STATINIŲ ARCHITEKTŪRA IR KONSTRUKCIJOS

Transcript

1 ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS STATYBOS INŽINERIJOS KATEDRA Marius Reizgevičius STATINIŲ ARCHITEKTŪRA IR KONSTRUKCIJOS Kursinio projekto metodiniai nurodymai Šiauliai, 2012

2 Marius Reizgevičius STATINIŲ ARCHITEKTŪRA IR KONSTRUKCIJOS Kursinio projekto metodiniai nurodymai Metodiniai nurodymai skirti ŠU Technologijos fakulteto statybos inžinerijos bakalauro studijų programos studentams. Metodiniuose nurodymuose pateikiamas bendrosios žinios, kursinio projekto tikslas, sud tis, apipavidalinimo reikalavimai, varžų, techninių ekonominių rodiklių skaičiavimų pavyzdžiai. Recenzavo: doc. dr. L. Kelpšien (ŠU Statybos inžinerijos katedra) inžinierius - konstruktorius V. Butkus (UAB,,Siena ) Marius Reizgevičius, 2012 Šiaulių Universitetas, Technologijos fakultetas,

3 TURINYS 1. STATINIŲ ARCHITEKTŪROS IR KONSTRUKCIJŲ KURSINIO PROJEKTO YPATUMAI Tikslas Kursinio projekto sud tis Rengimo eiga Kursinio projekto pateikimas atsiskaitymui Pagrindiniai vaizdavimo principai. Projekto įforminimo reikalavimai VIENBUČIO AR DVIBUČIO GYVENAMOJO NAMO ARCHITEKTŪROS PROJEKTAVIMAS Namo paskirties reikalavimai Pagrindiniai reikalavimai gyvenamojo pastato sklypui VIENBUČIO AR DVIBUČIO GYVENAMOJO NAMO KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS Pagrindiniai pastato konstrukcijos elementai Pastato plotų skaičiavimas Varžų skaičiavimas LITERATŪRA PRIEDAI

4 1. STATINIŲ ARCHITEKTŪROS IR KONSTRUKCIJŲ KURSINIO PROJEKTO YPATUMAI 1.1. Tikslas Darbo tikslas suprojektuoti individualaus vienbučio gyvenamojo namo architektūrinę dalį ir išnagrin ti bei parinkti pagrindines konstrukcijas ir jų elementus, atspindinčius naudojamas medžiagas. Vienbutis gyvenamasis namas priskiriamas neypatingų statinių grupei. Paskaitų metu gaunamos teorin s žinios įtvirtinamos praktikoje atliekant kursinį darbą. Statinių architektūros ir konstrukcijų modulio tikslas suteikti studentams tokias žinias, kad baigę kursą studentai: žinotų reikalavimus projekto sud čiai, jo dalims; sugeb tų įvertinti sklypo esamą situaciją, pritaikyti ją savo projektui; geb tų eskizuoti pastato funkcinių schemų skirtingus variantus, parinkti geriausią variantą; geb tų parinkti tinkamą pastato konstrukcinę schemą; geb tų sudaryti pastato konstrukcinį pjūvį, parinkti atskiroms pastato dalims (stogui, pamatams, sienoms) konstrukcinius sprendimus, juos detalizuoti; geb tų parinkti reikiamas konstrukcines detales (mazgus), atspindinčias naudojamas medžiagas; mok tų skaičiuoti šilumos perdavimo koeficientus, varžas, pagrindinius techninius - ekonominius rodiklius. geb tų naudotis statybos techniniais reglamentais, statybos taisykl mis, statybos įstatymais; geb tų rasti ir pasinaudoti statybos gaminių bei medžiagų firmų pateikiamais katalogais, kita informacija Kursinio projekto sud tis Statinio projektas susideda iš: teksto (aiškinamasis raštas), skaičiavimų (specifikacijų), br žinių (planai, fasadai, detal s, pjūviai ir t.t.). Kursinis projektas rengiamas pagal individualią užduotį. Jį sudaro šios pagrindin s dalys: 1. Aiškinamasis raštas. 2. Generalinis sklypo planas ir situacijos schema M1:250, 1:

5 3. Nesikartojančių aukštų planai M1: Skersinis pastato pjūvis per laiptus M1: Fasadai M1: Pamatų, perdengimo, gegnių planai M1: Konstrukcin s detal s (mazgai), atspindinčios naudojamas medžiagas M1:10, 1:20. Aiškinamajame rašte turi būti: turinys; projektuojamo pastato paskirtis; sklypo ir pastato funkcinis sprendimas; konstrukcin pastato schema bei konstrukciniai sprendimai; darbo užduotyje nurodytos atitvaros šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas; langų ir durų šilumos perdavimo koeficientai; stogo dangos tipas ir jo sprendinio detal ; pastato akustinio komforto sąlygų klas bei atitvarų garso klas ; naudojamos medžiagos; kursiniame projekte projektuojamo pastato techniniai-ekonominiai rodikliai; literatūra Rengimo eiga I. Projekto architektūros dalies sprendimas: 1) susipažinimas su individualia užduotimi; 2) sklypo ir aukštų planų funkcinių schemų eskizavimas; 3) sklypo ir aukšto eskizinių planų suderinimas su projekto vadovu. II. Konstrukcijų dalies sprendimas: 1) individualios užduoties papildymas, pl tojimas; 2) atskirų pastato dalių konstrukcinis sprendimas (pamatai, sienos, perdangos, stogas); 3) atitvaros šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas, pastato ekonominių rodiklių skaičiavimas; 4) pastato konstrukcinis pjūvis per laiptus ir atskiri mazgai; 5) galutinių br žinių derinimas su projekto vadovu. 5

6 1.4. Kursinio projekto pateikimas atsiskaitymui Už atskiras kursinio projekto dalis atsiskaitoma d stytojo nurodytais terminais. Kursinio projekto vertinimas sudaro 50 % kaupiamojo balo. Galutiniam atsiskaitymui pateikiamas kursinio darbo projektas, atitinkantis pateiktus reikalavimus. Atsiskaitymui pateikiamas projektas turi būti susegtas į A4 formato segtuvą, kuriame turi būti: titulinis lapas, užduotis, aiškinamasis raštas, projekto grafin dalis (švaraščio br žiniai A3 arba A2 formato lapuose paruošti kompiuteriu, laikantis STR :2003 Statinio projekto architektūrin s ir konstrukcin s dalių br žinių braižymo taisykl s ir grafiniai žym jimai reikalavimų, susegti pagal skyriuje 1.2. Kursinio projekto sud tis nurodytą br žinių eil s tvarką). Kursinio projekto titulinį lapą (žr. 6 priedą), užduotį ir br žinių kampinę lentelę (žr. 1.1 pav.) pasirašo studentas ir projekto vadovas (-ai) Pagrindiniai vaizdavimo principai. Projekto įforminimo reikalavimai Planai, fasadai, pjūviai tai svarbiausi pastatų vaizdai. Pastato planas tai pastato horizontalusis pjūvis. Kertančioji plokštuma sąlygiškai br žiama šiek tiek aukščiau palangių arba tam tikrame nurodytame aukštyje. Gali būti braižomi atskirų aukštų, pamatų, stogo, perdangų išd stymo ir kiti planai. Iš pastato plano sprendžiama apie patalpų išd stymą ir dydį, langų ir durų, santechnikos prietaisų ir kt. išd stymą. Pastato fasadas tai pastato vaizdas iš vienos kurios pus s. Virš pastato fasado br žinio užrašomas,,fasadas 1 5,,,Fasadas 5 1 (šie užrašai rodo, tarp kokių ašių braižomas fasadas). Taip pat fasadai gali būti vadinami pagal pasaulio šalis (Šiaurinis fasadas). Fasadai braižomi siauromis linijomis, išskyrus pagrindo liniją, gali būti naudojami papildomi šeš liai. Pastato pjūviu vadinamas vaizdas, gautas perkirtus pastatą vertikalia plokštuma ir perk lus jį į projekcijų plokštumą. Pjūviai braižomi per laiptines, langų ir durų angas. Pjūviai, fragmentai Visame pagrindinių br žinių komplekte pjūviai numeruojami nuosekliai did jančiais arabiškais skaitmenimi ar lietuviškos ab c l s didžiosiomis raid mis. Kai atskirą statinio fragmentą reikia detaliau pavaizduoti, fragmentas iškeliamas ir 6

7 vaizduojamas atskirai. Fragmentas pažymimas fasade, plane arba pjūvyje apskritimu, o virš iškeltin s horizontalios linijos arabišku skaitmeniu nurodomas jo eil s numeris. Fragmentas įvardijamas virš jo apibr žtame apskritime, nurodant jo eil s numerį. Tekstas ir skaičiavimai Tekstą spausdinant kompiuteriu, rekomenduojama naudoti Times LT, Helvetica LT ar analogiškus šriftus. Vartotojui pateikiamame tekste raidžių dydis turi būti ne mažiau kaip 1,5 mm. Tekstas ir skaičiavimai rašomi lapuose ir užrašų lentel se. Dažniausiai naudojamas A4 formatas. Pirmajame projekto lape turi būti nurodytas: statinių grup s, dokumento pavadinimas, dokumento ir jo laidos žymenys, dokumento parengimo data, lapo eil s numeriai ir lapų skaičius. Paskutiniame lape turi būti nurodyta rengusių specialistų pareigos, pavard s, parašai. Br žiniai braižomi lapuose su ploto r meliu, pagrindine užrašų lentele ir kitomis reikalingomis papildomomis lentel mis. Vieta tekstui turi būti numatoma dešiniajame arba apatiniame br žinio lapo krašte (žr. 1.1, 1.2 ir 1.3 pav.); tekstui numatytos vietos aukštis turi būti pasirenkamas pagal poreikį. Tekstui skirta vieta turi būti suskirstyta į tinkamo pločio stulpelius; jei įmanoma, parenkant stulpelių plotį, turi būti atsižvelgta į sulankstyto br žinio lapo lenkimo vietas. 1.1 pav. Pagrindinio užrašo lentel 7

8 1.2 pav. Ploto r melio pad tis A4 ir A3 lapuose 1.3 pav. Teksto išd stymas br žinio lape Matmenys, lygiai Br žinyje matmens linija pažymima 45 laipsnių kampu pasvirusiu brūkšneliu. Matmenys žymimi milimetrais. Lygio matmuo (altitud ) nurodomas nuo pasirinkto sąlyginio lygio aukščio. Altitud s žymimos metrais nurodant 3 skaičius po kablelio. Nulinis lygis (+ 0,000) dažniausiai tai pirmojo aukšto grindų lygis. Aukščiau nulinio lygio aukštis rašomas su + ženklu, žemiau nulinio lygio su ženklu. Altitud s braižomos ant iškeltinių linijų Masteliai Optimalus br žinio mastelis parenkamas pagal atvaizdo sud tingumą, informacijos gausumą ir br žinio paskirtį. Statybiniuose br žiniuose paprastai naudojami masteliai 1:50, 1:100, 1:200. Smulkesniu masteliu 1:5, 1:10, 1:20, 1:25 braižomos tik atskiros konstrukcijos arba detal s. Didinimo masteliai iš viso nenaudojami. Kordinačių ašys Kiekvienam pastatui ir įrenginiui nustatoma kordinačių ašių sistema. Kordinačių ašys 8

9 braižomos plonomis taškin mis brūkšnin mis linijomis (center2). Kordinačių ašys žymimos arabiškais skaitmenimis ir lietuvių kalbos ab c l s raid mis (nenaudojamos raid s Č,ö,Ū,Ž ir visos nosin s raid s). Ašių žym jimo eiliškumas iš kair s į dešinę ir iš apačios į viršų. Šriftas kordinačių ašims užrašyti turi būti vienu ar dviem punktais didesnis už br žinyje vartotą matmenų šriftą. Metodiniuose nurodymuose pateiktos pagrindin s braižymo taisykl s. Kursinis projektas atliekamas pagal STR :2003 Statinio projekto architektūrin s ir konstrukcin s dalių br žinių braižymo taisykl s ir grafiniai žym jimai ir LST 1516 Statinio projektavimas. Bendrieji įforminimo reikalavimai nurodymus. 2. VIENBUČIO AR DVIBUČIO GYVENAMOJO NAMO ARCHITEKTŪROS PROJEKTAVIMAS 2.1. Namo paskirties reikalavimai Individualus gyvenamasis namas privalo būti suprojektuotas taip, kad būtų sudarytos sąlygos poilsiui, miegui, higienai, valgio gaminimui bei kitai, susietai su žmonių bei namo poreikiais, veiklai. Namo patalpų sud tis, jų matmenys, funkcin priklausomyb bei išd stymas nustatomi statytojo (užsakovo) technin je užduotyje. Pagrindiniai reikalavimai individualiam namui pateikiami 7 priede. Bendruoju atveju gyvenamasis būstas susideda iš šios paskirties patalpų: kambario; virtuv s (virtuv s-nišos) arba virtuv s-valgomojo (svetain s); vonios patalpos arba dušin s; tualeto (vienoje patalpoje su vonia ar atskiroje patalpoje); sand liuko arba (ir) sienin s spintos; technin s įrangos patalpų (kai jos reikalingos). Namo projektavimas pradedamas nuo funkcinio zonavimo: pagrindin s namo erdv s padalinamos dvi pagrindines zonas bendrąsias ir asmenines. Bendrosios erdv s svetain, valgomasis, virtuv, prieškambaris su rūbine ar numatyta vieta rūbų spintai, sanitarinis mazgas, laiptai, kt. Atskiros kiekvienos zonos patalpos turi būti išd stytos kompaktiškai: virtuv netoli valgomojo ir svetain s (dažnai svetain, valgomasis ir virtuv sudaro vientisą erdvę). Bendros erdv s turi būti pakankamai izoliuotos nuo ameninių erdvių, kurios projektuojamos pastato 9

10 gilumoje ar viršutiniuose aukštuose. Paprastai pirmame aukšte projektuojamos bendros erdv s, antrame - asmenin s (išskyrus darbo kambarį, kuris gali būti šalia bendrųjų, arčiau į jimo). Komponuojant patalpas plane dera atkreipti d mesį, kaip pagal pasaulio šalis tur tų būti orientuoti tam tikri namo kambariai. Pietų ar pietvakarių pus je tur tų būti namo svetain ir terasa. Taip pat ir vaikų bei senelių kambariai tur tų būti pietiniai, saul ti, kadangi vaikai ir seneliai juose praleidžia didžiąją dalį dienos. Virtuv, vonia, pagalbin s patalpos į šiaurę. Miegamieji, darbo kambariai labiau į rytus. Jei numatoma šilumą tiekti iš centralizuotos šildymo sistemos, name turi būti numatyta patalpa šilumos punktui. Planuojant šilumos gamybai naudoti vietinį šilumos šaltinį, katilin s patalpa name gali būti nenumatoma, jei kiti teis s aktai nenustato kitaip. Kambariai gali būti įrengiami visuose aukštuose, mansardoje, mezonine, išskyrus rūsius. Cokoliniame aukšte kambarys gali būti įrengiamas tik tuo atveju, jei kambario perimetro bent vienoje (iš 4) kraštin je žem s paviršius ties kambario siena yra žemiau negu kambario grindų lygis, o kambario insoliacija atitinka reikalavimus. Namo patalpų mažiausi leistini aukščiai pateikti 2.1 lentel je. 2.1 lentel. Namo patalpų mažiausi leistini aukščiai Namo patalpos paskirtis Mažiausias aukštis, m 1. Gyvenamosios patalpos 2,5 2. Virtuv, sanitarin s, pagalbin s patalpos 2,5 3. Pastogių su horizontaliomis lubomis patalpos 2,3 4. Pastogių su nuožulniomis lubomis patalpos (darbo vietoje) 2,0 5. Rūsio patalpos 2,2 6. Koridorius 2,5 / 2,1* 7. Techninių ir ūkio patalpų, automobilių saugyklos 2,1 8. Laiptin (nuo laiptų iki viršutinio laiptatakio) 2,0 * - aukštis, įrengus antresolę Pagrindiniai reikalavimai gyvenamojo pastato sklypui Namo sklypas nuosavyb s ar kita teise valdomas žem s sklypas su jame esančiais vieno ar dviejų butų gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais. Projektavimas pradedamas nuo sklypo zonavimo ir vietos namui bei kitiems sklypo elementams parinkimo. Sklypo schemai turi įtakos kurioje pus je pasaulio šalių atžvilgiu jis yra nuo gatv s. Sklypo plano teisingam projektavimui svarbią reikšmę turi ir teisingas funkcinių zonų 10

11 išd stymas pagal pasaulio šalis, gyvenamosios dalies kiemui paliekant saul tąją, pietinę ir pietvakarinę pusę. Į sklypą turi būti suprojektuotas 3,5 m pločio įvažiavimas į privatų garažą. Svarbu atkreipti d mesį, jog automobilių keliai ir stov jimo vietos nekliudytų p stiesiems. Į gyvenamajai daliai priklausančią teritoriją link pagrindinio į jimo nuo gatv s šaligatvio turi vesti tiesiausias ir patogiausias takas. Jokiu būdu neturi kirstis ar sutapti automobilių ir p sčiųjų keliai Pastatai rodomi iš viršaus (dažniausiai perbraižomas stogo planas, su stoglangiais, kaminu, karnyzu ir tt..), rodykl mis parodomos į jimų į pastatą vietos, taip pat nurodomas pastato pririšimas prie sklypo ribos. Normuojami šie sklypo tvarkymo rodikliai maksimalus sklypo užstatymo plotas ir tankis (žr. 2.2 lentelę), mažiausi leistini atstumai (priešgaisriniai tarp namų ir kitų pastatų (žr. 2.3 lentelę); sanitariniai tarp namų, kitų pastatų ir inžinerinių statinių priklausomai nuo jų paskirties), užtikrinantieji statinių mechaninį atsparumą ir pastovumą: tarp statinių pamatų ir inžinerinių tinklų bei kitų inžinerinių statinių; tarp įvairios paskirties inžinerinių tinklų; tarp želdinių ir statinių elementų; užtikrinantieji trečiųjų asmenų interesų apsaugą), didžiausias statinių aukštis, mažiausias želdynų plotas ne mažesnis kaip 25 % nuo žem s sklypo ploto; didžiausias sklypo reljefo nuolydis ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.); privažiavimų prie namo: mažiausias automobilių privažiavimo plotis 3,5 m, didžiausias išilginis automobilių privažiavimo nuolydis 12 %. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus. Projektuojant sklypą būtina atsižvelgti į maksimalų pastato užimamo žem s ploto dydį sklype, minimalius atstumus iki gretimų pastatų, kaimyninių žem s sklypų ribų, inžinerinių tinklų, priešgaisrinius reikalavimus. Sklypuose, mažesniuose kaip 400 m 2, maksimalus pastatų užimamas plotas nustatomas pagal formulę: A p = 0, 4 A; (2.1) čia: A p plotas, kurį gali užimti pastatas, m 2 ; A sklypo plotas, m 2. Sklypuose, didesniuose kaip m 2, maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas nustatomas pagal formulę: A p = 15 A. (2.2) Nauji namai gali būti statomi ne mažesniuose kaip 400 m 2 sklypuose. 11

12 2.2 lentel. Maksimalūs pastatų užimamo žem s ploto dydžiai sklype Sklypo plotas, m2 Maksimalus Maksimalus pastatų sklypo užstatymo tankis, % užimamas sklypo plotas, m2 iki * daugiau kaip ** Atsiskaitymui pateikiant sklypo planą, jame turi būti: Pagrindiniai pastato matmenys su ašin mis linijomis, pastato pririšimu prie sklypo ribų. Sklypo aukščiai (horizontal s, piketai). Sutartinių žym jimų lentel. Pasaulio šalių rodykl (orientacija pagal pasaulio šalis ( šiaur į viršų)). Kaimyninių sklypų ribos ir pastatai. Gatvių pavadinimai, adresai. Sklypo plotas, trinkelių plotas, želdynų plotas ir tt. Medžiai, keliai, pesčiųjų takai, automobilų parkavimo vietos. Minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesud tingus statinius) iki kaimyninio žem s sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žem s sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) interesai. Mažinant atstumus turi būti išlaikomi gaisrin s saugos reikalavimai ir gautas leidimas, Atstumai nuo nesud tingų statinių iki kaimyninio sklypo ribos nurodyti STR :2002,,Nesud tingi statiniai. 12

13 2.2 lentel. Minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp pastatų Gyvenamojo bei kitos paskirties pastato ugniai atsparumo laipsnis Atstumas (m) iki gyvenamųjų bei kitų pastatų, kurių ugniai atsaprumo laipsnis I II III I II III I atsparumo ugniai laipsnis (konstrukcin s charakteristikos): pastatai su laikančiomis ir pertvarin mis konstrukcijomis iš natūralių arba dirbtinių akmens medžiagų, betono arba gelžbetonio, panaudojant nedegių medžiagų lakštus ir plokštes. II atsparumo ugniai laipsnis (konstrukcin s charakteristikos): Pastatai iš plieninių karkasinių konstrukcijų. Pertvarin s konstrukcijos iš plieninių profiliuotų lakštų arba kitų nedegių medžiagų su sunkiai degia šilumine izoliacija. Pastatai (daugiausia vienaaukščiai) iš vientisos ir klijuotos medienos karkasinių konstrukcijų, apdorotų ugniai atspariomis medžiagomis. Pertvarin s konstrukcijos iš medienos ir jos gaminių apsaugotų nuo aukštos remperatūros. Pastatai su laikančiomis ir pertvarin mis konstrukcijomis iš vientisos bei klijuotos medienos ir kitų degių bei sunkiai degių medžiagų, apsaugotų nuo ugnies ar temperatūros poveikio tinku, lakštais ar plokštemis. Stogo konstrukcijoms netaikomi atsparumo ugniai reikalavimai, tačiau pastogių medin s konstrukcijos apdorojamos ugniai atspariomis medžiagomis. Vienaaukščiai pastatai iš neapsaugotų plieninių karkasinių konstrukcijų. Pertvarin s konstrukcijos profiliuoti plieniniai lakštai su degiomis termoizoliacin mis medžiagomis. III atsparumo ugniai laipsnis (konstrukcin s charakteristikos): pastatai, kurių konstrukcijoms netaikomi atsparumo ugniai reikalavimai. 13

14 3. VIENBUČIO AR DVIBUČIO GYVENAMOJO NAMO KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS 3.1. Pagrindiniai pastato konstrukcijos elementai Projektuojant pastatą, parenkami jo laikantieji ir atitvariniai konstrukciniai elementai: pamatai, sienos, pertvaros, perdangos, grindys, stogas, laiptai, langai, durys ir kt. (terminus ir sąvokas žr. 8 priede). Pamatai tai pastato ar statinio dalis, kuri perduoda jų apkrovas į pagrindą. Tai viena svarbiausių pastato dalių. Jai reika daugiausia darbo sąnaudų, nuo jos labai priklauso pastato ilgaamžiškumas, jo eksploatacijos kokyb. Pamatai priklauso ne tik nuo pastato dydžio, aukštų skaičiaus, sienų konstrukcijos, tačiau ir nuo grunto. Geriausiai tinka natūralūs ir stiprūs, neužmirkę žvyriniai, sm liniai, moliniai gruntai. Norint sužinoti grunto savybes konkrečiai toje vietoje, kur bus statomas namas, atliekami grunto geologiniai tyrin jimai. Pasirenkant pamatų tipą labai svarbu tinkamai įvertinti geologinių tyrimų duomenis, nuo to gali priklausyti išlaidų suma pamatams įrengti. Individualiems gyvenamiesiems namams dažniausiai daromi juostiniai ir poliniai pamatai. Juostiniai pamatai būna surenkami iš betoninių blokų arba daromi iš monolitinio betono. Tokie pamatai daromi ištisai po visomis laikančiosiomis pastato sienomis. Pamatų plotis priklauso nuo sienos storio, grunto laikomosios galios. Surenkamiesiems pamatams naudojami standartinio dydžio betoniniai pamatų blokai. Jų plotis ir kiti duomenys pateikti 1 priede. Esant silpnesniam gruntui arba pagrindą veikiant didel ms apkrovoms, gali būti naudojamos stačiakamp s betonin s pamatų pap d s. Šitaip praplatinama apatin pamatų dalis ir apkrova paskirstoma didesniam grunto plotui. Ne aukštesnio kaip dviejų aukštų mūrinio pastato pamato pado dažniausiai praplatinti nereikia. Išorinių sienų juostiniai pamatai įgilinami ne mažiau kaip 1,2 m. Tai priklauso nuo grunto rūšies, nuo vietov s, kurioje namas statomas, nes vidutin s temperatūros skirtinguose Lietuvos regionuose šiek tiek skiriasi, d l to ir grunto įšalimo gylis svyruoja nuo 1,2 iki 1,5 m. Šildomų pastatų vidinių sienų pamatai įgilinami ne mažiau kaip 0,5 m. Pamatai virš žem s paviršaus (cokolis) tur tų iškilti ne mažiau kaip 0,3 m. Horizontali hidroizoliacija yra įrengiama ant pagalv s viršutin s plokštumos ir virš pamatų, prieš pradedant mūryti sieną. Vertikali hidroizoliacija įrengiama ant rūsio sienų išorinio paviršiaus. Tam, kad sustabdyti vandens kaupimąsi ties pamatais, tikslinga pastato perimetru 14

15 įrengti drenažą iš keraminių arba plastmasinių vamzdelių, dedamų 1-2% nuolydžiu ant skaldos arba žvyro sluoksnio. Spūdinis vanduo pro vandeniui laidų ar filtruojantį grunto sluoksnį susirenka į drenažinius vamzdžius ir jais nuteka nuo pastato. Tarpas tarp rūsio sienos ir pamatų duob s šlaito turi būti pripilamas vandeniui laidaus grunto. Atmosferiniam vandeniui nutek ti nuo sienos cokolin je dalyje žem s paviršiuje įrengiama priegrinda, kuri dažniausiai daroma iš šaligatvio plytelių ant sm lio pagrindo. Pamatai turi būti apšiltinti. Tais atvejais, kai siena yra šiltinama iš lauko pus s, pamatus geriausia šiltinti irgi iš lauko pus s. Kai šiltinimo medžiaga yra viduje sienos pvz. trisluoksn mūro siena, apšiltinimo medžiagą rekomenduojama įrengti pamato viduje. Tokiu atveju reikia įrengti monolitinius pamatus arba mūrijamus iš blokelių. Svarbu, kad nesusidarytų peršalimo zona ties pamato ir sienos susijungimo vieta. Poliniai pamatai yra daromi, kai stipraus grunto, tinkamo pamatams, sluoksniai yra giliai nuo žem s paviršiaus. Poliniai pamatai gali būti kaltiniai arba gręžtiniai. Pamatus sudaro polių grup, viršuje sujungta antpoliu (rostverku). Antpolis pastato perduodamą apkrovą tolygiai paskirsto poliams. Kaltiniams pamatams naudojami poliai gaminami gamyklose ir į gruntą įgilinami plaktais arba vibraciniais agregatais. Dažniausiai naudojami gelžbetoniniai stačiakampio skerspjūvio arba plieniniai poliai. Gręžtiniai poliai yra monolitiniai, jie betonuojami statybos aikštel je iš anksto išgręžtose skyl se. Žem je išgręžiama reikiamo gylio skyl, į ją įleidžiamas armatūros karkasas ir pripildoma betono mišinio. Gręžtiniai poliai būna apskrito skerspjūvio, 0,4 1,2 m skersmens. Į žemę poliai įgilinami iki tvirto grunto, nustatyto atlikus geologinius tyrin jimus. Jei gręžtiniai poliai įrengiami gręžiant be apsauginio vamzdžio, jų ilgis būna 4 8 m, gręžiant su apsauginiu vamzdžiu šie poliai būna m. Poliniai pamatai vieni iš tvirčiausių, nors statant individualius namus naudojami gana retai ir yra gan tinai brangūs. Sienos. Pastato sienos atlieka kelias pagrindines funkcijas perima perdangų, stogo konstrukcijų, v jo apkrovas ir perduoda pamatams, izoliuoja, nuo šalčio ir kitų atmosferos poveikių, saugo nuo triukšmo. Išorin s pastato sienos pagal apkrovimą skirstomos į laikančiąsias ir nelaikančiąsias. Laikančioji siena tai vertikali pastato išorin konstrukcija, ribojanti pastatą iš išor s ir laikanti kitų pastato konstrukcijų svorį. Pagrindinis reikalavimas laikančiosioms sienoms yra tvirtumas. Išor s nelaikančioji siena tai vertikali pastato išorin konstrukcija, ribojanti pastatą iš išor s ir laikanti tik savąjį svorį. 15

16 Lauko sienos taip pat privalo tur ti geras šilumą ir triukšmą izoliuojančias savybes, turi būti atsparios atmosferos poveikiams, estetiškai gražios. Pagal naudojamas medžiagas ir konstrukciją jos gali būti medin s (rąstin s, karkasin s, skydin s), plytų ir įvairių blokelių mūro, monolitin s, sluoksniuotos ir kt. Šiuolaikinių namų išorinių sienų storis ir konstrukcija energiniu požiūriu turi būti pagrįsti skaičiavimais. Vidin siena tai vertikali pastato vidin konstrukcija, atskirianti vieną patalpą nuo kitos ir laikanti kitų pastato konstrukcijų svorį (perdangos, stogo, denginio). Jos gali būti iš plytų arba blokelių mūro, kurių storis ne mažesnis kaip 200 mm, monolitin s, karkasin s ir kt. Name patalpoms vienai nuo kitos atskirti taip pat naudojamos ir pertvaros. Tai statybinių apkrovų nelaikančios konstrukcijos, kurias galima išd styti pagal kiekvieno žmogaus fantaziją ir poreikius. Vidines pertvaras galima montuoti iš įvairių medžiagų, tačiau gyvenamųjų namų statyboje labiausiai paplitusios mūrin s, karkasin s pertvaros. Mūrin s pertvaros ne tik tvirtos, bet ir atsparios gaisrui bei dr gmei, jos pasižymi gera garso izoliacija. Netinkuota iš plytų sumūryta pertvara būna 90 arba 120 mm storio, iš blokelių dažniausiai iki 150 mm storio. Karkasin s pertvaros surenkamosios medinio arba metalinio karkaso pertvaros, padengtos gipskartonio, medienos drožlių plokšt mis ar kitokia danga. Gipskartonio plokšt mis dengtos karkasin s pertvaros greitai įrengiamos, tačiau n ra tokios tvirtos kaip mūrin s. Sanitariniams mazgams ir virtuvei atitverti, reikia naudoti specialų dr gmei atsparų gipskartonį. Pertvarų storis gali būti labai įvairus. Perdangos tai vidin s horizontalios konstrukcijos, dalijančios pastatą į aukštus arba skiriančios aukštą nuo pastog s. Perdangų parinkimas priklauso nuo pastato erdvinio bei projektinio sprendinio, laikančiųjų sienų žingsnio, inžinerinių komunikacijų įrengimo, gaisrin s saugos ir kitų reikalavimų. Perdangos gali būti: gelžbetonin s (surenkamos arba monolitin s) medin s, kombinuotos iš keraminių blokelių ir kt. Gelžbetonin s monolitin s būna sijin s ir besijin s. Sijin s, kai laikanti konstrukcija yra sija į kurią remiama monolitin gelžbetonin perdanga. Sijos gali būti gelžbetonin s ir metalin s. Sijų žingsnis, skerspjūvis ir armavimas priklauso nuo apkrovų ir parenkamas skaičiavimais. Besijin perdanga yra tada, kai plokšt remiasi visu kontūru, dviem priešingomis kraštin mis arba į kolonas. Plokšt s storis ir armavimas yra parenkamas skaičiavimais ir priklauso nuo apkrovų. Monolitin s gelžbetonin s perdangos betonuojamos klojiniuose. Iki 5 m pločio patalpoms perdengti betonuojamos mm storio perdangos. Perdangą ant mūro reikia užleisti ne mažiau kaip mm. 16

17 Gelžbetonin s surenkamos. Surenkamos gelžbetonin s plokšt s remiasi ant laikančių sienų arba sijų. Jos parenkamos pagal apkrovas ir tarpatramio ilgį iš atitinkamų katalogų. Individualių namų perdangoms plačiai naudojamos surenkamosios gelžbetonin s kiaurym tos plokšt s (žr. 2 priedą). Plokščių galai dedami ant išlyginamojo skiedinio ir užleidžiami ant sienų ne mažiau kaip mm, tačiau ne daugiau kaip iki šilumą izoliuojančio sluoksnio. Išilginiu kraštu plokšt prie sienos priglaudžiama, paliekant minimalų tarpą. Jei išd stant plokštes lieka tarpai, tai jie užtaisomi monolitiniu gelžbetoniu. Laikančiosios sijos gali būti patalpintos perdangos konstrukcijoje arba išneštos žemiau jos. Kitos surenkamos. Perdangos iš smulkių surenkamųjų elementų: betono ir keraminių blokelių. Medin s perdangos dažniausiai naudojamos gyvenamuosiuose medinio karkaso pastatuose, tačiau gali būti taikomos ir mūriniuose. Medinę perdangą sudaro medin s sijos ir lentų paklotas ant jų. Laikančiųjų sijų skerspjūvio plotas ir išd stymo tankumas nustatomas skaičiavimais, kur įvertinama perdengiamos erdv s plotis, savasis svoris, naudingos apkrovos ir medienos stiprumo klas. Ertm s užpildomos garsą ir šilumą izoliuojančiomis medžiagomis. Medines perdangas be specialios medienos apsaugos galima naudoti ne aukštesniems kaip dviejų aukštų pastatams. Būtina užtikrinti gaisrin s ir triukšmo saugos reikalavimus. Perdangos laikantieji elementai turi remtis į laikančiąsias sienas ar sijas. Tos perdangos, kurios riboja skirtingų temperatūrų patalpas turi būti apšiltintos, pvz. perdanga tarp rūsio ir gyvenamųjų patalpų. Tarpaukštin se perdangose reikalinga garso izoliacija. Grindys yra veikiamos žmonių, baldų, kilnojamų krūvių apkrovos, kiti aplinkos veiksniai. Jos yra interjero dalis ir atlieka dekoratyvines funkcijas, tod l turi būti praktiškos ir kokybiškos. Grindų medžiagos estetin išvaizda, fizikin s bei mechanin s savyb s tur tų būti vertinamos kompleksiškai pasirenkant vieną ar kitą grindų dangą. Yra daugyb skirtingų medžiagų, skirtingas savybes ir skirtingą išvaizdą turinčių dangų. Parenkant grindis svarbu, kad jos atitiktų patalpos paskirtį, būtų lengvai valomos, prižiūrimos ir gražiai atrodytų ilgą laiką. Gyvenamajam namui gali būti naudojamos medin s arba dalinai medin s grindys (medinių lentų, parketo, medienos plaušo ar drožlių plokščių, kurių viršuje yra plonas d vimasis natūralaus medžio sluoksnis), medį imituojančios grindų dangos (medžio drožlių plokščių su priklijuotu imituojančiu natūralios medienos piešinį, spalvą ir tekstūrą popieriumi), linoleumo, kilimin s grindų dangos, keraminių ar akmens mas s plytelių dangos ir kt. 17

18 Stogas viršutin pastato dalis, sauganti jį nuo atmosferos veiksnių: lietaus, sniego, v jo, triukšmo, taip pat izoliuoja termiškai, kad iš pastato neišeitų šiluma ir kartu jis neperkaistų. Stogai pagal šlaito nuolydį skirstomi į šlaitinius (nuolydis didesnis kaip 7, arba 12,3 %) ir plokščiuosius (nuolydis ne mažesnis kaip 1,4, arba 2,5 % ir ne didesnis kaip 7, arba 12,3 %). Gyvenamųjų namų šlaitiniai stogai susideda iš laikančiosios dalies (mūrtašių, gegnių arba gegninių santvarų, priegegnių, spyrių, statramsčių, ilginių, gulekšnių, ištisinio ar greb stų pakloto), šilumin s izoliacijos (mineralin s ar stiklo vatos, polistireninio putplasčio, ekologin s vatos ar kitos šilumą izoliuojančios medžiagos), įvairių pl velių (hidroizoliacin s, difuzin s, garą izoliuojančios) ir viršutin s stogo dangos (molio ar betono čerpių, bitumin s, metalinių profiliuotų ar neprofiliuotų lakštų, medinių skiedrų, šiaudų, nendrių ir pan.). Šiuolaikinio šlaitinio stogo konstrukcija turi atitikti STR :2008,,Statinių konstrukcijos. Stogai reikalavimus. Šlaitinių stogų laikančiosios konstrukcijos yra gegn s arba nedidel s medin s santvaros. Gegnin sistema yra dažniausiai naudojama. Medin s santvaros yra naudojamos tada, kai gegninę sistemą įrengti yra sud tinga d l didelių tarpatramių (virš 8 m, nesant tarpinių laikančiųjų sienų). Gegnių skerspjūvis ir žingsnis, atr mimo schemos yra pagrįstos skaičiavimais, kuriuose yra įvertinamos veikiančios apkrovos. Gegn ms atremti naudojami ilginiai, kurie yra paremiami statramsčiais. Į pastato sienas gegnių apkrova perduodama per mūrtašius. Visi laikantys elementai gali būti remiami tik į apkrovas laikančias konstrukcijas. Stogus arba pal pių perdangas būtina apšiltinti. Tais atvejais, kai yra įrengiama mansarda, šiltinimas paprastai įrengiamas tarp gegnių. Jei pal p yra šalta, šiltinimas yra įrengiamas ant pal p s perdangos, o vaikščiojimui pal p je įrengiami takai. Šlaitinių stogų v dinimui yra įrengiami: kai šiltinimas tarp gegnių - v dinami oro tarpai bei užtikrinamas oro jud jimas juose.turi būti užtikrintas oro patekimas ties karnizu ir oro iš jimas ties kraigu denginio konstruktyve; kai šiltinimas ant perdangos (šalta pal p ) - įrengiamos angos frontonuose. V dinimo angų plotas turi būti ne mažesnis nei 1/500 m 2 stogo horizontalios projekcijos ploto. Stogo plane būtina numatyti vandens nuvedimo sistemą. Sutapdinto stogo pagrindas yra viršutinio (paskutinio) aukšto perdanga. Ant jos būtina suformuoti nuolydį (jei reikia), įrengti garo izoliaciją, šilumos izoliaciją bei hidroizoliaciją. Stogo nuolydis priklauso nuo hidroizoliacin s dangos techninių charakteristikų. Sutapdintuose stoguose labai svarbu teisingai įrengti lietaus vandens nuvedimo sistemą. Jei naudojamas vidinis vandens nuvedimas, aukštų planuose reikia numatyti vietas nuotekų stovams. 18

19 Langas šviesai laidi atitvarin konstrukcija, suteikianti patalpoms natūralios šviesos, per langą patenka grynas oras į kambarius. Lango konstrukciją sudaro stakta nejudamoji dalis, pritvirtinta prie sienos; r mas (varčia) varstomoji (išimama) dalis. Pagal staktos ir r mo medžiagą langai būna mediniai, metaliniai, plastikiniai, kombinuotieji. Virš langų angos montuojamos sąramos. Dažniausiai jos naudojamos atsižvelgiant į blokelio matmenis ir gamintoją. Tačiau populiariausios išlieka gelžbetonin s sąramos M ir MU tipo (žr. 3 priedą). Visos gyvenamojo namo pagrindin s patalpos privalo tur ti normomis reglamentuojamą natūralų apšvietimą. Gyvenamųjų namų langų parametrai parenkami pagal patalpų paskirtį (žr. 3.1 lentelę). 3.1 lentel. Namo patalpų natūralios apšvietos koeficientų mažiausių dydžių vert s Natūralios apšvietos koeficientas Patalpos, kuriose turi būti natūrali apšvieta (patalpos atitvarų perforuoto ploto ir patalpos grindų ploto santykis) Gyvenamieji kambariai 1:6 Virtuv 1:8 Gyvenamieji kambariai, virtuv, apšviečiami per langus, 1:10 įrengtus nuožulnioje stogo plokštumoje Projektuojant individualų gyvenamąjį namą, labai svarbu tinkamai parinkti kiekvieno lango vietą. Svarbu, kad tos šviesos pakankamai gautų pastato patalpos, kur ilsimasi ar praleidžiama daug laiko. Kiekviename sklype yra gražesnių pusių ir nelabai patrauklių, saul tų ir tamsių. Tod l būtina maksimaliai visus langus orientuoti į saul tas sklypo puses. Pietin saul pageidautina beveik visose gyvenamosios paskirties patalpose, išskyrus gal tik virtuvę, vonios kambarį ar holą, kur nebūtina tur ti tiesioginių saul s spindulių. Durys tai sienos arba pertvaros angoje įrengtas varstomasis ar kitaip transformuojamas elementas, skirtas pereiti bei susisiekti su išore ir gretimomis patalpomis bei atskirti vieną erdvę nuo kitos. Yra išorin s ir vidin s durys. Jų konstrukciją sudaro stakta ir varčia. Išorin s durys būna su slenksčiu, o vidin s be slenksčio. Pagal medžiagą durys būna medin s, grūdinto stiklo, metalin s, plastikin s ir kt. 19

20 3.2. Pastato plotų skaičiavimas Apskaičiuojant pastato planinius rodiklius turi būti nubraižytas planas, patalpos sunumeruotos, užpildytos patalpų eksplikacijos lentel s. Skaičiuojami šie gyvenamųjų pastatų plotai: gyvenamasis, pagalbinis, verlo, naudingasis ir bendrasis. Gyvenamojo pastato gyvenamasis plotas yra visų jo butų gyvenamųjų plotų suma. Pagalbinis plotas yra koridorių, prieangių, galerijų, ūkio sand lių, sanitarinių mazgų, inžinerinių tinklų bei įrangos talpinimo (katilinių su jų pagalbin mis patalpomis, boilerinių, siurblinių, v dinimo ir kondicionavimo kamerų, valdymo ir apskaitos įrangos patalpų, skydinių, transformatorinių, liftų mechanizmų ) ir kitų pagalbinių patalpų plotų suma. Verslo plotas yra bute esančių verslo patalpų (jeigu jų yra) plotų suma. Buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Buto bendrasis plotas yra visų buto patalpų plotų suma (rūsio, pusrūsio ar pastog s patalpų, į kurias patenkama tiesiog iš buto, plotas įskaičiuojamas į šio buto bendrąjį plotą). Patalpos plotas - horizontalus grindų plotas, matuojamas nuo sienų ir pertvarų apdailinto (jeigu apdailos n ra - nuo neapdailinto) paviršiaus. Prie patalpų ploto nepriskaičiuojami plotai: nišų, kurių aukštis žemesnis kaip 1,6 m, ir jose įrengtų spintų; pastog se įrengtų patalpų plotai ir plotai po laiptais gyvenamosiose patalpose, kur aukštis nuo grindų iki lubų (laiptų apačios) mažesnis kaip 1,6 m; krosnių, židinių, viryklių (skaičiuojant ir vientiso su virykle garų rinktuvo aukštį), aukštesnių kaip 1,3 m; iki 1,5 m pločio angų plotai sienose ir pertvarose. Pastato plotas brutto - visų aukštų, rūsio (pusrūsio) ir pastog s patalpų plotas, suskaičiuotas pagal sienų išor s matmenis. Statinio užimtas žem s plotas (užstatytas plotas) - statinio pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rūsio dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma. Užstatyta sklypo dalis (sklypo užstatymas) - sklype esančių statinių užimtų žem s plotų sumos santykis su visu sklypo plotu, išreikštas procentais. Pavyzdys Gyvenamasis plotas (A g )- tai visų gyvenamųjų kambarių (A k ) ir virtuv s (A virt ) plotų suma (m 2 ): A g = A k + A virt. (3.1) 20

21 Gyvenamieji kambariai- svetain s, valgomieji, miegamieji, darbo kabinetai ir kitos gyventi tinkančios patalpos. Kambariai bei virtuv s turi tur ti šiltintas atitvarines konstrukcijas ir galimybę būti šildomos žiemą. Aukštesnių kaip 1,60 m nišų ir kambariuose bei virtuv se sumontuotų sieninių spintų plotas įskaičiuojamas į gyvenamąjį plotą. Naudingasis plotas (A n ) yra gyvenamojo (A g ), verslo (A v ) ir pagalbinio naudingojo (A p.n. ) plotų suma (m 2 ): A n = A g + A v + A p.n.. (3.2) Pagalbinį naudingąjį plotą sudaro į gyvenamąjį plotą neįskaičiuotų šildomų patalpų (tualetų, vonių, dušo kambarių, piršių, saunių, baseinų, skalbųklų ir kt.) plotų suma. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas (A b ) yra visų jame esančių patalpų, tarp jų- ir pagal funkcionalumą susietuose priestatuose, plotų suma (m 2 ): A n = A g + A p.n. + A p.nen. +A v +A r + +A gr ; (3.3) čia: A p.nen. pagalbinis nenaudingasis plotas. Jį sudaro šaltų pagalbinių patalpų (uždarų lodžių (prienama iš pastato vidaus aikštel su perdanga ar denginiu ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pus s atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos), įstiklintų balkonų, uždarų verandų, oranžerijų, atriumų, žiemos sodų, priemenių, sand lių, kitų,,šaltas atitvaras turinčių patalpų plotų suma; A r rūsio (pusrūsio) patalpų plotas. Pusrūsio patalpų plotas skaičiuojamas pagal jų faktišką paskirtį: pusrūsyje įrengtų kambarių plotas įskaičiuojamas į buto (namo) gyvenamąjį, pagalbinių patalpų - į pagalbinį, naudojamų tiesioginei rūsio paskirčiai- į rūsio plotą; A gr garažo patalpų plotas Varžų skaičiavimas Varžų skaičiavimo pavyzdžiai pateikiami pagal STR :2005 Pastatų atitvarų šilumin technika 8 priedą. 1 pavyzdys. Sienos šilumin s varžos ir šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas Užduotis: apskaičiuoti duotos sienos konstrukcijos visuminę šiluminę varžą ir šilumos perdavimo koeficientą. 21

22 3. 1. Plytų mūras ds = 1,0 W/(m K) 2. V dinamas oro tarpas Min. vata (v jo izoliacija) dec = 0,034 W/(m K) 5. Tuščiaviduri ai keraminiai blokai, = 760 kg/m 3 ds = 0,23 W/(m K) 6. Tinka s ds = 0,80 W/(m K) 4. Min. vata dec = 0,036 W/(m K) Lankstūs ryšia i su fiksatoriais pav. Sienos konstrukcijos schema Apskaičiuojamos atskirų sluoksnių šilumin s varžos ir visumin šilumin varža. Išorinis (1) sluoksnis 120 mm storio pilnavidurių silikatinių plytų mūras, kurio λ ds = 1,0 W/(m K): R 1 = d 1 /λ 1,ds = 0,12/1,0 = 0,12 m 2 K/W. Antrasis sluoksnis 40 mm storio v dinamas oro tarpas. Trečiasis sluoksnis 30 mm storio v jo izoliacija iš mineralin s vatos, kurios λ dec = 0,034 W/(m K). Šilumos laidumo koeficiento pataisa d l papildomo medžiagos įdr kimo konstrukcijoje λ ω, W/(m K), pagal STR :2003 Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamos ir projektin s vert s 4 lentelę v dinamai atitvarai λ ω = 0,001 W/(m K). Šilumos konvekcijos poveikio koeficientas K cv = 0 (pagal STR : lentelę, kai termoizoliacinis sluoksnis v dinamas, termoizoliacinio sluoksnio medžiagos grup pagal oro pralaidumą l < 60, m 3 /(m s Pa), termoizoliaciniai gaminiai mechaniškai pritvirtinti prie izoliuojamo paviršiaus). Pataisa d l šilumos konvekcijos: λ cv = λ dec K cv = 0,034 0 = 0 W/(m K). Projektin šilumos laidumo koeficiento vert : λ ds = λ dec + λ ω + λ cv = 0, , = 0,035 W/(m K). 22

23 Trečiojo sluoksnio šilumin varža: R 3 = d 3 /λ 3,ds = 0,03/0,035 = 0,857 m 2 K/W. Ketvirtasis sluoksnis 100 mm storio šilumos izoliacija iš mineralin s vatos, kurios λ dec = 0,036 W/(m K). Šilumos laidumo koeficiento pataisa d l papildomo medžiagos įdr kimo konstrukcijoje λ ω, W/(m K), pagal STR : lentelę v dinamai atitvarai λ ω = 0,001 W/(m K). Šilumos konvekcijos poveikio koeficientas K cv = 0 (pagal STR : lentelę, kai termoizoliacinis sluoksnis v dinamas, termoizoliacinio sluoksnio medžiagos grup pagal oro pralaidumą 60 < l < 190, m 3 /(m s Pa), termoizoliaciniai gaminiai užpildo visą erdvę ir yra su v jo izoliaciniu sluoksniu, įrengtu pagal to paties reglamento 8 lentel je pateiktus reikalavimus). Pataisa d l šilumos konvekcijos: λ cv = λ dec K cv = 0,036 0 = 0 W/(m K). Projektin šilumos laidumo koeficiento vert : λ ds = λ dec + λ ω + λ cv = 0, , = 0,037 W/(m K). Ketvirtojo sluoksnio šilumin varža: R 4 = d 4 /λ 4,ds = 0,10/0,037 = 2,703 m 2 K/W. Penktasis sluoksnis 250 mm storio tuščiavidurių keraminių blokų mūras, kurio projektin šilumos laidumo koeficiento vert λ ds = 0,23 W/(m K). Jo šilumin varža apskaičiuojama: R 5 = d 5 /λ 5,ds = 0,25/0,23 = 1,087 m 2 K/W. Šeštasis sluoksnis 20 mm storio kalkių-sm lio tinkas, kurio projektin šilumos laidumo koeficiento vert λ ds = 0,80 W/(m K). Jo šilumin varža apskaičiuojama: R 6 = d 6 /λ 6,ds = 0,02/0,80 = 0,025 m 2 K/W. Kadangi siena yra su v dinamu oro tarpu, tai oro tarpo ir sluoksnių, esančių į išorinę pusę nuo oro tarpo (išorinio plytų mūro sluoksnio), šilumin s varžos yra nevertinamos. Apskaičiuojam sienos suminę šiluminę varžą: R s = R 3 + R 4 + R 5 + R 6 = 0, , , ,025 = 4,672 m 2 K/W. Sienos vidinio paviršiaus šilumin varža, kai šilumos srauto kryptis horizontali (pagal 1 priedo 1.1 lentelę) R si = 0,13 m 2 K/W. Kadangi siena yra su v dinamu oro tarpu, išorin šilumin varža yra prilyginama vidinio paviršiaus šiluminei varžai R se = R si = 0,13 (m 2 K)/W. Sienos visumin šilumin varža: R t = R si + R s + R se = 0,13 + 4, ,13 = 4,932 m 2 K/W. 23

24 Sienos šilumos perdavimo koeficientas: 1 1 U = = = 0,203 4,932 W/(m 2 K). R t Sienos visumin šilumin varža R t = 4,93 m 2 K/W, šilumos perdavimo koeficientas U = 0,20 W/(m 2 K). Jeigu mūro sluoksniai sujungti metaliniais ryšiais, reikia skaičiuoti šilumos perdavimo koeficiento pataisą d l papildomo šilumos nutek jimo per metalines jungtis. Skaičiuodami šilumos perdavimo koeficiento priedą pagal (1.12) formulę: U fn = (α λ fn n fn A fn )/d fn, - priimame, kad jungčių skaičius viename kvadratiniame metre n fn = 10; - jungties šilumos laidumo koeficientas λ fn = 50, W/(m K) (plienas); - vienos jungties skerspjūvio plotas A fn = 1, , m 2 ( =5 mm); - skaičiuojamasis jungties ilgis, prilygintas šiltinančio sluoksnio storiui d fn =0,13, m; - struktūrinis daugiklis priimamas α =0,5 (pagal 1.7 lentelę). U fn = (α λ fn n fn A fn )/d fn = (0, , )/0,13=0,038 W/(m 2 K). Šilumos perdavimo koeficientas apskaičiuojamas pagal (1.11) formulę: 1 1 U = + U fn = + 0,038 = 0,24 R 4,932 W/(m 2 K). t Atitinkamai, jeigu tvirtinimui panaudota 4 mm plieno viela, kurios skerspjūvio plotas A fn = 1,2 10-5, m 2 : U fn = (α λ fn n fn A fn )/d fn = (0, , )/0,13 = 0,024 W/(m 2 K). Šilumos perdavimo koeficientas apskaičiuojamas: 1 1 U = + U fn = + 0,024 = 0,23 R 4,932 W/(m 2 K). t Jeigu šios konstrukcijos oro tarpas būtų nev dinamas, tuomet skaičiuojant sienos visuminę šiluminę varžą, reik tų įvertinti nev dinamo oro sluoksnio šiluminę varžą bei sluoksnių esančių į išorę nuo oro tarpo šilumines varžas. Nev dinamo oro tarpo šilumin varža, kai šilumos srauto kryptis horizontali ir oro tarpo storis 40 mm (1.3 lentel ) R g = 0,18 m 2 K/W. Išorin šilumin varža R se = 0,04 (m 2 K)/W. 24

25 Sienos visumin šilumin varža: R t = R se + R 1 + R g + R 3 + R 4 + R 5 + R 6 + R si = = 0,04 + 0,12 + 0,18 + 0, , , , ,13 = 5,142 m 2 K/W. Sienos šilumos perdavimo koeficientas: 1 1 U = = = 0,19 5,142 W/(m 2 K). R t 2 pavyzdys. Stogo šilumin s varžos ir šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas Užduotis: apskaičiuoti duotos stogo konstrukcijos visuminę šiluminę varžą ir šilumos perdavimo koeficientą. 3.2 pav. Stogo konstrukcijos schema Kadangi stogas yra su v dinamu oro tarpu, tai oro tarpo ir sluoksnių, esančių į išorinę pusę nuo oro tarpo (stogo dangos), šilumin s varžos yra nevertinamos. Stogo konstrukcijos išorinio paviršiaus šilumin varža yra prilyginama vidinio paviršiaus šiluminei varžai (kai šilumos srauto kryptis aukštyn) R se = R si = 0,10 m 2 K/W. Apskaičiuojamos atskirų sluoksnių šilumin s varžos ir visumin šilumin varža. Pirmasis sluoksnis v jo izoliacija (difuzin pl vel ) priimama kaip plonas sluoksnis prispaustas prie vieno iš atitvarin s konstrukcijos paviršių R q,1 = 0,02 (m 2 K)/W; 25

26 Antrasis sluoksnis 200 mm storio šilumos izoliacija iš mineralin s vatos, kurios λ dec = 0,036 W/(m K). Šilumos laidumo koeficiento pataisa d l papildomo medžiagos įdr kimo konstrukcijoje λ ω, W/(m K), pagal STR : lentelę v dinamai atitvarai λ ω = 0,001 W/(m K). Šilumos konvekcijos poveikio koeficientas K cv = 0,1 (pagal STR : lentelę, kai termoizoliacinis sluoksnis v dinamas, termoizoliacinio sluoksnio medžiagos grup pagal oro pralaidumą 60 < l < 190, m 3 /(m s Pa), termoizoliacinis sluoksnis yra su v jo izoliaciniu sluoksniu, įrengtu pagal to paties reglamento 8 lentel je pateiktus reikalavimus, termoizoliacinio gaminio montavimo konstrukcijoje būdas atitinka 2.2 pastaboje pateiktą konstrukcijos pavyzdį, kai termoizoliacijos gaminiai sujungti). Pataisa d l šilumos konvekcijos: λ cv = λ dec K cv = 0,036 0,1 = 0,0036 W/(m K). Projektin šilumos laidumo koeficiento vert : λ ds = λ dec + λ ω + λ cv = 0, , ,0036 = 0,041 W/(m K). Antrojo sluoksnio mineralin s vatos šilumin varža: R ins = d 2 /λ ds,ins = 0,20/0,041 = 4,878 m 2 K/W. Antrajame sluoksnyje mineralin vata yra sud ta tarp medinių tašų, kurių aukštis 200 mm, plotis 80 mm, tašai sud ti kas 1200 mm, projektin medinio tašo šilumos laidumo koeficiento vert λ ds = 0,18 W/(m K). Tašų šilumin varža: R m = d 2 /λ ds,m = 0,20/0,18 = 1,111 m 2 K/W. Antro sluoksnio šilumin varža apskaičiuojama atsižvelgiant į mineralin s vatos ir medinio tašo plotų santykį: R A + A 1,12 + 0,08 = 1,12 + 0,08 4,878 1,111 ins m 2 = = Ains Am R ins + R m 3,979 m 2 K/W. Trečiasis sluoksnis garo izoliacija priimama, kaip plonas sluoksnis tarp atitvaros sluoksnių R q,3 = 0,04 (m 2 K)/W. Ketvirtasis sluoksnis 100 mm storio šilumos izoliacija iš mineralin s vatos, kurios λ dec = 0,036 W/(m K). Šilumos laidumo koeficiento pataisa d l papildomo medžiagos įdr kimo konstrukcijoje λ ω, W/(m K), pagal STR : lentelę nev dinamai atitvarai λ ω = 0,002 W/(m K). Šilumos konvekcijos poveikio koeficientas K cv = 0 (pagal STR : lentelę, kai termoizoliacinis sluoksnis v dinamas, termoizoliacinio sluoksnio medžiagos grup pagal oro pralaidumą 60 < l < 190, m 3 /(m s Pa), termoizoliacinis sluoksnis yra su v jo izoliaciniu sluoksniu, įrengtu pagal to paties reglamento 8 lentel je pateiktus reikalavimus, termoizoliacinio 26

27 gaminio montavimo konstrukcijoje būdas atitinka 2.1 pastaboje pateiktą konstrukcijos pavyzdį, kai termoizoliacijos gaminiai užpildo visą erdvę). Pataisa d l šilumin s konvekcijos: λ cv = λ dec K cv = 0,036 0 = 0 W/(m K). Projektin šilumos laidumo koeficiento vert : λ ds = λ dec + λ ω + λ cv = 0, , = 0,038 W/(m K). Ketvirtojo sluoksnio mineralin s vatos šilumin varža: R ins = d 4 /λ ds,ins = 0,10/0,038 = 2,632 m 2 K/W. Ketvirtajame sluoksnyje mineralin vata yra sud ta tarp medinių tašų, kurių aukštis 100 mm, plotis 50 mm, tašai sud ti kas 600 mm, projektin tašo šilumos laidumo koeficiento vert λ ds = 0,18 W/(m K). Tašų šilumin varža yra lygi: R m = d 4 /λ ds,m = 0,10/0,18 = 0,555 m 2 K/W. Ketvirtojo sluoksnio šilumin varža apskaičiuojama atsižvelgiant į mineralin s vatos ir medinio tašo plotų santykį: R A + A 0,55 + 0,05 = 0,55 + 0,05 2,632 0,555 ins m 4 = = Ains Am R ins + R m 2,006 m 2 K/W. Penktasis sluoksnis yra iš 13 mm storio gipso lakštų (sauso tinko), kurio projektin šilumos laidumo koeficiento vert λ ds = 0,25 W/(m K). R 5 = d 5 /λ 5,ds = 0,013/0,25 = 0,052 m 2 K/W. Stogo sumin šilumin varža: R s = R q,1 + R 2 + R q,3 + R 4 + R 5 = 0,02 + 3, ,04 + 2, ,052 = 6,097 m 2 K/W. Kadangi stogas yra su v dinamu oro tarpu, išorin šilumin varža yra prilyginama vidinei šiluminei varžai R se = R si = 0,10 (m 2 K)/W. Stogo visumin šilumin varža: R t = R si + R s + R se = 0,10 + 6, ,10 = 6,297 m 2 K/W. Apskaičiuojamas šilumos perdavimo koeficientas: 1 1 U = = = 0,159 6,297 W/(m 2 K). R t Stogo visumin šilumin varža R t = 6,30 m 2 K/W, šilumos perdavimo koeficientas U = 0,16 W/(m 2 K). 27

28 LITERATŪRA 1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. 2. STR :2005 Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai. 3. STR :2004 Gyvenamieji pastatai 4. STR : Nesud tingi (tarp jų laikini) statiniai. 5. STR :2005 Statinio projektavimas. 6. STR (1):2005. Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas. STR (2):1999. Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrin sauga. 7. STR (3):1999. Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga. 8. STR (4):2008. Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga. 9. STR (5):2008. Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo. 10. STR (6):2008. Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. 11. STR : Pastatų vidaus ir išor s aplinkos apsauga nuo triukšmo. 12. STR :2005. Pastatų energetinis naudingumas. Energetinio naudingumo sertifikavimas. 13. STR : Pastatų atitvarų šilumin technika. 14. STR : Statinių konstrukcijos. Stogai. 15. STR : Statinių konstrukcijos. Grindys. 16. STR : Langai ir išorin s į jimo durys. 17. STR :2003 Statinio projekto architektūrin s ir konstrukcin s dalių br žinių braižymo taisykl s ir grafiniai žym jimai. 18. STR :1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka. 19. STR :2003 Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektin s vert s ST :2005 Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu. 28