5.2. ARTERINIO KRAUJO SLĖGIO NUSTATYMAS AKUSTINĖS INDIKACIJOS IR KOMPIUERINIU OSCILOMETRINIU METODU

Transcript

1 5.2. ARTERINIO KRAUJO SLĖGIO NUSTATYMAS AKUSTINĖS INDIKACIJOS IR KOMPIUERINIU OSCILOMETRINIU METODU Darbo užduotys Užregistruokite slėgio pakitimus kraujagyslių sistemoje. Nustatykite akustinio signalo įtampos ir laiko parametrus. Apskaičiuokite sistolinį ir diastolinį kraujo slėgį. Teorinės temos Skysčiai. Jų fizinės savybės. Skysčių tekėjimas siaurais vamzdžiais. Bernulio lygtis. Puazeilio ir Hageno dėsnis. Skysčių klampa. Kraujotakos sistemos fizikinis modelis. Širdies darbas. Kraujo slėgio matavimas. Hemodinamika. Širdies kraujagyslių sistemos fizikinis modelis. Kraujo slėgis. Kraujas teka nuolatiniu ratu, kurį sudaro kelių tūkstančių kilometrų ilgio kraujagyslės. Iš jų kapiliarų, km ilgio labai lanksčių vamzdelių, tinklas (5.2.1 pav.). Iš širdies ir įvairaus skersmens kraujagyslių sudaryta širdies ir kraujagyslių sistema, kurios pagrindinė funkcija yra užtikrinti nepertraukiamą kraujo tekėjimą kraujagyslių sistemoje. Tokios kraujotakos fizikinį modelį galima įsivaizduoti kaip uždarą, neturinčią ryšio su atmosfera, labai išsišakojusią, užpildytą skysčiu ir turinčią elastingas sieneles vamzdelių sistemą (5.2.2 pav.). Kraujo tekėjimą širdis), modelyje guminė kriaušė (G). Suspaudus guminę kriaušę, joje esantis skysčio tūris prasiskverbia per vožtuvą K 1 į vamzdelių sistemos A pusę, sukeldamas skysčių tekėjimą sistemos B pusėje. Kai vožtuvas K 1 užsidaro, kriaušė išsiplečia, o per vožtuvą K 2 iš B pusės į kriaušę patenka atitinkamas skysčio tūris. Šios sistemos ypatumas (ypač vidurinėje jos dalyje) tai laipsniškas bei daugkartinis pav. Širdies kraujagyslių sistemos Adaptuota pagal: FBML A kraujo slėgio matavimas akustinės indikacijos būdu 1

2 vamzdelių išsišakojimas. Vidurinė dalis sudaryta iš trumpų, lygiagrečių, mažo skersmens vamzdelių, kuriu, bendra skerspjūvio suma yra tokia, kad skysčio greitis joje sumažėja iki nulio. Vidinė trintis į vamzdelių sieneles didelė. Ši sistemos dalis labiausiai priešinasi skysčių tekėjimui ir todėl čia maksimaliai krenta skysčio dinaminis slėgis. Kita sistemos ypatybė - tai vamzdelių sienelių elastiškumas. Po kriaušės suspaudimo skysčiui patekus į sistemos A dalį, slėgis vamzdelyje pakyla, elastinės indo sienelės išsiplečia patalpindamos skysčio perteklių (5.2.2 pav., b). Po to vamzdelio sienelės po truputį traukiasi, o skysčio perteklius perstumiamas į kitas sistemos dalis, kurių sienelės taip pat išsiplečia (5.2.2 pav., c). Vėliau sienelės po truputį susitraukia stumdamas skystį į kitus vamzdelius. Todėl skysčio tekėjimas palaipsniui tampa tolygus. A K 1 K 2 B A K 1 K 2 B A K 1 K 2 G G G B a b c pav. Širdies kraujagyslių sistemos fizikinis modelis Pradinis slėgis užtikrinantis kraujo tekėjimą kraujagyslių sistema, atsiranda dirbant širdžiai. Todėl panagrinėsime reiškinius, vykstančius didžiajame kraujo apytakos rate. Po kiekvieno kairiojo širdies skilvelio susitraukimo į aortą, kurioje jau yra kraujo, patenka taip vadinamas smūginis kraujo tūris (apie ml kraujo). Tada aortos vožtuvai užsidaro. Papildomas kraujo tūris, patekęs į aortą, joje padidina slėgį ir ištempia jos sieneles. Padidėjusio slėgio banga (vadinama sistoline) sukelia kraujagyslių sienelių virpėjimą, plintantį tamprios bangos pavidalu išilgai stambiųjų arterijų. Ši banga vadinama pulso banga. Jos greitis priklauso nuo sienelių tamprumo ir apytiksliai lygus v 6-8 m/s. Širdies atsipalaidavimo metu (vadinamo diastole) aortos sienelės palaipsniui traukiasi (iki pradinės padėties) ir stumia kraują į stambiąsias arterijas. Jų sienelės taip pat išsitempia ir po to susitraukia stumdamos kraują į tolimesnes kraujagysles. Todėl kraujo srautas tolygiai 0,3 0,5 m/s greičiu teka stambiomis kraujagyslėmis. Esant tokiam kraujo tekėjimui tik dalis energijos, širdies raumenims susitraukiant, betarpiškai perduodama kraujo masei aortoje ir virsta kinetine energija. Visa likusi energijos dalis virsta stambių kraujagyslių (daugiausia aortos) elastinių sienelių tempimo deformacijos potencine energija. Po to širdies raumens atsipalaidavimo metu palaipsniui stambiosioms kraujagyslėms grįžtant į pradinę padėtį perduodama kraujo masei. Kraujo kiekis Q, pratekantis per kraujagyslių sistemos skerspjūvį per laiko vienetą, vadinamas tūriniu kraujo greičiu. Jis priklauso nuo slėgių skirtumo (atkarpos pradžioje bei pabaigoje) ir pasipriešinimo kraujo tekėjimui. Skaičiuojant kraujagyslių sistemos tūrinį greitį atskirose atkarpose 4 naudojama Puazeilio ir Hageno formulė ( p1 p2 R Q ; čia p 1 - slėgis atkarpos pradžioje, p 2 l 8 slėgis atkarpos pabaigoje, l atkarpos ilgis, R vamzdelio spindulys, η - skysčio dinaminė klampa.). Kadangi energija prarandama deformuojantis elastinėms sienelėms, išsišakojimo vietose neišvengiami sūkuriai, todėl kraujo pasipriešinimas kraujagyslių sistemoje realiai yra didesnis, nei skaičiuojamas pagal formulę. Pasipriešinimas kraujo tėkmei, taip pat slėgio kritimai įvairiose kraujagyslių sistemos dalyse gana skirtingi. Jie priklauso nuo bendro kraujagyslių skersmens bei išsišakojimų skaičiaus. Didžiausias kraujo slėgio kritimas apie 50 pradinės vertės vyksta arteriolėse. Arteriolių skaičius šimtus kartų didesnis nei didžiųjų arterijų (nors jų bendras kraujagyslių skersmuo yra tik truputį didesnis FBML A kraujo slėgio matavimas akustinės indikacijos būdu 2

3 nei arterijų). Bendras kapiliarų skaičius dar didesnis, bet jų ilgis yra labai mažas, todėl slėgio kritimas juose yra pakankamai žymus, bet mažesnis nei arteriolėse. Venų tinkle, kurių skerspjūvio plotas vidutiniškai du kartus didesnis už arterijų skerspjūvio plotą, kraujo tekėjimo greitis nedidelis ir slėgio kitimai nežymūs. Prie širdies didžiosiose venose slėgis yra keliais šimtais gyvsidabrio stulpelio milimetrais mažesnis nei atmosferos. Tokiomis sąlygomis kraujas teka dėl krūtinės ląstos prisiurbiančio poveikio įkvepiant. v, m/s p, mmhg Stambiosios arterijos v p Arteriolės Kapi- liarai Venos Didžioji vena pav. Slėgio p kitimo ir kraujo tekėjimo greičio v grafikas pagrindinėse kraujagyslėse paveiksle pateiktas slėgio pokyčių ir kraujo tekėjimo greičio grafikas pagrindinėse kraujagyslėse. Kraujo tekėjimas kraujagyslėmis ir jo pasiskirstymas priklauso ne tik nuo širdies darbo, bet ir nuo bendro kraujagyslių skersmens (elastinės kraujagyslių sienelės turi lygius raumeninius audinius, nuo jų susitraukimo priklauso kraujagyslės spindis). Taip pat įtakos turi ir cirkuliuojančio kraujo kiekis bei jo klampa. Visus šiuos faktorius apsprendžia centrinė nervų sistema. Normaliomis sąlygomis kraujagyslių sistema yra uždara ir neturi sąlyčio su atmosfera. Kraujagyslės išsidėsčiusios įvairiomis kryptimis. Tačiau dauguma arterinių ir veninių kraujagyslių, kuriomis kraujas teka priešingomis pusėmis, viena kitos atžvilgiu yra išsidėsčiusios lygiagrečiai. Šios kraujagyslės tarpusavyje jungiasi kapiliarais, todėl galima laikyti, kad kraujo hidrostatinis slėgis juose, kaip ir susisiekiančiuose induose, vienodas ir į kraujotakos sistemą žiūrėti kaip horizontalių vamzdelių sistemą. Pažeidus kraujagyslių sistemą (vyksta sąveika su atmosfera) pasireiškia kraujo hidrostatinis slėgis. Visi žinome, kad norint sumažinti kraujo tekėjimą iš pažeistos kraujagyslės dalies, ją reikia iškelti į viršų. Normaliomis sąlygomis kraujo tekėjimas - laminarus. Pažeidus kai kurias sąlygas, pavyzdžiui, staigiai sumažėjus kraujagyslių spindžiui, nepilnai atsidarant arba, atvirkščiai, nepilnai užsidarant širdies arba aortos vožtuvams, (todėl atsiranda garsai, vadinami širdies ūžesiais), kraujo tekėjimas tampa turbulentinis. Slėgį kraujagyslėse galima išmatuoti keliais būdais: tiesioginiu (invaziniu) ir netiesioginiu (neinvaziniu). Tiesioginiu (invaziniu) būdu matuojant kateteris arba kaniulė, kuri guminiu vamzdeliu sujungta su manometru, įkišama į kraujagyslės spindį. Taip eksperimentiškai kraujo slėgis matuojamas gyvūnams. Chirurginių operacijų metu širdies plote slėgis matuojamas įvedus į vieną iš stambiųjų kraujagyslių polietileno zondą. Netiesioginiu (neinvaziniu) - naudojamas sfigmomanometras (sfigmomanomètras [sphygmos + manometras], aparatas arteriniam kraujo slėgiui matuoti), kuris gali būti mechaninis, gyvsidabrinis ar elektroninis. Slėgis arterijoje keičiamas ją spaudžiant iki tol, kol nustoja tekėti kraujas. Tuo metu slėgis arterijoje yra artimas išoriniam slėgiui paveiksle pavaizduoti prietaisai skirti arterinio kraujo slėgiui matuoti. Tokių prietaisų pagrindinės dalys yra manžetė (M) sujungta su rankine pompa (R), nuorintuvu (O) ir manometru (N). FBML A kraujo slėgio matavimas akustinės indikacijos būdu 3

4 M N N N R O P O M R M R P O P a b c pav. Prietaisai arteriniam kraujo slėgiui matuoti: a, b analoginiai, c skaitmeninis Darbo priemonės ir prietaisai Manžetė, fonendoskopas, rankinė pompa, stiprintuvas, slėgio-įtampos keitiklis, skaitmeninis osciloskopas, kompiuteris. Darbo metodika Arterinis kraujo slėgis (AKS) Arterinis kraujo slėgis (AKS) tai kraujo slėgis, spaudžiantis vidinę arterijos sienelę. Kraują širdis turi išstumti tam tikru slėgiu, kad jis pasiektų vidaus organus. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo slėgis išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis skaičius, rodo širdies susitraukimo sukurtą slėgį ir yra vadinamas sistoliniu; antrasis, mažesnysis skaičius, rodo slėgį kraujagyslėse tarp širdies susitraukimų ir yra vadinamas diastoliniu. Arteriniam kraujo slėgiui matuoti dažniausiai taikomi du metodai: Tradicinis ir Oscilometrinis. Tradicinis metodas: tai metodas, kai į manžetę pripumpuojamas oras ir visiškai sustabdoma kraujotaka arterijoje, tada po truputį išleidžiamas oras. Kai slėgis manžetėje susilygina su slėgiu arterijoje, kraujo srovė per suspaudimo zoną teka sukeldama garsus, kurie girdimi fonendoskopu. Šie garsai reiškia, kad slėgis manžetėje (rezultatai matomi manometre) lygūs slėgiui arterijoje. Taip nustatomas sistolinis ir diastolinis slėgis. Šio metodo privalumas tai, kad jis pripažintas kaip oficialus etalonas neinvaziniu būdu nustatant arterinio kraujo slėgio reikšmes. Šio metodo trūkumai keli: - reikia specialaus aparato ir fonendoskopo naudojimo įgūdžių; - neįpratus matuoti, gaunami netikslūs rezultatai; taip pat matavimo rezultatams įtaką gali daryti bloga klausa ar regėjimas, išsiblaškymas, pašaliniai garsai, oro išleidimo greitis; be to matuojant kraujo slėgį tokiais matuokliais, kraujo slėgis dažnai būna apvalinamas iki 0 arba 5; techniškai sudėtingas, pačiam pacientui sunku pasimatuoti (didėja klaidų tikimybė). Oscilometrinis metodas: Tai metodas, kai į manžetę pripumpuojamas oras ir visiškai sustabdoma kraujotaka arterijoje, tada po truputį išleidžiamas oras. Kai spaudimas manžetėje susilygina su spaudimu arterijoje, kraujo srovė, tekėdama per suspaudimo zoną, sukelia manžetėje oro pulsaciją, kurią registruoja skaitmeninis aparatas. Šio metodo privalumas: nepriklauso nuo matuotojo individualių savybių (geros klausos ar regos ir t.t.); šiam metodui triukšmingumas nedaro jokios įtakos; nereikia FBML A kraujo slėgio matavimas akustinės indikacijos būdu 4

5 specialaus apmokymo; paprasta technologija pacientui lengva pasimatuoti kraujo slėgį pačiam. Šio metodo trūkumai: matavimo metu negalima judėti, judinti rankų, kalbėti. Tiksliam AKS nustatymui būtina laikytis šių taisyklių: Ne mažiau 10 min. prieš matavimą žmogus turi ramiai sėdėti ar gulėti, nevalgyti, nerūkyti, nesinervinti. AKS matuojamas gulinčiam ar sėdinčiam. Manžetė uždedama iš anksto (1-2 min. laikoma uždėta, nepučiant į ją oro kraujagyslių ir nervų adaptacijai). Matuojant sėdinčiam, ranka laikoma 45 0 kampu liemens atžvilgiu. Manžetė turi būti širdies aukštyje. Manžetė turi būti standžiai uždedama žasto vidurinėje dalyje visiškai išspaudus iš jos orą. Reikalaujama, kad manžetės plotis atitiktų 40 % žasto apimties. Pirmą kartą matuojant kartu čiuopiama stipininė arterija, oro pripučiame iki pulso išnykimo ir dar mmhg. Antram matavimui pripučiame nežymiai daugiau negu buvo sistolinis AKS. Išleidžiamas oras iš manžetės 2 mm per sekundę greičiu. AKS vertinamas 2 mm tikslumu. Mažinant oro spaudimą manžetėje, susidaro šie garsiniai reiškiniai: I Sistolinių (silpnų) tonų fazė II Sistolinių ūžesių fazė III Stiprių sistolinių tonų fazė IV Tonų staigaus ir žymaus susilpnėjimo fazė V Tonų išnykimo fazė Sistolinis AKS vertinamas nuo pirmo aiškaus, stipraus tono (III fazė), diastolinis staigaus tonų susilpnėjimo fazė (IV fazė, tai taip vadinamas I diastolinis). II diastolinis visiškas tonų išnykimas V fazė. Matuojant kraujospūdį reikia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus: Prieš pradedant matuoti kraujo slėgį, reikia keletą minučių ramiai pasėdėti. Tiriamasis turi sėdėti patogiai atsirėmęs į kėdės atlošą. Atsmaukta rankovė neturi veržti žasto. Dilbis turi būti padėtas ant horizontalaus paviršiaus delnu į viršų, ranka šiek tiek sulenkta per alkūnę, raumenys atpalaiduoti. Naudokite standartinę manžetę (guminės pripučiamosios dalies ilgis cm, plotis 35 cm). Jei ranka storesnė ar plonesnė už vidutinę, didesnę ir mažesnę manžetes. Vaikams naudokite vaikiškas manžetes. Manžetė turi būti uždedama širdies lygyje, nepaisant to, kokia ligonio padėtis Ją reikia uždėti širdies lygyje taip, kad apatinis kraštas būtų 2-3 cm aukščiau alkūnės linkio. Matuojant skaitmeniniu matuokliu, manžetės vamzdelis turi būti žasto arterijos protekcijoje. Manžetė vyniojama tampriai, tačiau neveržiant žasto. Arterinis kraujo slėgis skirtingose rankose gali skirtis.todėl AKS matuojamas tos pačios rankos, kurios iš patirties žinoma, kad rezultatai blogesni. Balionėliu reikia pripūsti oro į manžetę iki mm Hg slėgio, jei kraujo slėgis didesnis, įpūsti oro papildomai. Orą iš manžetės leisti 2-3 mm Hg/s. Automatiniai aparatai tai padaro patys. Sistolinį ir diastolinį kraujospūdį nustatykite atitinkamai pagal I ir V (tonai visai išnyksta) tonų fazę. Sistolinis (dar vadinamas viršutiniu) spaudimas nustatomas pasigirdus pirmiems silpniems, tačiau aiškiai girdimiems ir pamažu stiprėjantiems tonams. Diastolinis (dar vadinamas apatiniu) spaudimas fiksuojamas tonams išnykus. Kai būtina serija iš 2-3 matavimų, tarp matavimų padarykite ne mažesnę kaip 1 minutės pertrauką, bet tada galutiniu rezultatu laikomas šių matavimų vidurkis. Darydami pertrauką, nepamirškite atpalaiduoti manžetę. FBML A kraujo slėgio matavimas akustinės indikacijos būdu 5

6 Oscilometrinis - akustinis indikacijos būdas. Struktūrinė kraujo slėgio matavimo sistemos elektrinė schema parodyta paveiksle. Elektrinė grandinė sąlyginai padalinta į dvi dalis: pirmoje matomi elektrinio maitinimo šaltinio elementai, ~ 220 V ~ 9 V maitinimo šaltinis U st 5 V C 1 C 2 P/U R 2 R pl R 1 C 3 matavimo įrenginys pav. Kraujo slėgio matavimo sistemos elektrinė struktūrinė schema antrojoje - matavimo įrenginys. Matavimo įrenginį sudaro slėgio-įtampos keitiklis P/U, įtampos daliklis (R 1 ), (R 2 ), derinamas rezistorius (R pl ), skirtas prietaiso suderinimui su osciloskopu, ir filtruojantis elementas (C 3 ). Matavimo įrenginys suderintas su osciloskopu taip, kad išėjimo įtampos priklausomybė nuo slėgio būtų 10 mv/1 mmhg. Kraujo slėgio matavimo sistemos struktūrinė schema parodyta paveiksle. Rankinės pompos (RP) pagalba manžetėje (M) yra sudaromas slėgis P, aukštesnis už sistolinį P sist. Manžetėje slėgį sumažiname RP slėgio reguliatoriaus nuorintuvu. Kai P P sist, paciento kraujagyslėmis pradeda tekėti kraujas, sukeldamas manžetėje slėgio pokyčius P. Šie slėgio pokyčiai kartojasi širdies tvinksnių dažniu. Tuo pačiu kraujo tėkmė sukelia akustinius virpesius fonendoskopo (F) membranoje. arba a b pav. Kraujo slėgio matavimo akustiniu indikaciniu būdu sistemos struktūrinė schema: M - manžetė, F - fonendoskopas, RP - rankinė pompa, P/U - slėgio-įtampos keitiklis, OS - skaitmeninis osciloskopas, K - kompiuteris Manžetėje (M) sukurti slėgio pokyčiai P keitiklyje P/U virsta elektriniais virpesiais, kurie matomi skaitmeninio osciloskopo OS (arba kompiuterio K) monitoriuje. Osciloskope nuskaitomi nuolatinės įtampos sando reikšmė ir apskaičiuojamas P sist. Tam apskaičiuojama signalo įtampos amplitudinė vertė: U m Ak; (5.2.1) čia A matomo signalo vaizdo vertikalus ilgis (langeliais ir/arba jų dalimis), k įtampos kreipimo koeficiento vertė. Žinant sąryšį 10 mv 1 mmhg, galima apsiskaičiuoti P sist. Kai P P diast, manžetėje nyksta slėgio pokyčiai P, taip pat ir akustinis signalas fonendoskopo F membranoje. Tada analogiškai apskaičiuojamas P diast. FBML A kraujo slėgio matavimas akustinės indikacijos būdu 6

7 Išmatuojamas kraujo slėgis tradiciniu - akustinės indikacijos būdu Užtvirtinus manžetę (N) ant žastikaulinės rankos dalies ir sustačius prietaisus taip, kad būtų patogu juos stebėti, užčiuopiamas arterijos pulsas ir truputį aukščiau alkūnės sulenkimo pridedamas fonendoskopas (F) (5.2.7 pav.) Rankine pompa (RP) manžetė pripildoma oru (slėgis 0-20 mmhg aukštesnis nei tas, kurio metu dar jaučiamas pulsas arterijoje) Manžetėje slėgis mažinamas nuorintuvu (O). Slėgiui mažėjant fonendoskopo ausinėse aiškiai girdimi tonai. Pirmųjų tonų atsiradimas atitinka maksimalų, arba sistolinį slėgį P sist., kuris fiksuojamas manometru Staigus tonų išnykimas atitinka minimalų, arba diastolinį slėgį P diast., kuris taip pat fiksuojamas manometru. F RP M O N pav. Kraujo slėgio matavimo pavyzdys Išmatuojamas kraujo slėgis oscilometriniu - akustinės indikacijos būdu. 1. Manometras keičiamas į slėgio-įtampos keitiklį, kuris sujungtas su osciloskopu, o pastarasis prietaisas, tiesiogiai sujungtas su kompiuteriu (5.2.6 b pav.). 2. Įjungus kompiuterį tiesiai iš darbalaukio paleidžiama DSO-2150 USB programa. Tai 2 kanalų osciloskopas (5.2.8 pav.). 3. Po programos paleidimo yra būtina nusistatyti tinkamus darbui parametrus. Matavimams osciloskopu jo 1-asis kanalas nusistatomas ties centru, įtampos kreipimo koeficiento vertė 10 mv/lang., o 2-asis - keturiomis padalomis žemiau nuo centro (ties apatine osciloskopo ekrane matoma padala), įtampos kreipimo koeficiento vertė 200 mv/lang. Skleidimo indikatoriaus vertė 2 s/lang. arba 4 s/lang. (5.2.9 pav.) pav. Vaizdas kompiuterio ekrane 4. Rankinės pompos pagalba sukuriami amplitudės pokyčiai 2-ame osciloskopo kanale t.y. 2-ojo kanalo liniją pakeliama kelias padalas aukštyn nuo centro (ties vidurine osciloskopo ekrane matoma padala). Osciloskopo 1-ame kanale turi būti gerai matomi slėgio P sukurti įtampos pokyčiai, tuo metu fonendoskope gerai girdimi širdies tvinksniai. ( pav.). 5. Gautas atvaizdas išsaugomas darbalaukyje JPG formatu. 6. Iš gauto atvaizdo apskaičiuojamas tiriamojo signalo periodas T ir dažnis ν: T Bk 1 ; = 1/T; (5.2.2) pav. Vaizdas kompiuterio osciloskopo ekrane k 1 k 2 k 3 FBML A kraujo slėgio matavimas akustinės indikacijos būdu 7

8 čia B matuojamojo signalo vaizdo horizontalus ilgis (langeliais ir/arba jų dalimis), k 1 skleidimo indikatoriaus vertė (pvz. 2 s/lang. arba 4 s/lang.). 7. Apskaičiuojamas žmogaus pulsas (tvinksnių skaičius per minutę): B 60 pulsas (min -1 ) T pulsas 60 (min -1 ) (5.2.3) Rankinės pompos pagalba sukuriami amplitudės pokyčiai 2- ame osciloskopo kanale t.y. 2-ojo kanalo liniją pakeliama kelias padalas aukštyn ties aukščiausia osciloskopo ekrane matoma padala. 8. Tolygiai mažinamas slėgis nuorintoju. Kai P manžetėje priartėja prie P sist., kraujagyslėmis pradės tekėti kraujas, sukeldamas manžetėje slėgio pokyčius P, kraujo tėkmė sukels akustinius virpesius fonendoskopo membranoje. Tuo metu užsukama nuorintojo varžtas užfiksuojamas vaizdas osciloskope ( pav.). 9. Toliau mažinant slėgį nuorintuvu. Kai slėgis P manžetėje priartėja prie P diast, nyksta slėgio pokyčiai P manžetėje, taip pat ir akustinis signalas fonendoskopo membranoje (garsų nebegirdėsite). Tuo metu užsukama nuorintojo varžtas užfiksuojamas vaizdas osciloskope ( pav.). 10. Gautas atvaizdas išsaugomas darbalaukyje JPG formatu. 11. Apskaičiuojamas U sist. ir U diast pav. Vaizdas kompiuterio osciloskopo ekrane U sist. A s k 3 ; (5.2.4) pav. Vaizdas kompiuterio osciloskopo ekrane U diast. A d k 3 ; (5.2.5) čia A s, A d matomo signalo vaizdo vertikalus ilgis (langeliais ir/arba jų dalimis), k 3 įtampos kreipimo koeficiento vertė (pvz. 200 mv/lang.). 12. Žinant sąryšį 10 mv 1 mmhg apsiskaičiuojama sistolinis slėgį P sist. ir diastolinis slėgis P diast Dar kartą patikrinamas kraujo slėgis tradiciniu būdu (aparatu sujungtu su manometru). A sist. A diast. FBML A kraujo slėgio matavimas akustinės indikacijos būdu 8