SAUGUS DARBAS SU TRANSPORTO PRIEMONĖMIS PRIE KROVIMO RAMPŲ. REKOMENDACIJOS

SAUGUS DARBAS SU TRANSPORTO PRIEMONĖMIS PRIE KROVIMO RAMPŲ. REKOMENDACIJOS Parengta pagal Vokietijos transportininkų profesinio susivienijimo informacinę medţiagą Sicheres Arbeiten mit Fahrzeugen an Laderampen BGI 5042, 2007 metų rugsėjis Įţanga 1. Apibrėţimai 2. Atsakomybė 2.1. Pagrindiniai principai 2.2. Darbdavio pareigos 2.2.1. Pavojų vertinimas 2.2.2. Vairuotojų ir krovikų tinkamumas, mokymas ir instruktavimas 2.3. Darbuotojų pareigos 2.4. Atsakomybė, garantijos 3. Darbų sauga prie krovimo rampų 3.1. Bendroji dalis 3.2. Atbulinis vaţiavimas 3.3. Manevravimas 3.4. Saugus transporto priemonės pastatymas 3.4.1. Saugus transporto priemonės pastatymas prie krovimo rampos ar krovimo tiltelio 3.4.2. Saugus nuimamųjų kėbulų pastatymas 3.4.3. Saugus atraminių (balninių) priekabų pastatymas 3.4.4. Saugus šarnyrinių grąţulinių priekabų pastatymas 3.4.5. Saugus priekabų su standţiu grąţulu pastatymas 3.5. Saugus įlipimas ir išlipimas iš transporto priemonės 3.6. Transporto priemonės komponentų atidarymas 3.7. Judėjimo keliai į ir prie statinių 3.8. Krovimo procesas 3.8.1. Pakrovimas ir iškrovimas nuo krovimo rampos 3.8.2. Pakrovimas ir iškrovimas nuo krovimo tiltelio 3.8.2.1. Bendrieji principai 3.8.2.2. Kilnojami krovimo tilteliai 3.8.2.3. Stacionarūs krovimo tilteliai 3.8.3. Pakrovimas ir iškrovimas galiniais keltuvais

3.8.4. Pakrovimo ir iškrovimo pagalbinės priemonės 3.8.4.1. Bendrieji principai 3.8.4.2. Pakrovimas ir iškrovimas šakiniu krautuvu 3.8.4.3. Pakrovimas ir iškrovimas krovinių veţimėliu 3.8.4.4. Pakrovimas ir iškrovimas su veţimėliu su šakėmis 3.8.5. Rankinis pakrovimas ir iškrovimas 3.8.6. Krovinio paskirstymas ir krovinio apsauga 3.8.7. Transporto priemonių iškrovimas 3.9. Prieš nuvaţiuojant 4. Asmeninės apsaugos priemonės 5. Tikrinimai 6. Teisės aktai Priedas 1: Transporto priemonės signalininko rankų ţenklai Priedas 2: Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Saugus įlipimas ar išlipimas į/iš vairuotojo kabinos pavyzdys Priedas 3: Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Krovimo tiltelių naudojimas pakraunant ar iškraunant transporto priemonę pavyzdys Priedas 4: Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Krovimo plokščių naudojimas pakraunant ar iškraunant transporto priemonę pavyzdys Priedas 5: Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Šakinio krautuvo naudojimas krovimo rampoje pakraunant ar iškraunant transporto priemonę pavyzdys ĮŢANGA Šios rekomendacijos skirtos darbdaviams ir darbuotojams, kaip pagalbinė priemonė siekiant uţtikrinti saugų darbą transporto priemonėmis prie krovimo rampų. Sąlygas saugiam darbui transporto priemonėmis prie krovimo rampų sukuria ne tik darbdavys, bet ir transporto priemonės vairuotojas bei darbuotojai, pakraunantys transporto priemonę. Pav. 1. Transporto priemonės pakrovimas Šiomis rekomendacijomis darbdavys gali remtis: darbų prie krovimo rampų paruošimui ir organizavimui, transporto priemonių kūrimui, įrengimui ir parinkimui, pavojų nustatymui ir vertinimui, darbuotojų, ypač vairuotojų ir krovikų, instruktavimui. Šios rekomendacijos neatleidţia darbdavių nuo jo įmonėje privalomo pavojų ir rizikos vertinimo. Kuomet pavojai priklauso nuo tam tikrų įmonės realių sąlygų, darbdavys gali nagrinėti tai arba individualiai, arba pasinaudoti šiomis rekomendacijomis. Vairuotojui ir krovikui šios rekomendacijos turi padėti: susipaţinti su pavojais, išvengti nelaimingų atsitikimų, dirbant transporto priemonėmis prie krovimo rampų. Čia aprašomi tik specifiniai pavojai, taip pat reikalingos priemonės nelaimingų atsitikimų išvengimui, atliekant krovimo ir iškrovimo darbus prie rampų.

1. APIBRĖŢIMAI Pakrovimas tai krovinių (daiktų) padėjimas ant transporto priemonės krovimo paviršiaus. Saugi techninė būklė tai transporto priemonių saugi būklė vaţiuojant ir dirbant su jomis. Iškrovimas tai krovinių nuėmimas nuo transporto priemonės krovimo paviršiaus; šiose rekomendacijose apsiribota krovinių perkėlimui ant krovimo rampos. Nuoroda: Iškraunant kyla tie patys pavojai kaip ir pakraunant. Šių rekomendacijų 3.8.7 skyriuje apţvelgiami specifiniai pavojai, kurie kyla tik iškrovimo metu. Krautuvai tai transportavimo priemonė, kuri pagal savo konstrukciją: ratais vaţiuoja ţeme ir laisvai valdoma ir įrengta krovinių transportavimui, traukimui arba stūmimui ir naudojama transportavimui įmonės viduje. Šiose rekomendacijose aprašomi krautuvai su kėlimo įtaisais ir vairuotojo sėdyne (šakiniai krautuvai), pėsčiojo valdomi krautuvai ( skruzdėliukai ) ir šakiniai krovimo veţimėliai. Pav. 2. Šakinis krautuvas Pav. 3. Pėsčiojo valdomas krautuvas - Skruzdėliukas Pav. 4. Šakinis krovimo veţimėlis

Rankomis valdomas toks įrenginys, kuris juda vien tik dėl ţmogaus raumenų jėgos. Kėlimo platforma tai kėlimo įrenginys su krovinių paėmimo įrenginiais, taip pat jeigu gabenimas vykdomas tik nešančios konstrukcijos dėka. Pav. 5. Kėlimo platforma prie krovimo rampos Keliamoji platforma (galiniai keltuvai) tai kėlimo platformos, kurios sujungtos su transporto priemone ir tarnauja pakrovimui ir iškrovimui. Koordinatorius darbdavio paskirtas asmuo. Koordinatorius turi taip suderinti kelių darbdavių, kurie dirba vienoje darbo vietoje, darbus, kad būtų uţkirstas kelias pašaliniams pavojams. Kad galėtų suvokti savo uţduotis, koordinatorius turi įgyti ţinių. Mechaniniai įrenginiai tai įrenginiai, kurių veikimui iš dalies arba pilnutinai būtina jėgos mašinų, pvz., elektrinės pavaros, energija. Krovimo rampa statinio įrenginys transporto mašinų pakrovimui ir iškrovimui. Krovimo rampos yra paaukštintos lygios plokštumos, kurios leidţia pakrauti arba iškrauti be didelio aukščių skirtumo. Pav. 6. Krovimo rampa, esanti pastato išorėje Pav. 7. Pastato viduje esanti krovimo rampa

Krovimo tilteliai (išlyginamosios platformos) yra stacionarūs arba kilnojami įrenginiai. Jie tarnauja: aukščių skirtumo išlyginimui ir kelio per tarpą tarp krovimo rampos ir transporto priemonės nutiesimui. Krovimo tilteliai gali būti mechaniniai ir rankiniai. Pav. 8. Rankinis krovimo tiltelis (krovimo plokštė) Pav. 9. Mechaninis krovimo tiltelis Kompetentingas asmuo asmuo, kuris dėl savo profesinio išsilavinimo ir patirties turi pakankamai ţinių įrenginių tikrinimo srityje ir tiek susipaţinęs su reglamentuojančiais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės norminiais aktais ir bendrai pripaţintomis technikos taisyklėmis (pvz., naudojimo taisyklėmis, standartais ir pan.), kad galėtų vertinti saugią techninę būklę. Kompetentingi asmenys dar vadinami įgaliotais asmenimis. Nuoţulniosios rampos yra judėjimo keliai su nuolydţiu, kurie sujungia skirtingo aukščio darbo ir judėjimo kelius. Pav. 10. Nuoţulniosios rampos

2. ATSAKOMYBĖ 2.1. Pagrindiniai principai Darbų sauga įmonėje pagal galiojančius teisės norminius aktus (įstatymus, poįstatyminius teisės aktus ir pan.) yra pagrindinė darbdavio pareiga. Darbdavys arba darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau darbdavys) yra uţ tai atsakingas. Tačiau kiekvienas darbuotojas taip pat yra atsakingas savo darbe jam priskirtų uţduočių rėmuose. 2.2. Darbdavio pareigos Darbdavio pareigoms priskiriamos tokios priemonės, pvz.: saugių ir darbuotojams tinkamų įrenginių parinkimas, pvz., saugių ir numatytiems tikslams tinkamų transporto priemonių, krautuvų, krovimo tiltelių parinkimas; priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai įgyvendinimas, projektuojant darbo procesą taip pat pakeičiant darbo eigą ir darbo laiką; aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis; darbuotojų mokymas ir instruktavimas, atsiţvelgiant į kintančius pavojus darbo aplinkoje; nesaugaus elgesio netoleravimas; gamintojo pateiktų darbo priemonių naudojimo instrukcijų laikymosi uţtikrinimas; raštiškų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų parengimas ir darbuotojų supaţindinimas su šių instrukcijų reikalavimais. Pav.11. Paţenklinti CE ţenklu įrenginiai yra saugūs Tikrovėje darbai su transporto priemonėmis prie krovimo rampų didţiąją dalimi atliekami ne savoje įmonėje. Veţėjų darbdavys šiais atvejais turi išsiaiškinti, pvz.: kokios darbo priemonės, pvz., šakiniai krautuvai, krovimo tilteliai, gali būti naudojami, kas atliks pakrovimą/iškrovimą, ar transporto priemonė arba kitų įmonių darbo priemonė tinkama numatytam naudojimo tikslui, kas instruktuoja vairuotoją apie šią kitos įmonės darbo priemonę, kas atsakingas uţ šios darbo priemonės prieţiūrą, kokios pagalbinės priemonės įrengtos arba reikalingos krovinio apsaugai. Darbdavys saugiam darbui transporto priemonėmis prie krovimo rampų turėtų parengti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, ypač darbui su: transporto priemonėmis, keliamosiomis platformomis, keičiamais konteineriais, krautuvais. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos turi atitikti įmonės realias sąlygas. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos turi būti parengtos tinkama forma ir suprantama kalba, kad darbuotojai galėtų įgyti ţinių.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija Darbo sritis: Darbo vieta: pavojai ţmogui ir aplinkai saugos priemonės ir elgesio taisyklės veiksmai, įvykus gedimui veiksmai, įvykus nelaimingam atsitikimui, pirmoji pagalba prieţiūra ir remontas (data) (parašas) Pav. 14. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos galimas turinys 2.2.1. Pavojų vertinimas Darbdavio pareiga yra atlikti pavojų vertinimą (darbo sąlygų ir su jomis susijusių pavojų vertinimą). atsitikimo prieţastimi Pav.12. Neatpaţinti pavojai gali tapti nelaimingo Darbą reikia taip suplanuoti, kad būtų galimai išvengta pavojaus gyvybei ir sveikatai arba likę pavojai būtų neţymūs. Pavojų įvertinimas ir parinktų priemonių efektyvumo patikrinimas turi būti dokumentuotas tinkama forma. 2.2.2. Vairuotojų ir krovikų tinkamumas, mokymas ir instruktavimas Transporto priemonių pakrovimui ir iškrovimui darbdavys turi skirti tik tinkamus ir sugebančius atlikti šį darbą vairuotojus ir krovikus. Personalo tinkamumui nustatyti atliekami profilaktiniai sveikatos tikrinimai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų nuostatas. Sugebėjimai - vairuotojas ir krovikas apmokyti ir prieš pradedant darbą ir po to atitinkamais laiko tarpais, maţiausiai kartą per metus, yra instruktuojami. Kad tai būtų įrodyta, įgaliojimas vairuoti transporto priemonę parengiamas raštu. Reikalavimai krautuvų vairavimui aprašyti šių rekomendacijų 3.8.4.2 ir 3.8.4.3 skyriuose. 2.3. Darbuotojų pareigos Darbuotojai turi vykdyti priemones, uţtikrinančias darbuotojų saugą. Ypatingai jie turi atkreipti dėmesį į: norminius teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, darbdavio nurodymus, pvz., darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, gamintojo naudojimo instrukcijas, pvz., transporto priemonėms, krautuvams, kėlimo platformoms.

instrukcija Pav. 13. Transporto priemonės gamintojo Darbuotojai įrenginius turi naudoti tik gavę nurodymus ir įgaliojimus. Tai taikoma ir transporto priemonėms. Darbuotojai, prieš pradėdami naudoti įrenginius, darbo priemones ir darbo medţiagas, turi patikrinti, kad nebūtų techninių trūkumų dėl saugos. Nustatytus trūkumus būtina nedelsiant pašalinti. Jeigu tai nepavyksta, darbuotojai apie tai turi pranešti vadovui. Darbuotojai jiems duotas asmeninės apsaugos priemones turi: naudoti pagal nurodymus, reguliariai tikrinti, ar jų tinkama būklė ir apie nustatytus trūkumus nedelsiant pranešti darbdaviui. Dėl saugaus darbo transporto priemonėmis prie krovimo rampų vairuotojas turi išsiaiškinti: kas yra jo darbo partneris vietoje? kokių eismo taisyklių turi laikytis įmonės teritorijoje? kas nurodinės (signalininkas) vaţiuojant atbuline eiga? kur privalo pastatyti transporto priemonę? kokias asmenines apsaugos priemones turi naudoti? į kokius ypatumus turi atkreipti dėmesį? krovimo rampos Pav. 14. Pirmiausia pas dispečerį, tada prie 2.4. Atsakomybė, garantijos Darbdavys ir darbuotojai, nesilaikydami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, uţ neleistinus ir grubius pakenkimus sveikatai gali būti patraukti atsakomybėn.

3. DARBŲ SAUGA PRIE KROVIMO RAMPŲ 3.1. Bendroji dalis Šiame skyriuje aprašomos vairuotojų ir krovikų tipinės veiklos prie krovimo rampų. Tai yra: techninės, organizacinės ir asmeninės. Šių priemonių turi būti imamasi, kad būtų uţkirstas kelias nelaimingam atsitikimui. 3.2. Atbulinis vaţiavimas Vairuotojas negali matyti uţ jo transporto priemonės esančios zonos. Asmenims, kurie yra taip vadinamoje mirtinoje zonoje (uţ transporto priemonės), gresia didelis pavojus, kai transporto priemonė juda atbulomis. Todėl vaţiuojant atbulomis būtina: vaţiuoti ţingsnio greičiu, paskirti signalininką, ţinoti signalininko rankų ţenklus, transporto priemonę iš karto sustabdyti, jeigu signalininko nėra vairuotojo matymo lauke. kai transporto priemonė vaţiuoja atbulomis Pav. 15. Saugi signalininko vieta, Signalininkas: esant apribotam matomumui duoda vairuotojui rankų ţenklus, turi būti vairuotojui matomoje zonoje, negali būti pavojingoje zonoje, ypač - uţ transporto priemonės, - tarp transporto priemonės ir kliūties (pvz., krovimo rampos), turi valdyti rankų ţenklais, signalizavimo metu negali uţsiimti jokia kita veikla, pvz., skambinti mobiliuoju telefonu. Pav. 16. Signalininkas yra vairuotojo matymo lauke Atbulinis vaţiavimas tampa saugus pasinaudojant techninėmis sistemomis. Prie to priskiriami manevravimo įspėjamieji įrenginiai. Jie duoda vairuotojui šviesos ir garso signalus, jeigu pavojingoje zonoje uţ transporto priemonės yra asmenų arba daiktų. Atbulinio vaţiavimo kameros, susietos su monitoriais (video sistemomis), galėtų papildomai padėti mirtiną zoną padaryti matoma.

3.3. Manevravimas Balninių priekabų manevravimui naudojamos manevravimo ašys. Pirmenybę nelaimingų atsitikimų prevencijos poţiūriu turi dviašių manevravimo ašių naudojimas. Kai įrengtos vienaašės manevravimo ašys, jose turi būti numatyti įrenginiai, kurie uţkerta kelią vilkties kraipymuisi į viršų ir ţemyn. Tai, pvz., taikoma, kai manevravimas galimas tik sukabinus. Vienaašės manevravimo ašys gali būti naudojamos tik esant didesniam kaip 25 km/h greičiui. Prikabinamos transporto priemonės su valdomu pasukamuoju veţimėliu, esant standţiai pritvirtintai vilkčiai, gali virsti. Tai ypač aktualu, kai svorio centras nėra viduryje arba kai nelygus paviršius. Todėl manevruojant tokiomis transporto priemonėmis šalia jų ir iš šonų negali būti jokių asmenų. Turi būti kiek įmanoma išvengta didelio pasisukimo kampo tarp vilkties ir transporto priemonės išilginės ašies. Pav. 17. Manevravimo įspėjamojo įrenginio stebėjimo zona Kai prikabinamos transporto priemonės turi būti manevruojamos šakiniu krautuvu, pirmiausia nustatoma, kokie krautuvo gamintojo nurodyti duomenys dėl leistinos prikabinamos apkrovos. Pav. 18. Ar krautuvas techniškai tinkamas priekabos vilkimui, pvz., atsiţvelgiant į leistiną prikabinamą apkrovą ir horizontalią vilkties padėtį? Kai prikabinamos transporto priemonės bendras svoris viršija leistiną šakiniam krautuvui prikabinamą svorį, būtinos papildomos priemonės, pvz., kai specializuota įmonė leidţia padidintą prikabinamą apkrovą, įrengus pneumatinius stabdţių įtaisus. Saugus transporto priemonių priekabų manevravimas

šakiniu krautuvu nesugadinus vilkties galimas tik tada, kai šakinis krautuvas įrengtas su savistoviu varţtiniu sukabinimu. Paprastai šakinis krautuvas negali vaţiuoti posūkiuose su maţu spinduliu. sukabinimu Pav. 19. Šakinio krautuvo vilktis su varţtiniu Balninių priekabų manevravimas šakiniu krautuvu, pvz., stumiant šakių peiliais, yra neleistinas. krautuvu (stumiama šakių peiliais) Pav. 20. Neleistinas manevravimas šakiniu Transporto priemonių priekabų stumdymas ranka kelia nelaimingų atsitikimų pavojų ir todėl to daryti negalima. Jeigu neįmanoma išvengti išimtinių atvejų manevravimo rankomis, turi būti išpildytos tokios sąlygos: transporto priemonių priekabos bet kuriuo metu neturi kelti pavojaus, pvz., jas turi būti galima sustabdyti rankiniais stabdţiais. Tai įmanoma tik ant lygaus paviršiaus. Paviršiuose su nuolydţiu manevravimo rankomis atvejis neleistinas, asmenims, kurie stumdo rankomis, negali kelti pavojaus kitos transporto priemonės arba šakiniai krautuvai, vaţiavimo kryptimi esančias kliūtis būtina pašalinti. Neturi būti vaţiuojama per nelygumus. Taip uţkertamas kelias vilkties uţlenkimui, kiek galima reikia vengti asmenų buvimo vilkties šonuose. Transporto priemonių stūmimas kita transporto priemone arba šakiniu krautuvu neleistinas be jungiamojo įrenginio naudojimo. Įvairių daiktų naudojimas, pvz., medinių tašų, yra draudţiamas. Transporto priemonės turi būti sujungtos viena su kita saugiai, t. y. per priekabos sukabinimą ir vilktį, pvz., balninį sukabinimą ir šerdesą. 3.4. Saugus transporto priemonės pastatymas Pastatytas transporto priemones vairuotojas turi apsaugoti nuo nenumatyto pajudėjimo. Tai neleidţia, pvz., priekaboms pavaţiuoti dėl išimtinio atsikabinimo. Transporto priemonių pajudėjimui galima uţkirsti kelią tokiomis priemonėmis: ant lygaus paviršiaus: - uţtraukiant rankinius stabdţius arba - įjungiant maţiausią pavarą transporto priemonėse su mechanine pavara. ant labai nelygaus paviršiaus ar vietovės:

- uţtraukiant rankinius stabdţius ir panaudojant pakišamuosius pleištus (kaladėles) (jie turi būti dedami iš transporto priemonės riedėjimo krypties pusės) Pav. 21. Pakišamų pleištų padėjimas riedėjimo kryptimi arba - uţtraukiant rankinius stabdţius ir įjungiant maţiausią priešpriešinę pavarą. atsiradus pavojų keliančioms jėgoms transporto priemonės išilgine kryptimi, pvz., uţvaţiuojant krautuvui: - uţtraukiant rankinius stabdţius ir padedant iš abiejų pusių pakišamuosius pleištus. kai uţvaţiuojama krautuvu Pav. 22. Pakišamųjų pleištų padėjimas iš abiejų pusių, Varomųjų arba pakeliamųjų ašių ratai, atsiţvelgiant į šių ašių judėjimą, yra netinkami pakišamų pleištų padėjimui. Kai vairuotojas išlipa iš savo kabinos, jis turi apsaugoti savo transporto priemonę nuo nenumatyto naudojimo. Tai pasiekiama: išjungus pavarą, ištraukus uţdegimo raktelį ir uţrakinant kabinos duris. Transporto priemonės palikimas reiškia: vairuotojas pasitraukia taip toli nuo savo transporto priemonės, kad skubiu įsikišimu negali uţkirsti kelio nenumatytam naudojimui. Tai reiškia, kad nelaikomas transporto priemonės palikimu, pvz.: išlipimas iš transporto priemonės, galinio borto ir kėbulo durų atidarymas, krovinio tvirtinimas ir apsaugojimas. 3.4.1. Saugus transporto priemonės pastatymas prie krovimo rampos ar krovimo tiltelio Krovimo paviršiaus aukštis ir krovimo rampos aukštis, kaip taisyklė, vienas su kitu nesuderinti. Aukščių skirtumą galima išlyginti: su krovimo rampa sujungtais įrenginiais: stacionariu krovimo tilteliu; nesujungtais su krovimo rampa įrenginiais: kilnojamais krovimo tilteliais (krovimo plokšte). Jie naudojami, jeigu ar prie krovimo rampos, ar prie transporto priemonės įrengti įrenginiai aukščio reguliavimui; įrenginiais prie transporto priemonės, pvz.,

- galiniais keltuvais, - krovimo plokštumos aukščio reguliavimu pneumatine pakaba; kėlimo stalu, tačiau čia negalimas išlyginimas su nuolydţio kampu. Transporto priemonės negali būti pastatytos prie krovimo rampos įstriţai. Transporto priemonių įstriţas pastatymas veda prie: netolygios krovimo tiltelio apkrovos, krovimo plokštės nuvirtimo ar nuslydimo, kritimo pavojaus iš abiejų krovimo tiltelio šonų: - krautuvui, - transportuojamiems daiktams ir - krovikui. Kritimo pavojus! Pav. 23. Transporto priemonė pastatyta įstriţai. Kritimo rizika yra padidinta, jeigu krovimo rampa arba krovimo tiltelis yra siauresnis negu transporto priemonės krovimo paviršius. pločio, be to, krovimo rampa slidi Pav. 24. Kritimo pavojus dėl nepakankamo krovimo rampos Transporto priemonėms su pneumatine pakaba po pastatymo gali būti reikalingos specialios priemonės. Priešingu atveju pakrovimo ir iškrovimo metu turės būti atliekamas pneumatinės pakabos reguliavimas. Čia reikia atkreipti dėmesį, kad riedantys kroviniai keliant arba nuleidţiant sujudina krovimo paviršių ir gali suţeisti kroviką. Tai ypatingai vyksta krovinio apsaugos priemonių, pvz., pertvarų uţraktų ir teleskopinių atramų, nuėmimo metu. Kai pneumatinės pakabos su vienguba valdoma spyruokle, transporto priemonės kėbulas gali pajudėti į priekį, kadangi pasisukimo ašis yra poveikio taške.

Pav. 25. Pneumatinė pakaba su vienguba valdoma spyruokle Krovimo tilteliai negali būti per daug priglausti prie krovimo plokštumos. Pav. 26. Krovimo tiltelis pastatytas pakankamai toli Transporto priemonės pneumatinės pakabos duomenys, ypač transporto priemonės priekabų, nurodyti gamintojo naudojimo instrukcijoje. 3.4.2. Saugus nuimamųjų kėbulų pastatymas Prieš statant nuimamuosius kėbulus būtina atkreipti dėmesį į pagrindo keliamąją galią. Pav. 27. Priešlaikinis pagrindo susidėvėjimas dėl per didelės atramų jėgos Pagrindo keliamąją galią galima padidinti padidinus atraminį plotą pakišamų plokščių pagalba. Pav. 28. Atraminio ploto padidinimas pakišamų plokščių pagalba

Pagrindo medţiaga Pagrindo keliamoji galia * Maţiausias atraminis plotas ** Pakišamosios plokštės minimalūs matmenys Rupus smėlis/ţvyras 2 dan/cm 2 min. 2800 cm 2 55 cm x 55 cm Asfaltas 10 min. 560 cm 2 25 cm x 25 cm Kietas rišlus gruntas 30 min. 186 cm 2 15 cm x 15 cm Betonas, vidutinės kokybės Apie 35 min. 160 cm 2 15 cm x 15 cm * Šaltinis DIN 1054 ** pakrauti nuimamieji kėbulai, 16 t bendras svoris, atramų matmenys 9,5 cm x 9,5 cm 1 lentelė. Reikalingi minimalūs atraminiai plotai, atsiţvelgiant į pagrindo medţiagą Asfalto keliamoji galia varijuoja atsiţvelgiant į temperatūrą (saulės spinduliuotė taip pat ir ţiemą) ir asfalto sudėtį. Virš jo, kaip taisyklė, visada turi būti naudojamos pakišamos plokštės. Atraminė koja prieš pastatymą atlenkiama į darbinę padėtį, kas daţnai veda prie nelaimingo atsitikimo. Todėl ištraukiant ir atsukant atraminę koją būtina laikytis tokių veikimo būdų: Pav. 29. Įtraukiant tvirtai laikyti atraminę koją ir apsauginį spyrį laikyti uţ atraminės kojos apsauginio spyrio, apsauginį spyrį ir atraminę koją atsukant niekada neleisti apsauginiam spyriui ir atraminei kojai nukristi, apsaugoti (uţfiksuoti) atlenktą atraminę koją ir apsauginį spyrį. Nuimamieji kėbulai negali būti pastatyti įstriţai krovimo rampos ar krovimo tiltelio. Įstriţas nuimamųjų kėbulų pastatymas veda prie: netolygios krovimo tiltelio apkrovos, krovimo plokštės nuvirtimo ar nuslydimo, kritimo pavojaus krovimo tiltelio šonuose - krautuvui, - transportuojamiems daiktams ir - krovikui. Kritimo pavojus padidėja, jeigu krovimo rampa siauresnė negu nuimamųjų kėbulų krovimo plokštuma. nuimamasis kėbulas Pav. 30. Tvarkingai prie krovimo rampos pastatytas

3.4.3. Saugus atraminių (balninių) priekabų pastatymas Jeigu neįrengti atraminiai balniniai įrenginiai arba nuleidţiami išlaiko tik tuščios priekabos svorį, prie balninės priekabos turi būti numatyti papildomi, pakankami paskaičiuoti atraminiai įrenginiai (pvz., atraminiai domkratai). Pav. 31. Papildomai pastatytos balninės priekabos atramos Prieš pastatant balnines priekabas būtina atsiţvelgti į pagrindo keliamąją galią. Asfaltuoti paviršiai ypač gali suminkštėti, tada daugiau nepalaikoma reikiama keliamoji galia. Pagrindo keliamoji galia gali būti padidinta, didinant pastatymo plotą pakišamų plokščių pagalba. Pav. 32. Apkrovą paskirstantys padėklai 3.4.4. Saugus pasukamų grąţulinių priekabų pastatymas Transporto priemonių priekaboms su pasukamu grąţulu kyla pavojus apvirsti, kai labai apkrauta priekinė ašis. Šias priekabas galima pastatyti tik su tiesiai stovinčiu grąţulu. Nepakrautų grąţulinių priekabų grąţulą galima rankomis išlyginti transporto priemonės išilginei krypčiai. Čia būtina atleisti priekinės ašies stabdţius. Išlyginant grąţulą rankinius stabdţius ant uţpakalinės ašies besąlygiškai palikti veikiančius. Kai priekaba statoma ant nelygaus pagrindo, atleidus priekabos stabdţių ventilį grąţulas gali staigiai pasisukti į šoną. Kai priekabos stabdţių ventilio atleidimo vieta yra priekabos šonuose, vairuotojui pavojaus nėra. Pav. 33. Priekaba su tiesiai stovinčiu grąţulu Grąţulo pasisukimo ir dėl to galimo kojų suţalojimo galima išvengti funkcionaliais ir teisingai įstatytais aukščio reguliavimo įtaisais.

3.4.5. Saugus priekabų su standţiu grąţulu pastatymas Prieš atkabinant, priekaba su standţiu grąţulu apsaugoma nuo virtimo išilgine kryptimi esamomis atramomis.esant didesnei transporto priemonės uţpakalinės dalies iškyšai taip pat reikalingos atramos ir jos turi būti naudojamos. Pav.34. Priekabai su standţiu grąţulu naudoti atramas 3.5. Saugus įlipimas ir išlipimas iš krovininio automobilio Daţniausiai nelaimingi atsitikimai įvyksta įlipant ar išlipant iš krovininio automobilio. Todėl turi būti įrengtos tinkamos priemonės, kuriomis vairuotojas privalo naudotis pagal nurodymus. Atliekant pakrovimo ir iškrovimo darbus prie krovimo rampų, ypač tai liečia patekimo priemones: į vairuotojo kabiną, į darbo vietą uţ balninių vilkčių vairuotojo kabinos laidinių sujungimų atstatymui, į krovimo paviršių, tentų uţdengimui ir nudengimui automobiliuose su tentais ir tento lankų konstrukcijomis. Iš principo patekimo priemonės turi būti įrengtos virš pakankamai plačių ir gilių vaikščiojimo paviršių. Jos turi būti įrengtos saugiai vaikščioti. Patekimo priemonės turi būti įrengtos su patogiais naudojimui pasilaikymo įtaisais. paviršių Pav. 35. Saugios patekimo priemonės į darbo vietą uţ vairuotojo kabinos/į pakrovimo Vairuotojas, įlipdamas į darbo vietą ir išlipdamas iš jos, privalo naudotis prie transporto priemonės įrengtomis patekimo ir pasilaikymo priemonėmis. Neleistinas įlipimas ir išlipimas per, pvz., padangas, ratlankius, ratų stebules arba transporto priemonės apačioje įrengtus apsaugus. Ypač pavojinga iššokti iš vairuotojo kabinos. Šiuo atveju jėgos, kurios keletą kartų gali viršyti kūno svorį, ypatingai veikia kelių ir kojų sąnarius. Daţniausios nelaimingo atsitikimo pasekmės yra: kulniakaulio lūţiai, blauzdikaulio arba šeivikaulio lūţiai,

kulkšnies lūţiai arba raiščių įtrūkimai prie čiurnos. Todėl šokinėjimas iš vairuotojo kabinos draudţiamas. Pav. 36. Naudoti įrengtas įlipimo ir išlipimo priemones Pav. 37. Naudoti įrengtas patekimo priemones Jeigu tentų uţdengimui ir nuėmimui arba tentų uţraktų ir muitinės šniūrų įtempimui arba pašalinimui neįrengtos jokios patekimo priemonės, tokiu atveju būtina naudoti kopėčias. Kaip taisyklė, naudojamos aliumininės pristatomosios kopėčios. Pristatomosios kopėčios turi: būti pakankamo ilgio; ilgis priklauso nuo viršutinio tento uţrakto aukščio ir vairuotojo ūgio, būti saugios lipimui (su neslidţiomis pakopomis), būti apsaugotos nuo nuvirtimo, tenkinti standarto LST EN 131-1 reikalavimus ir turėti naudojimo instrukciją (kaip taisyklė, lipdukų formos). Pristatomosios kopėčios rekomenduotinos su: reguliuojamomis kojomis. Atsiţvelgiant į pastatymo kampą, susidaro didesnis atraminis paviršiaus plotas ant pagrindo, Pav. 38. Reguliuojamos kopėčių kojos

kopėčių kojų praplatinimu. Tai sumaţina riziką nuvirsti į šoną Pav. 39. Kopėčių kojų praplatinimas Naudodamas pristatomas kopėčias, vairuotojas turi pasirūpinti, kad jos: būtų apsaugotos nuo nuvirtimo. Tai galima pasiekti, pvz., - naudojant dirţus (pririšant), Pav. 40. Dirţai kopėčioms - įtaisais pristatomų kopėčių uţkabinimui prie tento statant kopėčias nuo 65 0 iki 75 0 kampu, Pav. 41. Teisingas kopėčių pastatymo kampas kai kopėčios pakankamai ilgos; ant viršutinių 4 pakopų nelipama, kai kopėčios naudojamos tik tada, kai jos yra tvarkingos būklės, be defektų. Defektai yra, pvz.: - išlinkę arba įtrūkę statramsčiai ir skersiniai, - nėra kopėčių kojos (kojų), - nekvalifikuotai atliktas remontas.

Pav. 42. Defektuotos (paţeistos) kopėčios 3.6. Transporto priemonės kėbulo komponentų atidarymas Transporto priemonių uţpakalinės pusės atidarymas, kaip taisyklė, atliekamas per tentą, sujungtą su uţpakaline sienele, uţpakalines dureles, ţaliuzinius vartus arba galinius keltuvus. Nuvirtęs krovinys daţniausiai spaudţia šiuos įrenginius. Atidarant krentantis krovinys gali sukelti mirtiną pavojų. Prieš atidarant transporto priemonės kėbulą būtina patikrinti, ar nespaudţia (pvz., durelių) krovinys. Ar yra spaudimas į šiuos įrenginius, ne visada galima atpaţinti iš išorės. Kai uţpakalinis bortas yra su kėlikliu, padidintas energijos sunaudojimas uţdaromas paveikus uţpakalinio borto uţraktą. Esant galimybei pašalinti atsirandantį krovinio spaudimą, uţdarymas, pvz, uţpakalinių durelių, galimas tik iš stovėjimo vietos uţ šių durelių sukimosi zonos. sukimosi zonos Pav. 43. Atidarant dešiniąsias dureles būti galima tik uţ šių durelių Pav. 44. Krovimo patalpos durys apsaugomos durų fiksatoriumi.

Krovimo patalpos duris turi būti galima apsaugoti nuo nenumatyto judėjimo. Tam įrengiami fiksatoriai, kuriais atidarytos durys gali būti palaikomos. Vairuotojas privalo naudoti šiuos įrenginius. Kai iškraunamos ar pakraunamos transporto priemonės, turinčios tentus ar tentų lankų komponentus, vairuotojas privalo, kaip taisyklė, prieš tai išimti taip vadinamą šoninę lentą iš lanko lizdo. Tai atliekant krintanti šoninė lenta daţnai suţaloja galvą arba pečius. Vairuotojui yra pavojus, kai jis naudoja šoninę lentą, jos neišsverti iš jam nepasiekiamų viršutinių lentų lizdų. Šoninių lentų saugus išėmimas galimas tik: išimant nuo kopėčių arba panaudojant lazdą (pvz., teleskopinę). Jeigu prie krovimo rampos pakeliamas arba nuleidţiamas rankomis valdomas transporto mašinos kėbulo pakeliamasis stogelis, prie valdymo svirties, taip vadinamos alkūninės svirties, kyla suţalojimo pavojus. Pavyzdţiui, keliant svirtis staigiai pasisuka padidintu greičiu į viršų dėl nelauktai kylančios, aiškios spyruokliavimo jėgos atramose. Svirtis trenkia vairuotojui į krūtinę arba į veidą, jeigu jis yra sukimosi zonoje. Todėl dirbant su alkūnine svirtimi vairuotojas turi būti uţ svirties sukimosi zonos. Pav. 45. Šoninių lentų iškėlimas lazda Pav. 46. Būti galima uţ alkūninės svirties sukimosi zonos 3.7. Judėjimo keliai į ir prie statinių Esami keliai daţnai nenaudojami dėl nepatogumo arba tariamo laiko taupymo. Todėl nušokant nuo krovimo rampos arba krovimo tiltelio įvyksta nelaimingi atsitikimai, kurių pasekmė daţnai būna ilgas nedarbingumas. Todėl vairuotojas ir krovikas turi naudotis įrengtais judėjimo keliais. Šokinėjimas nuo krovimo rampų ar krovimo tiltelių yra draudţiamas. Pav. 47. Naudoti įrengtus naudojimo kelius

Apie judėjimo kelių defektus vairuotojas ir krovikas turi pranešti atsakingiems asmenims. Tipiniai defektai yra paţeisti, ištepti arba uţtverti judėjimo keliai. Jeigu defektai lengvai pašalinami, tai gali atlikti vairuotojas ir krovikas patys. 3.8. Krovimo procesas Krovimo procese, kaip taisyklė, dalyvauja daug asmenų. Siekiant išvengti pašalinių pavojų, jie turi aiškiai susitarti dėl: pakrovimo ir iškrovimo darbų pradţios ir pabaigos, darbo eigos, darbų pasiskirstymo Kas ką daro, pakrovimo ir iškrovimo darbams naudojamų pagalbinių priemonių. Jau prieš pakrovimą reikia apgalvoti, kokiu eiliškumu transporto priemonė vėliau bus iškraunama. Atitinkamai šiam eiliškumui atliekamas pakrovimas. Taip gali būti uţkertamas kelias tam, kad nebūtų: bereikalingo, keliančio nelaimingo atsitikimo pavojų krovimo ant krovimo paviršiaus iškrovimo vietoje, perlipimų per krovimo vietas. 3.8.1. Pakrovimas ir iškrovimas nuo krovimo rampos Krovimo rampų išplanavimui keliami principiniai reikalavimai, kad transporto priemonės galėtų būti pakraunamos ir iškraunamos saugiai. Išorėje esančioms krovimo rampoms keliami tokie reikalavimai: krovimo rampos turi būti pakankamo pločio, Minimalus rampos plotis 1,50 m Pakrovimas ir iškrovimas rankomis 3,00 m Pakrovimas ir iškrovimas rankiniais veţimėliais 5,00 m Pakrovimas ir iškrovimas šakiniais krautuvais arba skruzdėliukais 2 lentelė. Krovimo rampos minimalūs pločiai krovimo rampos aukštis turi būti suderintas su pakraunamos ar iškraunamos transporto priemonės krovimo paviršiaus aukščiu. Praktikoje tam yra numatomos papildomos pagalbinės priemonės, kaip krovimo tilteliai, uţvaţiuojamos rampos ir pan. Pav. 48. Uţvaţiuojama rampa krovimo rampose turi būti maţiausiai vienas išėjimas. Du išėjimai reikalingi tuomet, kai krovimo rampos ilgis viršija 20 m. Kiekviename gale turi būti įrengti išėjimai. Jie yra įrengti kaip: laiptai arba nuoţulnios, saugios vaikščiojimui arba vaţiavimui plokštumos.

Pav. 49. Išėjimas laiptai nuo krovimo rampos laiptai, kurie įmontuoti į krovimo rampą, turi būti apsaugoti taip, kad vairuotojas ir krovikas negalėtų nukristi bei krautuvas negalėtų įkristi į angas prie laiptų. Pav. 50. Apsauga nuo kritimo prie laiptų angų krovimo rampos turi būti įrengtos su apsauga nuo kritimo, pvz., turėklais, jeigu jos - aukštesnės negu 1 m ir - jose nėra pastovios pakrovimo ir iškrovimo vietos. Pav. 51. Apsauga nuo kritimo tose krovimo rampos vietose, kurios neskirtos pakrovimui ir iškrovimui uţvaţiavimas ant krovimo rampos turi būti galimas su nuleistais galiniais keltuvais, krovimo rampa turi būti pakankamai apšviesta, krovimo rampa turi būti įrengta, jei galima, su apsauga nuo oro sąlygų, pvz., su vienašlaičiu stogeliu, Pav. 52. Apsauga nuo oro sąlygų virš krovimo rampos

krovimo rampos prie bėgių turi būti įrengtos taip, kad artinantis bėginėms transporto priemonėms asmenys po rampa galėtų pasislėpti. rampa minimalūs matmenys Pav. 53. Apsauginių patalpų po Krovimo rampos yra judėjimo keliai, bet ne sandėliavimo ir statymo paviršiai. Jos visada turi būti laisvos, neuţkrautos. Tai taikoma ir apsauginėms patalpoms po krovimo rampa. bet ne sandėliavimo aikštelė Pav. 54. Krovimo rampa yra judėjimo kelias, 3.8.2. Pakrovimas ir iškrovimas nuo krovimo tiltelio 3.8.2.1. Bendrieji principai Krovimo tilteliai turi būti pakankamo pločio. Optimalus plotis yra toks plotis, kuris atitinka krovimo paviršiaus plotį. Naudojamas plotis turėtų siekti maţiausiai 1,25 m. Be to, krovimo tiltelio plotis priklauso nuo naudojamos transporto priemonės pločio. Rankinėms transporto priemonėms, kurių plotis didesnis kaip 0,75 m, naudojamas plotis nurodytas pav. 59.

Pav. 55. Minimalus krovimo tiltelio plotis rankiniams krautuvams (krautuvo plotis didesnis kaip 0,75 m) Mašininės pavaros transporto priemonės akivaizdţiai kelia didesnį sunkių suţeidimų pavojų, negu rankinės. Todėl joms reikalingas papildomas priedas prie pločio iš viso apie 0,70 m (ţr. pav. 60). Pav. 56. Minimalus krovimo tiltelio plotis mašininės pavaros krautuvams (jų plotis didesnis kaip 0,55 m) Nuo krovimo tiltelio nuolydţio kampo priklauso, ar juo bus galima saugiai eiti arba kontroliuojamai vaţiuoti transporto priemone. Kad tai būtų galima uţtikrinti, nuolydis neturėtų viršyti 1:8, kas atitinka 7 0.

Pav. 57. Didţiausias leistinas krovimo tiltelio nuolydis Didesni nuolydţiai kelia problemų dėl apsisaugojimo nuo slydimo. Krovimo tiltelių paviršiai, kuriais vaikščiojama, turi būti neslidūs, pvz., su šiurkščiu profiliu. (parankiu) Siekiant uţtikrinti saugų krovimo tiltelių naudojimą, prieš naudojimą nustatoma: maksimalus aukščių skirtumas tarp rampos ir transporto priemonės krovimo paviršiaus, galimas transporto priemonės krovimo paviršiaus skersinio posvyrio su nehorizontaliu judėjimo kelio paviršiumi prieš rampą arba su iš vienos pusės pakraunama transporto priemone dydis. Pagal aukščių skirtumą tarp rampos ir krovimo paviršiaus bei leistiną maksimalų nuolydį 1:8 nustatomas reikalingas krovimo tiltelio ilgis. Galimas transporto priemonės krovimo paviršiaus skersinis nuolydis turi būti išsveriamas (išlyginamas) naudojimo vietoje naudojamais krovimo tilteliais, pvz., pakankamu skersiniu atsparumu pasukimui arba atskirais lieţuvėliais. Stumdant arba veţant krovinius ant krovimo plokštės ar prie rampos prijungtais krovimo tilteliais, kyla šoninio nukritimo pavojus. Tai tipiniai nelaimingi atsitikimai naudojant krovimo tiltelius. Daţnai vairuotojas arba krovikas papildomai suţalojami ir krentančiu kroviniu. Krovimo tilteliai negali būti perkraunami, viršijant jų leistiną keliamąją galią. Keliamoji galia turi būti aiškiai, nenutrinamai nurodyta ant krovimo tiltelio. Papildomai turi būti nurodyti tokie duomenys: gamintojas arba tiekėjas, pagaminimo metai, tipas. 3.8.2.2. Kilnojami krovimo tilteliai Krovimo plokštės turi būti lengvai pakeliamos ranka. Todėl jos turi būti: su rankena, ne sunkesnės kaip 30 kg, jeigu jos naudojamos vieno asmens, ne sunkesnės kaip 60 kg, jeigu jos naudojamos dviejų asmenų, su papildomais įrenginiais transportavimui pagalbinėmis priemonėmis, jeigu jos sunkesnės kaip 60 kg. Prie krovimo rampos įrengtus krovimo tiltelius turi būti galima saugiai ištraukti aukštyn, negali būti viršyta 30 kg dydţio rankų jėga. Krovimo plokštė turi būti padedama ant krovimo paviršiaus ir krovimo rampos taip, kad ji negalėtų nukristi uţlipant ar uţvaţiuojant. Pirmenybę turi krovimo tilteliai su savarankiškai veikiančiais apsaugais nuo pasislinkimo. transportavimui Pav. 58. Pagalbinės priemonės sunkios krovimo plokštės Po naudojimo krovimo tiltelis nedelsiant pastatomas į pradinę (rimties) padėtį. Tai yra, krovimo tiltelis, kuris yra prie rampos, atverčiamas aukštyn, kad savarankiškai veikiantis apsaugas nuo nuvirtimo būtų veiksmingas.

Pav. 59. Krovimo tiltelis po naudojimo atverčiamas aukštyn Krovimo plokštės turi būti pastatytos briauna ţemyn ir apsaugotos nuo nukritimo, pvz., prie sienos pritvirtintu skląsčiu. Pav. 60. Nuo nukritimo apsaugota krovimo plokštė 3.8.2.3. Stacionarūs krovimo tilteliai Į rampas arba judėjimo paviršius įmontuoti krovimo tilteliai pradinėje padėtyje su apribotais plotais turi sudaryti plokštumas (lygius paviršius). Šie krovimo tilteliai pradinėje padėtyje turi automatiškai atsiremti, kad būtų uţkirstas kelias nepageidaujamam tiltelio nusileidimui, pvz., uţvaţiuojant. Kad būtų išvengta klupčiojimo vietų pakrovimo ir iškrovimo metu, krovimo tilteliai turi automatiškai sekti transporto priemonių krovimo paviršiaus aukščio pakeitimą (plaukiojanti padėtis). Traiškymo arba kirpimo vietos tarp krovimo tiltelio ir atitvertų statinio komponentų turi būti apsaugotos. To pasiekiama uţdengiant angas šoninėmis plokštėmis. apsaugojimui Pav. 61. Šoninės plokštės traiškymo ir kirpimo vietų Dėl pakeliamų arba nuleidţiamų krovimo tiltelių atsiranda klupčiojimo vietos. Siekiant jas geriau išsiaiškinti, yra numatomos, ypač prie statinio komponentų, šoninės plokštės ir matomi šoniniai paviršiai su geltonai-juodais įspėjančiaisiais ţenklais.

Pav. 62. Įspėjamieji ţenklai ant šoninės plokštės Pav. 63. Įspėjamieji ţenklai ant statinio komponento Mechaniniai krovimo tilteliai praktikoje įrengiami skirtingai. Todėl vairuotojas turi būti apmokytas juo naudotis. Maţiausiai, jis turi būti bent supaţindintas su sutrumpinta krovimo tiltelio naudojimo instrukcija. Sutrumpinta naudojimo instrukcija turi būti prie valdymo įrenginio. Pav. 64. Krovimo tiltelio sutrumpinta naudojimo instrukcija Krovimo tiltelio keliamoji galia yra nurodyta sutrumpintoje naudojimo instrukcijoje arba gamintojo etiketėje. Pav. 65. Krovimo tiltelio etiketė Prieš atitraukiant transporto priemonę arba mobiliuosius tiltelius nuo krovimo rampos, krovimo tiltelis turi būti pastatomas į pradinę padėtį.

3.8.3. Pakrovimas ir iškrovimas galiniais keltuvais Galiniai keltuvai tarnauja, visų pirma, krovinio nuėmimui nuo krovininio automobilio krovimo paviršiaus ant grindų ir atvirkščiai. Praktikoje galiniai keltuvai naudojami taip pat transporto priemonių pakrovimui ir iškrovimui prie krovimo rampų ar tiltelių. Iš čia kyla specifiniai pavojai. Keliant krovinį ant pakeltų galinių keltuvų vairuotojui arba krovikui kyla šoninio kritimo pavojus. Daţnai vairuotojas dar papildomai suţalojamas krentančiu kroviniu. Galinių keltuvų uţdėjimas ant krovimo rampos arba tiltelio draudţiamas dėl tokių prieţasčių: galima galinių keltuvų perkrova, ypač prie priekinės briaunos, galima galinių keltuvų, jų mechaninių ir hidraulinių įrenginių, perkrova dėl transporto priemonės spyruokliavimo pakraunant, galima perkrova ir klupčiojimo vietos prie galinių keltuvų briaunos dėl transporto priemonės įstriţo stovėjimo dėl netolygaus krovimo arba pagrindo nelygumų, klupčiojimo vieta prie galinių keltuvų priekinės briaunos dėl transporto priemonės spyruokliavimo iškraunant, pavojingų vietų susidarymas, pvz., traiškymo arba kirpimo vietos tarp galinių keltuvų ir aplinkos komponentų, pvz., vartų įrenginių. Jeigu galiniai keltuvai pagaminti pagal LST EN 1756-1 Galiniai keltuvai. Keliamosios platformos, montuojamos prie ratinių transporto priemonių. Saugos reikalavimai. 1 dalis. Galiniai prekių keltuvai, vairuotojas iš gamintojo/transporto priemonės surinkėjo naudojimo instrukcijos gali išsiaiškinti, ar jie tinkami uţdėti ant krovimo rampos arba tiltelio. Kelio nuo galinių keltuvų iki krovimo rampos tiesimas krovimo plokštės pagalba yra netikslingas, nes tokiu atveju negalima apsaugoti nuo nukritimo. Racionalus yra kelio tiesimas iki galinių keltuvų uţdedant stacionarų arba prie rampos įtvirtintą krovimo tiltelį. Čia reikia atkreipti dėmesį, kad dėl papildomai uţdėto svorio negali būti viršijama galinių keltuvų keliamoji galia pagal keliamosios galios diagramą. Vertinant saugos poţiūriu, tinkama atrodo tik atsisakymas naudoti galinius keltuvus pakraunant ir iškraunant prie krovimo rampų. Tai galima tik tada, jeigu prie krovimo rampos arba tiltelio galima privaţiuoti su nuleistais galiniais keltuvais. Pav. 66. Privaţiavimas prie krovimo rampos 3.8.4. Pakrovimo ir iškrovimo pagalbinės priemonės 3.8.4.1. Bendrieji principai Paprastai pakrovimo ir iškrovimo metu naudojamos pagalbinės priemonės. Tai yra, pvz.: šakiniai krautuvai, skruzdėliukai, kėlimo veţimėliai su šakėmis. Pagalbinės priemonės pakrovimo ir iškrovimo darbams turi tikti, atsiţvelgiant į jų nuosavą svorį, krovinio svorį ir matmenis. Pagalbinių priemonių parinkimas visų pirma priklauso nuo darbdavio arba valdytojo atsakomybės. Labai svarbi nelaimingų atsitikimų prieţastis yra transporto priemonės nuvaţiavimas nuo krovimo rampos, nors pakrovimas ar iškrovimas dar nebaigtas. Pasekmė - krautuvo įkritimas tarp krovimo tiltelio ir rampos. Tinkama techninė priemonė to išvengti yra pakišamieji pleištai, kurie sujungti su šviesoforu. Šie šviesoforai šviesos signalais duoda informaciją, ar, maţiausiai, yra padėtas

pakišamasis pleištas. Jeigu šviesoforas leidţia uţvaţiuoti ir uţtrauktas kraunamos arba iškraunamos transporto priemonės rankinis stabdis, ant krovimo paviršiaus galima uţvaţiuoti. Pav. 67. Pakišamasis pleištas, sujungtas su šviesoforu Pav. 68. Šviesoforo signalas vairuotojui Pav. 69. Šviesoforo signalas krovikui Optimalus būtų sprendimas be teisingai padėtų pakišamųjų pleištų negalima naudoti krovimo tiltelių. Tuo būtų uţtikrinta, pvz., pakišamais pleištais su uţsklendţiamaisiais reflektoriais, kurie, esant teisingai padėčiai, uţdaro šviesos uţdangos srovės grandinę ir tada krovimo tiltelis priartėja. Kita labai svarbi nelaimingų atsitikimų prieţastis yra krautuvų uţvaţiavimas. Nelaimingi atsitikimai tada gali kilti, jeigu tuo pačiu metu ant krovimo paviršiaus būna krautuvas ir asmenys, pvz., krovinio apsaugai. Todėl asmenys negali būti ant krovimo paviršiaus, jeigu ten nuimami arba padedami kroviniai. Saugus darbas krautuvais ant krovimo paviršiaus galimas tik esant pakankamam apšvietimui. Dienos šviesa gali būti uţtikrinta kėbuluose su šviesą praleidţiančiais stogeliais.

Papildomai reikalingas dirbtinis apšvietimas, jeigu: neįrengti šviesą praleidţiantys stogeliai, pakrovimas ir iškrovimas vyksta tamsoje. Pav. 70. Šviesą praleidţiantis kėbulo stogas Pav. 71. Dirbtinis apšvietimas: pasukamos lempos Parenkant ir išdėstant lempas reikia atkreipti dėmesį, kad ant krovimo paviršiaus esantys asmenys nebūtų akinami. Dirbant su krautuvais reikia atkreipti dėmesį į raštiškas naudojimo instrukcijas. 3.8.4.2. Pakrovimas ir iškrovimas šakiniu krautuvu Šakinio krautuvo vairuotojas turi: būti maţiausiai 18 metų, tikti fiziniu ir psichiniu poţiūriu, būti privalomai apmokytas teoriškai ir praktiškai, būti sėkmingai išlaikęs vaţiavimo egzaminą ir būti darbdavio raštu įgaliotas valdyti šakinį krautuvą. Atsiţvelgiant į vietines sąlygas, valdomą šakinį krautuvą ir pakraunamas ar iškraunamas transporto priemones, šakinio krautuvo vairuotojas instruktuojamas papildomai. Ypatingas pavojus kyla įvaţiuojant į pastatytus nuimamuosius kėbulus arba balnines priekabas. Įvaţiavimo metu dėl stabdţių ir uţvaţiuojančio šakinio krautuvo atsiranda horizontaliai veikiančios jėgos išilgine kėbulo kryptimi. Jos gali nuversti nuimamąjį kėbulą nuo atramų arba balninę priekabą nuo domkrato. Įtaka, ypač dinaminių jėgų dėl šakinio krautuvo stabdymo, nustatoma tik priartėjus. Standartas LST EN 284 Nuimamieji kėbulai. Nerietuviniai C klasės nuimamieji kėbulai. Matmenys ir bendrieji reikalavimai nurodo, kad nuimamieji kėbulai turi būti paţenklinti apie virtimo pavojų. Ţenklinant pateikiami duomenys apie maksimalią leistiną šakinio krautuvo priekinės ašies sudaromą apkrovą.

Pav. 72. Šakinio krautuvo priekinės ašies sudaromos maksimalios leistinos apkrovos duomenys nuimamajame kėbule Ant savo atramų pastatytas nuimamasis kėbulas atlaiko jam nurodytą maksimalią leistiną priekinės ašies sudaromą apkrovą nenuvirtęs, jeigu jis pakraunamas arba iškraunamas šakiniu krautuvu. Maksimali leistina šakinio krautuvo priekinės ašies sudaroma apkrova nurodyta gamintojo naudojimo instrukcijoje. Įvaţiuojant į pastatytą balninę priekabą, reikia pastatyti papildomus, paskaičiuotus, pakankamus atraminius įrenginius iš priekinės pusės, jeigu balniniai atraminiai įrenginiai pastatyti tik dėl tuščios balninės priekabos svorio, atsiranda virtimo pavojus dėl krovinio svorio centro, kuris yra tarp priekinės sienelės ir domkrato, atsiranda virtimo pavojus uţvaţiuojant ant krovimo paviršiaus tarp priekinės sienelės ir domkrato. Medinių tašų arba padėklų rietuvės negalima naudoti kaip papildomų atraminių įrenginių. 3.8.4.3. Pakrovimas ir iškrovimas skruzdėliuku Naudojant palydimąjį krautuvą su vairuotojo stovėjimo platforma (vieta), kurių didţiausias judėjimo greitis yra daugiau kaip 6 km/h, reikia laikytis tų pačių, kaip ir šių rekomendacijų 3.8.4.2 skyriuje, pateiktų nurodymų. Visiems kitiems skruzdėliukams taikoma tai, kad asmenys, kurie valdo įrenginius, būtų, maţiausiai: tinkami, apmokyti valdyti ir įgalioti darbdavio. Skruzdėliukai neturi apsauginio stogelio arba kėlimo stovo. Todėl kyla padidintas pavojus būti uţgautiems slystančiu arba krentančiu kroviniu, ypač vaţiuojant krovimo tilteliu su nuolydţiu. Tam galima uţkirsti kelią, pvz., apsaugant krovinį, pvz., krovinių surišimas dirţais, plėvele, juostomis, Pav. 73. Krovinio elementų surišimas juosta

neveţant krovinio įkalnėn. veţimėlio su šakėmis Pav. 74. Teisingai! Krovikas stovi priekyje kėlimo Veţant skruzdėliuku kyla tokie pavojai: uţvaţiavimo arba pervaţiavimo pavojus per savo kojas, traiškymo pavojus tarp skruzdėliuko ir aplinkos daiktų, pvz., veţamų daiktų, transporto priemonės elementų arba rampos įrenginių, kulno suţalojimo pavojus atlenkiama vairuotojo stovėjimo platforma, jeigu kojos nepilnai stovi ant platformos. Pav.75. Išsikišusio kulno suţalojimo pavojus 3.8.4.4. Pakrovimas ir iškrovimas kėlimo veţimėliu su šakėmis Kėlimo veţimėliai su šakėmis neturi naudojimo ir rankinio stabdţio. Judantis kėlimo veţimėlis ir jo krovinys stabdomas ir visai sustabdomas raumenų jėga. Tai labai didelė problema ant krovimo tiltelių su nuolydţiu ir transporto priemonių krovimo paviršiaus. krovinį įkalnėn Pav. 76. Didelė sulaikymo jėga ir pavojus, veţant

Kampas α Masė 3 0 7 0 1000 kg 52 kg 122 kg 1500 kg 79 kg 183 kg 2000 kg 105 kg 244 kg 2500 kg 131 kg 305 kg 3 lentelė. Reikalinga sulaikymo jėga, atsiţvelgiant į krovimo tiltelio polinkio kampą, taip pat bendrą krovinio ir kėlimo veţimėlio svorį Todėl šakinis kėlimo veţimėlis negali būti veţamas įkalnėn. Kaip taisyklė, tai reiškia, kad krovikas paviršiuje su nuolydţiu turi būti aukštesniame paviršiaus lygyje, negu šakinis veţimėlis. Taip išvengiama to, kad ant veţėjo uţvaţiuos atgal riedantis kėlimo veţimėlis. Šakinį kėlimo veţimėlį galima pastatyti tik su nuleistu kroviniu, kad jis negalėtų nepageidaujamai pradėti judėti. 3.8.5. Rankinis pakrovimas ir iškrovimas Kai transporto priemonių pakrovimui arba iškrovimui negalima naudoti krautuvų, tada naudojamos kitokios pagalbinės priemonės, kaip: karučiai maišams, ritininiai veţimėliai, ratukiniai konteineriai, lentos su ratukais (taip vadinami šuniukai ). Jeigu šių priemonių naudoti negalima, krovinius reikia krauti rankomis. Pav. 77. Rankinis pakrovimas Pav. 78. Krovinio perstūmimas

Kad iš anksto būtų uţkirstas kelias neišgydomiems stuburo paţeidimams, būtina atkreipti dėmesį į: paimant krovinį: - įvertinti krovinio svorį, - būti kuo arčiau krovinio, naudoti įrengtas rankenas, kilpas, rankenėles, - atsitūpti, jeigu krovinys turi būti paimtas nuo ţemės. keliant krovinį: - nugarą kaip galima laikyti vertikaliai, - nugaros nepersukti, - nugaros nesulenkti, - naudotis abejomis rankomis, - staiga nekelti krovinio. nešant krovinį: - nepersukti kūno, - netrūkčioti rankų, - neapkrauti kryţmens (kryţkaulio), - krovinį nešti arti kūno, - krovinio svorį paskirstyti tolygiai abiems kūno pusėms, - sunkius, nepatogius ir ilgus krovinius nešti maţiausiai dviese. padedant krovinį: - krovinį taip padėti, kad jis negalėtų nuslysti, nuriedėti arba nuvirsti, - nesuspausti rankų kroviniu, - nugarą laikyti kaip galima vertikaliai, - nepersukti nugaros, - nesulenkti nugaros, neleisti kroviniui nukristi. Reikalavimai rankiniam krovinių tvarkymui pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintuose Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimuose tvarkant krovinius rankomis ir Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose. 3.8.6. Krovinio paskirstymas ir krovinio apsauga Uţ transporto priemonės ir nuimamųjų kėbulų tvarkingą ir perveţimui saugų pakrovimą atsakingas tiek valdytojas, tiek krovikas ( siuntėjas ). Pakraunant neturi būti viršijama: leistinas bendras svoris, maksimali uţpakalinės ašies apkrova, maksimali balno apkrova, maksimali statinė atramų apkrova priekaboms su standţiuoju grąţulu. Yra neleistina viršyti: minimalią priekinės ašies apkrovą krovininiams automobiliams, minimalią atramų apkrovą priekaboms su standţiu grąţulu. Todėl krovinio svorio centras dedamas kaip galima viduryje išilginės ašies. Vienpusis pakrovimas gali vesti prie: vaţiavimo sąlygų pablogėjimo, krovinio nuslydimo pakraunant arba iškraunant, krovinio spaudimo į transporto priemonės komponentus, kaip durys, galiniai keltuvai ir tentas. Krovinių išdėstymo ir tvirtinimo ant transporto priemonės krovimo paviršiaus reikalavimai nurodyti Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėse. Krovinių paskirstymo planas yra patikima pagalba, kaip galima laikytis šių ribinių verčių. Krovinių paskirstymo planai galėtų būti sudaromi kartu su skaičiavimų programa Apsaugoti krovinį. Ją galima gauti iš transporto priemonės gamintojo arba surinkėjo.