Pasaulis kovoje su vėžiu

Transcript

1 Laikraščio partneris UAB Roche Lietuva Numeryje: 2 psl. Pasaulinė kovos su vėžiu deklaracija 3 psl. Lietuvos psichosocialinės onkologijos specialistai tarptautinės organizacijos nariai Nauja radiologijos technologo pareigybė Apie modernius vėžio tyrimų metodus vasaros mokykloje Profesorei Z. A. Kučinskienei garbingos pareigos Nobelio premija paskirta žmogaus papilomos viruso atradėjui 4 psl. DNR mikrogardelių tyrimai tvirtas pagrindas naujoms viltims suvaldyti vėžį 5 psl. Pasaulinės plaučių vėžio gydymo naujovės Vilniuje Pradėjo darbą naujas VUOI poskyris Sukaktys 6 psl. Prostatos vėžys dažniausia vyrų onkologinė liga 7 psl. Bendra onkologų ir pacienčių konferencija 8 psl. Medikamentinio vėžio gydymo naujienos Avastin užtikrina metastazavusiu kolorektaliniu vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumą 9 psl. Dviejų svarbių klinikinių tyrimų TAX 323 ir TAX 324 rezultatų paskelbimas Apie giliųjų venų trombozės gydymą Vitaminas C gali padėti Sutent efektyvus preparatas sergantiems metastazavusia inkstų ląstelių karcinoma gydyti 10 psl. Vienos krūties istorijos tęsinys 11 psl. Būti gydytoju reiškia visą gyvenimą paskirti žmonėms Aktyvus žmogus visada aktyvus 12 psl. Apie statistinio lietuvio mitybą Ir vėl apie mobiliuosius telefonus Viduržemio jūros dieta padeda išvengti mirties nuo chroniškų ligų ISSN Laikraštį remia Pasaulis kovoje su vėžiu Rugpjūčio d. Ženevoje (Šveicarija) įvyko pasaulinis UICC (Tarptautinės kovos su vėžiu sąjungos) kongresas. Jame dalyvavo VUOI direktorius prof. K. P. Valuckas, Instituto tarybos pirmininkė prof. J. Didžiapetrienė ir VUOI Mokslinių tyrimų centro vadovo pavaduotoja dr. S. Uleckienė. Buvo pristatytas stendinis pranešimas Vėžio profilaktika ir kontrolė Lietuvoje (mūsų prioritetai) (K. P. Valuckas, B. Aleknavičienė, S. Uleckienė, J. Didžiapetrienė). Kongreso dalyviai maloniai sutiko pasidalyti įspūdžiais iš pasaulinio kongreso. Kalbamės su VUOI direktoriumi prof. K. P. Valucku. Gerbiamas Profesoriau, ką svarstė, apie ką diskutavo onkologijos srityje dirbantys specialistai, suvažiavę iš visų pasaulio šalių? UICC (International Union Against Cancer) Tarptautinė kovos su vėžio liga sąjunga įkurta 1933 m. Tais pačiais metais Madride įvyko Pirmasis tarptautinis vėžio kongresas. UICC didžiausia tarptautinė nevyriausybinė organizacija, dirbanti globalinės vėžio kontrolės srityje. Jos vizija pasaulis, kuriame vėžys yra eliminuotas kaip grėsminga liga ateities kartoms. UICC yra ne pelno siekianti organizacija. Jos tikslas skleisti žinias apie vėžio tyrimus, pasiekimus diagnostikoje, gydyme, profilaktikoje. Šios organizacijos nariai yra vėžio lygos, draugijos, vėžio tyrimų ir gydymo centrai, buvusių onkologinių pacientų organizacijos ir pan. Šiuo metu UICC vienija 300 narių iš daugiau kaip 90 šalių. Lietuvos onkologų draugija taip pat yra UICC narys. Kongrese, kuriame dalyvavo daugiau 3 tūkst. dalyvių iš 126 pasaulio šalių, buvo aptarta šiandienos onkologinė situacija pasaulyje ir pateiktos prognozės artimiausiai ateičiai. Džiuginančių naujienų kol kas nėra: šiais metais sergančiųjų vėžiu skaičius pasieks 12 mln. naujų atvejų, prognozuojama, kad nuo vėžio mirs apie 8 mln. žmonių. Apie 20 mln. žmonių Žemės rutulyje šiandien gyvena sirgdami vėžiu. Pasaulio sveikatos organizacija numato, kad 2020 m. vėžiu sirgs 27 mln. žmonių, o ateinančiais, t.y metais, vėžys turėtų užimti pirmą vietą statistinėje mirtingumo nuo ligų lentelėje. Kaip matote, skaičiai įspūdingi, prognozės verčia susirūpinti įvairių sričių specialistus, kurie šiuo metu darbuojasi kovos su vėžiu baruose visame pasaulyje. Taip pat situacija verčia rimtai susirūpinti tuos žmones, kurių rankose valstybių politikos, sveikatos politikos bei finansiniai svertai. Kaip sakė kongreso organizatoriai, ir aš tam visiškai pritariu, kiekvieno pasaulinio kongreso, o jie vyksta kas dveji metai, dienomis pajudame 2008 m. liepa spalis Nr. 21 žingsnį į priekį kovoje su vėžiu. Iš tiesų turėjome unikalią galimybę kelias dienas intensyviai mokytis vieni iš kitų, dalytis patirtimi su kolegomis, atvykusiais iš viso pasaulio, generuoti idėjas, kurti bendradarbiavimo krypčių strategiją. Pagrindinės kongreso sesijų temos buvo šios: vėžio prevencija ir kontrolė, tabako kontrolė, vėžio moksliniai tyrimai bei gydymas, paliatyvioji medicina, visuomenės dalyvavimas kovoje su vėžiu. Kas pasaulyje kovojant su vėžiu nuveikta konkrečiai? Buvo aiškiai pasakyta, kad atrankinės gyventojų sveikatos patikros programos duoda konkrečius rezultatus tose šalyse, kur jos vykdomos organizuotai. Kongrese konstatuota, jog ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse stabilizavosi sergamumas vėžiu. Tam, be jokios abejonės, didelės įtakos turėjo ir onkologijos problemų iškėlimas į valstybės prioritetus bei pakankamas šios medicinos srities finansavimas, ir ilgametė valstybiniu mastu vykdoma sveikos gyvensenos propaganda, ir gyventojų rūpinimasis savo sveikata. Juk moksliniais tyrimais įrodyta, jog (Nukelta į 2 psl.) Dažnai prof. K. P. Valuckas ir prof. J. Didžiapetrienė atstovauja Lietuvos onkologiją pasaulio forumuose Pirmieji Lietuvoje įvaldė naują metodą Vilniaus universiteto Onkologijos institute (VUOI) pirmą kartą Lietuvoje pritaikytas modernus spindulinės terapijos metodas moduliuoto intensyvumo radioterapija (MIRT). Nuo metų pradžios šiuo metodu Instituto Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriuje gydyta 10 pacientų. Šis metodas leidžia tiksliau paskirstyti dozę naviko tūryje, apsaugant sveikus audinius ir organus, esančius šalia jo. Šio metodo esmė yra ta, kad spindulių dozės paskirstymas švitinimo lauke formuojamas ne tik plokštumoje, bet ir dar viena kryptimi į gylį, pasakė VUOI Medicinos fizikos ir metrologijos skyriaus vadovas medicinos fizikas dr. Albertas Milleris. Tam reikia keisti (Nukelta į 4 psl.) Dr. Albertas Milleris džiaugiasi, jog VUOI medicinos fizikai ir radioterapeutai šiuo metu vieninteliai Lietuvoje įvaldė vieną iš moderniausių spindulinės terapijos metodikų

2 ONKOLOGO PUSLAPIAI (Atkelta iš 1 psl.) trečdalio visų susirgimų vėžiu galima išvengti, o trečdalį vėžio, anksti diagnozavus, galima sėkmingai gydyti. Nekelia abejonių prieš keletą metų įvykusio lūžio medikamentiniame vėžio gydyme taikinių terapijos nauda. Pabrėžta, jog taikant naujus biologinius vaistus kartu su tradicine chemoterapija gaunami labai geri rezultatai: pailgėja pacientų gyvenimo trukmė. Pradėjus naudoti klinikoje naujas technologijas molekuliniu lygmeniu nustatant prediktyvinius ir prognozinius vėžio žymenis, jau įmanoma ne tik prognozuoti ligos eigą, bet ir numatyti gydymo rezultatus. Be abejo, buvo nagrinėjama visoms pasaulio šalims aktuali tema biologinės terapijos preparatų brangumas. Taip pat niekam nekelia abejonių tai, kad plačiai naudodami onkologijoje naujas technologijas galime ženkliai pagerinti gydymo rezultatus. Pavyzdžiui, amerikiečiai pateikė duomenis apie tyrimą, kurio metu palyginti skirtingi vėžio gydymo rezultatai skirtingose JAV valstijose. Atsakymas į klausimą, kodėl rezultatai skirtingi, buvo paprastas: gydymo rezultatai priklauso nuo turimo modernios diagnostikos ir gydymo aparatūros kiekio, nuo naujų technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką, nuo šiuolaikinių gydymo metodų taikymo. Dr. S. Uleckienė kongrese labiau domėjosi vėžio profilaktikos klausimais. Kas naujo šioje svarbioje onkologijos srityje, kuriai Lietuvoje vis dar neskiriama pakankamai dėmesio? Didžioji dalis kongrese skaitytų pranešimų buvo skirti pirminės ir antrinės vėžio profilaktikos strategijai. Kalbant apie pirminę vėžio profilaktiką, norėčiau pabrėžti, kad didelis dėmesys parodytas tokiems vėžio rizikos veiksniams kaip nevisavertė mityba, fizinio aktyvumo stoka, o ypač rūkymas. PSO atstovas pateikė globalinės tabako kontrolės ataskaitą. XX a. buvo apie 0,1 bilijono (100 mln.) mirčių dėl rūkymo, tačiau jei ir toliau augs tabako suvartojimas, XXI a. jau gali būti 1 bilijonas mirčių. Tabako kontrolė leistų išvengti 3 mln. mirčių iki 2030 m. pasaulyje. Pranešėjai dažnai minėjo, kad plaučių vėžys arba rūkymas yra politinė liga. Vienu iš efektyviausių tabako kontrolės būdų yra mokesčių padidinimas. Apskaičiuota, kad pakėlus rūkalų mokesčius 10% ekonomiškai stipriose šalyse rūkančiųjų vidutiniškai sumažėja 4%, mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse 8%. Ženkliai sumažėja rūkančiųjų, mokesčius pakėlus 3 kartus. Pranešėjai pažymėjo, kad žinomi filantropai, kaip B. Gates, M. Bloomberg, taip pat įsitraukė į tabako kontrolės programų finansavimą ekonomiškai atsilikusiose šalyse. 1/3 pasaulio rūkančiųjų gyvena Kinijoje. Palyginti su kitomis šalimis, Kinijoje yra daugiausia rūkančių gydytojų. Po to eina mokytojai, po jų tarnautojai. II-oje vietoje pagal rūkančiųjų gydytojų skaičių yra Rusija, III-ioje JAV. Nemaža dalis žmonių patiria pasyvaus rūkymo žalą, todėl šis klausimas išlieka labai aktualus. Amerikos vėžio asociacijos atstovai pažymėjo, kad, be rūkymo, daug mirčių nuo vėžio susiję su nevisaverte mityba (konkrečiai JAV apie 1/3), fizinio aktyvumo stoka, nutukimu. Amerikos vėžio asociacija kasmet leidžia leidinius Faktai apie vėžio prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką bei Faktai ir skaičiai apie vėžį. Šiuose leidiniuose pateikta medžiaga skatina sustiprinti vėžio prevenciją ir ankstyvąją diagnostiką vietiniu ir nacionaliniu lygiu. Pvz., JAV duomenimis, prognozuojama, kad 2008 m. daugiausia naujų vėžio atvejų bus šių lokalizacijų: tarp vyrų prostatos, plaučių ir kolorektalinio, o tarp moterų krūties, plaučių ir kolorektalinio. Kongreso pranešėjai kalbėjo apie atrankinių gyventojų sveikatos patikros programas ir jų įgyvendinimo rezultatus įvairiose šalyse, visuomenės dalyvavimo kovoje su vėžiu stiprinimą. Kongreso metu taip pat vyko UICC filmų festivalis. Šie filmai buvo informacinio ar mokomojo pobūdžio apie kovą su vėžiu, prevencines akcijas, onkologinių pacientų istorijas ir pan. Kreipiamės į prof. J. Didžiapetrienę. Kokios vėžio kontrolės aktualijos Jums pasirodė svarbios ir reikšmingos? Kaip minėjo dr. S. Uleckienė, kongrese vyravo vėžio profilaktikos krypčiai skirti pranešimai. Klinikinių pranešimų buvo mažiau. Taigi, mano manymu, svarbiausius iš jų norėčiau paminėti. Atskira sekcija šiame kongrese buvo skirta gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniui ŽPV (žmogaus papilomos virusui). Šia tema jau keletas metų labai intensyviai diskutuojama ir Lietuvoje. Šios sekcijos posėdžiui pirmininkavo H. zur Hauzenas ir X. Bošas. ŽPV tyrimai, skirti gimdos kaklelio kancerogenezei, pradėti dar 1933 metais. Beje, pagal H. zur Hauzeno mokslinių tyrimų duomenis identifikuota apie 114 tipų ŽPV, patogeniškų gimdos kaklelio atžvilgiu, o pats mokslininkas už savo darbus atrandant ir tyrinėjant žmogaus papilomos virusą šiemet apdovanotas Nobelio medicinos srities premija. Sekcijoje daug kalbėta apie profilaktines ir gydomąsias ŽPV vakcinas. Daugiau duomenų sukaupta apie profilaktines ŽPV vakcinas. Tačiau, taikant profilaktinę vakcinaciją, vis dar nėra aišku, kokia vakcinos poveikio trukmė. Taip pat tyrėjai nesutaria dėl 2008 / Nr. 21 / 2 psl. klausimo, ar turime vakcinuoti jaunas moteris, kurios nebuvo prieš tai vakcinuotos. Buvo pateikti ŽPV terapinių vakcinų tyrimų duomenys: šių tyrimų rezultatai dar nėra vienareikšmiškai įvertinti. Kalbėta apie naują terapinę vakciną (šifras L-BLP25) nesmulkialąstelinio plaučių vėžio atvejais. Yra žinoma, kad glikozilintą muciną 1 ekspresuoja daugelis navikų. Todėl ši vakcina, panaši į minėtą baltymą, gali būti naudojama prieš ląsteles, sintetinančias muciną 1. Pateiktas naujas, labiau specifiškas, palyginti su PSA (prostatos specifinio antigeno), testas, naudojamas diagnozuojant prostatos vėžį. Iš šlapime esančių ląstelių išskiriama RNR ir nustatoma PSA ir PCA3 baltymų genų raiška. Esant didesnei, palyginti su PSA, PCA3 baltymo genų raiškai, priešinės liaukos vėžio tikimybė yra didesnė. Kongrese buvo nagrinėjami ir su sudėtiniu vėžio gydymu susiję klausimai, t.y., kaip galima padidinti sudėtinio vėžio gydymo veiksmingumą taikant įvairaus veikimo vaistus nuo vėžio. Norėčiau tai pailiustruoti kolorektalinio vėžio gydymo pavyzdžiu. Yra nustatyta, kad EGFR raiška, sergant kolorektaliniu vėžiu, koreliuoja su bloga ligos prognoze. Nauji duomenys rodo, kad blogą prognozę sąlygoja ir K-ras mutacija, todėl nėra tikslinga skirti cetuksimabo derinį su kitais vaistais nuo vėžio esant K- ras mutacijai. Pažymėtina, kad K-ras mutacija šiuo metu yra vienintelis biologinis žymuo, siūlomas taikyti kasdienėje praktikoje. Tad reikia laukti naujų ir veiksmingų K-ras inhibitorių. Tarp naujų klinikinių tyrimų reikėtų pažymėti CENTRIC III fazės klinikinį tyrimą. Baigdama norėčiau grįžti prie kongreso reikšmės. Labai svarbu, kad kongrese buvo priimta Pasaulinė kovos su vėžiu deklaracija, kurioje numatyti uždaviniai ir veiklos prioritetai iki 2020 m. Kitas kongresas įvyks 2010 m. Pekine, 2012 m. Monrealyje. Dr. Saulė Uleckienė ir prof. Janina Didžiapetrienė kongreso metu Ženevoje Pasaulinė kovos su vėžiu deklaracija PASAULINĖS KOVOJANČIOS SU VĖŽIU BENDRUOMENĖS (Global cancer community) KVIETIMAS IMTIS VEIKSMŲ Mes, pasaulinė kovojanti su vėžiu bendruomenė, kreipiamės į vyriausybes, tarptautines vyriausybines organizacijas, tarptautines donorų bendrijas, plėtros agentūras, profesines organizacijas, privatų sektorių ir visą pilietinę visuomenę imtis neatidėliojamų veiksmų sustabdyti mirčių nuo vėžio augimą. Siekiant šio tikslo būtina prioritetinė valstybės parama ir planuojant reikalingas priemones, ir aprūpinant ištekliais. Uždaviniai iki 2020 m. siekti, kad vėžio kontrolės programos būtų prieinamos visose šalyse; įvertinti pasaulinę vėžio problemą, kas leistų ženkliai pagerinti vėžio kontrolę; ženkliai sumažinti globalų tabako ir alkoholio suvartojimą, kovoti su nutukimu; taikyti vakcinacijos programas dėl ŽPV ir HBV didesnės rizikos populiacijose; pagerinti visuomenės požiūrį į vėžį ir išsisklaidyti žalingą mitą bei klaidingą supratimą apie šią ligą; įgyvendinti patikros bei ankstyvosios diagnostikos programas, kad pagerėtų visuomenės ir profesionalų supratimas apie signalus, įspėjančius dėl vėžio; taikyti tikslias vėžio diagnostikos priemones, tinkamą gydymą, reabilitaciją ir paliatyviąją priežiūrą; užtikrinti visiems pacientams, sergantiems vėžiu bei kenčiantiems skausmą, prieinamą efektyvią skausmo kontrolės priežiūrą; ženkliai pagerinti galimybę profesiniam tobulinimuisi įvairiose vėžio kontrolės srityse; sumažinti sveikatos darbuotojų, kurie dirba vėžio kontrolės srityje, emigraciją; siekti didesnio sergančiųjų vėžiu išgyvenamumo. Prioritetiniai veiksmai Šie uždaviniai yra ambicingi. Tačiau pastaraisiais metais gauti akivaizdūs įrodymai, kad bendri veiksmai per trumpą laiką gali atnešti pasikeitimų. Todėl mes tikime, kad šie uždaviniai bus įgyvendinti. Sveikatos strategija siekti, kad valdžia skirtų prioritetą investicijoms į vėžio problemą, suprasdamos, kad šios investicijos yra investavimas į šalies ekonomiką ir socialinę gerovę. Organizacijos, dirbančios vėžio kontrolės sistemoje, turėtų bendradarbiauti su pasaulinėmis donorų bendrijomis, plėtros agentūromis, privačiu sektoriumi ir visa pilietine visuomene; įdiegti strategines priemones, skirtas pašalinti onkologinės priežiūros spragas; planuojant vėžio kontrolę stengtis, kad dalyvautų ir pacientai. Vėžio prevencija ir ankstyvoji diagnostika paraginti vyriausybes laikytis rekomendacijų, kaip mažinti rūkalų vartojimą; skleisti žinias apie vėžio rizikos veiksnius ir ankstyvuosius vėžio požymius visuomenėje ir tarp profesionalų. Raginti vyriausybes įgyvendinti strategijas, kurios padėtų sumažinti riziką bendruomenėje ir leistų asmenims apsispręsti pasirenkant sveikesnę gyvenseną; skatinti vyriausybes įgyvendinti priemones, kurios padėtų sumažinti profesinio vėžio riziką; imtis veiksmų užtikrinti aprūpinimą vakcinomis ir kitomis priemonėmis, kurios apsaugo nuo vėžį sukeliančių infekcijų; vykdyti pilotinius tyrimus, kurie leistų įvertinti naujų patikros technologijų tinkamumą ir efektyvumą populiacijoje; Vėžio gydymas kurti vėžio gydymo rekomendacijas atsižvelgiant į vietos poreikius ir išteklius. Garantuoti tinkamą gydymą, reabilitaciją, paliatyviąją priežiūrą, gerai apmokyti personalą, kuris būtų pasiruošęs atsižvelgti į fizinius, socialius ir emocinius pacientų, sergančių vėžiu, poreikius; imtis veiksmų optimizuoti skausmo kontrolę. Dirbti kartu su vyriausybėmis, siekiant reguliuoti per griežtą nuskausminamųjų vaistų skyrimą. Bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, tarp jų ir su Tarptautine narkotikų kontrolės taryba ir PSO, užtikrinant Jungtinių Tautų tarptautinės narkotikų kontrolės susitarimų vykdymą dėl nuskausminamųjų vaistų skyrimo sergantiesiems vėžiu bei kenčiantiesiems skausmą; bendradarbiauti su farmacijos pramone didinant vėžiui gydyti skirtų kokybiškų vaistų gamybą ir prieinamumą; padidinti sveikatos darbuotojų, kompetentingų visose vėžio kontrolės srityse, skaičių, suteikti specialistams galimybę tobulintis; kelti sąmoningumą, kad sveikatos darbuotojų emigracija turi įtakos vėžio priežiūros lygiui šalies mastu, o sveikatos darbuotojų stoka nepadeda spręsti problemos; padidinti investicijas nevalstybiniame sektoriuje, kuriame atliekami vėžio tyrimai, paspartinti mokslinių atradimų įdiegimą klinikoje bei visuomenės sveikatos praktikoje; paskatinti įvairių šalių vėžio tyrimų organizacijas bendradarbiauti, keistis duomenimis ir apibrėžti tyrimų tikslus tam, kad būtų galima optimizuoti lėšas vėžio tyrimams ir sumažinti pastangų dubliavimąsi. Dėl veiklos krypčių iki 2020 m. tobulinimo Tarptautinė kovos su vėžiu sąjunga (UICC), kurioje šiuo metu yra per 300 organizacijų iš 100 šalių, rems tarptautinį bendradarbiavimą siekiant progreso įgyvendinant uždavinius iki 2020 m.; UICC skatins narius naudoti Pasaulinę kovos su vėžiu deklaraciją kaip modelį vystyti regionines ar nacionalines vėžio deklaracijas tam, kad geriau atsispindėtų vietos poreikiai ir prioritetai bei būtų patikslinti uždaviniai; UICC įsipareigoja kas antri metai paruošti ataskaitą apie uždavinių iki 2020 m. vykdymo eigą ir skelbti ją Pasauliniame vėžio kongrese.

3 2008 / Nr. 21 / 3 psl. ONKOLOGO PUSLAPIAI Lietuvos psichosocialinės onkologijos specialistai tarptautinės organizacijos nariai 2008 m. birželio 9 13 d. Madride, Ispanijoje, įvyko X pasaulinis psichoonkologų kongresas, kuriame Lietuvai atstovavo VU Onkologijos instituto gydytoja psichoterapeutė dr. Giedrė Bulotienė. Naujajame Madrido konferencijų centre Feria de Madrid vykusiame kongrese, kuriame dalyvavo 52 pasaulio šalių atstovai, plenariniuose pranešimuose buvo nagrinėjamos kūrybingumo ir gyvenimo įtvirtinimo sergant onkologine liga bei psichoonkologijos ir paliatyviosios pagalbos ryšio problematika pasakė dr. G. Bulotienė. Nuo VU Onkologijos instituto buvo pateikti du stendiniai pranešimai Nerimas ir depresija po krūties vėžio chirurginio gydymo (G. Bulotienė, J. Vesėliūnas, V. Ostapenko) ir Psichoonkologijos vystymasis Lietuvoje (G. Bulotienė, J. Vesėliūnas, G. Rudinskaitė). Kongreso metu buvo nutarta steigti nacionalinių draugijų federaciją ir įvyko Nacionalinių psichosocialinės onkologijos draugijų Federacijos tarybos (International Psycho - Oncology Society IPOS)) susirinkimas m. įsteigta Lietuvos psichosocialinės onkologijos asociacija, vadovaujama dr. G. Bulotienės, pristatė savo veiklos planus ir pateikė prašymą tapti tikrąja Federacijos nare. Narystė pasaulinėje organizacijoje suteiks galimybę Lietuvos psichoonkologijos srities mokslininkams glaudžiau bendradarbiauti su kolegomis iš viso pasaulio, dalyvauti tarptautiniuose projektuose. NAUJIENOS Apie modernius vėžio tyrimų metodus vasaros mokykloje 2008 m. birželio d. VU Onkologijos institute įvyko tarptautiniai kursai Modernūs vėžio tyrimo metodai, į kuriuos susirinko vėžio tyrimų srityje dirbantys mokslininkai iš visos Europos. Tarptautiniai kursai buvo suorganizuoti vykdant Lietuvos Respublikos ir ES remiamą projektą Magistratūros ir doktorantūros studijų modulių kūrimas ir programų atnaujinimas strateginėse moderniųjų biomokslų srityse (Nr. ESF/2004/ /BPD-199/ParS ). Specialistai iš Makso Planko molekulinės genetikos instituto, Edinburgo bei Amsterdamo universitetų Vėžio tyrimų centrų, Ispanijos nacionalinio vėžio tyrimų centro ir Vilniaus universiteto Onkologijos instituto skaitė paskaitas ir vedė praktinius mokymus. Pasak kursų organizatoriaus VUOI Mokslinių tyrimo centro Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjo dr. Kęstučio Sužiedėlio, kursų metu buvo kalbama apie DNR mikrogardelių technologijos taikymą vėžinėms ir nevėžinėms ląstelėms palyginti, įvairių epigenetinių faktorių įtaką genų raiškai. Buvo diskutuojama apie genų raiškos pokyčius, pasireiškiančius vėžinėse ląstelėse, apie DNR mikrogardelių metodo pritaikymą genomų ir genų raiškos tyrimuose, pasakė dr. K. Sužiedėlis. Praktinių mokymų metu specialistai iš žinomų mokslo įstaigų teigiamai įvertino tyrimų DNR mikrogardelių metodais infrastruktūrą, kuri VUOI buvo įdiegta, vykdant kitą Lietuvos Respublikos ir ES remiamą projektą Universitetinės praktinių studijų ir mokslinių tyrimų bazės stiprinimas strateginėse moderniųjų biomokslų srityse (Nr. BPD2004-ERPF /0023). Praktinių mokymų metu kursų klausytojai (iš įvairių Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigų) turėjo galimybę stebėti DNR mikrogardelės gamybos procedūras, susipažinti su duomenų, gautų naudojant šią technologiją, analizės metodais. Kursų metu buvo akcentuota bioinformatikos specialistų dalyvavimo šiuolaikiniuose vėžio tyrimuose svarba, o aktyviai besidomintys vėžio tyrimais VU bioinformatikos specialybės studentai buvo kviečiami įsitraukti į vėžio tyrimus, vykdomus VUOI. Pirmoji tarptautinių kursų dalis vyko Ramada viešbučio konferencijų salėje, antroji persikėlė į VUOI Mokslinių tyrimų centrą Profesorei Z. A. Kučinskienei garbingos pareigos Rugsėjo d. Tbilisyje (Gruzijoje) įvyko 58-oji PSO regioninio Europos biuro sesija, kurioje dalyvavo daugiau nei 250 atstovų iš Europos valstybių. Sesijos metu VU Medicinos fakulteto MF dekanė prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė (nuotr.) išrinkta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) regioninio Europos biuro Nuolatinio komiteto nare. Tai greičiau visos Lietuvos laimėjimas, o ne mano asmeninių nuopelnų įvertinimas, pasakė prof. Z. A. Kučinskienė. Puikiai įsivaizduoju, kiek daug turėjo nuveikti atsakingi Sveikatos ministerijos darbuotojai iki šio PSO regioninio Europos biuro sprendimo. PSO regioniniame Europos biure dirba 9 nariai, kurie po tris renkami trejų metų kadencijai. Dr. Giedrė Bulotienė prie stendinio pranešimo Madride Nauja radiologijos technologo pareigybė 2008 m. rugpjūčio 7 d. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu radiologijos laborantų pareigybė pervardyta į radiologijos technologų pareigybę. VU Onkologijos instituto padaliniuose Diagnostinės radiologijos skyriuje, Branduolinės medicinos poskyryje, Vėžio žymenų laboratorijoje, Onkologinės radioterapijos ir Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriuose, Radiacinės saugos tarnyboje, Medicinos fizikos ir metrologijos centre dirbančios radiologijos laborantės dabar vadinasi radiologijos technologėmis. Iš viso Onkologijos institute darbuojasi 46 radiologijos technologės. Sukurti naują Europos Sąjungos šalių standartus atitinkantį radiologijos technologo profesijos modelį nuosekliai siekė 2006 m. įsteigta ir aktyviai veikianti Lietuvos radiologijos laborantų asociacija. O. p. informacija Nobelio premija paskirta žmogaus papilomos viruso atradėjui Vokietis, 72-ejų Haraldas zur Hauzenas, 1974 m. iškėlęs teoriją, kad žmogaus papilomos virusai (ŽPV) gali sukelti gimdos kaklelio vėžį, ir du prancūzai, 61-erių Francoise Barre-Sinoussi ir 76-erių Lucas Montagnier, už AIDS sukeliančio viruso ŽIV atradimą pasidalijo šių metų Nobelio medicinos premiją. Šiems trims Europos mokslininkams bus įteikta 1,4 mln. dolerių premiją. PASAULIO NAUJIENOS Ryšį tarp žmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio vėžio atradęs ir tyrinėjęs H. zur Hausenas davė pradžią tyrimams, kurių tikslas įveikti vieną iš dažniausiai pasitaikančių moterų onkologinių ligų gimdos kaklelio vėžį. Nobelio premijos komisija pabrėžė, kad H. zur Hauzenas, plėtodamas savo idėją, veikė prieš nustatytas dogmas. Pasak VU Onkologijos instituto direktoriaus prof. K. P. Valucko, žmogaus papilomos viruso atradimas paskatino pasaulio mokslininkus ieškoti būdų, kaip apsaugoti moteris nuo šio viruso, galinčio sukelti gimdos kaklelio vėžį. Ir Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys kelia didelį susirūpinimą onkologams, sako profesorius. ŽPV yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Pažymėtina, kad yra skirtingi šio viruso tipai: didelės rizikos, vidutinės ir mažos. Didelės rizikos 16 ir 18 tipo ŽP virusai įrašyti į biologinių kancerogenų sąrašą. O perpratus, kaip ŽPV sukelia vėžį, tapo įmanoma sukurti profilaktines vakcinas. Jau beveik dešimtmetis žmogaus papilomos virusų tyrimai atliekami ir VU Onkologijos institute. Tokie tyrimai yra labai svarbūs vėžio profilaktikai.

4 ONKOLOGO PUSLAPIAI 2008 / Nr. 21 / 4 psl. (Atkelta iš 1 psl.) Pasak gyd. Astos Žilevičienės, moduliuoto intensyvumo spindulinė terapija leidžia sudėtingose situacijose, kurios atsiranda dėl naviko lokalizacijos ir formos ar paciento anatomijos ypatumų, užtikrinti gydymo kokybę spinduliuotės intensyvumą švitinimo pluošte ir didelę spindulių dozę nukreipti tiksliai į naviką. Moduliuoto intensyvumo radioterapija taikoma naudojant tą patį linijinį greitintuvą kaip ir atliekant standartines spindulinės terapijos procedūras, bet įsisavinta patobulinta linijinio greitintuvo valdymo sistema ir papildoma programinė įranga švitinimo laukui planuoti, dozėms apskaičiuoti ir verifikuoti, t.y. prieš kiekvieną švitinimo seansą patikrinti suplanuoto švitinimo lauko padėtį ir švitinimo proceso vykdymą. Esant tikslesniam švitinimui, gauname geresnius gydymo rezultatus, komplikacijų pavojus mažesnis. Tačiau taikant moduliuoto intensyvumo radioterapiją labai svarbus dar vienas aspektas: švitinant šiuo metodu, spinduliuotė gerokai intensyvesnė, todėl negalime leisti net mažiausio nukrypimo nuo suplanuoto švitinimo lauko, pabrėžia dr. A. Milleris. Preciziškumas reikalingas kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Džiaugiuosi, kad mano vadovaujamos tarnybos specialistai medicinos fizikai ir VUOI radioterapeutai puikūs savo sričių profesionalai, šiuo metu vieninteliai Lietuvoje įvaldė vieną iš moderniausių spindulinės terapijos metodų. Spindulinė terapija, arba radioterapija tai vienas iš trijų sudėtinio onkologinių ligų gydymo būdų. Spindulinė terapija Lietuvoje skiriama maždaug trečdaliui visų onkologinių pacientų. Šio gydymo metu realizuojamos spindulių dozės dydį paprastai ribodavo šalia naviko esančių sveikų audinių ir organų jautrumas jonizuojančiajai spinduliuotei. Pastaruosius kelis dešimtmečius radioterapijos metodai buvo nuolat tobulinami, siekiant sukurti tokius, kurie leistų realizuoti radikalią jonizuojančiųjų spindulių dozę į naviką, o sveikus audinius apšvitinti minimaliai ir taip išvengti spindulinio gydymo komplikacijų. Senoji radioterapija buvo dvimatė matydavome plokščią naviko vaizdą, kaip rentgeno nuotraukoje. Ir švitinama būdavo per visą naviko plokštumą, paaiškino dr. Albertas Milleris. - Taip švitinant pakeliui pasitaiko svarbių organų ir audinių, kurių tolerancijos jonizuojančiajai spinduliuotei viršyti negalima. Todėl švitinimas didesnėmis dozėmis buvo įmanomas gana retai. Šiuo metu Lietuvoje gydymo standartu laikoma trijų dimensijų konforminė (pritaikomoji) radioterapija. Pasak VUOI Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriaus vedėjos gydytojos onkologės radioterapeutės Astos Žilevičienės, planuojant šį gydymą pagal kompiuterinės tomografijos vaizdus kiekviename pjūvyje apibrėžiamas švitinimo tūris ir suformuojamas jau ne plokščias, o erdvinis vaizdas taikinio, kuris bus švitinamas. Apibrėžiame naviką, sritinius limfmazgius ir tuos organus, kuriuos reikia apšvitinti, aiškina A. Žilevičienė. Atskirai apibrėžiamos greta esančios kritinės struktūros, organai, kurie labai jautrūs spinduliams ir kuriuos reikia išsaugoti. Labai tiksliai apskaičiuojama dozė, kuri šiems organams nepavojinga. Jie uždengiami specialiais blokais arba automatine daugialape diafragma. Keičiant švitinimo kryptį, navikas veikiamas iš kelių pusių. Dėl to galima padidinti švitinimo dozę, realizuojamą į naviką, o sveiki organai greta jo pažeidžiami mažiau. Pasak A. Žilevičienės, taikant trijų dimensijų konforminę radioterapiją, labai pagerėjo gydymo rezultatai, didesnis pacientų išgyvenamumas, mažiau švitinimo komplikacijų. Tačiau dėl naviko lokalizacijos ir formos ar paciento anatomijos ypatumų trumpo kaklo, krūtinės ląstos formos, didesnės nei įprasta širdies ne visada įmanoma kokybiškai suplanuoti ir taikyti spindulinę terapiją, sako A. Žilevičienė. Šiose situacijose naujas spindulinio gydymo būdas moduliuoto intensyvumo radioterapija leidžia užtikrinti gydymo kokybę. Moduliuoto intensyvumo radioterapija reikalinga ne visiems pacientams, kuriems skiriamas spindulinis gydymas. Europoje ir pasaulyje ji dažniausiai taikoma, kai kitaip neįmanoma apsaugoti nuo jonizuojančiųjų spindulių kritinių organų arba esant būtinybei intensyviau švitinti patį naviką. Pavyzdžiui, pacientui aptinkamas galvos smegenų navikas labai arti regos nervo. Taikant trijų dimensijų spindulinę terapiją neįmanoma suformuoti švitinimo lauko taip, kad regos nervas į jį visai nepatektų. Mat šio metodo tikslumas iki 0,5 cm. Dabar mes jau turime pasirinkimą galime sudaryti švitinimo planą taip, kad didžiausio intensyvumo spinduliai patektų į naviką, o regos nervas liktų nepažeistas ir pacientas išsaugotų regėjimą, aiškina A. Žilevičienė. Taikant šį metodą kaklo srities navikams gydyti, išvengiama nugaros smegenų, seilių liaukos funkcijų pažeidimo. Didžiausia VUOI gydytojų radioterapeutų pacientų dalis sergantieji prostatos ir krūties vėžiu. Tam tikrais atvejais ir šiems ligoniams spindulinio gydymo planą būtų galima pagerinti taikant moduliuoto intensyvumo radioterapiją. Šiuo metu VUOI naudojant moduliuoto intensyvumo radioterapijos metodiką saugiai švitinti galima tik tokius navikus, kurių padėtis stabili, pabrėžia A. Žilevičienė. O krūties, plaučių, prostatos navikai yra judrūs jų tiksli padėtis priklauso nuo kvėpavimo, skirtingo žarnyno ar šlapimo pūslės prisipildymo, kitų organų padėties pasikeitimo. Nors kūnas per švitinimą fiksuojamas, kad nejudėtų, dėl minėtų aplinkybių navikas gali pasislinkti net iki 1,5 cm. Todėl yra pavojus, kad švitinimo pluoštas gali pataikyti į kritinius organus ir liks neapšvitinta dalis naviko. Pasaulyje, pritaikius papildomas technologines priemones, moduliuoto intensyvumo radioterapija gali būti taikoma ir gydant vadinamuosius judrius navikus. Pasak medicinos fiziko dr. A. Millerio, norint tiksliai pataikyti į judantį naviką, į jį reikia implantuoti specialius žymenis, kuriuos galima stebėti tam tikra aparatūra, sujungta su švitinimo aparato valdymu. Aparatas turi automatiškai įsijungti tik tada, kai judėdamas navikas atsiduria suplanuotame švitinimo lauke. Kadangi stengiamės neatsilikti nuo pasaulinių technologijų pažangos, tikimės, kad netolimoje ateityje VU Onkologijos institute moduliuoto intensyvumo radioterapija bus taikoma ir gydant judrius navikus, sako dr. A. Milleris. Mes visada pasirengę tobulinti jau įdiegtas technologijas ir tokiu būdu prisidėti prie gydymo rezultatų gerinimo. Onkologijos srityje dirbančių specialistų tikslas yra vienas pagerinti pacientų gyvenimo kokybę po gydymo. Pagal Respubliką ĮVYKIAI INSTITUTE DNR mikrogardelių tyrimai tvirtas pagrindas naujoms viltims suvaldyti vėžį Dr. Kęstučio Sužiedėlio nuomone, naujų technologijų sukūrimas atveria naujus kelius vėžiui tirti ir siekti kontroliuoti šią ligą Liepos 23 d. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centre buvo pristatytos ir pademonstruotos DNR mikrogardelių tyrimų technologijos. Naująsias technologijas pristatė VUOI Mokslinių tyrimų centro Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas dr. Kęstutis Sužiedėlis ir šios laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja genetikė Martina Rudgalvytė. VU Onkologijos institute pagal ES struktūrinių fondų paramos projektą pogenominių technologijų infrastruktūrai kurti kartu su Vilniaus universitetu įdiegta DNR mikrogardelių tyrimų technologijų infrastruktūra. Taikant šias technologijas atsiranda galimybė tirti visuminius genų raiškos ir genomų pokyčius. Mikrogardelė yra mikroskopinių DNR taškelių, pritvirtintų prie kieto paviršiaus, tokio kaip stiklas, plastikas ar silikoninė plokštelė, kolekcija. Vienoje mažoje plokštelėje galima nustatyti viso organizmo genomo kiekvieno geno raiškos lygį. DNR mikrogardelių gamybą pademonstravo jaunesnioji mokslo darbuotoja genetikė M. Rudgalvytė. Šiam tyrimui pristatyti buvo panaudoti aminais padengti objektiniai stikleliai, ant kurių perkeliami pramoniniu būdu gauti DNR fragmentai, aiškino M. Rudgalvytė. Taip gaunama DNR mikrogardelė, kuri po to bus hibridizuojama su cdnr. Pastaroji medžiaga gaunama atvirkštinės transkripcijos metu nuo iš audinių išskirtos RNR. Būtent RNR kiekis ląstelėje rodo genų raiškos lygmenį, kitaip tariant, yra genų raiškos žymuo. Pasak genetikės M. Rudgalvytės, ateityje bus naudojami epoksidais dengti objektiniai stikleliai, kurie labiau tinka DNR mikrogardelėms gaminti. Tas faktas, kad molekulinė biologija gali suteikti informacijos sprendžiant vėžio problemą, jau seniai nekelia abejonių. Maždaug prieš 10 metų iššifravus visą genomą paaiškėjo, kad jame yra 30 tūkst. genų, kurių funkcionavimas ir lemia ląstelių ypatybes, tarp jų ir ląstelės suvėžėjimą. Tačiau svarbiausias pogenominės eros laimėjimas yra tai, kad genomo iššifravimas leido sukurti naujas technologijas, pabrėžė VUOI Mokslinių tyrimų centro Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas dr. K. Sužiedėlis. Jos labai paspartino ir atvėrė naujus kelius vėžiui tirti, davė pagrindą naujoms viltims kontroliuoti šią ligą. Taigi VU Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centre, taikant DNR mikrogardelių technologijas, bus tiriama visa ląstelė iš karto ir bus nustatoma, kuri ląstelės dalis yra atsakinga už vienokį ar kitokį gydymo efektą. Iki šiol įvertinti, ar vėžys pasiduoda gydymui, ar ne, galėjome labai vėlai, pasakė dr. K. Sužiedėlis. Tad išlieka opus klausimas, kas atsitinka pacientui per tą laiką, kai mes, nežinodami, ar jam tinka paskirtas gydymo metodas, jį tęsiame. Dabar, pasak dr. K. Sužiedėlio, nustačius kelių pacientų genuose panašius genų raiškos pokyčius, susijusius su teigiamu atsaku į gydymą, šie pokyčiai galės būti laikomi ankstyvuoju teigiamo terapinio efekto žymeniu. Gydytojai galės anksti nustatyti, kad pradėtas gydymas tam tikrai pacientų grupei tikrai tinkamas. Na, o nenustačius ankstyvo teigiamo terapinio efekto žymens genų raiškoje po pradėto gydymo, bus galima daryti išvadą, kad tam pacientui reikia kitokio gydymo. Kitaip tariant, atsiranda praktinė galimybė pritaikyti mokslinę informaciją VU Onkologijos instituto klinikoje, t.y. realiai praktikoje individualizuoti vėžiu sergančių pacientų gydymą. Pranešimą apie DNR mikrogardelių gamybą perskaitė ir pačią gamybą pademonstravo genetikė jaunesnioji mokslo darbuotoja Martina Rudgalvytė

5 2008 / Nr. 21 / 5 psl. ONKOLOGO PUSLAPIAI ĮVYKIAI INSTITUTE Pasaulinės plaučių vėžio gydymo naujovės Vilniuje Vilniaus universiteto Centriniuose rūmuose Teatro salėje birželio d. vyko III Nemuno euroregiono šalių mokslinė konferencija Krūtinės onkologinių ligų gydymo naujovės po 2007 m. pasaulinio plaučių vėžio kongreso ir 2008 m. ASCO (Amerikos klinikinės onkologijos asociacijos) konferencijos. Apie 100 Nemuno regiono šalių Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos krūtinės onkologų aptarė naujausias vėžio gydymo rekomendacijas Mokslinės konferencijos temos buvo pristatytos spaudos konferencijoje, kurios metu į žurnalistų klausimus išsamiai atsakinėjo prof. Christianas Manegoldas ir prof. Heike Allgayer Plaučių vėžio gydymas išlieka viena aktualiausių šiuolaikinės onkologijos problemų, teigė vienas iš konferencijos organizatorių VUOI Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. S. Cicėnas. Štai ir į krūtinės onkologų konferenciją suvažiavo ES šalių tyrėjų grupės specialistai, su kuriais VU Onkologijos institutas bendradarbiauja jau ne pirmi metai. Trečią kartą renkamės Vilniuje ir tai reiškia, kad mūsų darbai yra žinomi Europoje ir pasaulyje. Kolegos nori pas mus atvažiuoti ir diskutuoti aktualiais plaučių vėžio gydymo klausimais. Pasak prof. S.Cicėno, nauja krūtinės onkologinių ligų srityje tai, kad jau įmanoma pažiūrėti į navikinės ląstelės vidų ir suprasti, kokie ten vyksta procesai. Žinodami piktybinio proceso vystymosi mechanizmus ląstelėje RNR ir DNR lygmeniu, pasakė prof. Cicėnas, galime surasti faktorius, kurie suardytų šitą veiklą, tai yra sunaikintų navikinę ląstelę. Pasak prof. S. Cicėno, ir Europoje, ir Lietuvoje daug dirbama gydymo individualizavimo konkrečiam pacientui srityje. Tobulėjant naviko tyrimo metodams, kitaip tariant, atsiradus galimybei molekuliniu lygmeniu naudoti biožymenis, tampa įmanoma nustatyti atsaką į gydymą ir tokiu būdu prognozuoti ligos eigą. Tyrinėjant ląsteles, aptinkami tam tikri molekuliniai žymenys, kurių buvimas navike susijęs su geresne ar blogesne jo gydymo prognoze, teigė Heidelbergo universiteto Mannheimo Chirurgijos klinikos Eksperimentinės chirurgijos ir molekulinės onkologijos departamento vadovė prof. Heike Allgayer. Turime stebėti ląstelės mutacijas, jų skaičių ir taip išsiaiškinti, kodėl vieniems pacientams gydymas padeda, o kitiems yra visiškai neefektyvus. Labai svarbu, kad Lietuvoje mokslinių tyrimų techninė bazė apsiginklavo naujausiomis technologijomis: jau pradėjo darbą VU Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centras, kurio trys laboratorijos aprūpintos modernia įranga ir gali atlikti molekulinius tyrimus. Šiuo centru nuoširdžiai pasidžiaugė ir VU Onkologijos instituto direktorius prof. K. P. Valuckas, pasak kurio, lietuvių techninė bazė leis atlikti šiuolaikinius proteomikos ir genomikos tyrimus. Iš naviko paimtą medžiagą labai greitai transportavus į Mokslinių tyrimų centrą bus nedelsiant atliekami įvairūs tyrimai, reikalingi nustatyti naviko pobūdį bei gydymo efektyvumo prognozę. Lietuvoje plaučių vėžiu sergantiems pacientams taip pat prieinamas ir naujausias daug vilčių teikiantis gydymo būdas biologinė terapija, kuri specifiškai veikia piktybines ląsteles, nepažeisdama sveikųjų. Mokslinės konferencijos metu minėtų kaimyninių šalių onkologai drauge su pripažintais pasaulyje šios srities ekspertais aptarė naujausių plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo metodų pritaikymo galimybes savo nevienodo ekonominio išsivystymo šalyse. Visiškai aišku, kad skirtingose šalyse egzistuoja skirtingos modernaus gydymo ir naujausių vaistų finansavimo galimybės, pabrėžė Heidelbergo universiteto Mannheimo Chirurgijos klinikos vyriausiasis gydytojas prof. Christianas Manegoldas. Mes ir susirinkome Vilniuje tam, kad nuspręstume, kaip pritaikyti naujausias rekomendacijas atsižvelgiant į kiekvienos šalies ekonomines sąlygas. M. T. Orlowski iš Nacionalinio tuberkuliozės ir plaučių ligų instituto Varšuvoje pristatė naująją TNM klasifikaciją. Naujausias šios klasifikacijos leidimas turėtų pasirodyti 2009 metais. Tai pirmasis klasifikacijos leidimas, kuriame stadijos yra sudarytos atsižvelgiant į pacientų stebėjimo duomenų rezultatus, kurie surinkti nuo 1990 iki 2000 metų. Pasak M. T. Orlowski, naujojoje redakcijoje atsakyta dar ne į visus klausimus. Reikia atlikti daug stebėjimų, kurie padėtų išsiaiškinti keliančias abejonių TNM klasifikacijos vietas ir sukurti kuo tobulesnę navikų klasifikavimo sistemą. Plaučių vėžys išlieka pagrindinė mirčių dėl onkologinių ligų priežastis pasaulyje. Plaučių vėžys yra didžiausias žudikas tarp onkologinių ligų Europoje: 2006 m. vien tik plaučių vėžys nusinešė gyvybių m. Lietuvoje plaučių vėžiu susirgo vyrų ir 198 moterys (iš viso 1317). Deja, I II stadijos plaučių vėžys diagnozuojamas tik apie 20 proc. pacientų. Neabejotina, kad viena iš pagrindinių plaučių vėžio priežasčių išlieka tabako rūkymas. 85 proc. susirgusiųjų rūkaliai. Tarp rizikos veiksnių, skatinančių šią piktybinę ligą, minimas aplinkos užterštumas bei genetiniai veiksniai. Pasak epidemiologo habil. dr. J. Kurtinaičio, pasaulyje vyrų sergamumo plaučių vėžiu statistikoje matomos teigiamos permainos naujų susirgimų skaičius stabilizuojasi, net šiek tiek mažėja. Tačiau apie moterų sergamumą plaučių vėžiu nieko panašaus pasakyti negalima, teigia habil. dr. J. Kurtinaitis. Moterų sergamumo plaučių vėžiu didėjimą o jos serga labiau piktybiškomis plaučių vėžio formomis vienareikšmiškai siejame su rūkymu m. pradėjus veikti Tabako kontrolės programai, buvo tikimasi, jog, mažėjant rūkančiųjų skaičiui, turėtų mažėti ir plaučių vėžio atvejų. Nepaisant visų pastangų atpratinti visuomenę rūkyti tabaką, didėja cigarečių pardavimo apimtys. Tabako kompanijos nesunkiai prisitaiko prie rinkos pokyčių: gaminių asortimente didėja moteriškų lengvų cigarečių segmentas. Silpnos moteriškos cigaretės nepadeda išvengti rizikos susirgti plaučių vėžiu, sako habil. dr. J. Kurtinaitis. Tyrimais nustatyta, jog įpratusios rūkyti lengvas cigaretes moterys jų surūko daugiau, užsitraukia giliau. Mažai visuomenei kalbama apie tabako kokybę. Sensacingai nuskambėjo kolegų lenkų pranešimas, kad pigių cigarečių tabake rasta ypač žmogui nuodingos medžiagos polonio (Po 210), sako habil. dr. J. Kurtinaitis. Tai pats toksiškiausias radionuklidas pasaulyje. Cigarečių žaliavoje polonio kiekis matuojamas pikogramais, tačiau ir šie maži kiekiai be galo kenksmingi žmogui. Surūkęs 1,5 pakelio cigarečių rūkalius gauna apšvitos dozę, atitinkančią 300 kartų atliktų rentgeno nuotraukų dozę. Lietuvos suaugę gyventojai rūkalams išleidžia 770 mln. litų per metus. Pradėjo darbą naujas poskyris Spalio 8 d. Vilniaus universiteto Onkologijos institute atidarytas naujas instituto padalinys kompleksinio gydymo poskyris prie Chirurgijos klinikos. Onkologijos instituto klinika plečia savo teikiamų paslaugų arsenalą gerindama paslaugų kokybę, sako VUOI direktorius prof. K. P. Valuckas. Siekdami geresnių gydymo rezultatų visų pirma galvojame apie mūsų pacientų bendrą savijautą: siekiame, kad jiems būtų patogu ir jauku, kad pas mus besigydantys žmonės greičiau sveiktų. Kompleksinio gydymo poskyryje pacientų paslaugoms keturios puikiai pritaikytos pacientų slaugai vienvietės ir viena dvivietė palatos. Greta kiekvienos palatos patogiai įrengti poilsio kambariai lankytojams, kurie čia turės galimybę naudotis internetu. Kompleksinio gydymo poskyryje stacionarines paslaugas galės gauti VUOI Chirurgijos bei Konservatyviosios navikų terapijos klinikų skyriuose ketinantys gydytis pacientai. ĮVYKIAI Kaip veikia funkcinės lovos atidarymo metu pademonstravo vyresnioji slaugos administratorė Lilija Kiežun ir poskyrio vadovas gydytojas Vilius Rudaitis 50-ąjį gimtadienį Diagnostinės radiologijos skyriaus radiologijos laborantę Rimą Norkienę Finansų, ekonomikos ir planavimo skyriaus finansininkę Vitaliją Rakauskienę VUOI atstovę spaudai ir ryšiams su visuomene Juventą Sartatavičienę Konsultacinės poliklinikos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoją Reginą Kim Taisan Laboratorinių tyrimų skyriaus klinikos laborantę Iraidą Kolbasovą Inžinerinio ūkio skyriaus administratorę Juliją Čekauskienę SUKAKTYS Nuoširdžiai sveikiname jubiliatus, atšventusius 60-ąjį gimtadienį Inžinerinio ūkio skyriaus liftininkę Barbarą Lemešovą 70-ąjį gimtadienį Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus krūtinės chirurgą Vladislavą Vencevičių Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriaus radiologijos technologę Michaliną Kovanskają Mokslinių tyrimų centro vyriausiąją mokslo darbuotoją Janiną Didžiapetrienę

6 ONKOLOGO PUSLAPIAI 2008 / Nr. 21 / 6 psl. RUGSĖJIS PROSTATOS VĖŽIO ŽINOMUMO MĖNUO Prostatos vėžys dažniausia vyrų onkologinė liga Prostatos vėžys dažniausia onkologinė liga JAV, Vakarų Europoje ir Lietuvoje m. Lietuvoje buvo nustatyti nauji prostatos vėžio atvejai, t. y. 230,8 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Per pastaruosius 10 metų šis skaičius nuolat didėja, ypač pastaruoju metu. Manoma, kad dėl senstančios visuomenės ateityje bus nustatoma dar daugiau naujų prostatos vėžio atvejų. Lietuvos vėžio registro duomenimis, m. užregistruotas vidutinis 14 proc. metinis sergamumo prostatos vėžiu didėjimas. Kalbamės su VUOI Urologijos skyriaus gydytoju Algimantu Sruogiu (nuotr). Gerbiamas daktare, štai ir vėl rugsėjį, tarptautinį prostatos vėžio žinomumo mėnesį, intensyviau kalbama apie šią dažniausią vyrų piktybinę ligą. Kas gi sukelia prostatos vėžį? Žinomi šie prostatos vėžio atsiradimą skatinantys veiksniai: amžius, paveldėjimas, mitybos ypatumai, lėtinės prostatos ligos (prostatitai), antsvoris, gyvensena. Prostatos vėžys nebūdingas jaunesniems nei 45 m. vyrams, o amžiaus vidurkis, kai diagnozuojama ši liga, yra 70 metų. Nereikėtų pamiršti, kad ji pasitaiko ir jaunesniems pacientams, tačiau net iki 80 proc. prostatos vėžys diagnozuojamas septyniasdešimtmečiams. Paveldėjimas taip pat labai svarbus rizikos veiksnys: vyrams, kurių tėvas arba brolis sirgo prostatos vėžiu, rizika susirgti du kartus didesnė nei tų, kurių pirmos eilės artimieji neturi prostatos patologijos. Vadinamosiomis didelės rizikos šeimomis laikomos šeimos, kuriose: prostatos vėžys nustatytas trims ar daugiau pirmos eilės giminaičių, prostatos vėžys nustatytas trijose kartose arba dviem pirmos eilės giminaičiams vėžys nustatytas iki 55 m. amžiaus. Genetinių veiksnių svarbą patvirtina ir atlikti monozigotinių dvynių tyrimai. Skandinavijoje atliktų dvynių tyrimų duomenimis, 40 proc. prostatos vėžio priežasčių paaiškinamos genetiniais paveldėjimo veiksniais. Genetikai išskiria BRCA1 ir BRCA2 genus, moterims lemiančius kiaušidžių ir krūties, o vyrams, tikėtina, prostatos vėžį. Didelę reikšmę turi ir mitybos įpročiai. Pastebėta, kad prostatos vėžiu mažiau sergama tuose kraštuose, kur valgoma daug augalinės kilmės produktų. Prostatos vėžio riziką mažina vitaminas E (vitamino E gausu žaliose, lapinėse daržovėse), omega-3 riebalų rūgštys (riebi žuvis, pvz., lašiša), selenas (žuvis, česnakai, kiaušiniai). Tikimybę susirgti prostatos vėžiu gali sumažinti ir gausesnis pomidorų vartojimas dėl juose esančio likopeno, ir raudonajame vyne esantis rosveratrolis m. Journal of the National Cancer Institute paskelbta, jog vyrai, bent kartą per savaitę valgę brokolius, žiedinius kopūstus, 40 proc. rečiau sirgo prostatos vėžiu nei tie, kurie nevartojo jokių daržovių. Manoma, jog šioms daržovėms būdingas antiandrogeninis ir imunomoduliacinis poveikis. Rizikai susirgti prostatos vėžiu įtakos turi net vaistų vartojimas. Pavyzdžiui, ekspertai pastebi, kad kai kurie uždegimą slopinantys, antilipidiniai vaistai riziką mažina. Prostatos uždegimas, lytiniu būdu perduodama infekcija (chlamidijos, gonorėja, sifilis), spėjama, didina riziką susirgti prostatos vėžiu. Lytinių santykių dažnumo įvairiais gyvenimo laikotarpiais ir susirgimo prostatos vėžiu sąsaja kol kas nėra visiškai išsiaiškinta. Neabejotinai neigiamą įtaką turi alkoholis ir rūkymas. Kokie prostatos vėžio simptomai? Gal patartumėte vyrams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kokie nukrypimai nuo įprastos savijautos galėtų būti prasidėjusios ligos požymiai? Deja, ankstyvųjų stadijų prostatos vėžys jokių klinikinių simptomų nesukelia pacientas niekuo nesiskundžia. Vienintelis požymis, leidžiantis įtarti prostatos vėžį PSA tyrimu nustatomas didesnis nei 3,0 ng/ml specifinio prostatos antigeno kiekis. Kai kurie pacientai gali skųstis simptomais, panašiais į pasireiškiančius sergant gerybine prostatos hiperplazija: dažnu šlapinimusi, šlapinimusi naktį, sunkia šlapinimosi pradžia, susilpnėjusia šlapimo srove, krauju šlapime. Vis dėlto daugumai pacientų prostatos vėžys iš pradžių nesukelia jokių negalavimų. Jau sergant prostatos vėžiu, anksčiausiai pastebimi seksualinės funkcijos sutrikimai: libido susilpnėjimas, erekcijos sutrikimai, skausminga ejakuliacija, kraujas spermoje. Taigi, pastebėjus šiuos sutrikimus, nedelsiant būtina kreiptis į urologą. Net esant normaliam PSA kiekiui, pastebėjus kraujo spermoje, privalu atlikti prostatos biopsiją. Prostatos vėžys dažniausiai progresuoja lokaliai arba metastazuoja, paprastai į kaulus. Lokalaus išplitimo atvejais galimi šlapinimosi sutrikimai nuo dažno, sunkaus šlapinimosi iki hema- turijos ar net šlapimo susilaikymo. Kraujas šlapime ar išmatose gali būti ženklas, kad prostatos vėžys perėjo į šlapimo pūslę ar tiesiąją žarną. Prostatos vėžio metastazėms kauluose būdingi šie simptomai: stuburo, šonkaulių, dubens kaulų skausmas, sutrikusi kojų funkcija. Dėl metastazinio juosmeninės stuburo dalies pažeidimo galimi šlapinimosi ir tuštinimosi inervacijos sutrikimai, lydimi šlapimo, išmatų susilaikymo. Kas daroma mūsų šalyje siekiant kuo anksčiau diagnozuoti prostatos vėžį ir sėkmingai jį gydyti? Siekiant anksti diagnozuoti prostatos vėžį nuo 2005 m. pabaigos pradėta vykdyti valsybės finansuojama Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią atliekama gyventojų sveikatos patikra. Lietuvoje priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos paslauga, kaip minėta, teikiama vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Programa veikia dviejose sveikatos priežiūros grandyse: pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir urologines paslaugas teikiančiose įstaigose. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos tikslas kuo anksčiau nustatyti prostatos vėžį. Nemokamai tikrinama m. vyrų prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija kraujyje. Prostatos specifinis antigenas tiriamas prostatos vėžiui diagnozuoti ir stebėti jo eigą. PSA vienas geriausių dabar žinomų vėžio žymenų, kol kas vienintelis, kai remiantis laboratoriniu kraujo tyrimu galima atlikti prostatos vėžio patikrą. Jei nustatytas PSA kiekis 3 ng/ml ar didesnis, pacientas siunčiamas pas urologą konsultuotis ir atlikti prostatos biopsijos. Padidėjęs PSA kiekis leidžia tik iš anksto nuspėti prostatos vėžį. Prostatos biopsija yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti prostatos vėžio diagnozę. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2007 m. Lietuvoje pagal programą atlikta PSA tyrimų bei prostatos biopsijų diagnozuoti prostatos vėžio atvejai, t. y. 55 proc. visų diagnozuotų 2007 m. atvejų. Vadinasi, daugiau kaip pusė naujų prostatos vėžio atvejų nustatoma vykdant Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Tokie rezultatai nuteikia optimistiškai ir skatina tęsti programą. PSA kiekio padidėjimą gali sukelti: prostatos vėžys; mechaninis poveikis prostatai rektalinis tyrimas, biopsija, važiavimas dviračiu, ergometrija, cistoskopija, ūminis šlapimo susilaikymas ir t. t. PSA padidėjimas nustatomas sergant prostatitu, gerybine prostatos hiperplazija, esant metastazėms iš prostatos vėžio. PSA norma vyrams pagal amžiaus grupes: Iki 40 metų 0 1,3 ng/ml metų 0 2,0 ng/ml metų 0 3,0 ng/ml metų 0 4,0 ng/ml Vyresni nei 70 metų 0 4,5 ng/ml Prostatos biopsija pagal priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą Lietuvoje rekomenduojama vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo arba serga priešinės liaukos vėžiu, kai PSA > 3,0 ng/ml. Apie priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą Siekiant kuo anksčiau diagnozuoti prostatos vėžį 2005 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinta priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri jau dvejus metus sėkmingai vykdoma visoje Lietuvoje. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos paslauga teikiama vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo arba serga priešinės liaukos vėžiu. Ši programa smarkiai pagerino prostatos vėžio diagnostiką, o nustačius ankstyvosios stadijos prostatos vėžį, jį galima visiškai išgydyti ar kokybiškai kontroliuoti jo eigą vėlesnėse stadijose.

7 2008 / Nr. 21 / 7 psl. ONKOLOGO PUSLAPIAI SPALIS KRŪTIES VĖŽIO ŽINOMUMO MĖNUO Bendra onkologų ir pacienčių konferencija Stiprėja gydytojų onkologų ir pacientų organizacijų bendradarbiavimas Apie 100 moterų iš visos Lietuvos, Nacionalinės moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacijos narės, ir Lietuvos onkologų draugijos nariai gydytojai onkologai bendros konferencijos metu aptarė aktualiausias ir opiausias krūties vėžiu sergančių moterų problemas. Kalbėta apie krūties vėžio ankstyvąją diagnostiką, atrankinės mamografinės patikros eigą bei rezultatus, specifinius tyrimus tikslinant diagnozę ir naujausius gydymo būdus bei šių paslaugų prieinamumą, mitybos reikšmę sergant onkologine liga, psichologinius ligos aspektus bei jų sprendimo būdus. Darija Stakvilevičienė, buvusi ilgametė Šiaulių moterų draugijos pirmininkė, dėmesingai apžiūrėjo žaismingus ir spalvingus Vilniaus dailės akademijos studenčių darbus Spalį krūties vėžio žinomumo mėnesį krūties vėžiu sergančios ar sirgusios moterys iš visos Lietuvos paprastai renkasi į savo tradicinę metinę konferenciją. Kasmet atsiranda krūties vėžio diagnostikos, tyrimų ir gydymo naujovių, kurias būtina žinoti pacientėms. Kad naujausia informacija pasiektų pacientus rūpi ir gydytojams onkologams, įžanginėje kalboje pasakė Lietuvos onkologų draugijos pirmininkė VUOI gydytoja radiologė dr. Simona Letautienė. Tik tada, kai pats žmogus viską žino apie savo ligą, gerai supranta gydymo būdus, galime tikėtis gerų gydymo rezultatų. Todėl į konferencijos programą įtraukėme temas apie specifinius tyrimus tikslinant diagnozę, konkrečiai HER2 tyrimą ir pertestavimą FISH metodu, apie krūties vėžio gydymą herceptinu bei šiuolaikinę biologinę terapiją angiogenezės inhibitoriais, derinant modernius vaistus su tradicinėmis chemoterapijos schemomis. Dr. S. Letautienė paragino moteris klausti visų rūpimų dalykų, o ir ateityje nepamiršti bendrauti su specialistais onkologais. Onkologai, pasak draugijos pirmininkės, savo ruožtu pasirengę palaikyti nuolatinį ryšį su pacientų organizacijomis. Konferenciją pradėjo VUOI radiologė dr. Rūta Grigienė, kalbėdama apie mamografijos, kaip pakankamai jautraus tyrimo diagnozuojant krūties vėžį, reikšmę, apie atrankinės mamografinės patikros eigą bei rezultatus. Didelį auditorijos susidomėjimą sukėlė dr. R. Grigienės pateikti duomenys apie kitose pasaulio šalyse vykdomas atrankinės mamografinės patikros programas. Manęs konferencijos organizatoriai prašė paskaityti paskaitą paprasčiau, kad būtų suprantamiau, pradėjo savo pranešimą apie HER2 tyrimą Lietuvos patologijos centro gydytojas patologas Raimundas Meškauskas. Nesutikau, nes esu tikras, kad šiais laikais ir pacientai privalo žinoti visus medicininius niuansus apie savo ligą, įsigilinti į jiems atliekamų tyrimų esmę ir suprasti, kam tie tyrimai reikalingi. Naviko morfologiniai tyrimai atliekami tam, kad kuo tiksliau būtų galima nustatyti jo charakteristikas, prognozuoti ligos eigą ir paskirti atitinkamą gydymą. Pasak patologo R. Meškausko, HER2 onkogeno raiškos tyrimas šiuo metu atliekamas visiems pacientams ir pagal šio tyrimo rezultatus skiriamas veiksmingiausias gydymas. Kiekvienai susirgusiai moteriai gali būti nustatomi skirtingi prognozinių veiksnių deriniai. Gydymo veiksmingumą leidžia numatyti estrogenų, progestinų kiekis ir HER2 receptorių raiška svarbūs prediktyviniai krūties vėžio veiksniai. O kad krūties vėžys yra liga, kurią anksti diagnozavus ir tiksliai numačius jos eigą, galima sėkmingai gydyti, neabejojo VUOI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėja gydytoja chemoterapeutė Teresė Pipirienė Želvienė. Krūties vėžio diagnozė tikrai nereiškia nei nuosprendžio, nei gyvenimo pabaigos, sakė gydytoja chemoterapeutė. Mūsų institute taikomi pažangiausi krūties vėžio gydymo būdai, kaip ir visame pasaulyje. Vis daugiau pacienčių skiriame veiksmingą šiuolaikinį gydymą biologinę terapiją. Įrodymas, kad Lietuvoje krūties vėžio gydymo rezultatai yra neblogi, esate jūs pačios. Juk ne pirmi metai mes su jumis susitinkame metinėse konferencijose: matau tuos pačius šypsenomis spindinčius veidus. O iš jūsų klausimų suprantu, jog liga ne vienai pirmą kartą buvo diagnozuota prieš dešimtį ir daugiau metų. Nors konferencijos lektoriams buvo numatytas tikslus pranešimo laikas, gyd. T. Pipirienė Želvienė dvigubai ilgiau prabuvo tribūnoje, kantriai ir išsamiai atsakinėdama į visus moterims rūpimus klausimus. Apie mitybą, labai aktualų klausimą sergančioms krūties vėžiu moterims, išsamų pranešimą perskaitė VUOI gydytoja dietologė dr. Lilija Jasevičienė. Esant normaliam kūno svoriui ir visavertei mitybai pacientės žymiai geriau toleruoja krūties vėžio gydymą, sumažėja šalutinių gydymo reiškinių, pooperacinių komplikacijų, pagerėja gyvenimo kokybė ir pailgėja gyvenimo trukmė, aiškino dr. L. Jasevičienė. Atsiminkime, kad agresyvus krūties vėžio gydymas chemoterapija, spindulinė terapija kuris duoda gerus rezultatus, smarkiai nualina organizmą. Šių gydymo etapų metu būtina visaverčiai maitintis. Jau seniai žinoma, kad geras psichologinis nusiteikimas padeda pacientams sveikti. VUOI gydytoja psichoterapeutė dr. Giedrė Bulotienė, per savo darbo VUOI metus sukaupusi didžiulę patirtį gydydama krūties vėžiu sergančias pacientes, gvildeno psichologines problemas ir savo pranešime nurodė kelius, kaip jas įveikti. Šiemet tradicinė metinė konferencija Kartu mes galime įveikti krūties vėžį įvyko VU Centriniuose rūmuose, Teatro salėje, kur puikiai derėjo ta proga eksponuojama Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros studenčių sukurtų galvos apdangalų nuotraukų kolekcija. Sukurti šią kolekciją paskatino dainininkė Veronika Povilionienė, pati perėjusi nelengvus krūties vėžio gydymo etapus ir pasižadėjusi kiek leis jėgos skleisti žinias apie krūties vėžį ir jo profilaktikos galimybes. Krūties vėžio tema tokia aktuali pastaruoju metu, pristatydama projektą pasakė VDA Kostiumo dizaino katedros vedėja docentė Danguolė Brogienė, kad studentės noriai sutiko savo darbais prisidėti prie vėžio temos viešinimo. Juk moterims iškyla būtinybė netekus plaukų chemoterapijos kursų metu prisidengti galvą, kol ataugs plaukai. Manome, kad pasiūlydamos tokius išradingus ir linksmus galvos apdangalus tikrai padėsime pakelti nuotaiką ir ūpą pacientėms, kurioms teigiamos emocijos padės sveikti. Konferencijos dalyvės pasirašė konferencijos rezoliuciją, kurią spausdiname žemiau. Apie HER2 tyrimą HER2 onkogeno raiškos tyrimas atliekamas paėmus naviko audinio gabalėlį. HER2 onkogeno raiška vertinama pagal audinio nusidažymo stiprumą nuo 0 iki 3 pliusų. Gydytojo patologo nustatytos HER2 nulinio ir HER2 vieno pliuso stiprumo reakcijos laikomos neigiamomis. HER2 dviejų pliusų stiprumas vertinamas kaip abejotinai teigiama reakcija, kurią reikia pertestuoti. Navikai, kurių testo rezultatas yra HER2 su 3 pliusais, vertinami kaip HER2 teigiami krūties navikai. Tokiais atvejais liga būna agresyvesnės eigos, navikas gali greičiau metastazuoti, todėl reikalauja intensyvesnio gydymo. Lietuvos onkologų draugijos pirmininkė dr. Simona Letautienė paragino moterų draugijas nuolat bendrauti su gydytojais onkologais Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai Valstybinei ligonių kasai Rezoliucija 2008 m. rugsėjo 25 d. Šių metų rugsėjo 25 dieną Vilniuje įvyko Nacionalinės moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacijos ir Lietuvos onkologų draugijos tradicinė metinė konferencija Kartu mes galime įveikti krūties vėžį. Konferencijoje dalyvavo apie 100 moterų iš visos Lietuvos, atstovaujančių organizacijoms, vienijančioms krūties vėžiu sergančias ar sirgusias moteris. Konferencijos metu gydytojai onkologai kartu su dalyvėmis aptarė aktualiausias ir opiausias krūties vėžiu sergančių moterų problemas: diagnostikos ir naujausius gydymo būdus bei šių paslaugų prieinamumą, mitybos reikšmę sergant onkologine liga, psichologinius aspektus bei jų sprendimo būdus. Didelis dėmesys konferencijoje buvo skiriamas ankstyvajai krūties vėžio diag-nostikai, atrankinei mamografinei patikrai bei specifiniams tyrimams tikslinant diagnozę. Nepaisant tobulėjančių diagnostikos metodų ir gydymo naujovių Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų piktybine liga. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Krūties vėžys išlieka dažniausia mirties priežastis dėl piktybinių navikų tarp moterų. Todėl prašome: daugiau dėmesio skirti atrankinės mamografinės patikros organizavimui bei prieinamumui Lietuvoje; ypatingą dėmesį skirti specifinių krūties vėžio piktybiškumo bei prognozinių faktorių estrogenų, progestinų ir HER2 būklės ištyrimui; prašome užtikrinti onkogeno HER2 raiškos patikslinimą FISH metodu visoms krūties vėžiu sergančioms moterims, kurioms šis tyrimas būtinas; prašome stiprinti patologų tarnybą bei skirti geresnį finansavimą vėžio žymenims tirti reikalingiems reagentams nupirkti; užtikrinti, kad kiekviena pacientė priklausomai nuo krūties vėžio piktybiškumo bei prognozinių faktorių nustatymo gautų jai reikalingą individualų gydymą; prašome rasti finansinių galimybių, kad naujausi biologinės terapijos medikamentai būtų prieinami visoms krūties vėžiu sergančioms pacientėms Lietuvoje, kaip jie prieinami kitose Europos Sąjungos šalyse. Konferencijos dalyvės ragina Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę pripažinti onkologiją prioritetine sveikatos apsaugos sritimi ir skirti didesnį finansavimą vėžio problemoms Lietuvoje spręsti. Rezoliuciją pasirašė: Biržų onkologinių pacientų klubas Stenkimės nugalėti ligas Elektrėnų seniūnijos sveikatos draugija Mes esame Kauno apskrities moterų sveikatos draugija Alma Kauno onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugija Eivena Panevėžio moterų, sergančių krūties ligomis, bendrija Atgaja Alytaus apskrities sergančių onkologinėmis ligomis asociacija Bendrakeleivės Vilniaus bendrija Viktorija Šiaulių MKPA Salvia Nacionalinės moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų asociacijos taryba Lietuvos patologijos centro gydytojas patologas Raimundas Meškauskas atsakė į visus moteris dominančius klausimus

8 ONKOLOGO PUSLAPIAI 2008 / Nr. 21 / 8 psl. AKTUALIJOS Medikamentinio vėžio gydymo naujienos Rugsėjo d., Stokholme, Švedijoje, įvyko 33 Europos klinikinių onkologų draugijos (ESMO Europian Society of Medical Oncology) konferencija. Ši organizacija yra didžiausia Europos onkologų organizacija, vienijanti daugiau nei 5000 narių, organizuojanti didžiausias mokslines konferencijas Europoje, jaunųjų onkologų mokyklas ir stažuotes, rengianti įvairių lokalizacijų navikų gydymo rekomendacijas, kurios yra nuolat atnaujinamos draugijos tinklalapyje ( esmo-clinical-recommendations). Organizacija kasmet plečia savo veiklą, priima vis daugiau narių, skatina bendrauti ir bendradarbiauti visų specialybių gydytojus onkologus iš įvairių Europos šalių. ESMO tikslas yra vienas sutelkti visų šalių specialistų onkologų pajėgas kovai prieš vėžį. Šiais metais ESMO surengtoje konferencijoje dalyvavo daugiau nei dalyvių. Kaip jau yra įprasta, buvo skiriamas dėmesys visoms vėžio lokalizacijoms. Interaktyvios sesijos ir diskusijos buvo skirtos krūties, plaučių, žarnyno, skrandžio vėžiui, galvos ir kaklo piktybiniams navikams, vėžio gydymui esant nėštumui. Kalbiname VUOI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vedėją gydytoją chemoterapeutę Teresę Pipirienę Želvienę, kuri jau daug metų yra Europos klinikinių onkologų draugijos narė ir grįžo iš 33 ESMO konferencijos. Gerbiama Daktare, dėkojame, kad sutikote pasidalyti su mūsų skaitytojais ką tik gauta informacija apie vėžio diagnostikos ir gydymo naujoves. Kas Jums paliko didžiausią įspūdį šioje konferencijoje? ESMO renginiai darosi vis populiaresni ir vis vertingesni, nes paskaitas skaito geriausi onkologai iš viso pasaulio, pateikiama pati naujausia medžiaga, naujausių tyrimų rezultatai. Mes, onkologai praktikai, džiaugiamės, kad naujausia informacija pateikiama koncentruotai ir ją lengva pritaikyti praktikoje. Didžiausia naujovė šiais metais buvo pristatyti molekuliniai tyrimai, parodantys paciento genų raiškos molekulinį vaizdą. Remiantis šio tyrimo rezultatu galima prognozuoti chemoterapijos efektyvumą. Šie tyrimai (Mammaprint 21 geno raiškos molekulinis vaizdas, Oncotype 70 genų raiškos molekulinis vaizdas) dažniausiai atliekami krūties vėžio atvejais, kada liga dar neišplitusi į limfmazgius, estrogenų receptoriai teigiami ir būtina apsispręsti, ar reikia taikyti chemoterapiją. Pirmieji šio molekulinio tyrimo rezultatai daug žadantys, leidžia pacientus suklasifikuoti į mažos ir didelės rizikos grupes. Klinikoje rutiniškai šie molekuliniai tyrimai dar nenaudojami, nes reikalingi tolesni tyrimai, kuriuose dalyvautų didesnis pacientų skaičius. Netolimoje ateityje šie molekuliniai tyrimai leistų tikslingiau taikyti chemoterapiją. Kokios krūties vėžio gydymo srities tendencijos? Juk krūties vėžys išlieka dažniausia onkologine liga tarp moterų ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Didelių naujienų neišgirdome. Esant HER2 teigiamam ankstyvajam krūties vėžiui gydymo herceptinu optimali trukmė lieka 1 metai. Ar bus geresni rezultatai skiriant herceptiną dvejus metus, sužinosime metų pabaigoje San Antonijo (JAV) krūties vėžio konferencijoje. Daug diskusijų sukėlė klausimas, ar herceptiną reikia skirti kartu su adjuvantine (po operacijos) chemoterapija ar po jos. Šiuo metu galimi abu būdai, nors šiek tiek didesnis efektas gaunamas skiriant kartu. Esant jau metastazavusiam krūties vėžiui buvo rekomenduota atsižvelgti į gyvenimo kokybę ir gydymo sukeliamus šalutinius reiškinius. Pirmenybė atiduota gydymui taikant monoterapiją, skiriant preparatus vieną paskui kitą, o ne kombinacijomis. Konferencijoje buvo pristatytas vokiečių tyrimas GBG-26, kur herceptino vartojimas buvo tęsiamas jau po gydymo chemoterapiniais vaistais kartu su herceptinu. Pakeitus tradicinę chemoterapiją į gydymą nauju chemopreparatu Xeloda, gauti ženkliai geresni statistiškai patikimi išgyvenamumo nesant ligos atsinaujinimo duomenys. Šiuo tyrimu, buvo visiskai sukritikuota rezistentiškumo hereceptinui teorija ir įrodyta, kad tęsiant herceptino vartojimą ir keičiant chemoterapiją pacientai gyvena ilgiau. Šiuo metu užregistruota patogi herceptino dozavimo forma: kas 3 savaites. Jei krūties vėžio biologiniai žymenys (estrogenų receptoriai, HER2 onkogenas) neigiami gerų gydymo rezultatų sulaukiama taikant platinos derinius. Kokie pokyčiai gydymo taktikoje, jei pacientė yra nėščia? Vis dėlto gydymo chemoterapija atsisakyti nereikia, tik ji perkeliama į II-III nėštumo trimestrą ir neskiriami teratogeniniai vaistai. Chemoterapija pagerina nėščių pacienčių, kaip ir nenėščių, gydymo rezultatus. Nėštumo atvejais išlieka labai maža priešlaikinio gimdymo galimybė. Kas naujo pristatyta kolorektalinio ir skrandžio vėžio srityje? Konferencijoje daug dėmesio skirta naujiems kombinaciniams režimams, kur vietoje intraveninio 5-FU skirta tabletinė Xeloda, turinti mažiau šalutinių reiškinių ir patogesnė vartoti pacientui. Ypač rekomenduota chemoterapijos schema EOX (epirubicinas, oksaliplatina, Xeloda) pirmos eilės skrandžio vėžiui gydyti, kaip efektyvus ir pakankamai saugus gydymo metodas. Chemopreparatai oksaliplatina ir cisplatina pripažinti vienodai efektyvūs skrandžio vėžio atveju, kaip ir Xeloda, palyginant su 5-FU. Kokios naujienos inkstų vėžio gydymo srityje? Šiais metais ir ASCO (Amerikos klinikinės onkologijos draugijos) konferencijoje gegužę ir dabar Stokholme daug kalbėta apie inkstų vėžiui gydyti skirtą biologinės terapijos preparatą vadinamąjį daugybinių taikinių angiogenezės inhibitorių sunitinibą (Sutent). Tai vaistas, stabdantis naviką maitinančių kraujagyslių augimą bei naikinantis jau esančias. Kitaip tariant, vartojant šį preparatą sutrinka naviko mityba ir jis nyksta. Gydytoja Teresė Pipirienė Želvienė laisvu nuo konferencijos renginių metu spėjo drauge su kolegėmis iš kitų Lietuvos gydymo įstaigų apžiūrėti Stokholmo įžymybes Tyrimo rezultatai pirmą kartą parodė, kad pacientų, sergančių progresuojančiu inkstų vėžiu, vartojant sunitinibą, bendrasis išgyvenamumas pasiekė daugiau nei dvejus metais. Klinikiniu požiūriu šie rezultatai yra labai svarbūs ir atspindi pažangą gydant inkstų vėžį. Pacientų, pirmos eilės gydymui vartojusių sunitinibą, bendrasis išgyvenamumas buvo 26,4 mėn., o interferonu alfa gydytų pacientų 20 mėn. Pacientų, kurie buvo gydomi sunitinibu tik pagal protokolą ir jokia kita terapija nebuvo taikoma, bendrasis išgyvenamumas buvo 28,1 mėn., o IFN-α gydytų pacientų 14,1 mėn. Džiaugiuosi, jog ir VU Onkologijos institute gydydami išplitusį inkstų vėžį jau taikome ir moderniausią vėžio gydymo būdą biologinę taikinių terapiją. Iki biologinės terapijos atsiradimo mes negalėjome padėti išplitusiu inkstų vėžiu sergančiam pacientui iš esmės, o šiandien mes gydome pacientus, kurie dar visai neseniai buvo traktuojami kaip beviltiški. Pradėjus gydyti biologinės taikinių terapijos vaistais, pasiekiami geri rezultatai: matome remisiją arba piktybinio proceso stabilizavimąsi. Biologinių vaistų forma labai patogi pacientams. Biologinis preparatas Sutent vartojamas tablečių forma, geriama viena arba dvi tabletės per dieną. Į gydymo įstaigą pacientui reikia atvykti pasidaryti kontrolinius kraujo tyrimus, pasitikrinti širdies, kepenų ir inkstų funkcijos rodiklius. Kongreses buvo kalbėta ir apie kitą angiogenezės inhibitorių bevacizumabą (Avastin), skiriamą gydant pacientus, sergančius išplitusiu ir (arba) metastazavusiu inkstų ląstelių vėžiu. Bevacizumabas, monokloninis antikūnas, kuris slopina VEGF. Jo efektyvumas patvirtintas daugybiniais klinikiniais tyrimais gydant išplitusį kolorektalinį, krūties ir plaučių vėžį. Kokia nauja informacija buvo pateikta Stokholme apie nesmulkialąstelinio plaučių vėžio gydymo aktualijas? Buvo pateikti trečios fazės atsitiktinio tyrimo duomenys, lyginant cisplatinos ir gemcitabino derinio efektyvumą su cisplatinos ir pemetreksedo (Alimtos) deriniu anksčiau negydytiems pacientams, sergantiems išplitusiu nesmulkialąstelinių plaučių vėžiu. Tyrime dalyvavo 1725 pacientai. Bendro išgyvenamumo vidurkis abiejose tiriamųjų grupėse buvo vienodas 10,3 mėnesio. Lyginant pacientų grupes pagal naviko histologinį tipą bendras išgyvenamumas buvo geresnis cisplatiną/pemetreksedą (Alimtą) vartojusių pacientų grupėje (12,6 mėn.), palyginti su cisplatiną/gemcitabiną vartojusių pacientų grupe (10,9 mėn.) gydant plaučių adenokarcinoma sergančiuosius. Gydant didelių ląstelių plaučių karcinomą minėtose pacientų grupėse bendras išgyvenamumas buvo atitinkamai 10,4 ir 6,7 mėn. Cisplatiną/pemetreksedą (Alimtą) vartojusių pacientų grupėje nustatyta žymiai mažiau šalutinių reiškinių: III V laipsnio neutropenijų, anemijų, trombocitopenijų. Atliktas tyrimas įrodė, kad cisplatinos/pemetreksedo (Alimtos) derinys efektyvumu prilygsta cisplatinos/gemcitabino deriniui skiriant šiuos preparatus išplitusiu nesmulkialąsteliniu plaučių vėžiu sergantiems pacientams gydyti. Tačiau pirmasis derinys sukelia žymiai mažiau šalutinių reiškinių ir yra geriau toleruojamas. Baigdama norėčiau paskatinti visus mūsų gydytojus onkologus tapti ESMO nariais ir įsitraukti į tarptautinę onkologų bendruomenę. Neatsilikdami nuo pasaulinių medikamentinio vėžio gydymo naujienų galėsime geriau padėti Lietuvos pacientams. Ačiū už pokalbį Avastin suteikia precedento neturinčią naudą pacientams nepriklausomai nuo K-Ras onkogeno būklės, paciento amžiaus ir pasirinkto chemoterapinio gydymo Europos onkologų klinikinių onkologų draugijos (ESMO) 33-iame susitikime pabrėžtas Avastin (bevacizumabo) efektyvumas gydant metastazavusiu kolorektaliniu vėžiu (mcrc) sergančius pacientus. Kolorektalinis vėžys yra antra pagal dažnumą onkologinė liga visame pasaulyje. Susitikime pateikti įtikinami duomenys: dviem tūkstančiams pacientų bendruomenės pagrindu atlikto tyrimo galutinė bendro išgyvenamumo analizė; tolesnė Avastin ir cetuksimabo derinio analizė (atkreipiant dėmesį į K-Ras būklę); pagrįsti ir nuoseklūs Avastin pagrindu gydomų vyresnio amžiaus pacientų gydymo rezultatai. First BEAT nustatytas ilgalaikis bendras išgyvenamumo lygis First BEAT tyrime, kurio metu mcrc gydyti buvo taikomas Avastin kartu su įprastais chemoterapiniais vaistais ir kuriame dalyvavo pacientai, buvo patvirtinta ilgalaikė šio preparato nauda skiriant jį kartu su chemoterapija. First BEAT duomenys patvirtino, kad: gydymas pagal Avastin pagrindu sudarytą schemą apytiksliai dvejais metais (22,7 mėnesio) pailgina vidutinį bendrą pacientų išgyvenamumą; pacientai, kuriems auglys buvo visiškai pašalintas (chirurginiu būdu), vartojantys Avastin kartu su chemoterapija, turi beveik du kartus didesnę tikimy- PRANEŠIMAS SPAUDAI Avastin užtikrina metastazavusiu kolorektaliniu vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumą bę išgyventi dvejus metus, palyginti su tais, kurie šio vaisto nevartojo (atitinkamai 89 proc. ir 44 proc.); svarbu tai, kad ilgalaikis gydymas Avastin nepadidina rizikos pacientams, kuriems jau yra šio preparato sukeltų šalutinių reiškinių. Pristatyti Avastin ir cetuksimabo derinio tyrimo metu gauti duomenys apie K-Ras onkogeną Pagrindiniai duomenys apie K-Ras onkogeną, gauti CAIRO-2 tyrime tiriant gydymą Avastin kartu su cetuksimabu arba be jo, buvo pristatyti ESMO. Šie duomenys papildo neseniai paskelbtuosius, kurie patvirtina, kad Avastin yra vienintelė biologinė medžiaga, suteikianti galimybę mcrc sergantiems pacientams išgyventi nepriklausomai nuo jų K-Ras geno mutacijos būklės. Būtent šie duomenys parodė, kad pacientų (kai K-Ras genas yra normalus), kurie buvo gydomi Avastin ir chemoterapija, pragyventas laikas iki ligos progresavimo buvo 82 proc. ilgesnis, o bendrasis išgyvenamumo rodiklis 57 proc. geresnis, palyginti su pacientų, kuriems buvo skirtas tik chemoterapinis gydymas. Gydant pagal Avastin pagrindu sudarytą schemą, pacientų, kurių K-Ras buvo mutavęs, gydymo rezultatai, palyginti su gydymu tik chemoterapija, buvo geresni, jų pragyventas laikas iki ligos progresavimo pailgėjo 69 proc., o gyvenimo trukmė 46 procentais. Teigiamas Avastin poveikis pacientų (ir tų, kurių K-Ras normalus, ir tų, kurių mutavęs) išgyvenamumui sergant mcrc yra neprilygstamas. Apie 50 proc. pacientų turės mutavusią K-Ras formą. Vadinasi, daugelis kitų gydymo būdų yra neveiksmingi. Amžius yra nesvarbus; Avastin yra veiksmingas visiems pacientams Remiantis nauja 4 pagrindinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip trys tūkstančiai pacientų, analize, gydymas pagal Avastin pagrindu sudarytą schemą yra veiksmingas nepriklausomai nuo amžiaus. Įvertinant tai, kad dauguma kolorektaliniu vėžiu sergančių pacientų yra vyresni kaip 65 metų amžiaus, šio fakto reikšmingumas yra išties akivaizdus. Analizė parodė: jaunesniems kaip 65 metų amžiaus pacientams, gydomiems pagal Avastin pagrindu sudarytą schemą, buvo 70 proc. didesnė tikimybė išgyventi ligai neprogresuojant nei tiems, kurie buvo gydomi vien tik chemoterapija. Kai pacientas buvo 65 metų amžiaus ar vyresnis, ši tikimybė kiek padidėjo iki 72 proc.; be to, šiems duomenims neturėjo įtakos kartu su Avastin gydytojo pasirinkta chemoterapinio gydymo schema m. sausio mėnesį ES Avastin buvo įregistruotos platesnės Avastin terapinės indikacijos, leidžiant jį naudoti kartu su fluoropirimidinų darinių chemoterapija mcrc sergantiems pacientams gydyti. Vadinasi, praktiškai visi metastazavusiu kolorektaliniu vėžiu sergantys pacientai gali pajusti Avastin teikiamą naudą.

9 2008 / Nr. 21 / 9 psl. ONKOLOGO PUSLAPIAI PRANEŠIMAS SPAUDAI AKTUALIJOS Apie giliųjų venų trombozės gydymą Tyrimų, įrodančių žymų ligonių išgyvenimo pagerėjimą taikant vietiškai išplitusio galvos ir kaklo vėžio indukcinę chemoterapiją Taxotere pagrindu, rezultatų paskelbimas žurnale The New England Journal of Medicine. Dviejų svarbių klinikinių tyrimų TAX 323 ir TAX 324 rezultatų paskelbimas. Sanofi-aventis pranešė, kad dviejų klinikinių tyrimų rezultatai, įrodantys, jog gydant vietiškai išplitusią galvos ir kaklo plokščialąstelinę karcinomą (PLGKK) prie indukcinės chemoterapijos cisplatina ir 5-fluorouracilu pridėjus Taxotere (docetakselio) injekcinį koncentratą, žymiai pailgėja pacientų gyvenimo trukmė (GT), paskelbti žurnale New England Journal of Medicine. TAX 324 tyrime, į kurį pirmiausia buvo įtraukti Šiaurės Amerikos centrai, pacientų, gavusių Taxotere kartu su cisplatina ir 5-fluorouracilu (TPF, n=255), vidutinė gyvenimo trukmė (GT) pailgėjo iki 71 mėnesio, palyginti su pacientų, gydytų vien tik cisplatina ir 5-fluorouracilu, 30 mėnesių (p=0,006) vidutine gyvenimo trukme. Taigi ligonių, gydytų TPF, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja daugiau kaip 3 metais, o santykinė mirties rizika sumažėja 30%. Į Europos TAX 323 (EORTC 24971) tyrimą buvo įtraukti tik neoperabilūs ligoniai. Pacientų, gavusių gydymą TPF (n=177), laikas iki progresavimo (11,0 mėn.) buvo žymiai ilgesnis negu ligonių, gydytų tik PF (8,2 mėn.) (n=151). Vidutinės 51,1 mėn. trukmės stebėjimo laikotarpiu pacientų, gavusių gydymą pagal schemą, kurios pagrindas Taxotere, vidutinė GT pailgėjo 4,3 mėnesiais, palyginti su standartine chemoterapija (be Taxotere ): 18,8 mėn. vs 15,5 mėn. (RF: 0.73; p=0.02). TAX 323 tyrime gydymas TPF mirties riziką sumažino 27%. TAX 324 tyrimo pagrindinis klinikinis tyrėjas, Bostono Dana- Farber Instituto Galvos ir kaklo onkologinės programos medicinos direktorius dr. Marshall Posner pareiškė, kad TAX 324 tyrimo rezultatai parodė, jog nuoseklus gydymas pradedant chemoterapiją Taxotere pagrindu žymiai pagerina pacientų, sergančių šia ypač sunkia vėžio forma, išgyvenimą. EORTC 24971/TAX 323 tyrimo pagrindinis tyrėjas, EORTC Galvos ir kaklo vėžio skyriaus vadovas ir Antverpeno universiteto ligoninės Onkologinio skyriaus vedėjas dr. Jan B. Vermorken pareiškė, kad pacientų, sergančių neoperabilia vietine-regionine plokščialąsteline karcinoma, išgyvenamumas visada yra mažas. Tyrimų duomenys suteikia šiems ligoniams pagrindą naujoms viltims. Remdamasi tyrimų TAX 323 ir TAX 324 rezultatais JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino Taxotere derinio su cisplatina ir 5-fluorouracilu indikacijas pacientų, sergančių vietiškai išplitusia PLGKK, indukcinei chemoterapijai, o Europos vaistų agentūra (EMEA) pareiškė teigiamą nuomonę apie šį derinį. Aktualia tema kalbamės su VUOI Chirurgijos klinikos Anesteziologijos ir reanimacijos skyriaus vedėju dr. Renatu Tikuišiu (nuotr.). Gerbiamas Daktare, esate O. p. skaitytojams pasakojęs apie trombembolines komplikacijas chirurginiams ligoniams. Pratęskime šiandien šią temą, pakalbėkime konkrečiai apie onkologinių pacientų giliųjų venų trombozės gydymą. Šiandien mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) onkologijoje naudojami vis plačiau. Pats vėžys yra kartu ir liga, ir trombembolijų rizikos faktorius. Vėžys suaktyvina kraujo krešėjimo sistemą ir kol pacientas serga vėžiu, jo kraujo krešėjimas yra padidėjęs. Todėl onkologiniams ligoniams būtina gydyti ne tik patį vėžį, tačiau ir koreguoti krešėjimo sistemą, mažinant jos aktyvumą. Ypač tai aktualu sergančiuosius vėžiu gydant chirurgiškai. Onkologiniams ligoniams trombembolijos įvyksta dažniau, palyginti su ligoniais, nesergančiais vėžiu. Tai gana dažna jų mirties priežastis. Todėl gydymas MMMH medikamentais ne tik sumažina trombembolinių komplikacijų dažnį, o ir prailgina gyvenimo trukmę tų pacientų, kurie serga onkologine liga. Kuo skiriasi onkologinių pacientų GVT gydymas nuo kitų pacientų? Kaip minėjau, onkologinių ligonių kraujo krešėjimo sistemos aktyvumas yra padidėjęs. Šiems ligoniams reikia gydyti ir vėžį, ir reguliuoti kraujo krešėjimo aktyvumą. Šiam tikslui pasiekti šiandien geriausiai tinka MMMH. Tačiau gydymas negali būti trumpalaikis ar epizodiškas, jis turi būti ilgalaikis. Taip pat daugėja duomenų, kad MMMH daro įtaką vėžio prognozei modifikuodami naviko biologiją. Todėl šiandien MMMH reikia naudoti giliųjų venų trombozei gydyti bei antrinei profilaktikai ligoniams, sergantiems vėžiu. Ar yra GVT gydymo naujovių? Yra naujovių gydant būtent onkologinių ligonių giliųjų venų trombozę. Anksčiau giliųjų venų trombembolijos gydymas buvo vienodas: tiek onkologinių, tiek neonkologinių ligonių. Gydoma buvo netiesioginio veikimo antikoaguliantais. Tačiau atlikus nemažai tyrimų, pasikeitė trombembolijų gydymo rekomendacijos vėžiu sergantiems pacientams. Ypač vertingų rezultatų buvo gauta atlikus klinikinį CLOT tyrimą. Klinikinio CLOT tyrimo metu vėžiu sergantys pacientai, kuriems pasireiškia giliųjų venų trombozė ir/arba embolija, buvo atsitiktiniu būdu paskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei buvo skiriami netiesioginio veikimo antikoaguliantai (kumarino derivatai), kitai grupei buvo skiriamas mažos molekulinės masės heparinas (dalteparinas). Tyrimas parodė, kad vėžiu sergantiems pacientams pakartotinė trombembolijos rizika yra pakankamai didelė net ir gydant netiesioginiais antikoaguliantais. O deltaparinas (fragminas) šią riziką sumažina net 52 proc. Gauti tyrimo rezultatai tapo pagrindu registruojant daltepariną (Fragmin) veninės trombembolijos profilaktikai onkologiniams pacientams. Kol kas Lietuvoje turime vienintelį MMMH, kuris turi registruotą indikaciją onkologijoje. Ar galima kalbėti apie GVT profilaktiką? Būtent CLOT tyrimo rezultatai ir parodė, kad tiek 6 mėn., tiek 1 metų išgyvenamumas gerėja tų onkologinių ligonių, kurie vartoja daltepariną. Taigi sergantys vėžiu ir giliųjų venų tromboze turėtų gydymui vietoje netiesioginio veikimo antikoaguliantų 6 mėnesius vartoti mažos molekulinės masės hepariną daltepariną. ĮDOMYBĖS Vitaminas C gali padėti sušvelninti hipertenziją Italų atliktas tyrimas parodė, kad vitaminas C gali sumažinti didelį kraujospūdį nuramindamas sudirgusią centrinę nervų sistemą. Kaip praneša HealthDay News, italų mokslininkai savo tyrimo rezultatus pristatė Amerikos širdies asociacijos konferencijoje Atlantoje,. Tyrimo vadovė dr. Rosa Maria Bruno iš Pizos universiteto sako, jog tyrimas pirmą kartą atskleidė, jog žmogui intraveniškai gavus vitamino C, jo pernelyg suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema nurimsta dėl poveikio oksidaciniam stresui ir todėl sumažėja kraujospūdis. Simpatinė nervų sistema (SNS) yra organizmo centrinės nervų sistemos dalis, kuri valdo nevalingą organizmo veiklą kaip, pavyzdžiui, kraujospūdį. SNS aktyvumo padidėjimas laikomas itin svarbiu veiksniu, dėl kurio prasideda padidėjęs kraujospūdis, galiausiai pažeidžiantis žmogaus organizmą. Šios išvados prisideda prie ankstesnių tyrimų rezultatų, jog vitaminas C ir kitų antioksidantų papildai gali sumažinti didelį kraujospūdį. Pavyzdžiui, britų mokslininkai šių metų sausį žurnale The American Journal of Clinical Nutrition paskelbė duomenų, jog didelis vitamino C kiekis kraujyje gali sumažinti širdies smūgio riziką. Italų tyrime dalyvavo 12 iki tol visiškai nesigydžiusių pacientų, turinčių didelį kraujospūdį, kurio priežastys buvo nenustatytos. Visiems pacientams į veną suleidus po tris gramus vitamino C, jie buvo stebimi 20 minučių, siekiant įvertinti kraujospūdį ir SNS veiklą. Jiems buvo daromos ir elektrokardiogramos. Mokslininkai nustatė, kad po tokių intraveninių infuzijų organizmo antioksidantiniai pajėgumai padidėjo, o SNS aktyvumas sumažėjo maždaug 11 procentų. Be to, tiriamųjų kraujospūdis vidutiniškai sumažėjo beveik 7 procentais, o diastolinis ( apatinis ) kraujospūdis 9 procentais. Tačiau nenustatyta, kad bent kiek ženkliau sumažėtų sistolinis ( viršutinis ) kraujospūdis. Dr. R. M. Bruno pastebi, kad tokie rezultatai gauti naudojant didelę intraveninę vitamino C dozę ir tyrėjai negali pasakyti, ar nuolatinis peroralinis vitamino C vartojimas gali duoti tokius pačius rezultatus. PRANEŠIMAS SPAUDAI Sutent ekonomiškai naudingas sergantiesiems metastazavusia inkstų ląstelių karcinoma gydyti Stokholmas, 2008 m. rugsėjo 15 d. ESMO (European Society for Medical Oncology) pristatyti tarptautinio tyrimo rezultatai parodė, kad sunitinibas (Sutent ) turėtų būti ekonomiškai naudingas kaip pirmos eilės vaistas pacientams, sergantiems metastazavusia inkstų ląstelių karcinoma, gydyti. Farmakoekonominis modelis, patikrintas pagal tris sveikatos apsaugos sistemas Švedijos, Ispanijos ir JAV, parodė, kad gydamas sunitinibu, palyginti su bevacizumabo ir interferono alfa deriniu, sorafenibu ir temsirolimu, reikšmingai pagerino ligos eigą, vertinant pagal išgyvenimo trukmę, laikotarpį iki ligos progresavimo bei kokybiško gyvenimo metus. Be to, gydymas sunitinibu buvo ekonomiškai naudingesnis nei bevacizumabo ir interferono alfa (IFN-alfa) deriniu bei temsirolimu. Gyvenimo kokybės vertinimo rezultatai taip pat parodė, kad pacientų, sergančių metastazavusia inkstų ląstelių karcinoma, gydymas sunitinibu lemia geresnę gyvenimo kokybę nei gydymas IFN-alfa. Šiuos rezultatus patvirtina ir kiti tyrimai, atlikti Europos Sąjungoje, JAV, Brazilijoje, Rusijoje, Australijoje ir Kanadoje (p<0,05). Komentuodama naujojo tyrimo rezultatus, dr. Ulrika Harmenberg iš Karolinska instituto (Stokholmas, Švedija) sakė, kad šis tyrimas suteikia papildomų sunitinibo naudingumo pacientams, sergantiems reta ir sunkiai gydoma vėžio forma, įrodymų. Anksčiau šiais metais ASCO (American Society of Clinical Oncology) buvo pristatyti kito labai svarbaus klinikinio tyrimo rezultatai, parodę, kad gydymas sunitinibu bendrąją gyvenimo trukmę gali pratęsti daugiau nei dvejus metus. Papildydami vieni kitus, šių abiejų tyrimų rezultatai rodo, kad sunitinibas turėtų būti laikomas metastazavusios inkstų ląstelių karcinomos gydymo standartu ir kad toks gydymas būtų ekonomiškai naudingas, palyginti su kitomis gydymo galimybėmis. Kiekvienais metais Europoje apie 63 tūkstančiams žmonių diagnozuojamas inkstų vėžys, ir tai sudaro apie 3 proc. visų vėžio atvejų. Iki šiol gydymo galimybės buvo gana ribotos, tačiau, atsiradus sunitinibui, padaryta didelė pažanga: gydant sunitinibu, bendroji ilgesnė nei 2 metų gyvenimo trukmė buvo pasiekta 47 proc. (95 proc. PI: proc.) pacientų, o gydant IFNalfa 12 proc. (95 proc. PI: 9 16 proc.) (p<0,000001). Geriamoji sunitinibo forma, kaip metastazavusios inkstų ląstelių karcinomos pirmos eilės gydymo priemonė, Europoje buvo patvirtinta 2007 m. sausio mėn. Tai naujas naujos vaistų nuo vėžio klasės preparatas, pasižymintis dvejopu veikimo mechanizmu: sunitinibas slopina vėžinių ląstelių dauginimąsi bei sumažina naviko kraujotaką. Sunitinibas, kuris taip pat gali būti skiriamas neoperabiliam ar metastazavusiam virškinamojo trakto stromos vėžiui gydyti, kai imatinibas neveiksmingas, šiuo metu yra tiriamas kaip preparatas ir kitų tipų vėžiui, tarp jų ir krūties bei kolorektaliniam, gydyti.

10 ONKOLOGO PUSLAPIAI 2008 / Nr. 21 / 10 psl. Erika Umbrasaitė (Tęsinys) Nerimo dienos 2006 m. sausis, Vilnius I. Vienintelis dalykas, kuris man neduoda ramybės, tai skirtingos gydytojų nuomonės apie mano papą. Vieni sako, kad operacija atlikta gerai, kiti puse lūpų šnabžda: O tu nebijai, juk iki švaraus krašto nėra nė poros milimetrų. Iš tiesų išoperuota vos trejetas centimetrų ir nuo auglio iki audinio, kuriame, tikėtina, nėra vėžio 1,8 mm. Internete ir visoje literatūroje rekomenduojamas minimumas 2 mm. Draugai randa vertėją mediką, kuris išverčia ligos išrašą su visais paprastam mirtingajam vertėjui pernelyg paslaptingais medicininiais duomenimis ir Austrijos ambasadoriaus žmonos Rosie padedama išsiunčiu tai vienam geriausių Vienos profesorių. Ir dar nusiunčiu Jokūbo krikštatėviui Carlosui į Ispaniją, kad jis parodytų savo draugams gydytojams. Atsakymas ateina dviprasmiškas: gydymo taktika parinkta teisingai, herceptinas po visko būtinas, tačiau operacija atlikta nepakankama reikėtų persvarstyti pakartotinos operacijos ar net krūties pašalinimo galimybę. Kadangi esu landi ir gaji kaip katė, susirandu vieną geriausių Kauno chemoterapeučių ir nusiunčiu jai elektroninį laišką, klausdama, kaipgi man gydytis ir ar ryžtis operacijai Laba diena, gerb. daktare, ponia X pasiūlė su Jumis pasikonsultuoti dėl mano atvejo. Prisegu skabute išrašą po operacijos. Turėčiau kelis klausimus: 1. Ar operacijos metu pašalinti visi audiniai, kuriuose buvo vėžinės ląsteles vieni gydytojai sako, kad taip, kiti abejoja, man svarbi jūsų nuomonė; 2. Jeigu ne, tai ar reikėtų atlikti mastektomiją, ar, kaip siūlo amerikiečiai, re-exition, kol bus pasiekti švarūs rando kraštai; 3. Taip pat norėjau pasiteirauti dėl chemoterapijos. Šiuo metu gavau jau 4 FEC kursą, epirubicino dozė 170 mg, po to laukia švitinimas ir herceptinas (jeigu pavyks gauti) metus. Jūsų nuomone, ar pakaktų 4 FEC kursų, ar reiketų 6 (6 siūlo medikai iš Austrijos ir jūsų kolega Alvydas Č. Iš Klaipėdos) ą chemijos kursą dėl šeimyninių aplinkybių galėčiau susileisti tik 3 4 dienomis vėliau. Ar tai nepakenks gydymo kokybei? Dėkoju iš anksto už atsakymus, linkiu Jums gero vakaro ir prasmingos darbo savaitės bei tikiuosi kada nors susipažinti asmeniškai, pagarbiai, Erika Umbrasaitė Gydytoja yra tokia maloni ir, nepraėjus nė dviem parom, atsiunčia atsakymą: Laba diena, gavau Jūsų klausimą. Perskaičius klausimus ir duomenis, mintys būtų tokios. Jaunas amžius ir visi nepalankūs prognoziniai veiksniai rodo, kad gydymas turi būti maksimaliai intensyvus. Kaip su šeimynine anamneze gal dar yra kitų mutacijų? Pasigedau mamografijos aprašymo, ar ten buvo matyti tik vienas ar keli navikai, ar buvo piktybinio tipo mikrokalcinatų (kas rodytu DCIS comedo tipo). Jei kalcinatai matėsi, kartoti dabar mamogramą ar neliko mikrokalcinatų po operacijos. Jei taip, operacija tikrai neradikali būtina operuoti iš naujo. Jei nebuvo kalcinatų, o jau turime du invazinio vėžio židinius operuotoje krūtyje, galima galvoti, kad navikas formuojasi keliuose latakuose vienu metu (DAUGYBIŠKUMAS). Kad tai paaiškėtų, reikėtų susiorganizuoti krūties magnetinį rezonansą tai efektyviausias būdas Jūsų amžiuje nustatyti tikslią diagnozę, kai krūtis tanki. MANAU, KAD RECIDYVO TIKIMYBĖ DIDĖLĖ TODĖL, JEI MAMOGRAMA AR MR RODYS NORS KOKĮ ĮTARIMĄ, GERIAU MASTEKTOMIJA. Her2 rodiklis, nepaisant to, kad navikas mažas, nutempia paskui save visą optimistinę prognozę vėžys tikrai labai agresyvus ir gali grįžti, todėl duočiau tikrai 6 chemijos kursus (vis tiek jau plaukai nukentėjo). Lietuvoje herceptinas esant ankstyvosioms vėžio stadijoms dar nekompensuojamas. Dėl herceptino tęsimo esant ankstyvosioms stadijoms visus metus vieningos nuomonės neturi nei austrai, nei kiti europiečiai. Reikia laukti tikslesnių žinių iš mokslininkų. Prieš pradedant gydymą herceptinu, jeigu jums pavyks jį gauti, BŪTINA pasidaryti kardioechoskopiją, ar tikrai gera IF išmetimo funkcija, nes herceptinas kenkia širdžiai. Tada galima tęsti ir vienerius metus. JEI ŠIRDIS LABAI STIPRI IR YRA FINANSINĖS GALIMYBĖS, GALIMA TĘSTI IR 1 METUS. Taip išlauksite pavojingiausią pirmų vienerių metų laikotarpį, kai didžiausia vėžio grįžimo galimybė. LAIŠKAS Vienos krūties istorija Jei išlieka dalis krūties, spindulinė terapija būtina. Jei visiška mastektomija (nėra limfmazgių, nėra audinio, vietinio recidyvo tikimybė maža), galima ir nešvitinti. Užsieniečiai švitina po visų šešių chemijos kursų. Kelias dienas atidėtas 6 kursas didelės įtakos gydymo kokybei tikrai neturės. Linkiu kuo geriausios sėkmes ir sveikatos. EJ Mano chemoterapeutė irgi puse lūpų prasitaria: Nepatinka man tos tausojamosios operacijos. Geriau pašalinti visą krūtį, ypač, kai vėžys toks agresyvus ir tu tokia jauna. Suprantu, kad skaudu. Tačiau į klausimą, tai ką man daryti, ji atsako, jog turiu nuspręsti pati, ji tikrai nieko nerekomenduosianti. Mano chirurgas Saulius B. sako nematąs reikalo daryti pakartotinės operacijos, o tuo labiau mastektomijos. Pasak jo, švitinimas galutinai sunaikins viską, jeigu kas nors ir likę. Aš taip norėčiau juo tikėti, bet netikrumo sėkla jau pasėta. Ir tai mane graužia. Pradedu nepasikėti savimi ir bijoti atsinaujinančios ligos. Juolab kad visada yra geradarių, kurie kursto tą baimę. Ačiū Dievui, bent draugės tyli suprantu, ne jų papai, ką čia ir sakysi. Ričardas sako, kad su mano vėžiu reikia elgtis kaip su užkietėjusiu recidyvistu: pašalinti jį be gailesčio. T.y. atlikti viską, o galbūt net daugiau, nei reikia. Jurgis irgi pasisako už krūties pašalinimą: Man nesvarbu, ar tu būsi su vienu, ar su trim, svarbu, kad tik gyva ir sveika. Tada sprendžiame klausimą, ar atstatinėti krūtį. Apie tai prisiklausiau visokių istorijų, daugiausia nepalankių, ir visai nenoriu. Jurgis juokiasi, kad reikėtų į silikoną įstatyti cypsiuką, kad kaskart suspaudus netikrą krūtį pasigirstų kria kria garsas lyg iš guminės vaikiškos anties. Mums juokinga, nors kiti mūsų juodojo humoro nebesupranta: mandagiai tyli, bet turbūt mintyse sau galvoja, kad iš sielvarto mes išprotėjome. Galbūt ir išprotėjome, bet kasdien mes vis labiau mylime vienas kitą, ir aplinkinis pasaulis mums nebeįdomus. Kaip keista, esu plika, pajuodusiom venom ir nelabai stabili psichiškai (čia juokiuosi, čia verkiu per žinias pamačiusi potvynį sako, taip chemija veikia psichiką, panašiai kaip nėštumas), bet mano seksualinis gyvenimas galbūt net geresnis nei iki šiol. Gal mes iškrypėliai? Or may be this is love? Po trečios chemijos sėdo kraujas kritiškai sumažėjo neutrofilų, baltųjų kūnelių, kovojančių su infekcijomis. Taigi pasiekiau tą kritinę ribą, kai sloga gali nuvaryti mane į kapus. Jeigu nepasikelsiu kraujo per porą dienų (o tai yra neįmanoma, sako daktarė), teks atidėti chemiją. Kadangi esu prisiskaičiusi literatūros, jog chemiją būtina kartoti griežtai pagal grafiką, kitaip ji nebus tokia efektyvi, o aš ja įtikėjusi 100 proc., tai mane varo į paniką. Net apsiverkiu iš apmaudo daktarės kabinete. Kas čia dabar per moteriškumai?, klausia daktarė, pati pasijutusi nepatogiai. Aš noriu nugalėti tą vėžį ir kad jis daugiau negrįžtų, todėl man apmaudu, kad organizmas neatlaiko ir nekovoja kartu su manimi, šnirpšdama nosį murmu. Jaučiuosi šūdinai bliaunu lyg mokinė, gavusi blogą pažymį. Aš kieta, aš super mergina, kartoju mintyse, bet kažkodėl vis mažiau tuo tikiu. Atsisveikindama gydytoja papasakoja, kaip kai kurie ligoniai valgo juoduosius ikrus ir geria raudonąjį vyną tai neva gali pagerinti kraują, nors ji pati tuo netikinti. Man prarasti nebėra ko: už beveik tris šimtus litų nusiperku 100 gramų juodųjų ikrų indelį, nepagailiu pinigų raudonajam vynui ir tris dienas taip maitinuosi: valgau ikrus šaukštais o vyną geriu dideliais gurkšniais. Nuo vyno smagu, bet į ikrus ilgai žiūrėti nebegalėsiu. Ieškau pagalbos visur, net ir anapusiniame pasaulyje. Kai būnu viena namuose, garsiai kalbuosi su močiute, mirusia prieš beveik tris dešimtmečius, bet mane labai mylėjusia. Nors jau seniai jos nebėra ir tik senas rožinis megztinis bei nuostabi samanų spalvos suknelė primena man jos fizinį egzistavimą, visada jaučiau jos globą. Tikiu, kad sunkiausiais gyveno momentais būtent ji ir jos begalinė meilė mane ištraukdavo iš giliausios duobės, tiksliau, ji man suteikdavo jėgų rasti išeitį. Ir dabar tikiu, kad baba taip aš ją vadindavau mane išgelbės. Žiūriu į jos jaunystės nuotrauką mes tokios panašios. Baba, neleisk man mirti, prašau garsiai. Nors, kai pasvarstau filosofiškai, galbūt mirti visai ir nebaisu, galų gale susitiksiu su baba, kurios iš tiesų pasiilgau, ir galbūt sėdėsime abi ant debesėlio ir laimingos žiūrėsime į jus, žemės dulkes. Netyčia randu knygą apie angelus ir sužinau, jog žydų religijoje angelai atlieka itin svarbų vaidmenį, be to, yra net specialus angelas, atsakingas už sveikimą Sabraelis. Taigi įsivaizduoju jį tokį pat gražų ir seksualų kaip Adrianą Brodį ir praleidžiu bemiegę naktį (dar vienas šalutinis chemijos poveikis miego nenoriu, visa naktį galiu būdrauti, bet ir ryte nesijaučiu pavargusi) kalbėdamasi su gundančiu angelu, atsakingu už sveikimą. Kitą rytą ateinu pas daktarę pasiruošusi stebuklui ir stebuklas įvyksta kraujo tyrimai atitinka visas normas. Tai kokius vaistus vartojai?, nepatikliai perklausia gydytoja. Ikrai, vynas ir meilės jėga, šypsausi aš, lyg manęs lauktų ne chemijos seansas, o koks apdovanojimas. Kaip aš noriu, kad greičiau baigtųsi šis gydymas! Ketvirtą chemoterapiją prisimenu kaip baisiausią pykinimas, vėmimas ir galvos skausmas. Dar beleidžiant chemiją prasidėjo alerginė reakcija raudonavo ranka ir niežėjo, taigi teko stabdyti lašinę ir plauti veną vandeniu. Vos atlaikiau. Ranka pajuodusi, visos venos išryškėjusios jos juodos, o galbūt net ir tamsios vyšninės spalvos, studentams galėčiau būti puiki anatomijos vadovėlio iliustracija. Miegu neatsikeldama iš lovos jau šeštą dieną. Namiškiai sunerimę. Valgau beveik nieko. Geriu vandenį. Figūra vis gražėja galiu bent tuo džiaugtis. Ir šventai tikiu, kad kenčiu ne veltui tiesiog jaučiu, kaip kasdien mano kūne blogiečių vėžio sėklų lieka vis mažiau ir kad galiausiai jos visai išnyks. Kai tik pagerėja, ieškau kelių, kaip pasidaryti moderniausius tyrimus (krūties magnetinį rezonansą, kuris Lietuvoje dar neatliekamas) ir būti rami dėl krūties pjauti ją ar ne. Yra vilčių, jog ketvirtoji chemija ir bus man paskutinė. Bent jau taip svarsto mano chemoterapeutė, nors profesorius iš Austrijos ir griežtasis Česas net į kalbas nesileidžia agresyviam vėžiui tik 6 raudonos chemijos, ir nė lašeliu mažiau. Mano argumentas: Aš daugiau nebeiškęsiu, jų neįtikina. Jurgis irgi neleidžia pasiduoti. O dieve, kaip tai būtų gerai, kad praėjęs košmaras jau ir būtų gydymo pabaiga. Sabraeli, močiute, ar galit padaryti man šį stebuklą? ANONSAS Žurnalistė Erika Umbrasaitė šį rudenį skaitytojams pristato pirmąją savo knygą, paremtą dramatiška jos ligos istorija. Knygoje (kurios ištraukas spausdiname Onkologo puslapiuose ) simboliniu pavadinimu Vienos krūties istorija ironiškai, optimistiškai, o kartais ir graudžiai, pasakojama skaudi jaunos moters, per jaunos sirgti ir mirti, patirtis susirgus agresyvia krūties vėžio forma. Knygos pagrindas autentiškas dienoraštis, rašytas beveik kasdien dvejus metus, kuriuos truko kova už teisę pasveikti. Vienos krūties istorija tai knyga, kur po juodojo humoro kauke slepiasi begalinis noras gyventi ir mėgautis gyvenimu. Tikiuosi, kad mano atvirai papasakota patirtis bus naudinga ne tik toms moterims bei jų artimiesiems, kuriems tenka kovoti su klastinga liga, bet padės ir sveikiesiems pažvelgti į gyvenimą kitaip lengviau, linksmiau, šviesiau. Gyvenimas tai žaidimas, tik mes kartais pernelyg rimtai jį vertiname, pasakojo debiutuojanti autorė. Knygą leidžia viešoji įstaiga Rožinio kaspino draugija. Tai nepelno siekianti organizacija, įgyvendinanti visuomenės švietimo krūties vėžio, jo diagnostikos, gydymo ir gyvenimo su šia liga projektus, leidžianti švietėjišką literatūrą pacientams, įkūrusi informacinę svetainę pacientams bei jų artimiesiems Rožinio kaspino draugija organizuoja įvairius kultūrinius projektus, kurių metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į krūties vėžiu sergančias moteris. Spalį, tarptautinį kovos su krūties vėžiu mėnesį, draugija paminės dalydama moterims simbolinius rožinius kaspinus, kurie reiškia solidarumą su šia liga sergančiais žmonėmis. Akcijos partneriai žurnalas Moteris ir kosmetikos salonų tinklas Kristiana.

11 2008 / Nr. 21 / 11 psl. ONKOLOGO PUSLAPIAI GYDYTOJO TRIBŪNA Gydytojas Vytautas Čepulis operacinėje... Būti gydytoju reiškia visą gyvenimą paskirti žmonėms Onkologo puslapiuose dažnai galima perskaityti buvusių pacientų padėkas VU Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus LOR, galvos ir kaklo chirurgijos ir onkologijos poskyrio onkologui chirurgui Vytautui Čepuliui. Pacientai ir jų artimieji dėkoja ne tik už gydytojo profesionalumą, meistriškai atliktą operaciją. Visi V.Čepulio gydyti pacientai dėkoja už nepaprastą atjautą, humaniškumą, ypatingą žmogišką šilumą, optimizmą, kuris suteikia pacientui papildomų jėgų, padeda sveikti. LR Sveikatos apsaugos ministerija šių metų pavasarį Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojui Vytautui Čepuliui suteikė Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą ir apdovanojo jį Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklu. Nusipelnęs Lietuvos gydytojas onkologas chirurgas Vytautas Čepulis mielai sutiko pasikalbėti apie gydytojo profesiją ir gyvenimo prasmę. Pirmiausia O. p. redakcija sveikina Jus garbingo vardo suteikimo proga. Norime paklausti, ką Jums reiškia tokio garbingo vardo suteikimas. Ar tai pakeis ką nors Jūsų gyvenime, profesinėje veikloje? Manau, kad nei mano gyvenime, nei mano kaip gydytojo veikloje šitas garbingas vardas nieko iš esmės nepakeis. Jaučiuosi ly-...ir savo kabinete prie darbo stalo giai taip pat: koks buvau, toks ir esu. Manau, reaguoju normaliai, žinoma, buvo labai malonu sužinoti, kad esu taip įvertintas. Tiesa sakant, nežinau ar Lietuvoje yra daugiau onkologų chirurgų, pelniusių tokį vardą? Esu dėkingas Onkologijos instituto administracijai, pasiūliusiai mane šiam apdovanojimui gauti. Džiaugiuosi nuoširdžiai, kad ta įstaiga, kuriai atidaviau daugiau nei trisdešimt metų darbo, vertina mano kuklų triūsą. Jaučiuosi pamalonintas. Gerbiamas daktare, Jūs esate jau antros kartos gydytojas. Atsakykite į paprastą klausimą: ką reiškia būti gydytoju, kokia gydytojo vieta mūsų visuomenėje? Iš tiesų esu auklėtas medikų šeimoje, mačiau tėvo pavyzdį. Jo gyvenimas buvo tikrai atiduotas darbui, pacientams. Na ir taip atsitiko, kad ir aš, rinkdamasis profesiją, nuėjau tėvo pėdomis. Net ir specialybę pasirinkau artimą jo buvusiai: tėvas buvo žinomas veido-žandikaulių chirurgas, chirurginės stomatologijos katedros vedėjas, profesoriavo Kauno medicinos universitete. O ką reiškia būti gydytoju? Atsakau labai paprastai ir aiškiai: visą gyvenimą paskirti žmonėms, rūpintis ir stengtis, kiek nuo tavęs, kaip gydytojo, priklauso, kad jie būtų sveiki. Didžiausias gydytojui atlyginimas yra tas momentas, kai pamatai pasveikusį pacientą. Juk mes kalbame apie onkologiją... Prieš ateidamas į onkologiją aštuonerius metus esu dirbęs bendrojoje chirurgijoje, veido-žandikaulių chirurgijoje. Tai medicinos sritis, kur gelbėdavome žmogų, kovodavome už jo gyvybę ūmių ligų atvejais: pacientai atvykdavo su kraujavimais, peritonitais, trūkusiom opom, po traumų... Džiaugdavausi, kai operacijos pavykdavo. Ir tada, ir dabar jaučiu didžiulį moralinį pasitenkinimą, kai kaip gydytojas galiu padėti žmogui. Šiandien mes sakome, kad atėjo naujų technologijų era. Kaip jūs manote, ar robotinė chirurgija išstums iš operacinės chirurgą žmogų? Ar naujoji technika liks tik puikiu įrankiu gero chirurgo rankose? Net neabejoju, kad naujos technologijos leis dar geriau dirbti chirurgui. Viliuosi, kad ateityje jų bus dar daugiau ir dar tobulesnių. Štai pažvelkime į bendrąją chirurgiją: pavyzdžiui, be ypatingos optinės įrangos negalėtų egzistuoti mikrochirurgija. Arba puikūs ortopedinės chirurgijos rezultatai... Juk kol nebuvo įvaldytos sąnario keitimo operacijos, žmonės susidėvėjus sąnariams būdavo pasmerkiami invalidumui... O dabar po sąnario pakeitimo operacijų žmonės sugrįžta į pilnakraujį gyvenimą: dirba, šoka, keliauja. Ypač onkologijoje mes juntame didžiulę technologinę pažangą. Ir ateityje tikimasi didelių permainų. Galbūt nebereikės didelių operacijų dėl piktybinių navikų, juk jau dabar taikome medikamentinę taikinių terapiją, kuri nukreipta tiesiai į vėžinę ląstelę. O spindulinės terapijos aukštasis pilotažas : intensyviai moduliuotos spindulinės terapijos metu mūsų specialistai jau sugeba apeiti gyvybiškai svarbius organus ir švitinti naviką tiesiogiai. Iš tiesų medicinoje taikomos technologijos taip sparčiai vystosi, kad yra pagrindas žiūrėti į ateitį su optimizmu. Esu tikras, kad chirurgija tai ta medicinos sritis, kurioje žmogus, be abejonės, išliks pagrindinė figūra. Išskirtinai didžiulę reikšmę onkologijoje turi chirurgo meistriškumas, patirtis ir nuojauta. Gerbiamas daktare, štai šiandien Jūs atlikote jau keturias operacijas. Ar tai Jūsų įprastas darbo tempas? Galėtume dirbti dar intensyviau, jeigu būtų sąlygos. Aš tikrai nejuokauju. Jeigu atsirastų galimybės chirurgą išnaudoti intensyviau, aš tam pasiruošęs. Juk chirurgas yra apkraunamas tokiais darbais, kuriuos atlikti tikrai nėra reikalinga chirurgo kompetencija. Visą savo darbo laiką stovėdamas prie chirurginio stalo, chirurgas dirbtų dvigubai ar net trigubai našiau. Paplitus lyg ir savaime suprantama nuomonė, kad chirurgas chirurgijoje yra pagrindinis asmuo? Ne, tikrai taip nėra. Aš manau, kad chirurgas atlieka tik pusę darbo. Antra pusė tai slauga, pooperacinė priežiūra. Taip pat operacijos sėkmei nepaprastai svarbu priešoperacinis paciento paruošimas. O kur dar anesteziologo darbas visos operacijos metu, jo neapaprastai didelė atsakomybė. Be šiuolaikinės anesteziologijos chirurgas kaip be rankų, jis paprasčiausiai bejėgis. Žodžiu, chirurginė operacija tai didelės komandos darniai atliekamas darbas. O chirurgas jos narys ir, žinoma, jo rankose didžiausia atsakomybė... Neseniai ir aš pats išbandžiau paciento rolę. Likau labai patenkintas šiuolaikinės anesteziologijos pasiekimais. Ko Jūs, patyręs onkologas chirurgas, norėtumėte palinkėti Onkologo puslapių skaitytojams? Noriu palinkėti visiems Lietuvos žmonėms sveikatos. Noriu priminti: mielieji, neužleiskite savo ligų ar negalavimų, kad neprireiktų važiuoti pas mus į Vilniaus universiteto Onkologijos institutą jau esant vėlyvai piktybinio naviko stadijai. Žymiai geresnių gydymo rezultatų mes, onkologai, pasiekiame gydydami ankstyvųjų stadijų vėžiu sergančius pacientus. Noriu pasakyti žmonėms paprastai laiku kreipkitės į gydytojus, nenumokite ranka į negalavimus ar net nesunkius sveikatos sutrikimus. Ir savišvietos nereikėtų užmiršti. Juk dabar tiek daug galimybių pasiskaityti, sužinoti daugiau apie žmogaus organizmą, apie sveiką gyvenseną, kurios taisyklių nepaisydami, metų metais kenkiame sau patiems ir prisišaukiame bėdų. Juk dabar Lietuvoje ir profilaktiškai pasitikrinti yra nemažai galimybių. Patys žmonės turėtų būti aktyvesni, turėtų labiau pasirūpinti savo sveikata. To ir linkiu visiems Onkologo puslapių skaitytojams. Ačiū už pokalbį ir linkime Jums, gerbiamas Daktare, didelės sėkmės Jūsų kilniame darbe. Gydytojas Pranas Naujokaitis su savo įsteigtais prizais Aktyvus žmogus visada aktyvus Molėtų rajone Obuolių salos teniso aikštyne birželio mėnesį įvyko Prano Naujokaičio vardo teniso dvejeto turnyras. Nenuilstantis organizatorius gydytojas Pranas Naujokaitis, buvęs VU Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas krūtinės chirurgas, dabar pensininkas ir pusę metų gyvenantis savo sodyboje Molėtų rajone Kulionių kaime, aktyviai dalyvauja Molėtų sportiniame gyvenime. Idėja surengti Prano Naujokaičio teniso turnyrą kilo praeitais metais, kai draugai šventė aktyviai tenisą žaidusio gydytojo 75-metį. Pats gydytojas Pranas Naujokaitis teniso nebežaidžia treti metai. Aš dar gyvas! Tačiau kadangi man atliktos keturios chirurginės intervencijos širdyje, teniso aikštyne esu jau tik žiūrovas, sako Pr. Naujokaitis. Pr. Naujokaitis džiaugiasi, kad turnyras pavyko, kad lauko tenisas populiarėja ir Molėtuose, ir aplinkiniuose rajonuose, kad auga jaunoji pamaina. Gydytojas Pr. Naujokaitis tvirtai tiki, jog šiais metais antrą kartą sėkmingai surengtas teniso dvejeto turnyras taps Molėtuose tradiciniu. O. p. informacija

12 ONKOLOGO PUSLAPIAI 2008 / Nr. 21 / 12 psl. ĮDOMYBĖS Apie statistinio lietuvio mitybą Habil. dr. Juozas Kurtinaitis Lietuvos jaunuoliai liekniausi Tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojų mityba nėra pakankamai sveika antsvorį turi 41 proc. vyrų ir 27 proc. moterų, nutukę 14 proc. vyrų ir 17 proc. moterų. Nutukimas skatina įvairių ligų atsiradimą, trumpina gyvenimo trukmę, didina invalidumą, mažina darbingumą, blogina gyvenimo kokybę, todėl būtina jo išvengti. Per paskutinius du dešimtmečius Europoje nutukimo atvejų padaugėjo net 3 kartus. Šiuo metu kas antras suaugęs ir kas penktas vaikas turi antsvorį, iš jų trečdalis jau yra nutukę. Kaip rodo tyrimai, nutukimas labiausiai paplitęs tarp mažesnes pajamas gaunančiųjų bei žemesnio išsilavinimo gyventojų. Dauguma jų maitinasi neteisingai, vartoja per daug riebalų, saldumynų, druskos, kaloringų gėrimų ir per mažai daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų. Du trečdaliai gyventojų yra fiziškai neaktyvūs, neužtikrina net minimalaus judėjimo dėl sveikatos. Panašios tendencijos yra ir Lietuvoje. Pastebima, kad nutukimu dažniau skundžiasi vyrai nei moterys. Finbalt Health Monitor atliktas tyrimas rodo, kad nuo 1994 m. iki 2002 m. vyrų, kenčiančių nuo nutukimo, Lietuvoje padaugėjo beveik 6 proc. (nuo 10,6 proc m. iki 16,2 proc m.). Moterų svorio duomenys minėtuoju laikotarpiu priešingi pastebimas nutukimo mažėjimas: nuo 18,9 proc m. iki 15,8 proc m. Tai gali būti susiję su kūno įvaizdžio formavimu bei vertinimu. Mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad moterys linkusios labai kritiškai vertinti savo kūno svorį, o vyrai, tam skiria mažiau dėmesio ir dažnai nepripažįsta turintys antsvorio ar sergantys nutukimu. Kita vertus, pernelyg kritiškas moterų savęs vertinimas dažnai lemia kitokio tipo kraštutinumus badavimus, dietas ir pan. Moksliniai duomenys rodo, kad nuo 50 iki 88 proc. paauglių merginų neigiamai vertina savo kūno apimtis, net 49 proc. merginų teigia pažįstančios žmonių, turinčių valgymo sutrikimų. Tarptautinės nutukimo tyrimų asociacijos 2005 m. duomenys rodo, kad lietuvių jaunuoliai nutukimu serga rečiausiai. Dažną lietuvį tokie faktai tikriausiai priverstų šyptelti: Pagaliau kuo nors lenkiame Europą. Minėto tyrimo duomenys rodo, kad dažniausiai antsvoriu skundžiasi Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos, Graikijos jaunuoliai. Tyrimus atlikus 34 pasaulio šalyse, Lietuvos rezultatai pasirodė esą geriausi. Tačiau mokslininkai įspėja, kad džiaugtis dar per anksti. Kiek suvalgome mėsos? Greta antsvorio kontrolės, rekomenduotina būtų sumažinti mėsos vartojimą, apsiribojant 2 kg mėsos per mėnesį. Tai galėtų paskatinti žmones vartoti įvairesnių maisto produktų bei daržovių. Daugiausia mėsos yra suvartojama industrinėse šalyse, kurioms priskiriamos 15 Europos Sąjungos šalių, Norvegija, Šveicarija, Kanada, JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Japonija, Izraelis ir Pietų Afrika. Šiose šalyse gyvena 15 proc. pasaulio gyventojų, tačiau mėsos suvartojama apie 37 proc. Industrinėse šalyse vienam gyventojui tenka apie 88 kg mėsos, o besivystančiose, kurioms priskiriamos Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos valstybės, 25 kg per metus. Prognozuojama, kad industrinėse šalyse mėsos suvartojimas didės 0,6 proc. kasmet, o besivystančiose šalyse 2,7 proc. Per pastaruosius dešimt metų mėsos vartojimas industrinėse šalyse didėjo 1,3 proc., o besivystančiose šalyse 6,1 proc. per metus. Jungtinių tautų organizacijos Maisto ir žemės ūkio organizacijos ekspertai prognozuoja, kad iki 2015 m. mėsos vartojimas pasaulyje kasmet augs apie 1,9 proc. Vartojimui augti didžiausią įtaką daro šalies išsivystymo lygis ir gyventojų pajamos. JAV ekspertai teigia, kad 100 kg mėsos suvartojimas vienam gyventojui nėra riba. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose mėsos vartojimas nuo 1989 iki 1999 m. padidėjo nuo 112 iki 123 kg. Maisto ir žemės ūkio politikos tyrimų instituto ekspertai prognozuoja, kad mėsos suvartojimas dar 5 proc. didės iki 2011 m. Prognozuojama, kad pereinamosios ekonomikos šalyse, kurioms priskiriama ir Lietuva, mėsos vartojimas turėtų didėti ir 2015 m. siekti 53,8 kg, o industrinėse šalyse 95,7 kg vienam gyventojui. Rekomenduotina būtų Lietuvos gyventojams valgyti daugiau paukštienos, kurios pastaruoju metu suvartojame mažiausiai Europoje apie 1 kg gyventojui. Pienas reabilituotas Lietuvoje vienas gyventojas per metus išgeria apie 100 l pieno, suvartoja apie 3 kg sviesto bei apie 10 kg sūrių. Kelis pastaruosius dešimtmečius mokslininkų sluoksniuose vyravo nuomonė, kad karvės pieną reikia gerti retkarčiais ir po nedaug. Bet naujausi tyrimai Velse reabilitavo pieną. Paaiškėjo, jog jis padeda užkirsti kelią insultui, širdies ligoms, taip pat kai kurių formų diabetui. Per du pastaruosius dešimtmečius pieno suvartojimas Europos šalyse buvo gerokai sumažėjęs. Manyta, kad jame esama pernelyg daug riebalų, dėl kurių cheminės sudėties siaurėja kraujagyslės. Bet dabar šios prielaidos visiškai paneigtos. Piene yra apie 200 įvairių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmo ląstelėms atsinaujinti ir energijai gauti. Be to, jame esama visų lengvai įsisavinamų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų, fermentų, organinių rūgščių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. Apie alkoholį 2005 m. vienam gyventojui teko vidutiniškai 10,7 l absoliutaus alkoholio, tai 0,3 l daugiau nei 2004 m., o vienam 15 m. ir vyresniam gyventojui atitinkamai 12,9 l, tai 0,1 l daugiau. Didėjantis alkoholio suvartojimas daro neigiamą įtaką gyventojų sveikatai. Nors alkoholis nesukelia piktybinių navikų, tačiau jiems atsiradus labai paskatina jų vystymąsi. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos duomenimis, 2006 m. vienam lietuviui teko 12,2 l gryno alkoholio per metus m. šis skaičius paaugo iki 14,3 l. Specialistai spėja, kad, priskaičiavus nelegalų alkoholį, šis skaičius turėtų siekti apie 20 litrų. Kad vis daugiau geria mažamečiai, patvirtina ir gydytojai. Beveik 40 proc. paauglių pirmą kartą pasigeria nesulaukę 11 metų. Tokius duomenis skelbia Pasaulinė sveikatos organizacija. Nors Lietuvoje tokie tyrimai neatlikti, specialistai tikina, kad šioje srityje lietuviai sparčiai vejasi Vakarų šalis, kur ši problema aktualiausia. Lietuvoje nuo 1995 m. alkoholio kontrolės įstatymas koreguotas beveik 30 kartų, tačiau ne į gerąją pusę: alkoholio reklama ir pardavimas tampa vis liberalesni. Ar sveika gerti vyną? Manau, ne vienas iš mūsų esame girdėję, kad prancūzai pietų metu mėgsta išgerti po taurę vyno, o po saulės vonių ypač patartina pasimėgauti raudonojo vyno taure. Yra pastebėta, jog išgertas vynas sumažina riziką susirgti Alzhaimerio, Parkinsono bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Vyno sudėtyje yra antioksidantų, mažinančių tikimybę susirgti vėžiu. Vis dėl to reikėtų nepamiršti, kad išgerto vyno kiekis atvirkščiai proporcingas jo naudai. NAUJIENOS Ir vėl apie mobiliuosius telefonus Žinomo vėžio tyrimų instituto vadovas pateikė beprecedentį įspėjimą savo įstaigos darbuotojams: jis nurodė riboti mobiliųjų telefonų naudojimą dėl galimos rizikos susirgti vėžiu. Pitsburgo (JAV) universiteto Vėžio instituto direktoriaus dr. Ronaldo B. Herbermano šią vasarą išplatintas įspėjimas prieštarauja daugybei tyrimų, kurių metu nebuvo rasta sąsajos tarp vėžio ir mobilaus telefono naudojimo ir kurie nekelia susirūpinimo JAV maisto ir vaistų administracijoje. R. Herbermano žingsnis pagrįstas ankstesniais nepublikuotais duomenimis. Jo nuomone, gauti mokslinius atsakymus užtrunka per daug ilgai ir todėl, žmonės turėtų imtis veiksmų dabar, ypač kai tai susiję su vaikais. Man susirūpinimą kelia tai, kad mes neturėtume laukti galutinio tyrimo rezultatų, geriau pasisaugoti, negu vėliau gailėtis, teigia R. Herbermanas. Nė vienas iš pagrindinių akademinių vėžio tyrimų institutų nepateikė pavojaus signalo dėl mobiliųjų telefonų naudojimo. Tačiau R. Herbermano patarimas gali sukelti mobiliųjų telefonų vartotojų, ypač tėvų, susirūpinimą. Atmintinėje, kurią jis išsiuntė maždaug savo instituto darbuotojų, teigiama, kad vaikai turėtų naudoti mobiliuosius telefonus tik kritiniais atvejais, kadangi jų smegenys tebesivysto. Jo manymu, suaugusieji turėtų laikyti mobiliuosius telefonus toliau nuo galvos ir naudoti ausines arba laisvų rankų įrangą. Jis netgi įspėja nenaudoti mobiliųjų telefonų viešose vietose, pavyzdžiui, autobusuose, kadangi tuomet kitus žmones taip pat veikia elektromagnetiniai laukai. Dėl klausimo, ar kenkia elektromagnetinė radiacija, mokslininkai nesutaria. Viduržemio jūros dieta padeda išvengti mirties nuo chroniškų ligų Italų mokslininkai nustatė, jog žmonėms, kurie griežtai laikosi Viduržemio jūros dietos, sumažėja rizika susirgti širdies ligomis, vėžiu, Parkinsono ar Alzheimerio ligomis. Tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas British Medical Journal. Jeigu žmonės vartotų geresnės kokybės maistą, mums galbūt pavyktų sumažinti tokių ligų dažnumą beveik 10 procentų, sako tyrimui vadovavęs dr. Francesco Sofi iš Florencijos universiteto. Vadinamoji Viduržemio jūros dieta yra gausi alyvuogių aliejaus, grūdų, vaisių, riešutų, daržovių ir žuvies, į ją įeina šiek tiek vyno, tačiau mažai kitokio alkoholio, mėsos ir pieno produktų. Italų analizei buvo panaudoti duomenys apie daugiau kaip 1,5 milijono žmonių, kurie buvo dalyvavę dvylikoje tarptautinių tyrimų apie mitybos įpročius ir sveikatą. Tokie asmenys buvo stebimi nuo 3 iki 18 metų. Nustatyta, kad griežtai Viduržemio jūros dietos besilaikę asmenys ženkliai pagerino savo sveikatą. Tokių žmonių bendrasis mirtingumas sumažėjo 9 proc., tiek pat sumažėjo mirtingumas nuo širdies ir širdies kraujagyslių ligų, 13 proc. sumažėjo mirtingumas sergant Parkinsono ir Alzheimerio ligomis bei 6 proc. sergant vėžiu. Pasak tyrėjų, tokie rezultatai patvirtina visų svarbiausių mokslo institutų dabartines rekomendacijas skatinti Viduržemio jūros mitybą siekiant išvengti chroniškų ligų. Ši dieta tinka bet kurioje pasaulio vietoje gyvenantiems žmonėms tiek vyrams, tiek moterims. Dr. David L. Katz iš Jeilio universiteto medicinos mokyklos sako, kad apskritai taisyklinga mityba ir fizinis aktyvumas yra visų svarbiausias geros sveikatos veiksnys ( HealthDay News ). Viduržemio jūros dieta yra vienas tokios mitybos pavyzdžių, tačiau ne vienintelis. Tęsdami tyrimus galbūt sužinosime, kuris iš kelių tinkamos mitybos pavyzdžių yra geriausias, sako dr. D. L. Katz. Redakcinė grupė: Juventa SARTATAVIČIENĖ vyriausioji redaktorė Gražina PRUSKUVIENĖ redaktorė ir kalbos redaktorė Jūratė TAMOŠAUSKIENĖ medicinos redaktorė Edmundas PAUKŠTĖ fotografas Pagal užsienio spaudą Redakcinė kolegija: Prof. K. P. Valuckas (pirmininkas) Dr. J. Vesėliūnas Dr. V. Atkočius Dr. J. Didžiapetrienė B. Aleknavičienė Dr. E. Aleknavičius Dr. R. Ambrozaitis Dr. E. Janulionis A. Grėbliūnienė Pagal DELFI Redakcijos adresas: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas Santariškių 1, LT Vilnius Tel , Faksas El. paštas: juventa.sartataviciene@vuoi.lt Dizainerė Inga Petrauskienė, UAB Petro ofsetas Spausdino UAB Petro ofsetas Žalgirio g. 90, LT Vilnius Tel. (+370 5) Faks. (+370 5) El. p. priemimas@petroofsetas.lt,