STR :2008 Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui

Transcript

1 Lekt. J. Čiuprinskienė Šilumos nuostolių įvertinimas pastatuose VGTU, Pastatų energetikos katedra 1 Teisės aktai STR :2005 Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas. STR :2005 Pastatų atitvarų šiluminė technika STR :2009 Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių deklaruojamosios ir projektinės vertės STR :2008 Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui RSN Statybinė klimatologija HN 69:2003 Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai HN 42:2009 Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas HN pagal pastatų paskirtis STR :2005 Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas VGTU, Pastatų energetikos katedra 2 1

2 Vietovės klimato įtaka šilumos nuostolių nustatymui Atmosferos būsena - vadinama vietovės klimatu. Ją galima apibūdinti šiais dydžiais: oro temperatūra, slėgiu, drėgnumu, krituliais, vėjo ar audros stiprumu, sniegu ir kt. -. VGTU, Pastatų energetikos katedra 3 Lietuvos klimato rekordai Aukščiausia oro temperatūra +37,5 C , Zarasai Žemiausia oro temperatūra -42,9 C , Utena Aukščiausia metų vidutinė oro temperatūra +9,4 C 1990 m., Nida Žemiausia metų vidutinė oro temperatūra +3,6 C 1942 m. Šiauliai; 1987 m., Dūkštas Aukščiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra +22 C 2002 m. rugpjūtis, Nida Žemiausia mėnesio vidutinė oro temperatūra -16,4 C 1987 m. sausis, Dūkštas Didžiausias vėjo greitis 40 m/s 1970 m. spalis, 1999 gruodis, Nida; 1967 ir 1970 m. spalis, Klaipėda; 1986 m. birželis Utena Storiausia sniego danga 94 cm 1931 m. kovas, Laukuva Didžiausias dirvožemio įšalas 145 cm 1969 m. kovas, Lazdijai Didžiausias krušos ledėkų skersmuo 120 mm , Kybartai Ilgiausia stichinė pūga 78 val. 25 min , Panevėžys 2

3 Pastato inžinerinių sistemų projektavimui reikiami klimato duomenys: Temperatūros: vidutinė žiemos ir vasaros periodo; vidutinė mėnesio; šildymo sezono vidutinė, esant skirtingam kartojimuisi ir skirtingiems šio sezono temperatūros parametrams; Šalčiausios ir šilčiausios paros Šilčiausio ir šalčiausio penkiadienio, esant skirtingam kartojimuisi. Dienolaipsnių skaičius Šildymo sezono trukmė Santykinė drėgmė Vėjo greitis (vidutinis, didžiausias) Didžiausias kritulių kiekis Pastatų mikroklimatas Pastatų mikroklimatas pastatų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio, atitvarų paviršių temperatūros ir šiluminio spinduliavimo derinys. Šiluminio komforto aplinka (šiluminis komfortas) šiluminės aplinkos parametrų deriniai, kurie ilgai ir sistemingai veikdami darbuotoją užtikrina pasitenkinimo šilumine aplinka pojūtį, nesukeldami darbuotojo kūno šilumą reguliuojančių sistemų įtampos. Žmonių šilumos pojūčio rodikliai labai skirtingi (komforto sąlygos apibrėžiamos 80% patenkintų žmonių). Šaltasis metų laikotarpis metų laikotarpis, kuriuo lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10 ºC. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę paros temperatūrą Šiltasis metų laikotarpis metų laikotarpis, kuriuo lauko oro vidutinė paros temperatūra yra aukštesnė negu plius 10 ºC. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę paros temperatūrą 3

4 Pastato mikroklimatą lemiantys veiksniai Žmogus (išskiriama šiluma ir k.t.) Atitvaros (paviršiaus temperatūros) Patalpos oro temperatūros Patalpos įrangos temperatūros Oro judėjimo greitis patalpoje Oro drėgnumas Oro sudėties ir švarumas Triukšmas ir k.t. HN 42:2009 Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas Taikoma naudojant pastatus ir privaloma asmenims: projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, kapitališkai remontuojantiems pastatus šilumos tiekėjams, pastatų šildymo sistemų prižiūrėtojams (eksploatuotojams) kontroliuojančioms institucijoms. kuriuose įrengiamos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpos VGTU, Pastatų energetikos katedra 8 4

5 Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrų ribinės vertės Lankytojams skirtos visuomeninės patalpos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (Žin., 2002, Nr ) viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto ar religinės paskirties patalpos, skirtos lankytojams, išskyrus tas patalpas, kuriose dėl naudojamų technologijų reikalavimų ir specifinės veiklos nėra galimybės užtikrinti normuojamų mikroklimato parametrų. Eil. Nr. Mikroklimato parametrai Šaltuoju metų laikotarpiu Ribinės vertės Šiltuoju metų laikotarpiu 1. Oro temperatūra, o C Temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip o C Santykinė oro drėgmė, % Oro judėjimo greitis, m/s 0,05 0,15 0,15 0,25 Netaikomos visuomeninėms pastatų patalpoms, kuriose lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais. Šiose patalpose oro temperatūra turi būti o C. VGTU, Pastatų energetikos katedra 9 Buto pagalbinių ir gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu Eil. Nr. Patalpos 1. Buto pagalbinės Temperatūrų ribinės vertės, o C 1.1. Koridoriai ir sandėliukai Drabužinės Vonios ir tualetai Gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo 2.1. Laiptinės, koridoriai, holai, vestibiuliai Bendros virtuvės Tualetai, prausyklos, dušai, vonios kambariai 2.4. Rūsiai ir sandėliai Darbo ir poilsio kambariai Skalbyklos Džiovyklos VGTU, Pastatų energetikos katedra 10 5

6 STR :2008 PASTATO ŠILDYMO SISTEMOS GALIA. ŠILUMOS POREIKIS ŠILDYMUI Reglamentas nustato: pastatų ir jų patalpų šildymo sistemos galios, metinių ir atskirų mėnesių šilumos poreikių skaičiavimo tvarkos reikalavimus. Svarbios sąvokos: šildomoji erdvė patalpa arba erdvė, kurioje palaikoma nustatytoji temperatūra; nešildomoji erdvė nešildoma patalpa arba erdvė, kuri ne iš visų pusių ribojasi su šildomomis patalpomis; projektinis šilumos poreikis šildymui Q šilumos poreikis šildymui per skaičiuojamąjį laikotarpį, esant projektiniams savitiesiems šilumos nuostoliams ir aplinkos sąlygoms, kwh; projektinė šildymo sistemos galia P šiluminė galia, reikalinga palaikyti projektinę temperatūrą, esant projektinėms sąlygoms, W; VGTU, Pastatų energetikos katedra 11 Projektiniai savitieji patalpos šilumos nuostoliai H,, H H en + H v H en patalpos projektiniai atitvarų savitieji šilumos nuostoliai. H v projektiniai savitieji vėdinimo šilumos nuostoliai. Patalpos atitvarų projektiniai savitieji šilumos nuostoliai H en, H en = H el + H + H g H el atitvarų, išskyrus besiribojančių su gruntu, savitųjų šilumos nuostolių suma. H projektiniai savitieji ilginių šiluminių tiltelių šilumos nuostoliai. H g projektiniai savitieji atitvarų, besiribojančių su gruntu, šilumos nuostoliai. Patalpos projektiniai savitieji vėdinimo šilumos nuostoliai H v, H v = H ev + H in + H nv + H de H ev projektiniai savitieji šilumos nuostoliai dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo, H in projektiniai savitieji šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, H nv projektiniai savitieji šilumos nuostoliai dėl natūralaus vėdinimo sistemos veikimo, H de projektiniai savitieji šilumos nuostoliai dėl išorinių durų varstymo,. VGTU, Pastatų energetikos katedra 12 6

7 Patalpos atitvarų, išskyrus besiribojančių su gruntu, projektiniai savitieji šilumos nuostoliai H el, H el =UAk a b u (1 +k o + k w + k h )?(+k ho ) U atitinkamos atitvaros arba atitvaros dalies projektinis šilumos perdavimo koeficientas, W/(m 2 K). A atitinkamos atitvaros arba atitvaros dalies su viena šilumos perdavimo koeficiento verte plotas, m 2. k a pataisa, kai patalpa ribojasi su kitą projektinę temperatūrą turinčia patalpa i patalpos projektinė temperatūra, oc. i a k ; a gretimos patalpos temperatūra, C. a Kai b u =1 i e e išorės projektinė temperatūra, C. b u pataisa, jeigu atitvara ribojasi su nešildomąja erdve. k 0 pataisa dėl atitvaros padėties pasaulio šalių atžvilgiu; k ho pataisa dėl atitvaros padėties aukščio atžvilgiu; k w pataisa dėl vėjo įtakos; k h pataisa dėl šildymo prietaisų rūšies. VGTU, Pastatų energetikos katedra 13 Atitvaros plotas, A, m 2 1. Matmenys imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu (m). 2. Plotai imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu (m²). 3. Patalpų vidiniai tūriai imami dviejų ženklų po kablelio tikslumu (m³) 4. Matmenys nustatomi iš statybinių brėžinių arba matuojant tiesiogiai. VGTU, Pastatų energetikos katedra 14 7

8 Pataisa b u, kai patalpa ribojasi su nešildomąja erdve III būdai 1 Eil. Nr. 1 Patalpos pagrindiniame tūryje 2 Rūsyje 3 Pastogėje Nešildomos patalpos apibūdinimas vertė Su viena išorine siena 0,4 Su dviem išorinėmis sienomis be durų į išorę 0,5 Su dviem išorinėmis sienomis ir durimis į išorę (pvz., holai, garažai) 0,5 Su trimis išorinėmis sienomis (pvz., išorinės laiptinės) 0,8 Sienos, durys ir langai į įstiklintą balkoną 0,8 Be langų arba durų į išorę 0,5 Su langais arba durimis į išorę 0,8 Pastogė su skardos lakštais, beasbesčio šiferio lakštais ar kitų tipų dangomis be ruloninio pakloto; sutapdinti stogai su vėdinamu oro pasluoksniu po danga 1,0 Pastogė, kai stogas dengtas rulonine danga, be šiluminės izoliacijos 0,9 Pastogė, kai stogas turi šiluminę izoliaciją 0,7 4 Vidinės patalpos Be išorinių sienų, oro apykaita ne daugiau kaip 0,5 karto/h 0 5 Patalpos, Angų kiekis patalpos tūriui daugiau kaip 0,005 m 2 /m 3 susisiekiančios su 1,0 išorės oru 6 Perdanga Grindys virš vėdinamo pogrindžio 0,8 b u ( Aue U ue) V c n 2 bu ; 3 ( A U ) ( A U ) V c n ui ui ue ue b u =1, kai suskaičiuojame θ i ir paskaičiuojame k a vertę VGTU, Pastatų energetikos katedra 15 Kitos pataisos Pataisos k Taikymo sritis k vertė Pataisa k o dėl atitvaros padėties pasaulio šalių atžvilgiu Šiaurės rytų, šiaurės, šiaurės vakarų pusėje esančioms vertikalioms atitvaroms 0,05 Pataisa k ho dėl atitvaros padėties aukščio atžvilgiu Pataisa k w dėl vėjo* Pataisa k h dėl šildymo prietaisų rūšies Kai atitvara yra 0 10 m aukštyje nuo žemės paviršiaus 1,0 Kai atitvara yra m aukštyje nuo žemės paviršiaus 1,2 Kai atitvara yra daugiau kaip 30 m aukštyje nuo žemės paviršiaus 1,5 Miesto pastatuose, kai patalpa yra VI aukšte arba aukščiau, taip pat jei pastatas neapsaugotas nuo vėjo, o patalpa yra iki 6-ojo aukšto 0,02 Kai pastatas neapsaugotas nuo vėjo ir patalpa yra VI aukšte arba aukščiau 0,05 Ketiniai, skardiniai radiatoriai ir konvektoriniai šildytuvai 0,02 Orinis šildymas 0,0 Spindulinio šildymo prietaisai iki 500 o C -0,10 Aukštos temperatūros spindulinio šildymo prietaisai 500 o C ir daugiau -0,15 Grindų šildymo sistemos I aukšte 0,1 Grindų šildymo sistemos kituose aukštuose 0,04 Kitų rūšių šildymo prietaisai 0,04 * Jei pastatas pajūrio zonoje (Klaipėdos, Kretingos, Neringos, Šilutės, Skuodo rajonuose), taikoma du kartus didesnė pataisos vertė. VGTU, Pastatų energetikos katedra 16 8

9 Šilumos tiltelio projektiniai savitieji šilumos nuostoliai H, Turi būti skaičiuojami: tarp pastato pamatų ir išorinių sienų; apie langų angas sienose; apie išorinių įėjimo durų angas sienose; tarp pastato sienų ir stogo; fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose; balkonų grindų susikirtimo vietose su išorinėmis sienomis; tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų; stoglangių ir švieslangių angų perimetru. H = l k a b u (1 +k o + k w + k h ) ilginio šilumos tiltelio šilumos perdavimo koeficientas, W/mK. l ilginio šilumos tiltelio ilgis, m. Pastaba: Jei ilginis šiluminis tiltelis yra skiriančioje dvi patalpas atitvaroje, tada kiekvienai patalpai priskiriama pusė šilumos nuostolių per šį tiltelį. VGTU, Pastatų energetikos katedra 17 ilginio šilumos tiltelio šilumos perdavimo koeficiento vertės, W/mK Eil. Ψ, Ilginio šiluminio tiltelio apibūdinimas Nr. W/(m K) 1 Pastato pamatų ir sienos sandūra. Betoninės grindys ar perdanga. Pamatų ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai susisiekia 0,1 2 Pastato pamatų ir sienos sandūra. Betoninės grindys ar perdanga. Pamatų ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai nesusisiekia 0,3 3 Pastato pamatų ir sienos sandūra. Betoninės grindys ar perdanga. Pamatai ir (ar) sienos neapšiltinti 0,6 4 Pastato pamatų ir sienos sandūra. Medinės grindys ar perdanga 0 5 Stogo ir sienos sandūra. Stogo ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai susisiekia 0,1 6 Stogo ir sienos sandūra. Stogo ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai nesusisiekia 0,7 7 Stogo ir sienos sandūra. Stogas ir (ar) siena neapšiltinti 1 8 Tarp lango ar durų rėmo ir termoizoliacinio sluoksnio sienoje 0,1 9 Tarp lango ar durų rėmo ir plytų ar blokelių mūro 0,35 10 Tarp lango ar durų rėmo ir apšiltintos gelžbetoninės sąramos 0,65 11 Tarp lango ar durų rėmo ir neapšiltintos gelžbetoninės sąramos 1 12 Balkonų grindų ir sienos sandūra. Grindų gelžbetoninė plokštė kerta išorinę sieną 0,8 13 Balkonų grindų ir sienos sandūra. Medinė balkono grindų konstrukcija 0 14 Su išore besiribojančios perdangos ir sienos sandūra. Gelžbetoninės perdangos ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai susisiekia 0,1 15 Su išore besiribojančios perdangos ir sienos sandūra. Gelžbetoninės perdangos ir sienos termoizoliaciniai sluoksniai nesusisiekia 0,7 16 Su išore besiribojančios perdangos ir sienos sandūra. Medinė perdanga 0 17 Sienos išorinis kampas -0,1 18 Sienos vidinis kampas. Siena apšiltinta iš išorės -0,1 19 Sienos vidinis kampas. Siena apšiltinta iš vidaus 0,1 20 Sienos vidinis kampas. Termoizoliacinis sluoksnis sienos viduryje 0,1 21 Sienos vidinis kampas. Termoizoliacinio sluoksnio nėra 0,15 22 Ilginiai šiluminiai tilteliai iki 1992 m. pastatytuose pastatuose 0,50 VGTU, Pastatų energetikos katedra 18 9

10 Projektiniai savitieji šilumos nuostoliai dėl vėdinimo H ev, H ev = c i L ev (1- hr ); c savitoji oro šiluma, c0,279 Wh/(kgK); i patalpos oro tankis, 1,2 kg/m 3 ; tada c 0,34 Wh/(m 3 K); L ev projektinis tiekiamo į patalpą oro debitas, m 3 /h; hr šilumos grąžos įrenginio naudingumo koeficientas. STR :2005 ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS ORO KIEKIO PROJEKTINĖS REIKŠMĖS Pastato ir patalpos pavadinimas Oro judrumo charakteristika** Tiekiamo lauko oro kiekis Šalinamo oro kiekis 1 asmeniui 1m 2 grindų* dm 3 /s m 3 /h dm 3 /s m 3 /h dm 3 /s.vnt. m 3 /h.vnt Administracinės paskirties pastatai 2.1. Darbo kambarys , Darbo kambarys (atviras lankytojams) ,5 5, Pasitarimų kambarys , Patalpa lankytojams , Kavinė Koridorius ,5 1, Rūkomasis /m 2 36/m 2 20/m 2 72/m 2 VGTU, Pastatų energetikos katedra 19 Patalpos projektiniai savitieji šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos H in,, Patalpos su natūralia vėdinimo sistema projektiniai savitieji šilumos nuostoliai dėl vėdinimo H nv, H in (nv) = c i L in (nv) c savitoji oro šiluma, c0,279 Wh/(kgK); i patalpos oro tankis, 1,2 kg/m 3 ; arba c0,34 Wh/(m 3 K); L in infiltruojamo oro debitas, m 3 /h L nv išorės oro debitas dėl natūralaus vėdinimo L in (nv) = n in (nv) A p hk c ( 1+k b )(1+k g ) n in oro apykaita dėl infiltracijos, kartais/h n nv oro apykaita patalpoje (kartais/h) dėl natūralaus vėdinimo, n nv n tv n in n tv oro apykaita patalpoje (kartais/h) dėl vėdinimo; A p patalpos plotas, pagal vidinius matmenis (m 2 ); h patalpos aukštis, (m); k c pataisa, įvertinanti infiltracijos padidėjimą kampinėse patalpose. jei kampinėje patalpoje langai skirtingose sienose k c = 1,2, jei vienoje k c = 1,1, jei langų nėra k c = 1,0; k b pataisa, įvertinanti vėdinimo sistemos rūšį k g pataisa, įvertinanti patalpos padėtį pastate; N aukštų skaičius; N N i aukštas, kuriame yra patalpa k g N i 1 0,005 / 2 N VGTU, Pastatų energetikos katedra 20 10

11 Pataisos Oro apykaita pastatuose dėl infiltracijos n in, (kartais/h) Oro apykaita, n in, kartais/h Apsaugoti nuo vėjo Miške, miesto centre tarp medžių 0,3 Vidutinis lygmuo Aukšti pastatai, pastatai mieste be augmenijos 0,4 Neapsaugoti nuo vėjo Atvirose vietose netoli vandens telkinių arba laukuose 0,5 Apsaugoti nuo vėjo Miške, miesto centre tarp medžių 0,2 Vidutinis lygmuo Aukšti pastatai, pastatai mieste be augmenijos 0,3 Neapsaugoti nuo vėjo Atvirose vietose netoli vandens telkinių arba laukuose 0,4 Vietovės apibūdinimas Užuovėjos lygmuo Užuovėjos lygmens sąlygų apibūdinimas Pajūrio zona (Klaipėdos, Kretingos, Neringos, Šilutės, Skuodo rajonai) Kita Lietuvos dalis Pataisa k b dėl vėdinimo sistemos rūšies Vėdinimo sistemos apibūdinimas Pataisos k b vertė Subalansuota ištraukiamojo ir tiekiamojo vėdinimo sistema -0,1 Tik ištraukiamojo vėdinimo sistema 0,1 Oro apykaita n tv (kartais/h) gyvenamosios paskirties daugiau kaip dviejų butų pastatuose (namuose) su natūraliu vėdinimu, įvertinus pastato sandarumą ir užuovėjos lygmenį Užuovėjos lygmuo Kai daugiau negu vienas fasadas neapsaugotas nuo vėjo ir pastato sandarumo lygmuo Kai vienas fasadas neapsaugotas nuo vėjo ir pastato sandarumo lygmuo mažas vidutinis didelis mažas vidutinis didelis Neapsaugoti nuo vėjo 1,2 0,7 0,5 1,0 0,6 0,5 Vidutinis lygmuo 0,9 0,6 0,5 0,7 0,5 0,5 Apsaugotinuo vėjo 0,6 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 VGTU, Pastatų energetikos katedra 21 Patalpos projektiniai savitieji šilumos nuostoliai dėl išorinių įėjimo durų varstymo H de, Apd H de. 0,351,5 kc kd1 kd 2 (1 0,2 h); A A pd šildomas pastato dalies plotas, m 2, kurios gyventojai arba darbuotojai vaikšto pro atitinkamas įėjimo duris; A o norminis plotas vienam žmogui, m 2 ; k d1 pataisos koeficientas, įvertinantis išorinių įėjimo durų varstymo dažnį atitinkamos paskirties pastatuose, k d2 pataisos koeficientas, įvertinantis išorinių įėjimo durų tipą. h aukštis nuo patalpos grindų, kurioje yra įėjimo durys, iki aukščiausiai pastate esančių šildomų patalpų lubų aukščiausio taško. Šie savitieji nuostoliai priskiriami patalpai, kurioje yra įrengtos atitinkamos įėjimo durys (holas, koridorius, laiptinė ar kt.) Pataisos koeficiento k d1 vertės šilumos nuostoliams dėl durų varstymo įvertinti Pastato paskirtis k d1 Gyvenamosios paskirties vieno ir dviejų butų pastatai 7 (namai) Daugiabučiai ir kiti gyvenamosios paskirties pastatai 7 Administracinės paskirties pastatai 10 Mokslo paskirties pastatai 5 Gydymo paskirties pastatai 14 Transporto paskirties pastatai 50 Poilsio paskirties pastatai 10 Specialiosios paskirties pastatai 5 o Pataisos koeficiento k d2 vertės šilumos nuostoliams dėl durų varstymo įvertinti Išorinių įėjimo durų tipo apibūdinimas k d2 Vienerios durys be tambūro 1 Dvejos durys be tambūro tarp jų 1,1 Dvejos durys su tambūru tarp jų 0,6 Trejos durys su tambūrais tarp jų 0,4 Sukamosios durys 0,75 Durys su oro užuolaida 0,1 Automatinės vienerios durys be tambūro 0,9 Automatinės vienerios durys su tambūru 0,5 VGTU, Pastatų energetikos katedra 22 11

12 Savitiejiieji šilumos nuostoliai per atitvaras, besiribojančias su gruntu Hg, Savitieji šilumos nuostoliai H g () skirstomi: 1. vidinius savituosius šilumos nuostolius H gi 2. išorinius savituosius šilumos nuostolius H ge Skaičiuojant galią vertinami savitieji H g ir išoriniai savitieji šilumos nuostoliai H ge 1. Grindys ant grunto: A g.i. grindų ant grunto plotas m 2 P grindų perimetras, m U g projektinis grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficientas (W/(m 2 K)) d t atstojamasis grindų plokštės storis, išreikštas grunto sluoksnio storiu δ - grunto periodinio prasiskverbimo gylio vertė, imama 2 m R f grindų šiluminė varža (m 2 K/W); w grindis ribojančios sienos storis, m, Imami pagal vidaus matmenis gr grunto šilumos laidumo koeficientas, galima priimti 2 W/(m K) H H ge H g Ag. i. U 0,37 P ln 1 gr dt d w t gi gr A d t gr ( R se g dt R Grindų plokštė R f ; Uf 1 f R si ) Gruntas w VGTU, Pastatų energetikos katedra 23 Šilumos nuostolių per šildomo rūsio atitvaras, kurios ribojasi su gruntu A g.i. grindų ant grunto plotas (m 2 ). P grindų perimetras, m U bf skaičiuojamasis rūsio grindų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m 2 K)) U bw - šildomo rūsio sienų šilumos perdavimo koeficientas (W/(m 2 K)) H g Ag. i. U bf z P U bw H ge 0,37 P gr 2 1 e z ln 1 e dw z ln 1 dt H gi gr A d t dt gr z P d w dw 2 1 d t w gr ( R si R bf R se ) dw gr ( Rsi Rbw Rse ) VGTU, Pastatų energetikos katedra 24 12

13 Patalpai šildyti reikalinga projektinė šiluminė galia P h, W P h (H-H g )( i e ) + H g ( i e)+ H ge ˆe H projektiniai savitieji patalpos šilumos nuostoliai,, H g savitieji šilumos nuostoliai per atitvarą, besiribojančią su gruntu,. i projektinė vidaus temperatūra, e projektinė išorės temperatūra, e vidutinė metinė išorės temperatūra. H ge išoriniai savitieji šilumos nuostoliai per atitvarą, besiribojančią su gruntu,. ˆe pusė šilčiausio ir šalčiausio!! metų mėnesių vidutinių temperatūrų skirtumo, K. VGTU, Pastatų energetikos katedra 25 Projektinė išorės temperatūra šilumos nuostoliams per atitvaras skaičiuoti Pastato atitvarų apibūdinimas Išorinių sienų masė ne daugiau kaip 50 kg/m 2 ; langų ir įstiklintų paviršių plotas daugiau kaip 50% fasadų ploto; vidinių pertvarų masė ne daugiau kaip 50 kg/m 2 ; perdangų masė ne daugiau kaip 50 kg/m 2 Išorinių sienų masė ne daugiau kaip 50 kg/m 2 ; langų ir įstiklintų paviršių plotas ne daugiau kaip 50% fasadų ploto; vidinių pertvarų masė ne daugiau kaip 50 kg/m 2 ; perdangų masė daugiau kaip kaip 100 kg/m 2 Išorinių sienų masė ne daugiau kaip 50 kg/m 2 ; langų ir įstiklintų paviršių plotas ne daugiau kaip 50% fasadų ploto; vidinių pertvarų masė kaip kg/m 2 ; perdangų masė daugiau kaip 100 kg/m 2 Išorinių sienų masė kaip kg/m 2 ; vidinių pertvarų masė ne daugiau kaip 50 kg/m 2 ; perdangų masė ne daugiau kaip 50 kg/m 2 ; Išorinių sienų masė daugiau kaip 100 kg/m 2 ; vidinių pertvarų masė kg/m 2 ; perdangų masė daugiau kaip 150 kg/m 2 Projektinė išorės temperatūra e Šalčiausios paros Šalčiausios paros Šalčiausios paros ir šalčiausio penkiadienio vidurkis Šalčiausios paros ir šalčiausio penkiadienio vidurkis Šalčiausio penkiadienio Pastaba. Atitinkama eilutė pasirenkama, jei apibūdinimas tinka daugiau kaip pusei pastato atitvarų. Skaičiuojant masę, turi būti vertinamos pastato šildomoje dalyje esančių visų patalpų atitvaros, vidinės perdangos ir pertvaros. Skaičiuojant apšiltintų atitvarų masę, turi būti įvertinti visi sluoksniai nuo vidinio paviršiaus iki šiluminės izoliacijos sluoksnio vidurio. Skaičiuojant neapšiltintų atitvarų masę, turi būti įvertinti visi sluoksniai, pradedant nuo vidinio paviršiaus iki 0,1 m storio. Skaičiuojant vidinių perdangų ir pertvarų masę, jei jų storis mažesnis už 0,2 m, skaičiavimui imama pusė jų storio, jei storis didesnis, imama po 0,1 m iš kiekvienos patalpos pusės. Durų ir langų masė šiuose skaičiavimuose nevertinama. VGTU, Pastatų energetikos katedra 26 13

14 Šildymo sistemos projektinė šiluminė galia patalpai šildyti P rh, W Jei pastato šildymo sistemoje įrengtas valdymas su nustatytosios vidaus temperatūros keitimu P rh = P h + A p k rh P h projektinė šiluminė galia patalpai šildyti k rh šiluminės galios priedas, W/m 2, A p šildomas plotas, m 2. Šiluminės galios priedas negyvenamosios paskirties pastatams, kai šildymo sistemoje įrengtas valdymas su nustatytosios vidaus temperatūros keitimu (pažemintos temperatūros palaikymo trukmė 12 h) ir (ar) pažemintos temperatūros palaikymu savaitgaliais Pašildymo trukmė, h Šiluminės galios priedas k RH, W/m 2, kai vidaus temperatūros pokytis, K 2 K 3 K 4 K Pastato masyvumas Pastato masyvumas Pastato masyvumas Mažas Vidutinis Didelis Mažas Vidutinis Didelis Mažas Vidutinis Didel is VGTU, Pastatų energetikos katedra 27 Pastato šilumos šaltinio projektinė šiluminė galia P, W 1. Kai pastato šildymo sistemoje įrengtas valdymas su nustatytosios vidaus temperatūros keitimu, nustatoma: P = P rh /( 2 3 ) 2. Kai pastato šildymo sistemoje neįrengtas valdymas su nustatytosios vidaus temperatūros keitimu, nustatoma: P = 1,1P h /( 2 3 ); P rh atitinkamai pastato patalpai šildyti reikalinga projektinė šiluminė galia, W; 2 šilumos šaltinio naudingumo koeficientas, imamas iš šilumos šaltinio techninės dokumentacijos 3 šildymo sistemos magistralinių skirstomųjų vamzdynų termoizoliacijos naudingumo koeficientas, 1,1 atsargos daugiklis VGTU, Pastatų energetikos katedra 28 14

15 Patalpos galios skaičiavimas P-29 19,92 Pagalbinė patalpa P-28 13,06 Pagalbinė patalpa VGTU, Pastatų energetikos katedra 29 Galios skaičiavimo lentelės H el, Patalpos atitvarų, išskyrus besiribojančių su gruntu, projektiniai savitieji šilumos nuostoliai Patalpos numeris P+28 Atitvara ir orientacija Atitvarų charakteristikos Matmenys, m 1+Δk0+ U, ka bu Δk0 Δkw Δkh Δkh0 +Δkw+Δkh W/m 2 K ++Δkh0 Ilgis Aukštis (plotis) Plotas, m 2 IS/Š 2,30 3,42 6,15 1, ,05 0,02 0,02 0,10 1,19 8,06 L/Š 2,14 0,80 1, ,05 0,02 0,02 0,10 1,19 4,07 Σ= 12,13 Hel, P+29 IS/Š 3,80 3,42 10, ,05 0,02 0,02 0,10 1,19 12,74 L/Š 2,86 0,80 2, ,05 0,02 0,02 0,10 1,19 5,45 ISS/R 6,60 3,42 22,57 1, ,02 0,02 0,10 1,14 28,31 Σ= 46,49 H Ψ, Patalpos projektiniai savitieji ilginių šiluminių tiltelių šilumos nuostoliai Patalpos numeris Ψ, Ilginio šiluminio tiltelio W/(m apibūdinimas arba kodas pagal STR K) l, m ka bu Δk0 Δkw Δkh Δkh0 1+Δk0+ +Δkw+Δ Hel, kh++δkh P-28 Langu ir duru angokrasciai 1 6, ,05 0,02 0,02 0,1 1,19 7,31 7,31 0 ΣHel, P-29 Kampai isoriniai -0,1 3, ,05 0,02 0,02 0,1 1,19-0,39 Langu ir duru angokrasciai 1 6, ,05 0,02 0,02 0,1 1,19 8,28 Sienos ir perdangos sandura 0,7 3, ,05 0,02 0,02 0,1 1,19 3,22 15

16 Galios skaičiavimo lentelės H g, Patalpos atitvarų besiribojančių su gruntu projektiniai savitieji šilumos nuostoliai Patalpa Agi, m Rf, (m 2 K) /W P, m B', m λgr, W/(m K) δ, m w, m Ug, W/(m 2 K) dt, m Hg, Hgi, Hge, P+28 13,06 2 2,14 12, ,31 0,5 4,99 6,53 4,30 0,53 P+29 19,92 2 8,81 4, ,38 0,5 5,06 9,96 6,49 2,17 H v, Patalpos projektiniai savitieji vėdinimo šilumos nuostoliai Patalpo s numeris A p, m 2 A pd, m 2 A o, m 2 h, m Δk c Δk b k g k d1 k d2 n in, h -1 η hr, h -1 L in, m 3 /h L ev, m 3 /h H in, H de, H ev, H v, P-28 13, , ,24 P , , , Patalpos galios skaičiavimas Patal pos nume ris P-28 θi, ºC ttiek θe, ºC θe, o C ^θe, o C krh ,30 10,15 16 Ap, m 2 Σ Hel, Σ HΨ, Hin, Hnv, Hde, Hev, Hg, Hge, Hgi, W/ K Σ Hšs= Σ Hel+ +Σ HΨ + Hin+ +Hnv+ Hde Ph, W Pv, Prh, W W 13,06 12,13 7,31 2,25 0,00 0,00 1,99 6,53 4,30 0,53 21, P ,30 10, ,92 46,49 7,89 3,78 0,00 0,00 3,03 9,96 6,49 2,17 58, P-28 Patalpai šildyti reikalinga projektinė galia be temperatūros žeminimo yra 949 W Su temperatūros žeminimu 2 C yra 1158 W 50,00 45,00 40,00 35,00 30,00 25,00 20,00 15,00 10,00 5,00 0,00 Σ Hel, Σ HΨ, Hin, Hev, Hg, Hgi, Hge, P-29 Patalpai šildyti reikalinga projektinė galia be temperatūros žeminimo yra 2465 W Su temperatūros žeminimu 2 C yra 2784 W P-28 P-29 VGTU, Pastatų energetikos katedra 32 16

17 Nešildomos patalpos temperatūros skaičiavimas ui ( U ui A ui ) ( U ( U i ui A ui vidutinė nešildomos patalpos temperatūra skaičiuojamuoju laikotarpiu ( C); e vidutinė skaičiuojamojo laikotarpio išorės temperatūra ( C); i nustatytoji šildomos patalpos temperatūra ( C); A ui atitvarų plotas, skiriantis šildomą patalpą nuo nešildomos (m2); A ue nešildomos patalpos išorės atitvarų plotas (m2); U ui atitvarų, skiriančių šildomą patalpą nuo nešildomos, šilumos perdavimo koeficientai W/(m2K); U ue atitvarų, skiriančių nešildomą patalpą nuo išorės, šilumos perdavimo koeficientai (W/(m2K); V nešildomos patalpos tūris (m3); c savitoji oro šiluma, apytiksliai c 0,279 Wh/(kgK); oro tankis, taikytinas skaičiuojant apytiksliai ( 1,2 kg/m3); n vidutinė oro apykaita nešildomoje patalpoje skaičiuojamuoju laikotarpiu, kartais/h; hg vidutiniai šilumos pritekėjimai (vidiniai + saulės spinduliuotės) į nešildomą patalpą skaičiuojamuoju laikotarpiu, W. ui ue A ue ) ( U Išorė e ue ) V nc e A ui Nešildoma u, V u, n ) V n c A ue, U ue A ui, U ui Šildoma i e hg Nešildomo rūsio temperatūros nustatymas Sudarome šilumos balanso lygtį: ( Af U f )( i r ) ( Aw Uw)( r e) ( Abf Ubf )( r e ) ( Abw Ubw)( r e) V nc ( r e) r Išreiškiame θ r ( AfU f ) i ( AwU w) e ( Abf Ubf ) e ( A ( AfU f ) ( AwU w) ( Abf Ubf ) bw U bw bw ( A U ) Vnc bw e ) e R f ; U f w R bw ; U bw R bf ; U bf h z 17

18 Mėnesio projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui Q h, kwh Q h Q en + Q v o Q hg Q en mėnesio šilumos poreikis projektiniams šilumos nuostoliams per atitvaras padengti, kwh. Q v mėnesio šilumos poreikis projektiniams šilumos nuostoliams dėl vėdinimo padengti, kwh. Q hg mėnesio projektinis šilumos prietėkis į patalpą, kwh. o koeficientas, įvertinantis į patalpą patenkančios šilumos suvartojimo dalį. Pastato atitvarų apibūdinimas Kai santykis Q hg /(Q en +Q v ) 0,1 0,25 0,5 0,75 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 Išorinių sienų masė ne daugiau kaip 50 kg/m 2 ; Langų ir įstiklintų paviršių plotas daugiau kaip 50% fasadų ploto. Vidinių pertvarų masė ne daugiau kaip 50 kg/m 2. Perdangų masė ne daugiau kaip 50 kg/m 2 0,99 0,94 0,85 0,75 0,66 0,52 0,43 0,36 0,30 VGTU, Pastatų energetikos katedra 35 Mėnesio patalpos šilumos poreikis projektiniams šilumos nuostoliams per atitvaras padengti Q en, kwh Q en = Q el + Q +Q g Q en = [(H el +H )( i - em )]t Q g Q el šilumos poreikis projektiniams šilumos nuostoliams per patalpos atitvaras, išskyrus besiribojančių su gruntu, padengti; Q šilumos poreikis projektiniams šilumos nuostoliams per ilginius šiluminius tiltelius patalpoje padengti; Q g šilumos poreikis projektiniams šilumos nuostoliams per patalpos atitvaras, besiribojančias su gruntu, padengti, H el patalpos atitvarų, išskyrus besiribojančių su gruntu, suminiai savitieji šilumos nuostoliai,. H suminiai savitieji šilumos nuostoliai per patalpoje esančius ilginius šiluminius tiltelius,. i projektinė patalpos temperatūra. em vidutinė mėnesio išorės temperatūra. t šildymo trukmė per mėnesį, paromis. VGTU, Pastatų energetikos katedra 36 18

19 Patalpos mėnesio šilumos poreikis projektiniams šilumos nuostoliams per atitvaras, besiribojančias gruntu, Q g, kwh, Q [ H g g ( e) H i gi ^ m 1 im cos 2 H 12 m 1 cos 2 ] t H g savitieji šilumos nuostoliai per atitvarą, besiribojančią su gruntu,. e vidutinė metinė išorės temperatūra. H gi vidiniai savitieji šilumos nuostoliai per atitvaras, besiribojančias su gruntu,. ^ im 1/2 skaičiuojamojo ir prieš jį buvusio mėnesio patalpos vidutinių temperatūrų skirtumo, K; H ge išoriniai savitieji šilumos nuostoliai per atitvaras, besiribojančias su gruntu,. i projektinė patalpos temperatūra. ^ 1/2 šilčiausio ir šalčiausio!!! metų mėnesių vidutinių temperatūrų em skirtumo, K. pataisa, apibūdinanti grindų tipą m mėnesio eilės numeris, pvz., sausiui m1. ge ^ em ; 3 VGTU, Pastatų energetikos katedra 37 Vidutinė mėnesio išorės oro temperatūra Vietovė Mėnuo Biržai -5,7-5,2-1,2 5,5 12,1 15,7 16,7 15,9 11,4 6,7 1,5 -,3,2 Telšiai -4,7-4,4 -,0,9 4,8 11,2 14,9 16,4 15,7 11,5 7,0 1,7-2,3 Šiauliai -5,1-4,7-1,0 5,2 11,8 15,5 16,7 16,1 11,7 7,0 1,8-2,6 Panevėžys -5,3-4,7-0,6 5,6 12,3 15,7 17,1 16,2 11,7 6,9 1,9-2,9 Klaipėda -2,8-2,6 0,3 5,0 10,6 14,3 16,6 16,8 13,3 9,0 3,9-0,1 Vėžaičiai -4,0 -,37-0,4 5,1 11,3 14,9 16,3 15,9 11,9 7,6 2,5-1,5 Laukuva -5,3-4,7-1,2 4,8 11,3 14,9 16,1 15,5 11,2 6,7 1,4-2,8 Utena -6,0 -,5,2-1,2 5,5 12,2 15,6 16,8 15,9 11,4 6,6 1,4-3,2 Dūkštas -6,8-5,9-1,9 5,2 12,1 15,5 16,8 15,9 11,2 6,2 0,9 -,38 Dotnuva -5,4-4,7-0,8 5,6 12,3 15,8 17,0 16,4 11,8 6,9 1,7-2,5 Raseiniai -5,4-4,7-1,0 5,3 11,7 15,2 16,4 15,8 11,5 6,8 1,6-2,8 Šilutė -3,8-3,3 0,3 5,7 11,7 15,3 16,7 16,3 12,4 8,0 2,9-1,1 Nida -3,2-2,9-0,1 4,9 11,0 15,3 17,2 17,3 13,7 9,2 3,9-0,1 Ukmergė -57-4,8-0,8 5,9 12,5 15,7 16,8 16,2 11,8 7,0 1,8-2,8 Kaunas -5,2-4,3-0,4 5,8 12,4 15,8 16,9 16,4 11,9 7,1 1,8-2,3 Vilnius -5,5-4,5-0,1 6,4 13,3 16,7 18,0 17,0 12,3 7,2 1,9-2,2 Kybartai -4,4-3,7 0,2 6,2 12,4 15,4 16,9 16,5 12,4 7,8 2,5-1,9 Varėna -5,8-4,6-0,7 6,0 12,3 15,7 16,9 16,2 11,7 6,7 1,9-2,8 Lazdijai -5,5-4,7-0,5 6,1 12,4 15,6 16,6 16,2 12,0 7,4 1,9-2,7 VGTU, Pastatų energetikos katedra 38 19

20 Metinė išorės oro temperatūra, vidutinė šildymo sezono trukmė ir išorės oro temperatūra Vietovė Šildymo sezono pradžia/ pabaiga <10 o C Vidutinė temperatūra, C Trukmė, paromis Šildymo sezono pradžia/ pabaiga <8 o C Vidutinė temperatūra, C Trukmė, paromis Metinė temperatūra C Biržai 0, , ,9 Telšiai 0, , ,9 Šiauliai 0, , ,0 Panevėžys 0, , ,2 Klaipėda 1, , ,0 Vėžaičiai 1, , ,3 Laukuva 0, , ,7 Utena 0, , ,8 Dūkštas -0, , ,5 Dotnuva 0, , ,2 Raseiniai 0, , ,9 Šilutė 1, , ,8 Nida 1, , ,2 Ukmergė 0, , ,1 Kaunas 0, , ,3 Vilnius 0, , ,7 Kybartai 1, , ,7 Varėna 0, , ,1 Lazdijai 0, , ,2 VGTU, Pastatų energetikos katedra 39 Mėnesio šilumos poreikis patalpos projektiniams šilumos nuostoliams dėl vėdinimo padengti Q v, kwh Q v Q ev + Q in + Q nv + Q de ; Q ev projektinis šilumos poreikis dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo, kwh Q in projektinis šilumos poreikis dėl išorės oro infiltracijos, kwh. Q nv projektinis šilumos poreikis dėl natūralaus vėdinimo sistemos veikimo, kwh. Q de projektinis šilumos poreikis dėl išorinių durų varstymo, kwh. Projektinis šilumos poreikis dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo Q ev, kwh: Q ev H ev ( i - em )24t wv t10-3 /168; H ev savitieji šilumos nuostoliai dėl priverstinės vėdinimo sistemos veikimo, em vidutinė mėnesio išorės temperatūra, t wv vėdinimo sistemos savaitinė veikimo trukmė, h; t šildymo trukmė per mėnesį, paromis; 168 valandų skaičius savaitėje ( ); VGTU, Pastatų energetikos katedra 40 20

21 Projektinis šilumos poreikis dėl išorės oro infiltracijos, natūralaus vėdinimo sistemos veikimo ir išorinių įėjimo durų varstymo Projektinis šilumos poreikis dėl išorės oro infiltracijos Q in ir natūralaus vėdinimo sistemos veikimo Q nv, kwh, Q in (nv) H in(nv) ( i - em )24t10-3 ; H in savitieji šilumos nuostoliai dėl išorės oro infiltracijos, H nv savitieji šilumos nuostoliai dėl natūralaus vėdinimo em vidutinė mėnesio išorės temperatūra, C, imama iš Reglamento 9 priedo; t šildymo trukmė per mėnesį, paromis; Projektinis šilumos poreikis dėl išorinių įėjimo durų varstymo Q de, kwh, nustatomas: Q de H de ( i - em )t ; H de savitieji šilumos nuostoliai dėl išorinių durų varstymo VGTU, Pastatų energetikos katedra 41 Per mėnesį į patalpą iš vidinių šilumos šaltinių bei dėl saulės spinduliuotės patenkantis projektinis šilumos kiekis Q hg, kwh Q hg = Q ig + Q sg Q ig per mėnesį į patalpą iš vidinių šilumos šaltinių patenkantis projektinis šilumos kiekis, kwh; Q sg per mėnesį į patalpą per skaidrias atitvaras dėl saulės spinduliuotės pratenkantis projektinis šilumos kiekis, kwh VGTU, Pastatų energetikos katedra 42 21

22 Per mėnesį į patalpą per skaidrias atitvaras patenkantis projektinis šilumos kiekis dėl saulės spinduliuotės Q sg, kwh Q sg sg t sg mėnesio projektinis šilumos pritekėjimas į patalpą dėl saulės spinduliuotės, W t šildymo trukmė per mėnesį, paromis. Per mėnesį į patalpą per skaidrias atitvaras dėl saulės spinduliuotės patenkantis šilumos srautas sg, W sg (q s,j ga gl a) q s,j atitinkamo metų mėnesio paros vidutinis suminis saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis į atitinkamos orientacijos paviršių, W/m 2 g atitinkamos skaidrios atitvaros visuminės saulės spinduliuotės praleisties koeficientas A gl atitinkamos skaidrios atitvaros plotas, m 2 (jei nėra žinoma A gl = 0,8A; čia A angos plotas, nustatomas pagal mažiausius angos matmenis); a pataisa dėl atitinkamos skaidrios atitvaros užtemdymo a = 0,9F H F C F H koeficientas, įvertinantis skaidrių atitvarų užtemdymą dėl šalia esančių pastatų ir medžių; jei nėra duomenų, F H 0,8; F C koeficientas, įvertinantis apsaugos nuo saulės priemonių poveikį. VGTU, Pastatų energetikos katedra 43 Per mėnesį į patalpą iš vidinių šilumos šaltinių patenkantis projektinis šilumos kiekis Q ig, kwh Q ig = ig t ig per mėnesį į patalpą patenkantis projektinis šilumos srautas iš vidinių šilumos šaltinių, W, t šildymo trukmė per mėnesį, paromis. Per mėnesį į patalpą patenkantis projektinis šilumos srautas iš vidinių šilumos šaltinių ig, W, ig = A p (q el + q p ) + em + eq + hc A p patalpos plotas, m 2 ; q el elektrinio apšvietimo sistemos ir buitinių elektros prietaisų skleidžiamos šilumos srauto tankis patalpos grindų ploto vienetui, W/m 2. q p žmonių skleidžiamos šilumos srauto tankis patalpos grindų ploto vienetui, W/m 2. em elektros variklių skleidžiamas šilumos srautas, W. eq pramonės įmonių technologinių įrenginių skleidžiamas šilumos srautas, W. hc rankšluosčių džiovintuvų ir karšto vandens vamzdynų patalpoje skleidžiamas šilumos srautas, W. VGTU, Pastatų energetikos katedra 44 22

23 Projektinis šilumos srautas iš vidinių šilumos šaltinių Šilumos srauto tankiai q el, q p, W/m 2, apskaičiuojami pagal formules: q el = f el q el, 0 q p = f p q p,0 q el, 0 vidutinis elektrinio apšvietimo ir buitinių elektros prietaisų skleidžiamos šilumos srauto tankis, W/m 2 q p, 0 žmonių skleidžiamos šilumos srauto tankis, W/m 2 f el ir f p atitinkamai pataisa dėl metų laiko, įvertinanti metų laiko įtaką Vidutinis elektros variklių skleidžiamas šilumos srautas em, W P el elektros variklių vardinė galia, W; t d veikimo trukmė per parą, h; t w veikimo trukmė per savaitę, paromis; 168 valandų skaičius savaitėje (247 = 168). em = 0,2P el t d t w /168 Rankšluosčių džiovintuvų ir cirkuliacinių karšto vandens vamzdynų patalpose skleidžiamas šilumos srautas hc, W, nustatomas: q hc vamzdžio skleidžiamas šilumos srauto tankis, W/m hc = (q hc l p f t ); l p vamzdžio ilgis, m; f f t f t temperatūros pataisa: 0 0 tiekiamo karšto vandens ir aplinkos projektinis temperatūrų skirtumas. Jei nėra duomenų, vertė lygi 30 K; f, tiekiamo karšto vandens ir aplinkos temperatūrų skirtumas. Jei šis skirtumas nežinomas, pataisos f t vertė 0,8. VGTU, Pastatų energetikos katedra 45 Projektinis šilumos poreikis šildymui per mėnesį, kai šildymo sistemoje projektuojamas nustatytosios patalpos temperatūros valdymas Kai šildymo sistemoje projektuojamas temperatūros valdymas su pastoviu nustatytosios temperatūros keitimu, skaičiuojama ir taikoma vidutinė paros patalpos vidaus temperatūra id, C id = ( n t n + i t i + wn t wn + wd t wd )/168 n nustatytoji patalpos temperatūra naktį, C; t n nustatytosios temperatūros naktį trukmė, h per savaitę; i nustatytoji patalpos vidaus temperatūra dieną, C; t i nustatytosios temperatūros dieną!!! trukmė, h per savaitę; wn nustatytoji patalpos savaitgalio temperatūra naktį, C; t wn nustatytosios savaitgalio temperatūros naktį trukmė, h per savaitę; wd nustatytoji patalpos savaitgalio vidaus temperatūra dieną, C; t wd nustatytosios savaitgalio temperatūros dieną!!! trukmė, h per savaitę VGTU, Pastatų energetikos katedra 46 23

24 Projektinis šilumos poreikis pastato šildymui per mėnesį Q m, kwh Q m hs Q hs projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui per mėnesį, kwh. 1 šildymo sistemos reguliavimo įtaisų naudingumo koeficientas 2 šilumos šaltinio naudingumo koeficientas, 3 pastato šildymo sistemos magistralinių skirstomųjų vamzdynų termoizoliacijos naudingumo koeficientas, 4 šildymo sistemos hidraulinio suderinimo įrangos naudingumo koeficientas Projektinis metinis šilumos poreikis pastato šildymui Q a, kwh, nustatomas sudedant visų mėnesių projektinius šilumos poreikius šildymui Q ; Q a Q m Q m mėnesio projektinis šilumos poreikis pastatui šildyti, kwh VGTU, Pastatų energetikos katedra 47 Naudingumo koeficientai Temperatūros reguliavimo įtaisų šildymo sistemoje naudingumo koeficiento 1 vertės Šildymo sistemos temperatūros reguliavimo apibūdinimas Naudingumo koeficientas, 1 Rankinis patalpos šildymo prietaisų reguliavimas ir nėra šildymo sistemos reguliavimo įtaisų 0,88 Rankinis temperatūros šildymo sistemoje reguliavimas 0,91 Rankinis šilumos šaltinio temperatūros reguliavimas ir termostatiniai šildymo prietaisų ventiliai 0,93 Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą, nėra šildymo prietaisų termostatinių ventilių 0,94 Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą (šildymo reguliavimo kreivė keičiama) ir (ar) patalpų termostatu 0,95 Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą ir šildymo prietaisų termostatiniais ventiliais 0,97 Šildymo sistema reguliuojama pagal išorės temperatūrą (šildymo reguliavimo kreivė keičiama) ir (ar) patalpų termostatais bei šildymo prietaisų termostatiniais ventiliais 0,98 Šildymo sistema reguliuojama pagal centrinį patalpų termostatą ir šildymo prietaisų termostatiniais ventiliais (vieno dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai) 0,98 Šildymo sistemos vamzdynų termoizoliacijos naudingumo koeficientas, 3 Apibūdinimas Naudingumo koeficientas, 3 Vamzdynų termoizoliacija atitinka [4.12] reikalavimus 0,97 Vamzdynų termoizoliacija neatitinka [4.12] reikalavimų 0,9 VGTU, Pastatų energetikos katedra 48 24

25 Naudingumo koeficientai Šilumos šaltinio 2 Šilumos šaltinio apibūdinimas 2 Šilumos tinklai, rankinis reguliavimas 0,9 Šilumos tinklai, automatinis reguliavimas 1 Dujinis katilas, rankinis reguliavimas 0,8 Dujinis katilas, automatinis reguliavimas 0,94 Dujiniai spindulinio šildymo prietaisai 1 Skysto kuro katilas, rankinis reguliavimas 0,75 Skysto kuro katilas, automatinis reguliavimas 0,87 Kieto kuro katilas, rankinis reguliavimas 0,7 Kieto kuro katilas, automatinis reguliavimas 0,85 Šildymas elektra, rankinis reguliavimas 0,9 Šildymas elektra, automatinis reguliavimas 1 Šiluminis siurblys 1,1 Krosnys 0,5 Židiniai 0,4 Šildymo sistemos hidraulinio suderinimo įrangos naudingumo koeficientas, 4 Hidraulinio suderinimo įrangos apibūdinimas Naudingumo koeficientas, 4 Yra hidraulinio suderinimo (balansiniai) ventiliai ir cirkuliacinis siurblys 0,99 Yra tik cirkuliacinis siurblys 0,96 Nėra hidraulinio suderinimo (balansinių) ventilių ir cirkuliacinio siurblio 0,92 VGTU, Pastatų energetikos katedra 49 Mėnesio projektinis šilumos poreikis patalpos šildymui Q h, kwh Q h Q en + Q v o Q hg Q en mėnesio šilumos poreikis projektiniams šilumos nuostoliams per atitvaras padengti, kwh. Q v mėnesio šilumos poreikis projektiniams šilumos nuostoliams dėl vėdinimo padengti, kwh. Q hg mėnesio projektinis šilumos prietėkis į patalpą, kwh. o koeficientas, įvertinantis į patalpą patenkančios šilumos suvartojimo dalį, kai santykis Q hg /(Q en +Q v ) Q en = [(H el +H )( i - em )]t Q g ^ 1 ^ m m 1 3 Qg [ H g ( i e) H gi imcos 2 H ge emcos 2 ] t 2410 ; Q v = [H ev ( i - em )24t wv t10-3 /168]+ [H in(nv) ( i - em )24t10-3 ] +[H de ( i - em )t ] Q hg = [ sg t ]+ [ ig t ] id = ( n t n + i t i + wn t wn + wd t wd )/168 Q m Q hs Q a Q m ; VGTU, Pastatų energetikos katedra 50 25

26 Kiek mokės gyventojai? Apskaičiuoti kiek mokės gyventojai už gyvenamojo namo suvartotą šilumą patalpų šildymui ir vėdinimui per šildymo sezoną (nevertinus šilumos įtaisų naudingumo koeficientų), kai duota savitieji šilumos nuostoliai per atitvaras 1 k, dėl infiltracijos 0,3 k, dėl natūralaus vėdinimo 0,2 k, šilumos poreikiai dėl mechaninio vėdinimo 70 MWh, šilumos poreikiai per aitvaras besiribojančias su gruntu šilumos nuostoliams padengti 30 MWh, šilumos pritėkiai 50 MWh, patalpų vyraujanti temperatūra 21 C, lauko skaičiuotina temperatūra minus 20 C, vidutinė šildymo sezono temperatūra 1 C, vidutinė metinė lauko oro temperatūra 6,7 C, koeficientas (η o ), įvertinantis į patalpą patenkančios šilumos suvartojimo dalį 0,7, laikotarpis 200 parų, 1 kwh šilumos kaina 0,22 Lt. (1+0,3+0,2)(21 1)*24*200*10 3 =144 MWh ,7*50=209 MWh 209*10 3 *0,22=45980, t.y. 46 t.lt VGTU, Pastatų energetikos katedra 51 Energijos balansas norminės sąlygos Norminių sąlygų reikalavimai nustatyti remiantis ilgalaikiais lauko oro temperatūrų stebėjimais ir higienos normų reikalaujamomis patalpų temperatūromis. Faktiniai vartojimo duomenys, visų pirma disponuojami tiekiamos energijos skaitiklių parodymai, objektyviai šių sąlygų neatitinka. Energijos vartojimo rodikliai skaičiuojami ir patikimai lyginami gali būti tik esant norminėms sąlygoms. Norint teisingai įvertinti energijos taupymo galimybes, reikia žinoti ar kitaip įvertinti pastato energijos sąnaudas prieš ir numatomą energijos poreikį po energiją taupančių priemonių įgyvendinimo kiekvienai priemonei. Universalumu pasižymi pastato energijos vartojimo efektyvumo charakteristika, leidžianti gana objektyviai lyginti panašios paskirties pastatus q DL QŠV, f A ( t - t ) z bpl int, f ext, f f 26

27 Pastato šiluminės charakteristikos Šiluminės charakteristikos, q q [W/m 2 ] q [W/m 3 ] q [W/m 2 DL] Jei turime faktinius šilumos suvartojimus: q [kwh/m 2 ] q [kwh/m 2 DL] Dienolaipsniai yra apskaičiuojami kaip šildymo periodo trukmės paromis ir skirtumo tarp patalpos ir vidutinės išorės oro temperatūrų sandauga. Pvz., jei patalpos oro temperatūra lygi 18ºC, o vidutinė išorės oro temperatūra lygi -5ºC, tuomet paros laipsnių diena paskaičiuojama taip: (18-(- 5))x1=23 LD. Laipsniadienių skaičius norminiais metais yra