KERAMINIŲ TUŠTYMĖTŲJŲ BLOKŲ MŪRO SIENŲ KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Bronius Jonaitis, Arnoldas Šneideris KERAMINIŲ TUŠTYMĖTŲJŲ BLOKŲ MŪRO SIENŲ KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI Mokomoji knyga Vilnius 2012

UDK 699.8(075.8) Jo-145 B. Jonaitis, A. Šneideris. Keraminių tuštymėtųjų blokų mūro sienų konstrukciniai sprendiniai: mokomoji knyga. Vilnius: Technika, 2012. 82 p. Mūrinių atitvarinių konstrukcijų įrengimo mokomoji knyga parengta naudojant AB Palemono keramika mūro gaminius. Nurodymuose pateikiami principiniai AB Palemono keramika mūro gaminių vienasluoksnio ir sluoksniuotojo nearmuotojo mūro konstrukciniai sprendiniai, atskiri mazgai. Mokomoji knyga skirta mūro konstrukcijų projektavimui iš AB Palemono keramika gaminių. Ji gali būti naudojama statybos specialistams mokyti ir statybos inžinerijos studentams. Leidinį rekomendavo VGTU Statybos fakulteto studijų komitetas Recenzavo: doc. dr. Julius Gajauskas, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga dr. Remigijus Šalna, VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra VGTU leidyklos TECHNIKA 1304-S mokomosios metodinės literatūros knyga http://leidykla.vgtu.lt ISBN 978-609-457-193-0 eisbn 978-609-457-191-6 doi:10.3846/1304-s Bronius Jonaitis, 2012 Arnoldas Šneideris, 2012 VGTU leidykla TECHNIKA, 2012 2

TURINYS Įvadas... 4 1. Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai... 5 2. Mūro gaminiai... 9 3. Sienų paskirtis ir konstrukciniai sprendiniai... 18 3.1. Išorinių sienų tipai... 18 3.2. Sluoksniuotosios mūro sienos... 21 3.2.1. Sienų apšiltinimas iš išorės, apdailai naudojant tinką... 21 3.2.2. Sienų apšiltinimas įrengiant išorinio apdailinio mūro sluoksnį... 23 3.2.3. Sąramų įrengimas apdailiniame sluoksnyje... 29 3.2.4. Horizontalusis dėjimas... 31 3.2.5. Vertikalusis dėjimas... 35 3.2.6. Sąramų įrengimas naudojant atramines gembes... 36 3.2.7. Mūrinės sieninės sijos skaičiavimas... 40 3.2.8. Mūro sienų deformacinės sandūros... 43 4. Pagrindiniai reikalavimai sienų įrengimui... 46 4.1. Mūro gaminių perrišimas... 46 4.2. Susikertančiųjų sienų sandūra... 46 4.3. Perdangos plokščių ir sijų rėmimas į sienas... 53 Literatūra... 81 3

ĮVADAS Lietuvoje keraminės plytos naudojamos nuo XIII a. Beveik visuose architektūriniuose paminkluose randama keraminių mūro gaminių. Tai liudija, kad keraminiai mūro gaminiai yra patvari ir ilgalaikė statybinė medžiaga. Pastaruoju metu mūrinių konstrukcijų statyboje naudojamos ne tik tradicinės keraminės plytos, bet ir kiti mūro gaminiai: keraminiai, keramzitbetoniniai ir kiti blokai. Mūrinių konstrukcijų statyboje naudojami ir specialios paskirties keraminiai mūro gaminiai: keraminiai sąramų blokai, ventiliacijos kanalų blokai ir pan. Mūrinių atitvarinių konstrukcijų įrengimo mokomoji knyga parengta naudojant AB Palemono keramika mūro gaminius. Nurodymuose pateikiami principiniai AB Palemono keramika mūro gaminių vienasluoksnio ir sluoksniuotojo nearmuotojo mūro konstrukciniai sprendiniai, atskiri mazgai. Mokomoji knyga skirta mūro konstrukcijų projektavimui iš AB Palemono keramika gaminių. Ji gali būti naudojama statybos specialistams mokyti ir statybos inžinerijos studentams. Metodikos nurodymai yra rekomendacinio pobūdžio ir turi būti taikomi kartu su mūrinių konstrukcijų projektavimo bei kitomis projektavimo normomis. 4

1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI Mūras mūro gaminių, suklotų tam tikra tvarka ir vienas su kitu sujungtų skiediniu, rinkinys. Nearmuotasis mūras mūras, kuriame nėra pakankamai armatūros, kad jį būtų galima laikyti armuotuoju mūru. Armuotasis mūras mūras, kuriame esantys strypai arba tinklai yra sudėti į skiedinį arba betoną taip, kad visos medžiagos galėtų kartu priešintis poveikių efektams. Mūro perriša gaminių išdėstymas mūre taisyklinga tvarka bendram darbui pasiekti. Gniuždomasis mūro stipris gniuždomojo mūro stipris, nustatytas neatsižvelgiant į jo suvaržymą preso plokštėmis, liaunį arba apkrovos ekscentriciteto įtaką. Mūro gaminys iš anksto pagamintas komponentas, skirtas mūrinėms konstrukcijoms. 1, 2, 3 ir 4 mūro gaminių grupės mūro gaminių grupių pavadinimai pagal procentinį gaminių tuštymių dydį ir orientavimą mūre. Guldomasis paviršius arba pagrindo paviršius numatomos sukloti padėties viršutinis arba apatinis mūro gaminio paviršius. Tuštymė tuštuma, suformuota per visą arba ne per visą mūro gaminį. Raizginys arba vidinė sienutė ištisinė medžiaga tarp mūro gaminio tuštymių. Kevalas arba išorinė sienutė pakraščio medžiaga tarp tuštymės ir mūro gaminio paviršiaus. Visuminis plotas mūro gaminio skerspjūvio plotas, neatimant kiaurymių, tuštymių ir įdubų ploto. Gniuždomasis mūro gaminio stipris nustatyto skaičiaus mūro gaminių vidutinis gniuždomasis stipris (žr. nuo EN 771-1 iki EN 771-6). Normalizuotas gniuždomasis mūro gaminio stipris gniuždomasis mūro gaminių stipris, perskaičiuotas į orasausio ekvivalen- 5

tiško 100 mm pločio ir 100 mm aukščio mūro gaminio gniuždomąjį stiprį (žr. nuo EN 771-1 iki EN 771-6). Bendrosios paskirties mūro skiedinys mūro skiedinys, kuriam nesuteiktos specialiosios savybės. Plonasluoksnis mūro skiedinys projektinis (nustatytų savybių) mūro skiedinys, kurio užpildo dalelių dydis ne didesnis nei nustatytas dydis. Lengvasis mūro skiedinys projektinis mūro skiedinys, kurio sausosios būklės tankis po sukietėjimo yra mažesnis nei nustatytas dydis pagal EN 998-2. Užpildymo betonas betonas, naudojamas iš anksto mūre suformuotoms ertmėms ir tuštymėms užpildyti. Gulsčiosios siūlės armatūra arba pagrindinės siūlės armatūra armatūrinis plienas, iš anksto pagamintas dėti į gulsčiąją (pagrindinę) siūlę. Hidroizoliacinis sluoksnis lakšto, mūro gaminių ar kitokios medžiagos sluoksnis, naudojamas mūre vandens skverbimuisi sulaikyti. Sienos sąriša įtaisas vienam tuščiavidurės sienos sluoksniui per ertmę prijungti prie kito sluoksnio arba prie rėminės konstrukcijos, arba prie pagrindinės sienos. Atraminė sąriša įtaisas mūriniams komponentams prijungti prie kitų gretimų komponentų, pvz., perdangų ir stogų. Gulsčioji siūlė arba pagrindinė siūlė skiedinio sluoksnis tarp mūro gaminių guldomųjų (pagrindinių) paviršių. Statmenoji siūlė skiedinio siūlė, statmena gulsčiajai (pagrindinei) siūlei ir sienos paviršiui. Išilginė siūlė vertikali sienos viduje esanti skiedinio siūlė, lygiagreti su sienos paviršiumi. Rievėjimas siūlės apdailinimo procesas darbo metu. Užliejimas skiedinio siūlių užpildymo ir apdailinimo procesas, kai siūlių kraštai buvo iškrapštyti (pašalinti) arba palikti atviri užpildyti. 6

Laikančioji siena siena, pirmiausia skirta veikiančiai apkrovai kartu su savuoju svoriu laikyti. Vienasluoksnė siena siena, kurioje nėra ertmės arba kurios plokštumoje nėra ištisinės vertikaliosios siūlės. Tuščiavidurė siena siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių vienasluoksnių sienų, patikimai tarpusavyje sujungtų sienos sąrišomis arba gulsčiųjų siūlių armatūra. Ertmė tarp sluoksnių gali būti ištisinė tuštuma, visiškai arba iš dalies pripildyta apkrovos nelaikančios termoizoliacinės medžiagos. PASTABA. Sieną, susidedančią iš dviejų sluoksnių, atskirtų ertme, kai vienas iš sluoksnių nedidina kito sluoksnio (galbūt laikančiojo) stiprumo arba standumo, reikia laikyti siena su apdarine siena. Dvisluoksnė siena siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių sluoksnių, atskirtų išilgine siūle, visiškai užpildyta skiediniu, ir tarp savęs patikimai sujungtų sienos sąrišomis taip, kad būtų užtikrintas bendras darbas apkrovai veikiant. Pripildytoji tuščiavidurė siena siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių sluoksnių, tarp kurių esanti ertmė yra užpildyta betono arba injekcinio skiedinio, o sluoksniai vienas su kitu patikimai sujungti sienų sąrišomis arba gulsčiosios siūlės armatūra taip, kad būtų užtikrintas bendras darbas apkrovai veikiant. Siena su apdailiniu sluoksniu siena, kurioje apdailiniai gaminiai yra sukibę su pagrindinio mūro gaminiais taip, kad būtų užtikrintas bendras darbas apkrovai veikiant. Apdarinė siena siena, naudojama kaip apdailinė, bet nesukibusi su pagrindine siena arba rėmine konstrukcija ir neturinti įtakos jų stiprumui. Skersinė standinimo siena siena, skirta skersinėms jėgoms jos plokštumoje laikyti. Standinančioji siena siena, statmena kitai sienai, teikianti jai atramą, veikiant šoninėms jėgoms, arba didinanti klumpamąją galią ir tokiu būdu užtikrinanti pastato pastovumą. 7

Nelaikančioji siena siena, vertinama kaip negalinti laikyti veikiančių jėgų, todėl ją galima pašalinti nepakenkiant likusios konstrukcijos vientisumui. Griovelis mūre suformuotas kanalas. Sienos įduba sienos paviršiuje suformuota įduba. Deformacinė sandūra arba kompensacinė sandūra sandūra, dėl kurios siena gali laisvai deformuotis savo plokštumoje. 8

2. MŪRO GAMINIAI AB Palemono keramika mūro sienų ir pertvarų statybai gamina keramines pilnavidures ir skylėtąsias plytas, keraminius tuštymėtuosius blokus ir tuštymėtuosius keramzitbetonio blokus. Pagal paskirtį keraminės plytos gali būti statybinės ir apdailinės. Statybinės keraminės plytos naudojamos vidinių ir išorinių mūro sienų statybai. Paprastai statybinės keraminės plytos išorinėms sienoms naudojamos tuo atveju, kai siena yra tinkuojama arba dengiama apdailinėmis medžiagomis. Apdailinės keraminės plytos gaminamos su lygiu arba reljefiniu paviršiumi. Tiek keraminės plytos, tiek keramzitas yra natūralus mineralinis produktas, gaminamas iš natūralių gamtinių medžiagų molio. Kaip priedas gaminant plytas naudojamas kvarcinis smėlis. Iš keraminių plytų mūrijamos individualių gyvenamųjų ir daugiaaukščių pastatų bei ūkinės paskirties statinių laikančiosios ir nelaikančiosios sienos. Iš keraminių ir keramzitbetonio blokų mūrijamos individualių (mažaaukščių) pastatų sienos. Keraminiai ir keramzitbetonio blokai gali būti naudojami karkasinių pastatų išorinėms sienoms statomoms ant perdangų. Mūro gaminių keraminių plytų, keraminių ir keramzitbetonio blokų techninės charakteristikos pateiktos 2.1 2.5 lentelėse. Pagrindinis mūro gaminių techninis rodiklis, lemiantis mūrinių konstrukcijų stiprį, yra gniuždomasis stipris. Su normalizuotuoju mūro gaminio gniuždomuoju stipriu f b yra siejama mūro gaminių gniuždomojo stiprio klasė, t. y. mūro gniuždomojo stiprio klasė atitinka mūro gaminio normalizuotąjį gniuždomąjį stiprį f b, N/mm 2 (MPa). Mūro gaminio gniuždomojo stiprio klasė parenkama pagal reikiamą mūro laikomąją galią (stiprį) projektinėms apkrovoms atlaikyti. Mūro laikomoji galia (stipris) apskaičiuojama. 9

AB Palemono keramika gaminių asortimentas ir jų techniniai duomenys 10

11

2.3 lentelė. Keraminių apdailos plytų techninės charakteristikos Gaminio paskirtis Apdailos skylėtosios Apdailos skylėtosios reljefinės Apdailos pilnavidurės reljefinės Apdailos pilnavidurės Apdailos pilnavidurės reljefinės Gaminio šifras Matmenys l b h, mm Gaminio svoris, kg Klasė Šiluminė varža R, m 2 K/W Kiekis 1 m 2 mūro, vnt. Kiekis 1 m 3 mūro, vnt. Atsparumas šalčiui, ciklai KSA-65 250 120 65 2,8 17,5 0,3 53 100 KSAR-65 250 120 65 2,8 17,5 0,3 53 100 KPAR-65 250 120 65 3,5 20 53 100 KPA-65 250 90 65 2,7 20 53 100 KPAR-9 250 90 65 2,7 20 53 100 12

13

14

Keraminiai sienų blokai (2.2 lentelė) gali būti naudojami laikančiosioms ir nelaikančiosioms išorinėms ir vidinėms sienoms. Visų blokų aukštis 188 mm, todėl naudojant gulsčiąsias siūles, kurių storis 12 mm, gaunamas mūro eilės aukštis, lygus 200 mm. Blokų plotis 200 mm, jis parenkamas žiūrint į konstrukcinį sienos sprendinį ir reikiamą laikomąją galią (apskaičiuojamą veikiančioms apkrovoms atlaikyti). Pertvaroms ir nelaikančiosioms sienoms galima naudoti 120 ar 90 mm pločio keraminius blokus (2.2 lentelė). Keraminiai ventiliacijos kanalų blokai (2.2 lentelė) gali būti naudojami 200 mm storio sienose ventiliacijos kanalams įrengti. Ventiliacijos kanalų blokai atskirais atvejais gali būti naudojami mūro sienų laikomajai galiai padidinti. Šiuo atveju į kanalų blokų tuštymes sudėjus armatūrą ir užpildžius užpildymo betonu gaunami sienoje paslėpti vertikalūs gelžbetoniniai statramsčiai. Tokie blokai gali būti naudojami sienų kampuose ar įrengiant nedidelio pločio tarpangius. Sąramų keraminiai blokai naudojami sąramoms įrengti. Sąramų blokai surenkami statybvietėje projektinėje padėtyje. Blokai sudedami ant angos klojinio, išramstyto laikinomis atramomis (statramsčiais), sudedama armatūra ir sumonolitinama betonu. Armatūros kiekis ir betono klasė apskaičiuojami žiūrint į reikiamą sąramos laikomąją galią veikiančioms apkrovoms atlaikyti. Tokios sąramos gali būti įrengiamos tiek laikančiosiose, tiek nelaikančiosiose sienose. Sąramų keraminiai blokai gali būti naudojami įrengiant sienose juosiančiąsias sijas ar norint sustiprinti perdangų stogo konstrukcijų atramas, šiuo atveju ant tuštymėtųjų keraminių blokų sudedami keraminiai sąramų blokai, sudedama armatūra ir sumonolitinama. Keraminės apdailos plytos (2.3 lentelė) gali būti naudojamos vientiso skerspjūvio sienose su apdariniu sluoksniu arba sluoksniuotųjų sienų išoriniam apsauginiam apdailiniam sluoksniui įrengti. Keramzitbetonio blokai (2.4 lentelė) naudojami išorinėms ir vidinėms laikančiosioms ir nelaikančiosioms sienoms įrengti. Keramzitbetonio 200 mm pločio blokai naudojami sienų statybai, o 15

120 mm pločio blokai naudojami pertvaroms įrengti. Keramzitbetonio blokų mūro sienos gali būti mūrijamos naudojant 10 12 mm gulsčiąsias ir 10 mm statmenąsias siūles. Turintys išėmas ir iškyšas vertikaliose briaunose keraminiai blokai mūrijami be statmenųjų siūlių. Keramzitbetonio blokų sienoms mūryti gali būti naudojamas bendrosios paskirties lengvasis skiedinys (vidutinis tankis <1500 kg/m 3 ). Mūrijimo skiediniai Mūryti naudojami bendrosios paskirties mūro skiediniai. Bendrosios paskirties mūro skiediniai naudojami, kai gulsčiųjų siūlių storis t yra didesnis nei 3 mm, t. y. 3 mm < t 15 mm. Mūro skiediniai turi atitikti LST EN 1998-2 reikalavimus. Mūryti gali būti naudojami gamykliniai arba statybvietėje pagaminti cementiniai arba sudėtiniai mūrijimo skiediniai. Naudojant cementinius skiedinius paprastai naudojami plastikliai. Mūrijant žemose temperatūrose (žiemą) naudojami priedai nuo šalčio. Pagal gniuždomąjį stiprį mūro skiediniai skirstomi į klases (žymima M) (2.6 lentelė) Skiedinio gniuždomasis stipris nustatomas pagal LST EN 1015-11 reikalavimus. 2.6 lentelė. Mūro skiedinių klasės ir gniuždomasis stipris Skiedinio klasė M5 M7,5 M10 M12,5 M15 M20 Skiedinio gniuždomasis stipris f m, N/mm 2 5 7,5 10 12,5 15 20 Mūro skiedinio klasė (gniuždomasis stipris) apskaičiuojam žiūrint į reikiamą mūro gniuždomąjį stiprį pagal LST EN 1996-1-1. Mūro skiedinio slankis parenkamas toks, kad galima būtų suformuoti kuo vienodesnio tankio gulsčiąsias siūles ir užpildyti statmenąsias siūles. Gulsčiųjų siūlių storis, naudojant bendrosios paskirties mūrijimo skiedinį, paprastai būna 10 15 mm. 16

Statmenųjų siūlių storis parenkamas toks, kad galima būtų nesudėtingai jas užpildyti mūrijimo skiediniu. Keraminių blokų (2.2 lentelė) siena mūrijama neužpildant statmenųjų siūlių mūro skiediniu, nes juose yra suformuotos išėmos ir iškyšos, formuojančios uždarą statmenąją siūlę. Šiuo atveju būtina keraminius blokus dėti prispaudžiant glaudžiai vienas prie kito. Keraminių plytų sienose ir pertvarose stačiąsias siūles rekomenduojama užpildyti skiediniu. Statmenąsias siūles galima vertinti užpildytomis, jeigu skiedinys yra per visą siūlės aukštį ir mažiausiai 40 % gaminio storio. 17

3. SIENŲ PASKIRTIS IR KONSTRUKCINIAI SPRENDINIAI 3.1. Išorinių sienų tipai Siena tai atitvarinė konstrukcija, skirta patalpoms vienai nuo kitos atskirti ir apsaugoti jas nuo išorinių veiksnių. Sienos gali būti laikančiosios ir nelaikančiosios. Laikančiosios sienos pirmiausia skirtos veikiančiosioms apkrovoms atlaikyti, nelaikančiosios sienos tai tokios, kurios vertinamos kaip negalinčios atlaikyti veikiančiųjų apkrovų, perduodamų kitų konstrukcijų. Nelaikančiosios sienos atlaiko tik savąjį svorį aukšte. Pagal konstrukcinį sprendinį sienos gali būti: vienasluoksnė siena tai siena, kurioje nėra ertmių arba kurios plokštumoje nėra ištisinės vertikaliosios siūlės (3.1 pav.); siena su apdailiniu sluoksniu tai siena, kurioje apdailiniai gaminiai (pvz., apdailinės plytos) yra sukibę su pagrindinio mūro gaminiais taip, kad būtų užtikrintas bendras darbas apkrovai veikiant (3.2 pav.); dvisluoksnė siena siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių sluoksnių, tarp kurių esanti ertmė užpildyta betonu ar skiediniu, ir tarp savęs sujungtų sienos sąrišomis taip, kad būtų užtikrintas bendras darbas apkrovai veikiant (3.3 pav.). Šiuo atveju dažniausiai naudojamas standusis ryšys (dažniausiai trumpainiai); tuščiavidurė siena siena, susidedanti iš dviejų lygiagrečių vienasluoksnių sienų, patikimai tarpusavyje sujungtų sienos sąrišomis arba gulsčiųjų siūlių armatūra (tinklu). Ertmė tarp sluoksnių gali būti ištisinė tuštuma arba pripildyta nelaikančios termoizoliacinės medžiagos (3.4 pav.). Šiuo atveju dažniausiai naudojami lankstieji ryšiai, leidžiantys sienos sluoksniams laisvai nepriklausomai deformuotis sienos plokštumoje, tačiau jungiantys bendram darbui deformuojantis iš sienos plokštumos (t. y. linkstant iš sienos plokštumos). 18

a) b) 3.1 pav. Vienasluoksnis sienos sprendinys: a ištisinio skerspjūvio mūro gaminių; b tuštymėtųjų mūro gaminių 1 2 3.2 pav. Vientisos sienos su apdaru skerspjūvis: 1 apdaro plytos; 2 vidinio sluoksnio plytos 19

1 2 1 3.3 pav. Dvisluoksnė siena su betonu užpildytu tarpu: 1 mūro gaminių sluoksnis; 2 šilumą izoliuojantis sluoksnis iš betono ir pjuvenų, lengvojo betono 1 2 3 1 3.4 pav. Tuščiavidurės sienos su nelaikančiuoju termoizoliacinės medžiagos sluoksniu: 1 plytų sluoksnis; 2 šilumą izoliuojantis sluoksnis (pvz., keramzitas); 3 lankstieji ryšiai 20

3.2. Sluoksniuotosios mūro sienos 3.2.1. Sienų apšiltinimas iš išorės, apdailai naudojant tinką Keraminių plytų, blokų ir keramzitbetonio blokų mūro sienos iš išorės gali būti apšiltinamos polistireno plokštėmis, jas klijuojant ir papildomai tvirtinant smeigėmis. Šiuo atveju neįrengiamas ventiliuojamasis oro tarpas. Taip apšiltinamos sienos sandūra parodyta 3.5 pav. Šiltinti turi būti naudojami tam tikslui skirti gaminiai. Šilumos izoliacijos sluoksnio storis apskaičiuojamas pagal STR 2.05.01:2005 reikalavimus. Tokiu būdu šiltinant sienas, sienų paviršius turi būti švarus, lygus ir tvirtas. Polistireninio putplasčio plokštės prie apšiltinamojo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais ir papildomai tvirtinamos smeigėmis. Plokštes smeigėmis rekomenduojama tvirtinti sukietėjus klijams. Smeigės įkalamos taip, kad jų viršus sutaptų su polistireninio putplasčio plokščių paviršiumi. Smeigių skaičius ir jų išdėstymas priklauso nuo jų tipo, šiltinamo pastato aukščio ir atstumo nuo pastato kampų ar angų kraštų (3.6 pav.). Smeigės turi atlaikyti vėjo apkrovas. Smeigių tipas ir įgilinimas į apšiltinamąją sieną priklauso nuo mūro gaminių tipo (medžiagos) ir parenkamas pagal smeigių gamintojo technines rekomendacijas. Pritvirtintos prie sienos polistireninės plokštės padengiamos armuotuoju plonasluoksniu tinku. Rekomenduojama tinkuoti plonasluoksniu tinku, kai aplinkos temperatūra yra ne žemesnė kaip 5 C. Kad tinkas kietėdamas nesupleišėtų, padengtą tinku sluoksnį reikia apsaugoti nuo saulės spindulių, lietaus ir vėjo. 21

6 7 d 200;250 ir kt. 12 15 1 2 3 4 5 6 7 3.5 pav. Mūro sienos apšiltinimo iš išorės be ventiliuojamojo oro tarpo konstrukcinis sprendinys: 1 armuotasis plonasluoksnis tinkas; 2 armavimo tinklelis; 3 polisterinis putplastis; 4 klijai; 5 smeigė; 6 laikantysis sienos sluoksnis; 7 sienos apdaila patalpoje Plonasluoksnis tinko sluoksnis armuojamas specialiu armavimo tinkleliu. Pastato kampuose ir ties angokraščiais armuojama papildomais armavimo elementais. Tinkuojant fasadą tinko sluoksnį reikia įrengti nepertraukiamai ruožuose tarp sienos kraštų, angokraščių ar deformacinių sandūrų. 22

max 500 300 Smeigė max 750 150 3.6 pav. Smeigių tvirtinimo rekomenduojamoji išdėstymo schema 3.2.2. Sienų apšiltinimas įrengiant išorinio apdailinio mūro sluoksnį Mūro sienos su išoriniu apdailiniu keraminių plytų sluoksniu principinė įrengimo schema pateikta 3.7 pav. Sienai šiltinti turi būti naudojamos tik tam tikslui skirtos sertifikuotos šilumą izoliuojančios standžios plokštės. Šilumą izoliuojančio sluoksnio storis apskaičiuojamas pagal STR 2.05.01:2005 nuorodas. Šilumą izoliuojančios medžiagos plokštės turi būti išdėstomos taip, kad nebūtų jokių plyšių ar ertmių, tam tikslui plokštės gali būti dedamos sluoksniai perstumiant viena kitos atžvilgiu. 23

Plokštės prie laikančiojo sienos sluoksnio tvirtinamos liaunaisiais ryšiais (jungėmis) su polimeriniais fiksatoriais. Liaunieji ryšiai (jungės) daromi iš nerūdijančiojo plieno, cinkuotosios plieninės vielos ar juostelių. Atskirais atvejais gali būti naudojami šarmui atsparaus stiklo pluošto armatūros strypai. 90 120 40 d 200; 250 ir kt. 12 15 1 2 3 4 5 6 3.7 pav. Sienos su šilumos izoliacija viduje ir su išoriniu keraminių plytų ekranu pjūvis: 1 keraminių plytų ekranas (sluoksnis); 2 vėdinimo tarpas; 3 šilumos izoliacija; 4 laikantysis sienos sluoksnis iš keraminių plytų ar blokelių; 5 sienos apdaila patalpoje; 6 lankstieji ryšiai (jungės) 24

Sienos laikantįjį ir išorinį apdailinį sluoksnius jungiančių sąrišų turi būti ne mažiau kaip n W Ed t, Fa čia W Ed vėjo apkrovos sukelta tempiamoji sąrišos jėga; F a sąrišos laikomoji galia. Pagal LST EN 1996-2 rekomendacijas sąrišų skaičius turi būti n t n min = 2 vnt./m 2. Rekomenduojama naudoti 4 sąrišas (junges) 1 m 2. Liaunieji ryšiai (jungės) sienos plokštumoje išdėstomi šachmatine tvarka. Prie pastato kampų, prie angų kraštų ir deformacinių siūlių rekomenduojama dėti papildomas junges 3 vnt./m (3.6 pav.). Liaunieji ryšiai į sienos laikantįjį ir išorinį apdailinį sluoksnius įleidžiami 50 mm (būtina atsižvelgti į jungių konstrukcinius sprendinius ir gamintojų technines rekomendacijas bei reikalavimus). Naudojamų jungių konstrukciniai sprendiniai pateikti 3.1 lentelėje. Jungių tvirtinimo sienos sluoksniuose galimi variantai parodyti 3.8 pav. 3.1 lentelė. Naudotini lankstūs ryšiai ir fiksatoriai sienoms 1) 2) Metaliniai ryšiai Fiksatoriai Markė L17 L23 L26 L29 WB19 WB22 WB25 WB30 Markė Ilgis, mm 170 30 230 30 260 30 290 30 190 220 250 300 Storis, mm 3 4 4 4 4 4 4 4 Skersmuo, mm Tarpas sienoje, mm 55±15 115±15 145±15 175±15 75±15 110±15 140±15 190±15 Armatūros skersmuo, mm Vnt./m 2 5 5 5 5 5 5 5 5 Vnt./m 2 3) KOMBI 60 3,6 4,2 25

Lankstieji ryšiai (1) (3.1 lentelė) naudojami tais atvejais, kai sienos laikantysis sluoksnis mūrijamas normaliu skiediniu, kai jo siūlių storis apie 12 mm. Lankstieji ryšiai (2) (3.1 lentelė) naudojami tais atvejais, kai sienos laikantysis sluoksnis yra padarytas anksčiau, ryšiai įkalami į laikančiajame sluoksnyje įdėtus polimerinius lizdus. Fiksatoriai (3) (3.1 lentelė) užmaunami ant kiekvieno lankstaus ryšio ir platesne dalimi prispaudžiami prie šilumos izoliacijos. 25 50 50 25 A A 1 2 3 4 5 6 PJŪVIS A-A 1 2 3 4 5 6 3.8 pav. Galima lanksčiųjų ryšių ir fiksatorių padėtis sienoje: 1 apdailinių plytų ekranas (sluoksnis) sienos išorėje; 2 lankstusis ryšys; 3 fiksatorius; 4 vėdinimo tarpas (min 40 mm); 5 šilumos izoliacijos plokštė; 6 laikantysis sienos sluoksnis 26

Šilumą izoliuojantis sluoksnis prie sienos laikančiojo sluoksnio prispaudžiamas specialiais polimeriniais fiksatoriais (3.1 lentelė, 3.8 pav.). Būtinas sienos elementas oro tarpas, kai sienai šiltinti naudojama akmens arba mineralinė vata (naudojant polistireną jis nebūtinas). Šiame sluoksnyje susidaro sąlygos orui judėti. Judantis oras sudaro sąlygas išsiskirti (garuoti) drėgmei nuo sluoksnių paviršių ir ją pašalinti per ventiliacines angas. Tam naudojamos ventiliacinės dėžutės (3.9 pav.). Jos išdėstomos vertikaliose apdailinio sluoksnio sandūrose. 3.9 pav. Vėdinimo dėžutė ir jos įstatymo į išorinį apdailinį plytų sluoksnį schema Vėdinimo angų skaičius priklauso nuo fasado ploto. Fasado su langais ir durimis 20 m 2 plotui reikia 150 cm 2 ploto vėdinimo angų orui patekti ir tiek pat ploto orui išeiti viršutinėje sienos dalyje, po karnizu arba po parapeto danga. Sienos vėdinimo tarpas neturi būti užterštas skiediniu ar kitais teršalais. Jeigu tarpas atsitiktinai užteršiamas, tai jį galima išvalyti 27

išėmus plytą prie vėdinimo angos. Išvalius vėdinamą tarpą, plyta vėl įmūrijama. Išorinis 90 120 mm storio sluoksnis mūrijamas iš apdailinių 90 120 mm storio plytų (3.10 pav.). Apdailinių plytų ekrano siūlių skiedinys iš fasado pusės turi būti sutankintas taip, kad vandens įgerties vidurkis, bandant KARSTEN prietaisu dešimtyje vietų, būtų 0,5 cm 3 /min, o pavienių bandinių 2 cm 3 /min. Fasado siūlių skiedinio paviršius turėtų sutapti su apdailinių plytų paviršiumi. Apdailinių plytų ekrano aukštis H turi būti suderintas su plytų atrėmimo pločiu ir pačio sluoksnio storiu (3.10 pav.). Aukštiems apdailinių plytų sluoksniams reikia daryti tarpines atramas. a) b) c) 120 120 90< 120 H 12 m H 2 aukštai H 6 m 11 1 3 2 3 15 75 95 3.10 pav. Sienos išorinio keraminių plytų ekrano maksimalūs aukščiai H: a kai plytų sluoksnis atremtas per visą jo storį; b kai plytų sluoksnis atremtas per 2/3 jo storio; c kai plytų sluoksnio storis <120 mm Apatinėje išorinio apdailinių plytų sluoksnio eilėje, po išorinėmis palangėmis, virš sąramų, virš tarpinių išilginių atramų ir po jomis, apdailinių plytų sluoksnyje daromos vertikalios vėdinimo bei drenavimo angos, t. y. tarp plytų paliekamos atviros vertikaliosios siūlės. Kad sumažėtų atmosferinių kritulių prasiskverbimas į sieną, rekomenduojama į tas siūles statyti specialias vėdinimo dėžutes (3.9 pav.). 28

Dar senovės architektūriniuose paminkluose meistrai fasadui puošti naudojo plytas. Lietuvos architektūros pavyzdys Šv. Mikalojaus bažnyčia, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1387 m. Jos fasadas papuoštas skirtingai dėtomis plytų eilėmis ir apvadais. Visais laikas langų ir jų sąramų apipavidalinimas buvo svarbi architektūros sprendimo detalė. Meistrai stengėsi išskirti langų sąramas iš bendro fasado konteksto, keisdami plytų dėjimus. Seni metodai išlieka labai svarbūs ir šiuolaikinėje architektūroje. Toliau pateikiami sąramų iš apdailos plytų tipai, atlikti skirtingais dėjimo būdais. 3.2.3. Sąramų įrengimas apdailiniame sluoksnyje Horizontalioji sąrama. Pats paprasčiausias sąramos plytų dėjimo būdas yra horizontalus. Jis niekuo neišsiskiria iš bendro fasado. Pagrindinis reikalavimas tokiam dėjimui pirmoji sąramos eilė mūrijama iš pilnavidurių plytų. Panaudojus pilnavidurę plytą, sąrama bus iki galo išbaigta ir gražiai atrodys iš visų pusių. Vertikalioji sąrama. Populiariausias sąramos plytų dėjimo būdas yra vertikalusis. Šiuo atveju naudojamos ir pilnavidurės, ir skylėtos plytos. Architektai yra pamėgę šį plytų dėjimą dėl išskirtinumo. Kartais vertikalusis sąramų dėjimas prasitęsia į juostas, supančias visą pastatą. 29

30 Vertikalioji sąrama iš pusantros plytos. Vienas iš vertikalaus dėjimo būdų sąramos mūrijimas iš pusantros plytos. Sąramoje, išmūrytoje šiuo būdu, įdomiai ir efektingai atrodo tolygiai išdėstytos gulsčiosios siūlės. Toks dėjimas sąramai suteikia ypatingo išskirtinumo. Statmenoji sąrama. Skirtingai nei anksčiau minėtų sąramų, plytos statmenojoje sąramoje dedamos šonine briauna. Toks dėjimo būdas turi pranašumą, leidžiantį paslėpti už apdailos mūro esantį termoizoliacinį sluoksnį. Atsižvelgiant į jos storį, apatinė mūro eilė gali būti iškišta iš fasado plokštumos. Tai ne tik suteikia sąramai išskirtinį vaizdą, bet ir pakeičia fasado vaizdą. Kombinuotoji sąrama. Klasikinis plytinės sąramos tipas. Pasirinkus kombinuotosios sąramos dėjimo būdą, būtina atsižvelgti į plytų matmenis. Plytų matmenų santykis turi būti 2:1 (pvz., (l b h) 250 120 65). Taip pat labai svarbu yra pradėti ir baigti sąramos mūrijimą vertikalia plyta.

Kombinuotoji sąrama iš pusantros plytos. Šio sąramos įrengimo principas yra analogiškas sąramos įrengimui iš vienos plytos (dedant vieną plytą). Mūrijant sąramą pusantriniu dėjimu nėra svarbus plytų dydis. Mūrijant plytas 90 laipsnių kampu fasado atžvilgiu, gaunama ne tik praktinė nauda, bet taip pat fasadas įgauna pilnumo vaizdą. 3.2.4. Horizontalusis dėjimas 3.11 pav. Mūrinės sąramos armavimo ir elementų išdėstymo schema esant horizontaliajam plytų dėjimui Sąrama sudaryta iš mažiausiai trijų skiediniu sutvirtintų plytų eilių. Sistema tinka apdailos mūro sienai, kurios plotis yra ne mažesnis kaip 85 mm (3.11 pav.). Pirmoje plytų eilėje, kiekvienoje vertikaliojoje siūlėje įdėti inkarai. Tarp pirmos ir antros gulsčiųjų siūlių, antros ir trečios plytų eilių 31

yra įdėta išilginė armatūra, sudaryta iš mažiausiai dviejų armavimo elementų Murfor RND/Z-50, tarpusavyje standžiai sutvirtintų tvirtinimo elementais. Išilginė armatūra horizontaliosiose siūlėse turi būti užleidžiama už angos kraštų po 250 mm. Tokiu būdu įrengiamos angos iki 2,0 m. Norint analogiškai įrengti didesnes angas, turi būti naudojamos gembinės pakabos. Darant sąramas aukštesnėje aplinkos temperatūroje ( 25 C) ir norint pasiekti projektinį stiprį, rekomenduojama mūrą drėkinti apie dvi savaites. Horizontaliosios plytinės sąramos, kai anga neviršija 2,0 m, montavimo eiliškumas 1. Laikinojo klojinio įrengimas. Apdailos mūrą pakėlus iki būsimos angos viršaus, įrengiamas laikinasis klojinys, ant kurio dedama plytų eilė. 2. Pirmosios eilės įrengimas. Jungtys SK 50-40 dedamos į kiekvieną vertikaliąją siūlę pirmoje eilėje, t. y. viena jungtis vienai plytai. 3. Armavimo elemento MUR- FOR uždėjimas. Jungtys jungiamos su armatūrine sija Murfor RND/Z-50, kuri dedama į atitinkamas kiaurymes jungtyse. Sija užleidžiama už angos kraštų po 250 mm iš abiejų pusių. 32

4. Jungties BAUT SU 50-45 įdėjimas. Į antrosios mūro eilės vertikaliąsias siūles reikėtų įdėti jungtis SU 50-45. Jungtys montuojamos į kas antrą vertikaliąją siūlę. m i n 2 5 0 m m. 5. Armavimo elemento MUR- FOR uždėjimas ant kitos plytų eilės. Armavimo elementas montuojamas ir antroje mūro eilėje. Abiejose eilėse armavimo elementas užleidžiamas už angos kraštų po 250 mm iš abiejų pusių. Toliau armavimo elementai dedami kas 300 500 mm, kad sąrama būtų armuojama tolygiai. 6. Klojinio nuėmimas. Laikinasis klojinys nuimamas skiediniui pasiekus projektinį stiprį. Klojinio nuėmimas priklauso nuo aplinkos temperatūros. 33

Horizontaliosios plytinės sąramos, kai anga viršija 2,0 m, montavimo eiliškumas 1. Pirmosios eilės įrengimas. Apdailos mūrą pakėlus iki būsimos angos viršaus, įrengiamas laikinasis klojinys, ant kurio dedama plytų eilė ir į tarpus montuojamos SK 50-40 jungtys. Jungtys dedamos į kiekvieną vertikaliąją siūlę pirmoje eilėje, t. y. viena jungtis vienai plytai. m i n 2 5 0 m m. 2. Armavimo elemento Murfor RND/Z-50 ir laikančiosios gembės jungiamosios detalės įstatymas. Laikančiosios gembės apatinės plokštelės įdėjimas. 3. Laikančiosios gembės tvirtinimas. 4. Jungties SU 50-45 įrengimas. Į antrosios mūro eilės vertikaliąsias siūles įdedamos jungtys SU 50-45. Jungtys montuojamos į kas antrą vertikaliąją siūlę. 34

5. Kita plytų eilė armuojama armavimo elementu MUR- FOR. Armavimo elementas dedamas ir antroje mūro eilėje. Abiejose eilėse armavimo elementai užleidžiami už angos kraštų po 250 mm iš abiejų pusių. Toliau armuojama tolygiai kas 300 500 mm. 6. Klojinio nuėmimas. Laikinasis klojinys nuimamas skiediniui pasiekus projektinį stiprį. Klojinio nuėmimas priklauso nuo aplinkos temperatūros. 3.2.5. Vertikalusis dėjimas Sąrama yra sudaryta iš mažiausiai trijų skiediniu sutvirtintų plytų eilių. Pirmoje plytų eilėje kas antroje vertikalioje siūlėje yra sudėti inkarai SK 50-170 (3.12 pav). Tokia sąrama tinka apdailos mūro sienai, kurios storis ne mažesnis kaip 85 mm. Tarp pirmos ir antros gulsčiųjų siūlių bei antros ir trečios plytų eilių yra išilginė armatūra, sudaryta iš mažiausiai dviejų armavimo elementų Murfor RND/Z-50, tarpusavyje standžiai sutvirtintų tvirtinimo elementais. Išilginė armatūra gulsčiosiose siūlėse turi būti užleista už angos kraštų mažiausiai po 250 mm. Tokiu būdu įrengiamos angos iki 2,0 m. Norint analogiškai įrengti didesnes angas, naudojamos gembinės pakabos. Norint pasiekti projektinį stiprumą darant sąramas aukštoje aplinkos temperatūroje ( 25 C), rekomenduojama jas drėkinti apie dvi savaites. Skiedinio klasė turėtų būti ne mažesnė kaip M10. 35

3.12 pav. Mūrinės sąramos armavimo ir elementų išdėstymo schema esant vertikaliajam plytų dėjimui 3.2.6. Sąramų įrengimas naudojant atramines gembes Pastaruoju metu vis plačiau naudojamas apdailos mūras kabinimas ant karkaso. Toks padarinio mūro įrengimo būdas taikomas (taikomas), kai: apdarinės 110 120 mm storio mūro sienos aukštis yra didesnis nei 12 m ir plytos visu pločiu atremtos į pamatą; apdailinė plyta yra siauresnė nei 110 mm arba į pamatą remiasi 2/3 savo pločio (mūro sienos aukštis negali viršyti dviejų aukštų, t. y. 6 m); mūro siena pradedama mūryti (įrengiama) nuo antro aukšto; negalima apkrauti perdangos plokščių sienos apkrova; įrengiamos didelio tarpsnio (plačios) angos; pastatas yra sudėtingos architektūrinės formos. Šiais atvejais prie pastato karkaso, o, tiksliau, prie gelžbetoninio vainiko, per visą pastato perimetrą tvirtinama gembinių pakabų eilė, ant kurios mūrijama pirmoji plytų eilė. Išmūrijus pirmąją eilę į guls- 36

čiąją siūlę dedami armavimo elementai Murfor arba BAUT. Kitos dvi mūro eilės armuojamos analogiškai. Tokiu būdu formuojama armuoto mūro juosta, gulinti ant gembinių pakabų, kuri sudaro pagrindą toliau mūrijamam apdailos mūrui (3.13 pav.). 3.13 pav. Sąramos įrengimas naudojant atramines gembes 37

Gembinės sąramos pakabos (GSP) įrengimas naudojant jungtis SG 60-85 1. Jungtys sujungiamos su armavimo elementu Murfor RND/Z-50. 2. Jungtys SG 60-85 paruošiamos naudoti, atskiriamos viena nuo kitos laikančiosios gembės tvirtinimo skylių atstumu. 3. Jungtys SG 60-85 atlenkiamos į priešingas viena kitai puses taip, kad lygiagrečiai sutaptų su plytų eile. 4. Gembinė pakaba pritvirtinama prie gelžbetoninės sąramos naudojant cheminę kapsulę (Fischer RM) ir įsukant smeigę (Fischer RGM). Tokiu būdu sistema paruošiama tolesniam apdarinės sienos mūrijimui. 38

Gembinės sąramos pakabos (GSP) įrengimas naudojant apatinę plokštelę 1. Sujungiamas armavimo elementas Murfor RND/Z-50 su apatine laikančiosios gembės GSP plokštele. 2. Armavimo elementas Murfor RND/Z-50 kartu su laikančiąja gembės GSP apatine plokštele įdedamas į pirmąją mūro eilę, sujungiant jį su SK 50-40 jungtimis. 3. Gembė sujungiama su apatine plokštele ir pritvirtinama sraigtais. 4. Gembinė pakaba pritvirtinama prie gelžbetoninės sąramos naudojant cheminę kapsulę (Fischer RM) ir įsukant smeigę (Fischer RGM). Tokiu būdu sistema paruošiama tolesniam apdailinės sienos mūrijimui. 39

3.2.7. Mūrinės sieninės sijos skaičiavimas Įrengiant angas mūro sienose gali būti įrengiama mūrinė sieninė sija, armuojant mūrą išilgine armatūra, dedama į gulsčiąsias siūles. Mūrinės sieninės sijos yra tokios vertikaliąja apkrova apkrautos angas perdengiančios sienos arba jų dalys, kurių visuminio aukščio virš angos (h) ir angos efektyviojo tarpatramio (l ef ) santykis yra ne mažesnis kaip 0,5, t. y. h/l ef 0,5. Apskaičiuojant mūrines sienines sijas turi būti tenkinama sąlyga M Ed M Rd, čia M Ed skaičiuotinių apkrovų sukeltas lenkiamasis momentas; M Rd mūrinės sieninės sijos lenkiamoji galia. Apskaičiuojant lenkiamąjį momentą M Ed reikia įvertinti visą apkrovą, kuri yra virš efektyviojo tarpatramio. Nustatant lenkiamąjį momentą, sienines sijas laikyti vieno tarpatramio laisvai atremtomis į atramas. Lenkiamasis momentas M Ed apskaičiuojamas taip: M Ed 2 ef pd l Fd = ; pd ; l 8 d = 1,15 l ; = ef c1 s čia p d veikianti skaičiuotinė mūro sienos apkrova; l ef apkrovos pasiskirstymo trikampio pagrindas; F d nuo mūro svorio skaičiuotinė jėga; d s apdailinio mūro storis; l c1 tarpatramis. Pagal LST EN 1996-1-1 rekomendacijas mūrinių sieninių sijų lenkiamoji galia M Rd : 0,4 fd b d, M Rd = As f yd z 2 0,3 f b d, d 2 kai mūro gaminiai yra 1 grupės (bet ne lengvojo betono) kai mūro gaminiai yra 2, 3 ir 4 grupių ir 1 grupės lengvojo betono čia A s tempiamosios armatūros skerspjūvio plotas; f yd armatūros skaičiuotinis tempiamasis stipris; b skerspjūvio plotis; d = 1,3 z skerspjūvio efektyvusis aukštis; f d mūro skaičiuotinis gniuždomasis 0,7 lef, stipris, z pjūvio vidinių jėgų petys. 0,4h+ 0,2 l. ef 40

Jėgos skaičiavimas ir gembių kiekio parinkimas mūrinei sijai 0,25 h H 60 60 3.14 pav. Sieninės mūrinės sijos skaičiuotinė schema Apskaičiuojama mūro svorio jėga sijai FEd = ds A γ γ G ( A = lef h 2; lef = 1,15 lc 1; h = 0,866 l ef ) ir pagal veikiančios jėgos ir turimų gembių laikomosios galios santykį apskaičiuojamas reikalingas gembių skaičius, čia A apkrovos pasiskirstymo trikampio plotas; d s apdailinio mūro storis; γ mūro tankis; γ G apkrovos patikimumo koeficientas (3.14 pav.). Pagal veikiančią apkrovą apskaičiuojamas lenkiamasis momentas M Ed ir reikiamas armatūros kiekis A s. Tuo atveju, kai įrengiamos gembinės atramos, pagal veikiančios skaičiuotinės jėgos F Ed ir gembių laikomąją galią apskaičiuojamas reikalingas gembių skaičius. Kai angos išdėstytos viena virš kitos ir h< l1 3 c, skaičiuotinė apkrova nustatoma pagal schemą, pateiktą 3.15 pav. 41

h 3.15 pav. Sieninės mūrinės sijos skaičiuotinė schema, kai angos išdėstytos viena virš kitos Ištisinės be angų (3.16 pav.) sluoksniuotosios sienos apdarinį sluoksnį rekomenduojama mūryti ne aukštesnį kaip per du aukštus, t. y. kas du aukštai rekomenduojama įrengti ištisines gembes. Ištisinė gembė h 3.16 pav. Sieninės mūrinės sijos skaičiuotinė schema 42

Jos paprastai įrengiamos perdangų lygyje arba tvirtinamos prie juosiančiosios sijos. Skaičiuojant gembių įtvirtinimą, sienos svorio apkrova imama kaip tolygiai paskirstyta, tenkanti vienam gembės įtvirtinimui. Įtvirtinimų (gembių) skaičius parenkamas imant veikiančiąją skaičiuotinę apkrovą F Vd, tenkančią vienai gembės pakabai ir pakabos laikomąją galią. 3.2.8. Mūro sienų deformacinės sandūros Mūrinėms sienoms laisvai deformuotis dėl temperatūros ir drėgmės pokyčio trukdo pamatai, perdangos ir pan. Norint išvengti sienų pleišėjimo, kurį sukelia įrąžos, atsirandančios dėl suvaržytų mūro drėgminių ir temperatūrinių deformacijų reikia įrengti vertikaliąsias ir horizontaliąsias kompensacines sandūras. Įrengiant deformacines sandūras būtina užtikrinti sienų vientisumą. Deformacinės (kompensacinės) sandūros turi būti nepralaidžios orui, vandeniui ir neperšalti. Temperatūrinės deformacinės sandūros pastato sienas perpjauna nuo viršaus iki pamato. Jos turi būti įrengiamos tam tikrais atstumais, atsižvelgiant į skaičiuotines išorės ir patalpų temperatūras, į mūro gaminių tipą ir pan. Temperatūrinių deformacinių sandūrų plotis ir jų išdėstymo atstumas apskaičiuojami ir turi būti nurodomi projekte. Temperatūrinių sandūrų plotis pagal LST EN 1996-1-1 nurodymus turi būti ne mažesnis kaip 20 mm. Mūrinių konstrukcijų projektavimo normose nurodomi didžiausi atstumai tarp deformacinių sandūrų, kai mūrinės konstrukcijos nepleišėja. Rekomenduojamas LST EN 1996-1-1 horizontalusis atstumas tarp deformacinių sandūrų išorinėse nelaikančiosiose nearmuotose mūrinėse sienose pateiktas 3.2 lentelėje. Horizontaliosios deformacinės sandūros daromos tik ties tarpinėmis atramomis. Kad išorinis keraminių plytų sluoksnis nepleišėtų nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės kitimo sukeltų deformacijų, plytų sluoksnyje daromos horizontaliosios ir vertikaliosios deformacinės sandūros (3.17, 3.18 pav.). 43

3.2 lentelė. Rekomenduojamas didžiausias atstumas L R tarp vertikaliųjų kompensacinių sandūrų nearmuotosiose nelaikančiosiose sienose Mūro tipas L R, m Keraminių gaminių mūras 12 Betoninių ir dirbtinio akmens gaminių mūras 6 Pastaba. Pirmosios vertikaliosios sandūros atstumas nuo suvaržyto vertikaliosios sienos krašto (pvz., sienų kampo) turi būti L R /2 a) V F V F V F L R V F L R L R b) VF VF 1 2 LR 4,0 m V F H F V F V F VF V F H F 1 2 L 4,0 m R V F L R 1 2 L 4,0 m R 1 2 L 4,0 m R 3.17 pav. Vertikaliųjų V F ir horizontaliųjų H F deformacinių siūlių išoriniame apdailiniame plytų ekrane išdėstymo schemos: a mažaaukščiame pastate; b daugiaaukščiame pastate; L R atstumas tarp vertikalių deformacinių siūlių (žr. 3.2 lentelę) 44

Tais atvejais, kai fasadai apsaugoti nuo atmosferinių kritulių, sienos gali būti daromos be vėdinimo tarpo. Tada atstumas tarp vertikaliųjų deformacinių sandūrų keraminių plytų apdailiniame sluoksnyje L R = 5 6 m. a) b) Vertikali VF Horizontali HF 1 3 4 40 50 12 20 2 3 20 1 2 3.18 pav. Galima vertikaliųjų ir horizontaliųjų deformacinių sandūrų sandara: a vertikalioji sandūra; b horizontalioji sandūra; 1 nugruntuotas sienos paviršius; 2 poliuretaninis tarpiklis; 3 hermetinė mastika; 4 tarpinė horizontalioji atrama 45

4. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI SIENŲ ĮRENGIMUI 4.1. Mūro gaminių perrišimas Mūro gaminiai, jungiami skiediniu, išdėstomi sienoje tam tikra tvarka taip, kad mūro siena (sluoksnis) būtų kaip vientisas konstrukcinis elementas. Norint pasiekti patikimą sujungimą, mūro gaminiai pagal LST EN 1996-1-1:2005 reikalavimus turi būti perrišami perstumiant gaminius atstumu a (4.1 pav.). a h u a 0,4 hu mm kai hu 250 mm 40 mm a 0,2 hu mm kai hu > 250 mm 100 mm 4.1 pav. Mūro gaminių užlaidos Sienų kampuose mūro gaminių perstūmimo dydis a turi būti ne mažesnis kaip gaminio plotis b u ir a h u. Kampuose mūro gaminiai gali būti sujungiami dedamais į gulsčiąsias siūles lanksčiaisiais ryšiais arba armatūros tinklais. 4.2. Susikertančiųjų sienų sandūra Susikertančias sienas (pvz., skersines sienas ar pertvaras su išilginiais) vieną su kita reikia sujungti taip, kad tarp jų būtų galima perduoti reikalingas vertikaliąsias ir šonines (horizontaliąsias) jėgas (4.2 4.7 pav.). Sienų sujungimo jungtis gali būti padaryta iš: mūro perrišos; jungių arba į sienas pratęstos gulsčiosios armatūros. Susikertančiąsias sienas reikia mūryti tuo pačiu metu. Pertvaros su sienomis dažnai jungiamos jungėmis lanksčiaisiais ryšiais. 46

40 90 120 d 200 KBS 20 KBS 20 120 180 Apdailos plyta Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas Tinkas Keraminiai blokai KBP 9 KBP 12 90 120 pertvara KBS 20 Lankstusis ryšys 1,5 300 30 kas antroje mūro sienos eilėje 500 KBS 20 Lankstusis ryšys su fiksatoriumi 2 5 vnt. / m KBS 20 + 4.2 pav. Vidinės keraminių blokų KBP 9 (KBP 12) pertvaros jungimo su išorine keraminių blokų KBS 20 siena konstrukcinis sprendinys 47

40 90 120 d 200 KBS 20 KBS 20 120 180 KBS 20 Apdailos plyta Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas Tinkas Keraminiai blokai 200 vidinė siena KBS 20 Lankstusis ryšys 1,5 300 30 kas antroje mūro sienos eilėje 500 KBS 20 Lankstusis ryšys su fiksatoriumi 2 5 vnt. / m KBS 20 + 4.3 pav. Vidinės keraminių blokų KBS 20 sienos jungimo su išorine keraminių blokų KBS 20 siena konstrukcinis sprendinys 48

500 KBS 20 KBS 20 KBS 20 200 d 90 120 40 Apdailos plyta Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas Lankstusis ryšys su fiksatoriumi 2 5 vnt. / m 4.4 pav. Keraminių blokų KBS 20 susikertančių kampinių sienų konstrukcinis sprendinys 49

500 200 d 90 120 40 Apdailos plyta Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas Lankstusis ryšys su fiksatoriumi 2 5 vnt. / m 4.5 pav. Keraminių blokų KBS 25 susikertančių kampinių sienų konstrukcinis sprendinys. Perrišant kampą papildomai naudojamos keraminės plytos 50

a) Blokų išdėstymas 1 eilėje KBS 20 KBS 20 KBS 20 KBS 20 b) KBS 20 Blokų išdėstymas 2 eilėje KBS 20 KBS 20 KBS 20 4.6 pav. Keraminių blokų KBS 20 išdėstymas sienų kampinėje sandūroje: a pirmoje eilėje; b antroje eilėje 51

a) Blokų išdėstymas 1 eilėje KBS 25 b) Blokų išdėstymas 2 eilėje KBS 25 KBS 25 KSP-88 4.7 pav. Keraminių blokų KBS 25 išdėstymas sienų kampinėje sandūroje: a pirmoje eilėje; b antroje eilėje 52

4.3. Perdangos plokščių ir sijų rėmimas į sienas Remiant konstrukcijas į keraminių blokų sienas, apkrovas rekomenduojama perduoti per pirmos grupės mūro gaminius arba juosiančiąsias armuotas sijas. Sutelktosios apkrovos gali būti perduodamos per pirmos grupės mūro gaminius arba kitos vientisinės medžiagos gaminį, kurio ilgis turi būti lygus atramos ilgiui ir papildomųjų ilgių abiejose atramos pusėse, gautų remiantis 60 apkrovos vientisinėje medžiagoje sklaida sumai. Paskirstomosios sijos aukštis turi būti didesnis nei 200 mm. Kai gelžbetoninės perdangos, stogai arba žiedinės (juosiančiosios) sijos remiasi tiesiogiai į sieną, atsparumo trinčiai pakanka šoninėms (horizontaliosioms) jėgoms perduoti. Sienos išdėstytos lygiagrečiai perdangai turi būti jungiamos su perdangos plokštėmis (4.8, 4.9 pav.). Atraminių sąrišų tarp sienų ir perdangų arba stogų žingsnis turi būti ne didesnis kaip 2 m, kai pastatai yra iki 4 aukštų, ir 1,25 m, kai pastatai yra aukštesni. Perdangos plokštės turi sudaryti standų horizontalųjį diską (diafragmą), perduodantį šonines (horizontaliąsias) apkrovas į standinančiąsias (skersines) sienas. Tuo tikslu perdangos plokštės atramose turi būti jungiamos dedant armatūrą į išilgines siūles tarp plokščių arba įrengiant specialias atramines sąrišas (4.9 pav.). Įvairių tipų perdangų atrėmimas į mūro sienas parodytas 4.10 4.13 pav. Stogo atrėmimas į mūro sienas parodytas 4.14 4.16 pav. Mūro sienas atrėmimas į pamatą parodytas 4.17 4.21 pav. Mūro sienos kampų konstrukciniai sprendiniai pateikti 4.22 ir 4.23 pav. Langų ir durų montavimo ir įrengimo sprendiniai pateikti 4.24 4.30 pav. Ventiliacijos kanalų įrengimas sienoje parodytas 4.31 pav. Sąramų armavimas pateiktas 4.32 pav. 53

d 10 d 25 4.8 pav. Kiaurymėtųjų perdangos plokščių sujungimas: 1 kiaurymėtoji perdangos plokštė; 2 kamštis; 3 inkaruojantysis strypas (A sv ); 4 išilginis strypynas (strypas) (A s ); 5 inkaruojantysis strypas, išleidžiamas iš sijos (sienos); 6 sumonolitinimo betonas 54

200 4.9 pav. Perdangos plokščių atrėmimo į sienas principinis sprendinys: a atrėmimas į išorės sienas; b atrėmimas į vidaus sienas; 1 laikančioji siena (keraminiai blokai arba plytos); 2 perdangos plokštė; 3 gelžbetoninė juosiančioji sija (armuota 10 S240 armatūros strypais); 4 liaunasis ryšys ( 10 S240 armatūros strypai); 5 išlyginamasis sluoksnis; 6 inkaruojančioji armatūra ( 8 10 S240 armatūros strypai) 55

90 120 40 d 200 + Lankstusis ryšys su fiksatoriumi 2 5 vnt. / m Hidroizoliacija (sijos galas apvyniotas rubetoidu) Grindų danga Medinė perdangos sija Apdailos plokštė Apdailos plytos Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas 4.10 pav. Medinės perdangos atrėmimo į sieną konstrukcinis sprendinys 56

90 120 40 d 200 + Lankstusis ryšys su fiksatoriumi 2 5 vnt. / m Surenkamojo gelžbetonio perdanga Keraminiai blokai KBSar 20 Apdailos plyta Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas 4.11 pav. Surenkamojo gelžbetonio perdangos plokštės atrėmimo į sieną konstrukcinis sprendinys. Perdanga remiama į juosiančiąją siją, padarytą iš keraminių sąraminių blokų KBSar 20, armuotą 10 S240 armatūros strypais ir užmonolitintą C 16/20 klasės betonu. Virš angų armatūros skersmuo ir betono klasė apskaičiuojami veikiančioms apkrovoms atlaikyti 57

90 120 40 d 200 + Lankstusis ryšys su fiksatoriumi 2 5 vnt. / m Surenkamojo gelžbetonio perdanga Perdangos inkaras (skersmuo parenkamas skaičiavimais, bet 8 mm) Monolitinis betonas C20/25 Apdailos plyta Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas 4.12 pav. Surenkamojo gelžbetonio perdangos plokštės jungtis su išilgine siena 58

90 120 40 d 200 + Lankstusis ryšys su fiksatoriumi 2 5 vnt. / m Monolitinio gelžbetonio perdanga Apdailos plyta Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas 4.13 pav. Monolitinio gelžbetonio perdangos plokštės atrėmimo į sieną konstrukcinis sprendinys 59

50 100 70 100 i=1:10 Ritininė hidroizoliacija Šilumos izoliacija Garo izoliacija Nuolydį formuojantis sluoksnis Surenkamojo gelžbetonio perdanga Keraminiai blokai KBSar 20 Apdailos plyta Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas Lankstusis ryšys su fiksatoriumi 2 5 vnt. / m 4.14 pav. Sutapdintojo stogo rėmimo į keraminių blokų KBS mūro sieną konstrukcinis sprendinys. Parapeto apskardinimo užlaida priklauso nuo pastato aukščio: kai pastato aukštis <8 m, užlaida turi būti 5 cm; kai pastato aukštis <8 20 m, užlaida turi būti 8 cm; kai pastato aukštis >20 m, užlaida turi būti 10 cm (STR 2.05.02:2008) 60

Mūrtašis Mūrtašio inkaras Apdailos plyta Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas 90 12040 d 200 4.15 pav. Dvišlaičio stogo rėmimo į keraminių blokų KBS mūro sieną konstrukcinis sprendinys. Mūrtašio inkaro skersmuo aspkaičiuojamas veikiančiosioms apkrovoms atlaikyti. Inkaravimo gylis apskaičiuojamas. Esant paaukštintai sienai, rekomenduojama inkaruoti žemiau perdangos 61

Mūrtašis Apdailos plyta Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas 90 120 40 d 200 4.16 pav. Dvišlaičio stogo rėmimo į keraminių blokų KBS mūro sieną konstrukcinis sprendinys 62

90 120 40 d 200 + Apdailos plyta Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas Lankstusis ryšys su fiksatoriumi 2 5 vnt. / m Grindų danga 80 120 ~ 100 300 Šilumos izoliacija Gelžbetonio pamatas 4.17 pav. Keraminių blokų KBS trisluoksnės mūro sienos rėmimo į pamatą konstrukcinis sprendinys 63

90 120 40 d 200 Apdailos plyta Ventiliuojamas oro tarpas Vėjo izoliacija Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas Lankstusis ryšys su fiksatoriumi 2 5 vnt. / m Surenkamojo Grindų danga gelžbetonio perdanga Perdangos inkaras Monolitinis betonas C20/25 Šilumos izoliacija Gelžbetonio pamatas 80 120 ~ 100 300 4.18 pav. Keraminių blokų KBS trisluoksnės mūro sienos rėmimo į pamatą konstrukcinis sprendinys 64

d 200 Armuotas apdailinis tinkas Klijai Šilumos izoliacija Keraminiai blokai Tinkas Lankstusis ryšys su fiksatoriumi 2 5 vnt. / m Grindų danga Šilumos izoliacija Gelžbetonio pamatas 300 4.19 pav. Keraminių blokų KBS dvisluoksnės mūro sienos rėmimo į pamatą konstrukcinis sprendinys 65

1 2 3 4 5 20 24 C 40 60 % 14 13 12 ±0, 000 6 7 10 11 6 15 8 9 4.20 pav. Sluoksniuotos sienos jungtis su juostiniu pamatu ir grindimis: 1 išorinės sienos ekranas iš keraminių plytų; 2 vėdinimo tarpas; 3 šilumos izoliacija; 4 laikantysis sienos sluoksnis; 5 sienos apdaila patalpoje; 6 hidroizoliacija; 7 cokolio apdaila; 8 monolitinis betonas; 9 drenažinė anga 20 mm, kas 600 mm; 10 sutankinta ir išlyginta skalda arba žvyras ant sutankinto grunto; 11 polistireninis putplastis; 12 armuotas smulkiagrūdis betonas; 13 grindų danga; 14 polistireninio putplasčio tarpiklis; 15 polistireninis putplastis 66