Švietimo panorama. mo de lis. Žalio sios ener ge ti kos cen tras jau ir Lie tu vo je...2. Pa si ren ka mo jo švie ti mo fi nan sa vi mo

Transcript

1 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) Švietimo panorama Pa si ren ka mo jo švie ti mo fi nan sa vi mo mo de lis Ge gu žę Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri joje or ga ni zuo tas su si ti ki mas su Anykš čių, Klai pė dos, Pa ne vė žio ra jo nų ir Pa ne vėžio mies to sa vi val dy bių me rais bei ki tais at sto vais dėl pro jek to Pa si ren ka mo jo vai kų švie ti mo fi nan sa vi mo mo de lio su kū ri mas ir iš ban dy mas sa vi val dy bėse prak ti nio įgy ven di ni mo. Šio se ke tu rio se sa vi val dy bė se bus iš ban do mas krep še lio prin ci pu grįs tas pa si ren ka mo jo vai kų švie ti mo fi nansa vi mo mo de lis, prieš die giant jį vi so je Lie tu vo je. Pro jek tą įgy ven din ti pa ti kė ta Ug dy mo plė to tės cen trui ( ir 4 sa vi val dy bėms part ne rėms. G. Ste po na vi čius įtei kė sa vi val dy bių atstovams sim bo li nius krep še lius... ir gavo dovanų Pro jek to tiks las to bu lin ti Lie tu vos ne for ma lio jo (pa si ren ka mo jo) vai kų švie ti mo sis te mą, sie kiant ge rin ti jo pri ei na mu mą ir veik lų įvai ro vę. Pro jek tas įgy ven di na mas m. Jo me tu bus pa reng tas ir sa vi val dy bė se iš ban dy tas ne tik pa si renka mo jo vai kų švie ti mo fi nan sa vi mo mo de lis, bet ir pro gra mų ko ky bės ver ti ni mo bei už tik ri ni mo sis te ma, in for ma ci nė pa si ren ka mo jo vai kų švie ti mo sis te ma. Tai leis ug dy ti sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų dar buo to jų ir švie ti mo tei kė jų kom pe ten ci jas. Žalio sios ener ge ti kos cen tras jau ir Lie tu vo je...2 Pa si ren ka mo jo švie ti mo fi nan sa vi mo mo de lis...3 Pri va tūs dar že liai nau da šei mai, ver slui ir svei kas kon ku ren tas vals ty bi nėms įstai goms...3 Kon fe ren ci jos Ar tei sus bu vo Sok ra tas?...6 Mo ky mo si mo ty va ci ją ska ti nan tys veiks niai...7 Su si pa žin ki me su gim to sios vie to vės is to ri ja...8 Žvilgs nis į švie ti mo re for mą mo ki nio aki mis...8 Me to di nė patirtis Ma te ma ti kos ir fi zi kos da ly kų in teg ra ci jos ga li my bės...10 Metodinės veiklos organizavimas metodiniuose būreliuose...11 Vai ko kū no raiš kos ir sa vi raiš kos ug dy mas...12 Mes esame Pa sa kų vei kė jai su si ti ko Bo ga ty nė je...18 Vėl at vė rė me du ris me nui ir ben dra vi mui...18 Lie tu vos pro fe si nio mo ky mo įstai gų aso cia ci jos kon fe ren ci ja...19 Konkursai Su Švie so fo ru per Lie tu vą...19 Renatos Česnavičienės nuotraukos Jų savivaldybėse bus išbandytas ne tik pasirenkamojo vaikų švietimo modelis, bet ir programų kokybės vertinimo sistema Pro jek to part ne rių at ran ko je da ly va vo 22 sa vi val dy bės. Ren kan tis part ne rius, atsi žvelg ta į pa grin di nius kri te ri jus: tvir tą mo ty va ci ją ne for ma lia jam švie ti mui ski ria mas lė šas per skirs ty ti pa gal pro jek to siū lo mą me to di ką (krep še lio prin ci pu); tu rė ti ir pa žin ti pla tų ne for ma lio jo švie ti mo tei kė jų tin klą (ap iman tį vi sas ug dy mo sri tis ir sa vi val dy bes bei ne vals ty bi nes įstai gas); ne for ma lio jo švie ti mo veik lo mis už im ti da lį sa vi val dy bės vai kų (jų skai čių, ar ti mą sa vi val dy bių, pa tei ku sių mo ty va ci jos raš tus, vi dur kiui). Džiau giuo si, kad bu vo at rink tos šios ini cia ty vios sa vi val dy bės, jau tu rin čios pa na šios veik los įdir bį, kal bė jo švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius. Įdiegda mi pa si ren ka mo jo švie ti mo krep še lį, sie kia me su kur ti to kią ne for ma lio jo ug dy mo sis te mą, ku ri ap rėp tų dau gu mą vai kų ne vien ga biuo sius ar gy ve nan čius di des niuo se mies tuo se. Ti ki me, kad lais va lai kio įvai ro vė ir už im tu mas ma žins ri zi ką įgy ti ža lin gų įpro čių, pa tek ti į už ri bį. Šiuo me tu ne for ma lio jo švie ti mo už si ė mi mus lan ko apie 23 proc. ša lies vai kų. Pla nuo ja ma, kad, įve dus krep še lį, įvai rio se veik lo se da ly vau tų dau giau nei 50 proc. vai kų. Nukelta į 3 psl. Fi zi kos ban dy mai ap link mus...20 Jau nų jų ra di jo kon struk to rių drą sa...20 Lie tu vos vai kai ku ria pa sa kas...21 Mo kė mės bū ti tik rais žur na lis tais...21 Pri si tai kyk kin tan čio je dar bo rin ko je...22 Mūsų kraitis Europoje...23 Moks lei vių dai lės dar bai pra žy do Dar vie nas darželis...24

2 Žalio sios ener ge ti kos cen tras jau ir Lie tu vo je... Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je (ŠMM) pri sta ty tas VšĮ Alan tos tech no lo gi jos ir ver slo mo kyk lo je įkur tas Ža lio sios ener ge ti kos cen tras. Mo kyk la jį įstei gė drau ge su Lie tu vos ver slo darb da vių kon fe de ra ci ja. Nu ma to ma, kad į cen tro veik lą įsi trauks ty ri mų ins ti tu tai, uni ver si te tai, aso cia ci jos, ko le gi jos, pro fe si nės mo kyk los, įmo nės bei ki ti part ne riai. Prie ap skri to jo sta lo dis ku ta vę Švie ti mo ir moks lo mi nis teri jos bei ver slo sek to riaus at sto vai svars tė, kaip tin ka mai įgy ven din ti at si nau ji nan čios ener ge ti kos plėt rą. ir bio du jų jė gai nę bei ki tus at si nau ji nan čius ener gi jos šal ti nius, ku rie ne at sie ja ma mū sų mo kyk los da lis. 11 me tų dir ba me su me džio at lie ko mis. Bu vo lai kai, kai me džio per dir bė jai į mo kyklos kie mą su vež da vo me džio at lie kas, ku rias pa vers da vo me ši lu ma. Ne di de lės vė jo jė gai nės, esan čios ant mo kyk los sto go, bei sau lės ko lek to riaus ga mi na mos ener gi jos užten ka tam, kad va sa rą mo kyk los ben dra bu čius ga lė tu me ap rū pin ti karš tu van de niu. Net gi ko vą, kai lau ke dar 7 laips niai šal čio, sau lės ko lek to rius mums pa de da gau ti laips nių van de nį. Re konst ra vę ka ti li nę, iš že mės ūkio at lie kų šian dien jau gau na me bio du jas. Tai ga li my bė tau py ti. Mąs to me įsi gy ti Renatos Česnavičienės nuotraukos D. Arlauskas, G. Steponavičius ir A. Bieliauskas V. Levickis ir A. Rakauskas Da nas AR LAUS KAS Lie tu vos ver slo darb da vių kon fe de ra ci jos ge ne ra li nis di rek to rius Cen trą įkū rė me drau ge su Švie ti mo ir moks lo minis te ri ja. Jis vyk dys veik lą dviem kryp ti mis: ge ne ruos ir tau pys ža li ą ją ener gi ją bei vyk dys švie tė jiš ką veik lą. Šian dien dau giau sia kal ba ma apie ino va ci jas ver sle, bet, kaip ro do pa sau li nės ten den ci jos, kur kas svarbiau vie šo jo sek to riaus ino va ty vu mas. Gin ta ras STE PO NA VI ČIUS V. Pusvaškis Švie ti mo ir moks lo mi nist ras Ne tu ri me ap si ri bo ti vien tik mil ži niš ko mis pa stan go mis, ieš koda mi in ves tuo to jų į bū si mą bran duo li nę jė gai nę. Rei kia gal vo ti ir apie tai, kaip pa sau li nė ener ge ti ka at ro dys po me tų. Be švie ti mo sis te mos ir moks lo in fra struk tū ros, pro fe sinių įstai gų pa jė gų įtrau ki mo var gu, ar ga lė tu me pa siek ti ge rų re zul ta tų. Alan tos pro fe si nė mo kyk la yra ta vie ta, kur drau ge mė gin si me re a li zuo ti ža lio sios ener ge ti kos pro jek tą. O pro fe si nio ren gi mo sek to riaus in fra struk tū rai ge rin ti yra skir tos mi li jo ni nės in ves ti ci jos. At nau jin ta mo ky mo ba zė su da rys ga li my bę ge riau pa reng ti spe cia lis tus. Be pri va taus sek to riaus pa gal bos pro fe si nio mo ky mo tik rai ne pa jėg si me pa vers ti pa trauk liu. Be to, pro fe si nis mo ky mas šio je sri ty je nė ra vie nin te lis at skai tos taš kas, čia ga li ma pui ki pro fe si nio ir aukš to jo moks lo jung tis. Ver slo im pul sai bei in ves ti ci jos leis mums spar čiau ju dė ti į prie kį. D. AR LAUS KAS Edu ka ci nis pro ce sas itin svar bus. Jei gu šian dien lie tu vio paklaus tu me, kas yra ža lio ji ener gi ja, drįs tu teig ti, kad re tas ku ris su ge bė tų at sa ky ti ne bent tie, ku rie da ly vau ja šios ener gi jos kū ri mo ar var to ji mo pro ce se. Ino va ty vu mo sri ty je be ne sparčiau siai pa žen gu si Alan tos pro fe si nė mo kyk la. Vla das PUS VAŠ KIS VšĮ Alan tos tech no lo gi jos ir ver slo mo kyk los di rek to rius Jau turime ne men ką įdir bį. Šie met pa ro do je Mo ky ma sis. Stu di jos. Kar je ra at krei pė me žmo nių dė me sį į vė jo, sau lės šiau dų smul ki ni mo įran gą ir taip pa de monstruo ti, kad šiau dai taip pat ku ras. Re konstruo da mi ben dra bu čius, ti ki mės su mon tuo ti ši lu mos siur blius, kad iš kam ba rių iš ei nan tis ven ti liuo ja mas oras virs tų ši lu ma ir grįž tų atgal į ją kau pian čias tal pas. Mo kyk lo je yra ir al ter na ty vio sios energe ti kos ka bi ne tas, ta čiau jis dar ne vi siš kai su kom plek tuo tas. Pa gal pro gra mą tu ri me ga li my bę teik ti pri ori te tą ža lia jai ener ge ti kai, ži no ma, jei gu Ža lio sios ener ge ti kos cen tras ir to liau plė sis. Gal būt at ei ty je rei kė tų mąs ty ti ir apie ben dro jo ugdy mo pro gra mos kū ri mą. De rė tų net ir pra di nu kus su pa žin din ti su ža li ą ja ener gi ja. Alan ta ap skri tai yra šva rus ir eko lo giš kas kraš tas, čia eko lo giš kai ūki nin kau ja ma, tad, no rė da mi iš lai ky ti ža li ą jį kam pe lį, ry žo mės bio e ner gi jos kū ri mui ir nau do ji mui. Al ber tas BIE LIAUS KAS UAB Bau-Kau nas ge ne ra li nis di rek to rius Pa tir tis Da ni jos liau dies cen tre Da ni jos liau dies cen tre šio je sri ty je žmo nės dir ba dau giau kaip 35 me tus. Jie pa žen gę ir ža lio sios ener gi jos sri ty je, ir žemės ūky je. Liau dies cen tre itin ge rai su kom plek tuo ta įran ga ir mo ky mo prie mo nės. Maž daug prieš 25 me tus jie 100 proc. bu vo fi nan suo ja mi iš vals ty bės biu dže to, o da bar iš lai ko mi iš pro jek tų pi ni gų. Dar buo to jų nė ra daug 11 eta tų. Veik los prin ci pas švie tė jiš kas. Jie sie kia reng ti jau ni mą at ei ties var to to ją. Į cen trą nuo lat at vyks ta pil ni au to bu sai dar že li nu kų, mo ki nu kų ir t. t. Pro gra mos pa reng tos tiek ma žiau siems, tiek vy riau siems var to to jams. Pas ku ti nį sy kį ten vie šint, bu vo at vy kę stu den tai iš Ja po ni jos, ku rie mo kė si 3 mė ne sius ir ga vo tam tik rus ser tifi ka tus. Įgy tas ži nias mo ki niai pri tai ko sa vo ša ly se. Pra leis ti lai ką Liau dies cen tre yra sma gu, o su si pa žin ti su ap lin ka be ga lo nau din ga. Alan tos mo kyk la tu ri tin ka mą in fra struk tū rą, kad ga lė tu me mė gin ti ten steig ti pa na šų cen trą. Be to, mo kyk lo je yra jau nimo, ku ris jau su si pa ži nęs su ža li ą ja ener ge ti ka. Aiš ku, gal bū tų ge riau, kad pa na šus cen tras bū tų įkur tas ne to li Vil niaus, ta čiau Alan ta taip pat pa sie kia ma... 2

3 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) Au gus ti nas RA KAUS KAS Aso cia ci jos Se nu kai pre zi den tas Di džiau sios ža lio sios ener ge ti kos pro ble mos sly pi ste re o tipuo se ir kon ku ren ci jo je. Mes, kaip vals ty bė, tu ri me itin di de lių per spek ty vų. Ma nau, kad su si rin ko me pa čio je tin ka miausio je mi nis te ri jo je, nes vi sa da vis kas pra si de da nuo švie ti mo, su pa žin di ni mo, in for ma ci jos sklai dos. Vai do tas LE VIC KIS Lie tu vos ver slo darb da vių kon fe de ra ci jos Pro jek tų de par ta men to di rek to rius Ame ri kos pa tir tis Per skai čiau do ku men tą Tek sa so vals ti jos ener ge ti kos Klas te rio stra te gi ja ir dar kar tą įsi ti ki nau, kad ame ri kie čiai ma ne ža vi prag ma tiš ku mu bei prak tiš ku mu. Jų įvar dy tas bendras tiks las vals ty bės ge ro vė. Tai pa siek ti bū ti na pa nau do ti esa mus gam tos, žmo giš kuo sius, tech ni nius bei aka de mi nius iš tek lius. Be veik už tris iš šių iš tek lių yra at sa kin ga Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja (už aka de mi nius, žmo giš kuo sius ir iš da lies tech ni nius). Klas te ris tar pu sa vy je eko no miš kai su si ju sių ir vie na ki tą pa lai kan čių įmo nių, orien tuo tų į baig ti nį skai čių galu ti nių pro duk tų, vi su ma. Tai pa gal ge og ra fi nį prin ci pą vie no je vie to je su kon cen truo tos tar pu sa vy je są vei kau jan čios įmo nės, vyk dan čios ben drą veik lą. Ža lio ji ener ge ti ka yra tik ma ža da lis vi sos ener ge ti kos, ta čiau dau gu ma in ves tuo to jų at ei tų bū tent dėl jos. Klas te rio da lyviai pa gal ame ri kie tiš ką mo de lį yra ga min to jai, ar chi tek tai, kon struk to riai, moks li nin kai, ty rė jai bei švie ti mo ins ti tu cijos. Tek sa so stra te gi jo je tei gia ma, kad ne ma žiau kaip treč da lis klas te rio in ves ti ci jų tu rė tų bū ti ski ria ma nau jų jų žmogiš kų jų iš tek lių pa ren gi mui. Pir miau sia bū ti na už si au gin ti žmo nių, ku rie ga lė tų dirb ti šio je sri ty je ir pa nau do ti nau ją sias tech no lo gi jas. Bū si mi šios ener gi jos var to to jai tu rė tų bū ti supa žin di na mi su ža lio sios ener gi jos pri va lu mais. Al vy das PUO DŽIU KAS ŠMM Ben dro jo ug dy mo ir pro fe si nio mo ky mo de par ta men to di rek to rius Vis kas pra si de da nuo mo ky mo. Taip yra vi sa me pa sau ly je. Mo ki niai su pa žin di na mi, kaip sau go ti gam tą ir iš nau do ti vi sas jos tei kia mas ga li my bes. Nor ve gai jau maž daug prieš me tus mums siū lė at kreip ti dė me sį į ža li ą ją ener ge ti ką, bet tuo met ma nė me, kad tai Ap lin kos mi nis te ri jos sri tis. Vil ki mės, kad šiai sri čiai ir ug dy mo pro gra mo se at si ras dau giau erd vės. Ža lio sios ener ge ti kos cen tro pla nai: reng ti ir įgy ven din ti švie ti mo pro gra mas apie at si nau ji nan čią ener ge ti ką, kur ti specia lias pro fe si nio mo ky mo pro gra mas, in for ma ci nės sklai dos pro jek tus, ku rie po pu lia rin tų ža li ą ją ener ge ti ką ir ska tin tų naudo tis jos šal ti niais. Mū sų inf. Pa si ren ka mo jo švie ti mo fi nan sa vi mo mo de lis Atkelta iš 1 psl. Pa si ren ka ma sis vai kų švie ti mas pa gal bendro jo la vi ni mo pro gra mas be si mo kan čių vai kų ir jau ni mo iki 19 me tų (spe cia lių jų po rei kių iki 21 me tų) švie ti mas, ku ria me yra dvi kryp tys su skir tin go dy džio krep še liais. Tai ne for ma lu sis ug dy mas ir for ma lų jį švie ti mą pa pil dan tis ugdy mas. Ne for ma lio jo ug dy mo pro gra ma, daž niau siai įgy ven di na ma per už kla si nės veik los bū re lius, sie kia ug dy ti vai ko gy ve ni mo įgū džius, as meni nes, so cia li nes kom pe ten ci jas. Šis krep še lis bū tų vie no do dy džio (pvz., pi ni gų su ma mė nesiui 100 Lt) ir ne pri klau sy tų nuo pa si rink tos veik los kryp ties. For ma lų jį švie ti mą pa pil dan tis ug dy mas forma li zuo tos pro gra mos, vyk do mos spe cia li zuo tose mu zi kos, dai lės, spor to mo kyk lo se, yra skir tos sis te min gai gi lin ti tam tik ros sri ties ži nias, ge bėji mus ir įgū džius bei su teik ti pa pil do mų da ly ki nių kom pe ten ci jų. Šio krep še lio dy dis bū tų skir tin gas ir pri klau sy tų nuo vai ko pa si rink tos pro gra mos (pvz., spor tas, mu zi ka, šo kis, dai lė ir kt.). Pa si ren ka mo jo švie ti mo fi nan sa vi mo mo delio su kū ri mo pro jek tui iš vi so skir ta 7 mln. Lt. Ben dra dar biau jant su Švie ti mo in for ma ci nių tech no lo gi jų cen tru, bus su kur ta in for ma ci nė sis te ma, ku rio je bus skel bia mos pa reng tos ir spe cia lis tų ak re di tuo tos ne for ma lio jo ug dy mo pro gra mos. Vai kai ar jų tė vai in ter ne te ga lės pa si rink ti no ri mas pro gra mas. Pro jek tą ini ci ja vo Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja. Jis fi nan suo ja mas Europos Sąjungos struktū ri nių fon dų ir Lie tu vos Res pub li kos biu dže to lė šo mis. Mū sų inf. Pri va tūs dar že liai nau da šei mai, ver slui ir svei kas kon ku ren tas vals ty bi nėms įstai goms Per pas ta ruo sius dve jus me tus vai kai pra dė jo lan ky ti 20 nau jų ne vals ty bi nių dar že lių, o per at ei nan čius tre jus me tus pla nuo ja ma, kad to kių įstai gų at si ras dar ma žiau siai pus šim tis. Tai nu ma ty ta šiais me tais pa tvir tin to je Iki mo kyk linio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo plėt ros m. pro gra mo je. Ak tu a lūs klau si mai dėl pri va čių vai kų dar že lių stei gi mo ir jų per spek ty vų ap tar ti Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je (ŠMM) vy ku sio je moks li nė je prak ti nė je kon fe ren ci jo je Pri va tūs vai kų dar že liai Lie tu vo je pra ban ga ar in ves tici ja? Ją su ren gė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja kar tu su pir muo ju pri va čiu ir eko lo giš ku vai kų dar že liu Lie tu vo je Au gu E co Dūz gi nė lis. Nau ji vai kų dar že liai reiš kia, kad dau giau tė vų po mo ti nys tės ar tė vys tės atosto gų ga lės leis ti sa vo vai kus į pro fe sio na lias ug dy mo įstai gas kuo ar čiau na mų ir ra miai grįž ti į dar bą, kad dar dau giau vai kų bus la vi na mi pa gal as me ni nius porei kius, sa kė švie ti mo ir moks lo mi nist ras Gin ta ras Ste po na vi čius. Sa vo ruož tu vals ty bi nės ug dy mo įstai gos tu rės la biau steng tis ir pri si tai ky ti dirb ti svei kos kon ku ren ci jos są ly go mis. Iki mo kyk li nio ug dy mo ini cia ty va veik ti priva čia me sek to riu je yra ska ti na ma, nes tai ne abe jo ti nas vi sų lai mė ji mas. Kon fe ren ci jos da ly viai kė lė pro ble mą dėl pa tal pų nuo mos di de lių kai nų Vil niu je. Mies to sa vi val dy bės Tur to val dy mo ir ver slo pa slau gų de par ta men to di rek to rius Vy tau tas Gri nius pa ti ki no, kad po žiū ris dėl pa tal pų yra iš es mės pa si kei tęs, są ly gos su pap ras tin tos sa vi val dy bė yra nu si tei ku si veik ti la bai lanks čiai. Iki šiol daug dis ku si jų su ke lia ypač opi hi gie nos nor mų dar že liuo se te ma. Šios pro ble mos bus spren džia mos kar tu su Svei ka tos ap sau gos mi nis te ri jos at sto vais. Per pas ta ruo sius dve jus me tus vals ty bė leng vi na są ly gas iki mo kyk li nio ugdy mo įstai goms, nes vie tų vai kams jo se vis dar stin ga. Nuo 2010 m. įsi ga lio jo su pap ras tin tos hi gie nos nor mos, o nuo 2011 m. sau sio įves tas iki mo kyk linu ko krep še lis, ku rį ga li gau ti ir vals ty bi nės, ir ne vals ty bi nės įstai gos. Dau giau in for ma ci jos: In gri da Lau ciu vie nė, tel , Ga bi ja Vit ke vi čiū tė, tel ŠMM inf. 3

4 Seminarai Sku bėk į BMT, kad ne lik tum prie su ski lu sios gel dos Bir že lio 8 d. vieš bu ty je Pa no ra ma Vil niu je įvy ko pro jek to Be si mo kan čių mo kyk lų tin klai (BMT) pa si da li ji mo pa tir timi se mi na ras-kū ry bi nės dirb tu vės. Jo tiks las pri sta ty ti sa vo pa tir tį tin kluo se (tar pu sa vy je) ir re gio ni niuo se tin kliu kuo se. Se mi na re da ly va vo BMT1, BMT2, BMT3 mo kyk lų ko man dų atsto vai, švie ti mo sky rių spe cia lis tai, švie ti mo cen trų dar buo to jai. Ute nos švie ti mo cen tro, ku ris yra lai mė jęs kon kur są ir vyk do pa grin di nes pro jek to veik las, di rek to rė Vi ta li ja Bu ja naus kie nė sa vo įžan gi nė je kal bo je pa brė žė, kad šios die nos ren gi nys tai kal bė ji mas vi siems. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Pa grin di nio ir vi du ri nio ug dymo sky riaus ve dė ja Lo re ta Ža dei kai tė pabrėžė, kad pro jek to idė jos, per jį su ku ria mi dar bai tu rė tų at ei ti į kiek vie ną Lie tu vos mo kyk lą, nes tik be si mo kan ti ben druo me nė tam pa tvir tes nė sa vo ver ty bė mis: Juk da ro mi dar bai, ren gia mi pla nai yra skirti vai kams, mū sų gy ve ni mas tar nys tė Lie tu vos at ei čiai. Itin svar bu pa tiems ieš ko ti įvai rių mo de lių, nes nie kas jų ne su kurs kiek vie nam in di vi du a liai. Ko ge ro, Kau no Ka zio Gri niaus vi du ri nės mo kyk los ko mandos pri sta ty me pa teik tas šū kis Sku bėk į BMT, kad ne lik tum prie su ski lu sios gel dos ir at spin dė jo tą dva sią, ku rią per tei kė vi sos mo kyk los, pri sta ty da mos ir api ben drin da mos sa vo ėji mo į sėk mę ke lią. Pri sta ty da mos, kaip ke lia vo į tin kliu kus, BMT1 ko man dos pa tei kė ge riau sios prak ti kos pa vyz džių, su vi sais be si do minčiai siais da li jo si min ti mis, ką pa vy ko nu veik ti, ko kie re zul ta tai pa siek ti, su ko kio mis kliū ti mis su si durta. Tai pa dės dar la biau mo ty vuo ti BMT3 mo kyk lų ko man das, ku rios šį kar tą ren gi nyje bu vo sve čiai, nes į pro jek tą įsi jun gė tik šių me tų pra džio je. Pa si da li ji mo pa tir ti mi se mi na ras-kū ry bi nės dirb tu vės bu vo pui ki pro ga BMT3 mo kyk lų ko man doms pa si do mė ti, ką pa žen gę ko le gos to liau da rė ar da ro, kad bū tų įgy ven din ta be si mo kančios ir be si da li jan čios or ga ni za ci jos idė ja, pa si mo ky ti, ką bū tų ga li ma da ry ti ki taip. BMT idėjų kavinėje... Ren gi ny je sa vo sėk mės is to ri jas, pa tir tį pri sta tė 27 BMT1 ir 42 BMT2 mo kyk lų ko man dos. BMT1 mo kyk los į Be si mo kan čių mo kyk lų tin klus įsi jun gė dar 2006 m., kai švie ti mo ir moks lo mi nist ras pa tvir ti no na cio na li nę Be si mo kan čių mo kyk lų tin klų kū ri mo pro gra mą, o ben dra dar biau jan čių mo kyk lų tin klų idė ja to liau plė to ja ma, tei kiant Eu ro pos Są jun gos struk tū ri nių fon dų pa ra mą. Šios ko man dos jau iš ėjo vi są mo ky mo si kur są, geba kur ti tin klus sa vo mo kyk lų vi du je, tarp vi sų ben druo me nės na rių, spręs ti iš ky lan čias pro ble mas. Per pro jek tą jos mo kė si, kaip for muo ti, pa lai ky ti tin klą ir su kai my ni nė mis re gio no mokyk lo mis, pa čios kvie tė ko le gas jung tis į tin kliu kus ir, da li jan tis pa tir ti mi bei ži nio mis, tai kant įvai rius ak ty vius mo ky mo si meto dus, spręs ti vie no kią ar ki to kią pro ble mą. Sėk mės is to ri jos pri sta ty tos, pa si tel kiant lai vų, trau ki nių, ke lių, vo ra tin klių ir ki to kius vaiz di nius. Nors spren di mų ke lias vin giuo tas, bet svar Mo ky ta si teik ti pa gal bą VšĮ Laz di jų švie ti mo cen tre ge gu žės 3 4 d. vy ko se mi na ras Ug dy mo tu ri nio ver ti ni mas sa vi val dy bė je, pa nau do jant mo kyk lų sa vęs ver ti ni mo ir iš orės ver ti ni mo duo me nis. Ja me da ly va vo 19 Laz di jų r., Drus ki nin kų, Aly taus m., Aly taus r., Va rė nos r. sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų švie ti mo pa da li nių vado vų ir spe cia lis tų. Se mi na rą ve dė Na cio na li nės mo kyk lų ver ti ni mo agentū ros ko man da: di rek to riaus pa va duo to ja Mo ni ka Bi lo tie nė, Mo kyk lų veik los ko ky bės įsi ver ti ni mo sky riaus ve dė ja Lai ma Gu dai tė, Mo kyk lų veik los ko ky bės iš orės ver ti ni mo sky riaus ve dė ja Snie guo lė Vai če kaus kie nė bei Mo ky mų ir iš orės vertin to jų ak re di ta vi mo sky riaus ve dė ja Vi da Ka mens kie nė. Se mi na ro idė ją su bran di no Laz di jų r. sa vi val dy bės Švieti mo, kul tū ros ir spor to sky riaus ve dė jas Jo nas Gu džiaus kas kar tu su spe cia lis tų ko man da, sie kian čia, kad pa gal ba pa valdžioms švie ti mo įstai goms bū tų kuo efek ty ves nė bei už tik rin tų šiuo lai ki nei mo kyk lai ke lia mų rei ka la vi mų įgy ven di ni mą. Se mi na re ap tar ta švie ti mo pa da li nio vie ta sa vi val dy bė je. Kiek vie nos sa vi val dy bės ko man da api brė žė sa vo pa da li nio vie tą ben dra me sa vi val dy bės kon teks te ir pa grin dė tai ver tybė mis, ku rios joms yra svar bios, at lie kant pa ti kė tas funk ci jas. Lek to rės, ver tin da mos švie ti mo pa da li nio vie tą sa vi val dy bėje, rė mė si žvel gi mu iš ša lies, pa brėž da mos šiuos da ly kus: iš sau go ti kon tro lę, steng tis vi sa da lai mė ti, ne ro dy ti emo ci jų, elg tis kuo ra cio na liau. Taip pat bu vo nag ri nė ja mas įsi ver ti ni mo pro ce sas mo kyk lo je. Lek to rės pa tei kė re ko men da ci jas ir ak centa vo šias iš va das: nuo pat sa vęs ver ti ni mo pro ce sų pra džios mo kyk los tu ri de monst ruo ti aiš kų su vo ki mą, kad pri ori te ti nė jų veik los sri tis yra ug dy mo pro ce sų to bu li ni mas; tu ri me iš mok ti stab te lė ti ir skir ti lai ko po ky čių įpras mi ni mui; kai da lis mo kyk lų ku ria tvar kas, reg la men tuo jan čias spe cia lių jų po rei kių ar ga bių vai kų ug dy mą, ki tos mo kyk los ima si kon kre čių žings nių stipri na už duo čių in di vi du a li za vi mą ir di fe ren ci ja vi mą kiek vie no je pa mo ko je, ku ria in stru men tus, lei džian čius ste bė ti kiek vie no vai ko pa žan gą; rei kia iš mok ti at si ri bo ti nuo per dė to veik los forma li za vi mo, kad ga lė tu me kū ry biš kai im tis kon kre čių mo kyk los veik los to bu li ni mo žings nių. Lek to rės pa brė žė re a guo jan tį (at sa ko mą jį) kon struk tyvų ver ti ni mą (pa gal Ego ną G. Gu bą (Egon G. Gu ba), Ivo ną S. Lin koln (Yvon na S. Lin coln)): ver ti ni mas pro ce sas, ku ria me ver tin to jai ir da li nin kai kar tu ku ria/to bu li na su tar tą ver ti ni mo siste mą; ver ti ni mas pro ce sas, ku ris jun gia duo me nų rin ki mą ir jų in ter pre ta vi mą į vie ną ne at ski ria mą ir nuo lat vyks tan tį pro ce są; ver ti ni mas lo ka lus pro ce sas, ku rio re zul ta tai pri klau so nuo vie tos kon teks to, da li nin kų. Vie nos ap lin kos ver ti ni mai ne ga li bū ti per ke lia mi ki tur. Šį se mi na rą da ly viai įver ti no kaip ak tu a lų ir nau din gą. Edi ta GU DI ŠAUS KIE NĖ VšĮ Laz di jų švie ti mo cen tro me to di nin kė 4

5 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) bus re zul ta tas. Rad vi liš kio r. Pa šuš vio pa grin di nės mo kyk los ko man dos ma ny mu, itin svar bu kal bė ti ir klau sy tis, ne tik im ti, bet ir duo ti, da ly tis pa tir ti mi, o svar biau sia kad per pro jek tą iš mok ta mo ky tis. Vil ka viš kio r. sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo sky riaus ve dė ja Al ma Fi na gė je vie nė pa brė žė, kad nuo pat pir mų projek to die nų mo kyk los no riai da li jo si pa tir ti mi su vi sais mo kyk lų va do vais, mo ky to jais, net kon ku ra vo tar pu sa vy je dėl da ly va vimo pro jek te, o ver tin giau sia tai, kad šis pro jek tas tai in strumen tas į sėk mę. Gal dėl to vi so se sa lė se, ku rio se sa vo pa tir tį pri sta tė mo kyk lų ko man dos, žo dis sėk mė bu vo kar to ja mas nuo lat. O ji at ei na tik ben dra dar biau jant, da li jan tis ir ne bi jant, kad kaž ką pa da ry si ne taip. Jei dir bi kar tu, nuo sek liai, vis ką iš spren di, sa kė Pa ne vė žio r. Nau ja mies čio vi du ri nės mo kyklos ko man dos at sto vė Si gi ta Gab ri šiū nie nė. BMT2 mo kyk lų ko man dos, vi du ri nio ji Be si mo kan čių mo kyk lų tin klų kar ta, į pro jek tą įsi jun gu si pra ėju sių me tų pra džio je, vis dar mo ko si tin klų or ga ni za vi mo mo kyk los vi du je spe ci fi kos. Jų ko man dos jau iš gry ni no pro ble mą, į ku rią kon cen truo ja si per mo ky mus, ir, pa de da mos ko or di na to rių, eks per tų bei ko le gų iš ki tų mo kyk lų, sie kia ją iš spręs ti. Su ak ty vė jo vis kas: ne tik pa mo ko je, bet ir mo kyk lo je. Tai, ką gau nu per mo ky mus, tai kau ir sa vo pa mo ko se, ki tuo se pro jek tuo se, pa brė žė Vil niaus Mi ka lo jaus Dauk šos vi du ri nės mo kyk los ko man dos at sto vė Li na Švil pie nė. Kad mo ko si ne tik ko man da, bu vo ma ty ti vi sų mo kyk lų prista ty muo se. Itin svar bu, kad pro ble mų spren di mo idė jos ky la ir iš vai kų, jos įgy ven di na mos kar tu. Apie tai by lo jo Za ra sų Pau liaus Šir vio pa grin di nės mo kyk los vai ko pė du tė mis pa teik ta sėk mės is to ri ja. Kai per skai tai mo ki nio pa sa ky mą, kad Man mo ky tis pasi da rė jė ga (Bir žų r. Pa bir žės pa grin di nės mo kyk los de vinto kas Au ri mas), su pran ti, kiek daug ga li ma pa da ry ti vi siems kar tu. Ne vel tui Kė dai nių jau ni mo mo kyk los su kur tas fil mas de monst ruo tas per vi są ren gi nį ir pa va din tas Sėk mės paslap tis pra smin gas ke lias į tin klą. Tuo ke liu ei na pro jek te da ly vau jan čių mo kyk lų ben druo me nės. Kur šė nų Pa ven čių vi du ri nės mo kyk los at sto vės Ados Ra kaus kie nės nuo mo ne, vi sos mo kyk los spren džia tas pa čias pro ble mas, to dėl svar bu ras ti ben dra min čių, tu rin čių pa tir ties, o tin kliu kai tu ri veik ti ir at ei ty je, ne pai sant to, ar sa vi val dy bė re mia, ar ne, nes vis kas da ro ma dėl vai kų. Ren gi nio pa bai go je BMT1 mo kyk lų ko man doms bu vo įteik ti ser ti fi ka tai, pa žy min tys, kad šios mo kyk los priklauso BMT ir jau sa va ran kiš kai su kū rusios tin klą sa vo re gio ne. BMT2 mo kyk lų ko man dos pa ska tin tos im pro vi zuo tais ke lia la piais į sa va ran kišką ke lią, įkve pian tį kur ti tin kliu kus. Ir, kaip tei gė pro jek to ty rė jų ko man dos at sto vė iš Vy tau to Di džio jo uni ver si te to Švie ti mo stu di jų cen tro As ta La pė nie nė, svar biau sias da ly kas for muoja si pa ty ri mas, su jun giantis tris as pek tus: vei ki mą, emo ci jas ir su pra ti mą, o su pra ti mas at ei na per vei ki mą. Baig da ma V. Bu ja naus kie nė iš reiš kė vil tį, kad tin kliu ko kū ri mo ke lias įkvėps nau jiems dar bams. Dai va DRUN GI LIE NĖ BMT ko or di na to rė Vi gi li ja GU DAUS KY TĖ BMT va do vė Pro jek tą Be si mo kan čių mo kyk lų tin klai vyk do Švie ti mo ir mokslo mi nis te ri jos Švie ti mo ap rū pi ni mo cen tras. BMT skir tas Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk loms. Per šį pro jek tą bus stip ri na mas ben druo me nių ge bė ji mas spręs ti ug dy mo pro ce so kai tos pro blemas bei ge ri na ma ug dy mo(si) ko ky bė, pa de da mos spręs ti ug dy mo or ga ni za vi mo, tu ri nio pla na vi mo, mo ky mo si mo ty va ci jos, mo ki nių porei kių ten ki ni mo ir ki tos pro ble mos. Pro jek tas fi nan suo ja mas pa gal Žmo giš kų jų iš tek lių plėt ros veiks mų pro gra mą iš Eu ro pos so cia li nio fon do ir Lie tu vos Res pub li kos vals ty bės biu dže to lė šų. Pa si ra šy ta ben dra dar bia vi mo su tar tis Lie tu vos svei ka tos moks lų uni ver si te tas (LSMU) pra dėjo ben dra dar biau ti su kas met tarp ge riau sių Lie tu vos mo kyk lų pa ten kan čia Kau no Jo no Jab lons kio gim na zi ja. Bir že lio 6 d. LSMU rek to rius prof. Re mi gi jus Ža liū nas ir Kau no Jo no Jab lons kio gim na zi jos di rek to rius Vy tau tas Gy lys pa si ra šė ben dra dar bia vi mo su tar tį. Pa gal šią su tar tį gim na zi jos mo ki niai bus orien tuo ja mi į bio me di ci nos sri ties stu di jas. Jiems at si vers nau jų ga li my bių klau sy ti LSMU dės ty to jų skai to mų pa skai tų, ben dra dar biau ti su LSMU stu den tais, ga biau sie ji ga lės da ly vau ti Stu den tų moksli nės drau gi jos veik lo je. Ben dra dar bia vi mas su uni ver si te to dės ty to jais gim na zi jos mo ky to jams pa dės pa reng ti spe ciali zuo tas gam tos moks lų ir in teg ruo tas an glų kal bos pro gramas. Uni ver si te tas įsi pa rei go ja kon sul tuo ti abi tu rien tus, jiems ren kan tis eg za mi nus ar pro fe si ją. Su ma lo nu mu pri ėmė me LSMU pa siū ly mą tap ti jų part ne riais, jau da bar jau čia me su sido mė ji mą, su lau kia me klau si mų apie to li mes nius part ne rys tės pla nus. Nau da aki vaiz di dau giau mo ki nių, dar bo vie tų, erd vės idė joms įgy ven din ti, kal bė jo gim na zi jos di rek to rius V. Gy lys. Per me tus tu rė si me įveik ti to kius už da vi nius kaip bio lo gi jos, che mi jos, in teg ruo tos an glų kal bos pro gra mų pa ren gi mas, įstatų per ra šy mas ir kt., nes nuo ki tų me tų esa me už si brė žę tap ti vie šą ja įstai ga, ar ti miau sius dar bus var di jo di rek to rius. LSMU tai ga li my bė pra dė ti orien tuo ti ir reng ti bū si muo sius spe cia lis tus, dar prieš šiems įsto jant stu di juo ti. LSMU at lik ta iš sa mi ana li zė pa ro dė, jog Kau no Jo no Jab lons kio gim na zi ja pa ren gia dau giau sia abi tu rien tų, pa ten kan čių į šį uni ver si tetą. Anot uni ver si te to va do vy bės, tai ro do aukš tą bio lo gi jos, che mi jos, ma te ma ti kos, lie tu vių ir an glų kal bų pa ren gi mo ly gį gim na zi jo je. Taip į universitetą patenka geriau pasirengę, labiau išprusę abiturientai. At ei ty je no rė tu me kur ti to kį mo de lį, kad gim na zi ja pri trauk tų ne tik Kau no mies to bū si muo sius moks lei vius. Ši su tar tis pirmas žings nis į glau des nį ins ti tu ci jų ben dra dar bia vi mą, teigė R. Žaliūnas. Anks čiau ga lio jęs Švie ti mo įsta ty mas ne lei do kur ti spe cia li zuo tų (pa vyz džiui, bio me di ci nos sri ties) gim na zi jų. Šių me tų pra džio je pa tvir ti nus nau ją ją įsta ty mo re dak ci ją, to kia ga li my bė at si ra do. No ri me, kad LSMU stu di juo tų ga biau si, labiau siai mo ty vuo ti jau ni žmo nės, sakė LSMU pro rek to rius stu di joms prof. Re nal das Jur ke vi čius. Lai ma ZA KA RAI TĖ 5

6 Kon fe ren ci jos Ar tei sus bu vo Sok ra tas? Ku piš kio r. Še pe tos Al mos Adam kie nės pa grin di nėje mo kyk lo je su reng ta tra di ci nė Cha rak te rio ug dy mo pro gra mos įgy ven di ni mui skir ta kon fe ren ci ja Šei ma pa mo kos vai ko at ei čiai, ku rio je kal bė ta apie tė vų vaidme nį for muo jant pa ma ti nes vai kų cha rak te rio savybes. Dau giau kaip prieš du tūks tan čius me tų di dy sis mo ky to jas Sok ra tas ra šė: Vai kai šian dien ti ro nai. Jie prieš gy niau ja tėvams, ry ja mais tą ir te ro ri zuo ja mo ky to jus. Šian dien, pra ėjus tūks tant me čiams, tech ni kos, me di ci nos, in for ma ci nių tech no logi jų, pe da go gi kos, psi cho lo gi jos ir ki to se moks lo sri ty se įvy kus dau gy bei po ky čių, ga li ma sa ky ti, kad Sok ra to tei gi nys vis dar ak tu a lus. Gal tai am ži na kar tų pro ble ma? Kon fe ren ci jo je da ly va vę lek to riai ana li za vo ir api brė žė vai kų tė vų mo ky to jų tar pu sa vio su si kal bė ji mo klau si mus. Ku piš kio Kris taus žen gi mo į dan gų baž ny čios vi ka ras, ku nigas Ne ri jus Pa pir tis pra ne ši me Šei ma vi suo me nės ląs te lė ir ma žo ji Baž ny čia ap žvel gė bib li nius šei mos pa grin dus ir jos sam pra tą pa gal ka ta li kų baž ny čios mo ky mą. Kaip šei mos pa grin dą jis iš sky rė San tuo kos sak ra men to svar bą. Ku ni gas pa brė žė, kad šian dien daž nai kal ba ma apie vi sų tei ses, o pa rei gos pa mirš ta mos. Jo ma ny mu, vai kai pri va lo bū ti nuolan kūs ir vi siš kai pa klus ti su au gu sie siems. Ki ta ver tus, tik ras do ry bių pa vyz dys vai kams tu rė tų bū ti tė vai. Su au gu sie ji daž nai no ri, jog vai kai jų klau sy tų ir juos gerb tų, bet pa mirš ta, kad šie iš su au gu sių jų lau kia to kios pat pa gar bos, įsi klau sy mo, mei lės. Mū sų mo kyk los so cia li nė pe da go gė me to di nin kė In gri da So fi ja Pu čė tie nė at li ko ty ri mą, ku riuo ap klau sė ke tu rias de šimt 5 9 kla sių mo ki nių. Pe da go gės tei gi mu, jau nie ji res pon den tai šil tai api bū di no šei mas, ku rio se gy ve na. Tai ge ros, iš min tin gos, rū pes tin gos, tvar kin gos, vie nin gos, ge rai su ta rian čios šei mos, to dėl į klau si mą, ar jie di džiuo ja si sa vo šei ma, be veik vi si at sakė tei gia mai, iš sky rus du mo ki nius, ku riems skau du, jog tė vai gir tau ja. Vai kų ma ny mu, tė vams svar biau sia, kad jų vai kas ge rai mo ky tų si (36 res pon den tai), ir ma žiau svar bu, ar jis sveikas (tei gia mai at sa kė 27 ap klaus tie ji). Re mian tis res pon den tų at sa ky mais, ga li ma teig ti, kad tė vai di des ne ver ty be lai ko ne vai ko svei ka tą, o mo ky mo si re zul ta tus. Be veik pu sė ap klaus tų jų ne pa si sa ko tė vams, su kuo lei džia lais va lai kį, kas jų drau gai. Pa sak res pon den tų, tė vai fi zi nių baus mių ne tai ko, o už blo gus po el gius ap ri bo ja mėgs ta mą veik lą. Be veik vi si (37 ap klaustie ji) tei gė, kad tė vai už ge rus po el gius juos pa gi ria, ta čiau, 3 mo ki nių ma ny mu, jų ge ri po el giai lie ka ne pa ste bė ti, o tai ro do ne adek va tų ne tin ka mo ir ge ro el ge sio vai kų ver ti ni mą. Psi cho lo gi jos ma gist rė Ag nė Bur kaus kai tė iš Rad vi liš kio r. Grin kiš kio Jo no Po de rio vi du ri nės mo kyk los į tė vų auk lė ji mo sti lius pa žvel gė per Dia nos Baum rind (Dia na Baum rind) su kurtą tė vų auk lė ji mo kon cep ci ją (1971 m.), ku ria re mia si dau ge lis ty rė jų, be si do min čių auk lė ji mu šei mo je. Lek to rė pa ren gė prane ši mą Tė vų auk lė ji mo sti liai ir auk lė ji mo šei mo je su pra ti mas, su pa žin di no su tri mis tė vų auk lė ji mo sti liais: au to ri ta ri niu, au to ri te tin gu ir ne kon tro liuo jan čiu. Svar biau sia, kad šei mo je aug da mas vai kas jaus tų si my li mas, su pran ta mas, ga lė tų lais vai reikš ti sa vo nuo mo nę, ne veng tų dis ku si jų su tė vais. Ku piš kio Ku pos pra di nės mo kyk los pra di nių kla sių vy res nio ji mo ky to ja, psi cho lo gė Al ma Ja ru tie nė sa vo pa si sa ky mą pra dėjo iš trau ka iš Ro bi no Šar mos (Ro bin Shar ma) kny gos Ly de ris be ti tu lo : Se ne lis vai kys tė je la bai mė gęs dru ge lius. Vie ną die ną jis ste bė jęs, kaip vikš ro lė liu kė at si kra to sa vo ko ko no. Jai, ro dės, taip sun kiai se kė si. No rė da mas pa dė ti, se ne lis iš si trau kė sa vo lenk ti nį pei liu ką ir nu pjo vė li ku sias ko ko no da lis. Bet užuot vir tu si nuo sta biu dru ge liu, vikš ro lė liu kė greit nu mi rė. Se ne lis man sa kė vė liau su pra tęs, kad jai rei kė jo pa čiai iš gy ven ti tuos va da vi mo si iš ko ko no sun ku mus. Ne lei dęs ši to, jis at ėmė iš vikš ro ga li my bę skrai dy ti (125 psl.). Mo ky to ja pa ren gė pra ne ši mą Tė vų sva jo nė sa va ran kiš kas, sa vi mi pa si ti kin tis vai kas. Tu rė da mi to kį sva jo nių vai ko mo de lį, tė vai daž nai at lie ka vi sus dar bus, ku riuos pa da ry ti tu ri pats vaikas: su si tvar ky ti žais lus, ap si reng ti, su si dė ti daik tus ir kt. At ėjęs į mo kyk lą, toks vai kas ne su ge ba bū ti sa va ran kiš kas. Mo ky to ja pa ste bė jo, kad, auk lė jant vai kus, tė vams ir mo ky to jams rei kia siek ti su si ta ri mo dėl ben drų tai syk lių lai ky mo si. Pra ne ši mą Šei mos vaid muo pa aug lio gy ve ni me pa ren gė Ku piš kio r. An ta ša vos pa grin di nės mo kyk los di rek to rės pa vaduo to ja ug dy mui Vir gi ni ja Va na gie nė. Ji tei gė, kad šei mos bran duo lys tė vas, mo ti na, bro liai, se se rys svar biau si žmo nės pa aug lio gy ve ni me. Pra ne ši me Drau ge spren džiame pro ble mą Su ba čiaus gim na zi jos lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Re gi na Ur bo nie nė ir eko no mi kos vy res nio ji moky to ja, bib lio te ki nin kė Vi da Ša tei kie nė pa pa sa ko jo apie moki nių mo ky to jų tė vų ben dra dar bia vi mą vyk dant il ga lai kius pro jek tus. Mū sų mo kyk los kū no kul tū ros mo ky to ja me to di nin kė Ire na Puo džiū nie nė da li jo si sa vo il ga lai ke kla sės va do vės ben dra dar bia vi mo su auk lė ja mo sios kla sės tė vais pa tir ti mi. Ben dra dar biau da ma mo ky to ja ren ka si įvai rius me to dus, kasdien ra šo die no raš tį, kad ne pa mirš tų tė vams pa gir ti vai kų už ma žiau sią pa žan gą ir sėk mę, tuo ska tin da ma vai ko pa si ti kė jimą sa vo jė go mis, įtam pos ma ži ni mą. No riū nų Jo no Čer niaus pa grin di nės mo kyk los so cia li nė pe da go gė me to di nin kė Dai va Dū die nė kon fe ren ci jai pa ren gė vaiz do pra ne ši mą, ku ria me pri sta tė il ga lai kį pre ven ci nį pro jek tą nu si kals ta mu mui ma žin ti So cia li nio pe da go go įta ka ug dant spor tiš ką, svei ką, to le rantiš ką vai ką. Pra ne šė jos tei gi mu, nu si kal ti mus ir ki tus tei sės pa žei di mus pa da riu sių vai kų ir jau ni mo el ge sio ko rek ci ja bei nu si kals ta mu mo pre ven ci ja ne įma no mos be as mens pi lie tiš kumo ug dy mo, švie ti mo, įtrau ki mo į kul tū ri nę ir spor ti nę veik las bei dar bi nį gy ve ni mą. Tik ak ty vi ir ge ra no riš ka vi suo me nės veik la, ak ty vus mo kyk los ir tė vų ben dra dar bia vi mas ga li ma žin ti polin kį nu si kals ti. Įdo mų pra ne ši mą Bū ti tė vais šau nu pa ren gė Ku piš kio r. Ska piš kio vi du ri nės mo kyk los so cia li nė pe da go gė Ri ta Kiau lė nie nė su tos pa čios mo kyk los mo ki nė mis Eve li na Lu ko šiū nai te ir Vik to ri ja Kiau lė nai te. Mo ki nės pa sa ko jo apie sa vo šei mas, tra di ci jas, šven tes ir apie tai, kaip no ri, kad jų jaus mai bū tų su pras ti su au gu sių jų. So cia li nė pe da go gė kal bė jo apie po zi ty vius auk lė ji mo prin ci pus. Ypač sun kus mo men tas vai kui iš ei ti iš jau pa žįs ta mos ap lin kos ir at ei ti į vi siš kai ne ži no mą pa sau lį pir mą kla sę, kal bė jo Pa ne vė žio Ąžuo lo pa grin di nės mo kyk los so cia li nė pe da go gė Jū ra tė Ne ma nie nė. Ji tei gė, kad vi si vai kai no ri ei ti į mo kyk lą, ta čiau daž nai tė vai (pa tys to ne su vok da mi) iš gąs dina vai kus to kiais pa sa ky mais kaip baig sis tau ka ti no die nos, da bar tai tau bus ir kt. Pra ne šė ja siū lė tė vams vai ko ėji mą į pir mą kla sę pri ly gin ti pa sau li nės svar bos įvy kiui, nes pir ma kla sė tam pa sa va ran kiš ku mo iš šū kiu ir pra džia pa jus ti as me ni nę at sa ko my bę. Tos pa čios mo kyk los di rek to riaus pa va duo to ja, eti kos mo kyto ja eks per tė, eti kos va do vė lių au to rė Ad ria na Sau ly tė sa vo pra ne ši mą sky rė tė vams at sto vau jan čiai au di to ri jos da liai. Kal bė da ma apie cha rak te rio svar bą žmo gaus pri ima miems spren di mams, ji pa brė žė, kaip tė vams svar bu tap ti ak ty viais da ly viais, iden ti fi kuo jant mo kyk los ben druo me nės ver ty bes bei el ge sio stan dar tus. Tė vų ir mo kyk los ben dra dar bia vi mas dar vie nas pra ne ši mas, ku rį per re flek si ją ap ta ri nė jo tė vai. Ro kiš kio r. Pan dė lio gim na zi jos psi cho lo gė, lie tu vių kal bos mo ky to ja me to di nin kė Alia Mel vy die nė ne gai lė jo au di to ri jai prak tiš kų pa ta ri mų. Kon fe ren ci jo je tė vai su klu so iš gir dę, kad jų da ly va vi mas mo kyk los veik lo je ir do mė ji ma sis sa vo vai ku pa lan kiai vei kia mo ky to jus. Pra ne šė jos nuo mo ne, su mo kyk la ben dra dar biau jan čių tė vų vai kams mo ky to jai lin kę la biau pa dė ti, skir ti dau giau dė me sio. 6

7 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) Kon fe ren ci jo je da ly va vo ir tei gia mą po žiū rį į mo kyk los su many mą pa reng ti bei in teg ruo ti į vi są veik los pro ce są Cha rak te rio ug dy mo pro gra mą pa brė žė Ku piš kio r. sa vi val dy bės ad mi nistra ci jos Kul tū ros ir švie ti mo sky riaus ve dė jas Ri man tas Jo cius. To pa ties sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Ri mu tė Bal za re vičie nė, rem da ma si vi sų pra ne šė jų pa teik tais ar gu men tuo tais fak tais ir gy ve ni miš kais pa vyz džiais, api ben dri no šei mos ir mokyk los ben dra dar bia vi mo reikš mę. Per re flek si ją kon fe ren ci jos da ly viai mo ky to jai, tė vai, psi cho lo gai vie ni ki tiems pa sa ko jo, kas bus nau din ga, kei čiant po žiū rį į vai kų auk lė ji mą, pa si ža dėjo leis ti vai kams bū ti sa va ran kiš kiems, sa vo pa vyz džiu ug dy ti cha rak te rį, o svar biau sia vi siems ben dra dar biau ti. Api ben drin da ma pa ci tuo siu Pan dė lio gim na zi jos psi cho logės, lie tu vių kal bos mo ky to jos me to di nin kės A. Mel vy die nės žo džius: Tė vai tam pa mo kyk los ben druo me nės gy ve ni mo da ly viais ir or ga ni za to riais ta da, kai ge rai tam pa si ren gia ma: iš ti ria ma mo kyk los or ga ni za ci jos ap lin ka, gy ven to jų po žiū ris į mo kyk lą, po rei kiai, ku riuos mo kyk la ga lė tų pa ten kin ti, ta riama si su tė vais dėl mo kyk los tiks lų, už da vi nių, veik los kryp čių, tra di ci jų. Kon fe ren ci ja pra dė ta ir už baig ta te at ra li zuo tais etiu dais apie ver ty bių svar bą. Mo ki nius pa ren gė Še pe tos Al mos Adam kie nės pa grin di nės mo kyk los di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui, dra mos bū re lio va do vė Jū ra Si gu tė Ju rė nie nė. Žiups ne lis is to ri jos Še pe tos Al mos Adam kie nės pa grin di nė mo kyk la, at li ku si mokyk los kul tū ros kai tos ten den ci jų prog no za vi mo ty ri mą, pri ėmė spren di mą įgy ven din ti Cha rak te rio ug dy mo pro gra mą, ku ri bū tų in teg ruo ja ma į vi są mo kyk los veik lą. Žmo gaus cha rakte rio, tik rų jų ver ty bių ug dy mas le mia pa si ti kė ji mą sa vo jė go mis, mo ty va ci ją, at sa ko my bę pri imant spren di mus. Pir miau sia, vi sa mo kyk los ben druo me nė mo kė si, kaip ug dy ti cha rak te rį. Se mina rai vy ko Pa ne vė žio re gio ni nia me eti kos ir ly de ria vi mo ins ti tu te (RE LI). Mo kyk la kvie tė lek to rius skai ty ti pa skai tų: 2004 m. semi na ras Eti ka ug dy mo pro ce se (lek to riai: dr. Džo nas Gar mo Kon fe ren ci jos (John Gar mo), Cha rak te rio ug dy mo pro gra mos di rek to rius, Po int ma no ly de ria vi mo ins ti tu to pre zi den tas Ro ber tas Ver nonas (Ro bert Ver non) ir kt., JAV); 2005 m. se mi na ras Cha rakte rio ug dy mas mo kyk lo je (lek to riai: dr. Dž. Gar mo, pe da go gai dr. To mas Rei me ris (Tho mas Rei mer), Dži nas Rei me ris (Je an Rei mer), Dže ni sė Gar mo (Ja ni ce Gar mo), JAV) m. se mi na ras mo ky to jams ir mo ki nių tė vams Mokyk los ben druo me nės na rių tar pu sa vio san ty kių ge ri ni mas per at ku ria mą ją draus mę (lek to rė Vir gi ni ja Vai če ko nie nė, RE LI di rek to rė) ir se mi na ras Cha rak te rio ug dy mo pa grin dai ir jų įgy ven di ni mo stra te gi jos (lek to riai: dr. Vil ja mas Vai en sas (Wil liam Wians), Me ri ma ko ko le džo Fi lo so fi jos ka ted ros ve dė jas bei Bos to no ko le džo Fi lo so fi jos ka ted ros pro fe so rius, kny gų ir moks li nių straips nių au to rius, bei pri va čios mo kyk los, Montclair Kim ber ley aka de mi jos stu di jų de ka nė Ka re na Nju man (Ka ren New man), JAV); 2007 m. se mi na ras Cha rak te rio ug dy mas (lek to riai: dr. Pe te ris Gry ras (Pe ter Gre er), charak te rio ug dy mo ir ly de ria vi mo kon sul tan tas, bei kon sul tan tė Dž. Gar mo, JAV). Nuo 2005 m. rug sė jo Cha rak te rio ug dy mo pro gra ma in tegruo ja ma į vi są mo kyk los veik lą ir tam pa šios veik los pri ori te tu (pro gra mos ko or di na to rė Ar vy dė Tu nai tie nė). Nuo m. m. pa bai gos mo kyk lo je vyks ta res pub li ki nės kon feren ci jos, skir tos pa si da ly ti pa tir ti mi apie Cha rak te rio ug dy mo pro gra mos įgy ven di ni mą: Žmo gaus cha rak te ris su ku ria jo li ki mą, Žmo gus tarp žmo nių, Pro jek ti nės veik los įta ka charak te rio ir ver ty bių ug dy mui, Mū sų dar bai tūks tant me čiui, Mo ki nių sa vi val dos įta ka ug dant at ei ties žmo gų m. at lik to mo kyk los iš orės au di to ata skai to je kaip svei kin ti nas da ly kas iš skir tas Cha rak te rio ug dy mo pro gra mos in teg ra vi mas į ug dy mo tu ri nį ir vi są mo kyk los veik lą. Nuo 2005 m. įgy ven din da ma Cha rak te rio ug dy mo pro gra mą, mo kyk la ben dra dar biau ja su tą pa čią pro gra mą įgy ven di nan čia Pa ne vė žio Ąžuo lo pa grin di ne mo kyk la. Van da VA NA GIE NĖ Ku piš kio r. Še pe tos Al mos Adam kie nės pagr. m-klos di rek to rė Mo ky mo si mo ty va ci ją ska ti nan tys veiks niai Šiau lių Sal du vės pa grin di nė je mo kyk lo je su reng ta tarptau ti nė moks li nė, me to di nė-prak ti nė kon fe ren ci ja Mo ky mo si mo ty va ci ją ska ti nan tys veiks niai. Švie ti mo ir moks lo vi ce minist ras Vai das Ba cys ap žvel gė stra te gi nius ša lies do ku men tus, ku riuo se dė me sys ski ria mas mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci jai, Vil niaus uni ver si te to Fi lo so fi jos fa kul te to Edu ko lo gi jos ka ted ros ve dė ja prof. dr. Li li ja Duob lie nė ap ta rė mo ky to jo vaid mens trans for ma ci jas, Va ka rų Lie tu vos ver slo ko le gi jos dės ty to ja El my ra Da mons kie nė pa tei kė vi di nės ir iš ori nės mo ty va ci jos dar nos as pek tus, Šiau lių uni ver si te to So cia li nės ge ro vės ir nega lės stu di jų fa kul te to lek to rė dr. Re na ta Ge le ži nie nė ana li za vo edu ka ci nių ap lin kų kū ri mo ga li my bes. Pe da go gai dir bo ke tu rio se gru pė se. Pir mo je gru pė je ap tartas pro jek ti nio dar bo me to do in teg ra vi mas į ug dy mo(si) pro ce są. Dis ku tuo ta apie mo ki nių su do mi ni mo bū dus, ge bė ji mą dirb ti ko man do je, part ne riš ką ben dra dar bia vi mą. Pa si da ly ta pa tir ti mi apie mo ki nių mo ty va ci jos ska ti ni mo bū dus su Co me nius pro jek to part ne riais iš Por tu ga li jos, Šve di jos, Ru mu ni jos, Nor ve gi jos, Dani jos. Mo ky to jai džiau gė si, kad pro jek ti nio dar bo me to das skati na mo ki nių ak ty vias veik las, pa de da pa žin ti ki tų ša lių kul tū ras, ska ti na mo ki nius mo ky tis už sie nio kal bų, ug do to le ran ci ją. Ant ro je gru pė je pra di nių kla sių mo ky to jai ap ta rė aka de minės ap lin kos po vei kį mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci jai, kal bė jo apie žai di mo, kaip me to do, reikš mę, pa tei kė prak ti nių pa tir čių, kaip plė to ti mo ki nių sa vi raiš ką ir kū ry bą, or ga ni zuo ti va sa ros sto vyk las, už im ti po pa mo kų, kaip sėk min gai ug dy ti spe cia lių jų mo ky mo si po rei kių tu rin čius mo ki nius, nau do ti mo ty vuo jan čius ver ti ni mo me to dus, kaip pa mo ką pa vers ti pa sa ka. Tre čio je gru pė je pe da go gai da li jo si pa tir ti mi apie ben drų jų ir da ly ki nių kom pe ten ci jų ug dy mą pa mo ko je. Mo ky to jai kal bė jo apie in teg ruo tas pa mo kas, kri ti nio mąs ty mo for ma vi mo bū dus, pa tei kė dai lės te ra pi jos, kar je ros pro jek ta vi mo me to dų tai ky mo ga li my bių, pa gal bos mo ki niui mo de lio, mo kyk los ne lan ky mo pre ven ci jos veiks min gu mo ana li zę. Di džiau sio su si do mė ji mo su lau kė spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių tu rin čių mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci jos ska ti ni mo dar bo gru pė. Spe cia lie ji pe da go gai, lo go pe dai ap ta rė mo ki nių mo ky mo si mo ty va ci jos ne bu vi mo prie žas tis, dis ku ta vo apie spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių mo ki nių gy ve ni miš kų įgū džių for ma vi mą, ap ta rė ino va ty vių ug dy mo bū dų bei in for ma ci nių ko mu ni ka ci nių tech no lo gi jų tai ky mo ga li my bes, aiš ki no kompiu te ri nių žai di mų pa nau do ji mo lo go pe di nė se pra ty bo se svar bą mo ki nių su do mi ni mui, su si pa ži no su spe cia lių jų po rei kių vai kų ug dy mo Ru si jo je pa tir ti mi ir kt. Kon fe ren ci jo je iš klau sy tas 41 žo di nis pra ne ši mas, ap ta ri mui pa teik ta 11 sten di nių pra ne ši mų. Pa sak mo kyk los di rek to rės Na ta li jos Kau nic kie nės, da ly va vi mas to kio se kon fe ren ci jo se ska ti na pe da go gus re flek tuo ti sa vo veik las, keis tis pa tir ti mi, ieš ko ti tin ka mų me to dų bei bū dų, kad pa mo ko se vy rau tų ge ras kli ma tas, struk tū ros ir pro ce sai ten kin tų mo ki nių po rei kius, o ug dy mo(si) ap lin ka ug dy tų mo ky mo si mo ky tis kom pe ten ci ją. Da lia ZO RIE NĖ Šiau lių Sal du vės pagr. m-klos di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui 7

8 Kon fe ren ci jos Su si pa žin ki me su gim to sios vie to vės is to ri ja Žiū rėk, čia toks gra žus kal ne lis, Ir miš kas kve pia, ir ši le lis. O koks ma lo nus mū sų kraš tas Taip sa ko ir au di mų raš tai. (B. V. Pa pi ni gy tė, Ža dei ko niai) Šiais kraš tie tės tau to dai li ninkės žo džiais pra dė jo me tra di ci nę mūsų mo kyk lo je kraš to ty ros konfe ren ci ją. Jos or ga ni za to riai il gai svars tė bei ieš ko jo įdo mių me to dų ir for mų šiam ren gi niui. Bu vo nutar ta ne skai ty ti tra di ci nių pra ne šimų, bet ke liau ti, gro žė tis Pa sva lio mies tu, jo apy lin kė mis, nuo sta bia ge gu žės gam ta, fik suo ti lan ko mus ob jek tus, ben drau ti bei da ly tis ge rą ja pa tir ti mi. Tai gi šią kon feren ci ją pa va di no me Ant ra tų, jos te ma Su si pa žin ki me su gim to sios vie to vės is to ri ja. Kon fe ren ci jo je da ly va vo mū sų iš ti ki miau si drau gai jau nie ji kraš to ty ri nin kai bei jų va do vės is to ri jos mo ky to jos Ni jo lė Pu ze lie nė ir Jo vi ta Bra žiū nie nė iš Ku piš kio Po vi lo Ma tu lio nio pa grin di nės mo kyk los. Mū sų mo kyk los kraš to ty ri nin kės gi dės Eri ka Va liū nai tė ir Eg lė Ja no ny tė su pa žin di no su mo kyk la bei pa kvie tė ap lan ky ti kraš to ty ri nin kų pa reng tą pa ro dą iš sta lo ser ve tė lių At gi mi mo džiaugs mas mū sų šir dy se ir kū ry bo je. Eri ka ir Eg lė, prista ty da mos pa ro dą, sa kė, kad jau nie ji kraš to ty ri nin kai no riai ir kū ry bin gai ren gia pa ro das. Pa tys siū lo sa vo idė jas, ta ria si, gin či ja si. Taip kiek vie nas ga li įgy ven din ti sa vo sva jo nę. Pa pus ry čia vę ir pa ben dra vę, su sė do me į au to bu sus ir iš vy ko me į Pa sva lio kraš to mu zie jų. Jau no sios gi dės vaizdin gai pa pa sa ko jo Pa sva lio mies to is to ri ją, apie įžy mius šio kraš to žmo nes, pri sta tė da bar ti nį sa vo mies tą. Va žiuo da mi per Lė vens upės til tą, gro žė jo mės Bal tą ja gul be Pa sva lio šv. Jo no Krikš ty to jo baž ny čia bei an ge lų skulp tū ro mis prie jos se nų jų var tų, pa sta ty to mis, šven čiant mies to gim ta die nį. Mu zie ju je mū sų gru pei va do va vo mu zie ji nin kė Vi da Do die nė. Eks kur si jos va do vė pri sta tė eks po zi ci jas. Vė liau ap lan kė me ne to lie se esan čias ka pi nes. Vieš pa ties An ge lo mal da ir žvaku čių ug ne lė mis pa ger bė me m. ne pri klau so my bės gy nė jų, knyg ne šio Ka zio Gum be le vi čiaus, akių gy dy to jo Pet ro Avi žo nio ar ti mų jų ka pus. Vė liau pa su ko me į duo bė tų jų ak me nų ir gir nų mu zie jų. Čia mus pa si ti ko gra žiai su tvar ky ta ap lin ka bei eks po na tai su sa vo pa slap tin go mis, ne kas die niš ko mis is to ri jo mis. Su si pa ži nę su šiuo is to ri niu ob jek tu, nu vy ko me į Kry žių slėnį. Čia Eg lė ir Eri ka pa pa sa ko jo šio slė nio at si ra di mo is to ri ją. Ap žiū rė jo me kry žius, pa ger bė me tra giš kai žu vu sius la kū nus bei su sto jo me su si ki bę ran ko mis, kaip trys tau tos se se rys 1989 m. rug pjū čio 23 d. ir po dvi de šim ties me tų 2009 m. rug pjū čio 23 d. Bal ti jos ke ly je. Vi sų akys ir šir dys džiau gė si, nes gy ve na me lais vo je Lie tu vo je. Bal ti jos ke lio is to ri ja bei pa sta ty ti kry žiai mums pri mi nė, kad lie tu vių tau tai ke lias į lais vę ne bu vo lengvas. Rei kė jo neš ti ne vie ną kry žių... Su dai na Kur ly gūs lau kai, snau džia tam sūs miš kai pa suko me į Ąžuol pa mū šės pi lia kal nį. Čia su kro vė me bi čiu lys tės lau žą, ke pė me deš re les, žai dė me, ben dra vo me, da li jo mės ge rą ja pa tir ti mi. At si svei kin da mi ku piš kė nai mū sų mo kyk los kraš to ty ri nin kus ir mo ky to jus pa kvie tė į sa vo mo kyk los ren gi nį ama tų ir mu gės die ną. Į jį vyk si me kar tu su Lė vens gat vės ben druo me nės na rėmis ki li mų ri šė jo mis. Čia ne tik pre kiau si me, bet ir pri sta ty si me sa vo rank dar bius. Mo ky si mės įvai rių ama tų, o mū sų ben druome nės na rės Ku piš ky je skleis ki li mų ri ši mo me ną. Dė ko ja me mo kyk los va do vy bei, sve čiams, mo kyk los psicho lo gei Vil mai Gai ga lai tei, gi dėms Eri kai ir Eg lei bei vi siems da ly viams už nuo sta bias aki mir kas. To kie ren gi niai pa de da ge riau pa žin ti gy ve na mo sios vie to vės is to ri ją, ug do mei lę gim ti nei, ar ti ma jam, kai my nui. Vla da ČIR VINS KIE NĖ Pa sva lio Lė vens pagr. m-klos is to ri jos mo ky to ja Žvilgs nis į švie ti mo re for mą mo ki nio aki mis Šis straipsnis su kur tas po pro jek to Ly de rių lai kas I eta po bai gia mo sios kon fe ren ci jos Ar šiuo lai ki nė mo ky mo įstai gų sis te ma yra pa si ruo šu si vi sus ug dy ti vie no dai ir efek ty viai? Kas yra efek ty vi mo kyk la, efek tyvus švie ti mo įstai gų dar bo ad mi nist ra vi mas? Kas yra mo kyk los to bu li ni mas ir koks jo ry šys su so cia li nių-eko no mi nių pro ce sų kai ta? Ar vi sa da kai ta ve da į to bu lė ji mą? Ug dy mo tiks lai ro do ypa tin gą mo ky mo įstai gos pa skir tį ir tai, ko ji pa ti sie kia. Tai skati na mo ki nių re zul ta tus api brėž ti pla čiau ne tik kaip mo ky mo si tes tų re zul ta tus, nors kai ku rio se mo ky mo įstai go se jie ga li bū ti svar biau si. Švie ti mo įstai gų vi daus są ly gos svar biau si kaitos ele men tai. Joms pri klau so ne tik su mo ky mu ir mo ky mu si su si ju si veik la mo ky mo įstai go je, bet ir pro ce dū ros, vaid me nų pa si skirs ty mas ir mo ky mo bei mo ky mo si pro ce są pa lai kan čių iš tek lių nau do ji mas. No rint to bu lin ti švie ti mo įstai gų ad mi nist ra vi mą, rei kia pa sirink ti tin ka mą stra te gi ją, ta čiau vien pa ti stra te gi ja to bu lė ji mo ne ga ran tuo ja. Švie ti mo įstai gos tu ri at si žvelg ti ir į vi daus sąly gas, ku rios šį pro ce są pa lai ko. Jos tu ri bū ti tin ka mos, kad ug dy ti niai ga lė tų siek ti ge res nių re zul ta tų. Kin tant po rei kiams, bū ti na keis ti ir są ly gas. Pa si ren gi mas kai tai ir ge bė ji mas im tis at sa ko my bės yra gy vy biš kai svar būs mo kyk los to bu li ni mo veiks niai, ta čiau ne vi sos mo ky mo įstai gos tai ge ba. Mo ky mo įstai ga yra kai tos ašis. Tai reiš kia, kad iš ori nės re for mos ne tu rė tų rem tis prie lai da, jog vi sos švie ti mo įstai gos yra to kios pat, o tu rė tų at si žvelg ti į kiek vie nos pa dė tį. Be to, to bu li nant mo ky mą, rei kia lai ky tis kla sės ri bas per žen gian čio po žiū rio, bet ne ig no ruo ti ir kla sės. Kai ta tu ri bū ti su pran ta ma sis te miš kai. Švie ti mo įstai gų to bu li ni mas tu ri bū ti il ga lai kis, nuo la ti nis, kruopš čiai su pla nuo tas ir val do mas pro ce sas. Dau ge lio ly gių per spek ty va. Nors švie ti mo įstai gos yra kai tos ašis, ta čiau jos pri klau so švie ti mo sis te mai, su ku ria tu ri ben dra dar biau ti, kad mo ky mo ko ky bė bū tų kuo ge res nė. Va di na si, rei kė tų api brėž ti mo ky to jų, moks lei vių, val džios pa rei gū nų, tė vų, rė mė jų ir tal ki nin kų (pa ta rė jų, aukš tesnio jo mo ky mo kon sul tan tų) vie tos val džios vaid me nis ir įtrauk ti juos bei įpa rei go ti to bu lin ti mo kyk lą. In teg ruo tos įgy ven di ni mo stra te gi jos. Rei kia su sie ti abu kai tos mo de lius iš vir šaus ir iš apa čios bei ne pa mirš ti, kad abu bū dai ga li bū ti tai ko mi įvai riais sis te mos ly giais. Ge riau siu at ve ju iš vir šaus iš ke lia mi po li ti kos tiks lai, ben dra stra te gi ja ir veiks mų pla nai; at sa kas iš apa čios ap ima diag no zę, pri ori te tų nu sta ty mą ir įgy ven di ni mą mo kyk lo je. Kai ta vy ku si tik ta da, 8

9 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) jei tam pa na tū ra laus mo ky to jų ir be si mo kan čių jų el ge sio mo kyk lo je da li mi. Nors ne vi sa da kai ta ve da į pa žan gą, ši vi sa da reiš kia kai tą. Šia me straips ny je ap tar siu vie ną iš pa sto vių ap lin ky bių, ku ri stip ri na švie ti mo įstai gų re for mos įgy ven di ni mo pastan gas ug dy ti nių da ly va vi mą kai tos pro ce suo se. Darbo tiks las įver tin ti abi tu rien tų nuo mo nę, švie ti mo re for mos sam pra tą, jos įta ką to li mes niam la vi ni mui si ir dar bi nės veik los ga li my bėms. Esu at li ku si abi tu rien tų ap klau są Li tex po pa ro dų cen tre or ga ni zuo to je tarp tau ti nė je pa ro do je Mo ky ma sis. Stu di jos. Kar je ra Ap klaus ta 250 moks lei vių, jiems iš da lin ta 270 klau si my nų, į ku riuos 168 mer gi nos ir 82 vai ki nai at sa kė raš tu. Klau si my ne pa teik ta 15 klau si mų. MokS LEi vių po Žiū Ris į švie Ti Mo RE for Mą Pir mo ji klau si mų gru pė bu vo skir ta su ži no ti mo ki nių nuomo nę apie te ori nę švie ti mo re for mos pu sę. Į klau si mą Ar ži no te, kad Lie tu vo je vyks ta švie ti mo re for ma? Jei taip, iš kur su ži no jo te? dau giau sia moks lei vių at sa kė, kad su ži no jo iš ra di jo ar te le vi zi jos (57 proc.). Tai ro do, jog, vyk dant švie ti mo re for mą, apie jos ei gą, tiks lus vi suo me nė per ma žai in for muo jama, apie ją per ma žai ra šo ma ir dis ku tuo ja ma, trūks ta gi les nės ana li zės. Nors dau gu ma moks lei vių nau do ja si in ter ne tu, apie re for mą čia su ži no jo tik 3,4 proc. res pon den tų. Į klau si mą Koks Jū sų po žiū ris į švie ti mo re for mą? 33 proc. at sa kė, kad po ky čiai tei gia mi, 36,5 proc. nu ro dė, kad re for ma vyks ta lė tai, be veik be re zul ta tų, 13 proc. kad nie kas ne si kei čia, ir tiek pat (13 proc.) nu ro dė, jog po ky čiai ne igia mi. Re for ma ne si do mi 4,5 proc. moks lei vių. Šis klau si mas pa pil do pir mą jį, nes, ne tu rė da mi in for ma ci jos ir ma žai do mė da mie si re for ma, moks lei viai apie ją su si da rė dau giau ne igia mą po žiū rį. Ga li ma da ry ti prie lai dą, kad jie, tu rė da mi ma žai in for ma ci jos, po ky čius ne la bai sie ja su re for ma (1 pav.). 1 pav. Moks lei vių po žiū ris į švie ti mo re for mą Į klau si mą Ko kią įta ką tu ri švie ti mo re for ma? 15,7 proc. moks lei vių at sa kė, kad ji da ro įta ką dar bo ko ky bei mo kyk lo je, 33 proc. da ro įta ką mo ky mo si ko ky bei, 3,5 proc. kad re for ma nie kam ne tu ri įta kos, 13,9 proc. moks lei vių į šį klau si mą ne atsa kė. Ne at sa kiu sių jų skai čius pa ro do, kad moks lei viai ma žai do mi si šiuo klau si mu ir ne tu ri pa kan ka mos in for ma ci jos. Į klau si mą Kam, Jū sų nuo mo ne, rei ka lin ga da bar ti nė švie ti mo re for ma? iš vi sų at sa kiu sių jų 12,6 proc. nu ro dė, kad ji rei ka lin ga Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos val di nin kams, 47,2 proc. mo ky to jams ir dės ty to jams, 40,2 proc. be si mokan tie siems. Kaip ma ty ti iš at sa ky mų, tik 40,2 proc. res ponden tų pa brė žė tei gia mą re for mos įta ką be si mo kan tie siems, o tai pa ro do lė tą re for mos ei gą moks lei vių aki mis, iner tiš ku mą ir ne pa kan ka mus po ky čius. Ki tais klau si mais aiš kin ta si moks lei vių nuo mo nė apie prak ti nę re for mos įta ką mo ki nių įtrau ki mą į mo kyk los sa vival dą ir mo ky mo si ko ky bės ge ri ni mą. Api ben dri nus at sa ky mus, ga li ma teig ti, kad moks lei viai su si da rę nuo mo nę, jog jie per ma žai įtrau kia mi į mo ky mo si ko ky bės ap ta ri mą, nors mo kyk los at sto vy bės na riai da ly vau ja pe da go gų ta ry bos dar be. Į klau si mą Kaip ver ti na te moks lei vių da ly va vi mą pe dago gų ta ry bos dar be? res pon den tai at sa kė: la bai pri ta riu (13 proc.), pri ta riu (48 proc.), nie kas nuo to ne si kei čia (26 proc.), ne tu riu nuo mo nės (10 proc.), 3 proc. ap klaus tųjų į klau si mą ne at sa kė. Tai ro do, kad net 61 proc. moks lei vių pri ta ria da ly va vi mui pe da go gų ta ry bos veik lo je, no ri da ly vau ti sa vi val do je, gau ti vi są in for ma ci ją apie po ky čius mo kyk lo je ir da ry ti įta ką spren di mų pri ėmi mui (2 pav.). Moks lei vių da ly va vi mas sa vi val do je yra vie na iš švie ti mo re for mos kryp čių. 2 pav. Moks lei vių nuo mo nė apie da ly va vi mą pe da go gų ta ry bos veik lo je Ant ra sis klau si mų blo kas bu vo skir tas su ži no ti moks lei vių po žiū rį į spe cia lis tų ren gi mą, stu di jų pro gra mas ir įgy ja mas kva lifi ka ci jas, bū si mą dar bą, per spek ty vas, kar je rą Lie tu vo je ir už sieny je, po pu lia riau sias spe cia ly bes. At sa ky mai į klau si mą Kaip Jūs ma no te, kur ge riau siai ga lė tu mė te įgy ven din ti sa vo pro fe si nius lū kes čius? pa si skirs tė taip: Lie tu vo je ma žiau nei pu sė (38,2 proc.) moks lei vių, už sie nio ša ly se 61,8 proc. Tai ke lia su si rū pi ni mą, nes be veik 62 proc. res pon den tų, įgi ję vi du ri nį iš si la vi ni mą, ren gia si emig ruo ti iš Lie tu vos. Dau giausia moks lei vių no rė tų iš va žiuo ti į Eu ro pos ša lis 35,7 proc., į JAV 12,7 proc., į bet ku rią už sie nio ša lį 13,9 proc. Per ap klau są iden ti fi kuo tos pa grin di nės pro ble mos: mo ky to jas ar dės ty to jas ne vi sa da tam pa va do vu tarp in forma ci jos srau to ir be si mo kan čių jų, sa vo in te lek tu nu krei pia pro ce są tin ka ma kryp ti mi, iš ryš ki na ver ty bi nes orien ta cijas. Mo ky to jas dar vis daž nai ap si ri bo ja ži nių per tei kė jo vaid me niu; apie vyks tan čią švie ti mo re for mą trūks ta iš sa mios in for maci jos, ži niask lai da ne for muo ja tei gia mo jos įvaiz džio, to dėl kar tais iš ky la prie šiš ku mas re for mai. Ty ri mo duo me ni mis, ne tu rė da mi in for ma ci jos ir ma žai do mė da mie si re for ma, moks lei viai apie ją su si da rė dau giau ne igia mą po žiū rį; ty ri mo duo me ni mis, to liau mo ky tis uni ver si te tuo se ža da dau giau nei 50 proc. ab sol ven tų, o vie naip ar ki taip kel ti kva li fi ka ci ją ke ti na net 95 proc. ab sol ven tų. Au ga va ka ri nių ir ne aki vaiz di nių stu di jų, pro fi liuo to pro fe si nio pa ren gi mo po rei kis. Pa gal ty ri mų re zul ta tus net 61 proc. moks lei vių rink sis to li mes nes ne aki vaiz di nes stu di jas, o die ni nes tik 20,9 proc. At ei ty je ga li ma nu ma ty ti nuo to li nio mo ky mo porei kį, nes ša ly je spar čiai plin ta in ter ne to ry šys; ma žai ab sol ven tų ima si kur ti sa vo ver slą, nes ne tu ri pakan ka mų fi nan si nių iš tek lių. Jei vals ty bės po li ti ka bū tų pa lan ki, jau nų jų ver sli nin kų pa dau gė tų. Da lė AN DREI KĖ NIE NĖ My ko lo Ro me rio uni ver si te to lek to rė Vi są straips nį ra si te in ter ne to pus la py je ( Švie ti mo nau jie nos Re dak ci jos pa štas) ir pro jek to Ly de rių lai kas in ter ne to sve tai nė je de riu lai kas.smm.lt. 9

10 Me to di nė patirtis Ma te ma ti kos ir fi zi kos da ly kų in teg ra ci jos ga li my bės Dau gė jant in for ma ci jos, in teg ra ci jos idė ja, nu kreip ta į mokslei vių ži nių vien ti su mo for ma vi mą, tam pa vis ak tu a les nė. Bendro sios pro gra mos nu ro do in teg ra ci jos tiks lus, ta čiau ne pa ro do, ko kiais bū dais ga li ma juos pa siek ti. Tarp da ly ki nė in teg ra ci ja pa si reiš kia vie nos dis cip li nos dės nių, te ori jų, me to dų nau do ji mu ki to je. Ši in teg ra ci ja tu ri daug pri va lu mų: są mo jin ges nis ži nių su vo ki mas, mo ty va ci jos au gi mas, efek ty ves nis mo ky mo lai ko nau do ji mas (pa ša li na mi kar to ji mai), ži nių nau do ji mas prak ti ko je (ži nios leng viau pa rodo sa vo tai ko mą sias sa vy bes), mo ky to jas nau jai at sklei džia dės to mą da ly ką, pats aiš kiau su pras da mas jo są sa ją su ki tais moks lais. Fi zi kos ir ma te ma ti kos kur suo se ryš kiau siai pa ste bi mi ry šiai tarp abie jų dis cip li nų. Nuo ma te ma ti kos ir fi zi kos ry šio la bai priklau so moks lei vių ben drai įgy tų ži nių tvir tu mas, ge bė ji mas jas pri tai ky ti prak ti ko je, mąs ty mo iš si vys ty mas bei ži nių sis te min gumas. Ma te ma ti ka lei džia fi zi kai tiks liai ir trum pai iš reikš ti funk cines fi zi kos dy džių pri klau so my bes, to dėl fi zi kos dės ty mo tu ri nys ir me to dai la bai pri klau so nuo mo ki nių ma te ma ti nio pa si ren gi mo ly gio. Ma te ma ti kos ži nių pa nau do ji mas dės tant fi zi ką pa de da įtvir tin ti ir pa gi lin ti ma te ma ti kos ži nias bei ug do ge bė ji mą jas pri tai ky ti prak ti ko je. Ma te ma ti kos pa mo ko se mo ki niai mo ko si dirb ti su ma te ma ti kos reiš ki niais. Fi zi kos pa mo ko se moks lei viai su pa žin di na mi su per ėji mu nuo fi zi kos reiš ki nių ir ry šių tarp jų prie šių reiš ki nių ma te ma ti nių iš raiš kų ir at virkš čiai. Vaiz din gumui itin pa de da funk ci nės pri klau so my bės gra fi nis vaiz da vimas. Gra fi niu me to du ga li ma spręs ti ir fi zi kos už da vi nius. Daug klau si mų ten ka spręs ti fi zi ko je, pa nau do jant ge o met ri jos ži nias ar tai kant tri go no met ri nes funk ci jas. Spren džiant fi zi kos už da vi nius, pa si gen da ma ge bė ji mo spręs ti lyg tis, min ti nai ar apy tik riai skai čiuo ti, pra stin ti, nau do tis stan dar ti ne skai čiaus iš raiš ka. Jei gu moks lei viai tu rė tų ge rus mi nė tus įgū džius, per pa mo kas bū tų ga li ma iš spręs ti kur kas dau giau už da vi nių. Yra ir dau giau spręs ti nų ben drų pro ble mų ma te ma ti kos ir fi zi kos mo ky to jams: už da vi nių spren di mo tvar ka, vie no dos al geb ri nių ope ra ci jų ter mi no lo gi jos, ma ta vi mo vie ne tų sis te mų var to ji mas bei tų vie ne tų stan dar ti nių žy mė ji mų lai ky ma sis. Mo kyk los fi zi kos kur se daž niau siai var to ja ma funk ci jos są vo ka. Pa grin di nės tarp da ly ki nės ži nios, su si ju sios su for mu lė mis: funk ci jos ti po at pa ži ni mas iš for mu lės; funk ci jos reikš mės skai čia vi mas nau do jant duo tą ar gu men to reikš mę; ar gu men to reikš mės skai čia vi mas, kai ži no ma funk ci jos reikšmė; vie no dy džio iš raiš ka per ki tą for mu lė je; funk ci jos api brėži mo sri ties su ra di mas. Pa grin di nės tarp da ly ki nės ži nios, su si ju sios su funk ci jos gra fi ku: brėž ti gra fi ką; ras ti taš ko or di na tę ži nant jo abs ci sę; ras ti taš ko abs ci sę ži nant jo or di natę; ras ti gra fi kų su si kir ti mų taš kų ko or di na tes, kai jie nu brai žy ti to je pa čio je ko or di na čių plokš tu mo je; nu sta ty ti in ter va lus, kai funk ci ja di dė ja ir ma žė ja; ras ti funk ci jos di džiau sias ir ma žiausias reikš mes; pa gal for mu lę nu sta ty ti, ar taš kas su duo to mis ko or di na tė mis pri klau so funk ci jos gra fi kui. Ši len te lė kar tu su kur ta ma te ma ti kos ir fi zi kos mo ky to jų. Ja ga li nau do tis abie jų da ly kų mo ky to jai. Pa nag ri nė ki me pa vyz džius: 1. Prieš mo kan tis to ly gaus ju dė ji mo gra fi nę iš raiš ką, mo ki nių pra šo ma ant len tos pa ra šy ti lyg tį y = 2+4x ir pri si min ti, ko kią pri klau so my bę ši lyg tis tu ri. Kaip gra fiš kai at ro do? Pa ly gin ti su lyg ti mi x = x 0 + vt. Po ma te ma ti nės pri klau so my bės pa tei ki mo mo ki niai pa tys leng vai pa da ro iš va dą, kad tai tie si nė funk ci ja, kur t yra ar gumen tas, o x (ko or di na tė) funk ci ja, taip pat nag ri nė ja at ve jus, kai x 0 = 0, v < 0. Po to brai žo gra fi kus ir api bū di na kiek vie ną ju dė ji mo at mai ną. 2. Nu ro dy ki te funk ci jos ti pą, kai du jų tan kis pri klau so nuo už ima mo tū rio, jei gu du jos yra su spaus tos stū mok lio. Du jų ma sė ne kin ta ma. Iš ana li za vus są ly gas, pa da ro ma iš va da, kad for mu lė yra ρ = m/v. Trup me nos skai tik lis (m) yra pa sto vus, o jos var dik lis (V) kei čia si. Taip mes tu ri me at virkš ti nio pro por cin gu mo priklau so my bę y = k/x. Ma te ma ti kos pa mo ko se moks lei viai nag ri nė ja funk ci jos y = k sin x sa vy bes. Pa žy mi, kad funk ci ja yra pe ri odi nė; jos ma žiau sias tei gia mas pe ri odas 2π; funk ci jos reikš mė yra 0, kai х = 0, π, 2π ; taš kuo se х = 0, π, 2π,... funk ci ja kei čia žen klą į prie šin gą. Fi zi kos pa mo ko se nag ri nė ja ma pri klau so my bė E = E m sin α. Nau din ga pa siū ly ti mo ki niams pa ly gin ti šią for mu lę su funk ci ja y = k sin x ir pa da ry ti iš va das apie elek tro va ros jė gos in dukci jos sa vy bes. In teg ra ci ja taip pat nau do ja ma stu di juo jant vek to rius. Vek toriaus api brė ži mas, pa tei kia mas mo kyk los ma te ma ti kos kur se, lei džia nuo sek liai iš mok ti vi sas ope ra ci jas su vek to riais: su dė tį, at im tį, dau gy bą iš skai čiaus ir kt. Vie nuo lik to je kla sė je moks leiviai įgy ja rei ka lin gus įgū džius ope ra ci joms su vek to riais at lik ti. Šie įgū džiai pa leng vi na me cha ni kos vek to rių pa grin dų mo ky mąsi. Kad fi zi kos pa mo ko se moks lei viai ga lė tų są mo nin gai at lik ti veiks mus su vek to riais, ma te ma ti kos mo ky to jas tu ri dau giau dė me sio skir ti ope ra ci joms su jais, ma te ma ti kos pa mo ko se spręs ti tai ko mo jo po bū džio už da vi nius. To liau pateikiami skirtin gi pa vyz džiai. Po slin kis: 1. Ar už ten ka pa sa ky ti, kiek met rų pa si slin ko kė dė, kad su žino tu me jos nau ją ją pa dė tį? Nu sta ty ki te gra fiš kai kė dės po slin kį, jei gu ži no ma, kad pir ma ji bu vo pa stum ta 3 m ly giag re čiai su vie na sie na, pas kui 5 m ly giag re čiai su ki ta. 2. Ka muo lys nu kri to iš 3 m aukš čio, at šo ko nuo grin dų ir bu vo pa gau tas 1 m aukš ty je. Su ras ki te ka muo lio ke lią ir po slin kį. 3. Prak ti ko je kar tais rei kia at lik ti ir at virkš ti nę po slin kių su dėji mo ope ra ci ją: nag ri nė ti duo tą po slin kį kaip su dė ti nį ir vaiz duo ti jį kaip po slin kių su mą. Taip kro vi nio r po slin kį bokš ti niu kra nu ga li ma vaiz duo ti kaip su da ry tą iš ho ri zon ta laus ir ver ti ka laus po slin kių. Ma te ma ti kos kur se iš mok tas funk ci jas nau din ga iliust ruo ti ati tin ka mo mis fi zi ki nė mis for mu lė mis: Ma te ma ti nės funk ci jos Šios rū šies funk ci jos fi zi kos for mu lės 10

11 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) Grei tis: 1. Val ties grei tis upė je jos at žvil giu yra 2 m/s, o sro vės grei tis kran to at žvil giu 1,5 m/s. Koks val ties grei tis kran to at žvil giu, kai ji plau kia pa sro viui? Prieš sro vę? 2. Be vė ju oru pa ra šiu ti nin ko nu si lei di mo grei tis yra v 1 = 4 m/s. Koks nu si lei di mo grei tis, jei gu vė jas pu čia ho ri zon ta lia kryp ti mi v 2 = 5 m/s grei čiu. Dvy lik to je kla sė je ma te ma ti kos pa mo ko se stu di juo ja ma išves ti nė ir jos tai ky mai. Mes spren džia me už da vi nius, ku riuo se ap skai čiuo ja mas mo men ti nis grei tis ir pa grei tis, nau do jant iš ves ti nę. Iš ves ti nė mis funk ci jo mis, cha rak te ri zuo jan čio mis fizi nius reiš ki nius, nu sta to mi ir ki ti fi zi ki niai dy džiai. Pa vyz džiui, ga lia (pa gal api brė ži mą) yra dar bo iš ves ti nė; be si su kan čio kū no kam pi nio grei čio su ra di mas; kū no ši lu mi nės tal pos su ra di mas C = Q I (t). TARP da Ly ki niai ry Šiai skir Tin go SE veik Lo SE Ma te ma ti kos pa mo ko se mo ki niai mo ko mi su da ry ti už da vi nį pa gal pa teik tą lyg tį. Ana lo giš ka veik la už da vi nių su da ry mas Me to di nė patirtis ga li bū ti or ga ni zuo ja ma ir fi zi kos pa mo ko se. To kiu bū du tarp fi zi kos ir ma te ma ti kos bus re a li zuo tas dar vie nas tarp da ly ki nio ry šio as pek tas. Pa vyz džiui, pa tei kia ma lyg tis ir pra šo ma su galvo ti fi zi kos už da vi nį: = x + 2 x 2 x At sa ky mo va rian tas: mo to ri nė val tis plau kė 28 km pa sro viui ir 25 km prieš sro vę, vi sam ke liui jai rei kė jo tiek pat lai ko, kiek rei kė tų 54 km plau ki mui sto vin čia me van de ny je. Rei kia su ras ti val ties grei tį, kai upės sro vės grei tis 2 km/val. In teg ra ci jos nau da: ma ži na mas krū vis; ug do mas mo ki nių ge bė ji mas ly gin ti, sie ti ži nias per įvai rių da ly kų pa mo kas; stip ri na ma mo ky mo si mo ty va ci ja; ug do ma mo ki nių ben dro ji kom pe ten ci ja. Ta ma ra BACH VA LO VA Klai pė dos Ait va ro g-jos ma te ma ti kos mo ky to ja me to di nin kė Metodinės veiklos organizavimas metodiniuose būreliuose Patys geriausi mūsų darbai yra tie, kuriuos dirbame gera valia ir su įgimtu polinkiu (Š. de Monteskjė (Ch. de Montesquieu)) Visagino Verdenės gimnazijoje vyko mokytojų konferencija Metodinės veiklos organizavimas metodiniuose būreliuose. Ją organizavo Visagino pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, Visagino savivaldybės mokyklų metodinė taryba bei Verdenės gimnazija. Dalyvavo Visagino savivaldybės administracijos, savivaldybės bendrojo lavinimo, neformaliojo švietimo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų specialistai ir Zarasų rajono pedagogai. Pranešimus skaitė 15 pranešėjų, buvo pateikta 5 stendiniai pranešimai bei 1 metodinis darbas. Švietimo kaita šiandieninėje mokykloje labai priklauso nuo darnios ir veiklios mokytojų komandos. Jie įpareigoti dirbti metodinį darbą, kelti savo kvalifikaciją, ieškoti naujų darbo formų bei kelių iškeltiems tikslams siekti ir t. t. Dažnai į metodinę veiklą numojama ranka ir prisimenama tik tada, kai tenka atestuotis arba kai reiklesnis vadovas pareikalauja nuveikto metodinio darbo rezultatų. Iš pokalbių su mokytojais, metodinių būrelių ataskaitų galima daryti išvadą, kad patraukliausios formos skleisti gerąją darbo patirtį yra atviros pamokos, seminarai, konferencijos. Visagino savivaldybės mokyklų metodinė taryba šia kryptimi organizuoja savo veiklą, todėl ir buvo organizuota konferencija. Jos tikslas pasidalyti metodinės veiklos organizavimo patirtimi. Numačius tokį tikslą, buvo keliami ir uždaviniai: skleisti pedagogines idėjas; dalytis gerąja darbo patirtimi; skatinti metodinį pedagogų bendradarbiavimą. Konferencijos dalyviai išklausė pranešimus apie mokyklų metodinės tarybos veiklos organizavimą Visagino savivaldybėje, veiklos planų rengimą metodiniuose būreliuose; gerosios patirties sklaidą būrelyje (grįžus iš konferencijų, seminarų, kvalifikacijos tobulinimo renginių, metodinių išvykų); atviros veiklos inicijavimą, organizavimą, būrelio veiklos įsivertinimą, ataskaitų rengimą, būrelio narių įtraukimą į aktyvią veiklą, skatinimą bei drausminimą. Taip pat pasidalyta gerąja darbo patirtimi organizuojant metodinių būrelių veiklą, susipažinta su kitomis darbo formomis bei būdais, kuriuos naudoja mūsų bei kitų šalių pedagogai, aptartos iškylančios problemos ir numatyti galimi jų sprendimo būdai bei parengta konferencijos rezoliucija. Renginyje pristatyta nauja Visagino miesto mokyklų metodinės tarybos svetainė mokslo.info. Čia galima plačiau susipažinti su konferencijos pranešimais ir rezoliucijos tekstu. Mokyklų metodinės tarybos svetainėje rasite šias skiltis: Apie mus, Veiklos programa, Atestacija, Olimpiados, Galerija, Geroji patirtis (šioje skiltyje daugybė mokytojų darbų pavyzdžių: pranešimai įvairiomis temomis, pateiktys pamokoms, renginių, pamokų scenarijai, metodinės rekomendacijos ir kt.), Nuorodos, Naujienos. Svetainė padės būti mokyklų metodinės tarybos veiklos sūkuryje, dalytis gerąja darbo patirtimi ne tik su miesto, bet ir su šalies mokytojais. Danguolė Savičienė Visagino sav. mokyklų metodinės tarybos pirmininkė 11

12 Me to di nė patirtis Vai ko kū no raiš kos ir sa vi raiš kos ug dy mas Per tris de šimt Šiau lių lop še lio-dar že lio Dai ne lė gy va vimo me tų su si kau pė di džiu lė pe da go gi nė pa tir tis ug dant vai kų kū no raiš ką ir sa vi raiš ką. Esa me įsi ti ki nę, kad ap si ri bo ti vien vai ko mo ky mu ne ga li ma, tu ri me ieš ko ti įvai riau sių me to dų. Kal bė ki me apie pa grin di nius kri te ri jus, le mian čius ma žų jų vaikys tę, kaip as me ny bės for ma vi mo si, psi chi nių ir fi zi nių ga lių plė to tės lai ko tar pį, vai ko sa vi raiš kos ug dy mą ir ug dy mą si. Vaidy ba, ju dė ji mas, fi zi nė veik la, žai di mai, įvai rių ti pų pra mo gos, mankš tos, kū no kul tū ra tai ir su da ro mū sų lop še lio-dar že lio ug dy ti nių raiš ką kū nu, sa vi raiš kos pa grin dą ir kū ry bi nę raiš ką. Sa vi raiš ka tai as me ny bės pri gim ties ir pa tir ties re a li za vi mas, veik la, vie na iš as me ny bės gy ve ni mo funk ci jų. Pe da go gės va do vau ja si vi di nė mis ir iš ori nė mis sa vi raiš kos prie mo nė mis. Vi di nės prie mo nės: kal ba, vaiz di niai, są vo kos, spren di mai ir kt. Iš ori nės prie mo nės: įgū džiai, įpro čiai. Ju dė Ji MAS, ins ce ni za ci JA ir mu zi ka Ins ce ni za ci ja, ju dė ji mas, su sie tas su rit mu ir žai di mu, vai kui tei kia ir džiaugs mo, ir nau dos. Įsi ti ki no me, kad bet koks ju desys, at lik tas, pri tai kius mu zi ką, rit mą, vai kui tei kia dvi gu bos nau dos. Kai me ni nio ug dy mo mo ky to ja akom pa nuo ja pia ni nu ar gro ja akor de o nu kū no kul tū ros veik lose, mankš tose, jos bū na emo cin ges nės. Pe da go gės daž nai at lie ka pra ti mus su vai kais pa gal mu zi ki nius įra šus. Ypač reikš min gi vai kų ge bė ji mų ug dymui yra mu zi ki niai žai di mai kū no at pa lai da vi mo pra ti mai. Juo dau giau iš la vin tas vai ko įgū dis įtemp ti ir at pa lai duo ti rau me nis, tuo la biau jis su si kau pęs ir lais ves nis. Kū no įtam pai pa ša lin ti žai džia mi hu mo ris ti niai, trum pi mu zi ki niai žai di mai, at lie ka mi kū no pa ju ti mo ir at pa lai da vi mo, kvė pa vi mo pra ti mai pa gal lė tą mu zi kė lę. Taip leng viau ug dy ti vai kų mu zi ki nius ge bė ji mus. Žai di mų pa skir tis ska tin ti me ni nę sa vi raiš ką, pa dė ti vai kui at si pa lai duo ti. Pra džių pra džia imi ta ci niai mankš tos pra timai: ka ti nė lis rą žo si, vaikš ti nė ja, mie ga, paukš čiai skren da, ma ma sū puo ja vai ke lį, šuo ve ja si ka tę. Vy res niems vai kams su gal vo ja me su dė tin ges nių imi ta ci nių va rian tų: ra ga na skren da ant šluo tos, me džiai siū buo ja (ru dens ins ce ni za ci ja), lėk tu vas skren da, ro bo tas ei na, žmo gus-vo ras lai pio ja ir pan. Pa gal sa vai tės te mą pa si ren ka ma ir kū no kul tū ros veik los for ma: siuže ti nė, kū ry bi nė-kom plek si nė, žai di mų veik la, ae ro bi ka, miš ri ar aka de mi nė veik la. Fi zi nis ak Ty vu MAS, svei ka TA ir ju de Sių LA vi ni Mo prie Mo nės Fi zi nis ak ty vu mas ne tik kū no raiš kos ug dy mas, bet ir svar bi svei ka tos ge ri ni mo da lis. At lik ti ty ri mai pa tvir ti na, kad bet ku riuo me tų lai ku ug do mas vai kų fi zi nis ak ty vu mas lau ke ar spor to sa lė je jiems pa de da bū ti svei kes niems, links mes niems, for muo tis tai syk lin gą lai ky se ną. Daug ren gi nių or ga ni zuo ja me ša lia įstai gos esan čia me po il sio par ke Ber žy nė lis. Jie skir ti mūsų įstai gos ir Dai nų mik ro ra jo no iki mo kyk li nių įstai gų ug dyti niams bei vai kams, ne lan kan tiems dar že lio. Kū no ju de sys tai for ma, rit mas. Raiš kų ir tiks lų ju dė ji mą vai kai daž niau siai ta pa ti na su vaikš čio ji mu pa si tem pus. Po jud rios veik los svar bu pa siū ly ti vai kams įsi klau sy ti į sa vo kū no bū se ną: kvė pa vi mą, šir dies pla ki mą. Kū no kul tū ros va lan dė les ga li ma pa į vai rin ti vai dy bos ele men tais, leis ti vai kams ty ri nė ti, at ras ti ju de sio raiš kos ga li my bes, nau do jant kū ry bi nį-komplek si nį me to dą: ke lio nės į kai mą, prie upės, per miš ką su kliū ti mis ir pan. Jun giant vaiz duo tės ir fi zi nio veiks mo pra ti mus, su ke lia ma aiš ki ir tiks li psi cho fi zi nė sa vi jau ta. Kū no ju de sio, raiš kos mo kymo bū dų yra įvai rių: fi zi nis-spor ti nis, veiks mi nis-pan to mi mi nis, cho re og ra fi nis. Vai kų fi zi nis ak ty vu mas ne at ski ria mas nuo jude sių la vi ni mo prie mo nių, ku rių yra pa čių įvai riau sių laz dos, ka muo liai, lan kai, šok dy nės, spyg liuo ti ka muo liai, krep ši nis, trikrep šis (nau jo vė), kas pi nai, ak me nuo ti ta ke liai, fut bo las, te ni sas, sli dės, ma sa ži niai ba sei nai, dvi ra čiai, pa spir tu kai, pa čiū žos, ried len tės, pus lan kiai, pa ra šiu tai, lai pio ji mo la bi rin tai, nu čiuoži mo kal ne liai, sū py nės, elas ti nės juos tos, ha ma kai, lai pio ji mo ko pė tė lės, minkš tos for mos, gim nas ti kos suo le liai ir t. t. Vai ko SA vi RAiŠ kos ug dy MAS vai dy BA Mū sų lop še lio-dar že lio pa grin di nė ug dy mo kryp tis vai ko raiš ka ir sa vi raiš ka kū nu, bal su. Nuo vai dy bos ne at ski ria ma mu zi ka. Ji pa de da ug dyti mu zi ki nę klau są, ge bė ji mą dai nuo ti pa sa kos in tar pus, pa jus ti rit mą, imi tuo ti įvai rius gam tos gar sus bei triukš mą, la vi na ju de sius, vai kai ke liau ja, skren da, plau kia, sle pia si. Vai dy ba ben drų jų vai ko ge bė ji mų, jo psi chi nių bei fi zi nių ga lių, jaus mų, in te lek to, vaiz duo tės ir va lios ug dy mo bū das. Mū sų ma ža sis te at ras Šyp se nė lė nuo 2002 m. respub li ki nių te at rų šven čių da ly vis. Pe da go gai su vai kais ren gia spek tak lius, ku riuos žiū ri ne tik Šiau lių žiū ro vai. Su kur ta lė lių te at ro spek tak lių, ku rie vai din ti šio te at ro mė gė jų šven tė se, Mo li nu ko te at ro re gio ni niuo se tu ruo se, fes ti va liuo se: Mer ge lė Uo ge lė, Kaip var liu kas lai mės ieš ko jo, Pu pe lė ir žir niu kas, Plaš ta kės die na, Vyš nia. Spek tak liai Vyš nia ir Plaš ta kės die na vai din ti, nau do jant še šė lių te at rą. Vi sus še šė lius pa ren gė prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gė Rū ta Če le di nie nė. Vai di nan tys vai kai ko mu ni ka bi les ni, sa va ran kiš kes ni, drąses ni, links mes ni, su ma nes ni, rū pes tin ges ni, ge riau mo ko si. Drą siai ga li me teig ti, kad vai dy bai ten ka iš skir ti nė vie ta, ji ap ima vi sas vai kų veik los for mas, svar bi vi sų vai ko kom pe ten ci jų ir 12

13 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) ge bė ji mų ug dy mui, yra na tū ra liau sias vai kų sa vi raiš kos bū das, per si kū ni ji mo me nas. Vai din da mas, žais da mas kū ry bi nius žaidi mus, vai kas at si sklei džia fi zi nė mis savy bė mis: kū no plas ti ka, raiš ka, tei gia mo mis emo ci jo mis tai svar bu fi zi niam vys ty mui si. Ga li ma su gal vo ti dau gy bę vai dy bi nių veiks mų kū no kul tū ros veik lo se, leis ti vai kams ty ri nė ti ju de sį ir at ras ti įvai rias jo raiš kos ga li my bes. Ga li ma vai kams pa siū ly ti ką nors įsi vaiz duo ja mo pa ra gau ti, pa uos ty ti, iš girs ti. Per kū no kul tū ros veik las ant kojų pa du kų ga li ma nu pieš ti vei de lius, nuo tai kas, leis ti vai kams ty ri nė ti vie niems ki tų pa du kus, ap tar ti drau go nuo tai ką, ri den tis per drau gų nu ga ras tai la bai emo cin ga. Per spor ti nes veik las šil tuo ju se zo no me tu at lie ka ma ir plokš čia pė diš ku mo pro filak ti ka, vai kai sa lė je ar gru pė je spor tuo ja ba si, nau do ja mos prie mo nės, skir tos šios pro ble mos pro fi lak ti kai. Są Ly gų SA vi RAiŠ kai su da Ry MAS Vai kų vai dy bos su ža di ni mui bū ti nos šios są ly gos: ska ti nanti ir pa lai kan ti ap lin ka, psi cho lo gi nis lais vės po jū tis, stip rus vi di nis po rei kis reikš ti sa ve, už kre čian tis su au gu sių jų pavyz dys. Pa tir tis ro do, kad vai din ti rei kia pra dė ti nuo pir mų jų die nų lop še ly je-dar že ly je, ge bė ji mą ug dy ti nuo la bai trum pų pa sa ko ji mų, pa sa kė lių, to kių kaip Ka ti nė lis, Du viš čiu kai, Du pe liu kai, Pum pu rė lis. Per skai čius pa sa kė lę, rei kia leis ti vai kams im pro vi zuo ti, pa si rink ti bal so in to na ci ją. Me tams bėgant, sa vi raiš kos to bu lė ji mas at si ran da sa vai me, vai kai pa tys ima ieš ko ti vis ki to kių bū dų, kaip iš reikš ti sa ve. Su au gu sio jo mi si ja už deg ti vai ką: su do min ti, įtrauk ti į kū ry bi nę veik lą, su gal vo ti kuo dau giau kū ry bi nės raiš kos, raiš kos bal su ir kū nu. Su au gu sie ji tu rė tų žais ti kar tu su vai ku, iš lai ky ti jo ini cia ty vą, su kur ti pa si ti kė ji mo ir pa si ten ki ni mo bar je rą, puo se lė ti verba li nį vai ko ak ty vu mą (pa dė ti jam su vok ti esa mą si tu a ci ją). Be ga lo svar bi vai ką su pan ti ap lin ka ji tu ri ini ci juo ti vai ko kū ry biš ku mą. Tai įvai rių ti pų lė lės, pa sa kų per so na žų rū be liai, įvai riau sia me džia ga rū be liams ar de ko ra ci joms ga min ti, dai lės prie mo nės, nes ga li kil ti po rei kis nu pieš ti ar nu lip dy ti pa ti ku sį pa sa kos vei kė ją. Pa sa kos, tau to sa kos kny ge lės pa si tar naus trum pų sce ne lių kū ri mui, su si pa ži ni mui su tar mė mis (ben druome nė je yra ir že mai čių, ir aukš tai čių, ku rių kal ba vai kams la bai įdo mi, be to, ga li ma pa si kvies ti mo čiu čių ar se ne lių). Ga li ma leis ti pa tiems vai kams pa si rink ti vai dy bai vie ną pa sa ką iš 3 4 per skai ty tų, iš si rink ti pa sa kos vai dy bos žan rą: vai din ti su lėlė mis ma rio ne tė mis, pirš tu ki nė mis, pirš ti ni nė mis, pa si rink ti še šė li nį te at rą ar kt. Ką vai kui duo da vai dy BA? Pa sa kos iš ug do ge bė ji mą klau sy tis ir ty lė ti, įsi klau sy ti į pa sa ko to ją, įsi gi lin ti, su si kaup ti, at si pa lai duo ti, per si kū ny ti į ki tą as me nį, pažvelgti į sa ve ir ki tus iš ša lies, tin ka mai ver tin ti si tu a ci ją, ska ti na kur ti ne tik dia lo gus, bet ir sce ne les, de ko raci jas, mo ko vai kus drau giš ku mo, ge ru mo, darbš tu mo, drą sos, Me to di nė patirtis ug do su pra ti mą, kaip ne bū ti go diems, ko kių pa sek mių tu ri tin gė ji mas, me las, ug do vai ko vaiz duo tę, fan ta zi ją, es te ti nius jaus mus ir kt. Auk lė to ja tai pa sa kų pa tei kė ja, re ži sie rė, sce na ri jaus kū rėja, dai li nin kė, au to rė, ste bė to ja, fik suo jan ti vai kų pa sie ki mus, da ran ti įra šus, fo to gra fuo jan ti. Ji tu ri iš lik ti ypač įžval gi, gerb ti kiek vie no vai ko nuo mo nę, ska tin ti jo sa va ran kiš ku mą, kū ry bišku mą, pa dė ti la vė ti. No riu pri min ti se niai ži no mą tie są: se ka mos pa sa kos klau so 65 proc., skai to mos 50 proc. vai kų. Pa sa kas ga li ma sek ti ir tar miš kai, su pa žin din ti vai kus su tar mė mis, tau tosa ka. Lop še liuo se-dar že liuo se tiks lin gas kū ry bin gu mas lė lių te at ro ele men tų pa nau do ji mas. Svar bu, kad lė lės for ma, propor ci jos, si lu e tas at spin dė tų jos cha rak te rį (pvz., ra ga na gru bi, pik ta, klas tin ga, iš dy ku si, tin gi nė ir pan.). Rei kia leis ti par si neš ti lė lę na mo, kad vai kas pa jus tų, koks jis reikš min gas, ko kį rim tą dar bą at lie ka. Lė lių te at ras su pran ta mas kaip svar bus vai ko asme ny bės, jo psi chi nių bei fi zi nių pro ce sų, ypač kal bos, ju de sio, ran kų plas ti kos, lai ky se nos, for ma vi mas. Svar biau sias mū sų už da vi nys įtrauk ti vai ką į kū ry bi nę bū se ną, ža din ti, iš lai ky ti jo kū no lais vu mą, mąs ty mą, ju de sį, emo cio na lu mą. Nuo lė lių ne at sie ja mas per so na žo bal sas, jo in to na ci ja: meš ki nas kal ba lė tai, kiš kis grei tai, la pė gud riai. Ma ni pu liuo da mi lė lė mis, vai kai ku ria pa sa kas, įvai riau sius nuo ty kius, žai džia kū ry bi nius žai di mus, at lie ka įvai rius ju de sius, mėg džio ja te le vi zi jos lai dų per so na žus, net mo ko si tar mių, tau to sa kos. Ru de nį vai kai mėgs ta vai din ti, pa si telk da mi dar žo ves, gry bus. Pa tir tis ro do, kad ge riau sia vai kams reikš ti sa ve, ap si ren gus per so na žo rūbais, ati tin ka mai pa si da žius. Sten gia mės įtrauk ti vi sus gru pės vai kus vie ni at lie ka pa sa kos vaid me nis, ki ti, ap si gau bę da žy ta mar le, virs ta gė lė mis, me džiais, vė ju, de be siu ir pan. Pa ti vai dy ba nė ra tiks las, tai prie mo nė siek ti auk lė ja mųjų, la vi na mų jų ir mo ko mų jų tiks lų. Pa grin di nis tiks las kad vai dy ba, lė lės pa dė tų vai kams įsi min ti rai des, pa žin ti skai čius, ug dy tų kal bą, mąs ty mą, kū ry bin gu mą, iš mo ky tų reikš ti sa ve kū nu ir bal su, ruoš tų mo kyk lai, mo ky tų svei kai gy ven ti ir kt. Vai kui vai dy ba na tū ra liau sias sa vi raiš kos bū das, ku rį papil do mu zi ka. Ne kiek vie nas vai kas ga li vai din ti, to dėl svar bu pa rink ti jam to kį vaid me nį, ku ris ati tik tų jo cha rak te rį, bal so ypa tu mus, kan triai, at sar giai skie py ti pa si ti kė ji mą sa vo jė go mis, iš mo ky ti pa mil ti sa vo vei kė ją, par si neš ti jį na mo. Su pras da mos, kad šiais lai kais trūks ta ge ru mo, pa sa kas mo di fi kuo ja me, kad jos mo ky tų vai kus at si pra šy ti, su si tai kyti. Nuo 2001 m. įsi jun gė me į svei kos gy ven se nos ug dy mo pro gra mą, nuo 2008 m. mū sų įstai ga pri pa žin ta svei ka tą stipri nan čia mo kyk la, to dėl kai ku rias pa sa kas pri tai ko me, kad jos pa dė tų for muo ti svei ką gy ve ni mo bū dą. Šias pa sa kas esa me su dė ję į vie ną sto rą kny gą. Itin svar bu leis ti pa tiems vai kams spręs ti, ką ir kaip jie da rys, ko rei kia, ką kas veiks, ką nau dos, kaip re a li zuos sa vo su ma ny mus. AdAP TA ci JA ir lė Lės Lop še lio auk lė to jos tei gia, kad vai kų adap ta ci ja kur kas lengves nė, vai kui su si drau ga vus su lė le. Žais da mi vai kai mo ko si ben drau ti, lė lė ga li pa guos ti liū din tį, kal bin ti, ver tin ti, pa gir ti, per skai ty ti už duo tis. Lė lės lop še lio gru pė se pri si jau ki na mos kaip tik ros drau gės. Vai dy bi niai žai di mai su lė lė mis pa de da vai kams įveik ti bai mę, ma mos il ge sį. At lik tas ty ri mas Te at ro lė lė kaip adap ta vi mo(si) prie mo nė ro do, kad lė lė pa de da vai kui adap ta ci jos pe ri odu (65,5 proc. res pon den tų). 68,9 proc. tei gia, kad lė lių te at ras pa de da siek ti auk lė ja mų jų, la vi na mų jų tiks lų, 30,1 proc. nau do ja lė les vi so se veik lo se. Kiek vie nais moks lo me tais vyk do me pro jek tų kom plek są Vai kų ug dy mas per vai dy bą : Ran kų dar bų pa nau do ji mas vai dy bo je, Kal bos ug dy mas per vai dy bą, Prieš mo kyk li nu kų ge bė ji mų ug dy mas per vai dy bą, Anks ty vo jo am žiaus vai kų ug dy mas per vai dy bą, 3 6 me tų vai kų raiš kos ir sa vi raiš kos ug dy mas per kū no kul tū ros veik las ir kt. Ni jo lė KIŠ KŪ NIE NĖ Šiau lių l/d Dai ne lė di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui 13

14 Iš redakcijos pašto Visus šiuos laiškus, straipsnius ir informaciją Jūs galite perskaityti interneto svetainėje ( Švietimo naujienos Redakcijos paštas). Pažadinkime vaikų jausmus... Esu mu zi kos mo ky to ja, dir ban ti Ka les nin kų lop še ly je-dar že lyje. Tu riu jau 5 me tų dar bo pa tir tį. Su sa vo ma žiau siais mu zi kais pri sta čiau pa reng tą šven tę, skir tą pa čiam my li miau siam žmo gui pa sau ly je ma my tei. Sun ku įsi vaiz duo ti su au gusiojo gy ve ni mą be mu zi kos, o dar la biau ne įma no ma su pras ti vai ko auk lė ji mo be lop ši nės, nuo tai kin gos dai ne lės, lengvo mu zi ki nio žai di mo. Iš vi sų me no ša kų mu zi ka la biausiai vei kia vai kų jaus mus. Mu zi ki nio auk lė ji mo prie mo nių or ga ni za vi mas iki mo kyk li nė se įstai go se ne leng vas dar bas, nes to kio am žiaus vai ko es teti nis su vo ki mas la bai pri mi tyvus: vai kas ste bi, kas ryš ku, mėgs ta kel ti triukš mą ir jo klau sy tis... Apie tai pa ra šė Šal či nin kų r. Ka les nin kų lop še lio-dar že lio muzi kos mo ky to ja Bo že na ME ŽE VIČ. Ne ei li nis su si ti ki mas kai mo mo kyk lo je Šiau lių r. Drąsu čių pa grin dinė je mo kyk lo je lan kė si ka den ci ją bai gęs LR Pre zi den tas Val das Adam kus su žmo na Al ma Adam kiene, il gus me tus re mian čia kai mo mo kyk las. Sve čiai, ly di mi mo kyk los šei mi nin kės di rek to rės Da nu tės Pet kie nės, ap žiū rė jo pa pil do mo už im tu mo cen trą, įreng tą, pa de dant po nios Al mos va do vau ja mam fon dui, bei spor to kla sę, ku rią to pa ties fon do lė šomis ke ti na ma at nau jin ti jau šią va sa rą. Sa vo mo kyk lą pri sta tė, jos is to ri ją pa pa sa ko jo pa tys mo kyk los moki niai. Di rek to rė D. Pet kie nė pa si džiau gė, kad mo kyk lo je ši die na ne ei li nė tai reikš min gas įvy kis, lik sian tis vi sų ben druo me nės na rių at min ty je. Ji pa dė ko jo po nams Adam kams už ap si lan ky mą, do va no tas kny gas, vaikams or ga ni zuo ja mas šven tes, pa li ekančias ne iš dildo mų įspū džių. Di rek to rė pri si mi nė ma žo mo ki nu ko žo džius: Ne įsi vaiz da vau, kad to kie svar būs žmo nės ga li bū ti to kie šil ti ir dė me sin gi mums, kai mie čiams. Ka žin, ar ka da nors gy ve ni me man dar pa spaus ran ką Lie tu vos Pre zi den tas. Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo Šiau lių r. Drą su čių pa grin di nės mo kyk los lie tu vių kal bos mo ky to ja Mig lė PU ZA RIE NĖ. Spor tuo ju aš, ma ma ir tė tis Tarp Mo ti nos die nos, šven čia mos pir mą jį ge gu žės sek ma die nį, ir Tė vo die nos, šven čia mos pir mą jį bir že lio sek ma die nį, įsi ter pia pra smin ga Šei mos die na. Šei ma pir mo ji ap lin ka, ku rią vai kas pra de da są mo nin gai suvok ti. Čia jis au ga, bręs ta... Šei mos nor mos, tra di ci jos tie sio giai vei kia as me ny bės for ma vi mą si dar nio se šei mo se iš au ga sveikes ni vi suo me nės na riai. Ta čiau, in ten sy vė jant žmo nių gy ve ni mo rit mui, šei mos vis ma žiau lai ko pra lei džia su vai kais. To dėl ge gu žės 12 d. tiek ma žus, tiek di de lius kvie tė me tu ri nin gai ir žais min gai pra leis ti lai ką spor to ren gi ny je Spor tuo ju aš, ma ma ir tė tis. Per so na žais per si ren gu sios auk lė to jos kvie tė įveik ti įvai rias kliū tis ir vi sus da ly vius ke liau ti į Klai pė dos lop še lio-dar že lio Žioge lis va ba liu kų pie vą. Apie tai pa ra šė Klai pė dos lop še lio-dar že lio Žio ge lis di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui In ga PET RA VI ČIE NĖ. Že mės spal vų fi na li nis ren gi nys Plun gės spe cia lio ji mo kyk la spe cia lio jo ug dy mo įstaigų mo ki niams or ga ni za vo tarp tau ti nį pie ši nių kon kur sąpro jek tą Že mės spal vos, skir tą Tarp tau ti nei Že mės die nai pa mi nė ti. Kon kur se da ly va vo 20 Eu ro pos Są jungos spe cia lių jų mo kyk lų iš Lie tu vos, Lat vi jos ir Es ti jos. Iš vi so kon kur so or ga ni za to riai ga vo 177 dar bus. Ver ti ni mo ko mi si jai va do va vo Plun gės My ko lo Oginskio me no mo kyk los Dai lės sky riaus ve dė ja Ži vi lė Meišti nin kie nė, dar bus taip pat ver ti no šios mo kyk los dai lės mo ky to jas me to di nin kas Val das Si mu tis bei Plun gės spe cia lio sios mo kyk los mo ky to ja me to di nin kė Kris ti na Ma žo nai tė. Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo kon kur so or ga ni za to rės, Plungės specialiosios mokyklos di rek to rės pa va duo tojos ug dy mui Ina KNA ŠIE NĖ, Bi ru tė KA MINS KIE NĖ. 14

15 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) Gim na zi jos veik los krai tis... Šiau lių Si mo no Dau kan to gim na zi ja pa si da li jo tri mis smagio mis aki mir ko mis iš gim na zis tų gy ve ni mo. Ma te ma ti kos mo ky to ja Ina ŠULS KIE NĖ bei Ne for ma lio jo švie ti mo ir pa gal bos sky riaus ve dė ja Lai ma TIE PE LIE NĖ prista tė ma te ma ti nę sa vai tę bei res pub li ki nę kon fe ren ci ją: Per kon fe ren ci ją per skai ty ta apie 40 pra ne ši mų, ku riuos įver ti no Šiau lių uni ver si te to Ma te ma ti kos ka ted ros prof. dr. An ge lė Baš kie nė ir dr. Ro ma Ka čins kai tė. Pra ne ši mų klau sė si sve čiai iš Es ti jos ir Lat vi jos... Lie tu vių kal bos mo ky to ja Al vy da JU SIE NĖ drau ge su L. Tie pe lie ne pa pa sa ko jo apie et no kul tū ros pro jek to Mū sų krai tis Eu ro po je Aukš tai ti jos re gio no var žy tu ves Šiau liuo se: Mei lė gim ta jam kraš tui ska ti na gim na zis tus įsi trauk ti į įvai rius pro jek tus, or ga ni zuo ti va ka rones, var žy tu ves. Jau tre čius me tus da ly vau ja me ša lies mo ki nių pro jek te Mū sų krai tis Eu ro po je, ku rį or ga ni zuo ja Lietu vos jau ni mo tu riz mo cen tras bei Lie tu vių li te ra tū ros ir tau to sa kos ins ti tu tas. An glų kal bos mo ky to ja Ra sa ŠIM KE VI ČIE NĖ su pa žin di no su gim na zis tų vieš na ge Lat vi jo je: Gim na zis tus iš kai my ni nių ša lių su bū rė ben dras tarp tau ti nis pro jek tas Ku riu ka lė di nę pa sa ką, or ga ni zuo ja mas Šiau lių ap skri ties Po vi lo Vi šins kio vie šo sios bib lio te kos (ko or di na to rė Ro ma Ba ris tai tė) ir Daugpi lio cen tri nės Lat ga los bib lio te kos (ko or di na to rė Na ta li ja Ose ve ro va) Ame ri kos skai tyk lų. Pir mo ji Lie tu vo je su au gu sių jų gim na zi ja Žvė ry ne, jau kio je Vy kin to gat ve lė je, jau 18 me tų sėk mingai vei kia Vil niaus su au gu sių jų mo ky mo cen tras (VSMC), pra ėju siais me tais ta pęs pir mą ja Lie tu vo je su au gu sių jų gim na zi ja. Nuo lat at nau jin da mas ug dy mo pro ce są, Vil niaus su au gu sių jų mo ky mo cen tras sie kia, kad bū tų pa trauk li moky mo si ap lin ka. Vyk dė me in for ma ty vią pro jek to veik lą: pa reng tos ir ap tar tos pa teik tys In ter ne tas dau giau nei žai di mas, tai ta vo gyve ni mas. Da ly va vo me Sau ges nio in ter ne to die nos mi nė ji mo ren gi ny je vai kų ir jau ni mo ak ci jo je Lie tu vos Res pub li kos Sei mas at ve ria du ris Tarp tau ti nei sau ges nio in ter ne to die nai. Nuo pra ėju sių me tų ru dens vyk do mas tarp tau tinis Nord plus pro jek tas Su au gu sių jų mo ky mas nau dojant so cia li nę ži niask lai dą vi siems ir kiek vie nam. Jo tiks las plės ti kul tū ri nį bei so cia li nį su pra ti mą, kaip sau giai nau do tis so cia li niais tin klais, pa sie kia mais in ter ne tu. Vyk dyda mi šį pro jek tą, su pra to me, kad rei kė tų to bu lin ti mo ky to jų ži nias apie sau gų nau do ji mą si in ter ne tu. Su ren gė me vie nos die nos se mi na rą su žur na lis tais ir su augu sių jų švie tė jais bei Lie tu vos eks per tais. Ja me pra ne ši mus pri sta tė: VSMC di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Jo lan ta Pa ške vi čie nė ( So cia li nės me di jos su au gu sių jų švie ti me: VSMC pa tir tis ), Vil niaus pe da go gi nio uni ver si te to Fi lo sofi jos ka ted ros ve dė jas dr. Liu tau ras De gė sys ( Švie ti mas Fa ce bo ok : ga li my bės ir grės mės ), žur na lis tė Eri ka Fuks ( Kaip skai ty ti elek tro ni nę ži niask lai dą? ), Vil niaus Ži di nio su au gu sių jų gim na zi jos di rek to rė Bi ru tė Per ve nec kie nė ( Elek tro ni nio die ny no tai ky mo pri va lu mai ir trū ku mai ). Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo VSMC di rek to rė Na tal ja KIM SO ir di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Vi da PO VI LENS KIE NĖ. Mes sau lės vai kai Kau no r. Pa ne vė žiu ko pa grin di nės mo kyk los prieš mokyk li nės gru pės vai kai ba lan džio ge gu žės mė ne siais daly va vo me ni nia me pro jek te Mes sau lės vai kai, ku rio tiks las ska tin ti pa ma ty ti sau lės gro žį ir mo kė ti tin ka mai juo džiaug tis. Per pro jek tą ap im tos šios me ni nės raiš kos sri tys: dai lė, mu zi ka, te at ras ir šo kis. Sie kiant la vin ti akies ir ran kos ko or di na ci ją, smul kiuo sius pirš tų rau me nis, kruopš tu mą bei ati du mą, prieš mo kyk linu kams bu vo pa siū ly ta at lik ti įvai rią dai lės veik lą pieš ti ant me džio drož lių pa grin do, ap li kuo ti sau ly tes iš kre pi nio po pie riaus ru tu liu kų, gof ruo to bei do va nų po pie riaus, pieš ti sau les miš ri ą ja ak va re lės tech ni ka, gu a šu, pu čiant da žus šiau de liu. Prieš mo kyk li nu kams daug ma lo nių įspū džių su kė lė susi ti ki mas su Kau no ak va re li nin kų sek ci jos dai li nin ke Eg le Pet rai ty te-ta la lie ne, ku ri pa pa sa ko jo, kaip dai li nin kai įsivaiz duo ja ir pie šia sau lę, bei pa ro dė, kaip ga li ma lie ti ak vare le. Per šį su si ti ki mą ug dy ti niai kau pė ne tik ben dra vi mo, bet ir so cia li nę bei kul tū ri nę pa tir tį. Apie tai pa ra šė Kau no r. Pa ne vė žiu ko pa grin di nės mo kyklos prieš mo kyk li nio ug dy mo vy riau sio ji pe da go gė Eve li na Ma čio ny tė. Res pub li ki nė tra di ci nė mu zi kos šven tė, skir ta Vai kų gy ni mo die nai Vi sai ne svar bu, koks oras ar lie tus, ar vė jas, ar sau lė kiek vie ną pa va sa rį į Uk mer gės spe ciali ą ją mo kyk lą pri guža ne ma žas bū rys mu zi kan tų, dai ni nin kų ir šo kė jų iš Lie tu vos spe cia lio jo ug dy mo įstai gų bei Uk mergės ra jo no mo kyk lų, vai kų dar že lių. Tad ir šiais me tais, ge gu žės 19 d., mo kyk lo je bu vo sma gu, nes su lau kė me sve čių iš Uk mer gės spe cia lio jo ug dy mo cen tro Vy tu rė lis, Pa ne vė žio spe cia lio sios mo kyk los, Še šuo lių, Pa ši lės pa grin di nių mo kyk lų, Žel vos vi du ri nės mo kyk los, Uk mer gės vai kų lop še lio-dar že lio Ši le lis, An ta no Sme tonos gim na zi jos bei Lie tu vos spe cia lio sios kū ry bos drau gi jos Gu bo ja Spal vų or kest ro. Apie tai pa ra šė Uk mer gės spe cia lio sios mo kyk los spe cialio ji pe da go gė me to di nin kė Va le ri ja Dzi ge lie nė. 15

16 Spal vo to ji vai kys tė At plas no ju si va sa ra dos niai pa žė rė skais čių sau lės spin dulių, ap go bė ne ti kė tu kait ru mu, o vai kams do va no jo di de lę šven tę. Vai kų gy ni mo die na Šal či nin kų lop še ly je-dar že ly je Vy tu rė lis yra vie na iš svar biau sių šven čių, juk čia kle ga pa ti tik riau sia 2 7 me tų vai kys tė. To kią die ną mes ne si sten gia me sa vo ma žy liams aka de miš kai aiš kin ti jų tei sių. Mū sų tiks las spin din čios auk lė ti nių akys, skam bus juo kas, ge ra nuo tai ka, po jū tis, kad jie yra sau gūs ir my li mi. To dėl, dar iki vai kams su si ren kant į dar že lį, sku bė jo me lau ko ap lin ką iš puoš ti ba lio nais ir spal vo tais kas pi nė liais, o ža lią įstai gos kie me lį pri pil dy ti nuo tai kin gomis me lo di jo mis. Troš ko me nu ste bin ti, pa ma lo nin ti, sa vo auk lė ti nius nu teik ti šven tiš kai. Šiais me tais Vai kų gy ni mo die nai pa rin ko me te mą Spal vo to ji vai kys tė. Apie tai pa ra šė Šal či nin kų lop še lio-dar že lio Vy tu rė lis di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Ri ma STAN KE VI ČIŪ TĖ. Fut bo lo aikš tės ati da ry mas Ge gu žės 25 d. Jur bar ko vai kų lop še ly je-dar že ly je Nykš tu kas vy ko fut bo lo aikš tės ati da ry mo šven tė. Nykš tu kas pir ma sis ša lies lop še lis-dar že lis, turin tis dirb ti nės dan gos fut bo lo aikš te lę. No ras tu rė ti to kią aikš te lę at si ra do, vos tik pra dė jus da ly vau ti Lietu vos fut bo lo fe de ra ci jos pro gra mos Su grą žin ki me vai kus į sta dio nus pro jek te Fut bo liu kas. Apie tai pa ra šė Jur bar ko vai kų lop še lio-dar že lio Nykš tu kas di rek to rė Ire na Ber tu lie nė. 16 Iš Pa ro da Jums, vai kai, šios gė lės... Taip su ta po, kad pir mą ją va sa ros die ną, mi nint Tarp tau ti nę vai kų gy ni mo die ną, Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre (Vy tau to pr. 44) ati da ry ta Kau no lop še lio-dar že lio Žie de lis auk lė to jos Bi ru tės Žeme lie nės pir mo ji au to ri nė ta py bos ant šil ko dar bų pa ro da Jums, vai kai, šios gė lės... Pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tro di rek to rė Ra sa Bort ke vi čie nė džiaugė si ir dė ko jo, kad šio se erd vė se pe da go gai ne tik da li ja si me to di nių dar bų ge rą ja pa tir ti mi, bet ir sa vo kū ry bi niais dar bais iš drįs ta su teik ti joms spal vų. Lop še lio-dar že lio Žie de lis di rek to rė Vio le ta Va lai tie nė, pri sta ty da ma pa ro dos au to rę, di džia vo si sa vo ko lek ty ve tu rin ti me niškos sie los auk lė to ją. Ji taip pat pa brė žė, jog, dirb da mos su ma ža isiais, pe da go gės pri va lo ug dy ti bei puo se lė ti ir sa vo me ni nes ga lias. Pa ro da Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre vyks ta iki lie pos 4 d. dar bo die no mis 8 17 val. (II aukš tas, bib lio te ka-in for ma ci nis cen tras). Apie tai in for ma ci ja pa si da li jo Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tras. Tė vai dar že lis vai kai Pa si da ly siu pa tir timi, kas da ro ma, siekiant įtrauk ti tė vus į įstai gos ben druo menės gy ve ni mą Kauno vai kų dar že ly je Vai vo rykš tė. Čia vi sus moks lo me tus kar tą per mė ne sį vyks ta vai kų tė vų pe da go gų me no se si jos, ku rioms va do vau ja me nų pe da go gė, me nų te ra pi jos ma gist rė Jo a na Tė ve ly tė. Vai kai lip do, žai džia su mo liu, į žai di mą ir kū ry bos pro ce są įtrauk da mi sa vo šei mą. Tai ypač ak tu a lu vai kams, tu rin tiems kal bos ir ko mu ni ka ci jos su tri ki mų. Dar bas su tė vais ben dro se me no se si jo se lei džia ge riau pa žin ti vai ko šei mą, keis ti tė vų po žiū rį į jo ug dy mą ir t. t. Apie tai pa ra šė Kau no vai kų dar že lio Vai vo rykš tė di rekto rė Sil vi ja SI PA VI ČIE NĖ. Su bū rė mu zi ką šir di mi gir din čius vai kus ir jau ni mą Jau ket vir tus me tus ge gu žės pa bai go je Šiau lių su tri ku sios klau sos vai kų ug dy mo cen tras or ga ni zavo res pub li ki nį su tri ku sios klau sos vai kų ir jau ni mo fes ti va lį Ty los skam bė ji mas. Šiau lių fil har mo ni jos sa lė je vy ku sia me kon cer te nuo šir džiais ir jau di nančiais pa si ro dy mais su si rin ku siuo sius ža vė jo Pa nevė žio, Tel šių, Klai pė dos kur čių jų ir ne pri gir din čių jų pa grin di nių mo kyk lų, Lie tu vos kur čių jų ir ne pri girdin čių jų ug dy mo, Kau no kur čių jų ir ne pri gir din čių jų ug dy mo, Šiau lių su tri ku sios klau sos vai kų ug dy mo bei Šiau lių kur čių jų re a bi li ta ci jos cen trų at li kė jai. Apie tai pa ra šė fes ti va lio or ga ni za to rė Ra sa TO LEI KIE NĖ. Pro jek to Pa aug lys tė ir ma mos duk ters san ty kiai da ly vės Mad ri de Ge gu žės die no mis Pa ne vė žio ra jo no pe da go gų švie ti mo cen tro vyk do mo pro jek to Pa aug lys tė ir ma mos duk ters san ty kiai da ly vės lan kė si Mad ri de. Pro jek tą finan sa vo Eu ro pos Ko mi si ja pa gal Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mos Grund tvig pa prog ra mę, ku rią Lie tu vo je ad mi nistruo ja Švie ti mo mai nų pa ra mos fon das. Į pas ku ti nį pro jek to su si ti ki mą at vy ko part ne riai iš Ita li jos, Suo mi jos, Ru mu ni jos, Tur ki jos, Lie tu vos, Aust ri jos ir Is pa ni jos. Su si ti kus pri sta ty ti tarp tau ti nio ty ri mo re zul ta tai. Ty ri mo tiks las iš si aiš kin ti, kaip jau čia si pa aug lės duk ros ir jų ma mos, ap tar da mos pa aug liams iš ki lu sius ly tiš ku mo klausi mus. Apie tai pa ra šė 17-me tės Eri kos ma ma, pro jek to da ly vė, Pa ne vė žio r. Vel žio gim na zi jos lie tu vių kal bos mo ky to ja meto di nin kė Re na ta JAN KE VI ČIE NĖ. Visus šiuos laiškus, straipsnius ir informaciją Jūs galite perskaityti interneto svetainėje ( Švietimo naujienos Redakcijos paštas). redakcijos pašto

17 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) Fil har mo ni jos ju bi lie ji nio se zo no už da ry me Ka ro li niš kių mu zi kos mo kyk la Pir ma die nio va ka ras, ro dos, ne skir tas kul tū ri niams ren giniams, ta čiau ge gu žės 23 d. prie Lie tu vos na cio na li nės fil harmo ni jos rin ko si žmo nės. Vie ni su gė lė mis, an tri pa si puo šę tar si į krikš ty nas, tre ti su in stru men tais ran ko se. Kai afi šo je pa ma čiau Vir gi li jaus No rei kos pa var dę, pa ma niau už suksiu... Ne daug ką sa kė ren gi nio pa va di ni mas Vil niaus Ka roli niš kių mu zi kos mo kyk los jau nie ji at li kė jai ir mo ky to jai. Ar ma ža mu zi kos mo kyk lų pa na šiu me tu bai gia moks lo me tus? Ta čiau smal su mo ve da mas nu si pir kau bi lie tą. Va ka ro ve dė jas Gin ta ras Mi ka laus kas sa kė: Ka ro li niš kių mu zi kos mo kyk lo je aš ne si mo kiau, ta čiau ten il gą lai ką dir bo ma no tė ve lis kom po zi to rius Vy tau tas Mi ka laus kas. Da bar aš tu riu ves ti kon cer tą ir ati dir bi nė ti. Šmaikš tau da mas konfe rans jė lei do mu zi kuo jan tiems vai kams ir mo ky to jams jaus tis lais viau. Jau na sis akor de o nis tas To mas Zai ce vas su gro jo sma gią pran cū ziš ką pje sę gra žu bu vo žiū rė ti, pats vy ras kaip pi pi ras, o pirš tai laks to lyg pa ty ru sio mu zi kan to... Moks lei vis Ed vi nas Na vic kis sa vo re lik ti niu in stru men tu bir by ne už gro jo Vid man to Mi kels ko pje sę Jū ra ir kran tai ro dės, iš si lie jo jū ra iš sa vo kran tų... Pri ta riant akor de o nų or kest rui so lo smui ku gro jan ti Li di ja Dei vis (Ly dia Da vis) pa de monst ra vo sod rų in strumen to temb rą ir pui kią in ter pre ta ci ją, to dėl pub li kos bu vo pa kvies ta pa kar to ti. Gin ta ro po ri nin kė ve dė ja Gre ta Kve derai tė pa si ro dė tu rin ti pui kų bal są ne vien ei lėms de kla muo ti. Dai ni nin kė Ie va Bi ne vi čiū tė, at lik da ma sa vos kū ry bos dainą, žiū ro vus su ža vė jo nuo šir du mu. Di dži ą ją pro gra mos da lį su da rė ko lek ty vų pa si ro dy mai: cho rai, ka me ri nis or kest ras, big ben das, liau dies in stru men tų bei akor de o nų or kest rai... Kon cer te jau tė si įgu du si re ži sie riaus Vy gan to Kaz laus ko ran ka vie niems nu sto jus gro ti, žiū rėk, an tri įei na dai nuo da mi ir su švil py nė mis. Ki ti lin guo ja ar jau sty gas de ri na pus an tros va lan dos kon cer tas be per trau kos vi sai ne pra il go. Pa bai go je Ka ro li niš kių mu zi kos mo kyk los di rek to rė Al do na Skrui by tė dė ko jo vi siems so lis tams, mo ky to jams ir mo ki niams už pra smingus moks lo me tus, ku rie at si spin dė jo šia me kon cer te. Tiek daug ap lo dis men tų se niai be bu vau gir dė jęs. Ma čiau lin guo jan čias mo ky to jas, tar si gro tų pa čios, su si kau pu sius sene lius, be si jau di nan čius dėl vai kai čių pa si ro dy mų. Mąs čiau juk kai klau so me pro fe sio na lų at lie ka mos kla si ki nės mu zi kos, tiek ne iš gy ve na me... Čia vis kas bu vo ki taip ir V. No rei ka, su cho ru dai nuo jan tis Do me ni ko Mo dug no (Do me ni co Mo dug no) Skrai dy ti, dai nuo ti, at ro dė jau nat viš kas, ir pats jau nių cho ras Can ti ca gre ta pro fe so riaus dai na vo pro fe sio na liau. Mąs čiau, gal būt daž niau rei kia lan ky tis kon cer tuo se, nes šis tik rai bu vo pa vy kęs. Lie tu vos na cio na li nė fil har mo ni ja ne at si tikti nai sa vo ju bi lie ji nį sep ty nias de šim tą jį se zo ną bai gė Vil niaus Ka ro li niš kių mu zi kos mo kyk los ata skai ti niu kon cer tu... Juo zas DŽIA ZU LIS Mu zi kos mo ky to jas Kvie čia me stu di juo ti Vil niaus uni ver si te to (VU) Fi lo so fi jos fa kul te te! Edu ko lo gi jos ma gist ran tū ros tiks las pa reng ti kom peten tin gus edu ko lo gi jos ty ri nė to jus to li mes nei moks li nei veik lai ir dok to ran tū ros stu di joms, taip pat aukš tos kom pe ten ci jos spe cia lis tus ug dy mo įstai goms ir švie ti mo ins ti tu ci joms. Studen tai pri ima mi į dvi spe cia li za ci jas Ben drą ją edu ko lo gi ją ar ba Švie ti mo po li ti ką ir ad mi nist ra vi mą (kvie čia mi as me nys, dir ban tys prak ti nį dar bą ir sie kian tys įgy ti švie ti mo ad mi nist rato riaus spe cia li za ci ją). Stu di jų truk mė 2 me tai. Stu di jų for ma nuo la ti nės stu di jos pa gal die ni nį tvar ka raš tį, o į Švie ti mo po li ti ką ir ad mi nist ra vimą ir pa gal se si jų tvar ka raš tį. Pri ima mi vi sų stu di jų kryp čių ba ka lau rai bei aukš to jo moks lo di plo mą tu rin tys as me nys. Baigu sie siems ne edu ko lo gi jos kryp ties pro gra mas yra ga li my bė iš klau sy ti edu ko lo gi jos pa grin dus.* Spe cia lių jų pro fe si nių stu di jų Pe da go gi ka tiks las pareng ti pla taus pe da go gi nio iš si la vi ni mo, tu rin čius pa kan ka mai te ori nių ži nių ir prak ti nių įgū džių spe cia lis tus, ge bė sian čius dirb ti da ly ko mo ky to jais ir at lik ti su pe da go gi ne veik la su si ju sias funkci jas įvai rių ti pų ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se m. nau jo- vė stu di jo se net 19 vals ty bės fi nan suo ja mų vie tų! *Sto ja mo jo eg za mi no nė ra. Stu di jų truk mė 1 me tai. Stu di jų for ma nuo la ti nės stu di jos pa gal se si jų tvar ka raš tį. Sto jan tie ji pri va lo tu rė ti aukš tą jį univer si te ti nį iš si la vi ni mą ir to kią spe cia ly bę, ku ri ati tin ka ben dro jo la vi ni mo mo kyk los ug dy mo tu ri nio da ly ką (-us), ar ba so cia li nės pe da go gi kos spe cia ly bę.* Spe cia lio sios pe da go gi kos (edukologijos kryp ties) magist ran tū ros tiks las su teik ti te ori nių ži nių ir prak ti nių įgū džių, ap rė pian čių svar biau sias spe cia lių jų po rei kių as me nų funk ciona vi mo ir ug dy mo sri tis: psi cho pe da go gi nį įver ti ni mą, su tri ki mų, ne ga lių ir jų su kel tų spe cia lių jų po rei kių ap ti ki mą, po vei kio priemo nes ir pan. Bai gu sie ji ga li dirb ti spe cia lio sios pe da go gi kos kon sul tan tais/mo ky to jais ben dro jo la vi ni mo ar spe cia lio sio se ug dy mo įstai go se; as mens įver ti ni mo spe cia lis tais pe da gogi nė se psi cho lo gi nė se, anks ty vo sios re a bi li ta ci jos tar ny bo se, svei ka tos prie žiū ros ir glo bos įstai go se, taip pat tęs ti stu di jas edu ko lo gi jos kryp ties dok to ran tū ro je. Stu di jų truk mė 2 me tai. Stu di jų for ma nuo la ti nės stu di jos pa gal se si jų tvar ka raš tį. Pri ima mi vi sų stu di jų kryp čių ba ka lau rai ar ba aukš to jo moks lo di plo mą tu rin tys as me nys.* VU Fi lo so fi jos fa kul te to inf. Dau giau in for ma ci jos jan tie siems. 17

18 Mes esame Pa sa kų vei kė jai su si ti ko Bo ga ty nė je Ge gu žės pa bai go je Šiau lių su tri ku sios klau sos vai kų ug dy mo cen tro di rek to rė Au re li ja Če pu kie nė ir pe da go gės Jo li ta Ul ja no vie nė, Vi ga Kan ka lienė ir šio straips nio au to rė da ly va vo me tarp tau ti nio dau gia ša lio Co me nius pro jek to Mū sų pa sa kų vei kė jai su si tin ka Eu ro po je bai gia ma ja me vi zi te Piet va ka rių Len ki jo je, Bo ga ty nės mies te. Į su si ti ki mą taip pat at vy ko pro jek to part ne riai iš Ita li jos, Tur ki jos, Slo vė ni jos, Ško ti jos, Ru mu ni jos, Is pa ni jos. Pro jekto veik la fi nan suo ja ma iš Mo ky mo si vi są gy ve ni mą pro gra mos, ku rią ad mi nist ruo ja Švie ti mo mai nų pa ra mos fon das. Pro jek to ko or di na to rius Ma re kas Fu lar zas (Ma rek Fu larz) or ga ni za vo su si ti ki mą su mies to me ru bei ap si lan ky mus vai kų dar že ly je ir vi du ri nė je mo kyk loje. Staig me nų gau sa pro jek to part ne rius nu ste bi no Projekto dalyviai prie anglies kasyklos administracijos pastato Vėl at vė rė me du ris me nui ir ben dra vi mui Drau gys tę sim bo li zuo jan čiais kar pi niais, dro ži niais ir ke rami kos dar bais, pa va sa rį ant spar nų par ne šan čiais dru ge liais ir gė lė mis iš vil nos, vit ra žo bei gra fi kos kū ri niais pa si puo šė Kė dainių spe cia lio ji mo kyk la. Šių me ni nių dar bų au to riai po dve jų me tų į mo kyk lą grį žu sio pro jek to At ver ki me du ris me nui da ly viai spe cia lių jų po rei kių mo ki niai. Pri tar da ma nuo mo nei, kad me nas vie nin te lė uni ver sa li kal ba, mū sų mo kyk los bendruo me nė tę sia tarp tau ti nio ben dra dar bia vi mo su spe cia lio jo ug dy mo įstai go mis tra di ci ją. Įvai rios me ni nės raiš kos for mos pro jek ti nė je veik lo je efek ty vūs spe cia lių jų ug dy mo si po rei kių tu rin čių mo ki nių sa vi raiš kos ir ko mu ni ka ci jos bū dai. Į kvie ti mą da ly vau ti pro jek te šie met at si lie pė Gel gau diš kio, Ra sei nių, Kai šia do rių, Uk mer gės, Pa ne vė žio ir Lat vi jos Kok ne sės spe cia lių jų mo kyk lų ben druo me nės. Pa svei kin ti Links muo lių ka pe los bei mo kyk los di rek to riaus Juo zo Jančiaus, pro jek to da ly viai šo kiais, dai no mis, nuo tai kin go mis im pro vi za ci jo mis pri sta tė sa vo ko man das, de monst ruo da mi vaiz di nę me džia gą, pa pa sa ko jo apie veik lą mo kyk lo se. Bendra dar bia vi mo džiaugs mo ir kū ry bi nių su ma ny mų mo ki niams lin kė jo ren gi nio sve čiai Kė dai nių ra jo no sa vi val dy bės Švie ti mo ir kul tū ros de par ta men to di rek to rius Ju lius Lu ko še vi čius, Socia li nės glo bos įstai gų ad mi nist ra vi mo tar ny bos prie So cia li nės ap sau gos ir dar bo mi nis te ri jos Vai kų glo bos įstai gų sky riaus ve dė ja Jo li ta Jab lons kie nė. Pro jek to va do vės Lo re tos Žu kaus kai tės pa kvies ti mo kiniai iš sku bė jo į me ni nes dirb tu ves, ku rioms va do va vo ra jo no tau to dai li nin kai, Kė dai nių spe cia lio sios bei dai lės mo kyk lų mo ky to jai. Eli gi jos Venc lo vie nės va do vau ja mi mo ki niai kū ry bos džiaugs mą pa ty rė, iš ban dy da mi vit ra žą spal vų ir švie sos žais mą. Vai kų ran ko mis su kur ti me džiai ža di no vis dar snū du riuo jan tį pa va sa rį. Gra fi kos ma nu fak tū ros va do vė In ga Či čins kė taip pat ne li ko abe jin ga pa va sa rio te mai. Ji juo ka vo, kad šios gru pės mo ki niai sim bo liš kai ati da rė žve jy bos se zo ną: nau do da mi au di nio fak tū rą, jie su kū rė gau sy bę žu vų tik rą žve jo sva jo nę. Dai lės mo kyk los di rek to rė Vi da Bur bu lie nė ir spe cia lio sios mo kyk los mo ky to ja Al gė Ki sie lie nė mo kė vil nos vė li mo pa slap čių. Mer gai čių su kur tuo se pa veiks lė liuo se vėl gi vy ra vo pa va sa rio mo ty vai dru ge liai, gė lės, sau ly tės. Pir mą kar tą su vil na dir bu sios tri jų mo kyk lų at sto vės pa ža dė jo vė li mo sub ti ly bių pa mo ky ti sa vo drau ges. Be ga li nė fan ta zi ja at si skleidė tau to dai li nin kės Al bi nos Mac ke vi čie nės va do vau ja mos gru pės kar pi niuo se. Va do vė džiau gė si mo ki nių su si kau pi mu ir kruopš tu mu, o dar bų pa ro dos lan ky to jai ža vė jo si ori gi na liais Gy vy bės me džiais. Plas ti nė se ke ra mi kų im pro vi za ci jo se išreikš tos žmo nių ben dra vi mo ir drau gys tės idė jos. Kiek vie nas šian dien do va no ja me tai, ką ge ro lai ko me šir dy je, pri sta tyda ma dar bus, sakė L. Žu kaus kai tė. Gy tis Sa ra pas gru pė je dir bu siems vai ki nams pri mi nė, kad se no vės Lie tu vo je bu vo ti ki ma die vy bės ir žmo gaus pri gim timi iš me džio. Ber niu kai su kū rė įsta bią ko lek ty vi nę Gy vy bės me džio kom po zi ci jos da lį. O kaip gi be gar sų, mu zi kos, skambe sio? Vir gi li ja Ty mie nė sa vo ug dy ti nius jau se no kai mo ko gro ji mo spal vo mis. Ši me to di ka pe da go gės ne nu vy lė ir per pro jek ti nę veik lą jau nie ji mu zi kos my lė to jai en tu zias tin gai pri ėmė nau ją mu zi ka vi mo bū dą ir ren gi nio da ly vius pra linksmi no tri mis kū ri niais. Tur būt tei sus bu vo di rek to rius J. Jan čius, sa ky da mas, kad virš mū sų mo kyk los sklan do gro žio ir ge ru mo an ge las. Ta čiau ar ge bė tu me su reng ti to kią at gai vą tei kian čią šven tę be rė mė jų? Dė ko ja me jiems. Džiau gia mės ra jo no me ni nin kų ge ra no riš kumu, pa de dant kuo iš ra din giau ir įvai riau or ga ni zuo ti spe cia lių jų po rei kių mo ki nių veik lą. Ug dy ti nius at ly dė ję spe cia lių jų mo kyk lų pe da go gai vie ningai su ta ria, kad me ni nės raiš kos už si ė mi mai tei kia ga li my bių vai kams sau gio je ap lin ko je pa tir ti spon ta niš ką kū ry biš ku mą, ko man di nės kū ry bos džiaugs mą, at skleis ti nau jas sa vo asme ny bės pu ses. Kū ry bi nia me pro ce se ple čia si jų pa žin ti nės ga li my bės, stip ri na mas pa si ti kė ji mas sa vi mi. Auš ra Stoš kie nė Kė dai nių spe cia lio sios m-klos lo go pe dė 18

19 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) mokykloje vykęs ren gi nys, ku ria me mo ki nių tė vai ir mo ky to jai bu vo su kū rę kiek vie nos ša lies part ne rės kam pe lius. Pa sa kų vei kė jai su si rin ku siuo sius mo kė, kaip sau go ti gam tą, pri si dė ti prie jos iš tek lių tau so ji mo. Pro jek to part ne riai iš Is pa ni jos Bas kų kraš to pri sta tė pro jek to pro duk tą part ne rių su kur tų pa sa kų eko lo gi ne te ma rin ki nį BE ECO (kny ge lę ir kom pak ti nį dis ką). Kny ge lės vir še lį puo šia mū sų ug dy mo cen tro 9 kla sės mo ki nės Ne rin gos Žė kaitės pie ši nys. Jos pa bai go je pa ra šy ta: Da bar ža lie ji dar bai pri klau so nuo kiek vie no ber niu ko ir mer gai tės, kad eko lo gi nė si tu a ci ja Eu ro po je nuo lat ge rė tų. Mes ti ki me, kad pro jek to veik lo se įgy tas ži nias mo ki niai pa nau dos, sau go da mi ap lin ką nuo tar šos. Tarp tau ti nis pro jek tas itin svar bus vi sai Šiau lių su tri ku sios klau sos vai kų ug dy mo cen tro ben druo me nei. Ug dy mo cen tras už mez gė pir muo sius tar pins ti tu ci nius ry šius su už sie nio ša lių ug dy mo įstai go mis. La vė jo mo ki nių ir mo ky to jų ben dra vi mo už sie nio kal ba bei tarp tau ti nio ben dra dar bia vi mo įgū džiai. Mo ki niai su ži no jo apie pro jek to ša lių part ne rių tra di ci jas, kultū rą, is to ri ją. Ra sa TO LEI KIE NĖ Pro jek to ko or di na to rė Lie tu vos pro fe si nio mo ky mo įstai gų aso cia ci jos kon fe ren ci ja Lie tu vos pro fe si nio mo ky mo įstai gų aso cia ci ja Vil niaus paslau gų ver slo dar buo to jų pro fe si nio ren gi mo cen tre or ga ni za vo kon fe ren ci ją Iš šū kiai ir ga li my bės die giant at nau jin tas vi du ri nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas pro fe si nio moky mo įstai go se. Ji su reng ta, aso cia ci jai lai mė jus pro jek tų rė mi mo kon kur są, skir tą at nau jin tų vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų die gi mui. Pro jek to tiks las to bu lin ti pro fe si nių mo kyk lų pa va duo to jų va dy bi nes kom pe ten ci jas, su pa žin di nant juos su es mi niais poky čiais vi du ri nio ug dy mo pro ce se, die giant at nau jin tas vi du ri nio ug dy mo ben drą sias pro gra mas bei or ga ni zuo jant bran dos egza mi nus, pri sta tant kai tos pri ori te tus ir pa grin di nius prin ci pus. Pro jek to part ne ris Vil niaus pe da go gi nio uni ver si te to Pro fe si nių kom pe ten ci jų to bu li ni mo ins ti tu tas. Kon fe ren ci jo je skai ty ti pra ne ši mai apie at nau jin tų vi du ri nio ug dy mo ben drų jų pro gra mų die gi mą bei ug dy mo tu ri nio forma vi mą pro fe si nio mo ky mo įstai go se. Ana li zuo ta, kas ir ko dėl kei čia si ug dy mo tu ri ny je, ko kios jo at nau ji ni mo kryp tys, mo ki nio in di vi du a laus ug dy mo pla no su da ry mo ga li my bės. Be to, bu vo pri sta ty ti bran dos eg za mi nų pro gra mų ko re ga vi mo už da vi niai bei rei ka la vi mai. Kon fe ren ci jos da ly viai su si pa ži no su pro jekto Mo ky mo si kryp ties pa si rin ki mo ga li my bių di di ni mas me tų mo ki niams re zul ta tų tai ky mo ga li my bė mis profe si nė se mo kyk lo se. Įgy tos ži nios pa dės tiks lin giau dieg ti at nau jin tas vi du ri nio ug dy mo bendrąsias pro gra mas, pla nuo ti da ly ko tu ri nį, ge rin ti mo ki nių kom pe ten ci jų ug dy mą. At nau jin tų vi du ri nio ug dy mo pro gra mų ben drie ji pla nai leis dau giau spren di mų pri im ti pa čio je mo kyk lo je. Ti ki mės, kad pro jek to re zul ta tai tu rės įta kos, sie kiant ug dymo der mės, pri ei na mu mo ir ko ky bės. Mo kyk lų pa va duo to jams įgy tos ži nios pa dės reng ti ug dy mo pla nus, api brėž ti ug dy mo tu ri nį, mo ky mo ap lin kas pri tai ky ti ti ria mo sioms ir pro jek ti nėms veik loms. Ele na PE LA KAUS KIE NĖ Lie tu vos pro fe si nio mo ky mo įstai gų aso cia ci jos pre zi den tė Su Švie so fo ru per Lie tu vą Konkursai Ge rai, kad yra šis ma giš kas prie tai sas. Jis pa de da mums bū ti sau giems, o prieš dau gelį me tų net ži no mą Či po li no nuo ty kių au to rių Dža nį Ro da rį (Gian ni Ro da ri) pa ska ti no fantas ti nėms hi po te zėms. Jo fanta zi ja pa sie kė ne tik mė nu lį, bet ap lan kė ir že miš ką jį švie so fo rą pa sa ko je Mė ly nas švie so foras. Nie ko nė ra ne įma no ma. Se na sis, pa slap tin gai vei kian tis prie tai sas, ta pęs links muo ju švie so fo ru, per ša lies mo kyk las ke liau ja kar tu su Zi tos Gaižaus kai tės ei liuo ta pa sa kė le apie ke lių eis mo tai syk les. LR su si sie ki mo mi nis te ri ja jau ant rus me tus skel bia sau gaus eis mo vie ši ni mo kam pa ni jos Sau go ki me jau nas gy vy bes ke ly je kon kur są Švie so fo ras, skir tą pra di nių kla sių mo ki niams. Jo tiks las su da ry ti są ly gas vai kams re aliai su vok ti eis mo ap lin ką ir jo je eg zis tuo jan čią tvar ką, ska tin ti juos iš mok ti ke lių eis mo tai syk les bei lai ky tis jų eis mo si tu aci jo se, pa dė ti su vok ti grės mes ir ge bė ti sa va ran kiš kai rū pin tis sa vo sau gu mu. Kon kur są vyk do Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir techni nės kū ry bos cen tras, ku ruo ja sa vi val dy bių ad mi nist ra ci jų švie ti mo pa da li niai, tal ki nant nuo la ti niams pa gal bi nin kams Lie tu vos ke lių po li ci jos tar ny bos ir te ri to ri nių po li ci jos įstai gų pa rei gū nams. Pir mą jį kon kur so eta pą or ga ni za vo mo kyk los, ant rą jį ra jonų, mies tų sa vi val dy bių švie ti mo pa da li niai, tre čia sis re gio ni nis eta pas vy ko Ma ri jam po lė je, Šiau liuo se, Vi sa gi ne ir Jur bar ko, Laz di jų, Kau no, Ro kiš kio, Uk mer gės ra jo nuo se, ket vir ta sis na cio na li nis bu vo su reng tas Rad vi liš ky je. Re gio ni nio eta po kon kur są pir mie ji pra dė jo Kau no re gio no pra di nių kla sių mo ki niai. Į Gar lia vos Jo nu čių vi du ri nę mo kyk lą at vy ko 15 ko man dų. Kon kur so da ly vius su dai na su ti ko Garlia vos Jo nu čių vi du ri nės mo kyk los pra di nu kų cho ras Abė cė lė (va do vė Vik to ri ja Sta nis lo vai tie nė). Su kon kur so nuo sta tais ir pro gra ma su pa žin di no Kau no r. sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Kul tū ros, švie ti mo ir spor to sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė Regi na Šle žie nė, ku ri jau daug me tų yra Švie so fo ro kon kur so or ga ni za to rė. Da ly vius pa svei ki no vy riau sio ji tei sė ja, Kau no r. Ke lių po li ci jos po sky rio spe cia lis tė Ša rū nė Dzi mi dai tė. Po kon kur so ati da ry mo da ly vių lau kė te ori nės rung tys apie ke lio žen klus, už duo tys prie ke lių ma ke to, vaiz do įra šuo se pa teik tų eis mo si tu a ci jų ko men ta vi mas, vik to ri nos klau si mai. Prak ti nė se rung ty se rei kė jo pa ro dy ti sa vo įgū džius pės čių jų per ėjo je ir san kry žo je, tiks lin gai pa nau do ti at švai tus, sie kiant bū ti ge riau pa ste bi miems gat vė je. Pas ku ti nė je rung ty je su si tiko ko man dų ka pi to nai. Kad ne pra ilg tų lauk ti re zul ta tų, ma žie ji var žy bų da ly viai ap si lan kė kai my nys tė je įsi kū ru sia me Gar lia vos spor to ir svei ka tin gu mo cen tre. Iš vi so kon kur se da ly va vo dau giau kaip 20 tūkst. pra dinu kų. De vy nių re gio nų lai mė to jai 72 mo ki nu kai ge gu žės 26 d. su si ti ko na cio na li nia me eta pe Rad vi liš kio spor to are no je. Pir mą ją vie tą iš ko vo jo Tau ra gės Auš ros pa grin di nės mo kyklos ko man da (mo ky to ja Es lan da Mi ka vi čie nė), ant rie ji bu vo pra di nių kla sių mo ki niai iš Pa ne vė žio Ąžuo lo pa grin di nės mo kyk los (mo ky to ja Da lia Žmo gi nie nė), tre či ą ją vie tą už ėmė Kau no r. Gar lia vos Jo nu čių vi du ri nės mo kyk los ko man da (moky to ja Auš ra Ne kra šie nė). Pra di nių kla sių mo ki niai, da ly vau jan tys kon kur se, įgy ja vis dau giau pa grin di nių sau gaus eis mo ži nių. Pas ta rų jų me tų eis mo įvy kių sta tis ti ka tei kia vil ties, kad au gan ti kar ta tu rės aukš tes nės eis mo kul tū ros įgū džių. Hen ri kas VAI TE KŪ NAS 19

20 Konkursai Fi zi kos ban dy mai ap link mus Fi zi ki nių pro ce sų pa sau lis pla tus ir la bai įdo mus. Ban dy mai lei džia pa tvir tin ti te ori nius sam pro ta vi mus, to dėl itin svar bu jau mo kyk los suo le iš mok ti eks pe ri men tuo ti. Pa si tel kę Kau no miesto sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo ir ug dy mo sky riaus pa gal bą, Kau no mies to fi zi kos mo ky to jai ėmė si or ga ni zuo ti mo ki nių kū ry bi nių dar bų kon kur są Fi zi kos ban dy mai ap link mus. Mo ki niai at li ko įvai rius ban dy mus bei kū rė fi zi ki nius kom piu te ri nius pri sta ty mus, ku rie bu vo pa skelb ti in ter ne to sve tai nė je zi ka vi siems.uzeik.in. Iš vi so pri sta ty ta 116 dar bų: 105 kom piu te ri niai ir 11 ban dy mų sek ci jo je. Kon kur se da ly va vo 164 mo ki niai iš 24 Kau no mies to mo kyk lų. Bai gia mo ji kon kur so kon fe ren ci ja vy ko Kau no ISM Va dy bos ir eko no mi kos uni ver si te te. Dau giau sia dė me sio su lau kė bandy mų sek ci ja. No mi na ci jų įtei ki mo ce re mo ni ja pra si dė jo Kau no Jo no Jab lons kio gim na zi jos mo ki nių pa si ro dy mu. Mul ti me di jos ek ra ne kon fe ren ci jos da ly viai ste bė jo mo ki nių su kur tus ban dymus. Su lau kė me gar bių sve čių: ISM Va dy bos ir eko no mi kos uni ver si te to rek to rius doc. dr. Ne ri jus Pa čė sa pa lin kė jo jau niesiems fi zi kams, pa si tel kus va dy bą, eko no miš kai api ben drin ti su kur tus ban dy mus, at vy ko ir vie nas iš ren gi nio rė mė jų, la ze rių įmo nės Eks pla ge ne ra li nis di rek to rius Kęs tu tis Ja siū nas kar tu su žmo na Vi ta li ja, Vil niaus Ga bi jos gim na zi jos fi zi kos mo ky to ja, ku ri pri ta rė nau jai idė jai ki tais me tais to kį res pub li ki nį kon kur są or ga ni zuo ti Vil niu je. Kau no mies to sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švie ti mo ir ugdy mo sky riaus vy riau sia sis spe cia lis tas Ed var das Star kus už ge riau sią me tų kon kur so ban dy mą spe cia lų jį pri zą įtei kė Vin co Ku dir kos vi du ri nės mo kyk los 8 kla sės mo ki niui Man tui Vaš ke vi čiui, pri sta čiu siam ban dy mą Spar no ke lia mo ji ga lia ir pa si prie ši ni mo jė ga ( meo.com/ ). Mo de lį ga li ma pa nau do ti de monst ra ci joms pa mo ko se. Su teik tos no mi na ci jos at ski roms kla sių ka te go ri joms. Įteik ta 80 mies to Švie ti mo ir ug dy mo sky riaus di plo mų bei pa dė kos raš tų. Ap do va no ti VšĮ Vy tu rio ka ta li kiš kos vi du ri nės mo kyk los 8 kla sės mo ki niai Jus tas San klo das ir Liu das Ka za lups kis už dar bą Trin ties jė gos ban dy mai, Auš ros gim na zi jos 10 kla sės mo ki niai Liu tau ras Va si liaus kas ir Ge di mi nas An drius Vo go nis už vaiz do dar bą Ar pa kils van duo, iš tir pus le dui?, Jo no ir Pet ro Vi lei šių ka ta li kiš kos vi du ri nės mo kyk los 11 kla sės mo ki nys Sta sys Pet rai tis už dar bą Re ak ty vi nis ju dė ji mas. Ap do va no tos ir ak ty viau sios mo kyk lų ko man dos. Jū ra tė BLA ŽIE NĖ Kau no Jo no Jab lons kio g-jos fi zi kos mo ky to ja eks per tė Nuo trau kų al bu mus ra si te: ce bo ok.com/me dia/set/?set=a , le ry.ism.lt/v/ism/fi zi ka. Jau nų jų ra di jo kon struk to rių drą sa Mo ki nių iš ra din gu mas vėl ste bi no tarp tau ti nia me jau nų jų ra di jo kon struk to rių kon kur se, vy ku sia me res tau ruo tuo se Chai mo Fren ke lio rū muo se Šiau liuo se. Lie tu vos mo ki nių in for ma vi mo ir tech ni nės kū ry bos cen tras (LMITKC) kar tu su Šiau lių Auš ros mu zie ju mi šie met kon kur są or ga ni za vo ge gu žės 6 d. At vyks tan čiuo sius į Šiau lius iš Rad vi liš kio pu sės rū mai pa si tin ka ne to li bu vu sio se no jo odų ir ava ly nės fab ri ko El nias bei dvie jų mies tui reikš min gų van dens tel ki nių m. pa sta ty tas vie nas iš ne dau ge lio Lie tu vo je cha rak terin gų mo der no epo chos se ce si jos sti liaus pa sta tų vė liau bu vo nau do ja mas įvai rioms reik mėms. Da bar, ak ty viai tal ki nant Aušros mu zie jaus dar buo to jams, jau kio je rū mų ap lin ko je vyks ta kon cer tai, pa ro dos, ki ti ren gi niai, sa vo šiuo lai ki nius ge bė ji mus de monst ruo ja mo ki niai. Kon kur sui pa teik ti tris dešimt še šių su ma niau sių mo kinių iš Kau no, Ry gos, Šiau lių, Tel šių, Vent spi lio, Vil niaus dar bai tu rė jo bū ti su sie ti su ra dio elek tro ni ka, ra di jo ry šiu, kom piu te ri ja, ro bo tų tech ni ka. Mo ki niams rei kė jo mo ty vuo ti sa vo dar bų pa skir tį, pa grin di nius pa ra met rus, nu brai žy ti elek tro ni nes prin ci pi nes sche mas ir jas ap ra šy ti. Taip pat bu vo ver ti na mas dar bų ori gi na lu mas, prak ti nis pri tai ky mas ir at li ki mo ko ky bė. Mo ki nių iki 15 me tų gru pė je ge riau siai pa si ro dė Va len ti nas Tur ča kas (Va len tin Tur čak) iš Šiau lių jau nų jų tech ni kų cen tro, su konst ra vęs Pul suo jan čią žvaigž dę ir Dvi ra čio ra to POV dis plė jų (va do vas Jo nas Vai čai tis). Ant rą ją vie tą lai mė jo Rad vi las Ba ne vi čius iš LMITKC, su kū ręs PIC mik ro kon tro le rį kos mo so žai di mams (va do vas Ro mu al das Ran čys). Tre či ą ją vie tą Do man tui Nar ke vi čiui iš LMITKC lė mė su kur tas že mo daž nio stip rin tu vas (va do vas R. Ran čys). Vy res nių jų (iki 19 me tų) gru pė je pir mą ją vie tą lai mė jo Elijus Gus tys iš Tel šių Že mai tės gim na zi jos, kon kur sui pa tei kęs ra di jo ban go mis val do mą vi su rei gį (vado vė Li na Mu šins kie nė). Va len ti nas Bu kov skis iš Ry gos mo ki nių rū mų su dar bu Elek tra vie nu lai du bu vo ant ra sis (va do vas Ja nis Ozo las-ozo li nis (Jānis Ozols-Ozo liņš)). Tre čio ji vie ta ati te ko Eval dui Mo nas tyrs kiui (Evald Mo nastyrs ki) iš LMITKC, su konst ra vu siam FM ra di jo ban gų siųs tu vą bei AVR ir PIC mik ro sche mų pro gra ma to rių (va do vas R. Ran čys). Vy riau sių jų (iki 21 me tų) gru pė je pirma vo Ni ki ta Mar ko vas (Ni ki ta Mar kov) iš Ry gos mo ki nių rū mų su mik ro proce so ri niu pie ši mo įren gi niu (va do vas J. Ozo las-ozo li nis). Ant rą ją vie tą lai mėjo Gab rie lius Kle mas iš Kau no Nemuno vidurinės mokyklos, su konst ra vęs D kla sės stip rin tu vą ir Tes los ri tę (va do vas Serge jus Ki to vas (Ser gej Ki tov)). Tre či ą ją vie tą su dar bu 3D LED ku bas už ėmė Li nas Si dab ras iš Kau no tech no lo gi jos uni ver si te to (va do vas An drius Cha ziach me to vas). Hen ri kas VAI TE KŪ NAS 20

21 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) Lie tu vos vai kai ku ria pa sa kas Konkursai Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras (LJTC) ir lei dyk la Ka len dorius or ga ni za vo ša lies mo ki nių kraš to ty ros kon kur są Lie tu vos vai kai ku ria pa sa kas. Ja me ga lė jo da ly vau ti pra di nių kla sių mo ki niai. Iš vi so da ly va vo 783 mo ki niai ir mo ky to jai. Ku ria mos pa sa kos tu rė jo bū ti lie tu viš kos sa vo dva sia, kultū ra, per so na žais, vie to var džiais, upė var džiais ir kt. Pa sa kas ver ti no mo ki nių ver ti ni mo ko mi si ja ir lei dyk los Kalen do rius re dak to rių gru pė. Kon kur so ap ta ri mas ir nu ga lė to jų ap do va no ji mas vy ko Kau ne, Kul tū ros ir spor to cen tre Girs tu tis. Ren gi nį glo bo jo p. Al ma Adam kie nė. Į šven tę at vy ko ir Pre zi den tas Val das Adam kus. Nu ga lė to jai ap do va no ti Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos di plo mais, LJTC pa dė ko mis, lei dyk los Ka len do rius ir rė mė jų at mi ni mo do va no mis. Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras nuo šir džiai dė ko ja vi siems ir in for muo ja, kad pa dė kos už da ly va vi mą kon kur se bus perduo tos per kiek vie no ra jo no švie ti mo sky rius. Jū ra tė RA DZE VI ČIŪ TĖ LJTC me to di nin kė Kon kur so nu ga lė to jų są ra šą rasite in ter ne to sve tai nė je ( Švie ti mo nau jie nos Re dak ci jos pa štas). Mo kė mės bū ti tik rais žur na lis tais Tau ra gės Šal ti nio pa grin di nė je mo kyk lo je ge gu žės 13 d. vy ko Taura gės ap skri ties mo kyk lų jau nų jų žur na lis tų są skry dis Ap si dai ryk. Žvelk gi liau. Tau sok, ku ria me da- ly va vo šios mo kyk los: Jur bar ko r. Gau san tiš kių An ta no Va lai čio, Šimkai čių Jo no Že mai čio, Ši la lės r. Obe ly no, Tau ra gės Šal ti nio pa grindi nės, Ve liuo nos An ta no ir Jo no Juškų, Upy nos Sta sio Gi rė no vi du ri nės, Ši la lės Si mo no Gau dė šiaus gim nazi ja. Vi sus jau nuo sius kū rė jus ir jų va do vus pa svei ki no mūsų mo kyk los di rek to rės pa va duo to ja ug dy mui Vi jo ly ta Bi vai nie nė ir Tau ra gės r. sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos Švieti mo sky riaus ve dė jas Egi di jus Štei man tas. Šie me tai skel bia mi Tarp tau ti niais miš kų me tais, to dėl ki lo min tis sureng ti mo kyk lų jau nų jų žur na lis tų laik raš čių kon kur są gam to sau gos te ma. Įvai raus am žiaus mo ki niai bu vo ska ti na mi do mė tis ap lin ko sau gos pro ble mo mis, kū ry bin gai iš sa ky ti sa vo po žiū rį į juos su pan čią ap lin ką, pa sidžiaug ti gam tos gro žiu, tei kia mais ma lo nu mais ir pa žvelg ti į veiks nius, ken kian čius mū sų Že mei. Ne vie no je Tau ra gės ap skri ties mo kyk lo je vei kia žur na lis tų bū re liai, ku ria mi laik raš čiai, to dėl ki lo idė ja pa si da ly ti veik los pa tir ti mi, pa ro dy ti, kuo vie ni už ki tus pra na šes ni, pa si mo ky ti vie niems iš ki tų, pa si džiaug ti sėk mė mis. Tai gi mo kyk lų laikraš čių lei dė jai bu vo pa kvies ti į są skry dį Ap si dai ryk. Žvelk gi liau. Tau sok. Žur na lis tų są skry dy je at si vė rė ga li my bė pa si mo ky ti žur na lis tinio dar bo sub ti ly bių, iš mok ti dirb ti ko man do je, tin ka mai pa ra šy ti straips nį. Vi sų šių jau no jo žur na lis to veik lų mo kė kom pe ten tin gi as me nys ša lies mo kyk lų laik raš čių lei dė jų se mi na rų bei sąskry džių or ga ni za to rė, Vil niaus ko le gi jos ir My ko lo Ro me rio uni ver si te to dės ty to ja bei žur na lis tė Li di ja Lau rin čiu kie nė, Tau ra giš kių bal so žur na lis tė Iri na Sa daus kie nė. Žmo gaus ne iš min džio tais miš ko ta kais ve džio jo ir dau gy bę ne ma ty tų gam tos gro žy bių pa ro dė Vieš vi lės vals ty bi nio gam ti nio re zerva to vy riau sia sis ins pek to rius Sau lius Bart mi nas. Ap lan kę re zer va tą, jau nie ji žur na lis tai sa vo įspū džius per tei kė ra šiniuo se, ku rie šal ti nie čių iš spaus din ti spe cia lia me są skry džiui skir ta me laik raš ty je. Pa ben dra vus įvai rių mo kyk lų jau nie siems žur na lis tams, at li kus ne vie ną ben drą kū ry bi nę už duo tį, ti kė ti na, kad tarp ben dra min čių už si megs gra žus to li mes nis ben dradar bia vi mas. Ren gi nio pa bai go je mo kyk lų ko man dos bu vo ap do va notos už kon kur sui Ap si dai ryk. Žvelk gi liau. Tau sok iš leis tus laik raš čius gam to sau gos te ma, ku riuos ver ti no žur na lis tės L. Lau rin čiu kie nė, I. Sa daus kie nė, Dai va Ky bar tie nė, vy riausia sis ins pek to rius S. Bart mi nas bei VĮ Tau ra gės miš kų urė di jos vy riau sia sis in ži nie rius Rai mon das Ma te mai tis. Mū sų mokyk los laik raš čiui Prie šal ti nio bu vo įteik tos Ak tu a lu mo ir Jau no jo gam tos ty rė jo no mi na ci jos. Ren gi nio or ga ni za to riai nuo šir džiai dė ko ja už vi so ke rio pą pa gal bą įgy ven di nant pro jek tą Tau ra gės Šal ti nio pa grin di nės mo kyk los ad mi nist ra ci jai, Tau ra gės r. sa vi val dy bės Pa gal bos mo ky to jui ir mo ki niui cen tro dar buo to jams, ša lies mo kyk lų laikraš čių lei dė jų se mi na rų bei są skry džių or ga ni za to rei L. Lau rinčiu kie nei ir so cia li niams part ne riams: laik raš čiui Tau ra giš kių bal sas, Vieš vi lės vals ty bi niam gam ti niam re zer va tui. Ma lo nu, kai yra žmo nių, ne abe jin gų moks lei vių veik lai, ska ti nan čių juos da ry ti gra žius dar bus, lei džian čių pa si jus ti svar biems. Vi li ja MAS LAUS KIE NĖ Tau ra gės Šal ti nio pagr. m-klos mo ky to ja me to di nin kė, są skry džio or ga ni za to rė 21

22 Konkursai Pri si tai kyk kin tan čio je dar bo rin ko je Sau lė tą pa va sa rio ry tą prie Vil niaus tu riz mo ir pre ky bos ver slo mo kyk los šur mu lia vo daug jau nų žmo nių iš vi sos Lietu vos. Vi si la bai skir tin gi: vie ni dė vin tys kos tiu mus, an tri spe cia lias ap ran gas, tre ti itin me niš ki, ket vir ti pir me ny bę tei kian tys lais va lai kio sti liui. Ta čiau vi si čia su si rin ko ve da mi ben dro tiks lo su da ly vau ti (ir, grei čiau siai, nu ga lė ti) jauno jo ver sli nin ko kon kur se Pri si tai kyk kin tan čio je dar bo rin ko je. Jį ren gė Lie tu vos ino va ty vių pro fe si nio ren gi mo įstai gų aso cia ci ja bei Vil niaus tu riz mo ir pre ky bos ver slo mo kyk la. Kon kur so tiks las ug dy ti mo ki nių kar je ros pla navi mą ir pa si ren gi mą dar bo rin kai, di din ti pro fe si nio mo ky mo pres ti žą bei mo ki nių mo ty va ci ją. PRA džių PRA džia... Mo kyk los di rek to rė Bi ru tė Sta siū nie nė pa svei ki no svečius, pa dė ko jo už pa si ti kė ji mą or ga ni zuo ti šį di de lį ren gi nį ir ra gi no ne pa mirš ti, kad: Su si rin ko me ne tik mo ky tis vie ni iš ki tų, bet ir tie siog pa ben drau ti... Vil niaus tu riz mo ir pre ky bos ver slo mo kyk los Pre ky bi nio sky riaus ve dė ja Da nu tė Ba nio ny tė, pra dė da ma ren gi nį, kal bė jo apie tai, kad kas dien kiek vie nas pro fe si nės mokyk los mo ky to jas sa vo mo ki niams sie kia įskie py ti mei lę dar bui, nes: Dar bas tai mei lė, ta pu si ma to ma. Ir jei gu jūs ne ga li te dirb ti su mei le, o tik su pa si bjau rė ji mu bū tų ge riau, kad pa lik tu mė te sa vo dar bą ir sė dė tu mė te prie šven tyk los vartų, pra šy da mi iš mal dų tų, ku rie dir ba su džiaugs mu. [...] Ir jei jūs gie da te kaip an ge lai, bet ne mėgs ta te gie do ti jūs truk do te žmo gaus au sims iš girs ti die nos ir nak ties gar sus (Kah li lis Gibra nas (Kah lil Gib ran)). Renatos Česnavičienės nuotr. re gist ruo da mie si mo ki niai ga vo seg tu vus su skir tin gų spal vų la pais, ku rie ir nu lė mė ko man dų su dė tį. Pro fe si jos mo ky to ja Jū ra tė Lau ri na vi čie nė pri sta tė kon kur so už duo tis, ku rioms pa si ruoš ti mo ki niai tu rė jo net 2 val.: Pirmo sios už duo ties tiks las pa si reng ti pri sis ta ty mui darb da viui (vi sa ko man da vie nas as muo). Pa gal darb da vio skel bi mą iš si aiš ki na mos ko man dos na rių tu ri mos kom pe ten ci jos, jų ati tik tis pa ieš kos kri te ri jams, iš ryš ki na mi pri va lu mai, su for muoja ma po pie ri nė ar elek tro ni nė ko man dos kom pe ten ci jų ranki nė (pa nau do ja mos kan ce lia ri nės prie mo nės ar in for ma ci nės tech no lo gi jos). Mo ki niai taip pat pri va lė jo pa si reng ti žo di niam pri sis ta ty mui ir po kal biui su darb da vių ko mi si ja. AR MES JAU PA Si REn gę DAR BO Rin kai? (Ko man dų pri sis ta ty mai) Ro ži nė ko man da Mes at sto vau ja me Lie tu vai. Esa me skir tin gos, iš si la vi nu sios ir kom pe ten tin gos as me ny bės. Pre ten duo ja me į UAB Sau lės spek tras siū lo mą dar bo vie tą. Tai tarp tau ti nė, Vo kie ti jos įmo nių gru pei pri klau san ti ir jau dau giau kaip 16 me tų sėk min gai Lie tuvos ži niask lai dos prie mo nių rin ko je veik lą plė to jan ti kom pa ni ja, val dan ti duo me nų ba zes. Ge ba me: pla nuo ti, or ga ni zuo ti, kur ti, grei tai mąs ty ti, in for muo ti, pa aiš kin ti, ko or di nuo ti, pri si tai ky ti. Sie kia me: ak ty vios veik los ir kon ku ra vi mo dar bo rin ko je. Kodėl? Nes esa me jau ni, ga būs, im lūs, no ri me pri tai ky ti sa vo ži nias mo ky muo se... Vi lia mės, kad ga lė si me už im ti šią dar bo vie tą, o darb da viai bus mu mis pa ten kin ti. Gi lin si me ži nias ir ge bė ji mus bei pri taiky si me jas re a lia me dar be. Ko man dos ben drie ji ge bė ji mai: in di vi du a lu mas, ver slu mas, ana li ti nis mąs ty mas, sa va ran kiš kas pro ble mų spren di mas, at sa kin gu mas, pa rei gin gu mas. Mū sų šū kis vie na ko man da, vie na sie la, vie na šir dis ir vie nas tiks las no ras dirb ti! Oran ži nė ko man da Esa me Oran ži nės sva jo nės ko man da. Kiek vie nas iš mū sų sa vi tas ir uni ka lus, su sa vo pri va lu mais bei trū ku mais. Mū sų sa vy bės su da ro ge riau sių sa vy bių rin ki nį. Mes ak tyviai vei kian tys, jau ni, ko mu ni ka bi lūs ir ener gin gi, mo ty vuo ti ir at kak lūs. Ti ki me, kad šian die ni nis no rin tis dirb ti jau nas žmo gus tu ri bū ti drą sus ir ryž tin gas, at kak lus ir ne bi jan tis at sa ko my bės, aiš kiai ži nan tis, ko no ri ir ko sie kia. At ėjo me įsi dar bin ti UAB Kri no na. Pa grin di nė įmo nės veikla maž me ni nė ir did me ni nė pre ky ba gro žio pre kė mis. Mū sų šū kis no ri me dirb ti ir už si dirb ti! R. Pusvaškis, B. Stasiūnienė, D. Sinkevičienė ir N. Deksnienė Ži nios, ku rias mo ki niai įgy ja mo kyk lo se, tu ri ati tik ti ša lies ūkio plėt ros po rei kius. Jū sų at ei ties pro fe si nė kar je ra pri klau sys dar ir nuo to, kaip su ge bė si te sa ve pri sta ty ti. Lie tu vo je vie na iš di džiau sių pro ble mų ver slu mo trū ku mas. Kal ba me, kaip pa si ruoš ti dar bo po kal biui, bet ma žiau siai ak cen tuo ja me, kaip su si kur ti dar bo vie tą. Vi sai ne svar bu, ko kią spe cia ly bę mo ko tės, tu ri te ge bė ti ge ne ruo ti idė jas taip, kad ga lė tu mė te įkur ti sa vo ver slą, tei gė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos Ben dro jo ug dy mo ir pro fe si nio mo ky mo de par ta men to di rek to riaus pa va duo to jas Ro mu al das Pus vaš kis. ME TAS DIRB TI Po sve čių ir šei mi nin kų svei ki ni mo žo džių at ėjo me tas dirb ti... Sie kiant su stip rin ti pro fe si nio mo ky mo įstai gų ben dra dar biavi mą, kon kur so už duo tims at lik ti bu vo for muo ja mos miš rios (skir tin gų pro fe si nių mo kyk lų) 5 8 mo ki nių ko man dos. Jau 22

23 Informacinis leidinys Švietimo naujienos 2011 m. Nr. 6 (306) Mė ly no ji ko man da Mū sų ko man da tai žmo gus, no rin tis gau ti rin ko da ros va dy bi nin ko asis ten to pa rei gas Ma xi mos pre ky bos cen tre. Pri sta to me jums Mar ce li jų Mė ly naus ką. Svei ki, aš Mar ce li jus Mė ly naus kas. Gy ve nu Ar chi tek tų gatvė je. Esu lie tu vis. Gi miau 1989 m. ko vo 13 d. Esu ne ve dęs. Įgi jau pre ky bos įmo nių va dy bi nin ko spe cia ly bę. Prak ti ką at li kau Ma xi mo je ir ga vau pui kias re ko men da ci jas. La bai ge rai mo ku an glų ir ru sų kal bas, vo kie čių tie siog ge rai... Rau do no ji ko man da Mū sų ko man da Nau jie ji drau gai. Ta čiau vi si pri sta to me vie ną as me nį Rau do nį Rau do nė lį, sie kian tį įsi dar bin ti va dybi nin ku Ma xi mos kon di te ri jos sky riu je. Esu Rau do nis Rau do nė lis. Bai giau Vil niaus tu riz mo ir pre kybos ver slo mo kyk lą. Ma no kva li fi ka ci ja ati tin ka vi sus ke lia mus rei ka la vi mus. Mo ku an glų ir ru sų kal bas. Ma nau, kad esu stip ri, di na miš ka as me ny bė, pa si žy min ti iš tver me, grei ta orien ta ci ja. Esu punk tu a lus, su ge bu dirb ti net ir įtemp to mis dar bo są ly gomis. Leng vai ben drau ju, esu ini cia ty vus, ko mu ni ka bi lus ir grei tai pri tam pan tis nau jo je dar bo vie to je. Su kū riau uni ka lų tor tą, už ku rį ga vau ap do va no ji mą. Kiek vie nas ga mi nys tu ri bū ti daro mas iš vi sos šir dies ir su di džiau sia šyp se na. Ža lio ji ko man da Va di na mės Ža li ą ja tech no lo gi ja. Esa me jau ni, ener gin gi ir darbš tūs. No ri me dirb ti Lie tu vo je, to bu lė ti ir siek ti, kad mū sų vals ty bė su da ry tų są ly gas da ry ti ki tiems ge ra. Pre ten duo ja me į rin ko da ros va dy bi nin ko asis ten to vie tą. Esa me ko mu ni ka bi lios, at sa kin gos, ini cia ty vios, są ži nin gos, darbš čios as me ny bės. La biau siai mėgs ta me ben drau ti... Gel to no ji ko man da Mū sų už duo tis įsi dar bin ti va dy bi nin ku mai ti ni mo įstai go je, vie šo jo ap tar na vi mo sek to riu je Pa lan go je. Pa si žy mi me šiomis sa vy bė mis: esa me ini cia ty vūs, ko mu ni ka bi lūs, at sa kin gi, ge ba me grei tai pri im ti spren di mus ir pa siek ti už si brėž tų tiks lų. Esa me vi suo me niš ki bei kū ry bin gi. Ma no me, kad, pri ėmę mus į dar bą, tu rė si te pui kių dar buo to jų, ku rie pri si dės prie sėk min gos įmo nės veik los. Ka dan gi da bar ti niais lai kais bran giau sia prekė in te lek tas, tad dar buo to jai tu rė tų mo kė ti bent 4 už sie nio kal bas. Kol kas tiek ne mo ka me, ta čiau tu ri me am bi ci jų iš mok ti. Steng si mės bū ti in te lek tu a lūs, to bu li jū sų įmo nės dar buo to jai. Taip pat pri sta to me der lin giau sią Lie tu vos vais me dį obe lį, už au gi nusią pa čias ge riau sias mū sų sa vy bes. Esa me tik ri, kad, dis po nuo da mi šio mis sa vy bė mis ir žmo giš ko sio mis verty bė mis, pa siek si me to bu lų dar bo re zul ta tų. Mums dirb ti yra gar bė. Kon kur so už duo čių at li ki mą ver ti no eks per tų ko mi si ja: jos pir mi nin kė Lie tu vos ino va ty vių pro fe si nio ren gi mo įstai gų aso cia ci jos pre zi den tė Ni jo lė Deks nie nė, kon cer no MG Baltic fi nan sų ir in ves ti ci jų di rek to rė Re na ta Mak si ma vi čie nė, Si mu lith cen tro va do vas Ma rius Ig na to nis, D. Ba nio ny tė, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Profesinio mokymo turinio skyriaus vedėja Da nu tė Sin ke vi čie nė. Kompe ten tin ga ko mi si ja nu spren dė, kad vi sos ko man dos ver tos ap do va no ji mų, nes mo ki niai iš ties subrendę ir pa si ruo šę dar bo rin kai, ge ba ar gu men tuo tai, mo ty vuo tai at sa ky ti į klau si mus. Tik šiek tiek sky rė si ko man dų di plo mai, nes vie nos iš jų bu vo kū ry biš kes nės, ki tos es te tiš kes nės, ori gi na les nės ir t. t. Vis gi, kaip ir dau ge ly je mo kyk li nių kon kur sų, di džiau siu mo ki nių lai mė ji mu bu vo pri pa žin ta drau gys tė. Tur būt ne šiaip sau mo kyk la va do vau ja si fi lo so fi ja: Mokyk la yra pa ties li ki mo įpa rei go ta nuo lat gal vo ti apie moki nių auk lė ji mą, nes ji auk lė ja ne sau, o tau tai ir žmo ni jai. Duo du, kad duo tum ak ty vu mas bei ini cia ty vu mas yra ge riau sia pa sie ki mų ir to bu lė ji mo pa ska ta. Mūsų kraitis Europoje Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tras (LJTC) or ga ni za vo ša lies mo ki nių et no kul tū ros pro jek tą Mū sų krai tis Eu ropo je. Ja me da ly va vo mo kiniai ir mo ky to jai iš 22 Lie tu vos mo kyk lų. Iš vi so 210 mo ki nių ir 42 mo ky to jai. Pro jek to tiks las ska tin ti pa žin ti gim to jo kraš to tra di ci nę kul tū rą, ug dy ti kū ry biš ku mą ir puo se lė ti pa pro čius bei tra di cijas. Pro jek tas vy ko dviem eta pais: re gio nuo se ir bai gia ma sis eta pas (tar pre gio ni nis). Re gio ni nės var žy tu vės su reng tos visuo se Lie tu vos re gio nuo se Sū du vo je, Že mai ti jo je, Ma žo jo je Lie tu vo je, Aukš tai ti jo je ir Dzū ki jo je. Tar pre gio ni nės var žy tu vės vy ko Vil niu je. Į jas bu vo pa kvies ti re gio ni nių tu rų I III vie tų nuga lė to jai. At vy ko 8 ko man dos. Da ly vau jan čios ko man dos var žė si šiuo se kon kur suo se: ko man dų pri sis ta ty mo, tau ti nio kos tiu mo pri sta ty mo, tau to sakos pa vel do (dai na, šo kis ar žai di mas), ku li na ri jos pa vel do ir Auk si nio lie žu vė lio. Ko man das ver ti no var žy tu vių ko mi si ja: Tė vy nės pa ži ni mo drau gi jos pir mi nin kas dr. Ka zi mie ras Račkaus kas, Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro me to di nin kai Jū ra tė Ra dze vi čiū tė ir Ar vy das Ščiu kai tis, Ku li na ri jos pa vel do fon do di rek to rė Bi ru tė Imb ra sie nė, Vil niaus et ni nės kul tū ros cen tro vy riau sio ji edu ka ci jos ko or di na to rė Ma ry tė Liu gie nė. Ren gi nį ve dė et no lo gė Gra ži na Ka džy tė. Pri zi nes vie tas lai mė ję da ly viai ap do va no ti Lie tu vos jau ni mo tu riz mo cen tro di plo mais, do va no mis, pa dė ko mis, mo ky to jai cen tro pa dė ko mis. Pro jek to or ga ni za to riai dė kin gi vi soms da ly va vu sioms koman doms, ver ti ni mo ko mi si jai, Lie tu vos ka riuo me nės Vil niaus įgu los Ka ri nin kų ra mo vės ad mi nist ra ci jai. Res pub li ki nių var žy tu vių nu ga lė to jai: I vie ta VšĮ Et no klu bas, Ši la lės Ste po no Da riaus ir Sta sio Gi rė no vid. m-kla, Ši la lės Si mo no Gau dė šiaus g-ja (va do vės Ir mi na Kėb lie nė, Li ne ta Dar gie nė); II vie ta Šiau lių Si mo no Dau kan to g-ja (va do vės Al vy da Ju sie nė, Vil ma Ušins kie nė); III vie ta Laz di jų r. Sei ri jų An ta no Žmui dzi na vi čiaus g-ja (vado vai Ger mi na Ptaš ny kie nė, Taut vy das Tur či na vi čius). Ar vy das ŠČIU KAI TIS LJTC me to di nin kas Var žy tu vių nuo trau kų al bu mą ra si te interneto svetainėje ( Švietimo naujienos Redakcijos paštas). Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykla perduoda iš balanso į balansą nereikalingą, netinkamą naudoti, visiškai susidėvėjusį turtą: traktorių T-16, 1988 m.; traktorių MTZ-80, 1990 m.; automobilį Ford Escort, 1988 m.; automobilį VW Golf, 1991 m.; automobilį Ford Mondeo, 1997 m.; kompiuterį Vector su monitoriumi, 2003 m. (6 vnt.); kompiuterį Vector su monitoriumi, 2005 m.; traktorių ir žemės ūkio mašinų maketus, 1989 m.; medžio šlifavimo stakles, 2003 m.; medžio apdirbimo stakles, 1994 m.; medžio frezavimo stakles, 1996 m. Mū sų inf. Direktorius Teodoras Kazakevičius 23

24 Moks lei vių dai lės dar bai pra žy do... Pa va sa rį Kau no Juo zo Gru šo me no vi du ri nė je mo kyk loje pats karš ty metis. Dai li nio ug dy mo 10 kla sės, dai li nio ug dy mo sky riaus moks lei viai ir čiur lio niu kai bai gia kur ti bei pri sta to ben druo me nei ir ki tiems žiū ro vams sa vo de šim ties dai li nio ug dy mo(si) me tų re zul ta tą bai gia mą jį dai lės dar bą. Šis ren gi nys vyks ta kas met nuo 1996 m. Tai džiu gi ir jau nat viš ka šven tė, vai ni kuo jan ti pro jek to Do va na mo kyk lai pa baig tu ves. Šių me tų de šim to kų dai lės dar bų gy ni mo šven tė šur mu lia vo Kau no vals ty bi nia me lė lių te at re. Po to kios sa vo tiš kos re pe ti ci jos ge gu žę bu vo pri sta ty ta pa ro da Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre, su ku riuo mo kyk lą se niai sie ja ben dra dar bia vi mo ry šiai. Mo ki nių de kla muo ja mos ei lės, smui ko me lo di ja, jau du lio ir su si kau pi mo ku pi ni jau nų jų kū rė jų pri sis ta ty mai iš ryš ki no kū rybi nius su ma ny mus, sie kius, at sklei dė tur tin gą moks lei vių vi daus pa sau lį. Vi di niu sub ti lu mu dar la biau ėmė švy tė ti stik lo tra pu mas, ke ra mi kos mo nu men ta lu mas, gra fi kos li ni jų žais mas, ta py bos, odos ar teks ti lės dar bų spal vos ir mo ty vai. Miesto rit mi ka, ne ti kė ti ko lia žai, kau kių pa slap tis, ma rio ne čių po teks tė, są ly giš kas li ni jų ir po tė pių žais mas, tai ko mų jų dar bų įvai ro vė vi sa tai rei kia pa ma ty ti, kad įsi ti kin tum, koks kū ry biš kas yra jau ni mas dar bus pri sta tė ko ne 40 kū rė jų. Ži no ma, vi sur rei kė jo ir pa ty ru sių pe da go gų ge bėji mo ben dra dar biau ti bei per teik ti ži nias, ug dy ti įgū džius. Vy ta Sa ka laus kie nė, Si ma Vens kū nie nė ir Ri čar das Vens kū nas pa dė jo moks lei viams pa žin ti ta py bos pa sau lį, teks ti lės me no mo kė In gri da Ra guc kie nė, Ra sa Rat kevi čie nė ir Al do na Mark val die nė, ke ra mi kos Aud ro nė Gre ta Mi liaus kie nė bei Jū ra tė Gu džiu vie nė, ku ri dar ir stik lo tech no lo gi jų mo ky to ja. Odos tech no lo gi jų mo ky to ja Mei lė Ka li nie nė pa dė jo pa žin ti šios me džia gos ga li my bes. Guo dė, ska ti no, džiau gė si sėk mė mis kla sių auk lė to jos Re gi na Vil ke lie nė ir Ja dzė Jab lo naus kie nė. Į pa ro dos ati da ry mą at vy ko ir dar bais do mė jo si gar bingi sve čiai: Kau no vi ce me ras Po vi las Ma čiu lis, Kau no mies to sa vi val dy bės ta ry bos na riai Ge di mi nas Bud ni kas, Ire na Ma ti jo šai tie nė, An ta ni na Med vie de vie nė, Ne forma lio jo švie ti mo po sky rio ve dė ja Vi da Ku čiaus kie nė, Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tro di rek to rė Ra sa Bort ke vi čie nė, di rek to rės pa va duo to ja Au re li ja Ma kū nie nė ir me to di nin kas Al vy das Ba ku tis. Kau no pe da go gų kva li fi kaci jos cen tras ne be pir mą kar tą tam pa sėk min ga moks lei vių ir pe da go gų kū ry bi nio star to aikš te le. Tai gi džiaug tis sėk me tik rai bu vo kam. O, pa sak Juo zo Gru šo, džiaugs mas dvi gu bai dides nis, kai juo pa si da li ji... Mo kyk los di rek to rė Ni jo lė Ši mie nė pa si džiau gė, kad mo kiniams at ver ta pui ki ga li my bė ug dy ti kū ry bi nius po lin kius dai li nio ug dy mo kla sė se bei dai li nio ug dy mo sky riu je, ku ris vei kia nuo 2005 m. Di de les stu di jų ir kū ry bos ga li my bes pa liu di jo į ren gi nį at vy kę bu vę mo ki niai, da bar ti niai Vil niaus dai lės aka de mi jos ab sol ven tai. Vie na iš jų Eg lė Sa ka lai tė šil tai at si lie pė apie moky to jus ir mo kyk lą, dė ko jo už pui kias ži nias bei įdieg tą mei lę me nui. Tą pa čią die ną ji ap si gy nė teks ti lės ba ka lau ro dar bą. Gra žaus ren gi nio įkvėp ti, ti ki me, kad už deg tas kū ry bos ir ben dra dar bia vi mo ži bin tas ne už ges. Pa ro dą ga li ma ap lan ky ti iki lie pos 2 d. kiek vie ną dar bo die ną 8 17 val. Kau no pe da go gų kva li fi ka ci jos cen tre (Vy tau to pr. 44). Sa lo mė ja MI KU TAI TĖ Kau no Juo zo Gru šo me no vid. m-klos li te ra tū ros mo ky to ja Dar vie nas darželis Rug sė jo 1 d. Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tre (LVJC), Kon sti tu ci jos pr. 25, Vil niuje, du ris at vers vai kų darželis. Mies to cen tre įsi kūręs darželis 2 7 me tų vai kams išsis kirs in di vi du a liu dė me siu la vinant kiek vie no vai ko as me ni nius bei so ciali nius įgūdžius, at skleidžiant jo ta len tus ir in te lektą. Ug dy mo pro gra mo je nu ma to mos kū ry bi nės veik los bei ba sei no užsiė mimai, ku riuo se vai kai nuo anks ty vo amžiaus bus mo ko mi plauk ti. Pla nuo ja ma, kad grupę su da rys ne dau giau kaip 15 vai kų. Pa sak Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tro di rek to riaus pa vaduo to jos Ag nės Amb ru kai tie nės, vai kus ug dys ir prižiū rės kom pe ten tin gi mo ky to jai. Sie kia me tap ti to kiu darželiu, į ku rį vai kai kiek vieną dieną ei tų su šyp se na. Esa me su kaupę il gametę pa tir tį, ug dy da mi iki mo kyk li nio amžiaus vai kus mū sų ug dy mo pro gra ma iki mo kyk li nu kams Nykštu kų mo kyk lė lė kiek vie nais me tais sau sa kimša, tei gė A. Amb ru kai tie nė. Ki tais me tais daržely je pla nuo ja ma in teg ruo ti ir Tarptau tinę iki mo kyk li nio ug dy mo pro gramą (In ter na tio nal Pres cho ol Cur ri cu lum), ku ri re mia si nau jau siais tarp tauti niais iki mo kyk li nio amžiaus vai kų ty ri mais. Darželis bus įreng tas Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tro pir ma ja me aukšte. Kai na bus pri ei na ma vi du ti nes paja mas gau nan čiai šei mai. Nu ma ty ta tai ky ti nuo lai das darželį lan kan tiems ug dy ti nių bro liams ar se se rims, taip pat bus ga li my bė jį lan ky ti pusę die nos. Dar vieną darželį rug sė jo 1 d. Lie tu vos vai kų ir jau ni mo cen tras pla nuo ja ati da ry ti sa vo pa da li ny je Didžio jo je Riešėje (Mo lė tų g. 13) prieš me tus įsi kū ru sia me lais va lai kio klu be Kie tas riešutė lis. Vi si be si do min tie ji nau jais darželiais ir no rin tie ji gau ti dau giau in for ma ci jos kvie čia mi tei rau tis el. paštu dar ze lis@lvjc.lt. Dau giau in for ma ci jos: Vik to ri ja Mu raus kie nė, tel. (8 5) , el. p. vik to ri ja.m@lvjc.lt; LVJC inf. 24