Specialieji analizės skyriai
|
|
- Ξενοφών Κακριδής
- 5 χρόνια πριν
- Προβολές:
Transcript
1 Specialieji analizės skyriai.
2 Trigonometrinės Furje eilutės Moksle ir technikoje dažnai susiduriame su periodiniais reiškiniais, apibūdinamais periodinėmis laiko funkcijomis: f(t). 2 Paprasčiausia periodinė funkcija: y= Asin t, su periodu T = 2π/ω, kur ω dažnis. Iš tokių paprasčiausių periodinių funkcijų galima sudaryti sudėtingesnių. Aiškų, kad turime sudėti skirtingų dažnių funkcijas, nes sudėję vienodo dažnio sinusus, vėl gautume to paties dažnio sinusą f( x) g( x) h( x) x 1
3 Atvirkštinis klausimas: ar galima duotąją periodinę funkciją φ(t) su periodu T, išreikšti sinusų suma? Pasirodo, kad gana daug funkcijų galima taip išreikšti, bet reikia imti begalinį kiekį dėmenų: Trigonometrinės Furje eilutės t= A A 1 sin t 1 A 2 sin 2 t 2... = A n =1 A n sin n t n. 3 Jeigu kiekvieną sinusą laikysime harmoninių svyravimų, tai galime sakyti, kad sudėtingą judėjimą, aprašoma funkcija φ(t), išskaidėme atskirais harmoniniais svyravimais. Periodinės funkcijos skaidymas į harmonikas procesas vadinamas harmoninė analizė.
4 Trigonometrinės Furje eilutės 4 Pažymėkime x=t= 2 T t, t= x = f x. Funkcija f(x) irgi bus periodinė, bet su periodu 2π. Tuomet f x= A n=1 A n sinnx n = A n=1 A n sin nx cos n cosnx sin n. Pažymėję A = a 2, A n sin n =a n, A n cos n =b n gauname, kad periodinė su periodu 2π funkcija f(x) išreiškiama trigonometrine eilute f x= a 2 a n cosnxb n sin nx. n=1
5 Funkcijų ortogonalumas Funkcijos f(x) ir g(x) vadinamas ortogonaliomis atkarpoje [a; b], jei 5 b a f xgxdx =. Funkcijų seka {φ n (x)} vadinama ortogonalia atkarpoje [a; b], jei b n x m xdx =, n m. a Pvz., 1, cos x,sin x,cos2 x,sin 2 x, cos3 x,sin 3 x,... Funkcijų seka {φ n (x)} vadinama ortonormuota atkarpoje [a; b], jei b n x m xdx = a {, n m, 1, n=m.
6 Furje eilutė ir jos koeficientai Tarkime, kad periodinę su periodu 2π funkciją f(x) galima išreikšti trigonometrine eilute, tolygiai konverguojančia atkarpoje [-π; π]: 6 Kaip rasti koeficientus a, a n, b n? Integruojame f x= a 2 a n cosnxb n sin nx. n=1 f xd x = a 2 d x n=1 a n cosnx d xb n sin nxd x. = = Taigi a = 1 f xd x.
7 Furje eilutė ir jos koeficientai Norėdami rasti a n, dauginame iš cos mx ir integruojame: 7 f xcos mx d x = a cosmx d x 2 = n=1 a n cosmx cos nx d xb n cosmx sin nx d x. = {, m n, m=n = Taigi f xcos nxd x = a n cos 2 nx d x = a n ir a n = 1 f xcos nxd x.
8 Furje eilutė ir jos koeficientai Norėdami rasti b n, dauginame iš sin mx ir integruojame: 8 f xsin mx d x = a sin mx d x 2 = n=1 a n cosnxsin mx d xb n sin mx sin nxd x. = = {, m n, m=n Taigi f xsin nx d x = b n sin 2 nx d x = b n ir b n = 1 f xsin nxd x.
9 Furje eilutė ir jos koeficientai 9 Skaičiai a, a n, b n vadinami funkcijos f(x) Furje koeficientais, o trigonometrinė eilutė - funkcijos f(x) Furje eilute. f x= a 2 a n cosnxb n sin nx. n=1 Įrodysime, kad periodinės su periodu 2π funkcijos integravimo intervalą galime pakeisti bet kuriuo kitu intervalu [a; a+2π]. a 2 I = a f xd x = a 2 f xd x a 2 f xd x 2 f xd x. Paskutiniame integrale darome keitinį x = 2π + t, dx = dt : a 2 2 a f x d x = a f 2td t = f tdt.
10 Gauname, kad Furje eilutė ir jos koeficientai a 2 I = a 2 f xd x = f xd x. 1 Įrašę vietoje a = -π, turime 2 I = f xd x = f xd x. Taigi, Furje koeficientų formules galima užrašyti taip: a 2 a = 1 a f x d x a2 a n = 1 a f xcos nxd x, n N a2 b n = 1 a f xsin nxd x, n N
11 Furje eilutė ir jos koeficientai Matome, kad Furje koeficientus galima apskaičiuoti bet kuriai integruojamai atkarpoje [-π; π] funkcijai su periodu 2π. Ar visada Furje eilutė konverguoja? 11 Funkcija f(x) vadinama dalimis monotonine intervale, jei šį intervalą galima išskaidyti į baigtinį dalinių intervalų skaičių, tokių, kad kiekviename daliniame intervale funkcija f(x) yra monotoninė. Jei funkcija f(x) yra periodinė su periodu 2π ir dalimis monotoninė intervale [a; a+2π], tai šios funkcijos Furje eilutė konverguoja visose R taškuose. Tolydumo taškuose eilutė konverguoja į f(x), trūkio taškuose - į f x f x 2
12 Lyginių ir nelyginių funkcijų Furje eilutės 12 Jei funkcija f(x) lyginė, tai a a a f x d x = 2 f x d x Jei funkcija f(x) nelyginė, tai a a f xd x =.
13 Lyginių ir nelyginių funkcijų Furje eilutės Jei funkcija f(x) yra periodinė su periodu 2π ir lyginė, tai 13 a = 1 f xd x = 2 f xd x a n = 2 f xcos nxd x, n N b n = Lyginės funkcijos Furje eilutė: f x= a 2 a n cos nx. n=1
14 Lyginių ir nelyginių funkcijų Furje eilutės Jei funkcija f(x) yra periodinė su periodu 2π ir nelyginė, tai 14 a = a n = b n = 2 f xsin nxd x, n N Nelyginės funkcijos Furje eilutė: f x= n=1 b n sin nx.
15 Furje eilučių pavyzdžiai Periodinė su periodu 2π funkcija f(x) = x, -π x π f( x) x 1 x = 2 4 k=1 cos2 k 1x 2 k 1 2, x [, ].
16 Periodinė su periodu 2π funkcija Furje eilučių pavyzdžiai 16 f x = 2 12 x2 4, x [, ]..822 f( x) v( x) x 1 f x = n=1 1 n 1 cos nx n 2, x [, ].
17 Periodinė su periodu 2π funkcija Furje eilučių pavyzdžiai 17 2 f x = 2sin x x1cos x sin x ln 22cos x, 2 x [, ]. 1 f( x) x 1 f x = 2 n=1 1 n 1 sin nx n n 1, x [, ].
18 Funkcijų išreiškimas Furje eilute atkarpoje [, π] Tarkime, kad funkcija f(x) apibrėžta atkarpoje [, π]. Norėdami f(x) išreikšti Furje eilute šioje atkarpoje, f(x) pratęsiame į atkarpą [-π, ]. 18 Sudarome naują funkciją, kuri apibrėžta atkarpoje [-π, π]. 1 būdas. f(x) pratęsiame taip, kad nauja f 1 (x) būtų lyginė: f 1 x = { f x, x [, ] f x, x [,] Gavome lyginę funkciją, kurios Furje eilutę sudaro tik kosinusų nariai: f 1 x = a 2 a n cos nx. n=1 Kadangi f 1 (x) = f(x), kai x π, tai f 1 (x) eilutė ir bus f(x) eilutė atkarpoje [, π].
19 Funkcijų išreiškimas Furje eilute atkarpoje [, π] 2 būdas. f(x) pratęsiame taip, kad f 2 (x) būtų nelyginė: 19 f 2 x = { f x, x [, ] f x, x [,] Šiuo atveju gavome nelyginę funkciją, atkarpoje [-π, π]: f 2 x = n=1 b n sin nx. Kadangi f 2 (x) = f(x), kai x π, tai f 2 (x) eilutė ir bus f(x) eilutė atkarpoje [, π].
20 Funkcijų su periodu 2l Furje eilutės Tarkime, kad f(x) periodinė su periodu 2l funkcija atkarpoje [-l, l]. 2 Įveskime keitinį x = lt/π. Tuomet f(lt/π) = φ(t) periodinė su periodu 2π, nes φ(t+2π) = f(l(t+2π)/π) = f(lt/π+2l) = f(lt/π) = φ(t). Funkciją φ(t) skleidžiame Furje eilute atkarpoje [-π, π]: t = f l t = a 2 a n cos ntb n sin nt. n=1 a n = 1 b n = 1 f l t cos nt d t, n N f l t sin nt d t, n N
21 Funkcijų su periodu 2l Furje eilutės Grįžtame prie kintamojo x, t = πx/l : 21 f x = a 2 n=1 a n x n cos b l n sin n x l. Keičiame kintamąjį integraluose, ir gauname: a n = 1 l l l f xcos n x l d x, n N b n = 1 l l l f xsin n x l d x, n N
22 Funkcijų su periodu 2l Furje eilutės Kai f(x) - lyginė atkarpoje [-l, l], tai b n =, o 22 a n = 2 l l f xcos n x l d x, n N f x = a 2 n=1 a n cos n x l. Kai f(x) - nelyginė atkarpoje [-l, l], tai a n =, o b n = 2 l l f xsin n x l d x, n N f x = n=1 b n sin n x l.
23 Furje eilutės kompleksinė forma Tarkime, kad funkcijos f(x) Furje eilutė atkarpoje [-π, π] yra tokia: 23 Panaudoję Eulerio formulę, turime f x= a 2 a n cosnxb n sin nx. n=1 f x= a 2 a n n=1 e i n x e i n x 2 e i n x i nx e i b n 2 = n= c n e i n x. Ši išraiška vadinama funkcijos f(x) Furje eilutės kompleksine forma. Raskime Furje koeficientus. c n = a i b n n = f xcosnx i sin nxd x= 1 2 f xe i n x d x, n Z.
24 Furje eilutės kompleksinė forma Kai funkcija f(x) periodinė su periodu 2l, jos Furje eilutės kompleksinė forma: 24 f x = n= i n x l c n e, O Furje koeficientai - c n = 1 2l l l f xe i n x l d x, n Z.
25 Tarkime, kad periodinė su periodu 2l funkcija f(x) yra tolydi ir turi tolydžią išvestinę R, išskyrus, gal būt, baigtinį taškų skaičių atkarpoje [-l, l]. Be to, šiuose taškuose egzistuoja baigtinės f(x) ir f '(x) ribos iš kairės ir iš dešinės. Kiekvieną f(x) galime išreikšti Furje eilute: f x = a 2 n=1 Furje integralas kurios koeficientai apibūdinami formulėmis a n x n cos b l n sin n x l, 25 a n = 1 l l l f xcos n x l d x, n N b n = 1 l l l f xsin n x l d x, n N
26 Dabar tarkime, kad f(x) yra neperiodinė, dalimis glodi bet kurioje R atkarpoje ir absoliučiai integruojama R: Furje integralas f x d x = M. Furje integralo išraišką gauname iš periodinės funkcijos Furje eilutės: 26 f x = 1 2 l l l f t d t 1 l n=1 l l f tcos nt x l d t. Pažymėkime 1 = l, 2= 2 l,..., n = n l,..., n = l. Tuomet f x = 1 2 l l l f t d t 1 n=1 l l f t cos n t xd t n.
27 Furje integralas Tarkime, kad l (funkcija iš periodinės tampa neperiodine). Aišku, kad 27 1 l 2 l l t f td 1 l 2 l l f t d t 1 f t d t = M 2l 2 l. Pažymėkime l n = l f t cos n t x d t Gauname integralinę sumą 1 n=1 l l f t cos n t x d t n = 1 n=1 n n. Perėję prie ribos, kai l, turime f x = 1 f t cos t x d t d.
28 Furje integralas Dvilypiam Furje integralui suteiksime kitą išraišką 28 f x = 1 cos xd f t cos t dt 1 sin x d f tsin t d t Pažymėkime a = 1 f tcos t d t, b = 1 f tsin t d t. Tada f x = acos xbsin x d. Analogija su Furje eilute.
29 Lyginių ir nelyginių funkcijų Furje integralas 29 Kai f(x) lyginė funkcija, tai a = 2 f t cost d t, b =. f x = a cos x d. Kai f(x) nelyginė funkcija, tai a =, b = 2 f t sin t dt. f x = b sin xd. Kai f(x) yra aprėžta intervale (,+) arba (-,), tai ją tikslinga apibrėžti priešingoje ašies pusėje taip, kad ji būtų lyginė, arba nelyginė. Tada galima taikyti aukščiau išvestas formules.
30 Lyginių ir nelyginių funkcijų Furje integralas Norėdami simetrizuoti šias formules, pažymėkime 3 a = 2 b = 2 f t cost dt, f t sin t dt, Tuomet, kai f(x) lyginė funkcija f x = 2 a cos x d. Kai f(x) - nelyginė, b sin x d. f x = 2 Funkcija a vadinama funkcijos f(x) Furje kosinuso transformacija, b - Furje sinuso transformacija.
31 Kompleksinė Furje integralo forma Furje integralą išreikšime kompleksine forma: 31 a cos xbsin x = ce i x ce i x, čia c = a i b 2 ; c = a i b 2 = c. c = 1 2 f te i t d t,. Todėl a cos xbsin xd = c e i x c e i x d = = c e i x d c e i x d = ce i x d.
32 Tuomet Kompleksinė Furje integralo forma f x = lim = lim acos xbsin x d = ce i x d = c e i x d. 32 Taigi f x = c e i x d, kur c = 1 2 f te i t d t. Tai yra Furje integralo kompleksinė forma.
33 Funkcija Furje transformacija F = f te i t d t 33 vadinama f(x) tiesiogine Furje transformacija. Išreiškiame f(x): f x = 1 2 F e i x d. Funkcija f(x) vadinama atvirkštine Furje transformacija. Dažnai tiesioginės ir atvirkštinės Furje transformacijos užrašomos simetrizuotai: = 1 2 f x = 1 2 f t e i t d t e i x d.
34 Operacinis skaičiavimas. Pirmvaizdžio sąvoka. Realaus kintamojo t kompleksinę funkciją f(t) vadiname pirmvaizdžiu, kai 1) f(t) intervale (, ) yra tolydi arba turi baigtinį pirmojo tipo trūkių skaičių; 2) f(t) =, kai t < ; 3) egzistuoja tokie skaičiai M, σ >, kad f(t) Me σt, jei t >. 34 Visų skaičių σ, kuriems teisinga ši nelygybė, tikslus apatinis rėžis σ, vadinamas f(t) didėjimo rodikliu. Pirmvaizdžio f(t) ribą lim t f t = f vadinsime pradine pirmvaizdžio reikšme ir žymėsime f(). Trūkio taške t k pirmvaizdį f(t) laikysime tolydžia iš dešinės funkcija: f t k = f t k = lim t t k f t.
35 Operacinis skaičiavimas 35 Funkcija H t= { 1, t, t vadinama Hevisaido vienetine funkcija. Ji tenkina visas pirmvaizdžio sąlygas. Didėjimo rodiklis σ =. Kiekvieną pirmvaizdį, naudojant H(t), galima užrašyti taip: Bet kokia funkcija f(t), tenkinanti 1) ir 3) pirmvaizdžio sąlygas, padauginta iš H(t), tampa pirmvaizdžiu. Funkcija f t H t= { f t, t, t H t = { 1, t, t vadinama vėluojančiąja vienetine funkcija. Funkcija f(t-τ)h(t-τ) vadinama vėluojančiąja funkcija.
36 Pirmvaizdžio f(t) vaizdu vadinama kompleksinio kintamojo p = σ + i ω funkcija F(p): Vaizdo ir Laplaso transformacijos sąvokos F p = f t e p t d t. Šis integralas vadinamas Laplaso transformacija. Žymėsime 36 F p = L [ f t ], f t = L 1 [F p ]. Pirmvaizdžio f(t) vaizdas F(p) yra apibrėžtas ne visoje kompleksinėje plokštumoje.
37 Vaizdo egzistavimo teorema Kiekvienas pirmvaizdis f(t) turi vaizdą F(p), apibrėžta pusplokštumėje Re p > σ (didėjimo rodiklis). 37 Įrodymas. F p = = M Išvada. Jei F(p) vaizdas, tai Įrodymas. Turime Tuomet, kai t f te pt d e t d t = M e t F p f t e i t d t M lim R p e t d t = = M, = R p. F p =. M,. R p = F p.
38 Pirmvaizdžio f(t) vaizdas F(p) yra analizinė funkcija pusplokštumėje Re p > σ. Vaizdo analiziškumo teorema 38 Įrodymas. Pakanka parodyti, kad F(p) yra diferencijuojama bet kuriame pusplokštumės Re p > σ taške. ir d F d p = t f te pt d t, t f t e p t M t e t, t. tai integralas Kadangi konverguoja tolygiai parametro p atžvilgiu. Reiškia, Laplaso integralą, kai Re p > σ, galima diferencijuoti parametro p atžvilgiu, t.y. F(p) yra analizinė funkcija pusplokštumėje Re p > σ. M t e t d t = t f t e p t dt = M 2, R p =, d d p f te p t dt
39 Tiesiškumo teorema Jei L[f 1 ]=F 1, L[f 2 ]=F 2, tai L[C 1 f 1 (t) + C 2 f 2 (t)]=c 1 F 1 (p) + C 2 f 2 (p). 39 Įrodymas. Parodykime, kad C 1 f 1 (t)+c 2 f 2 (t) yra pirmvazdis. 1) ir 2) pirmvaizdžio sąlygos yra patenkintos. Patikriname 3) sąlyga. Tarkime, kad Tuomet f 1 t M 1 e 1t, f 2 t M 2 e 2t, 1 2. C 1 f 1 tc 2 f 2 t C 1 f 1 t C 2 f 2 t C 1 M 1 e 1t C 2 M 2 e 2t = = C 1 M 1 e 1t1 C 2 e 2 1t M 1 1 M 2 C 1, t Taigi, 3) sąlyga patenkinta. Pirmvaizdžio didėjimo rodiklis yra max(σ 1,σ 2 ). L[C 1 f 1 C 2 f 2 ] = M e t 1. C 1 f 1 tc 2 f 2 t e p t dt = C 1 F 1 pc 2 F 2 p.
40 Jei λ > ir Panašumo teorema f t F p, tai f t 1 F p. 4 Įrodymas. Pažymėję λt = z, turime f t f t e p t dt = 1 p z f z e d z = 1 F p. Pastaba. Žinant vaizdą F(p) galima rasti pirmvaizdžio didėjimo rodiklį. Jis yra lygus funkcijos F(p) ypatingų taškų, esančių pusplokštumėje Re p >, didžiausiai realiajai komponentei. Jei ypatingų taškų nėra, tai σ =.
41 Postūmio teorema 41 Jei a C ir F p f t, tai F p a e a t f t Įrodymas. e a t f t e a t f te p t d t = f t e p a t d t = F p a.
42 Vėlavimo teorema 42 Jei ir f t F p, tai f t e p F p. Įrodymas. Vėluojančioji funkcija lygi nuliui, kai t < τ, todėl f t f t e p t d t = t = z d t = d = = f ze p z p d t = e p F p.
43 Periodinio pirmvaizdžio vaizdas Jei pirmvaizdis f(t) yra periodinė funkcija su periodu T, tai 43 f t T p 1 e, kur p = p T f te pt dt. Įrodymas. F p = = p T f t e p t d t = f t e p t d t f te pt d t T = p t = zt, z = t T f zt e p T e p z d z = pe p T F p. = Gavome F p = pe p T F p F p = p 1 e p T f t.
44 Jei f(t) yra tolydi, dalimis diferencijuojama funkcija, be to, f(t) ir f '(t) yra pirmvaizdžiai, ir F(p) yra pirmvaizdžio f(t) vaizdas, tai Įrodymas. Riba lygi nuliui, nes Pirmvaizdžio diferencijavimo teorema f ' t f ' t p F p f. f ' te p t d t = = e p t f t = lim e p t d f t = f t p e p t d t = e p t f t f p F p = p F p f. t = e pt f t M e t t = M e t. 44
45 Išvada Pirmvaizdžio diferencijavimo teorema 45 f n t p n F p p n 1 f p n 2 f '... p f n 2 f n 1. arba d n n dt f t n pn F p k=1 p n k f k 1. Įrodymas. Tegu n=2. f 2 t = f ' t ' p [ p F p f ] f ' = = p 2 F p p f f '
46 Jei Pirmvaizdžio integravimo teorema t f t F p, tai f zd z F p p Įrodymas. Parodysime, kad integralas yra pirmvaizdis.. 46 t z t f zd t f z d z M e z d z = M e t 1 M e t. Gavome, kad integralas yra pirmvaizdis su didėjimo rodikliu σ. Toliau, Gavome t d d t L{ f zd z = f t d d t L{ t f z d z} = F p p t p L{. t f zd z} = F p. z} f zd f z d z = = F p.
47 Vaizdo diferencijavimo teorema 47 Jei F p f t, tai F ' p t f t. Įrodymas. F p = F ' p = f t e p t d t. t f te p t d t. F' p Išvada. F n p t n f t.
48 Vaizdo integravimo teorema Jei F(p) yra pirmvaizdžio f(t) vaizdas ir f(t)/t yra pirmvaizdis, tai 48 p F ud u f t t.
49 Pradinės reikšmės teorema Jei f(t), f '(t) yra pirmvaizdžiai, ir F(p) yra pirmvaizdžio f(t) vaizdas, tai 49 lim R p p F p = f = lim t f t. Įrodymas. Pažymėkime f ' t = f 1 t F 1 p. Tuomet lim F 1 p R p = = lim R p p F p f.
50 Ribinės reikšmės teorema Jei f(t), f '(t) yra pirmvaizdžiai, ir F(p) yra pirmvaizdžio f(t) vaizdas, tai 5 lim t f t = lim p p F p. Įrodymas. Pažymėkime f ' t = f 1 t F 1 p. Tuomet p F p f = F 1 p lim p = p F p f = lim p f ' t e p t dt f ' te pt d t = f ' td t = = lim t f t f.
51 Funkcija t f t = Pirmvaizdžių sąsuka f 1 f 2 t d vadinama funkcijų f 1 (τ) ir f 2 (τ) sąsuka ir žymima f 1 (τ)*f 2 (τ) 51 Sąsukos operacija yra komutatyvi. = t Pirmvaizdžių sąsuka yra pirmvaizdis. Tarkime, kad Tuomet = t t = f 1 f 2 t d = t = d = d f 1 t f 2 d = f 2 t f 1 t. f 1 t f 2 t = t f t M 1 M 2 f 1 t M 1 e 1t, f 2 t M 2 e 2t, 1 2. e 1 e 2t d = M 1 M e 2t e 1 2t 1 M 1 M e 1t.
52 Vaizdų sandaugos teorema (Borelio formulė) 52 Jei F 1 p f 1 t, F 2 p f 2 t, tai F 1 p F 2 p f 1 t f 2 t. Įrodymas. t f 1 t f 2 t = f t F p = = f 1 f 2 t e p t dt d = = = z t z d t = d = f 1 e p d f 1 f 2 t e p t dd t = d f 1 f 2 t e p t d t = f 2 ze p z d z = F 1 p F 2 p.
53 Diuamelio formulė 53 Jei f 1 (t), f 1 '(t), f 2 (t), f 2 '(t) yra pirmvaizdžiai, F 1 (p) yra pirmvaizdžio f 1 (t) vaizdas, F 2 (p) yra pirmvaizdžio f 2 (t) vaizdas, tai p F 1 pf 2 p f 1 t f 2 f 1 t f 2 ' t = f 1 f 2 t f 1 ' t f 2 t.
54 Atvirkštinė Laplaso transformacija f t = 1 i F p e p t d p. 2 i i Įrodymas. Imkime Furje transformacija ir atvirkštinė Furje transformacija: 54 F = f te i t d t, f t = 1 2 F e i t d. Užrašykime Furje transformaciją funkcijai f(t) e -σt : = F p F, = f t e i Tai yra Laplaso transormacija. Užrašykime atvirkštinę Furje transformaciją funkcijai f(t) e -σt : f t e t = 1 2 = p t d t, F pe i t d =
55 Atvirkštinė Laplaso transformacija 55 = p = i pi = = i d = d p i i 1 2i i F pe i i pi t d p arba f t e t = 1 i F p e p t d p. 2 i i f t = 1 i F p e p t d p. 2 i i Taikyti atvirkštinės Laplaso transformacijos formulę nėra paprasta. Todėl, atskirais atvejais, kai vaizdas F(p) tenkina tam tikrus apribojimus, pirmvaizdį galima rasti paprasčiau.
56 Pirmoji vaizdų ir pirmvaizdžių atitikties teorema Jeigu vaizdas F(p) yra analizinė funkcija taško p = aplinkoje, ir funkcija F(p) žiede R < p < išreikšta Lorano eilute (*) tai pirmvaizdis F p = n=1 f t = n=1 c n p n, c n n 1! t n 1, t lim R p 56 F p = Išvada. Jei vaizdas F(p) išreikštas Lorano eilute (*), tai pirmvaizdį galima gauti, panariui taikydami atitiktį c n p n c n n 1! t n 1, n N.
57 Antroji vaizdų ir pirmvaizdžių atitikties teorema 57 Jeigu vaizdas F(p) yra analizinė pusplokštumėje Re p > σ funkcija ir neturi kitų ypatingųjų taškų, išskyrus polius p 1, p 2,..., p n, be to F(p), kai p, tai pirmvaizdis f t = n=1 Res F pe p t. p = p k
58 Taisyklingųjų racionaliųjų trupmenų pirmvaizdžiai 58 Tarkime, vaizdas F p = P m p Q n p, mn. 1 atvejis. Funkcijos F(p) poliai p 1, p 2,..., p q, yra atitinkamai l 1, l 2,..., l q eilės ir l i = n : P F p = m p. q n p p 1 l 1 p p2 l 2... p pq l q Gauname pirmvaizdį q f t = k=1 1 l k 1! lim p p k d l k 1 d p l k 1 { p p k l k F pe p t }.
59 Taisyklingųjų racionaliųjų trupmenų pirmvaizdžiai 2 atvejis. Funkcijos F(p) poliai p 1, p 2,..., p n, yra pirmosios eilės. Tuomet 59 n f t = k=1 P m p k Q n ' p k e pk t.
60 Tiesinės diferencialinės lygtys su pastoviais koeficientais Tarkime, duota n-osios eilės tiesinė diferencialinė lygtis su pastovoais koeficientais: a n x n a n 1 x n 1...a 1 x'a x = f t, Reikia rasti atskirą sprendinį, tenkinanti pradines sąlygas 6 a n, x = xt, t, x = x, x' = x ',..., x n 1 = x n 1. Tarkime, funkcijos f(t) ir x(t) su savo išvestinėmis yra pirmvaizdžiai. Tada egzistuoja ir vaidai. Tegu Turime f t F p, xt X p x' t p X p x x 2 t p 2 ' X p p x x... x n t p n X p p n 1 x p n 2 x '... p x n 2 n 1 x
61 Tiesinės diferencialinės lygtys su pastoviais koeficientais Iš Laplaso transformacijos tiesiškumo išplaukia, kad a n x n a n 1 x n 1...a 1 x'a x = A n p a n p n a n 1 p n 1...a 1 pa X p a n 1 p k 1 a n 2 p k 2...a n k Gauname operatorinę lygtį ir operatorinį sprendinį A n p X p B n 1 p = F p X p = F pb n 1 p A n p Suradę pirmvaizdį x(t), gausime tiesinės diferencialinės lygties atskirą sprendinį, tenkinanti pradines sąlygas. 61 n n k x k=1 = B n 1 p.
62 Diuamelio formulės taikymas 62 Diuamelio formulės taikymas, sprendžiant tiesines diferencialines lygtys su pastoviais koeficientais ir nulinėmis pradinėmis sąlygomis, a n x n a n 1 x n 1...a 1 x'a x = f t, x =, x' =,..., x n 1 =. Kadangi pradinės sąlygos nulinės, tai B n-1 (p) = ir A n p X p = F p. Tegu f(t) = 1. Pažymėkime tokios diferencialinės lygties atskirą sprendinį, tenkinanti nulines sąlygas, kaip x 1 (t), jo vaizdą kaip X 1 (t) X 1 p = F p A n p = 1 p A n p, a n, x = xt, t, Dabar turime X p = F p A n p = px 1 p F p.
63 Taigi, Diuamelio formulės taikymas X p = px 1 p F p. 63 Pagal Diuamelio formulę p F 1 pf 2 p f 1 f 2 t f 1 ' t f 2 t. t xt = x 1 ' f t d.
64 Tiesinių diferencialių lygčių sistemos Tiesinių diferencialinių lygčių su pastoviais koeficientais sistemos operaciniu metodu sprendžiamos taip pat kaip ir viena tiesinė diferencialinė lygtis. Kiekvienai lygčiai taikoma laplaso transformacija, o po to sprendžiama gauta operatorinių lygčių sistema. Jos sprendinys yra duotosios tiesinių diferencialinių lygčių sistemos sprendinio vaizdas. Taikydami jam atvirkštinę Laplaso transformaciją, randame ieškomą sprendinį. 64
Matematika 1 4 dalis
Matematika 1 4 dalis Analizinės geometrijos elementai. Tiesės plokštumoje lygtis (bendroji, kryptinė,...). Taško atstumas nuo tiesės. Kampas tarp dviejų tiesių. Plokščiosios kreivės lygtis Plokščiosios
Διαβάστε περισσότεραDviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės
Dviejų kintamųjų funkcijos dalinės išvestinės Dalinės išvestinės Tarkime, kad dviejų kintamųjų funkcija (, )yra apibrėžta srityje, o taškas 0 ( 0, 0 )yra vidinis srities taškas. Jei fiksuosime argumento
Διαβάστε περισσότεραX galioja nelygyb f ( x1) f ( x2)
Monotonin s funkcijos Tegul turime funkciją f : A R, A R. Apibr žimas. Funkcija y = f ( x) vadinama monotoniškai did jančia (maž jančia) aib je X A, jei x1< x2 iš X galioja nelygyb f ( x1) f ( x2) ( f
Διαβάστε περισσότεραSpecialieji analizės skyriai
Specialieji analizės skyriai. Specialieji analizės skyriai Kompleksinio kinamojo funkcijų teorija Furje eilutės ir Furje integralai Operacinis skaičiavimas Lauko teorijos elementai. 2 Kompleksinio kintamojo
Διαβάστε περισσότεραMatematinės analizės konspektai
Matematinės analizės konspektai (be įrodymų) Marius Gedminas pagal V. Mackevičiaus paskaitas 998 m. rudens semestras (I kursas) Realieji skaičiai Apibrėžimas. Uždarųjų intervalų seka [a n, b n ], n =,
Διαβάστε περισσότερα1. Individualios užduotys:
IV. PAPRASTOSIOS DIFERENCIALINĖS LYGTYS. Individualios užduots: - trumpa teorijos apžvalga, - pavzdžiai, - užduots savarankiškam darbui. Pirmosios eilės diferencialinių lgčių sprendimas.. psl. Antrosios
Διαβάστε περισσότεραVilniaus universitetas. Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS
Vilniaus universitetas Edmundas Gaigalas A L G E B R O S UŽDUOTYS IR REKOMENDACIJOS Vilnius 1992 T U R I N Y S 1. Vektorinė erdvė............................................. 3 2. Matricos rangas.............................................
Διαβάστε περισσότερα0.1. Bendrosios sąvokos
.1. BENDROSIOS SĄVOKOS 1.1. Bendrosios sąvokos.1.1. Diferencialinės lygtys su mažuoju parametru F ) x n),x n 1),...,x,x,t;ε =, xt;ε) C n T), T [,+ ), < ε ε ) F x n) t;ε),x n 1) t;ε),...,x t;ε),xt;ε),t;ε,
Διαβάστε περισσότεραIV. FUNKCIJOS RIBA. atvira. intervala. Apibrėžimas Sakysime, kad skaičius b yra funkcijos y = f(x) riba taške x 0, jei bet kokiam,
41 Funkcijos riba IV FUNKCIJOS RIBA Taško x X aplinka vadiname bet koki atvira intervala, kuriam priklauso taškas x Taško x 0, 2t ilgio aplinka žymėsime tokiu būdu: V t (x 0 ) = ([x 0 t, x 0 + t) Sakykime,
Διαβάστε περισσότερα1.4. Rungės ir Kuto metodas
.4. RUNGĖS IR KUTO METODAS.4. Rungės ir Kuto metodas.4.. Prediktoriaus-korektoriaus metodas Palyginkime išreikštinį ir simetrinį Eulerio metodus. Pirmojo iš jų pagrindinis privalumas tas, kad išreikštinio
Διαβάστε περισσότεραPaprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS
Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS prof. Artūras Štikonas Paskaitų kursas Matematikos ir informatikos fakultetas Taikomosios matematikos institutas, Diferencialinių lygčių katedra Naugarduko g. 24, LT-3225
Διαβάστε περισσότεραFUNKCIJOS. veiksmu šioje erdvėje apibrėžkime dar viena. a = {a 1,..., a n } ir b = {b 1,... b n } skaliarine sandauga
VII DAUGELIO KINTAMU JU FUNKCIJOS 71 Bendrosios sa vokos Iki šiol mes nagrinėjome funkcijas, apibrėžtas realiu skaičiu aibėje Nagrinėsime funkcijas, kurios apibrėžtos vektorinėse erdvėse Tarkime, kad R
Διαβάστε περισσότεραPaprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS
Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS prof. Artūras Štikonas Paskaitų kursas Matematikos ir informatikos fakultetas Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedra Naugarduko g. 24, LT-3225 Vilnius,
Διαβάστε περισσότερα0.1. Bendrosios sąvokos
0.1. BENDROSIOS SĄVOKOS 1 0.1. Bendrosios sąvokos 0.1.1. Diferencialinės lygtys su mažuoju parametru F ) x n),x n 1),...,x,x,t;ε = 0, xt;ε) C n T), T [0,+ ), 0 < ε ε 0 ) F x n) t;ε),x n 1) t;ε),...,x t;ε),xt;ε),t;ε
Διαβάστε περισσότεραĮžanginių paskaitų medžiaga iš knygos
MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 1 Teiginio
Διαβάστε περισσότεραMATEMATINĖ LOGIKA. Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos
MATEMATINĖ LOGIKA Įžanginių paskaitų medžiaga iš knygos Aleksandras Krylovas. Diskrečioji matematika: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilnius: Technika, 2009. 320 p. ISBN 978-9955-28-450-5 Teiginio
Διαβάστε περισσότερα2.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS
.5. KLASIKINĖS TOLYDŽIŲ FUNKCIJŲ TEOREMOS 5.. Pirmoji Bolcao Koši teorema. Jei fucija f tolydi itervale [a;b], itervalo galuose įgyja priešigų želų reišmes, tai egzistuoja tos tašas cc, ( ab ; ), uriame
Διαβάστε περισσότεραTemos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas
Pirmasis uždavinys Temos. Intervalinės statistinės eilutės sudarymas. Santykinių dažnių histogramos brėžimas. Imties skaitinių charakteristikų skaičiavimas Uždavinio formulavimas a) Žinoma n = 50 tiriamo
Διαβάστε περισσότεραATSITIKTINIAI PROCESAI. Alfredas Račkauskas. (paskaitų konspektas 2014[1] )
ATSITIKTINIAI PROCESAI (paskaitų konspektas 2014[1] ) Alfredas Račkauskas Vilniaus universitetas Matematikos ir Informatikos fakultetas Ekonometrinės analizės katedra Vilnius, 2014 Iš dalies rėmė Projektas
Διαβάστε περισσότεραElektronų ir skylučių statistika puslaidininkiuose
lktroų ir skylučių statistika puslaidiikiuos Laisvų laidumo lktroų gracija, t.y. lktroų prėjimas į laidumo juostą, gali vykti kaip iš dooriių lygmų, taip ir iš valtiės juostos. Gracijos procsas visuomt
Διαβάστε περισσότερα2015 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija. I dalis
PATVIRTINTA Ncionlinio egzminų centro direktorius 0 m. birželio d. įskymu Nr. (..)-V-7 0 M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA Pgrindinė sesij I dlis Užd. Nr. 4 7
Διαβάστε περισσότεραAIBĖS, FUNKCIJOS, LYGTYS
AIBĖS, FUNKCIJOS, LYGTYS Aibės sąvoka ir pavyzdžiai Atskirų objektų rinkiniai, grupės, sistemos, kompleksai matematikoje vadinami aibėmis. Šie atskiri objektai vadinami aibės elementais. Kai elementas
Διαβάστε περισσότεραPaprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS
Paprastosios DIFERENCIALINĖS LYGTYS prof. Artūras Štikonas Paskaitų kursas Matematikos ir informatikos fakultetas Diferencialinių lgčių ir skaičiavimo matematikos katedra Naugarduko g. 24, LT-3225 Vilnius,
Διαβάστε περισσότεραIII. MATRICOS. DETERMINANTAI. 3.1 Matricos A = lentele žymėsime taip:
III MATRICOS DETERMINANTAI Realiu ju skaičiu lentele 3 Matricos a a 2 a n A = a 2 a 22 a 2n a m a m2 a mn vadinsime m n eilės matrica Trumpai šia lentele žymėsime taip: A = a ij ; i =,, m, j =,, n čia
Διαβάστε περισσότεραI.4. Laisvasis kūnų kritimas
I4 Laisvasis kūnų kitimas Laisvuoju kitimu vadinamas judėjimas, kuiuo judėtų kūnas veikiamas tik sunkio jėos, nepaisant oo pasipiešinimo Kūnui laisvai kintant iš nedidelio aukščio h (dau mažesnio už Žemės
Διαβάστε περισσότεραI dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI ATSAKYMAI
008 M. FIZIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija Kiekvieno I dalies klausimo teisingas atsakymas vertinamas tašku. I dalis KLAUSIMŲ SU PASIRENKAMUOJU ATSAKYMU TEISINGI
Διαβάστε περισσότερα4.1 Skaliarinė sandauga erdvėje R n Tarkime, kad duota vektorinė erdvė R n. Priminsime, kad šios erdvės elementai yra vektoriai vektoriu
IV DEKARTO KOORDINAČIU SISTEMA VEKTORIAI 41 Skaliarinė sandauga erdvėje R n Tarkime, kad duota vektorinė erdvė R n Priminsime, kad šios erdvės elementai yra vektoriai α = (a 1,, a n ) Be mums jau žinomu
Διαβάστε περισσότεραMatematika 1 3 dalis
Matematika 1 3 dalis Vektorių algebros elementai. Vektorių veiksmai. Vektorių skaliarinės, vektorinės ir mišriosios sandaugos ir jų savybės. Vektoriai Vektoriumi vadinama kryptinė atkarpa. Jei taškas A
Διαβάστε περισσότεραFDMGEO4: Antros eilės kreivės I
FDMGEO4: Antros eilės kreivės I Kęstutis Karčiauskas Matematikos ir Informatikos fakultetas 1 Koordinačių sistemos transformacija Antrosios eilės kreivių lgtis prastinsime keisdami (transformuodami) koordinačių
Διαβάστε περισσότεραVILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS PROGRAMŲ SISTEMŲ KATEDRA. Algoritmų teorija. Paskaitų konspektas
VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS PROGRAMŲ SISTEMŲ KATEDRA Algoritmų teorija Paskaitų konspektas Dėstytojas: lekt. dr. Adomas Birštunas Vilnius 2015 TURINYS 1. Algoritmo samprata...
Διαβάστε περισσότεραANALIZINĖ GEOMETRIJA III skyrius (Medžiaga virtualiajam kursui)
ngelė aškienė NLIZINĖ GEMETRIJ III skrius (Medžiaga virtualiajam kursui) III skrius. TIESĖS IR PLKŠTUMS... 5. Tiesės lgts... 5.. Tiesės [M, a r ] vektorinė lgtis... 5.. Tiesės [M, a r ] parametrinės lgts...
Διαβάστε περισσότερα1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai yra studentai galima išreikšti formule. 2 Ta pati teigini galima užrašyti ir taip. 3 Formulė U&B C reiškia, kad
45 DISKREČIOJI MATEMATIKA. LOGIKA. PAVYZDŽIAI Raidėmis U, B ir C pažymėti teiginiai: U = Vitas yra studentas ; B = Skirmantas yra studentas ; C = Jonas yra studentas. 1 Tada teigini Ne visi šie vaikinai
Διαβάστε περισσότερα2009 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 1 6 uždavinių atsakymai
M. MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus -6- įsakymu Nr. (..)-V-8 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO
Διαβάστε περισσότερα1 Įvadas Neišspręstos problemos Dalumas Dalyba su liekana Dalumo požymiai... 3
Skaičių teorija paskaitų konspektas Paulius Šarka, Jonas Šiurys 1 Įvadas 1 1.1 Neišspręstos problemos.............................. 1 2 Dalumas 2 2.1 Dalyba su liekana.................................
Διαβάστε περισσότερα1 TIES ES IR PLOK TUMOS
G E O M E T R I J A Gediminas STEPANAUSKAS 1 TIES ES IR PLOK TUMOS 11 Plok²tumos ir ties es plok²tumoje normalin es lygtys 111 Vektorin e forma Plok²tumos α padetis koordina iu sistemos Oxyz atºvilgiu
Διαβάστε περισσότερα2008 m. matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija
008 M MATEMATIKOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA 008 m matematikos valstybinio brandos egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė sesija 7 uždavinių atsakymai I variantas Užd
Διαβάστε περισσότεραRemigijus Leipus. Ekonometrija II. remis
Remigijus Leipus Ekonometrija II http://uosis.mif.vu.lt/ remis Vilnius, 2013 Turinys 1 Trendo ir sezoniškumo vertinimas bei eliminavimas 4 1.1 Trendo komponentės vertinimas ir eliminavimas........ 4 1.2
Διαβάστε περισσότεραVIII. FRAKTALINĖ DIMENSIJA. 8.1 Fraktalinės dimensijos samprata. Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis?
VIII FRAKTALINĖ DIMENSIJA 81 Fraktalinės dimensijos samprata Ar baigtinis Norvegijos sienos ilgis? Tarkime, kad duota atkarpa, kurios ilgis lygus 1 Padalykime šia atkarpa n lygiu daliu Akivaizdu, kad kiekvienos
Διαβάστε περισσότεραMatematinis modeliavimas
ALGIRDAS AMBRAZEVIƒIUS Matematinis modeliavimas Vilniaus universitetas 2006 2 TURINYS 1 SKYRIUS PAPRASƒIAUSI MATEMATINIAI MODELIAI 4 11 Pagrindines s vokos 4 12 Fundamentaliu gamtos desniu taikymas 10
Διαβάστε περισσότερα06 Geometrin e optika 1
06 Geometrinė optika 1 0.1. EIKONALO LYGTIS 3 Geometrinėje optikoje įvedama šviesos spindulio sąvoka. Tai leidžia Eikonalo lygtis, kuri išvedama iš banginės lygties monochromatinei bangai - Helmholtco
Διαβάστε περισσότεραLIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA
LIETUVOS JAUNŲ J Ų MATEMATIKŲ MOKYKLA tema. APSKRITIMŲ GEOMETRIJA (00 0) Teorinę medžiagą parengė bei antrąją užduotį sudarė Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Edmundas Mazėtis. Apskritimas tai
Διαβάστε περισσότεραELEMENTARIOJI TEORIJA
ELEMENTARIOJI TEORIJA Pirmosios kombinatorikos þinios siekia senàsias Rytø ðalis, kuriose mokëta suskaièiuoti këlinius bei derinius ir sudarinëti magiðkuosius kvadratus, ypaè populiarius viduramþiais.
Διαβάστε περισσότεραEKONOMETRIJA 1 (Regresinė analizė)
EKONOMETRIJA 1 Regresinė analizė Kontrolinis Sudarė M.Radavičius 004 05 15 Kai kurių užduočių sprendimai KOMENTARAS. Kai kuriems uždaviniams tik nusakytos sprendimų gairės, kai kurie iš jų suskaidyti į
Διαβάστε περισσότεραeksponentinės generuojančios funkcijos 9. Grafu
DISKREČIOJI MATEMATIKA (2 semestras) KOMBINATORIKOS IR GRAFU TEORIJOS PRADMENYS PROGRAMA I KOMBINATORIKA 1 Matematinės indukcijos ir Dirichlė principai 2 Dauginimo taisyklė,,skaičiuok dukart principas
Διαβάστε περισσότεραMatematinės analizės egzamino klausimai MIF 1 kursas, Bioinformatika, 1 semestras,
MIF kurss, Bioinformtik, semestrs, 29 6 Tolydžios tške ir intervle funkciju pibrėžimi Teorem Jei f C[, ], f() = A , ti egzistuoj toks c [, ], kd f(c) = 2 Konverguojnčios ir diverguojnčios eikutės
Διαβάστε περισσότεραMatematinė logika. 1 skyrius Propozicinės formulės. žodį, Graikiškas žodis logos (λóγoς) reiškia
1 skyrius Matematinė logika Graikiškas žodis logos (λóγoς) reiškia mintį, žodį, protą, sąvoką. Logika arba formalioji logika nagrinėja teisingo mąstymo dėsnius ir formas, kai samprotavimų turinys nėra
Διαβάστε περισσότεραTEORIJA. RINKTINIAI MATEMATIKOS SKYRIAI (Informatikos spec., 2 srautas, magistrantūra, 1 semestras) PROGRAMA. su skaidžia savybe skaičiu
GRAFU TEORIJA RINKTINIAI MATEMATIKOS SKYRIAI (Informatikos spec, 2 srautas, magistrantūra, 1 semestras) PROGRAMA 1 Pagrindinės sa vokos, pavyzdžiai Grafu veiksmai 2 Grafo parametru sa ryšiai 3 Jungiantysis
Διαβάστε περισσότεραCHAPTER 101 FOURIER SERIES FOR PERIODIC FUNCTIONS OF PERIOD
CHAPTER FOURIER SERIES FOR PERIODIC FUNCTIONS OF PERIOD EXERCISE 36 Page 66. Determine the Fourier series for the periodic function: f(x), when x +, when x which is periodic outside this rge of period.
Διαβάστε περισσότερα!"#$ % &# &%#'()(! $ * +
,!"#$ % &# &%#'()(! $ * + ,!"#$ % &# &%#'()(! $ * + 6 7 57 : - - / :!", # $ % & :'!(), 5 ( -, * + :! ",, # $ %, ) #, '(#,!# $$,',#-, 4 "- /,#-," -$ '# &",,#- "-&)'#45)')6 5! 6 5 4 "- /,#-7 ",',8##! -#9,!"))
Διαβάστε περισσότεραAlgoritmai. Vytautas Kazakevičius
Algoritmai Vytautas Kazakevičius September 2, 27 2 Turinys Baigtiniai automatai 5. DBA.................................. 5.. Abėcėlė............................ 5..2 Automatai..........................
Διαβάστε περισσότεραlim f n(x) = f(x) 1 ǫ < n ln ǫ N (ǫ, x) = ln ( )
ΟΜΟΙΟΜΟΡΦΗ ΣΥΓΚΛΙΣΗ Εστω {f n x), n N} µια ακολουθία συναρτήσεων ορισµένων στο διάστηµα I = [, b] ή, b] ή [, b) ή, b) ) ΟΡΙΣΜΟΣ Η ακολουθία συναστήσεων συγκλίνει σηµειακά point wise convergence) στην συνάρτηση
Διαβάστε περισσότεραγ 1 6 M = 0.05 F M = 0.05 F M = 0.2 F M = 0.2 F M = 0.05 F M = 0.05 F M = 0.05 F M = 0.2 F M = 0.05 F 2 2 λ τ M = 6000 M = 10000 M = 15000 M = 6000 M = 10000 M = 15000 1 6 τ = 36 1 6 τ = 102 1 6 M = 5000
Διαβάστε περισσότεραΕφαρμοσμένα Μαθηματικά ΙΙ 5ο Σετ Ασκήσεων (Λύσεις) Διανυσματικά Πεδία Επικαμπύλια Ολοκληρώματα Επιμέλεια: Ι. Λυχναρόπουλος
Εφαρμοσμένα Μαθηματικά ΙΙ 5ο Σετ Ασκήσεων (Λύσεις) Διανυσματικά Πεδία Επικαμπύλια Ολοκληρώματα Επιμέλεια: Ι. Λυχναρόπουλος. Να υπολογιστεί το ολοκλήρωμα I = x ds, όπου c το δεξιό ημικύκλιο x + = 6 α) κινούνοι
Διαβάστε περισσότεραAtsitiktinių paklaidų įvertinimas
4.4.4. tsitiktinių paklaidų įvertinimas tsitiktinės paklaidos įvertinamos nurodant du dydžius: pasikliaujamąjį intervalą ir pasikliaujamąją tikimybę. tsitiktinių paklaidų atveju, griežtai tariant, nėra
Διαβάστε περισσότεραEkonometrija. Trendas ir sezoninė laiko eilutės komponentė
Ekonometrija. Trendas ir sezoninė laiko eilutės komponentė dėst. T. Rekašius, 2012 m. lapkričio 19 d. 1 Duomenys Visi trečiam laboratoriniam darbui reikalingi duomenys yra tekstinio formato failuose http://fmf.vgtu.lt/~trekasius/destymas/2012/ekomet_lab3_xx.dat,
Διαβάστε περισσότεραVilius Stakėnas. Kodavimo teorija. Paskaitu. kursas
Vilius Stakėnas Kodavimo teorija Paskaitu kursas 2002 2 I vadas Informacija perduodama kanalais, kurie kartais iškraipo informacija Tarsime, kad tie iškraipymai yra atsitiktiniai, t y nėra nei sistemingi,
Διαβάστε περισσότεραModalumo logikos S4 kai kurios išsprendžiamos klasės
VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS INFORMATIKOS KATEDRA Magistro baigiamasis darbas Modalumo logikos S4 kai kurios išsprendžiamos klasės Some Decidable Classes of Modal Logic
Διαβάστε περισσότερα1 iš 15 RIBOTO NAUDOJIMO
iš 5 PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriau 00-06-08 įakymu Nr. 6.-S- 00 m. matematiko valtybinio brando egzamino VERTINIMO INSTRUKCIJA Pagrindinė eija 8 uždavinių atakymai Užd. Nr. 5 6 7
Διαβάστε περισσότεραDISKREČIOJI MATEMATIKA
VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS INFORMATIKOS KATEDRA Valdas Diči ūnas Gintaras Skersys DISKREČIOJI MATEMATIKA Mokymo priemonė Vilnius 2003 Įvadas Išvertus iš lotynu kalbos
Διαβάστε περισσότεραΚεφάλαιο 1 Πραγματικοί Αριθμοί 1.1 Σύνολα
x + = 0 N = {,, 3....}, Z Q, b, b N c, d c, d N + b = c, b = d. N = =. < > P n P (n) P () n = P (n) P (n + ) n n + P (n) n P (n) n P n P (n) P (m) P (n) n m P (n + ) P (n) n m P n P (n) P () P (), P (),...,
Διαβάστε περισσότεραt. y. =. Iš čia seka, kad trikampiai BPQ ir BAC yra panašūs, o jų D 1 pav.
LIETUVOS JUNŲ J Ų MTEMTIKŲ MOKYKL tema. TRIGONOMETRIJOS TIKYMI GEOMETRIJOJE (008-00) Terinę medžiagą parengė bei šeštąją uždutį sudarė Vilniaus pedaggini universitet dentas Edmundas Mazėtis Šiame darbe
Διαβάστε περισσότεραStatistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas
Statistinė termodinamika. Boltzmann o pasiskirstymas DNR molekulių vaizdas DNR struktūros pakitimai. Keičiantis DNR molekulės formai keistųsi ir visos sistemos entropija. Mielėse esančio DNR struktūros
Διαβάστε περισσότεραPrima Esercitazione. Baccarelli, Cordeschi, Patriarca, Polli 1
Prima Esercitazione Cordeschi, Patriarca, Polli 1 Formula della Convoluzione + y() t = x( ) h( t ) d τ = τ τ τ x(t) Ingresso h(t) Filtro Uscita y(t) Cordeschi, Patriarca, Polli 2 Primo esercizio Si calcoli
Διαβάστε περισσότεραAnalizės uždavinynas. Vytautas Kazakevičius m. lapkričio 1 d.
Analizės uždavinynas Vytautas Kazakevičius m. lapkričio d. ii Vienmatė analizė Faktorialai, binominiai koeficientai. Jei a R, n, k N {}, tai k! = 3 k, (k + )!! = 3 5 (k + ), (k)!! = 4 6 (k); a a(a ) (a
Διαβάστε περισσότεραΑόριστο Ολοκλήρωµα ρ. Κωνσταντίνα Παναγιωτίδου
Αόριστο Ολοκλήρωµα ρ. Κωνσταντίνα Παναγιωτίδου Ακ. Ετος 2018-2019 Θεωρούµε µια συνάρτηση f : I R, όπου το I είναι διάστηµα του R. Ορισµός Μια συνάρτηση F : I R λέγεται αντιπαράγωγος ή αρχική συνάρτηση
Διαβάστε περισσότεραPav1 Žingsnio perdavimo funkcija gali būti paskaičiuota integruojant VIPF. Paskaičiavus VIPF FFT gaunamo amplitudinė_dažninė ch_ka.
Įvadas į filtrus Skaitmeniniai filtrai, tai viena iš svarbiausių siganalų apdorojimo dalių. Kadangi skaitmeniniai filtrai turi nepalyginamai daugiau pranašumų nei analoginiai filtrai, tai nulėmė jų populiarumą.
Διαβάστε περισσότεραVilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Informatikos katedra. Gintaras Skersys. Mokymo priemonė
Vilniaus universitetas Matematikos ir informatikos fakultetas Informatikos katedra Gintaras Skersys Klaidas taisančių kodų teorija Mokymo priemonė Vilnius 2005 I dalis Pagrindinės savokos 1 Įvadas Panagrinėkime
Διαβάστε περισσότεραTaikomieji optimizavimo metodai
Taikomieji optimizavimo metodai 1 LITERATŪRA A. Apynis. Optimizavimo metodai. V., 2005 G. Dzemyda, V. Šaltenis, V. Tiešis. Optimizavimo metodai, V., 2007 V. Būda, M. Sapagovas. Skaitiniai metodai : algoritmai,
Διαβάστε περισσότερα04 Elektromagnetinės bangos
04 Elektromagnetinės bangos 1 0.1. BANGINĖ ŠVIESOS PRIGIMTIS 3 Šiame skyriuje išvesime banginę lygtį iš elektromagnetinio lauko Maksvelo lygčių. Šviesa yra elektromagnetinė banga, kurios dažnis yra optiniame
Διαβάστε περισσότεραFourier Analysis of Waves
Exercises for the Feynman Lectures on Physics by Richard Feynman, Et Al. Chapter 36 Fourier Analysis of Waves Detailed Work by James Pate Williams, Jr. BA, BS, MSwE, PhD From Exercises for the Feynman
Διαβάστε περισσότεραAUTOMATINIO VALDYMO TEORIJA
Saulius LISAUSKAS AUTOMATINIO VALDYMO TEORIJA Projekto kodas VP1-.-ŠMM-7-K-1-47 VGTU Elektronikos fakulteto I pakopos studijų programų esminis atnaujinimas Vilnius Technika 1 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS
Διαβάστε περισσότερα(ii) x[y (x)] 4 + 2y(x) = 2x. (vi) y (x) = x 2 sin x
ΕΥΓΕΝΙΑ Ν. ΠΕΤΡΟΠΟΥΛΟΥ ΕΠΙΚ. ΚΑΘΗΓΗΤΡΙΑ ΤΜΗΜΑ ΠΟΛΙΤΙΚΩΝ ΜΗΧΑΝΙΚΩΝ ΠΑΝΕΠΙΣΤΗΜΙΟ ΠΑΤΡΩΝ ΑΣΚΗΣΕΙΣ ΓΙΑ ΤΟ ΜΑΘΗΜΑ «ΕΦΑΡΜΟΣΜΕΝΑ ΜΑΘΗΜΑΤΙΚΑ ΙΙΙ» ΠΑΤΡΑ 2015 1 Ασκήσεις 1η ομάδα ασκήσεων 1. Να χαρακτηρισθούν πλήρως
Διαβάστε περισσότεραKADETAS (VII ir VIII klasės)
ADETAS (VII ir VIII klasės) 1. E 10 000 Galima tikrinti atsakymus. adangi vidutinė kainasumažėjo, tai brangiausia papūga kainavo daugiau kaip 6000 litų. Vadinasi, parduotoji papūga kainavo daugiau kaip
Διαβάστε περισσότεραĮvadas į laboratorinius darbus
M A T E M A T I N Ė S T A T I S T I K A Įvadas į laboratorinius darbus Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2005 m. rugsėjo 26 d. Reziumė Laboratorinis darbas skirtas susipažinti su MS Excel priemonėmis
Διαβάστε περισσότερα4.3. Minimalaus dengiančio medžio radimas
SKYRIUS. ALGORITMAI GRAFUOSE.. Minimalaus dengiančio medžio radimas Šiame skyriuje susipažinsime su minimaliu dengiančiu medžių radimo algoritmais. Pirmiausia sudarysime dvi taisykles, leidžiančias pasirinkti
Διαβάστε περισσότεραDiskrečioji matematika
VILNIAUS UNIVERSITETAS Gintaras Skersys Julius Andrikonis Diskrečioji matematika Pratybų medžiaga Versija: 28 m. sausio 22 d. Vilnius, 27 Turinys Turinys 2 Teiginiai. Loginės operacijos. Loginės formulės
Διαβάστε περισσότεραDISPERSINĖ, FAKTORINĖ IR REGRESINĖ ANALIZĖ Laboratorinis darbas Nr. 2
DISPERSINĖ, FAKTORINĖ IR REGRESINĖ ANALIZĖ Laboratorinis darbas Nr. 2 Marijus Radavičius, Tomas Rekašius 2010 m. vasario 23 d. Santrauka Antras laboratorinis darbas skirtas išmokti sudarinėti daugialypės
Διαβάστε περισσότεραKompiuterinė lazerių fizika. Viktorija Pyragaitė
Kompiuterinė lazerių fizika Viktorija Pyragaitė VILNIAUS UNIVERSITETAS FIZIKOS FAKULTETAS Viktorija Pyragaitė KOMPIUTERINĖ LAZERIŲ FIZIKA Elektroninis leidinys Mokomoji knyga Vilnius 2013 Apsvarstė ir
Διαβάστε περισσότερα2 laboratorinis darbas. TIKIMYBINIAI MODELIAI
laboratorns darbas laboratorns darbas. TIKIMYBINIAI MODELIAI DARBO TIKSLAS - šstudjuot atstktnų dydžų r vektorų skrstnus, skrstno (passkrstymo) funkcją, tanko funkcją, skatnes charakterstkas r jų savybes.
Διαβάστε περισσότεραTEORIJOS PRADMENYS PROGRAMA
DISKREČIOJI MATEMATIKA (2 semestras) KOMBINATORIKOS IR GRAFU TEORIJOS PRADMENYS PROGRAMA I KOMBINATORIKA 1 Matematinės inducijos principas 2 Dauginimo taisylė 3 Gretiniai, ėliniai ir deriniai 4 Kartotiniai
Διαβάστε περισσότεραF (x) = kx. F (x )dx. F = kx. U(x) = U(0) kx2
F (x) = kx x k F = F (x) U(0) U(x) = x F = kx 0 F (x )dx U(x) = U(0) + 1 2 kx2 x U(0) = 0 U(x) = 1 2 kx2 U(x) x 0 = 0 x 1 U(x) U(0) + U (0) x + 1 2 U (0) x 2 U (0) = 0 U(x) U(0) + 1 2 U (0) x 2 U(0) =
Διαβάστε περισσότεραSpalvos. Šviesa. Šviesos savybės. Grafika ir vizualizavimas. Spalvos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, Spalvos 1
Spalvos Grafika ir vizualizavimas Spalvos Šviesa Spalvos Spalvų modeliai Gama koregavimas Šviesa Šviesos savybės Vandens bangos Vaizdas iš šono Vaizdas iš viršaus Vaizdas erdvėje Šviesos bangos Šviesa
Διαβάστε περισσότεραArenijaus (Arrhenius) teorija
Rūgštys ir bazės Arenijaus (Arrhenius) teorija Rūgštis: Bazė: H 2 O HCl(d) H + (aq) + Cl - (aq) H 2 O NaOH(k) Na + (aq) + OH - (aq) Tuomet neutralizacijos reakcija: Na + (aq) + OH - (aq) + H + (aq) + Cl
Διαβάστε περισσότερα5 paskaita. 5.1 Kompaktiškosios aibės Sąvokos
5 pskit 5.1 Kompktiškosios ibės 5.1.1 Sąvokos Iš mtemtinės nlizės kurso žinome dvi svrbis prėžtu reliu ju skičiu ibiu svybes. Pirmoji Bolcno-Vejerštrso teorem: bet kuri beglinė prėžt reliu ju skičiu ibė
Διαβάστε περισσότεραZadatak 2 Odrediti tačke grananja, Riemann-ovu površ, opisati sve grane funkcije f(z) = z 3 z 4 i objasniti prelazak sa jedne na drugu granu.
Kompleksna analiza Zadatak Odrediti tačke grananja, Riemann-ovu površ, opisati sve grane funkcije f(z) = z z 4 i objasniti prelazak sa jedne na drugu granu. Zadatak Odrediti tačke grananja, Riemann-ovu
Διαβάστε περισσότερα2.6. IŠVESTINĖ, DIFERENCIJAVIMAS
6 IŠVESTINĖ DIFERENCIJAVIMAS 61 Išvestiės sąvok Fukcijos išvestiės sąvok yr mtemtikos istrumets kurio reikšmę suku įvertiti Glbūt ti glim plygiti su vidus degimo vriklio sukūrimu Diferecijuoti pprsčiusis
Διαβάστε περισσότεραTIKIMYBIU TEORIJA HAMLETAS MARK AITIS MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS 2010
TIKIMYBIU TEORIJA HAMLETAS MARK AITIS MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS 2010 Tikimybiu teorija nagrin eja atsitiktinius ivykius ir tu ivykiu tikimybes ivykio pasirodymo galimyb es mat, i²reik²t skai iumi p,
Διαβάστε περισσότεραΔιαφορικές εξισώσεις 302.
Διαφορικές εξισώσεις 32. Μαθηματικό Αθήνας Συλλογή ασκήσεων 1 Λύτες: Βουλγαρίδου Εύα Ορμάνογλου Στράβων Παπαμικρούλη Ελένη Παπανίκου Μυρτώ Καθηγητές: Αθανασιάδου - Μπαρμπάτης Επιμέλεια L A TEX: Βώβος Μάριος
Διαβάστε περισσότεραII dalis Teisingas atsakymas į kiekvieną II dalies klausimą vertinamas 1 tašku g/mol
PATVIRTINTA Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus 05 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. (.3.)-V-73 05 M. CHEMIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA. Pagrindinė sesija I dalis Teisingas
Διαβάστε περισσότεραΤίτλος Μαθήματος: Μαθηματική Ανάλυση Ενότητα Γ. Ολοκληρωτικός Λογισμός
Τίτλος Μαθήματος: Μαθηματική Ανάλυση Ενότητα Γ. Ολοκληρωτικός Λογισμός Κεφάλαιο Γ.6: Τριγωνομετρικά Ολοκληρώματα Όνομα Καθηγητή: Γεώργιος Ν. Μπροδήμας Τμήμα Φυσικής Γεώργιος Νικ. Μπροδήμας Κεφάλαιο Γ.6:
Διαβάστε περισσότερα3 }t. (1) (f + g) = f + g, (f g) = f g. (f g) = f g + fg, ( f g ) = f g fg g 2. (2) [f(g(x))] = f (g(x)) g (x) (3) d. = nv dx.
3 }t! t : () (f + g) f + g, (f g) f g (f g) f g + fg, ( f g ) f g fg g () [f(g(x))] f (g(x)) g (x) [f(g(h(x)))] f (g(h(x))) g (h(x)) h (x) (3) d vn n dv nv (4) dy dy, w v u x íªƒb N úb5} : () (e x ) e
Διαβάστε περισσότεραV skyrius ĮVAIRŪS PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMO KLAUSIMAI
V skyrius ĮVAIRŪS PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMO KLAUSIMAI Uždirbtų palūkanų suma priklauso ne tik nuo palūkanų normos dydžio, bet ir nuo palūkanų kapitalizavimo dažnio Metinė palūkanų norma nevisada atspindi
Διαβάστε περισσότερα1. Įvadas į sistemas ir signalus. 1. Signalas, duomenys, informacija ir žinios
. Įvadas į sistemas ir signalus. Signalas, duomenys, informacija ir žinios Žodis signalas yra kilęs iš lotyniško žodžio signum ženklas. Signalas tai yra tai kas yra naudojama žiniai perduoti. Signalas
Διαβάστε περισσότεραM A T E M A T I K O S P R A K T I K U M A S S U M A T H C A D
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS MATEMATIKOS KATEDRA Antanas Lapinskas M A T E M A T I K O S P R A K T I K U M A S S U M A T H C A D (MOKOMOJI KNYGA) AKADEMIJA 006 UDK 0049 (0754) Sudarė: doc dr Antanas
Διαβάστε περισσότεραPraeita paskaita. Grafika ir vizualizavimas Atkirtimai dvimatėje erdvėje. Praeita paskaita. 2D Transformacijos. Grafika ir vizualizavimas, VDU, 2010
Praeita paskaita Grafika ir vizualizavimas Atkirtimai dvimatėje erdvėje Atkarpos Tiesės lgtis = mx+ b kur m krpties koeficientas, o b aukštis, kuriame tiesė kerta ašį Susikirtimo taško apskaičiavimui sulginamos
Διαβάστε περισσότεραMONTE KARLO METODAS. Gediminas Stepanauskas IVADAS Sistemos Modeliai Modeliavimas ir Monte-Karlo metodas...
MONTE KARLO METODAS Gediminas Stepanauskas 2008 Turinys 1 IVADAS 4 1.1 Sistemos.............................. 4 1.2 Modeliai.............................. 5 1.3 Modeliavimas ir Monte-Karlo metodas.............
Διαβάστε περισσότερα1. Vektoriu veiksmai. Vektoriu skaliarinė, vektorinė ir mišrioji sandaugos
1. Vektoriu veiksmai. Vektoriu skaliarinė, vektorinė ir mišrioji sandaugos Vektoriu užrašymas MAPLE Vektorius MAPLE galime užrašyti daugeliu būdu. Juos grafiškai vaizduosime paketo Student[LinearAlgebra]
Διαβάστε περισσότεραd dx x 2 = 2x d dx x 3 = 3x 2 d dx x n = nx n 1
d dx x 2 = 2x d dx x 3 = 3x 2 d dx x n = nx n1 x dx = 1 2 b2 1 2 a2 a b b x 2 dx = 1 a 3 b3 1 3 a3 b x n dx = 1 a n +1 bn +1 1 n +1 an +1 d dx d dx f (x) = 0 f (ax) = a f (ax) lim d dx f (ax) = lim 0 =
Διαβάστε περισσότεραΤο άτομο του Υδρογόνου
Το άτομο του Υδρογόνου Δυναμικό Coulomb Εξίσωση Schrödinger h e (, r, ) (, r, ) E (, r, ) m ψ θφ r ψ θφ = ψ θφ Συνθήκες ψ(, r θφ, ) = πεπερασμένη ψ( r ) = 0 ψ(, r θφ, ) =ψ(, r θφ+, ) π Επιτρεπτές ενέργειες
Διαβάστε περισσότεραγ n ϑ n n ψ T 8 Q 6 j, k, m, n, p, r, r t, x, y f m (x) (f(x)) m / a/b (f g)(x) = f(g(x)) n f f n I J α β I = α + βj N, Z, Q ϕ Εὐκλείδης ὁ Ἀλεξανδρεύς Στοιχεῖα ἄκρος καὶ μέσος λόγος ὕδωρ αἰθήρ ϕ φ Φ τ
Διαβάστε περισσότερα