ELEKTRINIS KIETŲJŲ KŪNŲ LAIDUMAS
|
|
- Νέστωρ Μητσοτάκης
- 5 χρόνια πριν
- Προβολές:
Transcript
1 II skyrius ELEKTRINIS KIETŲJŲ KŪNŲ LAIDUMAS 2.1. Kietųjų kūnų klasifikacija pagal laiduą Pagal gebėjią praleisti elektros srovę visos edžiagos gatoje yra skirstoos į tris pagridines klases: laidininkus, puslaidininkius ir dielektrikus. Šių trijų grupių kietieji kūnai skiriasi elektrinio laiduo (varžos) dydžiu. Kieto kūno klasės pavadinias Savitasis laiduas, Ω -1 s -1 Savitoji varža ρ, Ω Laidininkai Puslaidininkiai Dielektrikai Toks kietųjų kūnų skirstyas pagal savitosios varžos (laiduo) dydį iš piro žvilgsnio atrodo foralus ir sąlyginis. Tačiau atskirų klasių kietųjų kūnų elektrinio laiduo ypatybės skirtingos ne tikkiekybiškai, bet ir kokybiškai. Veikiant ties paties fizikinias veiksnias, atskirų grupių kūnų ypatybės kinta įvairiai. Pvz., teperatūrai kylant etalų (laidininkų) elektrinis laiduas ažėja, o puslaidininkių ir dielektrikų didėja. Prieaišos etalų elektrinį laiduą ažina, o puslaidininkių ir dielektrikų didina Krūvininkų prigitis etaluose Visi kietieji laidininkai yra etalai, kuriuose laisvieji krūvininkai yra elektronai. Tai buvo patirtinta eksperientais. Piriausia buvo įrodyta, kad srovė etaluose nėra jonų srautas. Vokiečių fizikas E. Rikė kruopščiai pasvėrė tris cilindrus du varinius ir vieną aliuinį. Juos suglaudė pagrindais ir etus leido elektros srovę viena kryptii ( pav.). Cu Al Cu Pro cilindrus pratekėjo 3, C krūvis. Cilindrų svoris nepakito, taip pat nerasta vario prieaišų aliuinyje, nei aliuinio prieaišų varyje. Išvada: laisvi krūvininkai etaluose yra ne jonai, o bendros visies etalas elektringos dalelės. Jau buvo pav. žinoas Tosono atrastas elektronas. Buvo iškelta prielaida, kad laisvi krūvininkai etaluose yra elektronai arba už juos ažesnės elektringos dalelės. Reikėjo eksperientiškai nustatyti laisvo krūvininko krūvio ženklą ir savitąjį krūvį. Savituoju krūviu vadinae daalelės krūvio ir asės santykį q. Šių eksperientų idėjs buvo tokia. Ilgio l ir skerspjūvio ploto S l v r 0 S pav. G laidininkas juda v 0 greičiu. Tokiu pat greičiu juda ir laisvieji krūvininkai dėl sąveikos su gardele. Sakykie, kad šis laidininkas (strypas) staiga sustabdoas ir stabdyo etu nejudaais laidais sujungiaas su galvanoetru ( pav.). Laisvi krūvininkai iš inercijos judės pradine kryptii tol, kol visa jų kryptingo judėjio energija nevirs šilua. Grandine pratekės trupalaikė srovė i. Galvanoetras parodys praatekėjusį krūvį Q = idt. Srovės stipris bus i = js. Pagal Oo dėsnį j = λe. Iš kur atsiranda elektrinis laukas? Kai krūvininkai, stabdant strypą, pradeda iš jo išeiti, pastarasis įgyja priešingo ženklo krūvį, kurio laukas stabdo a toliesnį krūvininkų išėjią iš strypo. Pagal antrąjį Niutono dėsnį qe = a E =. Įrašoe šią E išraišką į q pratekėjusio krūvio forulę. Q = Sλ adt, q
2 dv a =. dt Todėl 0 Q = Sλ dv. q v 0 Q = Sλ v 0. q Pagal Oo forulę varžai l l l R = ρ =. S Sλ RS Įrašę šią λ išraišką į Q forulę, gaunae: v Q S l 0 q v 0 = = l. qrs RQ V 0, l, R ir Q dydžius galia išatuoti ir surasti dalelės savitąjį krūvį q. Taip pat galia nustatyti ir krūvio ženklą. Slenkantį dideliu greičiu strypą staiga sustabdyti yra gana sunku. Lengviau yra sustabdyti besisukančią ritę aerikiečių fizikai P. Tolenas ir B. Stiuartas iš 500 ilgio vielos susuktą ritę taip įsuko, kad jos apvijų linijinis greitis siekė 300 /s. Ją staiga sustabdė ir su balistiniu galvanoetru išatavo pratekėjusį stabdyo etu krūvį Q ir apskaičiavo laisvo krūvininko savitąjį krūvį q, kuris buvo artias elektrono savitaja krūviui, kuris buvo nustatytas, stebint elektronų judėjią vakuue e C = 1, kg Taip eksperientais buvo įrodyta, kad etaluose krūvininkai yra elektronai. Kaip jie atsiranda etale? Susidarant etalo kristalinei gardelei, iš kiekvieno atoo atsiskiria silpniausiai surišti (valentiniai) elektronai ir tapa viso kristalo, o ne atskiro atoo nuosavybe. Jeigu nuo kiekvieno atoo atsiskiria po vieną elektroną, tai laisvų elektronų tankis yra lygus atoų tankiui (atoų skaičiui vienetiniae tūryje). Vieneto tūryje yra d N A µ atoų. Čia µ - olinė asė, d edžiagos tankis, N A Avogadro skaičius. N A = 6, ol -1. Pavyzdžiui, vario d = 8, kg kg, µ = 0,063. Vario atoų skaičius tūrio vienete o d 8,9 10 n A 10 0,063 Toks yra ir laisvų elektronų tankis varyje = N = 6, µ 2.3. Eleentariojo krūvio nustatyas Eleentarusis krūvis pats ažiausias nedaloas krūvis. Mintį, kad krūvis yra diskretinis, jau išsakė aerikiečių fizikas Franklinas. Eksperientiniu krūvio diskretiškuo įrodyu iš principo reikia laikyti anglų fiziko M. Faradėjaus atrastus elektrolizės dėsnius. Bet išvadą, kad yra eleentarusis krūvis iš elektrolizės dėsnių tik padarė Helholcas ir Stounas. Netrukus po to Lorencas sukūrė elektroagnetizo teoriją, kuri rėėsi realiai egzistuojančiu eleentariųjų krūvių (elektrono krūvių) vaizdiniu. Skaitinė eleentariojo krūvio vertė buvo apskaičiuota teoriškai, reantis elektrolizės dėsniais, nes Avogadro skaičius jau buvo žinoas. Piras eleentariojo krūvio nustatyo eksperientus atliko Tosonas ir jo okiniai Taunsendas ir Vilsonas, tačiau jų ataviai buvo labai netikslūs Vilsonas išatavo elektrono krūvį ir gavo jo vertę e = 1, C. Žyiai tikslesnius atavius atliko aerikiečių fizikas Robertas Milikenas idėja paprasta. Milikeno bandyo schea tokia: įrenginį sudaro dvi lygiagretės plokštės. Viršutinėje plokštėje yra anga, per kurią pulverizatorius (a) įpurškia tarp plokštelių alyvos lašelius. Jie yra įelektrinti, dėl trinties į pulverizatoriaus sieneles. B- žiūronas, kuriuo stebias lašelis ir nustatoas jo greitis.
3 2.4. Energijos juostų odelis. Elektrinio kietųjų kūnų laiduo kvantinis aiškinias Klasikinės elektrinio etalų laiduo teorijos trūkuus sąlygoja niekuo nepagrįstos prielaidos, kad laiduo elektronas galioja tobulųjų dujų bei Niutono dėsniai. Ištikrųjų, laiduo elektronai sąveikauja ir tarpusavyje, ir su kitų atoų branduoliais bei elektronais. Vienae kubiniae centietre yra ikrodalelių. Neįanoa net su šiuolaikinėis skaičiavio ašinois su tiek daug nepriklausoų vienas nuo kito nežinoųjų uždavinį išspręsti - aprašyti laiduo elektronų judėjią. Tai daugelio kūnų uždaavinys. Panaudojant vienelektroninį artutinuą, šis uždavinys buvo supaprastintas ir suvestas į vieno kūno uždavinį. Ta reikėjo padaryti tokias prielaidas. 1) Atoų, esančių tobulosios kristalinės gardelės azguose, branduoliai nejuda. Elektrono asė daug kartų ažesnė už branduolio asę, todėl elektrono greitis labai didelis, lyginant su branduolio grreičiu. Darant šią prielaidą, elektronai savo energijos branduolias neperduoda. Kintaųjų skaičius suažėja. 2) Laiduo elektronas juda pastoviae periodiniae atoų branduolių ir kitų elektronų elektiniae lauke. Elektrono potencinė energija etale nėra pastovi, o periodiškai priklauso nuo jų koordinačių. Periodinis elektrinis laukas kristale iš esės pakeičia elektronų energetinius būvius (energijos spektrą) kietae kūne, lyginant su jų spektru izoliuotuose atouose. Pagal kvantinę echaniką elektronas atoe, olekulėje ar kietae kūne nagali turėti bet kokios vertės energijos, o gali turėti tik nustatytą diskretinę energijos vertę. Jei atstuas tarp branduolio ir elektrono r 1 (a), tai elektrono energija 1, atstuu r 2 elektrono energija 2 ( pav.a.). r 2 r = (a) (b) (c pav. Elektrono energijos kvantuotos vertės (teisingiau sakyti atoo energija, nes čia kalbaa apie elektrono ir branduolio sąveikos potencinę energiją) vaizduojaos diagraoje energijos lygiais. Kiekvienas energijos lygis apibūdina galią atoo energijos būseną (b). Pats žeiausias energijos lygis 0 atitinka elektrono būseną, kai jis yra arčiausiai branduolio. Elektrono energijos vertės yra neigiaos. Tai reiškia, kad nulinė energija atitinka būseną, kurioje yra nejudantis, labai nutolęs nuo branduolio ir su juo nesąveikaujantis elektronas. Norint pervesti elektroną į šią būseną, t.y. atplėšti elektroną nuo branduolio, reikia,kad išorinės jėgos atliktų darbą, vadinaą tos būsenos atoo jonizacijos darbu. Iš atoų sudarant kristalą, juos suartinant, elektronų energetinė būsena, jau priklauso ne tik nuo sąveikos su savojo atoo branduoliu ir elektronais, bet ir su kristalo elektriniu lauku, t.y. nuo sąveikos su kitais atoais. Kiekvienas energijos lyguo suskyla į didelį skaičių arti vienas kito esančių palygenių, į kuriuos pasiskirsto visi atitinkauose laisvųjų atoų lygenyse buvę elektronai (c). Glaustai išsidėsčiusių energijos lygenų rinkinys, susidaręs dėl ta tikro laisvųjų atoų lygens suskilio, vadinaas energijos juosta arba tiesiog juosta. Juostoje yra tiek lygenų, kiek yra 1 c 3 atoų, t.y Atstuai tarp gretių lygenų yra ev eilės. Praktiškai galia laikyti, kad lygenys juostoje susilieja. Šitokia energijų juosta vadinaa leistine. Draustin Leistinės juostos Energijos intervalai, atskiriantys vieną leistinę juostą nuo gretios vadinai draustinėis juostois ( pav.). Draustinių juostų plotis savo dydžiu bendraatis leistinių juostų pločiui, 5 10 ev. Atskirais atvejais dvi leistinės juostos gali persikloti viena su kita sudarydaos hibridinę juostą pav.
4 Kaip pasiskirsčiusios elektronų energijos? Pagal Paulio draudio principą bet kurios viena kitą veikiančių dalelių sisteos toje pačioje energijos būsenoje negali būti daugiau kaip du elektronai su priešingai orientuotais sūkiniais. Taigi, elektronai porois, pradedant žeiausiu lygiu užpildo nuosekliai be tarpų lygius 0 K laipsnių teperatūroje (absoliutaus nulio teperatūroje)( pav.). Laidu Valentinė juosta F pav. Kadangi elektronų skaičius baigtinis, visada yra paskutinis užitas didžiausios energijos lyguo, o visi kiti aukštesni lygenys tušti. Todėl 0 K teperatūroje yra ryški riba tarp užitųjų ir neužitųjų lygenų. Kai teperatūra aukštesnė, kaip 0 K, ta riba išplinta, nes dėl šiluinio judėjio kai kurių elektronų energija pasidaro didesnė už inėtą ribinę energiją T = 0 K teperatūroje, kai kurių ažesnė. Pereinaosios srities plotis nuo praktiškai visiškai užpildytų iki praktiškai visiškai užpildytų yra kt eilės (kabario teperatūroje, kai T = 300 K, kt = 0,02 ev. Energija F elektronų, esasnčių lygenyje, kuris T = 0 K teperatūroje yra užitas, bet virš kurio visi lygenys neužiti, vadinaa Ferio energija. Šis apibrėžias visiškai tikslus, kai T = 0 K ir pakankaai tikslus etalas iki lydyosi teperatūros, nes jies Ferio pasiskirstyo išplitias yra ažas. Todėl piruoju artėjiu etalas F (T) F (0). Metalų F yra keleto ev eilės. Pvz., Na F = 3,23 ev, Cu F = 7 ev, Al F =11,63 ev, Au F = 5,51 ev. Pastovios energijos = F paviršius (energijos paviršius, kuris ipulsų (p= v) erdvėje) atskiria užitą elektronų sritį nuo neturinčios elektronų, kai T = 0 K, srities vadinaas Ferio paviršiui ( pav.). Elektronai, kurių energija = F yra ant šio P z paviršiaus. Daugua etalų savybių nuleia šie elektronai. Todėl etalo Ferio paviršius yra jo etiketė. Už vieno etalo apskaičiuotą Ferio paviršiaus lygtį buvo teikiai 0 P y habilituoto daktaro laipsniai. Tobulosios nesąveikuojančių laiduo elektronų dujos šis paviršius P x yra sferinis. Ištikrųjų, p = v. 2 2 v p pav. = =. 2 2 Dėl elektronų tarpusavio sąveikos ir sąveikos su gardele šie paviršiai deforuojasi ir gali turėti įvairiausią forą. Pvz., vario Ferio paviršius susideda iš uždarų penkių sferinių sričių. Taigi, varyje yra penkios grupės laiduo elektronų, judančių skirtingais greičiais skirtingois kryptiis. Iš išorės energiją (apšviečiant, šildant, veikiant elektriniu lauku) gali priiti tik nedidelis elektronų, esančių netoli Ferio lygens, skaičius. Leistinės juostos plotis yra keli ev. Net aukščiausiose teperatūruose, kai T = 1000 K galia perduoti elektronas tik 0,1 ev, o elektriniae lauke, kurio stipris E = 10 5 V/, elektronas gali įgyti tik = 0,001 ev energijos. Dėl šios priežasties laiduo elektronai negali paiti tiek šiluinės energijos, kad įneštų praktiškai pastebią indėlį į kietų kūnų šiluinę talpą. Kvantinis etalų laiduo aiškinias neturi ir kitų Drudės laiduo teorijos trūkuų. Pagal kvantinę teoriją savitasis etalų laidis apskaičiuojaas iš forulės, panašios į forulę išvestą Drudės. e 2 λ λ = n. u Tačiau ši forulė iš esės skiriasi nuo klasikinės. Vardiklyje vietoje vidutinio šiluinio greičio v š turie elektrono, esančio viršutiniae užitae energijos lygyje, greitį u. Šis greitis praktiškai nepriklauso nuo etalo teperatūros. λ yra vidutinis elektroninės bangos kelio ilgis (elektronų judėjias pro kristalo gardelę kvantinėje teorijoje naggrinėjaas, kaip elektroninės bangos sklidias). Jis nesusijęs su gardelės konstanta. Jeigu kristalinė gardelė būtų tobula (idealiai periodinė), tai elektroninė banga visai neišsisklaidytų, etalas naturėtų varžos. Elektronų judėjiui trukdo tik gardelės periodiškuo sutrikiai. Kabario teperatūroje λ 10-7, o gardelės konstanta d =
5 Kylant teperatūrai didėja defektų skaičius gardelėje (atoai gali pasistuti iš azgų, vietoje jono gali atsirasti du kartus jonizuotas jonas ar atoas, gali pasislinkti prieaišos atoas) ir azguose esančių jonų (atoų) svyravių aplitudė. Tie svyraviai yra anharoniniai (neharoniniai). Todėl etalų varža didėja, didėjant teperatūrai Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostų teorijos požiūriu. Šios teorijos požiūriu skirtingos įvairių kietųjų kūnų savybės aiškinaos tokiois priežastiis: 1) skirtingo pločio draustinėis juostois; 2) tuo, kad leistinės juostos nevienodai užpildytos elektronais. Kad kietas kūnas būtų laidus, leistinėje juostoje turi būti elektronų ir laisvų lygių į kuriuos galėtų pereiti elektronas, veikiaas išorinio elektrinio lauko. Todėl kūno elektrines savybes galia nustatyti nagrinėdai tik dvi leistines juostas: valentinę ir laiduo bei jas skiriančią draustinę. Juostų užpildyą elektronais nagrinėsie T = 0 K teperatūroje. Elektronų išsidėstyas sluoksniais (n reikšės) ir posluoksniais yra toks ( pav.). Posluoksnis Sluoksnis s p d e f pav. Natrio atoas turi 11 elektronų 1s 2 2s 2 2p 2 3s 1. Trečio sluoksnio s posluoksnyje yra tik 1 elektronas, o gali būti 2. Todėl kristale valentinė juosta užpildyta tik iki pusės. Ji kartais vadinaa laiduo juosta (2.7.6.a. pav.). Veikiant elektrinia laukui, elektronai pereis į laisvus lygius tekės srovė. Na laiduo juosta Mg valentinė juosta a pav. b Kitokia yra agnio elektronų konfiguracija 1s 2 2s 2 2p 6 3s 2. Valentinis lyguo 3s yra visiškai užpildytas. Tačiau agnio kristale valentinė juosta 3s persidengia su 3p juosta, sudarydaa tik iš dalies užpildytą hibridinę juostą. Na Cl - a 3s (Na) laiduo juosta 3p Cl valentinė juosta pav. p b Kietų dielektrikų energijos juostos neužsikloja viena ant kitos. Valentinė juosta pilnai užpildyta elektronais, o laiduo juosta visiškai tuščia ( pav.). Pavyzdžiui, susidarant NaCl kristalui, Na valentinis elektronas 3s pereina į Cl atoo 3s būseną. Todėl NaCl kristale jo jonų elektronų konfiguracija yra tokia: Na - 1s 2 2s 2 2p 6 Cl - -1s 2 2s 2 2p 6 3s 2 3p 6. Taigi, Na 3p juosta yra tuščia, o Cl 3p juosta visiškai užpildyta. Pastaroji yra vadinaa NaCl valentine juosta (a). Nesužadinto (T 0 K) NaCl kristalas yra absoliutus dielektrikas. Jei laiduo juosta nuo valentinės skiriasi nedidelio pločio draustine juosta ( p < 2 3 ev), tai kabario teperatūroje laiduo juostuose bus elektronų. Toks kristalas vadinaas puslaidininkiu (b). Taigi, puslaidininkiai nuo dielektrikų skiriasi ažesniu draustinės kuostos pločiu, kartu ir elektriniu laiduu kabario teperaatūroje.
6 2.6. Savasis ir prieaišinis puslaidininkių laiduas ir priklausoybė nuo teperatūros ir apšvietio Puslaidininkiais vadinaos edžiagos, kurių savasis laiduas kabario teperatūroje užia tarpinę vietą tarp etalų (λ ~ Ω -1-1 ) ir gerų dielektrikų (λ ~ Ω -1-1 ). Nuo etalų jie skiriasi dar ir tuo, kad kylant teperatūrai, puslaidininkių (ir dielektrikų ) savitasis laiduas sarkiai didėja, tuo tarpu etalų nežyiai ažėja. Svarbiausias puslaidininkių paraetras yra draustinės juostos plotis. Pvz., silicio = 1,11 ev, geranio - = 0,67 ev, švino selenido = 0,26 ev. Periodinėje eleentų sisteoje puslaidininkiai sudaro kopaktišką eleentų grupę ( pav.). 5 6 G C 41 5, P 1,1 1,5 2, Ge As Se 0,67 1,2 1, Sn Sb Te I 0,1 0,12 0,36 1, pav. Į kairę ir į apačią nuo puslaidininkių rasie etalus, į dešinę ir į viršų eleentus, kurie kietae būvyje yra dielektrikai. Puslaidininkias priklauso etalų oksidai, daugelio etalų sulfidai, teluridai ir selenidai. Beveik visa us supanti gata sudaryta iš puslaidininkių. Kodėl taip vėlai tik XX a. susidoėta puslaidininkiais? Pagrindinė priežastis neokėta gauti grynų edžiagų. Puslaidininkių savybės labai priklauso nuo prieaišų. Įterpus į gryną edžiagą ta tikras prieaišas, gaunaas pageidaujaų savybių puslaidininkis. Tipiški puslaidininkių atstovai yra geranis, silicis ir telūras. Savasis puslaidininkių laiduas grynojo puslaidininkio laiduas. Grynuoju puslaidininkiu vadinaas idealiai cheiškai švarus ir turintis idealiai taisyklingą gardelę puslaidininkis. Tokių edžiagų gatoje nėra. Sulkiau panagrinėsie laiduo elektronų atsiradią kristale. Jo elektronų konfiguracija 1s 2 2s 2 2p 6 3s 2 3p 2. Jis yra keturvalentis. Išoriniae sluoksnyje yra 4 elektronai, kurie palaiko cheinį ryšį su kaiyninių atoų elektronais. Jei visi valentiniai elektronai yra ryšiuose, tai T = 0 K teperatūroje grynas kristalas yra tobulas dielektrikas visai nelaidus elektrai ( pav.). E r pav pav. Pakilus teperatūrai, kai kurie valentiniai ryšiai nutrūksta ir dalis elektronų tapa laiduo elektronais. Jei yra išorinis elektrinis laukas, jie dreifuoja prieš E r kryptį ( pav.). Ta vieta, iš kurios išėjo ryšio elektronas, vadinaa skyle. Į skylės vietą gali ateiti kitas ryšio elektronas. Tada skylė persikels į elektrono vietą buvusiae ryšyje. Pavyzdžiui,jeigu teatre kėdžių eilėje yra laisva dešinioji kraštinė kėdė, ir jeigu žiūrovai iš eilės vis persėdinės į laisvą kėdę, tai bus tas pats, kaip kad laisva kėdė judėtų iš dešinės į kairę, priešinga žiūrovų judėjio kryptii.
7 Kai nėra išorinio elektrinio lauko, skylę gali užitibet kurio gretio atoo valentinis elektronas. Dėl to skylė kristale juda chaotiškai. Sudarius elektinį lauką, elektronai juda vektoriui E r priešinga kryptii, o skylės juda vektoriaus E r kryptii. Taigi, kietuose dielektrikuose ir puslaidininkiuose yra dviejų tipų laisvi krūvininkai, kurie pasižyi dviejų tipų elektriniu laiduu: elektroniniu ir skyliniu. Iš tikrųjų elektros srovę sudaro laisvų elektronų srautas ir elektronų šokinėjančių iš vieno ryšio į kitą srautas. Pastarąjį judėjią sunku aprašyti. Todėl šokinėjantį elektroną pakeitė kvazidalele skyle, kurios krūvis yra elektrono krūvio dydžio, tačiau teigiaaas, o judruas ažesnis už elektrono judėjią. Skyle vadinae kvazidalelę, turinčią e krūvį arba valentinės juostos laisvą energijos lygenį, arba vietą, iš kurios išėjo ryšio elektronas. Pavaizduokie savąjį laiduą energijos juostų diagraoje ( pav.). n = p Valentinės juostos elektronas, gavęs energijos kiekį, ne ažesnį už draustinės juostos plotį vadinaą aktyvacijos energija, gali peršokti į laiduo juostą. Valentinėje juostoje atsiranda skylė. Kylant teperatūrai, atsiranda vis daugiau elektronų, pereinančių į laiduo juostą. Todėl puslaidininkių varža su teperatūra ažėja. p Elektriniae lauke elektronai gali priiti elektrinio lauko energiją, nes laiduo juostoje yra laisvų lygių, taip pat ir skylės gali priiti energiją, nes valentinėje juostoje yra elektronų, galinčių išeiti iš ryšio vietos. Todėl valentinėje juostoje elektronas kyla aukštyn, o skylė leidžiasi žeyn. Grynae puslaidininkyje kiek yra elektronų (laiduo), tiek yra ir skylių. Elektronų tankis žyias n raide, o skylučių tankis pav. p raide. Todėl galie gryna puslaidininkiui galie užrašyti: n = p. Gatoje nėra grynų puslaidininkių. Realių puslaidininkių kristalinėje gardelėje yra prieaišų ir defektų. Defektai gali būti tokie: gardelės azgas gali būti tuščias; azge gali būti neutralus atoas, jonas; kai kurie atoai gali būti ne azguose; azge gali būti prieaišos jonas ir kt Prieaišinis puslaidininkių laiduas Sakykie, kad į silicio gardelę įterptas trivalentės prieaišos atoas. Tai gali būti boras B, aliuinis Al, indis In ( pav.). B p > n B p > n p g pav pav. Noralia valentinia ryšiui reikia keturių elektronų. Trūkstaą elektroną jis gali užgrobti iš artiiausio atoo. Atsiras skylė, o boro atoas taps neigiau jonu. Tokia prieaiša vadinaa akceptoriui (užgrobėju). Laisva trivalentės prieaišos energijos juosta yra draustinėje juostoje arčiau jo valentinės juostos ( pav.). As Kadangi prieaišos aktyvacijos energija p < g, elektronas iš valentinės juostos pereina į prieaišos laisvą juostą. Valentinėje juostoje liko skylė (laisvo elektrono nėra). Tačiau elektronas gali ateiti į laiduo juostą iš valentinės juostos (savasis laiduas). Tuoet atsiras ir skylė ir elektronas. Bet p > n. Tokio tipo laiduas vadinaas p tipo laiduu, skylės vadinaos pagrindiniais krūvininkais, o elektronai šalutiniais. Pats puslaidininkis pav.
8 elektriniu požiūriu yra neutralus, nes teigiaą perteklinės skylutės krūvį kopensuoja neigiaas prieaišos jonas. Taigi, jeigu yra neigiaas prieaišos jonas yra ir teigiaa skylė. n > p Sakykie, silicyje yra penkiavalentė prieaiša ( pav.). Cheinia ryšiui gardelėje pakanka keturių elektronų. Penktasis prieaišos elektronas yra silpnai susietas su arseno As atou ir gali lengvai atitrūkti nuo jo. Atsiranda laiduo elektronas ir teigiaas arseno As jonas. Skylutės nėra. Ji gali atsirasti perėjus elektronui iš valentinės juostos į laiduo juostą (nutrūkus kuria nors ryšio elektronui). Tačiau n p > p. Tokio tipo laiduas vadinaas n tipo laiduu. O prieaišos g donorais. Pgrindiniai krūvininkai yra elektronai, o šalutiniai skylės. Šiuo atveju prieaišų elektronų energijos juosta yra arčiau laiduo juostos irgi draustinėje juostoje ( pav.). Arseno silicyje p = 0,054 ev, o silicio g = 1,1 ev. Prieaišinis laiduas žyiai didesnis už savąjį, todėl pastarasis pav. naudojaas daugelyje puslaidininkinių prietaisų. Kylant teperatūrai, puslaidininkių laiduas didėja pagal eksponentės dėsnį. Grynų puslaidininkių savitasis laiduas išreiškiaas forule g λ = λ0e. Kai T, tai λ λ 0 savitasis grynojo puslaidininkio laiduas labai aukštoje teperatūroje. Išlogaritavę gaunae: g 1 l nλ = lnλ0. 2k T Matoe, kad lnλ yra T 1 arguento tiesinė funkcija ( pav.)(a). (b) paveiksle pavaizduotas prieaišinio puslaidininkio lnλ priklausoybė nuo T 1. lnλ lnλ g g p a 1 T pav. b 1 T Esant žeos teperatūros yra prieaišinis laiduas. Kai visos prieaišos jonizuotos, laiduas nuo teperatūros nepriklauso, dar pakelus teperatūrą įsijungia savojo laiduo echanizas. Prieaišinio puslaidininkio: ( g p ) λ = λ e. 0 Puslaidininkių varžos priklausoybė nuo T naudojaa šiluinės varžos prietaisuose teristoriuose, kurie naudojai teperatūros ataviui. Puslaidininkių laiduas didėja, jį apšviečiant infraraudonąja, regiąja arba ultravioletine šviesa. Kai sugerto fotono energija hν = didesnė ar lygi aktyvacijos energijai, padidėja I laisvųjų krūvininkų skaičius. Jei hν šviesa p, tai didėja laiduo elektronų arba 2 2 skylių tankis. 1 uslaidininkių fotolaiduo reiškiniai pav pav. naudojai gainant puslaidininkinius ν prietaisus fotorezistorius. Jį sudaro puslaidininkio plokštelė l su elektrodais 2 ( pav.). Plokštelė padengiaa skaidriu laku, saugančiu ją nuo nereikalingų išorinių poveikių. Prie neapšviesto fotorezistoriaus prijungus įtapą, teka tasinė srovė. Apšvietus, padaugėja laisvų krūvininkų, dėl to suažėja varža. Keičiant šviesos srautą,
9 fotorezistoriaus laiduas gali pakisti 10 6 kartų. Fotorezistoriaus srovės stipris priklauso nuo šviesos intensyvuo ir nuo dažnio ν ( pav.). Fotorezistoriai naudojai konvejerių linijose detaliu rūšiaviui, skaičiaviui pagal forą, atenis, spalvą, autoatinio reguliavoo scheose, fototelegrafijoje ir kt.
Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose
lktroų ir skylučių statistika puslaidiikiuos Laisvų laidumo lktroų gracija, t.y. lktroų prėjimas į laidumo juostą, gali vykti kaip iš dooriių lygmų, taip ir iš valtiės juostos. Gracijos procsas visuomt
Διαβάστε περισσότεραI dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI
008 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija Kiekvieno I dalies klausimo teisingas atsakymas vertinamas tašku. I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI
Διαβάστε περισσότεραMatematika 1 4 dalis
Matematika 1 4 dalis Analizinės geometrijos elementai. Tiesės plokštumoje lygtis (bendroji, kryptinė,...). Taško atstumas nuo tiesės. Kampas tarp dviejų tiesių. Plokščiosios kreivės lygtis Plokščiosios
Διαβάστε περισσότεραPuslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai
VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS FIZIKOS IR TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS Puslaidininkių fizikos laboratoriniai darbai Audzijonis Audzijonis Aurimas Čerškus VILNIUS 003 Algirdas Audzijonis, 003 Aurimas Čerškus,
Διαβάστε περισσότεραKURKIME ATEITĮ DRAUGE! FIZ 414 APLINKOS FIZIKA. Laboratorinis darbas SAULĖS ELEMENTO TYRIMAS
EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas KURKIME ATEITĮ DRAUGE! 2004-2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2 prioriteto Žmogiškųjų išteklių plėtra 4 priemonė Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra Projekto
Διαβάστε περισσότεραX galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)
Monotonin s funkcijos Tegul turime funkciją f : A R, A R. Apibr žimas. Funkcija y = f ( x) vadinama monotoniškai did jančia (maž jančia) aib je X A, jei x1< x2 iš X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) ( f
Διαβάστε περισσότεραPapildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof.
Papildoo ugdyo okykla izikos olipas Mechanika Dinaika (Paskaitų konspektas) 9. sausio -8 d. Prof. Edundas Kuokštis Vilnius Paskaita # Dinaika Jei kineatika nagrinėja tik kūnų judėjią, nesiaiškindaa tą
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTROS SROVĖS STIPRIS ĮTAMPA. VARŽA LAIDININKŲ JUNGIMO BŪDAI
LETVOS FZKŲ DAGJA ŠALŲ NVESTETO JANŲJŲ FZKŲ MOKYKLA FOTONAS ELEKTOS SOVĖS STPS ĮTAMPA. VAŽA LADNNKŲ JNGMO BŪDA LETVOS FZKŲ DAGJA ŠALŲ NVESTETO JANŲJŲ FZKŲ MOKYKLA FOTONAS omas Senkus ELEKTOS SOVĖS STPS.
Διαβάστε περισσότεραVilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS
Vilniaus universitetas Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS Vilnius 1992 T U R I N Y S 1. Vektorinė erdvė............................................. 3 2. Matricos rangas.............................................
Διαβάστε περισσότεραDviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės
Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės Dalinės išvestinės Tarkime, kad dviejų kintamųjų funkcija (, )yra apibrėžta srityje, o taškas 0 ( 0, 0 )yra vidinis srities taškas. Jei fiksuosime argumento
Διαβάστε περισσότεραSpalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1
Spalvos Grafika ir vizualizavimas Spalvos Šviesa Spalvos Spalvų modeliai Gama koregavimas Šviesa Šviesos savybės Vandens bangos Vaizdas iš šono Vaizdas iš viršaus Vaizdas erdvėje Šviesos bangos Šviesa
Διαβάστε περισσότεραI.4. Laisvasis kūnų kritimas
I4 Laisvasis kūnų kitimas Laisvuoju kitimu vadinamas judėjimas, kuiuo judėtų kūnas veikiamas tik sunkio jėos, nepaisant oo pasipiešinimo Kūnui laisvai kintant iš nedidelio aukščio h (dau mažesnio už Žemės
Διαβάστε περισσότεραŠotkio diodo voltamperinės charakteristikos tyrimas
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Krūvio pernašos vyksmų skaitinis modeliavimas Darbas Nr. 1 Šotkio diodo voltamperinės charakteristikos tyrimas Parengė A. Poškus 214-9-3 Turinys
Διαβάστε περισσότεραSkysčiai ir kietos medžiagos
Skysčiai ir kietos medžiagos Dujos Dujos, skysčiai ir kietos medžiagos Užima visą indo tūrį Yra lengvai suspaudžiamos Lengvai teka iš vieno indo į kitą Greitai difunduoja Kondensuotos fazės (būsenos):
Διαβάστε περισσότεραAviacinės elektronikos pagrindai
Antanas Savickas Aviacinės elektronikos pagrindai Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų metodus
Διαβάστε περισσότεραTemos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas
Pirmasis uždavinys Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas Uždavinio formulavimas a) Žinoma n = 50 tiriamo
Διαβάστε περισσότεραAKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA. Plotis, mm 99,149,199,249,299 Aukštis, mm 199
AKYTOJO BETONO BLOKELIŲ AEROC CLASSIC MŪRO KONSTRUKCIJOS TECHNINĖ SPECIFIKACIJA Statinio sienos bei pertvaros projektuojaos ūrinės iš piros kategorijos akytojo betono blokelių AEROC CLASSIC pagal standartą
Διαβάστε περισσότεραBRANDUOLIO FIZIKOS EKSPERIMENTINIAI METODAI
VILNIAUS UNIVERSITETAS Andrius Poškus ATOMO FIZIKA IR BRANDUOLIO FIZIKOS EKSPERIMENTINIAI METODAI (20 ir 21 skyriai) Vilnius 2008 Turinys 20. Blyksimieji detektoriai 381 20.1. Įvadas 381 20.2. Blyksnio
Διαβάστε περισσότεραStatistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas
Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas DNR molekulių vaizdas DNR struktūros pakitimai. Keičiantis DNR molekulės formai keistųsi ir visos sistemos entropija. Mielėse esančio DNR struktūros
Διαβάστε περισσότεραMEDŽIAGŲ MAGNETINĖS SAVYBĖS
uolatinė sovė Magnetinis laukas X skyius MEDŽIAGŲ MAGETIĖ AVYĖ Magnetikai Magnetikų poliaizacija aa-, dia- i feoagnetikai andyai odo,kad visos edžiagos tui įtakos agnetinias eiškinias, kaip i elektinias
Διαβάστε περισσότεραFRANKO IR HERCO BANDYMAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra Atomo ir branduolio fizikos laboratorija Laboratorinis darbas Nr. FRANKO IR HERCO BANDYMAS Parengė A. Poškus 013-08-31 Turinys Darbo tikslas 1.
Διαβάστε περισσότεραMatematika 1 3 dalis
Matematika 1 3 dalis Vektorių algebros elementai. Vektorių veiksmai. Vektorių skaliarinės, vektorinės ir mišriosios sandaugos ir jų savybės. Vektoriai Vektoriumi vadinama kryptinė atkarpa. Jei taškas A
Διαβάστε περισσότεραIntegriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009
1 Integriniai diodai Integrinių diodų pn sandūros sudaromos formuojant dvipolių integrinių grandynų tranzistorius. Dažniausiai integriniuose grandynuose kaip diodai naudojami tranzistoriniai dariniai.
Διαβάστε περισσότεραRimtautas Piskarskas. Fotodetektoriai
Rimtautas Piskarskas Fotodetektoriai Vilnius 2003 Fotodetektorius kas tai? Fotodetektorius tai kietakūnis jutiklis, šviesos energiją paverčiantis elektros energija. hυ E g laidumo juosta Esant net ir silpam
Διαβάστε περισσότεραKRŪVININKŲ JUDRIO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ELEKTRINIO LAUKO STIPRIO TYRIMAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Puslaidininkių fizikos katedra Puslaidininkių fizikos mokomoji laboratorija Laboratorinis darbas Nr. 5 KRŪVININKŲ JUDRIO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ELEKTRINIO LAUKO STIPRIO TYRIMAS 013-09-0
Διαβάστε περισσότερα2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis
PATVIRTINTA Ncionlinio egzminų centro direktorius 0 m. birželio d. įskymu Nr. (..)-V-7 0 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pgrindinė sesij I dlis Užd. Nr. 4 7
Διαβάστε περισσότερα2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 04 m. birželio 6 d. Nr. (.)-V-69birželio 4 04 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA I dalis Kiekvieno I dalies klausimo
Διαβάστε περισσότεραPUSLAIDININKINIAI ĮTAISAI. VEIKIMO IR TAIKYMO PAGRINDAI
VILNIAUS UNIVERSITETAS Fizikos fakultetas Radiofizikos katedra ČESLOVAS PAVASARIS PUSLAIDININKINIAI ĮTAISAI. VEIKIMO IR TAIKYMO PAGRINDAI (1 dalis- radiotechninių grandinių pasyvieji ir aktyvieji elementai)
Διαβάστε περισσότεραSu pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos
Su pertrūkiais dirbančių elektrinių skverbtis ir integracijos į Lietuvos elektros energetikos sistemą problemos Rimantas DEKSNYS, Robertas STANIULIS Elektros sistemų katedra Kauno technologijos universitetas
Διαβάστε περισσότεραTaikomoji branduolio fizika
VILNIAUS UNIVERSITETAS Taikomoji branduolio fizika Parengė A. Poškus Vilnius 2015-05-20 Turinys 1. Neutronų sąveika su medžiaga...1 1.1. Neutronų sąveikos su medžiaga rūšys...1 1.2. Neutrono sukeltų branduolinių
Διαβάστε περισσότεραIII.Termodinamikos pagrindai
III.ermodinamikos pagrindai III.. Dujų plėtimosi darbas egu dujos yra cilindre su nesvariu judančiu stūmokliu, kurio plotas lygus S, ir jas veikia tik išorinis slėgis p. Pradinius dujų parametrus pažymėkime
Διαβάστε περισσότεραELEKTRONIKOS VADOVĖLIS
ELEKTRONIKOS VADOVĖLIS Įvadas Mokomoji knyga skiriama elektros inžinerijos bei mechatronikos programų moksleiviams. Knygoje pateikiami puslaidininkinių elementų diodų, tranzistorių, tiristorių, varistorių,
Διαβάστε περισσότερα1 Puslaidiikių krūviikai Tikslas: Išsiaiškiti krūviikų gryuosiuose ir riemaišiiuose uslaidiikiuose rigimtį. Išsiaiškiti, uo ko, kai ir kodėl riklauso krūviikų takiai. Išmokti skaičiuoti uslaidiikių krūviikų
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra. Juozas Navickas FIZIKA. I dalis MOKOMOJI KNYGA
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra Juozas Navickas FIZIKA I dalis MOKOMOJI KNYGA KAUNAS, ARDIVA 8 UDK 53(75.8) Na95 Juozas Navickas FIZIKA, I dalis
Διαβάστε περισσότεραseka Suintegravus pagal x nuo 0 iki d gauname maksimalią injektuotos srovės tankį (erdvinio krūvio ribotą srovė EKRS)
Srovė dielektrike Krūvininų pernaša dielektrike skiriasi nuo pernašos puslaidininkyje, kur judantis krūvis yra neutralizuojamas pusiausvyrųjų krūvininkų greičiau negu nudreifuoja tarp elektrodų. Dielektrike
Διαβάστε περισσότερα, t.y. per 41 valandą ir 40 minučių. (3 taškai) v Braižome h = f(t) priklausomybės grafiką.
5 m. Lietuvos 7-ojo fizikos čempionato UŽDUOČIŲ SPENDIMI 5 m. gruodžio 5 d. (Kiekvienas uždavinys vertinamas taškų, visa galimų taškų suma ). L 5 m ilgio ir s m pločio baseino dugno profilis pavaizduotas
Διαβάστε περισσότερα1. Įvadas. Laisvųjų dalelių kvantinės mechanikos elementai
1. Įvadas. Laisvųjų dalelių kvantinės mechanikos elementai 1.1. Branduolio nukleonų energijos diskretumo aiškinimas. Dalelė stačiakampėje potencialo duobėje Dalelės banginė funkcija tai koordinačių ir
Διαβάστε περισσότεραĮžanginių paskaitų medžiaga iš knygos
MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 1 Teiginio
Διαβάστε περισσότεραElektrotechnika ir elektronika modulio konspektas
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA ELEKTROMECHANIKOS FAKULTETAS MECHATRONIKOS KATEDRA Elektrotechnika ir elektronika modulio konspektas Parengė: doc. dr. Marius Saunoris KAUNAS, 0 TURINYS ĮŽANGINIS ŽODIS...6 3.
Διαβάστε περισσότεραAtomų sąveikos molekulėje rūšys (joninis ir kovalentinis ryšys). Molekulė mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines medžiagos chemines savybes.
Atomų sąveikos molekulėje rūšys (joninis ir kovalentinis ryšys). Molekulė mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines medžiagos chemines savybes. Ji susideda iš vienodų arba skirtingų atomų. Molekulėje
Διαβάστε περισσότεραCheminių ryšių sudaryme dalyvauja valentiniai elektronai. Atomo sandara. O ir N išorinio sluoksnio elektronų išsid stymas kvantų d žut se
Neutronas Elektronas nº e Atomo sandara Chemijos mokslas nagrin ja atomo sandarą tiek, kad būtų galima paaiškinti elementų chemines savybes, atomų ryšius molekul se ir naujų elementų susidarymą, vykdant
Διαβάστε περισσότεραAlgoritmai. Vytautas Kazakevičius
Algoritmai Vytautas Kazakevičius September 2, 27 2 Turinys Baigtiniai automatai 5. DBA.................................. 5.. Abėcėlė............................ 5..2 Automatai..........................
Διαβάστε περισσότερα6 laboratorinis darbas DIODAS IR KINTAMOSIOS ĮTAMPOS LYGINTUVAI
Kauno technologijos universitetas...gr. stud... Elektros energetikos sistemų katedra p =..., n =... 6 laboratorinis darbas DIODAS IR KINTAMOSIOS ĮTAMPOS LYGINTUVAI Darbo tikslas Susipažinti su diodo veikimo
Διαβάστε περισσότεραMATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos
MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 Teiginio
Διαβάστε περισσότεραII dalis Teisingas atsakymas į kiekvieną II dalies klausimą vertinamas 1 tašku g/mol
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 05 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. (.3.)-V-73 05 M. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA. Pagrindinė sesija I dalis Teisingas
Διαβάστε περισσότεραSTOGO ŠILUMINIŲ VARŽŲ IR ŠILUMOS PERDAVIMO KOEFICIENTO SKAIČIAVIMAS
STOGO ŠILUMINIŲ VAŽŲ I ŠILUMOS PEDAVIMO KOEFICIENTO SKAIČIAVIMAS ST 2.05.02:2008 2 priedas 1. Stogo suminė šiluminė varža s (m 2 K/W) apskaičiuojama pagal formulę [4.6]: s 1 2... n ( g q ); (2.1) čia:
Διαβάστε περισσότερα9. KEVALŲ ELEMENTAI. Pavyzdžiai:
9. KEVALŲ ELEMENTAI Kealai Tai ploni storio krptii kūnai, sudarti iš kreių plokštuų. Geoetrija nusakoa iduriniu pairšiui ir storiu t. Kiekiena pairšiaus taške galia rasti di kreies, atitinkančias inialius
Διαβάστε περισσότεραPNEUMATIKA - vožtuvai
Mini vožtuvai - serija VME 1 - Tipas: 3/2, NC, NO, monostabilūs - Valdymas: Mechaninis ir rankinis - Nominalus debitas (kai 6 barai, Δp = 1 baras): 60 l/min. - Prijungimai: Kištukinės jungtys ø 4 žarnoms
Διαβάστε περισσότεραELEKTROS LABORATORINIŲ DARBŲ
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŽEMĖTVARKOS FAKULTETAS FIZIKOS KATEDRA ELEKTROS LABORATORINIŲ DARBŲ I ir II dalys METODINIAI PATARIMAI AKADEMIJA, 007 UDK 537.3(076) El-41 Leidinį sudarė
Διαβάστε περισσότεραMECHANINIS DARBAS, GALIA, ENERGIJA. TVERMĖS DĖSNIAI MECHANIKOJE. HIDRODINAMIKA
LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS MECHANINIS DARBAS, GALIA, ENERGIJA TVERMĖS DĖSNIAI MECHANIKOJE HIDRODINAMIKA III KURSO III TURO METODINIAI NURODYMAI IR UŢDUOTYS
Διαβάστε περισσότερα= γ. v = 2Fe(k) O(g) k[h. Cheminė kinetika ir pusiausvyra. Reakcijos greičio priklausomybė nuo temperatūros. t2 t
Cheminė kineika ir pusiausyra Nagrinėja cheminių reakcijų greiį ir mechanizmą. Cheminių reakcijų meu kina reaguojančių iagų koncenracijos: c ų koncenracija, mol/l laikas, s c = Reakcijos greičio io ()
Διαβάστε περισσότερα2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS
.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS 5.. Pirmoji Bolcao Koši teorema. Jei fucija f tolydi itervale [a;b], itervalo galuose įgyja priešigų želų reišmes, tai egzistuoja tos tašas cc, ( ab ; ), uriame
Διαβάστε περισσότερα2008 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija
008 M MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA 008 m matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 7 uždavinių atsakymai I variantas Užd
Διαβάστε περισσότερα1. Individualios užduotys:
IV. PAPRASTOSIOS DIFERENCIALINĖS LYGTYS. Individualios užduots: - trumpa teorijos apžvalga, - pavzdžiai, - užduots savarankiškam darbui. Pirmosios eilės diferencialinių lgčių sprendimas.. psl. Antrosios
Διαβάστε περισσότερα04 Elektromagnetinės bangos
04 Elektromagnetinės bangos 1 0.1. BANGINĖ ŠVIESOS PRIGIMTIS 3 Šiame skyriuje išvesime banginę lygtį iš elektromagnetinio lauko Maksvelo lygčių. Šviesa yra elektromagnetinė banga, kurios dažnis yra optiniame
Διαβάστε περισσότεραRiebalų rūgščių biosintezė
Riebalų rūgščių biosintezė Riebalų rūgščių (RR) biosintezė Kepenys, pieno liaukos, riebalinis audinys pagrindiniai organai, kuriuose vyksta RR sintezė RR grandinė ilginama jungiant 2C atomus turinčius
Διαβάστε περισσότεραŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINĖSE TERPĖSE
ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPIĖSE TERPĖSE 43 2.7. SPIDULIUOTĖS IR KŪO SPALVOS Spinduliuotės ir kūno optiniam apibūdinimui naudojama spalvos sąvoka. Spalvos reiškinys yra nepaprastas. Kad suprasti spalvos esmę,
Διαβάστε περισσότεραOksidacija ir redukcija vyksta kartu ir vienu metu!!!
Valentingumas Atomo krūviui molekulėje apibūdinti buvo pasirinkta sąvoka atomo oksidacijos laipsnis. Oksidacijos laipsnis Oksidacijos laipsnio vertė gali būti teigiama, neigiama arba lygi nuliui. Teigiama
Διαβάστε περισσότεραKAIP VYKSTA FOTOSENSIBILIZACIJA BIOLOGINĖSE SISTEMOSE?
2 skyrius KAIP VYKSTA FOTOSENSIBILIZACIJA BIOLOGINĖSE SISTEMOSE? Trumpai pateikiami svarbiausi šviesos parametrai, reikalavimai efektyviems fotosensibilizatoriams ir esminiai fotosenibilizacijos reakcijų
Διαβάστε περισσότεραGEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI
OPTINĖS SISTEMOS GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI sites.google.com/site/optinessistemos/ I. ĮVADAS Ženklai geometrinėje optikoje LABAI SVARBU! Fizikinė optika ir geometrinė optika Fizikinė optika - bangų
Διαβάστε περισσότερα5 klasė. - užduotys apie varniuką.
5 klasė - užduotys apie varniuką. 1. Varniukas iš plastilino lipdė raides ir iš jų sudėliojo užrašą: VARNIUKO OLIMPIADA. Vienodas raides jis lipdė iš tos pačios spalvos plastelino, o skirtingas raides
Διαβάστε περισσότεραJONAS DUMČIUS TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA
JONAS DUMČIUS (1905 1986) TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA 1975 metais rotaprintu spausdintą vadovėlį surinko klasikinės filologijos III kurso studentai Lina Girdvainytė Aistė Šuliokaitė Kristina
Διαβάστε περισσότεραPalmira Pečiuliauskienė. Fizika. Vadovėlis XI XII klasei. Elektra ir magnetizmas KAUNAS
Palmira Pečiuliauskienė Fizika Vadovėlis XI XII klasei lektra ir magnetizmas KAUNAS UDK 53(075.3) Pe3 Turinys Leidinio vadovas RGIMANTAS BALTRUŠAITIS Recenzavo mokytoja ekspertė ALVIDA LOZDINĖ, mokytojas
Διαβάστε περισσότερα06 Geometrin e optika 1
06 Geometrinė optika 1 0.1. EIKONALO LYGTIS 3 Geometrinėje optikoje įvedama šviesos spindulio sąvoka. Tai leidžia Eikonalo lygtis, kuri išvedama iš banginės lygties monochromatinei bangai - Helmholtco
Διαβάστε περισσότεραEKONOMETRIJA 1 (Regresinė analizė)
EKONOMETRIJA 1 Regresinė analizė Kontrolinis Sudarė M.Radavičius 004 05 15 Kai kurių užduočių sprendimai KOMENTARAS. Kai kuriems uždaviniams tik nusakytos sprendimų gairės, kai kurie iš jų suskaidyti į
Διαβάστε περισσότεραΓΗ ΚΑΙ ΣΥΜΠΑΝ. Εικόνα 1. Φωτογραφία του γαλαξία μας (από αρχείο της NASA)
ΓΗ ΚΑΙ ΣΥΜΠΑΝ Φύση του σύμπαντος Η γη είναι μία μονάδα μέσα στο ηλιακό μας σύστημα, το οποίο αποτελείται από τον ήλιο, τους πλανήτες μαζί με τους δορυφόρους τους, τους κομήτες, τα αστεροειδή και τους μετεωρίτες.
Διαβάστε περισσότεραBRANDUOLINĖS ENERGETIKOS FIZIKINIAI PAGRINDAI
BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS FIZIKINIAI PAGRINDAI Viktorija Tamulienė Vilniaus universitetas Fizikos fakultetas 2015 ruduo VI paskaita VI paskaita 1 / 38 Turinys 1 Radioaktyvumas Radioaktyvieji virsmai Poslinkio
Διαβάστε περισσότεραVandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams
Suvestinė Vandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams Danfoss centralizuoto šildymo padalinys parengė šias rekomendacijas, vadovaujantis p. Marie Louise Petersen, Danfoss
Διαβάστε περισσότεραSkenuojančio zondo mikroskopai
Skenuojančio zondo mikroskopai SZM Istorija Skenuojantis tunelinis mikroskopas (STM) 1982 m. (Binnig, Rohrer, Gerber ir Weibel iš IBM) (Binnig ir Rohrer fizikos Nobelio premija, 1986). Atominės jėgos mikroskopas
Διαβάστε περισσότεραBalniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis
Techninis aprašymas Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis Aprašymas Šie vožtuvai skirti naudoti su AMV(E) 335, AMV(E) 435 arba
Διαβάστε περισσότεραVERTINIMO INSTRUKCIJA 2008 m. valstybinis brandos egzaminas Pakartotinë sesija
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 008 m. birželio 7 d. įsakymu (.3.)-V-37 VERTINIM INSTRUKIJA 008 m. valstybinis brandos egzaminas I dalis Kiekvienas I dalies klausimas vertinamas tašku.
Διαβάστε περισσότεραr F F r F = STATIKA 1 Q = qmax 2
STTIK Mechanika fizinių moksų šaka, naginėjanti mateiaiuosius objektus: kūnus, kūnų sistemas, tų sistemų pusiausvyą, judėjimo dėsnius i mechaninę tapusavio sąveiką. Statika moksas apie pavienius mateiaiuosius
Διαβάστε περισσότεραORLAIVIŲ NEARDOMŲJŲ BANDYMŲ METODAI
Raimondas Stalevičius ORLAIVIŲ NEARDOMŲJŲ BANDYMŲ METODAI Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius studijų
Διαβάστε περισσότεραVIII. FRAKTALINĖ DIMENSIJA. 8.1 Fraktalinės dimensijos samprata. Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis?
VIII FRAKTALINĖ DIMENSIJA 81 Fraktalinės dimensijos samprata Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis? Tarkime, kad duota atkarpa, kurios ilgis lygus 1 Padalykime šia atkarpa n lygiu daliu Akivaizdu, kad kiekvienos
Διαβάστε περισσότεραEUROPOS CENTRINIS BANKAS
2005 12 13 C 316/25 EUROPOS CENTRINIS BANKAS EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ 2005 m. gruodžio 1 d. dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo
Διαβάστε περισσότερα1 TIES ES IR PLOK TUMOS
G E O M E T R I J A Gediminas STEPANAUSKAS 1 TIES ES IR PLOK TUMOS 11 Plok²tumos ir ties es plok²tumoje normalin es lygtys 111 Vektorin e forma Plok²tumos α padetis koordina iu sistemos Oxyz atºvilgiu
Διαβάστε περισσότεραPaskait u konspektas. Jam padėjo Aristidas Vilkaitis ir Donatas Šepetys 2006 metais
Paskait u konspektas AKTUARINĖ MATEMATIKA Surašė Jonas Šiaulys Ja padėjo Aristidas Vilkaitis ir Donatas Šepetys 26 etais Naudota literatūra Bowers N.L., Gerber H.U., Hickan J.C., Jones D.A., Nesbitt C.J.,
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI
LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA
Διαβάστε περισσότεραMolekulių energijos lygmenys Atomų Spektrai
Kas ta spektroskopija? Biomolekulių spektroskopija: Įvadas Spektroskopija tai mokslas, kuris tiria medžiagą, panaudodamas EM spinduliuotės sąveiką su ja. Pavyzdys matomos (VIS) srities spektroskopija tai
Διαβάστε περισσότεραĮvadas į laboratorinius darbus
M A T E M A T I N Ė S T A T I S T I K A Įvadas į laboratorinius darbus Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2005 m. rugsėjo 26 d. Reziumė Laboratorinis darbas skirtas susipažinti su MS Excel priemonėmis
Διαβάστε περισσότεραElektrotechnikos pagrindai
Valentinas Zaveckas Elektrotechnikos pagrindai Projekto kodas VP1-2.2-ŠMM 07-K-01-023 Vilnius Technika 2012 Studijų programų atnaujinimas pagal ES reikalavimus, gerinant studijų kokybę ir taikant inovatyvius
Διαβάστε περισσότεραSIGNALAI TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOSE
VILNIAUS UNIVERSITETAS Kietojo kūno elektronikos katedra SIGNALAI TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOSE Mokymo priemonė Parengė A. Poškus 4 Turinys. ĮVADAS..... Telekomunikaijų sistemos struktūrinė shema. Pagrindinės
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA
LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA tema. APSKRITIMŲ GEOMETRIJA (00 0) Teorinę medžiagą parengė bei antrąją užduotį sudarė Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Edmundas Mazėtis. Apskritimas tai
Διαβάστε περισσότερα1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3
Skaičių teorija paskaitų konspektas Paulius Šarka, Jonas Šiurys 1 Įvadas 1 1.1 Neišspręstos problemos.............................. 1 2 Dalumas 2 2.1 Dalyba su liekana.................................
Διαβάστε περισσότεραModalumo logikos S4 kai kurios išsprendžiamos klasės
VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS INFORMATIKOS KATEDRA Magistro baigiamasis darbas Modalumo logikos S4 kai kurios išsprendžiamos klasės Some Decidable Classes of Modal Logic
Διαβάστε περισσότερα. (2 taškai) (1 taškas) . (2 taškai) . (2) (2 taškai)
0 m. ietuvos 6-ojo fizikos čempionato UŽDUOČŲ SPRENDMA 0 m. gruodžio 6 d. (Kiekvienas uždavinys vertinamas 0 taškų, visa galimų taškų suma 00). Pervyniojant transformatoriaus ritę buvo pastebėta, kad ritėje
Διαβάστε περισσότεραAnalizės uždavinynas. Vytautas Kazakevičius m. lapkričio 1 d.
Analizės uždavinynas Vytautas Kazakevičius m. lapkričio d. ii Vienmatė analizė Faktorialai, binominiai koeficientai. Jei a R, n, k N {}, tai k! = 3 k, (k + )!! = 3 5 (k + ), (k)!! = 4 6 (k); a a(a ) (a
Διαβάστε περισσότεραSkalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka
WMB 71032 PTM Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató utomatická pračka Používateľská príručka Dokumentu Nr 2820522945_LT / 06-07-12.(16:34) 1 Svarbūs
Διαβάστε περισσότεραStiklo pluošto laikikliai - gali būti sprendimas langams/durims tvirtinti šiltinimo sluoksnyje
Stiklo pluošto laikikliai - gali būti sprendimas langams/durims tvirtinti šiltinimo sluoksnyje Lango vieta angoje Reguliuojami stiklo pluošto laikikliai Sukurta mūsų, pagaminta mūsų Geram rezultatui
Διαβάστε περισσότερα1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai yra studentai galima išreikšti formule. 2 Ta pati teigini galima užrašyti ir taip. 3 Formulė U&B C reiškia, kad
45 DISKREČIOJI MATEMATIKA. LOGIKA. PAVYZDŽIAI Raidėmis U, B ir C pažymėti teiginiai: U = Vitas yra studentas ; B = Skirmantas yra studentas ; C = Jonas yra studentas. 1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai
Διαβάστε περισσότεραRankinio nustatymo ventiliai MSV-F2, PN 16/25, DN
Rankinio nustatymo ventiliai MSV-F2 PN 16/25 DN 15-400 Aprašymas MSV-F2 DN 15-150 MSV-F2 DN 200-400 MSV-F2 yra rankinio nustatymo ventiliai. Jie naudojami srautui šildymo ir šaldymo įrenginiuose balansuoti.
Διαβάστε περισσότεραELEMENTARIOJI TEORIJA
ELEMENTARIOJI TEORIJA Pirmosios kombinatorikos þinios siekia senàsias Rytø ðalis, kuriose mokëta suskaièiuoti këlinius bei derinius ir sudarinëti magiðkuosius kvadratus, ypaè populiarius viduramþiais.
Διαβάστε περισσότεραRinktiniai informacijos saugos skyriai. 3. Kriptografija ir kriptografijos protokolai: Klasikinė kriptografija
Rinktiniai informacijos saugos skyriai 3. Kriptografija ir kriptografijos protokolai: Klasikinė kriptografija Paskaitos tikslai Šioje temoje nagrinėjami klausimai: Perstatų šifrai Keitinių šifrai Vienos
Διαβάστε περισσότερα3 Srovės ir įtampos matavimas
3 Srovės ir įtampos matavimas Šiame skyriuje nagrinėjamos srovės ir įtampos matavimo priemonės. Srovė ir įtampa yra vieni iš svarbiausių elektrinių virpesių parametrų. Srovės dažniausiai matuojamos nuolatinės
Διαβάστε περισσότεραDiskrečioji matematika
VILNIAUS UNIVERSITETAS Gintaras Skersys Julius Andrikonis Diskrečioji matematika Pratybų medžiaga Versija: 28 m. sausio 22 d. Vilnius, 27 Turinys Turinys 2 Teiginiai. Loginės operacijos. Loginės formulės
Διαβάστε περισσότεραLaboratorinis darbas Nr. 2
M A T E M A T I N Ė S T A T I S T I K A Laboratorinis darbas Nr. 2 Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2005 m. spalio 23 d. Reziumė Antras laboratorinis darbas skirtas išmokti generuoti tikimybinių skirstinių
Διαβάστε περισσότεραArenijaus (Arrhenius) teorija
Rūgštys ir bazės Arenijaus (Arrhenius) teorija Rūgštis: Bazė: H 2 O HCl(d) H + (aq) + Cl - (aq) H 2 O NaOH(k) Na + (aq) + OH - (aq) Tuomet neutralizacijos reakcija: Na + (aq) + OH - (aq) + H + (aq) + Cl
Διαβάστε περισσότεραPUSLAIDININKINIŲ PRIETAISŲ TYRIMAS
laboratorinis darbas PSLAIDININKINIŲ PIETAISŲ TIMAS Darbo tikslas susipažinti su puslaidininkinių diodų, stabilitronų ir švietukų struktūra, veikimo principu, ištirti jų charakteristikas. Teorinės žinios
Διαβάστε περισσότεραMatematinės analizės konspektai
Matematinės analizės konspektai (be įrodymų) Marius Gedminas pagal V. Mackevičiaus paskaitas 998 m. rudens semestras (I kursas) Realieji skaičiai Apibrėžimas. Uždarųjų intervalų seka [a n, b n ], n =,
Διαβάστε περισσότεραBalniniai vožtuvai (PN 16) VRB 2 dviejų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai VRB 3 trijų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai
Techninis aprašymas alniniai vožtuvai (PN 16) VR 2 dviejų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai VR 3 trijų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai prašymas Savybės: Padidinto sandarumo ( bubble tight ) konstrukcija
Διαβάστε περισσότερα