FDMGEO4: Antros eilės kreivės I

Σχετικά έγγραφα
Matematika 1 4 dalis

Matematika 1 3 dalis

ANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui)

Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)

Vilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS

1. Individualios užduotys:

1 TIES ES IR PLOK TUMOS

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS

LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA

I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI

Specialieji analizės skyriai

Specialieji analizės skyriai

I.4. Laisvasis kūnų kritimas

FUNKCIJOS. veiksmu šioje erdvėje apibrėžkime dar viena. a = {a 1,..., a n } ir b = {b 1,... b n } skaliarine sandauga

06 Geometrin e optika 1

Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas

IV. FUNKCIJOS RIBA. atvira. intervala. Apibrėžimas Sakysime, kad skaičius b yra funkcijos y = f(x) riba taške x 0, jei bet kokiam,

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS

4.1 Skaliarinė sandauga erdvėje R n Tarkime, kad duota vektorinė erdvė R n. Priminsime, kad šios erdvės elementai yra vektoriai vektoriu

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS

2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose

0.1. Bendrosios sąvokos

VIII. FRAKTALINĖ DIMENSIJA. 8.1 Fraktalinės dimensijos samprata. Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis?

1.4. Rungės ir Kuto metodas

III. MATRICOS. DETERMINANTAI. 3.1 Matricos A = lentele žymėsime taip:

0.1. Bendrosios sąvokos

VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS PROGRAMŲ SISTEMŲ KATEDRA. Algoritmų teorija. Paskaitų konspektas

Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos

ELEMENTARIOJI TEORIJA

9. Sukimas Bendrosios žinios

MATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos

1. Vektoriu veiksmai. Vektoriu skaliarinė, vektorinė ir mišrioji sandaugos

EKONOMETRIJA 1 (Regresinė analizė)

Matematinės analizės konspektai

Praeita paskaita. Grafika ir vizualizavimas Atkirtimai dvimatėje erdvėje. Praeita paskaita. 2D Transformacijos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, 2010

Spalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1

2008 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija

AIBĖS, FUNKCIJOS, LYGTYS

ATSITIKTINIAI PROCESAI. Alfredas Račkauskas. (paskaitų konspektas 2014[1] )

Modalumo logikos S4 kai kurios išsprendžiamos klasės

Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Informatikos katedra. Gintaras Skersys. Mokymo priemonė

2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS

Matematinė logika. 1 skyrius Propozicinės formulės. žodį, Graikiškas žodis logos (λóγoς) reiškia

1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3

eksponentinės generuojančios funkcijos 9. Grafu

2009 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 1 6 uždavinių atsakymai

Diskrečioji matematika

DISKREČIOJI MATEMATIKA

t. y. =. Iš čia seka, kad trikampiai BPQ ir BAC yra panašūs, o jų D 1 pav.

Taikomieji optimizavimo metodai

Analizės uždavinynas. Vytautas Kazakevičius m. lapkričio 1 d.

DISPERSINĖ, FAKTORINĖ IR REGRESINĖ ANALIZĖ Laboratorinis darbas Nr. 2

8. LENKIAMŲ PLOKŠTELIŲ ELEMENTAI

Algoritmai. Vytautas Kazakevičius

9. KEVALŲ ELEMENTAI. Pavyzdžiai:

1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai yra studentai galima išreikšti formule. 2 Ta pati teigini galima užrašyti ir taip. 3 Formulė U&B C reiškia, kad

Matematinis modeliavimas

TEORIJA. RINKTINIAI MATEMATIKOS SKYRIAI (Informatikos spec., 2 srautas, magistrantūra, 1 semestras) PROGRAMA. su skaidžia savybe skaičiu

KOMPIUTERINIS PROJEKTAVIMAS

Vilijandas Bagdonavi ius. Julius Jonas Kruopis MATEMATIN E STATISTIKA

Gabija Maršalkaitė Motiejus Valiūnas. Astronomijos pratybų užduočių komplektas

Atsitiktinių paklaidų įvertinimas

Vilius Stakėnas. Kodavimo teorija. Paskaitu. kursas

1 iš 15 RIBOTO NAUDOJIMO

04 Elektromagnetinės bangos

Balniniai vožtuvai (PN 16) VRG 2 dviejų eigų vožtuvas, išorinis sriegis VRG 3 trijų eigų vožtuvas, išorinis sriegis

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas. Algirdas Antanavičius GEODEZIJOS PAGRINDAI

DISPERSINĖ, FAKTORINĖ IR REGRESINĖ ANALIZĖ Laboratorinis darbas Nr. 1

MONTE KARLO METODAS. Gediminas Stepanauskas IVADAS Sistemos Modeliai Modeliavimas ir Monte-Karlo metodas...

Dirbtiniai neuroniniai tinklai

3 modulis. Funkcijos sąvoka. Laipsninė, rodiklinė ir logaritminė funkcija

TRANSPORTO PRIEMONIŲ DINAMIKA

Remigijus Leipus. Ekonometrija II. remis

DEFORMUOJAMO KŪNO MECHANIKA 1 dalis

Teorinė mechanika I. Uždavinių sprendimo vadovas

AUTOMATINIO VALDYMO TEORIJA

ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINĖSE TERPĖSE

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

Elektrotechnikos pagrindai

Papildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof.

KENGŪRA SENJORAS

Arenijaus (Arrhenius) teorija

Pav1 Žingsnio perdavimo funkcija gali būti paskaičiuota integruojant VIPF. Paskaičiavus VIPF FFT gaunamo amplitudinė_dažninė ch_ka.

2 laboratorinis darbas. TIKIMYBINIAI MODELIAI

ĮVADAS Į FINANSŲ SISTEMĄ

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 2014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ

ELEKTRONIKOS VADOVĖLIS

KADETAS (VII ir VIII klasės)

4.3. Minimalaus dengiančio medžio radimas

V skyrius ĮVAIRŪS PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMO KLAUSIMAI

PNEUMATIKA - vožtuvai

3 Srovės ir įtampos matavimas

Balniniai vožtuvai (PN 16) VRB 2 dviejų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai VRB 3 trijų angų, vidiniai ir išoriniai sriegiai

Donatas Surgailis Finansų matematika

Ekonometrija. Trendas ir sezoninė laiko eilutės komponentė

1. Pirštu atspaudu atpažinimas

III.Termodinamikos pagrindai

TEORIJOS PRADMENYS PROGRAMA

Transcript:

FDMGEO4: Antros eilės kreivės I Kęstutis Karčiauskas Matematikos ir Informatikos fakultetas 1 Koordinačių sistemos transformacija Antrosios eilės kreivių lgtis prastinsime keisdami (transformuodami) koordinačių sistemą. Prisiminkime svarbiausius plokštumos stačiakampių koordinačių sistemų transformacijos momentus. Apibrėžimas 1 Koordinačių sistemos O ir O ra vienos orentacijos, jei posūkis nuo -ašies link -ašies ra tos pačios krpties kaip ir posūkis nuo -ašies link -ašies (žr. Pav. 1 (a)). Priešingu atveju (žr. Pav. 1 (b)), koordinačių sistemos O ir O ra priešingos orentacijos.. Taip pat svarbu nepamiršti, kad posūkio kampas ra orentuotas jo absoliutinė reikšmė imama su ženklu + arba. O O O O (a) (b) Pav. 1: Vienodai (a) ir skirtingai (b) orentuotos koordinačių sistemos. 1

α > 0 α < 0 Pav. 2: Orentuotas posūkio kampas. Apibrėžimas 2 Jei pradinės koordinačių sistemos O -ašies posūkis link naujos koordinačių sistemos O -ašies ra tos pačios krpties, kaip ir posūkis nuo -ašies link - ašies, tai posūkio kampas α ra teigiamas; priešingu atveju posūkio kampas ra neigiamas. (Žr. Pav. 2). Dėmesio: nustatant posūkio kampo ženklą, naujos koordinačių sistemos -ašies krptis nevaidina jokio vaidmens. Bendrąją koordinačių sistemos transformaciją (žr. Pav. 3) dažnai ra patogu suskaidti į du etapus koordinačių sistemos posūkį ir koordinačių sistemos lgiagretų postūmį (žr. Pav. 4). Dabar prisiminkime (sužinokime) koordinačių transformacijos formules. 1.1 Bendrosios koordinačių transformacijos formulės Tegul O ra pradinė koordinačių sistema, o O naujoji. Taško M koordinatės atžvilgiu pradinės sistemos ra (; ), atžvilgiu naujosios ( ; ). Įvedami duomens ra atžvilgiu pradinės koordinačių sistemos: naujosios koordinačių sistemos pradžia O ( 0 ; 0 ); α orentuotas kampas, kuriuo reikia pasukti -ašį kad gautume -ašį. Koordinačių sistemos O ir O ra vienos orentacijos = cos α sin α + 0 = sin α + cos α + 0. (1) 2

α O O Pav. 3: Bendroji koordinačių sistemos transformacija. Koordinačių sistemos O ir O ra priešingų orentacijų = cos α + sin α + 0 = sin α cos α + 0. (2) 1.2 Koordinačių sistemos posūkis Žiūrėk Pav. 4(a). Koordinačių sistemos ra vienos orentacijos, o jų pradžios sutampa (O = O ). Kadangi šiuo atveju 0 = 0, 0 = 0, formulės (1) supaprastėja iki = cos α sin α = sin α + cos α. (3) 1.3 Koordinačių sistemos lgiagretus postūmis Žiūrėk Pav. 4(b). Koordinačių sistemų ašs ra tų pačių krpčių (todėl sistemos ra vienos orentacijos). Kadangi šiuo atveju α = 0, formulės (1) supaprastėja iki 3

(a) (b) Pav. 4: Koordinačių sistemos posūkis (a) ir lgiagretus postūmis (b). = + 0 = + 0. (4) 1.4 Matricinė koordinačių transformacijos formulių išraiška Pažmėkime c 11 = cos α c 12 = sin α c 13 = 0 c 21 = sin α c 22 = ± cos α c 23 = 0 c 31 = 0 c 32 = 0 c 33 = 1 viršutinis ženklas naudojamas, jei sistemos ra vienos orentacijos formulė (1); apatinis ženklas naudojamas, jei sistemos priešingų orentacijų formulė (2). Pažmėkime X = 1, X = 1, C = c 11 c 12 c 13 c 21 c 22 c 23 c 31 c 32 c 33. Įvedus šiuos žmenis formulės (1) ir (2) matricinėje formoje tampa vienodomis: X = CX (5) Matriciniai žmens įgalina panaudoti tiesinės algebros rezultatus ten, kur tiesioginiai aritmetiniai skaičiavimai tampa komplikuotais. Matricinė koordinačių transformacijų forma (5) plačiai vartojama kompiuterinėje grafikoje. 4

2 Bendroji antros eilės kreivės lgtis Tarkime ra fiksuota stačiakampė koordinačių sistema O. Bendroji antros eilės kreivės lgtis F (, ) = 0 šios sistemos atžvilgiu ra F (, ) = a 11 2 + 2a 12 + a 22 2 + 2a 13 + 2a 23 + a 33 = 0. (6) Remiantis bendrąja kreivės lgtimi sudaroma jos matrica A A = a 11 a 12 a 13 a 21 a 22 a 23 a 31 a 32 a 33 apibrėžiant a 21 = a 12, a 31 = a 13, a 32 = a 23. Matrica A ra simetrinė, t.. A T = A. Panaudojus skriaus 1.4 žmenis gaunama matricinė antros eilės kreivės lgties forma, F (, ) = X T AX = 0. (7) Ši lgbė įrodoma elementariais skaičiavimais dauginant matricas. Panašaus sudėtingumo (tiksliau lengvumo) aritmetiniais veiksmais įrodoma, kad F (, ) = F 1 (, ) + F 2 (, ) + F 3 (, ), (8) kur F 1 (, ) = a 11 + a 12 + a 13 F 2 (, ) = a 21 + a 22 + a 23 F 3 (, ) = a 31 + a 32 + a 33. (9) Išraiška a 11 2 + 2a 12 + a 22 2 paprastai vadinama kvadratine kreivės lgties dalimi, 2a 13 + 2a 23 tiesine dalimi, o a 33 laisvuoju nariu. 2.1 Ršs tarp kreivės lgčių atžvilgiu skirtingų koordinačių sistemų Tarkime turime antros eilės kreivės lgtį atžvilgiu koordinačių sistemos O. Kreivės lgtį F (, ) = X T A X = 0 atžvilgiu naujos koordinačių sistemos O gauname iš (7), pasinaudoję koordinačių transformacijų formulėmis (5): F (, ) = (CX ) T A(CX ) = X T (C T AC)X = X T A X. 5

( ) Kadangi matricos A ir C T AC ra simetrinės (C T AC) T = C T A T C = C T AC, iš paskutinės lgbės seka A = C T AC (10) Koordinačių sistemos posūkis. Pritaikę formulę (10) koordinačių sistemos posūkiui gauname: 1. jei tiesinė lgties dalis buvo lgi 0, tai ir po posūkio ji išlieka lgi 0; 2. laisvasis nars nesikeičia, t.. a 33 = a 33. Lgiagretus postūmis. Pritaikę formulę (10) lgiagrečiam koordinačių sistemos postūmiui gauname: 1. kvadratinė lgties dalis nesikeičia, t.. a 11 = a 11, a 12 = a 12, a 22 = a 22 ; 2. tiesinės dalies kaita nusakoma formulėmis a 13 = F 1 ( 0, 0 ) = a 11 0 + a 12 0 + a 13 a 23 = F 2 ( 0, 0 ) = a 21 0 + a 22 0 + a 23. (11) 3. a 33 = F ( 0, 0 ). 3 Antros eilės kreivės lgties invariantai Efektviai prastinant antros eilės kreivės lgtį labai svarbūs ra lgties ortogonalūs invariantai. Apibrėžimas 3 Antros eilės kreivės lgties ortogonaliuoju invariantu vadinama nuo lgties koeficientų priklausanti funkcija g, kurios reikšmė nesikeičia, stačiakampę koordinačių sistema O pakeitus kita stačiakampe koordinačių sistema O, t.. g(a 11, a 12, a 22, a 13, a 23, a 33 ) = g(a 11, a 12, a 22, a 13, a 23, a 33). Teigins 1 Reiškiniai I 1 = a 11 + a 22, I 2 = a 11 a 12 a 21 a 22, I 3 = ra ortogonalūs antros eilės kreivės lgties invariantai. a 11 a 12 a 13 a 21 a 22 a 23 a 31 a 32 a 33 (12) 6

Šis teigins įrodomas tiesinės algebros kurse. Beje, reiškinio I 3 = A invariantiškumas seka iš formulės (10): A = C T AC = A C 2 = A, nes C = ±1. 4 Charakteringoji lgtis Apibrėžimas 4 Antros eilės kreivės charakteringaja lgtimi vadinama antrojo laipsnio lgtis λ 2 I 1 λ + I 2 = 0. (13) Lengva patikrinti, kad charakteringąją lgtį galime užrašti matricinėje formoje λ 2 I 1 λ + I 2 = a 11 λ a 12 a 22 λ = 0. (14) Teigins 2 Charakteringoji lgtis visuomet turi realias šaknis. Įrodmas Skaičiuojame charakteringosios lgties diskriminantą D: a 21 D = I 2 1 4I 2 = (a 11 + a 22 ) 2 4(a 11 a 22 a 2 12) = (a 11 a 22 ) 2 + 4a 2 12 0. Taip pat gauname, kad charakteringoji lgtis turi kartotinę šaknį (D = 0), jei a 11 = a 22 ir a 12 = 0. Nesunkiai patikrinima (išskiriant lgtje pilnus kvadratus atžvilgiu ir ), kad šiuo atveju, jei kreivė turi realius taškus, lgtis apibrėžia apskritimą. Charakteringosios lgties šaknis žmime λ 1, λ 2. Kadangi jos visuomet realios, tai λ 2 I 1 λ + I 2 = (λ λ 1 )(λ λ 2 ), o pagal Vijeto teoremą I 1 = λ 1 + λ 2, I 2 = λ 1 λ 2. 7

5 Antros eilės kreivės centras Apibrėžimas 5 Antros eilės kreivės centru vadinamas taškas, kurio koordinatės (; ) tenkina lgčių sistem a F1 (, ) = a 11 0 + a 12 0 + a 13 = 0 F 2 (, ) = a 21 0 + a 22 0 + a 23 = 0. (15) Apibrėžimas 6 Antros eilės kreivė vadinama centrine, jei ji turi vienintelį centra. Priešingu atveju kreivė neturi centro arba turi jų be galo daug antros eilės kreivė vadinama necentrine. Sistema (15) turi vienintelį sprendinį, jei I 2 0. Todėl, jei I 2 0 kreivė ra centrinė, jei I 2 = 0 necentrinė. Teigins 3 Jei koordinačių sistemos pradžia sutampa su kreivės centru, tai kreivės lgties tiesinė dalis ra lgi nuliui. Įrodmas Iš centro apibrėžimo bei formulės (11) seka, kad perkėlus koordinačių sistemos pradžią į kreivės centrą, jos tiesinė dalis virsta nuliumi. Bet kuri kita koordinačių sistema su tuo pačiu centru gaunama iš šios (lgiagrečiai pastumtos) sistemos pasukant apie naują koordinačių pradžią. Iš skriaus 2.1 punkto 1 seka, kad tiesinė lgties dalis atžvilgiu pasuktos koordinačių sistemos lieka lgi nuliui. Remdamiesi šiuo teiginiu darome išvadą: jei koordinačių sistemos pradžia sutampa su kreivės centru, tai F (, ) = a 11 2 + 2a 12 + a 22 2 + a 33 = 0. Tokioje koordinačių sistemoje F ( ; ) = F (; ), todėl: kreivės centras ra kreivės simetrijos centras. 6 Kvadratinės lgties dalies prastinimas Šiame skriuje įrodsime, kad pasukus koordinačių sistemą galima panaikinti skirtingų kintamųjų sandaugą (a 12 = 0). Be to iš įrodmo išpešime papildomos naudingos informacijos. 8

Kadangi koordinačių transformacijai naudojame posūkį, tai cos α sin α 0 C = sin α cos α 0. 0 0 1 Pasinaudoję formule (10) gauname a 21 = sin α ( ) ( ) a 11 cos α + a 12 sin α + cos α a21 cos α + a }} 22 sin α. }} n 1 n 2 Sąlga, kad pranksta skirtingų kintamųjų sandauga, t.. a 12 = a 21 = 0, ra n 1 sin α + n 2 cos α = 0. Ši sąlga reiškia, kad vektorius (n 1 ; n 2 ) ra statmenas vektoriui ( sin α; cos α). Tai ekvivalentu salgai, kad vektorius (n 1 ; n 2 ) ra lgiagretus vektoriui (cos α; sin α), t.. toks skaičius λ, kad Šią sąlgą perrašome pavidale a11 cos α + a 12 sin α = λ cos α a 21 cos α + a 22 sin α = λ sin α. (a11 λ) cos α + a 12 sin α = 0 a 21 cos α + (a 22 λ) sin α = 0. Sistema (16) turi nenulinį spendinį (cos α, sin α), jei a 11 λ a 12 a 22 λ = 0. a 21 (16) Taigi λ ra charakteringosios lgties šaknis. Pažmėję šią šaknį λ 1 iš sąlgos (16) pirmosios lgbės gauname tan α = λ 1 a 11 a 12. (17) Primename vakarkščiams mokiniams, kad žinodami tangentą nesunkiai apskaičiuojame to paties kampo sinusą ir kosinusą: sin α = tan α 1 + tan 2 α, cos α = 1 1 + tan 2 α. (18) 9

Pasinaudoję formule (10) taip pat gauname a 11 = cos α ( ) ( ) a 11 cos α + a 12 sin α + sin α a21 cos α + a }} 22 sin α. }} n 1 n 2 Kadangi n 1 = λ 1 cos α, n 2 = λ 1 sin α, tai a 11 = λ 1 (cos 2 α + sin 2 α) = λ 1. Todėl charakteringoji lgtis, parašta matriciniame pavidale atžvilgiu naujos koordinačių sistemos, ra λ 1 λ 0 0 a 22 λ = (λ λ 1)(λ a 22) = 0. Iš šios lgbės gauname, kad a 22 ra kita charakteringosios lgties šaknis, t.. a 22 = λ 2. Tai ir viskas, ką reikėjo parodti šiame skriuje. Surinkime viščiukus į vieną vietą. Išvada 1 Tegul λ 1 ir λ 2 ra charakteringosios lgties šakns. Pasukus koordinačių sistema kampu α, kurio tan α = λ 1 a 11 a 12, kvadratinė lgties dalis atžvilgiu naujos koordinačių sistemos supaprastėja iki λ 1 2 +λ 2 2, t.. a 11 = λ 1, a 12 = 0, a 22 = λ 2. Posūkio kampo sinusas ir kosinusas apskaičiuojami naudojantis formulėmis (18). 10