[Slėginių įrenginių direktyva: Trumpas paaiškinimas] Paskutinį kartą pakeista

Transcript

1 [Slėginių įrenginių direktyva: Trumpas paaiškinimas] Paskutinį kartą pakeista /23/EB Kaip naudotis šiuo dokumentu Šiame dokumente pateikta Slėginių įrenginių direktyvos struktūros ir turinio apžvalga. Visas Direktyvos tekstas, įskaitant priedus, pateiktas kitose šio tinklalapio poskyriuose. Kad tinklalapį būtų patogiau naudoti, pateiktos nuorodos ir saitai. Pažymėtina, kad Slėginių įrenginių direktyva buvo paskelbta žurnale "Official Journal of the European Communities (Oficialus Europos bendrijų žurnalas)" ir ją galima užsakyti Europos bendrijų oficialiųjų leidinių biure per EUR-LEX tinklalapį. Įžanga Slėginių įrenginių direktyvą (97/23/EB) Europos parlamentas ir Europos Vadovų Taryba priėmė 1997 m. gegužės mėn. Ji pirmą kartą įsigaliojo 1999 m. lapkričio 29 d. Nuo šios dienos iki 2002 m. gegužės 28 d. gamintojai gali pasirinkti: arba pritaikyti Slėginių įrenginių direktyvą, arba toliau taikyti turimus nacionalinius teisės aktus. Nuo 2002 m. gegužės 29 d. Slėginių įrenginių direktyva Europos Sąjungoje bus privaloma. Ši direktyva kartu su Paprastųjų slėginių indų direktyva (87/404/EB), Gabenamųjų slėginių įrenginių direktyva (99/36/EB) ir Aerozolių balionėlių direktyva (75/324/EEB) sudaro pakankamą Europos lygmeniu teisinę bazę, taikomą įrenginiams, kuriuose gali kilti pavojus dėl slėgio. Ši Direktyva siejama su Europos Bendrijos "Prekybos techninių kliūčių panaikinimo programa" ir sukurta pagal "Naują požiūrį į techninių reikalavimų darninimą ir standartus". Jos tikslas sudarninti valstybių narių nacionalinius įstatymus, taikomus slėginių įrenginių ir iš slėginių įrenginių surinktų agregatų projektavimui, gamybai, bandymui ir atitikties įvertinimui, kad būtų užtikrintas laisvas šių įrenginių ir agregatų pateikimas į rinką ir perdavimas naudoti Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje. Pagrįsta Naujuoju požiūriu Direktyva sudaro lanksčią norminę bazę, kuri nesiūlo jokių konkrečių techninių sprendimų. Šis požiūris leidžia Europos pramonei kurti naują techniką ir tuo pačiu didinti tarptautinį konkurencingumą. Slėginių įrenginių direktyva priklauso direktyvų, taikomų mašinoms, elektros įrenginiams, medicinos prietaisams, paprastiems slėginiams indams, buitiniams dujiniams aparatams, ir kitų techninių reikalavimų darninimo direktyvų serijai. Direktyva skirta tokių įrenginių, kaip indai, slėginiai rezervuarai, šilumokaičiai, garo generatoriai, katilai, pramoniniai vamzdynai, saugos įtaisai ir pagalbiniai slėginiai įtaisai, gamintojams. Tokie slėginiai įrenginiai yra plačiai naudojami perdirbimo pramonėje (naftos ir dujų, cheminėje pramonėje, farmacijoje, plastikų ir gumos bei maisto ir gėrimų gamyboje), tose pramonės srityse, kur naudojami aukštos temperatūros procesai (stiklo, popieriaus ir kartono gamyboje), energijos gamybai, taip pat tokiose srityse, kaip komunaliniai tinklai, šilumos tiekimo, oro kondicionavimo bei dujų saugojimo ir gabenimo įranga. Pagal Direktyvos reglamentuojamą tvarką, taikoma Bendrijoje, slėginiai įrenginiai ir agregatai, kurių slėgis ir (arba) talpa viršija nustatytą ribinę vertę (vertes), turi: būti saugūs; atitikti esminius saugos reikalavimus, keliamus projektavimui, gamybai ir bandymui; tenkinti siejamas atitikties įvertinimo procedūras ir būti pažymėti CE ženklu, nurodant kitus duomenis. Slėginiai įrenginiai ir agregatai, kurių slėgis ir (arba) talpa yra mažesnė nei nustatyta ribinė vertė (vertės), turi būti: saugūs; suprojektuoti ir pagaminti remiantis patikima nusistovėjusia mašinų gamybos praktika ir pažymėti nustatytais ženklais (tačiau ne CE ženklu). Naujų su slėginiais įrenginiais siejamų teisės aktų įgyvendinimas turi įtakos daugybei pramonės įmonių nuo smulkių ir vidutinių gamintojų iki stambių chemijos pramonės gamyklų. Bendra jų apyvarta rinkoje siekia daugiau kaip 65 mlrd. eurų per metus. Naudos iš naujos norminės bazės turės tiek gamintojai, tiek vartotojai, nes ji leis pasiekti rinką ir sudaryti sąlygas naujų technologijų pritaikymui. Vis dėl to prisitaikymas prie naujos direktyvos iš gamintojų, kuriems direktyva bus privaloma, pareikalaus nemažai pastangų. Siekiant užtikrinti, kad direktyva būtų aiški ir nuosekliai taikoma, ūkio subjektai, ypač gamintojai, turi būti supažindinti su svarbaus Europos lygmeniu atliekamo darbo rezultatais. Vartojami terminai 1

2 Esminiai saugos reikalavimai (ESR) (I priedas) nustato būtinuosius saugos pagrindus, siekiant apsaugoti visuomenės interesus. Esminiai saugos reikalavimai, taikomi projektavimui, gamybai, bandymui, ženklinimui bei etiketėms, instrukcijoms ir medžiagoms, paprastai išdėstomi vartojant bendruosius terminus, yra privalomi ir turi būti įvykdomi prieš pateikiant gaminius į Europos Bendrijos rinką. Atitikties įvertinimas (10 straipsnis) turi būti atliktas gamintojo arba notifikuotosios įstaigos (priklauso nuo įrangos kategorijos) siekiant įrodyti, kad esminiai saugos reikalavimai yra įvykdyti. Atitikties įvertinimo moduliai (III priedas). Naujasis Požiūris įdiegė modulinį principą į atitikties įvertinimą, tuo pačiu suskirstęs jį į keletą nepriklausomų procedūrų. Moduliai skiriasi įvertinimo rūšimi (pvz., dokumentų patikrinimai, tipo patvirtinimas, projekto patvirtinimas, kokybės užtikrinimas) ir įvertinančia organizacija (t. y., gamintojas arba trečioji šalis). Patikima nusistovėjusi mašinų gamybos praktika (3 straipsnio 3 dalis) taikoma įrenginiams, kuriems nėra taikomas atitikties įvertinimas, tačiau jie turi būti suprojektuoti ir pagaminti remiantis patikima valstybių narių nusistovėjusia mašinų gamybos praktika, siekiant užtikrinti saugų naudojimą. Turi būti užtikrinta, kad įrenginį projektuojant ir gaminant būtų atsižvelgiama į visus atitinkamus veiksnius, turinčius įtakos saugai per numatytą įrenginio naudojimo laikotarpį. Prie įrenginio turi būti pridėtos tinkamos naudojimo instrukcijos, jis turi būti pažymėtas gamintojo identifikavimo žymeniu. Už atitiktį SĮD atsako tik gamintojas. Notifikuotoji įstaiga (12 straipsnis) yra pusiau valstybinė arba privati technikos organizacija, valstybių narių paskirta arba gamintojo kokybės užtikrinimo sistemai patvirtinti ir kontroliuoti, ar tiesioginiam gaminio tikrinimui. Notifikuotosios įstaigos specializacija gali būti tam tikrų gaminių ir (arba) gaminių kategorijų įvertinimas arba tam tikrų modulių taikymas. Pripažintos trečiosios šalies organizacijos (13 straipsnis) yra skiriamos valstybių narių, kad atliktų suvirinimo procedūrų ir jas atliekančių darbuotojų bei darbuotojų, atliekančių neardomuosius bandymus, kvalifikacijos patvirtinimą. Naudotojo inspekcijos (14 straipsnis) yra skiriamos valstybių narių, kad atliktų notifikuotosioms įstaigoms skiriamas užduotis savo įmonėse tik pagal A1, C1, F ir G modulius. (Naudotojo inspekcijų įvertinti slėginiai įrenginiai ir agregatai neturi būti žymimi CE ženklu). Ženklas CE (15 straipsnis) reiškia, kad atitikties įvertinimas baigtas ir įrenginys arba agregatas atitinka Direktyvos nuostatas ir esminius saugos reikalavimus. Paskelbti darnieji (Europos) standartai (5 straipsnio 2 dalis) yra ypatingas Europos standartų (EN, rengiamų CEN ir gaunamų iš nacionalinių standartų institucijų), kuriuose nuodugniai nagrinėjami esminiai saugos reikalavimai ir kurių nuorodiniai numeriai yra skelbiami Oficialiame Europos bendrijų žurnale, pogrupis. Paskelbtųjų darniųjų standartų naudojimas projektuojant ir gaminant gaminį sudaro atitikties ESR, nurodytiems atitinkamo darniojo standarto ZA priede, prielaidą (5 straipsnio 1 dalis). DIREKTYVA Taikymo sritis (1 straipsnis) Direktyva taikoma slėginių įrenginių ir iš slėginių įrenginių surinktų agregatų, kurių didžiausias leidžiamasis slėgis yra daugiau kaip 0,5 bar didesnis už atmosferos slėgį (t. y., kai absoliutus slėgis 1,5 bar), projektavimui, gamybai ir atitikties įvertinimui. Apibrėžimai (1 straipsnis) Terminas "slėginiai įrenginiai" aprėpia slėginius indus, vamzdynus, pagalbinius saugos įtaisus ir pagalbinius slėginius įtaisus. Kur tai tinka, slėginei įrangai priskiriamos prie slėgio veikiamų dalių tvirtinamos sudedamosios dalys, t. y. jungės, atvamzdžiai, movos, atramos, montavimo ąsos ir t. t. "Indai" apibrėžiami kaip korpusai, suprojektuoti ir pagaminti suslėgtoms takiosioms medžiagoms laikyti. "Vamzdynai" tai takiosioms medžiagoms gabenti skirtos vamzdyno sudedamosios dalys, kai jos sujungiamos viena su kita, siekiant sudaryti slėginę sistemą. "Pagalbiniai saugos įtaisai" reiškia įtaisus, naudojamus siekiant apsaugoti, kad slėginių įrenginių parametrų vertės neperžengtų leidžiamųjų ribų. "Pagalbiniai slėginiai įtaisai" funkcinės paskirties įtaisai su slėgį išlaikančiais korpusais. "Agregatai" keletas slėginių įrenginių, kuriuos surenka gamintojas, siekdamas sukurti integruotą ir turinčią funkcinę paskirtį visumą. Išimtys (1 straipsnio 3 dalis) Tam tikrais atvejais slėginiams įrenginiams daroma išimtis, nepaisant to, kad šių įrenginių didžiausias leidžiamasis slėgis viršija nustatytą ribinę vertę. Išimtis gali būti taikoma, pavyzdžiui: įrenginiams, kuriems jau yra taikomi ES lygmens teisiniai aktai; įrenginiams, keliantiems nedidelį su slėgiu siejamą pavojų (priskirti prie I kategorijos pagal SĮD), kuriems yra taikomos direktyvos dėl mašinų, liftų, žemos įtampos, medicinos prietaisų, dujas deginančių prietaisų ir sprogios aplinkos; 2

3 įrenginiams, nekeliantiems rimtesnio su slėgiu siejamo pavojaus tokiems, kaip įrenginiai, skirti vandens paskirstymui, radiatoriai ir karšto vandens šildymo sistemų vamzdynai, gazuotų gėrimų indai; įrenginiams, kurie kelia didelį su slėgiu siejamą pavojų, tačiau nei laisvo prekių judėjimo, nei saugos sumetimais neturi būti priskirti prie Direktyvos taikymo srities (pvz., aukštosios įtampos skirstomieji įrenginiai). Įrenginių prototipai, demonstruojami prekių mugėse, neturi atitikti Direktyvos reikalavimų tuo atveju, kai yra imamasi tinkamų saugos priemonių. Laisvas judėjimas (4 straipsnis) ES valstybės narės dėl su slėgiu susijusio pavojaus negali drausti, apriboti arba sutrukdyti pateikti į rinką bei perduoti naudoti slėginius įrenginius ir agregatus, kurie atitinka SĮD nuostatas. Valstybės narės turi pripažinti, kad slėginiai įrenginiai ir agregatai, pažymėti CE ženklu ir lydimi EB atitikties deklaracijos, atitinka SĮD nuostatas. Saugos užtikrinimo procedūra Vis dėlto valstybės narės turi vykdyti rinkos kontrolę ir imtis visų reikiamų priemonių, kad iš rinkos būtų pašalinti CE ženklu pažymėti slėginiai įrenginiai arba agregatai, keliantys pavojų žmonių saugai ir, kur tai yra tinkama, naminiams gyvuliams arba nuosavybei. Gaminių klasifikavimas (3 straipsnis) Siekdamas nustatyti, kaip Direktyva bus taikoma tam tikriems slėginiams įrenginiams, gamintojas turi klasifikuoti įrenginius, priskirdamas juos prie vienos iš keturių atitikties įvertinimo kategorijų (nuo I iki IV). Prie I kategorijos priskiriami įrenginiai, keliantys mažiausią pavojų, prie IV didžiausią. Įrenginiams, kurių parametrų vertės nesiekia nurodytų I kategorijai, yra taikoma "patikima nusistovėjusi mašinų gamybos praktika" (PNMGP) ir neturi būti atliekamas jų atitikties įvertinimas. Norėdamas sužinoti, kokiai kategorijai yra priskiriamas įrenginys, gamintojas turi nustatyti: įrenginio rūšį indas / garo generatorius / vamzdynas; takiosios medžiagos, kuriai skirtas įrenginys, būseną dujos arba skystis; takiosios medžiagos, kuriai skirtas įrenginys, grupę 1 grupė arba 2 grupė. 1 grupę sudaro takiosios medžiagos, kurios pagal EB direktyvą dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo priskiriamos prie: sprogstamųjų ypač degių labai degių degių (jeigu didžiausia leistina temperatūra viršija pliūpsnio temperatūrą) labai nuodingų nuodingų oksiduojančių. Prie 2 grupės priskiriamos visos kitos takiosios medžiagos, įskaitant vandenį ir garus. Remiantis pirmiau išdėstytomis nuostatomis, taikoma atitikties įvertinimo kategorija (PNMGP, I, II, III arba IV) nustatoma pagal Direktyvos II priede pateiktas devynias lenteles (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Gaminių klasifikavimas ir siejamos lentelės INDAI GARO GENERATORIAI VAMZDYNAI Turinio būsena Dujos Skystis Dujos Skystis Takiųjų medžiagų grupė Lentelės (diagramos) SĮD II priede numeris Kitos Kitos Kitos Pavojingos Pavojingos Pavojingos Pavojingos Kitos 3

4 Kiekvienoje šių diagramų (1-9) pavaizduota didžiausio leidžiamojo slėgio (PS) (barais) prieklausa: indams nuo tūrio litrais V (L), o vamzdynams nuo vardinio dydžio (DN). Kiekvienoje diagramoje gali būti iki penkių zonų, atitinkančių įvairias kategorijas (PNMGP, I, II, III arba IV). Skiriamosios linijos kiekvienoje lentelėje rodo viršutinę kiekvienos kategorijos didžiausio leidžiamojo slėgio ir tūrio arba vardinio dydžio ribinę vertę. Gamintojas turi pažymėti atitinkamoje diagramoje savo įrenginio didžiausią leidžiamąjį slėgį ir tūrį arba vardinį dydį tam, kad nustatytų, kokiai kategorijai įrenginys priskiriamas. Bendrai juo mažesni yra slėgis ir tūris, tuo žemesnė yra įrenginio kategorija. Pagalbiniai slėginiai įtaisai: Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus taikomas pagalbinio slėginio įtaiso klasifikavimui tūris V arba vardinis dydis DN įtaiso kategorija nustatoma pagal II priedo 1 4 diagramas, taikomas indams, arba 6 9 diagramas, taikomas vamzdynams. Jeigu klasifikavimui tinka tiek tūris, tiek vardinis dydis, pagalbinis slėginis įtaisas turi būti priskiriamas prie aukštesnės kategorijos. Pagalbiniai saugos įtaisai: Bendrai jie yra priskiriami prie IV kategorijos. Pagalbiniai saugos įtaisai, pagaminti specialiems įrenginiams, gali būti priskiriami prie tos pačios kategorijos kaip ir įrenginys, kurį jie apsaugo. Agregatai: Yra taikomos specialios nuostatos (10 straipsnio 2 dalis), kurių pagrindas atskirų slėginių įrenginių, iš kurių yra sudarytas agregatas, klasifikavimas. Techniniai reikalavimai (3 straipsnis) Remiantis Direktyva, visi slėginiai įrenginiai ir agregatai, priskiriami Direktyvos taikymo sričiai, turi būti saugūs, kai yra pateikiami į rinką arba perduodami naudoti. Įrenginiams, gaminamiems pagal "patikimą nusistovėjusią mašinų gamybos praktiką" (PNMGP), esminiai reikalavimai ir sertifikavimo procedūros nėra taikomos. I, II, III ir IV kategorijoms priskiriami slėginiai įrenginiai turi atitikti esminius reikalavimus, pateiktus Direktyvos I priede. Agregatai, kurių sudėtyje yra bent vienas I IV kategorijos slėginis įrenginys, taip pat turi atitikti esminius saugos reikalavimus. Direktyvoje nustatyti platūs reikalavimai, keliami projektavimui, gamybai, bandymui, taip pat ženklams, etiketėms ir medžiagoms. Gamintojas privalo atlikti pavojų analizę, kad nustatytų pavojus, kurie yra siejami su jo gaminamu įrenginiu. Jis turi suprojektuoti, pagaminti ir patikrinti savo įrenginį taip, kad įmanomomis numatyti sąlygomis būtų užtikrinta jo sauga eksploatavimo metu. Be to, gamintojas turi interpretuoti ir taikyti esminius reikalavimus, atsižvelgdamas į techninę pažangą projektavimo metu. Pastarasis reikalavimas pabrėžia evoliucinį naujojo požiūrio esminių reikalavimų pobūdį. Griežtai laikydamasis esminių saugos reikalavimų, slėginių įrenginių gamintojas turi naudoti: medžiagas, atitinkančias darniuosius standartus arba medžiagas, kurioms išduotas Europos medžiagų patvirtinimo dokumentas (pagal 11 straipsnį), arba medžiagas, kurioms buvo pritaikyta konkreti medžiagos įvertinimo procedūra. Europos medžiagų patvirtinimo dokumentas (11 straipsnis) tai techninis dokumentas, kuriame pateikiamos medžiagų, kurios dažnai naudojamos slėginių įrenginių gamybai, bet kol kas NĖRA parengtas šios rūšies medžiagų darnusis standartas, charakteristikos. Šiuos dokumentus išduoda notifikuotosios įstaigos. Notifikuotoji įstaiga turi nustatyti ir atlikti atitinkamus patikrinimus ir bandymus, skirtus patvirtinti medžiagų rūšių atitiktį atitinkamiems SĮD reikalavimams. Ypatingi reikalavimai, pateikti I priedo 5 ir 6 skyriuose, taikomi kūrenamiems arba kitaip šildomiems slėginiams įrenginiams, galintiems perkaisti, ir papildo atitinkamus I priedo 1 4 skyrių ("Bendrosios nuostatos", "Projektavimas", "Gamyba" ir "Medžiagos") reikalavimus. Tam tikrų slėginių įrenginių medžiagoms taikomi konkretūs kiekybiniai reikalavimai yra pateikti kaip bendrosios taisyklės I priedo 7 skyriuje. Šiame skyriuje pateiktos nuostatos papildo esminius 1 6 punktuose išdėstytus reikalavimus, keliamus slėginiams įrenginiams, kuriems šie punktai yra taikomi. Tai yra reikalavimai, taikomi leistiniems įtempimams, jungčių koeficientams, hidrostatinių bandymų metu naudojamoms slėgio vertėms bei medžiagų charakteristikoms. Leidžiamo bendrojo skersinio (tangentinio) įtempio vertės, kurios neturi būti viršijamos, kai veikia daugiausia statinės apkrovos tokioje temperatūroje, kurią viršijus gerokai padidėja valkšnumas, yra pateiktos feritiniam plienui, austenitiniam plienui, nelegiruotam arba mažai legiruotam liejamajam plienui, aliuminiui ir aliuminio lydiniams. Yra pateikti koeficientai, taikomi virintinėms jungtims. Laikoma, kad įrenginiai, pagaminti pagal darniuosius Europos standartus, atitinka esminius saugos reikalavimus. Europos standartizacijos komitetas (CEN) rengia darniųjų Europos standartų, skirtų paremti SĮD, seriją. Darbo programoje numatyti gaminių standartai ir pagalbiniai standartai. Gaminių standartai taikomi tokiems gaminiams, kaip nekūrenami slėginiai indai, kevaliniai vamzdiniai katilai, vamzdynai ir apsauginiai vožtuvai. Pagalbiniai standartai taikomi suvirinimui, neardomiems bandymams ir medžiagoms. Slėginių įrenginių sudedamųjų dalių, turinčių įtakos įrenginių gebėjimui išlaikyti slėgio apkrovas, ir dalių, tiesiogiai montuojamų prie nurodytų sudedamųjų dalių, neišardomąjį sujungimą turi atlikti tinkamos kvalifikacijos darbuotojai pagal atitinkamas darbo procedūras. Darbo procedūras, taikomas gaminant II, III ir IV kategorijų slėginius įrenginius, ir šiuos darbus atliekančių darbuotojų kvalifikaciją privalo patvirtinti kompetentinga trečioji šalis, kuri, gamintojo pageidavimu, gali būti notifikuotoji įstaiga arba trečiosios šalies organizacija, pripažinta valstybės narės. Siekdama patvirtinti trečioji šalis privalo atlikti patikrinimus ir bandymus, kurie yra aprašyti atitinkamuose darniuosiuose standartuose, ar lygiaverčius bandymus ir patikrinimus. 4

5 Atitikties įvertinimas (10 straipsnis) Prieš pateikiant į rinką slėginius įrenginius, priskiriamus I IV kategorijoms, turi būti įvertinta šių įrenginių atitiktis taikant tinkamas įvertinimo procedūras (modulius). Atsižvelgiant į įrenginio kategoriją, gamintojui leidžiama pasirinkti modulius iš nurodytų ir apibūdintų 2 ir 3 lentelėse. Gamintojai gali pasirinkti procedūrą, pagrįstą arba gaminio kontrole, arba kokybės sistemomis. Be to, modulius, skirtus aukštesnio pavojaus kategorijai, galima taikyti ir žemesnėms kategorijoms. Įvertinant agregatų atitiktį taikomos 10 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pagal šias nuostatas kiekvienas slėginis įrenginys, kuris yra agregato dalis, įvertinamas pagal II priedo lenteles, o visas įrenginių derinys pagal sudedamųjų įrenginių kategorijas. Įvertinant pagal modulius, taikomus II, III ir IV kategorijos įrenginiams, valstybių narių paskirtos notifikuotosios įstaigos (12 straipsnis) turi dalyvauti patvirtinant ir kontroliuojant taikomą kokybės sistemą, arba tiesiog tikrinant gaminius. Valstybės narės taip pat gali paskirti pripažintas trečiųjų šalių organizacijas (13 straipsnis), kurios tvirtins suvirinimo procedūras, jas atliekančių darbuotojų bei neardomuosius bandymus atliekančių darbuotojų kvalifikaciją, kaip reikalaujama gaminant II, III ir IV kategorijų slėginius įrenginius. Valstybės narės gali taip pat paskirti naudotojo inspekcijas (14 straipsnis), kurios savo įmonėse atliks užduotis, kurias turėtų atlikti notifikuotosios įstaigos pagal A1, C1, F ir G modulius (naudotojo inspekcijų įvertinti slėginiai įrenginiai ir agregatai neturi būti žymimi CE ženklu). 2 lentelė. Kategorijos ir taikomi moduliai Pavojaus saugai kategorija I II III IV Atitikties įvertinimo moduliai A A1 D1 E1 B1 + D B1 + F B + E B + C1 H B + D B + F G H1 Modulis 3 lentelė. Atitikties įvertinimo procedūros, atitinkančios modulius Atitikties įvertinimo procedūra Apibūdinimas A Vidinė gaminių kontrolė Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas garantuoja ir pareiškia, kad slėginis įrenginys atitinka jam taikomus Direktyvos reikalavimus. A1 Vidinė gaminių kontrolė su baigiamojo įvertinimo patikrinimu Atliekama procedūra, aprašyta pirmesniame modulyje, notifikuotoji įstaiga papildomai patikrina baigiamąjį įvertinimą. B EB tipo tyrimas Aprašoma procedūros, kurią atlikdama notifikuotoji įstaiga įvertina ir patvirtina, kad gaminį reprezentuojantis pavyzdys atitinka šiam gaminiui taikomas Direktyvos nuostatas, dalis. B1 EB projekto tyrimas Aprašoma procedūros, kurią atlikdama notifikuotoji įstaiga įvertina ir patvirtina, kad gaminio projektas atitinka šiam gaminiui taikomas Direktyvos nuostatas, dalis. C1 Baigiamojo įvertinimo patikrinimas Aprašomos procedūros, kai gamintojas arba įgaliotasis gamintojo atstovas užtikrina ir pareiškia, kad slėginis įrenginys atitinka tipą, aprašytą EB tipo tyrimo sertifikate, ir atitinka jam taikomus Direktyvos reikalavimus. 5

6 D D1 E E1 Gamybos kokybės užtikrinimas, baigiamasis patikrinimas ir bandymas Gamybos kokybės užtikrinimas, baigiamasis patikrinimas ir bandymas Baigiamojo patikrinimo ir bandymo kokybės užtikrinimas Baigiamojo patikrinimo ir bandymo kokybės užtikrinimas Aprašomos procedūros, kai gamintojas užtikrina ir pareiškia, kad slėginis įrenginys atitinka tipą, aprašytą EB tipo tyrimo sertifikate arba EB projekto tyrimo sertifikate, ir atitinka jam taikomus Direktyvos reikalavimus. Šiame modulyje aprašoma procedūra, kuria gamintojas garantuoja ir pareiškia, kad slėginis įrenginys atitinka jam taikomus Direktyvos reikalavimus. Aprašomos procedūros, kai gamintojas užtikrina ir pareiškia, kad įrenginys atitinka tipą, aprašytą EB tipo tyrimo sertifikate, ir atitinka jam taikomus Direktyvos reikalavimus. Aprašoma procedūra, kai gamintojas užtikrina ir pareiškia, kad įrenginys atitinka jam taikomus Direktyvos reikalavimus. F Gaminio patikrinimas Aprašoma procedūra, kai gamintojas arba įgaliotasis gamintojo atstovas užtikrina ir pareiškia, kad slėginis įrenginys atitinka tipą, aprašytą EB tipo tyrimo sertifikate arba EB projekto tyrimo sertifikate, ir atitinka jam taikomus Direktyvos reikalavimus. G Vieneto patikrinimas Aprašoma procedūra, kai gamintojas garantuoja ir pareiškia, kad slėginis įrenginys, kuriam išduotas atitikties pažymėjimas pagal atliktus bandymus, atitinka jam taikomus Direktyvos reikalavimus. H Visiškas kokybės užtikrinimas Aprašoma procedūra, kai gamintojas užtikrina ir pareiškia, kad įrenginys atitinka Direktyvos reikalavimus. H1 Visiškas kokybės užtikrinimas su projekto tyrimu ir baigiamojo įvertinimo patikrinimu Kaip pirmiau. Atitikties deklaracija (VII priedas) ir žymėjimas CE ženklu (VI priedas) Jeigu, atlikus atitikties įvertinimo procedūrą, bus nustatyta, kad įrenginys ar agregatas atitinka Direktyvos nuostatas, gamintojas privalo kiekvieną pagamintą įrenginį žymėti CE ženklu bei sudaryti atitikties deklaraciją. 6

7 Slėginių įrenginių direktyva Gairės 1. Taikymo sritis bei išimtys 2. Klasifikavimas ir kategorijos 3. Agregatai 4. Įvertinimas 5. ESR, keliami projektavimui 6. ESR, keliami gamybai 7. ESR, keliami medžiagoms 8. Kiti ESR 9. Įvairūs klausimai 10. Siejami klausimai Medžiagos Standartai Naujas požiūris Kas yra kas Valdžios institucijos Pramonės asociacijos Notifikuotosios įstaigos Tyrimas Kita Šalių informacija Įvykiai Technologijos perkėlimas Apklausos lapas Rezultatai Baigti tyrimų ir taikomosios veiklos projektai Tebevykstantys tyrimų ir taikomosios veiklos projektai Jungtinis tyrimų centras Tikrinimo metodikos Projektavimas, pagrįstas analizės metodu Projektavimas, pagrįstas patvarumo charakteristikomis Stiprūs plienai 7

8 [Gairės] Paskutinį kartą pakeista Gairės, siejamos su Slėginių įrenginių direktyvos 93/27/EB pritaikymu Situacijos apibūdinimas Šių gairių tikslas užtikrinti darnų Slėginių įrenginių direktyvos pritaikymą. Nuolatinius gairių rengimo ir suderinimo reikalus tvarko. Šią darbo grupę sudaro valstybių narių, Europos federacijų, Notifikuotųjų įstaigų forumo ir CEN atstovai. Jai pirmininkauja Komisijos tarnybų atstovas. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva įsigaliojo nuo 1999 m. lapkričio 29 d., būtina informuoti visus suinteresuotus asmenis apie gaires, kurioms pritarė. Gairių teisinis statusas Gairės nėra juridiškai privaloma Direktyvą paaiškinantis dokumentas. Juridiškai privaloma išlieka Direktyva 93/27/EB. Gaires reikia taikyti kaip rekomendacijas, kurios užtikrintų, kad Direktyvą prideramai pritaikytų visos suinteresuotos šalys. Jose atspindima vienbalsė, jeigu nenurodyta kitaip atitinkamų gairių tekste, valstybių narių specialistų nuomonė. Apie šiame skyriuje išdėstytas gaires Gairėms, išdėstytoms šiame skyriuje, pritarė. Jos pateiktos forma "klausimas atsakymas". Jeigu į klausimą nepateiktas atsakymas, tai reiškia, kad ši gairė iki galo neapsvarstyta. Atitinkamas atsakymas bus pateiktas iš karto po to, kai gairė bus priimta. Tokia pristatymo forma gali būti pakeista ateityje. Naujos gairės nuolat rengiamos ir bus pateikiamos iš karto po suderinimo. Gairių klasifikavimas Kiekvienai gairei priskiriamas "x/y" formos numeris. Pirmas skaičius (x) nurodo dalyką, antras (y) eilės numerį. Numatyti tokie dalykai: 1. Taikymo sritis bei išimtys. 2. Klasifikavimas ir kategorijos. 3. Agregatai. 4. Įvertinimas. 5. ESR, keliami projektavimui. 6. ESR, keliami gamybai. 7. ESR, keliami medžiagoms. 8. Kiti ESR. 9. Įvairūs klausimai. 10. Bendrybės, siejami klausimai. 8

9 [Gairės] Paskutinį kartą pakeista 2005 m. kovo 2 d. Taikymo sritis bei išimtys 1/1 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.19 punktu, 3 straipsnio 1.1 punktu, II priedo T2 lentele. Ar Slėginių įrenginių direktyva taikoma nešiojamiesiems gesintuvams, ar jie pašalinami iš jos taikymo srities pagal 1 straipsnio 3.19 punktą kaip įrenginiai, kuriems taikoma Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR)? Jiems taikoma Slėginių įrenginių direktyva. Argumentai: Nešiojamieji gesintuvai konkrečiai paminėti Slėginių įrenginių direktyvos 3 straipsnio 1.1 punkto a papunkčio antroje įtraukoje ir II priedo 2 lentelėje. Be to, jie specialiai paminėti ADR kraštinio numerio 2001 užraše 6 A Kraštinio numerio 2201a 2 punkte nurodyta: "Dujoms ir gaminiams, numatomiems vežti pagal toliau išvardytas nuostatas, netaikomi nurodymai arba nuostatos, numatytos šiame arba B papildymuose: j) gaminiams iš 6 A poz., pagamintiems ir užpildytiems pagal šalies gamintojos reikalavimus ir supakuotiems į tvirtą išorinę pakuotę: 1044 gesintuvai su apsauga nuo savaiminio veikimo." Taigi ADR nenustato jokių reikalavimų gesintuvams. Šiems gesintuvams nėra taikomos išimtys, nurodytos SĮD 1 straipsnio 3.19 punkte. Gairių rengimo grupės (GRG) priimta 1998 m. rugsėjo 17 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 1/2 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. lapkričio 8 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 2.1 punktu. Ar yra atvejų, kai ši Direktyva turi būti taikoma cisternoms ar konteinerinėms cisternoms (slėginiams indams), naudojamoms gabenti keliais arba geležinkeliais? 9

10 Taip. Jeigu didžiausias leidžiamasis cisternos ar konteinerinės cisternos slėgis (PS) didesnis kaip 0,5 bar, pavyzdžiui, kad būtų galima naudoti suslėgtą orą pripildymui ar ištuštinimui palengvinti, ir cisternai ar konteinerinei cisternai nėra taikomos išimtys, nurodytos 1 straipsnio 3.19 punkte, SĮD reikalavimai turi būti taikomi. Pastaba: Žr. taip pat 1/14 gairę. GRG priimta 1999 m. birželio 11 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. lapkričio 8 d. 1/3 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d., su 2004 m. kovo 17 d. pakeitimais] Gairė siejama su 1 straipsniu, I priedo 3.4 poskyriu. Ar Slėginių įrenginių direktyva (SĮD) taikoma pakeičiant, remontuojant ar modifikuojant slėginius įrenginius? 1) Visiškas pakeitimas: SĮD taikoma tais atvejais, kai visas slėginis įrenginys pakeičiamas į naują. 2) SĮD netaikoma atliekant remontus. Šiais atvejais turi būti taikomos nacionaliniai teisės aktai (jeigu tokių yra). 3) Po slėginio įrenginio perdavimo naudoti, atlikus svarbų įrenginio modifikavimą, dėl kurio pasikeitė pradinės įrenginio charakteristikos, jo paskirtis ir (arba) tipas, slėginis įrenginys turi būti laikomas nauju gaminiu, kuriam taikoma Direktyva. Atitinkamas sprendimas turi būti priimamas atskirai kiekvienu atveju. 1 pastaba: Prie naudojimo taisyklių SĮD prasme (žr. 8/3 gairę) priskiriami dokumentai, siejami su saugiu naudojimu, įskaitant techninę priežiūrą, tačiau ne būtinai detali informacija dėl įrenginio remonto ar modifikavimo (pvz., medžiagų sertifikatai arba suvirinimo procedūrų apibūdinimas). Tokia informacija gali būti pateikta sudarius atskirą gamintojo ir naudotojo sutartį. 2 pastaba: Direktyva taikoma tik pirmą kartą įrenginį pateikiant į rinką ir perduodant naudoti. Žr. "Mėlynojo vadovo" 2.1 poskyrį. GRG priimta 2004 m. vasario 24 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. kovo 17 d. 1/4 gairė 10

11 [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 29 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu. Kokiais atvejais SĮD netaikoma vamzdyno sistemos modifikavimui? Jeigu sudėtis, pagrindinė paskirtis ir saugos užtikrinimo sistemos lieka iš esmės tos pačios, tai esamos vamzdyno sistemos modifikavimas gali būti laikomas nesvarbiu, todėl SĮD tokiu atveju netaikoma. Argumentai: Žr. 1/3 gairę. GRG priimta 1998 m. spalio 13 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 29 d. 1/5 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. lapkričio 8 d.] Gairė siejama su 3 straipsniu, II priedu. Kuri atitikties įvertinimo kategorija taikoma indui, kurio tūris ne didesnis kaip 0,1 litro? 3 straipsnio skirsnis, kuriame nurodyti atitinkami indai (tūris ne didesnis kaip 0,1 litro) 1.1 punkto a papunkčio pirmoji įtrauka 1.1 punkto a papunkčio antroji įtrauka 1.1 punkto b papunkčio pirmoji įtrauka 1.1 punkto b papunkčio antroji įtrauka II priedo lentelė Kategorija (tūris ne didesnis kaip 0,1 litro) 1 Jeigu PS 200 bar, taikoma 3 straipsnio 3 dalis, kitu atveju žr. toliau 3 punktą. 2 Jeigu PS 1000 bar, taikoma 3 straipsnio 3 dalis, kitu atveju žr. toliau 3 punktą. 3 Jeigu PS 500 bar, taikoma 3 straipsnio 3 dalis, kitu atveju žr. toliau 3 punktą. 4 Jeigu PS 1000 bar, taikoma 3 straipsnio 3 dalis, kitu atveju žr. toliau 3 punktą. Argumentai: 1. Indų, kurių tūris ne didesnis kaip 0,1 litro, atitikties įvertinimo kategorijos negalima nustatyti pagal 1, 2, 3 ir 4 lenteles, nes šiose lentelėse nenurodyti mažesni kaip 0,1 litro tūriai. Pagal 3 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 3 dalį galima nustatyti, kurie indai turi atitikti esminius saugos reikalavimus ir kurie turi būti projektuojami ir gaminami pagal valstybės narės patikimą nusistovėjusią mašinų gamybos praktiką. 2. Jeigu indo tūris mažesnis kaip 0,1 litro, o PS vertė viršija 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribines vertes, indas turi atitikti esminius I priede išdėstytus saugos reikalavimus. 3. Jeigu II priedo lentelėse nėra konkrečios informacijos dėl 2 punkte nurodytų indų atitikties 11

12 įvertinimo, gamintojas gali pasirinkti bet kurį modulį arba vieną modulių derinį iš nurodytų II priedo 1 punkte. (redakciniai taisymai atlikti ) GRG priimta 1999 m. balandžio 21 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. lapkričio 8 d. 1/6 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, I priedo 2.10 poskyriu. Kokiai rūšiai priskiriami slėgmačiai? Slėgmatį galima laikyti apsauginiu įtaisu pagal I priedo 2.10 poskyrio b dalį. GRG priimta 1998 m. spalio 13 d. Direktyvoje neatsižvelgiama į šiuos įrenginius, tačiau jie nėra pagalbiniai saugos įtaisai 1 straipsnio papunkčio prasme. Jie yra pagalbiniai slėginiai įtaisai 1 straipsnio papunktyje prasme, ir gali būti pažymėti CE ženklu, siejamu su aukštu slėgiu. (Žr. su 3 straipsniu siejamą 1/5 gairę dėl mažo tūrio slėginių įrenginių). Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 1/8 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu. Kas yra pagalbinis slėginis įtaisas? 12

13 Pagal apibrėžimą (žr. 1 straipsnio papunktį) pagalbinis slėginis įtaisas tai funkcinės paskirties įtaisas su slėgį išlaikančiu korpusu, t. y. toks įtaisas, kuris skirtas ne tik slėgio apkrovai neutralizuoti, bet ir atlikti tam tikrą funkciją. Pagalbinis slėginis įtaisas gali būti pritvirtintas prie kito slėginio įrenginio, pavyzdžiui, varžtais, prilitavus kietuoju ar minkštuoju lydmetaliu arba privirinus. Pagalbiniam slėginiam įtaisui būdinga tam tikra darbinė funkcija (arba funkcijos), pavyzdžiui: matavimas, skysčio tėkmės mechaninių charakteristikų pakeitimas, ėminių ėmimas, nuosėdų ar dujų pašalinimas. Į pagalbinį slėginį įtaisą nebūtinai turi būti įrengta judančių dalių. Tipiški pagalbinių slėginių įtaisų pavyzdžiai: vožtuvai, slėgio reguliatoriai, matavimo kameros, slėgmačiai, vandenmačių stiklai, filtrai ir kompensacinės jungtys. Įrenginių, kurių negalima laikyti pagalbiniais slėginiais įtaisais, pavyzdžiai: apsauginis vožtuvas (pagalbinis saugos įtaisas) dangtis, apkaba, tarpiklis, jungė, varžtas (slėginių įrenginių sudedamosios dalys) stebimasis stiklas su rėmeliais (slėginių įrenginių sudedamosios dalys). GRG priimta 1998 m. lapkričio 26 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 1/9 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu. Ar galima sudedamąsias vamzdynų dalis, kaip vamzdžiai ar vamzdžių sistemos, siurbliųkompresorių vamzdžiai, armatūra, kompensacinės jungtys, lankstieji vamzdžiai arba kitos slėgį išlaikančios sudedamosios dalys, laikyti vamzdynais, kai jie pateikiami į rinką kaip atskiros sudedamosios dalys? Atskiros vamzdynų sudedamosios dalis, kaip vamzdžiai ar vamzdžių sistemos, siurbliųkompresorių vamzdžiai, armatūra, silfoniniai kompensatoriai, lankstieji vamzdžiai arba kitos slėgį išlaikančios sudedamosios dalys, nėra vamzdynai. Vis dėlto atskiras vamzdis ar vamzdžių sistema, naudojami pagal konkrečią paskirtį, gali būti priskiriami prie "vamzdynų", jeigu buvo atliktos visos reikiamos gamybos operacijos: lenkimas, formavimas, kraštų užrietimas ir terminis apdorojimas. Kai kurias vamzdynų sudedamąsias dalis (pvz., kompensacines jungtis) galima laikyti pagalbiniais slėginiais įtaisais (žr. 1/8 gairę). Pastaba: Atkreipkite dėmesį į kompensacinės jungties ir silfoninio kompensatoriaus apibrėžimus. Kompensacinė jungtis įtaisas, kurį sudaro vienas ar daugiau silfonų, skirtų kompensuoti matmenų pokyčius dėl šiluminio vamzdžių, kanalų ar indų išsiplėtimo ar susitraukimo. Silfoninis kompensatorius lankstus kompensacinių jungčių elementas, turintis vieną ar kelias banguotas sekcijas bei galines tiesias sekcijas. GRG priimta 1998 m. lapkričio 27 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 13

14 1/10 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. sausio 27 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.19 punktu, 3 straipsnio 1.1 punktu. Ar Slėginių įrenginių direktyva taikoma kvėpavimo aparatų dujų cilindrams? (2003 m. sausio 27 d. pakeista gairė) Slėginių įrenginių direktyva taikoma kvėpavimo aparatų dujų cilindrams, pavyzdžiui: suslėgto oro, deguonies ar kitų kvėpavimo mišinių dujų cilindrams, kaip narų, ugniagesių bei asbestą panaudojančių darbininkų nešiojamieji dujų cilindrai. Slėginių įrenginių direktyva netaikoma šiems kvėpavimo įrenginių dujų cilindrams: dujų cilindrams, įrengiamiems ligoninių deguonies/ oro tiekimo centruose, kriogeniniams indams. Atsižvelgiant į gabenimo sąlygas, gali būti taip pat taikomi ADR, RID, IMDG kodekso ir (arba) ICAO konvencijos reikalavimai. Jeigu gamintojas numato, kad dujų cilindrai bus naudojami tiek kvėpavimo įrenginiuose, tiek pavojingų prekių gabenimui, tai cilindrai turi atitikti abiejų direktyvų reikalavimus ir būti pažymėti tiek CE ženklu, tiek Π ženklu (žr. 1/30 gairę). Argumentai: Konkreti nuoroda į kvėpavimo aparatų dujų cilindrus, pateikta 3 straipsnyje, apriboja bendras išimtis, nurodytas 1 straipsnio 3.19 punkte. Be to, Gabenamųjų slėginių įrenginių direktyvoje (GSĮD) aiškiai nurodyta, kad ji netaikoma kvėpavimo aparatų dujų cilindrams (konstatuojamosios dalies 9 punktas ir 2 straipsnio 1 dalis). Pastaba: Kvėpavimo aparatas asmeninė apsauginė priemonė, skirta panaudoti vienam asmeniui. GRG priimta 2002 m. gruodžio 4 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. sausio 27 d. 1/11 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. lapkričio 8 d., su 2003 m. lapkričio 3 d. pakeitimais] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.10 punktu. Kaip tiksliau suprasti 1 straipsnio 3.10 punktą, ypač formuluotę "kuriems slėgis nėra svarbus projekto veiksnys"? 14

15 1. 1 straipsnio 3.10 punkte nustatyta, kad SĮD netaikoma slėgio veikiamiems įrenginiams, turintiems korpusą ar mechanizmus: a) jeigu šių įrenginių matmenys visų pirma nustatomi pagal kitokią nei slėgis apkrovą, t. y. kuriems slėgis nėra svarbus projekto veiksnys, bei jeigu jie pirmiausia skirti perkelti ar sukti arba kitoms funkcijoms, ne slėgio apkrovos neutralizavimui. 2. Šiems įrenginiams gali būti priskiriami: varikliai, įskaitant turbinas ir vidaus degimo variklius; garo mašinos, dujų (garų) turbinos, turbogeneratoriai, kompresoriai, siurbliai ir vykdantieji įtaisai bei padangų vulkanizavimo formos. 3. Šiems įrenginiams slėgį galima laikyti nesvarbiu veiksniu, jeigu vienas kuris nors iš kitų veiksnių arba visi jie drauge yra svarbesni negu slėgis. Kiti veiksniai gali būti, pavyzdžiui, tokie: dinaminės apkrovos su vibracija arba esant per dideliam ciklų skaičiui; šiluminės apkrovos kartu su sudėtinga konstrukcijos forma; konstrukcijos standumas dėl išorinių mechaninių apkrovų arba reikalavimų, siejamų su dideliu svoriu; reikalavimai, siejami su mažu pailgėjimu, mažų skersmens kitimu arba mažu kitų deformacijų dydžiu, kai standumo reikalavimai keliami įrenginiui atsižvelgiant į jo funkcijas. Atitinkamas sprendimas turi būti priimamas atskirai kiekvienu atveju atsižvelgiant į saugią nusistovėjusią mašinų gamybos praktiką. 4. Pats matmenų perviršijimas negali būti pašalinimo iš SĮD taikymo srities priežastimi atsižvelgiant į 1 straipsnio 3.10 punkto nuostatas. Aiškinamosios pastabos: 1 Nei vienas veiksnys nėra įtrauktas į SĮD reikalavimus. Todėl bet koks veiksnys, nurodytas gairėje, yra SĮD nenumatytas ir jo turi būti vengiama. 2 Jeigu priimant sprendimą, ar taikomi, ar ne SĮD reikalavimai, buvo atsižvelgta į tam tikrą veiksnį, dėl to galimas matmenų viršijimas tuo atveju, kai slėginis įrenginys neprivalo atitikti SĮD reikalavimų. Tai nepriimtina. 3 Norint nuspręsti, ar galima nepaisyti veiksnio, dėl kurio viršijami matmenys, reikės atlikti detalią įtempių analizę, ypač jeigu tas veiksnys siejamas su pagrindiniu membraniniu įtempiu. Šis uždavinys gerokai pralenkia šiuolaikinę nusistovėjusią gamybos praktiką. 4 Be to, kyla pavojus, kad bus nepastebėti svarbiausi veiksniai, paaiškinti 1 3 punktuose, jeigu remiantis tik matmenų viršijimo veiksniu bus priimamas sprendimas, ar slėgis yra svarbus projekto veiksnys. GRG priimta 1999 m. birželio 10 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. lapkričio 8 d. 1/12 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d., su 2004 m. rugsėjo 7 d. pakeitimais] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.6 punktu, 1 straipsnio 3.10 punktu. Ar Direktyva taikoma hermetiškai užsandarintiems kompresoriams ir pusiau hermetiškiems kompresoriams? 15

16 1) Įrenginiai, kurie pagal SĮD priskiriami prie ne aukštesnės kaip I kategorijos ir kuriems taikoma viena iš direktyvų, nurodytų 1 straipsnio 3.6 punkte, pvz., Žemos įtampos arba Mašinų direktyva, pašalinami iš SĮD taikymo srities. Ši taisyklė taikoma ne aukštesnės kaip I kategorijos hermetiškiems ir pusiau hermetiškiems kompresoriams. 2) Nuostatos dėl išimčių, išdėstytos 1 straipsnio 3.10 punkte, netaikomos hermetiškiems kompresoriams, nes šiuo atveju slėgis yra svarbus projekto veiksnys, kadangi jų išorinio korpuso pagrindinė funkcija yra šaldalo išlaikymas. 3) Sprendimas dėl to, ar 1 straipsnio 3.10 punkte išdėstytos nuostatos dėl išimčių turi būti taikomos pusiau hermetiškiems kompresoriams, kuriuose yra judamųjų dalių ir kurių išorinis korpusas suprojektuotas atsižvelgiant pirmiausia į mechanines apkrovas (greitis ir vibracija), šilumines apkrovas (siekiant apriboti galimas deformacijas dėl temperatūros), konstrukcijos standumą (išorinės mechaninės apkrovos ir įrenginio svoris), turi būti priimamas atskirai kiekvienu atveju (žr. 1/11 gairę). Pastaba: Nustatant skaičiuojamąjį tūrį pagal termino "tūris" apibrėžimą, pateiktą 1 straipsnio 2.5 punkte, reikia atmesti mechaninių dalių, bet ne įpilamos alyvos tūrį. GRG priimta 2004 m. balandžio 15 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. rugsėjo 7 d. 1/13 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Gairė siejama su 1 straipsniu. Ar Slėginių įrenginių direktyva taikoma slėginių indų vakuuminei izoliacijai? Taip. Argumentai: Didžiausias leidžiamasis vakuuminių gaubtų slėgis ne didesnis kaip 0,5 bar, todėl jie nėra slėginiai įrenginiai tiesiogine šios sąvokos prasme. Tačiau kaip konstrukciniai elementai, pritvirtinti prie slėgio veikiamų dalių, jie yra sudedamosios slėginių įrenginių dalys, todėl reikia atsižvelgti į bet kurį vakuuminio gaubto ir izoliacijos neigiamą poveikį slėgio veikiamoms dalims ir tokio poveikio išvengti. GRG priimta 1999 m. sausio 27 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 1/14 gairė 16

17 [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. sausio 27 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 2.1 punktu. Jeigu gabenamosios cisternos, skirtos gabenti bet kurios rūšies transporto priemonėmis, buvo suprojektuotos, pagamintos ir patvirtintos pavojingų prekių gabenimui pagal ADR, RID, IMDG kodeksą arba ICAO konvenciją, ar būtina, kad jos taip pat atitiktų SĮD, kai yra pateikiamos į rinką? (2003 m. sausio 27 d. pakeista gairė) Ne. Pagal SĮD 1 straipsnio 3.19 punktą SĮD netaikoma gabenamosioms cisternoms, kurioms taikomas ADR, RID, IMDG kodeksas arba ICAO konvencija. Jeigu gamintojas deklaruoja, kad gabenamosios cisternos, suprojektuotos, pagamintos ir patvirtintos pavojingų prekių gabenimui pagal ADR, RID, IMDG kodeksą arba ICAO konvenciją, yra skirtos gabenti tiek pavojingas, tiek nepavojingas prekes, 1 straipsnio 3.19 punkto nuostatos dėl išimčių vis tiek gali būti taikomos (žr. 1/30 gairę). Antra vertus, jeigu gabenamoji cisterna nebuvo suprojektuota, pagaminta ir patvirtinta pagal ADR, RID, IMDG kodekso arba ICAO konvencijos nuostatas, joje leidžiama gabenti tik nepavojingus skysčius ir kietąsias medžiagas. Šios gabenamosios cisternos nepašalinamos iš SĮD taikymo srities ir ši direktyva turi būti joms taikoma direktyvoje nustatytais atvejais. Visos gabenamosios cisternos, kurioms taikomi 1 straipsnio 3.19 punkte išvardytos sutartys ir konvencijos, turi būti suprojektuotos ir pagamintos atsižvelgiant į didžiausią leidžiamąjį darbinį slėgį, atitikti pradinio slėginio bandymo reikalavimus ir turi būti periodiškai tikrinamos visą jų naudojimo laikotarpį. Šie reikalavimai siejami su saugiu slėgio išlaikymu ir slėgio keliamais pavojais, tačiau visų pirma su gabenimo sauga. Kas dėl gabenamųjų cisternų, kurios naudojamos, pavyzdžiui, kaip laikymo indai, arba dėl jų ištuštinimo gabenimo kodeksuose nenumatytomis sąlygomis, tai tokiais atvejais derėtų vadovautis atitinkamais nacionaliniais teisės aktais. Pavyzdžiui, reikės priimti sprendimą dėl apsauginių vožtuvų įrengimo pačioje cisternoje arba ištuštinimo stotyje. Ši pastraipa netaikoma cisternoms, kurios pažymimos ir CE ženklu, ir Π ženklu (žr. 1/30 gairę). Pastaba: Žr. taip pat 1/2 gairę. GRG priimta 2002 m. gruodžio 4 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. sausio 27 d. 1/15 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. lapkričio 8 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu. Ar direktyva taikoma pagalbinio slėginio įtaiso funkcinei paskirčiai, minėtai 1 straipsnio papunktyje? 17

18 Taip, jeigu su slėgiu siejamas pavojus apibūdintas atsižvelgiant į pagalbinio slėginio įtaiso funkcinę paskirtį (žr. taip pat 1/8 gairę). Pavyzdžiai su vožtuvais: GRG priimta 1999 m. liepos 15 d. Jeigu vožtuvas vienintelė priemonė slėginio įrenginio turiniui atskirti nuo atmosferos arba nuo toliau esančių įrenginių, kurie nėra skirti išlaikyti prieš vožtuvą esantį slėgį, vidinės atskiriančios vožtuvo dalys turi atitikti atitinkamus esminius saugos reikalavimus, išdėstytus I priede; Jeigu vožtuvas skirtas montavimui tarp slėginio indo ir slėginio vamzdyno ir jie abu gali išlaikyti slėgį, su darbine vožtuvo funkcija nesiejamas joks pavojus dėl slėgio, todėl vidinės vožtuvo dalys neturi atitikti tam tikrų esminių saugos reikalavimų, išdėstytų I priede. Numatomas vožtuvo panaudojimas turi būti aprašytas naudojimo taisyklėse, ir, jeigu vožtuvas bus naudojamas kaip vienintelė atskyrimo priemonė, jis turi atitikti atitinkamus esminius saugos reikalavimus, išdėstytus Direktyvoje. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. lapkričio 8 d. 1/16 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. birželio 29 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.2 punktu. Pagal 1 straipsnio 3.2 punktą iš direktyvos taikymo srities pašalinami "vandens tiekimo, skirstymo ir nuotėkų šalinimo sistemų tinklai ir su jais susiję įrenginiai". Kaip paaiškinti terminų "vanduo", "sistemų tinklai ir susiję įrenginiai" pavartojimą šiame kontekste? "Vanduo" reiškia geriamąjį vandenį, nuotėkų vandenį ir tekalus. "Sistemų tinklai ir susiję įrenginiai" reiškia pilnutines vandens tiekimo, skirstymo ir nuotėkų šalinimo sistemas. Jie driekiasi iki panaudojimo taškų pastatuose, gamybos aikštelėse ir gamyklose, jiems priskiriami įrenginiai, tiesiogiai siejami su šiais sistemų tinklais, tokie kaip vandens skaitikliai ir magistralių vožtuvai. Slėginiai indai, kaip plėtimosi indai, nelaikomi šių "sistemų tinklų ir susijusių įrenginių" dalimis ir todėl nepašalinami iš direktyvos taikymo srities. Pastaba: Dėl centralizuoto šildymo vandens žr. 1/18 gairę. Argumentai: Tai neabejotinai buvo Tarybos ketinimas. Pažymėtina, kad kai kurie kalbiniai variantai nėra aiškūs šiuo klausimu. GRG priimta 2000 m. gegužės 3 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. birželio 29 d. 18

19 1/17 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. lapkričio 8 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.1 punktu. Ką reiškia "standartiniai slėginiai įrenginiai" 1 straipsnio 3.1 punkte, kuriame kalbama apie vamzdynus? Standartiniai slėginiai įrenginiai neprojektuojami ir negaminami specialiai konkrečiam tiekimo vamzdynui, bet skirti daugeliui atvejų, įskaitant kitus tiekimo vamzdynus arba, pavyzdžiui, pramoninius vamzdynus. GRG priimta 1999 m. rugsėjo 3 d. Tipiški standartinių slėginių įrenginių, prijungiamų prie vamzdynų, montuojamų slėgio reguliavimo stotyse ar kompresorinėse, pavyzdžiai gali būti matavimo prietaisai, vožtuvai, slėgio reguliatoriai, apsauginiai vožtuvai, filtrai, šilumokaičiai, indai. Šiems įrenginiams Direktyva taikoma. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. lapkričio 8 d. 1/18 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. balandžio 23 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.1 punktu. Ar Direktyva taikoma vamzdynams, kuriais tiekiamas centralizuoto šildymo vanduo? Ne. Pagal 1 straipsnio 3.1 punktą "... vamzdynų sistemų tinklas, skirtas bet kokio skysčio tiekimui... į pakrantėje ar jūroje esantį įrenginį arba iš jo...", pašalinamas iš Direktyvos taikymo srities. Šioms sistemoms priskiriami centralizuoto šildymo vamzdynai, kadangi Direktyva taikoma standartiniams slėginiams įrenginiams, sumontuotiems, pvz., katilinėse ir siurblinėse (žr. 1/17 gairę). Argumentai: Iš pradžių buvo numatyta šiuos vamzdynus pašalinti iš direktyvos taikymo srities. Tai akivaizdu iš pradinio Komisijos pasiūlymo, pateikto , kur atitinkamame apibrėžime (1 straipsnio papunktis) buvo nurodyta, kad specialiai centralizuoto šildymo takiųjų medžiagų tiekimui suprojektuoti vamzdynai ir jų pagalbiniai įtaisai nepriskiriami prie "vamzdynų". Vėliau teiginys buvo perkeltas į bendrąsias išimtis, išdėstytas 1 straipsnio 3.1 punkte. --- Patvirtinta 2000 m. birželio 29 d. GRG priimta 1999 m. spalio 25 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. kovo 23 d. 19

20 1/19 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. kovo 24 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.6 punktu, 1 straipsnio 3.10 punktu. Ar SĮD taikoma hidrauliniams įrenginiams ir sistemoms, kuriose naudojami skysčiai ir dujos, priskiriamos 2 grupei? Hidrauliniams įrenginiams ir sistemoms, kuriose naudojami skysčiai ir dujos, priskiriamos 2 grupei pagal 9 straipsnio 2.2 papunktį, taikomos šios nuostatos: (1) SĮD netaikoma: (1.1) remiantis išimtimis, nurodytomis 1 straipsnio 3.6 punkte (pavyzdžiui, dėl to, kad taikoma Mašinų direktyva): vamzdžių sistemoms ir jungiamiesiems įtaisams, skirtiems 2 grupės skysčiams, kai DN 200 ir bet koks slėgis, arba kai DN > 200 ir PS 500 bar; vamzdžių sistemoms ir jungiamiesiems įtaisams, skirtiems 2 grupės skysčiams, kai DN 100 arba PS DN 3500 bar; ne aukštesnės kaip I kategorijos pagalbiniams slėginiams įtaisams (pvz., filtro korpusui); ne aukštesnės kaip I kategorijos hidrauliniams vykdomiesiems įtaisams, siurbliams ir valdymo vožtuvams. (1.2) remiantis išimtimis, nurodytomis 1 straipsnio 3.10 punkte (žr. 1/11 gairę): hidrauliniams vykdomiesiems įtaisams (varikliams, cilindrams ir t. t.); hidrauliniams siurbliams; valdymo vožtuvams (skirstytuvams). (2) SĮD taikoma: GRG priimta 1999 m. spalio 25 d. visiems akumuliatoriams (balioniniams, stūmokliniams ir diafragminiams); slėginiams įrenginiams, kurie nepašalinami iš SĮD taikymo srities pagal pirmiau pateiktą 1 punktą. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. kovo 24 d. 1/20 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. spalio 3 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, I priedo 2.10 poskyriu, I priedo 2.11 poskyriu. Kokiu atveju matavimo ar kontrolės sistema laikoma pagalbiniu saugos įtaisu, kuriam taikoma SĮD? 20

21 Viena matavimo sistema negali būti laikoma pagalbiniu saugos įtaisu, nes pagalbinis saugos įtaisas, kaip nurodyta SĮD, privalo: atlikti matavimo ar aptikimo funkciją bei reguliavimo, sustabdymo arba sustabdymo ir blokavimo suaktyvinimo funkciją. Kad kontrolės sistema būtų priskiriama prie pagalbinių saugos įtaisų, ji turi būti suprojektuota ir pateikta į rinką kaip pagrindinė priemonė apsaugoti, kad nebūtų viršijamos leidžiamosios slėginio įrenginio normos, ir todėl ji turi atitikti atitinkamus esminius reikalavimus, išdėstytus I priedo 2.11 poskyryje. Pastaba: Galima spėti, kad kai kurios matavimo ar kontrolės sistemos nesąmoningai bus naudojamos kaip pagalbiniai saugos įtaisai. Kur tai įmanoma, gamintojai į naudojimo taisykles privalo įtraukti specialų įspėjimą. Žr. taip pat 1/25 ir 2/16 gaires. GRG priimta 2002 m. birželio 19 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. spalio 3 d. 1/22 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. birželio 19 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 2.1 punktu. Kas gali būti patarta dėl Direktyvos taikymo tokioms slėginių įrenginių sudedamosioms dalims, kaip jungės, dugnai ir atvamzdžiai? Jeigu šios sudedamosios dalys pritvirtinamos prie slėginio įrenginio, taikomi atitinkami Direktyvos reikalavimai. Vis gi šios sudedamosios dalys neatitinka slėginių įrenginių apibrėžimo, pateikto 1 straipsnio 2.1 punkte, todėl jos negali būti žymimos CE ženklu. Slėginių įrenginių gamintojas privalo užtikrinti, kad naudojant šias sudedamąsias dalis slėginiai įrenginiai atitiktų esminius saugos reikalavimus, išdėstytus Direktyvoje. Žr. taip pat 1/8 gairę. GRG priimta 2000 m. gegužės 4 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. birželio 29 d. 1/23 gairė 21

22 [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. kovo 24 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 1.1 punktu. Ar SĮD taikoma nešiojamųjų gesintuvų darbinei funkcijai? Ne, Direktyva taikoma tik su slėgiu siejamiems pavojams. Žr. taip pat 1/1 gairę. GRG priimta 1999 m. gruodžio 14 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. kovo 24 d. 1/24 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. spalio 3 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 2.7 punktu. Pagal apibrėžimą, pateiktą 1 straipsnio 2.7 punkte, takiosiose medžiagose gali būti suspenduotų kietųjų dalelių. Ar pasiskirsčiusių dujose kietųjų dalelių arba skysčio lašelių sistema taip pat laikoma takiąja medžiaga SĮD prasme? Taip. Pastaba: Nors terminas "suspensija", vartojamas 1 straipsnio 2.7 punkte, kai kuriomis kalbomis reiškia tik skystį su kietosiomis dalelėmis, iš šio apibrėžimo konteksto akivaizdu, kad dujos su kietosiomis dalelėmis arba skysčio lašeliais turi būti laikomos takiąja medžiaga. GRG priimta 2002 m. birželio 19 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. spalio 3 d. 1/25 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. birželio 29 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, 1 straipsnio papunkčiu. 22

23 Ar SĮD taikoma jutikliams, naudojamiems kaip saugos užtikrinimo sistemos, skirtos slėginio įrenginio apsaugai, dalys? Pats jutiklis neatitinka nei pagalbinio slėginio įtaiso apibrėžimo pagal 1 straipsnio papunktį (žr. 1/8 gairę), nei pagalbinio saugos įtaiso apibrėžimo pagal 1 straipsnio papunktį. Vadinasi, atskiras jutiklis negali būti pažymėtas CE ženklu, remiantis SĮD. GRG priimta 2000 m. kovo 5 d. Pagal Direktyvą nustatytos atitikties įvertinimo procedūros ir esminiai saugos reikalavimai siejami su visa saugos užtikrinimo sistema. Jutikliui gali būti keliami kitokie reikalavimai, atsižvelgiant į taikomą saugos užtikrinimo koncepciją (pavyzdžiui, perteklumas ar veikimas be sutrikimų žr. I priedo punktą). Pastaba: Šioje gairėje terminas "jutiklis" reiškia "matavimo priemonės arba matavimo grandinės elementas, kurį tiesiogiai veikia matuojamasis dydis", kaip apibrėžta "Tarptautiniame pagrindinių ir bendrųjų metrologijos terminų žodyne", kurį parengė BIMP, OIML, ISO, IEC. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. birželio 29 d. 1/26 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. lapkričio 28 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.6 punktu. 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visiems "įrenginiams, kurie pagal šios Direktyvos 9 straipsnį priskiriami ne aukštesnei kaip I kategorijai ir kuriems taikoma viena iš nurodytų direktyvų, [...] šios Direktyvos nuostatos netaikomos". Katilai ir slėginiai indai aiškiai pašalinti iš su mašinomis siejamos Direktyvos 98/37/EB taikymo srities. Kokios taisyklės taikomos katilams ir slėginiams indams, priskiriamiems I kategorijai ir montuojamiems mašinose, kurioms taikoma Direktyva 98/37/EB? Jeigu jie atskirai pateikiami į rinką, tai taikoma SĮD. Kadangi katilai ir slėginiai indai aiškiai pašalinti iš Mašinų direktyvos 98/37/EB taikymo srities, tai išimtys, nustatytos SĮD 1 straipsnio 3.6 punkte, šiuo atveju negalioja. Vis gi, jeigu į rinką pateikiamam produktui taikoma Mašinų direktyva, tai išimtys, nustatytos SĮD 1 straipsnio 3.6 punkte, taikomos bet kuriam kitam slėginiam įrenginiui, priskiriamam I kategorijai, kuris yra šios mašinos sudedamoji dalis, jeigu šis įrenginys nebuvo atskirai pateiktas į rinką (t. y. jam netaikoma Slėginių įrenginių direktyva). Šiuo atveju esminiai saugos reikalavimai, nustatyti SĮD, veiksmingas būdas pasiekti atitinkamą saugos lygį pavojaus, kurį kelia slėgis, atveju. Pastaba: Nepaisant pirmiau išdėstyto, nedraudžiama naudoti mašinose ar kituose produktuose slėginius įrenginius, pažymėtus CE ženklu Prancūzijos išlyga dėl lingvistinio dviprasmiškumo (turi būti išspręsta) ---- GRG priimta 2001 m. rugsėjo 29 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. lapkričio 28 d. 23

24 1/27 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.14 punktu. Ką reiškia terminas "mobilus jūroje naudojamas įrenginys"? Mobilus jūroje naudojamas įrenginys tai jūroje naudojamas įrenginys, neskirtas nuolat ar ilgą laiką būti eksploatavimo vietoje, bet suprojektuotas taip, kad jį būtų galima perkelti iš vienos vietos į kitą, nesvarbu, ar jis turi ar neturi varymo priemonių arba kojų nuleidimo ant jūros dugno priemonių (pavyzdžiui, įrenginys, naudojamas tik žvalgymui). Gavybai skirti plūdrieji įrenginiai, kaip, pavyzdžiui, plūdrieji gavybos, laikymo ir iškrovimo įrenginiai, paprastai pagaminti tanklaivio konstrukcijų pagrindu (angl. santrumpa FPSO), ir plūdriosios gavybos platformos, pagamintos pusiau povandeninių laivų pagrindu (angl. santrumpa FPP), nelaikomi mobiliais. GRG priimta 2002 m. kovo 13 d. Pastaba: SĮD netaikoma slėginiams įrenginiams, kurie specialiai skirti mobiliems jūroje naudojamiems įrenginiams, tačiau SĮD taikoma slėginiams įrenginiams, kurie skirti montavimui tiek FPSO ir (arba) FPP įrenginiuose, tiek mobiliuose jūroje naudojamuose įrenginiuose. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 1/28 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. balandžio 3 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.1 punktu. Ar SĮD taikoma tokioms tiekimo vamzdynų stotims, kaip kompresorinės, slėgio reguliavimo stotys, matavimo stotys? Šios stotys yra slėgio veikiamos sistemos, kurias gali sudaryti kompresoriai, šilumokaičiai, vožtuvai, filtrai ir t. t. Jeigu jos suprojektuotos specialiai vamzdynams, jos laikomos prijungiamais įrenginiais ir todėl, remiantis 1 straipsnio 3.1 punkto, SĮD joms netaikoma. Ši išimtis negalioja standartiniams slėginiams įrenginiams, kurie gali būti naudojami šiose stotyse (žr. 1/17 gairę). GRG priimta 2001 m. vasario 21 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. balandžio 3 d. 24

25 1/29 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. balandžio 3 d., su 2004 m. rugsėjo 7 d. pakeitimais] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.1 punktu. Kur baigiasi vamzdynas, kuriam taikoma 1 straipsnio 3.1 punkto išimtis, jeigu vamzdyno slėgio reguliavimo stotis yra pramoninio įrenginio ribose? a) Vamzdyno, kuriam taikoma 1 straipsnio 3.1 punkto išimtis, paskutinis elementas tai atskiriamasis įtaisas, sumontuotas ties pramoninio įrenginio riba (įrenginio ribose). b) Jeigu, kaip pavaizduota schemoje, vamzdyne yra sumontuoti prijungiamieji įrenginiai, kurie skirti specialiai vamzdynams, kaip, pavyzdžiui, slėgio reguliavimo stotis, jie pašalinami iš SĮD taikymo srities. Žr. taip pat 1/17 ir 1/28 gaires. Pastaba: SĮD taikoma visiems vamzdynams, esantiems pramoninio įrenginio ribose ir už pirmiau minėtų atskiriamųjų vožtuvų. Prie šių vamzdynų priskiriamos vamzdžių sistemos tarp atskirų darbinių įtaisų ar mašinų, arba laikymo įrenginių. GRG priimta 2004 m. birželio 15 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. rugsėjo 7 d. 1/30 gairė 25

26 [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. sausio 27 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 2.1 punktu. Ar slėginis įrenginys gali būti pažymėtas CE ženklu pagal SĮD bei Π ženklu pagal Gabenamųjų slėginių įrenginių direktyvą (GSĮD)? (2003 m. sausio 27 d. pakeista gairė) Taip. Toks dvigubas žymėjimas nurodo, kad slėginis įrenginys atitinka abiejų direktyvų reikalavimus ir gali būti naudojamas abiejų direktyvų nustatytomis sąlygomis be papildomo įvertinimo. Panašų įrenginį, pažymėtą tik Π ženklu, galima taip pat naudoti kaip slėginį įrenginį, kai nėra taikomas ADR ir (arba) RID, tačiau būtina atsižvelgti į galimus nacionalinius teisės aktus arba į SĮD, jeigu įrenginys montuojamas agregate, kuriam taikoma SĮD. Taigi, jeigu gamintojas numato, kad produktas bus naudojamas abiejų direktyvų nustatytomis sąlygomis ir jį atitinkamai projektuoja ir gamina, produktas turi būti žymimas abiem ženklais atsižvelgiant į kiekvienoje direktyvoje nustatytus apribojimus (pavyzdžiui, CE ženklu negali būti pažymėti įrenginiai, suprojektuoti ir pagaminti atsižvelgiant į patikimą nusistovėjusią mašinų gamybos praktiką (žr. 3 straipsnio 3 dalį), o Π ženklo ženklu tam tikri pagalbiniai įtaisai). Jeigu gamintojas numato, kad produktas bus naudojamas tik vienos direktyvos nustatytomis sąlygomis, tai turi būti taikomos tik vienos direktyvos nuostatos ir produktas turi būti žymimas (pagrįstais atvejais) tik vienu ženklu (žr. taip pat 1/33 gairę). Žr. taip pat 1/14 ir 1/33 gaires. Argumentai: Nors SĮD 1 straipsnio 3.19 punktas iš esmės ir pašalina iš SĮD taikymo srities įrenginius, kuriems taikomas ADR ir (arba) RID, gamintojas ne visada gali žinoti, ar šis konkretus jo pagamintas įrenginys jo naudojimo laikotarpiu bus naudojamas sąlygomis, numatytomis šių tarptautinių gabenimo sutarčių. Ypač šie teiginiai taikytini papildomiems įtaisams, kurie gali būti sėkmingai naudojami abiem tikslams be techninių pakeitimų. Tokiu atveju sužinoti, kuri iš dviejų direktyvų neturi būti taikoma produktui, bus galima tik po to, kai naudotojas priims įrenginį eksploatuoti. Iki tol reikia laikyti, kad turi būti taikomos abi direktyvos. Toks dvigubas žymėjimas nepažeidžia SĮD 16 straipsnio, nes iki produkto pateikimo į rinką jis neturi būti pašalinamas iš SĮD taikymo srities. Kai vėliau produktas faktiškai bus naudojamas pavojingų prekių gabenimui, tas faktas, kad jis pažymėtas CE ženklu, neturės reikšmės. GRG priimta 2002 m. lapkričio 6 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. sausio 27 d. 1/31 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. balandžio 3 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.1 punktu, 1 straipsnio 3.10 punktu. Ar SĮD taikoma gamtinių dujų degalinėms? SĮD taikoma gamtinių dujų degalinėms. Joms netaikoma 1 straipsnio 3.1 punkto išimtis, kuri taikoma prijungtiems įrenginiams, suprojektuotiems būtent vamzdynams. Kompresoriai pagal 1 straipsnio 3.10 punktą priskiriami mašinoms (mechanizmams), todėl jiems galima netaikyti SĮD (žr. 1/11 gairę). 26

27 GRG priimta 2000 m. lapkričio 28 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. balandžio 3 d. 1/32 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. sausio 27 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.1 punktu, 1 straipsnio 3.20 punktu. Ar centralizuoto šildymo vamzdynų pastotės laikomos "agregatais" pagal Slėginių įrenginių direktyvą (SĮD)? Taip. Šios pastotės yra už paskutinio atskiriamojo įtaiso, paprastai pastato ar pramoninio įrenginio ribose, todėl joms netaikoma išimtis, nurodyta 1 straipsnio 3.1 punkte. Pastaba: Žr. taip pat 3/2 gairę tam atvejui, kai pastotės sudedamųjų dalių surinkimas atliekamas naudotojui prisiimant atsakomybę Žr. taip pat 3/8 gairę dėl termino "agregatas" apibrėžimo. GRG priimta 2002 m. lapkričio 6 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. sausio 27 d. 1/33 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. sausio 27 d.] G airė siejama su 1 straipsnio 3.19 punktu. Ar galima talpyklas (pagal apibrėžimą, pateiktą Gabenamųjų slėginių įrenginių direktyvos 2 straipsnyje), pažymėtas Π ženklu, naudoti kaip stacionarius slėginius įrenginius, net jei jie nebus pažymėti CE ženklu? (2003 m. sausio 27 d. pakeista gairė) Taip, jeigu pažymėta Π ženklu talpykla buvo pateikta į rinką ir naudojama kaip gabenamasis slėginis įrenginys, ją galima po to nuolat naudoti kaip stacionarų slėginį įrenginį, net jei jis nebus pažymėtas CE ženklu. Tokiam panaudojimui gali būti taikomi nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys naudojimo sąlygas, įrengimą ir periodinį patikrinimą. 27

28 Argumentai: Gabenamųjų slėginių įrenginių direktyvos 6 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad "valstybės narės gali nustatyti nacionalinius reikalavimus, keliamus gabenamųjų slėginių įrenginių laikymui arba naudojimui, bet ne patiems gabenamiesiems slėginiams įrenginiams...". 1 pastaba: Terminą "stacionarūs slėginiai įrenginiai" reikia suprasti kaip "slėginiai įrenginiai, kuriems taikoma Slėginių įrenginių direktyva", net nepaisant to, kad šioms talpykloms ir taikoma SĮD 1 straipsnio 3.19 punkto išimtis. 2 pastaba: Žr. 1/30 gairę dėl talpyklų žymėjimo dviem ženklais (CE ženklu ir Π ženklu). GRG priimta 2002 m. lapkričio 6 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. sausio 27 d. 1/34 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. balandžio 4 d.] Slėginių įrengini ų direktyva 97/23/EB Gairė siejama su 1 straipsnio 3.19 punktu, 3 straipsnio 1.1 punktu, II priedu. Ar Slėginių įrenginių direktyva taikoma srutovežiams, ištuštinamiems naudojant suslėgtą orą? Taip, jeigu suslėgto oro PS didesnis kaip 0,5 bar. Suslėgto oro PS ir cisternos vidaus tūris lemia kategoriją pagal II priedo 2 lentelę. Argumentai: Srutovežiai nepašalinami iš SĮD taikymo srities pagal 1 straipsnio 3.19 punktą. Jie nepriskiriami cisternoms, skirtoms gabenti pavojingas prekes. Pastaba: Srutovežis tai žemės ūkio mašina, skirta laukų tręšimui skystuoju mėšlu. Tai ant ratų sumontuota cisterna, paprastai traukiama traktoriumi laukuose ir nuo vieno lauko prie kito. Suslėgtas oras palengvina cisternos ištuštinimą. Žr. taip pat 1/2 gairę. GRG priimta 2001 m. vasario 21 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. balandžio 4 d. 1/35 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. vasario 22 d.] Slėginių įrengini ų direktyva 97/23/EB Gairė siejama su 1 straipsnio 1 dalimi, 1 straipsnio 3.19 punktu. 28

29 Ar Slėginių įrenginių direktyva taikoma purškiamųjų dujų kasetėms *), naudojamoms nešiojamuosiuose gesintuvuose? Ne, šioms kasetėms taikomas ADR, todėl pagal 1 straipsnio 3.19 punktą jos pašalinamos iš SĮD taikymo srities. Pastaba: Žr. 1/1 ir 2/14 gaires. GRG priimta 2002 m. sausio 15 d. *) ADR tekste naudojamas kitoks terminas: vienkartinės ir pakartotinai pripildomos purškiamųjų dujų kasetės ADR vadinamos balionėliais. ADR apibūdinamų dujų kasečių ribinis slėgis 13,2 bar; ši vertė viršijama talpyklose, su kuriomis siejama ši gairė. ----redakciniai taisymai atlikti Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. vasario 27 d. 1/36 gairė [Pirmoji redakci ja, priimta 2002 m. gruodžio 27 d. ] Slėginių įrenginių direktyva 97/23/ EB Gairė siejama su 1 straipsnio 3.19 punktu, 3 straipsnio 1.1 punktu, II priedo T2 lentele. Kuri iš direktyvų SĮD ar GSĮD taikoma pateikiamiems į rinką dujų cilindrams, skirtiems stacionariems ugnies gesinimo įrenginiams? Kadangi šie dujų cilindrai gabenami iki pripildymo stoties ir atgal, ir todėl jiems taikomas ADR, jie pašalinami iš SĮD taikymo srities, remiantis 1 straipsnio 3.19 punktu. 1 pastaba: Jiems netaikoma išimtis, nurodyta 3 straipsnio 1.1 punkto antroje įtraukoje, kuri siejama tik su nešiojamaisiais gesintuvais. 2 pastaba: Šiems cilindrams taikoma GSĮD. GRG priimta 2001 m. gruodžio 19 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. vasario 27 d. 1/37 gairė 29

30 [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. vasario 27 d., su 2003 m. lapkričio 3 d. pakeitimais] Slėginių įrengini ų direktyva 97/23/EB Gairė siejama su 1 straipsnio 3.9 punktu. Ar Slėginių įrenginių direktyva (SĮD) taikoma tokiems slėginiams įrenginiams, kaip skirtuvai, kolektoriai, vožtuvai ir vamzdžiai, montuojami tarp povandeninio gręžinio atraminės plokštės ir naftos ir dujų gavybos ir perdirbimo platformos? Ne. Argumentai: 1 straipsnio 3.19 punkte nurodyta išimtis taikoma visiems tame punkte išvardytiems gręžinių kontrolės įrenginiams, be to, visai iki šių įrenginių (PRIEŠ SROVĘ) esančiai įrangai. 1 pastaba: Kai kuriais atvejais perdirbimo įrenginiai (pvz., skirtuvai) montuojami ant jūros dugno tarp 1 straipsnio 3.19 punkte išvardytų įrenginių ir vamzdyno (vamzdynų). Šiuo atveju SĮD taikoma perdirbimo įrenginiams. 2 pastaba: Nei apskritai SĮD, nei ypač 1 straipsnio 3.19 punkte neskiriami povandeniniai ir antvandeniniai įrenginiai. GRG priimta 2002 m. sausio 15 d. 3 pastaba: Konkretūs sprendimai dėl esminių saugos reikalavimų, pagrįsti pavojų analize, turi būti priimami atsižvelgiant į povandeninį šių įrenginių panaudojimą. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. vasario 27 d. 1/38 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, 1 straipsnio 3.2 punktu, II priedo T2 lentele, II priedo T9 lentele. Ar Slėginių įrenginių direktyva (SĮD) taikoma ugnies gesinimo sistemų, kuriose naudojamas CO 2 arba inertinės dujos, vamzdynams? Taip. 30

31 Argumentai: 1) Nors ugnies gesinimui naudojamų dujų (CO 2 arba inertinių dujų) vamzdynas veikiamas slėgiu tik akimirksnį, tuo metu, kai suveikia ugnies gesinimo sistema ir tas vamzdynas atidaromas išleidimo gale, jis bus veikiamas slėgiu PS, kuris yra didesnis nei 0,5 bar. 2) Sprinklerinės sistemos vamzdynui taikoma išimtis, nurodyta 1 straipsnio 3.2 punkte, nes jis nepriskiriamas vandens tiekimo, skirstymo ir nuotėkų šalinimo sistemų tinklams. 1 pastaba: Vietos, kuriose nurodomas slėgis PS, turi būti tokios, kad jose būtų iš tikrųjų pasiekiamas didžiausias slėgis, kuriuo bus veikiamas vamzdynas. 2 pastaba: Vamzdyno kategorija turi būti nustatoma pagal II priedo 7 lentelę, jeigu sistemoje naudojamas CO 2 arba inertinės dujos. Dėl sprinklerinių sistemų 7 lentelė turi būti taikoma "sausų vamzdžių įrengimui", o 9 lentelė vandeniui. 3 pastaba: SĮD pritaikymą apriboja tik pavojai, kuriuos kelia slėgis. SĮD netaikoma ugnies gesinimo sistemų funkcionavimui ir eksploatacinėms savybėms. Žr. taip pat 1/9 ir 9/8 gaires. GRG priimta 2002 m. balandžio 9 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 1/39 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.6 punktu. 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visiems "įrenginiams, kurie pagal šios Direktyvos 9 straipsnį priskiriami ne aukštesnei kaip I kategorijai ir kuriems taikoma viena iš nurodytų direktyvų, [...] šios Direktyvos nuostatos netaikomos". Ar ši išimtis taikoma agregatams? Taip. Argumentai: Nepaisant to, kad 9 straipsnyje kalbama apie slėginių įrenginių kategorijas, tos pačios kategorijos 10 straipsnyje taikomos ir agregatams. Direktyvos 10 straipsnio 2 dalies b punkte aiškiai apibūdinama kiekvieno agregato kategorija ir reikalaujama, kad būtų naudojami atitinkami atitikties įvertinimo moduliai iš nustatytų 10 straipsnio 1.3 punkte. Todėl nekyla jokių problemų nustatant, kokie agregatai pašalinami iš Slėginių įrenginių direktyvos taikymo srities, remiantis 1 straipsnio 3.6 punktu. Pastaba: Direktyvos teksto, išdėstyto kai kuriomis kalbomis, 10 straipsnio 2 dalies b punktas dviprasmiškas. GRG priimta 2002 m. kovo 14 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 31

32 1/40 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d., su 2003 m. gruodžio 17 d. pakeitimais] Slėginių įrengini ų direktyva 97/23/EB Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu. Ką reiškia terminas "slėgį išlaikantis korpusas", panaudotas termino "pagalbiniai slėginiai įtaisai" apibrėžime, pateiktame 1 straipsnio papunktyje? Terminas "slėgį išlaikantis korpusas" reiškia apvalkalą, kuriame laikoma arba gabenama (tūris V > 0) suslėgta (PS > 0,5) takioji medžiaga. Todėl produktas, kurio vienintelis slėgį išlaikantis paviršius yra junginis arba srieginis armatūros vienetas (pavyzdžiui, plūdinis jungiklis, įleistinis slėgio jutiklis, termoelemento kišenė), laikomas ne pagalbiniu slėginiu įtaisu, o slėginiu įrenginiu, kuriam taikoma Slėginių įrenginių direktyva (SĮD), jeigu jis naudojamas tokiame įrenginyje. Pastaba: Tai netaikoma tokiems įtaisams, jeigu jie naudojami saugai užtikrinti. Žr. taip pat 1/8, 1/22, 1/25 ir 7/19 gaires. GRG priimta 2002 m. balandžio 10 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. kovo 17 d. 1/41 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. sausio 27 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.5 punktu, 1 straipsnio 3.19 punktu. Ar SĮD taikoma suskystintųjų naftos dujų (angl. santrumpa LPG) arba suslėgtųjų gamtinių dujų (angl. santrumpa CNG) indui (bakui), sumontuotam variklio varomame šakiniame krautuve? Taip, tokiam LPG ar CNG indui SĮD taikoma ir jis turi būti pažymėtas CE ženklu. Argumentai: Variklio varomas šakinis krautuvas nėra laikomas automobiliu Tarybos direktyvos 70/156/EEB prasme, todėl jam netaikoma 1 straipsnio 3.5 punkto išimtis. 1 pastaba: Gabenamiesiems dujų cilindrams, kurie taip pat gali būti naudojami šakiniams krautuvams, taikomas ADR, dėl to jie pašalinami iš SĮD taikymo srities, remiantis 1 straipsnio 3.19 punktu. 2 pastaba: Ta pati nuostata taikoma panašioms mašinoms, kurioms netaikoma Direktyva 70/156/EEB. 32

33 GRG priimta 2002 m. lapkričio 6 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. sausio 27 d. 1/42 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. sausio 27 d.] Slėginių įrengini ų direktyva 97/23/EB Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, I priedo punktu. Ar Slėginių įrenginių direktyva (SĮD) taikoma išleidžiamajam vamzdynui, nutiestam nuo pagalbinio slėginio įtaiso ir veikiamam didesnio kaip 0,5 bar slėgio PS, jeigu medžiaga iš vamzdyno išmetama į aplinkos atmosferą? Taip. Argumentai: Nors išleidžiamasis vamzdynas bus veikiamas slėgiu tik akimirksnį ir tas vamzdynas atidaromas išleidimo gale, jis atitinka vamzdyno apibrėžimą, pateiktą 1 straipsnio papunktyje. 1 pastaba: Slopintuvas, sumontuotas išleidžiamajame vamzdyne, pašalinamas iš Direktyvos taikymo srities, remiantis 1 straipsnio 3.16 punktu. 2 pastaba: Vietos, kuriose nurodomas slėgis PS, turi būti tokios, kad jose būtų iš tikrųjų pasiekiamas didžiausias slėgis, kuriuo bus veikiamas vamzdynas. GRG priimta 2002 m. lapkričio 5 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. sausio 27 d. 1/43 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. balandžio 28 d.] Slėginių įrenginių direktyva 97/23/ EB Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, I priedo 2.10 poskyriu, I priedo 2.11 poskyriu. Ar pagalbiniais saugos įtaisais, atitinkančiais SĮD pateiktą apibrėžimą, laikomi tik įrenginiai, užkertantys kelią pavojams, kurie gali kilti dėl viršslėgio? 33

34 Ne. Pagalbiniai saugos įtaisai skirti apsaugoti slėginius įrenginius nuo bet kurių ribinių verčių (slėgio, temperatūros, vandens lygio ir t. t.) viršijimo. Įtaiso ar įtaisų derinio tinkamumas nustatomas, remiantis individualiomis įrenginio ar agregato charakteristikomis. Pavyzdžiai: a) Lygio jutiklio ir saugaus slėgio užtikrinimo sistemos derinys; b) Žemo vandens lygio jutiklio ir degiklio išjungimo įtaiso, sumontuoto ant garo katilo, įskaitant visus apsaugos užtikrinimo sistemos loginius elementus, derinys; c) Su sauga susijusi sistema, nustatanti cheminės reakcijos greitį, kad reakcija netaptų nekontroliuojama, ir suaktyvinanti pataisomuosius veiksmus. Žr. taip pat 1/20 gairę. GRG priimta 2003 m. kovo 5 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. balandžio 28 d. 1/44 gairė [Pirmoji redakci ja, priimta 2003 m. balandžio 28 d.] Slėginių įrengini ų direktyva 97/23/EB Gairė siejama su 3 straipsnio 1.1 punktu. Ar SĮD taikoma tokiems kvėpavimo aparatams, kaip autonominis kvėpavimo aparatas (angl. santrumpa SCBA), kurį paprastai sudaro balionas, reguliatorius, lanksti žarna ir kandiklis arba kaukė? Taip, kvėpavimo aparatas turi būti laikomas agregatu SĮD prasme, kurio sudedamųjų dalių atitiktis turi būti įvertinta pagal kiekvienos jų projektinį slėgį ir kitas charakteristikas, o visam agregatui taikyta visuotinė atitikties įvertinimo procedūra. Argumentai: Kvėpavimo aparatai asmeniniai apsauginiai įtaisai, todėl jiems taikoma Asmeninių apsauginių priemonių direktyva 89/686/EEB. Tačiau dėl to jie nepašalinami iš SĮD taikymo srities, jei pavojus siejam as su slėgiu. Žr. taip pat 1/10, 2/16 ir 3/8 gaires. Pastaba: Tokie pat argumentai taikomi ir nardytojų kvėpavimo aparatams. GRG priimta 2003 m. kovo 5 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. balandžio 28 d. 1/45 gairė 34

35 [Pirmoji redakcija, priimta 2004 m. rugsėjo 7 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.5 punktu. Kokiais atvejais taikoma išimtis, nurodyta 1 straipsnio 3.5 punkte? Jeigu transporto priemonė apibūdinta vienoje direktyvų 70/156/EEB, 74/150/EEB, 92/61/EEB ir slėgio įrenginys įvertintas taikant tipo tvirtinimo procedūrą pagal vieną šių direktyvų arba pavienių transporto priemonių patvirtinimo procedūrą pagal nacionalinius teisės aktus, jis pašalinamas iš SĮD taikymo srities. Priešingu atveju taikoma SĮD. Žr. taip pat 1/46 gairę. GRG priimta 2003 m. gegužės 15 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. lapkričio 3 d. 1/46 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. lapkričio 3 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.5 punktu. Ar SĮD taikoma slėginiams įrenginiams, montuojamiems ant transporto priemonių? 35

36 Pagal 1 straipsnio 3.5 punktą direktyva netaikoma "įrenginiams, skirtiems naudoti transporto priemonėse, apibrėžtose nurodytose direktyvose ir jų prieduose: m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipams tvirtinti, derinimo; m. kovo 4 d. Tarybos direktyvoje 71/150/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių tipams tvirtinti, derinimo; m. birželio 30 d. Tarybos direktyvoje 92/61/EEB dėl dviračių ar triračių motorinių transporto priemonių tipų tvirtinimo". Šios išimtys taikomos, pavyzdžiui, šiems įrenginiams, naudojamiems, kad transporto priemonė atliktų savo tiesioginę funkciją: bakams, pvz., stabdymo energijos sistemų pagalbiniams bakams (kuriems gali būti taikoma Paprastųjų slėginių indų direktyva 87/404/EEB, kurioje nėra nustatytos jokios išimtys dėl įrenginių, montuojamų ant transporto priemonių), suskystintųjų naftos dujų (LPG), suslėgtųjų gamtinių dujų (CNG) arba vandenilio bakams, toms hidraulinėms sistemoms, kurios naudojamos, kad transporto priemonė atliktų savo tiesioginę funkciją, pvz., amortizatoriams. Slėginiams įrenginiams, nenaudojamiems, kad transporto priemonė atliktų savo tiesioginę funkciją (pvz., oro kondicionavimo sistemai, ugnies gesintuvui, stacionariai sumontuotiems turistiniuose automobiliuose LPG bakams, naudojamiems tik apšildymui ar maistui paruošti), taikoma SĮD. Dėl hidraulinių sistemų žr. taip pat 3/13 gairę. Pastaba: Pagal išimtį, nurodytą 1 straipsnio 3.15 punkte, SĮD netaikoma įrenginiams su lanksčiu korpusu. Ši išimtis taikoma padangoms ir oro maišams (oro pagalvėms). Žr. taip pat 1/45 gairę. GRG priimta 2003 m. gegužės 15 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. lapkričio 3 d. 1/47 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. lapkričio 3 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, 9 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 2 dalimi. Ar leidžiama kevalinio vamzdinio šilumokaičio atsarginį ryšulį pažymėti CE ženklu atskirai nuo šilumokaičio? Ne. Argumentai: Kevalinis vamzdinis šilumokaitis vienas indas, sudarytas iš dviejų sekcijų (žr. 2/19 gairę); negalima atskirai pažymėti vienos indo sekcijos CE ženklu. Ryšulys šilumokaičio dalis, o ne slėginis įrenginys. Žr. taip pat 1/3, 1/22, 4/9 ir 7/19 gaires. GRG priimta 2003 m. rugsėjo 3 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. lapkričio 3 d. 36

37 1/48 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2004 m. kovo 17 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, 1 straipsnio 3.6 punktu, I priedo punktu. Ar Slėginių įrenginių direktyva (SĮD) taikoma liepsnos stabdikliams ir apsauginiams uždoriams? Taip, jeigu didžiausias leidžiamasis slėgis PS, kuriuo gali būti veikiami liepsnos stabdikliai ir apsauginiai uždoriai, didesnis kaip 0,5 bar, šiems įtaisams taikoma SĮD ir, apskritai, jie gali būti laikomi pagalbiniais slėginiais įtaisais. Paprastai liepsnos stabdikliams taip pat taikoma Įrangos ir saugos sistemų, skirtų naudoti sprogioje atmosferoje, direktyva (ATEX); tokiu atveju jie pašalinami iš SĮD taikymo srities, jeigu priskiriami prie ne aukštesnės kaip I kategorijos (žr. 1 straipsnio 3.6 punktą). Konkretūs sprendimai dėl esminių saugos reikalavimų, pagrįsti pavojų analize, turi būti priimami atsižvelgiant į galimą sprogimą; taip pat reikia atsižvelgti į esminius ATEX direktyvos saugos reikalavimus. GRG priimta 2003 m. sausio 20 d. 1 pastaba: Pagal 1 straipsnio 2.3 punktą PS tai didžiausias slėgis, kuriam projektuojamas liepsnos stabdiklio korpusas. Slėgis PS nebūtinai prilyginamas sprogimo slėgiui; bet kuriuo atveju į sprogimo slėgį reikia atsižvelgti ir jis gali būti nagrinėjamas kaip apkrovos variantas po to, kai bus atlikta pavojų analizė (žr. 1 straipsnio papunktį). 2 pastaba: Bendruoju atveju liepsnos stabdiklių kategorija nustatoma pagal II priedo 6 lentelę. 3 pastaba: Termino "liepsnos stabdiklis" apibrėžimas pateiktas standarte EN 12874:2001. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. kovo 17 d. 1/49 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2004 m. kovo 17 d.] Slėginių įrenginių direktyva 97/23/ EB Gairė siejama su 1 straipsnio 3.12 punktu. Ar išimtis, nurodyta 1 straipsnio 3.12 punkte, yra taikoma hidrauliniams akumuliatoriams, kurie skirti aukštos įtampos elektros įrenginių valdymui? Ne. Slėginių įrenginių direktyva taikoma šiems akumuliatoriams. Argumentai: 1 straipsnio 3.12 punkte nurodyta išimtis taikoma tik aukštos įtampos elektros įrenginių korpusams, bet ne slėginiams įrenginiams, tiekiamiems kartu su šiais aukštos įtampos elektros įrenginiais. Žr. taip pat 1/19 gairę. 37

38 GRG priimta 2003 m. gruodžio 17 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. kovo 17 d. 1/50 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2004 m. kovo 17 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.10 punktu. Ar Slėginių įrenginių direktyva (SĮD) taikoma degliniam antgaliui, sumontuotam ant vamzdyno galo? Slėginių įrenginių direktyva taikoma degliniam antgaliui, jeigu vidinis slėgis didesnis kaip 0,5 bar; šiuo atveju deglinis antgalis laikomas pagalbiniu slėginiu įtaisu. 1 pastaba: Galima laikyti, kad deglą (deglinė sistema) sudaro dvi dalys: apatinė dalis, kuri iš esmės yra išleidžiamasis vamzdynas, ir viršutinė dalis, kuri montuojama ant vamzdyno galo (paprastai tvirtinama jungėmis) ir yra deglinis antgalis, kuriame uždegama liepsna. Kai kuriose konstrukcijose naudojamas srauto reguliavimo įtaisas, gaminamas kaip deglinio antgalio dalis. 2 pastaba: Išleidžiamajam vamzdynui SĮD taikoma (žr. 1/42 gairę). GRG priimta 2004 m. vasario 24 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. kovo 17 d. 1/51 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2004 m. rugsėjo 7 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.12 punktu. Ką reiškia "aukštos įtampos" 1 straipsnio 3.12 punkto kontekste? "Aukštos įtampos" reiškia, kad normaliomis sąlygomis didžiausia įtampa tarp dviejų jungčių arba tarp vienos jungties ir žemės viršija šias vertes: 1000 V esant kintamajai srovei; 1500 V esant nuolatinei srovei. GRG priimta 2004 m. balandžio 16 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. rugsėjo 7 d. 38

39 Žemos įtampos direktyvoje 73/23/EEB su pakeitimais, atliktais pagal sprendimą 93/68/EEB, nurodyta: "1 straipsnis. Šioje direktyvoje terminas "elektrotechninis gaminys" reiškia bet kokį gaminį, skirtą naudoti esant kintamosios srovės įtampai nuo 50 V iki 1000 V ir nuolatinės srovės įtampai nuo 75 V iki 1500 V". 39

40 [Gairės] Paskutinį kartą pakeista 2005 m. vasario 9 d. Klasifikavimas ir kategorijos 2/1 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 1.4 punktu, II priedo 3 punktu. 3 straipsnio 1.4 punkto reikalavimai prieštarauja II priedo 3 punkto reikalavimams. Ar pagalbinius slėginius įtaisus galima priskirti prie įrenginių, apibūdintų 3 straipsnio 3 dalyje, kaip nurodyta II priedo lentelėse, ar jie visi turi atitikti esminius reikalavimus, kaip nurodyta 3 straipsnio 1.4 punkte? II priedo 3 punkte nurodyta, kad pagalbiniai slėginiai įtaisai turi būti skirstomi pagal atitinkamą II priedo lentelę (lenteles), atsižvelgiant į jų PS, V ir (arba) DN bei takiosios medžiagos, kuriai jie skirti, grupę. Todėl pagalbiniai slėginiai įtaisai su mažu PS, tūriu ir (arba) DN turės atitikti 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šie pagalbiniai slėginiai įtaisai neturi atitikti esminių reikalavimų, bet turi būti suprojektuoti ir pagaminti atsižvelgiant į patikimą nusistovėjusią mašinų gamybos praktiką. Argumentai: II priedo reikalavimai yra tikslesni ir viršesni. Kai direktyva buvo rengiama, aiškiai nebuvo ketinama reikalauti, kad pagalbiniai slėginiai įtaisai, skirti įrenginiams, kurie turi atitikti esminius reikalavimus, taip pat atitiktų šiuos reikalavimus. --- Švedijos išlyga. GRG priimta 1998 m. spalio 13 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 2/2 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Slėginių įrenginių direktyva 97/23/ EB Gairė siejam a su 1 straipsnio 2.6 punktu, 3 straipsnio 1.3 punktu. Direktyvoje vamzdžiai ir pagalbiniai vamzdynų įtaisai skirstomi (žr. 3 straipsnio 1.3 punktą) atsižvelgiant į DN dydį (apibūdintą 1 straipsnio 2.6 punkte). Kaip turi būti taikoma Direktyva, kai reikia nustatyti vamzdinių produktų ir pagalbinių įtaisų, kurie nėra žymimi DN (variniai vamzdeliai, plastikiniai vožtuvai, tuščiaviduriai profiliuočiai,...), rūšį? Jeigu standartuose nenaudojamas žymuo DN, reikia laikyti, kad DN atitinka apvalių gaminių vidinį skersmenį milimetrais ir neapvalių gaminių lygiaverčio tėkmės skerspjūvio skersmenį milimetrais. Neapvaliojo vamzdžio lyginamasis skersmuo turi būti nustatomas pagal esamą skerspjūvį. Šis lyginamasis skersmuo turi būti naudojamas kaip klasifikavimo pagrindas. GRG priimta 1998 m. spalio 13 d. 40

41 Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 2/3 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 1 dalimi, II priedu. Kaip turi būti nustatoma indų ir vamzdynų, skirtų perkaitintam vandeniui, rūšis? (2002 m. balandžio 10 d. pakeista gairė) Indams, skirtiems perkaitintam vandeniui, taikomos 3 straipsnio 1.1 punkto a papunkčio antroji įtrauka ir 2 lentelė. Vamzdynams, skirtiems perkaitintam vandeniui, taikomos 3 straipsnio 1.3 punkto a papunkčio antroji įtrauka ir 7 lentelė. Šie atsakymai taikomi nešildomiems indams ir vamzdžiams, kurių temperatūra > 110 C. Kūrenamiems arba kitaip šildomiems indams ir vamzdynams, skirtiems garui arba perkaitintam vandeniui ruošti, kai indų ir vamzdynų didžiausia leidžiamoji temperatūra > 110 C, taikomi 3 straipsnio 1.2 punktas ir 5 lentelė. GRG priimta 1998 m. lapkričio 27 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 2/4 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d., su 2004 m. rugsėjo 7 d. pakeitimais] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, 1 straipsnio papunkčiu. Kokiai slėginių įrenginių rūšiai priskiriami šilumokaičiai? 41

42 Šilumokaičius reikia laikyti indais. Išimtis šilumokaičiai, sudaryti iš tiesių ar lenktų vamzdžių, kurie gali būti sujungti bendru žiediniu kolektoriumi (kolektoriais), taip pat pagamintu iš vamzdžių, pagal 1 straipsnio papunkčio paskutinį sakinį priskiriami vamzdynams tik tuo atveju, jei yra patenkintos šios 3 sąlygos: antrinė takioji medžiaga yra oras; jie naudojami šaldymo sistemose, oro kondicionavimo sistemose arba šilumos siurbliuose; vyrauja vamzdyno požymiai. Laikoma, kad šilumokaitis su kolektoriumi turi vyraujančių vamzdyno požymių, jeigu Cat p Cat v, čia: Cat p abstrakčioji kategorija, kuri būtų taikoma pagal 97/23/EB, jeigu šilumokaitis būtų laikomas vamzdynu su didžiausio kolektoriaus DN; Cat v abstrakčioji kategorija, kuri būtų taikoma pagal 97/23/EB, jeigu didžiausias kolektorius be jungiamųjų vamzdžių būtų laikomas indu (t. y. norint nustatyti Cat v reikia atsižvelgti ne į visą šilumokaičio tūrį V, o tik į didžiausio kolektoriaus tūrį V h ). Jeigu Cat p > Cat v, reikia nustatyti atitinkamą indo kategoriją pagal viso šilumokaičio (kolektorių ir jungiamųjų vamzdžių) tūrį. Vyraujančio aspekto nustatymo pagal abstrakčiąsias kategorijas metodo taikymas ribojamas tik konkrečiais panaudojimo atvejais, nurodytais 1 straipsnio papunktyje. Šios koncepcijos taikymas nepaisant Direktyvos nustatytų sąlygų yra netoleruojamas ir draudžiamas. Pastaba: Vamzdiniai šilumokaičiai, kurie neatitinka šios išimties reikalavimų, neturi būti priskiriami vamzdynams pagal 1 straipsnio papunkčio paskutinį sakinį; juos reikia laikyti indais. Pavyzdžiui: šilumokaičiai, kurie nenaudojami šaldymo sistemose, oro kondicionavimo sistemose arba šilumos siurbliuose ir kurių pagrindinė paskirtis yra šildyti ar šaldyti juose esamą takiąją medžiagą naudojant aplinkos orą; pusiau vamzdinis gyvatukas ar panaši apgaubinė konstrukcija, skirta indo šildymui arba šaldymui; indo viduje sumontuotas vamzdinis gyvatukas, skirtas indo turinio šildymui arba šaldymui. GRG priimta 2003 m. gegužės 14 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. lapkričio 3 d. Švedijos išlyga dėl Cat v nustatymo, remiantis tik didžiausio kolektoriaus tūriu, o ne suminiu visų kolektorių tūriu, bei dėl šaldymo sistemų įtraukimo į antrąją atsakymo įtrauką. 2/5 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. kovo 24 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 2.4 punktu, II priedo T5 lentele. Kai kurie šilto vandens generatoriai, kurių tūris didesnis kaip 2 L, skirti žemesnės kaip 110 C temperatūros vandens paruošimui, tačiau juose įrengtas saugios temperatūros ribotuvas, nustatytas 120 C temperatūrai. Kokią didžiausios leidžiamosios temperatūros TS vertę turi nurodyti gamintojas? 42

43 Šiame pavyzdyje TS, remiantis 1 straipsnio 2.4 punktu, yra 120 C. Jeigu eksploatuojamo įrenginio temperatūra ne didesnė kaip 110 C, gamintojas turi nurodyti TS 110 C vertę. Šiuo atveju temperatūros ribotuvas turi būti nustatytas 110 C vertei. GRG priimta 2000 m. vasario 18 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. kovo 24 d. Papildomos pastabo s: 2/6 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. kovo 24 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 1.1 punktu, 3 straipsnio 2.1 punktu, 3 straipsnio 2.2 punktu. Kaip turi būti nustatoma kūrenamų arba kitaip šildomų įrenginių rūšis, jeigu šildomas ne vanduo, bet kitokia takioji medžiaga? Šiuos įrenginius reikia laikyti indais pagal Direktyvos 3 straipsnio 1.1 punktą. Taip pat jie gali būti laikomi agregatais pagal 3 straipsnio 2.2 punktą. 3 straipsnio 2.1 punktas siejamas tik su agregatais, skirtais garo arba perkaitinto vandens paruošimui, ir nėra siejamas su įrenginiais, kuriuose šildomas ne vanduo, bet kitokia takioj i medžiaga. Vadinasi, kategorijos nustatymui negalima taikyti 5 lentelės. Tokių įrenginių pavyzdžiai skystuoju kuru kūrenamos krosnys, šilumokaičiai (žr. taip pat 2/4 gairę) ir indukciniai šildytuvai. Pastaba: Esminiai reikalavimai, išdėstyti I priedo 5 skyriuje, taikomi šiems slėginiams įrenginiams, jeigu su jais siejamas perkaitinimo pavojus ir jie nenurodyti 3 straipsnio 3 dalyje. GRG priimta 2000 m. vasario 17 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. kovo 24 d. 2/7 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. birželio 29 d., su 2005 m. sausio 19 d. pakeitimais] Gairė siejama su 9 straipsnio 2.1 punktu, 9 straipsnio 2.2 punktu. 43

44 9 straipsnyje pateikti takiųjų medžiagų klasifikavimo grupės siejamos su Direktyvos 67/548/EEB 2 straipsnio 2 dalimi. Ar tai reiškia, kad visos takiosios medžiagos, kurios laikomos pavojingomis, priskiriamos 1 grupei? Ne, 1 grupei priskiriamos tik tos takiosios medžiagos, kurių savybės nurodytos Slėginių įrenginių direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje. Pagal Direktyvą 67/548/EEB jos apibūdinamos viena ar daugiau šių frazių, reiškiančių specialią riziką: R2, R3 sprogstamosios, R12 ypač degios, R11, R15, R17 labai degios, R26, R27, R28, R39 labai nuodingos, R23, R24, R25, R39, R48 nuodingos, R7, R8, R9 oksiduojančios. Apie degiąsias medžiagas žr. 2/20 gairę. 1 pastaba: Medžiagų pavojingumui apibūdinti naudojamos nuorodos į Direktyvą 67/548/EEB. Nė viena šios Direktyvos I priedo redakcija nėra išsami. Jeigu kuri nors medžiaga nėra įtraukta į šios Direktyvos I priedo sąrašą, tai nereiškia, kad ji turi būti priskiriama 1 arba 2 grupei. Todėl rekomenduojama pažiūrėti, ar į saugos duomenų lapą, tiekiamą su produktu pagal 91/155/EEB direktyvą, yra įtraukta nuoroda į pavojų iš nurodytų 1 grupei. 2 pastaba: Takiosios medžiagos, kurios žymimos simboliu T ar T+, nebūtinai priskiriamos 1 grupei. Pavyzdžiui, prie kancerogeninių priskiriamos takiosios medžiagos gali būti pažymėtos simboliu T. Vis gi jos nepriskiriamos 1 grupės takiosioms medžiagoms pagal SĮD dėl to, kad nėra toksiškos (pvz., 2-naftilamino druskos, indekso Nr ). Direktyvoje 67/548/EEB simboliai ir rūšys skiriasi. Simboliai apibūdinami direktyvos 67/548/EEB 6 straipsnyje (pataisos 79/831/EEB 16 straipsnis), bet šis straipsnis nepaminėtas SĮD 9 straipsnyje. Rūšys ir simboliai atskirai išvardyti sąrašuose, pateiktuose Direktyvoje 93/21/EEB ir jos pataisose. GRG priimta 2004 m. gruodžio 16 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2005 m. sausio 19 d. Pakeista 2005 m. sausio 19 d. 2/8 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. kovo 24 d.] Gairė siejama su 9 straipsnio 3 dalimi. Kaip turi būti nustatoma indų, skirtų laikyti žemesnės kaip 100 C temperatūros vandenį, kategorija, jeigu yra ribinė dujų danga? Jeigu dujos šalinamos nenutrūkstamai, tai tokių indų kategorija nustatoma pagal 4 lentelę. Tokių indų pavyzdžiai buitiniai šilto vandens indai, kuriuose įeinantis oras susikaupia viršuje ir paprastai pašalinamas panaudojant. GRG priimta 1999 m. gruodžio 14 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. kovo 24 d. 44

45 2/9 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. kovo 24 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 1.1 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi. Kokios slėgio ir tūrio vertės turi būti naudojamos nustatant indų, kurie panaudojami kaip dujų prikraunami akumuliatoriai, arba kitokių indų su lanksčia arba neužfiksuota diafragma, jeigu šie indai sudaryti iš dviejų sekcijų su skirtingomis takiosiomis medžiagomis, kategoriją? Pagal 9 straipsnio 3 dalį turi būti naudojamas didžiausias leidžiamasis indo slėgis (PS) ir bendras indo tūris. GRG priimta 1999 m. gruodžio 14 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. kovo 24 d. 2/10 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. birželio 26 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 1.1 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi. Jeigu inde laikoma takioji medžiaga, atitinkanti 3 straipsnio 1.1 punkto a papunkčio įvadinės pastraipos sąlygas (pvz., oras), ir skystis, atitinkantis 3 straipsnio 1.1 punkto b papunkčio įvadinės pastraipos sąlygas (pvz., vanduo), kaip turi būti nustatoma šio indo kategorija? 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad indo kategorija turi būti nustatoma remiantis takiąja medžiaga, kuri reikalauja įrenginių priskyrimo aukštesnei kategorijai. Nustatant atitikties įvertinimo kategoriją reikia atsižvelgti į visą indo tūrį (V) pagal 1 straipsnio 2.5 punktą, o ne į faktišką tūrį, užpildomą atskiromis takiosiomis medžiagomis bet kuriuo konkrečiu momentu. Žr. taip pat 2/8 ir 2/9 gaires. GRG priimta 2001 m. vasario 20 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. birželio 26 d. 2/11 gairė 45

46 [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. lapkričio 7 d.] Gairė siejama su 10 straipsnio 1.4 punktu, II priedu, III priedu. Kokiais atvejais gamintojas gali taikyti aukštesnės kategorijos modulį ir kokios gali būti pasekmės? 10 straipsnio 1.4 punkte nurodyta, kad gamintojas gali pasirinkti, jei galima, vieną procedūrų, taikomų aukštesnei kategorijai. Dėl žodžių "jei galima" aišku jeigu slėginis įrenginys buvo priskirtas IV kategorijai, tai neįmanoma taikyti aukštesnės kategorijos modulį. Tokią procedūrą galima pasirinkti tik toms II priedo lentelėms, kuriose nenurodyta III ir (arba) IV kategorija. Galimos procedūros tai moduliai arba modulių deriniai, išvardyti 10 straipsnio 1.3 punkte. Pasirinkus aukštesnės kategorijos modulį (arba modulių derinį), turi būti patenkinti visi šio modulio reikalavimai, įskaitant žymėjimą notifikuotosios įstaigos identifikacijos numeriu. Vis gi derėtų pabrėžti, kad taikant aukštesnės kategorijos modulį (arba modulių derinį) pradinė įrenginio kategorija nepasikeičia. Taikomi I priedo reikalavimai, atitinkantys kategoriją, kuriai yra priskirtas įrenginys, jeigu pačiame modulyje nėra specifinių reikalavimų. Žr. taip pat 2/18 gairę. Pastaba: Tais atvejais, kai Direktyvos tekste aiškiai nurodyti konkretūs moduliai, negalima vietoj jų naudoti kitų modulių, kaip, pavyzdžiui, II priedo 4 lentelėje. GRG priimta 2000 m. rugpjūčio 25 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. lapkričio 7 d. 2/12 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. kovo 24 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 2.4 punktu. Ką reiškia didžiausia leidžiamoji temperatūra (TS), jei kalbėsime apie termostato valdomus ir saugios temperatūros ribotuvų saugomus šilto vandens katilus: a) didžiausią numatomą darbinę temperatūrą esant normalioms sąlygoms, valdomą termostato, ar b) temperatūros vertę, nustatytą ribiniam apsaugos nuo perkaitimo prietaisui, t. y. ribotuvui? b teisingas variantas. Pastaba: Gamintojai turi užtikrinti, kad įrenginiai būtų pakankamai stiprūs, kad galėtų išlaikyti visą liktinę šilumą suveikus ribotuvui. Žr. taip pat 2/5 gairę. GRG priimta 2000 m. vasario 18 d. 46

47 Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. kovo 24 d. 2/13 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. birželio 29 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 1.1 punktu, 3 straipsnio 1.2 punktu, 3 straipsnio 1.3 punktu, II priedu. Kaip gamintojai gali pritaikyti 3 straipsnio 1 dalį siekdami nustatyti II priede atitinkamas atitikties įvertinimo lenteles? GRG priimta 2000 m. gegužės 5 d. 47

48 Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. birželio 29 d. 2/14 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. lapkričio 7 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 1.1 punktu, II priedo T2 lentele. 3 straipsnio 1.1 punkto a papunkčio antrojoje įtraukoje nustatyta, kad visi nešiojamieji gesintuvai turi atitikti esminius saugos reikalavimus (ESR) ir būti įvertinti pagal II priedo 2 lentelę. Be to, 2 lentelėje nurodyta, kad nešiojamieji gesintuvai išimties tvarka privalo būti priskiriami bent III kategorijai. Kokioms nešiojamojo gesintuvo dalims turi būti taikomi šie reikalavimai? 3 straipsnio 1.1 punkto a papunktis ir II priedo 2 lentelė taikomi indams, todėl šie reikalavimai tiesiogiai siejami su nešiojamųjų gesintuvų cilindrais. Kitos nešiojamųjų gesintuvų dalys, kurios yra slėginiai įrenginiai, klasifikuojamos pagal 3 straipsnį ir įvertinamos pagal atitinkamas lenteles. GRG priimta 2000 m. spalio 2 d. Pastaba: Nešiojamieji gesintuvai yra agregatai pagal 1 straipsnio papunkčio ir 3 straipsnio 2.2 punkto apibūdinimus. Turi būti atliekama visuotinė jų atitikties įvertinimo procedūra pagal 10 straipsnio 2 dalį ir jie privalo būti pažymėti CE ženklu kaip agregatai. Visuotinė atitikties įvertinimo procedūra pagal 10 straipsnio 2 dalies b ir c punktus nustatoma atsižvelgiant į aukščiausią kategoriją, taikomą čia aptariamiems įrenginiams, kuri skiriasi nuo kategorijos, taikomos bet kuriems pagalbiniams saugos įtaisams. Kadangi nešiojamųjų gesintuvų cilindrai priskiriami bent III kategorijai, taikytina visuotinė atitikties įvertinimo procedūra turi būti pasirinkta iš procedūrų, nustatytų bent III kategorijai. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. lapkričio 7 d. 2/15 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. vasario 27 d.] Slėginių įrenginių direktyva 97/23/ EB Gairė siejama su 3 straipsnio 1.2 punktu, II priedo T5 lentele. Ar greitpuodžių priskyrimas III kategorijai įvertinant projektą reiškia, kad esminiai saugos reikalavimai taip pat siejami su III kategorija? 48

49 Ne. Pagal 3 straipsnio 1.2 punktą visi greitpuodžiai privalo atitikti esminius Direktyvos saugos reikalavimus bei būti pažymėti CE ženklu. Remiantis 9 straipsnio 1 dalimi, greitpuodžių kategorija, siejama su esminiais saugos reikalavimais, nustatoma pagal II priedo 5 lentelę, t. y.: I kategorijai priskiriami greitpuodžiai, kurių PS V sandauga ne didesnė kaip 50 bar L; II kategorijai priskiriami greitpuodžiai, kuriuose slėgis neviršija 32 bar ir kurių PS V sandauga didesnė kaip 50 bar L ir ne didesnė kaip 200 bar L. Visi esminių saugos reikalavimų, siejamų su kategorijomis, skirtumai nurodyti I priedo 3.1.2, 3.1.3, punktuose, 4.2 poskyrio c dalyje ir 4.3 poskyryje (žr. taip pat 2/11 gairę). Projekto įvertinimas turi būti atliekamas pagal III ar IV kategorijos modulį, t. y. pagal B, B1, G, H arba H1 modulį. Pastaba: Jeigu taikomas B arba B1 modulis ir jokia notifikuotoji įstaiga nėra įtraukiama į gamybos fazę, gaminys neturi būti žymimas notifikuotosios įstaigos identifikacijos numeriu. GRG priimta 2001 m. gruodžio 19 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. vasario 27 d. 2/16 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. birželio 26 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu. Ar slėgio reguliatoriai yra pagalbiniai saugos įtaisai SĮD prasme? Paprastai slėgio reguliatoriai yra laikomi pagalbiniais saugos įtaisais. Tik tuo atveju, kai jie taip pat atlieka ir nurodytą saugos funkciją, juos reikia laikyti pagalbiniais saugos įtaisais ir jie turi atitikti I priedo 2.11 poskyrio reikalavimus. Pastaba: Slėgio reguliatorius turi atitikti reikalavimus, keliamus pagalbiniam saugos įtaisui, kai numatytas pagal projektą slėgis sistemoje už įtaiso mažesnis negu slėgis, kuris gali būti iki įtaiso, ir už įtaiso sistema kitaip neapsaugota. GRG priimta 2001 m. sausio 10 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. birželio 26 d. 2/17 gairė 49

50 [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. birželio 26 d.] Gairė siejama su 9 straipsniu, II priedo 3 punktu. Kaip nustatoma pagalbinių slėginių įtaisų kategorija? Esminis kriterijus turi būti pagrįstas pagalbinio slėginio įtaiso charakteristikomis. Tam tikrais atvejais laikoma, kad reikia atsižvelgti tiek į tūrį, tiek į DN. Aptariamaisiais atvejais pagal binis slėginis įtaisas turi būti priskiriamas aukščiausiai kategorijai. Vožtuvų kategorijos nustatymui paprastai labiausiai tinka DN. Argumentai: Pažymėtina, kad Direktyvos redakcijose kai kuriomis kalbomis šios taisyklės išdėstytos neaiškiai. Žr. taip pat 2/1 gairę. GRG priimta 2000 m. la pkričio 29 d. Darbo grupės "Slė gis" priimta 2001 m. birželio 26 d. 2/18 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. lapkričio 7 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 1.4 punktu. 10 straipsnio 1.4 punkte nurodyta, kad gamintojas gali pasirinkti, jei tinkama, vieną iš atitikties įvertinimo procedūrų, kurios taikomos aukštesnei (atitikties įvertinimo) kategorijai. Ar tai reiškia, kad slėginių įrenginių, kuriems taikoma 3 straipsnio 3 dalis kaip projektuojamiems ir gaminamiems atsižvelgiant į patikimą nusistovėjusią mašinų gamybos praktiką, gamintojas gali pasirinkti A modulį ir tuos įrenginius žymėti CE ženklu? Ne. 9 straipsnio 1 dalis siejama su 3 straipsnio 1 (o ne 3) dalyje nurodytų slėginių įrenginių klasifikavimu, ir 10 straipsnyje nurodyta, kaip šiems įrenginiams turi būti nustatomos atitikties įvertinimo procedūros. Taigi 10 straipsnio 1.4 punktas netaikomas slėginiams įrenginiams, projektuojamiems ir gaminamiems atsižvelgiant į patikimą nusistovėjusią mašinų gamybos praktiką, ir juo negali būti grindžiamas 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurios aiškiai draudžia įrenginius, projektuojamus ir gaminamus atsižvelgiant į patikimą nusistovėjusią mašinų gamybos praktiką, žymėti CE ženklu, nepaisymas. GRG priimta 2000 m. rugpjūčio 25 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. lapkričio 7 d. 50

51 2/19 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. vasario 27 d.] Slėginių įrenginių direktyva 97/ 23/EB Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, 3 straipsnio 1.1 punktu, 9 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 3 dalimi, I priedo punktu. Ar du korpusai, skirti suslėgtoms takiosioms medžiagoms ir turintys bendrą sieną (pvz., skiriamoji sienelę), yra du indai ar to paties indo dvi sekcijas? Tai dvi to paties indo sekcijos. GRG priimta 2002 m. sausio 15 d. Taikytini techniniai reikalavimai ir atitikties įvertinimo procedūra nustatomi taip: kiekvienos sekcijos kategorija nustatoma pagal 3 straipsnio 1.1 punktą ir 9 straipsnio 1 dalį. Šiuo pagrindu nustatomi techniniai reikalavimai, keliami kiekvienai sekcijai; visam indui taikytina atitikties įvertinimo procedūra nustatoma atsižvelgiant į aukščiausią sekcijų kategoriją. Bendrai sienai taikomi tie patys techniniai reikalavimai, kurie keliami aukščiausiai šių dviejų sekcijų kategorijai. Atliekant atskirų sekcijų pavojų analizę reikia atsižvelgti į bet kurio numatomo pavojaus poveikį visam indui. Argumentai: Jeigu indas sudarytas iš kelių sekcijų, pirma reikia nustatyti kiekvienos atskiros sekcijos kategoriją. Kiekvienos atskiros sekcijos kategorija ir jai keliami techniniai reikalavimai nustatomi pagal 3 straipsnio 1.1 punktą ir 9 straipsnio 1 dalį. Visam indui taikytina atitikties įvertinimo procedūra nustatoma atsižvelgiant į aukščiausią kategoriją. Pavyzdžiai: Šaldytuvo šilumokaitis, kurio vamzdžių arba kevalo dalyje yra vandens; Vožtuvo korpusas arba vamzdis su mažo tūrio šildymo ar šaldymo apgaubu. 1 pastaba: Patikimą nusistovėjusią mašinų gamybos praktiką galima taikyti kaip techninį reikalavimą, keliamą sekcijai, kurios parametrai neviršija atitinkamų ribinių verčių, nurodytų 3 straipsnio 1.1 punkte. 2 pastaba: Žr. 1/13 gairę dėl atvejų, kai didžiausias leidžiamasis slėgis sekcijoje neviršija 0,5 bar. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. vasario 27 d. Danijos ir Švedijos išlyga. 2/20 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. spalio 18 d., su 2005 m. sausio 19 d. pakeitimais] Gairė siejama su 9 straipsnio 2.1 punktu. Ką reiškia "degios" SĮD 9 straipsnio 2.1 punkto ketvirtojoje įtraukoje? 51

52 Degioji yra bet kuri takioji medžiaga, kurią numatyta naudoti esant didžiausiai leidžiamajai temperatūrai TS, kuri didesnė negu medžiagos pliūpsnio temperatūra. Argumentai: Nors tai ir ne visai atitinka apibrėžimą, pateiktą Direktyvoje 67/548/EEB, toks atsakymas buvo aiškiai numatytas Tarybos ir Parlamento, tai rodo sakinys SĮD tekste, įrašytas skliausteliuose. 1 pastaba: Takioji medžiaga, apibūdinama kaip degioji pagal Direktyva 67/548/EEB, nepriklauso 1 grupei tuo atveju, kai didžiausia leidžiamoji temperatūra TS žemesnė negu tos medžiagos pliūpsnio temperatūra. 2 pastaba: Šilumos perdavimo alyvos nepriskiriamos "degiosioms" pagal Direktyvą 67/548/EEB (įskaitant ir jos pataisas), nes jų pliūpsnio temperatūra didesnė negu 55 C, bet jeigu didžiausia leidžiamoji temperatūra (TS) aukštesnė negu pliūpsnio temperatūra, šilumos perdavimo alyvos pavojus atitinka 9 straipsnio 2.1 punkto apibrėžimą, siejamą su degiosiomis 1 grupės takiosiomis medžiagomis. GRG priimta 2004 m. gruodžio 15 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2005 m. sausio 19 d. Pakeista 2005 m. sausio 19 d. 2/21 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d.] Gairė siejama su I priedo 2.2 poskyriu, I priedo 2.3 poskyriu, II priedo T1 lentele, II priedo T6 lentele. SĮD II priedo 1 ir 6 lentelėse yra nuoroda į nestabiliąsias dujas (tai reiškia, kad tokius įrenginius mes turime priskirti III arba IV kategorijai). Kaip apibrėžiamos nestabiliosios dujos? Šiame kontekste nestabiliosios dujos tai dujos ar garai, kurie lengvai spontaniškai kinta, sukeldami staigų slėgio padidėjimą. GRG priimta 2002 m. kovo 13 d. Taip jie gali pakisti, pavyzdžiui, dėl palyginti nedidelio darbinio parametro (pvz., slėgio, temperatūros) svyravimo uždarame tūryje. Tokios medžiagos paprastai teikiamos į rinką stabilizuotos būsenos. Bendri dujų klasifikavimo kriterijai pateikti ADR:2001 sutarties skirsnyje. Užrašai su nuoroda "stabilizuotas" yra ADR:2001 sutarties 3.2 poskyrio A ir B lentelėse. Tipiški nestabiliųjų dujų pavyzdžiai: acetilenas (JT numeris 1001), metilacetilenas (JT numeris 1060), vinilfluoridas (JT numeris 1860). Pastaba: Direktyva 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimo, pakavimo ir ženklinimo etiketėmis nesiejama su šiuo klausimu. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 52

53 2/22 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 1.2 punktu, I priedo 5 skyriumi. Ką reiškia "per daug įšilti" 3 straipsnio 1.2 punkte? "Per daug įšilti" 3 straipsnio 1.2 punkto prasme reiškia temperatūros, numatytos pagal projektą, viršijimą, pavyzdžiui, sugedus saugos užtikrinimo sistemai arba dėl operatoriaus klaidos. Perteklinis įšilimas tai pavojus, kurio negalima pašalinti panaudojus saugos užtikrinimo sistemą, tačiau pavojingumo lygis gali būti sumažintas iki minimumo. Vis dėlto jeigu projekte numatyta temperatūra bus pasirinkta atsižvelgiant į aukščiausią temperatūrą, galinčią atsirasti visomis įmanomomis numatyti sąlygomis perteklinio įšilimo pavojus nekils. Pastaba: Nustatant projekte numatytą temperatūrą reikia atsižvelgti į aukščiausią medžiagos temperatūrą, o ne tik į laikomos takiosios medžiagos temperatūrą. GRG priimta 2002 m. balandžio 10 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 2/23 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 1.3 punktu, II priedu. Kaip reikia nustatyti saulės baterijos kategoriją? Slėginis įrenginys turi būti laikomas šilumokaičiu, kuriame laikomas perkaitintas vanduo (su priedais) ir kurio didžiausia leidžiamoji temperatūra aukštesnė negu 110 C. Tik jeigu visa saulės baterija suprojektuota taip, kad galėtų išlaikyti aukščiausią įmanomą temperatūrą (stabdymo būklės parametrų vertės neperžengia normalaus darbinio diapazono ribų), perteklinio įšilimo pavojaus nebus (žr. 2/22 gairę). Vadinasi, kategorija turi būti nustatoma pagal II priedo 2 lentelę (žr. 2/13 gairę). Žr. taip pat 2/4 gairę. Pastaba: Atsižvelgiant į didžiausią leidžiamąjį slėgį ir tūrį, tipišką saulės bateriją galima priskirti įrenginiams, apibūdintiems 3 straipsnio 3 dalyje. GRG priimta 2002 m. balandžio 10 d. 53

54 Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 2/24 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. spalio 3 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 2.7 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi. 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu slėginio indo sekcijoje yra kelių rūšių takiųjų medžiagų, šis indas kuriai nors kategorijai turi būti priskiriamas pagal tą takiąją medžiagą, kuri priskirta aukščiausiai pavojingumo kategorijai. Ką galima rekomenduoti dėl takiųjų medžiagų mišinių grupės nustatymo procedūros? Jeigu takiųjų medžiagų mišinyje yra bent vienos rūšies medžiaga, priskiriama 1 grupei, visas mišinys turi būti priskirtas 1 grupei, išskyrus atvejus, kai mišinio saugos duomenų lape leista jį priskirti 2 grupei. Saugos duomenų lapas tai dokumentas, sudarytas pagal Direktyvą 91/155/EB, kurio pagalba taikomos Direktyvos 67/548/EEB ir 99/45/EB (*). Jame pateikiama visa būtina saugos informacija, visų pirma dėl pavojingų savybių pagal klasifikavimo grupes, pateiktas SĮD 9 straipsnio 2.1 punkte. Pastaba: Jeigu įrenginiai gaminami konkrečiam gamintojo nurodytam panaudojimui, paprastai naudotojas nustato, kokia takioji medžiaga bus laikoma ar gabenama slėginiuose įrenginiuose. Vadinasi, naudotojas turi pranešti slėginių įrenginių gamintojui, kokiai grupei priskiriama takioji medžiaga, arba pateikti išsamios informacijos, kad slėginių įrenginių gamintojas galėtų nustatyti, kokiai grupei priskiriama takioji medžiaga. (*) 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo m. gegužės 31 d.europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo m. kovo 5 d. Komisijos direktyva 91/155/EEB apibrėžianti ir nustatanti išsamias nuostatas dėl specifinės informacijos, susijusios su pavojingais preparatais, sistemos įgyvendinant Direktyvos 88/379/EEB 10 straipsnį. GRG priimta 2002 m. birželio 18 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. spalio 3 d. 2/25 gairė 54

55 [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. spalio 4 d.] Gairė siejama su II priedu. Ar galima slėginius įrenginius priskirti aukštesnei kategorijai nei nustatytoji pagal II priedo lenteles? Ne. Slėginių įrenginių klasifikavimas priklauso nuo: Įrenginių rūšies (indas, vamzdynas ar pagalbinis slėginis įtaisas); Takiosios medžiagos rūšies: dujos ar skystis; Skysčio grupės: 1 ar 2 grupė. Ši charakteristika lemia, kuri II priedo lentelė bus taikoma. Pagal atitinkamą lentelę, remiantis indų didžiausiu leidžiamuoju slėgiu ir tūriu arba vamzdynų didžiausiu leidžiamuoju slėgiu ir vardiniu dydžiu DN, nustatoma įrenginių kategorija. Pavyzdžiui, pagal 3 straipsnio 3 dalį DN 25 vožtuvas gali būti priskirtas tik įrenginiams, suprojektuotiems ir pagamintiems atsižvelgiant į patikimą nusistovėjusią mašinų gamybos praktiką, ir negali būti pažymėtas CE ženklu (žr. taip pat 2/17 gairę). 1 pastaba: Direktyva išskirtiniais atvejais reikalauja taikyti aukštesnę kategoriją (pavyzdžiui, nestabiliųjų dujų indams arba nešiojamiesiems gesintuvams), tačiau ir tuomet gamintojas neturi teisės pats pasirinkti kategorijos. 2 pastaba: II priedo lentelės netinkamos nustatyti pagalbinių saugos įtaisų kategoriją (žr. II priedo 2 punktą). 3 pastaba: Pagal SĮD gamintojas turi teisę taikyti aukštesnės kategorijos atitikties įvertinimo procedūrą, jei galima(žr. 2/11 gairę). Dėl įrenginių, projektuojamų ir gaminamų atsižvelgiant į patikimą nusistovėjusią mašinų gamybos praktiką, žr. 2/18 gairę. Švedijos išlyga dėl pavyzdžio, siejama su 2/1 gaire. GRG priimta 2002 m. rugsėjo 19 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. spalio 4 d. 2/26 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. balandžio 28 d.] Gairė siejama su 1 straipsniu. Kaip nustatyti indo, kuriame laikoma "nesuspenduota pavojinga" kietoji medžiaga, uždengta 2 grupės dujomis, kategoriją? Jo kategorija nustatoma pagal 2 lentelę. 55

56 Argumentai: 1 straipsnio 2.7 punkte takiosios medžiagos apibrėžiamos kaip dujos, skysčiai ir garai, įskaitant takiąsias medžiagas, kuriose yra suspenduotų kietųjų dalelių (žr. 1/24 gairę). 9 straipsnį siejant su 3 straipsniu, minimos tik dujos, skysčiai ir garai klasifikavimo tikslais. Pastaba: Kietosios medžiagos charakteristikos turi būti laikomos pavojų analizės dalimi, jos neturi įtakos indo kategorijos nustatymui. GRG priimta 2003 m. kovo 5 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. balandžio 28 d. 2/27 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. balandžio 28 d.] Slėginių įrenginių direktyva 97/23/EB Komisijos darbo grupė "Slėgis" Gairė siejama su 9 straipsnio 2.1 punktu, I priedo 2.2 poskyriu, I priedo 3 skyriumi. Kaip nustatyti slėginių įrenginių, kuriuose laikoma vienos ar daugiau rūšių takiųjų medžiagų, kategoriją, jeigu vyksta cheminė ar fizinė takiosios medžiagos (medžiagų) reakcija? Kategorija turi būti nustatoma pagal takiąją medžiagą, kuri reikalauja įrenginių priskyrimo aukštesnei kategorijai, atsižvelgiant į pradines, tarpines ir galutines takiąsias medžiagas, galinčias atsirasti visomis įmanomomis numatyti sąlygomis. Žr. taip pat 2/21 ir 2/ 24 gaires. GRG priimta 2003 m. kovo 24 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. balandžio 28 d. 2/28 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. balandžio 28 d.] Gairė siejam a su 1 straipsnio papunkčiu, 3 straipsnio 1.3 punktu, II priedu. Kaip reikia nustatyti vamzdyno (termino prasme, nustatyta 1 straipsnio papunktyje) kategoriją, jeigu jį sudaro įvairių DN vamzdžiai? Tokio vamzdyno kategorija nustatoma pagal didžiausią naudojamą DN. Pastaba: Šioje gairėje vartojamas terminas "vamzdynas" reiškia slėginį įrenginį, o ne "agregatą" pagal 1 straipsnio papunktyje pateiktą apibrėžimą. 56

57 GRG priimta 2003 m. kovo 24 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. balandžio 28 d. 2/29 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2005 m. sausio 19 d.] Gairė siejama su Slėginis indas (PS > 0,5 bar) turi apsauginį vakuumo mažinimo vožtuvą, skirtą apsaugai nuo subliuškimo (dėl išorinio slėgio) ištuštinimo metu. Ar šis vožtuvas yra pagalbinis saugos įtaisas? Taip, jeigu apsauginis vakuuminis vožtuvas skirtas montavimui ant slėginių įrenginių (PS > 0,5 bar), kurie gali subliukšti dėl vakuumo įmanomomis numatyti sąlygomis. Šis vožtuvas yra pagalbinis saugos įtaisas pagal 1 straipsnio papunktyje pateiktą apibrėžimą ir turi būti įvertinamas kaip toks įtaisas. Žr. taip pat 1/43 gairę. 1 pastaba: Pagalbiniais apsauginiais įtaisais turi būti laikomi tik vožtuvai, atliekantys tiesioginę apsaugos funkciją. GRG priimta 2004 m. gruodžio 15 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2005 m. sausio 19 d. 2/30 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. lapkričio 3 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 2.7 punktu, 9 straipsnio 2.1 punktu, 9 straipsnio 2.2 punktu. Kaip turi būti nustatoma takiosios medžiagos, kurioje yra suspenduotų kietųjų dalelių, grupė? 57

58 Šiuo atveju grupė turi būti nustatoma atsižvelgiant į pačios takiosios medžiagos grupę, kietųjų dalelių grupę ir, jeigu galima, į mišinio grupę. Jeigu mišinio grupė pagal Pavojingų preparatų direktyvą 99/45/EB yra žinoma, tai takioji medžiaga, kurioje yra suspenduotų kietųjų dalelių, priskiriama šiai grupei. Jeigu ne, tai takiosios medžiagos, kurioje yra suspenduotų kietųjų dalelių, grupė nustatoma pagal aukščiausią takiosios medžiagos ir kietųjų dalelių grupę. Žr. taip pat 1/24, 2/24, 2/26, 2/27 gaires. Argumentai: SĮD 1 straipsnio 2.7 punkte nurodyta, kad takiojoje medžiagoje gali būti suspenduotų kietųjų dalelių. Direktyvoje 67/548/EEB, į kurią nuoroda pateikta SĮD 9 straipsnyje, kalbama apie "medžiagas", kurios apibrėžiamos kaip "natūraliu pavidalu pasitaikantys ar pramoniniu būdu pagaminti cheminiai elementai ir jų junginiai", bei "preparatus", kurie apibrėžiami kaip "iš dviejų ar daugiau medžiagų susidedantys mišiniai ar tirpalai", t. y. ta Direktyva taikoma ne tik "grynosioms takiosioms medžiagoms". Direktyvos 67/548/EEB 3 straipsnyje numatyta, kad klasifikavimas turi būti atliekamas pagal aukščiausią pavojingumo laipsnį. Pastaba: Kai kietosios dalelės suspenduotos takiojoje medžiagoje, įvykus avarijai dėl slėgio, kyla gerokai didesnis kietųjų dalelių sklaidos pavojus negu tuo atveju, kai ištisas kietasis kūnas uždengtas takiąja medžiaga (atvejis, aptariamas 2/26 gairėje). Šiuo teiginiu pagrįstas išvadų, pateiktų šioje gairėje ir 2/26 gairėje, skirtumas. Jeigu kietosios dalelės pakankamai didelės, kad būtų galima numanyti, jog, įvykus avarijai dėl slėgio, kietosios dalelės nepasklis, reikia vadovautis 2/26 gaire. GRG priimta 2003 m. gegužės 15 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. lapkričio 3 d. 2/31 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2004 m. kovo 17 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, 1 straipsnio papunkčiu. Kuo turi būti laikomos, remiantis Slėginių įrenginių direktyva (SĮD), sudedamosios vamzdyno dalys, sujungtos viena su kita ir prijungiamos prie vožtuvų, kurios teikiamos į rinką kaip atskiri įrenginiai? 58

59 SĮD 1 straipsnio 2 dalyje skiriami slėginiai įrenginiai (indai, vamzdynai, pagalbiniai saugos įtaisai ir pagalbiniai slėginiai įtaisai) nuo agregatų. Sudedamąsias vamzdyno dalis (pavyzdžiui, junges, vamzdžius, armatūrą, reduktorius) sujungiant viena su kita konstruojamas "vamzdinis gaminys" (žr. taip pat 1/9 gairę). Vožtuvai yra pagalbiniai slėginiai įtaisai, o ne sudedamosios vamzdyno dalys. I ar aukštesnės kategorijos vamzdinis gaminys turi būti teikiamas į rinką pažymėtas CE ženklu. Šios taisyklės taikomos ir kiekvienam vožtuvui atskirai. Norėdami nustatyti, ar vieni su kitais sujungti vamzdžiai ir vožtuvai sudaro agregatą ir ar tas agregatas turi būti žymimas CE ženklu, žr. 3/9, 3/10 ir 3/17 gaires. 1 pastaba: Pačioje vamzdinio gaminio magistralėje gali būti vožtuvų, tačiau šie vožtuvai nelaikomi šio vamzdinio gaminio dalimis. Ši nuostata taikoma visiems prie vamzdyno prijungtiems pagalbiniams slėginiams įtaisams, pavyzdžiui, filtrams ar skaitikliams. 2 pastaba: Sujungtus vožtuvus ir vamzdynus gamintojas ar naudotojas gali sujungti su kitais slėginiais įrenginiais, kad būtų surinktas SĮD atitinkantis agregatas arba įrengimas, paklūstantis nacionaliniams teisės aktams (žr. 3/2 gairę). Šiuo atveju gali būti naudinga sutartyje nurodyti visus elementus, kuriuos vamzdinio gaminio gamintojas perduos pirkėjui, kad tas galėtų patikrinti, ar galutinis agregatas ar įrengimas atitinka esminius saugos reikalavimus. 3 pastaba: Kai kurie kalbiniai variantai nėra aiškūs terminų, vartojamų sudedamosioms dalims, sudarančioms vamzdinį gaminį, įvardinti, požiūriu. GRG priimta 2003 m. gruodžio 17 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. kovo 17 d. 2/32 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2004 m. kovo 17 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, I priedo 2.3 poskyriu. Lengvai atidaromas slėginio indo uždaromasis įtaisas turi "sumontuotą įtaisą, dėl kurio, kilus pavojui dėl takiosios medžiagos slėgio arba temperatūros, nebus galima atidaryti angos dangčio", kaip nurodyta I priedo 2.3 poskyryje. Ar toks apsauginis įtaisas turi būti laikomas pagalbiniu saugos įtaisu pagal Slėginių įrenginių direktyvą ( SĮD)? 59

60 Ne, pagal apibrėžimą, pateiktą 1 straipsnio papunktyje, pagalbiniai saugos įtaisai naudojami apsaugoti, kad slėginių įrenginių parametrų vertės neperžengtų leidžiamųjų ribų. 1 pastaba: Vis dėlto šiems įtaisams taikomos svarbios saugos taisyklės, siejamos su esminiais saugos reikalavimais, išdėstytais SĮD 2.3 poskyryje. Gamintojas privalo į jas atsižvelgti kaip į pavojų analizės dalį. GRG priimta 2004 m. sausio 20 d. 2 pastaba: Turi būti naudojami paprasti savaiminio veikimo valdymo įrenginiai arba sudėtingesni įrenginiai, pavyzdžiui, su slėgio jutikliu ir vykdomuoju mechanizmu. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. kovo 17 d. 2/33 gairė [Pirmoji redakci ja, priimta 2004 m. kovo 17 d. ] Slėginių įrenginių direktyva 97/23/ EB Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, II priedu. Jeigu kaip pagalbinis saugos įtaisas naudojama saugos užtikrinimo grandinė, kurią sudaro "slėginiai įrenginiai" (pavyzdžiui, vožtuvas ar cilindras), kokiai kategorijai turi būti priskiriami šie įrenginiai? Jeigu slėginiai įrenginiai integruojami į saugos užtikrinimo grandinę, jie laikomi saugos užtikrinimo grandinės dalimis, todėl į juos turi būti atsižvelgiama atliekant saugos užtikrinimo grandinės pavojų analizę, įskaitant ir šių įrenginių gebėjimą išlaikyti slėgį. Jeigu saugos užtikrinimo grandinės pavojų analizė rodo, kad, sugedus atskiram slėginiam įrenginiui, grandinė neturės jokio žalingo poveikio užtikrinamai saugos funkcijai (t. y. atspari gedimams), žemesnės negu IV kategorijos reikalavimai, keliami nurodytam slėginiam įrenginiui, gali patenkinti reikalavimą, nustatytą atlikus saugos užtikrinimo grandinės pavojų analizę. Šis įrenginys integruojamas į saugos užtikrinimo grandinę pritaikius IV kategoriją arba įrenginių, kuriems specialiai sukurta saugos užtikrinimo grandinė, kategoriją. 1 pastaba: Išdėstytos nuostatos nedraudžia naudoti standartinius slėginius įrenginius, pažymėtus CE ženklu, kaip saugos užtikrinimo grandinės dalis. 2 pastaba: Pagalbinis saugos įtaisas, net jeigu tai yra saugos užtikrinimo grandinė, negali būti laikomas agregatu. GRG priimta 2004 m. vasario 25 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. kovo 17 d. 60

61 2/34 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2004 m. rugsėjo 7 d.] Slėginių įrengini ų direktyva 97/23/EB Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, 1 straipsnio 2.5 punktu, 9 straipsnio 3 dalimi. Kaip nustatyti hermetiškai užsandarinto šaldytuvo kompresoriaus kategoriją? Hermetiškai užsandarinti šaldytuvų kompresoriai yra slėginiai indai. Paprastai kompresorių sudaro dvi sekcijos: mažo slėgio PS1 dalis, kurios tūris V1, ir didelio slėgio PS2 dalis, kurios tūris V2. Išlyginamasis slėgis sustojus PS3 (visada didesnis negu PS1). Kompresorius priskiriamas aukštesnei kategorijai iš nustatytųjų mažo slėgio daliai (remiantis PS3 ir V1 vertėmis) ir didelio slėgio daliai (remiantis PS2 ir V2 vertėmis). Žr. taip pat 1/12 gairę. 1 pastaba: Aukščiausias slėgis gali vienu metu susidaryti abejose dalyse; sustojus kompresoriuje įrengti vožtuvai nutraukia tiesioginį ryšį tarp šių dviejų sekcijų; sugedus vienam vožtuvų, stūmoklio judėjimas negali sudaryti slėgio. 2 pastaba: Jeigu kompresoriuje yra daugiau negu 2 sekcijos (t. y. keletas sekcijų sudaro mažo slėgio dalį, keletas didelio slėgio dalį), pirmiau nurodyti tūriai V1 ir V2 yra atitinkamai mažo ir didelio slėgio dalių sekcijų tūrių sumos. GRG priimta 2004 m. balandžio 15 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. rugsėjo 7 d. 2/35 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2005 m. sausio 19 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu. Kai kurie vamzdynai turi dvigubą apvalkalą. Kuo reikia laikyti šiuos dvigubus apvalkalus? Šiuos dvigubus apvalkalus reikia laikyti vamzdyno dalimi, jeigu jie funkcionuoja neatskiriamai nuo vidinio vamzdyno, skirto takiųjų medžiagų gabenimui. 61

62 Argumentai: Šiems dvigubiems apvalkalams paprastai taikomos tos pačios projektavimo ir gamybos techninės taisyklės kaip vamzdynams. 1 pastaba: Šioje gairėje atsižvelgiama į dviejų rūšių dvigubus vamzdynų apvalkalus: skirtus izoliuoti vidiniu vamzdynu gabenamus produktus panaudojant takiųjų medžiagų (garo, šaldiklio, vandens ir glikolio mišinio ir t. t.) cirkuliaciją arba skirtus užtikrinti gabenamo produkto išlaikymą vidiniam vamzdynui praradus hermetiškumą (pavyzdžiui, vamzdyno, kuriuo gabenamos labai toksiškos takiosios medžiagos, dvigubas apvalkalas). 2 pastaba: Ši gairė netaikoma šilumokaičiams (žr. 2/4 gairę) ir reaktorių kontūrams. GRG priimta 2004 m. gruodžio 16 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2005 m. sausio 19 d. 2/36 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2005 m. sausio 19 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.11 punktu. Ar išimtys, nurodytos 1 straipsnio 3.11 punkte, taikomos regeneraciniams pūtimo šildytuvams, kurie pašildo šaltą orą, įtraukiamą į aukštakrosnę? Taip, jie pašalinami iš Direktyvos taikymo srities. Argumentai: Nors rekuperatoriai ir pūtimo šildytuvai veikia skirtingai pirmieji pašildo įtraukiamą šaltą orą perduodant šilumą iš kitų karštų dujų, antruosiuose pakaitomis kūrenamas šilumos šaltinis, juos galima laikyti panašiais, kai taikomos minėtame straipsnyje nurodytos išimtys. Tokie pūtimo šildytuvai turėtų būti įtraukti į 1 straipsnio 3.11 punktą. GRG priimta 2004 m. gruodžio 16 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2005 m. sausio 19 d. 62

63 [Gairės] Paskutinį kartą pakeista 2004 m. spalio 29 d. Agregatai 3/1 gairė [Pirmoji redakci ja, priimta 2000 m. lapkričio 8 d.] Slėginių įrengini ų direktyva 97/23/EB Gairė siejama su 3 straipsnio 2.1 punktu, 10 straipsnio 2 dalimi. Ar visuotinė atitikties įvertinimo procedūra turi būti taikoma agregatams, apibūdintiems 3 straipsnio 2.1 punkte, pavyzdžiui, katilams, net jeigu už surinkimą atsakomybę prisiima naudotojas? Ne. Argumentai: SĮD 1 straipsnio papunktyje nurodyta, kad "agregatas" Direktyvos nustatyta prasme turi būti surinktas gamintojo, kitaip Direktyva jam netaikoma. Ši nuostata taip pat pagrindžiama konstatuojamosios dalies 5 punkto paskutiniu sakiniu. Įrengimui, kuris buvo surinktas naudotojo arba naudotojui prisiimant atsakomybę, Direktyva paprastai netaikoma. Tokiam įrengimui turi būti taikomi nacionaliniai teisės aktai. Žr. 3/2 gairę. GRG priimta 2000 m. rugpjūčio 24 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. lapkričio 8 d. 3/2 gairė [Pirmoji redakci ja, priimta 2000 m. lapkričio 8 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi. Ar SĮD taikoma surinkimo operacijoms, atliekamoms naudotojo teritorijoje? Sudedamąsias dalis ar įrenginius surenkant naudotojo teritorijoje, reikia skirti du atvejus: 1) Sudedamųjų dalių surinkimas: Direktyvos reikalavimai taikomi slėginių įrenginių surinkimui iš sudedamųjų dalių. Darbų atlikėjas net jeigu tai yra naudotojas prisiima atsakomybę už tai, kad slėginis įrenginys kaip galutinis gaminys atitiktų Direktyvą. 2) Slėginių įrenginių surinkimas. Jeigu įrengimas surenkamas (1) naudotojui prisiimant atsakomybę, taikoma ne SĮD, bet nacionalinės taisyklės. Jeigu agregatas, kuriam taikomas apibrėžimas, pateiktas 1 straipsnio papunktyje, surenkamas gamintojui prisiimant atsakomybę, tas agregatas turi atitikti Direktyvos reikalavimus. 63

64 Argumentai: Direktyvos konstatuojamosios dalies 5 punkte nurodyta: "ši direktyva netaikoma slėginių įrenginių agregatams, pavyzdžiui, pramoniniams įrenginiams, surenkamiems naudotojo teritorijoje, naudotojui prisiimant atsakomybę". 1 pastaba: Apibrėžimas, pateiktas 1 straipsnio papunktyje, sąvoką "agregatas" aiškina tik kaip agregatą, surenkamą gamintojo. Jeigu slėginiai įrenginiai ar agregatai surenkami į visumą naudotojo, tai, siekiant išvengti painiavos, vartojamas terminas "įrengimas". 2 pastaba: Žr. taip pat 3/8 gairę. GRG priimta 2000 m. spalio 3 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. lapkričio 8 d. 3/3 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. lapkričio 8 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 2.3 punktu. Neaiškios 3 straipsnio 2 dalies įvadinio straipsnio nepaisymo, apie kurį kalbama 3 straipsnio 2.3 punkte, pasekmės. Kaip šiomis sąlygomis turi būti taikomas 3 straipsnio 2.3 punktas? 3 straipsnio 2.3 punkte nurodyti agregatai turi atitikti esminius saugos reikalavimus, nurodytus Direktyvos I priedo 2.10, 2.11, 3.4 poskyriuose bei 5 skyriaus antrosios įtraukos a ir b pastraipose, net jeigu visiems slėginiams įrenginiams, sudarantiems agregatą, taikoma 3 straipsnio 3 dalis. Argumentai: Tai buvo valstybių narių, pasiūliusių šį tekstą, ketinimas bei Tarybos sprendimas, pareikštas patvirtinimo metu. GRG priimta 1999 m. vasario 25 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. lapkričio 8 d. 3/4 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. lapkričio 8 d.] Slėginių įrengini ų direktyva 97/23/EB Gairė siejama su 3 straipsnio 2.1 punktu, I priedo 5 skyriumi. Kokia turi būti minimali agregato "katilas" sudėtis, kad tam katilui turėtų būti taikoma visuotinė atitikties įvertinimo procedūra pagal 3 straipsnio 2.1 punktą? 64

65 Šį agregatą turi sudaryti mažiausiai katilas ir visos slėginės dalys, pradedant nuo maitinimo vandens įleidimo angos (įskaitant įleidžiamąjį vožtuvą) ir iki garo ir (arba) karšto vandens išleidimo angos įskaitytinai (įskaitant išleidžiamąjį vožtuvą arba, jeigu vožtuvo nėra, pirmą apskritiminę suvirintąją siūlę arba jungę už išleidžiamojo kolektoriaus (pasroviui)). Agregatui taip pat priklauso visi ekonomaizeriai, garo perkaitintuvai ir jungiamuosius vamzdis, kurie gali per daug įšilti ir kurių negalima atskirti nuo pagrindinės sistemos įmontavus atskiriamuosius vožtuvus. Be to, agregatui priskiriami prijungti pagalbiniai saugos įtaisai bei prie katilo prijungti aptarnavimo sistemų, kaip išpylimo, aušinamojo apipūtimo ir kt., vamzdžiai iki pirmo atskiriamojo vožtuvo, įrengto vamzdyne už katilo (pasroviui), įskaitytinai. 1 pastaba: Šis apibūdinimas pagrįstas standarto projektu pren :1997 ir atitinka Direktyvos I priedo 5 skyrių. 2 pastaba: Šiame apibūdinime nurodyta MINIMALI tokio agregato sudėtis. 3 pastaba: ATSKIRIAMI garo perkaitintuvai, šildytuvai, ekonomaizeriai ir su jais siejami jungiamieji vamzdžiai nėra šios minimalios sudėties agregato dalys. Jie gali būti žymimi CE ženklu atskirai arba, gamintojo pageidavimu, integruoti į agregatą. 4 pastaba: Maitinimo vandens tiekimo į katilą priemonės bei kuro paruošimo ir tiekimo į katilą priemonės nėra sudedamosios tokio minimalios sudėties agregato dalys. Jie gali būti žymimi CE ženklu atskirai arba, gamintojo pageidavimu, integruoti į agregatą. GRG priimta 1999 m. liepos 15 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. lapkričio 8 d. 3/5 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. birželio 26 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 2.3 punktu, 15 straipsnio 2 dalimi, II priedo T4 lentele. Ar 3 straipsnio 2.3 punkte apibūdinti agregatai turi būti žymimi CE ženklu? (2001 m. birželio 26 d. pakeista gairė) Taip, remiantis 15 straipsnio 2 dalimi, bet notifikuotosios įstaigos identifikacijos numeris nenurodomas, jeigu gamintojas pasirinko B1 modulį. Argumentai: Taikytina atitikties įvertinimo procedūra nurodyta II priedo 4 lentelėje, kur B1 ir H moduliai nurodyti kaip alternatyvūs. Pagal B1 modulį kontrolės nevykdo jokia notifikuotoji įstaiga, todėl, remiantis 15 straipsnio 1 dalimi, identifikacijos numerio nurodyti nereikia. Pastaba: CE ženklu žymimus 3 straipsnio 2.3 punkte apibūdintus agregatus turi sudaryti mažiausiai katilas ir jo apsauginiai įtaisai. GRG priimta 2001 m. sausio 10 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. birželio 26 d. 65

66 3/6 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. kovo 24 d.] Gairė siejama su I priedo punktu, I priedo 7.4 poskyriu. Ar turi būti atliekamas agregatų bandymas hidrostatiniu slėgiu ir ar reikia tokiu atveju laikytis vertės, nurodytos 7.4 poskyryje? Taikant visuotinę atitikties įvertinimo procedūrą pagal 10 straipsnio 2 dalį turi būti įvertinamas tiek kiekvienas slėginis įrenginys, tiek slėginių įrenginių visuma (žr. I priedo 2.8 poskyrį). I priedo įvadinės dalies 1 punkte nurodyta, kad I priedo reikalavimai taip pat taikomi agregatams, jeigu jie kelia atitinkamą pavojų. Kiekvienas slėginis įrenginys, sudarantis agregatą ir nurodytas 3 straipsnio 1 dalyje, turi atitikti I priedo punktą ir tinkamu būdu, pavyzdžiui, atliekant bandymą slėgiu arba neardomąj į bandymą, turi būti įvertinta jungčių geba išlaikyti slėgį. GRG priimta 1999 m. gruodžio 14 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. kovo 24 d. 3/7 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. lapkričio 7 d.] Gairė siejama su 10 straipsnio 2 dalimi. Kokiais duomenimis reikia remtis įvertinant slėginį įrenginį iš apibūdintų 3 straipsnio 1 dalyje, atskirai CE ženklu nežymimą ir naudojamą agregate, kuriam atliekama visuotinė atitikties įvertinimo procedūra? Nustatant tokio įrenginio kategoriją, reikia atsižvelgti į šiuos duomenis: įrenginio tūris arba vardinis dydis DN kuris šių parametrų tinka; bent parametrai PS, TS arba takiosios medžiagos, kuriai skirtas agregatas, grupė; šių parametrų vertės turi būti mažesnės negu įrenginiui būdingos vertės. Pagalbiniams saugos įtaisams taikomas II priedo 2 punktas. Argumentai: Pagal 10 straipsnio 2 dalies a punktą, visuotinė atitikties įvertinimo procedūra turi apimti kiekvieno 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto slėginio įrenginio, kuris yra sudedamoji agregato dalis, kuriai atitikties įvertinimo procedūra anksčiau nebuvo taikyta ir kuri atskirai nėra žymima CE ženklu, įvertinimą. Įvertinimo procedūra turi būti nustatoma pagal įrenginio kategoriją, kurią galima nustatyti remiantis agregato parametrais. 66

67 GRG priimta 2000 m. rugpjūčio 25 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. lapkričio 7 d. 3/8 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. lapkričio 7 d.] Slėginių įrengini ų direktyva 97/23/EB Gairė siejama su 1 straipsnio punktu. Kas gali būti patarta dėl terminų, vartojamų termino "agregatas" apibrėžime? Slėginiai įrenginiai yra sudedamosios agregato dalys, jeigu: 1. jie yra integruoti, t. y. sujungti ir pagal savo konstrukciją tinka vienas prie kito, 2. jie turi funkcinę paskirtį, t. y. panaudojant juos visus drauge yra pasiekiamas tam tikras bendras tikslas, ir gali būti pradėti eksploatuoti, 3. jie sudaro visumą tai visi įrengini ai, būtini, kad agregatas veiktų ir būtų saugus, ir 4. jie yra surinkti vieno gamintojo, kuris numato, kad galutinis agregatas turi būti pateiktas į rinką, ir kuris atlieka visuotinę agregato atitikties įvertinimo procedūrą. Nėra svarbu, ar gamintojas iki galo agregatą surenka savo gamykloje, ar naudotojo teritorijoje. Norint nustatyti, ar (žr. 3/2 gairę). GRG priimta 2000 m. spalio 2 d. Direktyva taikoma konkrečiam agregatui, reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius Kai kurie galimi agregatų pavyzdžiai: greitpuodžiai, nešiojamieji gesintuvai, kvėpavimo aparatai, ant pavažų sumontuotos sistemos; oro kondicionieriai, suslėgto oro šaltiniai gamyklose, šaldymo sistemos, kaitravamzdžiai katilai, vandens vamzdžių katilai, nenutrūkstamos gamybos technologinių įrenginių distiliatoriai, garintuvai bei filtravimo įrenginiai, skystuoju kuru kūrenamos krosnys. Darbo grupės "Slė gis" priimta 2000 m. lapkričio 8 d. 3/9 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. spalio 18 d.] Slėginių įrengini ų direktyva 97/23/EB Gairė siejama su Termino "agregatas" apibrėžimo taikymas ir taikymo apribojimai. 67

68 SĮD agregato sudėties neriboja, todėl šis terminas gali būti vartojamas plačiau juo gali būti įvardijami produktai nuo paprastų standartinių gaminių iki didelių sudėtinių pramonės įrenginių. Pats agregatas gali būti sudarytas iš kitų agregatų ir papildomų slėginių įrenginių. Galimi du tokių agregatų variantai: Jeigu gamintojas agregatą pateikia į rinką kaip galutinį produktą, sudarytą iš agregatų ir slėginių įrenginių, ir jis bus perduodamas naudoti tokios būklės, kokios yra, gamintojas turi atlikti visuotinę atitikties įvertinimo procedūrą ir, remdamasis jos rezultatais, pažymėti tokį agregatą CE ženklu. Jeigu kai kurie iš sudedamųjų agregatų nepažymėti CE ženklu žr. 3/10 gairę, atskiri slėginiai įrenginiai turi būti įtraukti į visuotinę atitikties įvertinimo procedūrą. Jeigu už agregatą kaip už galutinį produktą atsakomybę prisiima naudotojas, toks agregatas laikomas įrengimu, kaip nurodyta 3/2 gairėje. Pastaba: Termino "agregatas" apibrėžimas paaiškintas 3/8 gairėje. GRG priimta 2000 m. rugpjūčio 31 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. spalio 18 d. 3/10 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. spalio 18 d.] Gairė siejama su 3 straipsnio 2.2 punktu, 14 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 2 dalimi. Ar galima pateikti į rinką agregatus, kurie nėra pažymėti CE ženklu? Taip, kai agregatams taikomas 3 straipsnio 2.2 punktas: Jeigu gamintojas ketina pateikti į rinką agregatą, kuris nebus perduodamas naudoti tokios būklės, kokios yra, bet bus naudojamas kaip didesnio agregato ar įrengimo (žr. 3/2 gairę) dalis, šiam agregatui nereikia taikyti visuotinės atitikties įvertinimo procedūros pagal SĮD, ir agregatas nebus žymimas CE ženklu. Šiuo atveju atitikties įvertinimo procedūra pagal SĮD turi būti atlikta kiekvienam slėginiam įrenginiui. Jeigu gamintojas ketina pateikti į rinką agregatą, kuris bus perduodamas naudoti toks, koks yra, turi būti atlikta Direktyvoje aprašyta visuotinė atitikties įvertinimo procedūra ir, remiantis jos rezultatais, agregatas turi būti žymimas CE ženklu. Dėl katilų (3 straipsnio 2.1 punktas) žr. 3/1, 3/4 ir 3/5 gaires. 1 pastaba: Agregatai, kurių atitiktį įvertino naudotojo inspekcija, neturi būti žymimi CE ženklu. 2 pastaba: Agregatai, atitinkantys 3 straipsnio 3 dalį, neturi būti žymimi CE ženklu (žr. 2/18 gairę). 3 pastaba: Remiantis pirmiau išdėstytais reikalavimais, CE ženklu pažymėtus agregatus nedraudžiama integruoti į didesnius agregatus. 68

69 GRG priimta 2001 m. rugpjūčio 31 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. spalio 18 d. 3/11 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. lapkričio 7 d.] Gairė siejam a su 3 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsniu. Jeigu slėginis įrenginys atitinka nacionalinius teisės aktus, galiojusius iki SĮD, ir į rinką pateikiamas 2002 m. gegužės 29 d. ar anksčiau, ar bus galima jį vėliau įmontuoti į agregatą, kuris bus pateikiamas į rinką vėliau nei 2002 m. gegužės 29 d.? Tik jeigu bus įrodyta, kad iki SĮD galiojusius nacionalinius teisės aktus atitinkantis slėginis įrenginys taip pat atitinka Direktyvos reikalavimus. GRG priimta 2000 m. spalio 2 d. Jeigu agregatas, kuriam taikoma 3 straipsnio 2 dalis, pateikiamas į rinką vėliau nei 2002 m. gegužės 29 d., jis turi atitikti Direktyvą. Šis reikalavimas patenkinamas, tik jeigu atskiri slėginiai įrenginiai, kurie sudaro agregatą, taip pat atitinka Direktyvą. Prireikus, tai įrodoma atlikus visuotinę atitikties įvertinimo procedūrą pagal 10 straipsnio 2 dalies a punktą (žr. taip pat 3/7 gairę). Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. lapkričio 7 d. 3/12 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. spalio 18 d.] Gairė siejama su 10 straipsnio 2 dalimi, I priedu. Ar, įvertinant agregatų surinkimą, turi būti taikomi tik esminiai reikalavimai, nurodyti 10 straipsnio 2 dalyje? Ne, kaip nurodyta I priedo įvadinės dalies 1 punkte, agregatams taip pat taikomi I priedo reikalavimai, jeigu agregatai kelia atitinkamą pavojų. Kiti esminiai saugos reikalavimai, kurie gali būti tiesiogiai siejami su agregatais, išdėstyti, pavyzdžiui, I priedo skirsniuose, siejamuose su neišardomaisiais jungimais (3.1.2 punktas); tikrinamaisiais bandymais (3.2.2 punktas, žr. 3/6 gairę); naudojimo taisyklėmis (3.4 poskyris); šiluminiu plėtimosi ir vamzdžius veikiančia vibracija (6 skyriaus a ir d dalys) ir kt. GRG priimta 2001 m. rugpjūčio 31 d. 69

70 Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. spalio 18 d. 3/13 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. vasario 27 d.] Slėginių įrengini ų direktyva 97/23/EB Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, 3 straipsnio 2.2 punktu, 10 straipsnio 2 dalimi. Ar galutinė gamintojo surinktų slėginių įrenginių visuma, turinti funkcinę paskirtį, laikoma agregatu, kuriam taikoma SĮD, jeigu SĮD netaikoma vienam ar keliems šių įrenginių? (2002 m. gegužės 23 d. pakeista gairė) Apibrėžimas, pateiktas 1 straipsnio papunktyje, nedraudžia slėginius įrenginius, kuriems SĮD netaikoma (pašalintus iš SĮD taikymo srities pagal 1 straipsnio 3 dalį), naudoti agregatuose, kuriems SĮD taikoma. Agregato, kuriam taikoma SĮD, visuotinėje atitikties įvertinimo procedūroje, reikalaujamoje pagal 10 straipsnio 2 dalį, slėginių įrenginių, kuriems SĮD netaikoma, įvertinimas nėra numatomas. Įvertinant, kaip agregatas surinktas ir kaip garantuojama, kad agregatas negalėtų viršyti leidžiamųjų ribinių darbinių verčių, reikia remtis aukščiausia panaudotų agregate slėginių įrenginių, kuriems taikoma SĮD, kategorija bei atsižvelgti į panaudotų agregate slėginių įrenginių, kuriems SĮD netaikoma, charakteristikas. Žr. taip pat 3/12 gairę. 1 pastaba: Tam tikros mašinos hidraulinė sistema gali atitikti apibrėžimą, pateiktą 1 straipsnio papunktyje, bet, kadangi ji neskirta perduoti eksploatuoti tokios būklės, kokios yra, 3 straipsnio 2.2 punkto nuostatos jai netaikomos (žr. 3/10 gairę). Antra vertus, šaldymo sistema laikoma agregatu, kuriam taikoma SĮD, net jeigu kai kurioms slėgį išlaikančioms dalims SĮD netaikoma. 2 pastaba: SĮD prasme, agregatas yra slėgio veikiama sistema; metalo pjovimo staklės, žemės kasamoji ir grunto pervežamoji mašina, žemės ūkio traktorius, savaeigis kranas, kaip visuma, nėra agregatas, kuriam taikoma SĮD. GRG priimta 2002 m. balandžio 10 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 3/14 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. spalio 3 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, 3 straipsnio 2.3 punktu, II priedo T4 lentele. 70

71 3 straipsnio 2.3 punkte nurodyta, kad rankiniu būdu kūrenami agregatai turi atitikti tam tikrus esminius reikalavimus. 1 straipsnio papunktyje nurodyta, kad agregatus turi surinkti gamintojas. Ar pakaks katilo gamintojui gauti EB projekto tyrimo sertifikatą, jeigu gamintojas nori atlikti EB projekto tyrimą (taikyti B1 modulį) pagal II priedo 4 lentelę? Ar tokiu atveju EB projekto tyrimo sertifikatą turi gauti montuotojas (vandentiekininkas), kuris naudotojo teritorijoje ant katilo montuoja apsauginius įtaisus? Kaip nurodyta 3/5 gairėje, agregatą pagal 3 straipsnio 2.3 punktą turi sudaryti mažiausiai katilas ir jo apsauginiai įtaisai. EB projekto tyrimo sertifikatą vis dėlto pakanka gauti katilo gamintojui, jei jis montavimo instrukcijoje aiškiai nurodys, koks apsauginis įtaisas gali būti naudojamas agregate ir kaip jis turi būti įrengtas. Montavimo instrukcija turi būti EB projekto tyrimo sertifikato dalis. Žr. taip pat 3/3 ir 3/5 gaires. Pastaba: Įvertinimui taikant B1 modulį, turi būti nustatyta, ar patenkinti esminiai saugos reikalavimai pagal 3 straipsnio 2.3 punktą, taip pat turi būti patikrintos naudojimo taisyklės. GRG priimta 2002 m. rugsėjo 19 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. spalio 3 d. 3/15 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. balandžio 28 d., su 2004 m. rugsėjo 7 d. pakeitimais] Gairė siejama su 10 straipsnio 2 dalimi, I priedo punktu. Kaip nustatoma neišardomųjų agregato jungčių kategorija? 71

72 Kategorija turi būti nustatoma atskirai kiekvienai neišardomajai jungčiai, kuria sujungiami agregato slėginiai įrenginiai, atsižvelgiant į jungties įtaką kiekvieno sujungiamojo įrenginio vientisumui. Pavyzdžiui, vamzdžio prijungimas prie indo per atvamzdį (jau pritvirtintą prie indo) paprastai turi būti atliekamas pagal vamzdžio kategoriją, jei toks sprendimas neturės jokio poveikio indo vientisumui. 1 pastaba: Direktyvoje apibūdinta agregatams taikoma visuotinė atitikties įvertinimo procedūra ir nurodyta kategorija, pagal kurią nustatomi su projekto siejami esminiai saugos reikalavimai (kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalies b punkte) bei įvertinama apsauga (kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalies c punkte). Kadangi Direktyvoje nėra konkrečių nurodymų dėl kategorijų, pagal kurias nustatomi kiti esminiai saugos reikalavimai, kurie gali būti keliami agregatui (žr. 3/12 gairę), tokiais atvejais reikia remtis atitinkamų įrenginių kategorijomis. 2 pastaba: Ši gairė dera su 2/15 gaire, kurioje skiriamos dvi kategorijos: kategorija, pagal kurią įvertinamas projektas, ir kategorija, siejama su esminiais saugos reikalavimais. Žr. tai pat 3/16 gairę dėl kategorijos, pagal kurią atliekama visuotinė atitikties įvertinimo procedūra. GRG priimta 2004 m. birželio 15 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. rugsėjo 7 d. 3/16 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. balandžio 28 d.] Gairė siejama su 10 straipsnio 2 dalimi. Ką reiškia "aukščiausia nurodytam įrenginiui taikoma kategorija" 10 straipsnio 2 dalies b punkte? Kiekvieno agregatą sudarančio slėginio įrenginio kategorija nustatoma remiantis galima agregato darbine būkle ir atsižvelgiant į: įrenginio tūrį arba vardinį dydį DN kuris šių parametrų tinka; bent parametrus PS, TS arba takiosios medžiagos, kuriai skirtas agregatas, grupę; šių parametrų vertės turi būti mažesnės negu įrenginiui būdingos vertės. Pagal aukščiausią kategoriją, nustatytą remiantis šiomis sąlygomis, įvertinamas agregato įrenginių surinkimas. Žr. taip pat 3/7 ir 3/15 gaires. GRG priimta 2003 m. kovo 24 d. Pastaba: Nustatant, kuris atitikties įvertinimo modulis (moduliai) bus taikomas agregatui, slėginiam įrenginiui įmanoma priskirti žemesnę nei buvo priskirta iš pradžių kategoriją. Todėl agregate, kuriam taikoma 3 straipsnio 3 dalis, turi būti naudojami slėginiai įrenginiai, pažymėti CE ženklu. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. balandžio 28 d. 72

73 [Gairės] Paskutinį kartą pakeista 2004 m. gegužės 7 d. Įvertinimas 4/1 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Gairė siejama su III priedo G moduliu. Ar pagal G modulį notifikuotoji įstaiga turi patvirtinti projektą? Pagal G modulį nėra tiesiogiai reikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga patvirtintų projektą, tačiau reikalaujama, kad gamintojas pateiktų notifikuotajai įstaigai techninę dokumentaciją, leidžiančią susipažinti su slėginio įrenginio konstrukcija, gamybos procesu ir eksploatavimo būdu. Pagal šį modulį taip pat reikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga patikrintų slėginio įrenginio projektą ir konstrukciją, kad patvirtintų, jog įrenginys atitinka jam taikomus Direktyvos reikalavimus. Numatoma, kad notifikuotoji įstaiga praneš apie projekto patikrinimo rezultatus gamintojui ir tai faktiškai gali būti laikoma projekto patvirtinimu. Argumentai: Kaip minėta, pagal G modulį nėra tiesiogiai reikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga tvirtintų projektą, tačiau suprantama, kad projekto patvirtinimas yra įprastinė praktika tikrinant slėginių įrenginių rūšis, kurioms yra taikomas G modulis. Pagal G modulį nustatyta, kad notifikuotoji įstaiga turi patikrinti slėginio įrenginio projektą, ir pagrįstai numatoma, kad notifikuotoji įstaiga praneš gamintojams patikrinimo rezultatus. GRG priimta 1998 m. rugsėjo 18 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 4/2 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Gairė siejama su. Ar notifikuotosios įstaigos, tvirtindamos kokybės užtikrinimo sistemas pagal Slėginių įrenginių direktyvos D, D1, E, E1, H arba H1 modulius, gali atsižvelgti į gamintojo įdiegtą, pagal EN ISO 9000 serijos standartus sertifikuotą kokybės užtikrinimo sistemą? Notifikuotoji įstaiga, tvirtindama kokybės užtikrinimo sistemas pagal D, D1, E, E1, H arba H1 modulius, turi atsižvelgti į tai, kad gamintojas jau turi ISO 9000 sertifikatą, ypač jei šį patvirtino akredituota sertifikavimo įstaiga. Vis dėlto visa atsakomybė už tai, kad būtų užtikrinta kokybės užtikrinimo sistemos atitiktis Slėginių įrenginių direktyvai, ypač aspektais, siejamais su slėginių įrenginių sprendiniais, tenka notifikuotajai įstaigai. Argumentai: Kokybės užtikrinimo sistemos pagal D, D1, E, E1, H arba H1 modulius turi aprėpti techninius slėginių įrenginių aspektus. GRG priimta 1998 m. spalio 12 d. 73

74 Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 4/3 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. birželio 29 d.] Gairė siejama su III priedu. Kaip taikyti atitikties įvertinimo modulius, kai kelias slėginio įrenginio dalis gamina arba kelias technologines operacijas atlieka subrangovai? Už kiekvieną slėginį įrenginį atsako tik vienas gamintojas, pasirenkantis vieną modulį (arba modulių derinį). GRG priimta 2000 m. gegužės 4 d. Atitikties įvertinimas yra siejamas su slėginiu įrenginiu, o ne su atskiromis jo dalimis. Slėginio įrenginio gamintojas turi gauti iš subrangovo visus duomenis ir dokumentus, būtinus atlikti patikrinimą pritaikant pasirinktą modulį. Atsižvelgiant į modulį, iš notifikuotosios įstaigos gali būti reikalaujama apsilankyti subrangovo gamybos vietoje, o slėginio įrenginio gamintojas turi užtikrinti prieigą į tokią vietą. Jei atitinkamą darbą subrangovo gamybos vietoje atliko kitos notifikuotosios įstaigos, į tai turi būti atsižvelgta. Žr. taip pat Mėlynojo vadovo (Naujuoju požiūriu ir visuotiniu požiūriu grindžiamų direktyvų įgyvendinimo vadovo) punktą. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. birželio 29 d. 4/4 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. birželio 29 d.] Gairė siejama su III priedu. Ar gamintojas turi pasirinkti projektavimo ir gamybos etapams tą pačią notifikuotąją įstaigą, jeigu projektavimo etapui taiko B arba B1 modulį, o gamybos etapui kitą modulį? Ne. Kaip reikalaujama pagal B ir B1 modulius (žr. III priedo atitinkamų modulių 5 ir 6 punktus), prie tyrimo sertifikato turi būti pridėtas techninės dokumentacijos ir kitos siejamos informacijos, leidžiančios taikyti gamybos modulių reikalavimus, atitinkamų dalių sąrašas. Slėginis įrenginys žymimas tos įstaigos numeriu, kuri atlieka gamybos kontrolę (žr. 15 straipsnį). 74

75 GRG priimta 2000 m. gegužės 4 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. birželio 29 d. 4/5 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. birželio 26 d.] Gairė siejam a su III priedo B1 moduliu. III priedo B1 modulio 3 ir 4 punktuose pateikta informacija, siejama su kvalifikacija ir patvirtinimais, būtinais neišardomojo atlikti jungimo procedūroms, kurių projektavimo etape gali nebūti. Kokie minimalūs reikalavimai taikomi pagal 3 punkto paskutinę įtrauką ir 4.1. punkto antrąją ir trečiąją įtraukas? Neišardomo jungimo technologinio proceso patvirtinimo procedūra turi būti atlikta projektavimo etape, jei jis nebuvo patvirtintas prieš tai. Projektavimo etape gali būti tikrinami tik darbuotojų, atliekančių neišardomo jungimo darbus ir neardomuosius bandymus, kvalifikacijos arba patvirtinimo kriterijai. Apie būtinumą vėliau, prieš pradedant gamybą, atlikti darbuotojų patvirtinimo būti nurodyta projekto tyrimo sertifikate. Žr. taip pat 4/4 gairę. GRG priimta 2001 m. balandžio 23 d. patikrinimą, turi Darbo grupės "Slėg is" priimta 2001 m. birželio 26 d. 4/6 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. lapkričio 7 d.] Gairė siejama su 10 straipsnio 2 dalimi, III priedu. Ar agregatas gali būti sudarytas iš slėginių įrenginių, kuriems buvo taikyti ne tie patys atitikties įvertinimo moduliai? Taip, pagal 10 straipsnio 2 dalies a punktą Pavyzdžiui, vožtuvams gali būti taikomas ne tas pats modulis, kuris buvo taikytas indui arba vamzdynui, kuriame tie vamzdžiai įmontuoti. GRG priimta 2000 m. rugpjūčio 25 d. 75

76 Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. lapkričio 7 d. 4/7 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d.] Gairė siejama su I priedo 1.2 punktu, I priedo punktu, I priedo 3.4 poskyriu, III priedu. Ar slėginio įrenginio gamintojas turi pateikti naudojimo taisykles kaip vieną iš notifikuotosios įstaigos atliekamo atitikties įvertinimo dalių? Ar turi notifikuotoji įstaiga patikrinti šių taisyklių turinį? Taip. Pagal SĮD iš gamintojo reikalaujama parengti naudojimo taisykles (žr. 8/3 gairę) ir pateikti jas kartu su įrenginiu. Atitinkamos naudojimo taisyklės yra esminis saugos reikalavimas (ESR) ir todėl turi būti atitikties įvertinimo procedūros dalimi. Jeigu notifikuotoji įstaiga privalo atlikti baigiamąjį įvertinimą arba jį kontroliuoti, ji turi patikrinti, ar yra parengtos naudojimo taisyklės, ar jos atitinka Direktyvos reikalavimus. Kai notifikuotoji įstaiga privalo atlikti projekto tyrimą, ji turi patikrinti, ar yra apibūdintas numatomas panaudojimas ir pavojai, kurių negalima pašalinti, ir ar numatyta atitinkamą informaciją įtraukti į naudojimo taisykles. Įvertinant kokybės sistemą pagal modulius, siejamus su kokybės užtikrinimo sistemomis, turi būti patikrinta, ar yra parengtos atitinkamos procedūros, nustatančios naudojimo taisyklių turinio reikalavimus. GRG priimta 2002 m. balandžio 10 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 4/8 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. birželio 26 d.] Gairė siejama su III priedo B1 modulio 4.2 papunkčiu, III priedo B1 modulio 4.3 papunkčiu. Ar pagal B1 modulį reikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga atliktų bandymus? Ne. Kitaip nei B modulio, B1 modulyje numatytas tik brėžinių, skaičiavimų ir atitinkamų duomenų, 76

77 siejamų su gamyba, tyrimas. Eksperimentinio projektavimo metodas šiame modulyje gali būti nenaudojamas. Tipinis numatomo gaminio pavyzdys neturi būti tiriamas arba bandomas. Žr. taip pat 4/5 gairę. Pastaba: Kai kuriose versijose kitomis kalbomis yra nesutapimų. GRG priimta 2001 m. balandžio 23 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. birželio 26 d. 4/9 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. balandžio 28 d.] Slėginių įrenginių direktyva 97/ 23/EB Gairė siejama su I priedu, III priedu. Ar iš sudedamosios dalies gamintojo reikalaujama pasirūpinti, kad notifikuotoji įstaiga atliktų projekto tyrimą, tikrinamąjį bandymą ir baigiamąjį patikrinimą, jeigu ši dalis skirta vėlesniam panaudojimui įrenginyje, kuriam taikoma SĮD? Ne. Sudedamosios dalys nėra slėginiai įrenginiai, todėl atskirai neturi būti atliekamos jų atitikties įvertinimo procedūros. GRG priimta 2003 m. kovo 6 d. Apie reikalavimus, keliamus sudedamosioms dalims, naudotinoms slėginiuose įrenginiuose, skaitykite 1/22 ir 7/19 gairėse. 1 pastaba: Baigiamasis patikrinimas, įskaitant tikrinamąjį bandymą, taikomas visam slėginiam įrenginiui, o ne pačioms sudedamosioms dalims. 2 pastaba: Jei sudedamoji dalis suprojektuota ne pagal darnųjį standartą, įrenginio gamintojas taip pat gali pareikalauti informacijos apie projektą. 3 pastaba: Slėginių įrenginių direktyvoje nėra nuostatų, kurios būtų teisinis pagrindas notifikuotajai įstaigai išduoti sudedamųjų dalių atitikties sertifikatus. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. balandžio 28 d. 4/10 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. balandžio 28 d.] 77

78 Gairė siejama su 10 straipsniu, I priedu, III priedu. Daugelis įmonių projektuoja slėginius įrenginius, kuriuos vėliau gamina kitos įmonės. Ar leidžiama įmonei, atsakingai už projektą, gauti EB projekto tyrimo sertifikatą (B1), o gamintojui atitinkamą gamybos etapo pvz., gaminio patikrinimo (F) sertifikatą? Ne. Nors kuriant gaminį gali dalyvauti ir kelios įmonės, Direktyva aiškiai nurodo, kad gali būti tik vienas gamintojas, atsakingas už slėginio įrenginio projektavimą, gamybą ir atitikties įvertinimą. Su projektavimu ir (arba) gamyba siejamus uždavinius gamintojas gali paskirstyti subrangos sutarties pagrindu, tačiau jis turi atlikti visapusę kontrolę ir būti pakankamai kompetentingas, kad galėtų prisiimti atsakomybę už gaminį. Žr. taip pat 4/3 gairę. GRG priimta 2003 m. kovo 25 d. Žr. taip pat Naujuoju požiūriu ir visuotiniu požiūriu grindžiamų direktyvų įgyvendinimo vadovą. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. balandžio 28 d. 78

79 [Gairės] Paskutinį kartą pakeista 2004 m. gegužės 6 d. Esminiai saugos reikalavimai, keliami projektavimui 5/1 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Gairė siejama su I priedo punktu, I priedo punktu. Kaip derėtų suprasti šią I priedo punkto nuostatą, siejamą su eksperimentinio projektavimo metodu, nenaudojant skaičiavimo: Eksperimentinis projektavimas gali būti atliktas nenaudojant skaičiavimo, kaip nurodyta punkte, kai didžiausio leidžiamojo slėgio PS ir tūrio V sandauga yra mažesnė kaip 6000 bar L arba PS ir DN sandauga yra mažesnė kaip 3000 bar? Šią nuostatą derėtų suprasti taip: sąlyga PS V < 6000 bar L taikoma įrenginiams, kurių klasifikavimo kriterijus II priede tūris (indai, katilai, atitinkami pagalbiniai įtaisai it t. t.); sąlyga PS DN < 3000 bar taikoma įrenginiams, kurių klasifikavimo kriterijus II priede vardinis dydis (vamzdynai, atitinkami pagalbiniai įtaisai it t. t.). Pastaba: B1 modulis netaikomas įrenginiams, teisiškai įformintiems panaudojus eksperimentinį projektavimo būdą. GRG priimta 1998 m. lapkričio 27 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 5/2 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2000 m. birželio 29 d.] Gairė siejama su I priedo punktu, I priedo 2.12 poskyriu. Ar turi būti patenkinamas SĮD reikalavimas, keliamas slėgį ribojantiems įtaisams, kad trumpam padidėjęs slėgis neturėtų viršyti 1,1 PS, kai įrenginį veikia išorinė ugnis? 1,1 PS apribojimas netaikomas ugnies poveikiui. Argumentai: I priedo poskyrio reikalavimas dėl išorinės ugnies siejamas su gedimų apribojimu ir netaikomas normaliam slėgį ribojančio įtaiso funkcionavimui. GRG priimta 2000 m. gegužės 5 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2000 m. birželio 29 d. 79

80 5/3 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. balandžio 28 d.] Gairė siejama su I priedo punktu, I priedo punktu, I priedo punktu. Ar SĮD taikoma nuotėkiui iš slėginių įrenginių? Taip. Kai vidinis ar išorinis nuotėkis (t. y. nuotėkis į atmosferą ir (arba) aplinką) priskiriamas prie pavojų, kuriuos kelia slėgis, jam taikomi SĮD esminiai saugos reikalavimai. Visi pavojai, kuriuos kelia slėgis, turi būti įvertinti, atsižvelgiant į numatomą panaudojimą ir numatomą laikyti įrenginyje taki ąją medžiagą (medžiagas), ne tik pakankamo stiprumo reikalavimo, bet ir vidinio bei išorinio nuotėkio ir visų funkcionalumo reikalavimų, siejamų su pavojais, kuriuos kelia slėgis, atžvilgiu (žr. taip pat 1/15 gairę). GRG priimta 2003 m. vasario 19 d. Jeigu slėginių įrenginių gamintojui tiksliai nežinoma, kaip konkrečiai bus naudojami įrenginiai, minėtą įvertinimą turi atlikti agregato gamintojas pagal I priedo 2.8 poskyrį. Pastaba: 2001 m. birželio 26 d. redakcija patikslinta, kad būtų aišku, kad ši gairė taikoma ne tik vožtuvams. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. balandžio 28 d. 5/4 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d.] Gairė siejama su Ar visų tipų nešiojamuosiuose gesintuvuose turi būti įmontuotas įtaisas, apsaugantis nuo viršslėgio? Nešiojamieji gesintuvai bet kuriuo įmanomu numatyti atveju turi būti apsaugoti nuo viršslėgio keliamo pavojaus arba gesintuvą projektuojant taip, kad būtų pašalintas pavojus, arba įrengus apsauginį įtaisą. Išorinės ugnies keliamą pavojų reikia tinkamai išnagrinėti atsižvelgiant į gesintuvo tipą. Kadangi nešiojamieji gesintuvai yra plataus vartojimo prekės, reikia įvertinti galimas jų netinkamo panaudojimo (perpildymas, netinkamos kasetės panaudojimas ir t. t.) pasekmes. Klaidinga manyti, kad pakanka tik raštinių instrukcijų. 80

81 Pavyzdžiai: Paprastai perpildymo pavojus aktualus panaudojant rankiniu būdu (pakartotinai) pripildomus kasetinius gesintuvus. Išorinė ugnis gali sukelti labai didelį pavojų panaudojant CO 2 gesintuvus (cilindrus). Šiais atvejais reikia naudoti apsauginius įtaisus arba taikyti panašius metodus, kad būtų patenkinti gedimų apribojimui taikomi reikalavimai. Italijos išlyga. GRG priimta 2002 m. balandžio 9 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 5/5 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2003 m. sausio 27 d.] Gairė siejama su I priedo 2.1 poskyriu, I priedo punktu. Ar galima pavyzdį, kuris bus bandomas taikant eksperimentinį projektavimo metodą, pagaminti nesumažinus jo elementų storio, atsižvelgiant į numatytą leidžiamąją koroziją? Taip, bet leidžiamąją koroziją, kaip ir kitas charakteristikas, reikia taikyti kaip pataisinius daugiklius nustatant minimalią bandymo slėgio vertę, kaip nurodyta punkto a dalies antroje pastraipoje. GRG priimta 2003 m. rugsėjo 19 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2003 m. sausio 27 d. 5/6 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2004 m. kovo 17 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio papunkčiu, I priedo 2.10 poskyriu, I priedo 2.11 poskyriu. Ar 2.10 poskyryje išdėstyti esminiai saugos reikalavimai, siejami su apsauginiais įtaisais, leidžia pasirinkti, ką panaudoti pagalbinį saugos įtaisą ar kontrolės įtaisą? Ne. Jeigu leidžiamosios ribinės vertės gali būti viršytos įmanomomis numatyti sąlygomis, kaip apsauginį įtaisą reikia panaudoti pagalbinį saugos įtaisą, su kuriuo papildomai galima panaudoti kontrolės įtaisą. 81

82 Pastaba: I priedo 2.11 poskyryje išdėstyti esminiai saugos reikalavimai, keliami pagalbiniams saugos įtaisams, netaikomi kontrolės įtaisams. GRG priimta 2003 m. lapkričio 12 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. kovo 17 d. 82

83 [Gairės] Paskutinį kartą pakeista 2004 m. gegužės 6 d. Esminiai saugos reikalavimai, keliami gamybai 6/1 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Gairė siejama su I priedo punktu. Pagal I priedo punktą (Neišardomasis jungimas) trečioji šalis, norėdama patvirtinti technologines procedūras ir darbuotojus, privalo atlikti patikrinimus ir bandymus. Ar trečiosios šalies atstovas turi stebėti visą neišardomojo jungimo ir patikrinimo procesą? Ne, tam tikras užduotis, siejamas su jungimo technologinių procedūrų ir darbuotojų patvirtinimu, gali atlikti kompetentingas gamintojo atstovas pagal kokybės sistemą, notifikuotajai įstaigai arba valstybės narės pripažintai trečiosios šalies organizacijai sutikus ir prisiimant atsakomybę. GRG priimta 1998 m. rugsėjo 17 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 6/2 gairė [Pirmoji redakcij a, priimta 1999 m. sausio 28 d. ] Gairė siejama su I priedo punktu. Kokie dokumentai turi būti pateikiami baigiamajam patikrinimui, apibūdintam I priedo punkte? Paprastai turi būti pateikiami pagal situaciją turimi dokumentai iš šio sąrašo: dokumentai, įrodantys, kad neardomuosius bandymus atliekančių darbuotojų kvalifikacija atitinka įrenginio kategoriją; dokumentai, įrodantys, kad neišardomuosius jungimus atliekančių darbuotojų kvalifikacija atitinka įrengini o kategoriją; šiluminio apdorojimo duomenys (pavyzdžiui, temperatūros grafikas); pagrindinių ir sąnaudinių medžiagų patikrinimo dokumentai; medžiagų atsekamumo užtikrinimo procedūrų dokumentai; neardomųjų bandymų ataskaitos, įskaitant rentgenogramas; ardomųjų bandymų ataskaitos (pavyzdžiui, bandymų kvitai); ataskaitos dėl defektų ir nuokrypių, atsiradusių gamybos metu; sudedamųjų dalių paruošimo duomenys (pavyzdžiui, formavimo, nusklembimo); dokumentai, įrodantys neišardomųjų jungimų procedūrų kokybę. Šie dokumentai turi būti pateikiami baigiamajam patikrinimui, nesvarbu, kas tą patikrinimą atlieka gamintojas, naudotojo inspekcija ar notifikuotoji įstaiga. 83

84 DGS apsvarstymo rezultatas: Kad būtų nurodyta, jog būtinų pateikti baigiamajam patikrinimui dokumentų komplektą kiekvienu konkrečius atveju gali sudaryti skirtingi dokumentai, pirmą atsakymo sakinį reikia pakeisti ir pradėti žodžiu "Paprastai". Paskutinė atsakymo įtrauka redaguota. DGS pritarė šiam pas iūlymui. Be to, GDG buvo paprašyta įtraukti reikalavimą dėl kai kurių brėžinių pateikimo. GRG priimta 1998 m. lapkričio 26 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 6/3 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 28 d.] Gairė siejama su I priedo punktu, I priedo punktu. Kaip suprasti I priedo punkte pateiktą užuominą apie formavimo procedūras? Ar tai reiškia, kad gamintojas turi atlikti formavimo procedūrų kokybės įvertinimą, kurį turi patvirtinti notifikuotoji įstaiga? Direktyvos I priedo punkte nereikalaujama formavimo procedūrų kokybės įvertinimo, nors toks įvertinimas numatytas I priedo punkte neišardomosioms jungtims. Vis dėlto Direktyvoje pateikiamas esminis reikalavimas dėl sudedamųjų dalių ruošimo (žr. I priedo punktą), ir gamintojas turi įrodyti įrenginio techninėje dokumentacijoje, kad šis reikalavimas patenkintas. Atsižvelgdama į taikomą modulį, notifikuotoji įstaiga gali patikrinti šią techninę dokumentaciją. GRG priimta 1998 m. spalio 13 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 28 d. 6/4 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 29 d.] Gairė siejama su I priedo punktu. Ar notifikuotoji įstaiga gali pripažinti neišardomojo jungimo procedūros įvertinimą, atliktą kitos notifikuotosios įstaigos arba pripažintos trečiosios šalies organizacijos? Taip, notifikuotajai įstaigai neleidžiama atmesti neišardomojo jungimo procedūros, atliktos remiantis tikslia nuoroda ir pagal kompetenciją, atitinkančią SĮD reikalavimus, patvirtinimo 84

85 dokumentą. Vis dėlto notifikuotajai įstaigai tenka atsakomybė už jungimo procedūros ir nuorodos į pagamintą produktą atitikties keliamiems reikalavimams patikrinimą, būtinaisiais atvejais. GRG priimta 1998 m. lapkričio 26 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 29 d. 6/5 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 29 d.] Gairė siejama su I priedo punktu, I priedo punktu. Ar I priedo ir punktų reikalavimai, keliami neišardomosioms jungtims, taip pat taikomi ir kitokioms jungtims ne tik virintinėms? Taip. Argumentai: Apibrėžimas, pateiktas 1 straipsnio 2.8 punkte, taikomas taip pat kitokioms neišardomosioms jungtims sujungtoms litavimu, suvirinimu su lydmetaliu, deformacijos būdu, klijavimu, trinamuoju suvirinimu, kniedijimu ir kt. Todėl ir punktų reikalavimai taikomi taip pat ir šių rūšių jungtims. GRG priimta 1998 m. lapkričio 27 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 29 d. 6/6 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d.] Gairė siejama su I straipsnio 2.8 punktu, I priedo 3.2 poskyriu. Kokios nuostatos turi būti taikomos darbuotojų, atliekančių neišardomuosius sujungimus, patvirtinimui, jei nėra darniųjų standartų? Jei nėra darniųjų standartų, gamintojas privalo vadovautis turimais išleistais dokumentais (numatytų derinimui standartų projektais, profesinių reikalavimų dokumentais, vadovais, pripažintų trečiųjų šalių ir (arba) notifikuotųjų įstaigų dokumentais, įmonių dokumentais ir t. t.) arba parengti specialų dokumentą. Šiame dokumente būtina nurodyti: įrangą, kurią turi naudoti darbuotojai; darbuotojų atliekamų procedūrų ir operacijų automatizavimo lygį; 85

86 sąlygas, taikomas gaminant bandomąją detalę, kuri bus panaudota bandymo patvirtinimui, ir siekiamus rezultatus; taikymo sritį ir galiojimo laikotarpio sąlygas. Žr. taip pat 6/1 gairę. Dėl suvirinimo žr. 6/12 gairę. GRG priimta 2002 m. kovo 13 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 6/7 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. lapkričio 8 d.] Gairė siejama su I priedo punktu. Ar neardomojo bandymo sąvoka pagal I priedo punktą aprėpia taip pat ir išorinę apžiūrą? Ne. Todėl I priedo punktas netaikomas darbuotojams, atliekantiems "apžiūrimąjį bandymą", apie kurį kalbama standarte EN 473:2000. GRG priimta 2002 m. rugsėjo 18 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. spalio 3 d. 6/8 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. birželio 26 d.] Gairė siejama su I priedo punktu. Ką reiškia "atitinkami darnieji standartai" I priedo punkto paskutinėje pastraipoje, kurioje pateikti nurodymai dėl bandymų ir tikrinimų, atliekamų siekiant patvirtinti neišardomojo jungimo procedūras bei jas atliekančius darbuotojus? Atitinkami darnieji standartai tai: specifiniai pagalbiniai darnieji standartai, kurių taikomumas gaminamiems įrenginiams turi būti patikrintas, arba 86

87 GRG priimta 2001 m. vasario 21 d. atitinkami darnieji produktų standartai. Abiem atvejais standartas turi aprėpti atitinkamus SĮD I priedo punkto reikalavimus ir į šias nuostatas turi būti nuorodų ZA priede. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. birželio 26 d. 6/9 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. birželio 26 d.] Gairė siejama su. Ar remiantis Slėginių įrenginių direktyva būtina akredituoti gamintojo bandymų laboratoriją, atliekančią slėginių įrenginių arba sudedamųjų dalių, skirtų slėginiams įrenginiams ir naudojamų kaip slėgį išlaikančios dalys, neardomuosius (NAB) ir ardomuosius (AB) bandymus? Ne. SĮD I priedo punkte reikalaujama, kad atitinkamą kvalifikaciją turėtų darbuotojai, atliekantys neišardomųjų jungčių NAB. Gamintojo NAB arba AB laboratorijos arba bandymo laboratorijos, su kuria gamintojas gali sudaryti subrangos sutartį NAB arba AB atlikti, akreditavimo nereikalaujama. GRG priimta 2001 m. vasario 21 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. birželio 26 d. 6/10 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. vasario 27 d.] Komisijos darbo grupė " Slėgis" Gairė siejama su I priedo punktu. Jeigu gamintojo atliekama neišardomo jungimo procedūra notifikuotosios įstaigos arba pripažintos trečiosios šalies organizacijos patvirtinama vienoje darbo vietoje, ar šis gamintojas gali tą pačią procedūrą naudoti kitose darbo vietose panašiems darbams? Taip, jeigu kitos darbo vietos pavaldžios tai pačiai technikos ir kokybės vadybos institucijai. Pastaba: Suvirinimo koordinavimo standarte EN 719 ir suvirinimo kokybės reikalavimų standarte EN gamybos organizacija apibrėžiama kaip suvirinimo cechas ar aikštelė, pavaldi tai pačiai technikos ir kokybės vadybos institucijai. Lankinio suvirinimo procedūrų bandymų standarte EN 87

88 288-3 nustatyta, kad gamintojo gautas suvirinimo procedūrų aprašo patvirtinimas taikomas suvirinimui cechuose ar aikštelėse, taikant tą pačią šio gamintojo techninės ir kokybės kontrolės sistemą. GRG priimta 2001 m. lapkričio 21 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. vasario 27 d. 6/11 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 2.8 punktu, I priedo punktu. Kokios neišardomojo jungimo procedūrų patvirtinimo tvarkos reikia laikytis, jeigu nėra darniųjų standartų? Jei nėra darniųjų standartų, gamintojas privalo vadovautis turimais išleistais dokumentais (numatytų derinimui standartų projektais, profesinių reikalavimų dokumentais, vadovais, pripažintų trečiųjų šalių ir (arba) notifikuotųjų įstaigų dokumentais, įmonių dokumentais) arba parengti specialų dokumentą. Šiame dokumente būtina nurodyti: esminius procedūros kintamuosius, kurie gali turėti įtakos neišardomųjų jungčių savybėms; patikrinimus ir bandymus, kuriuos reikia atlikti įvertin ant procedūros kokybę; priėmimo kriterijus; taikymo sritį. Pastaba: Direktyvoje nustatyta, kad "neišardomųjų jungčių savybės privalo atitikti mažiausius reikalavimus, taikomus sujungtinoms medžiagoms, jeigu atliekant projektinius skaičiavimus nėra atsižvelgiama į kitas atitinkamų savybių vertes". Žr. taip pat 6/1 gairę. Dėl suvirinimo žr. 6/12 gairę. GRG priimta 2002 m. kovo 13 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 6/12 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d., su 2003 m. lapkričio 3 d. pakeitimais] Komisijos darbo grupė "Slėgis" 88

89 Gairė siejama su I priedo punktu. Kaip derėtų suprasti frazę "trečioji šalis privalo atlikti patikrinimus ir bandymus, aprašytus atitinkamuose darniuosiuose standartuose, ar lygiaverčius bandymus ir tikrinimus" kalbant apie suvirinimo procedūrų ir darbuotojų kvalifikacijos patvirtinimą? Tais atvejais, kai Direktyvoje kalbama apie lygiaverčius bandymus ir tikrinimus, turi būti atlikti atitinkami bei pakankami bandymai, kuriais nustatomos tos pačios technologinės savybės, kaip ir pagal darniuosius standartus. Jeigu panašūs bandymai, kuriais nustatoma tam tikra savybė, jau buvo atlikti, bet tikslios bandymo sąlygos skiriasi nuo nustatytų minėtame standarte, pakartoti šį bandymą nereikalaujama. Tos technologinės savybės, kurių nustatymas nebuvo šių bandymų tikslas, turi būti įtrauktos į bandymų programą. Pavyzdžiui, jeigu jau buvo išbandytas virintinės siūlės, bet ne terminio poveikio zonos atsparumas smūgiams, tai lieka išbandyti terminio poveikio zoną. Iki bus parengti suvirinimo procedūrų arba darbuotojų kvalifikacijos patvirtinimo darnieji standartai, reikia (pagal 6/8 gairę) vadovautis produktų darniųjų standartų "suvirinimo skirsniais", EN (nekaitinamieji slėginiai indai), EN (vamzdynas), EN (vandens vamzdžių katilai) ir EN (kaitravamzdžiai katilai) pagal kiekvieno šių standartų taikymo sritį. Šių standartų suvirinimo procedūrų kokybės įvertinimo nuostatai grindžiami standartu EN 288, o darbuotojų kvalifikacijos tikrinimo EN pastaba: 2002 m. gegužės mėn. galiojusi EN 287 ir EN 288 serijų standartų redakcija nėra darnieji standartai. 2 pastaba: Dirbant pagal EN 288 serijos standartus tam tikrais konkrečiais atvejais gali nepakakti kai kurių savybių, kaip pavyzdžiui: takumo ribos; smūginio tąsio; pailgėjimo; mikrostruktūros. Direktyvoje nustatyta, kad "neišardomųjų jungčių savybės privalo atitikti mažiausius reikalavimus, taikomus sujungtinoms medžiagoms, jeigu atliekant projektinius skaičiavimus nėra atsižvelgiama į kitas atitinkamų savybių vertes". 3 pastaba: Šiuo metu galiojanti ASME Katilų ir slėginių indų kodekso IX skyriaus redakcija dar vienas dokumento, kuriame nėra pakankamai duomenų dėl kai kurių savybių tam tikrais konkrečiais pritaikymo atvejais, kad šie duomenys atskirai atitiktų SĮD (pvz., dėl terminio poveikio zonos smūginių savybių), pavyzdys. Be to, šis dokumentas nereikalauja, kad atsakomybę už bandymus ir patikrinimus prisiimtų trečioji šalis (žr. taip pat 6/1 ir 6/4 gaires). GRG priimta 2002 m. balandžio 10 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 6/13 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2004 m. kovo 17 d.] Gairė siejama su I priedo punktu. Ar pripažinta trečiosios šalies organizacija (PTŠO), valstybės narės patvirtinta pagal 13 straipsnio 1 dalį, gali patvirtinti darbuotojų, atliekančių III ir IV kategorijų slėginės įrangos 89

90 neardomuosius bandymus (NAB), kvalifikaciją, jeigu ji neatitinka darniųjų standartų (pvz., EN 473:2000 "NAB atliekančių darbuotojų kvalifikacijos nustatymo ir sertifikavimo bendrieji principai") nustatytų kriterijų? Taip. NAB atliekantys darbuotojai, sertifikuoti ne pagal darniuosius standartus, gali būti patvirtinti PTŠO, jeigu bus įrodyta, kad buvo patenkinti sertifikavimo kriterijai, prilygstantys darniųjų standartų kriterijams, ir kad sertifikavimo sritis tiesiogiai susijusi su slėginių įrenginių neišardomųjų jungčių bandymais. PTŠO gali sudaryti subrangos sutartį jos darbo daliai atlikti pagal Naujo požiūrio vadovo nuostatas, tačiau turi prisiimti visišką atsakomybę ir išduoti patvirtinimo pažymėjimą. Kiekvienas darbuotojas turi būti PTŠO patvirtinamas atskirai. Pastaba: Asmens patvirtinimas, atliktas remiantis tik sertifikatu, išduotu kitos organizacijos, nesudariusios sutarties su PTŠO, neatitinka Slėginių įrenginių direktyvos reikalavimų. GRG priimta 2003 m. gruodžio 17 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2004 m. kovo 17 d. 90

91 [Gairės] Paskutinį kartą pakeista 2004 m. spalio 29 d. Esminiai saugos reikalavimai, keliami medžiagoms 7/1 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. birželio 26 d.] Gairė siejama su I priedo 4.2 poskyriu. Kaip suprasti "darnieji standartai" I priedo 4.2 poskyrio b dalyje? Darniuoju standartu šiuo kontekste gali būti laikomas darnusis gaminio standartas, taikomas slėginiam įrenginiui arba agregatui, kuris gali būti žymimas CE ženklu. Taip pat tai gali būti pagalbinis darnusis medžiagų standartas, kuriame pateikti techniniai duomenys, aiškiai nurodantys taikymo sritį. Taikant pagalbinį darnųjį medžiagų standartą, atitikties esminiams saugos reikalavimams prielaida taikoma tik standarte nurodytų medžiagų techniniams duomenims ir nėra numatoma, jog medžiagos tinka konkrečiam įrenginiui. Todėl medžiagų standarte nurodyti techniniai duomenys turi būti įvertinti atsižvelgiant į projektinius reikalavimus, keliamus konkrečiam įrenginiui, kad būtų patikrinta, ar patenkinami esminiai saugos reikalavimai, išdėstyti SĮD. Pastaba: Įvertinant slėginio įrenginio atitiktį reikalavimams, kurie direktyvoje keliami medžiagoms, reikia atsižvelgti į tolesnių technologinių procesų poveikį pagrindinės medžiagos savybėms. GRG priimta 2001 m. vasario 21 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2001 m. birželio 26 d. 7/2 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 29 d.] Gairė siejama su I priedo 4.3 poskyriu. Kaip suprasti "kompetentinga įstaiga", kai kalbama apie medžiagų gamintojų kokybės (užtikrinimo) sistemų sertifikavimą? Sertifikuojant medžiagų gamintojų kokybės sistemas "kompetentinga įstaiga" gali būti notifikuotoji įstaiga arba bet kuri kita trečiosios šalies įstaiga, kuri Bendrijoje įsteigta kaip juridinis asmuo, turi kompetencijos atlikti medžiagų gamybos kokybės (užtikrinimo) sistemų įvertinimą bei yra kompetentinga atitinkamų medžiagų technologijoje. Kompetentingumas turi būti įrodytas, pavyzdžiui, akreditavimu. Žr. taip pat 7/7 gairę. 91

92 GRG priimta 1998 m. spalio 12 d. Pastaba: Įstaiga, Bendrijoje neįsteigta kaip juridinis asmuo, net jei ji sudarė pripažinimo sutartį su Tarptautinio akreditavimo forumu, neatitinka I priedo 4.3 poskyrio reikalavimų. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 29 d. 7/3 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. sausio 29 d.] Gairė siejama su 11 straipsnio 2 dalimi. Notifikuotoji įstaiga atlieka Europos medžiagų patvirtinimo dokumento parengimo procedūrą. Pagal 11 straipsnio 2 dalį informacijos svarstymas užtrunka po atitinkamos informacijos išsiuntimo notifikuotoji įstaiga privalo laukti komentarų. Kiek laiko turi laukti ši įstaiga? Patvirtinimo dokumentas gali būti išduotas per tris mėnesius nuo informacijos išsiuntimo dienos, išskyrus tik vieną atvejį: jeigu valstybė narė arba Komisija klausimą perduoda svarstyti pagal Direktyvos 98/34/EB (buvusi 83/189/EEB) 5 straipsnio nuostatas įkurtam Nuolatiniam komitetui, jis turi informuoti notifikuotąją įstaigą, kuri privalo laukti Komisijos laiško, kuriame bus pateiktos Komiteto išvados. GRG priimta 1998 m. lapkričio 26 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. sausio 29 d. 7/4 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2002 m. gegužės 23 d.] Gairė siejama su 1 straipsnio 3.5 punktu. Kaip suprasti "reikiamos priemonės", minimos I priedo punkte, kai kalbama apie atsekamumą? Atsekamumo tikslas išvengti abejonių dėl medžiagų, naudojamų tam tikrų tipų įrenginiams, techninių charakteristikų. Reikiamos priemonės turi būti nustatomos atsižvelgiant į įrenginio tipą ir jo gamybos sąlygas (gaminio sudėtingumas, vienetinė ar serijinė gamyba, pavojus supainioti medžiagų markes ir t. t.). Tokios priemonės gali būti įvairios nuo atskirų įrenginių ženklinimo naudojant štampavimą ar spalvinį kodavimą iki procedūrinių metodų. Ne visada būtina, kad medžiagos identifikavimas būtų siejamas su konkrečia gauta partija. 92

93 Atsekamumo sistema turi atitikti medžiagų markių supainiojimo gamybos procese pavojų. Jeigu toks pavojus nekyla, gali pakakti tik administracinių priemonių. Pastaba: Jeigu tam tikram gaminiui nacionalinė valdžia taikys apsaugos sąlygą dėl tam tikros medžiagos, šis sprendimas turi būti siejamas su visais gaminiais, pagamintais iš tos pačios markės medžiagos (pateiktos pagal tą pačią specifikaciją), jeigu atsekamumo sistema neleidžia identifikavimo rezultato susieti su tam tikra partija (partijomis). Šios nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai gamintojas pašalina iš rinkos neatitinkančius reikalavimų arba turinčius defektų gaminius. GRG priimta 2002 m. balandžio 9 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 2002 m. gegužės 23 d. 7/5 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 1999 m. lapkričio 8 d.] Gairė siejama su I priedo 4.3 poskyriu. SĮ D I priedo 4.3 poskyryje nustatyta, kad įrenginio gamintojas privalo imtis atitinkamų priemonių užtikrinti naudojamų medžiagų atitiktį nurodytoms specifikacijoms. Ypač svarbu gauti medžiagų gamintojo rengiamą dokumentaciją, patvirtinančią, kad visos jo pagamintos medžiagos atitinka specifikacijas. Kaip galima tinkamai taikyti šiuos reikalavimus nustatant: kokie kontrolės dokumentai reikalingi; ką turėtų atlikti medžiagos gamintojas? Atsakymas : 1. Pagal I priedo 4.3 poskyrio pirmą pastraipą medžiagos gamintojas turi patvirtinti, kad visa partija atitinka specifikaciją ir jo gauto užsakymo reikalavimus. 2. Pagal I priedo 4.3 poskyrio antrą pastraipą II, III ir IV kategorijų slėginių įrenginių pagrindinėms slėgį išlaikančioms detalėms turi būti išduotas specifinės gaminio kontrolės pažymėjimas. Metalinių medžiagų tai 3.1.B bei 3.1.C tipo kontrolės sertifikatai pagal EN ir 3.2 tipo kontrolės ataskaitos pagal EN Reikia atsižvelgti į I priedo 4.1 poskyrio ir 4.2 poskyrio a dalies reikalavimus. 3. Pagal I priedo 4.3 poskyrio trečią pastraipą daroma išimtis, siejama su medžiagos gamintojo gamybos sistema: jeigu jis taiko atitinkamą kokybės (užtikrinimo) sistemą, sertifikuotą kompetentingos Bendrijoje įsteigtos institucijos, ir buvo atliktas specifinis jo naudojamų medžiagų įvertinimas, tinka gamintojo išduotas kontrolės dokumentas, kitaip sakant, metalinėms medžiagoms tinka 3.1.B tipo kontrolės sertifikatas. 4. Bendrieji reikalavimai, taikytini visais kitais atvejais, pateikti dviejose pirmosiose I priedo 4.3 poskyrio pastraipose. 5. Atitinkami kontrolės dokumentai, taikomi metalinėms medžiagoms, nurodyti schemoje. 93

94 6. Pastabos: 6.1 Visada galima taikyti aukštesnio lygmens kontrolės dokumentus. 6.2 Su medžiagomis, nurodytomis biržos biuleteniuose (skelbiančiuose prekių asortimentą) turi būti pateikiami medžiagų gamintojo parengti kontrolės dokumentai. 6.3 Dėl atsekamumo žr. 7/4 gairę. 6.4 Dėl pagrindinių slėgį išlaikančių detalių taip pat žr. 7/6 gairę; dėl prie slėgio veikiamų detalių tvirtinamų sudedamųjų dalių žr. apibrėžimą, pateiktą Direktyvos 1 straipsnio 2.1 punkte. GRG priimta 1999 m. liepos 15 d. Darbo grupės "Slėgis" priimta 1999 m. lapkričio 8 d. 7/6 gairė [Pirmoji redakcija, priimta 2001 m. birželio 26 d.] Gairė siejama su I priedo 4.3 poskyriu. I priedo 4.3 poskyrio antroje pastraipoje pateikti reikalavimai, keliami pagrindinėms slėgį išlaikančioms detalėms. Kaip apibūdinamos šios detalės? Pagrindinės slėgį išlaikančios detalės detalės, sudarančios slėgio veikiamą apvalkalą, bei detalės, svarbios įrenginio vientisumui išlaikyti. Pagrindinių slėgį išlaikančių detalių pavyzdžiai: gaubtai, dugnai, pagrindinės korpuso jungės, 94