LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S

Transcript

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS VALSTYBINĖS MIŠKŲ TARNYBOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL MIŠKOTVARKOS DARBŲ VYKDYMO INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO m. sausio d. Nr. --V Kaunas Vadovaudamasis Valstybinės miškų tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 9 m. rugpjūčio d. įsakymu Nr. D- Dėl Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo (Žin., 9, Nr. 9-).8 ir. punktais,. t v i r t i n u Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją (pridedama);. p r i p a ž į s t u netekusiu galios Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 9 m. vasario d. įsakymą Nr. -9-G Dėl Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. --G patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos išdėstymo nauja redakcija. DIREKTORIUS RIMANTAS PRŪSAITIS PATVIRTINTA Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus m. sausio d. įsakymu Nr. --V MIŠKOTVARKOS DARBŲ VYKDYMO INSTRUKCIJA BENDROSIOS NUOSTATOS. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (toliau Instrukcija) reglamentuoja miškotvarkos darbų vykdymą. Miškotvarkos darbai susideda iš sklypinės miškų inventorizacijos ir vidinės miškotvarkos (toliau miškotvarkos) projekto rengimo.. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) Šios Instrukcijos reikalavimai privalomi visiems miškotvarkos darbų užsakovams, valstybinių miškų valdytojams, miško savininkams, vykdytojams, miškotvarkos darbus kontroliuojantiems asmenims ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau miškų valstybės kadastras) duomenų teikėjams.. Instrukcija parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu (Žin., 99, Nr. 9-8;, Nr. -), Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės m. spalio 9 d. nutarimu Nr. (Žin.,, Nr. 9-8), Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro m. rugsėjo d. įsakymu Nr. D- (Žin.,, Nr. 9-).. Šioje Instrukcijoje naudojamos pagrindinės sąvokos pateiktos priede. Kitos šioje Instrukcijoje naudojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose.. Miškotvarkos darbų objektas, tikslas, uždaviniai, rezultatas.

2 .. Miškotvarkos darbų objektas valstybinė (miškų urėdijos, nacionalinio parko, rezervato, savivaldybės, kitų valdytojų), privati miško valda, jų grupė arba privačios miško valdos dalis, įregistruota atskiru žemės sklypu (sklypais)... Miškotvarkos darbų tikslas parengti darnaus ir suderinto su visuomenės ir savininkų reikmėmis, miškų bei aplinkos apsaugos politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimo projektą... Miškotvarkos uždaviniai inventorizuoti miško išteklius, atlikti ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti... Miškotvarkos darbų rezultatas yra valdos miškų inventorizacijos duomenys ir miškotvarkos projektas... Valstybinių miškų valdytojo pareigos. Valdytojas privalo iki valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos lauko darbų pradžios išvalyti ribines, kvartalines linijas, atnaujinti riboženklius, pateikti inventorizacijos vykdytojui ribų teisinės registracijos medžiagą, duomenis apie ginčytinas ribas, apie ribų pasikeitimus po teisinės registracijos arba laikotarpyje tarp dviejų miško inventorizacijų. Valdytojas taip pat privalo pateikti duomenis apie ūkines priemones, atliktas tarp dviejų miško inventorizacijų: pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai, kiti kirtimai; miško atkūrimas, griovių, kelių statyba ir kt. (urėdija, girininkija, kvartalo, sklypo Nr. (sklypo ar jo dalies indeksas), ūkinėmis priemonėmis paveiktas plotas, iškirsto stiebų tūrio procentas). įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -).. Privataus miško savininko pareigos. Miško savininkas, siekdamas parengti miško valdos miškotvarkos projektą pagal individualios inventorizacijos duomenis, privalo prieš lauko darbų pradžią išvalyti ar kitaip paženklinti (dažais) ribines linijas, atnaujinti riboženklius. Savininkas, siekdamas geresnės miško inventorizacijos darbų kokybės, turėtų pateikti inventorizuotojui duomenis apie praeitą dešimtmetį įvykdytas ūkines priemones: ugdymo, pagrindinius ar kitokius kirtimus, miško želdymo bei kitus darbus. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -). Miškotvarkos darbų techninė užduotis. Pagrindas miškotvarkos darbų valstybiniuose miškuose techninei užduočiai parengti yra miškų tvarkymo schema. Tais atvejais, kai miškų tvarkymo schemos nėra, vidinės miškotvarkos užduotis stambiai valdai sudaroma, remiantis turimais apie valdą miškotvarkos dokumentais, ūkinio-administracinio suskirstymo schema. INVENTORIZACIJA. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) Sklypinės miškų inventorizacijos tikslas yra įvertinti miško išteklių kiekybinius ir kokybinius rodiklius, jų pokyčius taksacinio sklypo lygyje... Parengti duomenys turi tenkinti miškų kadastro duomenų atnaujinimo, ūkinių priemonių sklype efektyvumo įvertinimo, jų projektavimo, miško naudojimo dydžio pagal plotą ir tūrį nustatymo, miško naudojimo racionalumo kontrolės poreikius.... Miškų inventorizacijos darbai vykdomi vadovaujantis nepertraukiamumo principu. Nepertraukiamumo principas miškų inventorizacijoje reiškia sklypinės miškų inventorizacijos

3 duomenų tęstinumą, nuolatinį jų atnaujinimą ir tikslinimą, pastoviai užtikrinant patikimą ir aktualią informaciją, reikalingą operatyviam pagrįstų sprendimų formavimui, priėmimui ir vykdymui. Kiekviena miškų inventorizacija vykdoma nustatytu tikslumu, kurį lemia naudoti miškų inventorizavimo metodai bei technologijos (pvz., medyno rodikliams nustatyti vizualinis, instrumentinis ar kt., medyno riboms aerofotonuotraukų dešifravimas, geodezinis matavimas ar kt.). Keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis būtina vadovautis principu, kad tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis. Nepertraukiamos miškų inventorizacijos pagrindą sudaro grafiniai duomenys. Siektina iki miškų inventorizacijos atlikti miško ribų pagal nuosavybės formas, pastovių linijinių objektų (kvartalinių linijų, kelių, griovių, technologinių trąsų), ypač jų sankirtų geodezinius matavimus, t. y. sukurti miškų georeferencinį pagrindą. Pagal nepertraukiamos miškų inventorizacijos principą yra siekiama grafinės informacijos stabilumo, pastovaus duomenų apie medyną tikslinimo ir atnaujinimo pagal ūkinės veiklos rezultatų registracijos duomenis, medynų augimo modelius bei pakartotinius natūrinius matavimus.. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. 9-). įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -)... Nepertraukiamos miškų inventorizacijos principai turi būti realizuoti inventorizacijos vykdytojo, miško savininko ar miško valdytojo bendromis pastangomis, tikslinant bei aktualizuojant turimą informaciją inventorizacijos, jos naudojimo ūkinėje veikloje ar veiklos planavimo metu. Šioje instrukcijoje yra detalizuoti nepertraukiamos inventorizacijos vykdytojo pastaruoju būdu, veiksmai.. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. 9-). įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -).... įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. 9-). įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) Taikant nepertraukiamos miškų inventorizacijos principus (NIP) yra reikalinga:... iki inventorizacijos lauko darbų pradžios suformuoti poligonus, kurių ribos yra kvartalinės linijos, keliai, grioviai, ribos su kitais naudotojais, ir kurios visada sutampa su miško sklypų ribomis, apmatuoti tokių poligonų ribas geodezinėmis priemonėmis arba dešifruoti ortofoto planų pagalba, nustatyti jų plotus;... iki lauko darbų pradžios suskirstyti objektą (sklypo lygmenyje) į dvi dalis: tarpinventorizaciniame laikotarpyje paveiktą ūkinių priemonių (kirtimų, miškų atkūrimo), stichinių nelaimių, kenkėjų, ligų ir nepaveiktą;... paveiktiems tarpinventorizaciniame laikotarpyje sklypams ar jų dalims, jų tarpe ir tikslingai ugdytiems medynams, panaudojant ūkinės veiklos ir kitų pokyčių registracijos urėdijoje duomenis, nustatyti poveikio pobūdį: iškirsto ar pažeisto medyno iškirstos medyno tūrio dalies procentą, rūšinės sudėties pokytį;... nepaveiktuose tarpinventorizaciniame laikotarpyje sklypuose tikslinami tik akivaizdūs, gerai ortofotoplanuose pastebimi sklypų ribų netikslumai, kaip praeitos miškų inventorizacijos klaidos; medynų amžius aktualizuojamas padidinant buvusį amžių

4 tarpinventorizacinio laikotarpio trukme, jis gali būti tikslinamas tik nustačius grubias klaidas; nepaveiktų ūkinių priemonių ar kitų veiksnių medynų rodikliai aktualizuojami inventorizacijos datai panaudojant medynų našumo modelį. Tokiu pat būdu aktualizuojami tikslingai ugdyti medynai, atsižvelgiant į iškirstą medienos tūrį, ugdymo laiką;... lauko darbų metu sklypų smulkinimą ar jų jungimą vykdyti tik nustačius priežastis, sukėlusias sklypo ribos tikslinimo būtinumą: audrų, ligų, kenkėjų pažeidimai, kirtimai, melioracija, praeitos miškų inventorizacijos klaidos, administraciniai pakeitimai, teisės aktų pakeitimai ir kt.;... nepaveiktų ūkinių priemonių ar kitų veiksnių medynų, o taip pat tikslingai ugdytų medynų, inventorizacijos duomenis palyginti su aktualizuotais duomenimis. Esant tūrio ir aukščio didesniems skirtumams nei leista pagal miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos reikalavimus, privalu nurodyti skirtumų priežastis: praeitos miškų inventorizacijos klaidos, medyno augimo ypatumai, nepatikimi ūkinės veiklos poveikio registracijos duomenys;... visą informaciją apie sklypo ribų pokyčius, ūkinės veiklos poveikį, inventorizuotų ir aktualizuotų rodiklių skirtumus registruoti taksacinėje kortelėje arba papildomoje nepertraukiamos inventorizacijos kortelėje, suderintoje su užsakovu. Informacija, surinkta inventorizuojant miškus pagal NIP, yra analizuojama, apibendrinama (9 priedas), pateikiamos išvados dėl tolesnio NIP taikymo bei miškotvarkos projekto nuolatinio atnaujinimo pagal įvykdytų ūkinių priemonių bei kitų veiksnių poveikio registracijos duomenis perspektyvą... Inventorizacijos metodai. Sklypinei miškų inventorizacijai atlikti naudojami subjektyvūs ir objektyvūs metodai. Subjektyviems metodams priskiriami vizualinis (. priedas), vizualinis su matavimo elementais (. priedas), supaprastintas atrankinis instrumentinis metodai (. priedo II. skyrius). Objektyviems metodams priskiriamas atrankinis instrumentinis metodas. Jis gali būti taikomas atskiram miško sklypui (. priedas) ar sklypų visumai ( priedas) inventorizuoti. Atsižvelgdamas į informacijos poreikį reikiamiems uždaviniams spręsti, jos tikslumą ir parengimo kainą, užsakovas pasirenka inventorizacijos metodą vieną visam objektui ar skirtingus atitinkamoms objekto dalims. Pasirinktam inventorizacijos metodui nustatomas adekvatus inventorizacijos darbų kontrolės metodas... Inventorizacijos metodų tikslumas. Reikalavimai inventorizacijos metodų tikslumui yra nustatyti priede. Šiame priede yra pateikti medynų rodiklių nustatymo tikslumo reikalavimai taikant įvairius inventorizacijos metodus, nustatant sklypo plotą, kitus rodiklius, taip pat miško plotų ir medynų rodiklių matai ir gradacijos. Taikant objektyvius inventorizacijos metodus, medžių stiebų tūrio vidutinė kvadratinė paklaida mažėja didėjant sklypų skaičiui pagal priklausomybę Pn = Pt /~n, kur Pn n sklypų, Pi -jo sklypo vidutinė kvadratinė paklaida, n sklypų skaičius. Taikant subjektyvius inventorizacijos metodus, susidaro prielaidos sisteminėms paklaidoms atsirasti. Sisteminė paklaida kontroliuojama visam miškotvarkos objektui ar jo daliai ne mažesnio nei ha ploto. Miškotvarkos objekto dalis gali būti nustatyta suformuotam teritoriniu principu atskiro taksatoriaus objektui ar jo daliai pagal vyraujančią medžių rūšį, amžių, išskiriant ypač vertingus objektus brandžius medynus, taip pat įregistruotam valstybės įmonės Registrų centro kadastriniam sklypui ir pan. Sisteminė paklaida miškotvarkos objekto daliai, didesnei nei ha ploto, neturi viršyti priede nurodyto dydžio. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -).. Inventorizacijos darbų kontrolė. Inventorizacijos darbų vykdymas yra reguliariai kontroliuojamas. Pagal sutartyje nustatytus terminus vykdytojas atsiskaito pateikdamas užsakovui inventorizuotos objekto dalies pirminę dokumentaciją: įtaksuotų sklypų sąrašus, taksacinius duomenis ir lauko darbų abrisus skaitmenine forma. Užsakovas organizuoja atliktų darbų kontrolę. Kontrolę gali vykdyti juridiniai ir fiziniai asmenys, nesusiję su inventorizacijos vykdytoju darbo ar

5 kitais santykiais, bendrais interesais, galinčiais sukelti interesų konfliktą. Darbai kontroliuojami vadovaujantis Aplinkos ministro tvirtinama Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodika bei šios instrukcijos. priedo III skyriaus reikalavimais. Išvados dėl vizualinės taksacijos kokybės užsakovui pateikiamos per mėnesį, o dėl atrankinės-instrumentinės inventorizacijos daromų sisteminių paklaidų darbų sezono pabaigoje. Išvados dėl brandžių medynų inventorizacijos darbų kokybės bei tūrio įvertinimo tikslumo pateikiamos atlikus brandžių medynų visumos inventorizaciją atrankos metodu.. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -). įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -).. Inventorizacijos objekto ribos. Inventorizacija atliekama atskirai valstybinės reikšmės miškuose, miškuose rezervuotuose nuosavybės teisių atstatymui ir privačiuose miškuose. Privačiuose miškuose inventorizacija vykdoma miško sklypais, neatsižvelgiant į valdų ribas. Valstybinės reikšmės miškų valdytojai privalo iki inventorizacijos darbų pradžios išvalyti visas valstybinės reikšmės miškų, besiribojančių su privačiais ir rezervuotais nuosavybės teisių atstatymui skirtais miškais, ribas, atstatyti reikalingus riboženklius. Inventorizacijos darbai pradedami, pasirašius valstybinės reikšmės miškų ribų apžiūros vietoje aktą ( priedas). įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) 8. Inventorizacijos uždaviniai: 8.. išskirtose miškotvarkos objekto pagal miškų nuosavybę ribose patikslinti (revizuoti) miškų valstybės kadastre įregistruotų taksacinių miško sklypų (toliau sklypas) ribas, taip pat nustatyti naujai įveistų bei savaiminio žėlimo būdu atsiradusių miškų ir kitų miškų, kurie nebuvo įregistruoti miškų valstybės kadastre, taksacinių sklypų ribas. Vykdant ne miško žemės, apaugusios medžių savaiminukais, inventorizaciją, inventorizacijos vykdytojas vadovaujasi Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D-9/d- (Žin,, Nr. -);. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -). įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. 9-) 8.. aprašyti (įtaksuoti) visus sklypus nustatytu tikslumu pagal nuosavybės formą (valstybiniuose miškuose ir pagal naudotojus bei valdytojus), augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, atsižvelgiant į Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos (toliau MKIIS) reikalavimus; 8.. parengti duomenis apie inventorizuojamo objekto miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, Lietuvos raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų ir jų bendrijų, grybų) radvietes, Europos ekologinio tinklo Natura buveinių ar paukščių apsaugai svarbias teritorijas (toliau Natura ), esančias miško žemėje, kertines miško buveines, paskutiniame vykmetyje įvykdytas ūkines priemones. 9. Visi miško tvarkos darbų etapai atliekami panaudojant geografinių informacinių sistemų (toliau GIS) technologijas. Miškotvarkos darbų kartografinį pagrindą sudaro Lietuvos

6 Respublikos georeferencinis pagrindas GDBLT. Pastarasis yra sudaromas bei atnaujinamas Lietuvos skaitmeninio ortofotografinio M : žemėlapio ORTLT pagrindu ir apima visą Lietuvos teritoriją. Miško riba yra labai svarbi georeferencinio pagrindo dalis. Miškų inventorizacijos darbai turi užtikrinti nuolatinį miško ribos tikslinimą.. Nuotoliniu būdu gauta informacija aerofotonuotraukos, kosminiai vaizdai, jų pagrindu sudaryti ortofotografiniai žemėlapiai, ortofotoplanai, tiek analogų, tiek skaitmeniniame pavidale, miškotvarkoje naudojami norint suskirstyti miško masyvą į taksacinius sklypus, nustatyti taksacinius rodiklius arba palengvinti jų nustatymą lauko darbų metu, užtikrinant maksimalų vidaus situacijos, taksacinių rodiklių bei ūkinių priemonių perimamumą.. Taksaciniams sklypams išskirti naudojama nuotoliniu būdu gauta informacija turi tenkinti tokius reikalavimus:.. turi turėti detalius kilmės ir kokybės sertifikatus;.. turi būti parengta ne anksčiau kaip prieš metus iki lauko darbų sezono pradžios;.. turi būti gauta vasaros ar ankstyvo rudens sezonų metu, kai medžiai su lapais;.. vaizdai privalo perteikti informaciją regimosios ir artimosios infraraudonosios spinduliuotės zonose nuo iki 9 nm;.. vaizdai turi būti skaitmeniniame pavidale. Rastrinio vaizdo gardelės dydis negali būti didesnis nei, m vietovėje. Išimtinais atvejais leidžiama naudoti kosminius vaizdus, kurių gardelės dydis m vietovėje;.. kiti nuotoliniu būdu gautos informacijos techniniai reikalavimai negali būti žemesni nei keliami ORTLT sudarymui.. Bendros paskirties topografinių objektų (jei nepakanka GDBLT informacijos), miško ribos nustatymui ar patikslinimui, taip pat sklypų ribų nustatymui palengvinti gali būti panaudoti Lietuvos skaitmeniniai ortofotografiniai M: žemėlapiai ORTLT.. Nuotoliniu būdu gautos informacijos dešifravimą vykdyti gali tik specialistas inžinierius-taksatorius, baigęs specialų apmokymo kursą ir periodiškai supažindinamas su informacijos nuotoliniu būdu gavimo bei jos apdorojimo technologijų ir jų taikymo miškotvarkoje naujovėmis.. Monodešifravimas (dvimatis) galimas tik naudojant skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius bei ortofotoplanus, kurių tikslumas ir sudarymo technologijos leidžia spręsti kartografijos M : uždavinius, vykdyti sklypinę miškų inventorizaciją priede nustatytu tikslumu. Visais kitais atvejais dešifravimas turi būti vykdomas stereovaizde, jam išgauti panaudojant atitinkamas analogines bei skaitmenines technologijas.. Miškotvarkos darbų metu sudaromų geografinių duomenų bazių geometrinis tikslumas privalo tenkinti priede pateiktus tikslumo reikalavimus.. Bet kokia naujo tipo nuotoliniu būdu gauta medžiaga gali būti naudojama miškotvarkos darbams vykdyti tik atlikus detalų jos informacinių savybių įvertinimą bei sukūrus atitinkamas praktinio panaudojimo metodikas.. Valdos ribos nustatomos pagal nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį priede nustatytu tikslumu. Miškų urėdijų ir girininkijų ribos pagal galimybę yra sutapdinamos su kadastro vietovių ribomis. Miško masyvų ribos nustatomos dešifruojant ortofotoplanus. 8. Reikalavimai vietovardžiams. Girininkijų, kaimų, miškų, pelkių, salų, piliakalnių, upių, upelių, tvenkinių ir ežerų pavadinimai įrašomi taksacinėse kortelėse arba kartografinėje medžiagoje, vadovaujantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 99 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. (įskaitant papildymą m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. N-8 99), Kultūros paveldo registru, kadastro vietovių žemėlapiais, vietinių miškininkų informacija. Esant dviem objekto pavadinimams, antrasis kartografinėje medžiagoje įrašomas skliausteliuose. 9.. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. 9-). 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9)

7 (TAR,, Nr. -8) Miškai skaidomi į inventorizavimo ir ūkininkavimo vienetus, kurie pagal savo dydį ir formą turi tenkinti praktinius reikalavimus miško išteklių inventorizavimui, ūkinių priemonių projektavimui, vykdymui, apskaitai ir kontrolei. Tokie vienetai yra miško kvartalai ir sklypai arba kvartalų dalys, atribotos keliais, grioviais, kitais stabiliais linijiniais objektais. Stabilūs, ilgai išliekantys linijiniai objektai inventorizacijos vykdytojo turi būti panaudoti pastoviems ūkininkavimo vienetams miškuose formuoti bei nepertraukiamos miškotvarkos uždaviniams spręsti. Atlikus linijų padėties geodezinius matavimus bei suformavus miškų georeferencinį pagrindą, vykdomas pastovių poligonų, tinkamų konkrečių teritorijų praktiniams miškotvarkos uždaviniams spręsti, išskyrimas jie skiriami kvartalinių linijų, kelių, griovių, upių, įvairių trąsų, juridinių valdų ar kitomis, vietoje aiškiai identifikuojamomis, ribomis. Optimalus poligono plotas apie ha, dėl to įprasto dydžio miško kvartale dažniausiai turi būti suformuoti tokie poligonai. Jeigu tokiems pastoviems ūkininkavimo vienetams atriboti nepakanka geodeziniais matavimais išmatuotų linijų ar georeferencinio pagrindo objektų, panaudojamos kitos aiškios linijos, kurių padėtis nustatoma inventorizacijos metu dešifruojant ortofotoplanus. Formuojant poligonus turi būti vengiama dirbtinio sklypų skaidymo, dėl ko poligonų riboms nenaudotini siauri iki m pločio miško keliai, užželiančios trasos ar pan. Sklypų ribos turi išlikti maksimaliai pastovios kuo ilgesnį laikotarpį (reikalinga medyno istorijai sekti). Keičiant miško sklypo ribą turi būti nurodyta priežastis: kirtimai, kitos ūkinės priemonės, administraciniai pakeitimai, teisės aktų pakeitimai, gamtosauginiai apribojimai, praeitos miškų inventorizacijos klaidos. 9.. Kvartalų tinklo sistema keičiama tik išimtinais atvejais ūkininkavimo patogumui pagerinti, keičiantis valdos plotui ir riboms gali būti priimami projektiniai sprendimai pakeisti kvartalų ribas bei formuoti naujus kvartalus. Reikalavimai kvartalų formavimui nustatyti priede). 9.. Siekiant patikslinti bei įtvirtinti miško masyvo viduje esančių pastovių georeferencinių objektų (kvartalinių linijų, griovių, upelių, miško kelių) padėtį kartografinėje medžiagoje yra atliekami jų geodeziniai matavimai. Taško koordinatė turi būti nustatoma ne žemesniu kaip, m tikslumu (matuojant taškus ties išorine valstybinės reikšmės miškų plotų riba) ir, m tikslumu (matuojant taškus valstybinės reikšmės miškų plotų viduje). Atlikus geodezinius matavimus sudaroma miškų georeferencinių objektų duomenų bazė. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. 9-) 9.. Taksaciniai sklypai išskiriami, skaidant kvartalą pagal nustatytus normatyvus ( priedas), funkcinę paskirtį, valdymo bei administracinę priklausomybę ir sunumeruojami arabiškais skaičiais nuo pirmo iki paskutinio, pradedant nuo šiaurės vakarinio kvartalo kampo ir einant eilėmis iki jo pietrytinio kampo. Valstybinėje valdoje yra išskiriami ir inventorizuojami miško ir ne miško žemės naudmenų, privačioje tik miško žemės naudmenų sklypai. Miško žemė yra skirstoma į naudmenas pagal miškų valstybės kadastro, o žemės ūkio paskirties ir kita žemė pagal nekilnojamojo turto kadastro reikalavimus (, priedai)... įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -). įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) Sklypų ribų (kvartalų vidaus situacijos) projektas rengiamas miškų valstybės kadastro, Lietuvos Respublikos georeferencinio pagrindo GDBLT, skaitmeninių ortofotoplanų bei kitų

8 valstybės kadastrų duomenų pagrindu. Ortofotoplanai, aerofotonuotraukos bei kosminės nuotraukos analogų pavidalu gali būti naudojamos išimtinais atvejais, neturint tinkamų skaitmeninių ortofotoplanų. Instrumentinė nuotrauka atliekama tuomet, kai nėra nuotoliniu būdu gautos medžiagos ar jei po jos gavimo įvyko esminiai pokyčiai miške (dėl stichinių nelaimių ar žmogaus veiklos). Miškų valdytojams ar savininkams pateikus sklypų, paveiktų ūkinėmis priemonėmis, ribų, apmatuotų GPS imtuvais, duomenis, atitinkančius šios instrukcijos tikslumo reikalavimus, jie yra integruojami į inventorizacijos grafines duomenų bazes. Visais atvejais būtina naudotis praeitos miškotvarkos planine ir taksacine medžiaga, GIS duomenų bazėmis. Sklypų ribų projektas turi būti parengtas panaudojant GIS technologijas prieš pradedant vykdyti lauko darbus. Tai atliekama vykdant monodešifravimą kompiuterio ekrane arba stereodešifravimą, naudojant atitinkamas analogines ar skaitmenines technologijas. Kai miškų valstybės kadastre įregistruoto taksacinio sklypo riba neatitinka dešifruotos ribos iki m atstumu, paliekama miškų valstybės kadastro riba. Bet kuriuo atveju pirminis sklypų ribų projektas turi būti skelbiamas skaitmeninėje GIS duomenų bazėje, kurios pagrindu yra rengiamas fotoabrisas lauko darbams vykdyti ir kurios struktūra turi atitikti Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos reikalavimus. Sklypų ribų projektą rengia tas pats vykdytojas, kuris vėliau atliks inventorizacijos lauko darbus. Esant skirtingų išorinių duomenų šaltinių tarpusavio neatitikimams, sklypų ribų projektas rengiamas vadovaujantis tokiais prioritetais:.. Nekilnojamojo turto kadastro geodeziškai apmatuotų valdų ribos bei kadastro vietovių ir blokų ribų atkarpos, sutampančios su geodeziškai apmatuotų valdų ribomis;.. valstybinis georeferencinis pagrindas ir miškų georeferencinis pagrindas; 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8).. ortofotožemėlapiai ir ortofotoplanai;.. šios instrukcijos. punkte neįvardytos Nekilnojamojo turto kadastro valdų ribos bei kadastro vietovių ir blokų ribų atkarpos;.. valstybinės reikšmės miškų plotų schemų skaitmeninės ribos;.. Saugomų teritorijų valstybės kadastro saugomų teritorijų ribos;.. atvejais, kai remiantis ortofotožemėlapiu (ortofotoplanu) nustatoma akivaizdi georeferencinio pagrindo klaida, lemianti didesnį kaip m natūrinės linijos vidutinį pasislinkimą, vadovaujamasi ortofotožemėlapiu (ortofotoplanu);.8. atvejais, kai remiantis georeferenciniu pagrindu ir/ar ortofotožemėlapiu (ortofotoplanu) nustatoma akivaizdi Nekilnojamojo turto kadastro preliminariai apmatuotų valdų ribų klaida, lemianti didesnį kaip m natūrinės linijos vidutinį pasislinkimą, sudarantį,9 ha ar didesnį plotą, natūrinės linijos padėtis nustatoma vadovaujantis georeferenciniu pagrindu ir/ar ortofotožemėlapiu (ortofotoplanu), o dėl pasislinkimo susidaręs plotas išskiriamas atskiru taksaciniu miško sklypu.. Miško ribų būklės įvertinimas ir jų tikslinimas. Inventorizacijos metu privaloma įvertinti valstybinės reikšmės miškų, besiribojančių su privačiais bei rezervuotais nuosavybės teisėms atkurti miškais, ribų ir riboženklių būklę:.. valstybinės reikšmės miškų plotų ribų būklės įvertinimas:... prakirstos, vietoje lengvai identifikuojamos ribos yra geros būklės;... neprakirstos arba apaugusios ribos yra blogos būklės;... kiekvienos būklės riboms nustatomas jų ilgis, blogos būklės riboms projektuojamos būklės pagerinimo priemonės. Kiekvienos būklės ribos plane pažymimos skirtingais sutartiniais ženklais;.. valstybinės reikšmės miškų plotų riboženklių būklės įvertinimas:... įrengti riboženkliai yra geros būklės;... neįrengti arba sunaikinti riboženkliai yra blogos būklės;... kiekvienos būklės riboženkliams nustatomas jų skaičius. Kiekvienos būklės 8

9 9 riboženkliai plane atžymimi skirtingais sutartiniais ženklais;.. kai valstybinės reikšmės miškų plotų ribos vietoje neatitinka valstybinės reikšmės miškų plotų schemų ribų m ar didesniu atstumu ir, ha ar didesniame plote, rengiami pasiūlymai dėl šių schemų tikslinimo;.. rengiant sklypų ribų projektą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas miško ribos patikslinimui tose vietose, kurios georeferenciniame pagrinde GDBLT turi tikslinimo požymį. Riba su tikslinimo požymiu yra nurodoma taksacinių sklypų ribų projekte.. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. 9-) Sklypų ribų projektai, parengti fotoabrisuose, naudojant skaitmeninę arba stereoskopinę technologijas, yra patikrinami natūroje ir tikslinami, kai juose yra neaiškių, nedešifruotų, neteisingai senoje miškotvarkos medžiagoje pažymėtų arba po aerofotografavimo atsiradusių naujų sklypų ribų, taip pat miško ribinių linijų, pažymėtų georeferenciniame pagrinde GDBLT, kaip tikslintinų vietovėje. Kai negalima vizualiai reikalaujamu tikslumu nustatyti sklypo arba miško ribos, atliekama dalinė instrumentinė kvartalo vidaus situacijos bei miško ribos patikslinimo nuotrauka. Dalinės instrumentinės nuotraukos elementai, dirbant be GPS imtuvo ar kitų geodezinių instrumentų, yra kvartalinių bei kvartaluose esančių linijų (keliai, trasos, grioviai, taisyklingų sklypų ribos ir pan.), miško ribos linijų ilgių matavimai (nustatomoms sklypų riboms su dešifruotomis sklypų ribomis susieti) ir nustatomų sklypų ribų krypčių bei ilgių matavimai. Priklausomai nuo ribos nustatymo metodo ir jos stabilumo skiriamos ir skirtingais ženklais atvaizduojamos sklypų ribos: sutampančios su georeferenciniu pagrindu, apmatuotos su GPS imtuvais, stabilios dviejų ir daugiau inventorizacijų metu, nustatytos pirmą kartą dešifruojant su patikslinimu vietoje, nustatytos pirmą kartą dešifruojant be patikslinimo vietoje.. Pirminiai ir pagrindiniai natūrinių darbų dokumentai yra taksacinė kortelė (. priedas) ir fotoabrisas (abrisas). Sklypai yra aprašomi kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais taksacinėje kortelėje arba elektroniniuose duomenų imtuvuose pagal jų pildymo nurodymus, pateiktus šios Instrukcijos punktuose, užtikrinant vieningą sklypų duomenų bazę, vieningą miško išteklių bei jų naudojimo apskaitą valdos, regiono ir visos šalies lygmenyje. Sklypai išskiriami ir visa grafinė informacija (sutartiniais ženklais) apie juos yra pateikiama kvartalo fotoabrise (abrise), kuris yra pagrindas grafinei sklypų duomenų bazei sudaryti. Taksacinės kortelės ir fotoabriso (abriso) informacijos kodavimo sistemos turi užtikrinti miškų valstybės kadastro duomenų integraciją į kitus valstybės kadastrus ir registrus.. Sklypų taksacinio aprašymo tikslas yra natūrinių darbų metu surinkti (įtaksuoti) nustatyto pobūdžio informaciją apie kiekvieną kvartalo sklypą. Taksacijos metodas sklype (vizualinis, vizualinis-instrumentinis arba instrumentinis) bei rodiklių nustatymo tikslumas ir gradacija ( priedas) priklauso nuo miškotvarkos darbų užsakovo bei praktinių analizės ir projektavimo poreikių, tačiau bet kokiu atveju tikslumas negali būti mažesnis nei nurodytas priede. Sklypo rodiklių, jo ribų bei ūkinių priemonių jame perimamumas užtikrinamas, naudojantis praeitos miškotvarkos inventorizacijos bei projekto duomenimis... Bendrieji taksacinių sklypų rodikliai:... Adresas. Nurodomas inventorizacijos objekto (urėdijos ar kt.) ir jo ūkinioadministracinio padalinio (girininkijos) pavadinimas, miško masyvo kadastrinis numeris, nekilnojamojo turto kadastro vietovės ir bloko numeriai, kvartalo ir sklypo numeriai. Privačiose valdose papildomai nurodomas savininkas bei unikalus nekilnojamojo turto kadastro adresas.... Naudmena. Naudmenos tipas ( priedas) yra pirminis sklypų skyrimo požymis, nustatomas visiems sklypams.... Augavietė. Augavietė nustatoma visiems, išskyrus technologinės paskirties, miško žemės sklypams ir visiems, išskyrus užstatytas teritorijas, kelius bei vandenis, ne miško žemės sklypams. Augavietė miško žemės naudmenų sklypuose yra nustatoma pagal ankstesnės

10 miškotvarkos metu atlikto miško dirvožemių ir augaviečių kartografavimo duomenis. Ji gali būti patikslinama vizualiniu būdu, atsižvelgiant į sklypo augaliją ir reljefą arba atliekant supaprastintą ar detalų dirvožemio tyrimą. Augavietės nustatymo normatyvai pateikti priede.... Sklypo ypatybės.... Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai. Saugomi gamtos ir kultūros paveldo objektai miško žemės sklypuose, o miškų urėdijų bei valstybinių gamtinių rezervatų ir nacionalinių parkų direkcijų valdomuose plotuose ir ne miško žemės sklypuose turi būti atžymėti taksacinėse kortelėse ir pažymėti kartografinėje medžiagoje. Šie objektai identifikuojami vadovaujantis Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašu, Lietuvos Respublikos ir savivaldybių nekilnojamųjų kultūros vertybių registrais ir kultūros vertybių apsaugos reglamentais, Valstybinės reikšmės gamtos paminklų sąrašu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastru, Saugomų rūšių ir bendrijų valstybės registru, Lietuvos raudonosios knygos gyvūnų, augalų, grybų rūšių bei augalų bendrijų sąrašais bei jų radviečių duomenų bazėmis, kertinių miško buveinių sąrašais. Pastarieji du sąrašai aktualizuojami sklypų aprašymo metu.... Įrenginiai. Sklype esantys įrenginiai tiltai, pralaidos, priešgaisriniai bokštai, stacionariniai medžioklės bokšteliai, rekreaciniai įrenginiai ir kiti aprašomi taksacinėje kortelėje ir pažymimi kartografinėje medžiagoje... įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) Apaugusios mišku miško žemės sklypai (medynai) aprašomi nustatant augavietės tipą ir juose esančio medyno rodiklius. Medyno rodikliai nustatomi pagal faktinę būklę, neatsižvelgiant į planuojamus vykdyti miškų inventorizacijos metais kirtimus. Metų pabaigoje yra patikslinami valstybinių miškų valdytojų valdomų miško sklypų, kurių medynuose po miškų inventorizacijos buvo atlikti kirtimai, duomenys.... Medyno rodikliai nustatomi naudojant vieną iš. punkte įvardintų inventorizacijos metodų.... Medyno rodikliai nustatomi pagal atitinkamus juos sudarančių ardų ir miško elementų rodiklius, įtaksuotus ne mažesniu kaip priede nurodytu tikslumu.... Rūšinė sudėtis. Miško elemento medžių rūšis užrašoma sutartine santrumpa (8 priedas). Ardo rūšinė sudėtis yra nustatoma pagal jo miško elementų tūrių santykines dalis ardo tūryje (jaunuolynuose iki m aukščio ir m. amžiaus pagal atskirų miško elementų medelių skaičiaus santykį), išreiškiant jas sveikais skaičiais (koeficientais) nuo (tūrio dalis 9% ir daugiau) iki (tūrio dalis %). Rūšinės sudėties formulė kiekvienam ardui yra surašoma koeficientų mažėjimo tvarka medžių rūšių grupėmis: spygliuočiai, kietieji lapuočiai ir minkštieji lapuočiai. Vyraujanti ardo medžių rūšis įrašoma rūšinės sudėties formulės priekyje. Iš dviejų ar didesnio skaičiaus medžių rūšių vyraujančia laikoma geriau augavietę atitinkanti rūšis ( priedas). Medyno vyraujanti medžių rūšis prilyginama pirmojo ardo vyraujančiai medžių rūšiai. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -)... Kilmė. Miško elemento kilmė gali būti savaiminė, mišri arba kultūrinė. Ardo kilmė nustatoma pagal kultūrinės kilmės elementų dalį jo tūryje: savaiminė (kai nėra kultūrinės kilmės elementų), mišri (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro % tūrio), kultūrinė (kai kultūrinės kilmės elementas sudaro > % tūrio). Medyno kilmė prilyginama pirmojo ardo kilmei.... Amžius, amžiaus klasė. Miško elemento amžius nustatomas aktualizuojant ir patikslinant praeitos inventorizacijos metu nustatytą jo amžių arba kitu naudojamo inventorizacijos metodo numatytu būdu (9 priedas). Nustatytas amžius apvalinamas iki priede nurodyto dydžio. Amžiaus klasė pirmajam ardui nustatoma pagal jo vyraujančio miško elemento amžių, o medynui

11 pagal jo pirmojo ardo amžiaus klasę.... Skersmuo. Medžių skersmenys matuojami, m aukštyje nuo šaknies kaklelio vadovaujantis ir prieduose pateiktais principais. Miško elemento medžių vidutinis skersmuo apskaičiuojamas ištraukus kvadratinę šaknį iš apmatuotų medžių skersmenų kvadratų vidurkio. Skersmuo nenustatomas jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis yra iki m. Vidutinis miško elemento medžių skersmuo apvalinamas iki priede nurodyto dydžio.... Aukštis. Medžių aukščiai matuojami ir prieduose nustatyta tvarka. Miško elemento vidutinis aukštis nustatomas pagal jo vidutinį skersmenį, išmatuotų medžių aukščius ir skersmenis panaudojant unifikuotą aukščių priklausomumo nuo skersmens modelį. Medyno ardo vidutinis aukštis nustatomas apskaičiuojant miško elementų vidutinio aukščio svertinį vidurkį, kuris skaičiuojamas susumavus miško elementų vidutinių aukščių ir jų skerspločių sumos (arba tūrio, arba rūšinės sudėties koeficientų sumos) sandaugas ir padalinus iš jų skerspločių sumų sumos (arba tūrio, arba rūšinės sudėties koeficientų sumos).... Skerspločių suma. Medžių skerspločių sumos, m aukštyje nuo šaknies kaklelio matavimai vykdomi bareliuose, kurių išdėstymo tvarka ir kiti skerspločių sumos nustatymo reikalavimai pateikti priede. Kiekvieno iš ardų skerspločių sumą atitinkamai sudaro jo miško elementų skerspločių sumos.... Skalsumas. Vizualinės su matavimo elementais inventorizacijos būdu medyno ardo skalsumas nustatomas vizualiai, iš patirties pagal lajų glaudumą. Esant nepakankamai patirčiai rekomenduojama naudoti kampinės apskaitos barelius, matuojant juos tipingose sklypo vietose. Atrankiniu instrumentiniu būdu matuojamuose medynuose skalsumas apskaičiuojamas pagal matuojamo ir normalaus medyno skerspločių sumų arba medžių stiebų (su žieve) tūrio santykį. Normalaus medyno skerspločių suma arba medžių stiebų (su žieve) tūris ( priedas) parenkami pagal ardo vyraujančią medžių rūšį ir ardo vidutinį aukštį. Jaunuolynuose, kurių medžių vidutinis aukštis neviršija m, skalsumas yra nustatomas: žėliniuose apskaičiuojant ha esančio ir teoriškai maksimalaus ( medelių ha) medelių skaičiaus santykį, želdiniuose apskaičiuojant normatyvinio sodinimo vietų ir išlikusių perspektyvių medelių skaičiaus santykį Boniteto klasė, augavietės našumo indeksas ( priedas) nustatomi pagal medyno ardo vyraujančio miško elemento amžių ir vidutinį aukštį (kai jis didesnis nei m). Augavietės našumo indeksas gali būti nustatomas greta arba vietoj boniteto klasės pagal I ardo vyraujančio miško elemento aukštį atitinkamame normatyviniame amžiuje ( priedas). Jaunuolynuose iki m aukščio boniteto klasė arba augavietės našumo indeksas nustatomas pagal augavietės potencialų derlingumą Medyno tūris tai medyne augančių (gyvų) medžių stiebų su žieve tūris. Medyno tūriui nustatyti apskaičiuojamas medžių stiebų nuo šaknies kaklelio iki viršūnės tūris (su žieve). Inventorizuojant vizualiniu su matavimo elementais metodu, medyne augančių medžių stiebų tūris nustatomas pagal ardo vyraujančios medžių rūšies standartinės skerspločių sumos ( priedas), ardo vidutiniam aukščiui ir vidutiniam skersmeniui atitinkančio formrodinio aukščio (A, B priedai) ir skalsumo sandaugą. Naudojant kampinės apskaitos barelius, medžių tūris nustatomas kiekvienam miško elementui apskaičiuojant jo vidutiniam aukščiui ir skersmeniui atitinkančio formrodinio aukščio (A, B priedai) ir skerspločių sumos sandaugą. Taikant ištisinį matavimą arba skritulio barelius, medžių tūris nustatomas kiekvienam medžiui, po to miško elementui, medyno ardui ir medynui ( priedas). Ardo tūris nustatomas apskaičiuojant to ardo miško elementų tūrių sumą. Medyno tūris lygus ardų tūrių sumai. Objekto (valstybinių miškų) brandžių medynų tūriui nustatyti pagal medžių rūšis, augavietes, medynų būklę vykdoma brandžių medynų sklypų visumos inventorizacija atrankos metodu ( priedas). Atrankinę instrumentinę taksaciją atskiruose miško sklypuose šiuo atveju vykdyti neprivaloma. įsakymu Nr. --V (nuo )

12 (Žin.,, Nr. 9-)... Prekingumas nustatomas užsakovui pageidaujant pagal medyną sudarančių medžių tūrio padarinės dalies dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse.... Selekcinė vertė nustatoma užsakovui pageidaujant, vadovaujantis Medynų selekcinės vertės nustatymo metodika ( priedas).... Sanitarinė būklė įvertinama nustatant vizualiniu metodu tokius rodiklius: vėjavartų, vėjalaužų, sausuolių, negyvos medienos ir džiūstančių medžių stiebų tūrį nuo m³/ha; patvenktą plotą; žvėrių pažeidimus, išskiriant pažeidimų pobūdį bei jų šviežumą; jaunuolynų, medžių liemenų ir pirminių kenkėjų, ligų bei dėl kitų priežasčių pažeistų medžių procentą (pagal medžių rūšis ir pažeidimo intensyvumą).... Pomiškis aprašomas, kai po medyno danga yra ne mažiau kaip vnt./ha gyvybingų pagrindinių ir šalutinių medžių rūšių medelių, nustatant vizualiniu būdu tokius rodiklius: rūšinė sudėtis, vyraujančios medžių rūšies vidutinis amžius, aukštis, kilmė, medelių skaičius ha. Pomiškio gyvybingumas nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro 8 m. balandžio d. įsakymu Nr. D-99 patvirtintais Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (Žin., 8, Nr. -).... Trakas. Trakas aprašomas, nurodant iki trijų krūmų rūšių (8 priedas) mažėjančia ploto padengimo procento tvarka. Ploto padengimas trako krūmų rūšimis įvertinamas vizualiniu metodu tankumo kategorijomis: retas iki % ploto, vidutinio tankumo % ploto, tankus daugiau kaip % ploto. Trako krūmų rūšims gali būti nurodoma ūkinė vertė. Saugomose teritorijose, įvertinant biologinę įvairovę ir Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, gali būti aprašytos visos traką sudarančios krūmų rūšys.... Polajiniai želdiniai aprašomi nurodant rūšinę sudėtį, vyraujančios medžių rūšies vidutinį amžių, aukštį ir skalsumą.... Pavieniai medžiai aprašomi įvertinus vizualiniu metodu arba inventorizavus atrankiniu instrumentiniu metodu apaugusiuose (jaunuolynai ir pusamžiai) ir neapaugusiuose medynais bei ne miško žemės sklypuose, nurodant pavienių medžių rūšinę sudėtį, vidutinį amžių, skersmenį ir tūrį ha.... Miško želdinių ir žėlinių būklė. Pirminiai duomenys želdiniams ir žėliniams aprašyti gaunami iš Miško želdinimo ir žėlimo projektų duomenų bazių, kaupiamų miškų urėdijose. Miške aprašomi visi praėjusio vykmečio želdiniai ir žėliniai pagal tokius rodiklius: įveisimo metai, amžius (prie želdinių amžiaus pridedami metai), medžių rūšys (ne daugiau kaip dvi), želdinių ir žėlinių tankis (gyvybingų, t. y. perspektyvių medelių skaičius ha pagal vidutinį amžių), želdinių ir žėlinių būklė (pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 9 priedą), tikslinių medžių rūšių pakenkimai.... Kiti rodikliai. Sutartyje su darbų užsakovu gali būti aptarti papildomai inventorizuojami kiti rodikliai:... Sausinimo įrenginių ir sausintų sklypų būklė. Sklypo sausinimo įrenginiai pažymimi kartografinėje medžiagoje, jų būklė įvertinama pagal normatyvus ( priedas). Sausintų sklypų būklė nustatoma pagal jų atstumą nuo griovio, žemės naudmenas ir laikotarpį po sausinimo darbų ( priedas).... Vaisinių ir vaistinių augalų ištekliai nustatomi dviem gausiausioms samanųžolių-krūmokšnių ardo ir dviem trako augalų rūšims, nurodant augalo rūšį, jos užimamą sklypo dalį, sąžalyno tankumą, projekcinę sklypo dangą, ištisinio sąžalyno plotą ir nustatant išteklių tipą naudotini paruošoms, rekreacijai arba žvėrių mitybai (8 priedas), vadovaujantis Laukinės augalijos įstatymu, Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka, Laukinės augalijos išteklių valstybinio registro nuostatais, Aplinkos ministerijos patvirtintu apskaitomų augalijos rūšių sąrašu. Skiriami produktyvūs ir rezerviniai sąžalynai (pagal medyno skalsumą ir trako tankumą).... Poilsiniai (rekreaciniai) ištekliai aprašomi valstybinių parkų rekreacinių zonų bei kitų rekreacinės paskirties miškų (miško parkai, kurortų ir miestų miškai, rekreaciniai miško sklypai, apsauginės ir estetinės reikšmės miško sklypai prie magistralinių ir krašto kelių ir kt.)

13 sklypuose. Sklypai yra aprašomi bendrąja tvarka, papildomai nustatant jų estetinę, rekreacinę vertę, digresiją pagal šių rodiklių nustatymo metodikas, suderintas su darbų užsakovu. Rekreacinės teritorijos ir objektai (poilsiavietės, stovyklavietės, poilsio-atokvėpio vietos, žaidimų aikštelės, paplūdimiai, maudyklos, pėsčiųjų ir dviratininkų takai, turistinių maršrutų trasos), poilsio įrenginiai, gamtiniai rekreacijos objektai (vaizdingi medynai ir augalai, reginių vietos) aprašomi ir pažymimi kartografinėje medžiagoje... Neapaugusios mišku miško žemės sklypai aprašomi nurodant žemės naudmenos tipą (kirtavietė ir jos atsiradimo metai, miško aikštė, mažasis miško karjeras, žuvęs medynas) ir žemės sklypams, skirtiems miškui įveisti (informacija privačioje žemėje apie juos gaunama teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose bei iš privačios žemės savininkų, valstybinėje iš šios žemės valdytojų), nurodžius jų buvusią naudmeną pagal nekilnojamojo turto kadastrą, aprašomos želiančios medžių rūšys, medelių vidutinis amžius ir aukštis, skaičius ha ir numatomas miško atkūrimo (įveisimo) būdas žėlimas arba želdinimas. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -).. Miško dauginamosios medžiagos išauginimo žemės sklypai aprašomi, nurodant naudmenos tipą (miško medelynas, sėklinė plantacija), plotą... Miško sėklinės bazės sklypai aprašomi, nurodant jų tipą (sėklinės plantacijos, sėkliniai medynai, genetiniai draustiniai, klonų rinkiniai, genotipų bandomieji želdiniai), įkūrimo metus, medžių ir krūmų rūšis. Atliekant miškų inventorizaciją miško sėklinės bazės objektų išorinės ribos išlaikomos nekeičiamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus selekcinės sėklininkystės objektams priskirtus miškų plotus. Objekto viduje taksacinių sklypų skaičius, jų plotas, konfigūracija ir kt. gali kisti pagal situaciją natūroje. Jei dėl neteisingų ankstesnių matavimų ar kitų priežasčių išorines objekto ribas būtina tikslinti, šie pakeitimai derinami su Valstybine miškų tarnyba. Linijiniai objektai (keliai, grioviai ir kt.), besiribojantys su miško sėklinės bazės objektu, į bendrą šio objekto plotą neįtraukiami. Ūkines priemones miško sėklinės bazės objektuose projektuoja Valstybinė miškų tarnyba... Technologinės paskirties miško žemės sklypai pažymimi kartografinėje medžiagoje. Medienos sandėliai, priešgaisriniai barjerai ir ne mažesnio kaip m pločio trasos aprašomos taksacinėje kortelėje. Linijiniai objektai ir trasos aprašomos nurodant jų plotį metrais. Trasoms nurodoma jų paskirtis (sausinimo, kelių, ryšių, energetikos ir kt.), ypatybės (apaugusi, pravažiuojama), galimybės panaudoti miško reikmėms... Kitos paskirties miško žemės sklypai aprašomi, nurodant naudmenos tipą. Žaliavinėms ir dekoratyvinių eglučių plantacijoms papildomai nurodoma jų paskirtis, įveisimo metai, auginamos medžių ir krūmų rūšys..8. Ne miško žemės naudmenų sklypai aprašomi inventorizuojant valstybinius miškus, nurodant naudmenos tipą ( priedas)..8.. Žemės ūkio naudmenų sklypams papildomai nurodoma jų paskirtis, pievoms ir ganykloms kokybė (sausuminė, užliejama, užpelkėjusi; ploto dalis, apaugusi krūmais), pelkėms apaugimas menkmiškiu..8.. Keliams (visi ūkio reikmėms naudojami keliai turi būti aprašyti) nurodoma jų priklausomybė (bendro naudojimo, žinybinis, privatus), danga (asfaltas, žvyras, be dangos), plotis, pravažumas įvairiu metų laiku..8.. Grioviams nurodomas jų plotis ir būklė..9. Medžių savaiminukais apaugusi miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties arba laisva valstybinė ne miško žemė inventorizuojama mišku, jei vidutinis medžių amžius pasiekęs ar viršijęs metų ir šis žemės plotas atitinka šios instrukcijos priedo. punkte apibrėžtą miško sąvoką. Miškų ūkio, žemės ūkio, konservacinės pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties arba laisva valstybinė ne miško žemė, kai viename hektare yra vnt. ir m vidutinio aukščio spygliuočių ar kietųjų lapuočių arba vnt. ir m

14 vidutinio aukščio minkštųjų lapuočių rūšių savaime želiančių medžių, kurių vidutinis amžius mažesnis kaip metų, aprašoma kaip žemė, apauganti mišku ( priedas), želiančius medžius aprašant ardu.. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -). įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -).. Ne miško žemės naudmenų sklypams, įregistruotiems miškų valstybės kadastre miško žemės sklypais, be anksčiau buvusios ir dabartinės žemės naudmenos, nurodoma jos transformacijos priežastis (pagal priedo reikalavimus). Jei transformacija įvyko ne dėl teisėtos žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė pagal priedo punkto reikalavimus. Dėl klaidingo miško žemės identifikavimo ankstesnėje miškotvarkos medžiagoje (kai šie klaidingi duomenys įregistruoti miškų valstybės kadastre) užfiksuoti didesni kaip m pločio miško žemės plotų ribų pasikeitimai bei miško žemės, transformuotos į ne miško žemę, plotai, nepriklausomai nuo jų pločio, dokumentuojami parengiant sąrašus ir planus M :. Šiuos dokumentus inventorizacijos vykdytojas kiekvieno lauko darbų etapo pabaigoje pateikia derinti atitinkamam Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui, kuris per darbo dienų sąrašus ir planus suderina arba pateikia motyvuotą atsisakymą derinti. Suderinti miško žemės plotų ribų pasikeitimų dokumentai (sąrašai ir planai M : ) ir duomenys yra neatsiejama dokumentų ir duomenų, perduodamų Valstybinei miškų tarnybai, dalis ( priedas).. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -). įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -). Inventorizacijos duomenys apdorojami, parengiami nustatytu formatu ir perduodami į Miškų valstybės kadastro integruotos informacinės sistemos duomenų bazę. TAKSACINĖS KORTELĖS PILDYMAS. Bendrieji taksacinės kortelės pildymo reikalavimai.. Kortelė (. priedas) pildoma lietuvių kalba, spausdintinėmis raidėmis, aiškiu įskaitomu šriftu. Kortelė yra vieninga inventorizuojant visų nuosavybės formų miškus. Miškų inventorizacijos duomenys įrašomi užpildant kortelės maketų laukus, laikantis reikalavimų, nustatytų šioje Instrukcijoje. Kiekvienam sklypui pildoma atskira kortelė. Į kortelę įrašomų rodiklių skaičius ir turinys priklauso nuo žemės naudmenos. Medynų rodiklių matai ir gradacijos pildomi pagal priedą... Kortelės grupuojamos pagal valdas, jų ribose pagal kvartalus. Sugrupuotoms kortelėms pildomi suvestiniai duomenys viršeliai (. priedas).. Maketas Nr. ( Sklypo bendra charakteristika ) pildomas taip:.. lauke Sklypo Nr. įrašomas sklypui suteiktas numeris. Kvartale taikoma vieninga sklypų numeracija valstybiniams ir privatiems miškams;.. lauke Plotas, ha įrašomas sklypo plotas, ha tikslumu (kai naudojamos GIS technologijos, plotas apskaičiuojamas ir į duomenų bazę įrašomas automatizuotai);.. lauke Žemės naudmena įrašomas kodas iš klasifikatoriaus Žemės naudmenų rūšys ( priedas);.. lauke Medžių rūšis įrašomas medyno vyraujančios medžių rūšies raidinis kodas pagal klasifikatorių Medžių ir krūmų rūšys (8 priedas). Įrašytas kodas turi sutapti su Maketo Nr. pirmojo ardo pirmoje eilutėje įrašytu medžių rūšies kodu;

15 .. lauke Bonitetas įrašoma medyno bonitetinė klasė: A,,,,,, A arba B. Bonitetinės klasės nustatymo normatyvai pateikti priede;.. lauke Augavietė įrašomas augavietės raidinis kodas pagal klasifikatorių Miško augavietės, miško tipų serijos ir dirvožemiai ( priedas);.. lauke Miškų pogrupis įrašomas kodas pagal klasifikatorių Miškų grupės ir pogrupiai (. priedas), vadovaujantis aktualiu Vyriausybės nutarimu dėl miškų priskyrimo miškų grupėms. Šis laukas pildomas tik tuo atveju, kai sklypui nustatytas miškų pogrupis neatitinka įrašyto viršelyje. Jei inventorizacijos metu nustatoma, kad Vyriausybės nutarimu priskirta miškų grupė ir pogrupis neatitinka Vyriausybės m. rugsėjo d. nutarimu Nr. Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo (Žin.,, Nr. 8-9; 8, Nr. 8-88) patvirtintų normatyvų, lauke Siūlomas miškų pogrupis įrašomas miškų pogrupio kodas pagal normatyvus. Šis laukas pildomas tik tuo atveju, kai sklypui siūlomas priskirti miškų pogrupis neatitinka viršelyje įrašyto siūlomo miškų pogrupio;.8. lauke Inventorizacijos ypatumai įrašoma: kai sklypas išsinuomotas kodas ; kai sklypas išnuomotas kitiems naudotojams kodas. Šis laukas būtinai pildomas pirmą kartą inventorizuojamiems sklypams (kodas ), tiek praeitos miškotvarkos metu buvusiems, bet neinventorizuotiems medynams, tiek naujai užžėlusiems jaunuolynams;.9. lauke Nusausinta žemė įrašomas kodas N, kai nusausintas sklypas yra griovių veikimo zonoje ir viršelyje atitinkamas kodas neįrašytas. 8. Maketas Nr. ( Projektuojamos ūkinės priemonės ) pildomas taip: 8.. laukuose, ir įrašomi projektuojamų ūkinių priemonių kodai pagal klasifikatorių Miškų ūkinės priemonės (. priedas); 8.. lauke Išk. % įrašomas projektuojamais ugdymo kirtimais sklype iškertamos medienos tūrio procentas. 9. Maketas Nr. ( Žuvę medžiai ) pildomas taip: 9.. lauke Sausuoliai įrašomas sausuolių stiebų tūris hektare m³ tikslumu; 9.. lauke Vėjovartos įrašomas vėjovartų stiebų tūris hektare m³ tikslumu.. Maketas Nr. ( Medyno taksaciniai rodikliai ) pildomas taip:.. lauke Ardas įrašomas medyno ardo kodas: viršutinis ardas; žemutinis ardas; pomiškis; apaugimas pelkėse, menkmiškis; savaiminis žėlimas; polajiniai želdiniai ; 9 pavieniai medžiai;.. lauke Sudėtis/Koef. įrašomi medyno rūšinės sudėties koeficientai pagal ardus. Jų suma arde turi būti lygi ;.. lauke Sudėtis/Rūšis įrašomi ardą sudarančių medžių rūšių raidiniai kodai pagal klasifikatorių Medžių ir krūmų rūšys (8 priedas);.. lauke Amžius (metais) įrašomas visų ardų kiekvienos medžių rūšies amžius. Kultūrinės kilmės medynų iki metų ir savaiminės kilmės medynų iki metų medžių rūšių amžius įrašomas metų tikslumu, likusiems medynams iki metų metų tikslumu, daugiau kaip metų metų tikslumu. Į želdinių amžių įskaitomi ir sodinimo metai;.. lauke H (m) įrašomas visų ardų kiekvienos medžių rūšies aukštis. Aukštis iki m įrašomas, m tikslumu, daugiau kaip m m tikslumu. Želdinių minimalus aukštis gali būti, m ir iki, m aukščio įrašomas, m tikslumu;.. lauke D (cm) įrašomas visų ardų medžių rūšių, kurių aukštis didesnis kaip m, skersmuo cm tikslumu;.. lauke Skalsumas įrašomas,, ir ardų skalsumas, tikslumu: viršutiniam () ardui nuo, iki,; žemutiniam () ardui,,; pomiškiui ( ardui) medelių skaičius šimtais vienetų viename hektare nuo iki 9; menkmiškiui ( ardui),,; savaiminiam žėlimui ( ardui) medelių skaičius šimtais vienetų viename hektare nuo iki 9, kai jis aprašomas plynumose arba atskiru ardu miško želdiniuose; polajiniams želdiniams ( ardui),,; pavieniams medžiams (9 ardui) nepildomas;.8. lauke Iškirt. % įrašomas suprojektuotas iškirsti tūrio procentas pagal medžių rūšis (nuo iki %). Pildoma tik privačioms valdoms, rengiant jų miškotvarkos projektus;

16 .9. lauke Kilmė želdintoms medžių rūšims įrašomas kodas K (kultūrinė);.. lauke Tūris m³/ha, ir 9 ardų pirmoje eilutėje įrašomas stiebų tūris kubiniais metrais viename ha, iki m³/ha m³/ha tikslumu, daugiau kaip m³/ha m³/ha tikslumu;.. lauke G (m²/ha) instrumentiniu metodu inventorizuojamuose medynuose kiekvienai pirmojo ardo medžių rūšiai įrašoma skerspločių suma m² tikslumu.. Papildomi kortelės maketai pildomi pagal fiksuotą struktūrą: maketo numeris (laukas Nr. ) ir laukai,,, ir. To paties numerio papildomi maketai kortelėje gali būti pildomi iki kartų, išskyrus Maketą Nr. 8, kuris pildomas vieną kartą. Papildomi maketai:.. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) Maketas Nr. ( Miško želdiniai ) privalomai pildomas visiems paskutinio vykmečio želdiniams, įskaitant ir žuvusius:... lauke įrašomi želdinimo metų paskutiniai du skaitmenys;... lauke įrašomi sodintų medžių rūšių raidiniai kodai (iki dviejų medžių rūšių, įrašomų be jokio skiriamojo ženklo) pagal klasifikatorių Medžių ir krūmų rūšys (8 priedas);... lauke įrašomas perspektyvių sodintų medelių kiekis šimtais vienetų hektare (nuo iki 9) (Pvz., jei sodinta, o išliko, tai įrašoma ). Nustatant medelių skaičių apskaitomi sveiki, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių (žvėrių, entokenkėjų ir ligų pažeisti). Prie bendro skaičiaus pridedami ir savaime atžėlę tikslinių medžių rūšių medeliai, atitinkantys augavietę;... lauke įrašoma želdinių būklė: geri; patenkinami; blogi; žuvę. Blogiems ir žuvusiems želdiniams Makete Nr. nurodoma nepatenkinamos būklės priežastis (kodas pagal klasifikatorių Miško pažeidimai (. priedas)... įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) Maketas Nr. ( Miško žėliniai ) privalomai pildomas visiems paskutinio vykmečio žėliniams, įskaitant ir žuvusius:... lauke įrašomi Miško žėlimo projekto sudarymo metų paskutiniai du skaitmenys;... lauke įrašomi atžėlusių vyraujančių medžių rūšių raidiniai kodai (iki trijų medžių rūšių, įrašomų be jokio skiriamojo ženklo) pagal klasifikatorių Medžių ir krūmų rūšys ;... lauke įrašomas išlikusių perspektyvių atžėlusių medelių kiekis šimtais vienetų hektare (nuo iki 9). Nustatant medelių skaičių apskaitomi sveiki, silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių;... lauke įrašoma žėlinių būklė: geri; patenkinami; blogi; žuvę. Blogiems ir žuvusiems žėliniams Makete Nr. nurodoma nepatenkinamos būklės priežastis (kodas pagal klasifikatorių Miško pažeidimai (. priedas)... Makete Nr. ( Miško pažeidimai ) pildomi visų rūšių miško pažeidimai sklype:... lauke įrašomas miško pažeidimų rūšies kodas pagal klasifikatorių Miško pažeidimai ;... lauke įrašomas pažeistos medžių rūšies kodas pagal klasifikatorių Medžių ir krūmų rūšys ;... lauke įrašomas pažeistų medžių skaičius procentais nuo atitinkamos medžių rūšies medžių skaičiaus (apskaitomi vidutiniškai ir stipriai pažeisti medžiai);... lauke įrašomas medžių pažeidimo laipsnis: silpnas, vidutinis, stiprus, žuvę medžiai;... lauke įrašoma reikšmė, kai medžiai pažeisti per paskutinius metus.

17 .. Maketas Nr. ( Technologinės paskirties objektai ) pildomas priešgaisriniams barjerams, melioracijos, energetikos trasoms, ne siauresnėms kaip m:... lauke įrašomas technologinės paskirties objekto plotis metrais (nuo iki 99)... Maketas Nr. ( Vaisiniai ir vaistiniai augalai ) pildomas sklypams, kuriuose rasti vaisiniai ir vaistiniai augalai:... lauke įrašomas augalo rūšies pavadinimo kodas pagal klasifikatorių Vaisiniai ir vaistiniai augalai (8 priedas);... lauke įrašomas rūšies sutinkamumas, t. y. kokioje sklypo dalyje auga, procentais, procentų tikslumu;... lauke įrašomas sąžalyno tankis, procentais, procentų tikslumu;... lauke įrašoma ūkinė vertė, t. y. tinkamumas paruošoms: maža, vidutinė, didelė... Maketas Nr. ( Įvykdyti miško kirtimai ) pildomas visų rūšių kirtimams, įvykdytiems sklype per vykmetį, išskyrus atrankinius sanitarinius kirtimus:... lauke įrašomi kirtimo metų paskutiniai du skaitmenys (kai biržė buvo kertama kelis metus, nurodomi paskutinio kirtimo metai);... lauke įrašomas kirtimų rūšies pavadinimo kodas pagal klasifikatorių Miško ūkinės priemonės (. priedas);... lauke įrašomas per paskutinius metus įvykdytų ugdymo kirtimų kokybės įvertinimo kodas: patenkinamai atliktiems kirtimams, nepatenkinamai šie kodai (nurodant priežastį): per didelis intensyvumas; per mažas intensyvumas; blogai kirtimui parinkti medžiai; išugdyta dalis sklypo; iškirstos tik valksmos; kirtimas nevykdytas; 8 kitos priežastys. Laukas gali būti užpildomas kamerinių darbų metu automatiniu būdu;... lauke įrašomas kirtimo pagrįstumas: pagrįstai, nepagrįstai... Maketas Nr. ( Žemės ūkio naudmenos ) pildomas ariamoms žemėms, ganykloms ir pievoms (inventorizuojant privačius miškus nepildomas):... lauke įrašomas pievos arba ganyklos tipas: užliejama, sausuminė, pelkėta;... lauke įrašoma naudmenos būklė: kultūrinė, švari, apaugusi, kupstuota, akmenuota;... lauke įrašomas apaugęs medžiais arba krūmais plotas, procentais nuo viso sklypo ploto;... lauke įrašoma naudmenos panaudojimo rūšis: urėdijos reikmėms, asmeniniam naudojimui, nenaudojama, nuomojama... Makete Nr. 9 ( Trakas ) nurodomos vyraujančios krūmų rūšys (iki rūšių) ir jų tankumas (glaudumas):... laukuose, ir įrašomi krūmų rūšių santrumpos iš priedo Medžių, krūmų, vaisinių ir vaistinių augalų rūšys (8 priedas);... lauke įrašomas krūmų tankis: retas (iki % tankio), vidutinio tankio ( %), tankus (daugiau kaip %)..8. Makete Nr. ( Saugomi objektai ) aprašomi gamtos, kultūros paveldo objektai bei rekreaciniai objektai, esantys miško žemėje:.8.. lauke įrašomas objekto klasifikacinės grupės kodas pagal klasifikatorių Saugomų objektų grupės (. priedas);.8.. lauke įrašomas saugomo objekto pogrupio kodas pagal klasifikatorių Saugomų objektų pogrupiai (. priedas);.8.. lauke įrašomas konkretaus saugomo objekto kodas pagal MKIIS klasifikatorius;.8.. lauke įrašomas rekomenduojamos ūkinės priemonės kodas: ūkinė priemonė nereikalinga, einamoji priežiūra, atstatomieji darbai, aplinkos sutvarkymas be specialaus projekto, aplinkos sutvarkymas užsakant specialų projektą, objekto tvarkymas pagal esantį projektą;

18 .8.. lauke, kai aprašomi rekreaciniai objektai, įrašomas įrangos kiekis, vnt..9. Makete Nr. ( Ypatybės ) įrašomos sklypo ypatybės:.9.. laukuose,, ir įrašomi sklypo ypatybių kodai pagal klasifikatorių Sklypo ypatybės (.8 priedas);.. Makete Nr. 8 ( Buvusi miškotvarka ) įrašomi prieš tai buvusios valstybinės miškų inventorizacijos duomenys (pildoma visoms žemės naudmenoms, išskyrus technologinės paskirties žemes):... lauke įrašomas buvusios žemės naudmenos kodas pagal klasifikatorių Žemės naudmenų rūšys ( priedas). Po ankstesnės valstybinės miškų inventorizacijos naujai atžėlusiems sklypams įrašomos buvusios ne miško žemės naudmenos kodas (ariama, ganykla, karjeras, durpynas ir pan.);... lauke įrašomas vyraujančios medžių rūšies kodas pagal klasifikatorių Medžių, krūmų, vaisinių ir vaistinių augalų rūšys (8 priedas);... lauke įrašomas vyravusios medžių rūšies amžius, metais;... laukuose ir įrašomi ankstesniame vidiniame miškotvarkos projekte projektuotų ūkinių priemonių duomenys, kodai pagal klasifikatorių Miško ūkinės priemonės (. priedas)... Makete Nr. ( Tekstas ) įrašoma papildoma informacija apie sklypą (iki ženklų vienam įrašui):... retesnės medžių rūšies pavadinimas, pvz.: Ks veimutinė pušis;... saugomi gamtiniai objektai, pvz.: juodojo gandro lizdas, paminklinis ąžuolas ir kt.;... saugomi kultūros paveldo objektai, pvz.: piliakalnis, pilkapiai, archeologiniai radiniai, partizanų kapas, istorinė sodyba ir kt. Nurodomas objekto pavadinimas (pvz.: Samylų piliakalnis);... rekreaciniai ir ūkiniai įrenginiai, pvz.: apžvalgos aikštelė, poilsio namelis, transporto stovėjimo aikštelė, priešgaisrinis bokštas, šėrykla, tiltas ir kt.;... sėklinės plantacijos, nurodant medžių rūšį, įveisimo metus;... žaliavų plantacijos, nurodant medžių ar krūmų rūšis, paskirtį, kilmę;... esami kenkėjų ir ligų židiniai, pvz.: šakninės pintainės židinys, požievinės blakės židinys ir kt.;..8. intarpas (sutrumpintai Int ). Aprašant intarpą nurodomas plotas, žemės naudmena, augavietė, medynams rūšinė sudėtis, amžius, skalsumas;..9. ežerų, tvenkinių pavadinimai;... pastatų paskirtis. 8 TAKSACINIŲ KORTELIŲ VIRŠELIO PILDYMAS. Reikalavimai viršelio pildymui.. Viršelis pildomas lietuvių kalba, didžiosiomis raidėmis, aiškiu įskaitomu šriftu. Viršelio duomenų elementai pildomi taip:.. lauke Valdytojas įrašomas valstybinių miškų valdytojo kodas ir pavadinimas pagal klasifikatorių Miškų urėdijos, nacionaliniai parkai, valstybiniai rezervatai, kiti objektai (.9 priedas). Kai valdytojas turi padalinių, įrašomas girininkijos ar kito padalinio kodas ir pavadinimas pagal MKIIS klasifikatorius;.. lauke Savininkas įrašoma privačios miško valdos savininko (-ų) pavardė (-ės) ir vardas (-ai);.. lauke Valdos adresas įrašomas privačios miško valdos adresas: savivaldybės, seniūnijos, kadastro vietovės ir gyvenamosios vietovės pavadinimai;.. lauke Kv. Nr. įrašomas miško kvartalo numeris;.. lauke Miškų grupė, pogrupis įrašomas miškų pogrupio kodas pagal klasifikatorių Miškų grupės ir pogrupiai (. priedas), vadovaujantis aktualiu Vyriausybės nutarimu dėl miškų

19 9 priskyrimo miškų grupėms. Jei inventorizacijos metu nustatoma, kad Vyriausybės nutarimu priskirta miškų grupė ir pogrupis neatitinka Vyriausybės m. rugsėjo d. nutarimu Nr. Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo (Žin.,, Nr. 8-9; 8, Nr. 8-88) patvirtintų normatyvų, lauke Siūlomas miškų pogrupis įrašomas miškų pogrupio kodas pagal normatyvus... lauke Administracinis vienetas įrašomas savivaldybės kodas pagal Nekilnojamojo turto kadastro klasifikatorių Administraciniai vienetai (. priedas);.8. lauke Saugoma teritorija/pavadinimas įrašomas saugomos teritorijos kodas pagal MKIIS klasifikatorius;.9. lauke draustinio, funkc. zonos pavadinimas įrašomi valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje, jei atliktas jo zonavimas, esančių rezervatų, draustinių bei kitų funkcinio prioriteto zonų pavadinimų kodai pagal MKIIS klasifikatorius;.. lauke pazonė įrašomas valstybinio parko ir jo zonų ribų plane, pazonių, jei jos išskirtos, kodas: intensyvaus naudojimo, ekstensyvaus naudojimo;.. lauke Nusausinta žemė įrašomas raidinis kodas N, kai visas kvartalas yra nusausintas pagal techninį projektą ir yra sausinimo griovių veikimo zonoje;.. lauke Vietovės kodas įrašomas kodas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro vietovių klasifikatorių;.. lauke Bloko kodas įrašomas kodas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro vietovių blokų klasifikatorių;.. lauke Sav. Nr. įregistruotoms Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre valstybinės reikšmės miškų valdoms (užsakovui pageidaujant ir privačioms valdoms) įrašomas šio registro suteiktas žemės sklypo numeris;.. lauke Naudotojų grupė įrašomas kodas iš klasifikatoriaus Naudotojų grupės (. priedas);.. lauke Taksatorius įrašomas asmens, atlikusio miškų inventorizaciją, identifikacinis numeris (kodas) pagal MKIIS klasifikatorius;.. lauke Buvę: KV. NR, girininkija įrašomi praėjusios miškų inventorizacijos kvartalo numeris ir girininkijos pavadinimas;.8. lauke Plotas, ha privačioms valdoms įrašomas inventorizuotas miško žemės plotas, ha tikslumu;.9. lauke Foto Nr. įrašomas ortofotoplano, į kurį patenka kvartalas arba valda, numeris;.. lauke Kortelių sk. įrašomas viršelyje sugrupuotų kortelių skaičius;.. lauke sklypų Nr. įrašomi sklypų numeriai (pvz.:,, );.. laukų srityje Tekstinė dalis įrašomi kvartale esantys gamtos ir kultūros paveldo objektai, retų gyvūnų ir augalų rūšių buveinės (nurodant Sklypų numerius), miškų pavadinimai bei kiti duomenys;.. laukų srityje Taksatorius: įrašoma asmens, atlikusio miškų inventorizaciją, pavardė, vardas, parašas ir data;.. laukų srityje Tikrino: įrašoma asmens, tikrinusio miškų inventorizacijos rezultatus, pavardė, vardas, parašas ir data. MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS. 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8) Miškotvarkos projektas yra miškų ūkio veiklos planas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Miškotvarkos

20 projektai turi užtikrinti miško išteklių ir miško žemės nepertraukiamą daugiatikslį naudojimą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines ir dvasines dabartinės ir ateinančių kartų reikmes. Miškotvarkos projektas rengiamas vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro m. rugsėjo d. įsakymu Nr. D- Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo, šia Instrukcija bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais miškų ūkio veiklos vykdymą. Atskirų miškotvarkos projekto sudedamųjų dalių aprašymo reikalavimai nustatyti šios Instrukcijos punktuose (valstybiniams miškams) ir punktuose (privatiems miškams). Miškotvarkos projektas, jo derinimą ar registravimą vykdančiai institucijai, gali būti pateikiamas analogine (popierine) arba skaitmenine (elektronine) formomis. Elektronine forma pateiktas miškotvarkos projektas turi būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymu. VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS. Valstybinių miškų miškotvarkos projektą sudaro santrauka, turinys, įvadas, analitinė dalis, projektinė dalis, baigiamoji dalis, priedai, kartografinė medžiaga.. Santrauka susideda iš: bibliografinio aprašo, teksto ir raktažodžių. Bibliografiniame apraše pateikiama išplėstinė kiekybinė charakteristika, papildomai nurodant paveikslų ir lentelių skaičių. Tekste glaustai nurodomas projektuojamas dalykas, objektas, tikslas, rezultatai, jų taikymo sritis ir efektyvumas. Detaliau pateikiama kūrinio charakteristikos: urėdijos miškai, ankstesnio miškotvarkos projekto ir jo įvykdymo įvertinimas, projektuojamos miško techninės (ūkinės) priemonės, miško išteklių ir jų naudojimo prognozės ( ir metų laikotarpiams). Projekto santraukos apimtis psl. Ji skelbiama darbų užsakovo ir vykdytojo interneto tinklalapiuose.. Turinyje pateikiamos tekstinės dalies sudėtinės dalys, lentelės ir paveikslai.. Įvade nurodomas projekto rengimo teisinis pagrindas, jo aktualumas ir praktinė reikšmė. Apibūdinami miškų inventorizacijos ir projektavimo ypatumai. Išvardinamos miškotvarkos projekto sudėtinės dalys. Nurodomi miškų inventorizaciją vykdę ir projektą rengę specialistai. Pabaigoje nurodomas projekto galiojimo laikas. 8. Analitinę dalį sudaro projektinės situacijos analizė, objekto veiklos teritorijos ir objekto teritorijos charakteristika, galiojusio projekto įvykdymo analizė. 8.. Projektinės situacijos analizė: 8... Miško valdos istorija. Trumpai aprašoma urėdijos istorija nuo jos įsteigimo iki projekto rengimo laiko, nurodant įvykusius pasikeitimus, organizacijos (įmonės, urėdijos) ir jos padalinių vadovus, nurodant jų darbo laikotarpius. Apibūdinami svarbesni urėdijos įvykiai Miško valdos miškų tvarkymo apžvalga. Trumpai aprašoma urėdijos miškų tvarkymo istorija, nurodant naudotas instrukcijas (taisykles), normatyvus, apibūdinant ypatumus Miško valdos vartotojų ekonominių ir socialinių poreikių prognozė. Apibūdinami urėdijos miško medžiagų ir paslaugų vartotojai. Įvertinama jų poreikiai projektiniam laikotarpiui. 8.. Objekto veiklos teritorijos charakteristika: 8... Fizinė geografinė charakteristika. Bendros žinios apie urėdijos veiklos teritoriją: plotas, išsidėstymas, reljefo, klimato ir dirvožemių ypatybės, vandens telkiniai. Teritorijos ypatybės landšaftinio rajonavimo ir landšafto naudojimo režimo požiūriais. Teritorijos miškingumas ir jo kaita Miškų urėdijos ekonominė ir socialinė aplinka. Žemės fondo sudėtis pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės naudojimo prioritetai. Medienos apdirbimo ir kitų miško medžiagų naudojimo pramonė. Teritorijos demografinė struktūra. Medienos ruošėjai ir vartotojai. Padarinės ir malkinės medienos paklausa ir ištekliai. Sąlygos, lemiančios miško medžiagų ir paslaugų poreikius Miškų urėdijos veiklos teritorijos keliai ir geležinkeliai. Geležinkeliai.

21 Automobiliniai keliai: magistraliniai, krašto, rajoniniai. Miško keliai. Duomenys pateikiami pagal girininkijas, nurodant kelių ilgį ha ir miško kelių plotą. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) 8... Miškų urėdijos veiklos teritorijos administracinis ir kadastrinis suskirstymas. Administraciniai vienetai (savivaldybės, seniūnijos). Kadastrinis suskirstymas (kadastro vietovės, blokai) Miškų urėdijos veiklos teritorijos miškų pasiskirstymas pagal administracinius vienetus, funkcinę paskirtį ir nuosavybės formas. Miško žemė pagal administracinius vienetus, nuosavybės formas ir naudotojų grupes. Miškų urėdijos veiklos teritorijos pasiskirstymas pagal funkcinę paskirtį. Gamtosaugos ir kultūrosaugos teritorijų ypatybės. 8.. Objekto teritorijos charakteristika: 8... Miško valdos struktūriniai padaliniai. Aprašoma miško valdos teritorija pagal struktūrinius padalinius, nurodant jų bendrą, miško žemės ir medynų plotą, kvartalų ir sklypų skaičių bei jų vidutinį plotą Miškų urėdijos teritorija pagal augavietes ir žemės naudmenas. Pateikiama miškų urėdijos teritorijos pasiskirstymas pagal augavietes ir žemės bei miško naudmenas. Įvertinama medynų plotų atitiktis tikslinio miško teorijos reikalavimams Miškų urėdijos miško žemė pagal tikslinę funkcinę paskirtį. Pateikiamas urėdijos miško žemės pasiskirstymas pagal struktūrinius padalinius ir tikslinę funkcinę paskirtį (miškų grupes ir pogrupius). Įvertinamas miško žemės skirstymo pagal tikslinę funkcinę paskirtį tikslingumas, pokyčių reikalingumas Miškų urėdijos medynų kiekybinė dendrometrinė charakteristika. Pateikiama medynų plotų pasiskirstymas pagal: ) struktūrinius padalinius ir vyraujančias medžių rūšis, ) vyraujančias medžių rūšis ir brandumo (amžiaus) grupes, ) vyraujančias rūšis, bonitetą ir skalsumą. Medynų tūrių pasiskirstymas pagal vyraujančias ir sudėtines medžių rūšis. Medynų vidutiniai dendrometriniai rodikliai pagal miškų grupes. Medynų plotai, tūriai ir dendrometriniai rodikliai pagal amžiaus klases. Pastaba. Projekto autoriaus nuožiūra medynai gali būti apibūdinti ir pagal kitus rodiklius Miško valdos medynų kokybinė būklė. Medynų kokybės įvertinimas pagal sanitarinės miškų būklės rodiklius. Medynų būklės įvertinimas pagal miško išteklių kokybės rodiklius Miško valdos teritorijos specifinė charakteristika. Užsakovui pageidaujant, pateikiama urėdijos miškų charakteristika atsižvelgiant į specifinę tikslinę funkcinę miškų paskirtį ir miško išteklių naudojimo rūšį Miško valdos priklausymas saugomoms teritorijoms ir jos gamtinė svarba. Įvertinama, ar miško valda patenka į saugomą teritoriją, kokioje šios teritorijos funkcinio prioriteto ir kraštovaizdžio tvarkymo zonoje ji yra, kokios saugomos rūšys, bendrijos bei saugomi gamtos paveldo objektai yra miškų valdoje Plynos dešimtmečio kirtavietės. Pateikiama išsami praeito dešimtmečio (už laikotarpį tarp dviejų miškotvarkų) plynų kirtimų plotų suvestinė pagal kirtimų rūšis (pagrindiniai plyni, paskutinis atvejinių kirtimų atvejis, plyni sanitariniai, nepriskirti pagrindiniams kirtimams, kiti plyni kirtimai) ir medžių rūšis. Plynai iškirstas plotas palyginamas su leistu iškirsti pagal kirtimo leidimus plotu. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) Miško žemės transformacija į ne miško žemę. Urėdijos veiklos teritorijoje pagal miškų nuosavybę pateikiama išsami miško žemės transformacijos į kitas naudmenas statistika,

22 nurodant transformuotų medynų amžių bei parengiant šių objektų grafinę medžiagą ( priedas). Išanalizuojami žmogaus įvykdytos ar dėl gamtinių veiksnių natūraliai įvykusios žemės transformacijos mastai, priežastys. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) 8.. Galiojusio miškotvarkos projekto įvykdymo analizė: 8... Vykdytos ūkinės priemonės ir jų rezultatai. Išvardinamos projektuotos miško ūkinės priemonės ir nurodomos jų apimtys ir įvykdymo rezultatai. Detaliau išnagrinėjama paskutinių metų miško ūkinės priemonės ir miško pokyčiai Medienos ruoša. Suprojektuotos ir praktiškai įvykdytos bendros ir metinės visų rūšių kirtimų apimtys pagal plotą, iškirstą medienos kiekį, jos techninę kokybę ir kirtimų intensyvumą (kirtimo būdą) Medynų ugdymas ir priežiūra. Medynų ugdymo ir sanitarinės priežiūros kirtimų, atliktų per paskutinius metus, įvertinimas ir palyginimas su miškotvarkos projektu ( priedas) Miško atkūrimas. Projektuotos ir faktiškai įvykdytos bendros ir metinės miško atkūrimo ir įveisimo apimtys pagal miško atkūrimo ir įveisimo būdus (želdinimas, žėlimas). Projekto vyksmės želdinių ir žėlinių būklės (geri, patenkinami, blogi, žuvę) charakteristika. Atkurto ir įveisto miško įvertinimas pagal atkurtas ar įveistas medžių rūšis ir augavietes. Miško žėlimas ne miško žemėje Miško sėklininkystė. Valdos miškai ir medžių rūšių kilmės rajonai. Medynų plotai pagal selekcinę miško grupę. Miško sėklinė bazė. Atliktos miško sėklinės bazės plėtros priemonės. Miško sėklų ruoša, iš jų sėklinių plantacijų Miško priešgaisrinė apsauga. Gaisrų, įvykusių valdoje, rodikliai: gaisrų kiekis, gaisrų apimtas plotas, vidutinis gaisro plotas, padaryta nuostolių. Gaisrų rūšys, priežastys, išaiškintų atvejų skaičius, paskirta baudų. Miškotvarkos parengtas ilgalaikis priešgaisrinių priemonių projektas; jo vykdymo įvertinimas. Valdos operatyvinio gaisrų gesinimo plano įvertinimas Miško sanitarinė apsauga. Projektuotos ir faktiškai įvykdytos sanitarinės miško apsaugos priemonės. Sanitarinių kirtimų efektyvumas, gerinant miškų būklę Miško pažaidos: neteisėti medžių ir medynų kirtimai, pagamintos medienos vagystės. Miško pažaidų išaiškinimas ir atsakomybė už pažaidas. Pasiūlymai miško apsaugos gerinimui Miško sausinimas. Nusausintos miško žemės plotai pagal žemės naudmenas ir augavietes. Medynų nusausinimo efektyvumas. Sausinimo griovių charakteristika pagal girininkijas Miško kelių tiesimas. Projektuotos ir faktiškai įvykdytos miško kelių tiesimo ir remonto apimtys. Esamos kelių būklės įvertinimas Miško auginimo ir naudojimo priemonių veiksmingumo analizė. Pateikiami ir įvertinami medynų rodiklių kiekybiniai (ploto, tūrio, bendro stiebų, brandžių medynų, prieaugio ir kt.) ir kokybiniai (rūšinės sudėties, sveikatingumo, stabilumo ir kt.) pokyčiai dėl projektuotų ir valdytojo iniciatyva įvykdytų miško ūkinių priemonių. Išanalizuojama per pastarąjį dešimtmetį susiformavusių I amžiaus klasės jaunuolynų rūšinė sudėtis, jų atitiktis augavietėms. Nustatoma II- IV amžiaus klasių medynų plotų pasiskirstymo pagal medžių rūšis kaita dešimtmečio bėgyje, nustatomos kaitos priežastys, įvertinamas jaunuolynų rūšinės sudėties formavimo priemonių pakankamumas bei efektyvumas. Nustatomi perbrendusių medynų plotai, jų pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis dešimtmečio pradžioje, jo pabaigoje. Nustatomas dešimtmečio pagrindiniams kirtimams tenkantis perbrendusių medynų plotas, taip pat dešimtmečio bėgyje perėjusių iš pribręstančių į brandžius medynus iškirstas plotas. Įvertinami brandžių medynų tūrio ir rūšinės sudėties pokyčiai. Nustatoma plynųjų pagrindinių kirtimų metu gauto likvidinės medienos tūrio ir jo santykio su bendru stiebų

23 tūriu dinamika laikotarpyje nuo praeitos miškotvarkos. Vertinant pokyčius yra atskiriami pokyčiai dėl natūralaus miško augimo ir dėl įvykdytų ūkinių priemonių (sanitarinių miško kirtimų). Tapačioms teritorijoms atskirai I II ir III IV grupės miškams sudaromas medienos prieaugio balansas, nustatant iškirstą pagrindiniais, ugdomaisiais, sanitariniais miško kirtimais medienos tūrį, sukauptą ateities naudojimui, t. p. prarastą miško auginimo metu, t. y. savaime iškritusių ir nepanaudotų medžių tūrį. Pagal sudarytą medienos prieaugio balansą įvertinama praeitos ir dabartinės miškų inventorizacijos kokybė. Išnagrinėjamos projektuotų miško ūkinių priemonių nevykdymo arba netinkamo vykdymo pasekmės Ekonominiai miško ūkinės veiklos rezultatai. Ekonominis veiklos rezultatų efektyvumas: vidutinė apvaliosios medienos ir nenukirsto miško pardavimo kaina (Lt/ktm), apvaliosios medienos gamybos išlaidos (tiesioginės ir su pardavimo sąnaudomis), miškų ūkinės veiklos išlaidos, tenkančios Lt nenukirsto miško vertės. Bendrieji finansiniai ūkinės veiklos rodikliai: pajamos už produkciją ir paslaugas pagal rūšis, jų palyginimas su šalies valstybinių įmonių vidurkiu. Išlaidos (sąnaudos) pagal visas darbų rūšis, jų nukrypimai nuo normatyvinių arba šalies valstybinių įmonių vidurkio. Darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas pagal darbuotojų grupes, jų palyginimas su šalies valstybinių įmonių vidurkiu. Ūkinės veiklos finansiniai rezultatai: pelnas, įstatinis kapitalas, pelno procentas nuo įstatinio kapitalo, bendras rentabilumas, ūkinės veiklos rentabilumas Miškotvarkos projekto vykdymo įvertinimas. Apibūdinami miško rodiklių kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai. Įvertinama projekto vykdymo įtaka miško rodiklių pokyčiams. Įvertinami miškotvarkos projekto trūkumai, pateikiami pasiūlymai projektavimo tobulinimui. 9. Projektinėje dalyje pateikiama projektavimo užduotis, objekto suskirstymas pagal tikslinę paskirtį ir projektiniai sprendimai: 9.. Projektavimo pagrindas ir užduotis. Nurodomi teisiniai aktai, kuriais remiantis atliekama miškų inventorizacija ir priimami projektiniai sprendiniai. Apibūdinami projektiniai sprendiniai pagal projektavimo vienetus. Išvardinamos projektavimo užduotys, pateikiant jų sąrašą. 9.. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) Objekto ribos. Objekto suskirstymas pagal tikslinę funkcinę paskirtį Pateikiama statistinė informacija apie valstybinės reikšmės miškų ribų būklę, nurodant šių miškų, besiribojančių su kitų nuosavybių miškais ribų ilgį, jų pasiskirstymą pagal būklę, riboženklių kiekį, jų pasiskirstymą pagal būklę, priemones ribų ir riboženklių būklei pagerinti. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) 9... Pateikiama apibendrinta informacija apie ribų, užfiksuotų inventorizacijos metu, atitikimą valstybinės reikšmės miškų riboms, taip pat riboms, įregistruotoms valstybės įmonės Registrų centro, atskirai pagal preliminarius ir pagal kadastrinius matavimus. Išskiriamos ribos, viršijančios leistinus nukrypimus, nurodant jų ilgį bei dėl to susidariusį koreguotiną plotą. Sudaromas tokių objektų žiniaraštis, kiekvienam objektui parengiami valstybinės reikšmės miško plotų ribų tikslinimui reikalingi dokumentai, pateikiama grafinė medžiaga ( priedas), pasiūlymai ir priemonės esamiems ribų nukrypimams ištaisyti. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) 9... Pateikiamas urėdijos miškų suskirstymas į miškininkavimo ir miško išteklių

24 naudojimo grupes miškų grupes ir tikslinės paskirties pogrupius miškų pogrupius. Specialiame žiniaraštyje pateikiami pasiūlymai esančio suskirstymo tobulinimui. Miško ūkinės priemonės projektuojamos vadovaujantis miškų priskyrimu miškų grupėms ir pogrupiams, patvirtintu LRV nutarimais. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) 9.. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. 9-) Medienos ruoša. Pateikiamos pagrindinių kirtimų, medynų ugdymo kirtimų, medynų sanitarinių kirtimų, kitų kirtimų apimtys, nustatoma kirtimo norma. Visų kirtimų apimtys nustatomos stiebų tūrio ir prekinės medienos, gaunamos iš stiebų, tūrio vienetais. Perėjimas nuo stiebų tūrio prie prekinės medienos tūrio vienetų nustatomas pagal normatyvus (8 priedas). Energetinės medienos ištekliai nustatomi pagal Metodinius nurodymus ir normatyvus energetinės medienos ištekliams įvertinti, projektuojant kirtimus (8 priedas) Pagrindiniai miško kirtimai. Pateikiamas plynųjų, atvejinių ir atrankinių miško kirtimų projektas. Sudaromas kirstinų brandžių medynų sąrašas metų laikotarpiui. Pateikiama brandžių ir bręstančių medynų, kirstinų pagrindiniais kirtimais, ir medynų, neįskaitomų į pagrindinių kirtimų normos skaičiavimą, charakteristikos pagal miškų grupes ir vyraujančias medžių rūšis. Atliekami metinių kirtimo apimčių skaičiavimai. Pateikiama ir pagrindžiama metinė kirtimo norma, nustatyta vadovaujantis galiojančia metinės kirtimo normos nustatymo metodika. Metinė urėdijos kirtimo norma paskirstoma struktūriniams padaliniams pagal kirtimo būdus ir miškų grupes. Metinė kirtimų norma išdėstoma urėdijos teritorijoje vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis ir kitais teisės aktais Medynų ugdymo (retinimo, einamieji) kirtimai. Sudaromi retinimų ir einamųjų kirtimų ugdytinų medynų sąrašai pagal vyraujančias medžių rūšis. Atsižvelgiant į miškininkystės ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimus, projektuojami ugdomieji miško kirtimai, nurodant kirtimais apimamą plotą, iškertamą tūrį. Teoriškai pagrindžiamas ugdymo intensyvumas Medynų sanitariniai kirtimai. Pateikiamas miško inventorizacijos metu nustatytas sausuolių ir vėjovartų kiekis. Pagal šioje Instrukcijoje pateiktą metodiką apskaičiuojama metinė sanitarinių kirtimų norma (9 priedas) Kiti kirtimai. Užsakovo pageidavimu projektuojami specializuoti kirtimai: rekonstrukciniai, vietovaizdžio gerinimo ir kt. Jų norma nustatoma pagal ekologiniu ir socialiniu požiūriu subalansuotą poreikį Kirtimo norma. Pateikiama miško valdos visų kirtimų, įskaitant ir jaunuolynų ugdymą, norma pagal teritorinius padalinius ir kirtimo būdus. Medienos prieaugio rodikliais pagrindžiamas medienos ruošos intensyvumas kiekvienos miškų grupės miškuose ir bendrai visoje valdoje. 9.. Jaunuolynų ugdymas. Pateikiama ir pagrindžiama jaunuolynų ugdymo kirtimų apimtys, kartojimas. Numatomas būsimų želdinių ir žėlinių ugdymas. 9.. Miško atkūrimas ir įveisimas. Pateikiamos miško atkūrimo ir įveisimo apimtys pagal miškų grupes, žemės naudmenas, augavietes, rekomenduojamus miško atkūrimo ir įveisimo būdus (želdinimą ir žėlimą) ir girininkijas; medynų pertvarkymas (rekonstrukcija) pagal rekomenduojamus pertvarkymo būdus (ištisinė, koridoriais, grupėmis, želdinimas po laja), šių priemonių apimtys ir pagrindimas; Ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programos vykdymas; bendros miško želdinimo darbų ir žėlimo apimtys projekto laikotarpiui ir pagal penkmečius, pirmam penkmečiui išdėstant pamečiui pagal želdavietes ir želvietes, miško atkūrimo ir įveisimo būdus ir girininkijas; želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos darbai.

25 9.. Miško sėklininkystė. Miško sėklų poreikis ir jų ruoša per paskutinius metus; rezervinio fondo sudarymas pagal Miško dauginamosios medžiagos nuostatus; miško sėklinės bazės objektų naudojimas sėkloms rinkti; pasiūlymai dėl sėklinės bazės plėtros bei miško dauginamosios medžiagos apsirūpinimo. 9.. Priešgaisrinė apsauga. Pateikiamas urėdijos miškų pasiskirstymas pagal miško degumo klases. Vadovaujantis administracinio vieneto generaliniu priešgaisrinių priemonių planu numatomos priešgaisrinės miško apsaugos priemonės urėdijai miškotvarkos projekto laikotarpiui Miško sanitarinė apsauga. Vadovaujantis urėdijos miškų sanitarinės būklės duomenimis numatomos profilaktinės sanitarinės miško apsaugos priemonės Miško kelių tiesimas. Numatomos miško kelių tiesimo ir remonto apimtys, išdėstomos pagal girininkijas. 9.. Kitos ūkinės priemonės. Pateikiami pasiūlymai dėl technologinės ir kitos paskirties miško žemės naudojimo, aplinkinių ribų priežiūros, riboženklių ir kvartalinių stulpų renovacijos. Numatomos žemės ūkio naudmenų naudojimo priemonės. 9.. Biologinės įvairovės apsauga. Biologinės įvairovės apsauga ir jos renatūralizacija garantuojama pagrįstai suskirstant miškus į grupes ir teisingai projektuojant tikslinę funkcinę paskirtį, bei rūšių ir buveinių apsaugos ir tvarkymo reikalavimus bei rekomendacijas atitinkančias miško ūkines (biotechnines) priemones. Biologinės įvairovės apsaugai inventorizuojamos ir išsaugomos miško dykynės. Natura teritorijose, esančiose miško žemėje, apsaugos ir tvarkymo priemonės biologinės įvairovės apsaugai ir gausinimui projektuojamos atsižvelgiant į Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės m. kovo d. nutarimu Nr. (Žin.,, Nr. -) išdėstytus bendruosius reikalavimus, pritaikant juos pagal konkrečios vietovės sąlygas ir ypatumus. Sudaromi biologinės įvairovės apsaugos priemonių žiniaraščiai. 9.. Rekreacinės ir socialinės miško funkcijos stiprinimas. Pateikiamos rekomendacijos dėl rekreacinių miškų išskyrimo ir poilsiavimo išteklių gausinimo bei rekreacinės infrastruktūros plėtojimo juose. Numatomos vietos gyventojų galimybės dalyvauti miško ūkio veikloje (darbo vietos, verslų organizavimas ir rėmimas). Numatomos galimybės vietos gyventojų miško medžiagų ir paslaugų poreikiams tenkinti. 9.. Nemedieninis miško naudojimas. Užsakovo pageidavimu atliekama inventorizacija ir sudaromi nemedieninių miško išteklių ir paslaugų naudojimo projektai pagal su užsakovu suderintus reikalavimus. 9.. Projektavimo ypatumai 9... Projektavimo ypatumai saugomų teritorijų miškuose. Miškotvarkos projektai nacionalinių parkų ir valstybinių rezervatų miškams yra rengiami pagal atskiras nustatyto turinio programas ( priedas), panaudojant mokslinių tyrimų juose duomenis ir papildant temine kartografine medžiaga. Miškotvarkiniai sprendimai dėl valstybinių parkų rezervatinių zonų bei rezervatinių apyrubių miškų yra priimami, vadovaujantis valstybinių rezervatų nuostatais, ir pateikiami kaip sudėtinė valdos, kurioje jie yra, miškotvarkos projekto dalis. Projektiniai sprendimai saugomų teritorijų miškams priimami atsižvelgiant į patvirtintus šių teritorijų teritorinio ir strateginio planavimo dokumentus (zonų ribų planus, tvarkymo planus, gamtotvarkos planus ir kt.). Miškotvarkiniai sprendimai regioninių parkų ar kitų saugomų teritorijų, turinčių direkcijas be teisės miškus valdyti, miškams yra pateikiami nustatyto turinio ištraukoje iš valdos, kurioje jie yra, miškotvarkos projekto ( priedas). Miškotvarkos medžiaga saugomų teritorijų objektams gaminama pagal miškotvarkos darbų sutartyje numatytus pagaminti informacinės medžiagos kiekius ir apmokėjimo sąlygas. Miškotvarkiniai sprendimai saugomų teritorijų be administracinės tarnybos miškams yra pateikiami valdos, kurioje jie yra, miškotvarkos projekte Projektavimo ypatumai kitų valdytojų miškuose. Miškotvarkos projektai kitų valdytojų miškams (miestų, Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų, kitų institucijų miškai) yra rengiami atsižvelgiant į jų valdytojų pageidavimus, vadovaujantis įvadinio šalių pasitarimo protokolu. Tokiuose projektuose privalo būti duomenys, reikalingi valstybinei miškų apskaitai vykdyti ir miškų valstybės kadastrui tvarkyti.

26 . Baigiamąją dalį sudaro projektinių sprendinių įvertinimas, projekto priežiūros ir tikslinimo sąlygos:.. Projektinių sprendinių vertinimas:... Ekonominis vertinimas. Atliekamas pagal darniojo miškų ūkio reikalavimus. Apskaičiuojamos miškų urėdijos pajamos ir išlaidos, įvertinamas pelnas ir rentabilumas. Analizuojamos miško produkcijos kainos ir santykinės išlaidos (išlaidos tenkančios m³ medienos ir ha miško ploto). Įvertinamas miško ūkio intensyvumas. Nustatomas minimalus medienos ruošos kiekis, garantuojantis nenuostolingą veiklą.... Ekologinis vertinimas. Prognozuojama priimtų sprendinių įtaka miško plotų kaitai, miško ekosistemų rūšinei sudėčiai, amžiaus struktūrai, našumui, produktyvumui ir stabilumui pagal darniojo miškų ūkio reikalavimus nacionalinių saugomų teritorijų ir Natura teritorijų bei jose saugomų vertybių apsaugos būklei.... Socialinis vertinimas. Įvertinama tikėtina projektuojamų miško ūkinių priemonių įtaka miškų urėdijos tiesioginei (vietinei) ir netiesioginei (šalies) socialinei aplinkai pagal darniojo miškų ūkio reikalavimus... Projekto priežiūra ir tikslinimas:... Miškotvarkos projekto priežiūra. Nurodomos projekto priežiūrą, o prireikus ir tikslinimą atliekančios institucijos. Aprašoma projekto priežiūros tvarka. Išdėstomi miškų valdytojo ir projektuotojo įsipareigojimai, įgalinantys projekto įgyvendinimą.... Miškotvarkos projekto sprendinių keitimas. Numatomi suprojektuotų miško ūkinių priemonių keitimo atvejai ir tvarka. Atskirai apibrėžiama pagrindinių kirtimų normos keitimo tvarka.. Priedai. Pateikiami projekto priedai taksoraščiai, suvestinės lentelės, žiniaraščiai, charakterizuojantys inventorizuotus miško išteklius ir projektinius sprendimus... Taksoraštis. Taksoraštyje pagal girininkijas ir kvartalus pateikiama taksacinė informacija apie kiekvieną sklypą, nurodoma vykdytina jame priemonė ir skiriama vieta įrašams apie atliktas ūkines priemones ( priedas)... Miško išteklių duomenų suvestinės lentelės. Lentelėse pagal girininkijas pateikiami duomenys apie valdos miško išteklius pagal medžių rūšis, jų grupes, miškų grupes, augavietes, amžiaus klases. Lentelių struktūra turi būti suderinta su valstybinės miškų apskaitos reikalavimais (,, 8,. priedai)... Ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai. Žiniaraščiuose pateikiami projektiniai duomenys apie pagrindinių kirtimų normos nustatymą ir jos išdėstymą, miško atkūrimą ir įveisimą, želdinių priežiūrą, jaunuolynų ugdymą ir kitas ūkines priemones įvairiuose (valdos, sklypo) lygmenyse... Plotų apskaitos žiniaraščiai. Pateikiami plotų apskaitos žiniaraščiai ir duomenys apie valdos ploto ir ribų matavimus, jų palyginimą su nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, plotų ir ribų pokyčius per vykmetį.. Kartografinė medžiaga (miškų žemėlapiai) rengiama valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-9. Kartografinė medžiaga rengiama visai teritorijai, kurioje vykdoma valstybinė miškų inventorizacija. Minimalus rengiamos kartografinės medžiagos kiekis ir jos gavėjai pateikti priede... Bazinis miškų žemėlapis M : rengiamas skaitmeninėje ir analoginėje formose. Jo formatas, skaidymas lapais ir numeracija atitinka Lietuvos topografinių žemėlapių formatą, skaidymą lapais ir numeraciją.... Žemėlapio vaizdo rėmuose pateikiama:... koordinačių sistema (kilometrinis tinklas su plokštuminių koordinačių reikšmėmis; lapų kampuose nurodomos geodezinės koordinatės);... plotiniai ir linijiniai objektai (administracinių rajonų, naudotojų, saugomų teritorijų kadastre įregistruotų saugomų teritorijų ribos, urbanizuotų teritorijų ribos, kvartalinės linijos, miško sklypų ir intarpų ribos, inžineriniai įrenginiai, kelių tinklas, hidrografija, trasos ir kitos technologinės linijos);

27 ... užrašai (gretimybės, kvartalų ir sklypų numeriai, kelių ir griovių pločiai, upių, upelių ir vandens telkinių pavadinimai, urbanizuotų teritorijų pavadinimai); įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -)... sklypą identifikuojantys simboliai (kirtavietės, žuvę medynai, pašarų aikštelės, pelkės ir pelkiniai medynai, miško sandėliai, mažieji miško karjerai); įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -)... taškiniai objektai (miškų urėdijų ir girininkijų būstinės, gamtos ir kultūros paminklai, rekreaciniai įrenginiai, saugomų teritorijų kadastre įregistruotos Lietuvos raudonosios knygos paukščių rūšių lizdavietės ir perimvietės, augalų ir grybų rūšių radvietės, Europos Bendrijos svarbos rūšių radvietės);... spalvos, identifikuojančios miško naudotojus ir valdytojus (valstybinės reikšmės, privatūs, rezervuoti privačios nuosavybės teisėmis atkurti ir kitų naudotojų savivaldybių, susisiekimo bei krašto apsaugos ministerijų ir kt. miškai.... Už žemėlapio vaizdo rėmų pateikiama:... miškų urėdijos ir girininkijos pavadinimai (viršutiniame kairiajame lapo kampe);... topografinio žemėlapio nomenklatūrinis numeris (titulinės dalies centre);... žemėlapio pavadinimas (viršutiniame dešiniajame lapo kampe);... koordinačių sistemos pavadinimas, magnetinės rodyklės nuokrypis nuo kilometrinio tinklo (apatiniame kairiajame lapo kampe);... mastelis (titulinės dalies centre);... inventorizacijos ir aerofotografavimo metai, vykdytojas (apatiniame dešiniajame lapo kampe)... Medynų planai M : arba M : rengiami skaitmeninių miškų žemėlapių M : pagrindu. Medynų plane sklypai nudažomi vyraujančių medžių rūšių ir medynų brandumo grupių sutartinėmis spalvomis. Girininkijų miško masyvai teminiuose planuose pateikiami pagal jų geografinį išsidėstymą (nesuartinti)... Miško kvartalų žemėlapis M :, dažytas pagal suprojektuotas ūkines priemones arba vyraujančių medžių rūšimis ir brandumo grupėmis. Žemėlapiai rengiami A arba A formato albumo formoje (gulsčias lapas). Albumo pradžioje talpinamas jo turinys, girininkijos pavadinimas, miškų masyvų ir sunumeruotų kvartalų schema. Kiekvienas kvartalas ar jų grupė pateikiama ištisai viename puslapyje. Sutartiniais ženklais pažymimos visos suprojektuotos ūkinės priemonės arba vyraujančios medžių rūšys ir brandumo grupės. Dešinėje albumo dalyje pateikiama taksoraščio santrauka. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -).. Miškų administracinio suskirstymo žemėlapis M : rengiamas skaitmeninio miškų žemėlapio (M :) pagrindu, paliekant kvartalinį tinklą, jo numeraciją, girininkijų ribas, miškų urėdijų gretimybes. Administracinės ribos, kelių tinklas, hidrografija, urbanizuotos teritorijos ir jų pavadinimai imami iš georeferencinio pagrindo duomenų bazės. Miško žemės plotai spalvinami skirtingomis spalvomis pagal girininkijas... Miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams žemėlapis M : rengiamas kaip miškų administracinio suskirstymo žemėlapis, tik miško žemės plotai spalvinami sutartinėmis spalvomis ir ženklais pagal miškų priskyrimą miškų grupėms ir pogrupiams.

28 8 PRIVAČIŲ MIŠKŲ MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS. Privačių miškų miškotvarkos projektą sudaro titulinis lapas, valdos nuosavybės plano kopija, valdos nuosavybės pažymėjimo kopija, aplinkinės situacijos schema M :, valdos žemės planas, miškų charakteristika, miško kirtimų dalis, miško atkūrimo dalis, privalomi miško apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimai.. Titulinis lapas sudaromas pagal šios Instrukcijos priede pateiktą pavyzdį.. Valdos žemės planas. Pateikiamas sutartinėmis spalvomis nudažytas medynų planas, kuriame pažymimos projektuojamos ūkinės priemonės. Kai projektui rengti naudojami naujausios valstybinių miškų inventorizacijos duomenys, valdos žemės planas rengiamas bazinio miškų žemėlapio M : pagrindu, kai projekto rengėjas atlieka naujų miškų inventorizaciją, valdos žemės planas rengiamas ortofotoplanų M : pagrindu.. Valdos miškų charakteristika pagal miškų inventorizacijos duomenis (taksoraštis). Pateikiamas valdos miškų taksoraštis pagal priede nustatytą formą.. Miško kirtimų dalis. Kirtimai projektuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės m. gegužės d. nutarimu Nr. patvirtintais Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais (Žin.,, Nr. 8-). Pateikiamos pagrindinių ir tarpinių kirtimų apimtys:.. Pagrindiniai kirtimai. Nustatoma pagrindinių kirtimų norma, kuri išdėstoma projekto galiojimo laikotarpiui ir pažymima medynų plane. Valdoms, didesnėms kaip ha ploto, pagrindinių kirtimų norma nustatoma amžiaus klasių metodu, naudojant OPTINA matematinį modelį, vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -).. Tarpiniai kirtimai. Sudaromas Miško kirtimų taisyklių reikalavimus atitinkantis ugdytinų medynų sąrašas, nustatoma tarpinių kirtimų apimtis, nurodomas kirtimų intensyvumas. 8. Miško atkūrimo dalis. Želdintiniems ir atželiantiems sklypams suprojektuojami visi geriausiai augavietės sąlygas atitinkantys miško atkūrimo būdai, tikslinės medžių rūšys ir mišrinimo schemos. 9. Privalomi miško apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimai pateikiami atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymą, atskirų saugomų teritorijų nuostatus ir reglamentus, saugomų teritorijų planavimo dokumentus, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kitus normatyvinius dokumentus.. Nenukirsto miško vertės nustatymas. Miško sklypuose, kuriuose medienos naudojimas vykmetyje dėl saugomos teritorijos įsteigimo gali sumažėti, skaičiuojama nenukirsto miško vertė. Ji skaičiuojama Vyriausybės m. gruodžio d. nutarimo Nr. 8 (Žin.,, Nr. -) -e punkte numatytais atvejais, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis vidutinėmis nenukirsto miško kainomis. KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO MIŠKO KIRTIMŲ PROJEKTAS KEISTA (skyrius): 9 įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -). Kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų projektas yra sudėtinė vidinės miškotvarkos projekto dalis, pagal kurią vykdomi kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, įrengiamos poilsio aikštelės su miško baldais, rengiami pažintiniai ir rekreaciniai takai, vykdomos kitos priemonės, skirtos formuoti kraštovaizdį.. Kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai projektuojami:

29 9.. prie esančių lankomų ir saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų, turizmo trasų, pažintinių ir rekreacinių takų, kitų poilsiui skirtų objektų;.. kai. punkte nurodytų objektų nėra, bet miško savininkas pageidauja juos įrengti, projekto rengėjas turi pagrįsti rekreacinėms reikmėms skirtų objektų įrengimo tikslingumą;.. projektuojamų kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų būdai turi atitikti Miško kirtimų taisyklių reikalavimus. Draudžiama medynų rūšinės sudėties formavimo ir kompleksinius kraštovaizdžio formavimo kirtimus projektuoti miško sklypuose, kuriuose pagal normatyvus turi būti projektuojami ugdomieji miško kirtimai.. Kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų projektavimas valstybinių parkų, biosferos rezervatų, draustinių ir jų buferinės apsaugos zonose vykdomas atsižvelgiant į konkrečias kraštovaizdžio tvarkymo priemones, išdėstytas valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planuose, kurie yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Suprojektuotos kraštovaizdžio tvarkymo priemonės turi būti suderintos su valstybinio parko ar valstybinio rezervato direkcija; kai privačioms miškų valdoms taikomos su kultūros paveldo apsauga susijusios specialiosios naudojimo sąlygos su institucija, atsakinga už kultūros paveldo apsaugą.. Kraštovaizdžio formavimo kirtimų projektą sudaro: Esamos situacijos aprašymas esami gamtos ir kultūros paveldo objektai, mažosios architektūros statiniai, kietosios dangos, natūralūs ir dirbtiniai takai bei miško keliai, kiti sklype ar greta jo (jeigu projektuojami kraštovaizdžio formavimo kirtimai, susiję su greta sklypo esančiais objektais) esantys įrenginiai. Aprašomi funkciniai ir vizualiniai ryšiai, apimantys gretimybes, apsaugos zonas ir kitus veiksnius, galinčius paveikti nagrinėjamą teritoriją. Kraštovaizdžio formavimo požiūriu nagrinėjamas reljefas, hidrologinis režimas, hidrografinis tinklas, vandens telkinių būklė. Nurodoma teritorijos funkcinė paskirtis ir naudojimo būdas. Tekstinėje projekto dalyje nurodomi duomenys, kuriais vadovaujantis atliekamas projektavimas. Išdėstomas projektuojamų kraštovaizdžio infrastruktūros įrenginių, kirtimų ir kitų priemonių pagrindimas, reikalavimai aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamosioms kultūros paveldo vertybėms išsaugoti; nurodomi projektuojamų medžių ir krūmų iškirtimo, naujų medžių ir krūmų želdinimo, takų įrengimo, naujų mažosios architektūros statinių įrengimo skaičius, sklypo apsaugos priemonės; Grafinėje projekto dalyje pateikiamas sklypo planas su saugotinų gamtos ir kultūros paveldo objektų, takų, privažiavimų, mažosios architektūros statinių, esančių sklype ar už jo ribų, išdėstymu ir jų eksplikacija (M : M :), kuriame nurodoma sklypo ribos, šiaurės krypties rodyklė, projektuojami ir esami takai, mažosios architektūros statiniai, vidaus keliai, stovėjimo aikštelės, saugotini gamtos ir kultūros paveldo objektai, kirtimais formuojamos aikštelės, erdvės, vietos, kuriose bus vykdomi erdvių, rūšinės sudėties formavimo ar kompleksiniai kirtimai, sutartiniai ženklai, kiti duomenys; projektuojant regyklos formavimą, turi būti parengiamas sklypo vertikalus planas (M : M :). Regyklos formavimo zonoje turi būti pateiktas teritorijoje esančių objektų vertikalus pjūvis ir objektai, kurie matysis atlikus kirtimus. Horizontalėms ir vertikalėms gali būti taikomi skirtingi masteliai. MIŠKOTVARKOS DARBŲ YPATUMAI MIESTŲ MIŠKUOSE. KEISTA (punkto numeris): 9 įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) Miškotvarkos darbų ypatumai miestų savivaldybių valdomuose miškuose aptariami sutartyje su užsakovu.. KEISTA (punkto numeris): 9 įsakymu Nr. --V (nuo )

30 (Žin.,, Nr. -) Prieš pradedant miškotvarkos darbus rekomenduojama patikslinti miško ribas, jas suderinti su gretimų valdų savininkais ar valdytojais, pastatyti riboženklius ir atlikti miško ribų kadastrinius matavimus.. KEISTA (punkto numeris): 9 įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) Miškotvarkos projektas rengiamas atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotus ir suderintus miško ribų pakeitimus. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 8. KEISTA (punkto numeris): 9 įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) Užsakovų pageidavimu valstybinių ir privačių miško valdų vidinės miškotvarkos projekto turinys gali būti praplėstas. 9. KEISTA (punkto numeris): 9 įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) Miškotvarkos darbų kontrolė vykdoma nuo % iki % atliktų darbų apimties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Miškų inventorizacijos ir projektavimo darbų kokybės vertinimo metodika ir normatyvais, bei šios instrukcijos reikalavimais. priedas PAGRINDINĖS SĄVOKOS. BENDROSIOS.. Abrisas miško kvartalo sklypų ribų eskizas su instrumentinės nuotraukos duomenimis... Ardas vienodo aukščio ir struktūros medyno dalis. Yra skiriami pirmasis (arba viršutinis, bonitetas ne mažesnis kaip B; skalsumas ne mažesnis kaip,, išskyrus medynus po neplynųjų pagrindinių miško kirtimų, kuriuose pirmojo ardo skalsumas ne mažesnis kaip,) ir antrasis (arba žemutinis, žemesnis už pirmąjį ne mažiau kaip %, skalsumas ne mažesnis kaip,, vidutinis aukštis ne mažesnis kaip m) ardai. Taksacijos metu dėl informacijos apdorojimo patogumo sutartinius ardų numerius gauna pomiškis, polajiniai želdiniai, apaugimas pelkėse (menkmiškis), pavieniai medžiai, savaiminis žėlimas. Ardų skyrimas spygliuočių ir kietųjų lapuočių želdiniuose: želdiniai ir juos praaugę savaiminiai minkštieji lapuočiai yra priskiriami vienam ardui, jei aukščių skirtumas nesiekia m; želdiniai yra priskiriami antrajam ardui, jei jie atitinka antrojo ardo reikalavimus arba sutartiniam šeštajam ardui, kai savaiminiai minkštieji lapuočiai yra juos praaugę daugiau kaip m.

31 Želdiniai iki m. amžiaus taksuojami -u ardu, o jei juose vyksta minkštųjų lapuočių žėlimas, jis taksuojamas -u ardu. Atžėlusios pagrindinės medžių rūšys įtraukiamos į -o ardo sudėtį. Želdiniuose ir žėliniuose iki m. amžiaus po ugdymo kirtimų atželiantys iš kelmų minkštieji lapuočiai į rūšinę sudėtį netraukiami, bet aprašomi -ame arde... Biologinė įvairovė gyvųjų organizmų rūšių, jų bendrijų, buveinių, ekosistemų ir genetinė įvairovė... Biržė miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas... Biržių seka tai laipsniškas biržinės sistemos medynų amžiaus (aukščio) didėjimas vyraujančių vėjų kryptimi, t. y. kai jaunesni medynai dengia nuo vėjų senesnius... Elektroniniai duomenų imtuvai rankiniai kompiuteriai, skirti duomenims miške užrašyti, preliminariai apdoroti ir perduoti į bazinio kompiuterio duomenų bazes... Europos ekologinis tinklas Natura Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų, skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis Europos Bendrijos teritorijoje..8. Fotoabrisas miško kvartalo sklypų ribų eskizinis brėžinys aerofotonuotraukoje arba ortofotoplane su dešifruotomis sklypų ribomis ir instrumentinės nuotraukos duomenimis..9. Geografinė informacinė sistema geografinių objektų, jų charakteristikų ir kitos informacijos, turinčios sąsają su Žeme, kaupimo, tvarkymo, apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacinė sistema, skirta projektavimo, modeliavimo, analizės, mokslo ir kitiems geografinės erdvės uždaviniams spręsti... Georeferencinis pagrindas stabilių objektų (kelių, geležinkelių, hidrografijos), geodezinio pagrindo bei vietovių grafiniai ir atributiniai duomenys, naudojami kartu su ortofotografiniais žemėlapiais ir privalomi visiems valstybės registrams, kaupiantiems geografinius duomenis... Gero ūkininkavimo sertifikatas nepriklausomo vertintojo išduotas dokumentas, liudijantis, kad valdos miško būklė ir ūkinė veikla jame atitinka nustatytus standartus... Globalinė padėties nustatymo sistema (GPS) specializuotų dirbtinių Žemės palydovų ir prietaisų visuma, skirta padėtims nustatyti, pasauliniams ir valstybiniams geodeziniams tinklams sudaryti, atnaujinti ir kitiems teoriniams bei praktiniams uždaviniams spręsti... Kadastro vietovė pagrindinis nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą. Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Kadastro vietovės nustatomos ir keičiamos Vyriausybės nustatyta tvarka... Kirtimo amžius nustatyta tvarka patvirtintas medynų amžius, kai galima pradėti pagrindinius kirtimus. Jis gali būti diferencijuotas pagal vyraujančias medžių rūšis, miškų grupes, augavietes, bonitetus, vidutinius skersmenis ir kt... Kirtimo apyvarta medynų auginimo trukmė, įskaitant medyno atkūrimo laikotarpį, nustatytai brandai pasiekti... Kirtimo norma tai tam tikram laikotarpiui nustatytas miško kirtimais iškirsti miško plotas su jame nustatytu kertamų medžių stiebų likvidinės medienos kiekiu kubiniais metrais. 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8).. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras visuma duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį, kokybę ir ekonominę vertę..8. Lietuvos raudonosios knygos rūšis gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą pagal saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro m. spalio d. įsakymu Nr. (Žin.,, Nr. -)..9. Lietuvos raudonosios knygos augalų bendrija augalų bendrija įrašyta į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro 998 m. lapkričio d. įsakymu

32 Nr. (Žin., 998, Nr. 8-9)... 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8) Medynas miško dalis, kurioje sumedėjusios augalijos ardų sandara yra vienoda, vyrauja tam tikra medžių rūšis, augalija yra panašaus amžiaus, turi bendrą augavietę ir ši miško dalis šiais rodikliais skiriasi nuo gretimų miško dalių. Medynai skirstomi į tokias mišrumo ir amžiaus grupes:... grynasis medynas medynas, kurio pirmojo ardo vienos rūšies medžių tūris sudaro ne mažiau kaip 8% medyno pirmojo ardo tūrio;... mišrusis medynas medynas, kurio pirmojo ardo vyraujančios rūšies medžių tūris sudaro mažiau kaip 8% medyno pirmojo ardo tūrio;... įvairiaamžis medynas medynas, kurio pirmąjį ardą sudarančių vienos ar kelių rūšių medžių amžius skiriasi ne mažiau kaip metų;... brandus medynas medynas, kurio vyraujanti medžių rūšis pasiekusi minimalų pagrindinių miško kirtimų amžių. Pagrindinių miško kirtimų amžiai nustatomi Miško kirtimų taisyklėse... Medynų brandumo grupė medynų amžiaus intervalas, sudarytas iš nustatyto skaičiaus gretimų amžiaus klasių ir turintis savo pavadinimą (jaunuolynas, pusamžis, bręstantis, brandus arba perbrendęs medynas). Medynų brandumo grupėmis siekiama palengvinti amžiaus struktūros apžvalgą, miško išteklių rodiklių analizę, apskaičiuoti ir kontroliuoti plynųjų kirtimų normą. Medynų brandumo grupės II, III ir IVA miškų grupėse yra sudaromos, sujungiant gretimas amžiaus klases: jaunuolynai (pirmosios keturios amžiaus klasės spygliuočių ir kietųjų lapuočių rūšių, pirma arba pirmos dvi minkštųjų lapuočių rūšių), pusamžiai (amžiaus klasės tarp jaunuolynų ir bręstančių medynų), bręstantys (priešpaskutinė amžiaus klasė nustatytoje kirtimo apyvartoje) ir brandūs (nustatytos kirtimo apyvartos paskutinioji ir didesnės amžiaus klasės). Siekiant įvertinti ūkininkavimo kokybę brandžių medynų amžiaus grupėje gali būti išskiriami perbrendę medynai (spygliuočių ir kietųjų lapuočių medžių rūšių medynai, kurių amžius yra ir daugiau metų didesnis už minimalų kirtimo amžių, o minkštųjų lapuočių medžių rūšių atitinkamai ir daugiau metų). I miškų grupės medynai į miškų brandumo grupes gali būti sąlyginai suskirstyti pagal II miškų grupės normatyvus. 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8) MEDYNŲ BRANDUMO GRUPĖS (metai) Vyraujanti medžių rūšis P, M, U, K, Bu, G E Ą Sb Brandūs Miškų Jaunuolynai Pusamžiai Bręstantys brandūs ir iš jų grupė perbrendę perbrendę II III IV 9 9 II III 8 8 IV II 9 9 III IV II III

33 B, J L D Bt, Gl, Bl IV 9 II III, IV - 8 II III 9 IV 8 II III, IV - II III, IV Pastaba. Medynų brandumo grupės I miškų grupės poūkiuose gali būti sąlyginai sudarytos pagal II miškų grupės normatyvus... ne mažesnis kaip, hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip, ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip, hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros iki metrų pločio medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai.. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -). 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8).. Miškingumas miško žemės ploto santykis su administracinio, geografinio vieneto ar miškų urėdijos veiklos teritorijos plotu... Miško elementas paprastai vienos medžių rūšies, maždaug vienaamžių, vienodos kilmės ir vieno ardo medžių bendrija medyne. Tos pačios medžių rūšies medžių amžiui besiskiriant daugiau nei metų yra skiriamas atskiras miško elementas. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -).. Miško riba linija, skirianti miško žemę nuo kitų žemės naudmenų. Miško riba yra nustatoma m atstumu nuo išlygintos linijos, jungiančios medžių stiebų (kirtavietėse kelmų žemės paviršiaus lygyje), esančių miško pakraštyje, centrus, besiribojančios naudmenos kryptimi. Išlyginta medžių centrų linija nustatoma ne trumpesnėmis nei m ilgio atkarpomis. Kai atstumas tarp išlygintos medžių stiebų centrų linijos ir besiribojančių su mišku pastatų yra mažesnis kaip m, riba nustatoma per vidurį tarp statinio ir išlygintos medžių centrų linijos. Kai atstumas tarp išlygintos medžių centrų linijos ir kitų besiribojančių su mišku linijinių objektų yra mažesnis kaip m, riba nustatoma tų objektų ribomis. Miško žemės, neapaugusios mišku (išskyrus kirtavietes), riba nustatoma pagal projektinę arba techninę dokumentaciją.... Medžių juostos plotis nustatomas pagal atstumą tarp dviejų linijų, išvestų per medžių, augančių (augusių) skirtingose juostos pusėse, centrus ne trumpesnėje nei m ilgio atkarpoje. m ir platesnės medžių juostos laikomos mišku ir jų užimamas plotas nustatomas atsižvelgiant į miško ribos apibrėžimą.

34 įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -).. Taksacinis miško sklypas (toliau sklypas) vientisa kvartalo dalis, kurios atskyrimą nuo kitų dalių ir jos minimalų plotą nulemia žemės naudmenos tipas, augavietė ir medyno taksaciniai rodikliai. Sklypas yra pirminis apskaitos, projektavimo, ūkininkavimo ir kontrolės vienetas... Miško kvartalas paprastai keturkampis, vientisas, miško masyvo pastovaus geometrinio skaidymo elementas, turintis savo nuolatinį numerį. Kvartalus vieną nuo kito skiria aiškiai matomos natūralios (keliai, upės, grioviai) arba dirbtinės (kvartalinės proskynos) ribos. Nedideli miško masyvai gali sudaryti atskirus kvartalus arba būti sujungti į vieną kvartalą..8. Miško masyvas ištisinė miško žemės teritorija, turinti gamtines, antropogenines ribas arba apsupta kitų žemės naudmenų..9. Miškotvarkos projektas dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Skiriami šie miškotvarkos projektų tipai:.9.. miškų tvarkymo schemos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, rengiami valstybinių miškų valdytojų bei regionų teritorijoms ir skiriami bendrajai miško žemių naudojimo politikai nustatyti, jų tvarkymo koncepcijai parengti;.9.. vidinės miškotvarkos projektai tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti... Miško valda nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas. 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8).. Miškų grupė miško žemės plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkininkavimo tikslai ir ūkininkavimo režimas;... miškų pogrupis vienodos paskirties miškų grupės dalis... Miškų valstybės kadastro integruota informacinė sistema vieninga valstybinės miškų apskaitos, valstybinės miškų inventorizacijos ir įvairių su miškų ūkiu susijusių duomenų rinkimo, apdorojimo, aktualizavimo, teikimo vartotojams bei visuomenei sistema, skirta valstybinei miškų apskaitai, miškų ūkio valstybinio valdymo sprendimams priimti ir miškų ūkinei veiklai organizuoti... Natūrali buveinė sausumos arba vandens plotai su jiems būdingais geografiniais, abiotiniais ir biotiniais visiškai natūraliais ar pusiau natūraliais požymiais... Pavieniai medžiai medžiai jaunuolynuose ir pusamžiuose medynuose (vidutinis aukštis ne mažesnis kaip m, viršija vidutinį medynų aukštį ne mažiau kaip %) bei neapaugusioje medynų žemėje (skalsumas mažesnis kaip,, vidutinis aukštis ne mažesnis kaip m)... Polajiniai želdiniai želdiniai, įveisti po medyno ardų danga, ir želdiniai, įveisti neapaugusioje medynų žemėje, bet, laiku neišugdžius, atsidūrę po juos praaugusių savaiminių minkštųjų lapuočių medžių lajomis... Pomiškis po medyno ardų danga augantys, gyvybingi, savaiminės kilmės, dvejų metų ir vyresni, ne didesnio kaip m aukščio medeliai bei 8 m aukščio medeliai, nesudarantys antrojo ardo... Poūkis miškų tvarkymo vienetas, sudarytas iš medynų, kurie bus tvarkomi taikant vienodas miškininkystės priemones ir kuriems bus taikoma vienoda kirtimų normos nustatymo metodika..8. Trakas sumedėjusi krūminė augalija miško ir ne miško žemės naudmenose,

35 dengianti ne mažiau kaip % sklypo ploto..9. Darnusis miškų ūkis miškų ir miško žemės priežiūra bei naudojimas taip, kad būtų palaikoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, gebėjimas atsikurti, gyvybingumas ir jų pajėgumas atlikti dabar ir ateityje reikiamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietiniu, nacionaliniu ir globaliniu lygiais ir nedaroma žala kitoms ekosistemoms... Valstybinė miškų apskaita Lietuvos miško išteklius apibūdinančių kiekybinių bei kokybinių rodiklių visuma, parengta valstybinės miškų inventorizacijos pagrindu, leidžianti reguliariai įvertinti gamtinę ir ūkinę šalies miškų būklę, racionaliai juos valdyti, naudoti, atkurti ir gerinti... Vykmetis periodas, kuriam patvirtintas miškotvarkos projektas.. ŽEMĖS KATEGORIJOS IR NAUDMENOS.. 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8) MIŠKO ŽEMĖ apaugę mišku žemės plotai medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.... MEDYNŲ ŽEMĖ žemės sklypai, skirti medynams auginti.... Apaugusi mišku žemė žemės sklypai, apaugę medžiais, atitinkantys glaudumo ir našumo normatyvus pagal augavietės kokybę.... Savaiminių medynų žemė žemės sklypai, kuriuose auga savaiminės kilmės medynai.... Miško želdinių žemė žemės sklypai, kuriuose auga sodinimu ar sėjimu įveisti medynai.... Mišrios kilmės medynų žemė žemės sklypai, kuriuose auga mišrios kilmės medynai.... Neapaugusi mišku žemė žemės sklypai, kuriuose nėra medžių arba jų skalsumas nesiekia nustatyto minimumo.... Miško aikštė ne mažesnio nei, ha žemės plotas, kuriame augo (ir buvo inventorizuotas) medynas, tačiau dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių yra jo netekęs ilgiau nei metų. Miško aikštėje dažniausiai yra išlikę miško ekosistemos elementai (pavieniai medeliai ar krūmai, senesni nei metų kelmai, miško žolinė, samanų ar kerpių augalija, paklotė ir pan.), tačiau net ir jiems sunykus (ar sunaikinus), žemės plotas identifikuojamas miško aikšte. Miško aikšte, taip pat inventorizuojamas ir mažesnio nei, ha žemės plotas (nepriklausomai nuo jo suformavimo laiko), kuriame galimai neteisėtai transformuojant miško žemę į ne miško žemę buvo sunaikinti ar yra naikinami miško ekosistemos elementai. Tokios miško aikštės išskiriamos į atskirą žemės naudmeną pagal priede pateiktą žemės naudmenų klasifikatorių (kodas-9).. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -). įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -)... Miško kirtavietė žemės sklypas, kuriame medynas buvo iškirstas (ne seniau

36 kaip prieš metų), bet neatkurtas.... Žuvęs medynas žemės sklypas, kuriame vyrauja džiūstantys, nudžiūvę, vėjo išversti ir nulaužti arba gaisro sunaikinti (pažeisti), užtvindyti vandens medžiai, o sveiki medžiai netenkina medynų skalsumo ir našumo normatyvų pagal augavietės kokybę. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -)... Žemė skirta miškui įveisti. Buvę ne miško žemės sklypai, perduoti valstybinių miškų valdytojui miškui įveisti. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -)... Mažasis miško karjeras žemės savininko ar naudotojo miško žemės sklype esantis atviras kasinys iki, ha ploto ir iki m gylio, iš kurio imamos naudingosios iškasenos savo ūkio reikmėms. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -)... MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS IŠAUGINIMO ŽEMĖ žemės sklypai, skirti miško dauginamajai medžiagai auginti ir miško sėklinei bazei organizuoti.... Miško medelynas iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame atvirame grunte ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti reikalinga infrastruktūra komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir (ar) vandens telkinys, keliai, miško sodmenų rūšiavimo ir laikymo patalpos.. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -). 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8)... Miško sėklinė plantacija atrinktų klonų arba šeimų plantacija, atskirta arba tvarkoma taip, kad nebūtų apdulkinama iš kitų šaltinių, ir galinti dažnai duoti gausų bei lengvai surenkamą sėklų derlių.... įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) TECHNOLOGINĖMS REIKMĖMS SKIRTA ŽEMĖ žemės sklypai, skirti miško teritorijos bei miško valdymo, auginimo ir naudojimo technologinėms reikmėms tenkinti.... Kvartalinė linija proskyna, skaidanti miško masyvą į mažesnius teritorinius vienetus kvartalus.... Technologinė linija proskyna, skirta miško technologiniams įrenginiams perkelti, medienai ištraukti ir išvežti.... Miško kelias su miško žeme besiribojantis žemės ruožas, naudojamas transporto, susijusio su miško valdymu, auginimu, naudojimu ir apsauga, eismui. Miško keliai, platesni nei m, išskiriami į atskirą sklypą. įsakymu Nr. 8--V (nuo )

37 (TAR,, Nr. -)... Miško priešgaisrinė juosta žemės ruožas, skirtas miško gaisro plitimui stabdyti.... Elektros, ryšių, energetikos trasos m pločio ar siauresni miško apsuptyje esantys žemės ruožai, naudojami ryšių ar energijos perdavimo tinklams įrengti ir eksploatuoti, išskyrus vietas, kuriose miško žemė nustatyta tvarka paversta kitomis naudmenomis. Trasos, didesnio nei m, pločio, išskiriamos į atskirą sklypą. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -)... Griovio trasa tai su miško žeme besiribojantis žemės ruožas, skirtas grioviui įrengti ar jam aptarnauti. Griovio trasa skiriama nuo m ir didesnio pločio. Griovio trasai nepriskiriami įrengti grioviai.. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -). 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8)... Miško griovys tai hidrotechnikos įrenginys, kuris suformuotas miško žemėje iškasus atvirą vagą grunte ir skirtas miškui sausinti bei pertekliniam vandens kiekiui nuvesti/nuleisti. Griovio plotis matuojamas nuo šlaito krašto, pridedant m pakrantės juostos plotį. Sureguliuotos (t. y. suformuotos iškastoje vagoje griovyje) upės nelaikomos miško grioviais. Miško grioviai, praradę savo pagrindinę funkciją, t. y. sunykę, apaugę medžiais, susilyginę su aplinkos reljefu, priskiriami kitai naudmenai pagal jų faktiškai atliekamą funkciją. Griovys skiriantis miško ir ne miško žemę, dalinamas į miško ir ne miško žemę pagal jo dugno liniją. 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8)... įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) KITA MIŠKO ŽEMĖ žemės sklypai, skirti nemedieniniai miško produkcijai auginti ir miško paslaugoms teikti.... Miško sandėlis žemės sklypas, skirtas pagamintai ir iš ruošos vietos išgabentai miško produkcijai, visų pirma medienai, sukrauti, apmatuoti ir parduoti.... Šalutinių miško žaliavų plantacija žemės sklypas, kuriame auginami medeliai ir krūmai techninėms, vaistinėms ir maistinėms žaliavoms gauti.... Žvėrių pašarų aikštelė žemės sklypas, skirtas žvėrių pašarinėms kultūroms auginti arba žvėrims šerti. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -)... Miško poilsiavietė, miško stovyklavietė žemės sklypas, skirtas poilsiui miške organizuoti (aikštės, poilsio ir žaidimų aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos, regyklos ir kitų rekreacinės infrastruktūros objektų vietos). Miško poilsiavietė poilsiui be nakvynės skirta teritorija. Miško stovyklavietė poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta

38 8 palapinėms statyti. 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8)... Miško laukymė miško masyve esanti miško aikštė, neapaugusi sumedėjusia augalija, dirvonuojanti ar laikinai naudojama žemės ūkio reikmėms. Miestų teritorijose miško laukymės išskiriamos bendrajame plane suprojektuotose miškų ūkio ir rekreacinių miškų paskirties teritorijose.... Rekreaciniai miško želdiniai želdiniai, įveisti vietovės vaizdingumui pagerinti.... Miško įrenginių žemė žemės sklypas, kuriame yra trobesiai, įrenginiai ir naudmenos miško apsaugai aprūpinti Mažoji miško pelkė miško žemėje (įregistruotoje LR miškų valstybės kadastre) besiformuojanti ar susiformavusi, ha ar mažesnio ploto pelkė. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -).. NE MIŠKO ŽEMĖ... Žemės ūkio naudmenos... Ariamoji žemė žemės sklypai, nuolat įdirbami (ariami) ir laikinai neįdirbami, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio kultūroms auginti, daugiamečių žolių ir kultūrinių ganyklų sklypai pūdymui, dirvonai (sklypai daugiau kaip metus nenaudojami žemės ūkio kultūroms auginti ar pūdymui).... Sodai žemės sklypai, užsodinti vaismedžiais ir vaiskrūmiais.... Pievos žemės sklypai, užsėti (kultūrinės pievos) ar natūraliai apaugę daugiametėmis pievų žolėmis (natūralios užliejamos ir sausuminės pievos), naudojami ar galimi panaudoti šienui ruošti. Pievos gali būti laikinai ganomos.... Natūralios ganyklos žemės sklypai, natūraliai apaugę pašarinėmis žolėmis ir naudojami arba galimi naudoti gyvulių ganiavai. Pastaba. Natūralios pievos ar ganyklos, kurios yra supelkėję ar apaugę krūmais ir medžiais ir dėl to daugiau kaip % jų ploto yra išnykusios pašarinės žolės yra priskiriamos pelkėms, krūmynams arba apaugusiai medynų žemei.... Užstatyta teritorija skverai, aikštės, stadionai, aerodromai, kiemai, gazonai, šaligatviai, aikštelės; veikiančios ir uždarytos kapinės bei joms įrengti ar išplėsti perduoti žemės plotai; namų valdų žemės sklypai ir šių sklypų dalys.... Keliai... Autokeliai žemės plotai, užimti inžinerinių statinių, skirtų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Keliu užimtą plotą sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio statiniai tiltai, viadukai, automobilių sustojimui ir stovėjimui skirtos vietos, vandens pralaidos, nubėgimo latakai, eismo reguliavimo priemonės ir kt.... Geležinkelis žemės plotas, kurį sudaro sankasa, iškasa, važiuojamoji dalis (bėgiai), grioviai, traukinių eismo reguliavimo priemonės, kiti geležinkelio įrenginiai ir jų apsauginė zona, apskaitomas keliu. Geležinkelio juostoje esanti kita žemė apskaitoma pagal faktiškai esamas žemės naudmenas. Geležinkelio stočių teritorijose esanti žemė priskiriama užstatytai teritorijai arba, atsižvelgiant į esamą situaciją, apskaitoma pagal faktiškai esamas naudmenas.... Vandenys vidaus paviršinio vandens telkiniai (žemės reljefo įdubos, nuolat arba periodiškai užpildytos tekančiu ar stovinčiu vandeniu): ežerai, upės, upeliai, žuvininkystei ir kitiems tikslams įrengti tvenkiniai, kanalai, grioviais paversti upeliai, kūdros. Apskaičiuojant vandens telkinio plotą, kanalo ar griovio plotis matuojamas nuo šlaito krašto, pridedant m pakrantės juostos plotį. Ežerų, upių, tvenkinių kranto linija atitinka daugiametį vidutinį vandens horizonto

39 9 lygį. Kastinės kūdros ribos sutampa su jos šlaito kraštu. Kanalas tai dirbtinis paviršinis vandens telkinys, kuris įrengiamas grunte iškasant/įrengiant atvirą vagą, kurios pradžia ir pabaiga jungiasi su kitu paviršiniu vandens telkiniu (upe, ežeru, mariomis ar tvenkiniu), skirtas vandeniui tiekti drėkinimo, hidroenergetikos, vandentiekos ir kitoms reikmėms, naudoti laivybai ir pan. 8 įsakymu Nr. --V (nuo 9) (TAR,, Nr. -8)... Kita ne miško žemė... Sumedėjusia augalija apaugusi ne miško žemė... Medžių ir krūmų želdiniai, kuriems priskiriami miškais neapskaitomi želdiniai ir žėliniai, miestuose ir kaimuose: žmogaus įveisti parkai, žemė, užimta dirbtinai įveistais ar natūraliai apaugusiais krūmais (sumedėjusiais, neturinčiais aiškiai išreikšto vieno stiebo bei lajos augalais). Pavieniai medžiai, jų eilės ir gyvatvorės medžių ir krūmų želdiniams priskiriami tik tais atvejais, kai sudaro ne mažesnio kaip, ha ploto kontūrą.... Krūmynai žemės sklypai, apaugę krūmais ir dėl augavietės sąlygų netinkami medynui suformuoti.... Pelkės žemės sklypai, apaugę charakteringa pelkių augalija ir turintys nenusausintą ne mažesnio kaip cm gylio durpės sluoksnį, išskyrus mažąsias miško pelkes. Pelkėje apaugimas medžiais (menkmiškis) aprašomas taksacinėje kortelėje atskiru ardu, kai nesiekia, skalsumo arba skalsumas,, ir neatitinka žemiausio normatyvinio boniteto ( priedas). įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -)... Pažeista žemė žemės sklypai sudarkytu paviršiumi (sąvartynai, naudojami ir išnaudoti, bet nerekultivuoti ir nenumatyti rekultivuoti karjerai, durpynai), neparuošti miškui želdinti ar kitoms miško ūkio reikmėms tenkinti.... Nenaudojama žemė žemės sklypai, netinkami arba negalimi naudoti žemės ar miškų ūkiui (statūs kalvų šlaitai, skardžiai, akmenynai, smėlynai, duobės, nuošliaužos, nuogriuvos, griovos, dykvietės). Nenaudojamai žemei taip pat priskiriamos į miško masyvus įsiterpusios žemės ar miškų ūkiui nepanaudojamos platesnės kaip m griovių, elektros, ryšių bei energetikos trasos.... Miškų plotams nepriskiriami pakelėse, prie vandens telkinių, geležinkelių augančios medžių ir krūmų želdinių grupės, medžių juostos, kurių vidutinis plotis yra ne didesnis nei metrų, miestuose ir kaimų gyvenamosiose vietovėse žmonių įveisti dekoratyviniai želdinai (dekoratyvinės medžių ir krūmų grupės, skverų, parkų, kapinių želdiniai, namų valdose ir komercinės paskirties teritorijose esantys želdiniai nepriklausomai nuo jų ploto), kitos paskirties žemės sklypuose savaime išaugę medžiai, miško masyvuose įsiterpusios didesnio nei ha ploto žemės ūkio naudmenos, o miestų teritorijose, kurios nepriskirtos miškų ūkio ar rekreacinių miškų paskirčiai, ir mažesnio ploto žemės ūkio naudmenos, bei žemės ūkio naudmenos, besiribojančios su namų valdomis, ir kitos paskirties žeme. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) priedas MIŠKOTVARKOS DARBŲ TIKSLUMO NORMATYVAI IR TAKSACINIŲ RODIKLIŲ VERTINIMO GRADACIJA

40 Miško plotų ir medynų rodiklių matai ir gradacijos Eil. Nr. Rodiklis Matai ir gradacijos. Miško elementas (medžių rūšies koeficientas) rūšinėje % () sudėtyje. Miško elemento amžius: kultūrinės kilmės iki m metai savaiminės kilmės iki m metai medynuose iki m metai medynuose daugiau kaip m metų. Miško elemento, medyno (ardo) vidutinis aukštis: iki m, m daugiau kaip m m. Miško elemento vidutinis skersmuo cm. Medyno (ardo) vidutinis skalsumas, vieneto. Miško elemento, medyno (ardo) skerspločių suma m. Miško elemento, medyno (ardo) tūris: iki m /ha m daugiau kaip m /ha m 8. Vyraujančio miško elemento bonitetas klasė Augavietės našumo indeksas m 9. Pomiškio vidutinis amžius: iki m metai daugiau kaip m metai. Pomiškio vidutinis aukštis: iki m, m daugiau kaip m m. Pomiškio kiekis, tūkst. vnt./ha. Pavienių medžių, sausuolių, užšlamštinimo tūris ha: iki m /ha m daugiau kaip m /ha m. Plotai: kvartalo, ha sklypo, ha tyrimo barelio. Kirtimo normos išdėstymo projektas: plotas Valdose daugiau kaip ha ha mažesnėse valdose, ha tūris m. Miško išteklių suvestiniai duomenys: plotas ha tūris m tūrio prieaugis m Medynų rodiklių nustatymo tikslumas (tikimybė,8) KEISTA (lentelė): įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -)

41 Pagrindinių taksacinių rodiklių pavadinimas Leistina vidutinė sklype kvadratinė leistina sisteminė paklaida objekte paklaida Medyno tūris, % Amžius iki metų, metai. > metų, metai, Vidutinis aukštis iki m, metrai. > m, % 8. Vidutinis skersmuo iki cm, cm. > cm, % Vyraujančios medžių rūšies rūšinės sudėties koeficientas Sudėtinių medžių rūšių rūšinės sudėties koeficientai Skalsumas,. Pastabos:. Medynų iki m aukščio medžių stiebų tūris nekontroliuojamas ir leistinos tūrio maksimalios paklaidos nenustatomos.. Rūšinės sudėties koeficiento neteisingas nustatymas (vieneto dydžio), kada keičiasi vyraujanti medžių rūšis, prilyginama dvigubai paklaidai, o esant dviejų koeficientų ir didesnėms klaidoms, trigubai paklaidai.. Sisteminė tūrio nustatymo paklaida objekte ar jo dalyje, didesnėje kaip ha ploto, negali viršyti %. Miško valdų ribų linijų ilgių, posūkio taškų koordinačių ir kampų matavimo tikslumas Matuojant valdos (miško masyvo) ribas, bent du gretimų valdų pastovius riboženklius būtina susieti su valstybiniu arba su vietiniu geodeziniu tinklu, turinčiu ryšį su valstybiniu. Kai vietinio geodezinio tinklo punktai nėra koordinuoti 99 metų Lietuvos koordinačių sistemoje (toliau LKS-9), jie yra perskaičiuojami. Naudojant Globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) prietaisą, koordinatės yra nustatomos ne mažiau kaip trimis stygomis pagal matavimų programą, užtikrinančią vidutinę kvadratinę paklaidą, m (koordinačių nustatymo pradinių punktų atžvilgiu). Naudojant teodolitą, leistini nesąryšiai ir klaidos priklauso nuo ėjimo perimetro ir nuo kampų skaičiaus (N): Ėjimo perimetras, km Kampų nesąryšis, fpl Atstumo klaida, /N n / n / Pastovūs valdos riboženkliai turi būti susieti su mažiausiai dviem, o kai matuojama be pradinių krypčių (koordinatėmis) su trimis valstybinio arba vietinio geodezinio tinklo punktais. Geodeziškai matuojamų ir išmatuotų valdų bendrų riboženklių koordinačių skirtumai neturi viršyti cm. Kvartalinių linijų, miško sklypų ribų matavimo tikslumas Kvartalinės ir kitos linijos miško masyvo viduje matuojamos juosta. Leistinas nesąryšis yra, m per m. Šlaito polinkio kampas matuojamas nuo, abrise įrašant du linijos ilgius

42 išmatuotąjį (tarp skliaustelių) ir apskaičiuotąjį horizontalioje plokštumoje. Matavimo ženklai (piketai) pastatomi kas metrų. Darant instrumentinę kvartalų vidaus situacijos nuotrauką su ilgius ir kampus nustatančiais instrumentais, leistina linijų ilgio paklaida lygi ± m šimtui metrų, kampų paklaida ± kampui, su tiesiogiai taškų koordinates nustatančiais instrumentais posūkio taškų koordinačių nustatymo leistina paklaida lygi ± m taškui (linijų ilgiai nematuojami). Plotų skaičiavimo tikslumas Skaitmeninės geografinių duomenų bazės leidžia apskaičiuoti plotus be nesąryšių. Kitais atvejais leistinas miško masyvo ploto (P) nesąryšis su jo juridiniu plotu yra ±, P. Leistini nesąryšiai išdėstomi proporcingai kvartalų plotams. Leistinas nesąryšis tarp kvartalo ploto ir jį sudarančių sklypų plotų sumos yra ±,8 P. Jis yra proporcingai išdėstomas sklypams, kurių plotai turi būti apskaičiuoti ne mažesniu kaip, ha tikslumu: Sklypo plotas, ha Leistinas nesąryšis,, P,,,8 P,,,9 P,,, P >,, P Geografinių duomenų geometrinis tikslumas Aiškiai vietovėje ir GIS duomenų bazėje ar planinėje-kartografinėje medžiagoje identifikuojamų objektų (kvartalinių linijų, hidrografinio tinklo elementų ir kt. sankirtų, kelių sankryžų ir pan.) padėties nustatymo leistina vidutinė kvadratinė paklaida negali būti didesnė kaip m. Reikalavimai kartografinei medžiagai Kartografinės medžiagos mastelio tikslumo įvertinimas atliekamas išmatuojant bazinio miškų žemėlapio vieno nomenklatūrinio lapo tinklelio km x km ilgį vakarų rytų ir šiaurės pietų kryptimis. Tinklelio linijos ilgio paklaida neturi viršyti, mm. Kartografinės medžiagos užrašai neturi persidengti tarpusavyje ir uždengti linijinių objektų ar taškinių sutartinių ženklų, išskyrus atvejus, kai užrašas būtinas, bet techniškai jo neįmanoma užrašyti be persidengimo. Tokiu atveju užrašas turi būti patalpintas taip, kad persidengiantys objektai neprarastų informatyvumo ir užrašas būtų įskaitomas. Leistina minėtų persidengimų norma, neskaitant išimtinių atvejų, yra atvejai viename nomenklatūriniame lape km x km. Pagrindinių kirtimų normos išdėstymo tikslumas Kirtimo norma, m Leistini maksimalūs metiniai nuokrypiai, Miškų urėdijose, nac. parkuose Girininkijose > Penkmetinės kirtimo normos išdėstymo nuokrypis turi būti, karto mažesnis už metinį. Poūkio kirtimo normos išdėstymo nuokrypis gali būti kartus didesnis už nuokrypį objekto

43 lygmenyje. Projektuojami iškirsti pagrindinių kirtimų biržėje ir ugdymo kirtimų medyne medienos tūriai rašomi ktm tikslumu. Kiti reikalavimai Želdinimo darbų žiniaraštyje sklypui yra nurodomas visas želdomas plotas, įskaitant jame paliekamas neželdomas aikšteles. priedas MIŠKO KVARTALŲ FORMAVIMO NORMATYVAI Optimalus kvartalo plotas yra ± ha.. Prijungiant valdai naujus žemės sklypus:.. Formuojamų kvartalų plotai ir kvartalinės linijos turi būti pritaikyti prie esamo kvartalinio tinklo... Žemės sklypai iki ha gali būti jungiami prie gretimų kvartalų, neviršijant jų optimalaus dydžio... Didesniuose nei ha žemės sklypuose formuojami nauji kvartalai, suteikiant jiems eilinį arba tarpinį (kai miško masyvo kvartalų numeracija nėra ištisinė) miško masyvo kvartalo numerį.. Formuojant naujus kvartalus:.. Kvartalo plotas neturi viršyti ha, išskyrus kvartalus pelkių masyvuose... Kvartalo plotas gali būti mažesnis kaip ha, kai jį sudaro miško masyvai, nutolę vienas nuo kito daugiau nei per m... Spindžius (plotis, m), žyminčius naujai suprojektuotų kvartalų ribas, valstybinių miškų masyvuose prakerta miškų valdytojas miškotvarkos darbų metu. Miško valdytojas juos praplatina iki m pločio per vienerius metus po miško inventorizacijos darbų... Kvartalai formuojami prisilaikant kadastrinių blokų ribų. priedas SKLYPŲ IR MEDYNŲ SKYRIMO NORMATYVAI Minimalūs taksacinių sklypų plotai Naudmenos tipas Minimalus sklypo plotas valdoje, ha Miško žemė Vykmečio želdiniai ir žėliniai, Jaunuolynai ir pusamžiai medynai, (,) Bręstantys ir brandūs medynai, vyresnio amžiaus medynai, įsiterpę, (,) vykmečio želdiniuose Neapaugusi medynų žemė, Miško sėklinės bazės objektai, medienos sandėliai, Vertingi gamtos ir kultūros paveldo objektai, Ne miško žemė Ariamoji žemė, sodai, karjerai, smėlynai,

44 Pievos ir ganyklos, Pelkės, (,). Skliaustuose nurodyti sklypų dydžiai yra taikomi, kai medyno rodikliai skiriasi dvigubai, negu nurodyta medynų skyrimo normatyvuose, arba medynas yra vertingas dėl jame esančių saugomų objektų, tyrimo barelių ir pan.. Sklypas gali būti išskiriamas, ha ploto ir tais atvejais, kai ūkinėmis priemonėmis neįmanoma pakeisti jų charakteristikos (pelkė, nenaudojamas karjeras, smėlynas ir kt.).. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) Siekiant užtikrinti miško sklypuose vykdomų miško ūkinių priemonių tęstinumą ir nepertraukiamą stebėseną, turi būti vengiama miško sklypus skaidyti į smulkesnius t. y. kai praeitos miškų inventorizacijos metu tinkamai išskirto miško sklypo plote pradėtos vykdyti ir nebaigtos miško ūkinės priemonės, kurios toliau bus (pagal turimą informaciją) tame miško sklypo plote tęsiamos, miško sklypas į mažesnio ploto sklypus neskaidomas, išskyrus atvejus, kai dėl vykdomos miško ūkinės priemonės formuojami(-si) keli miško sklypai.. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) Siekiant vengti ypač mažo ploto (,-, ha) miško sklypų išskyrimo, taksatorius turi teisę spręsti dėl tokių miško sklypų išskyrimo tikslingumo t. y. minimalūs miško sklypų plotai, nurodyti skliaustuose, gali būti taikomi, kai: a) miško sklypą apibūdinantys rodikliai, nurodyti miško sklypų išskyrimo normatyve, skiriasi ne mažiau kaip dvigubai, b) kai jame reikia atlikti miško ūkines priemones, kurių gretimuose sklypuose atlikti nereikia, c) medynas yra vertingas dėl kitų jame esančių svarbių objektų (saugomų objektų, tyrimo barelių ir pan.), d) ūkinėmis priemonėmis neįmanoma (netikslinga) pakeisti miško sklypo charakteristikas.. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) Siekiant vengti miško sklypų smulkinimo, taksatorius turi teisę spręsti dėl dviardžių medynų, kurių antro ardo skalsumas yra ne didesnis kaip,, išskyrimo tikslingumo.. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) Sklypai, mažesnio negu nustatyto minimalaus ploto, bet savo rodikliais labai besiskirią nuo gretimų sklypų, išskiriami intarpais, pažymint jų kontūrus ir nesuteikiant jiems numerio.. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) Linijiniai, m pločio objektai žymimi plane viena linija, nesuteikiant jiems sklypo numerio, bet apskaičiuojant jų plotus ( m pločio objektai žymimi plane, jei jie turi ūkinę

45 reikšmę). Linijiniai didesnio kaip m pločio objektai žymimi plane dviem linijomis, suteikiant jiems sklypo numerį ir apskaičiuojant jo plotą. 8. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) Sklypas, perskirtas platesnio negu m (atskirais atvejais m) linijinio objekto (kelias, upė, trasa) arba nepriklausančio miško valdai objekto, yra skaidomas į atskirus sklypus. 9. įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) Sklypas, perskirtas miško sėklinės bazės objektų (genetinių draustinių, sėklinių medynų, sėklinių plantacijų, klonų rinkinių ir bandomųjų želdinių) riba, yra skaidomas į atskirus sklypus. Medynų skyrimo rodikliai Rodiklis Rodiklio skirtumai Augavietė Hidrotopas arba trofotopas Forma Vienaardis, dviardis Medžių rūšis Vyraujanti Rūšinė sudėtis Vyraujančios medžių rūšies koeficientas skiriasi Kitų medžių rūšių koeficientai skiriasi Kilmė Savaiminė, kultūrinė, mišri Amžius Medynams metų metai Medynams metų metų Medynams metų metų Skalsumas, (pirmojo ardo) Bonitetas Viena klasė Pomiškis Ūkinė priemonė Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos priedas NAUJA REDAKCIJA nuo 9 (TAR,, Nr. -8) 9 įsakymu Nr. --V (nuo ) (TAR,, Nr. -9) ŽEMĖS NAUDMENŲ KLASIFIKATORIUS, KODAI MIŠKO ŽEMĖ Kodas Pavadinimas Apaugusi mišku miško žemė

46 Savaiminis medynas Miško želdiniai Neapaugusi mišku miško žemė Kirtavietė Žuvęs medynas Miško aikštė 8 Žemė, skirta miškui įveisti 9 Miško aikštė (galimai sunaikintas miškas) Mažieji miško karjerai Miško dauginamosios medžiagos išauginimo žemė Medelynas Sėklinė plantacija Technologinės paskirties miško žemė Kvartalinė linija Technologinė proskyna Priešgaisrinė juosta Griovio trasa Elektros trasa Ryšių trasa Energetikos trasa Takai 8 Elektros linija 9 Miško kelias Priešgaisrinis barjeras Miško griovys Kitos paskirties miško žemė Medienos sandėlis Miško poilsiavietė, miško stovyklavietė Pašarų aikštelė Miško laukymė Žaliavinė plantacija Rekreaciniai želdiniai Miško pelkė NE MIŠKO ŽEMĖ Kodas Ariama žemė Pieva Ganykla Sodas Pastatai Sodyba Kiemas Paminklinė aikštė 8 Skveras (aikštė) 8 Sodas (bot., zool.) 8 Kapinės Pavadinimas Žemės ūkio naudmenos Užstatyta teritorija

47 Keliai Geležinkelio pylimas Kelias Vandenys Ežeras Upė, upelis Kūdra Tvenkinys Griovys (ne miško žemės), kanalas KITA NE MIŠKO ŽEMĖ: Sumedėjusia augmenija apaugusi ne miško žemė Krūmynai 8 Medžių grupė arba juosta 8 Parkas 8 Dekoratyviniai želdiniai 88 Žalioji jungtis 9 Žemė, apauganti mišku Pelkės Pelkė Pažeista žemė Karjeras 8 Durpynas 89 Sąvartynas Kitos žemės (nenaudojama žemė) Trasa Poilsio aikštė Paplūdimys Kopos 8 Skardis 9 Akmenynas 8 Smėlynas 8 Kitos žemės priedas MIŠKO AUGAVIETĖS, MIŠKO TIPŲ SERIJOS, AUGALIJA IR DIRVOŽEMIAI Svarbiausias rodiklis, lemiantis miško augavietės tipą, yra dirvožemis. Miško augavietės tipai koduojami, atsižvelgiant į hidrotopą ir paklojinės uolienos granuliometrinę sudėtį bei jos slūgsojimo gylį. Įvertinant miško augavietės tipą, reikia atsižvelgti ir į medžių rūšių vidutinį aukštį brandos amžiuje ( ir instrukcijos priedai). Pavyzdžiui, pušynai brandos amžiuje Pa Ua augavietėse išauga iki m aukščio, Na, La, Pb, Pc, Uc iki 9 m, Nb, Lb iki m, Nc, Nd, Lc, Ld iki 8 m aukščio. Miško tipai nustatomi atsižvelgiant ne tik į dirvožemį, miško augavietės tipą, sumedėjusią augaliją, bet ir į būdingų žolinės augalijos rūšių (indikatorių) buvimą. MIŠKO AUGAVIETĖS, MIŠKO TIPŲ SERIJOS, AUGALIJA

48 MIŠKO AUGAVIETĖS, MIŠKO TIPŲ SERIJOS IR DIRVOŽEMIAI 8

49 9 Paaiškinamai: Drėgnumo laipsniai: Š normalaus drėgnumo šlaitų dirvožemiai (> ) N normalaus drėgnumo dirvožemiai L laikinai perteklingo drėgnumo dirvožemiai (glėjiški) U pastoviai perteklingo drėgnumo dirvožemiai (glėjiniai) M pelkiniai durpiniai nusausinti dirvožemiai P pelkiniai durpiniai dirvožemiai. Dirvodarinės uolienos: l lengvos (smėliai, priesmėliai, gargždai, žvirgždai, žvyrai, kalkių tufai) s sunkios (priemoliai, moliai, dolomitai, klintys, slūgsančios ne giliau kaip, m nuo dirvos paviršiaus) p dvinarės (lengvos uolienos ant sunkių uolienų, slūgsančių,, m gylyje). Derlingumo laipsniai: a labai nederlingi b nederlingi c derlingi d labai derlingi f ypatingai derlingi e degraduoti (vėjo, vandens, erozijos, gaisrų). Dirvožemių tipai: J jaurinis; VK velėninis karbonatinis; JP jaurinis pelkinis; VG velėninis glėjinis; P pelkinis. Kiti simboliai:, dirvožemių sistematinio sąrašo eilės numeris (,,, ) rečiau pasitaikantys dirvožemiai v miško tipų serija (vacciniosa) s indeksas, rodantis nusausintų miško (sico) tipus. Trofotopui a yra būdingos jauros ir aukštutinio tipo durpiniai dirvožemiai, b jauriniai ir tarpinio tipo durpiniai dirvožemiai, c velėniniai jauriniai bei durpiški jauriniai, d ir f velėniniai karbonatiniai, kaip ir c mezotrofiniai žemutinio tipo durpiniai dirvožemiai ir jauriniai, velėniniai jauriniai, velėniniai karbonatiniai bei erozijos nuardyti dirvožemiai. Hidrotopui L būdingi įvairūs glėjiški, U įvairūs glėjiniai, P durpiniai dirvožemiai. Nustatant miško augavietės tipus yra labai svarbu atkreipti dėmesį į nusausinimo buvimą bei jo senumą. Tuose pačiuose miško augaviečių tipuose priklausomai nuo nusausinimo senumo, Pa, Pb ir Pc miško augavietėse išskiriami trys skirtingi miško tipai: neseniai nusausintas, seniau, todėl neintensyviai nusausintas ir intensyviai nusausintas. Pd augavietėje išskiriami du miško tipai: nusausintas lieknas be ryškesnių pakitimų ir juodgiris durpinis su pakitimais. priedas

50 NAUJA REDAKCIJA nuo 9 (TAR,, Nr. -8) LIETUVOS MIŠKO AUGAVIEČIŲ NAŠUMAS PAGAL MEDYNŲ AUGIMĄ Į AUKŠTĮ Augavietės pavadinim as Medžio rūšis Pušis Eglė Beržas Drebulė Juodalksni Baltalksni s s HAB, m Ąžuolas Uosis Šal Šbl Šcl 8 8 Šcp Šcs 8 8 Šdl Šdp Šds Nal Nbl Nbp Ncl 9 8, 9, Ncp 9 9 9, Ncs 9, 8 9, Ndl 9 8 9,, 9 Ndp 8, 9 Nds , 8 Nfp 8 9, Nfs 9 8 9, 9 Lal Lbl 8, Lbp, Lcl, 8,, 9, Lcp 9, 9, Lcs 9 9, Ldl 9 8, 9 Ldp,,, Lds,,, Lfl 8, 9 Lfp 8,, 9 Lfs,, 8, Ual Ubl Ubp Ucl,, Ucp, Ucs Udl, Udp Uds, Ufl, Ufp,

51 Ufs, Pa Pa Pb 9 Pb 9 8 Pc, Pc Pd, Pd Pas 8 Pas Pbs Pbs Pcs, Pcs Pds, Pds 8 priedas MEDŽIŲ, KRŪMŲ, VAISINIŲ IR VAISTINIŲ AUGALŲ RŪŠYS Medžių rūšys, jų grupės ir pavadinimų santrumpos: Spygliuočiai Kietieji lapuočiai Minkštieji lapuočiai P pušis, paprastoji Ą ąžuolas B beržas Pk pušis, kalninė Ąr ąžuolas raudonasis J juodalksnis Pb pušis, Bankso U uosis L liepa Pj pušis, juodoji K klevas D drebulė Kd kedras Sb skroblas Bt baltalksnis E eglė G guoba T tuopa M maumedis S skirpstas Gl gluosnis Pc pocūgė Bu bukas Bl blindė Kn kėnis V vinkšna Km kiti minkštieji Ks kiti spygliuočiai Kk kiti kietieji Taksacinėje kortelėje įrašius retai sutinkamų medžių rūšių grupės pavadinimo santrumpą Ks, Kk, Km, jos tekstiniame makete įrašomas visas rūšies pavadinimas, pvz., Ks veimutinė pušis, Kk pilkasis riešutmedis ir pan. Medžių rūšys, kurios neįskaitomos į medyno rūšinę sudėtį (miškinė obelis, paprastoji kriaušė, trešnė, dygioji slyva ir kt.), yra aprašomos kortelės tekstiniame makete, nurodant, kurioje sklypo dalyje ir kiek medžių auga. Pagrindinės medžių rūšys Pagrindinės medžių rūšys nustatomos, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais. Trako krūmų rūšys ir jų pavadinimų santrumpos: Al alyvos Ln lanksva Šm šermukšnis Ar aronija O obelis Šn šunobelė Am ameliankis Ož ožekšnis Šv šeivamedis

52 Er erškėtrožė Pt putinas Šl šaltalankis Gd gudobelė Ps pūslenis Tr trešnė Iv ieva Rg raugerškis Zk zuikiakrūmis Kd kadagys Sm sausmedis Žl žalčialunkis Kr karklas Sr serbentas Žr žirnmedis Kš kriaušė Sd sedula Kt kita trako rūšis Lz lazdynas Št šaltekšnis Av Gl Lz Pt Št Vr Kd Mš Va Br Čb Jn M Pk Sp Šlm Tk Ž Vaisiniai ir vaistiniai augalai Minimalūs vaisinių ir vaistinių augalų sąžalynų plotai ir tankumas apskaitai sklype Augalo kodas Augalo pavadinimas Plotas, ha Tankumas, % Avietė, Gailis Lazdynas Putinas Šaltekšnis Viržis Kadagys Meškauogė Vaivoras Bruknė Čiobrelis Jonažolė Mėlynė Pakalnutė Spanguolė Šlamutis Tekšė Žemuogė,, Dl Dilgėlė, Pp Puplaiškis Isk Islandinė kerpena, Vsp Vaistinis pataisas Pastabos:. Sąžalynai apskaitomi esant ne mažesniam nei lentelėje nurodytam plotui ir tankumui.. Nustatomi rodikliai:.. augalo rūšis;.. rūšies sutinkamumas (S), t. y. kokioje sklypo dalyje paplitusi apskaitoma rūšis procentais, tikslumu;.. sąžalyno tankumas (T) procentais, tikslumas ;.. tinkamumas verslinėms paruošoms (ūkinė vertė) balais: maža, vidutinė, didelė;.. ištisinio sąžalyno plotas (Q) sklypo plote (q) hektarais paskaičiuojamas: Q = q x PD:, kur rūšies augalų projekcinė danga (PD) sklypo plote procentais: PD S x T:. 9 priedas

53 MEDŽIŲ AMŽIAUS NUSTATYMAS Medžių amžius nustatomas skaičiuojant mentures, medžių rieves kelme ar gręžiant apskaitos medžius, m aukštyje. Gręžiami vidutinių matmenų apskaitos medžiai. Inventorizuojant vizualiniu metodu, amžius nustatomas medyno aprašymo punkte, instrumentinės inventorizacijos metodu apskaitos barelyje. Medžių skaičius, kuriam nustatomas amžius, ir jų ženklinimo reikalavimai priklauso nuo pasirinkto inventorizacijos metodo ( priedas). Jei amžius nustatytas gręžimo būdu, gręžinėlis paliekamas prie išgręžto medžio. Amžius kiekvienam išmatuotam medžiui nustatomas metų tikslumu. Prie rievių skaičiaus, nustatyto, m aukštyje, pridedama: pušiai Na, Pa, Pb augavietėse metai kitose augavietėse metai eglei metai ąžuolui metai beržui, juodalksniui, uosiui metai drebulei, baltalksniui metai. Miško elemento amžius apvalinamas instrukcijos priede nurodytu tikslumu. priedas MEDŽIO SKERSMENS IR AUKŠČIO MATAVIMAS. Medžio skersmens matavimas. Medžių skersmuo, m aukštyje (nuo šaknies kaklelio) matuojamas žerglėmis, turinčiomis milimetrinę liniuotę. Šaknies kaklelio vieta pušiai, beržui, ąžuolui ir kitoms medžių rūšims sausose augavietėse dažniausiai sutampa su žemės paviršiumi. Drėgnose, užmirkusiose bei pelkinėse augavietėse medžių, ypač su paviršine šaknų sistema, šaknies kaklelis dažniausiai būna iškilęs virš žemės paviršiaus cm. Ypač aukštai ( cm) gali būti iškilęs šaknies kaklelis atžalinės kilmės medžių, susiformavusių iš kelmų atžalų, taip pat medžių, augančių nusausintose augavietėse. Šaknies kaklelio vieta tokiu atveju apibūdinama staigiu stiebo išplatėjimu ( cm/ cm), stiebui pereinant į šaknis. Skersmens matavimo vieta, m aukštyje nustatoma pagal, m ilgio matuoklę. Žerglių liniuotės padėtis nustatoma tiksliai, m aukštyje nuo šaknies kaklelio (žemės paviršiaus), orientuojant žerglių kojeles į barelio centrą. Paprastai, m aukštis nustatomas pagal matuotojui matomos (nukreiptos į apskaitos barelio išorę) medžio pusės šaknies kaklelį. Medžiams, augantiems šlaite,, m aukštis nustatomas iš aukštesniosios šlaito pusės, pasvirusiems medžiams, m aukštis matuojamas toje pusėje, į kurią medis yra pasviręs ( pav.). Medžiai, kurių šaknys iškilę virš žemės paviršiaus,, m aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio vietos. Kai medžiai išsišakoja žemiau, m nuo žemės paviršiaus, matuojami dviejų medžių skersmenys.

54 pav. Medžių skersmens, m aukštyje matavimo vietos nustatymas Esant, m aukštyje žaizdai, gumbui ar sustorėjimui, deformuojančiam kamieno formą, skersmuo matuojamas aukščiau šios vietos. Jei dėl aukštyn besitęsiančio kamieno deformacijos negalima rasti pasiekiamos ir tinkamos matavimo vietos, matavimo vieta parenkama žemiau įprastinės. Jei dėl kamieno deformacijos apskritai neįmanoma rasti tinkamos ir pasiekiamos skersmens matavimo vietos leidžiamas normalaus medžio kamieno skersmens įvertinimas. Augančių medžių skersmuo matuojamas su žieve, m aukštyje. Jei normaliai medžiai yra be žievės, pavyzdžiui, sausuoliai, tai pažymima barelio dokumentacijoje.. Medžio aukščio matavimas. Medžio aukštis matuojamas siekiant nustatyti medžio stiebo ilgį. Medžių, augančių vertikaliai, aukštis sutampa su stiebo ilgiu (a, b pav.). Pasvirusių medžių išmatuotas aukštis perskaičiuojamas į stiebo ilgį (c pav.). pav. Medžio su aiškiai matoma viršūne matavimas vietovėje su polinkiu (a), medžio su viršūne, neišsiskiriančia iš suapvalintos lajos, matavimas horizontalioje vietovėje (b), pasvirusio medžio aukščio nustatymas (c). Medžių aukštis matuojamas aukštimačio pagalba, naudojant pastovią bazę (atstumas nuo

55 medžio iki matuotojo,, arba m), artimą matuojamo medžio aukščiui. Bazė matuojama matavimo juostos arba tolimačio pagalba. Matuojant lapuočių ir kitų medžių su suapvalinta laja aukštį, labai svarbu teisingai nustatyti viršūnės padėtį. Negalima vizuoti į šonines atsikišusias iš lajos šakas, o būtina pagal stiebo padėtį nustatyti jo viršūnę (b pav.). Matuojant medžių aukštį vietovėje su polinkiu, atstumas iki medžio, išmatuotas vietovėje, yra transformuojamas į horizontalią padėtį (a pav.). Linijos ilgis horizontalioje projekcijoje (LB, m) nustatomas taip: LB = Lv * cos(αv), () kur: Lv atstumas vietovėje su polinkiu, m, αv vietovės polinkis, laipsniais. Medžio, kurio šaknies kaklelis yra aukščiau akių linijos (a pav.), aukštis nustatomas taip: H=LB * (tg(α) tg(α)) () Medžio, kurio šaknies kaklelis yra žemiau akių linijos (b pav.), aukštis nustatomas taip: H=LB * (tg(α)+tg(α) arba H=LB * tg(α)+hm, () kur: hm matuotojo akių aukštis, m. Matuojant palinkusį medį, vizavimo linijos kryptis parenkama statmena medžio polinkiui. Tuomet yra išmatuojama medžio aukščio projekcija (Hv) vertikalioje plokštumoje (c pav.). Medžio stiebo ilgis nustatomas pagal medžio aukštį bei viršūnės nuotolį nuo pagrindo horizontalia kryptimi (Hh). Tokiu būdu medžio stiebo ilgis yra lygus: H H v H h () Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos priedas NAUJA REDAKCIJA nuo (TAR,, Nr. -) NORMALIŲ (. SKALSUMO) MEDYNŲ TŪRIAI (V), SKERSPLOČIŲ SUMOS (G). FORMRODINIAI AUKŠČIAI (HF), BONITETINĖS SKALĖS (MINIMALŪS BONITETINIAI AUKŠČIAI) H V G Hf P U Š I S A mž. V a V I II V I II I Ia H V G Hf E G L Ė A mž V I II V I II I Ia H V G Hf. 9,8, B E R Ž A S, S K R O B L A S A mž V IV III II I I a.,, 9,, ,,,,9 8,, 8 8 9,, 8,, 8,,9 9

56 8 9,, 9 9 8,,8 9,, ,, 9 9 9,, 9,, ,, 8 9,, 9,, ,, ,, 9,, ,, 8 9,, 9 9,, ,, 8 8,,,, ,, 9 9 9,,,, ,, 8,,8 9,, ,,9 8 8, 8,,, , 8, 9, 8, 9, 8, , 8, 8, 9,, 8, , 9, 9 8, 9,, 8, , 9, 8, 9,9 8, 9, , 9, ,, 8 8, 9, 8 9 8,, 8 9,, , 9, ,, ,, ,, 9 9,, 8,, 9,, ,, 8,,,, ,, 8 8,,,, ,, 9,,,, ,, 9,, 9,, ,, 9,,,, ,, 9,,,, Pastaba. Liepos bonitetas 9,, 8,,,, nustatomas 9 8 pagal beržynų,, 9,,,, lenteles

57 ,,,, 9,, ,,,,,, 8,,,,,, ,,,,,,,, 9,, 8 8 8,,,, ,,,, ,,,, 8 8 Ą Ž U O L A S, G U O B A, K L E V A S A H V G Hf mž. I II V I II I Ia H V G Hf,,,,,, , 9,, 8, 9,,,,,8 8, 9,,,, U O S I S M A U M E D I S L I E P A A mž V I A II V I II I Ia H V G Hf mž II I I a H V G Hf..,,,, 9,,, 9 9, 8, 8,,9 9 9,,9 9,,, 8, 9,,,,,,,,9,, ,,,,9,,,,,, 8,, 9 8,, 9 8,, , 9 9, 9 8 8, 9,,, 8,,, 9,, 8,,,,, 8

58 8,, 9 9,, 8,, 9,, 8,, 8,, 9 8,,,,, 8, 9 8 9,, ,,, 8 8, 8, 8, 8 8, 8, 8, 8, 8 8 8, 8, 9 9, 8,9 9 9, 8,8 9, 8, 9, 8, 8 9, 9, 8, 9, 8 8 8, 9,, 9, 8 8, 9, 8 8, 9, , 9, 9, 9, 9,, 9 9, 9, 9 9 9, 8 9,8,,,, ,, 9 9 9,,,,,, 9 9 8,, 88,, 9 8, 8,9 9,, 9 8,,,,,, 9,, 9,,,,,,,, 8 9, 8, 8 8,, 9 9 8,, 8,, 8 8 8,, ,, 8,, 9,, 9 8 9, 9, 9 9 8, 8, 9,, 9, 8, 8 9,, 9,,,,,, 8 9,, 8,,

59 9 8,,,, , 9,,,,, 9, 8, D R E B U L Ė, T U O P A H V G Hf 8 9,,,,,, 8,, 9 J U O D A L K S N I S 8 8, 8,,,,, B ALTAL KSNIS, GLUOSNIS, BLINDĖ A mž H V I II V I II I Ia H V G Hf A mž. V I II V I II I Ia H V G Hf A mž..,, I V II I II I Ia,,,, 8,, 9 8,, 8,, 9,, 9,,9 9,, 9 8,, 8 8,, ,, ,, ,, ,, ,, 9,, 8,, 8 8 9,,9 8,, 9,, ,, 9 9,, 8,, ,,8,, 9,, ,, 9,, 9 8,, ,,,, 8,, , 8, 9, 8, 9,, , 8,, 8,,, , 9, 8, 8,9, 8,

60 , 9,, 9,, 8, , 9,8 8, 9,8 8 9, 8, ,, 8,, 8, 9, 8,, 9,, , 9, 8,, 9,, 8 9, 9,9 8 9,,,, 8,, ,, 8,, 8,, ,, 8 8,, 8,, ,, 9,, 9,, ,,,, 8,, ,,,,,, ,,,,,, ,,,, 9 9,,,, 9 9,,,, ,,,, ,,,, 8,, 8,, 9 Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos A priedas NAUJA REDAKCIJA nuo (TAR,, Nr. -) LIETUVOS MEDYNŲ FORMRODINIŲ AUKŠČIŲ (HF) MODELIAI drebulei; ; kur H medyno vidutinis aukštis, m; eglei,

61 skersmuo, cm; eglei; visoms kitoms medžių rūšims; kur D medyno vidutinis pušiai; visoms kitoms medžių rūšims. Medžio rūšis Koeficientai a b c d e g b b b b b D, cm Pušis,9 Eglė, 8 Beržas,9 Drebul ė Juodal ksnis Baltal ksnis,,8, 9 Uosis, 8 Ąžuol as,9,99,9,88 8,,,9,,99,9,,,9,88 8,9,9,9,88 -,9 -,98 -,89 -, -,8,8,88 -,8,9, - -,8 9 -,8,,89 - -,9 8 -, -,8,,, 9 9,9,8 -,8, -,9,8,8 9,, 9 -, 8 -,8 -, -, -,9 -, 9 -, -, 9, 9, 8, 8, 8,, 8 -,88, Vyraujanti medžių rūšis Jaunuolynų iki m aukščio standartinė tūrio lentelė Aukštis, m Tūris m, esant, skalsumui P / E / / / / Ą B 8 J / D / / / / Bt 8 Kitos medžių rūšys Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos B priedas

62 NAUJA REDAKCIJA nuo (TAR,, Nr. -)

63

64

65

66

67

68 8

69 9 priedas AUGAVIETĖS NAŠUMO INDEKSAI (HAB) Amžius Medynų našumo indeksai (aukštis baziniame amžiuje) 8 Vidutinis medyno aukštis, metrais P u š y n a i H,, 8, 9,,,,, 9,,8,,9,, 8,,,,9,8,8 9,, 9,8,,, 8,,,,,,, 8,,,, 8,,,,8,,,8 8,, 8,, 9,,9,,,, 9,,,,, 8,9,8,, 8,,,,,,,, 8,,,8,8,9,9,, 9,,, 8,,,,8 E g l y n a i H,8, 8, 9,,, 8, 9,8,,,,

70 9,,,,, 9,,,,, 8,,,8,,,8 8,,9,,9 8,,8,,,, 8,, 8, 9,,8,,,, 9,,,, 8,9,9,8 8,,,,,,, 8,,,,8,8,8,8 9,,, 8,,,, B e r ž y n a i H,,9,,,, 8,9,,8,, 8,8,,,, 8,,,9,, 8,,,,,, 8,,,,9 8,,,9 9,,, 8,,, 8,,,,,, 8,8 8,8,9, 8,,, 9, 9,,,8 8,9,, D r e b u l y n a i H,,8,, 8, 9,8,,8,,8,,,8 9,8,8,8 9,,,, 9,,,,,,,,,,,, 8,,8,9 8,, 9,,, J u o d a l k s n y n a i H,,,,9 9,,,,,,,, 9,,, 8,,,, 8,,,,, 9,9,, 8, 8,,,,, 8 8,8,8,9 8,, 9 9,,, 8,8,9 B a l t a l k s n y n a i H,, 8,,,,,9,,, 8,8,, 8,,,, 9,,, Ą ž u o l y n a i H,,, 8, 9, 8, 9,9,,,,,9,, 8,,,, 9,,,,8,,,8

71 , 9,8,,9, 8 8,,,,9 9, 9 9,9,8, 8,,,,,,,,9, 8,,,,,8 8,9,,,, 9,,8,,,9,,, U o s y n a i H,,,9 8, 9,,, 9,9,,,,,,, 8,,,,8 9,,,, 8,9,,,,9,,,8 8, 8 9,,9,,, 9,,,9 8,9,8,,,,,,,8,9,,,, 8,8,9, Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos priedas NAUJA REDAKCIJA nuo (TAR,, Nr. -) MEDYNŲ SELEKCINĖS VERTĖS NUSTATYMO METODIKA. Medynų selekcinės vertės nustatymo tikslas projektuoti miško žėlimą bei vykdyti miško dauginamosios medžiagos ruošą. Medynai yra priskiriami vienai iš trijų selekcinių grupių: I labai gero tvarumo, kokybės ir produktyvumo medynai; II vidutinio ir aukštesnio tvarumo, produktyvumo ir kokybės medynai; III medynai, nepriskirti I ir II selekcinei grupei.. Bendrieji rodikliai:.. Amžius. Spygliuočiai ir kietieji lapuočiai vertinami nuo metų, minkštieji lapuočiai ir skroblai nuo metų... Medyno sudėtis. Vyraujanti medžių rūšis medyne turi sudaryti ne mažiau kaip % medyno tūrio, o ąžuolynuose, klevynuose, liepynuose, skroblynuose ir guobinių medynuose ne mažiau kaip % medyno tūrio... Augavietė. Medynai turi augti rūšiai būdingose augavietėse.. Medyno tvarumo rodikliai:.. Skalsumas. I selekcinės grupės medynų skalsumas turi būti,; II grupės,, ąžuolynams I grupės,; II grupės,... Pažeistų medžių kiekis (išskyrus mechaninius ir žvėrių pažeidimus): I grupėje %, II grupės %.. Medyno produktyvumas. Vertinamas pagal medyno bonitetinę klasę: Ia-I boniteto pušynai, maumedynai, beržynai, juodalksnynai, drebulynai priskiriami I selekcinei grupei, II

72 boniteto II selekcinei grupei; Ia-II boniteto eglynai, ąžuolynai, uosynai, klevynai, skroblynai, guobinių medynai, liepynai priskiriami I selekcinei grupei, III boniteto II selekcinei grupei.. Medyno kokybė:.. Blogų (neišreikštu stiebu tik lapuočių, kreivų, suktų, plyšusių, dvišakių, pleištinėmis šakomis) stiebų kiekis: I selekcinės grupės medyne %; II selekcinės grupės - %... Stambiašakių medžių kiekis (išskyrus ąžuolą): I selekcinės grupės medyne %; II selekcinės grupės - %. Pastaba: Genetiniu požiūriu vertinguose miškuose gali būti atliekami detalesni medynų selekcinės vertės tyrimai arba pagal specifinius požymius ir jų svarbą nustatoma aukštesnė selekcinė grupė, nesivadovaujant aukščiau išvardytais rodikliais. priedas GRIOVIŲ BŪKLĖS NORMATYVAI Būklė Griovių požymiai Ūkinės priemonės Gera Griovio gylis sumažėjęs %, dugne nėra sąnašų arba slenksčių. Vanduo teka projektine vaga be patvankos. Griovio vagoje neauga krūmai bei medžiai. Nuolatinė griovių priežiūra, profilaktinis einamasis remontas Patenkinama Griovio gylis sumažėjęs %, dugne pasitaiko sąnašų ir slenksčių, kurių aukštis % projektinio gylio. Vandens tėkmė vingiuota, aplenkianti kliūtis. Griovio Einamasis remontas dugnas vietomis apaugęs krūmais. Bloga Griovio gylis sumažėjęs > %. Vanduo teka tik pavasario polaidžių bei vasaros liūčių metu lėkštomis, vingiuotomis vagomis, aplenkdamas sąnašų sankaupas. Avarinė Griovių šlaitai išplauti potvynių vandens, tiltų pralaidos suirę. Grioviai užtvenkti kirtimo atliekomis, išvirtusiais medžiais, dirvožemio erozijos produktais. Vanduo teka tik pavasario polaidžių metu eroduotomis, vingiuotomis vagomis. priedas SAUSINTŲ SKLYPŲ BŪKLĖS NORMATYVAI Kapitalinis remontas arba rekonstrukcija Avarinis griovių remontas Sausintai žemei priskiriami pelkinių (P), užmirkusių (U) ir laikinai užmirkusių (L) augaviečių sklypai, kurie visi arba ne mažiau kaip % savo ploto yra griovių arba drenažo veikimo zonoje (Pa augavietėje m atstumu nuo griovio, Pb, Pc 8, Lc, Ld, Pc, Pd, Ud m). Sklypai yra priskiriami pakankamai arba nepakankamai nusausintai žemei pagal tokius rodiklius: prieš metų ar seniau sausintuose sklypuose medžių augimo pagerėjimas (akivaizdus, neakivaizdus), jų atžėlimas kirtavietėse bei medynuose (savaiminukai gausūs visame tarpkupsčių plote, negausūs), žolinė danga (pakitusi, nepakitusi); per paskutinius metų sausinti sklypai gruntinio vandens lygis (žemiau ar aukščiau kaip

73 cm gegužės birželio mėnesiais, žemiau ar aukščiau kaip cm vasarą). priedas TAKSACINĖS KORTELĖS PILDYMO KLASIFIKATORIAI IR NORMATYVAI. priedas TAKSACINĖ KORTELĖ Plot mės Bo Au škų s Sklypo zacij ausi... Eilė Išk. gavpog Nr. os % as (ha) Že nau dme na Me džių rūši s nite tas ietė Mi rup is Siū lo ma miš kų pog rup is Inve ntori Nus ypat umai nima s Projektuojamos ūkinės priemonės Me Sodi džių nukų rūši kieki s s Sau Vėjova suo rtos liai m /ha Ard as S u d ė t is Koe Rūši f. s Amži us (meta is) H (m) D (cm) Skalsu mas Iškir t. % Kil mė Tūris (m /h a) G (m / ha) P a p i l d o m i m a k e t a i Nr.

74 . priedas TAKSACINĖS KORTELĖS VIRŠELIS ) Valdytojas Savininkas Valdos adresas Kv. Nr. Miškų grupė, pogru pis Siūlo mas miškų pogrup is Admin istracin is vieneta s pavadin imas (urėdija) (pavardė, vardas) (rajonas, kadastro vietovė, kaimas) Saugoma teritorija draustinio, Nusa funkc. Vietovė Bloko usinta zonos pazonė s kodas kodas žemė pavadinim as (girininkija) Sav. Nr. Naud Taksa otojų torius grupė ) Kitos teritorijos (NATURA ) PAST BAST Buvę: Kv. Nr., girininkija. Plotas, ha (). Foto Nr. Kortelių sk. (), sklypų Nr. ( ) Tekstinė dalis Taksatorius: Tikrino: vardas, pavardė parašas data vardas, pavardė parašas data. priedas NAUJA REDAKCIJA nuo 9 (TAR,, Nr. -8) MIŠKŲ GRUPIŲ IR POGRUPIŲ KLASIFIKATORIUS (A) /taikomas iki nutarimo Nr. 9* įsigaliojimo ( 9) pradėtiems rengti dokumentams/ Nr. miškų tvarkymo schemoje Pavadinimas miškų tvarkymo schemoje Kodas kortelėje Pavadinimas I miškų grupė. Rezervatiniai miškai Rezervatiniai miškai Valstybinis rezervatas Rezervatas, esantis valstybiniame parke ar biosferos rezervate Rezervatinė apyrubė

75 Reguliuojamos apsaugos valstybinio parko rezervatas II miškų grupė. Specialios paskirties miškai. A. Ekosistemų apsaugos miškai Draustinių miškai 8 Draustinių miškai 9 Miško genetinis draustinis Saugomų gamtinio kraštovaizdžio objektų, buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškai Saugomas gamtinio kraštovaizdžio objektas Saugomas gamtos išteklių sklypas Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai Priešeroziniai miškai Priešeroziniai miškai II miškų grupė. Specialios paskirties miškai. B. Rekreaciniai miškai Miško parkai Miško parkai Kurortų miškai Kurortų miškai Miestų miškai Miestų miškai 8 Rekreaciniai miško sklypai Rekreaciniai miško sklypai Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai 9 Valstybinių parkų rekreacinių Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai zonų miškai III miškų grupė. Apsauginiai miškai Draustinių miškai Draustinių miškai Valstybinių parkų apsauginių zonų miškai Valstybinių parkų apsauginių zonų (vidinių) miškai Valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškai Valstybinių rezervatų ir valstybinių parkų apsaugos zonų (buferinių) miškai Gamyklų sanitarinių zonų Gamyklų sanitarinių zonų miškai miškai Kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai Kelių apsauginės ir estetinės reikšmės miškai Laukų apsauginiai miškai Laukų apsauginiai miškai Miško sėkliniai medynai Miško sėkliniai medynai 8 Vandens telkinių apsaugos zonų 8 Vandens telkinių apsaugos zonų miškai miškai IV miškų grupė. Ūkiniai miškai Ūkiniai miškai Ūkiniai miškai Valstybinių parkų ūkinių zonų miškai * Lietuvos Respublikos Vyriausybės m. gruodžio d. nutarimas Nr. 9 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės m. rugsėjo d. nutarimo Nr. Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo pakeitimo MIŠKŲ GRUPIŲ IR POGRUPIŲ KLASIFIKATORIUS (B) /taikomas po nutarimo Nr. 9* įsigaliojimo ( 9) pradėtiems rengti dokumentams/ Nr. miškų tvarkymo schemoje Nr. LR Vyriausybės nutarime ir pavadinimas miškų tvarkymo schemoje Kodas kortelė je Pavadinimas I miškų grupė. Rezervatiniai miškai. Rezervatiniai miškai Valstybinis gamtinis rezervatas Valstybinio parko gamtinis rezervatas, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos gamtinis rezervatas

76 Rezervatinė apyrubė II miškų grupė. Specialios paskirties miškai. A. Ekosistemų apsaugos miškai. Draustinių miškai 8 Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių ir kitų draustinių miškai (II grupės režimo). Priešeroziniai miškai Priešeroziniai miškai II miškų grupė. Specialios paskirties miškai. B. Rekreaciniai miškai. Miško parkai Miško parkai. Miestų miškai Miestų miškai. Valstybinių parkų Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai rekreacinių zonų miškai. Rekreaciniai miško sklypai Rekreaciniai miško sklypai 8. Kiti poilsiui skirti miškai Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai III miškų grupė. Apsauginiai miškai 9. Draustinių miškai Geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių miškai 8 Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai (III grupės režimo) 9 Genetinių draustinių miškai. Kultūrinių rezervatų Kultūrinių rezervatų miškai miškai. Atkuriamųjų ir genetinių Atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškai sklypų miškai. Laukų apsauginiai miškai Laukų apsauginiai miškai. Miško sėkliniai medynai Miško sėkliniai medynai. Apsaugos zonų miškai Valstybinių parkų apsaugos zonų miškai Valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų buferinių apsaugos zonų miškai 8 Vandens telkinių apsaugos zonų miškai Gamybinių objektų sanitarinių zonų miškai Magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonų miškai Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir jų apsaugos zonų miškai IV miškų grupė. Ūkiniai miškai. A. Normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Normalaus kirtimo Normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai amžiaus ūkiniai miškai Valstybinių parkų ūkinių zonų miškai IV miškų grupė. Ūkiniai miškai. B. Trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai Trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai * Lietuvos Respublikos Vyriausybės m. gruodžio d. nutarimas Nr. 9 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės m. rugsėjo d. nutarimo Nr. Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo pakeitimo Paaiškinimai (klasifikatorius B): I miškų grupė. Rezervatiniai miškai Valstybinis gamtinis rezervatas () miškai, esantys valstybinių gamtinių rezervatų teritorijose.

77 Valstybinio parko gamtinis rezervatas, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos gamtinis rezervatas () miškai, esantys valstybinių parkų gamtinių rezervatų, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų gamtinių rezervatų teritorijose. Rezervatinė apyrudė () miškai, esantys rezervatinių apyrubių teritorijose. II miškų grupė. Specialios paskirties miškai. A. Ekosistemų apsaugos miškai Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių ir kitų draustinių miškai (8) miškai, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais priskirti kraštovaizdžio, telmologiniams, pedologiniams, botaniniams, zoologiniams, botaniniamszoologiniams draustiniams arba jų dalims ar kitų rūšių draustinių dalims, kuriose randamos ir saugomos gyvosios gamtos vertybės. Priešeroziniai miškai () miškai, esantys erozijai palankiose vietovėse, kurios skiriamos pagal šiuos požymius: daubų ir skardžių šlaitai, statūs o ir didesnio nuolydžio upių slėnių, ežerų ir kitų vandens telkinių šlaitai; raguvos, nuošliaužų vietos; lengvai pustomi, atviri ar rekultivuojami smėlynai; karstinio regiono intensyvaus karsto zonų IV grupės žemės. Minimalus šių miškų plotas hektaras. Formuojant šio pogrupio sklypus, prie šlaitų pridedama ir metrų pločio prieššlaitinė dalis. II miškų grupė. Specialios paskirties miškai. B. Rekreaciniai miškai Miško parkai () intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesni kaip hektarų miškai su atitinkama rekreacine įranga ir infrastruktūra, jeigu juose yra masinių renginių vieta, stovyklavietė arba ne mažiau kaip iš išvardytų rekreacinės infrastruktūros objektų: poilsiavietės, paplūdimiai, sporto, žaidimų, apžvalgos, automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų, dviračių, slidinėjimo, jodinėjimo takai (trasos) su atitinkama rekreacine įranga (informaciniais stendais, pavėsinėmis, apžvalgos bokšteliais, sanitariniais mazgais, suolais, laužavietėmis, žaidimų ir sporto įranga, dekoratyviniais meniniais akcentais ir panašiai), teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtos vandens turizmo trasos; ne mažesni kaip hektarų valstybinių parkų miškai, kuriuose įrengtas pažintinis takas; ne mažesni kaip hektarų rekreaciniai miškai (išskyrus miestų miškus) prie rekreacinių objektų, priskiriami teritorijų planavimo proceso metu, atsižvelgiant į esamą rekreacinę įrangą, infrastruktūrą ir lankytojų srautų intensyvumą. Miestų miškai () miestų teritorijose esantys miškai, išskyrus miestų teritorijose esančių draustinių miškus, miško parkus ir priešerozinius miškus. Valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai () miškai, esantys valstybinių parkų rekreacinėse (rekreacinio prioriteto) zonose, išskyrus jose pagal šiuos normatyvus išskirtus miško parkus ir rekreacinius miško sklypus. Rekreaciniai miško sklypai () rekreaciniam naudojimui suformuoti iki hektarų miško sklypai su rekreacine infrastruktūra ir įranga (poilsiavietėmis, lauko baldais, maudyklėmis, pavėsinėmis, dekoratyviniais akcentais ir panašiai), išskyrus juose pagal šiuos normatyvus išskirtus miško parkus. Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrančių miškai () miškai, esantys kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės. Maži (iki hektarų) miškai, esantys kilometro ribinėje linijoje, priskiriami šiam pogrupiui. Didesni kaip hektarų miškai, esantys ribinėje linijoje, skirstomi į dalis sklypų ribomis.

78 8 III miškų grupė. Apsauginiai miškai Geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių miškai () miškai, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais priskirti genetiniams, geologiniams, geomorfologiniams, hidrografiniams, kultūriniams draustiniams ar jų dalims. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai (8) miškai, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais priskirti kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių dalims, kuriose nėra gyvosios gamtos vertybių arba kuriose esančių gyvosios gamtos vertybių išsaugojimui pagal saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius tikslinga taikyti III grupės režimą. Genetinių draustinių miškai (9) miškai, saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais priskirti genetiniams draustiniams ar jų dalims. Kultūrinių rezervatų miškai () miškai, esantys kultūriniuose rezervatuose. Atkuriamųjų ir genetinių sklypų miškai () miškai, esantys atkuriamuosiuose sklypuose, genetiniuose sklypuose. Laukų apsauginiai miškai () agrokraštovaizdžio miškai, atliekantys laukų apsaugines funkcijas, kuriems priskiriami: visi pavieniai (iki hektaro) tarp žemės ūkio naudmenų įsiterpę miškai;, hektarų pavieniai miškai, nuo artimiausio didesnio kaip hektarų miško nutolę daugiau kaip metrų; grupės (iki hektarų) miškų, kurių bendras plotas ne didesnis kaip hektarų, o tarpusavio atstumas ne mažesnis kaip metrų. Miško sėkliniai medynai () sėkliniai medynai, įtraukti į Lietuvos miško sėklinės bazės sąrašą. Valstybinių parkų apsaugos zonų miškai () miškai, esantys valstybiniuose parkuose nustatytose apsaugos zonose. Valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų buferinių apsaugos zonų miškai () miškai, esantys valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų, valstybinių draustinių, gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonose. Vandens telkinių apsaugos zonų miškai (8) miškai, esantys vandens telkinių apsaugos zonų teritorijose prie ilgesnių kaip kilometrų upių ir prie tokių upių įrengtų tvenkinių, prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip hektarų. Gamybinių objektų sanitarinių zonų miškai () miškai, esantys gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose. Magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonų miškai () miškai, esantys magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonose. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir jų apsaugos zonų miškai () miškai, esantys nekilnojamojo kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijose su jų apsaugos zonomis, išskyrus miškus, priskirtus II grupės specialios paskirties miškams. IV miškų grupė. Ūkiniai miškai. A. Normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai

79 9 Normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai () visi kiti miškai, nepriskirti I III ir IV B miškų grupėms, išskyrus miškus, esančius valstybinių parkų ūkinėse zonose. Valstybinių parkų ūkinių zonų miškai () visi kiti miškai, nepriskirti I III ir IV B miškų grupėms bei esantys valstybinių parkų ūkinėse zonose. IV miškų grupė. Ūkiniai miškai. B. Trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai Trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai () miškai, kuriuose pagal miško želdinimo ir žėlimo projektus įveisti ar atkurti plantaciniai miško želdiniai ar žėliniai ir jų duomenys įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą.. priedas MIŠKO ŪKINĖS PRIEMONĖS Kodas Ūkinės priemonės pavadinimas Miško kirtimai Plynas kirtimas Atvejinis kirtimas Atrankinis kirtimas 9 Plynas sanitarinis kirtimas (pagr.) Jaunuolynų ugdymas Retinimas Einamasis kirtimas Plynas sanitarinis kirtimas (tarp.) Rekonstrukcinis kirtimas Kraštovaizdžio formavimo kirtimas Atrankinis sanitarinis kirtimas 8 Biotechninis kirtimas Ūkinės priemonės neprojektuojamos Sklypo išvalymas Proskiebio prakirtimas Proskiebio išvalymas Trako kirtimas Šakų genėjimas Pomiškio ugdymas Ribinių linijų prakirtimas Medienos iškirtimas pastatų remontui Kiti tarpiniai kirtimai 8 Kiti tarpiniai kirtimai (plyni) Kodas Ūkinės priemonės pavadinimas Miško atkūrimas Želdinimas Želdinimas po laja Landšaftinis želdinimas Jaunuolynų pildymas Kalėdinių eglaičių sodinimas Pakartotinis želdinimas

80 Mišrus atkūrimo būdas (želdiniai) 8 Mišrus atkūrimo būdas (žėliniai) 9 Parama žėlimui Pomiškio išsaugojimas Sėklinių medžių palikimas Dirvos mineralizavimas Sklypo aptvėrimas Žėlinių ir želdinių priežiūra Žėlimas Saugoti nuo apaugimo Neželdinti miško Kiti ūkiniai darbai Sausinimas Kultūrinimas Griovių valymas Griovių remontas Pralaidų remontas Kelių remontas Pašarų aikštelės įrengimas Kelių įrengimas 8. priedas MIŠKO PAŽEIDIMAI Kodas Gaisras Vėjavarta, vėjalauža Snieglauža Šalnos poveikis Sausra Mechaniniai pažeidimai Agrotechniniai pažeidimai 8 Oro užterštumas 9 Rekreacinė perkrova Dirvos užmirkimas Stelbimas lapuočiais Neracionalūs kirtimai Žvėrių nulaupyti kamienai Pakenktas pomiškis Ganiava Šaknų kenkėjai Lajos kenkėjai 8 Liemenų kenkėjai 9 Šaknų ligos Lajų ligos Liemenų ligos Ūglių nukandimai Pelinių graužikų Bebrų patvenkti medynai Stelbimas žoline augmenija Pavadinimas

81 8. priedas SAUGOMŲ OBJEKTŲ GRUPĖS Kodas Pavadinimas Gamtiniai kraštovaizdžio objektai Kultūros paveldo objektai Rekreaciniai objektai Raudonosios knygos ir kiti saugomi objektai Europos ekologinis tinklas NATURA Gamtiniu požiūriu vertingos teritorijos. priedas SAUGOMŲ OBJEKTŲ (RŪŠYS) POGRUPIAI Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas Gamtiniai kraštovaizdžio objektai Raudonosios knygos ir kiti saugomi objektai Geologiniai objektai Žinduolių buveinės Hidrogeologiniai objektai Paukščių lizdavietės Geomorfologiniai objektai Paukščių perimvietės Hidrografiniai objektai Paukščių tuokvietės Botaniniai objektai Vabzdžių radvietės Kultūros paveldo objektai Augalų augavietės Archeologiniai Samanų augavietės Memorialiniai 8 Grybų augavietės Architektūriniai 9 Kerpių augavietės Rekreaciniai objektai Europos ekologinis tinklas NATURA Poilsiavietės Paukščių apsaugai svarbi teritorija Turistinės trasos Buveinių apsaugai svarbi teritorija Gamtiniai rekreacijos objektai Gamtiniu požiūriu vertingos teritorijos Rekreacinė įranga Urėdijos saugomi sklypai Sklypai, palikti natūraliai raidai.8 priedas SKLYPO YPATYBĖS Kodas rūšinė sudėtis netolygi skalsumas nevienodas pomiškis išsidėstęs grupėmis amžius nevienodas mineralizuota sakinamas nusakintas augavietė įvairuoja sklypas užšlamštintas sklypas šlaite sklypas kalvos viršūnėje Pavadinimas

82 8 eroduotas dirvožemis sklypas užliejamas nusausinta nepakankamai sklype valksmai 8 miško sandėlys etaloninis medynas tyrimo barelis paveldo objektas lizdavietės apsaugos zona kertinė miško buveinė kiti objektai.9 priedas MIŠKŲ URĖDIJOS, NACIONALINIAI PARKAI, VALSTYBINIAI REZERVATAI, KITI OBJEKTAI Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas Miškų urėdijos Alytaus Prienų Anykščių Radviliškio Biržų Raseinių 8 Druskininkų Rietavo Dubravos eksperimentinė-mokomoji Rokiškio Ignalinos Šakių 9 Jonavos Šalčininkų Joniškio Šiaulių Jurbarko Šilutės 8 Kaišiadorių Švenčionėlių 9 Kauno 8 Tauragės Kazlų Rūdos mokomoji 9 Telšių Kėdainių Tytuvėnų Kretingos 9 Trakų 8 Kupiškio 8 Ukmergės Kuršėnų Utenos Marijampolės Valkininkų 8 Mažeikių 9 Varėnos Nemenčinės Veisiejų Pakruojo Vilniaus Panevėžio Zarasų Nacionaliniai parkai Valstybiniai rezervatai Kuršių nerijos Čepkelių 8 Kamanų Miestų savivaldybių miškai Viešvilės 8 Kauno 8 Žuvinto Šiaulių Vilniaus. priedas ADMINISTRACINIAI VIENETAI

83 8 Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas Alytaus apskritis Šiaulių apskritis Alytaus r. sav. Akmenės r. sav. 9 Lazdijų r. sav. Joniškio r. sav. 8 Varėnos r. sav. Kelmės r. sav. Alytaus m. sav. Pakruojo r. sav. Druskininkų sav. Radviliškio r. sav. Kauno apskritis 9 Šiaulių r. sav. Jonavos r. sav. 9 Šiaulių m. sav. 9 Kaišiadorių r. sav. Tauragės apskritis Kauno r. sav. 9 Jurbarko r. sav. Kėdainių r. sav. Pagėgių sav. 9 Prienų r. sav. 8 Šilalės r. sav. Raseinių r. sav. Tauragės r. sav. Birštono sav. Telšių apskritis 9 Kauno m. sav. Mažeikių r. sav. Klaipėdos apskritis 8 Plungės r. sav. Klaipėdos r. sav. Rietavo sav. Kretingos r. sav. 8 Telšių r. sav. Skuodo r. sav. Utenos apskritis 88 Šilutės r. sav. Anykščių r. sav. Klaipėdos r. sav. Ignalinos r. sav. Neringos sav. Molėtų r. sav. Palangos m. sav. 8 Utenos r. sav. Marijampolės apskritis Zarasų r. sav. 8 Kalvarijos sav. Visagino m. sav. 8 Kazlų Rūdos sav. Vilniaus apskritis 8 Marijampolės sav. Elektrėnų sav. 8 Šakių r. sav. 8 Šalčininkų r. sav. 8 Varėnos r. sav. 89 Širvintų r. sav. 9 Vilkaviškio r. sav. 8 Švenčionių r. sav. Panevėžio apskritis 9 Trakų r. sav. Biržų r. sav. 8 Ukmergės r. sav. Kupiškio r. sav. Vilniaus r. sav. Panevėžio r. sav. Vilniaus m. sav. Pasvalio r. sav. Rokiškio r. sav. Panevėžio m. sav.. priedas NAUDOTOJŲ GRUPĖS Kodas Pavadinimas Miškų urėdijų, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų valdomi valstybinės reikšmės miškai Privatūs miškai Nuosavybės teisių atkūrimui skirti miškai Savivaldybių naudojami valstybinės reikšmės miškai KAM ir VRM valdomi valstybinės reikšmės miškai Kitų juridinių asmenų naudojami valstybinės reikšmės miškai Susisiekimo ministerijos naudojami valstybinės reikšmės miškai

84 8 Eil. Nr. 8 Iš kitų naudotojų valstybinės reikšmės miškų siūlomi išjungti plotai 9 Iš urėdijų valdomų valstybinės reikšmės miškų siūlomi išjungti plotai Kiti miškų urėdijų, valstybinių parkų ir valstybinių rezervatų valdomi plotai Kiti savivaldybių valdomi plotai Kiti KAM ir VRM valdomi plotai Kiti juridinių asmenų naudojami plotai Kiti susisiekimo ministerijos naudojami plotai 8 Kitų naudotojų valstybinės reikšmės miškams siūlomi priskirti plotai 9 Urėdijų valdomiems valstybinės reikšmės miškams siūlomi priskirti plotai Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos priedas NAUJA REDAKCIJA nuo (TAR,, Nr. -) UGDYMO KIRTIMŲ KOKYBĖS VERTINIMO NORMATYVAS Ugdymo kirtimų kokybė vertinama balais: gerai, patenkinamai, blogai. Įvertinimas balais Vertinimo rodiklis patenkinamai gerai () blogai () (). Po kirtimų palikto medyno skalsumas Didesnis arba lygus nurodytam 8 priedas Mažesnis nei nurodyta VIDUTINIS PREKINĖS (LIKVIDINĖS) MEDIENOS KIEKIS (PROCENTAIS), GAUNAMAS IŠ STIEBO Medžių rūšys pagrindiniai kirtimai jaunuolynų ugdymas Kirtimų rūšys retinimas einamieji kirtimai rekonstrukciniai kirtimai Vertės koeficientas (V), sanitariniai sanitariniai plyni rinktiniai P, Pb, Pk, Pj, M, Kd, Ks E, Pc, Kn Ą, Ąr, K, Sb, G, S, V U, Bu, Kk B J, L D, T Bt, Bl, Gl, Km Visos Pastabos: Pagrindiniais kirtimais gaunamas likvidinės medienos tūris nustatytas pagal valstybinės reikšmės miškų medynų (NMI ) prekinę struktūrą bei neišvengiamus medienos ruošos, Nacionalinės miškų inventorizacijos atrankos metodu statistiniai duomenys m.

85 8 transportavimo ir sandėliavimo nuostolius, tačiau neatsižvelgiant į biržėje paliekamų biologinei įvairovei medžių tūrį. Prekinės medienos išeiga, be to, gali būti pakoreguota atsižvelgiant į paliekamų kirtimo metu kelmų aukštį, kitas aplinkybes. 9 priedas NAUJA REDAKCIJA nuo 9 (TAR,, Nr. -8) SANITARINIŲ KIRTIMŲ PROJEKTAVIMO PAGAL MEDŽIŲ RŪŠIS NORMATYVAI Iškrentantis (kirstinas sanitariniais kirtimais) tūris, % Amžiaus klasė pušynai, kietųjų lapuočiai eglynai lapuočių medynai B, J D Bt III , IV - - -, V - - -, VI - -,, VII -,,, VIII -,,, IX -,,, X ir >,,,, Pastabos:. Atitinkamos medžių rūšies amžiaus klasės medynų tūris yra dauginamas iš normatyvinio procento.. Medynų, kuriuose projektuojami pagrindiniai kirtimai, tūris išbraukiamas iš atitinkamos amžiaus klasės medynų tūrio.. Blogos sanitarinės būklės ar neugdytuose medynuose normatyvinis procentas gali būti padidintas kartus. priedas REIKALAVIMAI MIŠKOTVARKOS PROJEKTAMS SAUGOMOSE TERITORIJOSE Valstybiniai rezervatai Ūkinė veikla neprojektuojama ir jos analizė neatliekama. Informacija miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte:. Rezervato teritorijos charakteristika: bendros žinios apie gamtines, geografines, klimatines, socialines, ekonomines sąlygas, struktūrinį rezervato suskirstymą ir valdymą.. Rezervato miško žemių ir miškų charakteristika: pasiskirstymas pagal žemės kategorijas, dirvožemius, augavietes, miško tipus, medynų taksaciniai ir sanitarinės būklės rodikliai, biologinė įvairovė medžių, krūmų, žolinės augmenijos, gyvūnų rūšys bei rūšys, įrašytos į Raudonąją knygą, gamtos ir kultūros paminklai.. Rezervate vykdytų mokslinių ir miškotvarkinių tyrimų bei monitoringo apžvalga.. Rezervate vykusių vykmečio natūralių procesų analizė ir įvertinimas: žemių kategorijų, medynų taksacinių rodiklių, biologinės įvairovės rodiklių, sanitarinės miškų būklės rodiklių pokyčiai.. Išvados ir pasiūlymai dėl reikalingų priemonių rezervatui išsaugoti ir jo būklei gerinti.

86 . Kartografinė medžiaga: bazinis miškų žemėlapis (M:), medynų planas (M:), apžvalginis žemėlapis (M:). 8 Nacionaliniai parkai Specialiųjų tyrimų tematika ir teminės kartografinės medžiagos rūšys yra nustatomos I miškotvarkos pasitarime. Informacija miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte:. Bendroji nacionalinio parko gamtinių ir kultūrinių vertybių charakteristika.. Nacionalinio parko teritorijos paskirstymas funkcinėmis ir tvarkomomis zonomis.. Nacionalinio parko žemių ir miškų charakteristika: pasiskirstymas pagal žemės kategorijas, funkcines zonas, dirvožemius, augavietes, miško tipus, medynų taksaciniai ir sanitarinės būklės rodikliai, biologinė įvairovė medžių, krūmų, žolinės augmenijos, gyvūnų rūšys bei rūšys, įrašytos į Raudonąją knygą, gamtos ir kultūros paminklai.. Nacionaliniame parke vykdytų mokslinių ir miškotvarkinių tyrimų bei monitoringo apžvalga.. Ūkinės nacionalinio parko veiklos, žemių kategorijų, medynų taksacinių rodiklių, biologinės įvairovės rodiklių, sanitarinės miškų būklės rodiklių pokyčių analizė pagal miškų grupes ir funkcines zonas, išvados ir pasiūlymai.. Nacionalinio parko ūkinės veiklos projektas pagal miškų grupes ir funkcines zonas. Regioniniai parkai ir valstybiniai draustiniai Valdos (miškų urėdijos), kurioje yra regioninis parkas ar draustinis, miškotvarkos projekto santrauka regioniniam parkui:. miškų charakteristika pagal miškų grupes, saugomas teritorijas ir jų funkcines zonas;. projektuojamos ūkinių priemonių apimtys;. taksoraščiai;. ūkinių priemonių žiniaraščiai;. medynų planas (M:) ir miško grupių planas (M:). priedas Miškų urėdija Girininkija Taksoraštis (pavyzdys) K v. N r. Skl. Nr. val st. Plo tas, ha Medyn o ard as sud ėtis am žiu s, m. Medžių rūšių auk štis, m ske rsm uo, cm Ska lsu ma s Sker sploč ių suma ha Tūris, m skly pe sudė tinės m. rūšy s Kil mė Bonit etas selekc inė vertė Miškų grupė, pogru pis Augavi etė miško tipas, J, 8 8 Pc B 8 c E Pomiškis: E (), m, /ha. Intarpas, ha E(),8 skal., Ncl. Trakas: Št, Kr, retas. Projektuoja ma ūkinė priemonė

87 val st. val st. val st. 8, Kirtavietė 998 m. atželia 8BJ (), m, /ha Pcn Žėlimas BJ,8 P,, K Ncl E, ox Trakas: ŠT, Šm, retas. Plynas kirtimas 99 m. Atželia B () m, /ha Želdiniai 998 m., geri., 8P, Lcl E mox, 8 8 E Trakas: Št, Lz, Šm, vidutinio tankumo. Pažeidimai: žvėrių nulaupyti kamienai, E % medžių, stipriai., B, Nbl priedas RENGIAMA MIŠKOTVARKOS MEDŽIAGA IR DUOMENYS Jaunuol. ugd. eil. % Jaunuol. ugd. skubus %. Lentelėje pateikiami valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu parengiamos ir perduodamos įvairioms instancijoms kartografinės medžiagos minimalūs kiekiai. Papildomai gali būti rengiama ir kitokia kartografinė medžiaga. Jos rengimas aptariamas techninėje užduotyje. Valstybinei miškų tarnybai visa lentelėje pateikta medžiaga pateikiama spausdintine ir elektronine formomis (erdvėje orientuotų vaizdų PNG+PGW formatu ir PDF formatu). Kartografinė medžiaga Valstybinei miškų tarnybai Gaminama kopijų, vnt. Aplinkos ministerijai Generalinei miškų urėdijai Medynų planai M : arba M : Miškų žemėlapiai M : Miškų administracinio suskirstymo žemėlapiai M : Miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams schemų projektai M : Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektai. Kitos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar jos patikslinimo metu parengtos miškotvarkos medžiagos, perduodamos Valstybinei miškų tarnybai, sąrašas:.. Miškų urėdijų miškotvarkos projektai (aiškinamieji raštai) spausdintine ir elektronine formomis... Skaitmeniniai miškų inventorizacijos erdviniai duomenys:... miškų urėdijų ribos (plotinis sluoksnis);... girininkijų ribos (plotinis sluoksnis);

88 ... miškų urėdijų ir girininkijų būstinės (taškinis sluoksnis);... taksacinių miško sklypų ribos (plotinis sluoksnis);... miško kvartalų ribos ir sąlyginės miško kvartalų ribos (plotiniai sluoksniai);... siūlomos valstybinės reikšmės miškų plotų ribos (plotinis sluoksnis);... siūlomų valstybinės reikšmės miškų plotų pakeitimų ribos (plotinis sluoksnis) su pakeitimų pagrindimu (priežastimi);..8. siūlomos miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams ribos (plotinis sluoksnis);..9. siūlomų miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams pakeitimų ribos (plotinis sluoksnis) su pakeitimų pagrindimu (priežastimi);... miškų inventorizacijos simbolizavimo duomenys (anotacijų sluoksniai);... miškų inventorizacijos linijiniai duomenys (linijų sluoksnis);... plotinių vandens telkinių ir užstatytų teritorijų ribos (plotinis sluoksnis);... Raudonosios knygos objektų geoduomenys (taškinis ir plotinis sluoksniai);... kertinių miško buveinių ribos (plotinis sluoksnis);... miško žemės, transformuotos į ne miško žemę, plotų ribos (plotinis sluoksnis) su šios instrukcijos priede nurodyta informacija bei miško žemės plotų ribų pasikeitimų dokumentai (sąrašai ir planai M :), suderinti su atitinkamu Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniu poskyriu.. įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -). įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -)... miško medžių genetinių draustinių, miško sėklinių medynų, miško sėklinių plantacijų, bandomųjų želdinių klonų rinkinių ribos (anotacija, plotinis sluoksnis); įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -).. Kai formuojant einamųjų metų miškų inventorizacijos objektų erdvinius duomenis būtina pakeisti besiribojančių ankstesnių metų inventorizacijos objektų erdvinius duomenis (ribos persidengia arba nesueina daugiau kaip m, atskirais atvejais daugiau kaip m), jie pakeičiami ir pateikiami apimtyje, nurodytoje šio priedo. punkte. Kai skirtingų inventorizacijos objektų ribos persidengia arba nesueina iki m (atskirais atvejais iki m), koreguojamos einamųjų metų inventorizacijos objektų ribos, jas priderinant prie ankstesnių metų objektų ribų... Skaitmeniniai miškų inventorizacijos atributiniai duomenys:... taksacinių sklypų duomenys bei normatyvai, įrašyti į Miško išteklių ir kadastro informacinės sistemos duomenų bazę;... į Miško išteklių ir kadastro informacinės sistemos duomenų bazę įrašytų duomenų rezervinė kopija (SQL Server DB backup);... taksacinių miško sklypų atributiniai duomenys, eksportuoti į DBF formatą ( birza. dbf )... Tikslintinų valstybinės reikšmės miškų plotų ribų dokumentai, išvardinti Vyriausybės m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 9 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (Žin.,, Nr. -9). ir. punktuose, spausdintine ir elektronine formomis... Privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys, kitų naudotojų miškų inventorizacijos duomenys. 88 priedas

89 89... apskritis Savininkas: savivaldybė Adresas: kaimas Kadastro numeriai:... Miškotvarkos projektas metams Miško valdos ribas išmatavo..., inž.... Miško valdą... metais inventorizavo... Projekto autorius... Projektą parengė... metais. A. V. Projektas suderintas: (data) (parašas) (pareigos, vardas, pavardė) (data) (parašas) (pareigos, vardas, pavardė) Patvirtinta Valstybinėje miškų tarnyboje... d. Egz. Nr.... Registracijos Nr.... Įrašą apie patvirtinimą ir registraciją padarė:... (data) (parašas) (pareigos, vardas, pavardė) Projekto vykdymą prižiūri Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... regiono aplinkos apsaugos departamentas priedas MEDYNŲ INVENTORIZACIJOS METODAI, SKIRTI PAGRINDINĖMS MEDYNO CHARAKTERISTIKOMS NUSTATYTI Taikomi šie medynų inventorizacijos metodai, skirti individualaus medyno charakteristikoms nustatyti: ) vizualinis (įprastas arba supaprastintas). priedas, ) vizualinis su matavimo elementais (įprastas arba supaprastintas). priedas, ) instrumentinis atrankinis (įprastas arba supaprastintas). priedas. Vizualinis metodas taikomas siekiant nustatyti aprašomo medyno ribas, medyno rūšinę sudėtį, kilmę, pomiškio charakteristikas ir pan. Vizualinis su matavimo elementais arba instrumentinis atrankinis metodai taikomi pagrindinėms medyno charakteristikoms (medyno tūriui, vidutiniam medyno skersmeniui, aukščiui, amžiui) nustatyti, taip

90 pat vizualiniu metodu nustatytoms medyno charakteristikoms patikslinti. 9. priedas Vizualinis medynų inventorizacijos metodas. Vizualinis metodas yra pagrįstas visuotine sklypo apžiūra, sklypo ribų patikslinimu vietoje, įvairių medynų rodiklių aprašymu bei jų įvertinimu vadovaujantis patirtimi. Kiekvienas taksacinis sklypas visapusiškai apžiūrimas natūroje, išvaikščiojant sklypą įvairiomis kryptimis. Medynas yra aprašomas taksatoriaus parinktose tipingose vietose. Tipingų vietų skaičius priklauso nuo sklypo dydžio, medžių skaičiaus I ardo rūšinėje sudėtyje ( lent.). lentelė. Tipingų vietų skaičiaus miško sklype nustatymas Medžių rūšių skaičius medyno I arde Miško sklypo plotas, ha iki,,,,,,, virš, > Aprašymo vietos numeruojamos eilės tvarka, nurodomos abrise, o vietovėje pažymimos nupurškiant dažų juosta tipingoje vietoje esantį medį, m aukštyje (rekomenduojamas minimalus dažų juostos ilgis mm, plotis mm).. Taikant supaprastintą vizualinio metodo variantą, visi darbai vykdomi analogiškai pagal punkto reikalavimus, išskyrus tai, jog sklypo aprašymo vietos natūroje nežymimos.. priedas Vizualinis medynų inventorizacijos metodas su matavimo elementais. Vizualinis metodas su matavimo elementais yra pagrįstas visuotine sklypo apžiūra, sklypo ribų patikslinimu vietoje, įvairių medynų rodiklių aprašymu bei jų įvertinimu remiantis instrumentiniais matavimais. Taksatoriaus parinktose tipingose sklypo aprašymo vietose (kurių skaičius nustatomas pagal lentelę) atliekami medžių matavimai. Kiekvienoje pasirinktoje tipingoje vietoje kiekvienam medyno ardui išmatuojami trys vyraujančios medžių rūšies vidutinio skersmens medžių ir po vieną kiekvienos sudaromosios medžių rūšies skersmenys (pagal priedo reikalavimus). Iš kiekvieno medyno ardo trijų vyraujančios medžių rūšies medžių, kuriems buvo išmatuotas skersmuo, parenkamas vidutinis pagal aukštį ir jam išmatuojamas medžio stiebo ilgis (pagal priedo reikalavimus), nustatomas amžius (pagal 9 priedo reikalavimus). Jeigu miško sklypo aprašymas atliekamas tik vienoje tipingoje medyno aprašymo vietoje, parenkami du vidutiniai pagal aukštį medžiai ir jiems išmatuojamas medžio stiebo ilgis ir nustatomas amžius. Kitų sudaromųjų medžių rūšių aukščiai ir amžiai nustatomi palyginamuoju būdu, palyginant juos su vyraujančios medžių rūšies išmatuotų medžių matmenimis. Atsižvelgiant į taksatoriaus patirtį gali būti matuojamas ir didesnis medžių skaičius, tipingose medyno aprašymo vietose kampamačiu nustatoma skerspločių suma. Medžių matavimo informacija fiksuojama nustatytos formos kortelėje (priedas Nr. A) arba kompiuterio pagalba. Miško sklypo aprašymo vietos numeruojamos eilės tvarka, nurodomos abrise, o vietovėje pažymimos nupurškiant dažų juosta tipingoje vietoje esantį medį, m aukštyje. Medžiai, kuriems buvo išmatuotas aukštis (ir/ar amžius), pažymimi, m aukštyje dažais tašku (minimalus taško skersmuo mm).. Taikant supaprastintą vizualinio metodo su matavimo elementais variantą visi darbai vykdomi analogiškai pagal punkto reikalavimus, išskyrus tai, jog sklypo aprašymo vietos ir

91 9 matuoti medžiai natūroje nežymimi.. priedas Instrumentinis atrankinis medynų inventorizacijos metodas I. Bendrosios nuostatos. Taikant instrumentinį atrankinį medynų inventorizacijos metodą turi būti tenkinama pagrindinė sąlyga užtikrinta vienoda tikimybė visiems miško sklypo apskaitos elementams patekti į apskaitą. Pagal griežtai nustatytas taisykles turi būti atrinkti ir miško sklype išdėstyti apskaitos bareliai. Gali būti naudojami skritulio arba kampinės apskaitos bareliai. Kampinio matavimo barelius tikslinga naudoti bendram medžių stiebų tūriui nustatyti. Mažo skalsumo, išdarkytuose arba su tankiu pomiškiu ir traku medynuose, taip pat siekiant nustatyti stiebų tūrio sortimentinę struktūrą, tūrio pasiskirstymą pagal medžių skersmenis, stambumą, rekomenduojama naudoti skritulio formos apskaitos barelius. II. Matavimų technologija II.. Medyno tūrio nustatymas kampinės medžių apskaitos būdu. Minimalus kampinio matavimo barelių (KMB) skaičius, reikalingas medyno tūriui apskaičiuoti % tikslumu (8, % patikimumu) nustatomas pagal inventorizuojamo miško sklypo plotą, skalsumą, numatomo naudoti kampamačio pervedimo koeficiento (K) dydį ( lent.). lentelė. Minimalus barelių skaičius, reikalingas medyno vidutiniam tūriui nustatyti Medynų skalsumo grupė Sklypo plotas, ha,,,, visi medynai K = K = K = K = m ploto bareliai barelių skaičius*, vnt. iki,,, 8,, 8 8 8,, 9 9 daugiau kaip, 8 * barelių skaičius nustatomas skaičiuojant pilnų ir sudalintų barelių plotų dalis bei perskaičiuojant pilnų barelių ploto ekvivalentu. Leidžiamas barelių skaičiaus nukrypimas nuo pateikto lentelėje ± %.. KMB medyne išdėstomi pagal kvadratinį tinklelį vienodais atstumais priklausomai nuo miško sklypo ploto kas m. Atstumą tarp barelių (L, m) galima patikslinti pagal formulę: L Q n, () kur: Q taksacinio sklypo plotas, ha, n taksaciniame sklype išdėstomų KMB skaičius, vnt.

92 Pradinis apskaitos taškas parenkamas atsitiktinai arba sutapatinamas su aiškiu orientyru (pavyzdžiui, kvartalinių linijų susikirtimu), o kiti pagal tinklelį, orientuotą ŠP, RV kryptimis. Abrise pažymimos barelių vietos (taškais) bei jų numeriai. Barelių centrai natūroje išdėstomi naudojant GPS prietaisą vidutinis barelių centrų nukrypimas nuo teorinės padėties turi būti ne didesnis kaip m, tačiau atskirais atvejais neviršijant maksimalaus m nukrypimo nuo teorinės barelio padėties. 9 Barelius taip pat galima išdėstyti naudojant matavimo juostą arba biržių matavimui skirtą siūlą ir kompasą (busolę). Kompasu nustatant ėjimo kryptį būtina atsižvelgti į vietovės deklinaciją. Barelius dėstant matavimo juostos ir kompaso pagalba pirmojo barelio padėtis turi būti nustatoma GPS imtuvu m tikslumu. Bareliai numeruojami ėjimo eilės tvarka. Perėjimui nuo vieno prie kito barelio leidžiama ± krypties ir ± / m atstumo paklaida. Kvadratinio tinklelio susikirtimo taškuose išdėstomi pilni arba daliniai kampinio matavimo bareliai. Pilni KMB išdėstomi tik tuose taškuose, kurių atstumas (l) iki miško sklypo ribos ne mažesnis už dmaxxkv, (cm), kituose taškuose išdėstomi daliniai KMB. dmax medyno storiausio medžio skersmuo, cm Kv kampinio matavimo prietaiso kampo veiksnys (priklauso nuo naudojamo kampinio matavimo prietaiso pervedimo koeficiento: jei K=, tai Kv=,, jei K=, tai Kv=,...= ).. Barelio centro žymėjimas. Kampinio matavimo barelių vietos natūroje pažymimos jo centre įsmeigiant apie cm ilgio lentelę su užrašytu barelio eilės numeriu. Barelyje parenkamas ir dažų juosta (rekomenduojamas minimalus dažų juostos ilgis mm, plotis mm) pažymimas barelio suradimo medis (dažų juosta medis pažymimas iš kampinio matavimo barelio pusės). Barelio dokumentacijoje nurodoma šio medžio rūšis bei padėtis (azimutas ir atstumas iki barelio centro).. Medžių apskaita kampinio matavimo barelyje vykdoma kampinio matavimo prietaiso pagalba (naudojamas pervedimo koeficientas K= medynuose, kurių Dvid.[8 cm arba K= medynuose, kurių Dvid.>8 cm), kuriuo iš nustatyto barelio centro vizuojama į kiekvieno aplinkui jį esančio medžio skersmenį, m aukštyje ir nustatomas kiekvieno augančio ar sausuolio medžio stiebo priklausymas skiriamam bareliui: apskaitomas, ribinis ir neapskaitomas (pav.). Išskiriant KMB yra tikrinama visų medžių, esančių d,xkv± (cm) atstumu nuo kampinio matavimo barelio centro, padėtis, siekiant patikslinti jų priklausymą bareliui. Šių medžių Vidurkis skaičiuojamas iš ne mažiau kaip matavimų. Vedžiams, kurių skersmuo (d,, cm) yra didesnis kaip cm, šis atstumas gali būti imamams didesnis, pvz., d,xkv± (cm) ar daugiau; medžio skersmuo matuojamas žerglių kojeles nukreipiant į KMB centrą; atstumas matuojamas horizontalioje projekcijoje.

93 9 priklausymas bareliui yra kontroliuojamas išmatuojant horizontalų atstumą nuo KMB centro iki medžio centro, m aukštyje cm tikslumu ir medžio skersmenį, m aukštyje virš šaknies kaklelio (centimetrais,, cm tikslumu, žr. priedą). Kai išmatuotas atstumas yra didesnis už dydį d,xkv, medis bareliui nepriklauso. Kai atstumas yra tiksliai lygus d,xkv, medis yra ribinis (sumuojama reikšmė lygi,). Kai išmatuotas atstumas yra mažesnis už dydį d,xkv, medis priklauso kampinio matavimo bareliui (sumuojama reikšmė lygi ). Apskaitomi ir ribiniai medžiai barelyje yra sumuojami pagal miško elementus (miško elementą sudaro tos pačios medžio rūšies ir ardo (kartos) medžiai, gyvi (žali) ir sausuoliai medžiai išskiriami į atskirą miško elementą). Galutinė kiekvienam miško elementui suskaičiuotų medžių suma (SME) nustatoma pilnai apsisukus barelyje. Jei medyne antras ardas neišskiriamas, tai jo medžiai, vykdant matavimą, įtraukiami į apskaitą pirmo ardo miško elementu. Priklausomai nuo barelio padėties miško sklypo ribos atžvilgiu, medžių apskaita barelyje gali būti vykdoma pilnai arba dalinai apsisukant barelyje. Pilnuose KMB medžių apskaita vykdoma vizuojant į kiekvieną medį, esantį apie barelio centrą kampu ( pav.). Daliniai KMB skiriami atsižvelgiant į miško sklypo ribą: ties tiesia miško sklypo riba skiriami pusiniai, ties lenkta (sklypo kampuose) ketvirtiniai bareliai. Pusiniuose KMB medžių apskaita vykdoma atliekant medžių atranką pasisukant 8 kampu, ketvirtiniuose 9 kampu. Pradinis atskaitos taškas, nuo kurio pradedama medžių atranka pusiniame KMB, nustatomas pagal miško sklypo ribos, esančios ties skiriamu bareliu, azimutą. Medžių atranka pradedama nuo taško, esančio tuo pačiu azimutu kaip ir miško sklypo ribos azimutas, o baigiama apsisukus pusę apskritimo (pvz., vakarinės miško sklypo ribos azimutas, tad barelyje bus vykdoma visų medžių, kuriu azimutai yra 9, atranka). Pradinis atskaitos taškas, nuo kurio pradedama medžių atranka ketvirtiniame KMB, nustatomas iš dviejų miško sklypo ribos matavimų, iš kurių pasirenkama viena iš labiau prieš laikrodžio rodyklės kryptį esančių linijų. Toliau, analogiškai pusiniam KMB, medžių atranka pradedama nuo taško, esančio tuo pačiu azimutu kaip ir pasirinktas miško sklypo ribos azimutas, o baigiama apsisukus ketvirtį apskritimo (pvz., rytinės miško sklypo ribos azimutas, o pietinės, tad barelyje bus vykdoma visų medžių, kuriu azimutai yra, atranka). Medžiai, kurių centrai, m aukštyje yra tiksliai ant pusinio ar ketvirtinio barelio ribinės linijos bei kampinio matavimo prietaiso pagalba nustatyti kaip apskaitomi, sumuojami po, medžio, o jei jie yra nustatomi kaip ribiniai, sumuojami po, medžio. pav. Kampinio matavimo bareliai: a) pilnas ( ), b) pusinis (8 ), c) ketvirtinis (9 ) Pilnų, pusinių ir ketvirtinių kampinio matavimo barelių svoris nustatant medyno tūrį nevienodas jis atitinkamai lygus,,, ir,. Medžių apskaitos barelyje informacija fiksuojama nustatytos formos kortelėje (priedas Nr. B) arba kompiuterio pagalba.. Netipiškų medžių padėties nustatymas. Palinkusio ar šlaite augančio medžio priklausymas KMB nustatomas pagal medžio skersmens, m aukštyje ir faktinio horizontalaus atstumo nuo medžio skersmens matavimo vietos iki barelio centro matavimus. Išsišakojusių žemiau, m aukščio medžio

94 stiebų priklausymas KMB nustatomas įvertinant kiekvieną stiebą atskirai. Itin stori medžiai gali priklausyti keliems KMB. Tokiu atveju vienam bareliui priskirtas itin storas medis dar kartą apskaitomas kitame (ar kituose) bareliuose. Gretimo taksacinio miško sklypo medžiai į apskaitą nėra įtraukiami. 9. Medyno skerspločių sumos nustatymas. Nustačius kiekvieno miško elemento medžių, priklausančių kiekvienam kampinio matavimo bareliui, skaičių (sumą), apskaičiuojama kiekvieno miško elemento medžių skerspločių suma viename vertinamo medyno hektare (G, m /ha): G ME n S MEi i n i p i K, ) kur: SME i medžių, priklausančių i-ajam KMB, skaičius (nustatomas kiekvienam miško elementui); pi i-ojo apskaitos vieneto santykinis svoris (kai medžių atranka vykdoma kampu, pi=,, kai 8 kampu, pi=,, kai 9 kampu, pi=,); K pervedimo koeficientas (K=, kai kampinio matavimo prietaiso ilgio (cm) ir dioptro akutės pločio (cm) santykis yra,:; K= šis santykis yra ~,:). 8. Vidutinių medyno rodiklių (skersmens, aukščio, amžiaus) nustatymas. Kampinio matavimo bareliuose vyraujančios medžių rūšies vidutiniam skersmeniui nustatyti išmatuojami (žerglių kojeles orientuojant į barelio centrą) artimiausių barelio centrui medžių skersmenys (pagal priedo reikalavimus). Iš jų parenkami du apskaitos medžiai, labiausiai atitinkantys vidutinį (pagal aukštį ir skersmenį), detalesnėms charakteristikoms (aukščiui ir bent vieno medžio amžiui) matuoti. Sudaromosioms medžių rūšims medyne matuojama tiek medžių, koks yra tos rūšies koeficientas rūšinėje sudėtyje. Matuojami sudaromųjų medžių rūšių medžiai tolygiai paskirstomi visuose medyne skiriamuose bareliuose. Matuoti pasirinkti medžiai pagal savo skersmenį turi būti artimi vidutiniam atitinkamo miško elemento skersmeniui. Kiekvienam medžiui, kuriam išmatuojamas ir kortelėje užfiksuojamas aukštis (stiebo ilgis), turi išmatuojamas ir kortelėje įrašomas skersmuo, m aukštyje. Apskaitos medžiai pažymimi, m aukštyje dažais ne mažesniu kaip cm skersmens tašku. Medžių amžius nustatomas pagal kampinio matavimo bareliuose išmatuotų apskaitos medžių amžių. Kiekvienam kampinio matavimo barelyje išmatuojamas ne mažiau kaip vienas vyraujančios I ardo medžio rūšies amžius, sudaromųjų I ardo bei kitų ardų medžių rūšių amžius nustatomas pagal pasirinktuose kampinio matavimo bareliuose išmatuotų ne mažiau kaip kiekvieno miško elemento medžių amžius. 9. Medyno tūrio nustatymas. Medyno tūris tai medyne augančių (gyvų) medžių stiebų su žieve tūris. Medyno tūris nustatomas pagal medyne išskirtų kampinio matavimo barelių duomenis. Medyno tūrio skaičiavimuose naudojami medžių skerspločių sumos ha, vidutinio medžių aukščio

95 9 ir normatyviniai (pagal konkrečias medžio rūšis) formrodinio aukščio rodikliai. Medyno tūrio nustatymo etapai: ) nustatomas miško elemento vidutinis skersmuo ir vidutinis aukštis, ) pagal kiekvieno miško elemento vidutinį medžio aukštį nustatomas miško elemento formrodinis aukštis, ) apskaičiuojamas kiekvieno miško elemento tūris hektare, ) susumuojant visų miško elementų pagal ardus tūrį hektare įvertinimas vidutinis medyno ardo tūris hektare. Miško elemento tūris, m /ha: M ME G Hf, () ME ME kur: Hf ME miško elemento formrodinis aukštis (nustatomas pagal priedą Nr. ). Medyno ardo tūris, m /ha: M g M ME ME, () kur: g miško elementų arde skaičius. Analogiškai medyne augančių (gyvų) medžių stiebų su žieve tūrio nustatymui, apskaičiuojamas ir sausuolių medžių tūris medyne, kuris miško sklypo dokumentacijoje nurodomas atskira eilute. II.. Supaprastintas instrumentinis atrankinis medynų inventorizacijos metodas. Taikant supaprastintą instrumentinį atrankinį medynų inventorizacijos metodą matavimai atliekami analogiškai pagal 9 punkto reikalavimus, išskyrus barelių centrų išdėstymo, apskaitos medžių (skirtų skersmeniui, aukščiui ir amžiui matuoti) skaičiaus ir dalinių kampinio matavimo barelių matavimo reikalavimus, kurie yra modifikuojami taip: leistini barelių centrų nukrypimai nuo teoriškai apskaičiuotos koordinatės vidutinis nukrypimas ne didesnis kaip m, o atskirais atvejais negali viršyti maksimalaus m nukrypimo nuo teorinės barelio padėties; kampinio matavimo bareliuose vyraujančios medžių rūšies vidutiniam skersmeniui nustatyti išmatuojami artimiausių barelio centrui medžių skersmenys, iš kurių parenkamas apskaitos medis, labiausiai atitinkantys vidutinį, detalesnėms charakteristikoms (aukščiui ir jei reikia amžiui) matuoti; sudaromųjų bei antro ardo medžių rūšių rodikliams (skersmeniui, aukščiui ir jei reikia amžiui) matuoti parenkama po vieną vidutinių parametrų medį; vyraujančios I ardo medžių rūšies amžius nustatomas pagal ne mažiau kaip tolygiai paskirstytų matuojamuose kampinio matavimo bareliuose medžių matavimus, sudaromųjų I ardo bei kitų ardų medžių rūšių amžius nustatomas išmatuojant ne mažiau kaip po kiekvieno miško elemento medžių amžių; ketvirtiniai kampinio matavimo bareliai nematuojami, o pusiniai kampinio matavimo bareliai nematuojami didesnio nei ha ploto medynuose.. Taikant supaprastintą instrumentinį atrankinį medynų inventorizacijos metodą sudaromos prielaidos sistematinėms paklaidoms atsirasti, todėl papildomai turi būti kontroliuojamos sistematinės paklaidos. II.. Medyno tūrio nustatymas naudojant pastovaus ploto skritulio barelius. Apskaitos vienetas. Pagrindinis apskaitos vienetas yra laikinas fiksuoto spindulio skritulio formos apskaitos barelis (ar jo dalis). Rekomenduojamas apskaitos barelio dydis m horizontalioje projekcijoje (barelio spindulys R=, m). Minimalus apskaitos barelių skaičius (n), reikalingas vidutiniam tūriui ha įvertinti norimu (ne mažesniu nei %) tikslumu, nustatomas pagal inventorizuojamo miško sklypo plotą,

96 medžių tūrio apskaitos vienete kintamumą ( lent.).. Apskaitos barelių išdėstymas. Apskaitos bareliai miško sklype išdėstomi sisteminiu būdu pavieniui pagal kvadratinį tinklelį vienodais atstumais kas m (priklausomai nuo miško sklypo ploto) analogiškai kaip ir kampinio matavimo bareliai (žr. p.). Išdėstant barelius neatsižvelgiama į medyno pakraščio zoną ir barelio padėtis nėra koreguojama. Atstumą tarp barelių galima patikslinti pagal punkte nurodytą formulę (). 9. Apskaitos barelio išskyrimas. Medžiams apskaityti yra atribojamas m ploto skritulio formos apskaitos barelis. Jame matuojami visi didesnio negu, cm skersmens, m aukštyje medžiai, nepriklausantys pomiškiui. Jei barelis išskirtas nevienodo nuolydžio šlaite, nustatomas vidutinis svertinis per barelio ploto dalį polinkis laipsniais bei, esant ir didesniam polinkiui, atitinkamai koreguojamas apskaitos barelio spindulys. m ploto barelio spindulys yra padidinamas priklausomai nuo vidutinio vietovės polinkio ( ): esant vietovės polinkiui, barelio spindulys lygus,8 m,, m,, m,, m,,9 m,, m,, m (padidinus barelio spindulį, atstumas nuo barelio centro iki medžio matuojamas lygiagrečiai žemės paviršiui/ar pagal nustatytą vietovės polinkį).. Apskaitos barelių dalinimas į sektorius. Apskaitos barelis, patenkantis į skirtingus miško sklypus/žemės naudmenas, taip pat barelis, kurį kerta linijinis objektas, yra skaidomas į mažesnius vienetus sektorius, kurie atrankos schemoje sudaro pirminius apskaitos vienetus. Sektorių skaičius nustatomas pagal barelį dalinančių miško sklypų/žemės naudmenų ir linijinių objektų skaičių. Sektorių ribos, prieš matuojant barelį, natūroje yra pažymimos, m ilgio gairelėmis. Minimalus atskiriamo sektoriaus dydis, m (trumpiausias (horizontalus, statmenas) atstumas nuo barelio centro iki tiesios sektoriaus linijos yra, m). Inventorizuojamas tik vertinamam miško sklypui priklausantis barelio sektorius (-iai), nustatomas jo (jų) plotas. Barelio padalinimas į sektorius yra tiksliai išmatuojamas ir dokumentuojamas apskaitos barelio kortelėje.. Barelio centro žymėjimas. Barelio centras natūroje žymimas ir dokumentacijoje aprašomas taip pat kaip ir kampinio matavimo barelis (žr. p.). 8. Medžių apskaita barelyje. Kiekvienam medžiui apskaitos barelyje yra nustatoma medžių rūšis, ardas (karta), būklė (žalias, žuvęs), skersmuo, m aukštyje. Medžių apskaitos barelyje informacija fiksuojama nustatytos formos kortelėje (priedas Nr. C) arba kompiuterio pagalba. Medžių apskaita barelyje pradedama nuo jo šiaurinės dalies. Medžiai matavimui parenkami laikantis judėjimo pagal laikrodžio rodyklę taisyklės. Jeigu nėra galimybės laikytis šios taisyklės, apie tai nurodoma barelio dokumentacijoje, pastabose. Ši informacija svarbi matavimų kontrolei, pakartotinai matuojamiems medžiams identifikuoti. Matavimų metu labai svarbu kontroliuoti atstumą iki ribinių medžių. Atstumas nuo barelio centro iki ribinio medžio centro, m aukštyje nuo šaknies kaklelio matuojamas rulete. Medžių, esančių tiksliai ties barelio riba, priklausymas apskaitos bareliui pirmiausia sprendžiamas atsižvelgiant į medžio stiebo polinkį, lajos padėtį (poslinkį) barelio centro atžvilgiu. Jei ir šių požymių nepakanka, norint nustatyti medžio priklausymą apskaitos bareliui, naudojamas atsitiktinis atrankos būdas (iškritusios monetos taisyklė). Medžių (augančių, sausų, išvirtusių ir t. t.) priklausymas apskaitos bareliui nustatomas tiksliai pagal jo skersmens (, m aukštyje nuo šaknies kaklelio) matavimo vietą, neatsižvelgiant į

97 9 medžio kelmo vietą. 9. Medžio būklė. Pagal būklę medžiai skirstomi į gyvus (žalius) ir žuvusius. Žuvę gali būti sausi, išversti, nulaužti (vėjo, sniego ar kitų veiksnių). Prie sausų priskiriami medžiai, neturintys žalių spyglių ar lapų vegetacijos metu bei su pradedančia apmirti žieve. Žūstantys nuo žievėgraužio tipografo pažeidimo eglės medžiai gali dar išlaikyti žalius spyglius, nors apatinėje stiebo dalyje jau būna praradę gyvybingą žievę. Išversti matavimo metu dar gali turėti žalius spyglius, lapus, gyvybingą žievę, bet priskiriami prie žuvusių, kai savo laja liečia žemę. Prie žuvusių medžių priskiriami nulaužti medžiai, kai žemiau lūžio nėra likusių žalių gyvybingų šakų, galinčių pakeisti medžio viršūnę. Medžiai, kurių mediena pagal technines savybes netinka ir malkoms, priskiriami yrančiai medienai. Tai dažniausiai daugiau kaip metus pagulėję ant žemės arba ir išstovėję plonesni spygliuočiai ir kitų lapuočių anksčiau nei prieš metus žuvę medžiai. Storesni spygliuočių ir kietųjų lapuočių medžiai pavirsta į yrančią medieną per ilgesnį nei metų, o dauguma minkštųjų lapuočių medžių per ilgesnį nei metų laikotarpį. Yrančios medienos kategorijai priskirtini medžiai barelyje neapskaitomi.. Medžių skirstymas pagal ardus, kartas. Bendro medynų tūrio nustatymo tikslumui padidinti svarbu teisingai nustatyti skirtingiems ardams ar kartoms priklausančius medžius. Antram ardui paprastai priskiriami unksminių medžių rūšių (eglė, uosis, liepa, klevas, guobiniai) medžiai. Kitų medžių rūšių medžiai, besiskiriantys nuo I ardo medžių amžiumi ar aukščiu, skirstomi į miško kartas. Antram ardui ar kartai priskiriami medžiai, aukštesni kaip m ir kai jų aukštis skiriasi nuo to paties skersmens pirmo ardo medžių vidutinio aukščio daugiau nei proc. Ypač atidžiai ardais reiktų skirstyti egles, ilgesnį laiką augusias po minkštaisiais lapuočiais. Tikslesniam medžių skirstymui į ardus rekomenduojama naudoti aukščių kreives.. Apskaitos medžiai ir jų parinkimas. Apskaitos medžiai atrenkami detaliam matavimui iš žalių medžių, kuriems buvo matuoti skersmenys, m aukštyje. Jei atskirą miško elementą sudaro žuvę medžiai (nėra žalių medžių), jiems irgi matuojamas apskaitos medis (išmatuojamas aukštis, skersmuo). Detalesniam matavimui kiekviename barelyje parenkami pirmo ardo vyraujančio miško elemento apskaitos medžiai. Visiems kitiems kiekvieno ardo miško elementams (sudaromosioms medžių rūšims) parenkama po apskaitos medžius. Kiekvienam miško elementui turi būti atrinkta ne mažiau kaip po vieną apskaitos medį. Jeigu vyraujančio miško elemento yra ar mažiau medžių barelyje, tai šiam miško elementui parenkamas tik vienas artimas medyno vidutiniam pagal skersmenį ir aukštį apskaitos medis. Vienas apskaitos medis vidutiniškai atstovauja medžius barelyje. Atrenkant apskaitos medžius rankiniu būdu pradedama nuo trečio, po to imamas dešimtas, septynioliktas ir kt. medžiai, pirmenybę teikiant stambesniems medžiams. Jei sistematine tvarka nustatyti medžiai yra žuvę arba ryškiai nebūdingi medynui nulaužta ar nudžiūvusia viršūne, reprezentuoja tik smulkesnius medžius arba tuos elementus, kurių medžių yra jau pakankamai pririnkta, tokie medžiai yra praleidžiami ir imamas kitas paeiliui medis. Nesurinkus pakankamo apskaitos medžių skaičiaus sistematiniu būdu, trūkstami medžiai yra parenkami iš vidutinių ir stambesnių medžių. Atrinktiems apskaitos medžiams yra išmatuojamas jo skersmuo, m aukštyje ir medžio aukštis (stiebo ilgis, m). Natūroje šie medžiai pažymimi dažais, ant kamieno užrašant jo eilės numerį.. Medžio skersmens ir aukščio matavimas atliekamas pagal priede pateiktą metodiką.. Medyno tūrio nustatymas. Medyno tūris tai medyne augančių (gyvybingų) medžių stiebų su žieve tūris. Medyno tūris nustatomas pagal medyne išskirtų apskaitos barelių ir juose išmatuotų medžių duomenis. Medžių tūrio skaičiavimuose naudojami tiesioginiai medžio skersmens, m aukštyje matavimai bei pagal modelius (panaudojant tiesioginius atrinktų apskaitos medžių aukščio matavimus) apskaičiuoti kiekvieno medžio aukščio ir formrodžio dydžiai. Medyno tūrio kvadratų sumą. Vyraujantis ardo miško elementas nustatomas pagal didžiausią žalių medžių skersmenų, m aukštyje

98 nustatymo etapai: ) kiekvieno medžio, augančio barelyje (jo dalyje), tūrio apskaičiavimas, ) suminio medžių, augančių barelyje (jo dalyje), tūrio apskaičiavimas, ) vidutinio tūrio ha įvertinimas pagal visų medyne išskirtų apskaitos barelių (bei jų dalių) duomenis: medžių stiebų tūrio ir barelių ploto santykį. Kiekvieno medžio tūris apskaitos vienete nustatomas: 98 V ij, d h F, () ij ij h ij d ij kur: dij išmatuotas j-ojo medžio, priklausančio i-ajam miško elementui skersmuo, m aukštyje, cm, hij apskaičiuotas (pagal aukščių kreivės modeliavimo algoritmą, NMI, 9) medžio aukštis, F medžio formrodis (nustatomas pagal formrodžio priklausomumą nuo medžio aukščio h ij d ij ir skersmens, NMI 9 ). Miško elemento medžių stiebų tūris (MME k, m /ha) pagal k-ąjį apskaitos vienetą: M MEk q z v k Vijk i j, () kur: qk k-ojo apskaitos vieneto (barelio ar jo sektoriaus) plotas, ha. Vidutinis miško elemento medžių stiebų tūris pagal visus medyne išskirtus apskaitos vienetus: M ME n k M p MEk k, () n k p k kur: MME k miško elemento medžių stiebų turis pagal k-ąjį apskaitos vienetą, m /ha, pk k-ojo apskaitos vieneto dalis, nustatoma kaip santykis apskaitomo barelio sektoriaus ploto su baziniu barelio plotu (, ha). Bendras medyno tūris nustatomas susumuojant medyne išskirtų miško elemento medžių stiebų tūrius ( formulė).. Medyno tūris, nustatytas pagal skritulio barelyje išmatuotus medžių skersmenis ir aukščius, yra tikslesnis, palyginti su kampinio matavimo barelių pagalba išmatuota medžių skerspločių suma ir vidutiniu medyno aukščiu, dėl didesnio skaičiaus, detalesnių ir objektyvesnių medžių aukščių skritulio barelyje matavimų. III. Matavimų kontrolė ir vertinimas. Matavimų kontrolės tikslas yra užtikrinti, jog visi ištisinės ar atrankinės inventorizacijos matavimo duomenys būtų objektyvūs, pagrįsti, išmatuoti su nustatytu tikslumu ir tinkamai dokumentuoti. Tikrinimo rezultatai apibendrinami ataskaitoje, išanalizuojami, pateikiami pasiūlymai darbų kokybei pagerinti.. Tikrinimų mastas. Siekiant nustatyti individualaus matuotojo atliktų medynų inventorizacijos darbų kokybę, rekomenduojama patikrinti ne mažiau kaip šio specialisto išskirtų apskaitos barelių, o siekiant nustatyti viso inventorizuoto objekto medynų tūrio nustatymo Nacionalinės miškų inventorizacijos atrankos metodu statistiniai duomenys 9 m. Sąlyga taikoma, jei objekto (inventorizuotų medynų) plotas yra iki ha.

99 99 darbų kokybę, rekomenduojama patikrinti visus matavimo barelius, išskirtus ne mažiau kaip medynų sklypų. Jei barelio vietų tikrinamame objekte identifikuoti neįmanoma, vykdoma miško sklypo inventorizacija, panaudojant pastovaus ploto skritulio formos arba kampinės apskaitos barelius, iš naujo. Tokia inventorizacija taip pat naudojama siekiant įvertinti supaprastintų instrumentinių atrankinių medynų inventorizacijos metodų sistemines paklaidas. Rekomenduojama matavimus atlikti ne mažiau kaip medynų sklypų.. Tikrinamų objektų atranka. Bareliai/miško sklypai tikrinimui parenkami atsitiktinai iš visų apmatuotų objektų (sklypų ar barelių sąrašo), taip pat siekiant, kad atranka apimtų visą matavimo sąlygų įvairovę. Kontroliniai matavimai atliekami ne vėliau kaip mėn. po matavimo duomenų pateikimo. 8. Kontrolinių matavimų vykdymas. Jeigu kontrolės metu yra patikimai identifikuojami pirminio miško sklypo inventorizavimo metu išskirti apskaitos vienetai (bareliai, apskaitos medžiai), yra įvertinamas barelių išdėstymo miško sklype atitikimas barelių išdėstymui atrankos schemoje ir vykdomas pakartotinis šių apskaitos vienetų matavimas. Paprastai šiuo būdu vykdoma kiekvieno lauko darbų mėnesio kontrolė. Jei pirminio matavimo metu išskirtų apskaitos vienetų identifikuoti neįmanoma (matuoti objektai natūroje nepažymėti ar žymėjimas neišlikęs), vykdoma pakartotina miško sklypo inventorizacija šioje metodikoje nurodytais metodais. Tokia inventorizacija taip pat naudojama siekiant įvertinti supaprastintų instrumentinių atrankinių medynų inventorizacijos metodų sistemines paklaidas. Paprastai šiuo būdu lauko darbų kontrolės rezultatai bei sisteminių nukrypimų dydžiai apibendrinami visiškai užbaigus lauko darbų sezono darbus. 9. Kontrolinių paklaidų nustatymo metodika. Matavimo paklaidos įvertinamos palyginus lauko darbų ir kontrolinius matavimų rezultatus. Yra nustatomos: sisteminė paklaida n Xmi Xki i Sx (8) n vidutinė kvadratinė paklaida x n i ( Xm Xk ) i n i (9) kur: Xm i-ojo objekto parametro X lauko darbų matavimo rezultatas; i Xk i-ojo objekto parametro X kontrolės matavimo rezultatas; i n matavimų skaičius.. Darbų kokybės vertinimas. Kontrolė atliekama palyginant pirminio matavimo duomenis su kontrolės metu gautais duomenimis. Matavimo duomenys laikomi priimtinais, jei atlikti laikantis matavimo metodikos, o nukrypimai neviršija nustatytų matavimo paklaidų dydžių ( lent.). Esant nepriimtinai darbų kokybei, turi būti atlikta pakartotina medynų tūrio inventorizacija ir pakartotinis jų patikrinimas. Identifikavus apskaitos barelių centrus ir apskaitos medžius, apie atliktų medyno tūrio nustatymo darbų priimtinumą sprendžiama pagal apskaitos barelių centrų išdėstymo ir sisteminę medynų tūrio nustatymo paklaidą. Esant vienam iš jų nepriimtinam, darbų kokybė vertinama kaip nepriimtina. Kai apskaitos barelių centrai ir apskaitos medžiai natūroje neidentifikuoti, apie medyno tūrio nustatymo darbų priimtinumą sprendžiama pagal sisteminę medynų tūrio nustatymo paklaidą. lentelė. Matavimų įvertinimo normatyvas

100 Matavimo objektas įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) Rodiklis, mato vnt. Įvertinimas priimtinas I nepriimtinas nukrypimo reikšmė Kai barelių centrai ir apskaitos medžiai identifikuoti Praleisti ir nepagrįstai į apskaitą paimti medžiai skerspločių sumos % < > Medžio skersmuo, m aukštyje, cm vidutinis <, >. (cm), kai pasirinktas matavimo tikslumas kvadratinis nukrypimas cm <, >. Medžio aukštis (m), kai pasirinktas. m <, >. matavimo tikslumas Medžio amžius (m.), kai pasirinktas matavimo tikslumas m <, >. m. < > m. < > m. <8 >8 Apskaitos barelio absoliuti padėtis, m vidutinis nukrypimas <** > maksimalus nukrypimas <** > Sisteminė medynų tūrio nustatymo paklaida* % < > Kai barelių centrai ir apskaitos medžiai neidentifikuoti Medyno tūris (visi ardai) ha 8% sklypų % < > % sklypų < > % sklypų < > Sisteminė medynų tūrio nustatymo paklaida* < > Miško elemento vidutinis skersmuo cm < > Miško elemento vidutinis aukštis % <8 >8 Miško elemento vidutinis amžius kai amžius< m. m. < > kai amžius> m. < > ** Taikant supaprastintus instrumentinius atrankinius matavimo metodus absoliuti barelio padėtis nustatoma su ne didesniu kaip m vidutiniu ir m maksimaliu nukrypimais. Priedas Nr. A Medyno inventorizacija m. [ ]/[ ] Vizualinės apskaitos su matavimo elementais kortelė Kvartalo Nr. Padėtis kvartale Skl. Nr. Taksac. punkto Nr. Pririšimo taškas (koordinatės) Sudėtis Ardas koef. rūšis Amžius (metais)

101 Kvartalo Nr. Padėtis Skl. Nr. kvartale H (m) D (cm) D (cm) Pririšimo taškas (koordinatės) D Bonitetas Skalsumas (cm) Iškirt. % Tūris (m /ha) Kvartalo Nr. Padėtis kvartale Skl. Nr. G (m /ha) Augvietė Vykdytojas Pastabos

102 Priedas Nr. B Medyno inventorizacija m. [ ]/[ ] Apskaitos kampinio matavimo bareliuose kortelė Pririšimo punktas (pavadinimas) Barelių skaičius sklype X Y Barelių išdėstymo sklype schema Atstumas tarp barelių Rūšinė sudėtis (vizualinis matavimas) Pastabos: Barelio Nr./santykinis dydis Apskaita kampinio matavimo bareliuose Miško elementas Vyr. rūšies medžių skersmenys, cm ( cm tikslumu) D D D D D Barelio Nr./santykinis dydis Apskaita kampinio matavimo bareliuose Apskaitos medžiai Elementas E/Skersmuo (cm) D Aukštis (m) H/Amžius (m.) A E D H A E D H A E D H A Barelio suradimo medis Atst., m Azm.,

103 Pastaba. Vidutiniai medynų parametrai (skersmuo, aukštis) patikslinami, o rūšinė sudėtis ir medžių stiebų tūris nustatomi kameraliai panaudojant unifikuotas skaičiavimo programas. Priedas C Medyno inventorizacija m. / Apskaitos m ploto bareliuose kortelė Bendroji informacija Pastaba: Barelių išdėstymo sklype Urėdija Girininkija schema Kvartalo Nr./Sklypo Nr. / Barelių skaičius sklype Atstumas tarp barelių, m x Vykdytojas: Apskaitos barelio Nr. Apskaitos barelio Nr. Apskaitos barelio Nr. Barelio skirstymas į sektorius Barelio skirstymas į sektorius Sektorius Sektoriaus Sektorius Sektoriaus ribojančių kampų aprašymas ribojančių kampų aprašymas padėtis padėtis Eil. Nr. Atst., m Kryptis, Eil. Nr. Poligono kampų Nr. Eil. Nr. Atst., m Kryptis, Eil. Nr. Poligono kampų Nr. Barelio skirstymas į sektorius Sektorius Sektoriaus ribojančių kampų aprašymas padėtis Eil. Nr. Atst., m Kryptis, Eil. Nr. Poligono kampų Nr. Medžių apskaita Medžių apskaita Medžių apskaita

104 Medžio Nr. Medžio rūšis Ardas Būklė D, cm H, m Pastaba Medžio Nr. Medžio rūšis Ardas Būklė D, cm H, m Pastaba Medžio Nr. Medžio rūšis Ardas Būklė. D, cm H, m Pastaba priedas įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) BRANDŽIŲ MEDYNŲ INVENTORIZACIJOS ATRANKOS METODU METODIKA Inventorizacijos tikslas įvertinti inventorizacijos objekte esančių brandžių medynų medžių stiebų tūrį, jų struktūrą pagal miškų grupes, vyraujančias medžių rūšis, skalsumą amžių su žinomu tikslumu. Inventorizacijos duomenys naudojami pagrindinių miško kirtimų planavimui, organizavimui, brandžių medynų sklypinės inventorizacijos darbų kokybės, rezultatų tikslumo

105 kontrolei. Inventorizacijos objektas Valstybinės reikšmės miškų valdomų miškų urėdijų II IV miško grupės medynai, pasiekę brandos amžiaus apatinę ribą, identifikuoti sklypinės miškų inventorizacijos metu, patikslinti aktualizuojant tokios inventorizacijos duomenis arba kitaip užsakovo apibūdinti medynai. Inventorizacijos objektas išskiriamas miškų žemėlapyje panaudojant miškotvarkos sklypinės inventorizacijos duomenis. Inventorizacijos objektas identifikuojamas pagal vyraujančią medžių rūšį, amžių ir miško grupę, taip pat kitus rodiklius (medyno skalsumas, bonitetas, augavietė), reikalingus objekto stratifikavimui. Atsižvelgiant į sklypinės inventorizacijos grafinių duomenų tikslumą, užsakovas nurodo tikslumo zonos apie inventorizacijos objektą plotį ( m), kurioje turi būti patikrintas inventorizuotinų medynų buvimas. Medynų grupė (stratas) pagal tam tikrus požymius suformuota panašių taksacinių charakteristikų medynų visuma. Medynų grupė išskiriama atlikus objekto atrankinę inventorizaciją pagal šiuos požymius: miškų grupė iki grupių, vyraujanti medžio rūšis pagal faktinį medžių rūšių skaičių, išskyrus medžių rūšis, nustatytas vyraujančiomis mažiau kaip barelių, skalsumas iki trijų skalsumo grupių (,,;,,8;,9 ir daugiau), amžius iki dviejų grupių (minkštiesiems lapuočiams: Abrandžių-:-Abrandžių+ m.; Abrandžių + m. ir daugiau; spygliuočiams ir kietiesiems lapuočiams: Abrandžių -:- Abrandžių+ m.; Abrandžių + m. ir daugiau), augavietė (bonitetas) iki dviejų grupių (žemo, vidutinio ar aukšto našumo). Inventorizacijos rezultatas planuojamu tikslumu nustatytas inventorizuojamo objekto visų medynų ar medynų grupės tūris bei jo struktūra. Vidutinio medynų tūrio nustatymo paklaida % ir mažiau visos urėdijos brandžių (perbrendusių) medynų, % ir mažiau medynų grupės (prie tikimybės,8). Daugiau išplitusių medžių rūšių, kartu ir svarbesnių ir vertingesnių medynų grupių tūris nustatomas tiksliau. Apskaitos vienetas. Pagrindinis apskaitos vienetas yra laikinas fiksuoto spindulio skritulio formos apskaitos barelis. Apskaitos barelių skaičius. Apskaitos barelių skaičius (n), reikalingas vidutiniam tūriui ha įvertinti norimu tikslumu (p), nustatomas pagal formulę: n = (V /p ) x t, () kur: V medžių tūrio ha variacijos koeficientas, %, p pageidaujamas vidutinio tūrio (ar prieaugio) ha įvertinimo tikslumas, %, t Stjudento pasiskirstymo kritinė reikšmė, randama iš lentelių (jeigu patikimumas,8, tai t ~ ). Pavyzdžiui, norint pasiekti % vidutinio tūrio įvertinimo tikslumą (prie patikimumo,8) ir esant apskaitos barelių tūrio kintamumui objekte lygiam %, reikia išmatuoti barelius. Kiekvienai išskirtai medynų grupei turi būti išmatuota vidutiniškai barelių, tačiau ne mažiau kaip. Esant mažesniam barelių skaičiui, grupės tarpusavyje sujungiamos medžių rūšių, jų

106 tūrio panašumo principu, o rezultatai pateikiami sujungtai grupei. Vidutinio dydžio su vidutinio mišrumo medynais urėdijoje rekomenduojamų apmatuoti apskaitos barelių ar jų sektorių plotų suma, išreikšta pilnais bareliais, turi būti lygi apie barelių. Urėdijos brandžių medynų inventorizacijai rekomenduojamas naudoti apskaitos barelių ir jų sektorių skaičius (išreikštas pilnų barelių ekvivalentu) pasirenkamas pagal inventorizuojamų brandžių medynų plotą ir vyraujančių medžių rūšių dalį brandžiuose medynuose ( lent.): lentelė. Rekomenduojamas apskaitos barelių skaičius objekte, jų atstovaujamas plotas bei maksimalus atstumas tarp apskaitos barelių grupių centrų Brandžių medynų plotas urėdijoje, ha Pagrindinių medžių rūšių skaičius bei užimamas plotas brandžiuose medynuose Dvi pagrindinės medžių rūšys, užimančios > % brandžių medynų ploto Trys pagrindinės medžių rūšys, užimančios > % brandžių medynų ploto Keturios ir daugiau pagrindinės medžių rūšys, užimančios > % brandžių medynų ploto [ > barelių skaičius atstumas tarp barelių grupių centrų, m vieno barelio atstovaujamas plotas, ha 8, 8, 9,,, 8,8 9,,,9 8,, 8, atstumas tarp barelių grupių centrų, m barelių skaičius vieno barelio atstovaujamas 9, 9, 8, plotas, ha,9 9,9,9, 8 9, 8 8, Vienas barelis turėtų atstovauti nuo iki ha brandžių medynų. Atstumas tarp apskaitos barelių grupių centrų (L, m) lentelėje nustatytas pagal formulę:,,, L P n L q kur: P brandžių medynų plotas urėdijoje, ha; n apskaitos barelių skaičius objekte. Vieno apskaitos barelio atstovaujamas plotas (q, ha) lentelėje nustatytas pagal formulę: Apskaitos barelių grupavimas. Apskaitos bareliai grupuojami po kvadrato x m kampuose, taip vadinamuose traktuose, kurių kraštinės orientuotos Š P, R V kryptimis ( pav.). Tokios apskaitos barelių grupės, priklausomai nuo apskaitos barelių ir jų sektorių skaičiaus, urėdijoje išdėstomos kas m. Tankiau traktai dėstomi urėdijose, turinčiose mažesnius brandžių medynų plotus su didesne rūšine įvairove. Rečiau traktai dėstomi urėdijose, turinčiose didesnius brandžių medynų plotus su mažesne rūšine įvairove, tolygesne medynų struktūra. pav. Apskaitos barelių išdėstymas traktuose Apskaitos barelių išdėstymo projektas. Kiekvienam objektui, įskaitant jo ribų tikslumo zoną pagal nustatytą atstumą tarp barelių grupių, yra sudaroma apskaitos barelių išdėstymo schema.

107 Apskaitos barelių grupės dėstomos pagal kvadratinį tinklelį pražanginiu būdu. Jo kraštinės orientuojamos ŠP, RV kryptimis. Barelių išdėstymo tinklo pradinio taško koordinatės Y reikšmė nustatoma pagal labiausiai į vakarus nutolusį urėdijos teritorijos tašką, X labiausiai į šiaurę nutolusį urėdijos teritorijos tašką. Traktų išdėstymo tinklelio susikirtimo taškas sutapatinamas su bareliu, o kiti apskaitos bareliai išdėstomi pagal pav. pateiktą schemą. Pagal tinklelį nustatomos visų apskaitos barelių, kurių centrai patenka į objektą, įskaitant ir jo ribų tikslumo zoną, koordinatės. Suprojektuoti barelių sąrašai su koordinatėmis LKS-9 sistemoje ir barelių išdėstymo schema M : yra pateikiami užsakovui suderinti prieš lauko darbų pradžią. Bareliai, patenkantys į tikslumo zoną, sąraše yra pažymimi atskirai. Apskaitos barelio išskyrimas. Pagal apskaičiuotas koordinates kiekvieno apskaitos barelio centras nustatomas vietovėje panaudojant GPS imtuvą, užtikrinantį taško padėties miške identifikavimą ne mažesniu kaip ± m vidutiniu tikslumu. Pagal teorines apskaitos barelio koordinates nustatytame barelio centre medžių apskaitai, medyno aprašymui bei jo bendrųjų charakteristikų nustatymui yra atribojamas m ploto apskaitos barelis. Skritulio formos apskaitos barelyje (horizontalus spindulys lygus, m) matuojami visi didesnio negu, cm skersmens, m aukštyje medžiai, nepriklausantys pomiškiui. Jei barelis išskirtas nevienodo nuolydžio šlaite, nustatomas vidutinis svertinis per barelio ploto dalį polinkis laipsniais bei, esant o ir didesniam polinkiui, atitinkamai koreguojamas apskaitos barelio spindulys. m ploto barelio spindulys yra padidinamas priklausomai nuo vidutinio vietovės polinkio ( o ): esant vietovės polinkiui o, barelio spindulys lygus,8 m, o, m, o, m, o, m, o,9 m, o, m, o, m. Apskaitos barelių dalinimas į sektorius. Apskaitos bareliai, patenkantys į kelis miško sklypus, yra skaidomi į mažesnius vienetus sektorius, kurie atrankos schemoje sudaro pirminius apskaitos vienetus. Kiekvienas išskirtas sektorius, patenkantis į inventorizacijos objektą, yra aprašomas atskirai, jame matuojami medžiai kaip atskirame apskaitos vienete. Išskiriami šie pagrindiniai apskaitos barelio skirstymo į sektorius atvejai: ) pskaitos barelyje visuomet yra skiriamas sektorius, jei didesnėje nei, % barelio dalyje (horizontalus statmenas atstumas nuo barelio centro iki tiesios sektoriaus linijos yra mažesnis kaip, m) skiriasi miškų grupė, žemės naudmena, miško kvartalas. Atskiriamos žemės naudmenos plotas turi būti didesnis kaip, ha. ) Apskaitos barelių dalys, esančios tose pačiose žemės naudmenose (pvz., medynas/medynas), atskiriamos viena nuo kitos, jei sudaro daugiau kaip % barelio ploto (horizontalus statmenas atstumas nuo barelio centro iki tiesios sektoriaus linijos mažesnis kaip 8, m). Apskaitos barelis (ar jo da lis) yra skirstomas į sektorius, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: a) skiriasi medynų kilmė; b) viena ir daugiau gradacijų skiriasi augavietė pagal trofotopą arba hidrotopą; c) pagal rūšinę sudėtį: medynuose atskirų medžių rūšių koeficientai skiriasi ir daugiau vienetų; d) pagrindinio ardo skalsumas skiriasi, ir daugiau dalių. Visais kitais atvejais mažesnės apskaitos barelių dalys atskirai neaprašomos, o priskiriamos likusiam apskaitos bareliui ar jo sektoriui. Bendrųjų apskaitos barelio (sektoriaus) charakteristikų nustatymas. Kiekvienam apskaitos bareliui ar jo sektoriui miške patikslinamas planavimo metu nustatytas taksacinio sklypo adresas (girininkija, kvartalas, sklypas). Pagal adresą priskiriamos sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytos medyno charakteristikos, reikalingos stratifikavimui: vyraujanti medžio rūšis, amžius, miško grupė, skalsumas, augavietė, bonitetas.

108 Barelio skyrimas ties sklypo riba. Atsižvelgiant į galimus sklypo ribos nustatymo netikslumus, barelių centrų vietos yra tikrinamos m (ar kitu darbo užduotyje nurodytu) atstumu nuo fiksuotos kartografinėje medžiagoje sklypo ribos. Jeigu bent minimali šiame atstume išskirto barelio dalis patenka į brandų medyną, toks barelis ar jo sektorius yra apmatuojami. Jeigu barelis ar jo dalis patenka į SMI metu išskirtą brandų medyną su užfiksuotu inventorizacijos metu ar vėliau susiformavusiu intarpu (jaunuolynas, retmė), tokiame intarpe barelis taip pat yra skiriamas. Tokiais atvejais, kai barelis patenka į jaunuolyną, retmę, miško aikštę ar kitokį medyną, kurie SMI metu nebuvo priskirti brandžiam medynui, juose bareliai nėra matuojami. Barelio centro žymėjimas. Barelis pažymimas jo centre įsmeigiant apie cm ilgio lentelę. Apskaitomame barelio sektoriuje parenkamas ir dažų juosta pažymimas barelio suradimo medis. Nurodoma šio medžio padėtis (barelio sektorius, azimutas ir atstumas iki barelio centro). Medžių apskaita barelyje. Kiekvienam medžiui apskaitos barelyje yra nustatoma medžių rūšis, ardas (karta), būklė (žalias, žuvęs), padaringumas, skersmuo, m aukštyje. Medžių apskaita barelyje pradedama nuo jo šiaurinės dalies. Medžiai matavimui parenkami laikantis judėjimo pagal laikrodžio rodyklę taisyklės. Jeigu nėra galimybės laikytis šios taisyklės, apie tai nurodoma barelio dokumentacijoje, pastabose. Ši informacija svarbi matavimų kontrolei, pakartotinai matuojamų medžių identifikavimui. Matavimų metu labai svarbu kontroliuoti atstumą iki ribinių medžių. Atstumas nuo barelio centro iki ribinio medžio centro, m aukštyje nuo šaknies kaklelio matuojamas rulete. Medžių, esančių tiksliai ties barelio riba, priklausymas apskaitos bareliui pirmiausia sprendžiamas atsižvelgiant į medžio stiebo polinkį, lajos padėtį (poslinkį) barelio centro atžvilgiu. Jei ir šių požymių nepakanka, kad būtų galima nustatyti medžio priklausymą apskaitos bareliui, naudojamas atsitiktinis atrankos būdas (naudojama iškritusios monetos taisyklė). Medžių (augančių, sausų, išvirtusių ir t. t.) priklausymas apskaitos bareliui nustatomas tiksliai pagal jo skersmens (, m aukštyje nuo šaknies kaklelio) matavimo vietą, neatsižvelgiant į medžio kelmo vietą. Medžio būklė. Pagal būklę medžiai skirstomi į žalius, žuvusius. Žuvę gali būti sausi, išversti, nulaužti (vėjo, sniego ar kitų veiksnių). Prie sausų priskiriami visai neturintys žalių spyglių ar lapų vegetacijos metu bei su pradedančia atmirti žieve medžiai. Žūstantys nuo žievėgraužio tipografo pažeidimo eglės medžiai gali dar išlaikyti žalius spyglius, nors apatinėje stiebo dalyje jau būna praradę gyvybingą žievę. Išversti matavimo metu dar gali turėti žalius spyglius, lapus, gyvybingą žievę, bet priskiriami prie žuvusių, kai savo laja liečia žemę. Prie žuvusių medžių priskiriami nulaužti medžiai, kai žemiau lūžio nėra likusių žalių gyvybingų šakų, galinčių pakeisti medžio viršūnę. Medžiai, kurių mediena pagal technines savybes netinka ir malkoms, priskiriami šlamšto medžiams. Tai daugiau metų pagulėję ant žemės arba ir išstovėję plonesni spygliuočiai ir kitų lapuočių anksčiau nei prieš metus žuvę medžiai. Storesni spygliuočių ir kietųjų lapuočių medžiai pavirsta į šlamštą per ilgesnį nei metų, o dauguma minkštųjų lapuočių medžių per ilgesnį nei metų laikotarpį. Šlamšto medžiai barelyje neapskaitomi. Medžio stiebo padaringumas. Medžiai skirstomi į padarinius ir malkinius. Prie padarinių priskiriami medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra ne mažiau kaip, m, o medžiai iki m aukščio ne mažiau kaip / viso medžio aukščio. Prie malkinių priskiriami medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra mažiau kaip m. Pusiau padariniai į padarinius ir malkinius skiriami tokiu būdu: medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra daugiau kaip m, o medžių iki m aukščio daugiau kaip % ilgio skirtini prie padarinių. Kai pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra mažiau kaip m, o medžiams iki m aukščio mažiau kaip % medžiai skirtini prie malkinių. Sveikos šakos padariniams stiebams neribojamos. Pūvančios, supuvusios ir tabokinės šakos 8

109 9 leidžiamos spygliuočiams, kai šakos pagrindo skersmuo yra iki cm, o lapuočiams iki cm skersmens. Vidaus puvinys ir drevė, m aukštyje 8 cm skersmens padariniams medžiams neleidžiami, o cm ir storesniems padariniams medžiams leidžiami iki / skersmens. Padariniams medžiams neleidžiami balanos ir išorinis trūnijantis puvinys, atviras vėžys ir atviroji pranara, medienos apanglėjimas. Kreivumas spygliuočių padariniams medžiams leidžiamas iki %, o lapuočiams iki %. Minimalus vientisas padarinės stiebo dalies ilgis m. Medžių skirstymas pagal ardus, kartas. Bendro medynų tūrio nustatymo tikslumui padidinti labai svarbu teisingai nustatyti skirtingiems ardams ar kartoms priklausančius medžius. II ardui paprastai priskiriami eglės, uosio, liepos, klevo ir guobinių medžių rūšių medžiai. Kitų medžių rūšių medžiai, besiskiriantys nuo I ardo medžių amžiumi ar aukščiu, skirstomi į miško elementus. Antram ardui ar kartai priskiriami medžiai, aukštesni kaip m ir kai jų aukštis skiriasi nuo to paties skersmens pirmo ardo medžių vidutinio aukščio daugiau nei proc. Pamatuoti II ardo ar kitos nei I kartos medžiai yra ženklinami išskirtinai ir iš jų atskirai renkami apskaitos medžiai. Ypač atidžiai ardais reiktų skirstyti eglės, ilgesnį laiką augusios po minkštaisiais lapuočiais, medžius. Tikslesniam medžių skirstymui į ardus rekomenduojama naudoti aukščių kreives. Apskaitos medžiai ir jų parinkimas. Apskaitos medžiai atrenkami detaliam matavimui iš žalių medžių, kuriems buvo matuoti skersmenys, m aukštyje. Jei atskirą miško elementą sudaro žuvę medžiai (nėra žalių medžių), jiems irgi matuojamas apskaitos medis (išmatuojamas aukštis, skersmuo). Detalesniam matavimui parenkami pirmo ardo vyraujančio miško elemento apskaitos medžiai. Jeigu vyraujančiame miško elemente yra ar mažiau medžių, tai šiam miško elementui parenkamas vienas artimas vidutiniam pagal skersmenį ir aukštį apskaitos medis. Vyraujantis ardo miško elementas nustatomas pagal didžiausią žalių medžių skersmenų, m aukštyje kvadratų sumą. Visiems kitiems kiekvieno ardo miško elementams (sudėtinėms medžių rūšims) parenkama po apskaitos medžius. Kiekvienam miško elementui turi būti atrinkta ne mažiau kaip po vieną apskaitos medį. Vienas apskaitos medis vidutiniškai atstovauja medžiams barelyje. Atrenkant apskaitos medžius rankiniu būdu pradedama nuo trečio, po to imamas dešimtas, septynioliktas ir kt. medžiai, pirmenybę teikiant stambesniems medžiams. Jei sistematine tvarka nustatyti medžiai yra žuvę arba ryškiai nebūdingi medynui nulaužta ar nudžiūvusia viršūne, reprezentuoja tik smulkesnius medžius arba tuos elementus, kurių medžių yra jau pakankamai pririnkta, tokie medžiai yra praleidžiami ir imamas sekantis medis. Nesurinkus pakankamo apskaitos medžių skaičiaus sistematiniu būdu, trūkstami medžiai yra parenkami iš vidutinių ir stambesnių medžių. Atrinktiems apskaitos medžiams yra išmatuojamas medžio aukštis. Natūroje šie medžiai pažymimi dažais, ant kamieno užrašant jo eilės numerį. Medžio skersmens ir aukščio matavimas. Medžio skersmuo ir aukštis matuojamas pagal priede pateiktą metodiką. Medžių skersmuo matuojamas ir registruojamas centimetrais, cm tikslumu, medžių aukštis metrais, m tikslumu. Medžių matavimo apskaitos barelyje duomenys registruojami apskaitos kortelėje ( lent.) arba elektroninėse laikmenose. Apskaitos barelio kortelė Brandžių medynų inventorizacija m. / lentelė

110 A Apskaitos barelio aprašas Trakto Nr. Barelio Nr. Koordinatė X (N) Koordinatė Y (E) Urėdija Vykdytojas: Pastaba: SS Barelio skirstymas į sektorius Sektorius ribojančių Sektoriaus kampų padėtis aprašymas Eil. Atstumas, Kryptis, Eil. Nr. m Nr. Poligono kampų Nr. S Barelio sektorius S Barelio sektorius S Barelio sektorius Miškų grupė Miškų grupė Miškų grupė Girininkija Girininkija Girininkija Kvartalo Nr./Miško sklypo Nr. / Kvartalo Nr./Miško sklypo Nr. / Kvartalo Nr./Miško sklypo Nr. Vyraujanti medžio rūšis Vyraujanti medžio rūšis Vyraujanti medžio rūšis Amžius, m. Amžius, m. Amžius, m. Augavietė Augavietė Augavietė Bonitetas Bonitetas Bonitetas Sektoriaus Nr. Sektoriaus Nr. Sektoriaus Nr. / M Medžių apskaita M Medžių apskaita M Medžių apskaita Medžio Nr. Medžio rūšis Ardas Būklė, padaringum. D, cm H, m Pastaba Medžio Nr. Medžio rūšis Ardas Būklė, padaringum. D, cm H, m Pastaba Medžio Nr. Medžio rūšis Ardas Būklė, padaringum. D, cm H, m Pastaba

111 Duomenų teikimas. Sutvarkyti brandžių medynų apskaitos barelių pirminiai matavimo duomenys nustatytu formatu pateikiami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ne vėliau kaip mėn. po darbų pabaigimo. Pateikiamos šios skaitmeninės duomenų bylos:. bareliai. dbf (apskaitos barelių aprašų A maketų duomenys);. adresas. dbf (apskaitos barelių sektorių S maketų duomenys);. skampai. dbf (apskaitos barelių skirstymo į sektorius SS maketų sektorius ribojančių kampų padėčių duomenys);. sribos. dbf (apskaitos barelių skirstymo į sektorius SS maketų sektorių aprašymo duomenys);. medis. dbf (medžių apskaitos M maketų duomenys).. Bylos bareliai. dbf (barelio aprašas) struktūra: Eil. Lauko Lauko Lauko Lauko turinys Duomenų pavyzdys Nr. pavadinimas tipas ilgis. TRAK Trakto numeris N. KRAST Barelio numeris N. X Koordinatė X(N) LKS-9 N. Y Koordinatė Y(E) LKS-9 N. UR Urėdijos pavadinimas N. METAI Apskaitos barelio matavimo 9 N metai. MEN Apskaitos barelio matavimo N mėnuo 8. DIENA Apskaitos barelio matavimo N diena 9. VYKD Matavimo vykdytojas UAB Miskas Vardenis C Pavardenis. PAST Pastabos Suradimo medis // C Urėdijų kodai: Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas Kodas Pavadinimas Alytaus Kazlų Rūdos Radviliškio Tytuvėnų Anykščių Kėdainių Raseinių Trakų Biržų Kretingos Rietavo Ukmergės

112 Druskininkų Kupiškio Rokiškio 8 Utenos Dubravos Kuršėnų 8 Šakių 9 Valkininkų Ignalinos Marijampolės 9 Šalčininkų Varėnos Jonavos 8 Mažeikių Šiaulių Veisiejų 8 Joniškio 9 Nemenčinės Šilutės Vilniaus 9 Jurbarko Pakruojo Švenčionėlių Zarasų Kaišiadorių Panevėžio Tauragės 99 Kita Kauno Prienų Telšių. Bylos adresas. dbf (barelio sektorius) struktūra: Eil. Lauko Lauko Lauko Lauko turinys Duomenų pavyzdys Nr. pavadinimas tipas ilgis. TRAK Trakto numeris N. KRAST Barelio numeris N. SNR Barelio sektoriaus numeris C. MGR Miškų grupė N. GIR Girininkija N. KV Kvartalo numeris N. SKL Miško sklypo numeris N 8. VMR Vyraujanti medžio rūšis e C 9. AMZ Amžius, m. N. AUGIM Augavietė Nbl C. BON Bonitetas N Medžių rūšių kodai: Kodas Medžio rūšis Kodas Medžio rūšis Kodas Medžio rūšis a ąžuolas (visos guobiniai (guoba, skirpstas, maumedis (visos g m rūšys) vinkšna) rūšys) bt baltalksnis j juodalksnis p pušis (visos rūšys) b kiti kietieji lapuočiai (bukas, beržas (visos skroblas kk riešutmedis, vikmedis, kaštonas ir sb rūšys) paprastasis kt.) bl blindė km kiti minkštieji lapuočiai t tuopa (visos rūšys) d drebulė ks kiti spygliuočiai (kėnis, pocūgė ir kt.) u uosis paprastasis e eglė (visos rūšys) k klevas (visos rūšys) gl gluosnis (visos rūšys) l liepa (visos rūšys) Augaviečių kodai: Trofotopas Dirvodarinė Hidrotopas uoliena S N L U M P a l Sal Nal Lal Ual Ma Pa b l Sbl Nbl Lbl Ubl p Nbp Lbp Ubp Mb Pb l Scl Ncl Lcl Ucl c p Scp Ncp Lcp Ucp Mc Pc s Scs Ncs Lcs Ucs

113 d f l Ndl Ldl Udl p Sdp Ndp Ldp Udp s Sds Nds Lds Uds l Lfl Ufl p Nfp Lfp Ufp s Nfs Lfs Ufs Md Pd. Bylos skampas. dbf (sektorius ribojančių kampų padėtys) struktūra: Eil. Lauko Duomenų Lauko Lauko Lauko turinys Nr. pavadinimas pavyzdys tipas ilgis. KNR Sektorių ribojančio kampo numeris N. KATST Atstumas iki sekt. ribojančio kampo,, N, cm. KAZIM Sektorių ribojančio kampo azimutas, N o. TRAK Trakto numeris N. KRAST Barelio numeris N. Bylos sribos. dbf (sektorių aprašymas) struktūra: Eil. Lauko Duomenų Lauko Lauko Lauko turinys Nr. pavadinimas pavyzdys tipas ilgis. SNR Barelio sektoriaus numeris C. KAMP Sektoriaus poligono -o kampo N numeris. KAMP Sektoriaus poligono -o kampo N numeris. KAMP Sektoriaus poligono -io kampo N numeris. KAMP Sektoriaus poligono -o kampo N numeris. KAMP Sektoriaus poligono -o kampo N numeris. KAMP Sektoriaus poligono -o kampo N numeris 8. KAMP Sektoriaus poligono -o kampo N numeris 9. KAMP8 Sektoriaus poligono 8-o kampo N numeris. TRAK Trakto numeris N. KRAST Barelio numeris N. Bylos medis. dbf (madžių apskaita) struktūra: Eil. Lauko Duomenų Lauko Lauko Lauko turinys Nr. pavadinimas pavyzdys tipas ilgis. MNR Medžio eilės numeris N. MR Medžio rūšis e C. ARD Medžio ardas (karta) N. BUK Medžio būklė-padaringumas N

114 . D Medžio skersmuo, cm, N,. H Medžio aukštis, m, N,. TRAK Trakto numeris N 8. KRAST Barelio numeris N 9. SNR Barelio sektoriaus numeris C. PAST Pastabos nulauztas H/D/L C Medžių ardų (kartų) kodai: Kodas Medžio ardas (karta) Kodas Ardas (karta) Kodas Ardas (karta) medis vyraujančio I ardo medis II ardo (ar polajinės kultūros) medis I ardo II kartos Medžių būklės ir padaringumo kodai: Kodas Medžio būklė, Medžio būklė, Medžio būklė, Kodas Kodas padaringumas padaringumas padaringumas žalias padarinis sausas malkinis išverstas ar nulaužtas malkinis žalias malkinis išverstas ar nulaužtas padarinis šlamštas sausas padarinis Inventorizacijos rezultatai pagrindinėms medynų grupėms pateikiami a formoje ( lent.). lentelė. Medienos tūrio ir jo pasiskirstymo medynų grupėje įvertinimas Urėdija... Medynų grupės išskyrimo požymiai (miškų grupė, vyraujanti medžio rūšis, skalsumas, amžius, augavietė):... Ardas Medžio rūšis Stiebų mediena Žalių medžių medienos tūris, m /ha Likvidinė mediena Padarinė pagal skersmenį plongalyje, cm Malkinė,,-,,-, Iš viso Iš viso Atliekos Šakos Sausuolių medžių tūris, m /ha Iš viso Medynų grupėje, kuriai skaičiuojama a forma, turi būti ne mažiau kaip barelių ( lent.). Medynų grupės, kuriose yra išmatuota daugiau kaip barelių, gali būti nagrinėjamos pagal kitas charakteristikas, jų pasiskirstymą pagal amžių, augavietės sąlygas. Medynų grupėms, atstovaujamoms ir daugiau barelių, skaičiuojama a forma, įvertinamas tūrių tikslumas, pagrindžiamas grupių su priimtinu (ne mažesniu kaip %) tikslumu, išskyrimas. lentelė. Barelių skaičiaus (atstovaujamo ploto) pasiskirstymas pagal vyraujančias medžių rūšis, miškų grupes, skalsumą, amžių ir bonitetines klases

115 Vyraujanti medžių rūšis Miškų grupė išskiriama iki grupių Amžiaus grupė išskiriama iki grupių Iš viso išskiriama iki grupių Iš viso išskiriama iki grupių Iš viso Iš viso išskiriama iki grupių Skalsumas išskiriama iki grupių Bonitetas išskiriama Iš Iš iki viso viso grupių išskiriama iki grupių Iš viso Iš viso išskiriama iki grupių Iš viso Matavimo kontrolė. Lauko darbų metu turi būti patikrinama ne mažiau kaip % apskaitos barelių. Išmatuotų ir patikrintų barelių sąrašas kartu su detalia šių barelių matavimų informacija (skaitmeninės matavimų bylos) pasibaigus kiekvienam lauko darbų mėnesiui per dienų pateikiamas darbų kokybę prižiūrinčiai institucijai, kuri nustato kontroliuotinus objektus. Bareliai tikrinimui parenkami atsitiktinai, tačiau taip, kad apimtų visą matavimo sąlygų įvairovę. Kontroliniai matavimai atliekami ne vėliau kaip darbo dienų po matavimo duomenų pateikimo. Kontrolės tikslas yra užtikrinti, jog visi inventorizacijos duomenys būtų objektyvūs, pagrįsti, išmatuoti su nustatytu tikslumu ir tinkamai dokumentuoti. Kontrolė atliekama lyginant pirminio matavimo duomenis su kontrolės metu gautais duomenimis. Matavimo duomenys laikomi priimtinais, jei atlikti laikantis matavimo metodikos, o nukrypimai neviršija nustatytų matavimo paklaidų dydžių ( lent.). Tikrinimo rezultatai pagal urėdijas yra apibendrinami ataskaitoje, išanalizuojami, pateikiami pasiūlymai darbų kokybei pagerinti. lentelė. Matavimų įvertinimo normatyvas Matavimo objektas Praleisti ar nepagrįstai į apskaitą paimti medžiai Medžio skersmuo, m aukštyje, cm Medžio aukštis, m Mato, vnt. skerspločių sumos % vid. kvadratinis nukrypimas vid. kvadratinis nukrypimas Įvertinimas Priimtinas Nepriimtinas Nukrypimo reikšmė, >,, >,, >, Brandžių medynų inventorizacijos ataskaita. Kiekvienam objektui darbų vykdytojas parengia ataskaitą. Ataskaita susideda iš aiškinamojo rašto ir priedų. Aiškinamąjį raštą sudaro:. Darbo užduotis.

116 . Metodika.. Inventorizacijos objekto charakteristika.. Atrankos schemos planavimas.. Apmatuotų barelių skaičiaus ir ploto pasiskirstymas pagal medynus, miškų grupes, skalsumą, augaviečių grupes.. Išskirtų stratų pagrindimas.. Rezultatai (medžių stiebų tūris, struktūra, kintamumas, tikslumas, palyginimas su kitų inventorizacijų duomenimis) ir jų analizė. 8. Išvados ir pasiūlymai. 9. Panaudotos literatūros, normatyvų sąrašas. Prieduose pateikiama:. Kiekvieno strato medynų plotas ir medynų tūrio ha pagal ardus ir sudedamąsias medžių rūšis, sortimentinė struktūra.. Medynų tūrio ir jo sortimentinės struktūros pagal vyraujančias medžių rūšis suvestinė. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos priedas NAUJA REDAKCIJA nuo (TAR,, Nr. -) MIŠKO ŽEMĖS TRANSFORMACIJOS Į NE MIŠKO ŽEMĘ INVENTORIZAVIMAS. Miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus apskaitoma išskiriant ir aprašant taksacinius ne miško žemės naudmenų sklypus (ar jų dalis), anksčiau inventorizuotus miško žeme ir registruotus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Šiems sklypams be anksčiau buvusios ir dabartinės naudmenos nurodoma jos transformacijos paaiškinimas teisėta žmogaus veikla (kodas ).. Kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, taip pat dėl nežinomos priežasties, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė, nurodant labiausiai atitinkančią miško žemės naudmeną pagal priedą, augavietę ir buvusią naudmeną pagal praeitos inventorizacijos duomenis ir faktinę naudmeną (pastatai, sodyba, kelias, pieva ir pan., įrašoma makete).. Miestų teritorijose ne miško žemės naudmenų sklypams, anksčiau inventorizuotiems miško žeme ir registruotiems Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, be šio priedo punkte nurodytos informacijos, nustatomos papildomos charakteristikos: medžių (jei yra) rūšinė sudėtis, amžius.. Kai miško žemės transformacijos į ne miško žemę vietoje nebuvo, o inventorizuotų miško žemės plotų ribos nesutampa su anksčiau inventorizuotų ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų miško žemės plotų ribomis dėl klaidingo miško žemės ribų identifikavimo arba klaidingo miško žemės išskyrimo ankstesnės miškų inventorizacijos metu, pateikiamos šių neatitikimų ribos elektronine forma, nurodant klaidos paaiškinimą: Klaidingo miško žemės ribų identifikavimo arba klaidingo miško žemės išskyrimo ankstesnės miškų inventorizacijos metu paaiškinimai kodas apibūdinimas Netiksliai identifikuota miško žemės riba riba identifikuota klaidingai mažiau kaip m atstumu riba identifikuota klaidingai m ar didesniu atstumu Neatitiko miško žemės išskyrimo reikalavimų

117 neatitiko minimalaus ploto reikalavimo (miško plotas mažesnis kaip, ha) neatitiko minimalaus pločio reikalavimo (medžių juosta iki m pločio) netenkino minimalaus skalsumo reikalavimo (pavieniai medžiai) neatitiko minimalaus aukščio brandos amžiuje reikalavimų (vidutinis medyno aukštis brandos amžiuje iki m) 9 kiti atvejai, nurodant klaidos pobūdį Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos priedas įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. -) V. Į. miškų urėdijos girininkijos VALSTYBINĖS REIKŠMĖS MIŠKŲ RIBŲ APŽIŪROS VIETOJE AKTAS V. Į. miškų urėdijos įgaliotas atstovas (pareigos, v., pavardė) (toliau valdytojas), dalyvaujant miškotvarkos darbų vykdytojo įgaliotam atstovui (toliau vykdytojas) (data) apžiūrėjo vietoje V. Į. miškų urėdijos girininkijos valstybinės reikšmės miškų ribas. APŽIŪROS METU NUSTATYTA:. V. Į. miškų urėdijos girininkijos valstybiniai miškai ribojasi su kitais naudotojais km ilgiu su posūkio taškų.. Visos ribos (išvalytos, jei neišvalytos, nurodomas jų ilgis) posūkio taškuose privalomi riboženkliai (pastatyti ir lengvai identifikuojami ar nepastatyti ir neįmanoma identifikuoti, nurodant jų skaičių). Valstybinės reikšmės miškų ribos ir riboženkliai (parengti, neparengti) pagal miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos. punkto reikalavimus. BŪTINOS ATLIKTI PRIEMONĖS:. Iki miškotvarkos darbų pradžios valdytojas įsipareigoja (nurodyti datą ir išvardyti atliktinus darbus)

118 8 (valdytojo pareigos, v., pavardė, parašas) (vykdytojo pareigos, v., pavardė, parašas) Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 8 priedas įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. 9-) Metodiniai nurodymai ir normatyvai energetinės medienos ištekliams įvertinti projektuojant kirtimus Metodiniai nurodymai skirti medienos su žieve, tinkamos energijai gaminti, ištekliams įvertinti, rengiant miškotvarkos projektus. Energetinę medieną su žieve sudaro: a) malkos, gaunamos iš stiebų medienos, netinkamos padariniams sortimentams, plokščių gamybai; b) iki 8 cm skersmens, m aukštyje medžių stiebai su šakomis; c) sausuolių stiebai iki cm skersmens, m aukštyje; d) stiebų viršūnės, medžių šakos ir kelmai. Energetinės medienos ištekliai yra apskaičiuojami planuojant medynų ugdymo ir pagrindinius kirtimus. Ugdymo kirtimuose kelmų ištekliai nėra vertinami. Energetinės medienos ištekliams įvertinti naudojami normatyvai, sudaryti santykiniais vienetais, taikytini skaičiavimams nuo kirstinų stiebų miško sklype (biržėje) tūrio su žieve bei atsižvelgiant į medžių pasiskirstymą pagal skersmenis, sausuolių kiekį.. Energetinės medienos ištekliai ugdant jaunuolynus Jaunuolynų ugdymuose energetinę medieną sudaro visi iškertami stiebai iki 8 cm skersmens, m aukštyje. Energetinė mediena apskaičiuojama pagal formulę: MEP = MK * E/ * L, kur: MK kertamas stiebų tūris biržėje, sklype, m ; E energetinės medienos dalis nuo kertamo kiekio, %; L lajos faktorius ( lent.). Normatyvai medynuose taikomi pagal vyraujančią medžių rūšį. lentelė Normatyvai energetinės medienos su žieve ištekliams jaunuolynų ugdymuose įvertinti Energetinės medienos dalis nuo kertamo Medyno Lajų faktorius (L) stiebų kiekio (E), % vidutinis Kiti aukštis, m Spygliuočiai Beržynai Spygliuočiai Beržynai Kiti lapuočiai lapuočiai,,, 9,,,9 8,8, 9 9,,8,

119 9 8 8,, 8,9,9 9,,8,,, - -, Labai neturtingose (a) ir užmirkusiose (U) bei pelkinėse (P), o taip pat šlaitų (Š) augavietėse energetinės medienos ruoša jaunuolynuose nėra planuojama. Normalaus drėgnumo N(b-f) ir laikinai užmirkusiose L(b-f) augavietėse visas paskaičiuotas kirsti medelių tūris yra planuojamas paimti iš kirtavietės.. Potencialūs energetinės medienos ištekliai pagrindinių kirtimų kirtavietėse Kiekvienoje pagrindinių kirtimų biržėje yra įvertinamas malkų iš stiebų, stiebų viršūnių, kelmų, taip pat sausuolių malkinių stiebų iki cm skersmens, m aukštyje, tūris, panaudojant apibendrintą normatyvą ( lent.). Potencialūs šakų tūriai, nustatyti pagal lent., yra koreguojami atsižvelgiant į augavietę ( lent.). lentelė Normatyvai potencialiam energetinės medienos su žieve kiekiui kirtavietėse įvertinti Energetinės medienos su žieve tūris, % nuo kertamų stiebų tūrio Medžių rūšis Malkinė mediena Sausuolių stiebų Stiebų viršūnės? cm Kelmai Šakos Pušis, kt. spygliuočiai 8, Eglė 8 8, 8 Beržas 9 9, Drebulė 8, Juodalksnis 8 8, Baltalksnis, kt. minkštieji lapuočiai, Ąžuolas, kt. kietieji lapuočiai 8 -, Uosis 8, retinimai, einamieji; pagrindiniai kirtimai.. Energetinės medienos ištekliai retinimo einamuosiuose kirtimuose Retinimo einamuosiuose kirtimuose yra įvertinami malkinės medienos iš stiebų, stiebų viršūnių, taip pat sausuolių malkinių stiebų iki cm skersmens, m aukštyje, neatsižvelgiant į augavietes ( lent.), bei šakų medienos ištekliai, priklausomai nuo augaviečių ( lent.). Kelmų retinimo einamuosiuose kirtimuose energijos gamybai panaudoti neplanuojama.. Realūs energetinės medienos ištekliai

120 Ekologiniu požiūriu ne visi potencialūs energetinės medienos ištekliai kirtimuose gali būti panaudoti nepažeidžiant miško ekosistemos. Realūs, galimi paimti iš miško kelmų, šakų ir plonų stiebų kiekiai, nustatomi atsižvelgiant į augavietes. Neturtingose augavietėse, siekiant išsaugoti natūralų jų derlingumą, o užmirkusiuose siekiant kirtimų metu mažiausiai sužaloti dirvožemį, dalis šakų ir plonų stiebų yra paliekami kirtimo vietoje. Kelmus rekomenduojama naudoti tik eglių, augančių N ir L augaviečių medynuose, kurių rūšinėje sudėtyje eglė sudaro % ir daugiau. Šakų ir kelmų panaudojami kiekiai nustatomi pagal normatyvą, atsižvelgiant į miško augavietes ( lent.). lentelė Rekomenduojamo panaudoti kirtimo atliekų kirtavietėse tūrio dalis, nesukelianti žymaus neigiamo poveikio aplinkai Vyraujanti medžių rūšis Augavietė P E B D J Bt Ą U skaitiklyje šakų/vardiklyje kelmų tūrio % nuo iškertamo stiebų tūrio Šae, Nae, Š(a-d), P(a-d) Na, La, Ua, U(c-f), P(a-d)n / / / / / / / / Nb, Lb / / / / / / / / N(c-f), L(c-f) / / / / / / / / Kelmų rovimas projektuojamas tik IV miškų grupės plynai kertamuose medynuose. Šae, Nae, Š(a-d), Na, La, U(a-f), P(a-d), P(a-d)n kelmų rovimas neprojektuojamas. Miškotvarkos projekte pateikiami duomenys apie energetinės medienos išteklius ( lent.). Kv. Nr. Skl. Nr. Vyrauja nti medžių rūšis Vidutinis Auga aukštis, vietė m Energetinės medienos su žieve ištekliai Iškerta mas stiebų tūris, m Kirtimo rūšis lentelė Energetinės medienos ištekliai, m³ kertamame plote Smulkū s medelia i Malko s Sausuol iai Stiebų viršūnė s Šako Kelma s i Iš viso Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 9 priedas įsakymu Nr. --V (nuo ) (Žin.,, Nr. 9-)

121 Svarbesnieji nepertraukiamos miškų inventorizacijos principų taikymo miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose rezultatai ir rekomendacijos Girininkija Informacija apie išskirtus stabilius poligonus* ir taksacinius sklypus Vidutinis Sklypų skaičius Miško žemės Poligonų poligono plotas, iš viso poligone plotas, ha skaičius, vnt. ha lentelė Vidutinis sklypo plotas, ha Iš viso *Poligonai, kurių ribos (kvartalinės, keliai, grioviai ir kt.) neskiria taksacinių sklypų į dalis. Girininkij a Miško žemės plotas, ha Sklypų pasiskirstymas pagal jų ribų stabilumą ij-n-ij metais Sujungtų Suskirstytų Sklypų su sklypų* sklypų* patikslintomis skaičius skaičius Sklypų skaičius, ij-n m. iš viso ij-n ij ij-n ij ij m. ribomis skaičius Sklypų skaičius su nepakitusiomi s ribomis skaičius lentelė Sklypų skaičius, ij m. iš viso Iš viso *Prie sujungtų ar suskirstytų sklypų priskiriami sklypai, kurių plotai dėl sujungimo ar suskirstymo kinta daugiau nei %. Prie sklypų su patikslintomis ribomis priskiriami sklypai, kurių plotai po patikslinimo skiriasi nuo iki %. Sklypų su nepakitusiomis ribomis plotas neturi skirtis daugiau nei %. lentelė Sklypų su pakitusiomis ribomis (sujungtų, suskirstytų ar patikslintomis ribomis) skaičiaus ij m. pasiskirstymas pagal pokyčių priežastis Girininkij a Iš viso Vyraujant i medynų rūšis Pušis Eglė... iš viso Miško žemės plotas, ha su pakitusiomis ribomis Sklypų su pakitusiomis ribomis skaičiaus Sklypų skaičius, vnt. pasiskirstymas pagal priežastis su vėjovartos praeitos ūkinė iš viso pakitusiomis, kenkėjai, inventorizacijo kitos veikla ribomis ligos s klaidos lentelė Medynų, išlikusių su nepakitusiomis ribomis ij-n-ij m. taksacinių rodiklių pokyčiai A. medynai be poveikio B. medynai su poveikiu C. iš viso Plotas, ha ijn ij Sklypų skaičius, ij m. ij-n Amžius ij N*, % Medyno I ardo vidutinis aukštis, m ij-n ij N*, % Medyno I ardo vidutinis skersmuo, cm ij-n ij N*, % Medyno I ardo rūšinė sudėtis ( rūšių koef.) ij-n ij N*, % Medyno I+II ardo tūris, m /ha ij-n ij N*, %

122 Uosis Kitos Iš viso *N sklypų, kuriuose inventorizuoti rodiklio nukrypimai nuo aktualizuoto yra didesni už leistiną, skaičius, % nuo bendro sklypų skaičiaus. lentelė Sklypų, išlikusių su nepakitusiomis ribomis ij-n-ij m, bet neleistinomis medynų paklaidomis, pasiskirstymas pagal paklaidų priežastį Vidutinis medyno Vidutinis Sklypų ij m. Amžius Vyraujant i medynų rūšis Plotas, ha Skaičius N* iš viso, vnt. I ardo H, m I II ardo tūris, m /ha Iš jų Iš jų Iš jų procentais N* procentais procentais N* pagal iš viso, pagal pagal iš viso, vnt. priežastis vnt. priežastis priežastis Pušis Eglė... Uosis Kitos Iš viso N* sklypų, kuriuose inventorizuoti rodiklių nukrypimai nuo aktualizuotų yra didesni už leistiną, skaičius. praeitos inventorizacijos klaidos, medyno augimo ypatumai, nepatikimi ūkinės veiklos poveikio duomenys, kitos. Parengiamos rekomendacijos sklypinės miškų inventorizacijos tęstinumui bei nenutrūkstamam duomenų tikslinimui užtikrinti. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos priedas įsakymu Nr. 8--V (nuo ) (TAR,, Nr. -) DUOMENŲ TIKSLINIMAS IR ATNAUJINIMAS TARPINVENTORIZACINIU LAIKOTARPIU Siekdami užtikrinti duomenų tęstinumą, jų aktualumą, galimų netikslumų operatyvų eliminavimą, valstybinių miškų valdytojai tarpinventorizaciniame laikotarpyje privalo registruoti pokyčius grafiniuose ir atributiniuose duomenyse. Registruojami pokyčiai dėl: a) netikslios inventorizacijos, b) visų rūšių miško kirtimų, c) miškų atkūrimo. Kai ūkinė priemonė ar tikslinimas apima kelis sklypus, pokyčiai registruojami kiekvienam sklypui atskirai. Nurodomas įvykusio pokyčio pobūdis (grafinis ar atributinis), kodas, pokyčio vieta; urėdija, girininkija, kvartalo, sklypo numeriai, sklypo dalis, plotas. Kirtimams nurodomas kirtimo kodas, metai, iškirsto tūrio procentas ir/ar palikusio po

123 kirtimo medyno charakteristika. Miško atkūrimo priemonėms nurodomas kodas, atkūrimo metai, vyraujanti medžių rūšis ar rūšinė sudėtis, tankumas. Suformuoti grafinės ir atributinės informacijos failai įkeliami į Valstybinės miškų tarnybos serverį. Patikrinus ir įvertinus duomenų kokybę, jie yra registruojami valstybės miškų kadastro duomenų bazėje. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos priedas NAUJA REDAKCIJA nuo (TAR,, Nr. -8) REIKALAVIMAI MIŠKŲ GEOREFERENCINIAM PAGRINDUI FORMUOTI I. Bendrosios nuostatos. Miškų georeferencinis pagrindas (MGP) formuojamas siekiant užtikrinti miške esančių ar su juo besiribojančių pastovių objektų padėties tapatų pateikimą GIS duomenų bazėse (bei atvaizdavimą kartografinėje medžiagoje), sudaryti georeferencinį pagrindą kitų objektų (miško kirtimo biržių, taksacinių sklypų ir pan.) padėčiai operatyviai patikslinti, užtikrinti reikiamą miško žemėje esančių objektų padėties nustatymo tikslumą bei stabilumą laike. MGP yra esminė prielaida nepertraukiamai miškų inventorizacijai organizuoti.. MGP formuojamas iš pastovių georeferencinio pagrindo objektų, kurių geografinė padėtis yra nustatyta reikalaujamu tikslumu.. MGP duomenys kaupiami ir atnaujinami Valstybinės miškų tarnybos tvarkomoje Miškų georeferencinio pagrindo duomenų bazėje, iš kurios teikiami duomenų naudotojams bei naudojami Georeferencinio pagrindo kadastro, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro objektų padėčiai patikslinti. II. Miškų georeferencinio pagrindo sudėtis. MGP sudaro kvartalinių ir kitų linijinių objektų (kelių, griovių, trasų ir kt.) ašinių linijų, ašinių linijų susikirtimo taškų, kvartalų ar jų dalių, atribotų linijiniais objektais, poligonų geografinės padėties skaitmeniniai sluoksniai su šiuos miškų georeferencinio pagrindo objektus charakterizuojančia informacija.. MGP objektas yra natūralūs ar žmogaus veiklos suformuoti objektai ( pav.), esantys miške ar besiribojantys su juo: kvartalinės linijos, keliai ( m pločio), sausinimo grioviai ar upeliai ( m pločio), geležinkeliai, įvairios technologinės paskirties trasos ar kiti linijiniai objektai ( m pločio).

124 pav. Miškų georeferencinio pagrindo objektų identifikavimo principinė schema. MGP nepriskiriami trumpai išliekantys (iki metų), neturintys aiškių ar pastovių ribų objektai: siaura (iki - m pločio) linija, natūralaus ar dirbtinio objekto kintanti riba (pamiškė, medynas, želdiniai, vandens telkinio krantas), žemės reljefo darinys (griova, šlaitas, kalva, atodanga ar pan.), laikinas dėl ūkinės veiklos suformuojamas objektas (biržė, valksmas, medienos sandėliavimo aikštelė ar pan.), nepastovus (keičiamas, perstatomas) statinys (kvartalinis ar kitoks stulpas, kryžius, tvora, pastatas ar pan.), pavienis gamtinis objektas (medis, akmuo ar pan.).. Išskiriami šie MGP sudarantys taškai (toliau taškai):..i lygio kvartalinių ašinių linijų tarpusavio sankirtos, kvartalinių ašinių linijų lūžio vietos,.. II lygio kvartalinių ašinių linijų sankirtos su valstybinės reikšmės miškų ribomis ar ribinių linijų ašimis,.. III lygio kvartalinių ašinių linijų sankirtos su bendro naudojimo ar miško kelių ašinėmis linijomis, kvartalinių ašinių linijų sankirtos su sausinimo griovių, upelių (kai upelio kertamame linijiniame objekte yra pralaida ar tiltelis), įvairių trasų ar kitų linijinių objektų ašinėmis linijomis,.. IV lygio kvartalinių ašinių linijų posūkio vietos. III. Miškų georeferencinio pagrindo objektų matavimų organizavimas 8. Matavimo objektų identifikavimas (t. y. išskyrimas, atpažinimas) bei aprašymas, koordinačių matavimai ir MGP formavimas turi būti atliekamas vadovaujantis šiais reikalavimais bei Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija. apima ir kvartalines, sutampančias su kitais linijiniais objektais: keliais, grioviais, elektros linijomis ar pan. kelio juostos plotis nustatomas pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos (MDVI) priedo... p. reikalavimus. griovio plotis nustatomas pagal MDVI priedo... p., o trasų pagal priedo... p. reikalavimus. ašinės linijos posūkis fiksuojamas (bei išskiriami papildomi posūkio taškai), kai ašinei linijai tam tikroje atkarpoje atvaizduoti pasirinkus tiesę (liniją jungiančią du taškus), susidaro didesni kaip metro skirtumai tarp faktinės bei matavimais formuojamos ašinės linijos (pvz., jei faktinė ašinė linija yra apskritimo formos kreivė, kurios spindulys R=... m, o vidaus kampas 9 o (tarp taškų, kuriuose ašies kreivė pereina į tiesią liniją), jai atvaizduoti rekomenduojama panaudoti taškus, iš kurių du (I lygio ašinės linijos lūžio taškai) išskiriami ašies kreivės perėjimo į tiesią liniją vietose, o vienas pav. (IV lygio Kvartalinių ašinės linijų linijos sankirtos posūkio taškas) kreivės viduryje) nustatymas

125 9. Sutartiniais pagrindais atliekami matavimai turi būti vykdomi pagal su užsakovu suderintą vykdytojo parengtą matavimų schemos projektą (analoginėje formoje pateikiamiems dokumentams rekomenduojamas mastelis M : ). Matavimo schemos projekte turi būti pažymėtos preliminarios matavimo taškų vietos, jų identifikavimo kodai.. Rengiant matavimų schemos projektą, vykdant matavimus bei apibendrinant surinktus duomenis naudojama ši kituose registruose ar informacinėse sistemose sukaupta informacija:.. Lietuvos Respublikos teritorijos M : georeferencinių erdvinių duomenų rinkinys (GDRLT) (tvarkoma VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro GIS Centras ), valstybinės reikšmės kelių juostų pločių duomenys (tvarkomi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos), kadastro vietovių planai, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitos duomenų bazė (tvarkoma VĮ Valstybės žemės fondo);.. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys apie miško žemės, valstybinės reikšmės miškų plotus, miško kvartalus, linijinius objektus;.. nekilnojamo turto kadastro duomenys apie miško valdas;.. matavimų vykdytojas gali pasitelkti kitą matuojamai teritorijai specifinę informaciją.. Tam tikra suprojektuotų išmatuoti MGP objektų dalis vietovėje gali atitikti atitinkamus Lietuvos teritorijos georeferencinio pagrindo (toliau Georeferencinis pagrindas) objektus (geležinkelius, kelius, gatves, upelius ir pan.). Atitinkančių objektų atveju siekiama suderinti MGP objektų geografinę padėtį su atitinkamų Georeferencinio pagrindo objektų padėtimi: ) pirmiausia, vykdant matavimus natūroje, įvertinamas Georeferencinio pagrindo objektų padėties, pagal Lietuvos Respublikos teritorijos georeferencinių erdvinių duomenų rinkinį GDRLT, atitikimas vietovės objektams jei jis neviršija leistinų objekto identifikavimo (išskyrimo) bei jo padėties matavimo paklaidų (~ m), MGP objekto padėtis nustatoma pagal GDRLT duomenis (turi sutapti); ) kitu atveju, registruojama nauja MGP objekto padėtis, kuri, kartu su objektą charakterizuojančia informacija, būtų teikiama Georeferencinio pagrindo duomenų kadastro tvarkytojui VĮ GIS-Centras, kad atlikti Georeferencinio pagrindo objekto duomenų patikslinimą. Georeferencinio pagrindo objekto duomenų tikslinimo tvarką nustato VĮ GIS- Centras. pav. Taško identifikavimo ir abriso parengimo principinė schema: ) kvartalų schemos ištrauka, ) situacija natūroje, ) matavimo objektų vietoje identifikavimas ir išskyrimas, ) situacijos schema IV. Geografinės padėties matavimas ir aprašymas. Visų linijinių objektų tarpusavio susikirtimo vietos nustatomos pagal jų ašinių linijų (pav. ) ar atskirais atvejais ašinių linijų tęstinių (pav. ) susikirtimą. Ašinė linija nustatoma įvertinus linijinio objekto projektinį plotį (metrais dažniausiai sveiki skaičiai), atribojus šį linijinį objektą (jei reikia, atstatoma/identifikuojama linijinio objekto projektinė padėtis) natūroje ne mažesniu kaip, m tikslumu bei matavimo juosta išmatavus ir pažymėjus jo vidurį (dažniausiai jis sutampa su griovio dugnu, pralaidos viduriu, elektros linijos laikančių konstrukcijų pamato centru, kelio važiuojamosios dalies viduriu ir pan.). Galimi ir kiti ašinių linijų nustatymo būdai, leidžiantys jas identifikuoti ne mažesniu kaip, m tikslumu (pvz., gairiuojant linijos vidurį ar kt.). Jei linijinį objektą kerta sausinimo griovys ar upelis su suformuotu inžineriniu statiniu

126 (pralaida, tilteliu ar pan.), linijinių objektų susikirtimo vieta dažniausiais nustatoma ties inžinerinio statinio viduriu (statinio išorinių kampų įstrižainių sankirtos vieta, pav. ).. Taškų koordinatės (X ir Y) matuojamos 99 m. valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS-9). Taško aukštis (Baltijos aukščių sistemoje) gali būti matuojamas vykdytojo pasirinkimu. Taško koordinatė turi būti nustatoma ne žemesniu kaip, m tikslumu (matuojant taškus ties išorine valstybinės reikšmės miškų plotų riba) ir, m tikslumu (matuojant taškus valstybinės reikšmės miškų plotų viduje). pav. Linijinių objektų susikirtimo vietos nustatymas () ir kvartalinės linijos ribų identifikavimas ()

127 pav. Kvartalinės pabaigos (galinio) taško nustatymas: pagal miško ribą, kai miško paribyje nėra suformuoto žemės sklypo (), pagal sankirtą su ribine linija, kai miško paribyje yra suformuotas žemės sklypas (). Kiekvienam matuojamam taškui surenkama informacija registruojama analoginėje ar skaitmeninėje formoje (analoginės taško matavimo kortelės pavyzdys pateiktas. priede; informacijos rinkimas analoginėje formoje neprivalomas). Renkamos informacijos sudėtis:.. taško identifikavimo numeris; [taškų identifikavimo numeriai sudaromi taip, kad užtikrintų patogų taškų identifikavimą miškų urėdijos teritorijoje: nesidubliuotų, būtų išdėstomi didėjančia tvarka P ir R kryptimis, numerių sekos grupuotųsi pagal miško masyvus. Jei identifikavimo numeriai objekte jau yra priskirti ir iškyla poreikis suteikti naujus numerius papildomai nustatytiems objektams, rekomenduojama taikyti taisyklę: prie gretimo objekto ID (numerio skaitinės dalies) pridėti simbolį.,.,. ir t. t. iki.99 (pagrindinio numerio skaitinė dalis nuo papildomo skaičiaus atskiriama tašku)];.. matavimų data metai, mėnuo, diena;.. taško apibūdinimas nurodomi taške susikertančių linijinių objektų pavadinimai (pvz., kvartalinė kvartalinė, kvartalinė griovys, kvartalinė ribinė linija kelias ir pan. arba pagal klasifikatorių pateiktas. priede) ir kita pagalbinė informacija;.. vietos adresas urėdija, girininkija, besiribojančių kvartalų numeriai;.. matavimų tipas pirminis, tikslinimas, pakartotinas tikslinimas ir t. t.;.. matavimų sąlygos nustatomos pagal veiksnius, galinčius paveikti matavimų tikslumą nepalankios meteorologinės sąlygos, sunkiai identifikuojami (neišvalyti) linijiniai objektai;.. taško aplinkoje (~ m spinduliu) esantys linijiniai objektai nurodomi jų pavadinimai, nustatomi faktiniai (, m gradacija) ir projektiniai pločiai, būklė, jei reikia pildoma pastaba;.8. matuojamo taško aplinkinės situacijos bei jame esančių linijinių objektų schema (abrisas); komplikuotais atvejais aplinkinei situacijai perteikti kartu su abrisu gali būti pateikiama ir informatyvi kokybiška taško aplinkos fotonuotrauka (-os) (ne mažiau kaip Mpix), pagal kurią galima atpažinti taško aplinkoje esančius linijinius objektus (jų kryptis, tarpusavio išsidėstymą, posūkius/lūžius ir pan.);

128 .9. taško geografinė padėtis valstybinėje LKS-9 koordinačių sistemoje koordinatė X ir Y, koordinatė Z (aukštis) Baltijos aukščių sistemoje (pastaroji koordinatė neprivaloma);.. taško suradimo išorinių orientyrų (kvartalinio stulpo, išskirtinių medžių, riboženklių ar pan.) atžvilgiu informacija, taško matavimo vietos perkėlimo informacija (jei perkėlimas dėl vietos patvankos, pavojaus ar kitų aplinkybių taikytas);.. matavimus atlikusios įmonės pavadinimas, specialisto pareigos, vardas ir pavardė;.. pridedamų dokumentų sąrašas (fotonuotraukos ar kt.). 8 8 pav. Linijinių objektų identifikavimo ir išskyrimo pavyzdžiai: kelio ruožo, griovio, griovio trasos, elektros linijos. Kiekvienam I-III lygio matuojamam taškui turi būti parengta aplinkinės situacijos schema (abrisas) skaitmeninėje ar analoginėje formoje... Abriso paskirtis supaprastinti vietovėje išmatuotų objektų atpažinimą (išskyrimą) duomenų kameralinio tvarkymo metu rengiant ašinių linijų bei poligonų GIS sluoksnius, formuojant MGP bei tikslinant atskirų taškų padėtis, taip pat perteikti matuojamo taško aplinkinę situaciją pakartotinam miškų urėdijos, darbus kontroliuojančios ar kitų institucijų suradimui (atpažinimui), sudaryti galimybę ateityje įvertinti vietovėje įvykusius pokyčius... Abriso parengimas: abriso centras sutapdinamas su matuojamu tašku, abrise pažymimas linijinių objektų plotis, matuojamos vietos padėtis taško atžvilgiu (jei matuojama šalia taško), nurodomi miško kvartalų numeriai, taško suradimo išoriniai orientyrai, kita pagalbinė informacija. Kai kvartalinėmis linijomis ar šalia jų praeina keliai, grioviai, trasos ar panašūs linijiniai objektai, abrise pateikiami atstumai nuo matuojamo taško iki tokio linijinio objekto ašies bei kiti šiam linijiniam objektui lokalizuoti būtini duomenys... Jeigu keli matuojami taškai yra pakankamai arti vienas kito ir jų aplinkos situaciją galima pavaizduoti viename abrise, leidžiama nubraižyti vieną pasirinkto taško (rekomenduotina

129 9 kvartalinių linijų sankirtos) abrisą, atitinkamai tai atžymint abiejų taškų matavimo kortelėse (pav. 9). Supaprastinant abriso parengimą, darbų vykdytojas gali naudoti tipinių (dažniausiai pasitaikančių) situacijų abrisų šablonus, kuriuos taikyti kiekvienu konkrečiu atveju (šiuo atveju taško aprašyme nurodomas abriso šablono numeris ir jame nustatytos charakteristikos). 9 pav. Abrisų pavyzdžiai: nesudėtingas kvartalinių sankirtos abrisas () ir abrisas su dviem matuojamais taškais (). Kiekvienas I-III lygio išmatuotas taškas pažymimas vietovėje: įkalamas/įsmeigiamas kuoliukas (sulig žemės paviršiumi), kurį vietovėje būtų nesudėtinga identifikuoti. Jei tokio žymėjimo atlikti neįmanoma (asfaltuota kelio danga ar pan.), taikomi kiti, darbų vykdytojo nuožiūra parinkti žymėjimo būdai (pvz., žymėjimas dažais ant kieto paviršiaus ar kt.). Taip pat taško vieta privalo būti pažymėta išorinių orientyrų atžvilgiu šiam tikslui panaudojami vietovėje augantys medžiai, kelmai, statiniai, stambūs akmenys ar kt. Matuojamam taškui surasti panaudoti išoriniai orientyrai (ne mažiau kaip ) pažymimi dažais (- cm skersmens žyme) (pav.), išmatuojami atstumai nuo taško iki žymėjimo vietų bei nustatomi azimutai (ne didesne kaip laipsnių gradacija) į pasirinktų orientyrų žymes. Šie taško identifikavimo išorinių orientyrų atžvilgių rodikliai kartu su trumpu panaudotų orientyrų aprašymu (pvz., medžio rūšis, skersmuo, m aukštyje) fiksuojami taško duomenyse. Šis taško žymėjimas yra laikinas naudojamas operatyviam matavimo vietos identifikavimui pakartotino matavimo metu ar iškilus ginčui. Matavimų iniciatorius (ar užsakovas, kai darbai vykdomi sutartiniais pagrindais) gali nereikalauti (netaikyti) šių vietos žymėjimo priemonių.. Kai matuojamas kvartalinės linijos susikirtimas su keliu ar kitu objektu, kurio ašyje nėra galimybių daryti numatytų pažymėjimų (pvz., dėl intensyvaus eismo kelyje, vandens apsėmimo ar pan.) ar statyti matavimo instrumentą, galima taško matavimą atlikti šalia tokios linijinių objektų sankirtos, tačiau po to pagal faktinės ir reikiamos nustatyti taškų padėčių skirtumą (fiksuojant kortelėje (8. c) ar duomenų bazėje atstumus tarp taškų bei kryptį į reikiamą nustatyti tašką), būtina pav. Miškų georeferencinio pagrindo formavimas: taško padėties koregavimas

130 atlikti koordinačių perskaičiavimą. V. Miškų georeferencinio pagrindo formavimas 8. Miškų georeferencinis pagrindas formuojamas išmatuotų taškų geografinių koordinačių bei taškus apibūdinančios informacijos pagrindu. Kvartalo kraštinės ir per miško masyvą besitęsiančios kvartalinės linijos turi būti formuojamos tiesios (išskyrus pagrįstus kitokius atvejus, pvz. posūkius). Nustačius atskirų taškų padėties nukrypimus (leistinos atsitiktinės paklaidos (instrumento, taško identifikavimo ir pan.) ribose), taško padėtis (koordinatė) turi būti koreguojama ( pav.), o informacija apie šį patikslinimą fiksuojama taško matavimo kortelėje, duomenų bazėje ar taško koordinačių tikslinimų žiniaraštyje. 9. Linijiniams MGP objektams, apie kiekvieną du MGP taškus jungiančią atkarpą, suformuojamas linijinį objektą atitinkantis poligonas vienodo pločio juosta (atitinkantis nustatytą to objekto projektinį (dažniausiai) ar realų plotį pastarasis atvejis taikomas, jei projektinį plotį sudėtinga pasiekti nevykdant ištisinių juostos platinimo kirtimų).. Jei tam tikrame MGP taške susikerta keli skirtingo tipo linijiniai objektai (pvz., kvartalinė su keliu, kelias su elektros linija ar pan.), susikertančių juostų dalis (persidengiantis plotas) priskiriama tik vienam linijiniam objektui (pav..). Priskyrimas vykdomas pagal šį linijų prioritetą (nuo svarbiausio): griovys/upelis (jei analizuojamą linijinį objektą kerta be pralaidos), kelias, elektros linija, kvartalinė, griovio trasa, technologinė linija, griovys (pralaidos vietoje). pav. Greta išsidėsčiusių objektų (kelio ir griovio) poligonų išskyrimas kai kelio ruožas persidengia su grioviu (), persidengiančių linijinių objektų poligonų išskyrimas pagal linijinio objekto prioritetą (). Miško kvartalų plotai apskaičiuojami pagal kvartalinių ašinių linijų ir ribinių linijų, atribojančių kitos nuosavybės sklypus, matavimus bei įvertinus kvartale esančios miško žemės plotą. Miško kvartalams, kurie nėra pilnai atriboti geodeziškai išmatuotomis linijomis (pagal atliktus taškų matavimus), nustatomas preliminarus plotas. Preliminarus miško kvartalo plotas yra nustatomas dešifravus geodeziškai neapmatuotas ribines linijas. Taip pat dešifruojamos visų besikertančių su kvartalinėmis linijomis objektų pozicijos ar linijų posūkio miško kvartale taškai ir suformuojami stabilių miško žemės sklypų, skirtų miškams auginti, poligonai. VI. Miškų georeferencinio pagrindo formavimo darbų rezultatai. Darbai objekte, užsakovo pageidavimu, gali būti suskirstomi etapais. Kiekvieno darbų etapo (jei išskirti) pabaigoje pateikiama:.. atliktų matavimo darbų schema su išmatuotų bei vykdytojo patikrintų (bet atmestų)