PER KRAUJĄ IR KITUS KŪNO SKYSČIUS PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ RIZIKA ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE

Transcript

1 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Panevėžio departamentas PER KRAUJĄ IR KITUS KŪNO SKYSČIUS PLINTANČIŲ INFEKCIJŲ RIZIKA ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Lileikytė

2 Vienytis bendram tikslui ir siekti didinti visuomenės informuotumą apie tyrimų dėl ŽIV ir hepatitų svarbą. Siekiama, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šių ligų keliamas grėsmes, pasitikrintų bei suprastų, kad yra veiksmingas šių ligų gydymas.

3 Kraujo patogenai Perduodami per kraują ir (ar) kūno skysčius, jiems patekus į kito jautraus infekcijai asmens organizmą. Dažniausiai virusai: hepatitas B; hepatitas C; ŽIV; Kitos: maliarija, sifilis, bruceliozė, leptospirozė, Kroicfeldto-Jakobo liga, virusinė hemoraginė karštligė, geltonasis drugys, T limfoblastinė leukemija, Denge karštligė, babeziozė ir kt. medicininius instrumentus, kraują ir / ar jo produktus, per pažeistą odą ar sveikas gleivines tiesioginio sąlyčio, turėję tiesioginį sąlytį su ligonio krauju ir (ar) kūno skysčiais, šlapimu, užterštais ligonio daiktais, didžiausia rizika užsikrėsti, kai ligonis kraujuoja, vemia, viduriuoja, dalinimosi krauju užterštomis adatomis arba kitais reikmenimis

4 Darbuotojo ekspozicija krauju ir kūno skysčiais Darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais, taip pat sužeidimas (mikrotrauma) naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais įsidūrus adatomis, susižeidus kitais aštriais daiktais, užterštais infekuoto paciento krauju ir (ar) kūno skysčiais; tiesiogiai patekus infekuoto kraujo ir (arba) kūno skysčių, sekretų su krauju tiškalų, purslų, aerozolių ant akių, nosies, burnos gleivinių, pažeistos (pvz., nutrintos, suskeldėjusios ar pažeistos dermatito, egzemos) odos netiesiogiai per užterštas minėtais skysčiais rankas, instrumentus, aplinkos daiktus darbuotojai gali susižeisti ir dėl neteisingų veiksmų, atlikdami procedūras, pvz., iš rankų į rankas perduodami aštrius prietaisus, šalindami aštrius daiktus, dėdami aštrius daiktus į atliekų konteinerius arba kai darbui trūksta medicinos prietaisų su techninėmis saugos priemonėmis

5 PSO duomenimis apie 40 proc. HBV, HCV ir 2,5 proc. ŽIV infekcijų tarp sveikatos priežiūros darbuotojų yra susijusios su profesine ekspozicija dėl su(si)žeidimų aštriais daiktais 2 mln. hepatito B virusų 70 tūkst. HBV atvejų Kasmet pasaulyje 3 milijonai sveikatos priežiūros darbuotojų (iš 35 milijonų) yra paveikiami kraujo patogenų dėl su(si)žeidimų adatomis ir kitais aštriais daiktais (poodinės ekspozicijos) 0,9 mln. hepatito C virusų 15 tūkst. HCV atvejų 170 tūkst. - ŽIV 500 ŽIV atvejų Didelė rizika užsikrėsti asmenims: turintiems daug lytinių partnerių, vartojantiems narkotines medžiagas, medicinos darbuotojams( chirurgams, stomatologams, akupunktūros specialistams, greitosios pagalbos medikams), hemodializuojamiems paientams, keliautojai

6 Užsikrėtimo rizika Užsikrėtimo šiomis ligomis rizika priklauso nuo: užkrato kiekio, perdavimo būdo, mikroorganizmo jautrumo aplinkos veiksniams ir cheminėms medžiagoms, pačių virusų virulentiškumo, jų paplitimo populiacijoje, darbuotojo imuninės sistemos stiprumo, susižalojimo gylio, laikotarpio nuo susižalojimo iki žaizdos antiseptikos bei profilaktikos priemonių naudojimo po mikrotraumos ar ekspozicijos. 0,001 ml infekuoto kraujo 1 ml infekuoto kraujo Hepatitas B Hepatitas C ŽIV

7 Rizika (Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos ULAC 2014) ŽIV infekcijos rizika po poodinės ekspozicijos (su(si)žeidimo adatomis ir kitais aštriais daiktais) rizika yra 0,3 proc. (3-ims iš 1000). HCV infekcijos rizika po poodinės ekspozicijos infekuotu HCV krauju rizika yra 3 proc. HBV infekcijos rizika po poodinės ekspozicijos rizika nuo 6 iki 30 proc. (30 iš 100)

8 Ekspozicijos atvejų statistika (Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos ULAC 2014) Europoje kasmet nustatoma apie 1 mln. adatos dūrio sužeidimų. Dažniausiai įsiduria slaugytojos sveikatos priežiūros įstaigose (EU Commission for Employment). Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos duomenimis per 5 metus tarp sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų užregistruoti tik 2 virusinių hepatitų B ir C atvejai (2014 m. duomenys)

9 Ekspozicijos atvejų statistika Su(si)žeidimų aštriais instrumentais Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose 2012 metų apklausos rezultatai. (Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Aldona Baublytė) 2012 m. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų (dalyvavo 996 asmenys) apklausos duomenimis, 85 proc. darbuotojų yra susižeidę aštriais instrumentais, o registruota tik 119 (10 proc. visų su(si)žeidimų. 46 proc. su(si)žeidimų įvyko atlikus procedūras, 22 proc. šalinant panaudotas priemones. Pasekmės: 63 pacientams buvo atlikti kraujo tyrimai dėl virusinių ligų po patirtų mikrotraumų darbe, 21 proc. iš jų buvo nustatyti šie susirgimai: 9 atv hepatito B, 4 atv. - hepatitas C

10 Ekspozicijos atvejų statistika Medicinos personalo mikrotraumų ir atsitiktinio sąlyčio su krauju ir kitais kūno skysčiais valdymas ligoninėje (Studentė R.Lukianskytė, vadovė prof. J. Petrauskienė, Kaunas 2009) N=201. Mikrotraumas darbe per 12 mėn. laikotarpį patyrė 36,8 proc. darbuotojų; atsitiktinį sąlytį su krauju ir/ar kitais kūno skysčiais 55,7 proc. respondentų. Pagrindinės susižeidimų priežastys: didelis darbo krūvis (33,8 proc.), neatidumas, skubotas (45,9 proc.). 57,5 proc. patyrusiųjų mikrotraumas ir 80 proc. patyrusiųjų ekspoziciją krauju ar kitais kūno skysčiais jų neregistravo. Operacinės slaugytojų susižeidimų adatomis ir kitais aštriais instrumentais rizikos vertinimas (Studentė Natalja Surgunt, vadovė Dr. Daiva Kriukelytė, KAUNAS, 2014) N=171. Tyrimu nustatyta, kad 60 proc. (n=105) slaugytojų registravo susižeidimus, o 40 proc. (n=70) susižeidimų neregistravo. Priežastys, dėl kurių slaugytojai neregistravo susižeidimų: manė, kad susižeidimas yra lengvas (64,3 proc., n=45), pranešimas nieko nepadės (51,4 proc., n=36), teigė, kad yra didelis užimtumas darbe (50 proc., n=35) ir kt. Trečdalis respondentų manė, kad pacientas neinfekuotas HBV

11 Ekspozicijos atvejų statistika Medicinos darbuotojų profesiniai biologiniai rizikos veiksniai (Greta Gailienė, Regina Cenenkienė, Medicina (Kaunas) 2009; 45(7)) 51,4 proc. respondentų patyrė mikrotraumą, 62,1 proc. ekspoziciją biologiniais skysčiais, 86 proc. respondentų nebuvo pasiskiepiję HB vakcina

12 SERGAMUMAS VIRUSINIAIS HEPATITAIS PANEVĖŽIO APSKRITYJE M.

13 (ULAC duomenys) (ULAC duomenys) Užregistruoti 23 ūminio VHC atvejai. Priežastis žinoma 1 atv. Iš 32 diagnozuotų ūminio VHB atvejų 27 (84,4 %) atvejų užsikrėtimo vieta liko neišaiškinta.

14 Sergamumas ūminiais VHB ir VHC pagal amžių (ULAC duomenys)

15 Rodiklis 10 tūkst. gyv. UŽSIKRĖTIMAS ŽMOGAUS IMUNODEFICITO VIRUSU (ŽIV) PANEVĖŽIO APSKRITYJE M Panevėžio apskritis Lietuva proc. visos Lietuvos atveju tenka Panevėžio apskr m 2007 m 2008 m 2009 m 2010 m 2011 m 2012 m 2013 m

16 Hepatitai B ir C aktuali problema ULAC duomenimis, oficialiai registruojamų susirgimų virusiniais hepatitas Lietuvoje mažėja, tačiau tyrimais įvertinta, kad Lietuvoje kas 6-tas gyventojas turi virusinio hepatito B žymenų. PSO duomenimis, hepatito virusu užsikrėtęs kas 12-tas pasaulio gyventojas. Skaičiuojama, kad virusinio hepatito B papilitimas Lietuvoje siekia apie 1 proc., o virusinio hepatito C 3 proc. ECDC stebėsenos ataskaitos duomenimis, sergamumo ūmiu VHB rodiklis Lietuvoje, lyginant su ES šalių vidurkiu, yra toks pat, 2012 m. siekė 0,8 atv./100 tūkst. gyv. PSO duomenimis, 3 proc. pasaulio gyventojų yra infekuoti HCV, kasmet nustatoma 3 4 milijonai naujų VHC susirgimų atvejų. Iki 85 proc. žmonių, užsikrėtusių HCV, suserga lėtiniu hepatitu C (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius). Didžiausias registruojamas sergamumas hepatitu B yra metų amžiaus grupėje. Užsikrėtus hepatitais B ar C tik nedidelė dalis jų pasireiškia klinikiniais negalavimais.

17 ŽIV Iki 2015 metų sausio 1 d. iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2378 asmenims Per 2015 m. 154 nauji ŽIV infekcijos atvejai Lietuvoje ULAC duomenys

18 PREVENCIJA

19 Prevencija (Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos ULAC 2014) Darbuotojų, kurių darbas susijęs su ekspozicija, nustatymas ir mokymas Įstaigoje turi būti parengtas rašytinis profesinės ekspozicijos kontrolės planas; Planas peržiūrimas, atnaujinamas; Plane nustatomi darbuotojai, kurių darbas susijęs su ekspozicija. Mokymas vedamas pradėjus darbą, kuriame galima darbuotojo ekspozicija, vėliau kasmet ir įvykus ekspozicijos incidentui

20 Darbuotojų skiepijimas HN 47-1: p. Darbuotojai, kuriems kyla sąlyčio su krauju ir (ar) kūno skysčiais rizika, nustatyta tvarka skiepijami nuo virusinio hepatito B (VHB) ir po vieno dviejų mėnesių po paskutinio skiepo atliekami serologiniai kraujo tyrimai dėl anti- HB S (antikūnų, veikiančių hepatito B virusą paviršiaus antigenų titrui nustatyti). Esant nepakankamam imuniniam atsakui, atliekamas pakartotinis skiepijimas. Įstaigos vadovas turi raštu pasiūlyti nemokamai pasiskiepyti nuo virusinio hepatito B. Darbuotojas pildo sutikimo / atsisakymo formą. Kraujo tyrimų rezultatai dėl imuniteto, rašytinis atsisakymas skiepytis ir kiti dokumentai saugomi pas atsakingus už medicininių dokumentų saugojimą asmenis

21 Expert Rev. Vaccines 13(2), (2014)

22 Panevėžio miesto odontologų vakcinacija nuo VHB 2016 m. periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu tikrintų 35 ambulatorinių odontologijos įstaigų duomenys: Dirba pasiskiepiję ar planuoja skiepytis 49 darbuotojai Atsisakę skiepytis

23 Procentai VILNIAUS MIESTO POLIKLINIKŲ GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į VAKCINACIJĄ (magistro darbas, Darbo vadovas - Prof.dr. K. Žagminas 2012 ) Atsakymų į teiginį vakcinacija nepakankamai pagrįsta moksliniais tyrimais pasiskirstymas Absoliučiai sutinku Sutinku Nei sutinku, nei nesutinku 39.3 Nesutinku 18.1 Visiškai nesutinku N=359; nežino 27 (7,00%), neatsakė 7 (1,80%); Me=4

24 VILNIAUS MIESTO POLIKLINIKŲ GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į VAKCINACIJĄ (magistro darbas, darbo vadovas - Prof.dr. K. Žagminas 2012 ) Atsakymų į teiginį vakcinacija nepakankamai pagrįsta moksliniais tyrimais pasiskirstymas tarp skirtingų specializacijų N=359, Kruskal Wallis 2=34,22 df=3, p<0,001

25 VILNIAUS MIESTO POLIKLINIKŲ GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į VAKCINACIJĄ (magistro darbas, darbo vadovas - Prof.dr. K. Žagminas 2012 ) Veiksnių galinčių įtakoti požiūrį į vakcinaciją šansų santykiai Veiksnys Šansų santykis Pakoreguotas 95 %PI šansų santykis Lytis: 1,408 1,294 0,585 2,862 - moterys - vyrai Turi vaikų: 1,042 1,393 0,713 2,720 - ne - taip Žiniasklaidos įtaka: - ne 2,569 2,507 1,118 5,620 - taip Specializacija: - šeimos,vidaus,va ikų ligų 2,011 2,031 1,183 3,488 - kiti HL χ 2 = 4,491; P= 0,481; R2= 0,042; Duomenų klasifikacija = 74,5%

26 SKIEPIJIMO APIMTYS HEPATITO B VAKCINA Nuo 1998 metų skiepai įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir pradėtas visuotinis kūdikių skiepijimas hepatito B vakcina pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimo kalendoriaus (TAR, 2014, Nr. 2276). Pilna vakcinacijos kursą sudaro 3 dozės

27 Prevencija (Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos ULAC 2014) Techninė ir praktinė darbo kontrolė Darbo vietose panaudoti vienkartiniai aštrūs daiktai tuoj pat po procedūros renkami į atsparius dūriams, nepralaidžius skysčiams konteinerius; Draudžiama rankomis nuimti naudotas, užterštas krauju ir (ar) kūno skysčiais švirkštų adatas, jas ir kitus aštrius daiktus laužyti, lankstyti. Ant adatų gaubtuvėliai nededami. Draudžiama rankomis rinkti užterštus sudaužytus stiklinius daiktus. Draudžiama rankomis su pirštinėmis liesti savo akis, nosį arba gleivines; Draudžiama operacinėse ir kitose darbo vietose perdavinėti aštrius naudotus instrumentus iš rankų į rankas. Perduoti naudojami padėklai ar kiti žemi indai; Darbdavys turi nemokamai aprūpinti ir užtikrinti, kad darbuotojai naudotų tinkamas, reikiamų dydžių asmenines saugos priemones ir įrangą. Rankų higiena būtina po kiekvieno veiksmo ar sąlyčio, kurio metu jos galėjo būti užterštos. Skalbinių tvarkymas

28 APLINKOS (PATALPŲ, DAIKTŲ, ĮRENGINIŲ) PAVIRŠIŲ VALYMAS, DEZINFEKCIJA HN 47-1:2012 reikalavimai: Aplinkos daiktų, įrenginių paviršiai, kurie atliekant procedūras teršiami krauju ir (ar) kūno skysčiais ir (ar) dažnai liečiami rankomis ar pirštinėmis (pvz., kompiuterio klaviatūra, prietaisų, lempų jungikliai), turi būti valomi ir dezinfekuojami po kiekvienos procedūros arba, norint išvengti valymo ir dezinfekavimo po kiekvienos procedūros, galima juos dengti vienkartiniais neperšlampamais dangalais. Panaudoti dangalai keičiami po kiekvieno paciento. Kraujo ir (ar) kūno skysčių dėmės valomos drėgna vienkartine šluoste, servetėle, tada šluostoma vienkartine servetėle su alkoholiu. Mažas (ne daugiau kaip 10 cm skersmens) kraujo ir (ar) kūno skysčio kiekis valomas vienkartine skystį sugeriančia servetėle, tada paviršius šluostomas valymo priemonės tirpalu. Paviršius po valymo dezinfekuojamas aktyviojo chloro arba kita vidutinio lygio cheminės dezinfekcijos priemone (priemone, naikinančia daugelį bakterijų, išskyrus jų sporas, ir tuberkuliozės mikobakteriją, virusus, grybelius aplinkoje), skirta paviršiams dezinfekuoti, pagal gamintojo naudojimo instrukcijas.

29 Priemonės, įvykus ekspozicijos incidentui Pirmosios pagalbos priemonės: Žaizda ir oda, plaunama tekančiu vandeniu ir muilu; Akių, nosies, burnos gleivinės, patekus ant jų kraujo ir (ar) kūno skysčių, plaunamos vandeniu; Antiseptikai nesumažina ŽIV, HBV ir HCV perdavimo rizikos, todėl jų vartoti nebūtina Apie įvykusį darbuotojo ekspozicijos incidentą sveikatos priežiūros įstaigoje pranešama nustatyta tvarka: incidentas registruojamas, atliekamas ekspozicijos vertinimas, sveikatos stebėjimas ir, jei reikia, poekspozicinė profilaktika (skiepijimas hepatito B vakcina) ir poekspozicinis gydymas. Specialistui, vertinančiam ekspoziciją, pateikiami dokumentai. Įvertinama rizika Darbuotojui ir pacientui (infekcijos šaltiniui), atliekami kraujo serologiniai tyrimai hepatito B viruso paviršiaus antigeno, hepatito C viruso antikūnų, ŽIV

30 Poekspozicinė profilaktika Infekcijos šaltinis užsikrėtęs HCV darbuotojui tuoj pat po ekspozicijos ir po 3 mėn. atliekamas anti-hcv testas, jis stebimas 6 mėnesius, atliekami anti-hcv ir ALT (alanino aminotransferazės) aktyvumo tyrimai (4 6 mėn. po ekspozicijos). Jei pacientas (infekcijos šaltinis) nesutinka tirtis dėl ŽIV, HBV, HCV darbuotojas tiriamas dėl ŽIV, HBsAg, anti-hcv ir, jei reikia, skiriama poekspozicinė profilaktika (skiepijimas hepatito B vakcina), bei atitinkamas poekspozicinis gydymas (ŽIV, HCV) Grožio paslaugos ir infekciniai susirgimai

31 DARBUOTOJO IMUNOPROFILAKTIKA PO EKSPOZICIJOS HBV INFEKCIJOS SUKĖLĖJAIS Darbuotojo būklė Paciento (infekcijos šaltinio) būklė HBsAg teigiamas arba šaltinio būklė nežinoma Neskiepytas Pradėti skiepyti + BHIG (B hepatito imunoglobulinas*) Anti-HBs <= 10TV/l Revakcinacija (tarptautinių vienetų /l) kontakto metu Anti-HBs >= 10 TV/l (tarptautinių vienetų/l) kontakto metu Po 3 skiepų dozių imuniteto neatsirado Imunoprofilaktika netaikoma HBsAg neigiamas Pradėti skiepyti Revakcinacija Imunoprofilaktika netaikoma BHIG * + revakcinacija Imunoprofilaktika ar revakcinacija neatliekama Gydymas Dozė Data Trukmė ir pastabos BHIG 1 2 BHV vakcina ŽIV antivirusin iai vaistai (įrašyti) Stiprik lis Po 6 skiepų dozių imuniteto neatsirado BHIG* Imunoprofilaktika neatliekama

32 Ačiū už dėmesį