Vilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS

Σχετικά έγγραφα
Matematika 1 4 dalis

Matematika 1 3 dalis

X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)

FUNKCIJOS. veiksmu šioje erdvėje apibrėžkime dar viena. a = {a 1,..., a n } ir b = {b 1,... b n } skaliarine sandauga

Specialieji analizės skyriai

Elektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose

AIBĖS, FUNKCIJOS, LYGTYS

Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės

FDMGEO4: Antros eilės kreivės I

ANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui)

1.4. Rungės ir Kuto metodas

1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai yra studentai galima išreikšti formule. 2 Ta pati teigini galima užrašyti ir taip. 3 Formulė U&B C reiškia, kad

4.1 Skaliarinė sandauga erdvėje R n Tarkime, kad duota vektorinė erdvė R n. Priminsime, kad šios erdvės elementai yra vektoriai vektoriu

2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis

1 TIES ES IR PLOK TUMOS

I.4. Laisvasis kūnų kritimas

Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos

MATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos

LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA

2009 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 1 6 uždavinių atsakymai

I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI

Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas

ELEMENTARIOJI TEORIJA

III. MATRICOS. DETERMINANTAI. 3.1 Matricos A = lentele žymėsime taip:

Specialieji analizės skyriai

Matematinės analizės konspektai

VIII. FRAKTALINĖ DIMENSIJA. 8.1 Fraktalinės dimensijos samprata. Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis?

ATSITIKTINIAI PROCESAI. Alfredas Račkauskas. (paskaitų konspektas 2014[1] )

Spalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1

eksponentinės generuojančios funkcijos 9. Grafu

IV. FUNKCIJOS RIBA. atvira. intervala. Apibrėžimas Sakysime, kad skaičius b yra funkcijos y = f(x) riba taške x 0, jei bet kokiam,

1. Individualios užduotys:

DISKREČIOJI MATEMATIKA

Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Informatikos katedra. Gintaras Skersys. Mokymo priemonė

Algoritmai. Vytautas Kazakevičius

1. Vektoriu veiksmai. Vektoriu skaliarinė, vektorinė ir mišrioji sandaugos

0.1. Bendrosios sąvokos

1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3

VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS PROGRAMŲ SISTEMŲ KATEDRA. Algoritmų teorija. Paskaitų konspektas

TEORIJA. RINKTINIAI MATEMATIKOS SKYRIAI (Informatikos spec., 2 srautas, magistrantūra, 1 semestras) PROGRAMA. su skaidžia savybe skaičiu

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS

Matematinė logika. 1 skyrius Propozicinės formulės. žodį, Graikiškas žodis logos (λóγoς) reiškia

2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS

8. LENKIAMŲ PLOKŠTELIŲ ELEMENTAI

Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ DINAMIKA

TEORIJOS PRADMENYS PROGRAMA

Ketvirtos eilės Rungės ir Kutos metodo būsenos parametro vektoriaus {X} reikšmės užrašomos taip:

EKONOMETRIJA 1 (Regresinė analizė)

Vilius Stakėnas. Kodavimo teorija. Paskaitu. kursas

04 Elektromagnetinės bangos

2008 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija

TIKIMYBIU TEORIJA HAMLETAS MARK AITIS MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS 2010

Diskrečioji matematika

06 Geometrin e optika 1

Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas

1 iš 15 RIBOTO NAUDOJIMO

4.3. Minimalaus dengiančio medžio radimas

0.1. Bendrosios sąvokos

5 paskaita. 5.1 Kompaktiškosios aibės Sąvokos

Ekonometrija. Trendas ir sezoninė laiko eilutės komponentė

Taikomieji optimizavimo metodai

Labai svarbi tiesiniu operatoriu šeima kompaktiškieji operatoriai. Jiems skirtas paskutinysis?? skyrelis.

Matematinis modeliavimas

DISPERSINĖ, FAKTORINĖ IR REGRESINĖ ANALIZĖ Laboratorinis darbas Nr. 1

III.Termodinamikos pagrindai

M A T E M A T I K O S P R A K T I K U M A S S U M A T H C A D

P P Ó P. r r t r r r s 1. r r ó t t ó rr r rr r rí st s t s. Pr s t P r s rr. r t r s s s é 3 ñ

PNEUMATIKA - vožtuvai

Gabija Maršalkaitė Motiejus Valiūnas. Astronomijos pratybų užduočių komplektas

Vilijandas Bagdonavi ius. Julius Jonas Kruopis MATEMATIN E STATISTIKA

DISPERSINĖ, FAKTORINĖ IR REGRESINĖ ANALIZĖ Laboratorinis darbas Nr. 2

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas Fizikos katedra. Juozas Navickas FIZIKA. I dalis MOKOMOJI KNYGA

KADETAS (VII ir VIII klasės)

Praeita paskaita. Grafika ir vizualizavimas Atkirtimai dvimatėje erdvėje. Praeita paskaita. 2D Transformacijos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, 2010

5 klasė. - užduotys apie varniuką.

ŠVIESOS SKLIDIMAS IZOTROPINĖSE TERPĖSE

Papildomo ugdymo mokykla Fizikos olimpas. Mechanika Dinamika 1. (Paskaitų konspektas) 2009 m. sausio d. Prof.

1. Įvadas į sistemas ir signalus. 1. Signalas, duomenys, informacija ir žinios

Atsitiktinių paklaidų įvertinimas

Remigijus Leipus. Ekonometrija II. remis

2 laboratorinis darbas. TIKIMYBINIAI MODELIAI

Laboratorinis darbas Nr. 2

Matematinės analizės egzamino klausimai MIF 1 kursas, Bioinformatika, 1 semestras,

II dalis Teisingas atsakymas į kiekvieną II dalies klausimą vertinamas 1 tašku g/mol

Pav1 Žingsnio perdavimo funkcija gali būti paskaičiuota integruojant VIPF. Paskaičiavus VIPF FFT gaunamo amplitudinė_dažninė ch_ka.

ss rt çã r s t Pr r Pós r çã ê t çã st t t ê s 1 t s r s r s r s r q s t r r t çã r str ê t çã r t r r r t r s

Arenijaus (Arrhenius) teorija

V skyrius ĮVAIRŪS PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMO KLAUSIMAI

AUTOMATINIO VALDYMO TEORIJA

LIETUVOS RESPUBLIKOS ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA NACIONALINIS EGZAMINØ CENTRAS 2014 METŲ MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO REZULTATŲ

Riebalų rūgščių biosintezė

Fizika. doc. dr. Vytautas Stankus. Fizikos katedra Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas Kauno Technologijos Universitetas

FRANKO IR HERCO BANDYMAS

FIZ 313 KOMPIUTERINĖ FIZIKA. Laboratorinis darbas FIZIKOS DIFERENCIALINIŲ LYGČIŲ SPRENDIMAS RUNGĖS KUTOS METODU

2.6. IŠVESTINĖ, DIFERENCIJAVIMAS

1. Įvadas. Laisvųjų dalelių kvantinės mechanikos elementai

SIGNALAI TELEKOMUNIKACIJŲ SISTEMOSE

1. Klasifikavimo su mokytoju metodai

Transcript:

Vilniaus universitetas Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS Vilnius 1992

T U R I N Y S 1. Vektorinė erdvė............................................. 3 2. Matricos rangas............................................. 8 3. Vektorinės erdvės bazė....................................... 13 4. Poerdviai, poerdviu suma bei sankirta............................ 20 5. Tiesiniu lygčiu sistemos....................................... 25 6. Kvadratinės formos.......................................... 32 7. Euklido erdvė.............................................. 40 8. Tiesinės transformacijos...................................... 47 9. Žordano forma............................................. 57 10. Grupiu teorijos elementai..................................... 69 11. Idealai, faktoržiedžiai, algebriniai plėtiniai......................... 76 Literatūra................................................ 80 STANDARTINIAI ŽYMENYS N natūraliu aibė, Z sveiku žiedas, Q racionaliu kūnas, R n n-matė aritmetinė erdvė, K m n vienarūšiu m n-matricu erdvė virš kūno K, K kūno K multiplikacinė grupė, Z n n-osios eilės ciklinė grupė. 2

1. VEKTORINĖ ERDVĖ Apibrėžimas. Adicinė grupė V vadinama vektorine erdve virš kūno K, kai apibrėžta jos elementu daugybos iš kūno K elementu operacija, kuri turi tokias savybes: 1) asociatyvumo a (b α) = (a b) α ( a, b K, α V ); 2) distributyvumo grupės V elementu a (α + β) = a α + a β ( a K, α, β V ); 3) distributyvumo kūno K elementu (a + b) α = a α + b α ( a, b K, α V ); 4) kūno K vieneto e panaikinimo e α = α ( α V ). Vektorinės erdvės V elementus vadiname vektoriais ir žymime graikiškomis raidėmis, o kūno K elementus skaliarais ir žymime mažomis lotyniškomis raidėmis. Vektorinės erdvės sistema α 1, α 2,..., α m vadinama tiesiškai priklausoma, kai galima rasti tokius skaliarus c 1, c 2,..., c m, iš kuriu bent vienas nelygus 0, kad būtu teisinga lygybė c 1 α 1 + c 2 α 2 +... + c m α m = θ (θ nulinis vektorius). Jei pastara ja lygybe tenkina tik skaliarai c 1 = c 2 =... = c m = 0, tai sistema vadinama tiesiškai nepriklausoma. 1 teorema. Jei sistemos posistemis yra tiesiškai priklausomas, tai ir ta sistema yra tiesiškai priklausoma. Išvada. Jei sistema yra tiesiškai nepriklausoma, tai tiesiškai nepriklausomas ir bet kuris jos posistemis. Vektorinės erdvės vektorius α vadinamas tos erdvės α 1, α 2,..., α m tiesine kombinacija, kai galima rasti skaliarus a 1, a 2,..., a m, su kuriais yra teisinga lygybė α = a 1 α 1 + a 2 α 2 +... + a m α m. 2 teorema. Vektoriu sistema, sudaryta iš daugiau kaip vieno vektoriaus, yra tiesiškai priklausoma tada ir tik tada, kai bent viena jos galima užrašyti kitu tos sistemos tiesine kombinacija. 3

Vektoriu sistemos rangu vadinamas didžiausias jos tiesiškai nepriklausomu posistemiu skaičius. 3 teorema. Jei sistemos α 1, α 2,..., α r,..., α m rangas lygus r, o jos posistemis α 1, α 2,..., α r yra tiesiškai nepriklausomas, tai kiekviena sistemos galima užrašyti to posistemio tiesine kombinacija. 4 teorema. Prijungus prie sistemos jos tiesine kombinacija, gaunama to paties rango sistema. Vektoriu sistemos elementariaisiais pertvarkiais vadinami šie pertvarkiai: 1) bet kurio sistemos vektoriaus pakeitimas to vektoriaus ir nelygaus nuliui skaliaro sandauga; 2) sistemos vektoriaus pakeitimas suma to vektoriaus ir kito sistemos vektoriaus, padauginto iš bet kurio skaliaro. 5 teorema. Atlikus sistemos elementaru ji pertvarki, gaunama to paties rango sistema. PAVYZDŽIAI 1. Apibrėšime aritmetine vektorine erdve K n. Nagrinėjame sutvarkytus n kūno K elementu rinkinius α = (a 1, a 2,..., a n ). Dvie elementu sudėti apibrėšime pakomponenčiui: jei α = (a 1, a 2,..., a m ), β = (b 1, b 2,..., b n ), tai tu elementu suma laikome elementa α + β = (a 1 + b 1, a 2 + b 2,..., a n + b n ). Apibrėžtos sudėties operacijos atžvilgiu sudarytoji aibė yra adicinė grupė. Iš tikru : 1) operacija asociatyvi jei γ = (c 1, c 2,..., c n ), tai (α + β) + γ = ( (a 1 + b 1 ) + c 1, (a 2 + b 2 ) + c 2,..., (a n + b n ) + c n ) = = ( a 1 + (b 1 + c 1 ), a 2 + (b 2 + c 2 ),..., a n + (b n + c n ) ) = α + (β + γ); 2) egzistuoja nulinis elementas θ = (0, 0,..., 0): α + θ = (a 1 + 0, a 2 + 0,..., a n + 0) = α; 3) kartu su kiekvienu elementu α = (a 1, a 2,..., a n ) aibei priklauso ir jam priešingas elementas α = ( a 1, a 2,..., a n ): 4) operacija komutatyvi α + ( α) = (a 1 a 1, a 2 a 2,..., a n a n ) = θ; α + β = (a 1 + b 1, a 2 + b 2,..., a n + b n ) = = (b 1 + a 1, b 2 + a 2,..., b n + a n ) = β + α. Elemento daugyba iš skaliaro apibrėžiame taip pat pakomponenčiui aα = (aa 1, aa 2,..., aa n ). 4

Daugybos operacija turi tokias savybes: 5) asociatyvumo a(bα) = ( a(ba 1 ), a(ba 2 ),..., a(ba n ) ) = = ( (ab)a 1, (ab)a 2,..., (ab)a n ) = (ab)α; 6) distributyvumo a(α + β) = ( a(a 1 + b 1 ), a(a 2 + b 2 ),..., a(a n + b n ) ) = = (aa 1 + ab 1, aa 2 + ab 2,..., aa n + ab n ) = aα + aβ; 7) distributyvumo skaliaru (a + b)α = ( (a + b)a 1, (a + b)a 2,..., (a + b)a n ) = 8) kūno K vieneto panaikinimo = (aa 1 + ba 1, aa 1 + aa 2,..., aa n + ba n ) = aα + bα; eα = (ea 1, ea 2,..., ea n ) = (a 1, a 2,..., a n ) = α. 2. Apskaičiuosime aritmetinės vektorinės erdvės R 3 sistemos α 1 = (1, 1, 2), α 2 = (2, 1, 1), α 3 = (0, 1, 5) ranga, pasinaudoje tik jo apibrėžimu. Sprendžiame lygti x 1 α 1 + x 2 α 2 + x 3 α 3 = θ. I raše α 1, α 2, α 3, θ išraiškas ir atlike veiksmus, gauname (x 1 + 2x 2, x 1 x 2 + x 3, 2x 1 x 2 5x 3 ) = (0, 0, 0). Ši lygtis yra ekvivalenti tri tiesiniu lygčiu su trim nežinomaisiais sistemai { x1 +2x 2 =0, x 1 x 2 + x 3 =0, 2x 1 x 2 5x 3 =0. Pastaroji sistema turi bent viena nenulini sprendini, pavyzdžiui, (2, 1, 1), todėl nagrinėjamoji sistema yra tiesiškai priklausoma ir jos rangas r 2. Nagrinėjame posistemius, sudarytus iš dvie. Sprendžiame lygti x 1 α 1 + x 2 α 2 = θ. Atlike veiksmus, gauname ekvivalenčia lygčiu sistema { x1 +2x 2 =0, x 1 x 2 =0, 2x 1 x 2 =0. Ši sistema turi tik nulini sprendini, todėl posistemis α 1, α 2 yra tiesiškai nepriklausomas ir sistemos rangas r = 2. 5

UŽDAVINIAI 1.1. Ar sudaro vektorine erdve : 1) n-osios eilės kvadratinės matricos su elementais iš kūno K matricu sudėties ir daugybos iš skaliaro atžvilgiu; 2) aibė kūno K elementu virš jo paties tame kūne apibrėžtu operaci atžvilgiu; 3) aibė plėtinio L K elementu virš kūno K kūne L apibrėžtu operaci atžvilgiu; 4) n-osios eilės simetrinės matricos virš kūno K matricu sudėties ir daugybos iš skaliaro atžvilgiu; 5) aibė visu n-ojo laipsnio virš kūno K sudėties ir daugybos iš skaliaro atžvilgiu; 6) aibė visu virš kūno K, kuriu laipsniai ne didesni už natūralu ji n, sudėties ir daugybos iš skaliaro atžvilgiu; 7) aibė visu virš kūno K sudėties ir daugybos iš skaliaro atžvilgiu; 8) aibė visu tolydžiu kompleksiniu reikšmiu funkci virš kompleksiniu kūno funkci sudėties ir daugybos iš skaliaro atžvilgiu; 9) aibė visu plokštumos laisvu, kuriu galai priklauso vienai tiesei, sudėties ir daugybos iš skaliaro atžvilgiu? 1.2. Ar galima apibrėžti vektorinės erdvės struktūra : 1) realiu aibėje R; 2) teigiamu realiu aibėje R + ; 3) racionaliu aibėje Q; 4) natūraliu aibėje N; 5) aibėje R[t] visu f(t), tenkinančiu sa lyga 6) Dekarto sandaugoje Q Q; 7) Dekarto sandaugoje Z Z? f(3) = 2f(2); 1.3. I rodykite, kad aritmetinės erdvės K 3 bet kuri keturiu sistema yra tiesiškai priklausoma. 1.4. Ar galima apibrėžti elementu tiesinės priklausomybės sa voka Abelio grupėje? 1.5. I rodykite, kad aritmetinės erdvės R 4 sistema α 1, α 2,..., α m yra tiesiškai nepriklausoma ir apskaičiuokite šiu tiesine kombinacija α: 1) α 1 = (2, 1, 0, 1), α 2 = (1, 2, 1, 3), α 3 = (3, 4, 1, 2), α = 2α 1 3α 2 + 4α 3 ; 2) α 1 = (4, 3, 2, 1), α 2 = (5, 1, 3, 2), α = α 1 + 5α 2 ; 3) α 1 = (1, 1, 1, 2), α 2 = (2, 1, 1, 1), α 3 = (4, 1, 2, 3), α 4 = ( 3, 3, 2, 3), α = α 1 2α 2 3α 3 + 4α 4 ; 4) α 1 = (1, 2, 3, 1), α 2 = ( 1, 2, 3, 1), α 3 = (2, 3, 1, 1), α 4 = (1, 1, 1, 3), α = 2α 1 + α 2 3α 3 + 2α 4. 6

1.6. Patikrinkite, ar aritmetinės erdvės R n sistema α 1, α 2,..., α m yra tiesiškai priklausoma: 1) α 1 = (3, 4, 2), α 2 = (2, 1, 3), α 3 = (7, 2, 4); 2) α 1 = (2, 1, 3), α 2 = (3, 2, 1), α 3 = (1, 2, 3); 3) α 1 = (1, 4, 2, 1), α 2 = ( 2, 8, 4, 2); 4) α 1 = (2, 3, 1, 1), α 2 = (2, 3, 0, 1). 1.7. Apskaičiuokite aritmetinės erdvės R 3 sistemos α 1, α 2, α 3 ranga, pasinaudoje tik jo apibrėžimu: 1) α 1 = (1, 1, 1), α 2 = (1, 2, 3), α 3 = ( 1, 1, 2); 2) α 1 = (1, 2, 1), α 2 = (2, 1, 3), α 3 = (4, 3, 5); 3) α 1 = (1, 1, 3), α 2 = (2, 1, 1), α 3 = (1, 2, 2); 4) α 1 = (1, 3, 1), α 2 = ( 2, 6, 2), α 3 = (3, 9, 3). 1.8. Apskaičiuokite, kuriu laipsniai ne didesni už 5, erdvės R 5 [t] sistemos ranga, pasinaudoje tik jo apibrėžimu: 1) 2, 2 + t, 3 + 2t + t 2 ; 2) 1 + t + t 2, 1 + t 2 + t 3, 1 + t + t 2 2t 3 ; 3) 1 + t, 2 + t t 2, 3 + 2t t 3, 1 t 3 ; 4) 1 + t + t 3, 1 + t 2 t 3, 2 + t + t 2, 1 + t 3. ATSAKYMAI 1.1. 1) Taip; 2) taip; 3) taip; 4) taip; 5) ne; 6) taip; 7) taip; 8) taip; 9) taip, jei tiesės yra koordinačiu ašys; ne kitais atvejais. 1.2. 1) Taip; 2) taip; 3) taip; 4) ne; 5) taip; 6) taip; 7) ne. 1.4. Taip. 1.5. 1) α = (13, 24, 7, 1); 2) α = (21, 8, 17, 9); 3) α = ( 27, 12, 5, 3); 4) α = ( 3, 5, 8, 2). 1.6. 1) Taip; 2) ne; 3) taip; 4) ne. 1.7. 1) r = 3; 2) r = 2; 3) r = 2; 4) r = 1. 1.8. 1) r = 3; 2) r = 2; 3) r = 3; 4) r = 3. 7