Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės

Transcript

1 Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės

2 Patekimo į darbo vietas aukštyje priemonės

3

4 Turinys Pratarmė... 5 I. Fiksuotų priėjimo priemonių tarp dviejų lygių darbo vietų parinkimas Pagrindinės sąvokos Pagrindiniai rizikos veiksniai Reikalavimai, keliami fiksuotų priėjimo priemonių pasirinkimui Priėjimo priemonės, kurioms teikiama pirmenybė Priėjimo priemonių pasirinkimas Laiptinių kopėčių arba kopėčių pasirinkimo sąlygos Pasirinkimas tarp keltuvo, rampos arba laiptų Pasirinkimas tarp laiptinių kopėčių ir kopėčių... 9 II. Darbinės platformos ir perėjimo takai Darbuotojų sauga Specifiniai reikalavimai Išdėstymas Matmenys Įtaisai ar įrenginiai Grindų klojiniai III. Laiptai, laiptinės kopėčios ir turėklai Bendrieji saugos reikalavimai, susiję su medžiagomis ir matmenimis Laiptams taikomi saugos reikalavimai Laiptinėms kopėčioms taikomi saugos reikalavimai Apsauginiams turėklams taikomi saugos reikalavimai Horizontalieji apsauginiai turėklai Laiptų ir laiptinių kopėčių apsauginiai turėklai IV. Stacionariosios kopėčios Pagrindinės sąvokos Bendrieji reikalavimai Apsaugos nuo kritimo įtaisų įrengimo sąlygos Specialūs reikalavimai kopėčioms Kopėčių skersiniai Tarpas tarp kopėčių ir bet kurios pastovios kliūties Apsauginiai narveliai Apatinio įlipimo ir viršutinio užlipimo zonos. Aikštelės Priėjimo angos Saugus nulipimas nuo stacionariųjų kopėčių ir saugus užlipimas ant jų Aikštelės... 29

5 4

6 Pratarmė Lietuvoje kiekvienais metais įvyksta nelaimingi atsitikimai dėl darbuotojų kritimo iš aukščio. Daugeliu atveju tokių nelaimingų atsitikimų priežastimi būna įvairių priėjimo priemonių prie darbo vietų aukštyje (kopėčių, laiptinių kopėčių, darbinių platformų) neteisingas parinkimas, įrengimas, taip pat jų neatitikimas reikalavimams. Darbuotojų apsauga nuo kritimo iš aukščio yra ytin svarbus uždavinys kiekvienam darbdaviui. Dėl šios priežasties, kuriant nuoseklią profesinės rizikos prevencijos strategiją darbo vietose, būtina imtis visų įmanomų priemonių saugių darbo vietų aukštyje sukūrimui ir užtikrinimui. Šis vadovas parengtas Lietuvos standartų, LST EN ISO Mašinų sauga. Nuolatinės priėjimo prie mašinų priemonės. 1 dalis. Priėjimo tarp dviejų lygių fiksuotų priemonių parinkimas, LST EN ISO Mašinų sauga. Nuolatinės priėjimo prie mašinų priemonės. 2 dalis. Darbinės platformos ir perėjimo takai, LST EN ISO Mašinų sauga. Nuolatinės priėjimo prie mašinų priemonės. 3 dalis. Laiptai, laiptinės kopėčios ir turėklai, LST EN ISO Mašinų sauga. Nuolatinės priėjimo prie mašinų priemonės. 4 dalis. Stacionariosios kopėčios, pagrindu. 5

7 I. Fiksuotų priėjimo priemonių tarp dviejų lygių darbo vietų parinkimas 1. Pagrindinės sąvokos 1. Kopėčios fiksuotos priėjimo priemonės su nuolydžio kampu nuo daugiau kaip 75 iki 90, kurių horizontalieji elementai yra skersiniai (žr. 1 pav.) pav. Nuolydžio kampas nuo >75 iki Laiptinės kopėčios fiksuotos priėjimo priemonės su nuolydžio kampu nuo daugiau kaip 45 iki 75, kurių horizontalieji elementai yra pakopos (žr. 2 pav.) pav. Nuolydžio kampas nuo >45 iki 75 6

8 3. Laiptai fiksuotos priėjimo priemonės su nuolydžio kampu nuo daugiau kaip 20 iki 45, kurių horizontalieji elementai yra pakopos (žr. 3 pav.) pav. Nuolydžio kampas nuo >20 iki Rampa fiksuotos priėjimo priemonės, sudarytos iš ištisinės nuožulnios plokštumos, kurių nuolydžio kampas nuo daugiau kaip 0 iki 20 (žr. 4 pav.) pav. Nuolydžio kampas nuo >0 iki 20 7

9 2. Pagrindiniai rizikos veiksniai Rizikos veiksniai, kuriuos reikia nagrinėti parenkant fiksuotas priėjimo priemones tarp dviejų lygių darbo vietų: a) kritimas; b) slydimas; c) virtimas; d) sukelti pernelyg didelių fizinių pastangų, pvz., kopiant kopėčių eile (keliomis nuosekliai sujungtomis kopėčiomis); e) krentantys daiktai ar objektai, jeigu jie darbuotojams gali sukelti riziką. 3. Reikalavimai, keliami fiksuotų priėjimo priemonių pasirinkimui Turi būti saugios ir pakankamos fiksuotos priėjimo priemonės prie visų darbo vietos zonų ir taškų ten, kur gali būti reikalinga prieiga. 3.1 Priėjimo priemonės, kurioms teikiama pirmenybė Fiksuotos priėjimo priemonės pagal pirmenybę išdėstytos šia tvarka: a) priėjimas tiesiog nuo žemės lygio ar nuo grindų; b) keltuvai, rampos arba laiptai; c) laiptinės kopėčios arba kopėčios; 3.2 Priėjimo priemonių pasirinkimas Jeigu tik įmanoma, tai geriau prie valdymo įtaisų ir kitų mašinos dalių prieiti nuo žemės lygio arba grindų. Tai ypač svarbu, kai reikia dažnai prieiti. Jeigu vykdyti darbo nuo žemės lygio arba grindų nėra galimybės arba nepatogu, tai paprastai pasirenkamas: - keltuvas - arba tinkama rampa su mažesniu kaip 10 nuolydžio kampu, - arba laiptai, kurių nuolydžio kampas nuo mažiausiai 30 iki daugiausiai Laiptinių kopėčių arba kopėčių pasirinkimo sąlygos Organizuojant priėjimą prie darbo vietos aukštyje, kiek tai įmanoma, reikia vengti laiptinių kopėčių ir kopėčių naudojimo. Jeigu, įvertinus visus varijantus kito pasirinkimo nėra, tai reikia svarstyti laiptinių kopėčių ar kopėčių pasirinkimą. Galutinis sprendimas turi remtis rizikos įvertinimu, įskaitant ergonominius aspektus. Ar pasirinkti laiptines kopėčias ar kopėčias, visada galutinai nuspręsti reikia remiantis atliktu visų atvejų rizikos vertinimu. Dažniausiai daugiau nei viena iš šio sąrašo sąlygų turi būti patenkinama, kad būtų galima pasirinkti laiptines kopėčias arba kopėčias. a) Trumpas vertikalus nuotolis. 8

10 b) Spėjama, kad priėjimo priemonės bus nedažnai naudojamos. PASTABA Kai nustatomas naudojimo dažnis, įvertinama kiek dažnai priėjimo priemonės bus naudojamos, pvz., mašinos montavimo ar įrengimo metu, arba periodiškai atliekant pagrindinius techninės priežiūros darbus laiptinės kopėčios ar kopėčios nėra tinkamas sprendimas. c) Vartotojas, naudodamasis priėjimo priemonėmis, neneš jokių stambių įrankių ar kokių nors kitų reikmenų. d) Numatoma, kad tuo pačiu metu tik vienas vartotojas naudosis priėjimo priemonėmis. e) Nenumatoma, kad priėjimo priemonės būtų naudojamos sužeistų darbuotojų evakuacijos tikslams. f) Mašinos konstrukcija nesudaro galimybės panaudoti laiptų ar kitokių pagrindinių priemonių. PASTABA Pavyzdžiais gali būti bokštinis kranas ir mobilios mašinos. 3.4 Pasirinkimas tarp keltuvo, rampos arba laiptų Įrengti laiptus ar rampą kaip priėjimo priemones tarp dviejų lygių visada yra geriau, nei laiptines kopėčias ar kopėčias. Renkantis keltuvą, rampą, ar laiptus, reikia atsižvelgti į toliau išvardytus ypatumus. a) Keltuvas gali būti geriausias sprendimas šiais atvejais: - poreikis dažnai prieiti keliems darbuotojams; - ilgas vertikalus nuotolis; - sunkūs kroviniai, kuriuos reikia gabenti; Kartu su keltuvu visada turi būti alternatyvus evakuacijos maršrutas. b) Rampa gali būti geriausias sprendimas šiais atvejais: - trumpas vertikalus nuotolis; - kai būtina transportuoti ratines transporto priemones (šakinius krautuvus, rankomis traukiamus vežimėlius ir t.t.). Skirtingi rampos kampai priklauso nuo panaudojimo: - naudojant rankinius vežimėlius ar kitas rankomis vežamas ratines transporto priemones, didžiausias kampas 3 (ypač kai tikėtina, kad naudos neįgalūs asmenys); - naudojant variklines transporto priemones (pvz., šakinius krautuvus), didžiausias kampas 7 ; - vaikščiojant - iki 20 (dažniausiai pirmenybė teikiama ne daugiau kaip 10 ). 1 PASTABA Rampos dažnai turi pirmenybę prieš laiptus su viena ar dviem pakopoms. 2 PASTABA Paviršiaus savybės turi labai didelės įtakos rampos saugumui. Paviršius turi būti labai atsparus slydimui, ypač rampoms, kurių kampas nuo 10 iki 20. c) Laiptai. Pirmenybė teikiama nuolydžio kampui nuo 30 iki Pasirinkimas tarp laiptinių kopėčių ir kopėčių Kai renkamasi tarp laiptinių kopėčių ir kopėčių, tai reikia atsižvelgti mažiausiai į šiuos: a) Pasirinkus laiptines kopėčias, saugos lygiui turi įtakos: - ar darbuotojas laiptinėmis kopėčiomis lipa žemyn ir jos yra už jo nugaros, tada galėtų būti padidinta kritimo rizika; - ar darbuotojas naudojasi laiptinėmis kopėčiomis, nešdamas smulkius objektus, tada galėtų būti padidinta kritimo rizika; 9

11 - didžiausiasis laiptinių kopėčių laiptatakis (ištisinė pakopų eilė tarp dviejų aikštelių), neturintis poilsio platformos, yra ribojamas; - laiptinės kopėčios, kurių nuolydžio kampas nuo 60 iki 75, galėtų būti pasirenkamos tik dėl ribotos erdvės arba proceso reikalavimų. b) Pasirinkus kopėčias, saugos lygiui turi įtakos: - ar darbuotojas yra veidu į kopėčias ir laikosi rankomis. Taigi laikoma labai neįtikėtina, kad vartotojas nusileis, kad apsisuktų ne ant kopėčių; - kopėčios yra fiziškai per sunkios naudoti; - didžiausiasis kopėčių laiptatakis, neturintis poilsio platformos, yra ribojamas; - dvi pagrindinės alternatyvos apsaugoti fiksuotų kopėčių naudotojus nuo kritimo iš aukščio yra apsauginis aptvaras arba kritimo stabdytuvas: - apsauginį aptvarą pasirinkti privaloma, kadangi tai priemonė, kuri yra įrengta visą laiką, ir tikrasis saugos lygis nepriklauso nuo operatoriaus veiksmų, - ten, kur nėra galimybės naudoti aptvaro, turi būti įrengta asmeninė apsauginė įranga. Kritimo stabdytuvas yra veiksmingas, jeigu vartotojas norės juo naudotis. Jeigu saugos diržai su nesuderinta slinkties sistema naudojami su valdomuoju kritimo stabdytuvu, tai rizika bus. PASTABA Atitinkamas asmeninis apsaugos nuo kritimo įtaisas pajėgus sustabdyti kritimą geriau nei aptvaras H G 60 F 45 E 38 D 30 C 20 B 10 A Rekomenduojamas Detalizavimas: A Rampa, rekomenduojama A; B Rampa su padidintu atsparumu slydimui; C Laiptai; D Laiptai, rekomenduojama D; E Laiptai; F Laiptinės kopėčios; G Laiptinės kopėčios; H Kopėčios, rekomenduojama H 0 5 pav. Įvairių priėjimo priemonių ribos 10

12 II. Darbinės platformos ir perėjimo takai Darbinės platformos ir perėjimo takai turi būti suprojektuoti, sukonstruoti, išdėstyti ir, kur būtina, apsaugoti taip, kad operatoriai būtų saugūs, kai įeis į darbinę platformą ir kai jie bus ant jų darbui atlikti, tvirtinti, techninei priežiūrai, remontui ar bet kokiam kitam, darbui atlikti. 1. Darbuotojų sauga Perėjimo takai ir darbinės platformos turi būti suprojektuotos bei sukonstruotos taip, kad jie būtų saugūs naudoti. Ypač turi būti atsižvelgiama į šias detales: a) visos dalys, jeigu tikėtina, kad jos liesis su operatoriais, turi būti taip suprojektuotos ir taip pagamintos, kad operatorius būtų apsaugotas nuo sužalojimo; b) perėjimo takai ir darbinės platformos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad ėjimo paviršiai turėtų ilgalaikes atsparumo slydimui savybes; c) mašinų dalys, ant kurių operatoriai vaikščios ar stovės, turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad neleistų darbuotojams nuo jų nukristi; d) darbinės platformos ir prieigos prie darbinių platformų turi būti išdėstyti taip, kad operatoriai galėtų pavojaus atveju greitai pasišalinti iš savo darbo vietos arba, esant reikalui, jiems galima būtų greitai padėti ir juos evakuoti; e) rankų turėklai ir kitos atramos turi būti taip suprojektuotos, pagamintos ir išdėstytos, kad jomis pasinaudotų instinktyviai. 2. Specifiniai reikalavimai 2.1 Išdėstymas Jeigu tiktai įmanoma, perėjimo takai ir darbinės platformos turi būti išdėstytos toliau nuo kenksmingų medžiagų ar preparatų išmetimo vietos. Perėjimo takai ir darbinės platformos taip pat turi būti išdėstytos toliau nuo tokios medžiagos kaip žemė susikaupimo, kuri, tikėtina, galėtų sukelti slydimą. Darbinės platformos turi būti išdėstytos taip, kad leistų žmonėms dirbti ergonominėje padėtyje, jei įmanoma, nuo 500mm iki 1700mm nuotoliu virš darbinės platformos paviršiaus. 2.2 Matmenys Darbui ir techninei priežiūrai skirtų perėjimo takų ir darbinių platformų laisvasis ilgis bei plotis turi būti nustatomi pagal: a) darbo poreikius, pvz., padėtį, judėjimo prigimtį ir greitį, jėgos vartojimą ir t.t.; b) tai, bus ar nebus nešami įrankiai, atsarginės dalys ir t.t.; c) užduočių ir naudojimo dažnį bei trukmę; d) tuo pat metu esančių perėjimo takuose ar ant darbinių platformų operatorių skaičių; e) galimybę operatoriams susitikti; f) tai, bus ar nebus nešiojami ar nešami papildomi reikmenys, tokie kaip apsauginiai drabužiai arba asmeniniai apsaugos reikmenys; 11

13 g) pavienių kliūčių buvimą; h) sužaloto darbuotojo evakuavimą; i) perėjimo tako pabaigą aklikelyje; j) sienas, galinčias pažeisti ar sutepti drabužius; k) nevaržomų darbo judesių poreikį ir erdvės poreikį naudojant numatytus įrankius. Jeigu nėra išskirtinių aplinkybių, mažiausiasis laisvasis aukštis virš darbinės platformos ir perėjimo takų turi būti 2100mm. 1 PASTABA Kai patvirtinama rizikos vertinimu ir mašinų ar aplinkos apribojimais, laisvąjį aukštį galima sumažinti iki ne mažiau kaip 1900mm, jeigu: darbinė platforma ar perėjimo takas naudojami tiktai retkarčiais, arba sumažinamas tik nedidelis atstumas. Išskyrus išskirtinius atvejus, perėjimo tako laisvasis plotis turi būti ne mažesnis kaip 600mm, tačiau geriau 800mm. Kai perėjimo takas paprastai naudojamas tuo pat metu pereiti arba apsilenkti keliems darbuotojams, tai plotį reikia padidinti iki 1000mm. Perėjimo tako plotis, kai jis numatytas ir kaip avarinis kelias, turi tenkinti atitinkamų taisyklių reikalavimus. 2 PASTABA Kai patvirtinama rizikos vertinimu ir mašinų ar aplinkos apribojimais, laisvąjį plotį galima sumažinti iki ne mažiau kaip 500mm, jeigu: darbinė platforma ar perėjimo takas naudojami tiktai retkarčiais, arba sumažinamas tik nedidelis atstumas. Jeigu ant sienos ar lubų yra pavienių kliūčių, ribojančių reikalingą plotį ar aukštį, reikia įrengti apsaugus. Be to, turi būti įrengtos saugos priemonės, pvz., apmušalas, kad būtų apsaugota nuo sužeidimų. Taip pat reikėtų naudoti ir įspėjamuosius ženklus. 2.3 Įtaisai ar įrenginiai Reikia įrengti apsauginius turėklus, jeigu yra rizika nukristi nuo perėjimo takų ar darbinių platformų iš 500mm ar didesnio aukščio. Apsauginiai turėklai taip pat reikalingi tose vietose, kur yra įkritimo ar pargriuvimo rizika (pvz., perėjimo take prieinant ant stogo prie ištraukimo ventiliatoriaus) Grindų klojiniai Pavojai dėl skysčių užsistovėjimo ir(arba) susikaupimo - grindų klojiniai turi būti taip suprojektuoti, kad bet kokie ant jų išsilieję skysčiai nutekėtų. Jeigu negalima dėl tam tikrų priežasčių patenkinti šio reikalavimo, tai reikia kitais tinkamais būdais išvengti arba sumažinti skysčių sukeltų slydimo ir kitų pavojų. Pavojai dėl susikaupusių medžiagų - grindų klojinys turi būti pagaminti taip, kad nei purvas, sniegas, ledas ir t.t., nei kitos medžiagos negalėtų kauptis. Todėl geriau naudoti vandeniui pralaidžius grindų klojinius, pvz., iš grotelių ar šaltai štampuotų lentjuosčių. Jeigu tai nėra įmanoma ir vandeniui pralaidūs grindų klojiniai nenaudojami, tai ten, kur būtina, reikia įtaisyti įrenginius susikaupusioms medžiagoms pašalinti. Suklupimo pavojai - kad būtų išvengta suklupimo pavojaus, didžiausias aukščio skirtumas tarp gretimų grindų klojinių paviršių neturi viršyti 4mm. Krintančių daiktų sukeliami pavojai: a) Grindų klojinys Bendrai, rizikos vertinimas turi įtakos pasirenkant atvirus darbinių platformų ar perėjimo takų grindų klojinius: 12

14 - darbinių platformų arba perėjimo takų grindų klojiniai turi turėti tiktai tokius didžiausius tarpus, kad negalėtų iškristi 35mm skersmens sviedinukas; - grindų klojiniai virš tos vietos, kur žmonės dirba, o ne atsitiktinai praeina, turi turėti tokius didžiausius tarpus, kad negalėtų iškristi 20mm skersmens sviedinukas, nebent tokia pati sauga garantuojama kitomis atitinkamomis priemonėmis. Tais atvejais, kai įvertinus riziką daroma išvada, kad pavojai, kuriuos sukelia daiktų arba kitų medžiagų kritimas arba iškritimas per grindų klojinius yra svarbesnis, negu paslydimo, kritimo ir t.t. pavojai, tai grindų klojinys neturi turėti jokių tarpų. b) Sujungimai Tarp grindų klojinių kraštų ir kitų gretimų konstrukcijos elementų bei angų kraštų, besiderinančių su elementais, įrengtais angose, pvz., vamzdžiais, surinktuvais ar atramomis, būtina grindjuostė, jeigu atstumas tarp grindų klojinio ir elemento yra didesnis kaip 30mm. III. Laiptai, laiptinės kopėčios ir turėklai 1. Bendrieji saugos reikalavimai, susiję su medžiagomis ir matmenimis Naudojamos medžiagos turi būti pačios, savo prigimtimi arba papildomu apdirbimu, pajėgios atlaikyti aplinkinės atmosferos keliamą koroziją. Bet kurios dalys, galinčios liestis su vartotojais, turi būti suprojektuotos taip, kad nesužeistų arba netrukdytų (aštrūs kampai, kibios suvirinimo siūlės, šiurkščios briaunos ir t.t.). Pakopos ir aikštelės turi būti pakankamai atsparios slydimui, kad nebūtų jokios slydimo rizikos. Judančių dalių (vartų) atidarymas arba uždarymas neturi sukelti papildomų pavojų (pvz., kirtimu arba kritimu) vartotojams ir kitiems arti esantiems darbuotojams. Suleidimai, lankstai, inkaravimo taškai, atramos ir tvirtinimai turi suteikti komplektui pakankamą standumą ir stabilumą, užtikrinantį saugumą. Konstrukcija ir pakopos turi būti suprojektuotos taip, kad gerai atlaikytų numatytas užkrauti apkrovas. Neindeksuotosios konstrukcijos apkrovos, kurios naudojamos pramonėje, gali kisti nuo 1,5kN/m 2, esant neintensyviam pėsčiųjų be krovinių eismui, iki 5kN/m 2, esant neintensyviam pėsčiųjų su kroviniais eismui arba intensyviam pėsčiųjų eismui. Pakopos turi atlaikyti šias neindeksuotąsias apkrovas: - jeigu plotis w<1200mm, tai 1,5kN turi būti paskirstyta 100mm x 100mm plote, kurio viena riba yra priekinis pakopos iškyšos kraštas ir kuris yra pakopos pločio viduryje; - jeigu plotis w 1200mm, tai atitinkamai 1,5kN turi būti paskirstyta tuo pat metu kiekviename iš 100mmx100mm plotų, kurie yra pačiuose nepalankiausiuose taškuose, išdėstytuose 600mm atstumu, kurių viena riba yra priekinis pakopos iškyšos kraštas. Įlinkis tarp konstrukcijos ir neindeksuotąja apkrova apkrautos pakopos neturi viršyti 1/300- osios tarpatramio arba 6mm, žiūrint, kuris mažesnis. 13

15 2. Laiptams taikomi saugos reikalavimai Laipto plotis g ir pakopos aukštis h turi tenkinti lygtį (1): 600 g+2h 660 (matmenys mm) Pakopos užlaida r turi būti 10mm ir turi būti viename lygyje su aikštelėmis ir grindimis. Tame pačiame laiptatakyje pakopos aukštis, kur tik galima, turi būti pastovus. Tais atvejais, kai neįmanoma išlaikyti tokio pakopos aukščio tarp išėjimo lygio ir apatinės pakopos, jis galėtų būti sumažintas ne daugiau kaip 15%. Jeigu pateisinama, tai jis galėtų būti padidintas, pvz., tam tikrų mobilių mašinų atveju. Viršutinė pakopa turi būti lygi su aikštele (žr. 8 pav.). PASTABA Principas išlaikyti postūmį laiptų viršuje yra svarbus, o postūmio pakeitimas nusileidus, kur yra paskutinė pakopa, yra svarbi nelaimingų atsitikimų priežastis. Laiptai ir laiptinės kopėčios eilė horizontaliųjų lygių (pakopų arba laiptų aikštelių), leidžiančių kojomis pereiti nuo vieno lygio į kitą, Detalizavimas: H - lipimo aukštis, laiptų aukštis; g - postūmis; e - praeigos aukštis; h - pakopos aukštis l - laiptų aikštelės ilgis; r - užlaida; α - nuolydžio kampas; w - (laiptų) plotis; p - nuolydžio linija;t - pakopos plotis; c - prošvaisa. 6. pav. Laiptų ir laiptinių kopėčių dalys Apsauginis turėklas įrenginys, apsaugantis nuo atsitiktinio kritimo ar atsitiktinio priėjimo prie pavojingos zonos, kuris gali būti įrengtas laiptuose, laiptinėse kopėčiose ar aikštelėse, platformose ir perėjimo takuose. Detalizavimas: 1 - rankinis turėklas; 2 - tarpinė sija; 3 - grindjuostė; 4 - statramstis; 5 - perėjimo lygis. 7. pav. Tipinės apsauginio turėklo konstrukcijos dalių pavyzdžiai 14

16 8. pav. Viršutinės pakopos padėtis Praeigos aukštis e turi būti ne mažesnis kaip 2300mm. Prošvaisa c turi būti ne mažesnė kaip 1900mm. Išskyrus išskirtinius atvejus, laisvasis laiptų plotis turi būti ne mažesnis kaip 600mm, bet geriau 800mm. Kai laiptatakis paprastai naudojamas pereiti arba apsilenkti tuo pat metu keliems darbuotojams, tai plotis turi būti padidinamas iki 1000mm. Plotis laiptų, kai jie numatyti kaip avarinis kelias, turi tenkinti atitinkamų taisyklių reikalavimus. PASTABA Kai patvirtinama rizikos vertinimu ir mašinų ar aplinkos apribojimais, laisvąjį plotį galima sumažinti iki ne mažiau kaip 500mm, jeigu: darbinė platforma ar laiptai naudojami tiktai retkarčiais, arba sumažinamas tik nedidelis atstumas. Atskirų laiptatakių (maršų) lipimo aukštis H (žr. 6 pav.) neturi būti didesnis kaip 3000mm, priešingu atveju manoma, kad sustojimas yra būtinas prieš tai, kai bus lipama kitu laiptatakiu. Laiptų aikštelės ilgis l turi būti ne mažesnis kaip 800mm ir bet kuriuo atveju didesnis už laiptų plotį. Tik vieno laiptatakio atveju lipimo aukštis neturi būti didesnis kaip 4000mm. 3 Laiptinėms kopėčioms taikomi saugos reikalavimai Mažiausias pakopos plotis t turi būti 80mm. Didžiausias pakopos aukštis h turi būti 250mm. Pakopos arba laiptų aikštelės užlaida r turi būti 10mm. Laisvasis plotis tarp laiptasijų (šoninis konstrukcijos elementas, laikantis pakopas) arba turėklų turi neviršyti nuo 45mm iki 800mm ribų, bet geriausia, kad būtų 600mm. Viename laiptatakyje pakopos aukštis, kur tik galima, turi būti pastovus. Tais atvejais, kai neįmanoma išlaikyti pakopos aukščio tarp išėjimo lygio ir pirmosios pakopos, jis galėtų būti sumažintas ne daugiau kaip 15%. Jeigu pateisinama, tai jis galėtų būti padidintas, pvz., tam tikrų mobilių mašinų atveju. Praeigos aukštis e turi būti ne mažesnis kaip 2300mm. Prošvaisa c turi būti ne mažesnė kaip 850mm. Vieno laiptatakio lipimo aukštis H neturi būti didesnis kaip 3000mm. PASTABA Esant daugiau laiptatakių, turi būti svarstomos papildomos saugos priemonės. 15

17 4 Apsauginiams turėklams taikomi saugos reikalavimai 4.1. Horizontalieji apsauginiai turėklai 1 - atbraila 9 pav. Horizontaliųjų apsauginių turėklų pavyzdys (Matmenys milimetrais) Apsauginius turėklus reikia įrengti arti pavojingų zonų, kur yra rizika nukristi arba peržengti (pvz., perėjimo take prieinant ant stogo prie ištraukimo ventiliatoriaus). Kai galimo kritimo aukštis yra didesnis kaip 500mm, turi būti įrengiami apsauginiai turėklai. Apsauginiai turėklai turi būti numatyti, kai tarpas tarp platformos ir mašinos konstrukcijos arba sienos yra didesnis kaip 200mm, arba kai konstrukcijos apsauga nėra lygiavertė apsauginiams turėklams. Turi būti numatyta grindjuostė, jeigu tarpas tarp platformos ir besiribojančios konstrukcijos yra didesnis kaip 30mm. Mažiausias apsauginių turėklų aukštis turi būti 1100mm. Apsauginiai turėklai turi turėti bent vieną tarpinę siją arba kitą tolygią apsaugą. Tarpas tarp rankinio turėklo ir tarpinės sijos, lygiai kaip ir tarp tarpinės sijos ir grindjuostės, neturi būti didesnis kaip 500mm. Jeigu vietoj tarpinės sijos naudojami vertikalūs turėklų strypai, tai tarp tų strypų laisvasis horizontalus atstumas turi būti ne didesnis kaip 180mm. Grindjuostė su ne mažesne kaip 100mm atbraila turi būti nutolusi ne daugiau kaip 10mm nuo vaikščiojimo lygio ir platformos krašto (žr. 9 pav.). Geriau, kad atstumas tarp statramsčių ašių būtų apribotas iki 1500mm. Tačiau jeigu šis atstumas yra didesnis, tai reikia skirti ypač didelį dėmesį statramsčio inkaravimo stiprumui ir tvirtinimo įtaisams. 10 pav. Tarpas tarp dviejų turėklų segmenų (Matmenys milimetrais) 16

18 Neištisinio rankinio turėklo atveju, kad neįsispraustų ranka, tarpas tarp dviejų segmentų turi būti ne mažesnis kaip 75mm ir ne didesnis kaip 120mm (žr. 10 pav.). Jeigu anga yra didesnė, turi būti įrengti užsiveriantieji vartai. Kai reikia pereiti per apsauginį turėklą, turi būti naudojami užsiveriantieji vartai. Vartai turi turėti rankinį turėklą ir tarpinę siją tame pačiame lygyje, kaip ir apsauginiuose turėkluose juos pratęsus. Bet kokie vartai turi būti užsiveriantys ir turi būti suprojektuoti taip, kad atsidarytų į platformos ar grindų pusę ir būtų užsivėrę dar iki galutinio sustojimo, kad neatstumtų nuo jų naudotojo ir neleistų jam nukristi per angą. Vartų apkrova turi būti vertinama taip pat, kaip ir apsauginių turėklų. Rankinio turėklo galai turi būti suprojektuoti taip, kad nebūtų jokios sužalojimo rizikos, kurią galėtų sukelti aštrios rankinių turėklų briaunos arba užkliuvę vartotojo drabužiai. 4.2 Laiptų ir laiptinių kopėčių apsauginiai turėklai 11 pav. Laiptų apsauginių turėklų ir jų tąsos į horizontalius apsauginius turėklus pavyzdys (Matmenys milimetrais) Laiptai turi turėti bent vieną rankinį turėklą. Jeigu laiptų plotis yra didesnis kaip 1200mm arba jam lygus, tai turi būti du rankiniai turėklai. Laiptinės kopėčios visada turi turėti du rankinius turėklus. Apsauginiai turėklai turi būti įrengti visur, kur lipimo aukštis yra didesnis kaip 500mm ir kai greta su laiptais jie yra šoninė erdvė, kuri yra didesnė kaip 200mm, tam, kad apsaugotų laiptų šoną, kur yra šis tarpas. Vertikalus rankinio turėklo aukštis laiptuose turi būti tarp 900mm ir 1000mm virš pakopos iškyšos laiptatakyje ir aikštelėje ne mažesnis kaip 1100mm virš ėjimo lygio. Rankinio turėklo skersmuo turi būti tarp 25mm ir 50mm arba turi turėti tolygų profilį, kad ranka būtų galima gerai sugriebti. Atstumas (matmuo x) nuo laiptinių kopėčių nuolydžio linijos iki rankinio turėklo centrinės linijos turi būti toks, kaip parodyta 12 pav., kai, matuojant statmenai nuo kopėčių apačios, rankinis turėklas prasideda ne mažiau kaip nuo 1000mm. Lentelėje pateikti nuorodiniai matmenys. 17

19 12 pav. Rankinio turėklo padėtis laiptinėse kopėčiose (Matmenys milimetrais) 1 lentelė. Atstumų nuo laiptinių kopėčių nuolydžio linijos iki rankinio turėklo ašinės linijos pavyzdžiai θ (laipsniai) x (mm) Laiptų apsauginiai turėklai turi turėti tarpinę siją arba bet kokį tolygų įtaisą. Tarpas tarp rankinio turėklo ir tarpinės sijos, lygiai kaip ir tarp tarpinės sijos ir laiptasijės, neturi būti didesnis kaip 500 mm (žr. 11 paveikslą). 13 pav. Mažiausias tarpas tarp rankinio turėklo ir kliūties (Matmenys milimetrais) Per visą rankinio turėklo ilgį neturi būti kliučių arčiau kaip 100mm, išskyrus apatinę rankinio turėklo pusę, kur įrengiamos statramsčių atramos (žr. 3 pav.). 18

20 1. Pagrindinės sąvokos IV. Stacionariosios kopėčios 1 viršutinio užlipimo zona; 2 apatinio įlipimo zona; H max = mm 14.a pav. Kopėčios be poilsio aikštelės (vienas maršas) h max = 6000 mm 14.b pav. Kopėčios su šachmatine tvarka išdėstytais maršais 3 tarpinė aikštelė arba poilsio aikštelė; 4 kopėčių maršai. 14 pav. Kopėčių maršų aukščiai ir aikštelių išdėstymas (Matmenys milimetrais) kopėčių maršas ištisinė stacionariųjų kopėčių dalis (žr. 14 pav.): tarp užlipimo ir įlipimo zonų, jei kopėčios neturi aikštelių; arba tarp užlipimo arba įlipimo zonų ir artimiausios aikštelės; arba tarp dviejų viena po kitos einančių poilsio aikštelių 1 tvirtinimo kronšteinas; 2 skersinis; 3 kopėčių statramstis; 4 apsauginio narvelio vertikalūs stovai; 5 žemutinis lankas; 6 tarpinis lankas; 7 grindjuostė; 8 aikštel ės laiptelis; 9 varteliai; 10 viršutinis lankas; [A] išėjimo sekcija; [B] apsauginis narvelis. 15 pav. Terminai 19

21 Paaiškinimas: 1 statramstis; 2 skersinis; 3 apsauginis įtaisas, neleidžiantis nuslysti; 4 inkaravimo vieta. 16 pav. Trumpesnių kaip 3000mm kopėčių su vienu statramsčiu pavyzdys 2. Bendrieji reikalavimai Esant galimybei stacionariosios kopėčios turi būti suprojektuotos su dviem statramsčiais. Išskirtinėmis sąlygomis (pvz., ištisinės kopėčios su kintamu nuolydžio kampu arba kai dviem statramsčiams nėra pakankamai vietos) stacionariosios kopėčios gali turėti tik vieną statramstį. Visos dalys, kurios gali liestis su naudotojais, turi būti suprojektuotos taip, kad nesužeistų, netrukdytų, už jų nebūtų galima užsikabinti, t.y. neturi būti aštrių kampų arba virintinių siūlių su šerpetomis. Judamų dalių (vartelių) atidarymas arba uždarymas asmenims, kurie naudojasi kopėčiomis arba yra netoli jų, neturi sukelti tolesnių pavojų (pvz., kirpimo arba atsitiktinio kritimo). Sujungimo detalės, lankstai, inkaravimo taškai, atramos ir tvirtinimo taškai turi suteikti komplektui pakankamą standumą ir stabilumą, užtikrinantį naudotojų saugumą esant normalioms naudojimo sąlygoms. 20

22 17a pav. Kopėčių su apsauginiu narveliu vaizdas iš šono (1 jungiamasis elementas, 3 neištisinė kliūtis,. 4 didžiausiasis laisvasis plotas 0,4 m 2 ). 17b pav. Kopėčių su apsauginiu narveliu vaizdas iš priekio (2 varteliai, 5 tarpinė aikštelė). 17c pav. Kopėčių su apsauginiu narveliu vaizdas iš viršaus 17d pav. Kopėčių be apsauginio narvelio vaizdas iš viršaus 17 pav. Kopėčių ir apsauginių narvelių pagrindiniai matmenys (Matmenys milimetrais) 21

23 Paaiškinimas: 1 intervalas tarp skersinių; 2 atstumas tarp skersinių ir viršutinio užlipimo bei apatinio įlipimo zonų; 3 neištisinė kliūtis. 18 pav. Stacionariųjų kopėčių su vienu statramsčiu pagrindiniai matmenys (Matmenys milimetrais) 3. Apsaugos nuo kritimo įtaiso įrengimo sąlygos Kopėčiose turi būti įrengtas kritimo stabdiklis, kai: a) kopėčių maršo aukštis yra didesnis kaip 3000mm; b) kopėčių maršo aukštis yra 3000mm arba mažesnis, tačiau įlipimo lygyje yra pavojus nukristi papildomą atstumą. Šiuo atveju bendras kritimo nuo aukštesniojo kopėčių lygio atstumas gali būti didesnis kaip 3000mm. PASTABA Laikoma, kad kritimo pavojus yra, kai atstumas nuo kopėčių centro iki neapsaugoto aikštelės (ar panašios konstrukcijos) krašto yra mažesnis kaip 3000mm. Stacionariųjų kopėčių naudotojų apsaugai nuo kritimo iš aukščio naudojamos dvi pagrindinės alternatyvos apsauginiai narveliai arba kritimo stabdikliai: reikalaujama pasirinkti narvelį, kadangi ši priemonė visada yra ir tikroji saugos funkcija nepriklauso nuo operatoriaus veiksmų; 22

24 jei narvelio neįmanoma naudoti, turi būti numatyta individuali apsaugos įranga. Kritimo stabdiklis yra veiksmingas tik tada, jei naudotojas apsisprendžia jį naudoti. Kils pavojus, jei su valdomuoju kritimo stabdikliu yra naudojami saugos diržai su nesuderinta slydimo sistema. Kritimo stabdiklis turi būti skirtas retiems ir specializuotiems atvejams (pvz., techninei priežiūrai). PASTABA narvelį. Tinkamas individalus apsaugos nuo kritimo įtaisas yra pajėgus sustabdyti kritimą geriau už 4. Specialūs reikalavimai kopėčioms Pagrindiniai kopėčių matmenys turi būti nustatomi pagal 17 ir 18 pav. Intervalas tarp gretimų skersinių turi būti pastovus ir turi būti nuo 225mm iki 300mm. Atstumas tarp apatinio įlipimo lygio ėjimo paviršiaus ir pirmojo skersinio neturi būti didesnis už intervalą tarp gretimų skersinių. PASTABA Mobiliųjų mašinų, skirtų naudoti ant nelygaus grunto atveju, atstumas tarp apatinio įlipimo zonos ėjimo paviršiaus ir pirmojo skersinio neturi būti didesnis kaip 400mm. Viršutinio skersinio padėtis turi būti tame pačiame lygyje kaip ir ėjimo paviršius viršutinio užlipimo zonoje (žr. 19a pav.). Jei tarpas tarp ėjimo paviršiaus ir kopėčių yra didesnis kaip 75 mm, šiam tarpui sumažinti viršutinio užlipimo zonoje turi būti numatyta pratęsti grindis. Skersiniai vienoje statramsčio pusėje turi būti tame pačiame lygyje kaip ir atitinkami skersiniai kitoje statramsčio pusėje (žr. 18 pav.). 19a pav. Viršutinio skersinio padėtis (Matmenys milimetrais) 19b pav. Daugiakampių skersinių schema. Rekomenduojama konfigūracija 23

25 19c pav. Daugiakampių skersinių schema. Konfigūracija tik specialiam panaudojimui 19d pav. U formos profilio skersinių schema Paaiškinimas: 1 ėjimo paviršius viršutinio užlipimo zonoje; 2 skersinio ir (arba) pakopos paviršius; 3 neaštrios briaunos 19 pav. Skersinių padėtys Daugiakampiai ir U formos skersiniai turi būti taip išdėstyti, kad pakopos paviršius pėdai pastatyti būtų horizontalus (žr. 19b, 19c ir 19d pav.). 4.1 Kopėčių skersiniai a) Stacionariųjų kopėčių su dviem statramsčiais skersinių ilgis Laisvasis plotis tarp dviejų statramsčių turi būti nuo 400mm iki 600mm (žr. 17 pav.). Tačiau jei artimiausia aplinka neleidžia panaudoti 400mm, yra leidžiamas mažesnis ilgis nuo 300mm iki 400mm. Prieš aptariant mažesnį ilgį, turėtų būti patikrinta, ar negalima rasti kopėčioms tinkamesnės vietos, kurioje būtų galimas 400mm ar didesnis laisvasis plotis. b) Stacionariųjų kopėčių su dviem statramsčiais ir kritimo stabdikliu skersinių ilgis Laisvasis plotis tarp statramsčių ir standžios inkaravimo vedlinės valdomajam kritimo stabdikliui turi būti mažiausiai 150mm, o inkaravimo vedlinės storis turi būti ne didesnis kaip 80mm (žr. 20 pav.). 24

26 Paaiškinimas: 1 standi inkaravimo vedlinė; 2 statramstis; 3 skersinis. 20 pav. Stacionariųjų kopėčių su dviem statramsčiais ir standžia valdomojo kritimo stabdiklio inkaravimo vedline skersinių ilgis (Matmenys milimetrais) c) Stacionariųjų kopėčių su vienu statramsčiu skersiniai. Laisvasis plotis tarp statramsčio ir neleidžiančio nuslysti apsauginio įtaiso turi būti nuo 150mm iki 250mm, o statramsčio storis turi būti ne didesnis kaip 80mm (žr. 18 pav.). Skersinių skersmuo turi būti mažiausiai 20mm arba daugiakampių bei U formos skersinių pėdai pastatyti pakopos paviršiaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 20mm. Skersinių skerspjūvio matmenys neturi apsunkinti nusitverti jį rankomis. Skersinio skersmuo neturi būti didesnis kaip 35mm. Skersinių paviršius neturi sužeisti, ypač rankų, pvz., neturi būti aštrių briaunų (žr. 19d pav.). Skersinio paviršius pėdai pastatyti turi būti atsparus slydimui. Kai slydimo pavojus dėl aplinkos sąlygų (tepalas, ledas ir t. t.) padidėjęs, gali prireikti specialios priemonės slydimui išvengti. Stacionariųjų kopėčių su vienu statramsčiu skersinių galuose turi būti įtaisyti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys nuslysti į šoną nuo skersinių. Šių apsaugos nuo nuslydimo įtaisų aukštis turi būti mažiausiai 20 mm (žr. A detalę 18 pav.). 25

27 4.2 Tarpas tarp kopėčių ir bet kurios pastovios kliūties Atstumas tarp kopėčių ir bet kokių pastovių trukdžių arba kliūčių turi būti: priešais kopėčias: mažiausiai 650mm ir 600mm, kai kliūtis yra neištisinė; už kopėčių priekio: mažiausiai 200mm ir 150mm, kai kliūtis neištisinė. Žr. 17 ir 18 pav. 4.3 Apsauginiai narveliai Žemiausios apsauginio narvelio dalies, pvz., žemiausio lanko, aukštis virš apatinės įlipimo zonos turi būti nuo 2200mm iki 3000mm. Po narveliu pasirinktoje priėjimo pusėje neturi būti apsauginio narvelio elementų, kurie galėtų trukdyti patekti į priešais kopėčias esančią zoną. Viršutinėje užlipimo zonoje apsauginis narvelis turi siekti viršutinės užlipimo zonos apsauginio turėklo aukštį (žr. 17 pav.). Laisvieji atstumai apsauginio narvelio lanko viduje turi būti nuo 650mm iki 800mm (žr. 17c pav.). Tai vienodai taikytina tiek neapskritiems, tiek ir apskritiems apsauginiams narveliams. Atstumas nuo skersinio iki apsauginio narvelio turi būti nuo 650mm iki 800mm (žr. 17d pav.). Kopėčių ašies atžvilgiu atstumas iki aplinkinės konstrukcijos, kai nėra apsauginio narvelio, turi būti nuo 325mm iki 400mm (žr. 17d pav.). Prošvaisa narvelio viduje, apatinėje įlipimo zonoje, išmatuota išilgai kopėčių skersinių skersinės ašies tarp narvelio vidinių pusių, turi būti nuo 500 mm iki 700 mm (žr. 17c pav.). Atstumas tarp lankų neturi būti didesnis kaip 1500mm, o atstumas tarp dviejų narvelio vertikalių stovų neturi būti didesnis kaip 300mm. Lankai turi būti išdėstyti statmenai narvelio vertikaliems stovams. Apsauginio narvelio vertikalūs stovai turi būti tolygiai išdėstyti ir pritvirtinti prie lankų vidinės dalies. Apsauginio narvelio komponentų išdėstymas turi būti suprojektuotas taip, kad atviros vietos bet kuriuo atveju nebūtų didesnės kaip 0,40m 2. Narvelio nereikia, jei aplinkinės konstrukcijos (sienos, mašinų dalys ir t. t.) priešais kopėčias ir šalia jų atlieka panašią saugos funkciją (pvz., sudarydamos panašius matmenis). Kritimo stabdikliai turi tenkinti tiesiogiai susijusius EN reikalavimus. 4.4 Apatinio įlipimo ir viršutinio užlipimo zonos. Aikštelės Apatinio įlipimo ir viršutinio užlipimo zonos, taip pat kaip ir tarpinės aikštelės, turi tenkinti tiesiogiai susijusius EN ISO reikalavimus. Prireikus, apsauginiai turėklai kaip apsauginiai įtaisai esant kritimo iš aukščio pavojui tiek apatinio įlipimo ir viršutinio užlipimo zonose, tiek ir tarpinėse aikštelėse, turi atitikti tiesiogiai susijusius apsauginių turėklų reikalavimus pagal EN ISO Jei apatinės įlipimo zonos ėjimo paviršius yra iškilęs virš aplinkos daugiau kaip 500mm arba apatinio įlipimo zonos ribojasi su zonomis, ant kurių negalima dėti krovinių, pvz., zona yra iš stiklo arba sintetinės medžiagos, apatinė įlipimo zona turi turėti apsauginius turėklus arba lygiavertes priemones, kurios galėtų apsaugoti žmones nuo kritimo iš aukščio. 26

28 Jei apatinio įlipimo zona ant mašinos, pastato ir kt. konstrukcijos negali būti laikoma zona, kuri atitiktų tiesiogiai susijusius EN ISO reikalavimus, turi būti įrengiama priėjimo platforma. Jei horizontalus atstumas nuo stacionariųjų kopėčių su įrengtu apsauginiu narveliu iki pakeltos apatinės įlipimo zonos apsauginio turėklo nėra daugiau kaip 1500mm, apsauginis turėklas turi būti prailgintas arba narvelio konstrukcija turi būti pratęsta žemyn link apsauginio turėklo (žr. 21 pav.). Prailginimo viršus turi atitikti bent šiuos reikalavimus: tarp narvelio ir prailginimo neturi būti daugiau kaip 400mm arba jis turi turėti 45 laipsnių ar didesnį kampą, kurį sudaro vertikalė ir tiesė, jungianti prailginimo viršutinę sekciją su artimiausia apsauginio narvelio dalimi. Komponentai turi būti taip išdėstyti, kad: bet kurio tarpo horizontalus plotis būtų ne didesnis kaip 300mm ir laisvosios erdvės plotas 0,4m 2. Paaiškinimas: 1 prailginimas; 2 apsauginis turėklas; 3 apsauginis narvelis; a apsauginis turėklas be prailginimo; b prailginimo aukštis sąlygojamas ne mažesnio kaip 45 kampo; c prailginimo aukštis sąlygojamas ne didesnio kaip 400 mm atstumo; d apsauginio narvelio skersmuo. 21 pav. Prailginimas, realizuojantis apsauginio turėklo saugos funkciją viršutinėje užlipimo zonoje (Matmenys milimetrais) 27

29 Jei viršutinė užlipimo zona ant mašinos, pastato ir kt. konstrukcijos negali būti laikoma zona, kuri atitiktų tiesiogiai susijusius EN ISO reikalavimus, turi būti numatyta priėjimo aikštelė. Viršutinių užlipimo zonų pakraščiuose, nuo kurių galima nukristi, turi būti numatytos tinkamos žmonių apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonės, pvz., apsauginiai turėklai, kurios turi apimti mažiausiai po 1500mm į abi puses nuo vertikalios kopėčių ašies arba visą pakraščio ilgį, jei jis yra mažesnis kaip 3000mm. Tai nepriklauso nuo jokio kito apsaugos nuo kritimo įtaiso, įrengto toliau už šiuos atstumus. 4.5 Priėjimo angos Kopėčios į viršutinio užlipimo zoną gali turėti priekinį arba šoninį išėjimą. Išėjimo angos plotis turi būti nuo 500mm iki 700mm. Kad neiškristų iš išėjimo į viršutinio užlipimo zoną angos, angoje turi būti numatyti varteliai. Varteliai turi atitikti šiuos reikalavimus: a) šių vartelių atidarymo kyptis neturi būti į pakraštį, nuo kurio būtų galima nukristi (į išorę); b) varteliai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų lengvai atidaromi; c) varteliai turi užsidaryti automatiškai, pvz., veikiami spyruoklės arba gravitacijos; d) varteliai turi turėti bent rankinį turėklą ir tarpinę siją pagal tiesiogiai susijusius EN ISO reikalavimus. Kai to reikia dėl techninių priežasčių, aikštelė gali turėti angą prieiti prie žemiau aikštelės esančių kopėčių (ir nueiti nuo jų). Apsaugai nuo pavojaus iškristi per tokią angą turi būti numatytos liuko durelės arba apsauginiai turėklai kartu su varteliais. Apsauginiai turėklai turi atitikti EN ISO reikalavimus. Liuko durelės turi būti suprojektuotos taip: a) anga turi būti bent lygi reikalaujamam kopėčių narvelio dydžiui; b) liuko durelės neturi atsidaryti žemyn; jos turi judėti į viršų arba horizontaliai; c) liuko durelės turi būti lengvai atidaromos rankomis; d) operatorius turi saugiai praeiti pro atidarytas liuko dureles; e) liuko durelės, saugiai pro jas praėjus, turi būti uždaromos be didelių operatoriaus pastangų, pvz., naudojant spyruokles ar hidraulines priemones. 4.6 Saugus nulipimas nuo stacionariųjų kopėčių ir saugus užlipimas ant jų Kopėčioms su dviem statramsčiais be kritimo stabdiklio (ne ilgesnės kaip 3000mm) turi būti įrengti rankiniai turėklai, jungiantys kopėčių statramsčius su apsauginio turėklo rankiniu turėklu. Šie rankiniai turėklai turi būti viršutinio užlipimo zonoje pritvirtinti prie apsauginio turėklo (žr. 22 pav. ir 17c pav.). Kopėčioms su vienu statramsčiu be kritimo stabdiklio (ne ilgesnės kaip 3000mm) Abiejose kopėčių pusėse nuo priešpaskutinio skersinio lygio turi būti įrengti rankiniai turėklai, kurie tęsiasi iki sujungimo viršutinio užlipimo zonoje su apsauginio turėklo rankiniu turėklu lygio (žr. 22 pav.). 28

30 Paaiškinimas: 1 viršutinio užlipimo zonos ėjimo paviršius; 2 varteliai; 3 apsauginis turėklas; 4 rankinis turėklas; 5 kopėčios su vienu statramsčiu be kritimo stabdiklio; 6 kopėčios su dviem statramsčiais be kritimo stabdiklio. 22 pav. Prijungti rankiniai turėklai viršutinio užlipimo zonoje (Matmenys milimetrais) Turi būti numatyti tinkami apsaugai, pvz., užrakinami įtaisai, užtikrinantys, kad tik įgalioti, parengti ir visiškai aprūpinti operatoriai galėtų naudotis kopėčiomis. PASTABA Rašytinis įspėjimas arba garsinis signalas nėra pakankami apsaugai. Be to, kritimo stabdiklis ir jo aplinka turi būti suprojektuota taip, kad operatorius prisijungti arba atsijungti turėtų saugioje padėtyje, pvz., numatant ištisinę liniją arba automatiškai užsidarančią prasiplečiančią aikštelę. 4.7 Aikštelės Atvejai, kai reikia įrengti aikšteles Paprastai, jei stacionariųjų kopėčių lipimo aukštis H yra didesnis kaip 6000mm, kopėčiose turi būti įrengta viena ar daugiau aikštelių. Kai yra keli maršai, kopėčių maršo aukštis h tarp apatinės įlipimo zonos ir artimiausios aikštelės arba tarp dviejų gretimų poilsio aikštelių turi būti ne didesnis kaip 6000mm. Tačiau kai yra tik vienas maršas (nėra poilsio aikštelės), aukštis h tarp apatinės įlipimo zonos ir viršutinės užlipimo zonos (žr. 14a ir 14b pav.) gali būti padidintas ne daugiau kaip iki 10000mm. 29

31 Tarpinės aikštelės, įrengtos tarp dviejų kopėčių maršų (žr. 17b pav.), ilgis turi būti mažiausiai 700mm. Šiose aikštelėse turi būti įrengti varteliai, kurių matmenys tiktų avarinėms situacijoms. Poilsio aikštelių plotis turi būti bent 700mm (žr. 25 pav.). Judamosios poilsio aikštelės kopėčioms su vienu statramsčiu arba su valdomo tipo kritimo stabdikliu turi būti mažiausiai 400mm pločio ir 300mm ilgio (žr. 23 pav.) arba būti sudarytos iš dviejų dalių mažiausiai po 130mm pločio ir 300mm ilgio (žr. 24 pav.). 23 pav. Judamosios poilsio aikštelės pavyzdys (vienos dalies) (Matmenys milimetrais) 24 paveikslas. Judamosios poilsio aikštelės pavyzdys (dviejų dalių) Jei dėl mašinos arba jos aplinkos komponuotės kitaip negalima, du einantys vienas po kito kopėčių maršai gali būti greta be atskiros aikštelės. Šiuo atveju žemesnis kopėčių maršas turi būti pratęstas iki tol, kol aukščiausias skersinis bus bent 1680mm aukščiau aikštelės, kad kopėčių naudotojas turėtų gerus rankinius turėklus. Apsaugo aukštis virš aikštelės turi būti mažiausiai 1600mm (žr. 25 pav.). Laisvasis aukštis praeiti tarp aikštelės ir žemiausio viso viršutinių kopėčių apsauginio narvelio lanko turi būti nuo 2200mm iki 2300mm. 30

32 25 pav. Perstumtų gretimų kopėčių maršų su poilsio aikštele pavyzdys (Matmenys milimetrais) 31

33 Tir vnt. Užsakymo Nr. 431 Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija Algirdo g. 19, LT Vilnius El. p. Interneto puslapis Spausdino UAB Sapnų sala, S. Moniuškos g. 21, LT Vilnius. El.p. Interneto puslapis 32

34 V a l s t y b i n ė s d a r b o i n s p e k c i j o s a d r e s a i i r t e l e f o n a i Algirdo g. 19, Vilnius-06 Telefonas (8 5) , faksas (8 5) El. paštas info@vdi.lt Internetas: Konsultacijos telefonu (8 5) Pasitikėjimo telefonas (8~5) Teritoriniai skyriai Vilniaus skyrius Kauno g. 1A, Vilnius Tel (8~5) , Kauno skyrius Aušros g. 44, Kaunas Tel. (8~37) Klaipėdos skyrius Joniškės g. 21, Klaipėda Tel. (8~46) Šiaulių skyrius Dvaro g. 50, Šiauliai Tel. (8~41) Panevėžio skyrius Beržų g. 48A, Panevėžys Tel. (8~45) Utenos skyrius Aušros g. 2, Utena Tel. (8~389) Alytaus skyrius Pulko g , Alytus Tel. (8~315) Marijampolės skyrius Vytauto g. 17, Marijampolė Tel. (8~343) Telšių skyrius Sedos g. 1A, Telšiai Tel. (8~444) Tauragės skyrius Žemaitės g. 37, Tauragė tel. (8~446)