1. TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA

1

TURINYS 1. TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA... 3 2. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ KLASIFIKACIJA IR PANAUDOJIMAS... 3 3. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ SUDĖTIS... 4 4. ŽALIAVOS VEIDO, KŪNO ODOS BEI JOS DARINIŲ PRIEŽIŪRAI IR JŲ POVEIKIS... 4 4.1. Kosmetikoje naudojamos natūralios medžiagos... 4 4.2. Vanduo... 5 4.3. Augaliniai aliejai, gyvuliniai riebalai, vaškai... 6 4.4. Konservantai ir kiti sintetiniai priedai... 18 4.5. Augalinės dažančios medžiagos... 21 4.6. Aktyvios veikliosios medžiagos... 24 4.7. Angliavandeniai... 28 4.8. Bičių produktai... 30 4.9. Rūgštys... 32 4.10. Antioksidantai... 33 4.11. Mineralinės medžiagos... 34 4.13. Dekoratyvinės kosmetikos sudėtis... 40 4.14. Kosmetika nuo saulės poveikio... 42 4.15. Kosmetika depiliacijai... 48 5. KOSMETINĖS PRIEMONĖS INDIVIDUALIAM NAUDOJIMUI... 50 6. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ INDIKACIJOS IR KONTRAINDIKACIJOS... 51 2

1. TRUMPA ISTORINĖ APŽVALGA Jau senovės laikais žmonės turėjo pakankamai didelę patirtį gaunant ir panaudojant daugelį organinių ir neorganinių medžiagų. Senovės indai iš cukrinių nendrių mokėjo pasigaminti cukrų. Buvo plačiai žinomas ir gaminamas actas ir pan. Jau prieš istoriniais laikais buvo vartojami puikūs dažai: indigas ir alizarinas, gaunami iš augalų ir tam tikros rūšies moliuskų. Galai mokėjo pasigaminti ir naudojo muilą. Žmonės žinojo daugelį augalinių bei eterinių aliejų, kuriuos naudojo ne tik kaip kvapiąsias medžiagas, bet ir kaip dezinfekuojančias, gydančias bei konservuojančias priemones, pvz. mirusiųjų balzamavimui. Daugybė augalų buvo naudojami gryni ar iš jų gaminami pavilgai, tinktūros, kompresai ir pan. Visos šios priemonės buvo gaminamos ir naudojamos pagrinde sveikatinimo, maisto ir higienos tikslais. Tik daug vėliau ( 18-19 am.) visos medžiagos buvo išskirstytos į organines ir neorganines, natūralios medžiagos pradėtos sintetinti, buvo pradėtos gaminti naujos, gamtoje nežinomos medžiagos. Išsivysčius organinei chemijai (19-20 am.) buvo sukurtos visai naujos pramonės sritys: kuro, dirbtinio pluošto, dažų, vaistinių medž. bei kosmetikos pramonės. 2. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ KLASIFIKACIJA IR PANAUDOJIMAS Visos priemonės yra skirstomos į: Profilaktines (higienines) veido, kūno odos ir jos darinių priežiūros priemonės. Pvz.: veido pieneliai, losjonai, kaukės, kūno kremai, šampūnai, aliejus nagams ir pan. Dekoratyvines veido, kūno odos ir jos darinių priemones. Pvz.: akių šešėliai, lūpų dažai, kūno talkas, plaukų dažai, nagų lakas ir pan. Gydomosios veido,kūno odos ir jos darinių priemones. Pvz.: gydomasis veido ar kūno tepalas su hormonais, priešgrybelinė nagų priemonė ir pan. Tokios priemonės turi didesnes veikliųjų medžiagų koncentracijas ir didelį skvarbumą į oda bei pasižymiu stipriu gydomuoju poveikiu. 3

3. KOSMETINIŲ PRIEMONIŲ SUDĖTIS MEDŽIAGOTYRA tai mokslas apie kosmetinių priemonių sudėtį. Kosmetinės priemonės sudarytos iš šių sudėtinių dalių: Pagrindas arba bazė (riebalinė fazė, vandeninė fazė, emulgatoriai) aktyvūs komponentai; Pagalbinės medžiagos (konservuojantys, dažantys ir aromatizuojantys ingredientai). 4. ŽALIAVOS VEIDO, KŪNO ODOS BEI JOS DARINIŲ PRIEŽIŪRAI IR JŲ POVEIKIS 4.1. Kosmetikoje naudojamos natūralios medžiagos Daugybėje augalų, o retkarčiais ir gyvulinės kilmės žaliavose, gausu biologiškai aktyvių žmogaus organizmą veikiančių medžiagų. Dauguma šių medžiagų pasižymi gydomuoju, maitinamuoju, kosmetiniu poveikiu. Dėl šių priežasčių šios medžiagos visuomet buvo labai plačiai naudojamos praktikoje, o pastaruoju metu jų panaudojimas tik didėja. Ypač natūralios medžiagos, gaunamos iš augalų, pritaikomos kaskart vis plačiau. Kai kurie žmonės netgi pranašauja, kad neužilgo prasidėsiantį amžių bus galima pavadinti,,žaliuoju'' amžiumi, kadangi tuomet žmogaus naudojamos augalinės kilmės žaliavos galutinai laimės prieš gyvulinės kilmės žaliavas arba sintetinius junginius. Bent jau tokia vystymosi tendencija stebima pramonės šakose, tiesiogiai susijusiose su žmogaus sveikata ir gyvenimu: maisto, farmacijos, o taip pat kosmetikos pramonėje. Tose pramonės šakose,,žalioji revoliucija'' kaskart labiau išstumia gyvulinės kilmės 4

produktus (jie brangūs, o be to, gaunami užmušant gyvūnus, dėl ko kyla ne tik estetinio, bet ir ekologinio pobūdžio priešiškas nusiteikimas), o taip pat sintetinius produktus, dažniausiai svetimus žmogaus organizmui ir sukeliančius daug neigiamų šalutinių reiškinių, susijusių tiek su jų gamyba, tiek su vėlesniu panaudojimu.,,žaliosios bangos'' augimo tendencija maisto produktų bei vaistų gamyboje stebima taip pat ir kosmetikoje, pvz., kremų gamyboje vis dažniau atsisakoma gyvulinės kilmės riebalų ir naudojami augaliniai aliejai, neretai atitinkamai paruošti (pvz., sukietinti), kad įgautų tinkamą konsistenciją bei stabilumą. Biologiškai aktyvios sudėtinės dalys, gaunamos iš gyvūnų audinių, keičiamos į atitinkamas augalinės kilmės sudėtines dalis, pvz., dažnai atsisakoma gyvulinės kilmės hormoninių medžiagų, jos keičiamos augaliniais junginiais (fitohormonais), turinčiais panašų poveikį. Gyvulinės kilmės produktų keitimas augaliniais jau gana plačiai paplito maisto pramonėje dėl propaguojamos, iš augalinio maisto sudarytos dietos. Tam pritaria naujausi daugelyje biologijos ir medicinos sričių atlikti moksliniai tyrimai, liudijantys, kad žmogaus organizmas yra geriau prisitaikęs prie augalinio maisto. Taip pat vaistai bei kosmetika, gaminami augalinės kilmės sudėtinių medžiagų pagrindu, žmogaus organizme yra geriau įsisavinami. Didesnis dėmesys kai kurioms natūralių junginių grupėms turėtų padėti plačiau naudoti šias medžiagas (kaip žaliavas arba natūralius produktu) ne tik įvairių negalavimų gydymui, bet taip pat kūno gražinimo menui. Tai padės susiorientuoti ko yra vertos šiandieninėje prekyboje siūlomos nepaprastai įvairios kosmetinės priemonės. 4.2. Vanduo Pati paprasčiausia, tačiau gyvybiškai bet kuriam gyvam organizmui reikalinga medžiaga yra vanduo. Vanduo sudaro apie 70% suaugusio žmogaus organizmo. Vandens trūkumas organizme yra vadinamas dehidratacija. Jau 11-20% vandens netekimas organizmui yra pražūtingas. Kosmetikos priemonių sudėtyje vanduo dažnai sudaro 60-90% ir yra rašomas pirmasis ingredientų saraše. Kadangi ingredientai ant kosmetikos produktų pakuočių yra surašomi mažėjimo tvarka, tai rodo, kad vanduo yra pagrindinė daugelio produktų sudėtinė dalis. Vanduo ne, tik sudaro kosmetinių priemonių padrindą, bet yra ir puiki drėkinanti medžiaga (hidratantas) reikalingas bet kokio amžiaus ir tipo odai. Kaip vandens fazė į produktų sudėtį gali įeiti ir: Distiliuotas augalų vanduo- naudojamas losjonams, pieneliams ir kremams gaminti. Distiliuotas ir demineralizuotas vanduo- gaunamas išgarinus ir vėl sukondensavus vandenį. Pagerina produkto savybes. 5

Alginatas- vandens augalų ekstraktas, naudojamas kaukėms, kremams, emulsijoms gaminti. Hamamelis- jaunų ūgliukų ekstraktas, pasižymintis tonizuojamosiomis ir sutraukiamosiomis savybėmis. Gėlių vandenys- gaunami distiliuojant augalų žiedus (apelsino, rožės).yra malonaus aromato, todėl naudojami kaip aromatizuojančios ir tonizuojančios medžiagos. 4.3. Augaliniai aliejai, gyvuliniai riebalai, vaškai Cheminiu požiūriu riebalai yra riebiųjų rūgščių trigliceridai, o jų kokybė bei biologinė vertė priklauso svarbiausia nuo to, kokios riebiosios rūgštys įeina į jų sudėtį. Tai gali būti sočiosios rūgštys, kurios būdingos gyvuliniams riebalams, arba nesočiosios rūgštys (pvz., oleino, linolo, linoleno, arachidono rūgštys) dažniausiai randamos augalinės kilmės medžiagose. Nesočiosios riebiosios rūgštys ypatingai palankiai veikia odą, puikiai įsigeria ir turi priešalerginių savybių. Dėl šių priežasčių kai kurie augaliniai aliejai, kuriuose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių, nepaprastai plačiai naudojami kosmetikoje ir dermatologijoje, pvz., nakvišos, avokado, migdolų, persikų, vynuogių, riešutų, kviečių daigų ir kiti aliejai. Kosmetikoje riebalai, o visų pirma augaliniai aliejai, labai plačiai naudojami tiek dėl jų biologinių savybių, tiek kaip kitų veiklių medžiagų šaltinis. Išoriškai vartojami riebalai padengia odą plonu apsauginiu sluoksneliu, neleidžiančiu odai prarasti vandenį, kuris išsaugo jos elastingumą, suminkština epidermį, o uždegimų atvejais susilpnina audinių įsitempimą, skausmą bei niežėjimą. Kosmetikos gamyboje riebalai vaidina pirmaeilį vaidmenį kaip kremų, emulsijų, pienelių bei kosmetinių tepalų, maitinančių kaukių plaukams, kosmetinių kaukių ir kitų priemonių pagrindas. Kosmetinių preparatų gamybos pagrindui naudojami aliejai apsprendžia preparatų konsistenciją. Šiuolaikinėje kosmetikoje dažnai taikomas naujausias būdas per odą aprūpinti organizmą junginiais liposomų pavidalu, t. y. lipidų ar fosfolipidų mikrodalelių, gaubiančių įvairius vandenyje ar riebaluose tirpius junginius, kurie atsiranda mikrokapsulės viduje ir tokiu pavidalu įsiskverbia gilyn į odą.. Riebaluose, o ypač augaliniuose aliejuose, lengvai tirpsta daugelis labai biologiškai aktyvių natūralių medžiagų, pvz., kai kurie vitaminai (A, D, E, fosfolipidai (lecitinas), hormonai, natūraliosios dažančiosios bei kitos medžiagos. Kitas svarbus riebalų panaudojimas kosmetikos pramonėje - kaip pagrindas muilų gamyboje. Cheminiu požiūriu muilai yra riebiųjų rūgščių natrio arba kalio druskos, gaunamos muilinimo proceso metu, tai yra, virinant riebalus su šarmais. 6

Kosmetikos gamyboje be augalinių ir gyvulinių riebalų naudojamos taip pat klampios medžiagos, gaunamos perdirbant naftą. Tai dažniausiai vazelinas, parafinas, parafino aliejus, eucerinas. Kaip mineraliniai aliejai -,,parafino aliejus'' (Oleum Paraffini), taip ir baltas bei geltonas vazelinas yra naftos distiliacijos produktai. Išvardintos medžiagos turi neigiamą savybę odos paviršiuje sufirmuoja plėvelę, kuri stabdo prakaito išsiskyrimą per odą, trukdo jai kvėpuoti bei vykdyti termoreguliacinius procesus, mechaniškai,,užkemša'' prakaito liaukas bei odos poras. Antra vertus, dėl šių išvardintų savybių jos puikiai tinka naudoti apsauginių preparatų, ypač naudojamų maudantis, nardanr ar deginantis saulėje sudėtį. Iš kitų, kosmetikoje naudojamų lipidų, reikia paminėti lecitiną, t. y. į riebalus panašią medžiagą. Lecitinas gautas iš vištos kiaušinio trynio arba sojos sėklų. Tai puikus emulgatorus, palengvinantis daugelio kosmetinių priemonių gamybą, be to, pasižymi puikiomis maitinančiomis bei gydomosiomis savybėmis. Jis naudojamas kosmetinių priemonių (pvz., kremų, kaukių), skirtų visų pirma pavargusiai, stresuotai, brandžiai odai, gamyboje. Augaliniai aliejai: AVOKADO VAISIŲ ALIEJUS ( Oleum Perseae, ang. Avocado Oil). Avokado vaisių, kuriuos nokina augalas lotynišku pavadinimu Persea americana Lauraceae, minkštime yra net 30-70% aliejaus. Šie riebalai yra labai maistingi, lengvai virškinami, artimi alyvų aliejui, sudaryti pagrinde iš oleino (77%) ir linolo (10,8%) rūgščių, turi vitaminų A, B, D ir E kompleksą. Gerai įsiskverbia per odą ir pasižymi minkštinančiomis savybėmis. Avokado aliejus priskiriamas brangesniems ir prabangiems kosmetiniams aliejams, jis nedirgina odos, nesukelia alergijų. Naudojamas riebių kremų, maitinančių balzamų sausai odai, muilų, taip vadinamų pariebintų muilų bei kitų kosmetinių priemonių gamyboje. Iš avokado vaisių ir sėklų buvo išskirta medžiaga triterpenas - skvalenas, pasižymintis baktericidiniu bei priešgrybeliniu poveikiu. PERSIKŲ IR ABRIKOSŲ ALIEJUS (Oleum Pruni Persicae arba Oleum Persicarum, Oleum Pruni Armeniacae, ang. Peach Oil, Persic Oil.) Šis aliejus spaudžiamas iš persikų ( Prunus persica (Rosaceae) arba abrikosų (Prunus 7

armeniaca) kauliukų. Jo sudėtis ir savybės panašios migdolų aliejui. Naudojamas kosmetikoje kremų, pienelių, masažo aliejų, maudymosi balzamų, maitinančių balzamų plaukams, labai kokybiškų kosmetinių muilų gamyboje. Šių augalų vaisių kauliukuose yra nuo 40 iki 50% aliejaus. JOJOBOS ALIEJUS (Oleum Jojobae, ang. Jojoba Oil). Aliejus gaunamas iš sėklų buksamedžių šeimos augalo Simmondsia californica, augančio Kalifornijoje ir Meksikoje, bei Simmondsia chinensis, augančio Rytinėje Azijoje. Jojoba laikomas augalu, kuris ateityje gali tapti vienu iš pagrindinių aliejinių augalų, aprūpinančių riebalais visų pirma kosmetikos pramonę. Jojobos sėklose yra iki 50% aliejaus (t. y. skysto vaško), kurs savo labai vertingomis savybėmis artimas turintiems didelę paklausą banginio riebalams (ir neturi nemalonaus,,žuvies'' kvapo). Jojobos aliejaus sudėtinė dalis yra taip vadinamas skvalenas, pasižymintis priešgrybelinėmis savybėmis prieš patogeninius odos grybelius. Šiame aliejuje gausu vitaminų, ypač vit.e, kuris atstato pavargusią stresuotą odą, atstato odos aspsauginį sluoksnį bei skatina regheneraciją. Dėl šių savybių, o taip pat dėl nepaprastai puikių maitinančių ir riebinančių savybių jojobos aliejus vis plačiau naudojamas brandžios odos priežiūros kosmetikoje, šampūnų bei maitinančių plaukų kaukių, kremų bei kūno priežiūros emulsijų gamyboje. Šis aliejus gali būti naudojamas kaip alternatyva apsauginiams kremams nuo saulės, nes pasižymi natūraliomis apsauginėmis savybėmis nuo UV spindulių. KAKAVOS ALIEJUS (Oleum Cacao, Butyrum Cacao, ang. Theobroma Oil.) Spaudžiamas iš kakavmedžio - Theobroma cacao sėklų. Kakavos aliejaus, dėl konsistencijos vadinamo sviestu (Butyrum Cacao), sėklose aliejaus yra 45-53%. Kosmetikoje kakavos aliejus naudojamas kremų, lūpų dažų, skystų pudrų gamyboje. Šie riebalai taip pat puikiai tinka parfumerijos pramonėje naudojamam taip vadinamam enfleurage metodui - t. y. paskleisti plonu sluoksniu jie absorbuoja, arba sugeria iš gėlių įvairius eterinius aliejus. DAIGINTŲ GRŪDŲ ALIEJUS (Oleum Tritici, ang. Germ Oil.) Grūdų daigai, gauti kelias dienas padaiginus grūdų sėklas, dažniausiai kviečius, o taip pat 8

kitas sėklas, pvz., liucernos, saulėgrąžų, linų, kartenės - visų pirma yra nepaprastai vertingi mityboje, kadangi juose gausu vitaminų (C, E, B grupės), mineralinių medžiagų bei natūralios celiuliozės. Be to, grūdų daiguose yra fosfolipidų bei vertingasis lecitinas, fermentai, priešsklerozinių savybių turintys fitosteroliai, karotinai, o taip pat estrogeniniu veikimu pasižymintys fitohormonai. Daugiausiai biologiškai veiklių medžiagų yra kviečių daiguose, kuriuose aptikta netgi moteriškasis hormonas - folikulinas. Šis aliejus suaktyvina medžiagų apykaitą, atnaujina odos funkcijas. Tai efektyvi priemonė sergant egzema. Kosmetikoje daigai bei daigintų grūdų aliejus naudojamas maitinančių ir gaivinančių kremų, kūno priežiūros balzamų, įdegio priemonių, šampūnų nuo pleiskanų (su sieros priedu), vonios bei dušo emulsijų gamyboje. KOKOSO ALIEJUS (Oleum Cocos, ang. Cocoanut Oil) Gaunamas iš kokosinės palmės vaisių ( Cocos nucifera). Šio vaisiaus branduolio ( kopra (Copra) sudėtyje yra net 70% riebalų, 14% cukrų bei 7% baltymų. Iš dalies kopros spaudžiamas labai vertingas aliejus, dar kitaip vadinamas kokoso sviestu (Cocos Butter). Tai riebalai, kurie ilgiausiai iš visų augalinių aliejų laikymo metu neapkarsta. Kosmetikoje kokoso aliejus dėl jame esančios lauro rūgšties naudojamas gaminti geriausiems muilams, putojantiems kietame vandenyje (taip vadinamiems jūrų muilams). Yra laikomas vienu geriausių natūralių ingredientų profesionaliems masažiniams produktams, skutiomosi priemonėms gaminti, kadangi drėkina, minkština odą, padeda jai išlaikyti drėgmės balansą. Nerafinuotas kokosų aliejus pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Tinka naudoti einant degintis (sudaro papildomą UV spindulių apsaugą) ir po saulės vonių. Šie riebalai taip pat naudojami prabangioms skalbimo priemonėms bei maudymosi skysčiams, balzamams bei kremams gaminti. MIGDOLŲ ALIEJUS (Oleum Amygdalarum, ang. Almond Oil) Migdolų aliejus priskiriamas prie seniausių ir geriausių kosmetinių aliejų. Spaudžiamas iš karčiųjų, rečiau iš saldžiųjų migdolų, arba migdolo medžio - Amygdalus communis (Rasaceae) sėklų, kuriose yra nuo 30 iki 50% riebalų. Šis aliejus tinka visiems odos tipams, ypač sausai ir jautriai, prižiūrėti. Pasižymi raminamosiomis, regeneruojamosiomis ir apsauginėmis savybėmis. Dėl savo raminančio poveikio gali būti naudojamas ir kūdikių odai prižiūrėti. 9

Migdolų aliejui būdingas stangrinamasis poveikis, todėl dažnai naudojamas kūno priežiūros ir korekcijos priemonėms gaminti. ALYVŲ ALIEJUS (Oleum Olivae, ang. Olive Oil) Gaunamas šaltu būdu spaudžiant nunokusius alyvos vaisius - Olea europea (Oleaceae). Alyvos vaisiai savo sudėtyje turi nuo 40 iki 60% kokybiško puikiausio aliejaus, kuris kosmetikoje naudojamas kaip kremų, kūno priežiūros balzamų, maitinančių kaukių plaukams gamyboje. Tai puiki kosmetinė žaliava pasižyminti maitinamosiomis, regeneruojamosiomis, minkštinamosiomis ir apsauginėmis savybėmis. RIEŠUTŲ ALIEJUS (ang. Nuts Oil) Pasaulyje gaunamas iš įvairių rūšių augalų, kurių vaisiai yra riešutai, savo sudėtyje turintys daug aliejaus. Šiuo požiūriu prie aliejingiausių priskiriami braziliški riešutai (Brazil Nuts), augantys ant augalo Bertholletia excelsa. Juose yra 65-70% labai vertingų riebalų. Vienu iš geriausių masažinių aliejų yra laikomas Macadamia riešutų aliejus. Šis aliejus yra vienas kokybiškiausių masažinių produktų, puikiai maitina odą, skatina jos regeneraciją. Jis rekomenduojamas sausai odai ir plaukams, brandžios ar stresuotos odos priežiūrai. Naudojamas kuperozinės odos, celiulito, strijų profilaktikai. Gali būti naudojamas kaip vonios aliejus ar akių makiažo valiklis. Kiti riešutai, iš kurių gaminami aliejai: Anacardium occidentale, taip vadinami kešju riešutai (Cashew Nuts), kurių forma primena inkstus. Jų sudėtyje yra daugiau nei 40% riebalų, naudojamų tarp kitko dailininkų dažų gamyboje. Kiti gražios šviesiai žalios spalvos riešutai pistacijos ( Pistacia vera). Jų sudėtyje yra daugiau kaip 54% riebalų. Šie riebalai dažniausiai naudojami konditerijos bei kosmetikos pramonėja. Graikiškasis riešutas auga ant augalo Carya pecan. Jo sudėtyje yra iki 70% kokybiško riebaus aliejaus (Oleum Caryae; Pecan Oil), naudojamo maistui ir kosmetikos pramonėje. Riešutinių aliejų tarpe, ypač naudojamų prancūzų kosmetikos pramonėje yra lazdynų riešutų aliejus (Oleum Coryli avellanae, Hazel Oil. Tai daugiausia savo sudėtyje turintis linolo rūgšties ( 85%) aliejus. Naudojamas labai švelniems kremams apie aikis ir kaklo, dekolte priežiūros produktų gamyboje. PALMIŲ ALIEJUS (Oleum Palmae, ang. Palm Oil) Palmių aliejus gaunamas iš aliejinės palmės - Elaeis guinensis Jacg. (Palmae), tačiau 10

prekyboje šiuo pavadinimu sutinkami du produktai, besiskiriantys išvaizda ir chemine sudėtimi, būtent: apyvaisio riebalai ir pačių palmės sėklų riebalai. Riebalai išspausti iš apyvaisio (Palm Oil) yra karvės sviesto konsistencijos, tamsiai geltonos ar oranžinės spalvos, savito švelnaus kvapo, primenančio našlaičių kvapą, malonaus skonio. Aliejuje gausu provitamino A (β-karotino). Jis naudojamas kosmetikoje gaminti vitamininiams, maitinantiems kremams bei prabangiems muilams. Riebalai iš palmių sėklų (Palm Nut Oil) gaunami iš atskirtų nuo aliejingo minkštimo kauliukų. Aliejus yra skaidriai baltas arba vos gelsvas, labai panašus į kokoso riebalus. Iš jo, kaip ir iš kokoso riebalų, galima gaminti baltą, kietą muilą arba naudoti kitų kosmetinių priemonių gamyboje. RICINOS ALIEJUS (ang. Castor Oil) Spaudžiamas iš ricinžolės - Ricinus communis sėklų. Kosmetikoje ricinos aliejus naudojamas gaminti blakstienų tušui, maitinančioms kaukėms plaukams bei kitoms kosmetinėms priemonėms. SEZAMO ALIEJUS (Oleum Sesami, ang. Sesame Oil) Manoma, kad iš sezamo sėklų spaudžiamas pats seniausias iš visų maistinis aliejus. Tai aliejus pasižymintis ne tik puikiomis maitinamosiomis savybėmis bet ir geras drėkiklis bei stangrinamasis ingredientas. Sezamo aliejus ypatingai vertinamas ajurvedoje bei kituose rytų šalių filosofijomis pagrįstuose kūno priežiūros ritualuose. Kosmetikoje sezamo aliejus naudojamas švelnių muilų, kosmetinių pienelių, šampūnų, maitinančių balzamų kūnui bei plaukams gamyboje. Parfumerijoje sezamo aliejus naudojamas,,enfleurage'' technikoje sugerti tuberozos, mimozos bei kitų gėlių kvapus. Gyvuliniai riebalai Jau XVIII amžiuje vaistinėse būdavo galima rasti įvairiausių naminių bei laukinių žvėrių riebalų: vilko, lapės, barsuko, kiškio, meškos, šuns, arklio, kiaulės, anties, žąsies, gandro, gervės ir netgi begemoto. Šiomis dienomis naudojami kosmetikos bei vaistų gamyboje tik labai nedaugelis: kiaulių taukai, jaučių lajus, avių lajus, audinių riebalai. 11

KIAULIŲ TAUKAI (Adeps suillus) Kiaulių taukai lengvai rezorbuojasi, ramina odos uždegimus, lygina raukšles. Senovėje liaudies kosmetikoje taukai buvo plačiai naudojami kaip kremas. Pagrindinis trūkumas - labai lengvai apkarsta. Apkartę šie riebalai turi daug laisvųjų riebiųjų rūgščių, kurios dirgina odą ir gali sukelti alergijas. Todėl ryškėja tendencija kosmetikos pramonėje bei farmacijoje gyvulinius riebalus keisti augaliniais aliejais ar vazelinu. AVIŲ LAJUS (Sebum ovile) Tai balta, kieta, grūdėta, savito kvapo masė. Avių lajus yra geras riebalinis pagrindas, nes lengvai įsigeria. Trūkumas - greitai apkarsta ir turi savitą kvapą, kuris nelabai patinka vartotojams. Iš jo gaminama kojų priežiūrois kosmetika, taip pat kremai sausos bei sutrūkinėjusios odos priežiūrai. Rečiau kosmetikoje naudojami jaučių lajus (Sebum bovinum). Kosmetikoje ir vaistų gamyboje retkarčiais naudojami laukinių gyvūnų riebalai. Tačiau jų riebalų naudojimas, o ypač tokių retų rūšių kaip švilpikas, sukelia ekologų protestus. Dėl panašių priežasčių, t. y. siekiant išsaugoti gyvūnų rūšis, šiuolaikinė kosmetika atsisako puikių kosmetinių riebalų - vėžlių aliejaus. Šis aliejus laikomas vienu iš geriausių kosmetinių riebalų, lengvai įsigeria į odą, nepasižymi dirginančiu ir alerginiu poveikiu, turtingas nesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis bei vitaminais. Šis aliejus gaunamas iš 250-700 metų sulaukusių didžiųjų amerikietiškųjų vėžlių. Iš jo buvo gaminamas labai didelę paklausą turintis maitinantis vėžlių kremas. Palyginti neseniai kosmetikoje pradėtas naudoti audinių aliejų. Preparatuose naudojamas sukoncentruotas 5-10% aliejus, jo tinkamumą kosmetikoje nulemia didelis pasklidimo koeficientas, kurio dėka aliejus ant odos pasiskleidžia plonu sluoksniu. Šis aliejus pasižymi gana dideliu atsparumu apkartimui. Iš kitų gyvulinių riebalų kosmetikoje labai svarbūs yra žuvų aliejai ir jūros žinduolių aliejai. Žuvų aliejai yra turtingas šaltinis vitamino D3 (kalciferolio) ir A, nepakeičiamų nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios žmogaus organizmą veikia panašiai kaip ir nakvišos aliejus (svarbiausia užkerta kelią sklerozei, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoja kraujo spaudimą). Kosmetikos reikmėms dažniausiai išskiriamas aliejus iš Šiaurės jūrų ir Atlanto vandenyno žuvų audinių (menkės, silkės, lašišos, tuno bei kitų). 12

Gyvulinės kilmės vaškai BIČIŲ VAŠKAS Tai geltonas (Cera flava) ir baltas (Cera alba) bičių vaškas. Vaškas labai sunkiai apkarsta, jame beveik nevyksta cheminiai pasikeitimai (netgi kelių šimtų metų vaško mėginiai turi panašią cheminę sudėtį kaip ir šiuolaikiniai mėginiai). Dėl to su riebalais, dervomis bei kitais komponentais sulydytas vaškas yra stabilus pagrindas kai kuriems kosmetiniams gaminiams, dažniausiai kremams. Jis taip pat labai plačiai naudojamas odos depiliacijos priemonėms gaminti. SPERMACETAS (Cetaceum, Sperma Ceti) Tai yra vaško pavidalo fiziologinė medžiaga, ištirpusi skystuose riebaluose, užpildančiuose dvi dideles ertmes kašaloto galvoje. Spermacetas priklauso brangiausioms ir geriausioms kosmetikoje naudojamoms pagrindinėms medžiagoms. Jis yra puikus emulgatorius - spermacetiniai tepalai ar kremai gali sugerti didžiulius vandens kiekius. Tai labai brangių ir kokybiškų kosmetikos priemonių sudėtinė dalis. Pastaruoju metu gaminamas taip vadinamas dirbtinis spermacetas, daug pigesnis už natūralų, tačiau blogesnės kokybės (cetilo palmitatas). Keistas lotyniškas spermaceto pavadinimas - Sperma Ceti (kašaloto sėkla) atsirado dar viduramžiais, kai jūroje plaukiojantys spermaceto gabalėliai, atsiradę žuvus gyvūnams, buvo laikomi sukietėjusia banginių sperma. Iš kašaloto gaunama dar viena žaliava, nepaprastai vertinga ir labai svarbi kvepalų gamyboje. Tai ambra, patologiškai susidaranti kašaloto žarnyne (kažkas panašaus į žarnyno akmenis). Retkarčiais ambrą galima sugauti vandenyne, kur ji plaukioja 1-20 kg dydžio luitais ir patenka ten iš negyvų kašalotų. Ambra yra puikus kvapų fiksatorius parfumerijoje. LANOLINAS (Lanolinum) Tai riebalai gaunami nuo gyvūnų vilnos. Praktinį panaudojimą atrado tik lanolinas, gaunamas iš natūralios avių vilnos. Eucerinas (lanolino darinys) yra puikus emulgatorius ir taip pat gerai, kaip ir lanolinas, suriša vandenį. Lanolinas ir antriniai jo produktai puikiai įsigeria per odą, o be to, yra fiziologinis,,tepalas'' suragėjusiems odos elementams (epidermiui, plaukams, nagams). Neigiamos lanolino savybės yra: sunkiai pašalinamas kvapas,,,lipnumo'' pojūtis panaudojus kosmetinę priemonę ir retkarčiais 13

pasitaikančios alergijos. Todėl iš lanolino gaminama daug antrinių produktų su geresnėmis kosmetinėmis savybėmis. Tai: lanolino alkoholiai, steroidai (cholesterolis), acetiliniai lanolino alkoholiai, skystas lanolinas ir kiti. KINIETIŠKAS VAŠKAS (Cera chinensis) Tai gyvulinės kilmės vaškas, išskiriamas amaro (Coccus ceriferus) parazituojančio ant alyvinių šeimos augalų šakų. Tai yra balta arba gelsva panaši į spermacetą masė. Bekvapė. Dažniausiai įeina į rytietų šalyse gaminamos kosmetikos sudėtį. Augaliniai vaškai JAPONIŠKAS VAŠKAS (Cera japonika) Jis gaunamas spaudžiant Kinijoje ir Japonijoje auginamus žagrenio - Rhus succedaneavaisius. Japoniškas vaškas naudojamas kosmetikoje kremų, tepalų gamyboje, kadangi ištirpęs gali sugerti iki 30% vandens. KARNAUBO VAŠKAS Palmių vaškas ( Cera Carnauba) Šis vaškas gaunamas nuo braziliškosios vaškinės palmės lapų paviršiaus - Copernicia cerifera Mart. Natūralus karnaubo vaškas yra kietas, jį galima smulkinti į miltelius, yra geltonai rudos arba žalsvai pilkos spalvos neskaidri masė. Naudojamas kaip ir kiti vaškai kaip geras, neapkarstantis pagrindas kremams bei tepalams. Sintetiniai aliejai ir vaškai SILIKONAI Tai organiniai silicio junginiai. Plačiai taikomi šiuolaikinėje kosmetikoje. Lengvai įtrinami į odą, prasiskverbia į plaukų šaknų maišelius, nedirgina. Dėl savybės, kad įvairioje temperatūroje mažai keičiasi jų klampumas, tinka naudoti aukštoje temperatūroje, pvz., teatro, televizijos artistų makijažui ir kt., be to, priešingai mineraliniams aliejams, nesutrikdo organizmo šilumos apykaitos. Silikoniniai aliejai gaminami įvairaus klampumo, nuo skystų iki pusiau kietų. Sintetinių vaškų grupei priskiriami taip pat ir tie, kurie susintetinti iš natūralių riebalų bei vaškų komponentų, pvz., cetilo palmitatas (dirbtinis spermacetas) ir pan. 14

FOSFOLIPIDAI Yra beveik visų gyvų ląstelių sudėtinė dalis. Svarbiausias iš jų kosmetikoje yra lecitinas (daug yra vištos kiaušinio trynyje bei sojos sėklose). Lecitinas įsiskverbia giliai į odą, todėl plačiai naudojamas maitinančiuose kremuose. Pavadinimas Sudėtis Kuo jis vertingas AUGALINIAI ALIEJAI 1. Avokado vaisių aliejus 2. Persikų ir abrikosų aliejus Oleino (77%) ir linolo (10,8%) rūgščių gliceridai, turi vitaminų A, B, D ir E kompleksą, lecitino bei fitosterolio. Sudėtis ir savybės panašios migdolų aliejui. Vaisių kauliukuose yra nuo 40 iki 50% aliejaus. 3. Jojobos aliejus Sėklose yra iki 50% aliejaus (t. y. Skysto vaško), kurio pagrindinis komponentas yra cetilo palmitatas. Jojobis aliejaus sudėtinė dalis yra taip vadinamas skvalenas. 4. Kakavos aliejus Sudarytas iš stearino rūgšties (31-33%), palmitino (22-23%), linolo (2,5-9%) ir kitų rūgščių gliceridų. Gerai įsiskverbia per odą ir pasižymi minkštinamosiomis savybėmis. Iš avokado vaisių ir sėklų išsiskiria medžiaga triterpenas skvalenas pasižymi baktericidiniu bei priešgrybeliniu poveikiu. Maitina, skatina regeneraciją, ramina ir apsaugo. Vertingomis savybėmis artimas banginio riebalams, neturi nemalonaus žuvies kvapo. Skvalenas pasižymi priešgrybelinėmis savybėmis. Paskleistas plonu sluoksniu, jis absorbuoja iš gėlių eterinius aliejus Kadangi tirpsta žmogaus kūno temperatūroje, padeda greitai įsigerti kosmetinėms ir Panaudojimas kosmetikoje Nedirgina odos, nesukelia alergijų. Naudojamas riebių kremų, maitinančių balzamų sausai odai, taip vadinamų pariebintų muilų bei kitų kosmetinių priemonių gamyboje. Kremų, pienelių, masažo aliejų, maudymosi balzamų, maitinančių balzamų plaukams, labai kokybiškų kosmetinių muilų gamyboje. Dėl to ir dėl puikių maitinančių ir riebinančių savybių jojobos aliejus naudojamas kosmetikoje, dažniausiai šampūnų bei maitinančių plaukų kaukių, kremų bei kūno priežiūros emulsijų gamyboje. Šis aliejus dažnai vartojamas masažams atlikti. Naudojamas kremų (ypač skirtų įdegiui saulėje), skystų pudrų gamyboje. Vartojamas parfumerijos pramonėje. 15

5. Daigintų grūdų aliejus Labai gausu NNRR bei augalinio lecitino. 6. Kokoso aliejus Lauro - 45%, kaprino - 10%, kaprilo - 9%, palmitino - 7%, stearino - 5% bei miristo 20 % rūgščių gliceridai. 7. Linų aliejus Linolo rūgšties gliceridai - apie 60%. Be to, aliejuje yra ir kitų nesočiųjų rūgščių, pvz.: izolinoleno ir oleino. 8. Migdolų aliejus Oleino - 80% ir linolo -15% rūgščių gliceridai. 9. Alyvų aliejus Jame yra apie 75% oleino, 10% linolo rūgšties, o iš sočiųjų 7-10% palmitino, 2-4% stearino ir šiek tiek mažiau kitų rūgščių. 10. Riešutų aliejus Vidutiniškai 55% oleino, 13% palmitino ir 21% linolo rūgščių gliceridų. 11. Palmių aliejus Išspaustame iš apyvaisio aliejuje gausu provitamino A (β- karotino). Riebalai gydomosioms medžiagoms. Maitina, drėkina, stangrina, atitolina senėjimo požymius odoje bei apsaugo. Šie riebalai ilgiausiai iš visų augalinių aliejų laikymo metu neapkarsta. Maitina, ramina ir apsaugo net ir jautrią odą. Maitina, stangrina, apsaugo nuo strijų bei ankstyvų senėjimo požymių atsiradimo. Yra šiek tiek lecitino ir fitosterolių. Riešutų aliejus puikiai pasiskleidžia odos paviršiuje, užtikrina jai apsaugą, stangrumą, švelnumą bei lygumą. Ypatingai riebus ir puikiai maitinantis odą aliejus. Maitinančių ir gaivinančių kremų, kūno priežiūros balzamų, įdegimo aliejų, šampūnų nuo pleiskanų (su sieros priedu) vonios bei dušo emulsijų gamyboje. Kokoso aliejus naudojamas gaminti geriausiems muilams, putojantiems kietame vandenyje. Taip pat maudymosi priemonėms gaminti. Įeina į sausos odos priežiūros kremų bei įdegio kremų sudėtį. Skystas kalcio tepalas tinka makijažo valymui, ypač jautriose veido vietose (pvz., po akimis), taip pat plačiai naudojamas kosmetinių kremų gamybai. Migdolų aliejus plačiai naudojamas švelniam senstančios, sausos odos valymui ir jos priežiūrai. Puiki priemonė masažui. Naudojamas kai kurių kremų, kūno priežiūros balzamų, maitinančių kaukių plaukams gamyboje. Tai dažnas ingredientas masažinių kremų sudėtyje. Naudojamas labai švelniems kremams,,po akimis'' arba,,kaklui'' gaminti. Riebalai išspausti iš apyvaisio naudojami kosmetikoje gaminti vitamininiams, 16

iš palmių sėklų labai panašūs į kokoso riebalus. 12. Sezamo aliejus Pagrinde oleino ir linoleno rūgščių gliceridai. GYVULINIAI RIEBALAI 1. Kiaulių taukai Susideda pagrinde iš sočiųjų riebiųjų rūgščių (palmitino bei stearino iki 40% ir oleino iki 50%) trigliceridų. 2. Laukinių gyvūnų riebalai Turtingi NNRR bei vitaminais. Sudėtyje yra apie 15-19% nesočios oleopalmitino rūgšties; bendras nesočiųjų riebalų rūgščių kiekis apie 75%. 3. Žuvų aliejai Turtingas vitamino D3 ir nepakeičiamų nesočiųjų riebalų rūgščių, iš kurių svarbiausios yra eikozilopentano ir dokoziloheksano rūgštys. GYVULINĖS KILMĖS VAŠKAI 1. Bičių vaškas Cerolinas arba ceroninas, cerinas, miricinas. Parfumerijoje sezamo aliejus naudojamas,,enfleurage'' technikoje sugerti tuberozos, mimozos bei kitų gėlių kvapus. Tai aliejus pasižymintis maitinamosiomis ir drėkinamosiomis savybėmis. Lengvai rezorbuojasi į odą, ramina uždegimus, lygina raukšles. Lengvai įsigeria į odą, nepasižymi dirginančiu ir alerginiu poveikiu. Šis aliejai pasižymi gana dideliu atsparumu apkartimui, dideliu pasklidimo koficientu. Dėka savo turtingos sudėties pasižymi puikiomis maitinamosiomis savybėmis. Tai puikus, ilgai negendantis kosmetinių priemonių pagrindas. maitinantiems kremams bei prabangiems muilams. Iš jų galima gaminti baltą, kietą muilą arba naudoti kitų kosmetinių priemonių gamyboje. Sezamo aliejus naudojamas švelnių muilų, kosmetinių pienelių, šampūnų, maitinančių balzamų kūnui bei plaukams gamyboje. Tai pats seniausias liaudiškas kremas. Šie aliejai yra ypač aukštos kokybės, nepasižymi alerginėmis reakcijomis, gerai pasisavinami todėl įeina į brangios kosmetikos sudėtį. Dėl nemalonaus kvapo dažniausiai įeina į kūno, plaukų nagų priežiūros produktų sudėtį. Įeina į sudėtį gydomųjų, kosmetinių, depiliacinių priemonių. Su riebalais, dervomis bei kitais komponentais sulydytas vaškas yra 17

2. Spermacetas Pagrindinis komponentas yra kristalinis palmitino rūgšties ir cetilo alkoholio esteris(cetinas). 3. Lanolinas Susideda pagrinde iš cholesterolio, izocholesterolio, aukštesniųjų alkoholių esterių, vadinamų lanolininiais, bei rūgščių - lanocerino, lanopalmitino, karnaubo, miristino. 4. Kinietiškas vaškas Cerilo alkoholio esteris ir cerotino rūgštis. Jis yra puikus emulgatorius - spermacetiniai tepalai ar kremai gali sugerti didžiulius vandens kiekius. Lanolino dariniai nepakeičiamos ir vertingos gerų kremų bei tepalų sudėtinės dalys. Eucerinas yra puikus emulgatorius. Lanolinas ir antriniai jo produktai puikiai įsigeria per odą, o be to, yra fiziologinis,,tepalas'' suragėjusiems odos elementams. Dažniausiai naudojamas kaip bazė kosmetikos priemonėms. stabilus pagrindas kosmetiniams pagrindams, dažniausiai kremams. Spermacetas yra labai kokybiškų kosmetikos priemonių sudėtinė dalis. Iš lanolino gaunami įvairūs, puikūs, neapkarstantys pagrindai kremams bei tepalams. Naudojamas rytų šalyse gaminamoje kosmetikoje. 4.4. Konservantai ir kiti sintetiniai priedai Riebaluose lengvai prasideda hidrolizė. Hidrolitinio skilimo produktai, arba apkartę riebalai, stipriai dirgina odą, gali netgi sukelti alergijas. Šiuos procesus pagreitina riebaluose esančios bakterijos bei mielės. Bakterinė flora taip pat labai veikia kosmetikos naudojimo trukmę, sutrumpina jos galiojimo laiką. Dėl šios priežasties į daugumos kosmetinių priemonių, tarp jų ir į natūraliosios kosmetikos sudėtį įeina konservuojančiosios, dažniausiai sintetinės medžiagos. Konservuojančių medžiagų naudojimas kosmetikoje yra labai sunkus ir jautrus klausimas. Iš vienos pusės konservantai saugo kosmetinę priemonę ir odą nuo apkartusių produktų dirginimo, tačiau iš kitos pusės sterilizuoja odą nuo,,gerų, odai naudingų bakterijų. Dermatologai atkreipia dėmesį į infekcinių odos ligų, tame tarpe ir grybelio padažnėjimą tarp žmonių, kurie naudoja ilgai galiojančias kosmetines priemones su konservuojančiomis medžiagomis.,,nuosavų bakterijų, sudarančių natūralią apsaugą nuo infekcijų, netekusi oda lengvai užkrečiama. Ji tampa mažiau atspari, kadangi odos atsparumui bei jo palaikymui svarbios yra žmogaus organizme gyvenančios bakterijos. 18

Ši problema yra iš tiesų svarbi, kadangi visa natūralioji kosmetika yra greitai gendantys produktai (ne tik apkarsta riebalai, bet skyla taip pat ir kitos biologiškai veiklios medžiagos). Kosmetologai pageidauja, kad visa nestabili kosmetika būtų gaminama ir parduodama mažomis porcijomis, kurių pakaktų maždaug dviem savaitėms. Praėjus tokiam laikui kosmetika be konservantų netinka naudojimui. Šiek tiek natūralios kosmetikos be konservuojančių medžiagų galiojimo laiką pailgina jų gaminimas,,švaros režime (du kartus distiliuojamas vanduo, laboratorijos ir įpokavimai sterilizuojami, produktai saugomi šaldytuvuose ir pan.). Dauguma konservuojančiųjų medžiagų priklauso fenolių ir organinių rūgščių grupėms. Tai: benzoinė rūgštis, salicilo rūgštis, hidroksibenzoinės rūgšties esteriai, vadinami parabenais arba nipaginais (pvz., Nipaginas A, arba etilo p-hidroksibenzoatas; Nipasansol M, arba propilo p- hidroksibenzoatas; Nipabutyl bei kiti). Labai daug kosmetikos praminės kompanijų savo produktų sudėtyje naudoja parabenus (Metyl-,Propyl-, Butyl-, Etyl-.). Šios medžiagos lengvai prasiskverbia per odą į organizmą ir ardo endokrininę sistemą, t.y. trikdo liaukų, gaminančių hormonus, veiklą, dažnai tampa alerginių reakcijų ir bėrimų priežastimi. Parabenai turi savybę įsisiurbti į giliuosius odos sluoksnius, absorbuotis kraujotakos sistemoje bei susikaupti organizmo audiniuose. Taip šios medžiagos gali pasiekti gana aukštą koncentraciją ir pastebimai silpninti imuninę sistemą. Tai gali sąlygoti įvairių ligų bei anomalijų atsiradimą. Be to, šios medžiagos per motinos organizmą yra perduodamos palikuonims (parabenai aptikti motinos piene). Tačiau yra apskaičiuota šių medžiagų leistina paros norma - tai kiekis, kuris kasdien gali patekti į žmogaus organizmą ir nepadaryti jokios didelės žalos. Šiuo metu leistina paros norma yra 10mg/kg žmogaus svorio. Kitaip tariant, jei jūs sveriate apie 70 kg, be jokios žalos sveikatai į jūsų organizmą gali patekti 0,7g parabenų. Tiek parabenų yra 300g kremo. Kiekis nelogiškai didelis, tačiau nepamirškite pliusuoti visose jūsų per dieną vartojamose higienos, buities ir kosmetikos priemonėse esančius parabenus. Mokslininkų paskaičiuota, kad vidutiniškai žmogus per dieną panaudoja 20-25 skirtingas priemones, o tai sudaro apie 200 skirtingų sudėtinių dalių. Būkite atsargūs, tokioje gausoje kritinę normą pasiekti nėra labai sudėtinga. Plačiai kosmetikos pramonėje naudojami ir kiti pavojingi konservantai- ftalatai. Jų dažnai randama lūpų dažuose, kremuose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonėse, tačiau dažnaiusiai jie net nėra minimi etiketėje, o slepiasi po kvapiosiomis medžiagomis (parfume, fragrance). Būtent dėl ftalatų lengviau į odą įsigeria kremas, suminkštėja oda. Ftalatai neigiamai veikia vyrų potenciją, kenkia kepenims, silpnina imuninę sistemą, trikdo medžiagų apykaitos procesus, vaikams gali sukelti asmą. Todėl renkantis kosmetiką, reikėtų vengti gaminių, kurių ingredientų sąraše yra 19

kvapiosios medžiagos. Dar vienas pigus konservantas, griežtai vertinamas ES šalyse formaldehidas. Paprastai formaldehidai naudojami tik tokioje kosmetikoje, kuri nepaliekama ant odos ilgam laikui. Ki kurie junginiai gali dirginti akis, nosį, gerklę, sukelti alergines reakcijas, galvos skausmą, didina persileidimų tikimybę. Tai yra žinomi koncerogenai. Konservantai Diethanolamine (DEA) ir Triethanolamine (TEA)- dažnai naudojami kaip emulsikliai ir putojimą sukeliančios medžiagos. Jie gali būti alergijų priežastis, dirgina akis, sausina plaukus bei odą. DEA ir TEA yra amoniako junginiai, todėl gali formuoti vėžį sukeliančius cheminius junginius. Be konservantų į kosmetinių priemonių sudėtį dar dažnai įeina ir kitos sintetinės, mūsų organizmui žalingos pagalbinės medžiagos. Petrolatum- žinomas kaip naftos žele. Šis mineralinio aliejaus darinys kosmetikos pramonėje naudojamas dėl puikių minkštinamųjų ir konservuojančių savybių. Jis neturi jokios maitinamosios vertės odai, trukdo natūraliam fiziologiniam organizmo drėkinimo mechanizmui (NMF), sukelia odos sausėjimą ir skeldėjimą. Gamintojai šią medžiagą naudoja dažnai, nes ji yra neįtikėtinai pigi. Sodium Laury/Laureth sulfate, Natrium Lauryl sulfate- tai medžiagos naudojamos šampūnų, dantų pastų, vonios ir dušo gelių, muilų ir pan. Gamyboje. Tai puikiai nuriebalinanti ir putojimą sukelianti medžiaga. Ji dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą. Tyrimais įrodyta, kad gali turėti neigiamą poveikų vaisingumui. EMULSIKLIAI Visos savo sudėtyje riebalų turinčios kosmetinės priemonės gaminamos emulsijų pavidalu. Bendrai apibūdinant, emulsija yra vienos skystos medžiagos smulkios dalelės pasiskirsčiusios kitame skystyje, kai abu skysčiai tarpusavyje nesusimaišo. Yra du pagrindiniai emulsijų tipai: vanduo aliejuje, taip vad. emulsija vanduo-aliejus, arba v/a, bei atvirkščiai aliejus išsklaidytas vandenyje, t. y. emulsija aliejus-vanduo, arba a/v. Kosmetikos priemonėse naudojami abu emulsijų tipai v/a ir a/v, kurie gali būti pusiau skystos, pusiau kietos arba kietos konsistencijos, priklausomai nuo naudojamų riebalų konsistencijos bei kiekio. Kosmetikoje didžiausią reikšmę turi emulgatorių grupė, kuriai priklauso taip pat dauguma natūralių emulgatorių, pagrinde fosfolipidai (lecitinas iš kiaušinio trynio ar iš sojos), steroliai (cholesterolis), pektinas (dažniausiai gaunamas iš obuolių), lanolinas, lecirinas, sorbitolis, hialiurono r-tis ir kt. Pusiau sintetiniai emulsikliai žinomi įvairiais prekybiniais pavadinimais, kaip Gafac, 20

Hostaphat, Crodafos ir kiti. Dažniausiai naudojami sintetiniai emuilsikliai: oleino r-tis, metilceliuliozė, emulsinis vaškas ir pan. Beriebaliniuose kosmetiniuose preparatuose, kurie nėra emulsijos, kartais naudojami tam tikrų natūralių medžiagų priedai, kad skysčiai įgautų panašią į emulsiją konsistenciją. Tuo tikslu į šiuos skysčius, pvz., losjonus, skutimosi bei kitus skysčius, dedami lipai, augalų sultys. Dažniausiai naudojami lipai, surinkti iš įvairių Azijoje augančių šluotelinės kulkšnės (Astragalus sp.) kamieno arba iš indiško medžio Sterculia urens Roxb. Rečiau naudojami iš Afrikoje augančio arabinio gumamedžio (dažniausiai Acacia senegal Will.) kamieno surinkti lipai. Emulsijų gamyboje taip pat naudojama algino rūgšties natrio druska, gaunama iš dumblių raudondumblių( pagrinde iš laminarijų Laminaria sp.). AROMATIZUOJANČIOS MEDŽIAGOS Kvapnieji junginiai būna: augalinės kilmės (eteriniai aliejai, dervos, gėlių vandenys), gyvulinės kilmės (ambra, muskusas), sintetiniai. Sintetiniai kvapnieji junginiai priklauso įvairioms junginių grupėms: alkoholiams, esteriams, eteriams, aldehidams, ketonams, laktonams, terpenams, heterociklams. Kvapniosios dervos tai išskyros iš medžių ar krūmų, gaunamos normalios medžiagų apykaitos išdavoje arba išskiriamos sužeidimų vietose kaip apsauginė medžiaga. Pagrindinės dervos benzoinė, mira, labdanum, elemi. Dervų alkoholiniai ekstraktai arba vandens distiliatas naudojami parfumerijoje, kur dervos atlieka kvapo nešiklio ir fiksatoriaus vaidmenį. Eteriniai aliejai- tai dažniausiai natūralių kosmetikos produktų gamintojų vartojama aromatizuojanti medžiaga, be malonaus kvapo pasižyminti dar daugeliu savybių (priklausančių nuo to kokius eterinius aliejus naudosite). Didžiausią žalą mūsų organizmui daro sintetinės kvapiosios medžiagos, tačiau tai nereiškia, kad natūralūs aromatai negali sukelti alerginių rekcijų ar sudirginti odos. Jei žmogus yra alergiškas kokiam nors augalui, tai iš jo gaunamos dervos, eteriniai aliejai ar vandenys gali padaryti tiek pat žalos kaip ir sintetiniai kavapikliai. 4.5. Augalinės dažančios medžiagos Šiai dienai kosmetikos pramonėje populiariausios dažnčios medžiagos yra, deja, sintetinės kilmės. Dermatologai ir kosmetologai vienbalsiai sutaria, kad dažančios sintetinės medžiagos yra viena dažniausių alergijas ir odos bėrimus bei sudirgimus išprovokuojanti medžiaga. Pats 21

agresyviausias yra sintetinis mėlynos ir visų jos atspalvių dažiklis. Todėl bet kokie sintetiniai dažikliai kosmetikos priemonių sudėtyje yra visiškai nepageidaujami. Idealu, kai produktas nenuspalvintas ir yra natūralios ingredientų jam suteiktos spalvos. Tačiau labai nepatrauklias produktų spalvas galima pakoreguoti natūraliomis dažančiomis medžiagomis: KAROTINAI Tai daugelio augalų oranžinės spalvinės medžiagos (pirmasis šios grupės junginys buvo išskirtas iš morkų), labai dažnai jos yra provitaminas A, ypač β-karotinas, kuris žmogaus kepenyse virsta vitaminu A. Karotinų dariniai vadinami karotinoidais. Karotinai ir karotinoidai yra oranžinės arba geltonos (retkarčiais raudonos ar rudos) spalvinės medžiagos, labai paplitusios augaluose, rečiau randamos gyvuliniuose produktuose, pvz., kiaušinių tryniuose, svieste, riebaluose, vėžių, krabų kiaute bei kitur. Prie biologiškai veiklių karotinoidų augalinių žaliavų, turinčių didelę kosmetinę reikšmę, priklauso vaistinės medetkos žiedai (Calendula officinalis L.). Šiek tiek mažiau kosmetikoje naudojama kita karotinoidais turtinga žaliava, būtent šaltalankio (Hippophoe rhanoides L.) vaisiai. ŠAFRANAS Tai išdžiovintos kroko (Crocus sativus L.) žiedų purkos. Žaliava yra labai brangi, todėl dažnai falsifikuojama. Šafrane yra oranžinio karotinoidinio glikozido, intensyviai spalvinančio, pvz., maisto produktus, farmacinius gaminius, kai kurias kosmetines priemones. Šafrano pakaitalas, tačiau jam neprilygstantis, yra dažinis dygminas (Carthamus ttinctorius L.), Viduržemio jūros rajonuose augantis augalas. Dažinio dygmino žiedai, prekyboje vadinami safloru, savo sudėtyje turi spalvinių karotino medžiagų ir retkarčiais naudojami maisto produktų spalvinimui. Jau senovės Egipte šiuos augalus naudojo lūpų dažų gamyboje. Šiuo metu ši spalvinė medžiaga naudojama profesianaliųjų lūpų dažų gamyboje (teatriniam makijažui). CHLOROFILAS Tai pigmentas, esantis visuose gyvuose augaluose. Be to, chlorofilas iš tiesų svarbus kosmetikoje. Išskirtas iš žalių augalų dalių (dažniausiai iš dilgėlės lapų), naudojamas maitinančių ir drėkinančių kremų gamyboje kaip spalvinė ir kvapą šalinanti medžiaga dedamas į dantų pastas, suteikia spalvą vonios emulsijoms. 22

JUGLONAS Tai graikinio riešutmedžio lapų ir žalių apyvaisių sudėtinė dalis. Plaukų priežiūrai labiausiai naudingi alkoholiniai arba aliejiniai šviežių lapų ar riešuto apyvaisio ekstraktai, kurie plaukams suteikia kaštoninį atspalvį. CHNA Tai į miltelius sutrinti krūmo Lawsonia inermis L. lapai. Šis krūmas auga pagrinde Egipte, o taip pat Libijoje, Irane, Indijoje ir yra vienas iš seniausiai kosmetikoje naudojamų augalų. Šio augalo lapuose, o taip šaknyse yra juglono, kuris oksiduodamasis (kontakte su oru) nudažo plaukus, nagus ir odą. Tačiau chna niekada nespalvina juodai. Tokią spalvą galimą išgauti pridedant sunkiųjų metalų (vario, sidabro, bismuto). Prekyboje esančios chnos sudėtyje paprastai yra 3 10% sunkiųjų metalų druskų, todėl kosmetikoje naudojami antakių, blakstienų bei plaukų dažai retkarčiais gali suerzinti odą ar sukelti alergijas. Tuo tarpu gryni chnos lapai, arba maišyti su indigo lapais, nepasižymi dirginančiomis savybėmis. ŠIKONINAS Tai raudonas pigmentas, gaunamas iš raudonšaknio kietagrūdžio (Lithospermum erytrorhizon Sieb et Zucc.) šaknų. Tai nuo seno žinoma spalvinė medžiaga, turinti didžiulę sakralinę reikšmę budistų religijoje, ypač Japonijoje. Šikoninas taip plačiai naudojamas (audinių, ypač ritualinių, dažymui, šventyklų medienos, maisto produktų, kosmetikos spalvinimui), ir toks brangus, kad japonai sukūrė pramoninį biotechnologinį šio pigmento gavimo metodą, t. y. skystoje maitinančioje terpėje augina kietagrūdžio audinių ląsteles. ALKANINAS Tai taip pat natūralus raudonas pigmentas, naudojamas panašiai kaip ir šikoninas. Gaunamas iš šaknų dažinės alkanos (Alkanna tinctoria L.). Iš Europos pietuose augančio augalo šaknų gautas raudonas pigmentas naudojamas spalvinti maisto produktams bei kosmetikai (lūpų dažams, skaistalams, pudrai). Jau senovėje šis pigmentas, panašiai kaip šikoninas, sumaišytas su riebalais buvo naudojamas kaip lūpų dažai. Gyvulinės kilmės raudoni pigmentai yra purpuras, antikinis purpuras, garsus senovėje vartotas pigmentas. Tai sudėtinė dalis gelsvo skysčio, kurį išskiria tam tikra moliuskų rūšis, gyvenanti Viduržemio jūroje. Šviesoje tas skystis paraudonuoja ir naudojamas gauti natūraliam purpurui, labai stabiliam ir nepaprastai brangiam pigmentui, kuris dėl savo kainos šiais laikais 23

beveik nenaudojamas. 4.6. Aktyvios veikliosios medžiagos BALTYMAI Tai gamtiniai polimerai, iš kurių sudaryti visi gyvi organizmai. Jie sudaryti maždaug iš 20 amino rūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. Baltymų junginiai, nors sudaryti iš paprastų polipeptidinių grandinių, kuriomis it plytos sujungiamos amino rūgštys, turi labai sudėtingą erdvinę struktūrą, o jų molekulinė masė retkarčiais yra labai didelė ir gali siekti netgi kelis milijonus. Baltymai palaiko visų gyvų organizmų struktūrą, jie sudaro visų pirma ląstelių, po to audinių ir organų struktūros pagrindą. Be struktūrinių baltymų,,,svarbūs'' baltymai yra fermentai, kurie valdo visas gyvų organizmų metabolizmo reakcijas. Baltymams priskiriami taip pat kai kurie hormonai bei antikūniai (imunoglobulinai), turintys įtakos organizmo atsparumui. KOLAGENAS IR ELASTINAS Kosmetikoje visų pirma naudojami struktūriniai baltymai, įeinantys į odos sudėtį, dažniausiai gaunami iš gyvulinių audinių, t. y. kolagenas ir elastinas, suteikiantys odai tamprumą, elastingumą, bei junginiai, stimuliuojantys tų baltymų gamybą jungiamajame audinyje. Kolageniniai audiniai sudaro 72% sausos odos masės, taigi yra pagrindinis struktūrinis komponentas. Jis randamas normalioje odoje stambių banguotų, susikryžiavusių ir tarpusavyje persipynusių skaidulų pavidalu. Pasižymi tamprumu ir atsparumu mechaninėms traumoms. Į kolageno skaidulas taip pat įeina gleivių ir polisacharidų junginiai, arba mukopolisacharidai, tokie kaip hialuro rūgštis, užpildantys odoje erdvę tarp skaidulų. Greta kolageno skaidulų normalioje odoje yra elastingosios skaidulos. Jų yra tik 2% sausos odos masės, tačiau jos pasižymi dideliu tamprumu ir nuo jų priklauso odos elastingumas bei tamprumas. Jos sudaro tinklelį, kuris apipina kolagenines skaidulas, ir yra sudarytos iš plonų amino rūgščių siūlelių, o tuo tarpu erdvė tarp jų užpildyta glikoproteinine medžiaga. Išsiaiškinus kolageno vaidmenį odos sandaroje suprantama, kad, esant degeneraciniams odos pasikeitimams, kurie visų pirma lydi odos senėjimo procesus, kosmetinėmis priemonėmis aktyviai aprūpinant odą šiuo baltymu galima pastebimai sugrąžinti jai elastingumą bei tamprumą, sustabdyti raukšlių formavimąsi elastingumą praradusioje odoje. Tačiau paskutinių tyrimų rezultatai paneigia aktyvaus kolageno ir elastino tiesioginę naudą odai. Kolagenas,kaip ir bet kuri bioorganinė substancija, praeina visas vystymosi stadijas- nuo gimimo iki žūties. Kolageno molekulės susiformuoja, bręsta, bręsdamos geriausiai sugeba atlikti 24

savo funkcijas, ir pasensta. Kolagenomolekulę, kuri jau yra atitarnavusi, reikia sunaikinti išskaidant į dalis ir veikiant specialiu fermentu- kolagenaze. Idealiu atveju stebima visiška harmonija- kiek naujo kolageno atsinaujina, tiek seno sunaikina kolagenazė. Toks ciklas pastebimas jaunoje odoje. Tačiau senėjimo procese šis balansas pranyksta. Senstantys fibroblastai vis mažiau pagamina naujo kolageno, o senojo kolageno padaugėja ir užteršia tarpląstelinę erdvę. Šį procesą dar labiau paskatina organizme su amžiumi daugėjantis laisvųjų radikalų kiekis. Įvedus į odą dirbtinio kolageno, organizmas nepagamina reikiamo kiekio fermentų jam suskaidyti. Todėl, jam atitarnavus, lieka dar daugiau seno nesuardyto kolageno. Tai neigiamai veikia odą ir vietoj laukiamo efekto galime pastebėti dar spartesnį odos vytimą. Išeitis visgi yra- tai ne paties kolageno, o jo sintezę organizme skatinančių medziagų vartojimas (pvz. Vitaminas C). Taip organizmas pats pagamindamas kolageną, pagamina ir jam susakaidyti reikiamą fermento kiekį. Ši informacija yra paimta iš 2009 metų žurnalo les Noveles estetic Nr. 36. Straipsnį skaitykite prieduose. Tačiau kremai, serumai ir kaukės ir toliau gaminami su kolagenu bei elastinu. Jei jis yra stambiamolekulinis ( mes jau išsiaiškinome, kad baltymai tai medžiagos turinčios ypač dideles molekulias), į odą nepatenka, paviršiuje suformuoja plėvelę, kuri apsaugo odą nuo aplinkos taršalų, o iš vidaus nuo drėgmės netekimo. Hidrogelio pavidalo kaukėse labai dažnai yra stambiamolekulinio kolageno. Čia plėvelė užtikrina, kad visas vanduo esantis produkte kaukės ekspozicijos metu neišgaruos į aplinką, o susigers į odą. FERMENTAI Fermantai - tai baltyminės medžiagos, esančios visose gyvose ląstelėse. Jų pagalba: suaktyvinamo organizmo procesai, katalizuojami biocheminiai procesai ląstelėse, eguliuojami medžiagų apykaitos procesai. Kai kurie gyvulinės kilmės fermentai, pvz., baltymus virškinatys kasos fermentai, seniau buvo naudojami kosmetikoje biologiniam epidermio nulupimui, tačiau šiadien juos juos visiškai pakeitė augalinės kilmės rūgštys (AHA r-tys), kurių poveikis yra toks pat stiprus tik daug švelnesnis. Dėl sugebėjimo nuo odos paviršiaus pašalinti negyvas ragines ląsteles (ištirbdo jas rišančią medžiagą) fermentai naudojami taip vadinamų fermentinių arba enziminių pilingų gamyboje. Populiariausi Papajos fermentas papainas ir Ananaso fermentas bromelinas. Dėl dažnų alergijų bromelinas kosmetinių pilingų gamyboje naudojamas rečiau. 25