STATYBOS TAISYKLĖS FASADŲ ĮRENGIMO DARBAI

STATYBOS TAISYKLĖS FASADŲ ĮRENGIMO DARBAI Vėdinamų fasadų su mineralinės vatos šilumos izoliacija įrengimas (A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatams) LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA VILNIUS 2014 LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 1 /55

Parengė: LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA Darbo vadovas: Virginijus Barišauskas Recenzavo: dr. Raimondas Bliūdžius dr. Audronė Endriukaitytė dr. Česlovas Ignatavičius Teikė medžiagą ir rengė: dr. Vaidotas Šarka Ieva Gerulskytė inž. Laima Biezumaitė Rytis Mėdžius Giedrius Gelusevičius Remigijus Ciesiūnas Remigijus Balčikonis Aidas Vaičiulis Alvydas Musius Mag. Justinas Bureikis Vytenis Mėlynavičius Gintaras Šlepikas Vidas Jaskauskas Jonas Vaišnys inž. Arvydas Kuralavičius inž. Alvydas Černys inž. Raimundas Šlekys inž. Rita Usonienė inž. Vladas Laučys inž.vilma Čekauskaitė Petras Jakutis LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 2 /55

TURINYS I. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS... 3 II. SKYRIUS. NUORODOS... 4 III. SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS ir TRUMPINIAI... 5 IV. SKYRIUS. BENDRI REIKALAVIMAI... 6 11. Bendri reikalavimai vėdinamų fasadų sistemoms... 6 12. Bendri reikalavimai darbuotojų mokymams ir darbų saugai... 9 V. SKYRIUS. STATYBOS OBJEKTO PARUOŠIMAS IR MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS 9 13. Statybos objekto paruošimas:... 9 14. Medžiagų sandėliavimas:... 10 VI. Skyrius PAGRINDO IR KITŲ SUSIJUSIŲ KONSTRUKCIJŲ ĮVERTINIMAS IR PRIĖMIMAS... 10 15. Pagrindo sandarumo įvertinimas.... 10 16. Pagrindo kokybės įvertinimas ir priėmimas.... 11 17. Vitrininių ir varstomų langų, durų ir kitų fasade tvirtinamų elementų atliktų darbų įvertinimas ir priėmimas... 11 18. Papildomai įrengtų ant pagrindo inžinerinių sistemų priėmimas. (į meniu)... 12 19. Papildomos įrangos tvirtinimo elementų parinkimas ir montavimas.... 12 VII. SKYRIUS. VĖDINAMO FASADO SISTEMOS ĮRENGIMO DARBŲ EIGA... 12 20. Sistemos įrengimo darbų etapai... 12 21. Sistemos karkaso parinkimas ir įrengimas... 12 22. Papildomų elementų, skirtų drėgmės reguliavimui ir apsaugos nuo vandens Sistemoje užtikrinimui, įrengimas... 20 23. Termoizoliacijos sluoksnio įrengimas... 21 24. Vėjo izoliacijos sluoksnio įrengimas... 25 25. Apdailos sluoksnio įrengimas... 29 26. Užbaigimo elementų montavimas (parapetai, palangės ir kita (Į meniu)... 42 VIII. SKYRIUS. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ESMINIAI REIKALAVIMAI (Pasiūlymas Padaryti priedą NN) ir nuoroda tekste yra prie 12p. priekyje.... 42 27. Darbuotojų mokymas ir instruktavimas... 42 28. Saugos reikalavimai statant pastolius... 43 29. Saugos reikalavimai naudojant pastolius... 43 30. Saugos reikalavimai išardant pastolius... 44 31. Asmeninės apsaugos priemonės... 44 32. Saugos reikalavimai naudojant kopėčias... 44 33. Saugos reikalavimai naudojant darbo priemones... 45 34. Saugos reikalavimai tvarkant atliekas... 45 IX. SKYRIUS Kokybės kontrolė... 45 X. SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS... 54 I. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklės Fasadų įrengimo darbai. Vėdinamų fasadų su mineralinės vatos šilumos izoliacija įrengimas (toliau Taisyklės) parengtos laikantis STR 1.01.05:2007 Normatyviniai statybos techniniai dokumentai [8.1]. Statybos taisyklės yra norminių statybos techninių dokumentų sistemos dalis, priklausanti savanoriškai LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 3 /55

taikomų normatyvinių statybos techninių dokumentų sričiai. Rengiant Taisykles vadovautasi galiojančiais norminiais dokumentais ir ES sertifikuotų medžiagų, gaminių bei konstrukcijų gamintojų rekomendacijomis. 2. Šios statybos taisyklės reglamentuoja atliekamų statybos darbų būdus, kokybės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir taikomos įrengiant vėdinamus fasadus su mineralinės vatos šilumos izoliacija. 3. Reikalaujama, kad fasadams įrengti būtų naudojamos tik Europos techninį liudijimą (ETL) turinčios ir/arba CE ženklu ženklintos visos sudėtinės fasado dalys (sistemos elementai). 4. Statybos taisyklėse pateikta technologinių procesų kokybės valdymo ir kontrolės sistema atitinka bendruosius LST EN ISO 9001:2001 vidinės kokybės vadybos principus. 5. Statybos taisyklių reikalavimai privalomi visiems Statybininkų asociacijos nariams, į elektroninės statybos taisyklių sistemos STATAI narių sąrašą įtrauktoms įmonėms, kitoms šias taisykles įteisinusioms įmonėms ir juridiniams asmenims. 6. Šios taisyklės taikomos tik tiems vėdinamiems fasadams, kurių apdaila prie karkso konstrukcijos tvirtinama mechaniškai ir įrengiamas vėdinamas oro tarpas. 7. Šios taisyklės netaikomos įrengti: 7.1.įstiklintus vėdinamus fasadus, medines surenkamas karkasines ar skydines konstrukcijas, trisluoksnes mūro vėdinamas konstrukcijas, ar kitų sunkių vėdinamų fasadų apdailos medžiagų konstrukcijas. Tokių fasadų detalizuoti sprendimai turi būti pateikti projektinėje dokumentacijoje, darbus atlikti pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas. 7.2.vėdinamus fasadus, kuriuose apdaila klijuojama prie karkaso konstrukcijos. 7.3.pakabinamas lubas lauko sąlygomis. II. SKYRIUS. NUORODOS 8. Statybos taisyklės parengtos laikantis šių norminių dokumentų ir standartų: 8.1. Statybos techninis reglamentas 1.01.05:2007 Normatyviniai statybos techniniai dokumentai patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. D1-665; 8.2. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.11:2012 Išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-212; 8.3. www.statybostaisykles.lt naudojimosi taisyklės. 8.4. Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34; 8.5. Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346; 8.6. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2013 Pastatų energinio naudingumo projektavimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 09 d. įsakymu Nr. D1-909 Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2013 Pastatų energinio naudingumo projektavimas (Žin., 2013, Nr. 129-6566); 8.7. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas Mechaninis atsparumas ir pastovumas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 Vilnius LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 4 /55

8.8. LST EN 13501-1:2007+A1:2010/P:2012 Statybos gaminių ir pastato elementų klasifikavimas pagal atsparumą ugniai. 1 dalis. Klasifikavimas pagal atsako į ugnį bandymų duomenis. 8.9. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.04:2004 Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 704. 8.10. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2013 Pastatų energinio naudingumo projektavimas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. D1-909 (Žin., 2013, Nr. 129-6566) 8.11. ETAG 034 Part I : VENTILATED CLADDING KITS COMPRISING CLADDING (pateikti nuorodą į šį dokumentą prie karkaso..) III. SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS ir TRUMPINIAI 9. Statybos taisyklėse naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai: 9.1. Vėdinamas fasadas (toliau Sistema) statybvietėje pastato laikančiųjų konstrukcijų išorėje įrengiama sienų apšiltinimo ir apdailos sistema, naudojant sistemos gamintojo tiekiamą arba pagal konkretų projektą komplektuojamą gamyklinių statybos produktų rinkinį, kurį sudaro šie komponentai: sistemos karkasas; sistemos mechaninio tvirtinimo elementai; termoizoliacinis sluoksnis; vėjo izoliacinis sluoksnis; išorės apdaila. 9.2. Pagrindas išorinė atitvara (pastato siena), kuri atitinka sandarumo ir mechaninio stiprumo reikalavimus (atsparumas statinėms ir dinaminėms apkrovoms) ir prie kurios yra tvirtinama Sistema. 9.2.1. Pagrindų tipai: mūro sienos, betono sienos 9.2.2. Pagrindų pavyzdžiai: keraminių, betono, keramzitbetonio, silikatinių, autoklaviniu būdu pagamintų akyto betono blokelių ar plytų mūras, naudojant skiedinį arba klijus. Betoninės sienos gali būti liejamos vietoje arba surinktos statybos aikštelėje iš atskirų elementų. 9.3. Termoizoliacinė tarpinė termoizoliacinės medžiagos detalė tarp Sistemos karkaso elemento ir pagrindo; 9.4. Sistemos karkasas tarp pagrindo ir apdailos esanti vertikalių ir/arba horizontalių medinių arba metalinių elementų sąranka (kronšteinai, strypai, profiliuočiai ir kitos laikančiosios detalės); 9.5. Sistemoje naudojami mechaninio tvirtinimo elementai skirti: - sistemos karkasui pritvirtinti prie pagrindo (inkarai, inkaravimo sistemos ir kiti); - tarpusavyje sujungti ir mechaniškai sutvirtinti Sistemos karkaso elementus (savisriegiai, varžtai, kniedės ir kiti); - mechaniškai pritvirtinti termoizoliacines ir vėjo izoliacines medžiagas prie pagrindo ir sutvirtinti jas tarpusavyje (smeigės, sraigtinio tipo tvirtikliai ir kiti); - apdailos medžiagoms pritvirtinti prie Sistemos karkaso (savisriegiai, kniedės, ankeriai, laikikliai ir kiti); 9.6. Termoizoliacinis sluoksnis vienas arba keli Sistemos laikančiojo karkaso konstrukcijoje įrengti termoizoliacinės medžiagos sluoksniai, užtikrinantys reikiamą sienos šilumos izoliaciją; 9.7. Vėjo izoliacinis sluoksnis - lakštiniai vėjo izoliaciniai gaminiai, skirti apsaugoti termoizoliacinį sluoksnį nuo judančio oro poveikio; 9.8. Vėdinamas oro tarpas su išorės aplinkos oru susisiekiantis tarpas tarp apdailos ir vėjo izoliacinio arba termoizoliacinio sluoksnio; LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 5 /55

9.9. Išorinė fasado apdaila išorinis sluoksnis iš surenkamų apdailos elementų, apsaugantis Sistemos elementus ir sieną nuo atmosferos poveikio ir suteikiantis pastatui norimą architektūrinį ir estetinį vaizdą. Išorinės fasado apdailos pavyzdžiai: 9.9.1. didelio slėgio laminato (DSL angl. HPL) plokštės; 9.9.2. fibrobetoninės plokštės; 9.9.3. fibrocementinės plokštės ir plokštelės; 9.9.4. keraminės, akmens masės plytelės; 9.9.5. kompozitinės metalo plokštės; 9.9.6. metalinės kasetės; 9.9.7. natūralaus ar dirbtinio akmens plokštės ir plytelės; 9.9.8. profiliuota skarda; 9.9.9. vario, cinko, švino lankstiniai ir kt. 9.10. Pastato sandarumas išorinių atitvarų pasipriešinimas oro skverbimuisi į patalpas; oro pasikeitimu kartais per valandą, sudarant 50 Pa pastato vidaus ir išorės oro slėgių skirtumą. 10. Taisyklėse naudojami šie trumpiniai: 10.1. STR statybos techniniai reglamentai; 10.2. DP - darbo projektas; 10.3. SDTP statybos darbų technologijos projektas; 10.4. PV Projekto Vadovas; 10.5. ETĮ Europos techninis įvertinimas; 10.6. ETAG Europos techninių įvertinimų rengimo vadovas; 10.7. DSL (angl. HPL) plokštės - didelio slėgio laminato plokštės; 10.8. MDP medžio drožlių plokštė; 10.9. PVC polivinilchlorido gaminiai; 10.10. UV - ultravioletiniai spinduliai; IV. SKYRIUS. BENDRI REIKALAVIMAI 11. Bendri reikalavimai vėdinamų fasadų sistemoms 11.1. Pagrindinis vėdinamų fasadų Sistemoms taikomas reikalavimas yra tokios konstrukcijos su Sistemos vėdinimui skirtu oro tarpu, įrengimas, kuriame turi būti užtikrinta oro cirkuliacija tarp vėjo izoliacinio sluoksnio ir išorinės fasado apdailos sluoksnio. Oro tarpas turi atitikti sistemos tiekėjo/gamintojo nurodymus, bet ne mažesnis kaip 25 mm. Oras į vėdinamą oro tarpą iš išorės patenka ir iš jo išeina per įrengtas vėdinimo angas [11.2]. 11.2. konkrečius vėdinamų angų dydžius pateikia projektuotojas, atsižvelgdamas į pastato paskirtį, aukštingumą ir apdailinės medžiagos tipą, bet šių angų dydis turi būti ne mažesnis kaip 50 cm2 vienam ilginiam (horizontaliąja kryptimi) vertikalaus oro tarpo metrui. 11.3. Jei vėdinimo angos plotis yra didesnis nei 10 mm, tai tokiu atveju turi būti įrengtas perforuotas profiliuotis, kurį sumontavus, angų plotas išliks ne mažesnis kaip 50 cm2 vienam ilginiam (horizontaliąja kryptimi) vertikalaus oro tarpo metrui; LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 6 /55

16 pav. Specialus ventiliacinis profiliuotis 11.4. Vėdinamo oro tarpo dviejų (a) lygių ir vieno lygio (b) karkasuose suformavimo principinės schemos pateiktos 15 paveiksle. a: b: 1. Pagrindas; 1. Pagrindas; 2. Horizontalus profilis; 2. Distanciniai kronšteinai; 3. Termoizoliacinė medžiaga, tvirtinama tarp 3. Termoizoliacinė medžiaga tvirtinama profiliuočių; smeigėmis; 4. Vertikalus profiliuotis Ω (omega); 4. Vertikalus profilis T ir L profiliuočiai; 5. Vėdinamas oro tarpas; 5. Vėdinamas oro tarpas; 6. Išorinė fasado apdaila. 6. Išorinė fasado apdaila. 15 pav. Vėdinamas oro tarpas dviejų (a) lygių ir vieno lygio (b) karkasuose 11.5. Vėdinamų fasadų Sistemų atliekamos funkcijos (9-14 pav.): LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 7 /55

9 pav. Apsauga nuo kritulių 10 pav. Šilumos izoliavimas 11 pav. Apsauga nuo triukšmo 12 pav. Šiluminių tiltelių izoliavimas 13 pav. Apsauga nuo kondensato susidarymo 14 pav. Temperatūros skirtumų kompensavimas 11.6. Sistema negali vykdyti laikančiosios pastato sienos funkcijos. 11.7. Sistema neatlieka pastato konstrukcijų sandarumo funkcijos. Sandarumas turi būti užtikrintas prieš montuojant vėdinamą fasadą įrengiant laikančiąsias atitvarines ir perdangų konstrukcijas, montuojant langus, duris ir fasaduose naudojamas inžinerines komunikacijas. 11.8. Sistema nėra skirta išlyginti plokštumas, t.y. ištaisyti statybinius trūkumus, kurių nuokrypiai nuo vertikalės ir horizontalės yra didesni nei 100 mm, jei DP nenumatyta kitaip; 11.9. Sistema turi būti mechaniškai atspari vėjo apkrovoms; 11.10. Sistema yra tvirtinama kaip atskira fasado dalis. DP turi būti pateikti statiniai skaičiavimai arba fasadų apdailos gamintojo rekomenduojami fasadų karkaso tvirtinimo sprendimai; 11.11. Sistema turi išlikti stabili dėl temperatūrinių svyravimų, drėgmės poveikio; 11.12. Apdailos elementų atsparumas šalčiui turi būti ne mažesnis už nurodytą atitinkamų gaminių darniuosiuose standartuose ir ne mažesnis už 100 tūrinio šaldymo ciklų. 11.13. Visi sistemos elementai turi būti natūraliai atsparūs korozijai, grybeliui, UV spinduliams, o jeigu ne, tai turi būti padengti atitinkamomis priemonėmis; 11.14. Parenkant sistemos elementus turi būti užtikrintas naudojamų medžiagų suderinamumas (pvz., aliumininiai elementai neturi liestis su cinkuotaisiais elementais, vengti elektrocheminės korozijos židinių). 11.15. Įrengiant Sistemą turi būti laikomasi Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų [11.9]. I atsparumo ugniai laipsnio pastatų dvigubiems (vėdinamiems) fasadams įrengti naudojamų statybos produktų degumo klasės parenkamos pagal aukščiausio aukšto grindų altitudę: LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 8 /55

11.15.1. Aukštybiniams statiniams turi būti naudojami ne žemesnės kaip A2-s2, d0 degumo klasės statybos produktai; 11.15.2. kitiems statiniams turi būti naudojami ne žemesnės kaip B s3, d0 degumo klasės statybos produktai. 11.16. Sistemai įrengti naudojamų statybos produktų degumo klasės turi būti nurodytos produktų eksploatacinių savybių deklaracijose. 11.17. Per visą vėdinamo fasado įrengimo laikotarpį turi būti užtikrinami ne žemesni gaisrinės saugos reikalavimai kaip ir iki darbų pradžios. Jeigu kuriuo nors metu statinio gaisrinės saugos lygis gali būti mažesnis, reikia imtis atitinkamų priemonių mažinančių gaisro kilimo riziką bei informuoti suinteresuotus asmenis apie gręsiančius pavojus. 11.18. Sistemos įrengimo detalizuoti sprendimai turi būti pateikti projektinėje dokumentacijoje. 11.19. Rengiant DP būtina vadovautis konkretaus gamintojo reikalavimais, atsižvelgiant į išorės apdailos medžiagos tipą/rūšį. 11.20. DP turi būti parengtas pagal konkretaus gamintojo rekomendacijas, atsižvelgiant į išorės apdailos medžiagos tipą/rūšį, įvertinant 2 lentelėje pateiktus reikalavimus. 2 lentelė. Pagrindiniai veiksniai, kurie turi būti įvertinti pateiktoje projektinėje dokumentacijoje atliekant pastato statinius skaičiavimus (vėdinamiems fasadams) Eilės Nr. Reikalavimas 1 Fasadui keliami reikalavimai (architektūriniai ir konstrukciniai) 2 Vėjo apkrova (priklauso nuo regiono) 3 Pagrindo konstrukcijos galimybės (stipris, struktūra ir t. t.) 4 Tipiniai pasirinkto sistemos karkaso ypatumai 5 Termoizoliacinės medžiagos storis (norminė/reikiama atitvaros varža) 6 Minimalių vėdinamo oro tarpų ir angų oro padavimui (apatinėje dalyje) ir ištraukimui (viršutinėje dalyje) dydžių sprendiniai 7 Pasirinktos fasado apdailos medžiagos netrukdomas slankumas (deformacijos) 8 Pasirinktos fasado apdailos medžiagos tvirtinimo taškų kiekis (pagal pastato aukštingumą) 9 Bendras sistemos medžiagų ir elementų svoris 12. Bendri reikalavimai darbuotojų mokymams ir darbų saugai 12.1. Reikalavimai Darbuotojų mokymams pateikti NN priede (dabar VIII skyriuje) 12.2. Darbų saugos reikalavimai pateikti NN priede (dabar VIII skyriuje) V. SKYRIUS. STATYBOS OBJEKTO PARUOŠIMAS IR MEDŽIAGŲ SANDĖLIAVIMAS 13. Statybos objekto paruošimas: 13.1. Visa statybvietė turi būti aptverta: 13.1.1. ne žemesne kaip 1,6 m aukščio apsaugine tvora; 13.1.2. ne žemesniais kaip 2 m aukščio aptvarais su vientisu apsauginiu stogeliu (šalia masinio žmonių judėjimo kelių, įėjimų į pastatus). LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 9 /55

13.2. Pavojinga zona priklauso nuo pastato aukščio ir apskaičiuojama pagal formules atliekant statybos darbų technologinį projektą (SDTP). Pavojinga zona aptveriama signaliniais aptvarais, įspėjamąja juosta ir pažymima darbuotojų saugos ir sveikatos ženklais; 13.3. statybos aikštelės priėmimas, elektros energijos ir vandens tiekimo užtikrinimas, buities ir higienos patalpų įrengimas statybvietėje; 13.4. detalūs reikalavimai pateikti Darbų saugos skyriuje. 14. Medžiagų sandėliavimas: 14.1. elektros instaliacijos kabeliai turi būti apsaugoti nuo mechaninių veiksnių poveikio juos klojant tam pritaikytuose vamzdžiuose, loviuose ir (ar) metalinėse rankovėse, arba kabeliai nuo žemės paviršiaus turi būti ne žemiau kaip: 14.1.1. 2,75 m prie pastato sienos; 14.1.2. 3,5 m virš takų ir šaligatvių; 14.1.3. 5,5 m virš kelio ar įvažiavimo važiuojamosios dalies. 14.2. Elektros instaliacijos vamzdžiai, loviai ir (ar) lanksčios metalinės rankovės turi būti suprojektuotos ir paklotos taip, kad jose nesikauptų ir nesikondensuotų aplinkos drėgmė; 14.3. statybos objekto aprūpinimas, paženklinimas ir apšvietimo organizavimas; 14.4. sistemos įrengimo darbams naudojamų medžiagų, įrankių, įtaisų ir atliekų saugojimo vietų įrengimas; 14.5. darbo aikštelių (dažniausiai pastolių), statybos komunikacijų įrengimas, aprūpinimas medžiagų transportavimo mechanizmais (ypač keliančių vertikaliai); 14.6. reikiamų medžiagų, įrankių ir įtaisų priėmimas ir tinkamas sandėliavimas. 14.7. Pavojinga zona priklauso nuo pastato aukščio ir apskaičiuojama pagal formules atliekant statybos darbų technologinį projektą (SDTP). Virš įėjimų į pastatą būtina įrengti apsaugines stogines ir priedangas, o likusi pavojingos zonos dalis turi būti atskirta specialiu apsauginiu tinklu (pastolių uždengimas), apsaugine tvora arba aptverta įspėjamąja juosta (jei nenaudojami pastoliai). 14.8. Priimant medžiagas ir gaminius statybos aikštelėje, kruopščiai patikrinami ar jų kiekiai, dydžiai ir kokybė atitinka Projektą ir specifikacijas. Medžiagos turi būti sandėliuojamos Projekte nurodytose vietose. 14.9. Konkretaus projekto sprendiniai, darbų metodologija ir darbų saugos reikalavimai, technologinės statybinių procesų kortelės bei kalendoriniai grafikai turi būti pateikti Projekte bei SDTP. VI. Skyrius PAGRINDO IR KITŲ SUSIJUSIŲ KONSTRUKCIJŲ ĮVERTINIMAS IR PRIĖMIMAS 15. Pagrindo sandarumo įvertinimas. 15.1. Pagrindo sandarumas turi atitikti STR 2.05.01:2005 Pastatų atitvarų šiluminė technika [11.10] 10.3 punkto reikalavimus ir turi būti užtikrintas prieš įrengiant Sistemą. Pagrindo sandarinimas nuo oro srauto atliekamas pastato viduje. 15.2. Prieš pradedant fasado įrengimo darbus būtina patikrinti projektinius sandarumo įrengimo sprendinius. Jei pagrindo sandarumo įrengimas projekte numatomas išorinėje dalyje, tai šie darbai turi būti atlikti prieš fasadų šiltinimo darbus. Sandarumo sluoksnio įrengimas standartiškai neįeina į fasadų sistemos įrengimo apimtį. 15.3. Atliekant Sistemos ir kitus pastato įrengimo darbus, pastato sandarumas negali būti sumažintas. 15.4. Įrengiant papildomas inžinerines sistemas, tvirtinamas prie pagrindo ar kertančias pagrindą, pastato sandarumas negali būti sumažintas. LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 10 /55

16. Pagrindo kokybės įvertinimas ir priėmimas. 16.1. Pagrindo paviršiaus nelygumai turi būti ne didesni už gamintojo numatytas Sistemos storio reguliavimo galimybes. Tais atvejais, kai paviršiaus nelygumai didesni už gamintojo numatytas Sistemos storio reguliavimo galimybes, pagrindo paviršius turi būti išlygintas. 16.2. Nešvarumai, skiedinio likučiai, ir kitos atšokusios dalys, kurios gali trukdyti kokybiškam Sistemos darbų etapų atlikimui nuvalomi/nudaužomi atitinkamomis priemonėmis 16.3. Jei atitvarinė siena sumūryta iš plytų ar blokelių kurie neturi užkarpų, tuomet visos vertikalios ir horizontalios siūlės turi būti pilnai užpildytos skiedinio mišiniu. Negali persišviesti siūlės kiaurai, tikrinant jas iš vidaus ar lauko;. 16.4. Jei atitvarinė siena sumūryta iš plytų ar blokelių, turinčių jungimo užkarpas tuomet klijais ar skiediniu turi būti pilnai užpildytos visos horizontalios siūlės. Negali persišviesti siūlės kiaurai, tikrinant jas iš vidaus ar lauko. 16.5. Monolitinių atitvarinių sienų siūlės turi būti pilnai užpildytos mišiniais, numatytais jų montavimo sąlygose. Negali persišviesti siūlės kiaurai, tikrinant jas iš vidaus ar lauko. 17. Vitrininių ir varstomų langų, durų ir kitų fasade tvirtinamų elementų atliktų darbų įvertinimas ir priėmimas 17.1. Prieš pradedant sistemos įrengimo darbus, būtina įvertinti projektinius langų ir durų įrengimo ir sandarumo sprendinius. Jei sandarumo įrengimas projekte numatomas išorinėje Pagrindo dalyje, tai šie darbai turi būti atlikti prieš fasadų sistemos įrengimo darbus. Mazgai, sandarinimo darbų eiga ir technologinis sprendimas turi būti pateikti DP. Langų ir Pagrindo sandarumo sluoksnio įrengimas standartiškai neįeina į fasadų sistemos įrengimo apimtį.. 17.2. Patikrinti ir suderinti difuzinio sluoksnio aplink langus ir duris iš išorės įrengimo sprendinius su langų montuotojais: 17.2.1. Prieš pradedant fasado įrengimo darbus būtina patikrinti projektinius langų difuzinio sluoksnio išorėje įrengimo sprendinius. Sprendimai turi būti numatyti DP. 17.2.2. Visais atvejais už difuzinio sluoksnio parinkimą, montavimo technologiją bei galutinį rezultatą atsako langų montuotojas; 17.2.3. Apie fasado įrengimo proceso eigą, eiliškumą bei terminus turi būti informuoti langų montuotojai. 17.2.4. Su langų montuotojais rekomenduojamas suderinti darbų atlikimo grafiką; 17.2.5. Jei difuzinio sluoksnio įrengimas projekte numatytas atlikti prieš fasadų šiltinimo darbus, tai difuzinio sluoksnio įrengimo faktas turi būti užfiksuotas darbų vykdymo žurnale. Šiuo atveju Fasadų montuotojas turi užtikrinti kad šis sluoksnis įrengiant fasadų sistemą būtų nepažeistas mechaniškai; 17.2.6. Jei langų difuzinės juostos įrengimas DP numatytas po karkaso įrengimo, tai prieš aptaisant angonkraščius: 17.2.6.1. fasadų montuotojai turi raštiškai informuoti langų montuotojus apie pasirengimo užbaigti langų aptaisymo darbus faktą; 17.2.6.2. langų montuotojai pagal suderintą grafiką turi įrengti difuzinį sluoksnį; 17.2.6.3. Fasadų montuotojas užbaigia Sistemos įrengimo darbus; 17.2.7. Pabaigus fasado sistemos įrengimo darbus, langų montuotojai turi patikrinti ir priimti ar mechaniškai nepažeistas difuzinis sluoksnis; LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 11 /55

18. Papildomai įrengtų ant pagrindo inžinerinių sistemų priėmimas. (į meniu) 18.1. Visi inžinerinių tinklų ir įrenginių, tvirtinamų prie pastato pagrindo ar kertančių pagrindą, darbai turi būti užbaigti prieš pradedant Sistemos įrengimo darbus arba pagal atskirą projektą darbai vykdomi lygiagrečiai su Sistemos įrengimo darbais; 18.2. Prie pagrindo papildomai montuojamų inžinerinių sistemų, tokių kaip saulės kolektoriai, tvirtinimo sprendimai turi būti numatyti darbo projekte. 18.3. Darbo projekte būtina įvertinti papildomai tvirtinimų ar pagrindą kertančių sistemų šilumos nuostolius ir numatyti papildomą apšiltinimo sluoksnį ar naudoti kitos rūšies tvirtinimo elementus, kad nesumažinti atitvaros šiluminių charakteristikų. 19. Papildomos įrangos tvirtinimo elementų parinkimas ir montavimas. 19.1. Visi Papildomos įrangos, tvirtinamos prie pastato pagrindo ar kertančių pagrindą, darbai turi būti užbaigti prieš pradedant Sistemos įrengimo darbus arba pagal atskirą projektą darbai vykdomi lygiagrečiai su Sistemos įrengimo darbais; Standartiškai neįeina į fasadų sistemos įrengimo darbus. 19.2. Papildomos Įrangos tvirtinimas prie fasado. Papildomos įrangos tvirtinimas prie fasado gali būti atliekamas tik pagal pateiktą konkrečios įrangos įrengimo projektą ir tvirtinimo mazgus. Nenumatytai įrangai tvirtinti turi būti parengti papildomi mazgai. 19.3. Jeigu ant sienos numatoma kabinti kokią nors įrangą ar papildomus elementus, šiame darbų etape jiems turi būti sumontuoti specialūs laikikliai, o apdailos elementai, įvertinus padėtį, tvirtinami prie įrengto karkaso. 19.4. Įranga turi būti tvirtinama laikantis gamintojo sąlygų ir reikalavimų. 19.5. Tvirtinant papildomą įrangą prie pagrindo, negali būti sumažintas jo sandarumas 19.6. Apdailos elementai negali turėti aštrių kampų, kurie gali būti pavojingi, eksploatuojant fasadą. 19.7. Būtina įvertinti papildomų elementų sukeliamus šilumos nuostolius. VII. SKYRIUS. VĖDINAMO FASADO SISTEMOS ĮRENGIMO DARBŲ EIGA 20. Sistemos įrengimo darbų etapai 20.1. Vėdinamų fasadų įrengimo darbai gali būti vykdomi vienu metu su kitais bendraisiais statybos darbais: stogo įrengimu, cokolio šiltinimu. 20.2. Tikslesnius Sistemoms keliamus reikalavimus, darbų atlikimo eiliškumas, leidžiami nukrypimai, detalių mazgai ir projektiniai sprendiniai turi būti pateikti DP, atsižvelgiant į konkretaus gamintojo/tiekėjo rekomendacijas. 20.3. Sistemos įrengimo etapai: 20.3.1. Sistemos karkaso parinkimas ir įrengimas 20.3.2. Termoizoliacijos sluoksnio įrengimas 20.3.3. Vėjo izoliacijos sluoksnio įrengimas 20.3.4. Apdailos sluoksnio įrengimas 20.3.5. Užbaigimo elementų montavimas (parapetai, palangės ir kita) 21. Sistemos karkaso parinkimas ir įrengimas 21.1. Vėdinamo fasado tvirtinimo sistema turi būti įrengiama pagal pateiktą darbo projektą ir mazgus; 21.2. Išorinės fasado apdailos elementų tvirtinimo būdai: 21.2.1. Išorinė fasado apdaila pagal jos tvirtinimo būdą skirstoma į grupes (žiūrėti pavyzdžius nuo A iki H). Galimi ir kiti išorinės fasado apdailos medžiagos tvirtinimo būdai, tačiau principiniai arba galimi panašūs sprendimai pateikiami A-H (1-8 pav.) pavyzdžiuose. LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 12 /55

21.2.2. A išorės fasado apdaila tvirtinama tiesiogiai prie karkaso išoriškai matomais elementais (kniedėmis, varžtais, vinimis ir kt.). Ant kronšteinų horizontalia ar/ir vertikalia kryptimi tvirtinami profiliai prie kurių vėliau tvirtinama plokštė: 1 pav. 21.2.3. B paslėpto tvirtinimo - išorės fasado apdaila tvirtinima prie karkaso paslėptais, specialiai mechaniškai plokštėje ankeruojamais varžtais (mažiausias inkarų skaičius apdailos elementui 4) arba įrengiant horizontalų plieninį bėgelį: 2 pav. 21.2.4. C - išorės fasado apdailos elementai, tvirtinami prie horizontalių profilių inkarais ar smeigėmis į vertikalų karkasą: LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 13 /55

3 pav. 21.2.5. D - paslėpto tvirtinimo išorės fasado apdaila. Specialiai frezuotos apdailos plokštės turinčios specialią spyną, tvirtinamos prie karkaso viršuje ir apačioje. Kiekvienos viršutinės plokštės užlaida dengia žemiau esančios plokštės tvirtinimo elementus; (Patikslinti apversti paveikslėlį. Dabar kaupsis vanduo) 4 pav. 21.2.6. E - išorės fasado apdaila montuojama perdengiant plokštes vieną kita laiptuojant. Plokštės tvirtinimos prie karkaso jos viršuje ir, jei reikalinga, apačioje. Kiekvienos viršutinės plokštės užlaida dengia žemiau esančios plokštės tvirtinimo elementus: 5 pav. LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 14 /55

21.2.7. F - išorės fasado apdaila, tvirtinama prie karkaso išoriškai matomais laikikliukais ar bėgeliais (mažiausias laikikliukų skaičius apdailos elementui 4): 6 pav. 21.2.8. G - išorės fasado apdaila su į karkasą integruotais laikikliais: 7 pav. 21.2.9. H - išorės fasado apdailos plokštės laiptuotai kabinamos ant specialių prie karkaso pritvirtintų kabliukų: 8 pav. LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 15 /55

1 lentelė. Išorės fasadų apdailos medžiagų galimi tvirtinimo elementai. TVIRTINIMO BŪDO GRUPĖ IŠORĖS FASADO APDAILA GALIMI TVIRTINIMO ELEMENTAI A Medienos elementai, plieniniai Plieno su antikorozine danga, nerūdijančio dirbiniai, akmens, ASL (HPL) plieno arba aliuminio tvirtinimo elementai plokštės, fibrocementinės plokštės B Armuota keramika, ASL (HPL) plokštės, fibrocementinės plokštės. C Betoninės armuotos, akmens, keraminės, ASL (HPL) plokštės, fibrocementinės plokštės D Betoninės armuotos plokštės, PVC dailylentės, ASL (HPL) plokštės E Medienos elementai, akmens, ASL (HPL) plokštės, fibrocementinės plokštės, PVC dailylentės Nerūdijančio plieno ankeriai inkarai Aliuminio lydinio profiliai, nerūdijančio plieno inkarai Plieno su antikorozine danga, nerūdijančio plieno arba aliuminio tvirtinimo elementai Antikoroziniu sluoksniu dengtas plienas, nerūdijantis plienas, aliuminio tvirtinimo karkasas F Betoninės armuotos, Nerūdijančio plieno karkasas fibrocementinės, akmens, keraminės plokštės G Plieninės kasetės Nerūdijančio plieno ir aliumininio karkasai H Medinės,betoninės, fibrocementinės, keraminės plokštės; akmens, Antikoroziniu sluoksniu dengtas plienas, variniai, aliuminio karkasai tvirtinami varžtais, vinimis, kronšteinais. 21.3. Sistemos karkaso mechaninio tvirtinimo elementų parinkimas bei naudojimas: 21.3.1. Atitvarinės sienos pagrindo stiprumas turi būti pakankamas atlaikyti Sistemos sukeliamas apkrovas. Sistemos tvirtinimo prie pagrindo elementai parenkami atsižvelgiant į: 21.3.1.1. pagrindo konstrukciją ir jo būklę ; 21.3.1.2. bei elementų tiekėjų nurodytas tvirtinimo elementų ištraukimo iš konkrečios rūšies pagrindo vertes. 21.3.2. Pagrindo būklė ir konkretūs parinkti karkaso mechaninio tvirtinimo elementai turi būti nurodyti DP; 21.3.3. Jei pagrindo būklė, rūšis arba jo savybės neatitinka tiekėjų nurodytų tvirtinimo elementų naudojimo aprašų reikalavimų: 21.3.3.1. DP turi būti pateikti sprendimai dėl pagrindo patikrinimo; 21.3.3.2. O rangovas turi atlikti elementų ištraukimo iš pagrindo bandymus. [8.2] Šiuo atveju turi būti pateiktas inkaro ištraukimo/rovimo jėgos F (kn) bandymų protokolas. 21.3.4. Modernizuojamiems pastatams, remiantis detaliosiomis pastato išpildomosiomis nuotraukomis, suderintomis su DP, atliekamas pastato (nu)žymėjimas. 21.3.5. Prie pagrindo montuojami kronšteinai ar kitokios laikančiosios detalės. Laikančiosios detalės ilgis parenkamas pagal šilumos izoliacijos storį ir įvertinant numatomą vėdinamą oro tarpą. Laikančiųjų detalių skaičius ir žingsnis nurodomas DP techniniame montavimo schemos LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 16 /55

projekte ir turi būti suderintas su architektūriniais brėžiniais bei parengtas remiantis konstruktoriaus skaičiavimais. 21.3.6. Jei pagal DP po kronšteinais numatyti izoliaciniai tarpikliai, tai naudojamų tarpiklių techniniai parametrai turi būti nurodyti DP (turi būti įrašas statybos darbų žurnale). 21.3.7. Montuojamas vertikalus/horizontalus (jei pasirinkta karkaso sistema dviejų lygių) laikančiojo karkaso konstrukcijos profilis. Karkaso žingsnis nurodomas techniniame montavimo schemos projekte ir turi būti suderintas su architektūriniais brėžiniais bei parengtas remiantis konstruktoriaus skaičiavimais. Maksimalus nepertraukiamo profilio ilgis 3000 mm. Temperatūros pokyčiams kompensuoti tarp karkaso profilių paliekamas ne mažesnis kaip 10 mm tarpas. 21.4. Reikalavimai aliumininio karkaso sisteminiams elementams: 21.4.1. gali būti naudojami tik ekstrudiniu būdu pagaminti aliumininiai profiliuočiai, aliuminio lydinys pagamintas pagal EN AW 6060. Gali būti lankstomi tik nesisteminiai aliumininiai gaminiai; 21.4.2. sujungimams naudojami tik nerūdijančiojo plieno savisriegiai ir savigręžiai varžtai; 21.4.3. maksimalus aliumininio profiliuočio ilgis ne daugiau kaip 3000 mm; 21.4.4. vertikalūs aliumininiai profiliuočiai prie vieno sieninio kronšteino turi būti fiksuojami profiliuočio viduryje arba viršutinėje profilio dalyje, o visi kiti sujungimo taškai paliekami paslankūs. Tvirtinimo taškų schemos pavyzdys pateiktas 17 paveiksle; 17 pav. Kronšteinų ir vertikaliųjų profiliuočių standžiųjų ir paslankiųjų tvirtinimo taškų schemos pavyzdys LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 17 /55

21.4.5. visos aliumininių profiliuočių jungtys turi būti suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad prie jų po to būtų galima montuoti fasadines plokštes. Profiliuočių jungties negalima projektuoti apdailinės plokštės viduryje. 21.5. Reikalavimai cinkuotųjų profiliuočių karkaso sisteminiams elementams: 21.5.1. profiliuočiai turi būti pagaminti iš karštai cinkuoto plieno, kurio markė S280GD+Z275mac arba S320 GD+Z275 EN 10346:2009 ar aukštesnė; Mažiausias leistinas profiliuočio storis turi būti pateikiamas projekte pagal atliktus statinius skaičiavimus ir atsižvelgiant į apdailos gamintojo tvirtinimo rekomendacijas. 21.5.2. profiliuočių negalima pjauti abrazyviniais diskais. Profiliuočius reikia kirpti žirklėmis arba pjauti juostiniu pjūklu; 21.5.3. nepertraukiamo profiliuočio ilgis 3000 mm arba kas pastato aukštą; 21.5.4. profiliuočiams jungti tarpusavyje turi būti naudojami cinkuotieji arba nerūdijančiojo plieno savisriegiai ir savigręžiai varžtai; 21.5.5. visos plieninių profiliuočių jungtys turi būti vienoje eilėje, kad po to prie jų būtų galima montuoti fasadines plokštes (jei Projekte nenurodyta kitaip); 21.5.6. metalinių profiliuočių jungtis niekada negali būti plokštės viduryje. 21.5.7. Tam kad sistemos iš plieno profiliuočių konstrukcija būtų montuojama teisingai ir saugiai, turėtų būti konsultuojamasi su sistemos tiekėju/gamintoju. 21.6. Reikalavimai medinio karkaso sisteminiams elementams: 21.6.1. mediniam karkasui įrengti naudojami tik spygliuočių medienos (pušis, eglė) tašai. Gali būti naudojama klijuota mediena. Sluoksnių storis gali kisti nuo kelių centimetrų iki 3 mm; 21.6.2. medienos apsauga. Kad medinė konstrukcija būtų ilgaamžė, ji turi būti apsaugota nuo puvimo ir kenkėjų. Antiseptikais mediena impregnuojama apdirbimo įmonėje arba tiesiog statybos aikštelėje. Apsaugai nuo kenkėjų naudojamos cheminės medžiagos insekticidai. Medinės konstrukcijos turi būti įmirkytos atipirenais. 21.6.3. specialūs reikalavimai arba kriterijai atskirais atvejais (kiti, toliau neapibūdinti reikalavimai) yra tiekėjo ir pirkėjo susitarimo objektas, t.y. papildomai aprašomi produkto pateikimo sąlygose ir aprašuose. 21.6.4. Medienos kokybės reikalavimai pateikti 3 lentelėje. 3 lentelė. Medienos kokybės rodikliai. Kriterijai Standartinė kokybė Rinktinė (aukščiausia) kokybė 1 Sveikos suaugusios šakos Leidžiama Leidžiama 2 Iškritusios ir nesuaugusios šakos su žievės likučiais 3 Iškritusios ir nesuaugusios šakos su žievės likučiais Iki Ø 20 mm leidžiama, nuo Ø >20 mm gamykloje atliekami užtaisymai Sakų kišenės iki 5 mm pločio yra leidžiamos Gamykloje atliekami užtaisymai. Iki Ø 5 mm skersmens netaisoma. Sakų kišenės iki 3 mm pločio yra leidžiamos 4 Defektų užtaisymai laiveliais Leidžiama Leidžiama arba dirbtiniais kamščiais 5 Glaistu užtaisomi šakų defektai ir plyšiai. Leidžiama Derinama su užsakovu Leidžiama Derinama su užsakovu Taisymų skaičius neribojamas 6 Vabzdžių poveikis, kirmgraužos Leidžiama išgraužų skylutės iki 2 mm Neleidžiama 7 Šerdies vamzdelis Leidžiama Išorinių lamelių matomuose paviršiuose šerdies vamzdelis neleidžiamas 8 Įplyšimai nuo džiovinimo Plotis iki 2 mm. Plotis iki 1 mm LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 18 /55

Būklė pateikimo metu 9 Spalvos pakitimai dėl pamėlynavimų, taip pat raudoni ir rudi dryžiai Būklė pateikimo metu 10 Pelėsis Būklė pateikimo metu 11 Įvairūs nešvarumai Būklė pateikimo metu 12 Atstumas tarp dyginių sujungimų Iki 10% bendro matomo detalės paviršiaus ploto Neleidžiamas Neleidžiama 13 Paviršius Obliuotas ir nuimti kantai. Leidžiamos obliavimo bangelės iki 1 mm gylio 14 Įaugusi žievė Plotis iki 10 mm, ilgis iki 60 mm 15 Išplėšimai Gylis iki 2 mm, skersmuo iki 15 mm PASTABOS: Neleidžiama Neleidžiamas Neleidžiama Neribojamas Matomose išorinėse lamelėse atstumas tarp dyginių jungčių mažiausiai 0,7 m Obliuotas ir nuimti kantai. Leidžiamos obliavimo bangelės iki 0,5 mm gylio. Pagal atskirą susitarimą paviršiai gali būti šlifuojami. Neleidžiama Neleidžiama 21.6.5. Plyšių gylis, nepriklausomai nuo statybinės detalės paviršiaus kokybės klasės, turi būti ne daugiau kaip 1/6 detalės pločio esant nesistemingoms skersinėms apkrovoms, ir ne daugiau 1/8 detalės pločio esant sistemingoms skersinėms apkrovoms. 21.6.6. Jeigu užsakyme nėra susitarimo dėl paviršiaus kokybės klasės, įprastai gaminiai pateikiami su standartine paviršiaus kokybe. 21.6.7. Darbas su mediena: 21.6.8. naudoti medieną taip, kad būtų mažiausiai atliekų; 21.6.9. numatyti priemones konstrukcijų ir viso pastato standumui ir stabilumui montavimo ir naudojimo metu užtikrinti; 21.6.10. medinė konstrukcija turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad ji būtų apsaugota nuo peršalimo, kapiliarinės ir kondensacinės drėgmės; 21.6.11. medinės konstrukcijos turi būti sukonstruotos taip, kad būtų gerai vėdinamos; 21.6.12. neleidžiama medinių konstrukcijų aklinai užtaisyti mūrinėse sienose; 21.6.13. laikančiosios medinės konstrukcijos į pamatus, mūrines sienas, plienines ir gelžbetonines kolonas, betoninius ir kitus šilumai laidesnių medžiagų konstrukcijų elementus (kai liečiasi tiesiogiai) atremiamos per hidroizoliacinius tarpiklius; 21.6.14. konstrukcijų, eksploatuojamų galimo kondensato susidarymo sąlygomis, medinius tašus montuojant ant laikančiosios mūrinės ar g/b konstrukcijos, tarp medienos ir pagrindo būtina naudoti atskiriančias hidroizoliacines juostas(žiūrėti darbo brėžiniuose). 21.7. Reikalavimai nerūdijančio plieno karkaso sisteminiams elementams: 21.7.1. Nerūdijančio plieno karkaso elementai turi būti pagaminti iš ne žemesnės, nei A4 nerūdijančio plieno rūšies pagal ISO 3506 (Cr 16-18%, Ni10-14%, C 0,03%, Mn 2%, Si 0,75%, P 0,045%, S 0,10%, N 0,10 %). 21.7.2. Laikančiosios nerūdijančio plieno detalės gali būti suderinamos su aliuminio profiliuočiais. Nerūdijančio plieno strypų sistemos išdėstymo pavyzdys pateikiamas pav. Nr. 17.1 ir 17.2. LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 19 /55

17.1 pav. Nerūdijančio plieno strypų sistemos išdėstymo pavyzdys. 17.2 pav. Nerūdijančio plieno strypų sistemos išdėstymo pavyzdys. 21.8. Šilumai mažai laidžios karkaso sistemos reikalavimai ir tvirtinimo prie pagrindo sprendiniai 21.8.1. Jei naudojama stiklo pluošto tvirtinimo sistema, tai turi būti pateikti sprendimai DP 21.8.2. Jei naudojami armuotas plastiko ar kitos panašios karkasų sistemos, tai sprendimai turi būti pateikti DP. 21.8.3. Visos naudojamos karkasų sistemos pateiktos darbo projektuose (pvz. stiklo pluošto, kombinuotos, anglies pluošto ar panašiai), turi atitikti Statybos techninių reglamentų reikalavimus. 22. Papildomų elementų, skirtų drėgmės reguliavimui ir apsaugos nuo vandens Sistemoje užtikrinimui, įrengimas 22.1.1. Drenažinis sluoksnis virš langų ir durų turi įrengtas pagal DP; 22.1.2. Drenavimo sistemos fasade įrengiamos atsižvelgiant į pastato konfigūraciją, medžiagų charakteristikas ir tarpų tarp fasado apdailos medžiagų dydžius. 22.1.3. Sistemos elementai turi būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad vanduo, kuris patenka iš išorės į sistemą ir susidaręs kondensatas fasado apdailos nugarinėje pusėje būtų nudrenuotas ir pašalintas iš konstrukcijos. Vanduo negali kauptis termoizoliaciniame sluoksnyje, atitvarinėje sienoje ar kituose sistemos elementuose. LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 20 /55

22.1.4. Viršlangiuose turi būri įrengtos oro padavimo angos arba įrengiamas perforuotas profilis oro patekimui į vėdinamą oro tarpą. Angų plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 50 cm2 vienam bėginiam metrui. 22.1.5. Angokraščių šiltinimui ir apdailos aplink juos aptaisymui turi būti paruoštas iš anksto karkasas. 22.1.6. Palangės įrengiamos pagal darbo brėžiniuose pateiktus brėžinius. Turi būti paliktos ne mažesnės nei 50 cm2 vienam bėginiam metrui oro ištraukimo angos. 23. Termoizoliacijos sluoksnio įrengimas 23.1. Kai laikančiojo karkaso konstrukcija vertikali, užinkaravus kronšteinus šilumos izoliacija tvirtinama mechaniškai (18 pav.) (minimalus tvirtinimo taškų skaičius yra 5/m2, tikslų skaičių nurodo projektuotojas). 23.2. Kai laikančiojo karkaso konstrukcija horizontali (dviejų lygių) (19 pav.), sumontavus pirmo lygio horizontalų karkasą įrengiama šilumos izoliacija ir izoliacija nuo vėjo, montuojamas antras profiliuočių lygis. Naudojant medinį karkasą šilumos izoliacija įspraudžiama tarp medinių tašų. 18 pav. Vėdinamo fasado (Sistemos) detalė, kai išorinė fasado apdaila iš lakštinių medžiagų: šilumos izoliacija ir izoliacija nuo vėjo tvirtinama mechaniškai LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 21 /55

19 pav. Vėdinamo fasado (Sistemos) detalė, kai išorinė fasado apdaila iš lakštinių medžiagų: šilumos izoliacija ir izoliacija nuo vėjo tvirtinama į dviejų lygių karkasą 23.3. Šilumos izoliacija turi būti priglausta prie šiltinamo pagrindo paviršiaus (20 pav.); a) Tvirtinama mechaniškai b) Montuojama į karkasą 20 pav. Šilumos izoliacijos tvirtinimo būdai (a ir b) 23.4. Vienasluoksnę šilumos izoliaciją tvirtinant mechaniškai (smeigėmis), izoliacinės plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu (21 pav.); LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 22 /55

21 pav. Viensluoksnės šilumos izoliacijos montavimo schema 23.5. Įrengiant dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją ir vėjo izoliaciją, antrojo sluoksnio gaminiai turi perdengti po jais esančių plokščių siūles (22 pav.); 22 pav. Dviejų sluoksnių šilumos izoliacijos ir vėjo izoliacijos montavimo schema 23.6. plyšiai tarp šilumos izoliacinių plokščių turi būti užpildyti (kuo?)(23 pav.); 23 pav. Šilumos izoliacijos įrengimas 23.7. šilumos izoliacijos plokštės, montuojamos į medinį ar metalinį karkasą, turi jį visiškai užpildyti (24 pav.), todėl vatos plotis turi būti 10-15 mm didesnis už atstumą tarp karkaso elementų. Pavyzdžiui, esant standartiniam karkaso elementų žingsniui 600 mm, šilumos izoliacijai tarp medinių tašų naudojamos 565 mm pločio mineralinės vatos plokštės, o jeigu karkasas metalinis montuojamos 610 mm pločio mineralinės vatos plokštės. LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 23 /55

24 pav. Šilumos izoliacijos montavimo į medinį ir metalinį karkasą schema 23.8. Kai šilumos izoliacinės plokštės tvirtinamos smeigėmis, jų skaičius ir išdėstymas parenkamas pagal gamintojų reikalavimus. Smeigių ilgis priklauso nuo plokščių storio ir sienų paviršiaus savybių. Atlikus tvirtinimo darbus būtina patikrinti, ar smeigės tvirtai laikosi. (Kaip?)Smeigės negali perspausti šilumos izoliacijos daugiau kaip 5 mm. 23.9. Kai laikančiojo karkaso konstrukcijai naudojama nerūdijančio plieno strypų/spyrių sistema (25 pav.), šilumos izoliacija įrengiama šiais etapais: pav. Šilumos izoliacijos montavimo į nerūdijančio plieno strypų/spyrių karkasą schema 23.9.1. Sumontavus horizontalius laikančius aliuminio profilius ir nerūdijančio plieno laikiklius, montuojamas šilumos izoliacijos sluoksnis iš mineralinės vatos plokščių. Laikiklių vietose papuolanti vata gali būti įpjaunama, kad būtų galima ją užmauti ant laikiklių. 23.9.2. Kai šilumos izoliacijos sluoksnis susideda iš kelių mineralinės vatos sluoksnių, pirmasis sluoksnis laikinai, panaudojant po 1 tvirtinimo elementą kiekvienai plokštei, pritvirtinamas prie pagrindo. Perdengiant siūles montuojamos kitas šilumos izoliacijos sluoksnis, pritvirtinimui naudojant po 1 papildomą tvirtinimo elementą plokštei. Pirmojo sluoksnio pritvirtinimas su vienu tvirtinimo elementu plokštei yra laikinas, todėl svarbu, kad šilumos izoliacijos sluoksnis būtų apsaugotas nuo kritulių ir stipraus vėjo. 23.9.3. Perdengiant šilumos izoliacijos sluoksnių siūles, montuojamos vėjo izoliacijos plokštės iš mineralinės vatos, prie pagrindo pritvirtinant jas tvirtinimo elementais per visus sluoksnius. 23.10. Darbų seka turi būti suplanuota taip, kad ant fasado sumontuota mineralinės vatos izoliaciją būtų apsaugota nuo atmosferinių kritulių. Jei nėra galimybės iš karto sumontuoti fasado apdailą, mineralinės vatos izoliacija turi būti apsaugota laikina vandeniui nelaidžia danga. LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 24 /55

24. Vėjo izoliacijos sluoksnio įrengimas 24.1. Apsaugos nuo vėjo priemones galima įrengti naudojant vėjo izoliacines mineralinės vatos plokštes, plėveles, fibrocementines arba gipskartonines plokštes. Pagrindo (esamos sienos) sandarumas turi būti užtikrintas prieš įrengiant Sistemą. Įrengiant Sistemą, pagrindo sandarumas negali sumažėti. 24.2. Vėdinamo fasado konstrukcijoje sumontavus pagrindinį šilumos izoliacijos sluoksnį, jo apsaugai nuo vėjo montuojamas vėjo izoliacijos sluoksnis. Atskiras vėjo izoliacijos sluoksnis gali būti nenaudojamas tais atvejais, kai termoizoliacinių plokščių oro laidumo koeficientas l 60 10 6 m3/(m s Pa). Kiekvienu konkrečiu atveju šios plokštės parenkamos atsižvelgiant į jų orinio laidžio vertę K ir fasado vėdinimo intensyvumą. Projekte turi būti nurodyta vėjo izoliacinių medžiagų rūšis (orinio laidžio vertė K, m3/(m2 s Pa) pagal STR 2.01.03:2009, 6 lentelę), storis, degumo klasė. 24.3. Vėjo izoliacijos sluoksnis tvirtinamas prie šilumos izoliaciją laikančio karkaso arba smeigėmis prie laikančiosios sienos: 24.3.1. specialios vėją izoliuojančios plokštės (mineralinės vatos, gipskartoninės ir kt.), UV atsparios difuzinės plėvelės tvirtinamos prie šilumos izoliaciją laikančio karkaso. Vėjo izoliacinių plėvelių nerekomenduojama naudoti dviejų lygių metalinio karkaso konstrukcijose, nes jos neįtakoje šalčio tiltų sumažinimo konstrukcijoje; 24.3.2. kai šilumos izoliacijai tvirtinti nenaudojamas laikantysis karkasas, vėjo izoliacijos sluoksnis kartu su šilumos izoliacijos sluoksniu tvirtinamas smeigėmis prie laikančiosios sienos. 24.4. Apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengimas iš mineralinės vatos plokščių, tvirtinimui naudojant šilumos izoliaciją laikantį karkasą: 24.4.1. tarp laikančiojo karkaso elementų sumontavus pagrindinį šilumos izoliacijos sluoksnį, ant karkaso montuojamos vėją izoliuojančios mineralinės vatos plokštės. Karkasas gali būti horizontalusis arba vertikalusis. Vėjo izoliacinės plokštės turi būti montuojamos ant šilumos izoliaciją laikančio karkaso elementų, o ne tarp karkaso profiliuočių ar medinių tašų ( 25 pav; 26 pav.); a) b) LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 25 /55

pav. Vėją izoliuojančių mineralinės vatos plokščių tvirtinimas prie metalinio karkaso: a - vertikalus pjūvis, b - horizontalus pjūvis 24.4.2. montuojant prie metalinio šilumos izoliaciją laikančio karkaso, vėjo izoliacinė plokštė prie Z arba L profiliuočių tvirtinama varžtais per vertikalius omega profiliuočius, taip suformuojant vėdinamą oro tarpą. Omega profiliuočiai tvirtinami taip, kad nebūtų deformuota vėją izoliuojanti plokštė; 24.4.3. medinio karkaso konstrukcijose tvirtinant reguliuojančius tašus, negalima deformuoti (perspausti) vėją izoliuojančių mineralinės vatos plokščių. Rekomenduojama naudoti specialias atitinkamo aukščio nuotolines įvores, kurių aukštis lygus vėją izoliuojančios plokštės storiui. 26 pav. Vėjo izoliacinio sluoksnio iš mineralinės vatos plokščių įrengimas ant medinio karkaso 24.5. Vėjo izoliacinio sluoksnio įrengimas iš mineralinės vatos plokščių, šilumos ir vėjo izoliacijos sluoksniams tvirtinti naudojant smeiges: 24.5.1. vėją izoliuojančios mineralinės vatos plokštės montuojamos glaudžiant vieną prie kitos. Plokštės tvirtinamos smeigėmis prie laikančiosios atraminės sienos, persmeigiant šilumos izoliacijos sluoksnį. Smeigės įgilinimas turi būti 30 mm; 24.5.2. smeigių ilgis parenkamas priklausomai nuo plokščių storio ir sienų paviršiaus savybių pagal projektinius sprendinius arba gamintojo rekomentacijas. Smeigės neturi perspausti ir sulaužyti vėją izoliuojančios plokštės. Todėl priešvėjinių plokščių tvirtinimui LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 26 /55

rekomenduojama naudoti smeiges, kurios turi fiksavimo galimybę kas 2 mm, ar panašaus tipo smeiges arba varžtais įsukamas smeiges, su gylio (ilgio) ribotuvais; 24.5.3. vėjo izoliaciniam sluoksniui iš mineralinės vatos plokščių tvirtinti naudojant smeiges, principiniai brėžiniai parodyti 1 priede (su išorės apdaila iš ASL (HPL) plokščių); 24.5.4. vėjo izoliacinis sluoksnis turi perdengti po juo esančio šilumos izoliacijos sluoksnio siūles; 24.5.5. vėjo izolicinės sluoksnio mineralinės vatos plokštės turi būti sandariai priglaustos viena prie kitos. 24.5.6. montuojant vėjo izoliacines plokštes neleidžiama, kad susidarytų kryžminės keturių kampų sandūros. Dėl to rekomenduojama perstumti vieną plokščių eilę kitos atžvilgiu (22 pav.); 24.5.7. tarp vėjo izoliacinių mineralinės vatos plokščių negalima palikti tarpų. Atsiradusius tarpus reikia užpildyti mineralinės vatos atraižomis (23 pav.). Negalima tarpų užpurkšti montažinėmis putomis. 24.6. Vėjo izoliacijos sluoksnio iš plėvele dengtų mineralinės vatos plokščių sandarumo užtikrinimui siūlės tarp plokščių ir kampinės jungtys turi būti sutvirtinamos papildomai: 24.6.1. Sumontavus vėjo izoliacijos sluoksnį iš plėvele dengtų mineralinės vatos plokščių, siūles tarp plokščių iš karto (tą pačią dieną) būtina užsandarinti specialia lipnia juosta. Siūlių sandarinimo metu aplinkos oro ir plokščių paviršiaus temperatūra turi būti ne žemesnė kaip -5oC. Klijuojamas paviršius turi būti sausas, švarus ir be dulkių. 24.6.2. Vėją izoliuojančias plokštes kampuose rekomenduojama sujungti specialiais spiraliniais sraigtais (27 pav.). Nuo plokštės viršutinio ir apatinio krašto sraigtai išdėstomi 100mm, atstumas tarp sraigtų plokštės viduryje apie 300 mm. Papildomai kampinės jungtys sutvirtinamos skersine kryptimi užklijuojant specialią lipnią juostą. 27 pav. Galvanizuoto plieno spiraliniai sraigtai priešvėjinių plokščių kampinių jungčių sutvirtinimui 24.7. Sutvirtinus specialiais sraigtais, vėją izoliuojančių plokščių kampo jungtys išilgai užkliuojamos 150mm pločio specialia lipnia juosta. Siūlių sandarinimo metu aplinkos oro ir plokščių paviršiaus temperatūra turi būti ne žemesnė kaip -5oC. Klijuojamas paviršius turi būti sausas, švarus ir be dulkių.vėjo izoliacinio sluoksnio įrengimas iš gipskartonio plokščių, tvirtinti naudojant šilumos izoliaciją laikantį karkasą: 24.7.1. gipskartoninės vėjo izoliazinės plokštės tvirtinamos prie šilumos izoliaciją laikančio medinio ar metalinio karkaso, kuris gali būti vertikalus (27 pav., a.) arba horizontalus (28 pav., b.) Karkaso statramsčių žingsnis ne didesnis kaip 600 mm arba pagal gamintojo rekomendacijas; 24.7.2. prie karkaso plokštės gali būti tvirtinamos išilgai karkaso (27 pav., a, 28 pav., b) arba skersai karkaso (27 pav., b, 28 pav., a). LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 27 /55

27 pav. Vertikalus karkasas vėjo izoliacinėms gipskartonio plokštėms tvirtinti: a išilgai karkaso; b skersai karkaso 28 pav. Horizontalus karkasas vėjo izoliacinėms gipskartonio plokštėms tvirtinti: a skersai karkaso; b išilgai karkaso 24.7.3. medinio karkaso elementai, į kuriuos remiasi gipskartonio plokščių briaunos, turi būti ne mažesnio kaip 45 mm, o metalinio ne mažesnio 35 mm pločio; 24.7.4. vėjo izoliacinės gipskartonio plokštės tvirtinamos glaudžiant vieną prie kitos ir tvirtai prispaudžiant prie karkaso; 24.7.5. vėjo izoliacinio sluoksnio sandarumui užtikrinti rekomenduojama gipskartonio plokštes tvirtinti išilgai vertikalaus karkaso, kad visos briaunos remtųsi į karkasą (27 pav., a). Tvirtinant plokštes išilgai horizontalaus karkaso (28 pav., b), ilgosios plokščių briaunos turi remtis į karkaso elementą, o trumposios briaunos sustiprinamos naudojami H tipo profiliotį, kuriuo kartu užsandarinamos siūlės (29 pav.); 24.7.6. tvirtinant plokštes skersai karkaso (27 pav., b, 28 pav., a), trumposios jų briaunos turi remtis į karkaso elementą, o siūlėms užsandarinti ir ilgųjų briaunų stabilumui išlaikyti naudojami H tipo profiliuočiai (29 pav.). 29 pav. H tipo profiliuočiai briaunoms sutvirtinti LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 28 /55

24.7.7. H profiliuočiai įstumiami tarp gipskartonio plokščių briaunų prieš tvirtinant prie karkaso sraigtais ar vinimis. Įdėjus H profiliuočius, tvirtinti baigiama prieš įstumiant kitą montuojamą plokštę; 24.7.8. gipskartoninės vėjo izoliacinės plokštės tvirtinamos specialiais savisriegiais arba specialiomis vinimis. Savisriegiai įsukami ne arčiau kaip 10 mm iki kartonu dengtos plokštės briaunos ir ne arčiau kaip 15 mm iki kartonu nedengtos (pjautos) gipskartonio plokštės briaunos. Atstumas tarp savisriegių turi būti ne didesnis kaip 200 mm prie plokštės krašto ir ne didesnis kaip 300 mm plokštės viduryje, jeigu gamintojo nenurodyta kitaip; 24.7.9. vinių arba sraigtų galvutės neturi būti įleidžiamos į gipskartonio plokštę (30 pav.). Tvirtinant sraigtais ar vinimis, svarbu saugoti, kad nebūtų pažeistas (įplėštas) kartonas, nes per pažeistas vietas į plokštę skverbsis drėgmė; 30 pav. Gipskartonio plokščių tvirtinimas savisriegiais ir vinimis 24.7.10. sumontavus vėjo izoliacines gipskartonio plokštes (atsparias drėgmei), ne vėliau kaip per 3 mėnesius turi būti įrengtas jas dengiantis išorinės apdailos sluoksnis. 25. Apdailos sluoksnio įrengimas 25.1. Prieš pradedant montuoti fasado apdailą turi būti patikrinta ar užbaigti langų ir durų, inžinierinių praėjimų sandarinimai. (Suderinti su langininkaisir Raimondu Bliūdžiu) 25.2. Išorinės fasado apdailos tvirtinimo būdas parenkamas atsižvelgiant į techniniame projekte pateiktus architektūrinius reikalavimus. Galimi variantai: 25.2.1.1. Matomas naudojami varžtai, kniedės, kabliukai, laikikliai; 25.2.1.2. Nematomas naudojami klijai, mechaninis inkaravimas, paslėpti kabliukai suformuojant oro tarpą; 25.3. Kiti 25.4. Išorinės fasado apdailos plokščių parinkimas yra vykdomas atsižvelgiant į techniniame projekte pateiktus kriterijus ir parametrus (pvz šalčio ciklų skaičius, atsparumas UV ir t.t); 25.5. Konkretūs išorinės fasado apdailos tvirtinimo sprendimai turi būti pateikti DP ir suderinti su karkaso konstrukcijos sprendimais. 25.6. Apdailos sluoksnio įrengimas iš fibrocementinių plokščių: 25.6.1. projektuotojas fasado apdailos plokščių tvirtinimo būdą nurodo fasado brėžiniuose arba detaliuose darbų atlikimo aprašuose, remdamasis gamintojo rekomendacijomis ir konstruktoriaus pateiktais vietovei būdingais skaičiavimais. Apdailos plokštėms tvirtinti naudoti tik gamintojo nustatytų dydžių ir techninių duomenų tvirtinimo elementus, jei Projekte nenumatoma kitaip; 25.6.2. plokštes viename fasade rekomenduojama naudoti iš vienos partijos, kad nebūtų atspalvių skirtumų. Naudojant skirtingų partijų plokštes, apie tai turi būti informuojamas užsakovas; 25.6.3. fibrocementinės fasadinės plokštės gali būti montuojamos prie medinio, aliumininio arba plieninio karkasų. Karkaso tipą, atsižvelgdamas į aplinkos sąlygas, pastato aukštingumą ir LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 29 /55

sudėtingumą, fasadui keliamus priešgaisrinius reikalavimus, parenka pastato ar fasado projektuotojas; 25.6.4. fibrocementinės plokštės prie jau įrengto karkaso gali būti montuojamos vertikaliai (34 pav.) arba horizontaliai (35 pav.) arba kaip dailylenčių imitacijos lentos juostomis (36 pav.). 34 pav. Fibrocementinės plokštės tvirtinamos vertikaliai 35 pav. Fibrocementinės plokštės tvirtinamos horizontaliai 36 pav. Fibrocementinės plokštės tvirtinamos kaip dailylenčių imitacija (lentos): čia k = 600 mm, a = 25 mm, jei karkasas medinis; a = 40, jei karkasas metalinis; m = 40 mm. 25.6.5. medinio karkaso variantų pavyzdžiai fibrocementinių fasadinių plokščių tvirtinimui (37 pav.): a b c 37 pav. Medinių karkasų variantai: a dvigubas medinis karkasas; b viengubas medinis karkasas; c viengubas su metaliniu kronšteinu 25.6.6. fibrocementinės fasado apdailos plokštės prie medinio karkaso gali būti tvirtinamos varžtais (38 pav.), kabinamos ant specialių kabliukų arba klijuojamos; LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 30 /55

38 pav. Specialus varžtas fibrocementinėms plokštėms tvirtinti prie medinio karkaso 25.6.7. tvirtinant plokštes prie medinio karkaso, kiaurymės dydį ir varžto atstumus nuo plokštės krašto bei atstumus tarp varžtų nurodo plokštės gamintojas; 25.6.8. norint apsaugoti medinę konstrukciją nuo vandens patekimo per varžtams išgręžtas kiaurymes, būtina naudoti varžtus su EPDM tarpikliu ir EPDM juostą tarp plokštės ir medinės konstrukcijos; 25.6.9. vertikalių ir horizontalių siūlių dydį tarp plokščių nurodo projektuotojas darbo brėžiniuose arba detaliuose fasado aprašuose, remdamasis gamintojo rekomendacijomis. Dažniausiai tai yra 6-8 mm tarpas (39 pav.); 39 pav. Siūlės tarp plokščių 25.6.10. sandūros tarp plokščių gali būti užpildomos dekoratyviniais profiliuočiais. Dažniausiai tai dažyti arba natūralios spalvos profiliuočiai iš aliuminio. Šių profiliuočių dydžius, matmenis ir spalvas nurodo projektuotojas fasado brėžiniuose arba detaliuose fasadų aprašuose; 25.6.11. fasado apdailos plokštės prie aliumininio karkaso gali būti tvirtinamos kniedėmis arba klijuojamos. Plokštės ant apkabų, papildomai netvirtinant jos viduryje, didžiausius matmenis nurodo plokštės gamintojas. 25.6.12. Reikalavimai fibrocementinių fasadinių plokščių tvirtinimui prie aliumininio karkaso kniedėmis (40 pav.): 40 pav. Kniedė fibrocementinėms plokštėms tvirtinti prie aliumininio karkaso 25.6.13. Ant aliumininio karkaso sumontuotos fibrocementinės plokštės turi turėti judėjimo galimybę laikančiojo karkaso deformacijų kryptimis. Profiliuočių jungtys negali būti plokštės viduryje ir tarp tvirtinimo taškų (41 pav.). LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 31 /55

41 pav. Deformacinė siūlė tarp profiliuočių turi sutapti su plokščių sandūra: a - bloga siūlė (vaizdas iš priekio); b) gera siūlė (vertikalus pjūvis); 25.6.14. Prieš pradedant montuoti plokštes, pasižymimos tvirtinimo vietos, t.y. 25.7. - atstumai tarp kniedžių tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje ašyse, taip pat atstumus nuo 25.8. - plokštės vertikalios ir horizontalios briaunų. Šiuos atstumus nurodo projektuotojas fasado detaliuose brėžiniuose, remdamasis gamintojo pateiktomis instrukcijomis; 25.8.1. Paslankaus taško kiaurymės dydis nurodomas detaliuose fasado projekto brėžiniuose, remiantis gamintojo pateikiamomis rekomendacijomis. 25.8.2. Kniedės matmenis nurodo plokštės gamintojas. 25.8.3. Fasadinės plokštės turi būti tvirtinamos vienu arba dviem fiksuotais taškais plokštės viduryje. 25.8.4. Fiksuotas taškas gali būti įrengiamas naudojant specialias įvores arba gręžiant tokio paties skersmens kiaurymę kaip ir tvirtinimo elementas, jei brėžiniuose arba detaliuose fasado projekto aprašymuose nenorodyta kitaip (42 pav.). 42 pav. 6 ir 13 mm aukščio įvorės iš nerūdijančiojo plieno fiksuotiems taškams įrengti 25.8.5. Visi kiti tvirtinimo taškai turi būti paslankūs. - Jeigu plokštė tvirtinama prie keturių ar daugiau vertikaliųjų profiliuočių (plokštės viduryje yra du ar daugiau vertikaliųjų profiliuočių), tada galimi du fiksuoti taškai plokštės viduryje ant gretimų profiliuočių vienoje horizontalioje linijoje. Du fiksuoti taškai negali būti ant to paties profiliuočio. - Svarbu! Plokštes tvirtinti kniedėmis pradedama nuo fiksuotų taškų, ir tik po to tvirtinami paslankūs taškai tolyn nuo fiksuotojo. Galiausiai, plokštes tvirtinti baigiama jos kampuose. - Kiaurymių karkase centrai turi sutapti su plokštės kiaurymių centrais. - Vertikalios ir horizontalios siūlės tarp plokščių gali būti užpildytos apdailos profiliuočiais iš aliuminio. Jų dydį, profilį, spalvą nurodo projektuotojas fasado brėžiniuose arba detaliuose fasado aprašymuose. 25.8.6. Fibrocementinės plokštės prie plieninio karkaso gali būti tvirtinamos ir kniedėmis, ir varžtais (43 pav.). LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 32 /55

43 pav. Fibrocementinių plokščių tvirtinimas prie plieninio karkaso 25.8.7. Taip pat prie šio karkaso gamintojo nustatytų didžiausių dydžių plokštės gali būti kabinamos ant apkabų arba klijuojamos, naudojant specialią sistemą, patvirtintą tiekėjo ir apdailos gamintojo. 25.8.8. Reikalavimai fibrocementinėms fasadinėms plokštėms tvirtinti kniedėmis arba varžtais prie plieninių profiliuočių karkaso (44 pav.): 44 pav. Fibrocementinės plokštės prie plieninio karkaso gali būti tvirtinamos kniedėmis arba varžtais Prie plieninio karkaso sumontuotos fibrocementinės plokštės turi turėti galimybę judėti laikančiojo karkaso deformacijų kryptimis, t.y. profiliuočių jungtys negali būti plokštės viduryje (41 pav). Prieš pradedant montuoti plokštes, pasižymimos tvirtinimo vietos, t.y. atstumai tarp kniedžių ar varžtų tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje ašyse, taip pat atstumai nuo plokštės vertikalios ir horizontalios briaunų, kuriuos nurodo projektuotojas detaliuose fasado brėžiniuose, remdamasis gamintojo pateiktomis instrukcijomis. Kniedės matmenis nurodo plokštės gamintojas. Fasadinės plokštės turi būti tvirtinamos vienu ar dviem fiksuotais taškais plokštės viduryje. Visi kiti tvirtinimo taškai turi būti paslankūs. Paslankaus taško kiaurymės dydis nurodomas detaliuose fasado projekto brėžiniuose, remiantis gamintojo pateikiamomis rekomendacijomis. Fiksuotas taškas gali būti įrengiamas naudojant specialias įvores arba gręžiant tokio paties skersmens kiaurymę kaip ir tvirtinimo elemento skersmuo, jei brėžiniuose arba detaliuose fasado projekto aprašymuose nenurodyta kitaip (45 pav.). LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 33 /55

45 pav. 6 mm ir 13 mm aukščio įvorės iš nerūdijančio plieno fiksuotiems taškams įrengti Jeigu plokštė tvirtinama prie keturių ar daugiau vertikaliųjų profilių (plokštės viduryje yra du ar daugiau vertikaliųjų profilių), tada galimi du fiksuoti taškai plokštės viduryje ant gretimų profilių vienoje horizontalioje linijoje. Du fiksuoti taškai negali būti ant to paties vieno profilio. Svarbu! Plokštes tvirtinti kniedėmis pradedama nuo fiksuotų traškų, ir tik po to tvirtinami paslankūs taškai tolyn nuo fiksuoto. Galiausiai plokštes tvirtinti užbaigiama jos kampuose. Kiaurymių karkase centrai turi sutapti su plokštės kiaurymių centrais. Vertikalios ir horizontalios siūlės tarp plokščių gali būti užpildytos apdailos profiliuočiai iš aliuminio. Jų dydį, profilį, spalvą nurodo projektuotojas fasado brėžiniuose arba detaliuose fasado aprašymuose. Svarbu! Tvirtinant fasadines plokštes prie metalinio karkaso varžtais, negalima jų per stipriai perveržti. Prisukus varžtą, jį būtina atleisti 180 o atgal. 25.8.9. kas 12 m turi būti įrengiamos deformacinės siūlės plokščių jungimo vietoje vertikalieji karkaso profiliuočiai sudvigubinami; 25.8.10. dėl plokštės traukimosi ir plėtimosi, keičiantis drėgminiam oro režimui, tarp plokščių būtina palikti pakankamą tarpą plokštėms judėti. Jų dydį nurodo projektuotojas techniniuose dokumentuose, remdamasis gamintojo pateiktomis rekomendacijomis. Dažniausiai tai yra 6-8 mm tarpas; 25.8.11. tarpų tarp plokščių negalima užpildyti silikonais ir kitais hermetikais; 25.8.12. fasadinių plokščių vertikaliosiose ir horizontaliosiose sandūrose gali būti montuojami specialūs apdailiniai profiliuočiai, jeigu jie yra numatyti projektuotojo parengtuose ir pateiktuose brėžiniuose (46 pav.); 46 pav.vertikaliųjų ir horizontaliųjų siūlių apdailos profiliuočių galimi pavyzdžiai 25.8.13. plokščių pjovimas ir gręžimas yra dulkes sukeliantys procesai, todėl turi būti imtasi tinkamų atsargumo priemonių. Dulkės, kylančios iš fibrocementinių plokščių, apibūdinamos kaip mineralinės kilmės, tačiau dėl ilgalaikio poveikio gali sukelti lėtines ligas; 25.8.14. plokštės gali būti pjaustomos diskiniu pjūklu deimantiniais lenktais ašmenimis; LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 34 /55

25.8.15. kai naudojama stacionari pjovimo įranga, tuomet plokštės pjaunamos iš fasadinės jos pusės (pjovimo diskas visada turi pjauti iš priekinės plokštės pusės). Ribinis diskinio pjūklo greitis turėtų būti 40 50 m/s. Pjovimo gylis 10 15 mm žemiau plokštės; 25.8.16. skylės išgręžiamos iš priekinės plokščių pusės su kietmetalio grąžtu 1500 aps./min įrankiu (pvz., Irwin, TCT, Keil ). Plokštės apačioje visada reikia padėti medinę lentą, kad būtų išvengta plokštės aptrupėjimo skylės gręžimo vietoje; 25.8.17. nupjovus plokštę briaunos turi būti nušlifuotos smulkiu švitriniu popieriumi ir apdirbtos specialia danga, kurią paprastai tiekia gamintojas; 25.8.18. jei reikia, plokštės gali būti plaunamos švariu tekančiu (ne didelio slėgio!) vandeniu arba neagresyviomis valymo priemonėmis, pvz., ne stipresniu nei 10 % acto rūgšties tirpalu; 25.8.19. fasado apdailos plokščių tvirtinimo mazgai prie medinio, aliumininio ir plieninio karkaso mazgai pateikti prieduose. 25.9. Apdailos sluoksnio įrengimas iš kompozicinių ir dideliu slėgiu sulaminuotų DSL (angl. HPL) plokščių: 25.9.1. su DSL(angl. HPL) plokštėmis turi būti atlikti atmosferinio poveikio bandymai po 3000 val. bandymų kameroje ir pateikiamas maksimalus pokytis pilkumo skalėje pagal EN 20105- A02. 25.9.2. didelio tankio laminato plokščių tvirtinimo būdai (47-51 pav.): 47 pav. Tvirtinimas kniedėmis 48 pav. Tvirtinimas savisriegiais montuojant medinio karkaso 49 pav. Tvirtinimas klijais 50 pav. Tvirtinimas nematomais agrafais LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 35 /55

51 pav. Tvirtinimas dailylenčių imitacija 25.9.3. didelio tankio laminato plokščių tvirtinimas prie aliuminio karkaso; plokštė tvirtinama prie vertikaliųjų laikančiųjų profiliuočių, kurie tvirtinami prie sienos gembėmis; 25.9.4. atsižvelgiant į DSL(angl. HPL) plokščių savybes, jos turi būti tvirtinamos atitinkamai fiksuotais ir slankiaisiais taškais (52-53 pav.); 52 pav. Plokštės tvirtinamos ant dviejų 53 pav. Plokštės tvirtinamos ant trijų vertikaliųjų profiliuočių vertikaliųjų profiliuočių 25.9.5. prieš montuojant turi būti aiškiai apskaičiuoti plėtimosi dydžiai. Plėtimosi dydžiui turi būti nurodyti gamintojo pateikiamoje techninėje informacijoje; 25.9.6. fiksuoti tvirtinimo taškai. Fiksuotų tvirtinimo taškų išilginė ir skersinė deformacija turi būti tolygi (kuo arčiau centro). Išgręžtos kiaurymės skersmuo DSL(angl. HPL) plokštėje turi būti 5,1 mm, t.y. 0,1 mm didesnis už kniedės skersmenį; 25.9.7. slankieji tvirtinimo taškai. Kiaurymės skersmuo DSL(angl. HPL)plokštėje turi būti didesnis už tvirtinimo elemento skersmenį, priklausomai nuo plėtimosi dydžio. Kniedės kiaurymės skersmuo turi būti parenkamas remiantis gamintojo rekomendacijomis, priklausomai nuo plokštės storio ir ilgio, bet ne mažiau kaip 2-4 mm didesnis už kniedės skersmenį. Galvutė turi būti gana didelė, kad visada uždengtų išgręžtą kiaurymę DSL (angl. HPL)plokštėje. Tvirtinimas turi būti toks, kad plokštė galėtų judėti. Kniedės turi būti tolygiai pritvirtintos LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 36 /55

kniedikliu. Nustatytas atstumas tarp kniedės galvutės ir plokštės paviršiaus (0,3 mm) leidžia elementui judėti kiaurymėje. Kniedės ašis ir ertmės ašis DSL(angl. HPL) plokštėje turi sutapti, tvirtinti naudojami atitinkami pagalbiniai įrankiai (54 pav.). 54 pav. Kniedė ASL(angl. HPL) plokštėms tvirtinti prie karkaso 25.9.8. siūlės plotis tarp plokščių turi būti ne mažesnis, nei maksimaliai galimas plokštės plėtimasis, kad plokštės turėtų galimybę judėti; 25.9.9. atstumai nuo kraštų. Plokštės stabilumui užtikrinti būtina apskaičiuoti/parinkti atstumus tarp vertikaliųjų profiliuočių, prie kurių bus tvirtinamos plokštės; 25.9.10. tvirtinimo atstumai turi būti parenkami remiantis statiniais skaičiavimais. Pastato kampuose tvirtinimo atstumai turi būti mažesni nei pastato viduryje (dėl slėgio, vėjo siurbimo jėgos). Gamintojas nurodo maksimaliai galimus tvirtinimo atstumus, pvz. 4 lentelė; 4 lentelė. Tvirtinimas: Tvirtinimas mechaninėmis priemonėmis (žr. pav. aukščiau) Plokštės Maksimaliai Minimaliai Tvirtinimo atstumas Tvirtinimo atstumas a Plokštė tvirtinama Plokštė tvirtinama prie prie dviejų trijų vertikaliųjų vertikaliųjų profiliuočių 6 mm 470 mm 600 mm 8 mm 620 mm 770 mm 10 mm 770 mm 920 mm 25.9.11. transportavimas ir tvarkymas. Elgtis su ASP(HPL) plokštėmis būtina atsargiai, kad nebūtų pažeistos briaunos ir paviršius. Nepaisant didelio ASP(HPL) plokščių tvirtumo ir apsauginės plėvelės, ASL(angl. HPL) plokštes galima pažeisti. Bet koks purvas ar dulkės tarp plokščių privalo būti pašalintas. Transportuojamos ASL(angl. HPL) turi būti apsaugotos nuo slidinėjimo. Pakraunamos ar iškraunamos plokštės privalo būti pakeliamos. Negalima stumti ir traukti jų per briaunas. Apsauginė transportavimo plėvelė privalo būti nuimta nuo abiejų pusių tuo pačiu metu. Ši plėvelė turi būti apsaugota nuo karščio ir tiesioginių saulės spindulių; 25.9.12. sandėliavimas ir patalpų vėdinimas. Plokštės turi būti sukrautos horizontaliai ant padėklo ir stabiliai atremtos į atraminę plokštę. Jos turi uždengti visą plokštumą. Apsauginės plokštės visada turi būti ant stabilaus ir lygaus pagrindo. Plokštės matmenys turi atitikti padėklo LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 37 /55

matmenis. Plokštės sandėliuojamos krūvomis ant padėklų ir turi būti uždengtos apsaugine plėvele. Viršutinė plokštė turi būti apversta. Nuimtos plokštės vėl turi būti apdengtos apsaugine plėvele. Tas pats apdengimo principas galioja ir jau supjautoms plokštėms. Dėl neteisingo sandėliavimo gali atsirasti plokščių deformacijų. ASL(angl. HPL) plokštės turi būti sandėliuojamos uždarose patalpose normaliomis sąlygomis. Reikia vengti skirtingų oro sąlygų tarp dviejų plokščių. Prieš montuojant tvirtinimo elementus, be kita ko, reikia pasirūpinti vienodomis sąlygomis visiems paviršiams, naudoti tarpinius sluoksnius iš plastiko ar medžio; 25.9.13. apdirbimas. ASL(angl. HPL) gali būti lengvai apdirbta kaip kietmedis, laminuota medžio drožlių plokštė (toliau MDP), surištų drožlių plokštė su specialia medžio apdirbimo įranga. Pjauti ASL(angl. HPL) reikia su stacionariu diskiniu pjūklu arba su rankiniu diskiniu pjūklu, kuriuos siūlo visi gerai žinomi rankinių įrankių gamintojai ( Boch, Metabo ir kt.) (55 pav.). Pjūklas su karbidiniu antgaliu ir trapeciniais dantimis FZ/TR leidžia pasiekti gerus rezultatus. Norint gauti gerus pjovimo rezultatus, reikia padėti ASL(angl. HPL) plokštę į pjūklą kuo tiksliau. Pjovimo greitis 50 60 m/s priklausomai nuo įrankio skersmens ir apsukų per minutę skaičiaus, pvz., 4000 aps./min, Ø 250 mm, 64 dantys. Dantų pjovimo gylis 0,02 0,04 mm. Padavimo greitis 6 10 m/min priklausomai nuo storio. Aštrus pjūklas ir optimalios pjūklo ašmenų parinktys būtinos norint glotniai nupjauti briaunas. Privalu naudoti HSS sukamąjį grąžtą, jei gręžiama rankiniu grąžtu. Gręžimo antgalis yra 90. Kai naudojami grąžtai su karbidiniu antgaliu, reikia naudoti atraminius gręžimo įrankius, nes karbidas paprastai nulūžta gręžiant rankomis. Negalima leisti grąžtui pralaužti galinės plokštės dalies, siekiant užtikrinti glotnią kiaurymę, gręžti reikia priešais tinkamą pagrindą pakankamu spaudimu. 55 pav. Diskas ASP(HPL) plokštėms pjauti: kuo didesnis U, tuo geriau pjauna viršutiniai ir blogiau apatiniai ašmenys, bei atvirkščiai. E įeinantis kampas, A išeinantis kampas 25.10. Apdailos sluoksnio įrengimas iš keraminių plytelių: 25.10.1. karkaso elementai tvirtinami pagal montavimo schemą, parengtą konkrečiam objektui; 25.10.2. plytelės gali būti kabinamos tiek prie vertikalaus aliumininių profiliuočių karkaso, tiek prie dviejų lygių cinkuotųjų profiliuočių karkasų. 25.10.3. plytelių tvirtinimas gali būti matomas ir paslėptas: Matomas. kai danga kabinama ant nerūdijančiojo plieno kabliukų (56 pav.), kurie matomi fasadinėje pastato dalyje. Paslėptas kai nerūdijančiojo plieno varžtai su kabliukais įleidžiami į plytelę iš vidinės jos pusės ir taip varžtas pasislepia po plytele arba plytelės prie karkaso klijuojamos klijais pagal specialias klijavimo sistemas. 25.10.4. Keraminių plytelių paslėpto tvirtinimo pavyzdys pateiktas (57 pav.) LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 38 /55

56 pav. Kabliukai keraminėms plytelėms tvirtinti prie karkaso 57 pav. Keraminių plytelių paslėpto tvirtinimo pavyzdys 25.11. Apdailos sluoksnio įrengimas iš pakabinamųjų keraminių plytelių: 25.11.1. pakabinamosios keraminės plytos gali būti tvirtinamos tiek prie vertikalaus (58 pav.), tiek prie horizontalaus (59 pav.) aliumininių profiliuočių karkaso sistemos. Tai numatoma apdailos gamintojo rekomendacijose, atsižvelgiant į plytelių dydį LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 39 /55

58 pav. Vertikalusis aliumininis T tipo karkasas 59 pav. Horizontalusis aliumininis karkasas 25.11.2. kabinant keramines plytas prie karkaso, atstumai tarp profiliuočių vertikalioje ar horizontalioje sistemose priklauso nuo keraminių plytų matmenų (60 pav.) (žr. gamintojo montavimo rekomendacijas arba darbo brėžinius); 60 pav. Atstumas tarp vertikaliųjų T formos aliumininių profiliuočių 25.11.3. plytoms kabinti ant profiliuočių naudojami specialūs laikikliai (61 63 pav.) arba profiliuočiai,. Kai plytos tvirtinamos prie vertikaliojo profiliuočio: LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 40 /55

61 pav. Apatinis laikiklis 62 pav. Vidurinis laikiklis 63 pav. Viršutinis laikiklis 25.11.4. tvirtinant pakabinamąsias keramines plytas, jungtyse dedamas aliumininis jungties profiliuotis (64 pav.). Jis reikalingas kaip jungčių apsauga nuo kryptinio lietaus ir neleidžia plokštėms klibėti. 64 pav. Keraminių plytų aliumininis jungties profiliuotis 25.11.5. specialūs laikikliai (65 68 pav.), kai plytos kabinamos ant horizontaliojo profiliuočio: 65 pav. Apatinis laikiklis 66 pav. Vidurinis laikiklis 67 pav. Viršutinis laikiklis 68 pav. Horizontalusis profiliuotis LIETUVOS STATYBININKŲ ASOCIACIJA 41 /55