius. Įvairiausi tyrimai rodo, kad žmonės yra skirtingi, jų patyrimas taip pat. Žmogus mokosi remdamasis tuo, ką buvo išmokęs prieš tai. Nesimokoma nuo nulio, prie turimo žinojimo yra pridedamas naujas. Vienodai mokant visus mokinius visuomet gaunamas skirtingas rezultatas, nes naujas išmokimas buvo,,prilipdytas prie anksčiau susiformavusio, jau turėto pagrindo, patyrimo, kuris įvairių mokinių yra nevienodas. Vadinasi, mokymą reikia individualizuoti pirmiausia atsižvelgiant į skirtingą mokinių patirtį. Mokinys, norėdamas suprasti ir išmokti naują medžiagą, turi suaktyvinti savo turimas žinias. Praktiškai neįmanoma išmokti ir įsiminti to, kas yra visiškai nežinoma. Išankstinės žinios padeda suprasti mokymosi užduotį. Mokymasis dažnai būna neefektyvus todėl, kad mokiniai nemato aiškaus ryšio tarp jau išmoktų temų ir naujos medžiagos. Todėl, prieš pradedant aiškinti naują medžiagą, būtina pakartoti tuos dalykus, kuriais ji remiasi, pavyzdžiui, prieš nagrinėjant teleskopo veikimą trumpai pakartoti apie lęšius, spindulių eigą juose ir atvaizdų susidarymą. Mokymasis savo žinojimo konstravimas. Mokytojui norint dirbti efektyviai svarbu suprasti kaip vyksta mokymosi procesas. Moksliniai tyrimai rodo, kad mokinys konstruoja savo žinojimą peržiūrėdamas, pertvarkydamas jau turimą informaciją ir jungdamas ją su nauja. Naujas žinojimas smegenyse konstruojamas plėtojant tai, kas jau žinoma, suprasta ir kuo pasitikima. Mokymasis remiasi tam tikrų struktūrų, dar vadinamų konstruktais, susidarymu besimokančio žmogaus smegenyse. Smegenys sudarytos iš milijardų ląstelių, vadinamų neuronais. Neuronai gali susijungti ir atsijungti vienas nuo kito. Mokantis naują sąvoką, smegenys kuria konstruktą, kuris faktiškai yra tarpusavyje susijungusių neuronų tinklas. Viskas, ką žmogus žino, jo smegenyse užfiksuota neuronų tinklų pavidalu. Žmogui mokantis vienos jungtys tarp neuronų atsiranda 83

84 ir tvirtėja, kitos jungtys silpnėja, jungčių daugėja, neuronų tinklai sudėtingėja. (R. Girdžijauskienė, P. Gudynas, D. Jakavonytė, T. Jevsikova, 2007). Taigi, kiekvieno mokinio susikonstruotas medžiagos supratimas yra skirtingas, remiasi tik jo unikaliu patyrimu. Net ir panašių gebėjimų mokiniai mokomi vienodai susikuria skirtingus konstruktus jų žinojimas ir supratimas yra skirtingas. Tai paaiškina, kodėl net ir panašių gebėjimų mokinių mokymą būtina individualizuoti. Siekiant, kad mokiniai suprastų, o ne paviršutiniškai įsimintų tai, ką mokosi svarbu, kad mokiniai būtų aktyvūs mokymosi procese būtų skatinamas jų intensyvus mąstymas, aiškinimasis. Mokymosi pagrindas laikas ir kartojimas. Gerai veikiančios jungtys tarp neuronų susidaro tik esant daugkartiniam ilgalaikiam jų aktyvavimui. Mokant svarbu pastoviai suaktyvinti jau turimas žinias. Individualizuoti mokymą taip pat galima ir reikia atsižvelgiant į mokinio mokymosi stilių, leidžiant jam pažinti ir išmokti tokiu būdu, kuris jam yra priimtinas. Gan sunkiai keičiamos yra įgimtos mokinių savybės, tokios kaip mokymosi stilius. Nuo jų priklauso kokiai veiklai mokiniai mokydamiesi teikia pirmenybę: vieni klausymui ir kalbėjimui, kiti praktinei veiklai, treti stebėjimui ir pan. Tyrimais yra nustatyta, kad mokinių, kurie mokosi jiems labiausiai priimtinu būdu rezultatai yra geresni. Visgi svarbu ne tik pritaikyti mokymą mokinio stiliui, bet ir ugdyti mokinių gebėjimus mokytis įvairiais stiliais. Todėl fizikos pamokose turėtų būti naudojami įvairūs mokymo(si) metodai. Mokytojo aiškinimą ir demonstravimą turėtų papildyti trumpi savarankiški mokinių tyrinėjimai atliekami pamokos metu, pavyzdžiui impulso tvermės dėsnio pasireiškimą galima nagrinėti naudojantis nedideliais magnetukais (iš žaislų ar lipdukų), bandymus su rite ir galvanometru elektromagnetinės indukcijos reiškiniui stebėti turėtų atlikti patys mokiniai (pagal turimų priemonių kiekį galima organizuoti darbą grupėmis ar, aiškinant pademonstravus visai klasei, dar leisti mokiniams pasiimti priemones ant suolo ir patiems paeksperimentuoti ir pan. Neesant galimybės praktiškai tyrinėti reikėtų ieškoti tyrimų kompiuteriu galimybių. Taip pat reikia organizuoti veiklas grupėse ar porose, kai mokiniai mokosi vienas iš kito, aiškina vienas kitam, kartu sprendžia uždavinius (geriausiai išmokstama tuomet, kai paaiškinama kitam). Kartais išmokti naujus dalykus trukdo mokinio jau turimas žinojimas. Mokytojas turėtų numatyti tokias situacijas ir mokymąsi organizuoti taip, kad klaidos išryškėtų ir mokiniai turėtų pakankamai laiko perstruktūruoti savo ankstesnį supratimą. Mokantis labai svarbus žinių taikymas realiame gyvenime. Tai skatina mokinių mokymosi motyvaciją, nes aiškus mokymosi prasmingumas. Realiame gyvenime pritaikyti tai, ko išmoko mokykloje mokiniai nesugeba tuomet, kai žinios yra nepakankamai suprastos, ryšių tarp mokinių susikurtų konstruktų nėra. Mokymasis bus efektyvesnis taikant tai, ko mokomasi, sukuriant ryšius, tarp to paties dalyko ir skirtingų dalykų sąvokų ir procedūrų. 84

85 Mokomasi sėkmingiau žinant mokymosi strategijas. Mokymosi strategijų reikia mokyti sistemingai. Strategijų galima mokyti tiesiogiai ir netiesiogiai. Kai mokytojas kelia problemas ir pateikia klausimus, kurie padeda ją išspręsti, jis nurodo problemos sprendimo kelią ir tuo pačiu netiesiogiai moko problemų sprendimo strategijų. Mokant fizikos svarbu mokyti uždavinių sprendimo strategijų, o ne spręsti uždavinius pagal konkrečius pavyzdžius. Pavyzdžiui, viena iš strategijų norint išspręsti jėgų veikiamo kūno judėjimo uždavinį yra: užrašyti sutrumpintą uždavinio sąlygą, pavaizduoti visas kūną veikiančias jėgas, taikyti antrąjį Niutono dėsnį vektorine forma, pasirinkti koordinačių ašis, suprojektuoti jėgas į ašis ir rasti jų projekcijas, užrašyti antrąjį Niutono dėsnį per jėgų projekcijų išraiškas, išsireikšti ir apskaičiuoti ieškomą dydį. Remdamasis šiais žingsniais mokinys gali išspręsti daug uždavinių, kuomet kūnus veikia įvairios jėgos, o ne keletą panašių į vieną konkretų. Mokymosi užduotys turi atitikti mokinių pasiekimų lygį ir skatinti mokymąsi. Dažniausiai mokytojai duoda vienodas užduotis visai klasei. Silpnesniems mokiniams jos per sunkios, iššūkis savarankiškai dažniausiai neįveikiamas. Reikalinga didelė mokytojo parama. Stipriems mokiniams jos per lengvos, nekelia iššūkio, jie daug laiko pamokoje praleidžia veltui. Kadangi vien tik silpniems mokiniams mokytojas skirti laiko negali, nueinama lengviausiu keliu silpnesniems mokiniams skiriamos nepagrįstai lengvos užduotys. Kai mokiniams pernelyg lengva, jie taip pat ima nuobodžiauti, iššūkis jiems per žemas, mokytis neįdomu, pasiekimai lieka žemi. Gabiesiems mokiniams duodant labai sunkias užduotis ir nesuteikiant paramos gerų rezultatų taip pat neverta tikėtis. Jiems tuomet dažnai nesiseka, veikia didelė įtampa ir rezultatai būna tik vidutiniai. Labai svarbu, kad visiems mokiniams būtų parenkamos tinkamo sunkumo, keliančios įveikiamą iššūkį, užduotys ir suteikiama reikiama parama. Tuomet rezultatai bus geriausi. Mokymosi stiliai. Žmonės mokosi skirtingai. Mokymosi stilių apibūdinimų yra labai įvairių. Čia pateikiama nesudėtingas skirstymas, galintis padėti mokytojui paprastai parinkti savo ir mokinių veiklą klasėje. Mokymosi stilių galima nustatyti pagal tai kaip lengviau išmokstama: matant, girdint ar veikiant. Tų, kurie lengviau išmoksta, kai mato vaizdus, mokymosi stilius yra regimasis, kai girdi girdimasis, kai patys veikia veikimo. Atlikę testą galėsite nustatyti koks jūsų vyraujantis mokymosi stilius. Kiekvienoje eilutėje nurodykite kaip dažnai jūs tai darote. 85

86 Pagal Jūratę Petraitienę Eil. Nr. Teiginys Dažnai Kartais Retai 1. Mielai klausaisi pasakojimų, istorijų, radijo vaidinimų 2. Sunku ilgai išsėdėti vienoje vietoje 3. Puikiai sekasi spręsti kryžiažodžius, sujungti dėlionių paveikslėlius 4. Patinka kalbėti telefonu 5. Mieliau tekstą užsirašai ar bent jau svarbesnius dalykus pasižymi paraštėse 6. Patinka rankų darbai: konstruoti, lipdyti, piešti ir pan. 7. Bendraujant norisi paliesti žmogų 8. Pirmenybę teiki knygoms, kuriose yra iliustracijų 9. Puikiai supranti grafikus ir lenteles 10. Patinka diskusijos klasėje, kieme su draugais 11. Kalbėdamas gestikuliuoji 12. Mokydamasis ar skaitydamas knygą, žurnalą mėgsti kramtyti gumą, užkandžiauti 13. Pamokoje klausydamasis mokytojo ar mąstydamas paišai, braižai 14. Dirbdamas klausaisi muzikos 15. Domiesi įvairiomis parodomis, muziejais 16. Mieliau žiūri televizorių nei klausaisi radijo ar grotuvo 17. Gali atpažinti skirtingų muzikos instrumentų garsus 18. Pamiršti žmonių vardus, bet gerai įsimeni veidus Rezultatai skaičiuojami taip: Už kiekvieną atsakymą Dažnai 5 taškai, už Kartais 3 taškai, už Retai 1 taškas. Klausimų suskirstymas pagal stilius: Regimasis Girdimasis Veikimo

87 Taškų suma Taškų suma Taškų suma Stilius įvardinamas pagal didžiausią surinktą taškų skaičių. Jeigu nėra didžiausio skaičiaus (keliose grafose surinkti vienodi didžiausi taškų skaičiai), tuomet siūloma pabandyti dar kartą atlikti testą labiau apgalvojant pasirinkimus. Regimąjį mokymosi stilių turintys žmonės geriausiai atsimena tai, ką pamato. Jiems mokytis padėtų šie dalykai: 1. Mokantis piešti minčių žemėlapį. 2. Naudoti daug vaizdinių priemonių: paveikslėlius, schemas. 3. Kurti plakatus. 4. Naudotis grafikais, lentelėmis, piešiniais ir atidžiai skaityti nuorodas po jais. 5. Užsirašyti formules ar kitą informaciją, kurią reikia įsiminti ant kortelių ir jas peržvelgti. 6. Paryškinti svarbiausius dalykus spalvomis, apibrėžti juos ar pabraukti. 7. Žiūrėti mokomuosius filmus apie nagrinėjamus dalykus. Girdimąjį mokymosi stilių turintys žmonės geriausiai atsimena tai, ką girdi. Jiems mokytis padėtų šie dalykai: 1. Klausytis mokytojo pasakojimo, įvairių įrašų apie tai ko mokosi. 2. Įsirašyti tekstą, kurį nori išmokti ir nuolat jo klausytis. 3. Skaityti garsiai ar pašnibždomis ir mokantis kalbėti su savimi. 4. Kai ko nors nesupranta, paaiškinti žodžiu. 5. Kam nors pasakoti apie tai, ką norima išmokti. 6. Diskutuoti ta tema, kuria mokomasi. Veikimo mokymosi stilių turintys žmonės geriausiai išmoksta veikdami. ką nors gamindami. Mokytis jiems padėtų šie dalykai: 1. Mokantis vaikščioti, mušti ritmą koja ar kitaip judėti. 2. Skaitant keisti kūno padėtį atsigulti, atsistoti, pastovėti arba apsisukti aplink save ant vienos kojos ir pan. 3. Knygą laikyti rankose, o ne padėtą ant stalo. 4. Tekstuose žymėti tai, kas yra svarbu. 5. Perrašinėti įsimenamą tekstą. 6. Stebėti kitų veiklą. 7. Parodyti savo emocijas skaitomam tekstui šypsotis, linksėti, piešti šypsenėles, šauktukus ir pan. 87

88 VERTINIMAS Diagnostinis vertinimas modulio pradžioje Diagnostinio vertinimo modulio pradžioje tikslas išsiaiškinti, kokios mokinių žinios ir gebėjimai yra etapo pradžioje. Mokinių darbų siūloma nevertinti. Diagnostinės užduotys turėtų suteikti mokiniams ir mokytojui informaciją ką reikia pakartoti. Jos turėtų būti orientuotos į tas žinias ir gebėjimus, kuriais reikės remtis mokantis šiame etape ir tikrai neturėtų dubliuoti praeito etapo diagnostinės užduoties. Diagnostinei užduočiai etapo pradžioje reikėtų skirti ne daugiau minučių. Diagnostinės užduoties, kuri galėtų būti panaudota bendrojo kurso pirmojo modulio pirmojo etapo pradžioje, pavyzdys: 1. Ilgis matuojamas liniuote sugraduota milimetrais. Matuojamo kūno ilgis sutampa su skalės brūkšniu ir yra 25 mm. Apskaičiuokite absoliutinę ir santykinę matavimo paklaidas. 2. Paaiškinkite, kas yra fizikiniai modeliai. Pateikite pavyzdžių. 3. Koks judėjimas vadinamas tolyginiu? 4. Ką parodo tolygiai judančio kūno greitis? 5. Užrašykite formules tolygiai judančio kūno greičiui, nueitam keliui ir judėjimo laikui apskaičiuoti. (Šioje vietoje gali būti uždavinys, pavyzdžiui: Tolygiai judėdamas mokinys per 05 h nuėjo 3 km. Koks mokinio greitis?). 6. Ką parodo tolygiai kintamai judančio kūno pagreitis? 7. Lėktuvas skrenda horizontaliai pastoviu 720 km/h greičiu. Išreikškite lėktuvo greitį SI vienetais. 8. Pradėjęs judėti automobilis per 5 sekundes įgyja 20 m/s greitį. Kokiu pagreičiu juda automobilis? Automobilio judėjimą laikykite tolygiai greitėjančiu. Baigiamasis modulio įvertinimas Šiame skyrelyje pateikiami du siūlymai koks galėtų būti baigiamasis modulio įvertinimas derinant kaupiamąjį ir apibendrinamąjį vertinimą. Baigiamasis modulio įvertinimas susideda iš dviejų dalių: 50% pažymio vertės sudaro įvertinimai mokantis modulio, 50% apibendrinamasis modulio įvertinimas. 5 balus (galutinio pažymio dalis) mokinys susirenka iš tarpinių vertinimų mokantis modulio: rašytų kontrolinių, tiriamųjų darbų ar atliktų laboratorinių darbų. Siūloma modulio mokymosi laikotarpiu rašyti 3-4 kontrolinius darbus ir 1-2 laboratorinius/tiriamuosius darbus. Iš apibendrinamojo modulio darbo mokinys gali gauti 6 balus (galutinio pažymio dalis). A- pibendrinamasis modulio darbas 30 taškų. Surinkus atitinkamą taškų skaičių balais vertinama taip: 88

89 Taškai 30 27, , , ,5 10 7,5 5 2,5 Balai 6 5,5 5 4,5 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 Iš modulio apibendrinamojo darbo siūloma galutinio pažymio dalis 6 todėl, kad mokinys turėtų teisę suklysti. Apibendrinamasis darbas nebūtinai turi būti visiškai be klaidų, kad modulio įvertinimas būtų 10. Mokiniui paliekama galimybė modulio mokymosi laikotarpiu ar apibendrinamojo darbo rašymo metu gauti ir mažesnį įvertinimą, bet galutinį įvertinimą turėti 10. Tarpinių įvertinimų skaičiavimui siūlomi du variantai: 1. Jei darbai yra įvertinti pažymiais 1, 2, 3, 4, 5, 6 prie galutinio pažymio balų mokinys nesineša, jei įvertinimas didesnis, tuomet į balus perskaičiuojama taip: Įvertinimas Balai 0,25 0,5 0,75 1 Ir taip kiekvienas įvertintas darbas gali duoti mokiniui po 1 balą prie galutinio modulio įvertinimo pažymiu. Viso mokinys gali surinkti 11 balų (5 kaupiamieji + 6 iš apibendrinamojo darbo). Pažymys 10 rašomas gavus 9,5 11 balų, 9 9 balus ir t. t. Pavyzdžiui: mokinio įvertinimai yra: 4, 6, 7, 8, 5. Už 4, 5, 6 kaupiamojo balo negauna, o už 7 gauna 0,25 balo, už 8 0,5 balo, viso turi 0,75 balo pažymio. Iš baigiamojo darbo gavo 20 taškų. Pavertus balais bus 4. Tuomet modulio įvertinimas: 4 + 0,75 = 4,75. Suapvaliname ir galutinis modulio įvertinimas yra Kaupiamaisiais balais verčiami beveik visi teigiami gauti įvertinimai. Modulio mokymosi laikotarpiu buvo 5 tarpiniai vertinimai: kontroliniai ir laboratoriniai/tiriamieji darbai. Mokinys daugiausia gali turėti 50 taškų (5x10). Taškai į balus (galutinio pažymio dalis) perskaičiuojami taip: Taškai Balai 5 4,5 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 Galutinis modulio įvertinimas rašomas prie modulio apibendrinamojo darbo balo pridedant atsineštą kaupiamąjį balą. Jei susumavus gaunasi 3,5 ar 7,5 apvalinama mokinio naudai ir galutinis pažymys bus 4 ar 8. Pavyzdžiui: 18 taškų tai gauti įvertinimai: = 18. Tokiu atveju jau rašome 0,5 galutinio balo. Arba: = 27 taškai, galutinio pažymio dalis 1,5. Jei baigiamojo 89

90 darbo gavo 20 taškų, jo įvertinimas: 4 + 0,5 = 4.5, pažymys 5. Arba 4 + 1,5 = 5,5. Pažymys 6. Įvertinimą 10 gauna surinkus 9,5 11 galutinio vertinimo balų. 1 2 Gebėjimų aprašą iliustruojančios užduotys Šioje dalyje VUFBP aprašyti žinių ir supratimo, taikymo, problemų sprendimo gebėjimai i- liustruoti pavyzdžiais, pritaikytais bendrajam ir išplėstiniam kursams. Bendrasis kursas Žinios ir supratimas Išplėstinis kursas Nurodydami ir apibrėždami pagrindinius fizikos faktus, dėsnius, sąvokas, fizikinius dydžius, procesus Apibrėžkite srovės stiprio matavimo vienetą. Įvardykite energijos virsmus atominės elektrinės turbinoje ir generatoriuje. Kurį iš obuolių veikia Žemės traukos jėga? A Tik 1. B Tik 2. C Tik 3. D Visus. Kokiu reiškiniu paaiškinamas spalvotų juostų susidarymas ploname žibalo sluoksnyje, kuris plūduriuoja vandens paviršiuje? A Šviesos difrakcijos reiškiniu B Šviesos interferencijos reiškiniu C Šviesos dispersijos reiškiniu D Šviesos poliarizacijos reiškiniu Kokiu kampu į horizontą reikėtų nukreipti patrankos vamzdį, kad sviedinys nulėktų toliausiai? Pateikdami fizikinių reiškinių ir procesų taikymo pavyzdžių Pateikite fotoefekto taikymo technikoje pavyzdžių. 1 Pateikite adiabatinio proceso taikymo technikoje pavyzdžių. Pateikite radioaktyviosios spinduliuotės taikymo pavyzdžių. Pateikite prietaiso, kurio veikimas pagrįstas e- lektromagnetinės indukcijos reiškiniu, pavyzdį. Pateikite skysčiu tekančios elektros srovės praktinio panaudojimo pavyzdį. Atpažindami ir įvardydami pavaizduotus ar pavaizduodami paveiksluose, schemose, grafikuose ir diagramose objektus bei procesus Paaiškinkite paveiksle pavaizduotų rodyklių 1, 2 Kuriuo atveju teisingai įvardinti paveiksle pa- 90

91 ir 3 prasmę. Kaitintuvas 1 Darbinė medžiaga 3 Aušintuvas 2 vaizduoti procesai? A I absorbcija, II jonizacija, III emisija. B I absorbcija, II emisija, III jonizacija. C I emisija, II absorbcija, III jonizacija. I emisija, II jonizacija, III absorbcija. dalelė lekia link aukso atomo branduolio. Kurios dalelės trajektorijos yra teisingos? I II III Nubrėžkite elektros srovės dujose voltamperinę charakteristiką A Visos. B Tik 1 ir 3. C Tik 2 ir 3. D Tik 3 ir 4. Nubrėžkite paprasčiausio radijo imtuvo schemą. Kuriame teiginyje teisingai apibūdinta tai, kas pavaizduota paveiksle? Kokios rūšies bangos (skersinės ar išilginės) sklinda strypu, kai Jonas suduoda: a) vertikaliai, b) horizontaliai? a) b) Rodyklėmis parodykite, nuo ko priklauso garso bangų parametrai: Sklidimo greitis A Ištisinės linijos yra magnetinio lauko jėgų linijos, o punktyrinės elektrinio lauko jėgų linijos. B Ištisinės linijos yra elektrinio lauko jėgų linijos, o punktyrinės linijos ekvipotencialiniai paviršiai. C Ištisinės linijos yra ekvipotencialiniai paviršiai, o punktyrinės elektrinio lauko jėgų 91

92 Nuo garso Nuo aplinkos, šaltinio Dažnis kuria sklinda banga, savybių Bangos ilgis linijos. D Ištisinės linijos yra elektrinio lauko jėgų linijos, o punktyrinės magnetinio lauko jėgų linijos. Paveiksle pavaizduota temperatūros priklausomybė nuo laiko, gauta 200 g ledo šildant pasto- Kuris procesas yra izoterminis? A 1 p 1 vios galios kaitintuvu. Kokia yra medžiagos agregatinė būsena laiko tarpais, atitinkančiais gra- 2 B 2 3 C 3 fiko atkarpas AB, BC ir CD? 4 D 4 V t, o C30 D 20 B C Moksleivis ilgą stiklinį vamzdelį, kurio kapiliaro vidinis spindulys 1 mm, vertikaliai įleido į A vandenį, po to lėtai ištraukė. Ištraukus vamzdelį t, min. -30 iš vandens, dalis skysčio išlašėjo. Nupieškite Kaitinamoji elektros lemputė šviečia normaliai, kai prie elementų baterijos jungiama nuosekliai su rezistoriumi. Nubrėžkite elektrinės grandinės, kurioje sujungus jungiklį, lemputė šviestų normaliai, schemą. Ant plokštumos guli kūnas. Kuriame paveiksle teisingai pavaizduota kūno svorio jėga? skysčio paviršius kapiliare, ištrauktame iš vandens. Oscilografu tiriant imtuvą, buvo stebėti virpesiai pavaizduoti paveiksluose A, B ir C. Kurie virpesiai buvo stebėti virpesių kontūre, kurie diode ir kurie garsiakalbyje? Apibūdindami fizikinius reiškinius, procesus, modelius Remdamiesi medžiagos sandaros žiniomis, apibūdinkite metalinių laidininkų varžą. dinkite kokiu reiškiniu jis Apibūdinkite transformatoriaus veikimą. Įvar- pagrįstas. Kokiais atvejais voltmetrą ir ampermetrą galima laikyti idealiais? Paaiškinkite sąvokas monochromatinė šviesa ir poliarizuota šviesa. 92

93 Apibūdinkite idealiųjų dujų modelį. Apibūdinkite kūnų inertiškumą. Įvardykite kaip vadinasi reiškinys, kai įkaitintas metalas spinduliuoja elektronus, ir kurioje vakuuminio diodo dalyje jis vyksta? Bandymo Nr. Kodėl plieninė transformatoriaus šerdis surenkama iš atskirų plokštelių? Paprasčiausiais atvejais lentelėje pateiktus duomenis pavaizduodami schema, grafiku ar diagrama Lentelėje pateikti rezultatai, gauti nustatant trinties koeficiento vertę. Remdamiesi lentelės spyruoklės standumo koeficiento vertę. Rem- Lentelėje pateikti rezultatai, gauti nustatant duomenimis nubrėžkite trinties jėgos priklausomybės nuo atramos reakcijos jėgos grafiką. tamprumo jėgos priklausomybės nuo damiesi lentelės duomenimis nubraižykite pa- Trinties jėga Paviršiaus reakcijos ilgėjimo grafiką. FTrinties, N jėga N, N Bandymo Tamprumo Spyruoklės pailgė- 1. 0,15 0,5 Nr. jėga Ftampr, N jimas x, cm 2. 0,45 1, ,5 3. 0,75 2, ,0 4. 1,05 3, , ,0 Atpažindami fizikinius dydžius žyminčius simbolius ir atlikdami paprasčiausius standartinius skaičiavimus Rodyklėmis sujunkite fizikinį dydį su jo žymėjimu Rodyklėmis sujunkite fizikinį dydį su jo žymė- ir matavimo vienetu: jimu ir matavimo vienetu: Ritės induktyvumas C sekundės Jungo modulis k Pa Kondensatoriaus talpa f henriai Mechaninė įtampa E N/m Virpesių dažnis T faradai Santykinis pailgėjimas σ kartai Virpesių periodas L hercai Standumas ε0 Pa Vandenyje bangos ilgis 270 m, o periodas Srovės šaltinio elektrovara 4 V, vidinė varža 13,5 s. Apskaičiuokite bangos sklidimo greitį. 0,25 Ω, lemputės varža 10 Ω. Kokio grandine tekančios srovės stipris? Voltmetru išmatuota tinklo įtampa yra 220 V. Kokia amplitudinė įtampos vertė? Taikymas 93

94 Aiškindami reiškinius remiantis fizikos ir kitų mokslų dėsningumais Aprašykite pavyzdį kaip trečiasis Niutono dėsnis Kodėl kalnuose vandens virimo temperatūra pasireiškia dviratininkui važiuojant dviračiu. yra žemesnė nei 100 C? Skambantį žadintuvą mokytojas padėjo po vakuuminės lėkštės gaubtu ir išsiurbė orą. Ką į- rodė bandymas? Kai plaustas yra vandenyje, ant jo stovintis žmogus kartimi nesunkiai atsistumia nuo kranto, tačiau to nepavyksta padaryti plaustą ištraukus ant kranto. Paaiškinkite kodėl. Lina svečiavosi kaime. Nešdama iš ganyklos puskibirį pieno, ji pastebėjo, kad einant pienas kibire pradėjo stipriai taškytis. Mergaitė pakeitė ėjimo spartą, ir pienas nustojo teliūskuotis. Kodėl taip atsitiko? Paaiškinkite šį reiškinį. Paaiškinkite, kodėl puslaidininkiniam diodui netaikomas Omo dėsnis? Siekiant išvengti energijos nuostolių, šviesos spindulys į šviesolaidį turi patekti kampu, didesniu už ribinį visiško atspindžio kampą. Paaiškinkite kodėl. Paaiškinkite, kas vyksta paveiksle pavaizduotose grandinėse I ir II, kai fotorezistorius yra apšviestas ir kai jis laikomas tamsoje. Atsakydami užpildykite lentelę. Ar galima kūno padėčiai nustatyti naudotis vidutinio greičio verte? Atsakymą trumpai pagrįskite. Fotorezisto- I grandinėje II grandinėje Kodėl tik geležis naudojama betono konstrukcijų armatūrai? rius apšviestas Fotorezistorius tamsoje Nustatydami ir apibūdindami reiškinių panašumus ir skirtumus Pateikite radioaktyviosios α ir β spinduliuotės du panašumus ir du skirtumus. Kuo panašios šviesos bangos ir bangos sklindančios vandens paviršiuje? Klasifikuodami į kelis tipus procesus, reiškinius ir faktus, atsižvelgiant į jų charakteristikas ir savybes Po paveiksle pavaizduotais skirtingo tono garso Pabraukite du prietaisus, kurių veikimas pagrįs- 94

95 virpesiais užrašykite tinkamus žodžius: aukštas tonas, žemas tonas. tas elektringųjų dalelių judėjimu magnetiniame lauke. Diodas, kineskopas, lazeris, masės spektrografas, Rentgeno vamzdis Pritaikydami fizikos dėsnius pažįstamo konteksto kiekybinėms ir kokybinėms užduotims atlikti Kaip judės 2 kg masės kūnas veikiamas 4 N jėgosžinti nuostolius, vyniojama iš didesnio skersp- Kuri iš transformatoriaus ričių, siekiant suma- A Tolygiai, 2 m/s greičiu. jūvio laido? B Tolygiai greitėdamas, 2 m/s 2 pagreičiu. A Pirminė, prijungta prie kintamosios įtampos C Tolygiai greitėdamas, 0,5 m/s 2 pagreičiu. šaltinio. D Tolygiai, 0,5 m/s greičiu. B Antrinė, sujungta su elektros energijos vartotoju. Apšildymo sistemų specialistai 70 m 3 tūrio patalpoje siūlo įrengti šildytuvą, galintį per 10 mi- D Ta, kuria teka mažesnio stiprio srovė. C Turinti mažiau vijų. nučių ten esantį orą sušildyti dviem laipsniais. Oro molio masė 0,029 kg/mol, savitoji šiluma Tašelis slysta 5,7 m/s 2 pagreičiu nuožulnia 1000 J/(kg K). Termometras patalpoje rodo plokštuma, kurios polinkio kampas α=60º. 17 C. Kiek kartų padidės patalpoje esančio oro Apskaičiuokite jį veikiančią slydimo trinties molekulių vidutinė kinetinė energija, kai termometro rodmenys padidės dviem laipsniais? Apsreitis 10 m/s 2. jėgą. Tašelio masė 70 g, laisvojo kritimo pagkaičiuokite pradinę patalpoje esančio oro masę. Universalioji dujų konstanta 8,31 J/(mol K), oro slėgis 100 kpa. Naudodami (pateiktą ar pačių pavaizduotą) diagramą, grafiką, schemą, brėžinį ar modelį sąvokai, dydžių sąryšiui ar reiškiniui paaiškinti Paaiškinkite, kodėl šiluminių variklių naudingumo koeficientas negali būti lygus 100 proc.? principą. Paaiškinkite puslaidininkinio diodo veikimo (Atsakymui paaiškinti naudojama šiluminio variklio blokinė schema). Raidėmis A, B, C, D pažymėti manevravimo reaktyviniai varikliai, rodyklėmis dujų išmetimo kryptis. Kuriuos variklius reikia įjungti, Pavaizduokite, kaip turi būti išsidėstę Saulė, Mėnulis ir Žemė, kad būtų matoma delčia. norint sumažinti erdvėlaivio greitį stoties atžvilgiu iki 0 ir išvengti smūgio? 95

96 Paveiksle pavaizduotas lęšis, šviesos šaltinis S ir jo atvaizdas S. Kokiomis raidėmis pažymėtas lęšio židinio nuotolis? A S S B C O Interpretuodami tekstinę, lentelių, ar grafinę informaciją panaudojant fizikos sąvokas, dėsningumus ir modelius Žmogus 5 km nuėjo per vieną valandą, o likusius 7 km įveikė per 2 valandas. Koks vidutinis žmogaus greitis? A 4,0 km/h. B 4,25 km/h. C 6 km/h. D 8,5 km/h. Į keturias menzūrėles įpilta vienodos masės skirtingų skysčių kaip parodyta paveiksle. Kurio skysčio tankis didžiausias? Menzūrėlės sugraduotos mililitrais. Kūno judančio išilgai horizontalios ašies greičio priklausomybės nuo laiko grafikas pateiktas paveiksle. Apibūdinkite kūno judėjimą. Kam lygus kūno poslinkis bei nueitas kelias per septynias sekundes? v, m/s t, s Paveiksle pateiktas pastovios masės dujų būvio ciklas. Įvardinkite 1 2, 2 3, 3 1 vyksmus. V 1 0 T 2 3 A B C D Turime keturias branduolinių reakcijų lygtis. Šalia lygties lentelėje įrašykite, kokia tai dalijimosi ar sintezės reakcija? Opozicija yra reiškinys, nusakantis tokią planetos padėtį, kai Saulė, Žemė ir planeta yra vienoje linijoje, tačiau Saulė ir planeta, žiūrint iš Žemės yra priešingose pusėse. Kurioje eilutėje išvardintos planetos visos gali būti opozicijoje? A Merkurijus, Venera 96

97 Th Ra α Ac 88 Ra β U 0n 54 Xe 38 Sr 20n 4 2 H H He n B Venera, Marsas, Saturnas, Neptūnas C Jupiteris, Saturnas, Uranas D Merkurijus, Marsas, Jupiteris Tinkamai pasirinkdami reikšminius žodžius informacijos paieškai internete ar kituose informacijos šaltiniuose Vadovėlio gale dažniausiai būna pateikta dalykinė rodyklė. Aprašykite kaip ja naudotis. Astronomai numato, kad dar šiame amžiuje Šiame teiginyje yra pabraukta keletas žodžių. vyks Saturno tranzitas per Saulę, kuris bus matomas iš Neptūno. Kurie trys iš pabrauktų žodžių būtų naudingiausi internete ar bibliotekoje ieškant galimos šio tranzito datos? (2006 m. OECD PISA tyrimo užduotis) Formuluodami tyrimo hipotezę Naudodamiesi lupa apžiūrėkite sąsiuvinio, celofanuoto vadovėlio viršelio ir piešimo popiecijos koeficientas yra 10, įjungtas į 220 V į- Žeminimo transformatorius, kurio transformariaus lapo paviršius. Užrašykite hipotezę, kuriuo tampos tinklą. Antrinės apvijos varža 2 Ω. Pasinaudojant paveiksle pavaizduota schema ti- paviršiumi slystant trintukui, jį veikia didžiausia trinties jėga. riama kaip įtampa transformatoriaus išvaduose priklauso nuo naudingosios apkrovos varžos. Atliekamas bandymas, kurio metu tiriama kaip Iškelkite šio tyrimo hipotezę. keičiasi fotosrovės stipris paveiksle pavaizduotoje grandinėje, didinant krintančios į elektrodą šviesos intensyvumą. Iškelkite šio bandymo hipotezę. Tinkamai pasirinkdami tyrimo tipą (stebėjimą, eksperimentą) ir priemones 97

98 Naudodamiesi lupa apžiūrėkite sąsiuvinio, celofanuoto vadovėlio viršelio ir piešimo popieriaus lapo paviršius. Užrašykite hipotezę, kuriuo paviršiumi slystant trintukui, jį veikia didžiausia trinties jėga. Hipotezę patikrinti galima dviem būdais. Kokių priemonių bandymui atlikti reikia a) keliant vieną vadovėlio galą kol trintukas pradės slysti; b) tolygiai tempiant trintuką horizontaliu paviršiumi? Kurią menzūrėlę pasirinktumėte norėdami tiksliausiai išmatuoti skysčio tūrį? Turite dinamometrus, kurių skalės sugraduotos niutonais, kiloniutonais ir miliniutonais. Kurį dinamometrą pasirinksite norėdami nustatyti paviršiaus įtempimo koeficientą? Išbraukite priemones, kurių nereikia norint nustatyti srovės šaltinio vidinę varžą: srovės šaltinis, jungiamieji laidai, liniuotė, slankmatis, voltmetras, ampermetras, rezistorius, dinamometras, jungiklis. A B C D Pagal aprašymą atlikdami tyrimą Laboratorinis darbas Tolygiai greitėjančio kūno pagreičio nustatymas. Gaudami ir apdorodami bandymų rezultatus Paveiksle pavaizduotas skysčio prilašėjęs matavimo cilindras. Nustatykite skysčio tūrį. Mokinys, atlikdamas eksperimentą, gavo lentelėje pateiktus duomenis. Nubrėžkite trinties jėgos priklausomybės nuo atramos reakcijos jėgos grafiką. Laboratorinis darbas Paviršiaus įtempimo koeficiento nustatymas. Siaurą, 5 cm ilgio vielos rėmelį, iš vandens traukė dinamometru. Paveiksle pavaizduota dinamometro skalė prieš rėmeliui atitrūkstant nuo vandens. Kokio dydžio jėgą išmatavo mokiniai? Mokinys, atlikdamas eksperimentą, gavo lente- 98

99 Bandymo Nr. FTrinties, N 1. 0,15 0,5 2. 0,45 1,5 3. 0,75 2,5 4. 1,05 3,5 Trinties jėga Paviršiaus reakcijos lėje pateiktus duomenis. Nubrėžkite trinties jė- jėga N, N gos priklausomybės nuo atramos reakcijos jėgos grafiką. Bandymo Nr. Trinties jėga Paviršiaus reakcijos FTrinties, N jėga N, N 1. 0,15 0,5 2. 0,45 1,4 3. 0,75 2,6 4. 1,05 3,5 Įvertindami absoliutines ir santykines matavimo paklaidas Užrašykite ampermetro rodmenis ir nurodykite Paveiksle pavaizduota eksperimentui atlikti sujungtos grandinės schema ir voltmetro rodme- absoliutinę ir santykinę matavimo paklaidas. nys, kol jungiklis buvo išjungtas. Užrašykite juos ir apskaičiuokite santykinę elektrovaros matavimo paklaidą. Darydami duomenimis pagrįstas išvadas Pasinaudodami diagrama nurodykite, kuri išvada apie 200 metrų distancijos moterų bėgimą olimpiadose yra teisinga. Remdamiesi lentelėje pateiktais psichrometro termometrų rodmenimis nustatykite, kaip patalpoje kito santykinė oro drėgmė. Bėgimo laikas Moterų 200 m bėgimo olimpiniai rekordai 22, , , Metai A 200 m distanciją moteris greičiausiai nubėgo 1976 metų olimpiadoje. B 200 m distanciją moteris lėčiausiai nubėgo 1988 metų olimpiadoje. Savaitės Termometrų rodmenys (ºC) dienos sauso drėgno Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Paveiksle pavaizduota kaip kito vidutinė metinė oro temperatūra Vilniuje metais. Ar galima remiantis šiuo grafiku teigti, kad 99

100 C 200 m distancijos bėgimo laikas trumpėjo nuo 1980 iki 1988 metų olimpiados. D 200 m distancijos bėgimo laikas trumpėjo nuo 1996 iki 2004 metų olimpiados. klimatas šiltėja? Atsakymą pagrįskite. Nustatydamas medinių paviršių slydimo trinties koeficiento vertę mokinys į lentelę surašė tokius duomenis: Bandymo Nr Reakcijos jėga, N Trinties jėga, N 0,3 1,6 2,1 2,7 Kuris bandymas atliktas netiksliai? Problemų sprendimas Atpažindami moksliniais metodais sprendžiamas problemas Tualetinis popierius Yra stiprus Gerai sugeria drėgmę Lengvai ištęžta vandenyje Masiškai ir pigiai gaminamas Ar nurodytas teiginys gali būti moksliškai patikrintas laboratorijoje? Taip Ne Žmonės įvairias būdais skatinami rūšiuoti šiukšles. Ar žemiau nurodyti šios problemos sprendimo būdai yra paremti technologijų naudojimu? Ar šis problemos sprendimo būdas yra paremtas technologijų naudojimu? Nerūšiuotų šiukšlių išvežimo kainos didinimas Konteinerių šiukšlių rūšiavimui gaminimas Konsultacijų žmonėms, keti- Taip Ne Kuris iš teiginių geriausiai tinka mokslinei Visatos evoliucijos teorijai? A Visatos evoliucijos teorija negalima tikėti, nes neįmanoma matyti kaip Visata keičiasi. B Visatos evoliucijos teorijos teisingumas pagrįstas moksliniais eksperimentais. C Visatos evoliucijos teorija yra mokslinė teorija pagrįsta daugeliu stebėjimų. D Visatos evoliucijos teorija galioja aplinkiniam pasauliui, bet negali būti pritaikyta Žemei. Nūdienos žmonių sąmonėje mistinėmis aplinkybėmis laukuose atsiradę piešiniai (žr. pav.) dažniausiai priskiriami arba ateiviams, arba žmonėms, nevengiantiems pakurstyti sąmokslo teorijas. Ar moksliniais metodais galima ištirti kokia yra tokio piešinio kilmė? Atsakymą pagrįskite. 100

101 nantiems rūšiuoti šiukšles, teikimas Steve Alexander Integruodami mokslų žinias ir dėsningumus, reikalingus problemai spręsti Šiltnamio efektas tai reiškinys, kai atsispindėjusi nuo Žemės paviršiaus šiluma sulaikoma atmosferos dujomis. Šiltnamio efektui daugiausia įtakos turi anglies dioksido koncentracija atmosferoje. Vienas iš anglies dioksido šaltinių įvairaus kuro deginimas. 1. Nurodykite dvi galimas pasekmes mūsų planetai dėl padidėjusio šiltnamio efekto. 2. Jei visiškai nepasireikštų šiltnamio efektas, kaip pasikeistų Žemės klimatas? Į indą pripilta skysčio. Skysčio tankio dydžiai, esant skirtingai temperatūrai, pateikti lentelėje. Į skystį dedami rutuliukai, kurių tankį šiame temperatūrų intervale galima laikyti pastoviu ir lygiu 1120 kg/m 3. Paveiksle pavaizduokite kur bus rutuliukai skirtingos temperatūros skysčiuose. t, ºC ρ, kg/m ºC 20 ºC V 2 Paveiksle pateiktas pastovios masės dujų būvio ciklas. Kurio 1 3 vyksmo metu dujos iš išorės 0 T gauna energijos? Kiek kartų didžiausias dujų tūris yra didesnis už mažiausią, jei Tmax = 1,1Tmin? Kertantis ritę magnetinis srautas kinta laikui bėgant taip, kaip parodyta paveiksle. Kokiame laiko intervale ritėje indukuotos elektrovaros vertė didžiausia?, Wb t, s Akmuo be pradinio greičio iš nedidelio aukščio krinta žemyn. Kuris grafikas vaizduoja akmens judesio kiekio (mv) priklausomybę nuo kritimo trukmės (t)? 101

102 Paveiksle pavaizduota kūno potencinės energijos priklausomybės nuo aukščio grafikas. Kam lygi kūno masė? Ep, J mv t h, m Trys vienodos masės skirtingi kūnai kaitinami vienodais šildytuvais. Naudodamiesi kūnų temperatūros priklausomybės nuo laiko grafikais, palyginkite kūnų savitąsias šilumas. temperatūra I II III laikas A ci > cii > ciii B ci < cii < ciii C ci = cii < ciii D ci< cii = ciii Formuluodami probleminį klausimą ir hipotezę Šukuojantis plaukai įsielektrina. Įsielektrinimo stiprumas priklauso nuo medžiagos, iš kurios pagamintos šukos. Suformuluokite probleminį tyrimo klausimą ir hipotezę. Yra daug rūšių tualetinio popieriaus. Jo kokybę lemia savybės: stiprus, lengvai sugeria drėgmę, lengvai ištežta vandenyje ir pan. Suformuluokite probleminį tyrimo klausimą ir hipotezę vienai iš išvardytų savybių ištirti. Numatydami priemones ir suplanuodami tyrimą hipotezei patikrinti Suplanuokite tyrimą, kuriuo nustatysite, kaip rutuliuko svyravimo periodas priklauso nuo svyra- priemonėmis įsitikinti, kad riedėjimo trintis yra Turite pieštuką ir sąsiuvinį. Kaip su šiomis vimų amplitudės, rutuliuko masės ir siūlo ilgio. mažesnė už slydimo trintį? 102

103 Vienu metu galite keisti tik vieną iš išvardintų dydžių. Darydami mokslo duomenimis ir faktais pagrįstas išvadas, argumentuodami sprendimus Šį pavasarį, siekiant išvengti Neries potvynio Kauno rajone, aviatoriai bėrė durpes ant Neries ledo. Durpėms berti pasirinkta saulėta diena be vėjo. Kitos artimiausios dienos taip pat žadamos giedros. Pateikite du argumentus, pagrindžiančius tokio sprendimo teisingumą. Atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei, nevienareikšmiams probleminių klausimų atsakymams pagrįsti Japonijos šiaurės rytuose žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotoje atominėje jėgainėje griaudėjo sprogimai. Tokia spaudos informacija skatina abejoti Lietuvos Vyriausybės pasirinktu sprendimu statyti naują atominę elektrinę. Pateikite savo nuomonę šiuo klausimu ir pagrįskite ją nurodydami dvi priežastis, kodėl reikia taip daryti. Pritaikydami mokslinius metodus problemoms spręsti (išanalizuoja problemą, numato galimus sprendimo būdus, juos įvertina ir pasirenka vieną, sprendžia, įvertina sprendimą) Nors Lietuvos upių potencinė energija nėra didelė, hidroenergetikai Lietuvoje vėl skiriama šiek dėję apie šaldytuvus ar dulkių siurblius su Šiandien jau turbūt dauguma iš mūsų esam gir- tiek dėmesio. Hidroelektrinės gaminama elektra NANO sidabro technologijomis ar antibakterinėmis dangomis. Jau sukurti ir vis labiau tobu- yra pigesnė už gaminamą šiluminėje elektrinėje, nepaisant to, kad brangiai kainuoja užtvankos linami nano-optiniai prietaisai, skaitmeniniam statyba, be to, neteršia aplinkos. Hidroelektrinės vaizdavimui, rodymui ir telekomunikacijoms. generatorius galima greitai įjungti ir išjungti pagal elektros energijos poreikio padidėjimą ar pagerinti, gamybos sąnaudoms mažinti (naudo- Kuriamos nanotechnologijos aplinkos apsaugai sumažėjimą. Tačiau, užtvankos suformuotas jamų medžiagų, išteklių atžvilgiu), tuo pačiu vandens telkinys dažniausiai užima dideles teritorijas, visam laikui palaidodamas žemės ūkio įrenginiai, galintys puikiai išvalyti didelius kie- mažinant taršą ir išmetimus, vandens valymo naudmenis. Daugelio hidroelektrinių užtvankos kius vandens, gerinamas saulės energijos naudojimo efektyvumas (mažesnis plotas sutrikdo natūralią žuvų migraciją į nerštavietes, dides- 103

104 todėl nukenčia gamta. nis gautos energijos kiekis). Nanotechnologijų 1. Įvardykite tris problemas, su kuriomis susiduriama Lietuvoje statant hidroelektrines. džiausių prioritetų visame pasaulyje. kūrimas ir vystymas šiuo metu yra vienas di- 2. Pasiūlykite kaip jas spręsti. Atradimai ir taikomosios nanotechnologijos vystosi greičiau nei tiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis jų poveikis žmogui, gyvajai gamtai ir aplinkai. Nanodalelių laisvąją migraciją yra labai sudėtinga stebėti, nes dar nėra sukurti tyrimų metodai ir technologijos. Mintis, jog buities produktuose naudojamų nanodalelių dydžiai yra tokie maži ir gali lengvai patekti į žmogaus organizmą, verčia susimąstyti, ar tikrai šie produktai saugūs? Kur nanodalelės nukeliauja atlikusios joms skirtą užduotį iš antibakterinės skalbimo mašinos ar šaldytuvo? 1. Įvardinkite problemą su kuria žmonija susiduria taikydama nanotechnologijas. 2. Pateikite galimą jos sprendimo būdą. Atsakymą pagrįskite. Vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir ekologinius veiksnius Vienas iš siūlomų energijos trūkumo Lietuvoje sprendimų yra vėjo jėgainių statyba. Įvertinkite tokio sprendimo pagrįstumą pateikdami du argumentus. Apibendrindami ir kritiškai vertindami informaciją apie fizikos mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą Norint sumažinti elektros energijos suvartojimą naudojamos energiją taupančios lemputės kompaktiškos fluorescencinės elektros lemputės (toliau KFL). KFL tai fluorescencinė dujinės iškrovos principu veikianti elektros lemputė, kuri gali būti įsukta į standartinį kait- 104

105 rinei elektros lemputei skirtą lizdą. KFL veikia 5-12 kartų ilgiau ir sunaudoja 8 kartus mažiau energijos, nei kaitrinės lemputės, t. y., proc. elektros energijos paverčia šviesa beveik neišskirdamos šilumos. Tačiau nekokybiškos arba senos konstrukcijos KFL gali skleisti tylų, bet girdimą gaudesį. Senos konstrukcijos KFL skleidžia negyvą baltą ir mirgančią šviesą, kuri sukelia diskomfortą, o kai kuriems migrenos priepuolius ar net ir depresiją. Todėl, tiek gamintojai, tiek prekybininkai stengiasi jomis kuo skubiau atsikratyti. 1. Kokias dvi rekomendacijas, remdamiesi pateiktu tekstu, pasiūlytumėte KFL pirkėjui? 105

106 Mokinių pasiekimų atliekant tyrimus lygių požymiai Tyrimo problema praleista, nepaaiškinta ar su dideliais trūkumais. Hipotezės praleistos ar nepagrįstos. Surinkta informacija yra nesusijusi su tiriamu klausimu. Informacija surinkta iš per mažo šaltinių kiekio ir rūšių. Pateikta informacija menkai paaiškina/ nepaaiškina klausimo. Eksperimentas neatitinka hipotezės ir yra rimtų klaidų. Eksperimento eigoje trūksta pagrindinių žingsnių. Nenuro- Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Tyrimo problema Tyrimo problema paaiškinta, bet kai Tyrimo problema pateikta aiškiai. Tyrimo problema pateikta aiškiai, išsamiai. kurie elementai praleisti. Hipotezės pagrįstos, remiasi spėjimais Hipotezėse trūksta dalies aplinkybių su dalies aplinkybių numaty- Hipotezės tinkamos, remiasi spėji- numatymo, sunku patikrinti mu, gali būti bandomos/tiriamos. mais su įvairių aplinkybių numatymu, /išbandyti. gali būti bandomos/tiriamos. Duomenų/informacijos gavimas/paieška Dalis surinktos informacijos yra nesusijusi Surinkta informacija yra susijusi su Surinkta informacija fokusuota į timacija su tiriamu klausimu. Infor- tiriamu klausimu. Informacija suriamą klausimą. surinkta iš minimalaus šaltinių rinkta iš įvairių šaltinių. Pateikta informacija Informacija surinkta iš daugelio įvai- kiekio. pilnai paaiškina klausimą, rių šaltinių. Pateikta informacija nepilnai paaiškina bet yra nedaug dalykinių klaidų, pra- Pateikta informacija pilnai paaiškina klausimą, ar yra dalykinių klaidų, leistų faktų ar koncepcijų. klausimą, nėra dalykinių klaidų, pra- praleistų faktų ar koncepcijų. leistų faktų ar koncepcijų. Eksperimentavimas Eksperimentas nepilnai patikrina hipotezę Eksperimentas gana pagrįstai patik- Eksperimentas gerai patikrina hipote- ir yra klaidų. rina hipotezę ir atsako į tyrimo klauzę ir pilnai atsako į tyrimo klausimą. Yra eksperimento atlikimo žingsnis simą. Aiški eksperimento atlikimo Aiški eksperimento atlikimo žingsnis po žingsnio eiga, kurioje praleista kai žingsnis po žingsnio eiga. Atsižvel- po žingsnio eiga. Atsižvelgiama į vi- 106

107 dyti svarbūs kintamieji. Nenurodyta įranga. Neužsiminta a- pie saugą. Per mažai informacijos tyrimui pakartoti. Duomenų surinkimo metodų paaiškinimo nėra, duomenų kiekis nepakankamas. Nėra statistinės duomenų analizės. Duomenys nepateikti ar pateikti neteisingai. Išvados nesusietos su hipoteze. Analizėje nepanaudoti duomenys argumentams pagrįsti. Analizėje nenagrinėjamos matavimų paklaidos. Iš- kurios svarbios detalės/dalys. Nurodyti kai kurie tyrimo kintamieji. Užtamųjų. Yra apytikslė eksperimento giama į daugelį nepriklausomų kinsiminta apie įrangą, bet neparodyta, schema. Užsiminta apie saugos taisykles. Pasinaudojus papildoma in- nenubrėžtos schemos. Paaiškinta kai kurių matavimų saugos taisyklės. Tyrimą galima pakartoti tik iš dalies. tas. formacija tyrimas gali būti pakarto- Duomenų surinkimas ir pateikimas Duomenų surinkimo metodų paaiškinimas nepilnas, surinktas minimalus aiškinimas, surinktas pakankamas Yra duomenų surinkimo metodų pa- duomenų kiekis. Yra kai kurie duomenys ir dalinė statistinė analizė. mos statistinės procedūros, bet yra duomenų kiekis. Panaudotos tinka- Duomenys pateikti, bet nesutvarkyti. keletas klaidų. Dauguma duomenų panaudota. Duomenys pateikti, bet nepažymėti kintamieji. Išvados Išvados turi sąsajų su hipoteze. Analizė apima minimalius modelių, kon- ir ją patvirtina arba paneigia. Anali- Išvados aiškiai susietos su hipoteze cepcijų ir kt. paaiškinimus, bet duomenys nepanaudoti kaip įrodymai. ir kt. paaiškinimus, duomenys pazė apima dalies modelių, koncepcijų Analizėje užsimenama apie paklai- naudoti kaip įrodymai. Analizėje nu- sus priklausomus/ nepriklausomus kintamuosius. Yra eksperimento schema. Paaiškintos saugos taisyklės. Tyrimas gali būti tiksliai pakartotas. Yra detalus duomenų surinkimo metodų paaiškinimas, duomenys surinkti tinkamiausiu ir veiksmingiausiu būdu. Panaudotos tinkamos statistinės procedūros, paaiškintos jų panaudojimo priežastys. Visi duomenys panaudoti. Duomenys tinkamai pateikti, visi kintamieji pažymėti. Išvada aiškiai susieta su hipoteze ir ją patvirtina arba paneigia ir nurodo eksperimento vaidmenį priimant sprendimą. Analizė apima modelių, koncepcijų ir kt. paaiškinimus, duomenys 107

108 vadose nėra surinktos infor- das, bet jos nenurodomos. Išvadose rodytos galimos paklaidos. Išvadose panaudoti kaip įrodymai. Analizėje macijos ir eksperimento re- bandoma paaiškinti surinktos infor- yra surinktos informacijos ir ekspe- nurodytos galimos paklaidos ir paaiš- zultatų paaiškinimo, jų anali- macijos ir eksperimento rezultatus, rimento rezultatų paaiškinimas ir a- kintos jų priežastys. Išvados apima su- zės. Nėra rezultatų panaudo- bet nėra jų analizės. nalizės pradmenys. Yra sprendimų, rinktos informacijos ir eksperimento jimo siūlymų. Yra pavieniai rezultatų panaudojimo papildomų eksperimentų siūlymai rezultatų analizę ir interpretaciją. Yra siūlymai nesusieti su išvadomis. susieti su išvadomis. sprendimų, papildomų eksperimentų siūlymai susieti su išvadomis nurodant galimas pasekmes. 108

109 Bendrojo kurso modulio Judėjimas. Jėgos. Energija pirmojo etapo Tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas diagnostinės užduoties pavyzdys Užduotis parengta laikantis rekomenduojamų proporcijų: 30 proc. užduoties taškų skirta žinioms ir supratimui, 50 proc. taikymui, o likę 20 proc. problemų sprendimo gebėjimams tikrinti. Pagal mokinių pasiekimų lygį laikytasi tokių proporcijų: 30 proc. užduoties taškų skirta patenkinamo pasiekimų lygio klausimams, 40 proc. pagrindinio ir 30 proc. aukštesniojo pasiekimų lygio klausimams. Visi klausimai su pasirenkamuoju (1-10) atsakymu vertinami 1 tašku. 1. Automobilis juda 65 km/h greičiu. Kokį greitį rodo spidometras? A Vidutinį greitį B Momentinį greitį C Linijinį greitį D Pradinį greitį 2. Kurie iš nurodytų fizikinių dydžių abu yra skaliarai? A Poslinkis ir pagreitis B Pagreitis ir koordinatė C Nueitas kelias ir poslinkis D Nueitas kelias ir koordinatė 3. Kurie iš šių kūnų juda tiesiai ir tolygiai? A Laikrodžio rodyklė B Prekybos centro eskalatorius C Iš stoties išvykstantis traukinys D Pajudantis liftas 4. Kokios yra tiesiaeigio tolyginio judėjimo metu kūno greičio ir poslinkio kryptys? A Sutampa B Priešingos C Statmenos D Sudaro smailų kampą 5. Greitis vektorinis dydis; gali kisti tiek greičio modulis, tiek greičio kryptis. Kas kinta tiesiaeigio tolygiai kintamo judėjimo atveju? A Tik greičio kryptis B Tik greičio modulis C Ir greičio kryptis, ir modulis 109

110 D Nekinta nei greičio modulis, nei kryptis 6. Tiesiai ir tolygiai judančio kūno pradinė koordinatė 300 m, o judėjimo greitis 36 km/h. Kokia kūno judėjimo lygtis SI vienetais? A x = 10t B x = t C x = t D x = t 7. Kūno judėjimo lygtis SI vienetais x = t 2. Koks jo pradinis greitis ir pradinė koordinatė? A 10 m/s ir 6 m B 6 m/s ir 10 m C 0 m/s ir 10 m D 12 m/s ir 0 m 8. Dviračio koordinatės kitimo lygtis SI vienetais yra x = ,5t + 0,1t 2. Kokį greitį nuo judėjimo pradžios įgis dviratininkas per 20 s? A 1,5 m/s B 0,5 m/s C 2,5 m/s D 5,5 m/s 9. Lentelėje x pažymėkite fizikinių dydžių SI sistemos matavimo vienetus. Matavimo vienetai km/h km/h 2 m m/s 2 h km m/s s min. Fizikinis dydis Greitis Pagreitis Nueitas kelias Poslinkis Koordinatė Laikas (2 taškai) 1. Autostrada Vilnius Kaunas vienas priešais kitą važiavo du automobiliai: iš Kauno 90 km/h, iš Vilniaus 100 km/h greičiu. Po 0,53 h jie susitiko ir važiavo toliau. Remdamiesi šiais duomenimis, atlikite tokias užduotis: a) Apskaičiuokite atstumą nuo Vilniaus iki Kauno. (2 taškai) b) Kokio dydžio greičiu automobiliai juda vienas kito atžvilgiu? (2 taškai) 110

111 c) Nubraižykite automobilių poslinkio projekcijos priklausomybės nuo laiko grafikus sx(t). Koordinačių pradžios taškas yra Vilnius, koordinačių ašis nukreipta iš Vilniaus į Kauną. Laikykite, kad automobiliai juda tiesia linija. (3 taškai) 2. Per 1,5 min. keleivinio traukinio greitis padidėjo tolygiai nuo 10 m/s iki 15 m/s, paskui 200 s traukinys važiavo tolygiai. Remdamiesi šiais duomenimis, atlikite tokias užduotis: a) Apskaičiuokite traukinio poslinkį, kai jis judėjo tolygiai. (2 taškai) b) Apskaičiuokite traukinio poslinkį kai jis važiavo greitėdamas. (3 taškai) c) Nubraižykite traukinio greičio grafiką. (3 taškai) d) Apskaičiuokite vidutinį traukinio greitį. (2 taškai) 3. Atstumas tarp dviejų stočių 24 km. Traukinio įsibėgėjimas ir stabdymas truko 4 min., tolygiai traukinys važiavo 16 min. Raskite traukinio tolygaus judėjimo greitį. Tarkite, kad traukinys įsibėgėjo ir stabdė vienodo dydžio pagreičiu. (3 taškai) Vertinimo instrukcija Nr Teisingas atsakymas B D B A B C C D Matavimo vienetai Fizikinis dydis Greitis Pagreitis Nueitas kelias Poslinkis Koordinatė Laikas km/h km/h 2 m m/s 2 h km m/s s min. x x x x x x 1 uždavinys Nr. Sprendimas Taškai a s v t v t ( v v2), t s ( ) 0,53 100,70 (km)

112 b c v v 1 v 2, v (km/h). Teisingai pasirinko koordinačių ašis (tinkamas mastelis, nurodytas 0) Teisingai pavaizdavo greičio grafiko dalį kai traukinys greitėjo Teisingai pavaizdavo greičio grafiko dalį kai traukinys judėjo tolygiai Iš viso Iš viso Iš viso 2 taškai taškai taškai 2 uždavinys Nr. Sprendimas Taškai a s vt, 1 s (m). 1 Iš viso 2 taškai b c 2 v2 v s 2a 2 1, v2 v1 ( v2 v a, 1) t s, t 2 (15 10) 90 s 1125 (m). 2 Iš viso Teisingai pasirinko koordinačių ašis (tinkamas mastelis, nurodytas 0) Teisingai pavaizdavo 1 automobilio poslinkio projekcijos priklausomybę nuo laiko Teisingai pavaizdavo 2 automobilio poslinkio projekcijos priklausomybę nuo laiko Iš viso taškai taškai d v vid. s1 s2, t t v vid. 14,22 (m/s) Iš viso taškai 112

113 3 uždavinys Nr. Sprendimas Taškai 2 2 v2 v1 v2 v1 vt1 s, a, s1 s3, 2a t 4 s s1 s2 s3 2s1 s2, 2 vt 2s s 1 vt 2, v, 4 t 1 2t v 80 (km/h) Iš viso taškai Paaiškinimai Į dešimtbalės skalės pažymį siūloma perskaičiuoti taip: Pažymys Taškų skaičius Klausimų suskirstymas pagal mokinių pasiekimų lygį Patenkinamas lygis Pagrindinis lygis Aukštesnysis lygis 1, 2, 3, klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, 9, uždavinių: 1 a ir 2 a klausimai 4, 5, 6, 7 klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, uždavinių 1 b ir 2 b, c klausimai 8 klausimas su pasirenkamaisiais atsakymais, uždavinių: 1 c, 2 d klausimai ir 3 Klausimų suskirstymas pagal tikrinamus gebėjimus Žinios ir supratimas Taikymas Problemų sprendimas 2, 4, 5 klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, 9, uždavinių: 1 a, 2 a klausimai 1, 3, 6, 7, 8 klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, uždavinių 1 b ir 2 b, c, d klausimai Uždavinių: 1 c klausimas ir 3 113

114 Bendrojo kurso modulio Judėjimas. Jėgos. Energija apibendrinamosios užduoties pavyzdys Apibendrinamoji užduotis, skirta įvertinti mokinių pasiekimus, baigus modulio Judėjimas. Jėgos. Energija programą. Paruošta 1 pamokai. Ruošiant remtasi modulio pasiekimų lentele. Užduotis sudaryta laikantis tokio žinių ir gebėjimų santykio: 30 proc. užduoties taškų skirta žinių ir supratimo, 50 proc. taikymo ir likę 20 proc. problemų sprendimo gebėjimams tikrinti. Pagal mokinių pasiekimų lygį stengtasi laikytis tokių proporcijų: 30 proc. užduoties taškų skirta patenkinamo lygio klausimams, 40 proc. pagrindinio ir 30 proc. aukštesniojo lygio klausimams. Visi klausimai su pasirenkamuoju (1-10) atsakymu vertinami 1 tašku. 1. Ar gali kūnas judėti apskritimu neturėdamas pagreičio? A Gali, jeigu juda tolygiai B Gali, nes apskritimu visada judama be pagreičio C Gali, kai nėra pasipriešinimo jėgų D Kūnas apskritimu judėti be pagreičio negali 2. Paveiksle pateiktas kūno greičio priklausomybės nuo laiko grafikas. Kuri iš lygčių yra kūno koordinatės priklausomybė nuo laiko? Pradiniu laiko momentu kūnas yra taške x = 0. Lygtys pateiktos SI vienetais. v, m/s t, s 3. Ar gali žmogus kylančiame eskalatoriuje nejudėti atskaitos sistemos, susietos su Žeme, atžvilgiu? A Gali, kai žmogus juda eskalatoriumi aukštyn, jo judėjimo greičiu. B Gali, kai žmogus juda žemyn eskalatoriaus judėjimo greičiu. C Gali, kai žmogus bet kokiu greičiu juda eskalatoriumi žemyn. D Negali. 4. a = 0, jei F = 0. Kokį dėsnį išreiškia ši sąlyga? A Pirmąjį Niutono dėsnį B Judesio kiekio tvermės dėsnį C Trečiąjį Niutono dėsnį A x = 3t + t 2 B x = 3t + 2t 2 C x = 3 + 2t 2 D x = 3 + t 114

115 D Energijos tvermės dėsnį 5. Kurios iš išvardintų kūnų savybių apibūdina inerciją? I. Gebėjimas išlaikyti tūrį II. Gebėjimas išlaikyti greitį III. Gebėjimas išlaikyti rimties būseną A I ir II B I ir III C II ir III D Visos 6. Kuriuo atveju didėjimo tvarka teisingai išdėstyti tą patį kūną veikiančių trinties jėgų moduliai? A FRiedėjimo < FRimties < FSlydimo B FRiedėjimo < FSlydimo < FRimties C FRimties < FRiedėjimo < FSlydimo D FRimties < FSlydimo < FRiedėjimo 7. Kuris grafikas išreiškia Huko dėsnį? F A B C D 0 x 8. Vežimėlis, kurio masė m, juda greičiu v ir susiduria su stovinčiu kitu tokios pat masės vežimėliu. Toliau vežimėliai juda kartu. Koks vežimėlių judėjimo greitis po susidūrimo? v A. 2 v B. 2 C v. D 2v. 9. Kuris iš šių dydžių įgyja tik teigiamas vertes? A Darbas B Potencinė energija C Kinetinė energija D Judesio kiekis 10. Kuris teiginys apibūdina didžiąsias planetas? A Sukasi lėčiau apie savo ašį, nei Žemės tipo planetos. v 115

116 B Spinduliuoja daugiau šilumos nei gauna iš Saulės. C Tankis didesnis nei Žemės tipo planetų. D Turi žiedų sistemą. 11. Lentelėje x pažymėkite fizikinių dydžių SI sistemos matavimo vienetus. Fizikinis dydis Masė Jėga Standumas Darbas Energija Judesio kiekis Matavimo vienetai N m kg J kj kg g s cm g Pa s N m (2 taškai) 12. Pradėjęs judėti, 1 t masės automobilis per 5 sekundes įgyja 72 km/h greitį. Automobilio judėjimą laikykite tolygiai greitėjančiu. a) Pavaizduokite greitėjantį automobilį veikiančias jėgas. (2 taškai) b) Kokiu pagreičiu greitėja automobilis? (2 taškai) c) Kokį kelią nuvažiuoja greitėdamas automobilis? (2 taškai) d) Kokio dydžio trinties jėga veikia automobilį, jei ratų ir asfalto trinties koeficientas lygus 0,5? Laisvojo kritimo pagreitį laikykite lygiu 10 m/s 2. (2 taškai) e) Kokio dydžio darbą atlieka automobilio traukos jėga greitėjant automobiliui? (3 taškai) 13. Sunkumų kilnotojas 200 kg masės svarmenis pakėlė į 2 m aukštį. Laisvojo kritimo pagreitį laikykite lygiu 10 m/s 2. a) Kokį mažiausią darbą atliko sportininkas? (2 taškai) b) Kokia sportininko galia, jei kėlimas truko 2,5 sekundės? (2 taškai) c) Sportininkas paleido svarmenis laisvai kristi žemyn. Kokiu greičiu judės svarmenys tuo momentu, kai jų potencinė energija lygi kinetinei energijai? Oro pasipriešinimo nepaisykite. (3 taškai) 116

I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI

I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI 008 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija Kiekvieno I dalies klausimo teisingas atsakymas vertinamas tašku. I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI

Διαβάστε περισσότερα

MODULINIŲ MOKYMO PROGRAMŲ PAGRINDINIAM UGDYMUI RENGIMAS

MODULINIŲ MOKYMO PROGRAMŲ PAGRINDINIAM UGDYMUI RENGIMAS P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Διαβάστε περισσότερα

Palmira Pečiuliauskienė. Fizika. Vadovėlis XI XII klasei. Elektra ir magnetizmas KAUNAS

Palmira Pečiuliauskienė. Fizika. Vadovėlis XI XII klasei. Elektra ir magnetizmas KAUNAS Palmira Pečiuliauskienė Fizika Vadovėlis XI XII klasei lektra ir magnetizmas KAUNAS UDK 53(075.3) Pe3 Turinys Leidinio vadovas RGIMANTAS BALTRUŠAITIS Recenzavo mokytoja ekspertė ALVIDA LOZDINĖ, mokytojas

Διαβάστε περισσότερα

Matematika 791. I. Bendrosios nuostatos. II. Tikslas, uždaviniai, struktūra. 5 6 klasės. 7 8 klasės klasės

Matematika 791. I. Bendrosios nuostatos. II. Tikslas, uždaviniai, struktūra. 5 6 klasės. 7 8 klasės klasės I. Bendrosios nuostatos 1. Ugdymo srities paskirtis Matematika yra reikšminga pasaulio mokslo, technologijų ir žmogaus kultūros dalis. Ji yra svarbus abstrakčiojo dedukcinio ir indukcinio, empirinio-patyriminio,

Διαβάστε περισσότερα

Matematika 1 4 dalis

Matematika 1 4 dalis Matematika 1 4 dalis Analizinės geometrijos elementai. Tiesės plokštumoje lygtis (bendroji, kryptinė,...). Taško atstumas nuo tiesės. Kampas tarp dviejų tiesių. Plokščiosios kreivės lygtis Plokščiosios

Διαβάστε περισσότερα

I.4. Laisvasis kūnų kritimas

I.4. Laisvasis kūnų kritimas I4 Laisvasis kūnų kitimas Laisvuoju kitimu vadinamas judėjimas, kuiuo judėtų kūnas veikiamas tik sunkio jėos, nepaisant oo pasipiešinimo Kūnui laisvai kintant iš nedidelio aukščio h (dau mažesnio už Žemės

Διαβάστε περισσότερα

MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

MATEMATIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 0 m. liepos d. įsakymu Nr. V-97 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 04 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. V- 7 redakcija) MATEMATIKOS

Διαβάστε περισσότερα

Spalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1

Spalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1 Spalvos Grafika ir vizualizavimas Spalvos Šviesa Spalvos Spalvų modeliai Gama koregavimas Šviesa Šviesos savybės Vandens bangos Vaizdas iš šono Vaizdas iš viršaus Vaizdas erdvėje Šviesos bangos Šviesa

Διαβάστε περισσότερα

3 modulis. Funkcijos sąvoka. Laipsninė, rodiklinė ir logaritminė funkcija

3 modulis. Funkcijos sąvoka. Laipsninė, rodiklinė ir logaritminė funkcija P R O J E K T A S VP--ŠMM-0-V-0-00 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS -9 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS, REIKALINGOS

Διαβάστε περισσότερα

2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija

2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 04 m. birželio 6 d. Nr. (.)-V-69birželio 4 04 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA I dalis Kiekvieno I dalies klausimo

Διαβάστε περισσότερα

MATEMATIKA. VIDURINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS 3 priedas

MATEMATIKA. VIDURINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS 3 priedas VIDURINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS 3 priedas Vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų 3 prie das Matematika Redakcinė grupė: Alvyda Ambraškienė, Regina Rudalevičienė, Marytė Skakauskienė, dr. Eugenijus

Διαβάστε περισσότερα

MECHANINIS DARBAS, GALIA, ENERGIJA. TVERMĖS DĖSNIAI MECHANIKOJE. HIDRODINAMIKA

MECHANINIS DARBAS, GALIA, ENERGIJA. TVERMĖS DĖSNIAI MECHANIKOJE. HIDRODINAMIKA LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS MECHANINIS DARBAS, GALIA, ENERGIJA TVERMĖS DĖSNIAI MECHANIKOJE HIDRODINAMIKA III KURSO III TURO METODINIAI NURODYMAI IR UŢDUOTYS

Διαβάστε περισσότερα

CHEMIJOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMA 1. ĮVADAS

CHEMIJOS BRANDOS EGZAMINŲ PROGRAMA 1. ĮVADAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-496 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-85 redakcija)

Διαβάστε περισσότερα

2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis

2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis PATVIRTINTA Ncionlinio egzminų centro direktorius 0 m. birželio d. įskymu Nr. (..)-V-7 0 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pgrindinė sesij I dlis Užd. Nr. 4 7

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS

LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS STANDARTIZAVIMO PROCEDŪRŲ APRAŠAS. II DALIS. 8 KLASĖS LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS (SKAITYMO, RAŠYMO) MATEMATIKOS IR ISTORIJOS STANDARTIZUOTOS PROGRAMOS IR TESTŲ PAVYZDŽIAI PROJEKTAS STANDARTIZUOTŲ MOKINIŲ

Διαβάστε περισσότερα

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) Monotonin s funkcijos Tegul turime funkciją f : A R, A R. Apibr žimas. Funkcija y = f ( x) vadinama monotoniškai did jančia (maž jančia) aib je X A, jei x1< x2 iš X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) ( f

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra. Juozas Navickas FIZIKA. I dalis MOKOMOJI KNYGA

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra. Juozas Navickas FIZIKA. I dalis MOKOMOJI KNYGA LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra Juozas Navickas FIZIKA I dalis MOKOMOJI KNYGA KAUNAS, ARDIVA 8 UDK 53(75.8) Na95 Juozas Navickas FIZIKA, I dalis

Διαβάστε περισσότερα

MOKYMAS, MOKYMASIS IR VERTINIMAS

MOKYMAS, MOKYMASIS IR VERTINIMAS ŠVIETIMO PLĖTOTĖS CENTRAS MOKYMAS, MOKYMASIS IR VERTINIMAS (3) Projekto medžiaga Švietimo aprūpinimo centras Vilnius, 2003 UDK 371.2(474.5) Mo-63 Sudarė Irma Neseckienė Švietimo plėtotės centro Ugdymo

Διαβάστε περισσότερα

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose lktroų ir skylučių statistika puslaidiikiuos Laisvų laidumo lktroų gracija, t.y. lktroų prėjimas į laidumo juostą, gali vykti kaip iš dooriių lygmų, taip ir iš valtiės juostos. Gracijos procsas visuomt

Διαβάστε περισσότερα

MOKINIŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMAS GAMTOS MOKSLUOSE

MOKINIŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMAS GAMTOS MOKSLUOSE MOKINIŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMAS GAMTOS MOKSLUOSE Kūrybiškumas asmenybės savybių, leidžiančių produktyviu darbu pasiekti originalių, visuomeniškai reikšmingų, kokybiškai naujų veiklos rezultatų kompleksas;

Διαβάστε περισσότερα

(VP1-2.2-ŠMM-03-V )

(VP1-2.2-ŠMM-03-V ) MOKYTOJO KNYGA UDK 53(072) Mo 53 2007 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą VP1-2.2- ŠMM-03-V priemonę Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais,

Διαβάστε περισσότερα

DISPERSINĖ, FAKTORINĖ IR REGRESINĖ ANALIZĖ Laboratorinis darbas Nr. 2

DISPERSINĖ, FAKTORINĖ IR REGRESINĖ ANALIZĖ Laboratorinis darbas Nr. 2 DISPERSINĖ, FAKTORINĖ IR REGRESINĖ ANALIZĖ Laboratorinis darbas Nr. 2 Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2010 m. vasario 23 d. Santrauka Antras laboratorinis darbas skirtas išmokti sudarinėti daugialypės

Διαβάστε περισσότερα

Skysčiai ir kietos medžiagos

Skysčiai ir kietos medžiagos Skysčiai ir kietos medžiagos Dujos Dujos, skysčiai ir kietos medžiagos Užima visą indo tūrį Yra lengvai suspaudžiamos Lengvai teka iš vieno indo į kitą Greitai difunduoja Kondensuotos fazės (būsenos):

Διαβάστε περισσότερα

Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas

Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas DNR molekulių vaizdas DNR struktūros pakitimai. Keičiantis DNR molekulės formai keistųsi ir visos sistemos entropija. Mielėse esančio DNR struktūros

Διαβάστε περισσότερα

MATEMATIKA PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO (PUPP) IR BRANDOS EGZAMINŲ (BE) UŽDUOČIŲ RENGĖJŲ MOKYMO PRAKTINĖ METODINĖ MEDŽIAGA

MATEMATIKA PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO (PUPP) IR BRANDOS EGZAMINŲ (BE) UŽDUOČIŲ RENGĖJŲ MOKYMO PRAKTINĖ METODINĖ MEDŽIAGA MATEMATIKA NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS Nacionalinis egzaminų centras Projektas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas (SFMIS VP1-21-ŠMM-01-V-01-002) PAGRINDINIO

Διαβάστε περισσότερα

E-priemon ekonomikos mokymui mokykloje

E-priemon ekonomikos mokymui mokykloje KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS INFORMATIKOS FAKULTETAS KOMPIUTERIŲ KATEDRA 1 Asta Adiklien E-priemon ekonomikos mokymui mokykloje Magistro darbas Vadovas doc. dr.v.kiauleikis KAUNAS, 2007 KAUNO TECHNOLOGIJOS

Διαβάστε περισσότερα

Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos

Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos Rimantas DEKSNYS, Robertas STANIULIS Elektros sistemų katedra Kauno technologijos universitetas

Διαβάστε περισσότερα

Skenuojančio zondo mikroskopai

Skenuojančio zondo mikroskopai Skenuojančio zondo mikroskopai SZM Istorija Skenuojantis tunelinis mikroskopas (STM) 1982 m. (Binnig, Rohrer, Gerber ir Weibel iš IBM) (Binnig ir Rohrer fizikos Nobelio premija, 1986). Atominės jėgos mikroskopas

Διαβάστε περισσότερα

Laboratorinis darbas Nr. 2

Laboratorinis darbas Nr. 2 M A T E M A T I N Ė S T A T I S T I K A Laboratorinis darbas Nr. 2 Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2005 m. spalio 23 d. Reziumė Antras laboratorinis darbas skirtas išmokti generuoti tikimybinių skirstinių

Διαβάστε περισσότερα

Fizika. doc. dr. Vytautas Stankus. Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas

Fizika. doc. dr. Vytautas Stankus. Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas Fizika doc. dr. Vytautas Stankus Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas Studentų 50 58 kab. Darbo tel.: 861033946 Vytautas.Stankus@ktu.lt Bendrosios fizikos

Διαβάστε περισσότερα

Žinios ir supratimas. Apibrėţkite santykinę dielektrinę skvarbą.

Žinios ir supratimas. Apibrėţkite santykinę dielektrinę skvarbą. Žinios ir supratimas Nr. Mokiniai parodo žinias ir supratimą 1. Nurodydami ir apibrėţdami pagrindinius fizikos faktus, dėsnius, sąvokas, fizikinius dydţius, procesus Pavyzdžiai Kokiu reiškiniu paaiškinamas

Διαβάστε περισσότερα

UDK 54(072) Mo 53. Leidinio ekspertė Regina Kaušienė. 1 Vytauto Didžiojo universitetas 2 Lietuvos edukologijos universitetas 3 Šiaulių universitetas

UDK 54(072) Mo 53. Leidinio ekspertė Regina Kaušienė. 1 Vytauto Didžiojo universitetas 2 Lietuvos edukologijos universitetas 3 Šiaulių universitetas KYTOJO KNYGA UDK 54(072) Mo 53 2007 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą VP1-2.2- ŠMM-03-V priemonę Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais,

Διαβάστε περισσότερα

Papildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof.

Papildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof. Papildoo ugdyo okykla izikos olipas Mechanika Dinaika (Paskaitų konspektas) 9. sausio -8 d. Prof. Edundas Kuokštis Vilnius Paskaita # Dinaika Jei kineatika nagrinėja tik kūnų judėjią, nesiaiškindaa tą

Διαβάστε περισσότερα

06 Geometrin e optika 1

06 Geometrin e optika 1 06 Geometrinė optika 1 0.1. EIKONALO LYGTIS 3 Geometrinėje optikoje įvedama šviesos spindulio sąvoka. Tai leidžia Eikonalo lygtis, kuri išvedama iš banginės lygties monochromatinei bangai - Helmholtco

Διαβάστε περισσότερα

Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas

Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas Pirmasis uždavinys Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas Uždavinio formulavimas a) Žinoma n = 50 tiriamo

Διαβάστε περισσότερα

2009 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 1 6 uždavinių atsakymai

2009 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 1 6 uždavinių atsakymai M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus -6- įsakymu Nr. (..)-V-8 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO

Διαβάστε περισσότερα

PNEUMATIKA - vožtuvai

PNEUMATIKA - vožtuvai Mini vožtuvai - serija VME 1 - Tipas: 3/2, NC, NO, monostabilūs - Valdymas: Mechaninis ir rankinis - Nominalus debitas (kai 6 barai, Δp = 1 baras): 60 l/min. - Prijungimai: Kištukinės jungtys ø 4 žarnoms

Διαβάστε περισσότερα

Termochemija. Darbas ir šiluma.

Termochemija. Darbas ir šiluma. Termochemija. Darbas ir šiluma. Energija gyvojoje gamtoje. saulės šviesa CO 2 H 2 O O 2 gliukozė C 6 H 12 O 6 saulės šviesa Pavyzdys: Fotosintezė chloroplastas saulės 6CO 2 + 6H 2 O + šviesa C 6 H 12 O

Διαβάστε περισσότερα

, t.y. per 41 valandą ir 40 minučių. (3 taškai) v Braižome h = f(t) priklausomybės grafiką.

, t.y. per 41 valandą ir 40 minučių. (3 taškai) v Braižome h = f(t) priklausomybės grafiką. 5 m. Lietuvos 7-ojo fizikos čempionato UŽDUOČIŲ SPENDIMI 5 m. gruodžio 5 d. (Kiekvienas uždavinys vertinamas taškų, visa galimų taškų suma ). L 5 m ilgio ir s m pločio baseino dugno profilis pavaizduotas

Διαβάστε περισσότερα

Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų naudojimas/ naudingumas planuojant ir organizuojant ugdymą mokykloje

Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų naudojimas/ naudingumas planuojant ir organizuojant ugdymą mokykloje Tyrimo užsakovas: LR Švietimo ir mokslo ministerija Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų naudojimas/ naudingumas planuojant ir organizuojant ugdymą mokykloje Tyrimo ataskaita Tyrimo grupės vadovė:

Διαβάστε περισσότερα

III.Termodinamikos pagrindai

III.Termodinamikos pagrindai III.ermodinamikos pagrindai III.. Dujų plėtimosi darbas egu dujos yra cilindre su nesvariu judančiu stūmokliu, kurio plotas lygus S, ir jas veikia tik išorinis slėgis p. Pradinius dujų parametrus pažymėkime

Διαβάστε περισσότερα

MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ IR KURČIŲJŲ MOKYKLOMS

MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ IR KURČIŲJŲ MOKYKLOMS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. ISAK-75 MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ IR KURČIŲJŲ MOKYKLOMS

Διαβάστε περισσότερα

Matematikos brandos egzamino mokinių pasiekimų lygių aprašas su pavyzdžiais

Matematikos brandos egzamino mokinių pasiekimų lygių aprašas su pavyzdžiais Matematikos brandos egzamino mokinių pasiekimų lygių aprašas su pavyzdžiais Patenkinamas pasiekimų lygis Paprastose standartinėse situacijose atpažįsta ir teisingai vartoja (reprodukuodamas) pagrindines

Διαβάστε περισσότερα

KURKIME ATEITĮ DRAUGE! FIZ 414 APLINKOS FIZIKA. Laboratorinis darbas SAULĖS ELEMENTO TYRIMAS

KURKIME ATEITĮ DRAUGE! FIZ 414 APLINKOS FIZIKA. Laboratorinis darbas SAULĖS ELEMENTO TYRIMAS EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 4 priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra Projekto

Διαβάστε περισσότερα

2. Omo ir Džaulio dėsnių tikrinimas

2. Omo ir Džaulio dėsnių tikrinimas Užduotis.. Omo ir Džaulio dėsnių tikrinimas 1. Patikrinti Omo dėsnį uždarai grandinei ir jos daliai.. Nustatyti elektros šaltinio vidaus varžą ir elektrovarą 3. Išmatuoti srovės šaltinio naudingos galios

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA ŠVIETIMO PLĖTOTĖS CENTRAS NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA ŠVIETIMO PLĖTOTĖS CENTRAS NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA ŠVIETIMO PLĖTOTĖS CENTRAS NACIONALINIS EGZAMINŲ CENTRAS NACIONALINIS IV IR VIII KLASIŲ MOKINIŲ PASIEKIMŲ TYRIMAS 2005 METAI

Διαβάστε περισσότερα

PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D.

PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D. PIRMO VAISIŲ VARTOJIMO SKATINIMO LIETUVOS MOKYKLOSE PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO IR VEIKSMINGUMO VERTINIMO, APIMANČIO 2010 M. RUGPJŪČIO 1D. 2011 M. LIEPOS 31 D. LAIKOTARPĮ, ATASKAITOS SANTRAUKA Vadovaujantis

Διαβάστε περισσότερα

Vilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS

Vilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS Vilniaus universitetas Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS Vilnius 1992 T U R I N Y S 1. Vektorinė erdvė............................................. 3 2. Matricos rangas.............................................

Διαβάστε περισσότερα

Praktinis vadovas elektros instaliacijos patikrai Parengta pagal IEC standartą

Praktinis vadovas elektros instaliacijos patikrai Parengta pagal IEC standartą Praktinis vadovas elektros instaliacijos patikrai Parengta pagal IEC 60364-6 standartą TURINYS 1. Įžanga 2. Standartai 3. Iki 1000V įtampos skirstomojo tinklo sistemos 4. Kada turi būti atliekami bandymai?

Διαβάστε περισσότερα

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

EUROPOS CENTRINIS BANKAS 2005 12 13 C 316/25 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ 2005 m. gruodžio 1 d. dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTROS SROVĖS STIPRIS ĮTAMPA. VARŽA LAIDININKŲ JUNGIMO BŪDAI

LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTROS SROVĖS STIPRIS ĮTAMPA. VARŽA LAIDININKŲ JUNGIMO BŪDAI LETVOS FZKŲ DAGJA ŠALŲ NVESTETO JANŲJŲ FZKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTOS SOVĖS STPS ĮTAMPA. VAŽA LADNNKŲ JNGMO BŪDA LETVOS FZKŲ DAGJA ŠALŲ NVESTETO JANŲJŲ FZKŲ MOKYKLA FOTONAS omas Senkus ELEKTOS SOVĖS STPS.

Διαβάστε περισσότερα

Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės

Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės Dalinės išvestinės Tarkime, kad dviejų kintamųjų funkcija (, )yra apibrėžta srityje, o taškas 0 ( 0, 0 )yra vidinis srities taškas. Jei fiksuosime argumento

Διαβάστε περισσότερα

UAB Rutinas ūkinės veiklos metu išmetamų aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimas

UAB Rutinas ūkinės veiklos metu išmetamų aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimas Objektas: UAB Rutinas Draugystės g. 4, Kaunas UAB Rutinas ūkinės veiklos metu išmetamų aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimas 207-0-24 2 Skaičiavimo metodika, naudota kompiuterinė programinė įranga

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 2014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 2014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ 014 m. birželio 5 d. matematikos valstybinį

Διαβάστε περισσότερα

Integriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009

Integriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009 1 Integriniai diodai Integrinių diodų pn sandūros sudaromos formuojant dvipolių integrinių grandynų tranzistorius. Dažniausiai integriniuose grandynuose kaip diodai naudojami tranzistoriniai dariniai.

Διαβάστε περισσότερα

VERTINIMO INSTRUKCIJA 2008 m. valstybinis brandos egzaminas Pakartotinë sesija

VERTINIMO INSTRUKCIJA 2008 m. valstybinis brandos egzaminas Pakartotinë sesija PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 008 m. birželio 7 d. įsakymu (.3.)-V-37 VERTINIM INSTRUKIJA 008 m. valstybinis brandos egzaminas I dalis Kiekvienas I dalies klausimas vertinamas tašku.

Διαβάστε περισσότερα

1 teorinė eksperimento užduotis

1 teorinė eksperimento užduotis 1 teorinė eksperimento užduotis 2015 IPhO stovykla DIFERENCINIS TERMOMETRINIS METODAS Šiame darbe naudojame diferencinį termometrinį metodą šiems dviems tikslams pasiekti: 1. Surasti kristalinės kietosios

Διαβάστε περισσότερα

II dalis Teisingas atsakymas į kiekvieną II dalies klausimą vertinamas 1 tašku g/mol

II dalis Teisingas atsakymas į kiekvieną II dalies klausimą vertinamas 1 tašku g/mol PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 05 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. (.3.)-V-73 05 M. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA. Pagrindinė sesija I dalis Teisingas

Διαβάστε περισσότερα

KB ALSIŲ PAUKŠTYNAS IŠSISKIRIANČIŲ APLINKOS ORO TERŠALŲ IR KVAPO SKLAIDOS MODELIAVIMAS

KB ALSIŲ PAUKŠTYNAS IŠSISKIRIANČIŲ APLINKOS ORO TERŠALŲ IR KVAPO SKLAIDOS MODELIAVIMAS Objektas: KB Alsių paukštynas Žučių k., Žagarės sen., Joniškio r. KB ALSIŲ PAUKŠTYNAS IŠSISKIRIANČIŲ APLINKOS ORO TERŠALŲ IR KVAPO SKLAIDOS MODELIAVIMAS 2018-05-23 2 Aplinkos oro teršalų išsisklaidymo

Διαβάστε περισσότερα

UAB Aveva planuojamos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų sklaidos modeliavimas

UAB Aveva planuojamos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų sklaidos modeliavimas Objektas: UAB Aveva Kupiškio g. 54, Utena UAB Aveva planuojamos ūkinės veiklos metu į aplinkos orą išmetamų teršalų sklaidos modeliavimas 2017 m. 2 Skaičiavimo metodika, naudota kompiuterinė programinė

Διαβάστε περισσότερα

04 Elektromagnetinės bangos

04 Elektromagnetinės bangos 04 Elektromagnetinės bangos 1 0.1. BANGINĖ ŠVIESOS PRIGIMTIS 3 Šiame skyriuje išvesime banginę lygtį iš elektromagnetinio lauko Maksvelo lygčių. Šviesa yra elektromagnetinė banga, kurios dažnis yra optiniame

Διαβάστε περισσότερα

KRŪVININKŲ JUDRIO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ELEKTRINIO LAUKO STIPRIO TYRIMAS

KRŪVININKŲ JUDRIO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ELEKTRINIO LAUKO STIPRIO TYRIMAS VILNIAUS UNIVERSITETAS Puslaidininkių fizikos katedra Puslaidininkių fizikos mokomoji laboratorija Laboratorinis darbas Nr. 5 KRŪVININKŲ JUDRIO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ELEKTRINIO LAUKO STIPRIO TYRIMAS 013-09-0

Διαβάστε περισσότερα

MATAVIMAI IR METROLOGIJOS PAGRINDAI

MATAVIMAI IR METROLOGIJOS PAGRINDAI EUROPOS SĄJUNGA KURKIME ATEITĮ DRAUGE! VILNIAUS KOLEGIJA Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos projektas MOKYMO IR STUDIJŲ PROGRAMOS MECHANIKOS IR ELEKTRONIKOS SEKTORIAUS POREIKIAMS TENKINTI SUKŪRIMAS

Διαβάστε περισσότερα

Elektrotechnika ir elektronika modulio konspektas

Elektrotechnika ir elektronika modulio konspektas KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA ELEKTROMECHANIKOS FAKULTETAS MECHATRONIKOS KATEDRA Elektrotechnika ir elektronika modulio konspektas Parengė: doc. dr. Marius Saunoris KAUNAS, 0 TURINYS ĮŽANGINIS ŽODIS...6 3.

Διαβάστε περισσότερα

FRANKO IR HERCO BANDYMAS

FRANKO IR HERCO BANDYMAS VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Atomo ir branduolio fizikos laboratorija Laboratorinis darbas Nr. FRANKO IR HERCO BANDYMAS Parengė A. Poškus 013-08-31 Turinys Darbo tikslas 1.

Διαβάστε περισσότερα

ELEKTROS LABORATORINIŲ DARBŲ

ELEKTROS LABORATORINIŲ DARBŲ LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS FIZIKOS KATEDRA ELEKTROS LABORATORINIŲ DARBŲ I ir II dalys METODINIAI PATARIMAI AKADEMIJA, 007 UDK 537.3(076) El-41 Leidinį sudarė

Διαβάστε περισσότερα

FIZ 313 KOMPIUTERINĖ FIZIKA. Laboratorinis darbas FIZIKOS DIFERENCIALINIŲ LYGČIŲ SPRENDIMAS RUNGĖS KUTOS METODU

FIZ 313 KOMPIUTERINĖ FIZIKA. Laboratorinis darbas FIZIKOS DIFERENCIALINIŲ LYGČIŲ SPRENDIMAS RUNGĖS KUTOS METODU EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 4 priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra Projekto

Διαβάστε περισσότερα

Ketvirtos eilės Rungės ir Kutos metodo būsenos parametro vektoriaus {X} reikšmės užrašomos taip:

Ketvirtos eilės Rungės ir Kutos metodo būsenos parametro vektoriaus {X} reikšmės užrašomos taip: PRIEDAI 113 A priedas. Rungės ir Kuto metodas Rungės-Kutos metodu sprendiamos diferencialinės lygtys. Norint skaitiniu būdu išspręsti diferencialinę lygtį, reikia žinoti ieškomos funkcijos ir jos išvestinės

Διαβάστε περισσότερα

Nacionalinis egzaminų centras Projektas Brandos egzaminų kokybės sistemos plėtra m. brandos egzaminų užduočių analizė.

Nacionalinis egzaminų centras Projektas Brandos egzaminų kokybės sistemos plėtra m. brandos egzaminų užduočių analizė. Nacionalinis egzaminų centras Projektas Brandos egzaminų kokybės sistemos plėtra 2007 m. brandos egzaminų užduočių analizė Matematika Vilnius 2008 Išleista Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI

LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA

Διαβάστε περισσότερα

Leidinio ekspertė Alvida Lozdienė. 1 Vytauto Didžiojo universitetas 2 Lietuvos edukologijos universitetas 3 Šiaulių universitetas

Leidinio ekspertė Alvida Lozdienė. 1 Vytauto Didžiojo universitetas 2 Lietuvos edukologijos universitetas 3 Šiaulių universitetas 1 2 3 2007 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą VP1-2.2- ŠMM-03-V priemonę Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje,

Διαβάστε περισσότερα

Liudmila Andriušienė, Jolita Grašienė, Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Bronė Mitkienė

Liudmila Andriušienė, Jolita Grašienė, Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė, Bronė Mitkienė Projektas,,Studentų praktikų organizavimo sistemos sukūrimas Lietuvos elektrotechnikos sektoriaus įmonėse" VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-091 Liudmila Andriušienė, Jolita Grašienė, Marija Jotautienė, Dalia Lukošienė,

Διαβάστε περισσότερα

GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI

GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI OPTINĖS SISTEMOS GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI sites.google.com/site/optinessistemos/ I. ĮVADAS Ženklai geometrinėje optikoje LABAI SVARBU! Fizikinė optika ir geometrinė optika Fizikinė optika - bangų

Διαβάστε περισσότερα

APRAŠO DALIŲ TVARKYMAS

APRAŠO DALIŲ TVARKYMAS 1 TURINYS Psl. 1. Kodėl svarbus darbo aprašo turinys ir išvaizda? 2 DUOMENŲ ATRANKA 2. Kur, kokiu pavadinimu ir kokius duomenis saugoti? 4 3. Ką pateikti, o ko neminėti apraše? 8 4. Kaip rengti aprašą,

Διαβάστε περισσότερα

PRAKTIKA 2 Andragogikos specialybės studentams

PRAKTIKA 2 Andragogikos specialybės studentams PRAKTIKA 2 Andragogikos specialybės studentams doc. dr. I. Zubrickienė, doc. dr. J. Adomaitienė, doc. dr. G. Tolutienė Tikslas įtvirtinti studentų gebėjimus taikyti įgytas teorines andragogikos ţinias

Διαβάστε περισσότερα

DYZELINIAI GENERATORIAI NEPERTRAUKIAMO MAITINIMO ŠALTINIAI (UPS)

DYZELINIAI GENERATORIAI NEPERTRAUKIAMO MAITINIMO ŠALTINIAI (UPS) DYZELINIAI GENERATORIAI NEPERTRAUKIAMO MAITINIMO ŠALTINIAI (UPS) Mes siūlome: Plataus spektro generatorius, nepertraukiamo maitinimo šaltinius (UPS) bei technines konsultacijas Derinimo ir paleidimo darbus

Διαβάστε περισσότερα

Chemijos eksperimentai

Chemijos eksperimentai Chemijos eksperimentai TURINYS ĮŽANGA... 3 I. CHEMINĖ KATALIZĖ: H 2 O 2 SKAIDYMAS KATALIZATORIUMI NAUDOJANT MNO 2... 4 II. CHEMINĖ PUSIAUSVYRA: PUSIAUSVYROS KONSTANTOS K NUSTATYMAS... 8 III. DEGIMO ŠILUMA...

Διαβάστε περισσότερα

r F F r F = STATIKA 1 Q = qmax 2

r F F r F = STATIKA 1 Q = qmax 2 STTIK Mechanika fizinių moksų šaka, naginėjanti mateiaiuosius objektus: kūnus, kūnų sistemas, tų sistemų pusiausvyą, judėjimo dėsnius i mechaninę tapusavio sąveiką. Statika moksas apie pavienius mateiaiuosius

Διαβάστε περισσότερα

2008 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija

2008 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 008 M MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA 008 m matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 7 uždavinių atsakymai I variantas Užd

Διαβάστε περισσότερα

ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINĖSE TERPĖSE

ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINĖSE TERPĖSE ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPIĖSE TERPĖSE 43 2.7. SPIDULIUOTĖS IR KŪO SPALVOS Spinduliuotės ir kūno optiniam apibūdinimui naudojama spalvos sąvoka. Spalvos reiškinys yra nepaprastas. Kad suprasti spalvos esmę,

Διαβάστε περισσότερα

EUROPASS PAŽYMĖJIMO PRIEDĖLIO PILDYMO GAIRĖS

EUROPASS PAŽYMĖJIMO PRIEDĖLIO PILDYMO GAIRĖS EUROPASS PAŽYMĖJIMO PRIEDĖLIO PILDYMO GAIRĖS BENDROSIOS REKOMENDACIJOS Pažymėjimo priedėlio paskirtis Pažymėjimo priedėlis pridedamas prie pažymėjimo ar diplomo originalo. Jis nepakeičia originalaus kvalifikacijos

Διαβάστε περισσότερα

Kai kurios uþdaviniø sprendimo formulës. Tolygiai kintamo judesio (veikia pastovios iðorinës jëgos): Greitis (apibrëþiamas taip pat)

Kai kurios uþdaviniø sprendimo formulës. Tolygiai kintamo judesio (veikia pastovios iðorinës jëgos): Greitis (apibrëþiamas taip pat) 178 F I Z I K A biomedicinos ir fiziniø mokslø studentams UÞDAVINIAI Kai kurios uþdaviniø sprendimo formulës M e c h a n i k a. D i n a m i k a Kûno poslinkis s (kûno neveikia iðorinës jëgos) s =v t (ds

Διαβάστε περισσότερα

I PRIEDAS m. gruodžio 8 d. 1

I PRIEDAS m. gruodžio 8 d. 1 I PRIEDAS VAISTŲ PAVADINIMŲ, VAISTŲ FORMŲ, STIPRUMO, NAUDOJIMO BŪDŲ, PASKIRTIES GYVŪNŲ RŪŠIŲ IR REGISTRUOTOJŲ ATITINKAMOSE VALSTYBĖSE NARĖSE, ISLANDIJOJE IR NORVEGIJOJE, SĄRAŠAS 2004 m. gruodžio 8 d. 1

Διαβάστε περισσότερα

Atomų sąveikos molekulėje rūšys (joninis ir kovalentinis ryšys). Molekulė mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines medžiagos chemines savybes.

Atomų sąveikos molekulėje rūšys (joninis ir kovalentinis ryšys). Molekulė mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines medžiagos chemines savybes. Atomų sąveikos molekulėje rūšys (joninis ir kovalentinis ryšys). Molekulė mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines medžiagos chemines savybes. Ji susideda iš vienodų arba skirtingų atomų. Molekulėje

Διαβάστε περισσότερα

2018 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ

2018 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ N A C I O N A L I N I S E G Z A M I N Ų C E N T R A S 018 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ 018 m. birželio 9 d. įvyko matematikos valstybinis brandos egzaminas.

Διαβάστε περισσότερα

Lina Ragelienė, Donatas Mickevičius. Fizikin chemija. Praktiniai darbai

Lina Ragelienė, Donatas Mickevičius. Fizikin chemija. Praktiniai darbai Lina Ragelienė, Donatas Mickevičius Fizikinchemija Praktiniai darbai Vytauto Didžiojo universitetas Kaunas, 011 ISBN 978-9955-1-751- Lina Ragelienė, Donatas Mickevičius Vytauto Didžiojo universitetas TURINYS

Διαβάστε περισσότερα

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LĖTINIO VIRUSINIO C HEPATITO DIAGNOSTIKOS IR AMBULATORINIO GYDYMO KOMPENSUOJAMAISIAIS VAISTAIS TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO 2012 m. spalio

Διαβάστε περισσότερα

. (2 taškai) (1 taškas) . (2 taškai) . (2) (2 taškai)

. (2 taškai) (1 taškas) . (2 taškai) . (2) (2 taškai) 0 m. ietuvos 6-ojo fizikos čempionato UŽDUOČŲ SPRENDMA 0 m. gruodžio 6 d. (Kiekvienas uždavinys vertinamas 0 taškų, visa galimų taškų suma 00). Pervyniojant transformatoriaus ritę buvo pastebėta, kad ritėje

Διαβάστε περισσότερα

Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka

Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka WMB 71032 PTM Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató utomatická pračka Používateľská príručka Dokumentu Nr 2820522945_LT / 06-07-12.(16:34) 1 Svarbūs

Διαβάστε περισσότερα

Puslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai

Puslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS Puslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai Audzijonis Audzijonis Aurimas Čerškus VILNIUS 003 Algirdas Audzijonis, 003 Aurimas Čerškus,

Διαβάστε περισσότερα

2 laboratorinis darbas. TIKIMYBINIAI MODELIAI

2 laboratorinis darbas. TIKIMYBINIAI MODELIAI laboratorns darbas laboratorns darbas. TIKIMYBINIAI MODELIAI DARBO TIKSLAS - šstudjuot atstktnų dydžų r vektorų skrstnus, skrstno (passkrstymo) funkcją, tanko funkcją, skatnes charakterstkas r jų savybes.

Διαβάστε περισσότερα

Švietimo panorama. mo de lis. Žalio sios ener ge ti kos cen tras jau ir Lie tu vo je...2. Pa si ren ka mo jo švie ti mo fi nan sa vi mo

Švietimo panorama. mo de lis. Žalio sios ener ge ti kos cen tras jau ir Lie tu vo je...2. Pa si ren ka mo jo švie ti mo fi nan sa vi mo Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) Švietimo panorama Pa si ren ka mo jo švie ti mo fi nan sa vi mo mo de lis Ge gu žę Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri joje or ga ni zuo tas

Διαβάστε περισσότερα

ELEKTRINIS KIETŲJŲ KŪNŲ LAIDUMAS

ELEKTRINIS KIETŲJŲ KŪNŲ LAIDUMAS II skyrius ELEKTRINIS KIETŲJŲ KŪNŲ LAIDUMAS 2.1. Kietųjų kūnų klasifikacija pagal laiduą Pagal gebėjią praleisti elektros srovę visos edžiagos gatoje yra skirstoos į tris pagridines klases: laidininkus,

Διαβάστε περισσότερα

DISPERSINĖ, FAKTORINĖ IR REGRESINĖ ANALIZĖ Laboratorinis darbas Nr. 1

DISPERSINĖ, FAKTORINĖ IR REGRESINĖ ANALIZĖ Laboratorinis darbas Nr. 1 DISPERSINĖ, FAKTORINĖ IR REGRESINĖ ANALIZĖ Laboratorinis darbas Nr. 1 Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2010 m. vasario 9 d. Santrauka Pirmas laboratorinis darbas skirtas išmokti generuoti nesudėtingus

Διαβάστε περισσότερα

Inžinerinių technologijų projektavimas

Inžinerinių technologijų projektavimas 0 7 ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Žemės ūkio inžinerijos fakultetas Šilumos ir biotechnologijų inžinerijos katedra Henrikas Novošinskas Inžinerinių technologijų projektavimas Mokomoji knyga AKADEMIJA

Διαβάστε περισσότερα

4.18. AKUSTINIO DOPLERIO EFEKTO TYRIMAS

4.18. AKUSTINIO DOPLERIO EFEKTO TYRIMAS 4.18. AKUSTINIO DOPLERIO EFEKTO TYRIMAS Darbo tikslas Ištirti akustinį Doplerio efektą. Darbo užduotys Nustatyti garso greitį ore. Nustatyti nejudančio garso šaltinio skleidžiamų garso bangų dažnį. Nustatyti

Διαβάστε περισσότερα

Gabija Maršalkaitė Motiejus Valiūnas. Astronomijos pratybų užduočių komplektas

Gabija Maršalkaitė Motiejus Valiūnas. Astronomijos pratybų užduočių komplektas Gabija Maršalkaitė Motiejus Valiūnas Astronomijos pratybų užduočių komplektas Vilnius 2014 1 Įvadas 1.1 Astronomijos olimpiados Lietuvoje kylant moksleivių susidomėjimu astronomijos olimpiada buvo pastebėta,

Διαβάστε περισσότερα

RIRS 350P EKO . VEDINIMO ĮRENGINYS. Ypač žemas aukštis! Energiją taupantys ir tyliai dirbantys EC ventiliatoriai.

RIRS 350P EKO . VEDINIMO ĮRENGINYS. Ypač žemas aukštis! Energiją taupantys ir tyliai dirbantys EC ventiliatoriai. . VEDINIMO ĮRENGINYS RIRS 350P EKO 1 2 3 Energiją taupantys ir tyliai dirbantys EC ventiliatoriai. Efektyvus rotorinis šilumokaitis, kurio grąžinama šiluma iki 91%. Ypač žemas aukštis! 2 Turinys Pagrindinės

Διαβάστε περισσότερα

KAIP VYKSTA FOTOSENSIBILIZACIJA BIOLOGINĖSE SISTEMOSE?

KAIP VYKSTA FOTOSENSIBILIZACIJA BIOLOGINĖSE SISTEMOSE? 2 skyrius KAIP VYKSTA FOTOSENSIBILIZACIJA BIOLOGINĖSE SISTEMOSE? Trumpai pateikiami svarbiausi šviesos parametrai, reikalavimai efektyviems fotosensibilizatoriams ir esminiai fotosenibilizacijos reakcijų

Διαβάστε περισσότερα

1 tema. Bendroji mokslinių tyrimų metodologija

1 tema. Bendroji mokslinių tyrimų metodologija 1 tema. Bendroji mokslinių tyrimų metodologija Mokslas, kaip viena protinės veiklos sudėtinė dalis - tai žmonių veikla, kurios funkcijos yra gauti ir teoriškai sisteminti objektyvias žinias apie tikrovę.

Διαβάστε περισσότερα