LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI

LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI

LIETUVOS FIZIKŲ DRAUGIJA ŠIAULIŲ UNIVERSITETO JAUNŲJŲ FIZIKŲ MOKYKLA FOTONAS Violeta Šlekienė ŠILUMA I KURSO II TURO UŽDUOTYS IR METODINIAI NURODYMAI Metodinė priemonė 04 05 mokslo metai Šiauliai 04

II TURAS ŠILUMA Metodiniai nurodymai Energija, kuri savaime perduodama iš aukštesnės temperatūros vietos į žemesnės temperatūros vietą, vadinama šilumine energija, arba šilumos kiekiu, arba šiluma. Kai tik yra temperatūrų skirtumas, šiluminė energija savaime perduodama iš šiltesnės vietos į šaltesnę šilumos laidumo, konvekcijos arba spinduliavimo būdu. Dėl to didėja šaltesnių kūnų vidinė energija (kūno molekulių kinetinės energijos ir potencinės energijos suma) ir kyla jų temperatūra, kartu mažėja šiltesnių kūnų energija ir krinta jų temperatūra. Šis procesas vyksta tol, kol temperatūra suvienodėja. Tokia būsena vadinama termodinamine pusiausvyra. Taigi šiluma yra tam tikros rūšies energija, todėl ji, kaip ir bet kurios kitos rūšies energija, neišnykdama bei nesusikurdama gali virsti kitos rūšies energija (energijos tvermės ir virsmo dėsnis). Šilumos perdavimą galima aiškinti kaip kinetinės energijos perdavimą susiduriant dalelėms, iš kurių sudaryti kūnai, arba kaip spinduliavimo energijos perdavimą iš vieno kūno į kitą. Energija, kurią kūnas gauna arba kurios netenka šilumos perdavimo būdu, vadinama šilumos kiekiu. Anksčiau šilumos kiekis buvo matuojamas kalorijomis (cal). Kalorija tai šilumos kiekis, kurio reikia g vandens temperatūrai padidinti C. Dabar vartojamas šilumos kiekio SI vienetas džaulis (J). Energija, atitinkanti vieną kaloriją, lygi 4,8 J. Norint apskaičiuoti šilumos kiekį Q, reikalingą bet kokios masės m kūno temperatūrai pakelti (t t) laipsniais, reikia žinoti šilumos kiekį, kurio reikia kg medžiagos sušildyti C. Tas šilumos kiekis vadinamas savitąja šiluma (c). Savitoji šiluma rodo, kiek šilumos reikia vieno kilogramo medžiagos temperatūrai pakelti vienu laipsniu. Kiekviena medžiaga turi jai būdingą savitosios šilumos vertę. Savitosios šilumos SI vienetas yra džaulis kilogramui kelvinui [ ] J = kg K c. Tokia pati skaitinė vertė gaunama ir matuojant

[ c ] J = kg C (džaulis kilogramui Celsijaus laipsniui), kadangi temperatūrų pokytis išmatuotas K ir C turi tą pačią skaitinę vertę. Taigi, norint m masės kūno, kurio medžiagos savitoji šiluma c, temperatūrą pakelti nuo t iki t, jam reikia suteikti šilumos kiekį, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: Q = c m( t t ). (.) Kai kūnas šildomas, didėja jį sudarančių dalelių svyravimo kinetinė energija, drauge ir jų svyravimo amplitudė. Šiluminė talpa C rodo, kiek šilumos reikia kūno temperatūrai pakelti vienu laipsniu C = c m. Šiluminės talpos (SI) vienetas džaulis Celsijui: [C] = J/ C. Kietasis kūnas gali virsti skystuoju, tik gavęs tokį šilumos kiekį, kurio pakanka dalelių išsidėstymo tvarkai suardyti. Kietosios medžiagos virsmas skystąja vadinamas lydymusi. Kiekviena vienalytė medžiaga turi pastovią savo lydymosi temperatūrą. Jei lydomas kūnas šildomas, jo temperatūra išlieka pastovi. Ta šiluma suvartojama darbui, reikalingam dalelių traukos jėgoms įveikti. Lydymosi šiluma apskaičiuojama: Q = λ m ; (.) čia λ savitoji lydymosi (kietėjimo) šiluma (randama lentelėse). [ ] J = kg λ. Tai šilumos kiekis, reikalingas vienam kilogramui kietosios kristalinės medžiagos išlydyti lydymosi temperatūroje. Šilumos kiekis, kurį medžiaga išskiria kietėdama, lygus šilumos kiekiui, reikalingam tai pačiai kietajai medžiagai paversti skysčiu.

Skysčiai sudaryti iš dalelių, kurios irgi svyruoja apie pusiausvyros padėtį, bet ta padėtis nuolat kinta. Jei dalelės kinetinė energija maža, traukos jėgos išlaiko ją skysčio viduje, bet jei dalelės kinetinė energija didelė, dalelė atsiskirs nuo skysčio tiek, kad jos daugiau nebeveiktų kitų dalelių trauka. Išlėkusios iš skysčio ir nutolusios nuo jo dalelės sudaro garus. Garavimas yra toks vyksmas, kurio metu skystoji medžiaga virsta dujomis. Garavimo šiluma apskaičiuojama: Q = L m ; (.3) čia L savitoji garavimo (kondensacijos) šiluma (randama lentelėse). Tai šilumos kiekis, reikalingas vienam kilogramui skystos medžiagos paversti dujomis virimo temperatūroje. [ ] J = kg L. Virsdami skysčiu, t. y. kondensuodamiesi, garai atiduoda tokį pat šilumos kiekį, kokio reikia jiems susidaryti. Taigi savitoji kondensacijos šiluma lygi savitajai garavimo šilumai. Dar vienas medžiagos būsenos kitimas vadinamas sublimacija. Tai tiesioginis garų virsmas kietuoju kūnu ir atvirkščiai. Jei šiluma keičiasi keli kūnai, tai šilumos kiekis, atiduotas tų kūnų, kurių vidinė energija mažėja, yra lygus šilumos kiekiui, gautam tų kūnų, kurių vidinė energija didėja (uždarai kūnų sistemai). Šis teiginys vadinamas energijos tvermės dėsniu, arba šilumos balanso lygtimi: Q atiduotas = Q gautas. (.4) Šiluma išsiskiria ir degant kurui. Šilumos kiekis, kurį išskiria visiškai sudegdamas vienas kilogramas kuro, vadinamas kuro degimo šiluma arba šilumingumu q (randamas lentelėse). [ ] J = kg q. Sudegus m masės kurui, išsiskiria šilumos kiekis Q = q m. (.5)

Atlikto naudingo mechaninio darbo ir suvartotos vidinės kuro energijos santykis vadinamas šiluminio variklio naudingumo koeficientu: η %. A = n 00 Q (.6) Variklio galia tai atliktas darbas per laiko vienetą: A N =. t (.7) J s [ ] = = W N. Kada mechaninė energija virsta šiluma ir dėl to keičiasi kūno temperatūra, yra taikomas energijos tvermės dėsnis: E mech = Q. Uždavinių sprendimų pavyzdžiai pavyzdys Kiek laipsnių atvėso 7 litrų vanduo, jeigu į aplinką jis atidavė,5 MJ šilumos? V = 7 l = 7 0-3 m 3 Δt Q =,5 0 6 J c = 4, 0 3 J/(kg ºC) ρ = 0-3 kg/m 3 Vandeniui vėstant išskiriamos šilumos kiekis Q = cm t, čia m = ρv vandens masė. t = Q cm Q =. cρv

Atsakymas: t =3 o C. t =3 o C. pavyzdys Šilumai nelaidžiame inde yra du skysčiai, kurių savitosios šilumos atitinkamai lygios c ir c. Skysčiai atskirti šilumai nelaidžia pertvara. Pertvara išimama, ir nusistovėjus šiluminei pusiausvyrai temperatūrų skirtumas tarp vieno iš skysčių pradinės temperatūros ir inde nusistovėjusios temperatūros tampa perpus mažesnis už pradinį temperatūrų skirtumą. Koks skysčių masių santykis? m 3. m c c Tegul pradinės skysčių temperatūros buvo atitinkamai lygios t ir t, o nusistovėjus šiluminei pusiausvyrai lygi t. Kadangi indas yra nelaidus šilumai, tai šilumos mainai vyksta tik tarp skysčių. Užrašome šilumos balanso lygtį: c ( ) ( ). m t t = cm t t Iš čia m c ( t t) =. m c( t t) Pagal uždavinio sąlygą ( t ) ( ). t = t t t t = t t arba t t t = t. Vadinasi ( t t) =. ( t t) Tokiu būdu m c =. m c Skysčių masių santykis yra atvirkščiai proporcingas savitųjų šilumų santykiui. m c Atsakymas: =. m c

3 pavyzdys Turime du šilumai nelaidžius indus. Pirmajame iš jų yra 5 kg 60 ºC temperatūros vandens. Antrajame kg 0 ºC temperatūros vandens. Pirmą dalį vandens perpylė iš pirmojo indo į antrąjį. Po to, kai antrajame inde nusistovėjo šiluminė pusiausvyra, iš jo į pirmąjį indą įpylė tiek vandens, kad vandens tūriai induose būtų lygūs pradiniams. Po šių perpylimų vandens temperatūra pirmajame inde tapo lygi 59 ºC. Kiek vandens perpylė iš pirmojo indo į antrąjį ir atgal? m = 5 kg Δm t = 60 C m = kg t = 0 C tx = 59 C Po vandens perpylimo iš pirmojo indo į antrąjį ir iš antrojo į pirmąjį vandens masė induose liko tokia pati, o temperatūra pirmajame inde sumažėjo C. Todėl galima teigti, kad vanduo pirmajame inde atidavė šilumos kiekį Q = cm( t ); t t = 60 C 59 C = = t t x Pagal energijos tvermės dėsnį šis šilumos kiekis buvo perduotas vandeniui antrajame inde. Vadinasi, cm t = Q t = cm ; čia Δt vandens antrajame inde temperatūros pokytis. Iš šios lygties rasime Δt: C; t = m t m. t = 5 t = 5 C. Tokiu būdu po Δm masės vandens perpylimo vandens temperatūra antrajame inde tapo lygi t = 5 C. x Užrašome šilumos balanso lygtį: c m( t t ) = cm( t t). x x

Iš čia m = m( t x t), ( t t ) x m =/ 7 kg. Atsakymas: m =/ 7 kg. 4 pavyzdys Grūdinamas 5 g plieninis rėžtukas, buvo įdėtas į 00 g aliumininį indą su 5 ºC temperatūros 600 g mašininės alyvos. Alyva įkaito iki 48 ºC. Iki kokios temperatūros buvo įkaitintas rėžtukas? Šilumos nuostolių nepaisykite. m = 5 g = 0,5 kg m = 00 g = 0, kg t m3 = 600 g = 0,6 kg t = 5 C t3 = 48 C c = 460 J/(kg C) c = 880 J/(kg C) c3 =,68 0 3 J/(kg C) Dėl šilumos mainų plieninis rėžtukas atvėsta iki t3 = 48 C ir išsiskiria šilumos kiekis Q: Q = c m ( t ). 3 t Q: Aliumininis indas ir mašininė alyva įšyla iki temperatūros t3 = 48 C ir gauna šilumos kiekį Q ( t t ) + c ( ) ( )( ). 3m3 t3 t = cm + c3m3 t3 = cm 3 t

Užrašome šilumos balanso lygtį trims kūnams: arba c Q = Q ) = ( c m + c m )( t ( m t t3 3 3 3 t ). ( c m + c m 3 3)( t t 3 ) t = + c m t 3. t = 565 C. Atsakymas: t = 565 C. 5 pavyzdys Dviem vienodomis krosnelėmis vienoduose induose šildomas vienodos masės vanduo ir tiriamasis skystis. Skysčių temperatūros priklausomybės nuo laiko grafikai pavaizduoti paveiksle. Apskaičiuokite tiriamojo skysčio savitąją šilumą, žinodami, kad jo savitoji šiluma yra mažesnė nei vandens. t, C 60 50 40 30 0 0 0 4 6 8 0 4 pav. τ, min

Kadangi vandens savitoji šiluma yra didesnė nei tiriamojo skysčio, tai pirmoji kreivė atitinka vandens temperatūros priklausomybę nuo laiko, antroji nuo tiriamojo skysčio. Šildant skysčius vienodomis krosnelėmis, šilumos kiekis q, išsiskiriantis per laiko vienetą, yra vienodas. Todėl Q = qτ = cm t ; čia c = 400 J/(kg C) vandens savitoji šiluma, c tiriamojo skysčio savitoji šiluma. Iš čia c cτ = τ t t. Skaičiavimams reikiamus duomenis randame iš grafiko ( pav.). Pavyzdžiui, kai τ = τ = 6 min, t = 5 C ir t = 60 C. Atsakymas: c = 750 J/(kg C). c = 750 J/(kg C). 6 pavyzdys Ant viryklės padėtas puodas su vandeniu. Šildant vandens temperatūra per vieną minutę pakyla nuo 90 ºC iki 95 ºC. Kokia šilumos dalis, gauta šildant, atiduodama aplinkai, jeigu tas pats vanduo atvėsta nuo 90 ºC iki 95 ºC per 9 min? Laikyti, kad vanduo per vienodą laiką aplinkai atiduoda vienodą šilumos kiekį. τ = min n t = 95 C t = 90 C τ = 9 min

Tegul vanduo per laiko vienetą atiduoda aplinkai šilumos kiekį q. Šildant vanduo gavo šilumos kiekį: Q = cm t + qτ, čia t = t t, τ laikas, per kurį vanduo šilo, qτ šilumos kiekis atiduotas aplinkai. Vandeniui vėstant aplinkai atiduotas šilumos kiekis: cm t = gτ. Tuomet aplinkai atiduodamos šilumos dalis: Atsakymas: n = 0,. 7 pavyzdys qτ τ n = = ; Q τ + τ n = 0,. Į 0,3 litro talpos arbatinį iki viršaus įpilama šilto 30 ºC temperatūros vandens. Aplinkos temperatūra 0 ºC. Per 5 min vanduo atvėsta ºC. Norint palaikyti pastovią vandens temperatūrą, į jį lašinamas karštas 45 ºC vanduo. Vieno lašo masė lygi 0, g. Vandens perteklius išbėga per arbatinio nosį. Vandens temperatūra arbatinyje nusistovi labai greitai. Kiek lašų per minutę reikia įlašinti į arbatinį, kad būtų palaikoma pradinė 30 ºC temperatūra? V = 0,3 l = 3 0-4 m 3 ml = 0, g = 0-4 kg n t = 30 C Δt τ = 5 min = 300 s Δt = C t = 45 C t0 = 0 C c = 4, 0 3 J/(kg C)

ρ = 0 3 kg/m 3 Per vieną minutę vanduo atvėsta Δt = 0, C laiką lygus: t t = Šilumos kiekis atiduodamas per šį τ Q = cm t ; čia m = ρv vandens masė. Jeigu per minutę į arbatinį įlašiname n lašų, tai lašų atiduodamas šilumos kiekis lygus: Q ncm ( t ). = t Kadangi arbatinyje palaikoma pastovi temperatūra, tai t. y. Iš čia Q = Q, cm t t = ncm ( t ). n = m t ρv t =. m t t ) m ( t t ) ( n = 0 lašų per minutę. Atsakymas: n = 0 lašų per minutę. 8 pavyzdys Atliekant eksperimentą buvo nustatyta, kad 4 g ledinio vandens, esančio lengvame inde, pakabintame kambario viduryje, temperatūra pakilo 4 ºC per pusę valandos. Kai inde buvo tokios pačios masės ledas, tai jam išlydyti prireikė 0 valandų. Naudodamiesi šio eksperimento duomenimis ir žinodami vandens savitąją šilumą (c = 400 J/(kg ºC)), nustatykite savitąją ledo lydymosi šilumą. m = 0,4 kg τ = 0,5 val. λ t = 4 C τ = 0 val. c = 400 J/(kg ºC)

Todėl Iš čia Per τ = 0,5 val. vandeniui buvo suteiktas šilumos kiekis: Q = cm t. Per τ = 0 val. indui buvo suteikta 0 kartų didesnis šilumos kiekis ( = 0). Atsakymas: λ = 336 kj/kg. 9 pavyzdys λ m = 0Q ; λ m = 0cm t. λ = 0c t; λ = 336 kj/kg. Karo tarp Prūsijos ir Danijos metu (864 m.) naktiniame mūšyje pataikius į šarvuočio šoną buvo matomas išsilydžiusio kovinio rutulio švytėjimas (įšilimas daugiau nei 700 ºC). Įvertinkite, koks buvo prieš smūgį geležinių rutulių greitis, jei šiluma virto 80 % jų kinetinės energijos. Žinoma, kad pusė šios šilumos sunaudojama šarvuočio šonui įšildyti. Be to, priekinė kovinio rutulio dalis (pusė) gauna 3 kartus daugiau šilumos nei galinė. Geležies savitoji šiluma c = 460 J/(kg ºC). m = kg η = 80 % v t = 700 C k = 3 c = 460 J/(kg ºC) τ τ Tegu Q šiluma, kurią gauna galinė rutulio dalis, tuomet kq (3Q) šiluma, kurią gauna priekinė rutulio dalis. Visa rutulio gauta šiluma lygi Q rut = Q + Q = 4. () 3 Q

Pagal sąlygą šiluma virsta η = 80 % = 0,8 kinetinės energijos (Ek), be to pusė jos sunaudojama šarvuočiui šildyti. Todėl rutuliui šildyti sunaudojama likusi dalies pusė, t. y., mv čia E k =. Q rut = η Ek = 0,4EK, () Kadangi priekinė rutulio dalis įšyla t = 700 C, tai m 3Q c t. Sprendžiame () (3) lygčių sistemą: = (3) cm t Q = ; 6 mv 4Q = 0,4 ; v = 0Q 0c t =. m 3 v =036 m/s. Atsakymas: v =036 m/s.

I kurso II turo užduotys.5 g variniame kalorimetre yra 60 g 4 o C vandens. Į kalorimetrą įpylus 90 g 63 o C karšto vandens, jame nusistovėjo 45 o C temperatūra. Nustatykite vario savitąją šilumą. Šilumos nuostolių nepaisykite. Vandens savitoji šiluma c V = 4,0 kj/(kg C). ( balai).į 50 g metalinį kalorimetrą įpilama 5 kg vandens. Kalorimetro ir vandens temperatūra yra 0 o C. 0 kg masės kubas, pagamintas iš tokio paties metalo kaip ir kalorimetras, išimamas iš konteinerio su verdančiu vandeniu ir įdedamas į kalorimetrą. Nusistovėjus termodinaminei pusiausvyrai kalorimetro, vandens ir metalinio kubo temperatūra buvo 5 o C. Nustatykite metalo savitąją šilumą. ( balai) 3.- o C temperatūros 40 g masės ledo gabalėlis įdedamas į kambario temperatūros (0 o C) 00 g masės koka kolos stiklinę. Kokia nusistovėjo temperatūra stiklinėje ledui ištirpus? Šilumos nuostolių nepaisykite. Ledo ir koka kolos savitoji šiluma c L =,0 kj/(kg C) ir c k = 4,0 kj/(kg C), o ledo savitoji lydymosi šiluma λ = 330 kj/kg. ( balai) 4.50 J/ C šiluminės talpos kalorimetre yra 00 g 6 C temperatūros vandens. Į vandenį įdedamas 50 cm 3 tūrio geležies gabalas, įkaitintas verdančiame vandenyje. Kokia temperatūra nusistovės kalorimetre? 5. Palaidinę reikia skalbti 40 C temperatūros vandenyje. Turime 3 l 0 C temperatūros vandens. Kiek reikia įpilti verdančio (00 C) vandens, kad nusistovėtų reikiama temperatūra? 6.Kaitinant 00 g masės šviną, jau buvo perduotas 5 kj šilumos kiekis. Pusė švino išsilydė. Kokia buvo švino temperatūra prieš kaitinimą? 7. Įkaitintas aliumininis kubas, padėtas ant 0 0 C temperatūros ledo, visiškai paniro į ledą. Iki kokios temperatūros buvo įkaitintas kubas? Šilumos nuostolių nepaisykite. 8.Kalorimetre yra 50 g 5 C temperatūros vandens. Į vandenį įdėjus 0 g šlapio sniego, kalorimetre nusistovėjo 0 C temperatūra. Kiek vandens (mv) buvo sniege? 9. Ruošiant kavą, buvo užvirintas 5 o C pradinės temperatūros vanduo. Virdulio naudingumo koeficientas 50 %. Kiek kainuoja užvirinti litrą vandens, jeigu elektros energijos kaina yra 0,474 Lt už vieną kilovatvalandę? (3 balai) 0. Naudojant šildytuvą per valandą buvo padidinta m 3 vandens temperatūra nuo 0 o C iki 38 o C. Kokia šildytuvo galia? Vandens savitoji šiluma c v = 4,0 kj/(kg C). ( balai). Aliuminio inde šildomas ledas. Temperatūrai padidinti nuo 3 C iki C sunaudojama Q =,30 kj šilumos, o nuo C iki + C sunaudojama Q = 68,30 kj šilumos. Apskaičiuokite indo masę. Šilumos nuostolių nepaisykite. Aliuminio, ledo ir vandens savitosios šilumos yra atitinkamai cal = 0,88 kj/(kg C), c L =,0 kj/(kg C) ir c V = 4,0 kj/(kg C), o ledo savitoji lydymosi šiluma λ = 330,00 kj/kg. (4 balai). 00 g masės 0 C temperatūros vanduo šildomas spiritine lempute, kurios naudingumo koeficientas 40 %. Per min. lemputėje sudega g alkoholio. Vanduo užvirė,

o 0 % vandens išgaravo. Vandens savitoji šiluma 4, 0 3 J/(kg C), vandens savitoji garavimo šiluma,3 0 6 J/kg, alkoholio degimo šiluma 9 0 6 J/kg. Kiek laiko truko vandens šildymas? (3 balai) 3. Kalorimetre yra m = kg masės ledo ir m x = 0,5 kg masės tiriamosios kietosios medžiagos. Pradinė temperatūra t 0 = 40 C. Kalorimetras pradedamas šildyti pastovios galios šildytuvu. Abiejų kūnų temperatūros priklausomybės nuo laiko grafikas pavaizduotas paveiksle. Tiriamosios kietosios medžiagos savitoji šiluma c x = 0 3 J/(kg C), ledo savitoji šiluma c =, 0 3 J/(kg C). Apskaičiuokite tiriamosios medžiagos savitąją lydymosi šilumą λ x ir šios medžiagos, esančios skystajame būvyje, savitąją šilumą c x. Šilumos nuostolių ir kalorimetro šiluminės talpos nepaisykite. (3 balai) 4. Du variniai kubai šildomi vienodais šildytuvais. Kubų temperatūros priklausomybės nuo laiko grafikai pavaizduoti paveiksle. Pirmojo kubo kraštinės ilgis a. Naudodamiesi grafiku, nustatykite, koks antrojo kubo kraštinės ilgis a. Į šilumos perdavimą aplinkai nekreipti dėmesio. (4 balai) 5. Inde yra t = 0 C temperatūros ledo. Į indą įpilama m = 0,4 kg t= 60 C temperatūros vandens. Po kiek tai laiko inde nusistovi temperatūra, aukštesnė nei 0 C. Kiek vandens (litrais) gali pasidaryti inde? Vandens tankis ρ = 000 kg/m 3, vandens savitoji šiluma c = 4, 0 3 J/(kg C), ledo savitoji šiluma cl =, 0 3 J/(kg C), ledo savitoji lydymosi šiluma λ = 3,3 0 5 J/kg. Šilumos nuostolių nepaisykite. 6-9. Pradėkime ruoštis brandos egzaminui. Išspręskite 03 m. valstybinio brandos egzamino ir 04 m. bandomojo valstybinio brandos egzamino kai kurias užduotis.

6. Kuris iš išvardytų mechanizmų priskiriamas prie šiluminių variklių? ( balas) A Vandens turbina. B Reaktyvusis variklis. C Elektros variklis. D Vėjo jėgainė. 7. Šildant 0,4 kg masės kūną nuo 0 C iki 70 C prireikė 4 kj energijos. Kokia yra kūno medžiagos savitoji šiluma? ( balas) A 0 J/(kg K) B 600 J/(kg K) C 800 J/(kg K) D 00 J/(kg K) 8. Į indą su 0 o C temperatūros vandeniu įpilta verdančio vandens. Gauto mišinio temperatūra yra 40 o C. Kiek kartų šalto vandens masė didesnė už karšto vandens masę? ( balai) 9. Norėdami nustatyti skysčio savitąjągaravimo šilumą, mokiniai tam tikrą laiką virė tiriamąjį skystį kalorimetre, panardinę į jį kaitinimo spiralę. Palyginę kalorimetro su skysčiu masę bandymo pradžioje su jo mase pasibaigus virimo laikui nustatė, kiek skysčio išgaravo.. Didesnė ar mažesnė, nei iš tikrųjų yra, buvo bandymu nustatyta savitosios garavimo šilumos vertė, jei neatsižvelgiama į šilumos nuostolius? Atsakymą pagrįskite. ( balai). Palyginkite skysčio temperatūrą ir plotą paviršiaus, nuo kurio atitrūksta molekulės, kai skystis garuoja, su tais pačiais dydžiais, kai skystis verda. ( balai) 0. M masės artilerijos sviedinys šaunamas vertikaliai į viršų iš pabūklo, kurio naudingumo koeficientas η. Pabūklo užtaisą sudaro m masės parakas. ) Kokiu greičiu iš vamzdžio išlėkė sviedinys? ) Į kokį didžiausią aukštį pakilo sviedinys? Parako savitoji degimo šiluma q. Oro pasipriešinimo nepaisykite. ( balai) II turo sprendimus atsiųsti iki 05-0-0