XI. MIKROSKOPAI OPTINĖS SISTEMOS. XI. Mikroskopai. sites.google.com/site/optinessistemos/ 2016 pavasario semestras

Σχετικά έγγραφα
Matematika 1 4 dalis

Kodėl mikroskopija? Optinė mikroskopija: įvadas. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Žmogaus akis. Vaizdo formavimasis žmogaus akyje

I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI

GEOMETRINĖS OPTIKOS PAGRINDAI

Spalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)

Ląstelės biologija. Laboratorinis darbas. Mikroskopavimas

Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės

Matematika 1 3 dalis

Elektroninio mikroskopo tyrimas

I.4. Laisvasis kūnų kritimas

VI SKYRIUS VI SKYRIUS OPTINĖ HOLOGRAFIJA

06 Geometrin e optika 1

ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINĖSE TERPĖSE

15 darbas ŠVIESOS DIFRAKCIJOS TYRIMAS

OPTINIŲ TELESKOPŲ PERSPEKTYVOS

LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA

Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos

1 TIES ES IR PLOK TUMOS

Vilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS

MATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos

Specialieji analizės skyriai

2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS

Matematinės analizės konspektai

Stiklo pluošto laikikliai - gali būti sprendimas langams/durims tvirtinti šiltinimo sluoksnyje

Gabija Maršalkaitė Motiejus Valiūnas. Astronomijos pratybų užduočių komplektas

Molekulių energijos lygmenys Atomų Spektrai

Skenuojančio zondo mikroskopai

ANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui)

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

ELEKTRONIKOS VADOVĖLIS

PNEUMATIKA - vožtuvai

KOMPIUTERINIS PROJEKTAVIMAS

Papildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof.

AVIACINĖS RADIOLOKACINĖS SISTEMOS

SIGNALAI TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOSE

Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas

2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis

Atomų sąveikos molekulėje rūšys (joninis ir kovalentinis ryšys). Molekulė mažiausia medžiagos dalelė, turinti esmines medžiagos chemines savybes.

Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis

JONAS DUMČIUS TRUMPA ISTORINĖ GRAIKŲ KALBOS GRAMATIKA

Kinetinė biomolekulių spektroskopija 1. Darbo tikslas šmatuoti BSA (jaučio serumo albumino) ir GFP (žaliai fluorescuojančio baltymo) baltymų fluoresce

6 laboratorinis darbas DIODAS IR KINTAMOSIOS ĮTAMPOS LYGINTUVAI

Algoritmai. Vytautas Kazakevičius

Integriniai diodai. Tokio integrinio diodo tiesiogin įtampa mažai priklauso nuo per jį tekančios srov s. ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009

KRŪVININKŲ JUDRIO PRIKLAUSOMYBĖS NUO ELEKTRINIO LAUKO STIPRIO TYRIMAS

III.Termodinamikos pagrindai

RADIONAVIGACINĖS SISTEMOS IR ĮRANGA

1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3

Specialieji analizės skyriai

PAPILDOMA INFORMACIJA

Aviacinės elektronikos pagrindai

ELEMENTARIOJI TEORIJA

Lietuvos mokinių septintoji astronomijos olimpiada (2009) Pirmo turo uždavinių sprendimai. IX klasių ir jaunesni mokiniai

Vilius Stakėnas. Kodavimo teorija. Paskaitu. kursas

Nauji dviejų vamzdžių sistemos balansavimo būdai

4 Elektroniniai oscilografai ir jų taikymas

Skalbimo mašina Vartotojo vadovas Πλυντήριο Ρούχων Εγχειρίδιο Χρήστη Mosógép Használati útmutató Automatická pračka Používateľská príručka

AIBĖS, FUNKCIJOS, LYGTYS

MONTE KARLO METODAS. Gediminas Stepanauskas IVADAS Sistemos Modeliai Modeliavimas ir Monte-Karlo metodas...

Kurį bazinį insuliną pasirinkti

Vandens kokybės rekomendacijos variu lituotiems plokšteliniams šilumokaičiams

4.1 Skaliarinė sandauga erdvėje R n Tarkime, kad duota vektorinė erdvė R n. Priminsime, kad šios erdvės elementai yra vektoriai vektoriu

KURKIME ATEITĮ DRAUGE! FIZ 414 APLINKOS FIZIKA. Laboratorinis darbas SAULĖS ELEMENTO TYRIMAS

VIII. FRAKTALINĖ DIMENSIJA. 8.1 Fraktalinės dimensijos samprata. Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis?

Vilniaus universitetas Gamtos mokslų fakultetas Kartografijos centras. Giedrė Beconytė. Mokomoji knyga geomokslų specialybių studentams

Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Informatikos katedra. Gintaras Skersys. Mokymo priemonė

SiStemoS informacija

Matematinės analizės egzamino klausimai MIF 1 kursas, Bioinformatika, 1 semestras,

2014 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija

PUSLAIDININKINIŲ PRIETAISŲ TYRIMAS

1 teorinė eksperimento užduotis

ELEKTRINIS KIETŲJŲ KŪNŲ LAIDUMAS

BRANDUOLIO FIZIKOS EKSPERIMENTINIAI METODAI

Atsitiktinių paklaidų įvertinimas

Dirbtiniai neuroniniai tinklai

Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės

Matematinė logika. 1 skyrius Propozicinės formulės. žodį, Graikiškas žodis logos (λóγoς) reiškia

Skysčiai ir kietos medžiagos

(Įstatymo galios neturintys teisės aktai) REGLAMENTAI

FUNKCIJOS. veiksmu šioje erdvėje apibrėžkime dar viena. a = {a 1,..., a n } ir b = {b 1,... b n } skaliarine sandauga

Modalumo logikos S4 kai kurios išsprendžiamos klasės

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra. Juozas Navickas FIZIKA. I dalis MOKOMOJI KNYGA

Taikomoji branduolio fizika

Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas

FRANKO IR HERCO BANDYMAS

Įvadas į laboratorinius darbus

ORLAIVIŲ NEARDOMŲJŲ BANDYMŲ METODAI

1. Individualios užduotys:

Rotaciniai vožtuvai HRB 3, HRB 4

Taikomieji optimizavimo metodai

Elektrotechnikos pagrindai

V skyrius ĮVAIRŪS PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMO KLAUSIMAI

dr. Juozas Gudzinskas, dr. Valdas Lukoševičius, habil. dr. Vytautas Martinaitis, dr. Edvardas Tuomas

1. Įvadas į sistemas ir signalus. 1. Signalas, duomenys, informacija ir žinios

t. y. =. Iš čia seka, kad trikampiai BPQ ir BAC yra panašūs, o jų D 1 pav.

Analizės uždavinynas. Vytautas Kazakevičius m. lapkričio 1 d.

Ekonometrija. Trendas ir sezoninė laiko eilutės komponentė

Fotodetektoriai. Fotodetektoriai. Fotodetektoriai. Fotodetektoriai: suskirstymas

Transcript:

OPTINĖS SISTEMOS XI. Mikroskopai sites.google.com/site/optinessistemos/

Mikroskopas Pagrindiniai mikroskopijos principai Vaizdų susidarymas Kohler apšvietimas Tiesioginis ir invertuotas mikroskopas Objektyvai ir okuliarai Poliarizuojamasis mikroskopas Tamsaus lauko mikroskopas Fazinio kontrasto mikroskopas Nomarskio (DIC) mikroskopas Konfokalinis mikroskopas

Mikroskopo skiriamoji geba Prisimename lęšio (objektyvo) skiriamąją gebą (Abbės kriterijų arba Airy disko spindulį): =, /# =, λ Begalybėje esantis taškas, bus atvaizduojamas į r spindulio dėmę (su žiedais). Tačiau kaip bus su tašku, kuris nėra begalybėje? Ar gausime mes tą patį rezultatą?

Vaizdų formavimosi principai mikroskope Δϕ=λ/2 (Abbės teorija) Amplitudiniam objektui, difragavusios ir tiesioginės šviesos fazės skiriasi per λ/2 XI. MIKROSKOPAI Destruktyvi interferencija Kiekvieną objektą galima nagrinėti, kaip difrakcinė gardelę (Furjė analizė)

Vaizdų formavimosi principai mikroskope (Abbės teorija) XI. MIKROSKOPAI Kuo gardelės periodas yra mažesnis, tuo difrakcinis kampas yra didesnis. Mikroskopas išskirs objektą, jei jame bus sudarytos sąlygos destruktyviai interferencijai, t.y. objektyvas surinks šviesą bent iš vieno difragavusio spindulio. = λ = λ Centrinis apšvietimas Šį kampą apsprendžia kondensoriaus = λ + λ = = λ 2 2 Šoninis apšvietimas

Skaitinė apertūra Kuo platesnis, spindulių surinkimo kampas, tuo geresnė skiriamoji geba Didesnis NA, trumpesnis darbinis atstumas XI. MIKROSKOPAI

XI. MIKROSKOPAI

Didinimas Mikroskopo veikimo principas (geometrinis): 1. Objektyvas sukuria realų objekto atvaizdą 2. Okuliaras veikia kaip lūpa (padidina tarpinį atvaizdą). Bendras didinimas M mik =M obj x M okul = h h = = 160 180 [210] = = +1 Akiai Not-infinity corrected objektyvui Infinity corrected objektyvui

Paprastas mikroskopas XI. MIKROSKOPAI Naudojamas taip vadinamas DIN standartas: Deutsche Industrie Norm. Reikalavimai: realus atvaizdas formuojamas 160mm vamzdyje parfokalus atstumas - 45 mm objektas- atvaizdas ilgis 195 mm Šiuo metu plačiau naudojami infinity corrected objektyvai, (ne 160 mm) DIN okuliarai turi 23mm diametrą: Objekto - atvaizdo Atstumas = 195 mm Vamzdžio ilgis = 160 mm Parfokalus atstumas = 45 mm J.Paul Robinson

Mikroskopas su finite - corrected optika XI. MIKROSKOPAI Okuliaras Atvaizdo plokštumas 195 mm 160 mm Objektyvas 45 mm Bandinys

Infinity-corrected optika Okuliaras Atvaizdo plokštumas Kolimuotas spindulių sklidimas Vamzdžio lęšis Kita optika Kita optika Objektyvas Bandinys Privalumas yra tame, kad optiniame kelyje bus sritis kuriame spinduliai yra kolimuoti, todėl galėsime įdėti papildomus optinius elementus neįnešant aberacijų. Be to fokusuoti mes galime judinant objektyvą.

Kohler apšvietimas

Mikroskopo apšvietimo suderinimas Kohler apšvietimo suderinimas: Pastatome objektyvą židinyje (stebime bandinį per okuliarą. Uždarome lauko diafragmą. Fokusuojame kondensorių taip, kad diafragmą matytumėme ryškiai. Išcentruojame kondensorių (kad diafragma būtų regimojo lauko centre. Atidarom diafragmą, kad ji užpildytų visą regimąjį lauką (bet ne daugiau). Stebim, matuojam tą ko mums reikia... Jei suderinome teisingai, apšvietimas bus tolygus ir mes nematysim dulkių, kurios nusėdusios ant kondensoriaus ar kolektoriaus lęšių.

Objektyvai

Užrašai ant Objektyvo

Mikroskopo objektyvai: Bandinio stikliukai Standartiniai stikliukų storiai #00 = 0.060-0.08 #0 = 0.080-0.120 #1 = 0.130-0.170 #1.5 = 0.160-0.190 #2 = 0.170-0.250 #3 = 0.280-0.320 #4 = 0.380-0.420 #5 = 0.500-0.60 mm Alyva 60x 1.4 NA PlanApo Mikroskopo objektyvas Padėklas Stikliukas Bandinys

Interferenciniai objektyvai Speciali objektyvų klasė interferenciniuose taikymuose Mirau objektyvas Maikelsono objektyvas

Okuliarai 1 Tarpinis atvaizdas 2 Lauko diagrama 3 Eye relief 4 Išėjimo vyzdys Paprastas okuliaras Teigiamas okuliaras Neigiamas okuliaras

Objektyvo ir okuliaro suderinimas Paprastai objektyvas ir okuliaras turi būti suderinti tarpusavyje (jei objektyve nepavyko kompensuoti aberacijų, gamintojas gali tas aberacijas kompensuoti okuliare). Todėl ne visada iš vieno mikroskopo išimtas objektyvas (okuliaras) veiks gerai kitam mikroskope (ypač kitos firmos). BUS NEKOMPENSUOTOS ABERACIJOS Tačiau moderniuose infinity-corrected objektyvuose visos aberacijos yra pašalinamos pačiame objektyve, arba vamzdžio lęšyje, todėl papildomai kompensuoti okuliarą jau nėra būtina. Be to, objektyvo didinimas turėtų būti visada didesnis, negu okuliaro. Kodėl? Didesnis didinimas reiškia didesnis NA. O NA apsprendžia skiriamąją gebą.

Kondensorius Paskirtis: Sufokusuoti šviesą į bandinį; Užpildyti visą objektyvo skaitinę apertūrą. Didžioji dalis mikroskopų turi taip vadinamą Abbe s kondensorių (susidedanti iš dviejų lęšių, be aberacijų korekcijos). Paprastai jei dirbama su didelio NA apertūros objektyvais (> 1 NA), kondensorių taip pat reikia naudoti kartu su alyva.

XI. MIKROSKOPAI

Tipinis mikroskopas XI. MIKROSKOPAI Epiillumination Source Image from Nikon promotional materials Brightfield Source

Invertuotas mikroskopas Daugiau taikomas biologijoje ar ten kur reikia manipuliuoti bandiniu realiu laiku. Nikon Dabar naudojam CCD kameras

Atspindžio mikroskopas Skirtas stebėti neskaidrius bandinius. Kondensorius yra tuo pačiu ir objektyvas.

Tamsaus lauko mikroskopija Mikroskopas, kuris surenka tik difragavusią šviesą

Poliarizuotos šviesos mikroskopas XI. MIKROSKOPAI Mikroskopas kuriame bandinys talpinamas tarp poliarizatorių (paprastai sukryžiuotų) ir stebimas poliarizacijos sukimas sukeliamas bandinio. Specialūs objektyvai, pagaminti stengiantis sumažinti įtempius

Fazinio kontrasto mikroskopas Δϕ=λ/4 Problema su faziniais objektais- jie neturi amplitudinės moduliacijos, be to difragavusios irnedifragavusios šviesos fazių santykis yra apytiksliai λ/4. Taigi objektyvo surinkta šviesa interferuos ne destruktyviai ir neturėsime kontrasto. Idėja: reikia sukurti sąlygas optinėje sistemoje, kad nedifragavusi šviesa būtų pagreitinama (pavėlinama) per λ/4. Tada bendras fazės pokytis bus λ/2 (arba 0) ir šviesa galės interferuoti atvaizdo plokštumoje destruktyviai (konstruktyviai) taigi bus sąlygos tokios, kaip ir amplitudiniams objektams. Pirmasis tą sugalvojo Fritz Zernike ir už tai gavo Nobelio premiją.

Šviesus laukas Fazinis kontrastas

Fazinio kontrasto mikroskopo principas Taigi, kaip užvėlinti (pagreitinti) tiesioginę spinduliuotę, per λ/4. XI. MIKROSKOPAI Žiedinė apertūra Užlaiko spinduliuotę per λ/4 ir dalį jos sugeria (kad gauti geresnį kontrastą) (paprastai integruojama į objektyvą)

XI. MIKROSKOPAI

Pagreitinta nedifragavusi šviesa Teigiamas kontrastas (destruktyvi interferencija) Sulėtinta nedifragavusi šviesa Neigiamas kontrastas (konstruktyvi interferencija)

Fazinio kontrasto mikroskopas Fazinis kontrastas įvedamas tik tam, kad mes galėtumėme kontrastingiau matyti fazinį objektą. Pats atvaizdo intensyvumas neneša jokios informacijos apie objekto būvi t.y. stebėdami objektą, paprasčiausiu atveju galima gauti tik kokybinė informaciją (norint kiekybinės informacijos, reikia atlikti interferencinius matavimus). Pvz. turime du fazės pokyčius (difragavusios ir nedifragavusios) kurie lygus 240 ir 320. Rezultate intensyvumas bus toks pat. Kai objekte yra staigūs fazės šuoliai, fazinis kontrastas nebeveikia gerai, atsiranda artefaktai (fazinis halas).

Nomarskio (DIC) mikroskopas XI. MIKROSKOPAI Idėja: paleidžiame per objektą du spindulius, kurie eina ne per tą pačią objekto vietą, bet yra šiek tiek paslinkti (labai mažai). Jei objekte yra kažkoks gradientinis fazės pokytis, interferuojant šiuos du spindulius, mes matysime skirtumą (visai kaip interferometras, bet atraminis spindulys irgi eis per fazinį objektą). Kaip tą galima įgyvendinti: 1. Imame poliarizatorių, kuris sukuria tiesiškai poliarizuotą šviesą. 2. Įleidžiame šią šviesą į Nomarskio (Wollastrono) prizmę ( ji padalins spindulį į dvi dalis su priešingom poliarizacijoms) 3. Kondensorius priverčia šiuos spindulius sklisti lygiagrečiai. poslinkis priklauso nuo naudojamo objektyvo: 100x, NA 1.25 0.2 m 40x, NA 0.65 0.55 m 16x, NA 0.32 1.32 m 4. Spinduliai surenkami objektyvu ir kita Nomarskio (Wollastrono) prizme sujungiami į vieną (ja galima derinti fazinį užlaikymą tarp abiejų spindulių, kad būtų geriausias kontrastas). 5. Šviesa praeina pro analizatorių, kad išėjime būtų tik tiesiškai poliarizuota šviesa (kad gautųsi interferencija).

Nomarskio mikroskopas Taigi toks mikroskopas matys fazinį gradientą, bet jis irgi turės artefaktų. Bandiniai atrodys trimačiais (turės netikrą šešėlį), bet neturės halo.

Nomarskio vs fazinis kontrastas Pigesnis Fazinis Lengviau justiruojamas Naudoja mažą aperturą Fazinis halas Nejautrus dvigubam lūžiui Didelis fokusavimo gylis (maža apertūra, matysim vaizdus iš įvairių bandinio sluoksnių) Su absorbuojančiais bandiniais prasčiau veikia Brangesnis DIC Sudėtingesnis justiravimas Pilna apertūra Šešėlio efektas Jautrus dvigubam lūžiui Mažas fokusavimo gylis Veiks ir su spalvotais (ar neskaidriais bandiniais)

Kontrasto gerinimas atspindžio mikroskopuose XI. MIKROSKOPAI

Konfokalinis mikroskopas Konfokalinis mikroskopas padidina skiriamąją gebą ir leidžia matyti vaizdą 3D. Pagrindinis triukas: prieš detektorių įstatoma maža apertūra (konjuguota su apšvietimo apertūra), kuri surinks šviesą tik iš vienos z plokštumos. Skenuojant lazerio spindulį XY kryptimi, gaunamas vienas bandinio pjūvis, o objektyvą transliuojant z kryptimi gaunami pjūviai pagal Z ašį.

Nipkow o disko konfokalinis mikroskopas XI. MIKROSKOPAI